PAPLŪDIMYS:

by **Clementine Le'Roy** Pen. 09 28, 2012 10:22 am

Paplūdimys.

by **Gabriel Gotham** Pen. 09 28, 2012 2:06 pm

[Jausdamasi labai keistai dėl to, kas nutiko vos prieš kelias valandas (kurių reikėjo tam, kas pėsčiomis nusigauti iki pat pakrantės), leido sau paprasčiausiai pabūti vienai, pagalvoti apie tai kas buvo pasakyta ir kokiais tikslais. Sudarydama kelias versijas, tačiau nežinodama kuria reikėtu remtis labiausiai, pagaliau pasiekia tinkamą vietą atsisėsti. Nuo pečių nusiimdama savo švarkelį, numeta jį ant smėlio, ir nieko nedelsdama atsiėda. Sulenkusi kelius, bei ant jų sukrovusi savo sukryžiuotas rankas, tuščiu žvilgsniu įsistebi į tolį. Ilgą laiką taip išsėdėdama, galiausiai pasiekia savo telefoną, ir vos nesurenka vaikino numerio, norėdama kad jis atvažiuotu ir pavyktu pasikalbėti apie tai kam buvo reikalingas šiandienos incidentas. Tačiau laiku save sustabdžiusi, pameta telefoną šalia savęs ant smėlio, ir vėl užima prieš tai buvusią poziciją, akivaizdu kad niekam kitam nebūdama nusiteikusi]

by **Andrea Argent** Pen. 09 28, 2012 2:46 pm

{Nuspėdama, kur dabar galėtų rasti seserį, nes nuo vaikystės dienų žino, kur dingsta Liusė, kai jai yra blogai, sėdusi į taksi automobilį, nes pati vairuoti negali, paprašo, kad ją nuvežtų iki norimos vietos. Galiausiai, kuomet ten ir atsiranda, sumoka už kelionę bei išlipusi iš transporto priemonės pasuka eiti link jūros kranto. Iš tolo pastebėjusi vyresniosios sesers siluetą, atsidūsta bet nelikdama stovėti vietoje iš karto pajuda prie jos. Kuomet pasiekia merginą, neskubėdama iš karto ką nors sakyti, tiesiog atsisėsdama ne toli jos, pirmiausia akis nukreipia į jūros vaizdą, kuris atsiveria priešais ją}
- Tavo įpročiai niekada nesikeičia... Jeigu kur nors ir sugalvoji dingti, tave dažniausiai galima rasti panašiose vietose į šią. - {Kaltai nuleidusi akis, neigiamai supurto galvą ir tik tuomet atsuka savo veidą taip, kad galėtų matyti seserį} - Liuse, aš nenorėjau, kad viskas susisuktų būtent taip, tačiau labai nenoriu, kad liktum įskaudinta. O tas žmogus, jis nieko kito ir nemoka daryti.

by **Gabriel Gotham** Pen. 09 28, 2012 2:47 pm

[Neskaitant to, kad ji labai nenorėjo kad kas nors šiandiena jai ką nors papildomo pasakytu, visą laiką leido pasimėgauti sau reikiama tylos pauze. Tik tuo metu kuomet išgirsta sesers balsą, specialiai neatitraukdama akių nuo priešais esančio vaizdo, iš karto neigiamai supurto galvą, prasitardama]
- Kam? Kam tau reikėjo visą tai pasakoti? Norėjai kad pasijaučiau nemaloniai ar tiesiog neturėjai nieko kito veikti? - [Kuomet natūraliai pavyksta prunkštelėti, trumpam nusuka savo akis į jos pusę]
- Tu juk nematai gyvenimo be kokių nors intrigų, istorijų, kuriuose gauni tik pagrindinį vaidmenį?
[Vėl nusukusi akis, ir kuriam laiko tarpui nuleidusi akis, akivaizdu kad sunkiai ruošėsi kalbai]
- Kad ir kas tarp jūsų buvo, tai buvo ne vakar. Todėl tai buvo ne mano reikalas. Tai praeitis... Ir galu gale, kiek laiko tu buvai nemačiusi Džeiko, bet susidarei tokią nuomonę? Paklausk kiek su juo esu aš?

by **Andrea Argent** Pen. 09 28, 2012 2:49 pm

{Sukandusi lūpas, ir tuo metu vis dar laikydama nuleidusi akis, nereikšmingai įsistebi į kažkur visai šalia esantį nedidelį akmenuką. Jausdamasi nemaloniai, atsargiai pritraukia sužalotą ranką arčiau savęs. Išklausydama sesers žodžių, suraukia antakius, kuomet ši pasako kokią nuomonę yra apie ją susidariusi} - Tai tu rimtai mane matai būtent tokią, intrigantę siekiančią visada būti dėmesio centre? - {Ironiškai šyptelėjusi, neigiamai supurto galvą} - Aš nenorėjau tau pakenkti, Liuse, kaip tu nesupranti? Tiksliau, kaip tu iš viso sugebėjai sau leisti apie tai pagalvoti. Esi mano sesuo, o ne koks kitas man reikšmės neturintis žmogus. Todėl aš negaliu leisti, kad ir tavimi būtų sužaista... O tuo metu, jis buvo manimi pasinaudojęs, ir kai tik gavo ko norėjo, pametė. - {Vėl įsistebi į jūros horizontą, tęsia savo kalbą toliau} - Aš nenoriu, kad su tavimi būtų tas pats. Nenoriu, kad pabūtum žaislo vietoje, kurį paskui galima pamesti, kai nebereikia. - {Vis dar jausdama labai nemalonų skausmą riešo srityje, suraukia antakius, bei kuriam laikui susistabdo nuo kalbėjimo. Kuomet įsiklauso į sesers paskutinius žodžius, neigiamai supurto galvą} - Liuse, žmonės nesikeičia. Bet... - {Atsidususi, galvą pasuka į sesers pusę} - Jeigu visgi aš klystu, ir jam tu nesi eilinis žaislas, aš atsiprašysiu. Tavęs.

by **Gabriel Gotham** Pen. 09 28, 2012 2:49 pm

[Išlaikydama nukreiptą žvilgsnį į tolį, tik labai trumpam laiko tarpui nuleidžia akis į tai, kas randasi apačioje. Nuleidusi abi rankas, sukrauna savo delnus ant smėlio. Neskubėdama ką nors pasakyti, pakankamai garsiai suprunkščia, kuomet pasistengia nuneigti jos prieš tai pasakytus žodžius]
- Tu tikriausiai nemanai kad esu susidariusi apie tave nuomonę, kuri prilygtu nekaltai mergelei, kuri nieko kito gyvenime nedaro, kaip tik stengiasi kad visi aplinkui matytu taiką visame pasaulyje?
[Neigiamai supurčiusi galvą, vėl pakelia akis, tačiau šį kartą, netempdama ilgų pauzių, prataria]
- Nenorėk kad pradėčiau atpasakoti tau visą tavo gyvenimą, kuris tikrai kupinas tik intrigų.
[Sujudinusi lupas, lyg būtu norėjusi ją pertraukti, tačiau būdama dar labiau priblokšta, atsikrenkščia]
- Ah, na taip... Tu tiesiog norėjai man pasakyti kad permiegojai su mano vaikinu. Aišku, turėjai tik pačius kilniausius ketinimus, tai darydama. Ir tu manai kad aš imsiu ir patikėsiu tuo ką sakai?
[Liežuviu perbraukusi sau per lupas, vėl nukreipia savo žvilgsnį į merginą, perklausdama]
- Kiek laiko jus išdraugavote, prieš permiegodami? Penkias minutes, ar dar mažiau? Tavo žiniai aš su Džeiku jau esu du mėnesius kartu. O pažįstu jį praktiškai visą gyvenimą. Tad nereikia man aiškinti kad žinai apie jį kur kas daugiau. Aš žinau kiek ir su kuo jis turėjo rimtus santykius. Ir tame tarpe tavęs nebuvo. - [Nusukusi veidą, vėl liežuviu sudrėkina savo lupas]
- Pasinaudojimas būtu, jei jūs draugautumėte, ir paskui jis tave paliktu, vos tik reikalai pasiektu laiką po sekso. Tą patį galima pasakyti ir apie tave. Kad tu taip pat juo pasinaudojai, tam kad pasišaipyti iš Mikaelsono. Kuris kiek atsimenu tuo metu dėl tavęs labai svaigo. Toli nuo tiesos esu atsitraukusi?
[Neigiamai supurčiusi galvą, galiausiai ima kalbėti daug tyliau, nei kad tai darė prieš tai]
- Ar tu bent kartą buvai pagalvojusi apie tai, kaip labai jį myliu? Ar bent kartą pagalvojai kad mano gyvenime taip pat gali būti asmuo, kuris man būtu per daug svarbus? Juk ne viskas gali kliūti tik tau vienai... Ir man niekad nerūpėjo kokia jo praeitis. Man rūpėjo kas jis dabar. O dabar...
[Akivaizdu kad tvardydama save nuo noro apsiverkti, ima kalbėti su jaučiamomis pauzėmis]
- Po šiandienos pasakojimo. Kurio būčiau norėjusi nežinoti. Net nemanyk kad aš su juo liksiu.

by **Andrea Argent** Pen. 09 28, 2012 2:50 pm

{Nesistengdama pertraukti Liusės, kuomet ši pareiškia savo nuomonę apie tai kaip ji ją mato. Kilstelėjusi antakius aukščiau, sujudina pečius, tačiau vis dar stebėdama raminantį jūros vaizdą, nenorėdama pertraukti kalbančiosios, palaukia kol gaus progą pasireikšti, o tuomet užvertusi akis atsako} - Aš ir nebandau nuneigti to, kad nesu pats maloniausias ir geriausias žmogus, koks tik gali egzistuoti visame šitame plačiame pasaulyje. Žinau kokia esu ir taip pat žinau, kad nepasikeisiu. Bet tai nereiškia, kad bandau kenkti tau, nes man nuo to pasidarys geriau ar tuo labiau, pateksiu į dėmesio centrą. - {Kuomet vėl pasuka veidą į sesers pusę, įsistebėdama į jos akis, nežymiai sukrato galvą į šalis} - Liuse, tu juk visada sugebi mane perprasti, kuomet aš tau meluoju, teisingai? Dabar pasižiūrėk į mane, ir pasakyk, ar tai ką aš tau sakau yra melas? Ir kokia prasmė man viską išsigalvoti? Nes kartoju, vienintelis dalykas, ko aš nenoriu, tai kad ir tavimi būtų sužaista. Nenoriu, kad paskui liktum įskaudinta, tu nesi to verta. Supranti ką noriu pasakyti? - {Vis dar nepakeisdama žvilgsnio krypties, neįkyriai stebėjo sesers veidą, norėdama jame ką nors įžvelgti, kol galiausiai nuleidusi akis, linkteli galva. Visą laiką nuoširdžiai bandydama persilaužti, tačiau tikrai nenorėdama savęs pastatyti į vargšelės vietą, nusuka akis į vaizdą priešais ją. Sujudinusi savo nesužeistą ranką, sukiša ją į odinio švarkelio kišenę, bei iš ten išsitraukia cigarečių pakelį. Atidarydama jį, pirmiausia pakiša seseriai, jeigu ji kartais norėtų pasivaišinti} - Aš tiesiog nenorėjau matyti tavęs įskaudintos to žmogaus, nepasitikiu juo. Bet, gerai, daugiau aš nebandysiu tau nieko įteigti. Tai tavo pasirinkimas, aš atsiprašau, kad įsikišau ir kad per mane esi priversta taip jaustis. - {Kuomet trumpam vėl atsisuka į savo seserį, neigiamai supurto galvą, atitraukia cigarečių pakelį, jeigu ji tuo metu jau buvo pasiėmusi cigaretę. Pametusi tą pakelį sau ant kelių, pasistengia išsitraukti ir sau vieną, bet tada kaip tik užsikabinusi už jos žodžių, suraukia antakius. Pajausdama, kad sesuo nori priversti ir taip ją pasijausti kalta, taria} - Pasišaipyti iš Kolo? Rimtai manai, kad viskas ko aš siekiau, tai buvo būtent tai? Liuse... - {Išlaužusi, akivaizdu, kad nervų iššauktą šypseną, pratęsia} - Kad ir kokia aš tuo metu buvau, ar esu dabar, iš Kolo aš nepasityčiojau. Pasirinkau kitą, nes... pati žinai koks Kolas buvo, nenorėjau būti tik eilinė mergina, pasitaikiusi jo kelyje. - {Užverčia akis} - O gavosi taip, kad likau dar labiau susimovusi. - {Iš kišenės ištraukusi žiebtuvėlį, prisidega cigaretę, bei įtraukusi dūmų, ne iš karto juos išpučia. Kuomet tik akis pasuka į gretą esančią Liusę, išpučia susikaupusius dūmus} - Ar tu tikrai esi tikra tuo ką sakai, kad jį taip stipriai myli? Du mėnesiai nėra toks jau ilgas laiko tarpas, kad suprastum ar tavo jausmai tikri ar nelabai. Tuo labiau, ar jauti, kad tam žmogui tu taip pat reiški bent kažką daugiau nei šiaip? - {Kuomet vėl nuleidžia akis, mintimis užsikabina ties kitu dalyku, kuris siejasi konkrečiai su ja. Tačiau greitai išsiblaškiusi, neigiamai supurto galvą. Atkreipusi dėmesį į tai, kad sesuo sunkiai tvardosi neverkusi, pasijaučia labai nemaloniai} - Aš dar kartą atsiprašau. Nuoširdžiai.

by **Gabriel Gotham** Pen. 09 28, 2012 2:51 pm

[Beklausydama sesers kalbos, ilgą laiko tarpą išlaikė nuleidusi akis, kurios kuo toliau, tuo labiau palaipsniui prisipildė sūraus vandens. Kuomet vos vos pakelia smakrą, įsistebi į horizontą, kuriame susilieja vandens ir dangaus "ribos". Ilgai nesugebėdama nieko pasakyti atgal, nežymiai papurto galvą]
- Žinai, atrodo aš visą laiką klydau, manydama kad galiu nuspėti ar tu meluoji ar sakai tiesą. Nes, mano sesuo, ta su kuria bandėm išgyventi visą praeities pragarą, niekad nebūtu smogusi peilio man į nugarą. Ji, niekad nebūtu iškėlusi tai, kas buvo prieš daug metų. Ir neturėjo jokio tęsinio...
[Kuomet specialiai atsuka savo akis į merginos veidą, nespecialiai nutaiso dviprasmišką miną]
- Tu net neišgirdai ką tau jau kelis kartus pakartojau... Mes su Džeiku esam pora jau du mėnesius. O pažįstu jį daug metų, lygiai taip pat kaip ir tu. Manai kad nežinau koks jis buvo ankščiau ir koks yra dabar? - [Nusukusi veidą, natūraliai suprunkščia, kuomet mergina pradeda teisintis dėl Mikaelsono]
- Mh, mhm. Vadinasi tau tiesiog reikėjo su kuo nors permiegoti? Bam, čia pasirodė Džeikas. Tuo metu geidžiamas visų aplinkui buvusių merginų. Jūs nebuvote kartu, jūs tiesiog sugulėt į vieną lovą. Galiausiai jis atsistojo ir nuėjo? - [Nukreipia savo drėgnas akis į merginos pusę, pratęsdama kalbą]
- Ir tai tavęs nepaliko ramybėje iki pat dabar? Ir tai tu vadini pasinaudojimu? Aš tau kartoju, tą patį galima pasakyti ir apie tave Gisele. Kad taip pat juo pasinaudojai. Tačiau ne taip kaip tu, jis paliko tai praeities dalimi. Kitaip jau seniai būtu man apie tai papasakojęs. Na, tu aplenkei.
[Tuomet staigiai peršokusi prie kitos kalbos, rankos mostu nurodo savo pusę, atsakydama]
- Žinoma, tuo metu ne vienas nespinduliavo pastovumo. O Kolas, buvo tik aisbergo viršūnė. Tačiau žinai kas kvailiausia? Net aš žinojau kad jis buvo tave nusižiūrėjęs ne vienam kartui. Ir aš buvau viena iš tų, kurie matė kaip greitai jis pasitraukė savo brolio link. Tik, tuo metu nežinojau kodėl.
[Tikriausiai labiausiai suerzinta tuo, ką mergina pradeda kalbėti apie jos jausmus, aiškiai suraukia antakius. Kuomet atsuka savo veidą į jos pusę, pakeldama ranką, pirštais nubraukia skruostu nuvarvėjusią ašarą. Ir kuomet natūraliai pavyksta sumikčioti, staigiai nusuka akis nuo jos, tardama]
- Oh, dar to betrūko. Kad tu geriau žinotum už mane, ką po velnių jaučiu. Tau rimtai negana?! Man nereikia tavo atsiprašymų. Nes, jie nieko verti. Tu jau padarei viską ką galėjai. Ir aš daugiau...
[Tikriausiai vos nepasakiusi to, ko galiausiai būtu pasigailėjusi, neigiamai supurto galvą]
- Tebūnie tai lieka ant tavo sąžinės. Nors, žinoma. Tu manysi, kad per per visą sušiktą gyvenimą ir du mėnesius draugystės suprasti kad myli žmogų neįmanoma. Čia juk turi būti kaip ir tau su Kolu.

by **Andrea Argent** Pen. 09 28, 2012 2:52 pm

{Jausdama tą spaudimą, kuris priverčia ją jaustis dar nemaloniau, užvertusi akis, nuleidžia žvilgsnį į ant kelių tuo metu vis dar esantį cigarečių pakelį. Bandydama atrinkti žodžius, kad netyčia nepasakytų to, kas tik dar labiau pablogintų jos santykius su seserimi, susilaiko nuo pirminio komentaro. Kuomet jai yra dar kartą paminimas Džeiko vardas, iškvėpusi, teigiamai sulinksi galvą, taip parodydama, kad nežada daugiau nei teisintis, nei kartoti to, ką jau buvo sakiusi}
- Gerai Liuse, tu geriau pažįsti jį, tu geriau žinai koks jis yra. Aš neturėjau teisės apskritai ką nors sakyti, todėl tavo tiesa. - {Būdama pasiruošusi dar ką nors pridurti, tačiau po sekančių sesers žodžių užsikirtusi, išlenkia antakius, o kai veide pasirodo, nenuoširdus, šyptelėjimas, nežymiai pakreipia galvą į šoną, tačiau į jos pusę nežiūri} - Na žinoma, jeigu tokia yra tavo versija, aš daigiau nežadu prieš tave teisintis. Nenorėjau, kad jaustumeisi taip, atsiprašiau, tau tai pasirodė neįdomu, o tiksliau nieko verta. - {Kuomet vyresnioji Carrington dar kartą pamini, kad ji taip tik pasišaipė iš tam tikro žmogaus, nuleidžia akis} - Puiku, jis pasinaudojo manimi, aš pasinaudojau juo, tam kad pasišaipyti iš žmogaus, kuriam patikau. Ką padarysi, esu bjaurus žmogus. - {Užvertusi akis, atsidūsta, bandydama nusiraminti, padaro trumpą nekalbėjimo pauzę, kol galiausiai ramesniu balsu taria} - Apskritai Liuse, mano ir Kolo santykiai tau neturėtų būti svarbūs. - {Nemėgdama kai prie jos kas nors verkia, tuo labiau artimas žmogus, kaltai nuleidžia akis, nežinodama ką galėtų pasakyti tinkamo, tačiau ant viršaus dar sulaukdama pakelto balso, trumpam sukandusi lūpas, stipriau sumerkia akis. Kuomet randa progą pasireikšti, taria} - Tai buvo klausimas, Liuse, o ne teiginys. Nereikia mano žodžių iškraipyti savaip. - {Pabaigai sesei vėl jai prikišus Kolą, suraukusi antakius, pakelia akis taip, kad matytų jos veidą}
- Turi būti kaip ir man su Kolu? Ką tu būtent tuo norėjai man pasakyti?

by **Gabriel Gotham** Pen. 09 28, 2012 2:52 pm

[Matydama tai kad sesuo akivaizdžiai pradėjo groti nebe tomis natomis, neigiamai supurtydama galvą, pasuka savo veidą į jos pusę, bei atitinkamai šiek tiek praveria burną, tuo pačiu metu išplėsdama savo iš taip plačius akių vokus. Kuomet vėl nuleidžia akis, nesusilaikydama pradeda kalbėti ką mano]
- Oh, tu tikriausiai norėjai kad šioje vietoje aš pasakyčiau kad jeigu jis tave patvarkė, vadinasi tu žinai apie jį viską? Žinai, tai yra dar labiau sumauta, nei kad nuskambėjo Gisele. Tuo labiau kad tu pakeli tai, kas buvo daug seniau, ir seniai turėjo būti pamiršta. Bet, akivaizdu, kad tau tereikėjo atsirauti.
[Merginai kaip tik tuo metu pasakius taip seniai lauktą, bei bandytą ištraukti frazę, kad ne Liusės reikalas lysti jos santykius su Mikaelsonu, nesusilaikydama net leidžia veide pasirodyti šypsenai]
- Aš negaliu net patikėti tuo ką girdžiu. - [Vis dar nekeisdama dabartinės išraiškos, pasuka akis į merginos pusę, ir tuo metu staigiai pašalina bet kokią emociją nuo savo veido, tęsdama kalbą]
- Ne mano reikalas lysti į tavo santykius su Kolu. Nuostabu Gisele... - [Aiškiai išreikšdama atsiradusius neigiamus jausmus merginai, veidmainiškai, labai lėtai ima ploti rankomis]
- Fantastiška. Aš net neturiu ką tau daugiau pasakyti. Tu turi viskam teisę, griauti mano santykius. Žinai, tai kuo pavirtai, verčia mane gailėtis, kad nebuvau paskutinė mūsų kartoje.
[Nusivalydama nuo savo veido ašaras, nes visą laiką kuomet kalbėjo, jos varvėjo skruostais, mikliai atsikelia nuo vietos, kur prieš tai sėdėjo. Ir kadangi net nebe atsisuka į merginos pusę, prasitaria]
- Nieko. Neturiu daugiau ką tau pasakyti Gisele. Gyvenk kaip nori, man tai daugiau nerūpės. Viskas.

by **Andrea Argent** Pen. 09 28, 2012 2:53 pm

{Kuomet jos žodžiai buvo suprasti visai kita linkme nei ji norėjo tai pateikti, išgirdusi sesers žodžius, suraukusi antakius, veidu atsisuka į jos pusę. Norėdama pasitaisyti, sulaukusi tinkamos progos, kol ji baigs išsakyti viską, taria} - Juk nesakiau, kad aš jį pažįstų geriau ar panašiai. Priešingai, patvirtinau tavo žodžius, pripažinau, kad esi teisi, o to nenuneigiau. Nenorėjau, kad suprastum neteisingai. Todėl prašau tavęs dar kartą nešifruoti mano žodžių savaip, Liuse. - {Kuomet tema pasikeičia, akimirksniu supratusi, kad išsireiškė visiškai ne taip, neigiamai supurčiusi galvą dar pabando įsiterpti}
- Liu, aš... - {Tuo tarpu, kuomet jos vienintelė sesuo pasistengia smogti jai per skaudžiausią vietą, nes būtent vaikystėje jai labai dažnai tekdavo girdėti panašias reikšmes turinčius žodžius iš tėvo. Būtent šią akimirką skaudžiai išklausydama tokius išsireiškimus, nuleidžia akis. Užgesinusi net nebaigtą rūkyti cigaretę į smėlį, pakelį sukiša į savo odinio švarkelio kišenę, tačiau tuo metu neištaria nei vieno žodžio. Nelikusi sėdėti, taip pat pakyla iš vietos ir įsistebi į sesers nugarą. Bandydama tvardytis, kad nepradėti rodyti jausmų, nes akivaizdu, kad yra paveikta, pasistengia tuos kelis žodžius ištarti ramiau, kad per daug nesijaustų jos pakitęs balsas} - O dabar atsisuk į mane ir dar kartą pakartok tai ką pasakei prieš tai, tik žiūrint man į akis. - {Nepakeisdama žvilgsnio krypties, neigiamai supurto galvą} - Nes po visko ką teko patirti vaikystėje, netikiu, kad tokie tavo išsireiškimai turi bent mažiausią lašą tiesos. - {Padarydama pauzę, kaltai nuleidžia akis. Galiausiai rankomis apvija save per liemenį, o jeigu sesuo atsisuka į jos pusę, savo žvilgsnį nukreipia konkrečiai į jo akis}
- Aš dar kartą atsiprašau, kad per mane tu taip jautiesi. Nenoriu prarasti sesers...

by **Gabriel Gotham** Pen. 09 28, 2012 3:01 pm

[Šiuo metu vis dar būdama labai prastai nusiteikusi dėl to kas nutiko atrodo vos prieš keliasdešimt minučių. Norėdama susakyti tiek daug, tačiau žinodama kad viskas suteiks tik blogesnę prasmę, būdama nusisukusi, kaltai nuleidžia savas akis]
- Aš tiesiog iki šiol negaliu patikėti tuo, ką atrodo brangiausias man žmogus sugebėjo padaryti, net negalvojant apie pasekmes.
[Kuomet pakelia savo akis, tačiau nukreipia žvilgsnį į priekyje esančius vaizdus, neskaudžiai sukanda savo apatinę lūpą]
- Faye, jei tavo vietoje tektu būti man. Tikriausiai niekuomet iš manęs nebūtum sužinojusi apie tai kas buvo prieš daug metų.
[Tuo metu, kuomet leidžia sau pasakyti tai, ko nereikėjo, o ir ji pati to net nenorėjo, neigiamai supurtydama galvą, praktiškai iš karto atsisuka į sesers pusę, bei nespecialiai susiaurina savo akių plyšius, sudarydama mąstančio asmens aiškų vaizdą]
- Aš nenorėjau to pasakyti, pati žinai. Kad kad ir kaip dabar tavęs nekenčiu, nedvejodama dėl tavęs padaryčiau viską. Nes, tu mano sesuo. Ir. Kartu atlaikėme daugiau, nei kas gali įsivaizduoti. Bet šito... Neprašyk, nes niekuomet negalėsiu atleisti tau.

by **Andrea Argent** Št. 09 29, 2012 8:03 am

{Vis dar kankinama to nemalonaus kaltėst jausmo, paslepia rankas savo švarkelio kišenėse. Žvilgsnį nukreipdama į jūros pusę bei stebėdama priešais ją atsiveriantį horizonto vaizdą, tačiau šiuo metu jame nesugebėdama įžvelgti ka nors ypatingo, iškvepia plaučiuose susidariusi orą bei vėl akis pasuka į Aria, o tiksliau jos nugarą. Įvertindama susidėjusią situaciją ir galimas pasekmes, tiesiog išlieka tyli, kas būtent ir išduoda jos jaučiamą prasikaltimą prieš seserį. Tik po to, kuomet Aria pasistengia žodžiais sugelti per vieną iš skaudžiausių vietų, neigiamai supurto galvą} - Žinau, todėl ir sakau, kad po visko ką teko išgyventi aš nenoriu prarasti vieno iš savo artimiausių žmonių, tavęs. Aš susimoviau, labai. O pastaruoju metu atrodo, kad be to daugiau nieko kito ir nesugebu... - {Užsikirtusi, nuleidžia akis, tačiau nenorėdama daryti didžiulių pauzių tarp savo žodžių, tęsia savo pradėtą kalba toliau} - Pati žinai, kad visada norėjau ir noriu tau tik gero, Aria, todėl aš tikrai jaučiuosi bjauriai dėl to, ką padariau. Nuoširdžiai...

by **Gabriel Gotham** Št. 09 29, 2012 8:24 am

[Kaip tik šiuo metu, nelabai sugebėdama surinkti pačius tinkamiausius žodžius, kurie atspindėtu jos dabartinę būseną, vėl nuleidžia akis, ir vos pastebimai neigiamai supurto galvą. Ilgai svarstydama apie tai, kas bus toliau, tik po atodūsio, prasitaria]
- Aš nenoriu tau meluoti, kad viskas bus labai gerai. ir ryt atsibudusi visiškai pamiršiu kas buvo prieš tai.
[Vėl nukreipusi akis į jūros pusę, šiek tiek susiaurina akių vokų plyšius. Bet ilgai nesugebėdama nieko nepasakyti, pratęsia]
- Nežinau kaip viskas bus toliau, bet ir nemanau kad pokalbis apie tai, ką nors pakeis. Važiuojam geriau namo.
[Sujudinusi savo rankas, visgi prisiverčia ištiesti savo plaštaką į sesers pusę, kaip ženklą, kad nieko prieš ją dabar neturi] - Na?

by **Andrea Argent** Št. 09 29, 2012 8:59 am

{Nelabai ką dar ir galėdama pridurti, tačiau dar nepakeldama akių, pritariamai linkteli galvą, taip parodydama gestą, kuris leidžia suprasti, kad ji nežada prieštarauti ar kaip nors kitaip nuneigti sesers žodžius. Kuomet žvilgsniu užkliudo seserį, nuleidžia akis į jos ištiestą ranką bei be jokių dvėjonių sugauna ją. Kadangi mažiausiai galėjo tikėtis, kad sulauks palankumo, spusteli sesers ranką bei daugiau nebetemdamos laiko, abi merginos apleidžia paplūdimį, išvažiuodamos}

by **Cato Alexander** Pen. 03 15, 2013 6:56 am

Visą laiką iki pat paplūdimio, nepratardamas ne žodžio, buvo visiškai sutelkęs savo dėmesį į kelią, net nereaguodamas į tai, kad mergina gal bandė jį kalbinti. Žinodamas konkrečią vietą, kur galima automobiliu privažiuoti praktiškai prie pat vandens, kur atsiveria neįtikėtinai gražus vaizdas. Tik tuo metu kai atvyksta ten, kur buvo numatęs, užgesinęs automobilio variklį, pasuka savo veidą į merginos pusę. Menku krenkštelėjimu pastūmėdamas save pradėti kalbėti:
- Ar nors vieną kartą, buvai uždavusi sau klausimą, kodėl tiksliai nepameni kad būčiau tavo vaikystės dalimi, nors visada gyvenome šalia? Ar buvai sudvejojusi dėl to, kaip lengvai aš išsisuku nuo atrodo mirtinų sužeidimų, ir kodėl neturiu randų?
Pasukęs savo veidą į merginos pusę, suprunkščia, nes kaip tik tuo metu mintimis trumpam grįžta į praeitį, kuri jam vyko nesenai:
- Jau buvau tau tai sakęs, prieš... Daug metų. Tačiau tavo reakcija buvo labai... - Neigiamai supurto galvą. - Tragiška. Faye, aš noriu pasakyti, kad, tu neturi dėl manęs rūpintis. Tam paprasčiausiai nėra pagrindo. Manęs atsikratyti beveik nėra įmanoma.

by **Andrea Argent** Pen. 03 15, 2013 8:34 am

{Dažniausiai nemėgdama visą kelią tylėti, aišku bandė prakalbinti vaikiną, tačiau matyt sulaukusi ignoro, o to pasekoje susinervinusi, likusią kelionės dalį link jūros praleido nusukusi veidą į šoninį langą ir stebėdama pro akis lekiančius vaizdus. Tik tada kai automobilis yra sustabdomas, pasisukusi taip, kad galėtų matyti vaikino veidą, kilsteli antakį, taip suvaidindama nuostabą, kad jis pagaliau sugalvojo jai ką nors pasakyti. Visgi išklausiusi tolimesnių jo žodžių, tačiau nelabai supratusi link kur jis suka, perklausia} - Kolai, apie savo vaikyste aš apskritai nekalbu ir nenoriu kalbėti ar prisiminti todėl nesuprantu kodėl tu dabar apie tai užsiminei? - {Jam paminėjus savo išsisukinėjimus nuo mirties, suraukusi antakius neigiamai supurto galvą} - Nežinau, tikriausiai todėl, kad tau velniškai sekasi ir tavo mirties valanda dar neišmušė? Ir nors kai man kartą teko tave matyti leisgyvį, kai Hannai vos pavyko tave išgelbėti, tada man nepasirodė, kad tu labai lengvai būtum nuo to išsisukęs. - {Iškvėpusi orą, pasuka akis į priešais ją atsiveriantį vaizdą. Kurį laiką nieko daugiau nepasakydama ir leisdama kalbėti vaikinui visgi užsikabinusi už jo žodžių, pertaukia} - Ką? Ką tu man buvai sakęs prieš daug metų, kad aš taip tragiškai sureagavau? - {Tuo metu vėl dėmesį paskirdama Kolui, įsistebi į jo akis, lyg jose bandytų išskaityti atsakymą} - Tai tu norėjai pakalbėti apie tai, kad man nereikia dėl tavęs rūpintis? - {Trumpam nuleidusi akis, pasistengia susigaudyti savo pačios mintyse, o tada tęsia} - Paklausyk. Tu man svarbus, labai svarbus, todėl jei aš ir pati norėčiau reaguoti kitaip, negalėčiau. Ypač tokioje situacijoje, į kurią esi įsipainiojęs. Ir aš žinau, kad tu sugebi savimi pasirūpinti ir panašiai, tačiau... tu man rūpi, ir aš dėl to nieko negaliu padaryti.

by **Cato Alexander** Pir. 03 18, 2013 5:28 am

Vis dar nesugebėdamas rasti tinkamus žodžius, kurie apibūdintu tai, ką nori kad žinotu mergina, įkvėpdamas oro, nukreipia savo žvilgsnį į priekinį automobilio langą, pro kurį matosi kaip ošia jūra. Kurį laiką nieko nesakydamas, galiausiai, akivaizdžiai versdamas save praverti burną, pagaliau pradeda berti, šiuo metu nelabai sulipintus tarpusavy sakinius:
- Aš tavęs neprašiau atsiminti vaikystę, kurioje gyvenai tu. Paprašiau atsiminti tai, kaip susipažinai su manimi. Neskaitant to fakto kad tu puikiausiai žinai kad esame pažįstami beveik nuo pat pradžių. Galiu net lažintis kad negali atsakyti kaip tai įvyko. Ir nors atsižvelgus į tai, kiek daug mumis sieja, tu net neturi galimybės atsiminti kaip atrodžiau būdamas vaikas. Tiesa?
Atsukęs veidą į merginos pusę, išlaužia kažkokią netipišką jam, kiek per daug savimeile spindinčia išraišką:
- Faye, aš suku prie to, kad... - Neigiamai supurtydamas galvą, pagaliau pats sau pasisako: - Velniop, buvo nebuvo. Pasakysiu.
Norėdamas išlaikyti su mergina akių kontaktą, pasisuka taip, kad ji būtu priešais, kad jei kas nors pasisuktu netinkamai, viską dar būtu galima pataisyti. Įkvėpęs daugiau oro į savo plaučius, ir taip pasisėmęs drąsos, pradeda aiškinti:
- Dabar paklausyk. Prieš daug metų, daugiau nei tu galėtum suvokti. Aš miriau. Tačiau po kelių valandų, atmerkiau akis, būdamas nebe tas asmuo, kuriuo buvau prieš tai. Nuo tos dienos, manęs neįmanoma sunaikinti. Supranti? Aš tiesiog negaliu mirti. Mane gali sušaudyti, mane gali sukapoti gabalais, sudeginti, išplėšti širdį... - Suprunkščia. - Jie net bandė švęstą vandenį.
Neigiamai supurtydamas galvą, paaiškina: - Prieš tau dingstant iš tėvo namų, pasakiau tau, kas esu. Ir, tuo metu nebuvai pasiruošusi tam. Todėl padariau taip, kad tu neatsimintum mūsų pokalbio. Ir žinau kaip tau dabar tai keistai skamba, todėl...
Iš savo striukės vidinės kišenės ištraukia ginklą, kuris yra matomai paruoštas naudojimui, tuomet paaiškina:
- Esu pasiruošęs tau parodyti kad mano žodžiai yra tiesa. Ir kiekvienas sužeidimas, kurį matei, buvo priedanga. Vaidybą. Ir...
Nesugebėdamas baigti savo kalbos, suprunkščia, nes numano kaip tai skamba: - Aš, Claire, Klausas gimėm 10am amžiuje.

by **Andrea Argent** Pir. 03 18, 2013 7:36 am

{Nesuprasdama kodėl vaikinas kalba tokius dalykus, mat pati niekada nebuvo susimąsčiusi apie jų pirmąją pažintį iki šios dienos, nuleidusi akis, suraukia antakius, lyg bandytų ką nors prisiminti ar rasti bent menkiausia pasiteisinimą. Kuomet vėl gražina žvilgsnį ties vaikinu esančiu šalia, trukteli pečiais, bei numeta kvailoką komentarą} - Tikriausiai, jei pasakysiu, kad mano atmintis streikuojanti, tai nebus geras atsakymas? - {Kvailai šyptelėjusi, neigiamai supurto galvą, o kai jis užsimena apie tai, kad ji nesugebėtų atsiminti jo būnant vaiku, nežinodama ką atsakyti, o iš dalies dėl to pasijausdama nemaloniai užverčia akis} - Kolai, rimtai, link kur tu suki ir kam visa tai ką sakai yra reikalinga. Nes dabar aš tavęs nesuprantu. - {Pastebėjusi, kad jis pagaliau žada paaiškinti visą situaciją, pati atsisukusi taip, kad galėtų stebėti vaikino veido išraišką kuomet jis kalbą, pasiruošia laukiamam pasakojimui. Jau pradžioje, jam paminėjus tam tikrus žodžius, išraiškingai kilsteli vieną antakį, tačiau, nors ir kaip nesuprantamai keistai jai skamba visa pateikiama informacija, kol kas nesistengia parodyti jokių ryškesnių emocijų ar bandyti pertraukti kalbantį asmenį. Jam maždaug baigus kalbėti, sukandusi lūpas, nežymiai palenkia galvą. Neskubėdama ką nors atsakyti iš karto, atsidūsta, tuomet perklausia} - Gerai... hm. Vadinasi tavęs neįmanoma nudėti, nes pagal viską, tu jau esi negyvas, nors gyveni. Ir... tu ne žmogus. Vadinasi esi kažkas antgamtiško ir nerealaus. Gal vampyras? - {Vis dar stengdamasi nesusijuokti, nes tai ką teko išgirsti ji nepriėmė rimtai, vėl pakelia akis į vaikino veidą, stebėdama kaip jis į viską reaguoja} - Aš taip pat turiu prisipažinti. Esu ragana ir moku kerėti. - {Nežymiai pakeldama rankas, sujudina pirštus suvaidindama kad tariamai kažką buria, tačiau tuo metu veide kaip tik pasirodžius šypsenai, kurios nebe sugebėjo suvaldyti, neigiamai supurto galvą} - Tu užsimetęs ko nors ar tik šiaip sugalvojai papokštauti pašnekant apie tai, kad esi nemirtingas ir moki valdyti mano prisiminumus? Rimtai, Kolai, ką tokio svarbaus norėjai man pasakyti be to, kad esi vampyras? - {Negalėdama nuo veido pradanginti šypsenos, nusuka akis į priekinio lango stiklą. Vis dar girdėdama, ką kalbą vaikinas, įsiterpia} - Patikėk, tai tikrai skamba labai keistai ir jei rimtai, aš nesuprantu kodėl... - {Kaip tik vėl gražindama dėmesį šalia esančiam, akimirksniu sustingta, kuomet pamato jo rankose ginklą. Akivaizdu, kad dabar jau situacijos nebe priimdama juokingai, o ir matomai išsigandusi galimų veiksmų, užsikerta bei įsistebi į jo rankose esantį ginklą} - Kam tau jis? - {Stengdamasi nedaryti skubotų veiksmų, tuo labiau nesugebėdama paslėpti to, kad toks elgesys ją ne juokais išgąsdino, kiek pritylinusi balso toną, tęsia} - Kolai, labai prašau, nedaryk nesąmonių, tau nereikia man nieko įrodyti. Nuleisk ginklą ir atiduok jį man. Nagi... - {Neskubėdama, ištiesia ranką į jo pusę, tačiau nenuleidžia akių nuo jo veido}

by **Cato Alexander** Pir. 03 18, 2013 2:01 pm

Vien todėl, kad yra pasiruošęs suteikti merginai galimybę išsakyti savo nuomonę, vos tik ši praveria burną, leidžia šiai išsakyti iki pat tos akimirkos, kuomet ši pasiprašo atiduoti ginklą. Girdėdamas kaip pasakojimas, kurį šis stengėsi suregzti jai atrodo juokingas, nuleidęs akis į savo rankas, kuriuose randasi ginklas. Suimdamas duslintuvo vamzdį, pasuka jį atitinkamu kampu, kad šis tinkamai prisitvirtintu. Tik tuomet, kai pilnai paruošia šią priemonę naudojimui, iš savo pusės, nuleidžia langą, atsisukdamas į Faye:
- Faye, tu žinai tik faktą, kad mes pažįstami nuo pat vaikystės, kad buvome kone geriausiais draugais. Nors iš tiesų, sutikau tave, tavo šeimą prieš pat tau dingstant iš to kvartalo. Supranti, man reikėjo kad visi aplinkui manytu, kad esu kilęs iš ten pat, kad neatrodyčiau svetimas. Todėl aš padariau viską, kad taip ir būtu. Kai tu norėjai dingti, aš tau pasakiau kas esu, ir tu išsigandai. Turėjau ištaisyti tai, ir geriausias būdas tai padaryti buvo priversti tave pamiršti. Kitaip, aš negalėjau.
Susiaurinęs akių vokus, ir nežinodamas kaip tinkamai viską paaiškinti, tuo labiau kai mergina pradeda iš jo šaipytis, nusuka akis.
- Iš tiesų, seniausias iš jų. Tiksliau, mano šeima. Mes pirmieji šios rūšies atstovai, kad ir kaip tau yra sunku tuo patikėti.
Kuomet mergina akivaizdžiai neparodo noro juo patikėti, iš karto į lango pusę atkišęs savo plaštaką, niekaip nesudvejodamas šauna. Kulkai per akimirkos dalį perskrodus jo delną, ir įsirėžus į kažkokį objektą, kažkuriam laikui įsivyrauja tyla. Kuomet atsuka savo veidą į merginą, pasistengia nukreipti jos dėmesį tik į savo ranką, kuri nepaisant visko, sukelia ne menką skausmą:
- Stebėk! Nieko nedaryk, tiesiog stebėk tai kas vyksta... - Nebaigęs savo kalbos, ją nutraukia. Kuomet jo delne esanti žaizda ima labai greitai trauktis, o tai per srūvantį kraują galima nesunkiai pastebėti, jai užgijus, ištiesia savo ranką į merginą, pratęsdamas:
- Aš noriu kad tu atsimintum viską, ką kadaise buvau liepęs pamiršti. Noriu kad žinotum viską, nes pasitikiu tavimi, supranti?

by **Andrea Argent** Antr. 03 19, 2013 11:53 am

{Vien tik dėl to, kad būtent dabar vaikinas jai pradėjo kelti baimės jausmą, stebėdama tai ginklą esantį jo rankoje, tai jo veidą, kartas nuo karto vis teigiamai sujudindavo galvą, taip norėdama parodyti, kad ji tiki viskuo, kas jai šiuo metu yra pasakojama. Tačiau negalėdama vien tik tylėti, kaip galėdama ramiau stengiasi kalbėti su juo} - Viskas gerai, aš suprantu kodėl taip pasielgei, o dabar prašau, kad tu suprastum mane. Nenoriu matyti jokių įrodymų, man to nereikia. Tiesiog atiduok man ginklą ir baigiam tai. Sutariam? - {Matydama, kad jis visiškai nereaguoja į jos prašymus ir toliau tęsia savo pasakojimą apie būtybes, apie kurių egzistavimą realiame pasaulyje ji net nebuvo nei karto leidusi sau pagalvoti, pasistengdama pagauti jo akių kontaktą, neigiamai supurto galvą} - Kolai, tu mane gąsdini. Nedaryk to... - {Kuomet vaikinas be jokių perspėjimų paprasčiausiai įstato savo delne skylę, akivaizdu, kad šokiruota tokių veiksmų, abejomis rankomis užsidengia sau burną, kad nepradėtų šaukti. Žvilgsniui užkliuvus būtent už to labai nemalonaus vaizdo, lyg būtų užhipnotizuota įsistebi kaip prieš jos akis palaipsniui dingsta ką tik padarytas sužalojimas, o Kolui tuo pačiu metu dar pakėlus balsą, stipriai sumerkia akis, mat dabar jai atrodo, kad čia su ja pačia kažkas negerai. Nenorėdama daugiau nieko nei stebėti nei girdėti, nusisukusi nuo vaikino pasistengia kaip nors greičiau sugraibyti automobilio durų rankeną ir atidaryti duris. Kuomet tai pavyksta, greitai išlipusi iš vidaus, susiima už galvos, bei nesugebėdama iš karto nusiraminti bando atrasti bent kažkiek logikos turinčius pateisinimus} - Šiandien prieš pat tau ateinant aš suvartojau kelias tabletes, jos stiprios ir... - {Kadangi dabar kalba labai greitai, bandydama susigaudyti tarp prisiminimų ir kitų ją supančių minčių, neigiamai purto galvą} - Ir būtent tai sukėlė haliucinacijas. Nes tai kas buvo dabar yra netikra. Tokių dalykų nebūna, nes tai neįmanoma. - {Niekaip negalėdama "išlįsti" iš šoko būsenos, toliau pastoviai kartoja tą patį per tą patį}

by **Cato Alexander** Pen. 03 29, 2013 10:29 am

Būdamas visiškai pasiruošęs tam, kad mergina juo nepatikės dar kartą, neigiamai supurto galvą, kuomet ši pasistengia viskam rasti racionalius paaiškinimus. Sulaukęs tos akimirkos, kuomet Carrington išlips iš automobilio, rankomis trenkia per vairą, bei pakankamai greitu pasisukimu išlipa iš automobilio. Toliau tęsdamas savo įrodymus, nežmogišku greičiu apėjęs aplink transporto priemonę, suima jos abi rankas, šiek tiek žemiau pečių, ir įsistebėdamas į merginos akis, pasistengia paaiškinti:
- Tabletės kurias tu vartoji, neturi jokios įtakos tam, kas esu ir tai kad noriu kad nuo šiol tu žinotum visą tiesą apie tai. Supranti?
Vis dar nepaleisdamas merginos iš savo gniaužtų, trumpam nuleidžia akis, ir pasistengia paaiškinti toliau:
- Suprask mane, nebegaliu tau daugiau meluoti. Toks gyvenimas skirtas ne man, todėl ir bandau paskutinį kartą tau pasakyti tiesą. Ir jei tu negali su tuo susitaikyti, prisiekiu, priversiu tave viską pamiršti. Pamirši šiandienos dieną, pamirši apskritai kad kada nors buvai mane sutikusi ir tavo gyvenimas galbūt bus geresnis, nei yra dabar. Bet aš negalėjau nepabandyti suteikti mums šansą.
Išlenkdamas antakius ir tuo pačiu metu vėl pakeldamas akis į merginą, dar kartą pakartoja:
- Tai tiesa, aš esu nemirtingas, velnio prakeiktas asmuo. Ir tai niekuomet nepasikeis, nes vaisto nuo mano esybės neegzistuoja.
Kaip tik tuo metu paleisdamas merginos rankas, atsitraukia nuo jos per kelis žingsnius, baigdamas sakyti tai, ko dar nespėjo:
- Dabar manęs laukia smarkus mūšis, todėl aš dingsiu kuriam laikui. Ir tik tau spęsti ar nori laukti manęs ar ištrinti iš atminties.

by **Andrea Argent** Pen. 03 29, 2013 11:54 am

{Net nespėdama sureaguoti į tai, kaip vaikinas jau atsirado priešais ją, pajausdama jo rankas ant savo, nukreipia savo ganėtinai sumišusi žvilgsnį į jo akis. Ne tiek netikėdama pateiktais įrodymais, kiek tikriausiai to nenorėdama, pasistengia suimti save į rankas, kad nereikėtų kvailai atrodyti. Tuo pačiu pasistengdama ir įsiklausyti į žodžius, skildančius iš vaikino lūpų, neigiamai supurto galvą} - Kolai, tau ir pačiam reikėtų suprasti mane. Ne kiekvieną dieną tavo draugas tau prisipažįsta esąs vampyru, apie kurių egzistavimą esu mačiusi tik siaubo filmuose. Niekada neturėjau net menkiausios minties, kad visa tai gali būti tikra ir egzistuoti realiame pasaulyje. Man tai nauja, ir kol kas nesuprantama. - {Leidusi jam toliau tęsti paaiškinimus, vis dar neatitraukdama žvilgsnio nuo vaikino, iš karto jam paprieštarauja, kuomet jis pasiūlo suteikti jai galimybę praktiškai ištrinti iš jos gyvenimo save patį} - Kolai, tu sugebi apversti visą mano gyvenimą kelis kartus ir dabar sakai, kad gali visą tai ištrinti? Aš nenoriu tavęs pamiršti. Nenoriu pamiršti nieko, kas buvo, yra susiję su tavimi. Man tiesiog reikia laiko susitaikyti su visu tuo, nes... aš turiu priprasti prie to. - {Kuomet vaikinas nuo jos atsitraukia, pati žengusi kokį žvlgsnį atgal, ranka perbraukia per savo tamsius plaukus. Bandydama susigaudyti ir sudėlioti tiek savo mintis, tiek faktus į vietas, akis nukreipia į Kolą prisimindama ką jai ne taip ir seniai sakė jo sesuo} - Jeigu tu esi nemirtingas, vadinasi Richardas negali tau pakenkti? - {Sukišusi abi rankas į savo švarkelio kišenes, tikėdamasi ten atrasti cigaretes, užverčia akis, kuomet atsitinka priešingai. Toliau girdėdama Kolo žodžius, nuleidusi akis nenuoširdžiai šypteli} - Tu visada būni kuriam nors tai laikui dingęs, kad net atrodo, jog imu prie to priprasti. - {Neigiamai supurčiusi galvą, savo žalios spalvos akis vėl pasuka į vaikiną, taip suteikdama jam visą savo dėmesį} - Nežinau apie kokį mūšį tu kalbi, ir žinau, kad ką tik sakei, jog esi nepažeidžiamas, bet vis tiek... būk atsargus. Nes pats geriau nei kas kitas žinai, kad lauksiu tavęs.

by **Cato Alexander** Kv. 04 18, 2013 2:35 am

Merginai pradėjus kalbėti, pats jau būna gerokai atsitraukęs nuo jos, bei nugara atsirėmęs į savo automobilio keleivio dureles. Iš kišenės ištraukęs cigarečių pakelį, praveria jį, bei pritraukia prie savo lūpų, dantimis užkabinęs vieną cigaretę, galiausiai jos filtrą suspaudžia savo lūpomis. Numanydamas kad mergina taip pat neatsisakys kartaus dūmo, pakelį pameta į jos pusę. Kol kas neskubėdamas kažką pasakyti, pirmiausia prisidega turimą cigaretę, įtraukdamas dūmus giliai į savus plaučius.
- Na, pirmiausia reikėtu paminėti tai kad esu tau šiek tiek daugiau nei draugas. Ir ne, aš neįsivaizduoju kad prie to reikia pratintis. Tai reikia arba suprasti arba atsitraukti nuo pasaulio kuriame egzistuoju aš. Tiesiog, aš negaliu rizikuoti nei tuo kad mano paslaptis paaiškės, nei tuo kad kas nors gali grėsti tau pačiai. - Nuleidęs akis, šiek tiek sutraukia savus pečius, paaiškindamas:
- Vienaip ar kitaip, savo galiomis aš nesinaudoju, nebent tai būtu visiškai neišvengiama. Nes ne taip kaip mano šeima, nelaikau to privalumu. Laikau tai labiau prakeiksmu visą gyvenimą būti vienam, matyti kaip miršta artimi man žmonės ir nieko daugiau.
Akivaizdžiai parodydamas tai, kad nėra patenkintas tuo kas nutiko su juo, traukdamas dūmus, nusuka savo akis, ir pratęsia:
- O tai kad siūlau tau tiesiog manyti kad manęs niekuomet nebuvai sutikusi, nėra bloga išeitis. Nesuprask manęs klaidingai, tiesiog, tai supaprastintu tavo gyvenimą iki minimalumo. Neatmesk šios galimybės. Tai šioks toks pasirinkimas, kaip be pasukus.
Krenkštelėdamas dar kartą įtraukia dūmus į savo plaučius, nuorūką numesdamas kažkur į šalį. Aišku nemaloniai priimdamas priekaištą kad jo nėra greta, suraukia savus antakius, ir iš karto pakelia savo akis į merginos veidą:
- Per visą mūsų pažinties laiką, buvau atsitraukęs tik 3 kartus. Vienas iš jų buvo kalėjimas, kitas, kerštas ir dabar pagalba šeimai. Nežinau kaip tau, bet man tai atrodo tik laiko trupiniai, net skaičiuojant žmonių laiku. - Prunkštelėdamas, nes jam tai skamba labai keistai, neigiamai papurto galvą, ir atrodo jau pasiruošia lipti atgal į mašiną, kuomet perklausia: - Juk tu žinai, kad myliu tave?

by **Andrea Argent** Kv. 04 18, 2013 10:15 am

{Negalėdama taip iš karto susitaikyti su viskuo, ką ką tik jai teko patirti, neigiamai supurčiusi galvą, nepiktybiškai, o iš įpratimo užverčia akis, po pirmo vaikino komentaro} - Tu juk supratai, ką norėjau pasakyti. Neprisikabink prie to. - {Tik tada kai į jos pusę "atlekia" cigarečių pakelis, taikliai jį pagavusi, pasivaišina viena cigarete, kurią greitai prisidega. Tą laiko tarpą nieko nesakydama, gražina pakelį Kolui, kol išpūtusi dūmus iš plaučių, pagaliau prisiverčia kalbėti toliau} - Kolai, tai ką dabar tu man pasakei, nėra labai kasdieniškas, įprastas dalykas, todėl aš negaliu dabar pat imti ir pasakyti, kad viską suprantu ir toliau elgtis lyg niekur nieko. Man reikia laiko, kad pilnai susitaikyčiau su tuo, kas tu esi. Ir tai nereiškia, kad aš noriu nuo tavęs atsitraukti. - {Jam užsiminus apie jo paslapties išsaugojimą, nesusivaldžiusi išlaužia kampinio pobūdžio šypseną} - Aš neturiu pagrindo tavo paslapties išduoti kitiems. O jei ir norėčiau tai padaryti, manai manimi kas nors patikėtų? Mažiausiai pagalvotų, kad susipykau su realybe. - {Užvertusi akis, vėl pritraukia cigaretę prie lūpų, taip įtraukdama į save jos dūmų. Kadangi tokia veikla ją kažkodėl ramina, trumpam susimerkusi, leidžia veide vėl pasirodyti ganėtinai dviprasmiškai šypsenai} - Žinai, tu tiek kartų užsimini apie tai, kad turiu galimybę ištrinti tave iš savo gyvenimo, kad ne daug betrūksta, jog pradėčiau galvoti, kad tau to reikia, o ne man. Nes kaip ir sakiau, Kolai, tu pasistengei tapti neatsiejama mano gyvenimo dalimi, ir aš nenoriu to pakeisti. Nenoriu tavęs pamiršti, nes nežinau kaip tau, bet man nuo to geriau nepasidarys. - {Neslėpdama, kad toks vaikino pasisakymas ją galėjo net užgauti, atmerkdama akis, žvilgsnį nukreipia į jūros horizontą} - Tau tai tik laiko trupiniai, o man kiek ilgesnis tarpas. - {Nuleidusi ranką, kurioje laiko vis dar nebaigtą cigaretę, norėjo pridėti dar ką nors, tačiau nelauktai pertraukta paskutinio vaikino klausimo, užsikerta, nes to dabar išgirsti nesitikėjo. Tik tuomet kai atsisuka taip, kad galėtų jį matyti, kiek tyliau, nes ji praktiškai pirmą kartą tai pripažįsta balsu, linktelėjusi galva atsako} - Tu man leidai tai suprasti ir be žodžių... aš taip pat tave myliu, Kolai.

by Sponsored content

PAPLŪDIMYS:

PAPLŪDIMYS:

Re: PAPLŪDIMYS:

Re: PAPLŪDIMYS:

Re: PAPLŪDIMYS:

Re: PAPLŪDIMYS:

Re: PAPLŪDIMYS:

Re: PAPLŪDIMYS:

Re: PAPLŪDIMYS:

Re: PAPLŪDIMYS:

Re: PAPLŪDIMYS:

Re: PAPLŪDIMYS:

Re: PAPLŪDIMYS:

Re: PAPLŪDIMYS:

Re: PAPLŪDIMYS:

Re: PAPLŪDIMYS:

Re: PAPLŪDIMYS:

Re: PAPLŪDIMYS:

Re: PAPLŪDIMYS:

Re: PAPLŪDIMYS:

Re: PAPLŪDIMYS:

Re: PAPLŪDIMYS:

Re: PAPLŪDIMYS:

Re: PAPLŪDIMYS:

Re: PAPLŪDIMYS:

Re: PAPLŪDIMYS:

Re: PAPLŪDIMYS: