Re: KAMBARYS # 009

by **Jia Li Wang** Pir. 11 10, 2014 4:54 pm

Tuo metu, kai tamsiaplaukei buvo suteikta galimybė pasilikti, ši stengėsi stebėti nepažįstamus asmenys iš toliau, įsiklausant į kiekvieną jų tariamą žodį apie tam tikrus dalykus. O kadangi pati visuomet buvo iš tų asmenų, kurie vadovavosi savo pirmine nuomone, kažkuriuo metu susitikusi su Mason'o žvilgsniu, savo veide leido pasirodyti pastebimam šypsniui. Todėl, kuomet pajuto reikalą, kad visame šiame pokalbyje, buvo reikalinga moteriška nuomonė, ši pagaliau ėmėsi kalbėti pati: - Palaukit, leiskit ir man trumpam įsiterpti. Pirmiausia, akivaizdu kad visi vadovaujatės savo loginiu mąstymu, ir tuo pačiu metu pamirštate tai, kas svarbiausia. - Kaip tyčia pasisukdama link Lahey pusės, kurio visiškai nepažįsta, todėl tikrai negali būti tuo asmeniu, kuris pastebėtu kad jo tipinė elgsena pakito: - Neklausyk šių vyriškių, nes buvau priversta visiškai ne noromis įsiklausyti į tai ką kalbėjote apie draugystę su galimas daiktas kad netinkamu asmeniu. Seksas vyrams, dažniausiai yra vien tik seksas. Moterims, kad ir kaip šios stengiasi tai paneigti, tai yra labiau emocinis nei fizinis kontaktas. Vadinasi, jei miegi su ta mergina, iš jos pusės tai nėra grindžiama vien tuo kad ji geba praskleisti kojas prieš akivaizdžiai išvaizdų patiną. O jei gali, vadinasi ji yra paskutinė kalė. Nors, įtariu kad ne. Nesi panašus į tokį, kuris gintu garbę tos, kuri būtu neverta to. Įsiklausyk į savo širdies dūžius, kuomet esi šalia jos. Ir jei yra bent menkiausia tikimybė, kad galvodamas apie ją, galvoji ne vien apie seksą. Spjauk į visus pašalinių komentarus, draudimus ir visą kitą. Tu esi savo paties gyvenimo kalvis, ir jei nudegė kiti, nereiškia kad nudegsi ir tu. Isaac, tiesa? - Šiek tiek kilstelėdama savus antakius, ji pratęsia: - Gyvenimas yra labai trumpas, kai nesi nemirtingas, todėl kiekvienas tavo sprendimas arba tave pakylės aukštyn, arba leis veidu trenktis į purvą. Vienaip ar kitaip, kai viskas tavo gyvenime taps aišku, tu bent jau būsi pabandęs. Ir patikėk manimi, nėra nieko nuostabesnio, kai visi aplink sako "negalima", o tu žinai kad to nori, ir to sieki. Uždrausti santykiai visada atneša daugiau laimės, nei kad banalūs, kuriems pritartu kiekvienas. Taip, vampyrai nepatikimi, ir velniai griebtu, jie nemoka atsiduoti vienam, kaip tai daro vilkai. Ir taip, greičiausiai liksi išduotas, ir įskaudintas. Kažkada... Bet iki to, kam save žaboti, jei ji yra viskas apie ką gali galvoti? Įsivaizduoji savo ateitį su ja? Net dabar, kai, kaip suprantu nieko rimto dar nevyksta tarp jūsų. Bandyk. - Teigiamai linktelėdama galva, ji trumpam nuleido savo akis, pratęsdama: - Aš irgi ilgą laiką klausiau kitų nuomonės, nesivadovaudama savo pačios troškimais. Ir kai pagaliau supratau kad turiu kautis, nes asmuo, su kuriuo man buvo gera ne vien miegant kartu, o paprasčiausiai būnant šalia, matant jo akis, girdint balsą ir visą kitą... Buvo per vėlu. Dabar, galiu tik graužti save, kad pasidaviau aplinkinių nuomonei, o ne vadovavausi tuo ką rėkė mano širdis. Tai viskas... Bet kokiu atveju tai tavo ir tos moters sprendimas, niekieno kito. - Dirstelėdama į Lockwood'o pusę, ir puikiai žinodama kad jis greičiausiai nepritars jos žodžiams, pasisako toliau: - Ir žinai kas? Ankščiau ar veliau, bet Mason'as supras ir pagerbs tave, už tai kad nepasidavei. Nieko nesakau, Mason'as geba įpiršti savo nuomonę kitiems. Bet tu nepanašus man į tokį, kuris klausytu. Ir jei nudegsi... Ką gi, suteiksi alfai galimybę pasakyti tau į akis "juk sakiau". - Veide vėl pasirodžius maloniai šypsenai, moteris pratęsė savo nuomonės dėstymą, nuspręsdama kad turi ką pasakyti ir ties kita jų aptariama tema: - O dabar svarbiausia. Aš puikiai žinau koks yra Richard'as Armstrong. Jis visuomet buvo velnio neštas ir pamestas asmuo. Ir žinai kas? Jau dabar galiu pasakyti kad jam padaryti nepavyks nieko. Klaustum kodėl? Nes vilkai nėra tie padarai, kurie persimeta iš vieno būrio į kitą, nes neva kitame pasiūlo šiltesnę vietą. Kad ir kas nutiktu, kad ir kokius klaidingus sprendimus galėtu daryti alfa, jis vis tiek išliks alfa. Todėl asmeniškai aš, manau... Kad Mason'ui net neverta sukti sau galvos, bent iki tol, kol pats Armstrong'as nepasirodys prieš akis, ir nemes jam "pirštinę". Tai kam pradžią davė Jake, ir kaip viską iki galo sukūrė Mason'as, yra vadinama tvirta šeima. Šeima, kurios neriša kraujas, neriša vaidinama ištikimybė. Riša kiekvieno padarytas sprendimas būti čia ir dabar, su tais asmenimis, kurie yra svarbūs. - Gūžtelėdama pečiais, moteris trumpam nukreipė žvilgsnį į Bowman pusę, po ko užbaigė savo kalbą finaliniu komentaru: - Savo akimis matau tik tiek, kad yra bandoma sujaukti "šeimą" iš vidaus, bet žinot ką? Tai ne pirmas kartas, kai mus trokšta ištremti vampyrai ar saviškiai... Viskas visuomet pasibaigia taip pat. Savi lieka savais, ir jokia jėga to negali sunaikinti. Tai tiek. Dabar galite toliau tęsti savo logiškus pamąstymus vienas kito atveju, nors aš ir siūlyčiau tau Isaac, traukti šalin iš čia, ir išsiaiškinti kas sukasi tavo smegenyse, o tau, - Dirstelėdama į Bowman'o pusę, pratęsia: - Ieškoti būdo kaip grąžinti brolį, ir baigti putotis. - Kuomet žvilgsnis sustoja prie Mason'o, moteris vėl nusišypso: - O tau saldainuk, jau sakiau tūkstantį kartų. Pats laikas bent kuriam laikui atsipūsti. Net jei ir toliau save apkrausi bereikalingomis problemomis, gyvenimą baigsi po žeme. Tikiuosi visi mane supratote, ir galite pradėti judėti.

by **Isaac Lahey-Hale** Antr. 11 11, 2014 3:23 am

- Tavo žodžiuose nėra esmės. - Ilgai netardamas ne žodžio, originalusis te prasitarė tuomet, kai vienintelė moteris buvusi šiuose patalpuose ėmėsi kalbėti. Galu gale, savo darbą čia jis jau buvo baigęs, tereikėjo "pasieti" bent menką nepasitikėjimo sėklą, kad tai privestu prie chaoso, kurio taip beviltiškai siekė originalusis hibridas. Vien mintis apie tai, kad Lockwood'as savosiomis rankomis gebės sugriauti imperiją, kurią prieš tai pastatė, ir paršliaužti ant keturių pas savo "kūrėją", veikė pastebimai įkvepiančiai. Tačiau, kad ir kaip be pasukus situaciją, pačiam Kol'ui, ne motais buvo tai, kad Lahey asmeninis gyvenimas buvo pastebimai komplikuotas. Todėl kuomet jis delnais pliaukštelėjo per savo kelius, bei tokiu būdu paskatino save pakilti nuo vietos, ant kurios prieš tai buvo įsitaisęs, pratęsė: - Nereikia kalbėti taip, tarytum aš planuočiau susieti savo gyvenimą su vampyre, bei ieškoti stebuklingų būdų kaip įtaisyti jai porą vaikų. Tai tik kūniškų malonumų patenkinimas, tad verčiau baikit varvinti seiles dėl to ko nebus. Lockwood'as teisus, tuo labiau supras mane geriau nei kas kitas. Vampyrai geba padaryti tai, ko neįstengia kiti. Jų smegeninės nevaržo jokie pašaliniai veiksniai. Aš pažaisiu, tuo pačiu metu vartodamas verbeną, ir paskui permesiu ją. Kito varianto ir būti negali. - Pastebimai padarydamas neilgą pertrauką, jis pasiekė Bowman'ą, prie kurio sustodamas, pastebimai palenkė galvą. Matyti kaip vilkolakis niršta ant "saviškio" buvo vienas malonumas, mat Mikaelson'as nei pats nenumanė kaip bus lengva, kuomet čia pasirodė. Ir nors alfa nerodė nieko, kas duotu suprasti kad šis bent įsiklausė į "gandus", persistengti irgi nebuvo reikalo. Todėl dar kurį laiką savo pašaipia išraiška provokuodamas vilką, galiausiai veide ištempė šypseną: - Pasakiau viską, ką norėjau. Todėl jums leidus, leisiu apsvarstyti tai be spaudimo. Ar darysi ką nors su turimomis žiniomis, arba kaip tavo draugužė sakė, nekreipsi dėmesio, yra tavo reikalas. Bet kokiu atveju, kastuvas jau yra tavo rankose, beliko paklausti ar išsikasi duobę sau, ar priešams. - Mirktelėdamas akimi, ir galiausiai liaudamasis įsilieti į užvaldyto kūno charakteristiką, nesunkiai pasiekė duris, bei praeidamas pro Bowman'ą, pridūrė: - Bičiuli.
Prunkštimas, bei akivaizdus noras sukrizenti buvo ne laiku ir ne vietoje, kuomet originalusis patraukdamas šalin, trinktelėjo už savęs durimis.

by **Mason Lockwood** Antr. 11 18, 2014 3:57 am

Vieninteles kambaryje buvusios merginos zodziai priverte Masona uzversti akis. Kalbos apie ''amzinos meiles'' egzistavima verte ji vemti. Nuo tos dienos kai judvieju su Katherine likimai issiskyre, jis buvo pavirtes siokiu tokiu ciniku. Tai kaip aistringai Lahey santykius gyne Renee buvo visiskai suprantama turint omenyje, kad tarp vieno is daugelio jos issilavinimu, puikavosi teisininkes diplomas. -Jums abiems pasimaise protas,-kritiskai nuzvelgdamas abu kalbancius jis pasaipiai syptelejo. -Siaip ar taip, susirinkom cia ne del to,-nukirsdamas bet kokias tolimesnes diskusijas apie vilkolakio ir vampyres lovos reikalus.
Aideno arogancija nebuvo kazkas nauja, taciau per ilga laika Lockwoodas buvo spejes prie vaikino charakterio priprasti. Siaip ar taip, budamas jo amziaus ir pats alfa buvo sunkiai sukalbamas karstakosis. -Buciau dekingas jei apie su Armstrongu man pranestumet. Nera nieko blogiau nei neivertintas priesininkas, o Richardas butent toks. Jis zino apie mus kur kas daugiau nei Mikealsonai ir jam butu vieni juokai isitrinti atgal tarp vilkolakiu, jis visada turejo ir tures ji palaikanciu. Nelaikau ju isdavikais ir nutuokiu, kad musu buryje yra keletas asmenu, kurie butu daugiau nei laimingi susigrazine Richarda kaip alfa ir ne neabejoju, kad pasitaikius progai, jis bandys susigrazinti valdzia, bet tuo pat metu gerai zinau, kad dauguma jusu zinot kas laukia burio jei jis paims virsu. Esu alfa tik jusu pripazinimo deka,-Masonas niekada nebuvo savo valdzios primetes prievarta ir laikui begant daresi akivaizdu, kad hibridas paaukojo viska, kad jo burys isliktu nepaisnt to, kad tai jam kainavo asmenini gyvenima. -Jei Richardas bandys mane isstumti jega, galiu jus uztikrinti, kad tol kol mes veiksime is vien, jam nepavyks.
Tai koks nepakantus pastaruoju metu buvo Isaac verte visus kambaryje esancius asmenis atitinkamai susizvalgyti kai vilkolakis pareiske kiek skubota nora is cia pasisalinti. Nei vienas ju neketino jo sulaikyti, taciau vos durysbuvo uzdarytos ir kolidoriuje nebesigirdejo vaikino zingsniu, Masonas neigiamai papurte galva. -Kad ir kas jis yra, tai ne Isaac...

by **ATIDUODAMA #23** Antr. 11 18, 2014 2:41 pm

Širdis, kuri dažniausiai labai ritmingai plakė vilkolakio krūtinės ląstoje, šiuo metu buvo pasidavusi provokavimui, ir kone veržėsi lauk. Negalėdamas pakęsti arogancijos, kuri šiuo metu buvo užvaldžiusi būrio nario asmenybę, vertė jo rankų pirštams susispausti į akivaizdžiai matomus kumščius. Todėl pasakyti kad jam reikėjo labai daug valios tam, kad susilaikyti šiam nesmogus, tai būtu tas pats, kas nepasakyti nieko. Stipriai sukandęs žandikaulį, jis nepratarė ne vieno žodžio, tyliai vildamasis kad elgiasi teisingai. Dar viena scena, kuri galėjo bet kuriuo metu įvykti tarp jo ir Lahey, buvo bereikalinga. Ypatingai prieš vado akis. Todėl, laiku nusukdamas akis, bei tuo pačiu metu rasdamas tašką, kuris vertė jį susilaikyti, galiausiai nulėmė tai, kad jo širdis vėl ėmė rimti, pasiduodama įprastam plakimui. Todėl kuomet vilkolakis apleido šiuos "namus", Bowman kaip tyčia pasuko akis į Lockwood pusę, netrūkus po to prasitardamas: - Tu neturi net menkiausio supratimo tame, kaip trokštu iškaršti tam pasipūtėliui kailį. Neužtenka to, kad jis net nesigaili savo veiksmų, prieš saviškį. Tai dabar neriasi iš kailio, kad sugriauti pasitikėjimą šeimos viduje. Kišdamas tai, kas yra traukiama iš asmeninio laiko, kas nepriklauso tam, kas mus visus riša. - Atitinkamu metu Bowman kalba buvo sustabdyta tam tikro komentaro, kuris privertė vilkolakį suraukti savus antakius: - Palauk. Kaip tai yra įmanoma? Galiu garantuoti, kad jis ir atrodo kaip Isaac, ir yra vilkolakis. Ir kiek žinau, identiško brolio jis taip pat neturi. Todėl, ne velnio nesuprantu. - Išlaikydamas pakankamai sutrikimu pripildytą žvilgsnį, kuris buvo nukreiptas į Lockwood pusę, trumpam sumerkia akis. Tyla kuri pakankamai greitai užvaldo šio kambario sienas, galiausiai tampa nepakeliama. Todėl kuomet vilkolakis pramerkia akis, ima dėstyti savo nuomonę: - Tu ankščiau buvai vilku, ir manu kad nesuklysiu pasakydamas, kad alfos pasirinkimas mums yra svarbus dalykas. Svarbus buvo ir tau, kol pats netapai vadu. Todėl, net tada kai aš ar mano broliai tau galime atrodyti nepatikimi, mes patys pasirinkome būti su tavim, ir to nepakeis ne vienas subingalvis, kuris sumanys pasiimti jau sukurtą "imperiją". Aš pasirinkau, Ethan'as taip pat. Tą patį galėčiau pasakyti ir apie Jules, Tyler'į, Scott'ą ir kitus. Jei reikės karo, tuomet mes būsime tavo pusėje, iki galo. - Linktelėdamas galva, jis tik dar kartą patvirtina, - Iki galo, ir nesvarbu ar tu būsi vilkas, raganius, vampyras ar hibridas. Tai neturi reikšmės. Alfa yra Alfa, ir tik mirtis tai gali iš jo išmušti. - Blankiai vėptelėdamas, pratęsia: - Bet tavo tiesa, jei ką nors sužinosiu iš Armstrong'o pusės, pažadu. Kitą kartą, išdėstysiu viską tau. Nors, vis dar manau kad Richard'as nepasieks nieko.

by **Mason Lockwood** Tr. 11 26, 2014 4:43 pm

Isaacui pasisalinus Masono israiska pakito. Jis itemptai maste ir kuriam laikui buvo panasu, kad jis ne tik nesiklause, bet ir negirdejo ka tuo metu kalbejom Aidenas. Nugrimzdes i savo mintis jis surauke kakta ir isiteibeledamas i viena taska staiga prikando apatine savo lupa. -As pazystu Isaac ilgai. Labai ilgai. Esu mates ji ivairiais jo gyvenimo periodais ir galiu beveik garantuoti, kad dabartinis jo elgesys, kurio liudininkais mes katik tapome, nera jam budingas,-neigiamai papurtes galva jis abi savo rankas sudejo ant netolimais stovejusios kedes atramos. Kazkas viduje jam kuzdejo, jog jo buriui priklausantis vilkolakis yra pakliuves i didele beda ir tas jausmas vis labiau slege jo pecius. Lockwoodas trosko, kad jis ir vel galetu matyti Reese, taciau jos ''vaiduoklis'' buvo ji apleides jau gerus du menesius. Ji apemes jausmas, kad Lahey gali buti paverstas kazkieno marionete buvo tik speliones, kuriomis jis nebuvo pasirenges pasidalinti su aplinkinias, bent jau iki tol, kol vaikinas butu pajegus argumentuoti savo spejimus ir tai nebutu viso labo padriki svaiciojimai.
Tarsi grubiai priverstas atsitoketi is savo vidiniu apmastymu jis staiga pakele galva ir iremino savo skaisciai melynu akiu zvilgsni i viena is Bowman broliu. -Atleisk... pasatruoju metu man sunku susikaupti,-neigiamai papurtes galva jis pastvere tuscia stikline nuo baro stalo. -Nezinau ar tai pades, bet zalos tai tikrai nepadarys. Tai paspartins tavo brolio gyjima,-lengvu, igudusiu judesiu perkandes savo riesa jis leido siek tiek savo kraujo nuteketi itam skirta taure. -Tavo brolis nusipelne pamokos,-blausiai syptelejes jis atkiso inda Aidenui. -Bet nepanasu, kad artimiausiu metu mes sulauksim Isaaco savanoriskos pagalbos...-sulaukes kol vaikinas ims siekti jam siulomo ''vaisto'' jis akimirkai ji uzlaike. -Jokio kersto, jokiu saskaitu suvedinejimo. Antraip pats nusiusiu ji atgal i koma, supratai?-gerai zinodamas kokie karstakosiai yra dvyniai jis blankiai syptelejo. -Kad ir ka ruosia Armstrongas, mes turime buti tam pasiruose,-galop leides vaikinui perimti stiklini inda i savo rankas jis perkele savo zvilgsni i Renee. -Man reikes raganos. Raganos, kuri sutiktu bendradarbiauti ir tokios, kuri neturetu nieko bendra su Armstrongais. Manai galetum pasinaudoti savo tevo pazintimis?...-lupu kamputyje pasirodziusi sypsena buvo nuosirdi, taciau ilgai jo veide neuzsilaike. -Pastaruju dienu ivikiai... jauciuosi tarsi kazkas megintu uzimti mus nesvarbiomis uzuominomis, tarsi bandytu nukreipti mano demesi,-viena ranka perbraukes sau per virsugalvi jis is nedidelio saldytuvo issitrauke kraujo paketa, taciau sutikes kiek smerkianti Aideno zvilgsni, susilaike nuo maitinimosi, bent iki tol, kol jaunasis vilkolakis is cia nepasisalino.

by **Jia Li Wang** Tr. 11 26, 2014 4:55 pm

Tuo metu, kai jai buvo suteikta galimybė išsakyti visas savo mintis, moteris daugiau nesistengė brukti savo nuomonės. Todėl sulaukdama tik tam tikros akimirkos, kuomet gavo galimybę pasilikti vien tik su Mason'u, pirmiausia labai gražiai palydėjo svečią iš šios vietos, tuo pačiu metu įduodama jam popierinį paketą, kur būtu galima pasidėti stiklinę, kuri išėjus į kiemą aiškiai atkreiptu į save aplinkinių dėmesį. Tik tuomet pasilikdama vienu du su Lockwood'u, moteris iškėlė savo antakius: - Mono tėvas nieku gyvu nesuteiktu tau pagalbos ranką, tavo broliui, greičiausiai taip. Bet tau, ne. Ir taip, gyvename ant ribos, kad ankščiau ar veliau jis sužinos tai, kad būdama šiame mieste, matausi su tavimi. O jo vizito, manau nereikia nei man nei tau. Pati, nesu susidūrusi asmeniškai nei su viena ragana. Nors, palauk... - Pastebimai susiaurėję akių plyšiai, galiausiai privertė tamsiaplaukę sudaryti kiek įtaresnę išraišką: - Tavo žmonos draugė, kuri pasirodė kartu su Katherine, kai buvai sukaustytas grandinėmis. Jei neklystu, ši buvo prisistačiusi esanti ragana. Tačiau nežinau kiek tame yra stiprumo. Visgi yra ir kitas variantas... Dėl kurio, manau turėtum ne vien peržengti savo principus, bet ir sudėti labai dideles pastangas. - Kuomet žvilgsnis savaime nukrypo į pašnekovą, moteris susikryžiavo rankas po savo krūtine: - Kas dėl tavo sūnėno bendrakursės? Bennett? Kiek žinau Tyler'is puikiai sutaria su savo senais draugais, ir kiek man yra tekę girdėti iš jo... Ta panelė yra vienos iš galingiausių kraujo linijų, paskutinė palikuone. Bėda tik tame, kad ji greičiausiai nepasiduos verčiama daryti tai, ko nenori. Užtenka paminėti tai, kad kartu į tą draugų ratą įeina ta pati Elena, bei Niklaus'o Carolina.

by **Mason Lockwood** Kv. 11 27, 2014 8:29 am

Budamas ganetinai issiblaskes jis ir vel nugrimzo i savo apmastymus ir atsitokojo tik tuomet kai isgirdo uzsitrenkiant medines apartamentu duris. Renee sugryzus i kambari jis pakele akis i merginos veido lygi. -Tavo tevui nebutina zinoti, jog padedi man,-neigiamai papurtes galva galiausiai jis giliai ikvepe neturedamas kito pasirinkimo kaip pripazinti, jog Royce buvo teisi. Jos tevas nieku gyvu nesutiks istiesti jam pagalbos rankos, ypac dabar kai jo dukra laika leido vedusio vyro kompanijoje, nepaisydama, kad tai gali sutersti jos reputacija, kuria itakingas jos tevas taip karstligiskai bande apsaugoti. -Renee...-staiga jo pasamone perskrode suvokimas, pastarosiomis dienomis jos jam duotos uzuominos eme igauti prasme. -Ar tai del to pastarosiomis dienomis tu vis uzsimindavai, kad tureciau galop issiskirti, tam, kad tavo tevas pagaliau paliktu tave ramybeje, galvodamas, kad mes ir vel kartu?-suraukes antakius jis pagaliau nesivarzydamas perkando kraujo paketo kampa ir godziai nugere keleta gurksniu. Kraujo skonis buvo slykstus. Jis buvo spejes priprasti maitintis svieziu krauju, bet tai turejo liautis ir jis tai zinojo. -Jei ji Elenos drauge, ji neatsisakys istiesti jai pagalbos ranka. Man reikia susisiekti su Jake...-jis buvo vienintelis, kuris zinojo apie Armstrongo ir Gilbert rysius todel mintis, kad senas draugas ir yra ta trukstama jo plano dalis, priverte jo veide pasirodyti siokiai tokiai sypsenai. -Atleisk...pastaruoju metu man sunku susikaupti,-specialiai nutraukdamas tema butent tam, kad jam netektu placiau paaiskinti kas butent jo drauga sieja su vampyre, jis zvilgtelejo i savo telefono ekrana. -Velnias. Jau beveik vidurdienis,-jau kuris laikas jis sekmingai islaike savo susitikimus su Renee paslaptyje nuo Victorios, taciau praeitos naktes ivikiai ir merginos gaminami kokteiliai priverte ji uzmirsti atsarguma. Moteriska Renee kompanija buvo ypac maloni, (turint omenyje, kad cia jie dar nebuvo perzenge savo platoniskos draugystes slenkscio) o pamazu vis labiau provokuojantis merginos elgesys, kuris dar neseniai vos neperaugo i si ta daugiau, ji gunde, nors tai ir neturejo emocinio pagrindo ir viso labo buvo paremtas fiziologiniais troskimais.

by **Jia Li Wang** Kv. 11 27, 2014 11:55 am

Tai kaip greitai savo tamsias akis nuleido tamsiaplaukė vilkolakė, nulėmė būtent tai kad tam tikru metu kambario sienas užpildė nemaloni tyla. Tvarkingai pasitraukdama nuo tos vietos, kur prieš tai buvo įsipatoginusi, Royce pasiekė svetainės patalpose esančią sofą, ant kurios galiauiai ir prisėdo. Susikeldama kojas, ši suspaudė jas sau po sėdima, kuomet atmetusi vieną ranką, kaip atramą galvai, ji nukreipė savo žvilgsnį tiesiai į pašnekovo pusę: - Prigavai. Paklausyk, ne man reikia sakyti kad pasaulis yra labai mažas, todėl viskas labai lengvai ir greitai paplinta. Ir tai kad apie mane ėmė sklisti kalbos, toli gražu nėra vienintelė priežastis, kodėl skatinu tave pagaliau pasirašyti tuos dokumentus ir baigti terliotis su vampyre, su kuria jau niekuomet nebe būsi kartu. Mason'ai, tu ir pats tai kuo puikiausiai supranti, tačiau vis bandai kažką išsaugoti, kai to kažko jau seniai nebėra. - Ryškus antakiai savaime pakilo, kuomet kalba tapė darytis panešesnė į dalykišką. Gilus įkvėpimas nulėmęs tolimesnius moters žodžius, tuo pačiu metu veikė ir paskatinančiai: - Džeikas? Tiesą pasakius man realiausiai atrodytu jei tavo susitikimas būtu su sūnėnu, tai jo draugai. Nors kas ten žino, Džeiko aš vis tiek asmeniškai nepažįstu. - Šyptelėdama, ji susikrovė rankas sau po krūtine, pratęsdama: - Eik, susitvarkyk savo reikalus, o paskui paskambink man. Atšvęsime susinormalizavusią aplinką, kai abiejų nuotaikos bus kiek geresnės, nei kad yra dabar. Ir neprieštarauk man, žinau aš vilkolakių ryšio svarbą, todėl verčiau jau negaišk.

by **Mason Lockwood** Tr. 12 17, 2014 11:06 am

Tai kaip pasisuko sios popietes ivikiai akivaizdziai ji erzino. Taip ilgai trukusi platoniska poros draugyste pagaliau igavo kiek kitoki pagreiti ir tiesa pasakius, tokio pobudzio prasiblaskymas buvo ne pro sali jiems abiems. Suvokdamas, jog su vilkolakiais susije reikalai buvo neatideliotini ir jiems teks atideti tai ka buvo pradeje, velesniam laikui, jis vis gi pasistenge issklaidyti ta nejaukia atmosfera tvyrojusia del to, kad neseniai ivykes seksualines traukos protrukis buvo gan netiketas posukis, nusistovejusiuose ju santykiuose. -Gerai,-netiketas jo atsakymas isprovokavo atitinkama merginos reakcija ir tai ji akivaizdziai pralinksmino. -Tu teisi. Pakalbesime apie tai veliau, gerai...?-pamerkes aki jis dviprasmiskai syptelejo. Jis blefavo, taciau sprendziant is patenkintos Royce fizionomijos, tai buvo atsakymas, kuri ji norejo isgirsti ir tai, is esmes, buvo viskas kas siuo metu ji skyre nuo galimybes su ja permiegoti. Judvieju interesai sutapo ir Masono santuoka buvo vienintelis moralinis trukdis, neleidziantis merginai perzengti moraliniu savo isitikinimu.
Ju romanas buvo puiki atsipalaidavimo ir uzsimirsimo forma ir truko iki pat dienos kai Masono ir Katherine keliai vel susikirto. Pasiteisindamas, jog treniruotes atima vis daugiau ir daugiau laiko jis pamazu liovesi lankes ja viesbutyje, taciau kadangi poros nebesiejo emociniai saitai, tai nebuvo issiskyrimas, juolabiau, tai negalejo sukelti merginai itarimu, jog hibridas ir vel susidejo su fataliska vaidmeni jo gyvenime visuomet uzemusia vampyre.

by Sponsored content