DARBO KABINETAS:

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

DARBO KABINETAS:

Rašyti by ATIDUODAMA #6 on Pen. 09 28, 2012 5:54 pm

Reikalingas savininkų darbo kabinetas.

ATIDUODAMA #6

If I'm going to watch lacrosse game, you better not suck.


Pranešimų skaičius : 198
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DARBO KABINETAS:

Rašyti by Katherine Pierce on Pir. 01 16, 2017 9:38 am

Sprendimas atvykti į savo buvusius namus, gal ir nebuvo pats protingiausias ar kaip nors ilgai svarstytas reiškinys. Tačiau ne akimirkai, tokio savo pasirinkimo originali vampyrė nepasigailėjo. Pirmiausia, Katherine buvo suteikta proga įgauti leidimą bet kuriuo metu pasirodyti senoviniame, tačiau vis dar puikios būklės, dvare, kas reiškė kad jos veiksmai nebe buvo įmobilizuoti šiuo klausimu. Toliau, reikėtu pabrėžti ir tai, kad tamsiaplaukė moteris švelniai patempė už Sebastian‘o jautrių stygų, kuomet „patikrino“ kiek toli šis mirtingas vyras yra pasirengęs eiti, kad jo ir mistinės, o gal sadistinės, korporacijos poreikiai būtu patenkinti, neleidžiant visam šiam melo burbului susprogti, it šis tebūtu pagamintas iš vandens ir tiršto muilo. Negana to, būtina paminėti ir kūnui malonius prisilietimus, kurie švelniai tariant, bent akimirkai sugebėjo sujaukti visas prieš tai buvusias, gal net per daug nusistovėjusias vampyrės mintis. Na ir žinoma, žinoma kad tai buvo susiję ir su tuo, kad moteris paprasčiausiai tikėjosi kad jos buvusių namų savininkas (kad ir kaip vis dar nemalonu tai pripažinti) bus įsispaudęs į kampą, iš nosies šnervių pus gleivėtus burbulus ir pastoviai kartos kaip dabar prastai jaučiasi vien todėl, kad pastorojo žmona tiesiog stebuklingai tapo šiam nebe jautri. Tikriausiai taip galima apibūdinti visą tą „liaupsintos meilės“ reikalą, kuomet netiki kad tokie jausmai, kuriuos neretai galima viso labo suvienodinti su įpratimu, patogumu ar net savotišku apsėdimu? Ši diena, o tiksliau šiek tiek trumpiau nei valanda, praleista kartu su pastebimai atsiminusiu kas tas yra „arogantiškumas“ vyru, atnešė labai didelį, įvairiausių tarpusavy visiškai nesutariančių jutimų. Įtampai išsisklaidyti privertė tik tai, kad atitinkamu metu namų slenkstį peržengė buvęs vyras, kaip mat sugrąžindamas tamsiaplaukę ant žemės. Na, tiesa tame, kad moters jo būdas visiškai nenustebino, juk kadaise pati pasistengė įtikinti gaisrininką - vilkolakį, kad šis nėra valdomas jokios ryškios emocijos, jos atžvilgiu. Viskas ėjo pagal planą, kaip ir turėjo būti. Tačiau, kodėl gi vis dar buvo taip nemalonu? Žinoma, niekam nepatiktu girdėti tai, kas savaime užgauna tavo savi-vertę, priverčiant lemtinga akimirka suabejoti viskuo, kas gali būti aplamai gera. Gaila kad nėra kelių pasaulių, kelių visatų, kuriuose būtu galima apgyvendinti tuos, kurie netrokšta vienas kito sutikti. Na, šiame gyvenime telieka išlaukti daugiausia šešiasdešimtas metų, ir visos bėdos „pasišalins“ savaime. O atsižvelgiant į tai kad tavo amžius neturi ribos, galima pasakyti kad tai įvyks visai netrūkus. Ką kalbėti apie tai, kad šiame mieste knibžde knibžda nemirtingų būtybių, kurios nesugeba rasti bendros kalbos, bei galiausiai pasiskelbia vieną kitą karinį ėjimą, bandant užtvirtinti arba savo pasipūtimą, arba žemės valdą. Bet kokiu atveju, net nuojauta kužda kad ankščiau ar vėliau, tas pats Mason‘as Lockwood sugebės įsivelti į problemas, iš kurių savo šiknos nebe ištrauks. Juk nei Katherine, nei buvęs jo „šeimininkas“ (iš tikro labai šmaikštu, juk kiekvienas šuo ar šuns giminės atstovas turi savo šeimininką, tiesa? xDDD), nėra suinteresuoti šiam talkinti. Vienintelė bėda, - Sebastian‘as. Ir kas iš viso galėjo įtarti tikimybę, kad jie galėtu susitikti, ką kalbėti apie tai kad imti puoselėti vyrišką draugystę? Tai staigmena, kurios fatališkoji gražuolė nenuspėjo. O kaip gi būtu galėjusi tai padaryti, kuomet ankščiau šie du vyrai atrodė kaip diena ir naktis skirtingi, nesuderinami ir dabar... ...visiškai vienodi. Net tuomet, kai įrodė sau pačiai kad Redford‘as pirmiausia yra nemonogamiškas vyras, kuomet gana ilgam sugebėjo išlaikyti jojo erekciją, įrodė ir tai kad būdamas vedęs, jis elgėsi lygiai taip pat, kaip ir vilkolakis, su kuriuo buvo susiejusi savo gyvenimą. Skirtumas tebuvo tame, kad dabar Katherine buvo ne žmona, o potenciali sugulovė. Juk nuoširdžiai niekas negali atsakyti į klausimą, kaip viskas būtu pasibaigę, jei vampyrei ir mirtingajam niekas nebūtu sutrukdęs nagrinėti galimus pokyčius, prabėgus šiek tiek daugiau nei penketui metų. Visgi, keisčiausia buvo net ne tai, o tas menkas pastebėjimas, kad Katherine taip ir neišvažiavo. Ir  net tuomet, kai Sebastian‘as sugrįžo pasiimti savo drabužių, vėliau išsliūkindamas iš namų valdos, tam kad likusį laiką praleisti vyro, o ne moters draugijoje, neprivertė Katherine mirštant iš nuoboduliu, kažkur pabėgti. Aplamai, ji net netroško kažkur bėgti, jausdamasi kaip tyčia labai laiku ir labai tinkamoje vietoje. Svarstė, ar šiuose namuose dar buvo likę šiek tiek jos asmeninių daiktų, ar Redford‘as pasirūpino kad viskas būtu utilizuota, lyg kažkokiu mistiniu būdu galėtu kelti užkratą, kurio paskui nepavyks netgi nusiplauti su cheminėmis medžiagomis. Tamsiaplaukė slampinėjo po namus, įvertindama tai, kas buvo išnešta, kas pakeista ir kas greičiausiai bus kam nors paaukota, vardan apsimestinio parodymo kokie gi tie vampyrai dosnūs. Net nenustebtu, jei Sebastian‘as nusprendęs nesudeginti vidinės apdailos, iš-parduos viską „ebay“ aukcionuose, vėliau pinigus paaukodamas labdarai, ginančiai pamestų ar sergančių vaikų globai. Jis buvo tiek teigiamas, kad manyti neva nieko kito išgalvoti ir nesugebės. Juk, tokios savybės kaip „savanaudiškumas“ ar primityvus „gobšumas“ jam nėra būdingos, ir tai išsiaiškinti nereikia net psichologinio laipsnio. Ir iš viso, kodėl būdama čia, šiuose namuose ji nepaskęsta atsiminimuose apie laikus, kuomet čia gyvena, o atvirkščiai, vis dar galvoja apie tą stangrų vyrišką užpakalį, bei šiek tiek plaukais padengtą krūtinę? Velniop jį, lai paspringsta kepsniu ar paskutiniu gurkšniu alaus. Keistas, labai keistas jausmas.
Miegamasis, kurį kadaise buvo pasirinkusi Katherine, vis dar ne buvo paliestas. Galimas variantas kad tam įtakos davė tai, kad didžiausią dvaro kambarį buvo paskyrusi savo dukteriai, o pati pasirinko kampinį, kuris kiekvieną rytą yra pilnai užpildomas saulės spinduliais. Keista, kad būdama vampyre, ji iš tiesų mėgavosi ta šviesa, kuri priverčia pramerkti akis, pasitinkant kas kart vis naują dieną. Didelė spinta buvo pakankamai tuščia,  bet nieko nuostabaus, mat moteris palikdama vyrą,  bei savo praeitį, susirinko visus, tuo metu norimais pasirodžiusius daiktus. Tarp tuščių pakabų,  buvo dvi su gal karą, gal net visai nevilkėtomis suknelėmis. Visai mažas pasirinkimas, tačiau, kitą vertus, tai yra geriau, nei kad degėsiais prasmirdę drabužiai. Pasirinko pakankamai trumpą, prie kūno kaip pirštinė priglundančią (pastaba: šią suknelę vilkėjo pirmą kartą tuomet, kai buvo išvykusi į Čikagą, kur planavo kokiais nors būdais sugyventi su nauja savimi ir visomis pasekmėmis, kurios šią pasivijo dėl to visiškai savęs nesaugančio gyvenimo būdo) suknelę. Ji iškėlė drabužį,  vieną iš savo rankų pakeldama  virš galvos. Stengėsi įsivaizduoti save vilkint šią aprangą, neturėdama net menkiausios minties, kad visiško atsitiktinumo dėka, pasirinko būtent tai, kas bet kuriai kitai galėtu sukelti sentimentalius atsiminimus. Apžvalgą nutraukė visiškai atsitiktinai mažoje rankinėj pasigirdęs mobilaus telefono pyptelėjimas, kuris pranešė apie tekstinės žinutės gavimą. Mestelėdama suknelę ant lovos, tamsiaplaukė patraukė link savo asmeninių daiktų perkeliamos saugyklos, iš kurios ir ištraukė naujausią iPhone aparatą. Pirštu brūkštelėdama per ekraną, visiškai netikėtai sau iškėlė antakius, kas išdavė akivaizdžią nuostabą, kurios net norėdama vargu ar būtu sukontroliavusi.
– Nieko sau, ir kas galėjo pagalvoti kad būtent šiandiena manęs pasiilgs net trys praeities šešėliai. Hm. Skamba kaip geras pasiūlymas. – Originalioji vampyrė net nepasivargino atsakyti į žinutę, kuomet įsimindama tekste nurodytą adresą, neskubant aplankė vonios kambarį, kuriame išsimaudžiusi ir netgi susitvarkiusi tiek makiažą, tiek plaukus, galiausiai užsivilko iš ankščiau pasirinktą aprangą, bei apsiavė tuos pačius, taip niekur neprarastus aukštakulnius. Trūko tik apatinio trikotažo, tačiau tai nebuvo labai didelė problema, mat Katherine Pierce pakankamai save dievino, ir savimi pasitikėjo, kad galėtu imti ir išeiti iš namų nevilkint privačias zonas dengiančius apatinukus. Tuo labiau, šiandiena nebe planavo grįžti į šiuos namus, mat visai netraukė toliau tęsti žaidimų procesą su mirtingu vyru, kuris veikiausiai pradedant nuo drabužių ir baigiant kūno plaukais bus persmelktas to nemalonaus „šlapio šuns“ tvaiku, ir tam užteks bent valandą praleisti sėdint kartu prie vilkolakio. Ak, štai ko moteris visiškai nepasiilgo, kuomet nutraukė visus ryšius su vilkolakiais, ir dabar, dabar lipo ant to paties daržo įrankio. Kitą vertus, vargu ar susitikimas su minėtu asmeniu užtrūktu, juk negalima pamiršti to, kad Katherine nėra labai sužavėta tuo, minėtosios vilkės žaisliukas smaginosi su Victoria. Hm, taip pagalvojus, gali būti ir toks variantas, kad abi moterys, visiškai neatsižvelgdamos į svetimus jausmus, sugers po vyno taurę, ir nuspręs kaip atitolinti Gomez‘ą, nuo Pierce dukters, tačiau jau visiems laikams. Bet koks šio susitikimo scenarijus galimas, gal todėl pasąmonės lygmeny, fatališkoji tamsiaplaukė pasipuošė, prieš apleisdama Sebastian‘o Redford dvarą.
Palikdama didžiulį dvarą sau už nugaros, specialiai nerakino durų: jis priklausė žmogui, o tai reiškia kad vienaip ar kitaip, ne bet kas gali ten patekti. O jei žurnalistai pasirodys labai protingi ir suras Sebastian‘o gyvenamą vietą, tuomet, oh vargšeli, kaip tau nepasisekė. Įsėsdama į savo baltos spalvos „BMW“ transporto priemonę, moteris nesugaišo nei kelių minučių, kuomet užvedusi variklį, pakankamai greitai išsuko į pagrindinio kelio dangą. Galima sakyti, kad iš šios vietos išvažiuojant, yra tik vienas kelias, vedantis prie daugiau ar mažiau socialios vietovės. Todėl, net jei Katherine ir pastebėjo pėsčiomis einantį dvaro savininką, specialiai užmetė apsukas, priversdama automobilį riedėti keliu dar greičiau. Į susitikimą neskubėjo, lyg nespecialiai būtu norėjusi kad Santanoco lauktu jos pasirodymo, nerimaudama dėl to, kad jis gali ir neįvykti. Tai tipinė žaidėjų psichologija, kurią suvokti nėra taip ir paprasta, nes kiekvienas vadovaujasi vis skirtingais argumentais, ir visi jie atrodo pakankamai logiškai dėstomi, ką kalbėti apie tai kad net labai gerai pateikiami kasdieniniame gyvenime.
Kelionė automobiliu iki liūdnokai pagarsėjusio „naktimis dirbančio naktinio klubo“ užtrūko nuo pusvalandžio iki keturiasdešimt penkių minučių, ir prašmatnus, vis dar nauju pamušalu kvepiantis automobilis stovėjo klubui priklausančioje aikštelėje. Atsižvelgiant į tai, kad vietą parkavimui surasti buvo sunkoka, šis vakaras pastato savininkei nebuvo prasčiausias. Bet ar kas nors, kada nors susimastė kad tai viso labo priedanga, o ne pagrindinis Alvar verslas? Žinoma apnuoginti silikoniniai papukai ir stangrios subinytės nesiraizgančios aplink metalinius strfypus yra gražu, bet ne labai sėkminga, palyginus su kiek kitokios klasės, prie kurios buvo pratusi Pierce, vietomis. Automobilio durelės prasivėrė, kuomet šiek tiek pražergdama savo ilgas kojas, tamsiaplaukė kulniukais susidūrė su drėgnu asfaltu, išlipdama iš savo pakankamai mėgstamo automobilio. Prie įėjimo į pastatą stoviniavo eilutė vyrukų, kurie laukė kuomet ateis šių eilė patekti į vidų. Hm, kitą vertus gal mintys apie tai kad ši priedanga nešė mažai pelno, buvo gana klaidinga? Jautė kaip buvo lydima išalkusių žvilgių, girdėjo net kelių jų mintis, tačiau ne atsitiktinai, o greičiau vedama šiokio tokio smalsumo. Beveik kiekvienas suformulavo vaizdą, neva Katherine yra viena iš tų mergaičių, kurios pasirodo prieš uždarymą, bei užsidirba daugiau, nei pastoviai „narveliuose“ besisukančios, nuo narkotikų priklausomos, peroksidinės moterėlės. Keli svarstė kiek kainuos „įsigyti“ tamsiaplaukę visai likusiai nakčiai, ir ne vienas neapsvarstė mažiau purvinos galimybės. Bet ar yra vietos stebėtis? Vargu. Katherine visuomet mėgo atrodyti iššaukiančiai, bei dėmesio, iš tų kurie domina, vargu ar atsisakydavo. Praeidama visą eilę mirtingų personų, ji stabtelėjo tik prie įėjimo, kurį saugojo pora ana bolikais apsišėrusių vidutinio amžiaus apsauginių. Jie įsileido moterį iš karto, kas privedė prie prielaidos kad ji buvo laukiama, pačios Lili Santanico Alvar. Susimastant, galima iš karto nepastebėti to, kad moters vardas skamba ypatingai dviprasmiškas. Lili kaip ir išduoda švelnumą, meilumą, o Santanico, na, tam paaiškinimas nėra labai būtinas. Kaip ir pati moteris, bei šios reputacija, nereikalavo labai didelio paaiškinimo. Ji tokia buvo vienetinė, ir galimas daiktas kad tik dėl asmeninių savybių, bei beprotgiškai seksualios išvaizdos, kadaise ir patraukė Pierce dėmesį. Pamirštant tokį kvailą paaiškinimą kaip „smalsumas užvaldė“. Kaip be pasukus, vampyrai nėra labai jau stereotipiniai asmenys, bei ne visuomet jaučia skirtumą tarp pasirinkimo: moteris ar vyras, ypatingai jei tai sukelia nepamirštamus įspūdžius. Būtent, nepamirštamus. Juk nieko nenustebins tai, kad Lili darbuotis liežuviu geba geriau, nei bet kuris kitas standartinis vyras, kuris iš esmės gali net nežinoti ką po velniais daro, o paskui dar prieš pabaigą nuvelia „man žandikaulį jau skaudą“. Kelio nurodyti nereikėjo, Katherine čia lankėsi nebe pirmą kartą. Nesistengė įsidėmėti veidus tų, kuriuos gal ir buvo kartą ar du sutikusi, tai atrodė visapusiškai beprasmiška. Tiesą pasakius, šiuose patalpose esant vienam iš tų vilkolakių, kurie jos gyvenime būtu kažkaip „pasireiškę“, liktu visiškai nepastebėti. Taigi, ar vampyrai tikrai yra „krušami“ visų aplinkos garsų, kuomet yra susitelkę ties vienu ar kitu reikalu? Žinoma, nauja-virčiams nėra taip paprasta visko sukontroliuoti, bet tamsiaplaukė garbanė jau daug šimtmečių nebuvo nauja, besibaiminanti savo sugebėjimų, nemirtingoji. Todėl toks aplinkos veikimas jai buvo mažu mažiausiai svetimas.
Jos liesi, šiek tiek kaulėti pirštai nusėdo ant durų rankenos, kurią palenkus, o vėliau pastūmus duris, atsivėrė vilkolakės asmeninio kabineto vaizdas. Katherine veide kone iš karto subolavo kampinė šypsena, ji žengė vidun, taip ryžtingai, tarytum visa ši vieta, ką čia, visas pasaulis būtu paklotas šiai po kojomis. Taip, tomis pačiomis, kurios visuomet yra padabintos išskirtiniais aukštakulniais, kurių neina nusipirkti prekybos centre. – Vienintelė ir nepakartojama jau čia. Ir turiu pabrėžti, kad veikla, kuria buvau kankinama prieš tai,  buvo iki negalėjimo nuobodi, todėl tavo kvietimas pasirodė net labiau norimas, nei būtu bet kuriuo kiktu metu. – Melavo, kaip ir kiekvieną kartą praskleisdama savo nuodingai nuodėmingas lūpas. Juk pasakyti kad moteris būtu sutikusi daryti ką nors prieš savo pačios valią, būtu ne vien labai netikroviška, bet ir visapusiškai kvaila. Ji pati troško pamatyti Lili. Galu gale, net kai praeities romanas subliuško taip pat greitai, kaip užsiliepsnojo, po fizinio sujaudinimo, kurį sukėlė Sebastian‘as, buvo būtina rasti veiklą, kuri sugebėtu išblaškyti. Ir Lili žinutė pasiekė  garbanotosios ilgakasės telefoną pačiu tinkamiausiu metu. Neišvengė prieštaringo žvilgsnio, kuris susidūrė su Asantanico fiziniu pavidalu, įvertino tai kad moteris dabar atrodo dar labiau patraukli, nei kadaise. Turėti valdžią savo rankose, šiai moteriai beprotiškai tinka.
– O dabar būk tokia maloninga, ir paaiškink man, kodėl aš čia. Nes kvailais paaiškinimais kad manęs pasiilgai, nežadu patikėti. Nors, turiu pripažinti kad visai nenustebčiau. Nepatikėčiau, bet nenustebčiau. – Kiek platesnė šypsena pasirodė josios veide, kuomet moteris prisėdo ant vienos iš kėdžių priešais stalą, susikryžiuodama kojas taip, kaip teigiama labiausiai patinka vyrams, tačiau tai greičiau įvyko todėl, kad neketino išsiduoti kad po šia suknele yra viso labo tik jos fizinis pavidalus, natūralus, tikras ir stingdančiai šaltas. Visa nemirtingosios povyza išdavė apie neišsenkantį pasitikėjimą savimi ir savo pavidalu, ir tik tamsios akys, narstančios priešais buvusios moters kūną, išdavė tai kad kažkokiu ne visiems suprantamu būdu, Pierce buvo labiau sudominta pačia Lili, nei kad tuo, ką ji galėtu šiai pasakyti, pakuždėti į ausį.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!

Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2664
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=ZXcAh3XDtDY

Atgal į viršų Go down

Re: DARBO KABINETAS:

Rašyti by Lili Santánico Alvar on Kv. 01 19, 2017 6:21 am

Iš pirmo žvilgsnio strategija pradėti plėsti įtakos zonas nuo Niujorko, kai pati randiesi Nevadoje atrodo... kvailokai. Tačiau bet kuris planas iš tiesų kvailas yra tik tiek, kiek Lili Santanico leido jam tokiu būti. Jos galia Las Vegase, o ir visoje valstijoje buvo neginčijama ir laisva migracijos zona tapęs didžiulis Niujorkas tapo iš ties dideliu vienintelės TIEK pasiekusios alfa vilkolakės interesu. Ji troško valdyti Didįjį Obuolį ir Meisonas Lockwood'as turėjo padėti tą pasiekti. Visgi tai tebuvo pirmas žingsnelis kone nesibaigiančiame Lili įtakos žaidime. Valdydama valstijas, kurias skiria solidūs 3593.850 kilometrų ji buvo nusiteikusi palengva plėstis taip, kad Alvar valdomos žemės nusidriektų ištisai visos Šiaurės Amerikos. Ambicijos didelės, netgi neįtikėtinos. Visgi žingsnis po žingsnio... Išprotėjusi nuo valdžios moteris tikrai nebuvo. Toks aspektas vargiai paaiškintų faktą, kad teisingai manipuliuojamas Meisonas galiausiai sutiko prisijungti prie Lili būrio. Ak, juk Alvar nuo pat pradžių žinojo, kad miela, švelni nors prie žaizdos dėk Blackwood, kuri netgi vizualiai kiek atitiko Lockwood'o skonį (tamsūs garbanoti plaukai, liesas, bet moteriškas kūnas - akivaizdžiai vienodas tipažas) bus tas skanėstas, kuriam Meisonas nepajėgs atsispirti. Žmogiškos emocijos buvo tai, kuo Alvar mėgdavo manipuliuoti žaisdama savo žaidimą. Ji pati nuo to buvo laisva. Suvokdama savo padėtį stengėsi silpnų vietų paprasčiausiai neturėti. Ir tikrai, niekas net artimas iš Lili aplinkos nepasakytų, kad bent nutuokia kaip galėtų paveikti moterį neigiamai, ją įtakoti. Tonis? Taip, tas vaikėzas savotiškai jai patiko, bet Alvar niekuomet nebūtų susikompromitavusi tam, kad išgelbėtų jo nesusitūpėjusią sėdynę. Pakeičiamų nėra. Žinoma nebent esi Lili Santanico. Arba Katherine Pierce.
Alvar DIEVINO kokybiškus seksualinius nuotykius. Ji visuomet iš vidaus turėjo neįtikėtinai gerą santykį su savo pačios patrauklumu, seksualumu ir lytine energija aplamai. Ji buvo nevaržoma, laukinė, agresyviai seksuali moteris. Dviejų velniškai patrauklių ir pavojingų moterų susitikimas nebuvo toks atsitiktinis, kokiu jį buvo likusi laikyti Katherine. Tai nebuvo tik lengvabūdiškas lesbietiškas seksas. Kad ir koks įsimintinas jis bebūtų buvęs, TIK dėl jo Lili niekuomet nebūtų sėdusi į lėktuvą tam, kad su originalia vampyre susitiktų vėl. Didžiausias Santanico pranašumas buvo tas, kad ji gebėdavo palenkti į savo pusę jai rūpimus asmenis taip, kad šie nesuvoktų, jog tiesiog užima vilkolakės suplanuotą vaidmenį jos pačios naudos žaidime. Jei nebūtų tiesiog neįtikėtinai apsukri vargu ar išlaikytų poziciją soste, kuriame užtikrintai sėdi.
"Paraíso" (angl. Paradise) naktinis klubas vilkolakei priklausė jau kelis metus. Tiesą pasakius tai buvo eilinė vieta, skirta pinigų praplovimui. Tokių turėjo daugybę pradedant solidžiais naktiniais klubais, baigiant sushi restoranais. Viešnia čia būdavo reta. Skristi į Niujorką šiaip sau jai nebuvo paranku, patogu ir priimtina. Kad to išvengtų turėjo palikusi čia asmenų iš sau priklausančio būrio. Pavienių šnipų, kurie rinkdavo visą Santanico rūpimą informaciją. Nes atsargumas gėdos nedaro, be to buvo linkusi atsikratyti savo priešais dar anksčiau, nei jų priešiškumas vilkolakei tapdavo itin akivaizdus. Lyginant su klubais Las Vegase, šis tikrai buvo "švarus". Taip, šokėjos neretai teikdavo nevienareikšmiškas paslaugas savo klientams, tačiau tai buvo jų asmeninis sprendimas siekiant daugiau užsidirbti. Nepaisant to, kad valdė didelį narkotikų, ginklų ir prostitucijos tinklą, su savo "naktinėmis plaštakėmis" Santanico elgėsi gražiai. Ji neversdavo jų miegoti su klientais, kurie joms pasirodydavo atstumiantys. Ji nenaudojo prieš jas psichologinio smurto. Galbūt jautė kažkokį artumą joms dėl tos profesijos, kurios atstove pati kažkada buvo. Ji nematė jose purvinų šliundrų, kurios būtų vertos tik tiek, kiek yra nustatytas jų paslaugų tarifas. Aplamai dirbti Lili norėjo visi, mat moteris tikrai dosniai atsilygindavo tiems, kurie būdavo jai lojalūs. Tiesa, papirkti išeidavo ne visus. Ne finansiškai, bent jau. Ko gero nėra tokios sumos, kuri būtų privertusi Meisoną prisijungti prie Santanico. Tam ir buvo panaudotos alternatyvios priemonės. Nepaisant nevienareikšmiškos reputacijos Lockwood'as vis vieną buvo geras vyrukas. O tokį visada tinkamai paveiks gera mergaitė.
Lili visados atrodė nepriekaištingai. Meilė sau pačiai, savo kūnui vertė moterį jį iš ties puoselėti. Gal tai buvo esminis panašumas tarp dviejų fatališkų moterų, padaręs jų nuotykį tokį nepaprastai malonų? Jos abi DIEVINO save ir matant šį aspektą savo partnerėje galėjai pasijausti taip, lyg mylėtumeisi pati su savimi. Rusva, kvapni ir švelni Alvar oda buvo įtrinta aliejais, jos gundantį, nepriekaištingą kūną dengė trumpas, rausvas šilkinis chalatėlis. Jos ilgi, juodi plaukai ant pečių gulo neįpareigojančiai, šiek tiek bangavosi. Ilgas blakstienas ji paryškino tušu, o putlias lūpas - ryškiu raudonu lūpdažiu. Lili išvaizda puikiai perteikė atsipalaidavimą, kurį jautė. Jokio griežto, perdėm rafinuoto stiliaus, kurį taip mėgo, kuris netgi kiek baugindavo jos kompanionus tuo geležinės ledi įvaizdžiu. Dabar ji buvo kitokia, tačiau ne ką mažiau viliojanti. Natūralesnė. Alvar žinojo, kad Katherine pasirodys. Tiesiog nežinojo kada. Privati klubo savininkės zona buvo įrengta labai panašiai kaip ir Las Vegase. Tiesiog Lili žinojo kas jai patinka, kokioje aplinkoje jaučiasi geriausiai ne tik dirbdama, bet ir ilsėdamasi. Didelėje patalpoje buvo tik du vienas nuo kito atskirti kambariai: darbo ir poilsio. Nemėgo viešbučių, tad nieko keista, idant jos darbinė aplinka tuo pačiu buvo pritaikyta ir Santanico apgyvendinimui. Moteris gulėjo ant pilvo į viršų iškėlusi basas kojas su ryškiai raudonai nulakuotais nagais. Ji tiesiog vartė naujausią "Vanity Fair" numerį, kai išgirdo garsus leidusius numanyti, jog galiausiai nutiko tai, ko tamsiaplaukė ir laukė. Ji grakščiai liuoktelėjo nuo plačios lovos. Nuo judesio chalatėlis kiek atsilaisvino smarkiai apnuogindamas jos petį, kone atidengdamas nuogą krūtį. Lili į tai net nesureaguoja iš karto atgindama save pro duris į darbo kabinetą. Didelės, rudos ir guvios moters akys iš karto susiranda Katherine siluetą. Vilkolakės veide galėjai įžvelgti šypseną, kuri išsilaikė visą laiką, kol Pierce kalbėjo neva sudarydama įspūdį, jog atėjo čia tik dėl to, kad neturėjo niekuo įdomesniu savęs užimti. Melą galėjo užuosti taip pat gerai, kaip ir vampyrą, o garbanė šiuo metu atsidavė abejais kvapais.  
- Kažkur giliai viduje tu puikiai žinai kodėl esi čia,-Lili veidas nušvinta balta moters šypsena. Ji iš lėto nuvinguriavo prie savo darbo stalo ant kurio pūpsojo vazonas su šiandien pamerktomis tamsiai raudonos spalvos rožėmis - mėgstamiausiomis Santanico gėlėmis. Lėtai ištraukusi vieną jų, moteris priartėja prie Pierce,-Nesu dažna viešnia Niujorke, tačiau kai čia atvykstu galiu galvoti tik apie viena...-nutilusi Lili pasistengia, kad ryškus gėlės žiedas nuslūgtų prie Katherine odos. Švelniai vedė juo garbanės smakru, kaklu. Sustoja tik ties krūtine, pakeldama akis į velniškai patrauklią savo oponentę,-Apie tave,-užbaigusi mintį moteris nusišypsojo. Ji elgėsi viliojančiai, koketavo. Jautėsi tiesiog fantastiškai žinodama, matydama, kad Pierce į tai reaguoja,-Nagi, Katherine,-vilkės akys susiaurėja, ji kilstelėjo smakrą. Atrodė, tarsi vampyrę provokuotų ar bent jau ruoštųsi tam. Lili švelniai perveda per pašnekovės plaukus buvusius arčiausiai jos veido. Bet taip, tarsi rodytų lipšnumą, o ne norėtų juos "patvarkyti",-Toliau meluosi sau ir man teigdama, kad manęs nepasiilgai?-viliojančiai sušnarėjo net šiek tiek pažeminusi balsą, dėl ko jis tapo tik dar erotiškesnis. Nuo judesių tas menkas chalatėlis teikėsi atidengti vis daugiau ir daugiau vilkolakės kūno. Jos nedidelės, bet stangrios krūties centre pūpsojo stangrus spenelis, tarsi išdavęs fizinį Lili jaudulį. Ir iš ties, Katherine puikiai galėjo girdėti kiek apsunkusį moters kvėpavimą. Ką čia ir bepridursi - Lili geidė šios vampyrės. Ji troško šį vakarą padovanoti jai savo kūną. Žinoma, galbūt galėjo savo intencijas pademonstruoti kiek delikačiau, užlaikyti jas, tačiau nematė prasmės neduoti to, ko šios moterys abi troško. Jos puikiai žinojo kaip velniškai gera buvo anuomet, kai jos mylėjosi pirmąjį kartą. Kai lietė, bučiavo viena kitą tik taip, kaip tą padaryti gali moteris. Tai tikrai buvo vienas įsimintiniausių Lili kada turėtų seksualinių nuotykių. Ir tikrai ne dėl to, kad Santanico nebuvo linkusi daryti išimčių nemirėliams. Alvar lūpos raudonumu nenusileidžiančios gėlės žiedui priglunda prie jojo. Praplėšusi trumpam į tamsoje paskandintas ryškias rudas akis moteris perveda žiedlapiais per Katherine lūpas tarsi perduodama žiede įspaustą savo bučinį vampyrei. Perdavusi gėlę Pierce, žavinga moters figūra apsisuka pasileisdama prie darbo stalo. Ji dieviškai vinguriavo klubais akcentuodama apvalų savo užpakaliuką. Užsėdusi ant minėto baldo paviršiaus Lili suneria kojas nepabijodama ne tik atidengti jų labai daug, bet ir pademonstruoti kokios jos ilgos bei lygios.
- Taip ir stovėsi ten?-šypteli it šaipydamasi. Santanico šį žaidimą pažinojo geriau, nei savo pačios veidą. Vilkolakė delnu iš lėto lietė savo kaklą, krūtis. Jos kūnas lengvai bangavo. Atrodė tarsi beprotiškai mėgautųsi liesdama save pačią. Lili praskėtė kojas ir tikrai tapo akivaizdu, kad ji visai kaip ir Katherine nedėvi jokių kelnaičių. Pirštai kaip mat nuslysta link reprodukcinio organo paliesdami didžiąsias lytines lūpas, netrukus ir klitorį. Sukamieji pirštų pagalvėlių judesiai sukelia atpalaiduojantį malonumą ir Santanico neiškentusi suaimanuoja. Provokuojančiai stebėjo Katherine, kiekvieną jos kruopščiai maskuojamą reakciją. Dievaži, tokiai pagundai nebūtų atsispyręs visiškai niekas. Išskyrus vieną vyrą, prieš kurį kiek seniau paleisti Lili Alvar kerai nesuveikė.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

I am too intelligent, too demanding, and too resourceful for anyone to be able to take charge of me entirely. No one knows me or loves me completely. I have only myself.


Lili Santánico Alvar

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 159
Įstojau : 2016-04-28
Meilė : Neįsipareigojusi
Draugai : Anthony Gomez
Rūšis : Alfa vilkolakė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=kxjX6aTVnHk

Atgal į viršų Go down

Re: DARBO KABINETAS:

Rašyti by Sponsored content Today at 5:16 pm


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume