NAMELIS #009:

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

NAMELIS #009:

Rašyti by Horatius Ambrose on Kv. 09 27, 2012 3:30 pm

NAMELIS #009:

Horatius Ambrose


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 665
Įstojau : 2012-09-27
Rūšis : Zmogus/vikanas (49/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #009:

Rašyti by Olivia Frano on Št. 08 23, 2014 5:17 pm

{Naktis, kuomet buvo nugalėta viena iš seniausių dvasiu, vadinusi save Nogitsune, Elenos Gilbert gyvenimas pakrypo visiškai kitokia, nei prieš tai, linkme. Ji ne kartą buvo susitikusi su Stiles Stamberg, su kuriuo manė kad gali surišti savo gyvenimą. Jie kalbėdavo, labai ilgai apie tai kas gali būti toliau, kas pasikeitė dabar ir kodėl jie vienas kitą mato ne kaip mylimuosius, o tiesiog kaip ypatingai gerus draugus. Verdiktas buvo aiškus, jie sutarė kuo puikiausiai, tačiau nieko daugiau nebuvo trokštama. Jie išsiskyrė, kiekvienas patraukdamas savo keliu, ir kad ir kaip tai būtu keista, iki pat šios dienos palaiko ryšį. Kaip ir šiandiena, ryte abu susitiko miške, tam kad pirmiausia laiką praleisti bėgimu, juokais ir baigti garuojančios kavos puodeliu. Tačiau tai toli gražu nebuvo viskas, kas tuo metu vyko su mergina. Ji nemenkai prisidėjo prie savo geriausios draugės vestuvių, mat šiai buvo suteikta labai ne daug laiko viskam pasiruošti, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad Caroline visad savo dieną įsivaizdavo nepriekaištinga. Tad, galima drąsiai pasakyti kad Gilbert toli gražu neatostogavo. Ilgą laiką jos širdis taip pat buvo laisva, o mergina sumesdavo viską ant to, kad dabar neturi laiko romantiškiems santykiams. Visgi... Situacija pakito. Pakito jau tuomet, kai ji visiškai atsitiktinai susidūrė su šiuo vyru (vardas kol kas bus slepiamas). Jis buvo toli gražu ne šventas, ir matyt toks, kurios atitiko visus merginos troškimus. Keli sekantys susitikimai, kurie nuo pat pradžių davė signalą kad kad ir trumpas, bet romanas bus. Vieną iš vakarų, kuomet jie buvo kartu, kieme stipriai lijo, nuotaikos nebuvo. Ypatingai kad juos abu slėgė pakankamai dideli rūpesčiai, apie kuriuos nebuvo linkę kalbėtis, kuomet buvo kartu. Galiausiai, pasivaikščiojimas per balas ir sausi rankšluosčiai jo namuose bei kelios vyno taurės pažadino aistrą. Ta akimirka jie abu buvo laimingi, mat abu troško jausti kažką panašaus jau seniai ir pagaliau sugebėjo tai atrasti vienas kitame. Ji rado jame ypatingą draugą, kuris palaipsniui tapo jos širdies antra puse. Jis, joje pirmiausia atrado prieglobstį, kas galiausiai taip pat pasibaigė gražia nata. Bent vizualiai. Keisčiausia tai, kad pasimokydami iš savo klaidų, savus santykius Gilbert su XXX slėpė. Taip buvo geriau, o ir smagiau. Slapti susitikimai, bandymai apsimesti prieš aplinkinius, kad jų gyvenimai tikrai nepasikeitė ir tuo labiau juos du visiškai niekas neriša, buvo užvedančiu aspektu. Kiekvienas susitikimas nuo to tapdavo tik ypatingesnis. Ir šiandiena, pirmiausia praleidusi kelias valandas sportuodama, vėliau gražindamasi, ji galiausiai atsidūrė prie šio namelio durų. Keli negarsūs krumplių susilietimai su durimis, davė ženklą tam, kad kažkas kieme reikalauja dėmesio. Ji pečiu pasirėmė į sieną prie durų, kaip tik tuo metu susitelkdama į tai, kad norimas asmuo turėtu netrūkus pasirodyti}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“It’s like you’re screaming, and no one can hear. You almost feel ashamed. That someone could be that important. That without them, you feel like nothing. No one will ever understand how much it hurts. You feel hopeless; like nothing can save you. And when it’s over, and it’s gone..”

2016 METŲ MOTERIŠKAS PERSONAŽAS - OLIVIA FRANO © UŽ APDOVANOJIMO GRAFIKĄ PRIKLAUSO LAURAI.

Olivia Frano

don't u know that we could be a new beginning, fight til we're winning


Pranešimų skaičius : 1911
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Frank Frano
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Advokatė / Šnipė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #009:

Rašyti by Jake Armstrong on Pir. 08 25, 2014 8:48 am

Šiandienos dieną, vienintelis dalykas, kuriuo užsiėmė Armstrong'as, tai buvo bandymas suverstus namus paversti daugiau ar mažiau pakenčiamais. Ant stalo buvo sumesti susukti popieriai, kuriuos išskleidus buvo galima nesunkiai suvokti architektūrinius brėžinius, kurie iš esmės priminė sandėlį. Ir taip ir būtu, jei brėžinių viršuje nebūtu pabrauktas žodis "namai". Per pusmetį, kurio metu Džeiko gyvenimas buvo įgavęs visiškai kitokią prasmę, jis stengėsi niekam nieko nesakant, padaryti ne vieną darbą. Jis ėmėsi seno amato - architektūros, bei statybų. Pirmiausia suplanuodamas kaip turėtu atrodyti jo nauji namai ir galiausiai pradėdamas jų statybą, kažkuriam laikui buvo dingęs iš akiračio. Taip pat, nereikėjo pamiršti ir to, kad laisvu metu jis pagrinde visuomet suko galvą dėl to, ką jam buvo pasakiusi jauniausia iš Argent šeimos. Jam teko rinktis ar susenti ir mirti būnant paprastu žmogumi, kas aišku davė jam galimybę nugyventi savo gyvenimą būnant laimingesniam. Arba atimti gyvybę nekaltam, rizikuoti tuo kad neprabus pats ir galiausiai vėl užimti vilkolakio poziciją. Tai buvo labai svarstytinas ir sunkus pasirinkimas, o statybos ir slapti pasimatymai su savo nauja mergina, buvo geriausias būdas atitrūkti nuo realybės. Kodėl jam buvo taip svarbu kad niekas nesužinotu apie jo santykius su Elena? Pirmiausia todėl, kad ji buvo Katherine Pierce vizuali kopija, o tai būtu keista. Mat jis nusidžiovė sau merginą, kuri atrodo lygiai taip pat, kaip ir geriausio draugo moteris. Kitas aspektas buvo tas, kad mergina buvo vampyrė. O tai visiškai buvo neleistina Džeiko principams. Jis juk ne kartą buvo pasižadėjęs sau kad niekuomet nesuriš savo gyvenimo su ta, kuri gyvens misdama kitais. Bet tas keistas traukimas, kuris jautė Gilbert, buvo ant tiek protu nesuvokiamas, nesustabdomas, kad jis negalėjo savęs sulaikyti ir išbraukti šią iš savo gyvenimo. Bildesys kuris nuaidėjo per namelio vidų, reiškė kad ji čia. Todėl mikliai šokdamas prie durų, pakankamai greitai šias atlapojo. Priešais buvusi mergina buvo apšviesta saulės spindulių ir iš tolo net nepriminė nemirtingos, žiaurios asmenybės. Ganėtinai greitai palinkdamas prie Gilbert, suėmė ją už liemens, bei užsikeldamas ant savęs, iš kart prispaudė savo lupas šiai prie kaklo. Kuomet koja paspirdamas duris šias užvėrė, su plačia šypsena veide, atitraukė galvą nuo jos kaklo: - Jau maniau kad nusprendei mane permesti, ir šiandiena nepasirodysi, paskui pasiteisindama kad tai Karolina tavęs neišleido. - Kištelėdamas savo veidą prie jos, kaip mat atsiėmė pasisveikinimo bučinį, po ko pratęsė savo mintį: - Tuomet man būtu tekę gerai nusigerti, sėsti už vairo ir išvažiuoti tavęs ieškoti. Tada taip pat būčiau pasakęs kad pasiilgau savo merginos, ir noriu ją išsitempti iš eilinio baliaus ir gerai padykauti dviese. Ir tuomet, visas mūsų smagumas būtu kuriam laikui pradingęs. Aišku, kol neliktume dviese, kaip ir sakiau.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
i'll tell you my sins and you can s h a r p e n your knife

Jake Armstrong

Was I dead? No. I was evolving. Something you'll never do.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1304
Įstojau : 2012-10-05
Amžius : 31
Miestas : Los Andželas
Meilė : Šiuo metu vienišas
Draugai : Mason Lockwood
Rūšis : Alfa Vilkolakis

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #009:

Rašyti by Olivia Frano on Pir. 08 25, 2014 1:05 pm

{Pati kone iš kart užšokdama ant vaikino, abejomis rankomis įsikibo į jo tvirtus pečius, kuomet suglaudė savo lupas su jo, bučiniui, iš kurio žinoma pasistengė išpešti kaip galima daugiau. Kojomis būdama apsivijusi jo juosmenį, bučiniui nutrųkus negarsiai sukikeno, mat jo kalba pasirodė kaip niekad nelogiškai šmaikšti} - Ir tuomet sulauksime galybės smerkiančių žvilgsniu, kuriuos seks nepasitenkinimo kupini komentarai... Ką kalbėti apie tai, kad niekad niekuomet nepritars mūsų santykiams. Pamiršai? Mes priklausome skirtingoms barikadų pusėms. Bet... - {Nulipdama nuo šiuo metu jau mylimo vyro, ir tuo pačiu metu suimdama jį už marškinėlių apačios, ima traukti į pastato, kuriame jiedu buvo, vidų. Pastarieji keli mėnesiai kuomet jie praleido susitikinėdami, buvo tikriausiai nuostabiausias laikotarpis Gilbert gyvenime. Užteko paminėti vien tai, kad ji po visų nelaimių, kurių buvo per daug, pagaliau jautėsi laiminga. Jis vertė ją jaustis laimingai. Todėl ji nuoširdžiai baiminosi to, kad kuomet tai paaiškės, o ankščiau ar vėliau vis tiek kas nors sužinos, viskas sugrius. Prasidės kovos dėl išlikimo ir galiausiai jie bus priversti patraukti skirtingais keliais... Pritraukdama Armstrong'ą prie savęs, ganėtinai ramiai nutraukė nuo jo marškinius, pati tuo tarpu pakeldama akis į jo veidą} - Turiu visai ne daug laiko, nes už poros valandų turėsiu važiuosi į saloną su Karolina, matuotis pamergės suknelės... Tai, gal užimkime mūsų laiką malonesniais dalykais, nei pokalbiu "kaip prabėgo diena"?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“It’s like you’re screaming, and no one can hear. You almost feel ashamed. That someone could be that important. That without them, you feel like nothing. No one will ever understand how much it hurts. You feel hopeless; like nothing can save you. And when it’s over, and it’s gone..”

2016 METŲ MOTERIŠKAS PERSONAŽAS - OLIVIA FRANO © UŽ APDOVANOJIMO GRAFIKĄ PRIKLAUSO LAURAI.

Olivia Frano

don't u know that we could be a new beginning, fight til we're winning


Pranešimų skaičius : 1911
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Frank Frano
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Advokatė / Šnipė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #009:

Rašyti by Jake Armstrong on Pir. 08 25, 2014 4:27 pm

Neskubindamas savęs pasakyti nieko daugiau, viso labo su pastebima šypsena stebėjo kiekvieną, net menkiausią merginos sujudimą. Jos kūnas kaip niekad buvo gundantis ir trokštamas. Ypatingai dabar, kuomet jis buvo paprastas mirtingas asmuo, su didžiuliu psichologiniu sprendimu, kuris vertė jį pasirinkti vieną ar kitą variantą. Pirmasis kartas, kuomet jis privertė savo prakeiksmą realizuotis buvo tuomet, kai jis susimušė bare. Keli pernelyg neapgalvoti veiksmai, kurie buvo palydėti nemažu išgerto alkoholio kiekiu, bei asmens pastūmimas į stalo pusę, įžiebė jame vilką. Vėliau sekė daugybė aukų, kurias atsiminti jis netrokšta. Tam kad išmokti valdytis, jam teko praeiti kruvinus kelius, ir dabar jis turėjo pasirinkimą, palikti viską kaip yra, arba pradėti nuo nulio. Ir greičiausiai taip ir būtu, jis vėl atsidurtu padėty, kuri verstu jį būti nepavyzdingu asmeniu. Bet kaip jis galėjo rinktis pirmą variantą, metams bėgant senti, kuomet moteris esanti priešais liktu amžinai tokia pat? Jis nepasirinko žmogaus, su kuriuo surištu gyvenimą, jis pasirinko nemirtingąją, o tai reiškė kad sprendimas jau kaip ir buvo aiškus, tik neaišku buvo kas taps ta auka, kurios gyvybę šis atims. Jis visuomet stengėsi atmesti šias mintis sau iš galvos, atidėti sprendimo paskelbimą iki neaiškaus laikotarpio, ir tai padaryti pavykdavo tik tuo metu, kai ji buvo šalia. Jo veide matėsi šypsena, kuomet mergina nutraukė jo žaizdas dengusius marškinius. Žengdamas vos žingsnį prie jos, jis kaip mat abejomis rankomis suėmė ją už šlaunų, vėlgi užsikeldamas ant savęs. Tačiau tik dėl to kad kambary esanti lova buvo Elenai už nugaros, trūko neilgai, kad mergina būtu paguldyta ant nugaros, o jis užsilipęs ant viršaus. Suimdamas merginos viršutinius drabužius, jis kaip mat nuėmė juos šalin, numesdamas kažkur ant grindų. Bučiniais slysdamas nuo saldžių moters lūpų, per kaklą, krūtinę, jis galiausiai prasitarė:
- Manau kad tavo dėl vestuvių pamišusiai draugei, šiandiena teks susitaikyti su tuo, kad nepasirodysi jos akiraty. Nes aš nežadu tavęs paleisti nei po poros valandų nei iki rytdienos dienos. - Staiga vėl pakildamas prie merginos veido, delnu perbraukia šiai per plaukus, kaip tik tuo metu įsistebėdamas į Gilbert tamsias akis: - Jai jau pats laikas susitaikyti su tuo, kad man esi reikalingesnė kur kas labiau. - Šyptelėdamas, ir netrūkus po to, vėl įsisiurbdamas į merginos lūpas, patempė jos kūną šiek tiek viršun, kad ši būtu daug maž įsitaisiusi ant jo. Kuomet pirštais sugriebė apatinio trikotažo sagtį, pašalindamas nepatikusią kliūtį, ganėtinai greitai pašalino nuo merginos nereikalingus drabužius. O kadangi kuo puikiausiai žinojo tai, kad ji nežada priešintis, tiek rankomis, tiek lūpomis slysdamas per jos kūną, tarytum būtu norėjęs nepraleisti ne vieno odos lopinėlio, galiausiai pasirūpino ir tuo, kad jo taip pat nevaržytu nereikalinga apranga. Ir neskaitant to, kad jis buvo viso labo žmogus, sueitis trūko pakankamai ilgai, mat šis ketino ne vien pats pajusti tą, nežemišką malonumą, kurį teikia seksas, bei ir suteikti jį mylimai moteriai, kurios pagal viską, pastaruoju metu nematė mažiausiai savaitę laiko.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
i'll tell you my sins and you can s h a r p e n your knife

Jake Armstrong

Was I dead? No. I was evolving. Something you'll never do.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1304
Įstojau : 2012-10-05
Amžius : 31
Miestas : Los Andželas
Meilė : Šiuo metu vienišas
Draugai : Mason Lockwood
Rūšis : Alfa Vilkolakis

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #009:

Rašyti by Olivia Frano on Antr. 08 26, 2014 4:24 am

{Pakankamai greitai atsidurdama ant minkštos, nuomojami namelio lovos patalinės, atrodo visai trumpam laikotarpiui sumerkė savo tamsias akis, leisdama sau pasimėgauti ta šiluma, kurią kaip tik tuo metu suteikė buvusio vilkolakio kūnas. Kiekvienas jo prisilietimas versdavo jos kūną leisti malonias vibracijas. Vien bučiniai vertė jos kvėpavimui sutrikti, o širdis kurios plakimo buvo beveik neįmanoma išgirsti, ėmė daužytis taip stipriai, kad atrodė jog iššoks lauk. Pailgais nagais braukdama per Armstron'o nugarą, tuo pačiu metu traukė šį arčiau prie savęs. Seksas buvo nepriekaištingas, kas išdavė tai, kad mergina kartas nuo karto skęsdama malonume, imdavo pakankamai garsiai aimanuoti. Net būdamas žmogumi jis sugebėdavo priversti ją jaustis taip, tarytum laikas leidžiamas jo glėby buvo geriausia, kas galėjo atsitikti. Ir tuo metu, kai abu sugebėjo pasiekti finalinę stadiją, spėdama apsiversti ir likti viršuje, lydima skardaus atodūsio, pusiau sėdomis (mat kojomis tebebuvo apžergusi jo liemenį) sukrito ant jo krūtinės. Veidą prispausdama prie mylimo vyro kaklo, tuo pačiu metu liežuviu perbraukė per savo lupas. Akys buvo sumerktos, ir šia akimirka ji mažiausiai troško nuo jo atsitraukti} - Kartais taip norisi kad visi pagaliau sužinotu apie mus, ir tuomet nereikėtu slapstytis. Bet kai pagalvoju apie tai, kiek daug bus tam nepritariančių, pasidaro kraupu. - {Šiek tiek atitraukdama veidą nuo jo kaklo, rodomuoju pirštu perbraukė per jo lūpas, pati savame veide išspausdama šypseną}
- Noriu kad visi žinotu, kad myliu tave ir esu laiminga. Bet tuo pačiu metu, labai baiminuosi to, kad tai ką turime dabar, galiausiai išgaruos.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“It’s like you’re screaming, and no one can hear. You almost feel ashamed. That someone could be that important. That without them, you feel like nothing. No one will ever understand how much it hurts. You feel hopeless; like nothing can save you. And when it’s over, and it’s gone..”

2016 METŲ MOTERIŠKAS PERSONAŽAS - OLIVIA FRANO © UŽ APDOVANOJIMO GRAFIKĄ PRIKLAUSO LAURAI.

Olivia Frano

don't u know that we could be a new beginning, fight til we're winning


Pranešimų skaičius : 1911
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Frank Frano
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Advokatė / Šnipė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #009:

Rašyti by Jake Armstrong on Antr. 08 26, 2014 6:00 pm

Vien todėl kad, būtent pastarosiomis savaitėmis jis nebuvo toks fiziškai stiprus, kokiu save atsimena, dabar net kvapą atgauti buvo kiek sudėtinga. Gulėdamas ant nugaros, pirmiausia laiku spėjo pasižiūrėti ar tvarsliava, kuri dengė jo rimčiausius sužeidimus, nepaslinko kur nereikia. Ir kadangi nenutiko nieko panašaus, vėl savo dėmesį pasistengė nukreipti į merginą, kurią kaip tik tuo pačiu metu apglėbė abejomis rankomis. Stebėdamas jos tamsias akis, su balse jaučiamomis dvejonėmis, pagaliau privertė save prabilti:
- Aš taip pat noriu, kad visi žinotu tai, kad mes kartu. Bet, dabar labai sunkus laikotarpis man, todėl negaliu stoti akistaton su visais prieštaravimais. Elena, aš esu mirtingas žmogus, kol kas. Ir nemanau kad atlaikyčiau pasipiktinusių vilkų ir vampyrų būrį, po to kai šie sužinotu, kad tas kuris visad laikėsi kodekso nesusidėti su vampyrais, o juos tik naikinti, miega su viena iš kraujasiurbių. - Atitraukdamas vieną iš savo rankų, merginai nuo nugaros, patraukė dalį jos plaukų, už ausies, kad būtu galima aiškiau matyti Gilbert veidą. Buvo sunku pasakyti ką nors aiškesnio, mat jis ir pats iki galo nebuvo apsisprendęs kaip pasielgti būtu teisingiausia. Atimti nekaltam asmeniui gyvybę buvo jau per didelė auka, vardan galimybės vėl tapti vilkolakiu. Plius, nebuvo garantijos kad imdamas krapštytis savo paties galvoje, jis sugebės atrasti savo prigimtį, o kas jei ji bus kitokia, nei jis mano? Juk pagrinde kiekvienas jo giminės narys buvo prastu asmeniu, siekiančiu valdžios, keršto, kitų mirčių. Džeikas bei viena iš jo seserų, kurių jau nebėra tarp gyvenančių, buvo vieninteliai du asmenys, kurie stengėsi būti kitokiais. Jis paskendo savo paties mintyse, kuomet merginos balsas ištraukė jį iš apmąstymų. Palinkdamas prie Elenos, atsargiai pabučiavo šios lupas: - Aš pažadu brangute, ankščiau ar vėliau viskas susitvarkys, ir tau nebe reikės jaustis nesmagiai, slepiant nuo visų tiesą, kad susidėjai su buvusiu vilkolakiu. Tam tereikia šiek tiek laiko, ir jei mano atmintis neapgauna, tu turi jo į valias.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
i'll tell you my sins and you can s h a r p e n your knife

Jake Armstrong

Was I dead? No. I was evolving. Something you'll never do.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1304
Įstojau : 2012-10-05
Amžius : 31
Miestas : Los Andželas
Meilė : Šiuo metu vienišas
Draugai : Mason Lockwood
Rūšis : Alfa Vilkolakis

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #009:

Rašyti by Olivia Frano on Št. 09 06, 2014 2:23 pm

[Pastarosiomis dienomis Džeikas buvo kaip niekad ne savas, pastovus paskendimas savo paties mintyse, negalėjo likti nepastebimas. Elena, kad ir kaip stengėsi nukreipti jo mintis kuria nors kita linkme, kasdien tai sekėsi padaryti vis prasčiau. Jis buvo neramus, o dėl to mergina jautėsi labai prastai. Ji akivaizdžiai troško padėti jam išsikapstyti iš depresijos, kurią iššaukė tai, kad jis neteko savo sugebėjimų. Liežuviu perbraukusi per savo lupas, ji pakankamai stipriai pirštais suėmė jo veidą už smakro, priversdama atsisukti į savo pusę] - Nustok nuo manęs slėpti tai, kas vyksta tavo gyvenime. Džeikai, aš ne kvaila kad nepastebėčiau kad tave neramina ne dabartinė mūsų santykių situacija, yra kažkas daugiau, ką nuo manęs bandai nuslėpti. Tad verčiau sakyk dabar, nes kitaip būsiu priversta išsiaiškinti pati. - [Linktelėdama galva, ji te parodė kad kalba pakankamai rimtai.] - O tu ir pats žinai kad išsiaiškinti tai, aš sugebėsiu. - [Dar kartą perbraukdama liežuviu per savo lupas, bei tokiu būtu suteikdama joms daugiau gyvybingumo, pasistengė pagaliau nutraukti akių kontaktą. Atsargiai paremdama savo smakrą į vyro krūtinę, kaip tyčia įsistebėjo į jo lupas, po ko pratęsė] - Žinai, po visko ką esu atlaikiusi pati, o to visko buvo daugiau nei per daug, nesibaiminu kitų nuomonės. Mes esame suaugę žmonės, todėl patys galime nuspręsti ar norime būti kartu ar ne. Tuo labiau kad man atsibodo pastoviai slėpti tai, kad esu laiminga. Žinau kad pritarimo nesulauksim, bet koks po velnių skirtumas? Net jei ir sulauksime puolimo, Džeikai, atsilaikysim. Aš žinau, kad atsilaikysim.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“It’s like you’re screaming, and no one can hear. You almost feel ashamed. That someone could be that important. That without them, you feel like nothing. No one will ever understand how much it hurts. You feel hopeless; like nothing can save you. And when it’s over, and it’s gone..”

2016 METŲ MOTERIŠKAS PERSONAŽAS - OLIVIA FRANO © UŽ APDOVANOJIMO GRAFIKĄ PRIKLAUSO LAURAI.

Olivia Frano

don't u know that we could be a new beginning, fight til we're winning


Pranešimų skaičius : 1911
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Frank Frano
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Advokatė / Šnipė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #009:

Rašyti by Sponsored content Today at 5:07 pm


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume