PAPLŪDIMYS:

Pačiame pokalbio įkarštyje, kuomet šviesiaplaukė labai stengėsi jį paveikti žodžiais, kuriems akivaizdžiai prieštaravo šios kūno kalba, hibridas viso labo išlaikė labai menką atstumą, o tiksliau, jo nebuvimą, tarp jo ir žmonos kūno. Akys buvo nuleistos, ir jis net neplanavo daugiau pratarti ne vieno žodžio, kuris atribotu jo norą paimti ją čia ir dabar, ir visai nebuvo motais tai, kad tai nebuvo uždaras kambarys su stačiakampe lova. Ko jis greičiausiai nepasirinktu, kaip dauguma normalių žmonių, vertinančių privatumą. Nereikėjo kokių nors papildomų komentarų apie tai, kad abu kūnai buvo išsiilgę vienas kito, mat vyriškasis tikrai davė apie save žinoti, su lyg akimirka, kuomet "ypatingasis" monstras prispaudė liauną moters kūną prie savojo. Iš tikro visą laiką būnant netoli šios blondinės, originaliam nemirėliui teko apkrauti galvą tuntu, įvairiausių problemiškų klausimų, kad nereikėtu viešai pademonstruoti tai, kad jai pilnai užtekdavo būti šalia, ar netyčiomis dirstelėti į jo pusę, kad būtu paleistas nekontroliuojamas seksualinio troškulio mechanizmas. Jos įsakmus tonas, kurį nusekė labiau drąsus veiksmai, nei ankščiau, privertė vyro veide pasirodyti dantų nešiepiančiam šypsniui. Lūpos vėl geidulingai susijungė į vieną visumą, leisdamos susidūrusiems liežuviams paskelbti tylų "karą", kuris prieš tai buvo remiamas nelabai įtikinančiais žodžiais. Pakilusios rankos, bei vyriškų rankų pirštai sukibo į viršutinius drabužius, kuriuos mūvėjo moteris. Neprireikė net nežmogiškos jėgos, kad ištempus medžiagą, ji išdavikiškai plyštu per nelabai tvirtas siūles. Jos apnuoginta krūtinė buvo apgaubta tvirtų suspaudimų, kuomet originalusis net neatkreipė dėmesio į tai, kad žmonos sukandimas leido jos smakru nuvarvėti keliems lašams hibrido kraujo. Iš esmės tai gal ir nebuvo pats seksualiausias vaizdas, tačiau koks gi skirtumas? Nutraukdamas užsitęsusi bučinį, Mikaelson'as vikriai apsuko savo žmoną, pastatydamas šią nugara į savo pusę. Savosiomis rankomis iškėlė jos šaltas rankutes, įremdamas į medžio kamieną. Pats tuo tarpu priklaupdamas iš galo. Neskubant, tarytum tai buvo malonumą atidėliotinas prisilietimų žaismas, jis lėtai padėjo jai išsivaduoti iš aptempiančių kelnių ir vėliau velniškai jai tinkančių apatinių. Rankos lėtai slydo per jos šlaunis, sustodamos prie sėdmenų, už kurių suimdamas, jis greitai patraukė ją arčiau savęs, taip ir neleidęs paleisti rankų nuo atramą užkeitusio medžio. Subarškėjo atsegamo diržo sagtis, kuomet dar palinkdamas arčiau jos, lūpomis ėmė liesti ryškią stuburo liniją, kildamas link jos kaklo. Ir tik tuomet, kai jis galiausiai pasiekė numatytą tikslą, jos kaklą, viena ranka suėmė moterį už žandikaulio, pasukdamas jos galvą į šoną, bei įtvirtindamas savuosius veiksmus, dar vienu lūpų susiliejimu. Tuo pačiu metu, kuomet originalaus hibrido liežuvis pateko į jos burnos ertmę, jis galiausiai kiek per šiurkščiai įėjo į tik jam vienam priklausančios moters vidų. Slydimas nedideliu nuotoliu, bei nuolatos tramdomi jos veiksmai, buvo nutraukti tuo, kad jis vėl apsuko šviesiaplaukę veidu į save. Įsitempęs kūnas, ir nesibaigiantis bučinių ir sukandimų kontaktas, buvo perneštas ant vėsios žolės, ant kurios po savimi ir paguldė savo laimės objektą. Akivaizdžiai labiau susitelkdamas ne į savo, tačiau į jos poreikius, pratęsė pradėtus veiksmus prie pat medžio kamieno, ir tai tęsėsi kol nebuvo pasiektas dydis "sprogimas", po kurio liovęsis judėti, dar leido sau bent kurį laiką likti ant jos. Alkūnės rėmėsi į žemę, kuomet sunkus, niekur prieš tai nedingęs alsavimas, buvo pristabdytas švelnaus, bet ne greito "pakštelėjimo" pirmiausia į jos žandikaulio liniją, vėliau lūpas. Žodžių trūko, ir nuoširdžiai kalbant, jis nelabai turėjo dabar tam jėgų. Todėl leisdamas savo apsunkusiam kvėpavimui atsitrenkti į jos odą, tylėjo.

Būtu iš tikro naivu ir kvaila manyti kad būtent tokiomis, ramybės akimirkomis originalusis hibridas nesimėgavo. Kartais sau leisti pabūti atsiribojusiam nuo pastovaus ir rutiniško kraujo praliejimo, nebuvo tokia ir didelė nuodėmė, ypač jei viso to priežastimi buvo ši ypatinga blondinė. Liežuviu perbraukdamas per savo sugyti nuo sukandimo spėjusias lūpas, aiškiai iškėlė savus antakius aukštyn. Žmonos noras išsiaiškinti apie tai, kas galimai nutiko namuose, kol ji buvo sugalvojusi pasiimti neplanuotas „atostogas“, privertė nemirėlį susimąstyti ar tikrai buvo verta prabilti apie tai dabar, ar aplamai kada nors? Galu gale, Mikaelson‘ų gyvenime nelabai kada buvo užpuolusi ramybės oazė, nes vienos problemos pasikeisdavo kitomis, ir tai nesibaigdavo taip, tarytum jų gyvenimas būtu romantinis veiksmo filmas, su dailia pabaiga. Pagalvojus vien apie paskutinius įvykius, kuriuose jis gavo sau naują hibridę, su kuria sėkmingai sunaikino biologinę motiną, o Džeksonas buvo sėkmingai patepus slides kažkur, kur net nekilo ranka ieškoti, verčiau norėjosi nutylėti. Nes viskas buvo tik nekalti žaidimai, kuriems buvo pasiryžęs hibridas, palyginus su netikėtai atsiradusia Freya ir jos pranašyste, kad visiems originaliosios šeimos atstovams gresia mirtis, skirtinga ir aiškiai persmelkta išdavystėmis. Suvaidintos nuostabos išraiška nepasikeitė net tuomet, kai vyriškis nuožmiai svarstė ar nori kad Caroline apsikrautu naujausiais įvykiais namuose. Todėl numyktas atsakymas nuskambėjo šiek tiek neužtikrintai.
- Ne, ne nemanau. O tavęs ir nenustebins tai, kad namuose kaip visuomet niūru. Tikriausiai pats laikas būtu pakeisti lemputes, arba bent jau periodiškai įžiebti židinį. - Akivaizdžiai pasistengdamas nesusireikšminti ties labai netinkamai parinktais žodžiais, nepraleido progos nužvelgti to patrauklaus kūno, kuriuo buvo apdovanota jo paties kraujo linijai priklausanti vampyrė. Pradingo ir suvaidinta ir net labai perspaustai išreikšta nuostabą, suteikdama veidui didesnį atsipalaidavimo efektą, kuriame net pasirodė dalinė šypsena. Tam tikru metu kone nustumtas nuo jos švelnaus kūnelio, atsidūrė ant nugaros, tačiau nesivargindamas greitai pakilti, užsikišo vieną iš savo rankų, už galvos. Tikėdamasis kad pavyks gana greitai atgauti prarastas jėgas. Nesikuklindamas nužiūrėti kiekvieną šviesiaplaukės kūno lopinėlį, liovėsi blaškytis tik tuomet, kai moteris ant savęs užsitempė jam priklausiusius marškinius. Tuomet pavyko susikoncentruoti ties jos veidu, ir tai iš dalies palengvino visą pokalbį, kuris jos manymu buvo reikšmingas. Tai kad Caroline elgėsi it nesava, neleido jam susidaryti klaidingos nuomonės, kurią būtu įtakojęs seksas. Iš savo patirties žinodamas kad tam kad susigrąžinti „žmogiškumą“ reikėtu mažu mažiausiai labai didelių ir ne kasdieninių emocijų, jis tik stebėjo tai, kas vyko toliau. Jos žodžiai skambėjo kitaip, tiksliau ne tokiame kontekste, koks buvo naudojamas ankščiau. Ir nors ji elgėsi su savo vyru taip, tarytum būtu visiškai kita moteris, nei jis buvo vedęs. Pripažinkime, hibridą tai užvedė labiau, nei jis tai leido parodyti. Galiausiai palinkdamas į priekį, ganėtinai greitai pakilo ant kojų, savo „bagažą“ sukišdamas atgal po apatiniais drabužiais, kurie taip ir liko pusiau kabėti ant užpakalio. Užsisegdamas diržą, pakėlė akis į Caroline, kuomet iš savęs išpešė dar vieną, nelabai reikšmingą komentarą: - Tavo žodžiai greičiau skambėjo taip, „man tavęs nereikia, nes aš pavargau nuo to, kad esi toks“, - Užsivedęs, originalusis nelabai įtikinamai atkartojo apytiksliai tai, kaip pačioje pradžioje buvo nusiteikusi priešais buvusį moteris. Pasilenkdamas, originalusis nuo žolės pasikėlė savo švarką, ir tik tuomet pajuto kaip suvibravo šikna. Suraukęs antakius, jis net buvo pamiršęs apie tai, kad antrasis turimas aparatas buvo likęs džinsuose. Tarytum apgailestaudamas kad taip ir nesugebėjo pasisakyti iki galo, ištraukė aparatą, kaip mat įsistebėdamas į ekrane pasirodžiusį vardą, kuris vargu ar pranašavo geras žinias.
- Tai Rebekah, - Neatsiliepdamas pakėlė akis į savo pašnekovę, kaip tik tuo metu, kai jo veidas tapo kiek labiau įgavęs irzėlį. Neplanavo jis šiandiena daryti ką nors, apart savo žmoną. Todėl buvo priverstas susičiaupti, bandydamas sustatyti savo mintis taip, kad prasižiojus būtu galima normaliai paaiškinti faktą, kad jis turi eiti. Ir taip, tai sumautai atrodė nepagarbu šviesiaplaukės atžvilgiu, nes susidarė netinkamas vaizdas, kad jis ją susirado vien tam, kad patvarkyti miške. Neigiamai supurtęs galvą, galiausiai pražiojo burną. - Man tikrai reikia...
Kalba nutrūko, todėl jis eilinį kartą neigiamai supurtė galvą. Numatyti kaip reaguos į tai Caroline, buvo sunku, o jis ir pats netroško  pabėgti.

Iškeldamas antakius, ir tokiu būdu suvaidindamas nuostabos išraišką, kurį laiką net nesistengė ką nors pridurti, paprasčiausiai leisdamas šviesiaplaukei susakyti savo nuomonę apie jo gabumus meluoti, iki pat galo. Iš dalies tai būtu sukėlę ir tikrą nusistebėjimą, mat laikė save pakankamai apdovanotu šiuo gabumu. Jis ne kartą padėjo įstumti priešus į spąstus, ar prasisukti taip, kad būtu galima išlipti iš vandens sausam. Tik ne šios moters akyse, ir kalbant ne apie tai, kokiame gyvenime buvo linkęs gyventi. Ramios dienos jau seniai buvo apleidusios namus, todėl nieko nuostabaus kad ji net neketino prisileisti minties, kad gal viskas nėra taip blogai, kas būtu galima tai kokiu nors būdu akcentuoti. Teko giliau įkvėpti, mat originalusis hibridas net nenumanė kaip derėtu pasielgti, kad skambėti įtikinančiai. – Nemanai kad būtu kur kas paprasčiau, jei imtum ir patikėtum tuo ką sakau? – Vos pastebimai iškeldamas antakius, susidūrė su nelabai maloningu moters žvilgsniu, po ko tarytum pasiteisindamas iškėlė savo rankas, delnais į jos pusę. – Mūsų šeima padidėjo dar vienu asmeniu. Pasirodo aš turiu seserį, raganą. Ypatinga, nes ji gyvena kur kas ilgiau, nei visi likę mes. Ir turiu pripažinti tai, kad niekuomet nemačiau tokios stiprios TOS rasės atstovės. Kas mane verčia didžiuotis tuo, kad ji yra Mikaelson. Bet, su geromis naujienomis, yra ir blogos. – Ši kalbos dalis įgavo kiek mažiau nuotaikingą gaidą, todėl kad pripažinti galimą pralaimėjimą, buvo kur kas sudėtingiau, nei kad apsimesti kad to paprasčiausiai nėra. Neturėjo net menkiausios priežasties nepasitikėti Freya, todėl galiausiai ėmė kalbėti gana painiai. – Ji regėjo pranašystę, kad mes būsime sunaikinti. Vienas mirs nuo šeimos nario rankos, kitas nuo draugo, trečias nuo priešo, ir galiausiai ketvirtas nuo mylimo. – Žvilgsnis vėl susidūrė su moters veidu, nors akivaizdu kad net kalbant apie rimtus dalykus, kurie turėjo įbauginti kiekvieną iš originaliosios šeimos narių, jis geriau leido sau pasimėgauti tuo, kaip moteris viską „gadino“ užsidėdama visus tuos drabužius atgal. Sukandęs dantis, ir tuo pačiu metu galiausiai sustojęs priešais, uždėjo savo ranką jai ant peties, nykščiu švelniai perbraukdamas per jos žandikaulio liniją, – Viskas gerai, nėra nieko, su kuo negalėčiau susitvarkyti. – Kuomet viską sutrukdė vibruojantis telefonas, buvo kone priverstas įsikišti jį atgal į kišenę. Susierzinimas, kuriuo buvo pasidabinusi Caroline, buvo matomas net aklam, o tą tik dar labiau išreiškė jos komentarai. Jausdamasis tikrai nesąžiningai šios atžvilgiu, vos pastebimai papurtė galvą, lyg ir pritardamas – Tu teisi, ji neskambintu man, jei tai nebūtu svarbu. Bet, – Nebaigdamas savo kalbos, susigrąžino savo žvilgsnį, ties žmonos veidu, kuomet visgi nusprendė pratęsti. – Atsimeni kad ateinantį šeštadienį namuose pokylis? Vadinasi tau reikia kažko naujo, kas galėtu priminti visiems esantiems namuose, kas yra ten gražiausia moteris. Važiuojam kartu, pamėtėsiu tave prie kokių nors butikų, o pats tuo tarpu iki tau ištuštinus mano kreditinę, susitvarkysiu su bėdomis namuose. Tuomet iš karto atvažiuosiu tave pasiimti. – Kilstelėdamas antakius, bei tokiu būdu paskatindamas ją apsispręsti, leidžia veide pasirodyti savitai šypsenai. – Nesispyriok, nes aš žinau kaip veiksminga tave pasigauti ir nusinešti ten, kur noriu. Ar eisi savo noru?