DARBO KABINETAS

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

DARBO KABINETAS

Rašyti by Olivia Frano on Kv. 04 18, 2013 10:40 am

Darbo kabinetas.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“It’s like you’re screaming, and no one can hear. You almost feel ashamed. That someone could be that important. That without them, you feel like nothing. No one will ever understand how much it hurts. You feel hopeless; like nothing can save you. And when it’s over, and it’s gone..”

2016 METŲ MOTERIŠKAS PERSONAŽAS - OLIVIA FRANO © UŽ APDOVANOJIMO GRAFIKĄ PRIKLAUSO LAURAI.

Olivia Frano

don't u know that we could be a new beginning, fight til we're winning


Pranešimų skaičius : 1911
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Frank Frano
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Advokatė / Šnipė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DARBO KABINETAS

Rašyti by ATIDUODAMA #4 on Št. 09 27, 2014 2:33 pm

Darbo kabinetą susirasti nebuvo labai sunku, vien todėl kad jis buvo tolimiausiame pirmo aukšto, namo gale. Tikriausiai jei Damon Salvatore būtu pasistatęs naujus namus, greičiausiai savo darbo kabinetą būtu įsirengęs panašioje vietoje. Pasiekdamas, puikiai atrodančias, raudonmedžio duris, jis palenkė rankeną alkūne, bei stumtelėdamas duris į priekį, netrūkus, kartu su šviesiaplauke pateko vidun. Nenorėdamas per daug gaišinti savęs ir jos, atsargiai palikdamas merginą ant kėdės, pats patraukė prie seifo, kuriame ir turėjo būti minėtas buteliukas su hibrido krauju, apie kurį buvo užsiminusi originalioji. Stengdamasis per daug nekalbėti, jis tvarkingai nukabino paveikslą, kuris tarp likusių interjero detalių į save kreipė mažiausią dėmesį. Laimei seifas buvo atidaras, kas reiškė kad ten nebuvo nieko svarbaus, ko hibridas nenorėtu kad kas nors pamatytu. Pradarydamas plienines seifo dureles, jis staiga įsitempė. Neatsisukdamas į merginos pusę, jis kaip tyčia ėmė kalbėti, tačiau pakankamai tyliai, tarytum ir pats nebūtu tikras dėl to, ką sakė: - Žinai kas man pasirodė keisčiausia? Ne Rebekah, ji visuomet buvo kvaila ir neivi blondinė. Stipri, bet labai lengvai suvystoma, bei pasukama ta kryptimi, kuri tokiems kaip aš, yra naudingos. - Išlaikydamas kiek sutrikusią išraišką, Salvatore pasisuko į Branson pusę. Jo akių spalva buvo patamsėjusi, kas leido suprasti kad jis buvo arba nusiminęs, arba susijaudinęs: - Nemačiau kad čia būtu vyriausias iš šios šeimos, taip pat nemačiau Klaus'o sūnaus. O tai kad perpratai kad ten buvo ne Elena, o Katherine, ir galiausiai medžiotojo pasirodymas... Kažkas čia kvepia ne gerai. - Staigiai iš seifo ištraukdamas nedidelį, stiklinį buteliuką su raudonu skysčiu, paskubomis prieina prie šviesiaplaukės. Ir kuomet pakiša buteliuką į jos pusę, kaip mat pratęsia savo mintį: - Išgėrusi, ir vos pajutusi kad esi tvirtesnė, nešk kojas iš šios vietos kaip galima toliau. Pasinaudok mano mašina. Aš pasiliksiu. - Kuomet jis vėl pakyla ant kojų, mat prieš tai buvo priklaupęs priešais merginą, pasiekia nukabintą paveikslą, kuomet sau po nosimi subamba: - Privalau išsiaiškinti, kas po velniais čia vyksta.

ATIDUODAMA #4
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 252
Įstojau : 2012-09-29

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DARBO KABINETAS

Rašyti by Lexi Branson on Sk. 09 28, 2014 11:01 am

Jos karstine buvo pasiekusi auksciausia taska, tai yra, Lexi nebuvo pajegi sneketi, vaikscioti ar apskritai, ilgesni laika issilaikyti ant dvieju savo pacios koju. Blondines kuna apleidinejo jegos ir viena akimirka ji buvo beprarandanti vilti, taciau kai pasodinta ant kedes neatlaikiusi trumpam atsijunge, priesais save isvydo Stefan'a. -Tai viskas?-ji stovejo salia draugo ir ziurejo i viska kas vyko Klaus'ui priklausiusiame darbo kabinete is salies. Ji mate Damon'a, kuris bande surasti vaista, bet blogiausia, kad mate save, suglebusi savo pacios kuna is salies. (-Atrodai tikrai ne kaip, Lexi..) Jos geriausias draugas atrode nei kiek nepasikeites nuo tos dienos, kai ji mate ji paskutini karta. (-Jam taves reikia labiau, nei man..) Stefano padrasinama sypsena spinduliavo ramybe ir dar pries tai kai ji spejo ka nors pasakyti, pajuto draugo prisilietima, kuris akimirksniu virto Damono prisilietimu. Saizus i plaucius traukiamo oro garsas uzpilde jos burna, i kuria tamsiaplaukis vaikinas buvo per prievarta supyles originaliojo krauja. Ji prisikele.
Lexi krutine kilnojosi ir ji atrode isbalusi labiau nei iprastai. "Tarytum butu pamaciusi vaiduokli". Jos zaizda eme beregint gyti, o suzeista oda aplink kakla vel igavo sveika spindesi. Netrukus viskas kas primine apie ten buvusia zaizda buvo sukresejes jos tamsios spalvos kraujas. Branson dar niekada nebuvo taip artimai susidurusi su mirtimi ir tai stipriai ja isgasdino. Pasatruoju metu taip daznai kartojusi, kad esant reikalui ji yra pasirengusi iseiti anapilin, sviesiaplauke po sios supernaturalios patirties kardinaliai pakeite savo nuomone. Jos dideles, tamsios akys is kart susitiko su neapsakomai skaisciais vaikino vyzdziais. -Paciu laiku...-nors ji atrode siaubingai issigandusi, jos veideli nusviete lengvute palengvejimo sypsena. -Damon'ai, tai buvo baisiausia ka per tiek metu man yra teke patirti...-pastumeta tokio stipraus sukretimo ji greit pasoko nuo kedes ir prisispaudusi vaikinui prie krutines stipriai ji apkabino per kakla. Siek tiek atsitokejusi ji tuoj pat atslijo nuo Salvatore ir vel igavusi savo taip jai budinga oruma, atlose savo pecius atgal graksciai atmesdama savo ilgus plaukus atgalios. -Atleisk,-situacija buvo ganetinai nejauki paciai Branson. -Gali manyti, kad tai buvo nuo tavo brolio,-nusisypsojusi sau budinga sypsena ji teigiamai krestelejo galva. -Jis ten, Damon'ai, jis kitoje puseje, as ji maciau. Ji atrode labai viso to sujaudinta ir kai jau buvo beskubanti is cia issinesdinti, vaikino zodziai ja sustabde kone tarpduryje. Greitai grizusi atgal ji pastvere Salvatore uz atlapu. -Viskas ka privalai padaryti, tai is cia issinesdinti drauge su manimi, girdi? Mes gavome tai ko cia atejome, beto as buvau kreciama tos prakeiktos karstines, is kur galiu zinoti ar man nepasirode, tos dvi yra panasios kaip du vandens lasai. Ka Katherine apskritai cia veiktu?! Damon'ai, mums pasiseke viena karta, netampykime likimo uz usu ir nesdinkimes is cia kol Klausas cia nepasirode,-ji baiminosi originaliojo ir turejo tam pagrindo. Ne karta buvo girdejusi apie jo ziauruma ir mazu maziausiai norejo patirti tai savo kailiu. Paleidusi vaikina ji nutaise maldaujanti zvilgsni ir suemusi jo ranka, sunere savo pirstus su jo pirstais. -Prasau, Damon'ai?..

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Somethin' 'bout U makes me feel like a dangerous woman


Lexi Branson
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 201
Įstojau : 2013-08-08
Amžius : 32
Meilė : Isaac Lahey
Draugai : Stefan Salvatore
Rūšis : Vampyre
Darbo paskirtis : Med. Sesele

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DARBO KABINETAS

Rašyti by ATIDUODAMA #4 on Sk. 09 28, 2014 12:09 pm

Akivaizdu kad nesugebėdamas būti per daug blaškomas senovinį stilių išlaikytos aplinkos, nužvelgdamas iš esmės įtariai atrodantį kabineto dizainą, susiaurino akių vokus. Buvo aišku, kad ši vieta galėjo slėpti dar šiek tiek, jam pačiam naudingų paslapčių apie originaliosios šeimos atstovus. Ir tas prakeiktas smalsumas, veikė žudančiai, kuomet Salvatore mintis perskrodė didžiulis, neaišku iš kur atsiradęs noras pasilikti. Žinoma, šiuose namuose jis nebuvo pageidaujamas svečias, nes net tais laikais, kuomet viskas nebuvo taip sukomplikuota, ir jis buvo priverstas būti "draugu" Caroline Lanter, bei jos tuometiniams aplinkiniams, jis nemėgo minėtos moters. Laikydamas ją išpaikusia, turtingų tėvų mergaite, kuri kadaise buvo pernelyg nemaloniai sužeidusi jo tuometinę širdies draugę, Elena Gilbert. Ir nežiūrint į tai, kad su Matthew Lanter jis dažniausiai sutardavo gerai, bent iki tos dienos, kuomet šis permiegojo su jo mergina. Šiems išsiskyrus, jie vėl buvo atnaujinę savo, "brolišką" draugystę. Caroline taip ir liko, tiesiog moterimi, kuri vienu ar kitu atveju, buvo netoliese. Šviesiaplaukės balsas, galiausiai patraukė vampyro dėmesį, kuomet šis drąsiai žengdamas link prabudusios, priklaupė. Keista, šiandiena jis klūpėjo dažniau, nei kada nors ankščiau. Jos išraišką, balso tonas ir net kalba, privertė Salvatore nusukti akis. Jis niekuomet nebuvo iš tų asmenų, kurie kliovėsi teorijomis, kurios leisdavo prielaidas, kad yra koks nors pomirtinis gyvenimas: - Tu tikriausiai buvai susitrenkusi galvą, kur nors. Nes kalbi niekus. - Neaišku ar tai buvo jo šališka nuomonė, ar tai kad jis nenorėjo kalbėti apie tai, kad ji brolis gali būti įkalintas čia, tiesiog nematomas akims. Seilių gniužulas, skausmingai nuslydo vampyro gerkle, kuomet šis delnais pasiremdamas į savo kelius, pakilo. Ištiesta nugara, nepriekaištinga laikysena, išdavė tai, kad jis priklausė visai kitai epochai, nors ir idealiai atitiko šiolaikinės žmonijos standartus. Liežuviu perbraukdamas per savo lupas, ir kaip tyčia nukreipdamas skvarbų, šviesių akių, žvilgsnį į Branson, ruošėsi prabilti. Tačiau kaip tik tuo metu, pajutęs netikėtai prišlijusi moters kūną, sumerkė akis. Net jos kvapas, sugebėdavo kartas nuo karto, jį prarasti sąmoningumą. Giliai įtraukdamas oro į savuosius plaučius, jis atsargiai nuleido rankas ties šviesiaplaukės klubais, bei už jų suimdamas, atsargiai nutraukė kontaktą. Prisirišti prie ko nors dabar, buvo pats netinkamiausias laikas. Jo gyvenimas buvo per daug komplikuotas, kad į jį įtraukti dar ką nors. Kad ir kaip to norėjosi. Nuleidęs akis, jis kaip mat patraukė link rašomojo stalo, ant kurio buvo paliktas viskio butelis. Keista, mat vaizdinys kuris jam šoktelėjo mintyse, neleido prisileisti prie butelio, kad ir kaip šis to norėjo. Todėl užpakaline dalimi pasiremdamas į stalą, jis įsistebėjo į prieštarauti ėmusią Lexi: - Pagalvok apie bent menkiausią galimybę, kad galėjai būti teisi. Apskritai, visa ši puota, ir akivaizdžiai labai skirtingų rūšių, grupuočių veikėjai susirinkę toje pačioje vietoje. Ar tau tai neatrodo įtartina? Lexi. Velniai griebtu, tai gali būti ideali proga sužinoti daugiau. Jei ten ne Elena, ką išsiaiškinti galima labai paprastai. Pagalvok, kokie gali būti šios motyvai, kai ši pastoviai yra prilipusi prie pirmo Niklaus sukurto hibrido, subinės? - Neigiamai supurtydamas galvą, bei nuleisdamas akis į tai, kad mergina pasistengė savo viliokiškumu pakeisti jo nuomonę, šypteli. Jo lūpos kampas pasvira į šoną, kuomet jis pakelia akis į jos veidą: - Aš neprašau tavęs pasilikti, atvirkščiai raginu greičiau iš čia išsinešdinti. Bet, suprask. Negaliu praleisti progos, kuri yra patiekta man priešais nosį. - Jo balsas nuskambėjo kaip niekad užtikrintai, kas davė suprasti kad jis nežada sutikti su lengvu pasitraukimu.

ATIDUODAMA #4
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 252
Įstojau : 2012-09-29

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DARBO KABINETAS

Rašyti by Lexi Branson on Antr. 09 30, 2014 12:42 pm

Tas keleta sekundziu trukes fizinis ju kontaktas suzadino Branson prisiminimus apie audringa judvieju romana, kuris buvo palikes gilius randus merginos sieloje del toli grazu ne laimingos viso ko pabaigos. -Man nesvarbu,-atsitokejusi ji neigiamai papurte galva. -Elena ar Katherine, koks skirtumas? Jei tau taip idomu ko jai reikia is to sunpalaikio ir kokie yra jos motyvai, galesi tai isgauti is Katherine "augintinio", nes, prisiekiu, jei reikes po viena sumedziosiu ir sunaikinsiu visus jo grupuotei priklausancius vilkolakius kol prisikasiu prie jo. Ir jei jis tikrai uz viso sito slypi, isplesiu jo sirdi pacios Katherine akivaizdoje,-jos dideles akys uzsiplieske inirsiu. -Ir pradesiu nuo vilko, kuris man ikando,-piktoka sypsenele papuose jos iprasta atspalvi spejusi igauti veideli. Suprasdama, kad vaikino ir jos motyvai nera vieni ir tie patys, ji sukryziavo rankas sau ant krutines ir piktai paputusi lupytes siek tiek primerke savo akis. -Damon'ai mums pasiseke si viena karta, labai mazai sansu, kad sekme nusisypsos ir vel,-dar karta zengusi artyn ji vel sueme jo riesa ir timptelejo i savo puse. -Prisiekiu, jei prireiks, issitempsiu tave is cia nusukusi tau spranda,-lupu kampuciu syptelejusi staiga ji sustingo. Is kart po to kai vaikinas lengvu judesiu isvadavo savo riesa is Lexi rankos. Buvo naturalu, kad vilkolakio nuodai butu neigiamai paveike jos kuna ir atsiliepe jos jegoms, taciau staiga apemes silpnumo jausmas buvo pernelyg neiprastas. Pries tai kai garsiai istare savo baimes balsu, sviesiaplauke prisoko prie darbo stalo ir pasiciupusi ant jo gulejusi specialu peili vokams atidarineti, nieko netarusi persireze juo sau delna. Suraukusi antakius ji eme stebeti nediduke zaizda, kuri nerode jokio noro stebuklingai sugyti. Isitikinusi, kad jos speliones pasiteisino ji nukreipe pasibaisejusi savo zvilgsni i vaikina, kuris taip pat stebejo jos eksperimenta. -Damon'ai, as nebesu nemirtinga,-jos balsas buvo susijaudines, o kvepavimas tapo nelygus. Jos noras is cia issinesdinti tik dar labiau sustiprejo. -Kas jei tas kraujas buvo vaistas?-manydama, kad uzuot taip lengvai atidavusi priesnuodi dviems nemegiamams vampyrams, Rebekah galejo pakisti jiems vaista nuo nemirtingumo Branson buvo pasibaisejusi vien tokia galimybe.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Somethin' 'bout U makes me feel like a dangerous woman


Lexi Branson
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 201
Įstojau : 2013-08-08
Amžius : 32
Meilė : Isaac Lahey
Draugai : Stefan Salvatore
Rūšis : Vampyre
Darbo paskirtis : Med. Sesele

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DARBO KABINETAS

Rašyti by ATIDUODAMA #4 on Antr. 09 30, 2014 1:23 pm

Mėlynakis vampyras visuomet buvo per daug užsispyręs, todėl kuomet įsikaldavo kokią nors liguistą mintį į savo galvą, tai išmušti tapdavo praktiškai nebe įmanoma. Jis buvo pasirėmęs stalo krašto, kuomet mergina stengėsi nuteikti jį visiškai kitokiam įvykių srautui. Delnais būdamas atsirėmęs į stalo paviršių, jis vos pastebimai sujudino savuosius pirštus, kuomet žvilgsnis savaime pakilo ties moters meilaus veido. Akivaizdu, kad kaip tik tuo metu jis nebuvo nusiteikęs kartotis, todėl viso labo klausė to, kas sklido iš Branson. Liežuviu perbraukdamas per savo lupas, Salvatore nusuko savo akis. Velniai griebtu, sumanios vampyrės pasiūlymas buvo labai viliojantis, mat šis jau ne vienerius metus troško kirsti Pierce per skaudžiausią vietą. Visgi, mintyse jis leido sau apsvarstyti ir tai, kad jo buvusi ilgametė mergina, buvo patekusi į vienokio ar kitokio plauko nemalonumus. Burnoje susikaupusios seilės nuslydo gerkle, kuomet, šis pagaliau pasiruošdamas ėmė kalbėti: - Tu visuomet pasieki savo? - Atrodė kad šis klausimas buvo įžanga to, kad jis pagaliau ėmė pasiduoti moters siūlymui visą tai padaryti kiek kitu kampu. Mintyse jis net įsivaizdavo tą akimirką, kuomet vampyrės veidas bus iškreiptas, vos tik jos mintis pasieks žinia, kad jo taip dievinamo šunpalaikio gyvybė buvo nutraukta. Tai amžiams sužlugdys garbanę. Salvatore veide pasirodė pasimėgavimo išraišką, kuomet šis galiausiai nusileido: - Gerai, tu esi visiškai teisi. Eiti stačia galva, dabar būtu atitinkamai kvaila. Geriausia išlaukti akimirkos, kai susidursime su tuo šunyčiu, ir tokiu būdu nudėsime Katherine mažiausiai du kartus. - Jis pakankamai greitai pasitraukė nuo stalo, ant kurio buvo pasirėmęs, veido išraiška buvo šiek tiek svajinga, kuomet Branson žodžiai kaip mat sugrąžino jį ant žemės. Išlenkdamas ryškius antakius, bei tuo pačiu metu pasisukdamas į jos pusę, iš kart suėmė jos delną, kuris kaip tik tuo metu sruvo krauju: - Palauk. Arba aš visiškai nežinau savo istorijos, arba tai nėra vaistas. Jis buvo tik vienas, nuo pat pradžių. Ir patikėk manimi, mačiau pasekmes to, kaip atrodė vaistą suvartojęs nemirtingasis. - Laisva ranka nuo stalo griebdamas pakuotę su vienkartinėmis servetėlėmis, ir iš jos ištraukęs bent kelis, prispaudė prie merginos delno, pats, kaip tik tuo metu, atlošdamas galvą, staiga nutilo. Primityvūs jutimai, kurie paprastai buvo pakankamai aštrūs, buvo nugesinti, žmogiški. Salvatore neigiamai supurtė galvą: - Reikia nešdintis iš čia. Įtariu kad šiandiena šiuose namuose nusvils ne viena subinę. - Jis nepasakė savo teorijos balsu, tačiau vien iš išraiškos buvo aišku, kad jis preliminariai įsivaizdavo kas po velnių nutiko, mat kartą jau buvo susidūręs su panašia istorija, kuri tikrai nesibaigė geruoju.

ATIDUODAMA #4
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 252
Įstojau : 2012-09-29

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DARBO KABINETAS

Rašyti by Lexi Branson on Kv. 10 02, 2014 9:06 am

Kad ir kaip ji siuo metu buvo isvesta is pusiausvyros, vaikinui pastebejus, kad "ji visada pasiekia ko nori" Lexi nesusivalde nenusisypsojusi. Spausdama pal uosta serveteliu prie kraujuojancios zaizdeles savo delne ir galvos judesiu atmetė šviesios savo plaukus ant vieno peties. Ji nerode per didelio susidomejimo savo pasnekovu, bet buvo akivaizdu, jog ji jo idemiai klausesi. -Ne visada, kartais tenka susidurti su dar didesniais kietakakciais nei as pati ir...-ji kalbejo uzuolankomis, kadangi jos apibudinama situacija turejo si ta bendro su dabartiniu jos pasnekovu. -Bent viena karta..-dramatiskai uzvertusi akis ji syptelejo. -Vadinasi sutariam,-teigiamai linktelejusi ji dar karta kilsteli krauju sutepta servetele ir apziuri savo vis dar atvira zaizdele, kuri negijo. Bent jau ne vampyrams iprastu greiciu. -Tai labai keista. Damon'ai tu kazka zinai? Nes jei taip, dabar pats laikas man tai pasakyti, jei dar nepastebejai mane tuoj istiks panikos priepuolis. As esu silpna!-piktai debtelejusi i vaikina ji siek tiek primerke savo akis. Kai jis pagaliau pats pasiule jiems is cia nesdintis, mergina tik teigiamai linktelejo galva ir eme letai zingsniuoti link duru. -As neturiu kur apsistoti, beto man reikia... Siokios tokios pagalbos kol visi su vilko ikandimu susije pozymiai pagaliau dings ir as vel busiu nemirtinga,-ji vylesi, kad ja apleidusios antgamtines jegos viso labo buvo laikinai nusilpus is del to, kad vos per plauka neapleido sio pasaulio. -O tau reikalinga kompanija,-pasukusi galva atgal i vaikina ji viliojanciai atmete savo plaukus ir nusisypsojo. -Tikiuosi tu nieko pries jei kelias dienas apsistosiu Stefano kambaryje?-jos balsas buvo padrasinantis, nes ji visa sirdimi vylesi, kad jie sugebes susigrazinti taip ziauriai is gyvenimo isplesta Salvatore broli. -Tai tik laiko klausimas, juk zinai,-svelniai suemusi vaikino ranka ji nestipriai ja spustelejo. Ji elgesi taip tarsi jis viso labo butu laikinai isvykes ir is to kaip po jos zodziu Damon'o veide smestelejo nedidele sypsena, ji suprato, kad jos zodziai turejo pozityvios itakos. -Viskas bus gerai,-ju zvilgsniams susitikus Lexi atrode uztikrinta .

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Somethin' 'bout U makes me feel like a dangerous woman


Lexi Branson
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 201
Įstojau : 2013-08-08
Amžius : 32
Meilė : Isaac Lahey
Draugai : Stefan Salvatore
Rūšis : Vampyre
Darbo paskirtis : Med. Sesele

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DARBO KABINETAS

Rašyti by ATIDUODAMA #4 on Kv. 10 02, 2014 2:51 pm

Susitikdamas žvilgsniu su šviesiaplaukės šypsena, Salvatore vos pastebimai timptelėjo savo lūpų kampučius, tarytum būtu troškęs atsakyti tuo pačiu, bet lemtinga akimirka nusprendęs susilaikyti. Ir neskaitant to, kad jis turėjo ne vieną progą pasireikšti šia tema, vėl žengė žingsnį atgal, pasiremdamas į stalą. Atrodo kad jis ketino čia užsilikti dar bent kelias minutes, kam įtakos davė merginos klausimas apie tai, kad jam kartą teko susidurti su panašiu veiksniu. Pastebimai nuleisdamas akis, jis vos girdimai prunkštelėjo, tuo pačiu pratęsdamas: - Tuomet tam kietakačiui labai nuskilo, nes tave perkalbėti yra beveik neįmanoma. - Galiausiai jo veide pasirodė šypsena, kurios pasekoje, jis žengė kelis žingsnius į šoną, parodydamas didelį susidomėjimą stalo, į kurį prieš tai buvo atsirėmęs, stalčiais. Tai kas sukosi originaliojo hibrido gyvenime, buvo įdomu. Ypatingai atsižvelgiant į tai, kad minėtasis pastaruoju metu buvo pakankamai pritilęs. Kas tik reiškė, kad netrūkus dauguma turėjo sulaukti ne menkos audros. Pradarydamas vieną stalčių po kito, pagaliau ėmė kalbėti: - Ar kada nors buvai susidūrusi su laikraščių antraštėmis, kuriuose mirguliavo Reese ir Mandylor pavardės? Prieš ketverius metus, aš buvau patekęs į rimtą bėdą. - Jo žodžiai nuskambėjo taip, tarytum tai buvo kažkas neįprasto, nors Salvatore visuomet išsiropšdavo iš vienos bėdos, bei stačia galva nerdavo į kitą. Tačiau būtent šį gyvenimo įvykį šis buvo linkęs kiek sureikšminti, mat tas kartas vertė jį jaustis labai, labai prastai. Jo antakiai sulinko, o kakta įgavo nerimo raukšles. Pasakyti kad jam buvo malonu kalbėti apie tai, buvo klaidinga. Todėl, jis stengėsi viską sudėstyti kaip galima trumpiau: - Su broliu nebendravau ilgą laiką. Mes sunkiai sutardavome po istorijos su Katherine, ypatingai kai abiejų gyvenime pasipainiojo Elena. Bet tai nėra esminė pasakojimo dalis. Tuo metu buvau su Gilbert, ir neaišku kodėl, buvau pasidavęs ekstremaliems pojūčiams. O kas gali sukelti daugiau adrenalino, nei iš po nosies nugvelbti neapsakomai didelę piniginę sumą iš tuo metu žiauriausio asmens mieste? Neįvertinau to, kad kartais egzistuoja žmonės, kurie yra kiek gudresni, nei kad mes, nemirtingi. Buvo surinkta dalis geriausiai automobilius valdančių žmonių, ir mes sukurstę puikų planą pradėjome veikti. Prie Mandylor šeimos buvo labai lengva prieiti, aš dirbau tam asmeniui, o mano tuometinis geriausias draugas, kuris tiesa, yra Niklaus žmonos brolis, sustatėme viską į savas vietas. - Kilstelėdamas žvilgsnį į šviesiaplaukę, jis tik norėjo įsitikinti tuo, kad ji klauso pasakojimo, kuris patvirtina tai kad prieš kažkiek metų jis tikrai buvo galvą pametusiu kvailiu. - Planas pavyko. Mes visi ryškiai praturtėjome. Galiu pasakyti kad asmeniškai aš gavau tiek pinigų, kad dar ateinantiems šimtui metų, galiu nesukti sau galvos, ir leisti sau viską, ko tik užsimanau. Stefan'as taip pat. Galėjo. - Krenkštelėdamas, jis patraukia apatinį stalčių, kuris akivaizdžiai yra užrakintas. Tačiau nors ir susikoncentravo ties jo "išlaužimu", pasakojimą taip pat pratęsė: - Mandylor'o verslo porininkas, yra labai protingas asmuo. Neprabėgus nei savaitei, buvau sučiuptas. Niklaus blondinės brolis, taip pat. Nežinau kaip, tačiau įtariu kad ne be stiprios magijos pagalbos, iš manęs buvo atimti visi sugebėjimai. Buvau likęs paprastu žmogumi. Ir tai nėra blogiausia istorijos dalis. - Pasistengdamas išlaužti stalčių, jis galiausiai priklaupė ant kelių, pradėdamas tampyti minėtą daiktą už rankenos. Jo veidas labiau paniuro, bet pasakojimas dar buvo tęsiamas: - Atsimeni kai Stefan'as buvo nutrūkęs nuo grandinės? Turiu omeny tą laikotarpį, kuomet jis buvo vadinamas "skerdiku"? Tai dabar gali įsivaizduoti, kad man teko susidurti su panašiu į tokį, bet plius puikiu profesoriumi - chemiku. Sunku pasakyti ko tik nepatyrė mano kūnas. Po penkiolikto karto, kai buvau patyręs klinikinę mirtį, nustojau skaičiuoti. Meldžiau, kad viskas pagaliau pasibaigtu, ir aš pagaliau pakratyčiau kojas. Bet kiekvieną kartą, chemijos ir kitų daktariškų prietaisų pagalba, jis grąžindavo mane į gyvenimą. Tuomet vėl viskas kartojosi iš naujo. - Staiga nustojęs judėti, vėl pasistengė pažvelgti į merginą, tuo pačiu metu liežuviu perbraukdamas per savo lupas: - Tuo metu, nežinau kaip. Bet Stefan'as mane ištraukė. Matthew patyrė kiek kitokius kankinimus, ir galiausiai buvo paverstas vampyru. Aš, atsidūriau už grotų. Nebuvau pasiruošęs sugrįžti atgal, nors galios buvo vėl su manimi. Kai mane paleido, grįžau namo. Pas Eleną. - Gūžtelėdamas pečiais, jis padarė labai trumpą pauzę, po ko, pratęsė: - Tokie dalykai palieka savo žymias. Galiausiai į viską įsivėlė Niklaus, ir pasitraukiau. Nuo visų ir visko. Net tokiam kaip man, reikėjo laiko, kad atsigauti. - Kuomet nemalonaus pokalbio dalis buvo nuvyta į šalį, jis galiausiai ištempė labai sunkiai įskaitomos emocijos, šypseną: - Juk žinai kad be mano brolio kambario, namuose yra dar dvylika miegamų kambarių. Gali susirasti sau vieną. - Mirktelėdamas jai akimi, jis galiausiai patraukė link šviesiaplaukės, ir kuomet šiuos du skyrė daugiausia žingsnis, Salvatore vėl nuleido akis: - Taip. Kad ir kiek tai kainuos. - Kalbėdamas apie brolio sugrąžinimą, jis kaip mat prarasdavo pozityvų nusiteikimą. Greičiausiai todėl, kad į raganas dėjo labai mažai vilties. Ir kuomet jo žvilgsnis pakilo į merginą, viso labo tarė. - Jei tu tuo tiki, kas aš toks, kad abejočiau? - Dar kartą linktelėdamas, jis pakėlė ranką, bei paprastu gestu nurodė kad mergina praeitu pirma.

ATIDUODAMA #4
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 252
Įstojau : 2012-09-29

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DARBO KABINETAS

Rašyti by Lexi Branson on Št. 10 04, 2014 10:32 am

Isklausiusi vaikino istorijos ji ne karto neisiterpe tarsi butu bijojusi pabaidyti vaikina, kuria siaip jau niekuomet nebuvo linkes pasidalinti niekuo asmenisku ar bet kuo, kas butu galejes ji prisileisti zmones siek tiek arciau tikrojo saves. -Kodel man visa tai butent dabar pasakoji?-siek tiek suraukusi antakius ji ne visai suprato kodel Damon'as nusprende sia istorija pasidalinti su ja cia ir dabar. -Klausyk, Damon'ai, as suprantu, kad su Niklaus'u tu turi nemazai nesuvestu saskaitu, bet ar tikrai manai, kad siandien yra gera mintis buti uzkluptam cia sniukstinejant? Dabar kai cia yra susirinkusi visa originaliuju seima ir ne tik,-sukryziavusi rankas sau po krutine ji atsireme i viena is knygu lentynu ir toliau klausydamasi jo pasakojimo eme dairytis po kabineta. Viskas siame kambaryje dvelke prabanga ir ismintimi. Ismintimi, kuria Niklaus buvo sukaupes per sitiek gyvenimo metu. Tai verte ja jausti siokia tokia pagarba ju dabar aptarinejamam zmogui bet tuo paciu ji juto kaip visas jos kunas pasiurpdavo kas kart kai jie isgirsdavo zingsnius kitapus kabineto duru. Staiga ji pagaliau suprato kur suo buvo pakastas. Damon'as tiesiog uzkalbejo jai danti tam, kad islostu laiko bandydamas isilauzti i Klaus'o darbo salo stalciu, kuris buvo uzrakintas ir galimai saugojo kazka svarbaus. Jai tai nepatiko. Ilgas jos gyveniams buvo mergina ismokes, jog kai kuriuos akmenis geriau palikti neatverstus. Kuri laika dar stebejusi bergzdzias Damon'o pastangas ji galiausiai iniko i kazkokia senovine knyga. Jos mintis netrukus isblaske labai arti jos isdyges Salvatore kunas. Atitraukusi zvilgsni nuo senovinio, dulkemis aplipusio knygos virselio pries jos akis atsirado tvirta vyriska krutine mat jai pusiau sedint jis buvo gerokai uz ja aukstesnis. Jos zvilgsnis eme nevalingai keliauti auktyn nuziurinejant jo ranku raumenis kol galiausiai sustojo prie neapsakomai skaiscios zydros spalvos akiu. -Jei gerai pamenu tai tik tavo brolio ir tavo paties kambariai turi asmenini mini bara su alkoholiu ir tuo nediduku saldytuvu pripildytu vogtu kraujo donoru maiseliu,-jos lupu kamputyje atsiradusi seksuali sypsena buvo dviprasmiska. -Todel jei tu nieko pries, esu suinteresuota tik tais dviem kambariais,-ji pagaliau uzverte knyga ir issitiesusi visu ugiu tiesiog praejo pro Damon'a nestipriai uzkliudydama ji peciu. -Ziurek ir mokykis,-siek tiek pasiputeliska sypsena jai tiko. Issisegusi is plauku nedideli metalini segtuka ji islankste ji taip, kad minetas daiktas tilptu i rakto skylute. Pritupusi ir keleta sekundziu inirtingai pakrapsciusi uzrakta mergina placiai nusisypsojo kai pasigirdo tylus ''trakst''. -Vuolia,-atidariusi stalciu ji greitai pastvere ten buvusius vos kelis senovinio pergamento lapus ir zengdama duru link, prispaude juos vaikinui prie krutines. -Gali man atsilyginti nusivezdamas mane i artimiausia prekybos centra. Man reikia nusipirkti siek tiek rubu, nes apart to kuo siandien esu apsirengusi nieko su savimi neturiu,-syptelejusi ji galiausiai labai atsargiai atvere isejimui skirtas duris ir jiedu is cia paspruko niekieno nepastebeti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Somethin' 'bout U makes me feel like a dangerous woman


Lexi Branson
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 201
Įstojau : 2013-08-08
Amžius : 32
Meilė : Isaac Lahey
Draugai : Stefan Salvatore
Rūšis : Vampyre
Darbo paskirtis : Med. Sesele

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DARBO KABINETAS

Rašyti by ATIDUODAMA #4 on Št. 10 04, 2014 1:57 pm


ATIDUODAMA #4
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 252
Įstojau : 2012-09-29

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DARBO KABINETAS

Rašyti by Katherine Pierce on Pir. 02 16, 2015 2:18 pm

*Nebūk kvaila, išgyvenk. - Pagrindinė taisyklė, kuri leido, šiuo metu originaliai, vampyrei išgyventi daugiau nei penkis šimtus metų, vis dar buvo čia. Išlepinimas, savanaudiškumas ir pamoka niekad nesisukti atgal, buvo tie žodžiai, kurie puikiai simbolizavo garbanės asmenybę. Ji visuomet rasdavo būdą, kaip pasiekti tai ko troško. Kadaise ji troško gyventi, būti pastebimai, būti išskirtiniai. Ir dabar buvo kaip tik tas metas, kuomet ji troško konkretaus asmens. Keista, ir kas galėjo bent pagalvoti apie tai kad asmuo, nuo kurio moteris slėpėsi daugiau nei pusę amžiaus, šiuo metu buvo šios "geriausias" draugas. Bendrininkas, kuris ant "sidabrinės lėkštės" patiekė moteriai tai, ko ji taip besąlygiškai troško. Tik kokia viso to kaina, buvo žinoma tik vienam asmeniui. Kaip visuomet atvykdama pakankamai ryškiu, sportiniu automobiliu, Katherine Pierce-Lockwood net nesistengė slapstytis, kad nebūti pastebėtai šių namų šeimininkės. Galu gale, dabar ji nesibaimino drąsiai žengti pro savo amžino priešo duris. Šie namai buvo pakankamai tušti, o keista. Juk tokiame didžiuliame plote vietos pakaktu mažiausiai dvidešimčiai veidų. Visgi... Tuštuma puikiai simbolizavo būtent tai, kuo buvo originalusis hibridas. Negaišdama laiko, moteris žengė link kabineto, kuris iš esmės priklausė tam asmeniui, pas kurį ir atvyko. Pasiekdama duris, ji iš anksto buvo tikra tuo, kad ieškomas asmuo yra visai čia pat. Stumtelėdama medines duris, garbanė kaip pat leido kad šios veide pasirodytu kiek kreivoka šypsena, kuri iš dalies atrodė it pašaipia, iš kitos dalies buvo iššaukta perdėto pasitikėjimo savimi. Kuo, pastaruoju metu garbanė tikrai nesiskundė* - Kaip visuomet nuostabiai atrodanti, jau čia. - *Pavesdama žvilgsnį į šalį, originali vampyrė, tvarkingai nuo savo pečių nusimetė odinį švarkelį, kurį švystelėjo ant senovinės komodos. Įsistebėdama į už stalo įsitaisiusį vyriškį, ji užtikrintai pratęsė savo kalbą* - Mano plano dalis yra visapusiškai atlikta, todėl tikiuosi kad tu savosios nuomonės nepakeitei. Mason'ui pasirinkus naują gyvenimo būdą, kuriame nenusimato vilkų paruošimo atakoms... Jis bus laisvas, nuo tavęs ir tau dirbančių snukių. - *Kilstelėdama ranką, moteris rodomuoju pirštu specialiai pabaksnojo sau per smilkinį, pratęsdama kalbą* - Nenoriu netikėtumu, tuo labiau kad esu visiškai tikra tuo, kad ir tu nenori įgyti vieno ar kelių priešų papildomai. Todėl šiandienos susitikimas bus paskutinis. Tavo troškimas įgyvendintas, be Mason'o vilkai yra nieko verti. Aš gi pasirūpinsiu kad visas jo dėmesys keliautu bet kur, tik ne ties tais pukuočiais. Taigi... Sudie?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!

Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2627
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=ZXcAh3XDtDY

Atgal į viršų Go down

Re: DARBO KABINETAS

Rašyti by Andrea Argent on Pen. 05 06, 2016 4:17 pm

*Pastaruoju metu itin dažnai keliaudama tiek iš LA į NY, tiek atvirščiai, iš karto po atitinkamų įvykių susijusių su jos drauge Andrea vėl grįžta į angelų miestą (ar ne keista, kad miestas vadinamas būtent angelų, nors jį valdo ne kas kitas kaip vampyrai, paradoksalu, tiesa? ;D). Eilinį kartą žengdama į Mikaelsonų šeimos dvarą, kuriame svečiuojasi itin dažnai, tuščia svetaine žengia žingsnius vedančius darbo kabineto link. Buvo ankstyvas rytas, tiksliau saulė tik neseniai pradėjusi kilti, todėl ko gero dauguma namo gyventojų dar turėjo miegoti. Aukštakulnių skleidžiamas kaukšėjimas jiems atsimušus į grindinį buvo vienintelis garsas užliejantis tylą. Su kreiva šypsena veide nužvelgdama aplinką, Andrea mintyse atgamina vaizdus, kurie taip neseniai buvo realizuoti šiose patalpose. Susidūrimas su Deanu, Elena, šūvis, šūksniai. Nenorėdama per daug save užkrauti praeities įvykiais, atsidūsta bei pasiekusi norimas patalpas, gracingu rankos judesiu palenkia senoviniais raižyniais išraižyta durų rankena, bei pradariusi kabineto duris žengia į vidų. Viskas atrodė tvarkingai. Lentynose sustatytos knygos, seni raštai, dokumentai ir ant stalo centro padėdas nešiojamas kompiuteris, kuris ko gero tarp senovę dvelkiančios aplinkos priminė vienintelį naujovišką daiktą pagyvinantį visą esamą situaciją. Neskubėdama mergina apeina aplink stalą, tuo pačiu jo paviršiumi perbraukdama pirštų pagalvėlėmis, lyg taip įvertindama medienos kokybę (lyg ji ką nors apie tai nusimanytų ;D). Nė kiek nesivaržydama, net atvirkščiai savivaliaudama įsitaiso ne kur kitur, o pačiame patogiausiame šio kabineto šeimininko soste. Sukryžiuodama ilgas kojas, kurias dengė tik neilga, vasariška suknelė. Nugarą atremdama į atlošą, mergina su visa kėde  atsisuka į lango pusę, kuris buvo jai už nugaros. Vaizdas atrodė magiškas. Tekanti saulė ir bundanti gamta. Prie ryškių it vyšnios lūpų, žaliaakė gražuolė pritraukia vienkartinį kavos puodelį, kuriame vis dar buvo garuojanti kava. Šviežios kavos aromatas ryte Andreai buvo it malonumas, kuriuo ji visada save palepindavo. Visgi nusprendusi, kad neleis ilgai miegoti šio namo gyventojams, pasičiupusi savo mobilųjį telefono, ir tingėdama rašyti trumpąją sms žinutę, ji nusprendžia geriau paskambinti, tad surinkusi norimą numerį, ir sulaukusi atsako, prabyla* - Atsibudai ir kelkis, aš jau čia. Ir taip, žinau kiek valandų ir taip pat žinau, kad manęs labai laukei. Tad, aš čia, neburbėk ir pasirodyk. - *Nesivargindama atsisukti į durų pusę, leidžia sau pasimėgauti bundančios gamtos vaizdu*  

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: DARBO KABINETAS

Rašyti by Elijah Mikaelson on Tr. 05 11, 2016 5:19 pm

Kelionė į Tokio buvo būtina, reikalavo žaibiško sprendimo sėsti į nuosavą automobilį ir išvažiuoti į "LAX" oro uostą, o iš ten netiesioginiu skrydžiu nusigauti iki numatytos vietos. Skrydis reikalavo daugiau nei pusę paros trūkusio "kabojimo" ore. Laikas tiesiogine to žodžio prasme buvo gaištama veltui, kuomet originalusis vampyras akivaizdžiai negebėjo rasti sau tinkamos veiklos. Nebuvo pasirūpinęs nei kokiu nors sudėtingu skaitalu ar mažu mažiausiai ausinėmis, kurios padėtu ištempti laiką. Keleiviams demonstruotas filmas buvo neįdomus, o kartas nuo karto keliama turbulencija greičiau kėlė pykinimą, nei kokią nors baimę. Nemėgo skraidyti, ir nors pripažino kad tai yra greičiausias būdas nusigauti iš taško "A" į tašką "B", tai niekaip neatsiliepė nenorui naudotis šia didelio gabarito transporto priemone. Po sadistinių žaidimų su pasąmone Mikaelson'as nebuvo tikras tuo, kad gali valdyti savo vampyriškus instinktus. Ir pagalvokime, jei kam nors dabar imtu kraujuoti iš nosies, kuo pasibaigtu visas šis skrydis, kur verslo klasės vietą užėmė vienas iš seniausių, o šiuo metu labai nestabilios savikontrolės vampyras? Verslo susitikimu grindžiama kelionė nekėlė malonumo, atsižvelgiant į tai, kad originaliam vampyrui teko atstovauti tiek savo paties, tiek brolio interesus. Nebuvo sunku, visuomet mokėjo skambėti įtikinamai, tarytum oponentui visas sandoris teiktu kur kas daugiau naudos, nei jam asmeniškai. Visas blogumas buvo tame, kad pradingti iš Los Andželo originaliam vampyrui teko labiausiai netinkamu metu. Santykiai su moterimi kuri jam buvo visomis prasmėmis reikalinga ir geidžiama, buvo su dideliu klaustuku. Ir tikrai idiotiškai ir nepagarbiai atrodė tas faktas, kad jis ėmė ir šiaip sau nieko nesakęs išvyko. Susitikimas pasiekė palankius abiems pusėms variantus, kuomet gaišti laiką ten, kur jam visiškai nepatiko, nebe buvo prasmės. Buvo pats tinkamiausias laikas grįžti namo.
Prieš įlipdamas į pakankamai didelį lėktuvą, dabar vampyras pasirūpino keliais žurnalais ir laikraščiais, kuriuos suprantama kalba pavyko surasti oro uosto spaudos kioske. Pasirinkimas nebuvo didelis, bet vienareikšmiškai tai buvo žymiai geriau nei pusę paros stebėti vaizdą pro tą mažą langelį. O kadangi skrydis buvo naktinis, tai iš viso neturėjo visiškai jokios prasmės. Sąžiningai perskaitė visus straipsnius, tačiau nuoširdžiai kalbant tai greičiau kėlė nesupratimą, kaip iš viso žmonėms šauna į galvą rašyti panašias nesąmones, nei kokį nors susižavėjimą skaitalu. Valandos prabėgo greičiau nei skrendant pirmą kartą, kažkuriuo metu net pagavo save snaudžiant. Stiuardesės balsas liepęs užsisegti diržus privertė pramerkti akis. Paklusniai atlikdamas visas reikiamas procedūras, su palengvėjimu atsiduso, kuomet buvo paskelbtas išlaipinimas. Dar oro uoste laukė automobilis, kurį tariamai turėjo vairuoti kitas asmuo. Nee, to tikrai kad nebus! Mėgo klasę, mėgo ir save išreikšti kaip didelį orumo ir garbės pavyzdį. Tačiau vairuoti ketino pats. Sumokėdamas transporto priemonėje laukusiam asmeniui už sugaištą laiką, galiausiai patraukė namų link. Važiuoti automobiliu, t.y. valdyti transporto priemonę savarankiškai buvo kur kas didesnis malonumas, nei kriuksėti lėktuve, kuris buvo valdomas dviejų nepažįstamų mirtingų lakūnų.
Buvo dar ankstyvas rytas, todėl nieko nuostabaus kad šie didžiuliai namai, iš dalies primenantys dvarą ar kokį nors muziejų su prabangiais meno kūriniais, kurie kaip tyčia buvo vienetiniai, buvo tušti. Vampyrai buvo sukritę savo lovose arba šiuo metu buvo radę kažkokios kitokios šiems malonesnės veiklos. Kaip tyčia sugrįžimo diena sutapo su tuo "pobūviu", kurį organizavo šeimos nariai. Kieme buvo palikti keli vidutinio dydžio furgonai, o pati svetainė nebe priminė to chaoso, kuris vyravo tuomet, kai vyriausias brolis keliavo po pasaulį.
Pakeliui kažkur palikdamas su savimi turėtą lagaminą, nusprendė pasekti ten, kur buvo girdimas puikiai pažįstamas moteriškas balsas. Tyliai praverdamas duris, kaip mat pečiu atsirėmė į staktą, veide leisdamas pasirodyti palankiai šypsenai. Iš tikro buvo keista matyti "darbo" kabinete įsitaisiusią tamsiaplaukę. Neaišku dėl kokios būtent priežasties, bet tai atrodė net labai gundančiai. Jos pokalbis telefonu akivaizdžiai nebuvo skirtas šiam vampyrui, kitaip telefonas dabar pat būtu priminęs apie savo egzistavimą, ten vidinėje švarko kišenėje. Arba palauk, tas aparatas gi liko palte, kuris iki pat dabar buvo tvarkingai pamestas ant galinės transporto priemonės sėdynės. Teko atsikrenkšti.
- Tai kažkokia nesuvokiama prasme, mane užveda. - Šie žodžiai savaime leido suprasti kad kabinete tamsiaplaukė buvo nebe viena. Turėdamas minčių kad moteris norės sužinoti bent paaiškinimą, kodėl šis pasielgė kaip standartinis kiaulė, niekaip nepaaiškindamas savo dingimo. Palinkdamas į priekį ir tokiu būdu atsitraukdamas nuo staktos, prie kurios buvo palinkęs, žengė kelis žingsnius į priekį, ant stalo pastatydamas vieną vienkartinį kavos puodelį. Panašu kad prieš užsukdamas namo, buvo aplankęs į vietinę kavinę, kad įsigyti kofeinu prisotintus gėrimus. O tai kad ant kartoninės puodelių dalies buvo užrašyti konkretūs vardai, priminė tai, kad jis vis tik ketino susirasti Argent, vos tik grįžo. - Tu pakylėtos nuotaikos, gal tai reiškia kad galiu išvengti paaiškinimo, kur buvau dingęs? Tiksliau kodėl išvykau aš, atstovaudamas brolio interesus, vietoje to, kad pasilikti čia ir pagaliau su tavimi sudėti visus taškus ant "i".

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 

Elijah Mikaelson

Perhaps I'm not making myself clear here. This is a threat.


Pranešimų skaičius : 760
Įstojau : 2013-04-10
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Andrea Argent
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=E2nsDrIM09s

Atgal į viršų Go down

Re: DARBO KABINETAS

Rašyti by Andrea Argent on Kv. 05 12, 2016 2:36 pm

*Nors ir nesitikėjo, kad asmuo, su kuriuo buvo susitarusi susitikti pasirodys labai greitai buvo nusiteikusi palaukti kiek ilgiau, ir tuo pačiu leisti sau pasimėgauti maloniu rytinės kavos aromatu, kuris buvo natūralus, o neprisotintas įvairiais prieskoniais, dėl kurių dabar taip svaigsta žmonija. Nuspėdama, kad kai kurį laiką teks pabūti vienai, mergina net nenutuokė, kad šį ankstyvą rytą teks sutikti ne ką kitą, bet būtent jį, Elijah. Vampyriška klausa leido nugirsti, kad kažkas sugrįžo. Žingsniai buvo vyriški ir buvo nesunku nuspėti link kurios pusės sklido garsas. Ir kuomet buvo pravertos kabineto durys, lange pasirodė vyro atspindys. Vyro, kurio tiek siekė ši jauna hibridė ir tiksliau, ji net pati nenutuokė kiek yra dėl jo padariusi ir kiek dar gali padaryti. Tad vos tik jo balsas užpildė tylias patalpas, mergina net nepajusdama stipriau suspaudė garuojančios juodos kavos puodelį. Neskubėdama į jį atsisukti tiesiog išklausė viską , ka šis norėjo pasakyti, kol nesusivaldžiusi leidžia veide pasirodyti valiūkiškai šypsenai. Ir kuomet pagaliau su visa kėde atsisuka į pasirodžiusį vyrą, netardama nė žodžio gana kritiškai jį nužvelgia. Jis atrodė nei kiek nepasikeitęs, toks pat vyriškas, pasitempęs, toks, kuriuo ir buvo susižavėjusi Andrea. Trumpam žvilgtelėdama į ant stalo padėtą dar vieną kavos puodelį su jos vardu, neigiamai supurto galvą, kol ant stalo pastačiusi savo pustuštį kartoninį puodelį, pakyla nuo "sosto", kur buvo įsitaisiusi prieš tai. Gracingai keldama koja po po kojos apeina stalą bei žengia tuos kelis žingsnius priartinančius ją prie vyro gebančio ją išvesti tiek iš proto, tiek sukelti dviprasmiškus jausmus, kurie būtent dabar kunkuliuoja merginos širdyje. Dar karta jį nužvelgia bei ištiesia ranką jam ties veidu bei netrukus apdovanoja jį "pliauška" per skruostą. Ir tai tikrai nebuvo paprastas pliaukštelėjimas, mergina nepagailėjo jėgų* - O tai tavęs neužveda? - *Kilstelėdama į viršų vieną iš išraiškingųjų antakių, šypteli. Žaliaakės dviprasmiškas elgesys neleido suprasti kaip iš tiesų jį jaučiasi sutikusi Elijah, paskutinį kartą jį matė tuomet, kai teko paklaidžioti jo minčių labirintuose bandant jį sugrąžinti į realų pasaulį, ir kuomet šis patvirtinęs savo žodžius, kad yra pavojingas, jai sukando. Po to įvykio, ji su juo nei matėsi, nei kalbėjo, ir dažnai teko girdėti vis tą pačią frazę apie jos pačios saugumą. Tai vargino, mat Andrea buvo šimtu dešimt procentų tikra, kad sugeba save apsaugoti, tuo labiau, kad šis vyras net norėdamas nesugebėtų jai nieko padaryti bloga. Dabartiniai jo žodžiai merginai iššaukė prunkštelėjimą, kuomet ši atrėmusi abi rankas į stalo paviršių, šypteli* - Aš neversiu tavęs teisintis, nes puikiai žinai kad negaliu pakęsti pasiteisinimų. Priežastys dėl tavo išvykimo gali būti kelios. Pirma, pasirinkai tai, kas tau svarbiau. Antra, negalėjai prieštarauti broliui, kuo aš nelabai tikiu. Ir trečia, tau reikėjo laiko apmąstymams arba nukreipti savo mintis kita linkme, nes vis dar bandai mane apsaugoti nuo savęs paties. Tad... - *Kilstelėdama abu antakius į viršų, pratęsia* -Kuris variants teisingas?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: DARBO KABINETAS

Rašyti by Sponsored content Today at 12:41 pm


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume