NAMELIS #002:

by **Gabriel Gotham** Kv. 09 27, 2012 3:32 pm

NAMELIS #002:

by **Mariella Russo** Sk. 08 28, 2022 3:18 am

Kas lietė manipuliacijas viešaisiais ryšiais Mariellai Russo nebuvo lygių. Tai nebuvo kažkas ką galėjo pavadinti tik darbu. Ji į tai įsitraukė visa savo tris šimtmečius skaičiuojančia esybe. Jei dievais žmonės galėjo jaustis begalinėje savo fantazijoje rašydami knygas ar žaisdami kompiuterinius žaidimus, kuriuose patys rinkosi ką eliminuoti, su kuo lyderiauti, ką kankinti, ko pasigailėti, šviesiaplaukė tai darė tikrame žmonių pasaulyje. Žinoma ne už dyką, vedama, altruizmo, bet tikrai savo dideliam malonumui. Per savo keturis kartus ilgesnį nei paprastam žmogui duota gyvenimą Mariella išbandė daug malonumų. Išbandė seksą su visais ir viskuo (baisūs nukrypimai nuo "normos", tiesa, jos netraukė), adrenaliną keliančias ekstremalias pramogas, greitį, narkotikus. Ir vienintelis dalykas, kuris teikė jai ilgai trunkantį malonumą buvo tai, kuo pastaruoju metu užsiiminėjo. Tam ką ji darė reikėjo neeilinių gabumų. Anksčiau apsukinėti apie pirštą žmones buvo lengviau - jie neturėjo priemonių apsisaugoti nuo vampyriškos įtaigos, bet rūšies išviešinimo apsunkintos aplinkybes darė žaidimą tik įdomesniu. Kaip bebūtų keista anksčiau (iki pat šiandien) Mariellos ir Richard'o Lockwood'o keliai dar nebuvo susidūrę.
Vampyrai disponavo painiu vilkolakių geno žemėlapiu. Naturalu, kad investavo didelius pinigus į tai, kad potencialūs natūralus, be to dar ir mirtini nemirėliams priešai būtų sekami. Lockwood'ų pavardė jiems buvo žinoma tikrai ne vien tik iš politinio, verslo pasaulių. Mariella galėjo pasirinkti tuziną gerokai palankesnių kandidatų, asmenų, su kuriais būtų ne tik lengviau susitarti, bet ir "pravalyti" jų įvaizdį ir visgi vampyrė pasirinkto Richard'ą - patį sudėtingiausią variantą. Pasirodė ji prie liūdnai pagarsėjusio Lockwood'o dvaro išlipusi iš tviskančio limuzino. Pasirodė viena, be apsaugos, be palydos, kurios reikalavo tie keli moteriai dar imponuojantys kolegos. Ji žinojo, jog jai negresia nė menkiausias pavojus. Vyrą ką tik paleido iš kalėjimo, kiek tikimybės, kad jis planuoja ten kuo greičiau sugrįžti? Deja, bet įsibrovimas į valdas nebuvo toks elegantiškas kaip Mariellos manieros bei jos apranga - vampyrė praskėtė tvoros strypus ir palindo pro tarpą. Smailūs batelių kulnai kaip mat susmigo į minkštą dangą po kojomis. Teko ne kartą sau mintyse priminti, kad myli savo darbą. Ne, tikrai myli, greičiau jai buvo neįprasta eiti pas kažką, kas jos visiškai nesitiki ir nelaukia. Namo viduje jautėsi it savuose. Dairėsi, šniukštinėjo. Netrūko pastebėti, kad viskam trūksta šilto moteriško prisilietimo. Didelis dvaras stokojo švaros bei jaukumo. Jautri vampyriška klausa užfiksavo sunkų kvėpavimą antrajame namo aukšte, tad ten ir patraukė. Įėjo į kambarį, sklestelėjo į fotelį, kuris stovėjo priešais lovą. Vien tik dėl to, kad reikėjo atrašyti į tuziną žinučių vampyrė nusprendė vyro nežadinti. Praėjo gera valanda, kai Richard'o muistymasis leido suprasti, jog vyras iš snaudulio ruošiasi pagaliau pakilti. Pagaliau nusprendė jam šiek tiek padėti:
- Prašau nešok staigiai iš lovos, rytinių boner'ių esu prisižiūrėjusi sočiai,-ryškus, charakteringas moters balsas suvirpino tyloje skendėjusį kambarį. Sėdėjo susidėjusi koją ant kojos, buvo basa, prie fotelio pasidėjusi batelius. Pirštais mikliai bėgiojo per mobiliojo klaviatūrą, akys pakilti į vyriškį neskubėjo,-Esu Mariella Russo arba kitaip vienintelis tavo šansas susigrąžinti politinę karjerą. Ir tu negali leisti sau prabangos tokią galimybę praleisti.
Vampyrė nebijojo skambėti arogantiškai. Ji pasitikėjo savimi, o dar labiau pasitikėjo savo sugebėjimais. Tiesa susidomėjimą vyriškiu, kuris atsirado išnagrinėjus visą Richard'o istoriją Mariella apsimestinai slopino, dangstė po šalta abejingumo kauke. Visgi moteris pagaliau teikėsi į namų šeimininką pažvelgti, žalios akys degė ugnelėmis, kurios priešingai nei ciniška fizionomija, bylojo apie entuziazmą būti čia ir su vyru pagaliau kalbėtis.
- Tu sutrikęs ir susidomėjęs, tiesa? Nedažnai sulauki svečių, kurie įsibrauna neprašyti ir dar su tokiais pasiūlymais. Bet aš niekur neskubu, susiorientuok,-vampyrė grakščiai pakilo ant kojų prieidama prie lango bei praskleisdama sunkias užuolaidas. Atidarė langą, kad į kambarį įeitų gryno oro. Šis jai pasirodė pritvinkęs iškvepuoto kvėpavimo turinio.

Namai, kurie kadaise buvo kupini givybes, kuriuose buvo nuolatos rengiami ivairus, nors neretai snobiski, labdaros vakareliai, namai, kuriuose ne tik dirbo, bet ir gyveno kelios desimtys personalo darbuotoju... buvo tusti. Ant lentynu buvo spejes susidaryti sioks toks dulkiu sluoksnis, o pakampese "namus isirenge" keli vorai. Dvaras skendejo tyloje. Ir su tuo nieko bendra neturejo ankstus paros metas. Po to kas ivyko misko gludumoje esancioje viloje, i siuos namus Lockwoodas grizo pasikeites... ne tik isoriskai, mat politikas dabar atrode bent desimtmeciu jaunesnis, bet esminiai pokyciai buvo kur kas drastiskesni nei plauku svoguneliuose ir vel emes gamintis melaninas. Jis buvo negyvas. Teoriskai. Mat nepaisant to, kad vis dar vaiksciojo, kalbejo, bei maitinosi, jo sirdis liovesi plakti.
Lovoje pasimuistes vyras buvo siaubingai pagiringas. Miegamajame atsidave nesaikingai suvartotu alkoholiu, bei tabaku. Pedantiskam Ritchardui toks elgesys nebuvo budingas. Kita vertus, butu galima drasiai teigti, jog atgimus antram gyvenimui, buvo galima tiketis siokiu tokiu permainu. Ir vis del to, kai kurie dalykai nepakito. Salia vyro, po tamsiai raudona, silkine paklode, gerai isiziurejus, buvo galima pamatyti moteriska silueta. -Who are you?-vyras itartinai nuzvelge kambaryje buvusia ir pries tai nematyta moteri. Galva tiesiog plyso, norejosi vemti. Maisyti viski ir tekila niekada nera gera mintis, velniai rautu! -Raquel?-pajudino salia gulejusia moteri, taciau jos kunas buvo sustinges. Atsales. Negyvas. -Raquel?!!-nepaisant to, kad moters ne gerai nepazinojo, juk susipazino praejusia nakti, viename tu, elitui skirtu naktiniu klubu, vyras atrode sugniuzdytas, pasibaisejes.
-Close those curtains...-tarpduryje pasigirdo kitas vyriskas balsas. Tiesa, sis vyras vargiai primine Ritchard Lockwooda, kuris dar neseniai mirgejo geltonosios spaudos puslapiuose, tad nieko keista, jog vampyre zilstelelejusi vyra politiko pataluose palaike butent juo. Iki puses nuogas, Lockwood'as taipogi buvo basas kas tik per plauka miesto meru netapusiam vyrui buvo labai nebudinga. Rankoje laikydamas viskio taure, bei tarp pirstu spausdamas dar nepridegta kubietiska cigara, jis neprimine ka tik is miegu pakilusio asmens. Labiau nei nelaukta viesnia, ji dirgino persigandes praeitos nakties nuotykis. Dar nebuvo pilnai ivaldes savo nauju instinktu, ka jau kalbeti apie tvarkymasi su "persivalgymo" pasekmemis. -There is nothing me or you can do about it now,-istare gana monotonisku balsu, vis dar nejudedamas is vietos, kur jo nepasieke saules sviesa. -Leave...-atsiduso pries patraukdamas lauk is miegamojo, tarsi nei tai kas ivyko, nei moteriskos lyties viesnia jo nei kiek nesudomino.

Mariella stebėdama kokia keista linkme juda miegamojo reikalai pasigailėjo, visgi, kad atvyko čia be apsaugos. Žinoma geriausia apsauga buvo jos statusas, bet Richard'as vargiai apie jį galėjo težinot, mat Vampyrų Taryba nebuvo Jonas Brothers žinomumo lygio grupė.
- Negaliu patikėt, kad dėl viso šito sugadinau mėgstamiausius savo batelius,-moteris sumurmėjo nesitraukdama nuo palangės. Saulės apšviesti platinos spalvos jos plaukai švietė it aureolė. Gyvendama itin civilizuotą, sofistišką vampyrišką gyvenimą Russo dažnai pamiršdavo kliautis instinktais. Jei nebūtų praradusi įgūdžių neabejotinai suuodusi, kad čia kažkas ne taip būtų gerokai anksčiau. Jautėsi kvailai, nekantravo ką nors už tai nubausti. Nusisuko į lango pusę veidu, užsimerkė. Norėto jausti saulės šilumą ant savo odos, bet toks efektas bet kurį vampyrą nuneštų tiesiai mirčiai į glėbį. Šiuolaikinės technologijos padėjo nemirėliam gyventi pilnavertį gyvenimą ir netgi apeiti gamtos jėgų jiems nutiestus barjerus. UV spindulių nepraleidžiantis silikonas plonyčiu sluoksniu dengė Mariellą nuo plaukų šaknų iki kojų pirštų galiukų, tad nenuostabu, kad jautėsi it įkišta į plonytį maišą. Nejautri ir nuo aplinkos atbukusi. Visgi veiksmas fone ją erzino užtektinai, kad į jį sureaguotų.
- Ji seniai nudvėsusi, ko tu nesupranti, kvaily?-vampyrė žybtelėjo akimis jausdama nežymius lavone prasidėjusius mirties pokyčius, kuriuos puikiai maskavo alkoholio, tabako ir tūžmingo sekso kvapai,-Tu dvoki genitalijomis ir lavonu, dink velniop,-ji pavijo šalin vyrą, kurį palaikė šio dvaro šeimininku, nors taip ir nebuvo. Bet kai tarpdury išdygo pats Richard'as, Mariellai pasidarė kaip mat įdomiau. Stovėdama tolėliau ji akivaizdžiai vyrą nuskenavo nuo galvos iki kojų. Gyvai Lockwood'as atrodė dar geriau, nei nuotraukose ar reportažuose. Aukštas, atletiškas, patrauklus. Vampyrė šyptelėjo, parodydama baltutėlius priekinius dantis, kurie tarp ryškiai raudonų lūpų atrodė tik dar baltesni. Visas ilgametis nemirėlių elitas seniausiai natūralius savo dantis buvo pasikeitęs tobulomis karūnėlėmis.
- Mane labai nustebino, kad įsiveržti į tavo namus buvo taip paprasta,-baltaplaukė pradėjo kalbėti, iš lėto artindamasi prie Richard'o nelyginant grobio tykojanti katė. Žvilgsnis darėsi vis sunkesnis, įtemptesnis,-Pagalvojau, nejau Richard'as Lockwood'as sėdėdamas kalėjime užrašė savo mylimą nuosavybę kokiam vampyrui ar mirusiam žmogui? Neįmanoma. Nedidelė grupelė išrinktųjų, tarp kurių esu ir aš puikiai žino, kaip Lockwood'ų klanas myli vampyrus,-pasišaipė. Batelius nusimetusi 155 centimetrų ūgio Mariella prie itin aukšto vyro atrodė kaip miniatiūrinė lėlė banguotas baltais plaukais, ryškiu makiažu, porceliane balta oda bei klasikiniu juodu, aukštosios mados ženklo kostiumeliu. Nesikuklindama moteris ištraukė iš dvaro šeimininko rankų stiklinę su viskiu, įžūliai nusišypsojo. Suvilgė lūpas spirituotu gėrimu jausdama, kaip užšyla burna, gerklė,-Pasirodo suvedžiau galus teisingai,-vampyrai galėjo jausti savo "gentainius" vien iš kvapo. Jei kiekvienas žmogus kėlė didesnį ar mažesnį norą juo pasimaitinti, su vampyrais taip nebuvo. Russo netikėtai, bet švelniai nusikvatojo,-Karma ir ne kitaip. Vilkolakio genu šimtus metų garsėjusios šeimos atstovas tapo vampyru. Šeimos, kuri savo pražūtingu įkandimu pražudė galybę vampyrų. Šeimos, kuri kankina ir išnaudoja vampyrus savo reikmėms. Vau,-Mariella neketino slėpti, kad apie Richard'ą ar net jo nešvarius darbelius buvo apsišvietusi itin gerai. Vampyrų elitas turėdamas geriausius pasaulio resursus tapo neįsivaizduojamai galingas,-Kas tau nutiko, Richard'ai?-perdėm švelnus baltapūkės balsas skambėjo nenatūraliai,-Nebijok, pasipasakok. Aš Mariella. Esu vampyrų Tarybos narė. Ir patikėk niekas dabar geriau neatstovaus tavo interesų,-šyptelėjo, ranka atmetusi plaukus, ja pačia mostelėjo į negyvą moterį lovoje,-Tokie dalykai šiais laikais baudžiami, žinai? Jei nenori sugrįžti į kalėjimą verčiau pasirūpink liudininku,-Russo žybtelejo į pagirių kamuojamą, persigandusį vyrą lovoje. Žalios itališko kraujo moters akys buvo šaltakraujės. Kadangi susidūrimas su Richard'u tapo itin įdomus moteris nusprendė neskubinti savo pasirodymo čia aplinkybių. Mariella visa savo povyza daug pasitikėjimo nekėlė. Galbūt ji specialiai siekė Richard'ą tik dar giliau įklampinti, kad galėtų jį šantažuoti? Nerašyta vampyrų grietinėlės taisyklė yra ta, kad žudė visi. Tiesiog skirtingai nei paprasti working class nemirėliai, elitas nebuvo dėl to baudžiamas.

Ritchardas rankas nuleisdavo retai. Vienas is tokiu atveju buvo dar vaikysteje, kai perprates ziauru, kartais net sadistiska savo tevo buda, jis liovesi tikejesis is jo svelnumo ar supratimo ir tiesiog susitaike su gyvenimo jam ismestomis kortomis. "Deal with it" buvo jo moto, kai ivikiai susiklostydavo nepalankiai. Sekanti karta jis pasirupindavo, kad taip nebenutiktu. Is savo klaidu Lockwoodas mokesi ir buvo siaubingai skrupulingas, mat pralaimeti, buti antras ar siaip nusivilti, vyras nemego. Tai, kas ivyko slapto eksperimento metu, buvo scenarijus, kuriam vyras nebuvo pasiruoses. Turint omenyje jo amziu, fizini pasiregima bei bendra sveikatos bukle, jo mirtis buvo tiesiog nelogiska. Bent jau taip mane jis pats. Jis atsisake pripazinti, kad del tokio eksperimento posukio kaltas galejo buti jis pats. Nieku gyvu neprisieme atsakomybes, keikdamas ir koneveikdamas visus kas tame projekte dalyvavo. Is pareigu atleides visa personala jis paniro i konspiraciju liuna is kurio ji iskrapste tik primytyviu troskimu tenkinimas. Dievazi, tam tikra prasme, jis jautesi ikunijantis savo jauneli broli, kuris Ritchardo akimis, buvo visiskas bevalis, primityviu instinktu valdomas primatas. Paastreje politiko jutimai ir jam neiprastoje izoliacijoje praleistas laikas, pastumejo ji surizikuoti bei palikti savo valdas, isiliejant i naktini Nju Jorka, kuris niekados jam per daug nekele susidomejimo. Sis kartas buvo kitoks. Naktinio miesto surmulys, sviesos bei garsas nepaprastai stimuliavo, jis jautesi pakyletas, it ant sparnu. Charizmatiskas vyras niekuomet nestokojo dailiosios lyties demesio, bet dabar, atjaunejusi jo isvaizda, limitu neturinti juodoji American express kortele bei vienetinis Rols Roysas, dare ji vienareiksmiskai tobulu viengungiu.
Mariellai prabilus apie karma, Lockwoodas pagiezingai suzaibavo akimis. Jos zodziuose buvo siaubingai daug tiesos, bet vilkolakio geno nepaveldejes vyras visuomet paike save "prime" rusies atstovu, ziurejo ne tik i vampyrus, bet ir i vilkolakius is auksto. Jis buvo nepriklausomas nuo menulio, jo nevalde gyvuliski instinktai, ka jau kalbeti apie tai, kad jo mitybos racione nebuvo zmogienos. -Jei tikiesi isgirsti, jog mano pozicija ties vampyrais pasikeite ar kad del kazko gailiuosi, veltui gaisti laika,-isspjove. Geras moters up upas ji dirgino, visai kaip cesnakas fikcinius vampyrus. -Vampyru taryba...-suprunkste leisdamas suprasti, jog vien mintis apie tokia institucija jam atrode absurdiska. Nemireliu populiacija jam labiau asocijavosi su pogrindyje nelegaliai veikusiais mafijozais, nei su apibrezta sistema bei taisykliu paisijanciais, darnoje gyventi galinciais individais. -Leisk atspeti... jusu burelis kaip sumauti jahovos liudininkai emesi eiti nuo duru iki duru, verbuodami naujavircius? Stiprybe skaiciuose, tiesa?-ir vel syptelejo. -Galiu tik isivaizduoti kiek karmos tasku tau ir tavo sebrams pridetu "buvusio haterio" konvertavimas,-jo demesi patrauke is lovos islipes, it lapas virpantis vyras, kurio rankose atsidure mobilusis. Ritchardas pyktelejo. Tai atsispindejo paniurusiame politiko veide. Zmogiskai akiai sunkiai sufokusuojamu greiciu pasidaves link praeitos nakties sugulovo, jis atsidure lygiagreciai nuogo mirtingojo kuno ir tai nei kiek publicly heterosexdualaus Lockwoodo netrikde. -It was an accident,-vyru akys susitiko. Namu seimininko zvilgsnis buvo veriantis, o balsas isakmus. -You don't want to be involved in this or treated as a suspect. Because you have been seen with her the night before. Leave and no harm will follow. I will take care of it,-nuogo vyro zvilgsnis susvelnejo, akimirksniu tapo submisyvus. Kelis kartus skubiai linktelejes galva jis eme rinktis ant grindu ismetytus drabuzius.
-Do you have anything else to say?-letai patraukes link moters, jis atsieme jau tuscia taure. Skvarbus jo zvilgsnis skanavo jos veida. Kazkas joje ir vel suaktyvino jo zveriska puse, kurios jis dar nebuvo ivaldes. Giliai, vien is iprocio, ikvepes, jis tiriamai nuzvelge visa jos dalykiskai aprengta fasada. Jos arogancija intrigavo ir tai buvo akivaizdu.

Mariella toli gražu nesistengė pasirodyti kuo labiau pasipūtusi. Ji tiesiog natūraliai tokia... buvo? Kilusi iš turtingos šeimos moteris per visą savo tris šimtmečius trunkantį gyvenimą nepažino jokio vargo. Visados trynėsi tarp elito, skendo prabangoje, buvo pratusi gauti ką nori. Jos atitrūkimą nuo eiliniam žmogui būdingų būties aspektų buvo galima skaičiuoti šviesmečiais. Dėl to, vampyrė puikiai atpažino asmenis, kurie yra gero gyvenimo sugadinti lygiai taip pat, kaip ir ji. Richard'as būtent toks ir buvo. Išsičiustęs snobas žvelgiantis į visus iš aukšto. Russo trynėsi būtent tarp tokių. Ji šypsojosi. Lockwood'o draugija jai patiko. Pripažinkim, vyro pasirodymas su visais šou elementais buvo įspūdingas. Pusnuogis gražus kūnas, cigaras lūpose, prabangus viskis, ryškus audringos nakties atgarsis... Taip atrodo asmuo, kuris palieka įspūdį net nesistengdamas.
- Esi ne pirmas ir ne paskutinis naujavirtis, kuris savo rūšies atžvilgiu yra nusiteikęs kiek... rasistiškai,-Russo balsas buvo nelyginant nuobodžiaujantis. Trys šimtai metų yra daug. Bemaž keturis kartus daugiau, nei duota paprastam žmogui. O kadangi yra ypatingai komunikabili visuomenės veikėja ir socialite - she seen it all,-Matyt dar ne iki galo į kaulus sukrito visas tas vampyrizmo reikalas. Nieko keisto. Su tokiais egzemplioriais tenka susidurti labai dažnai,-baltaplaukės žvilgsnis tapo itin dygus,-Tu ir taip jauteisi kietas. Bene visą savo gyvenimą. Aprūpintas, iš garsios, turtingos šeimos, žinomas. Metai bėga, visi malonumai pradeda kiek atsibosti, nes skoniai išragauti, pasaulis išskraidytas, o putės... Na, suvoki, kad jos daugiau mažiau visos vienodos ir krušamos lygiai taip pat čepsi,-šyptelėjo. Vulgarus tonas jos neglumino, nors tokiai akivaizdžiai prabangiai poniutei kaip Mariella gal ir nebuvo labai tinkantis,-O dabar... Kažkas naujo. Galva svaigsta, akys raibsta nuo naujų potyrių ir jėgos, kuri teka gyslomis, tiesa? Atrodo net pimpalas geriau stovi! Gaila, bet visa tai nusistovės. Vampyriška egzistencija prakeikia tave tapti dar didesniu snobu, nei buvai iki šiol. Pereisi naujus dalykus greitai, viskas vėl nusibos ir tik šį kartą skirtumas tas, kad šita nuobodybė tęsis amžinai,-panašius žodžius naujavirčiams Mariella kartodavo visados, nelyginant naujo vampyro naivumą norėtų atimti pati, o ne leisti jį pasiglemžti negailestingam pasauliui. Tiesa, po nemirėlių egzistencijos atskleidimo naujavirčių skaičius tapo griežtai ribojamas tam, kad nesukelti panikos paprastiem žmonėm ir mažinti jų susidomėjimą stoti į nakties padarų gretas. Richard'as dar nesuvokė į kokį painią realybę pateko.
- Suprantu kaip kvailai tai skamba,-be mažiausio erzelio į Richard'o mėginimą pasišaipyti Russo atsakė nuoširdžiai pritardama,-Vampyrų taryba, pfff,-nusivaipė,-Puikiai pats apibūdinai. Ir visgi akimirką praplėsk mąstymo ribas. Juk tu dabar esi vampyras. Ar praėjus dviem šimtams metų džiaugsiesi, kai tave reprezentuos, tavo gerove rūpinasi koks... alaus ir riebalų priaugintu pilvu Vidutinis Džo, kuris nuo senatvės ar ligos nudvės, o jo vietą užims kitas mirtingasis?-baltapūkė papurtė galvą paneigdama pirminį įspūdį, kurį vyras galėjo apie ją susidaryti moteriai šitaip "nepagarbiai" prakalbus,-Nežiūriu į žmones su panieka, tiesiog niekada nebūčiau norėjusi, kad jie priiminėtų sprendimus, kurie paveiks visą populiaciją. Aš gyvenau ilgiau, o tai leidžia man daugiau suprasti, nei jiem,-atlaidus Mariellos požiūris į Lockwood'ą anaiptol nebuvo paremtas draugiškumu. Ji žiūrėjo į šį vyrą tokiomis pat akimis, kaip suaugusysis žvelgia į vaiką. Viskas, aišku, būtų buvę gerokai paprasčiau, jei Richard'o jųdviejų susitikimo paaiškinimas būtų legitimus.
- Kaip čia pasakius,-leidusi vyrui pasimėgauti savimi ir savo įžvalgomis vampyrė nepasibodėjo įspūdžio sudaužyti į šipulius it kokio stiklo. Tarybos narės povyza buvo abejinga, o kalbėsena priminė šaltą faktų dėstymą,-Imti ir taip įžūliai susireikšminti gal ir nereiktų. Netikslinga. Aš ieškojau žmogaus, politiko, kurį reabilituoti bet kam kitam pasirodytų neįmanoma, taip neįmanoma, kad niekas kitas to nieku gyvu nesiimtų. Tik ne aš. Neįmanoma paversti įmanoma man yra tas pats, kas tau negyvai uždulkint bobą,-ji šyptelėjo nelyginant su Lockwood'u žaistų,-Žinoma tokio pobūdžio labdaringa veikla aš neužsiimu. Viskas turi savo kainą,-įspėjo net ir tuo atveju, jei vyras neatrodė itin susigundęs. Leido sau atsipūsti ir tiesiog stebėjo kaip sėkmingai naujavirtis vampyras įtaigos galia paveikia žmogų. Na, paprastai nemirėliai to turėjo išmokti. Kartais net mokintis iš vyresnio vampyro ilgai ir netgi nelabai sėkmingai. Dėl to, pirmą kartą į Richard'ą žvilgtelėjo kiek įtariai.
- Nesu čia tam, kad tave verbuočiau,-ji prabilo vėl, kai su liudininku gaila, bet nekruvinai susitvarkęs Lockwood'as atsilaisvino ir galėjo vėl skirti jai visą savo dėmesį. Leido jam perimti stiklinę, Mariellos susidomėjimą Richard'u akivaizdžiu darė žvilgsnis bei visa kūno kalba,-Aš numečiau jauką, o užkibti ar ne turi nuspręsti pati žuvis, taip? Nes jei ši žuvis neužkibs, reikia nepamiršti, ežere plaukioja daugybė kitų. Tavo pliusas tik tas, kad esi iš visų tų žuvelių, na...-moteris prisimerkė, išraiška tapo itin sukta,-...patraukliausias,-šioje vietoje vampyrės motyvai tapo dar miglotesni. Ji flirtavo.

by **Mariella Russo** Kv. 11 10, 2022 3:40 am

Lockwoodas, nors ir ne taip liguistai kaip jo jaunelis brolis, visuomet zavejosi moteriskos lyties atstovemis. Ir visai nesvarbu, kad politika seksualiai trauke abu 'zanrai'. Daliosios lyties kompanijoje vyras sugebedavo atsiskleisti kitokiomis spalvomis ir reikia pripazinti, dazniausiai tapdavo kur kas charizmatiskesnis, sukalbamesnis. Nepaisant antipatijos, kuria jaute moters padermei, ji greit suintrigavo jos kalbejimo maniera ir tai, kad neabejotinai gyvenimiskos patirties turinti vampyre, nezaide atviromis kortomis, pasilikdama daug ka sau. Ji uzmete kabliuka ir kantriai lauke ar naujai iskeptas vampyras uzkibs.
Nors ir pasilaike tai sau, juk buvo is tu kurie kalbedamasi su nepazistamu oponentu, mego verciau daugiau suzinoti, nei laidyti laika demonstruojant savaji nusistatyma ar poziuri, jis pasaipiai syptelejo moteriai prakalbus apie tai, jog vampyrus reprezentuoti turetu butent vampyrai. -Leisk tau papriestarauti,-gan galantiskai isiterpe pagaliau nesusiturejes. -Vampyrai, nors ir laiko save aukstesne mitybos grandines, ekosistemos dalimi, yra viso labo numire, taciau nepalaidoti zmones,-is jo kalbos buvo aisku, jog buves politikas vis dar nebuvo susitaikes ar uztektinai susivokes savo dabartiniame kune, gyvenime, vis dar labiau tapatino save su mirtingaisiais. -Skirtumas tas, kad dauguma nemireliu ilgainiui pamirsta ka reiskia buti zmogumi. Visai taip, kaip turtingoje seimoje gimes asmuo negali relatinti su skersgatvyje nezinia kieno benkarta gimdancia, bename prostitute. Du skirtingi pasauliai, tiesa?-piktdziugiskai syptelejes jis zvilgtelejo i ant stiklines paliktus moters lupdazio antspaudus. -Jei atejai cia manydama, kad po to kas man nutiko, pakeiciau barikadu puses bei staiga emiau prijausti sutverimams pries kuriu ''teises'' agitavau kone visos savo karjeros metu... Jei nebutum nemirtinga, pasakyciau, kad veltui sugaisai laika...-syptelejo. -Taciau tokiems kaip mes, laikas neegzistuoja, argi ne taip?-jo sypsena netruko apkarsti. -Mes turime marias laiko... savireflekcijai ir panasiam slamstui,-prunkstelejo bei patraukes prie senos, taciau atrestauruotos komodos ant kurios buvo padetas grafinas su viskiu, isipyle dar siek tiek taurausiaus gerimo. Ritchardas negalejo pakesti kaip staiga pasikeite, pries tai itemtas jo gyvenimo ritmas. Laikas tarsi uzsalo, sustingo. Jo kasdienybe tapo monotoniska, vienisa, vedanti is proto. Tunodamas siame dvare, jis daresi vis piktesnis. Kol kas, agresija bei nora pasileisti 'plaukus' bei pasiduoti troskimui zudyti, jis pazabojo periodiskai leisdamasis verbenos ampules. Buvo gerai supazindintas su sios geles poveikiu vampyrams, juk minetu preparatu buvo metu metais nuodijami Lockwoodu pozemiuose kalinami vampyrai, tik niekada neitare koks skausmingas buvo procesas. -Kas tau is viso to?-vyro akys siek tiek prisimerke kas simbolizavo neslepiama susidomejima. Nugara pasiremes i mineta komoda, jis gurkstelejo viskio, kurio promiles jo ne velnio nebeveike. -Klausiu ne todel, kad buciau susidomejes savo karjeros reabilitavimu. Tas laivas jau paliko uosta-,neigiamai, letai krestelejo galva. -Leisk atspeti...-staiga jo veida perksrode gudri sypsena. -Tu nori, kad vampyrus reprezentuotu ''zmogus'', kurio interesai nesiskiria nuo tavuju,-tai buvo daugiau teiginys, nei klausimas. -Protingas ejimas...Mariella, tiesa?-jos kompanija pastebimai politika isblaske. Geraja prasme. -Ambicinga... turint omenyje, kad jus patys pasirupinot savo padermes paviesinimu...-kilstelejes antakius, jis ir vel gurkstelejo viskio. Jis puikiai suprato, kodel Mariella pasirinko butent ji. Gyventi dviguba gyvenima tokiems kaip jis, buvo iprasta.

- Prašau,-suteikusi žodinį "leidimą" paprieštarauti Mariella net neabejojo, jog išgirs įdomią, Richard'o mąstyseną atspindinčią prakalbą. Jos šviesios spalvos žvilgsnis nejučia nukrypo į lovą, kurioje gulėjo nuogas moters lavonas. Šiek tiek pašnekovui pavydėjo, jog jis praeitą naktį šėlo, kai tuo tarpu Tarybos narė po eilinio posėdžio visą naktį vargino save susitikimais su asmenimis, kurie baltapūkei turėjo vienokiu ar kitokiu būdu pasitarnauti. Juk tiek susitikimai nesibaigė net saulei patekėjus, kitaip vietoje to, kad smaksotų Lockwood'o valdose kaip nors maloniai bei prabangiai ilsėtūsi. Russo pasuko veidą į pašnekovą. Atrodė, kad nelabai ji jo klausėsi, nors buvo sugėrusi kiekvieną žodį ir jautėsi apimta nedidelio nuobodulio,-Šiuo atveju tavo įsitikinimai nėra svarbūs, Richard'ai,-į vyrą ji pagaliau kreipėsi mandagiu, netgi kiek svajingu tonu, kuris nederėjo su "ant žemės nuleidžiančiu" pasisakymu,-Juk esi politikas. O jie, kaip taisyklė visi yra veidmainiai. Visos tos tavo labdaros akcijos, kelionės pas nušašusius nuskurelius į Afriką?.. Tave traukia per dantį. Kalba - "nejau Richard'ą Lockwood'ą kalėjime taip siaubingai išdulkino kiti kaliniai, kad jis persivertė ir dabar eis per laidas kalbėdamas apie globalinį atšilimą ir bibliją?". O mano patyrusi akis mato asmenį, kuris ieško būdų sugrįžti į žaidimą,-Russo iškvėpė ne todėl, kad to reikalautų fiziškai negyvas ir tik magiškai efektyvus kūnas, tiesiog nuo vienokios nuotaikos peršoko ant kitokios. Ji prisuko aroganciją, tiesa, visiškai natūraliai. Buvo panašu, jog tą, apie ką kalbės toliau ji pati vertina rimtai. Mariella nebuvo pratusi išeiti nuleistomis rankomis nieko nepešus. Ji mokėjo įtikinti. Žmones ar vampyrus ji dažnai permatydavo kiaurai. O Richard'o Lockwood'o tipas buvo jos vienareikšmiškai mėgiamiausias.
- Kuo tu ten dar užsiimi? Farmacija?-pabandė sudaryti klaidingą įspūdį, jog apie pašnekovą surinktą informaciją ji peržvelgė neva atmestinai,-Blogiausia, kad visuomenė nepamiršo tavo nuopolio. Ji visados atsimins tavo sasajas su Desmond'u ir tu pabandyk jų nusikratyti. Bill'as Klintonas net ir dabar atsimenamas iš istorijos su Monika Levinski, tikrai manai, kad žmonės ims ir lengvai pamirš tave? Tavo istorijoje yra kelios esminės problemos, prie kurių prisilietusi savo šaltais pirščiukais kaip mat nuimsiu įtampą ir skausmą. Gerai, kad domiesi kokia bus viso to kaina,-ji džiaugėsi, kad Richard'as nepameta savo "personažo" ir elgiasi oriai. Kad neatrodo paskutinių didesnių nelaimių prislėgtas, o išspjovęs kruvinas seiles atsistojo ir bando eiti toliau. Kuo atviresnėmis kortomis Mariella pradės žaisti, tuo didesnė tikimybė Lockwood'ą užkabinti.
- Atsimeni savo šlapias svajones tapti Niujorko meru?-Russo įniko į savo nedidelį YSL rankinuką. Trumpai jame pasikuitė ir jos pirštuose atsidūrė prabangi laminuota vizitinė kortelė,-Susisiek su manimi, kai nuspręsi, kad nori juo pagaliau tapti. Ir žinoma, kai suprasi, kad nieku gyvu nepadarytum to savomis jėgomis. Tik ne dabar, kai tavo biografija bei įvaizdis prasmirdęs nusikaltelio reputacija,-vampyrė pirštais perbėgo per Richard'o krūtinę įžūliai, sublimityviai kabindamasi jam į akis. Užkišo kortelę už kelnes ant torso prilaikančios gumos. Šaltas prisilietimas tebesilaikė ant raumeningos buvusio politiko krūtinės,-Nepavargau su tavimi diskutuoti, gražuoli. Nesuprask manęs klaidingai. Tiesiog esu dar viena siaubingai užimta Niujorkietė, kurios prieš akis laukia ilga diena. Kas verčia mane kelti sparnus. Jei norėsi su manimi susisieksi. Aš šiek tiek palauksiu, o taip ir nesulaukusi iš tavęs žinių perkelsiu savo jėgas ant kito kandidato, kuris, mark my words, kitais metais taps meras, o tu matydamas jo išsišiepusį snukį plakatuose grumsiesi su mintimis, kad jo vietoje galėjai būti tu,-vampyrė išsišiepė. Mėgavosi tuo, kad lėtai kūrusi intrigą kulminacija sprogo kaip suknista atominė bomba. Ar Richard'as galėjo pamanyti, jog yra Mariellos vedžiojamas už nosies ar verbuojamas į reikaliuką, kuris savo principu nenusileis sielos pardavimui velniui? Be jokios abejonės,-Gali manęs iki durų nelydėti. Visos tos malonybės ir mandagumai mane vargina labiau, nei kietakakčiai pašnekovai,-reikšmingai šyptelėjusi tik dabar atplėšė nuo Lockwood'o ranką. Moteris numainavo iki plyšio atdarose duryse ir lauk pro jas. Girdėjosi aidintis, lėtai tolstantis kaukšėjimas, tada atidarytos durys, neagresyvus trinktelėjimas jomis.

by Sponsored content

NAMELIS #002:

NAMELIS #002:

Re: NAMELIS #002:

Re: NAMELIS #002:

Re: NAMELIS #002: