Maggie Blackwood namas

by **Kang Wang** Antr. 03 14, 2017 9:47 pm

https://bloodyrose.forumlt.com/t734-palata-nr-307#33753

Ji pati žinojo, kad elgiasi kvailai nuolatos ją nuvylusiems žmonėms suteikdama antrus, trečius, ketvirtus (etc.) šansus. Ji ieškodavo pateisinimų jų blogam, kartais nedovanotinam elgesiui ir visados juos surasdavo. Maggie tikrai nemėgo statyti savęs į aukos poziciją, bet jai tuo pačiu nebuvo sunku ir atleisti. Juk to visuomet atkakliai mokė jos tėvai. Blackwood stengdavosi išlikti ligi skausmo, absurdo pozityvi ir tai iš ties veikė. Mergina nebuvo alkana fantastinėmis ambicijomis, tačiau labai džiaugėsi tuo, ką turi. Po baisios ligos išsaugota gyvybė buvo didžiausias vilkolakės turtas ir tai džiugino tiek daug, taip labai, kad tyroje širdyje neigiamos emocijos užsilaikydavo trumpai. Ji nenutuokė kaip elgtųsi turėdama galimybę su Toniu matytis dažniau. Norėtų būti stipri ir atsargi, bet veikiausiai toks tikslas subliūkštų it balionas, nes vaikinui užtektų padaryti kažką nesavanaudiško, mielo ir iš Maggie liktų balutė. Gerai, kad pažinčių atnaujinimui ji paprasčiausiai neturėjo laiko. Be to, dar nebuvo supratusi, jog toks užburtas ratas bei vienišumas ją pradėjo kaip reikiant varginti. Tai puikiai paaiškintų kodėl įsižiūrėjo į Meisoną šitaip beprotiškai greitai net be didelio pagrindo. Tarsi būtų seniai ruošusis suartėti su pirmu "tinkamesniu" vyru, parodžiusiu jai dėmesį. Ak, jei būtų žinojusi, kad "jos" fantastiškasis vilkolakis dabar užmiestyje burkuoja su Petrovos giminės antrininke... Meisonas Lockwood'as buvo savotiška vilkolakių bendruomenės įžymybė. Maggie tikrai yra girdėjusi apie jo istoriją su originaliųjų šeima bei garsiąją Katherine Pierce. Visame tame kažkas ją keistai žavėjo. Meisonas jai atrodė toks įvairiapusis, stiprus, netgi įkvepiantis... Ji visados norėjo prie savęs tokio vyro. Vyro, kurio draugijoje pasijaustų trapia, silpna būtybe, kuris nepabijotų supurtyti ją tuomet, kai ruošdavosi daryti klaidą. Tiesa ta, kad asmeniškai Meisono Megė visai nepažinojo, tad didžiąją daugumą su minėtu vyru susijusių savybių ji daugiau įsivaizdavo. Žinoma nesuprato, kad ta simpatija, kurią jam jautė yra kone laužta iš piršto. Nieko negalėjo su savimi padaryti. Visai kaip ir dabar regėdama priešais save Tonį, atrodytų nesąmoningai psichologiškai bei emociškai save prie Meisono įvaizdžio tik dar labiau spaudė, idant nuslopintų jaudulį, kuris nenumaldomai kilo skęstant tose didelėse, rudose jo akyse. Priešingai nei emocija skirta Lockwood'ui, ši buvo visiškai nuoširdi bei tikra. Juk Tonis buvo jos pirmas vyras, jo pirmoji meilė, asmuo, į kurį dėjo neįsivaizduojamai dideles viltis. Jeigu jie būtų išsiskyrę draugiškai tikrai nejaustų tokio kartėlio kaip dabar, kai sudužusios ir kaip manė nuskendusios svajonės tarsi ėmė kilti į paviršių. Visgi kaip ir ko gero kiekviena moteris, taip ir Maggie mokėjo elgtis šiek tiek kališkai. Būtent iš to stiprybės ir sėmėsi vaizduodama atšiaurią bei pasipūtusią prieš asmenį, kuriam niekados negalėtų būti visiškai abejinga.
Turėjo nesuvokiamą kiekį pastangų įdėti į tai, kad šio jųdviejų susitikimo nepaverstų santykių aiškinimuisi. Ji norėjo išgirsti daugybę paaiškinimų, bet pradėti kryptingai judėti jų link nebuvo verta. Mergina tikrai nenorėjo parodyti, jog tebejaučia didelį kartėlį, jog ant jo tebepyksta. Jog Tonis iš esmės buvo tapęs tikru įsikūnijimu tų nemalonių momentų, kai it žaibas į galvą trenkia įvairūs prisiminimai, kurie buvo nejaukūs, nemalonūs, netgi žeminantys, kai pavymui pagalvodavai "ir ką aš sau galvojau?..". Ne, blogiau buvo žinoti, kad net ir dabar kai yra vyresnė pasielgtų lygiai taip pat. Ji niekados nebūtų pripažinusi, idant pabėgti jie negalėjo. Žinoma toks planas prilygo beprotybei ir juodu Lili parankiniai būtų greitai pasiviję priedo įsodindami jiems į galvą po kulką, ar keletą jų. Jai tiesiog per daug patiko įsivaizduoti kaip viskas nuostabiai būtų susiklostę, jei jiems būtų pavykę. Galbūt būtų už Tonio ištekėjusi ir kaip tik dabar besiruošianti jam pagimdyti antrą vaiką. Tai buvo didžiausia jos svajonė. Ji tiesiog norėjo turėti normalų gyvenimą. Kas tikrai nebuvo įmanoma turint omeny, jog Maggie buvo priklausoma nuo mėnulio, o norint atsakyti į klausimą nuo ko buvo priklausomas dabar jis tektų dar gerai pasukti galvą. Dėl kita ko jiedu visuomet buvo kitokie vilkolakiai. Tonis demonstravo neįtikėtiną nesuvaldomumą, jėgą, o Maggie buvo mielas, neagresyvus "ciuciukas". Tačiau priešingai nei kiti būrio nariai, ji niekados nebijojo vyro (tuo metu jaunuolio), kuriam atidavė savo širdį. Kai Gomezas prifarširuotas arkliškos dozės raminamųjų "vegetavo" rūsyje prirakintas bei uždarytas, Maggie visados prie jo budėjo. Ir visai nesvarbu kokiame pavidale: žmogiškame, ar tamsiai pilko kailio spalvos vilkiškame.
Tam tikru momentu ji nusprendė elgtis brandžiau už Tonį, ji paleido kiekvieną galimybę šiam atsikirsti, nors patikėkit, galvoje buvo sukūrusi ne vieną kandų atkirčio scenarijų. Šitas sumautas pasipūtėlis jai rūpėjo kur kas labiau, nei norėjo. Ji negalėjo nuslėpti savo jautraus žvilgsnio, savo pasimetimo ar to, kaip nejaukiai bei dviprasmiškai jautėsi jo draugijoje. Tą kartą ji daugiau ir neprabilo, ji tiesiog liūdnai, kiek ilgesingai nusekė tolėjantį vyrą kovodama su idiotišku troškimu jį pasivyti. Tiesiog neleisti jam išeiti. Vieną akimirką tas noras pasidarė toks didelis, kad ji atrodytų buvo pasiryžusi šauti į priekį, tačiau tik krūptelėjusi giliai įkvėpė norėdama "suvaldyti" krūtinę spaudžiantį emocijų gniužulą. Tamsiaplaukė įkvėpė, tuomet iškvėpė. Kvėpavimo organais cirkuliuojantis oras išdavikiškai virpėjo, tarsi užtektų mažyčio stumtelėjimo ir tamsios moters akys kaip mat pavandenytų. Prieš tai, kai užtikrintai sulipo į automobilį ji priminė sau, kad jeigu įsileistų Tonį, jis vėl ją įskaudintų. Žmonės... Jie nesikeičia. Na, bent jau tikrai ne kardinaliai. Gerai, kad per vietinę radijo stotį grojo linksmą pop muziką, nes pasiklausiusi kokios Nickelback lyrikos tikrai apsiverktų.
Rajonas, kuriame gyveno Maggie buvo vienas skurdžiausių visame Kvinse. Po to, kai antstoliai areštavo visą jos tėvams priklausantį nekilnojamąjį turtą, Blackwood susitaikė su mintimi, jog nuolatinių namų paprasčiausiai neturės. Kai gyveno Las Vegase sukti galvos dėl būsto jai nereikėjo, nes Lili leido gyventi viename jai priklausančių viešbučių. Tačiau Niujorke... Čia niekas jos "nesponsorino", o mintis ieškotis "cukrinio tėtuko" jai visados atrodė bjauri, visai kaip ir pati idėja mainyti savo kūną į kažkokias materialines vertybes. Žinoma iš pažiūros tai skamba kiek ironiškai. Dorovinga striptizo šokėja, cha. Na, viena yra leisti žiūrėti į savo kūną, ir visai kas kita leisti juo naudotis. Megei tai buvo tabu. Jau užtektinai "prisišiko sau pati į sąžinę", kai nusprendė ilgaaaaai trukusį visišką sekso badą nutraukti su girtu Meisonu, kuris, maža to, neparodė tame didelės klasės, nes, na, buvo visiškai plyšęs. Tada ji tiesiog velniškai, ne, SIAUBINGAI norėjo pagaliau pasimylėti. Lili buvo paskutinė jos sekso partnerė, o tai buvo seniai. Be to, Meisonas yra nerealiai karštas vyras ir Maggie jo norėjo. Nesigailėjo. Ar primygtinai kišo į galvą sau tokią idėją. Žodžiu, kas padaryta tas padaryta. Mažą namelį "Richmond Hill'e" ji nuomavosi už neįtikėtinai mažą kainą, nes prieš keletą metų čia vieitniai mafijozai išžudė visą šeimą. Kraupoka, žinoma, bet kuo mažiau apie tai galvodavo, tuo geriau jautėsi. Vis vieną grįždavo čia tik kelioms valandoms prisnūsti, nusiprausti ir užkąsti. Buvo užbaigusi savo trijų dienų po dvylika valandų arimo kavinėje maratoną, likusias savaitės dienas leis klube šokdama, vadinasi turės laiko ir galės šiek tiek pailsėti. Nes vėliau dieną keliaus savanoriauti į vietinę gyvūnų prieglaudą. Užuot to, kad išsimiegotų ji elgėsi visiškai priešingai. Ir kuo gi save gali užimti Maggie, jei ne darbu? Negalėjo pakęsti savo savaitės pradžios, ji sekindavo labiausiai. Visos trys dienos darbo kavinėje dubliavosi su naktiniu darbu klube. Mažai miego, nulis poilsio, nedidelis kiekis energijos. Tobula Blackwood kasdienybė. Na, bent jau kaip striptizo šokėja užsidirbo tikrai nemažai ir tai stūmėjo į priekį. Ne dėl paviršutinių materialistiškų priežasčių, tiesiog didelis uždarbis artino ją prie laisvės. Tai buvo eilinė naktis klube ir kaip visuomet ji vos vilko kojas grįžinėdama namo. Nebuvo apsirėdžiusi kažkaip provokuojančiai, po vakaro su Meisonu išmoko persirenginėti. Tiek apsauginiui, tiek Lili telefonu paaiškino viską būtent taip, kaip jai nurodė Lockwood'as. Esą tą kartą, kai pasikvietė vilkolakį į klubą ji su juo pabėgo tik tam, kad pasilinksmintų. Be to, Lili atrodė tikrai patenkinta, kad planas su Mege suveikė ir fatališkoji alfa vilkolakė galėjo pasidžiaugti Meisonu savo gretose. Tiesą pasakius viskas baigėsi gerokai geriau ir sklandžiau, nei ji tikėjosi. O tai padėjo nusiraminti. Nemėgo į naktinį savo darbą važiuoti automobiliu. Jai tiesiog buvo gėda, kad negali įpirkti padorių ratų, tad rinkosi taksi nepaisant to, jog toks keliavimo būdas papildomai surydavo finansų. Pinigų nepaisant to, kad labai daug mokėjo bankui, jai užteko. Ne visus antrojo darbo metu užsidirbtus pinigus (ypač arbatpinigius) išeidavo apforminti oficialiai, o "juodais" atsiskaitinėti su banku negalėjo. Perdėtas taupumo kompleksas buvo veikiau giliai įsišaknijęs dėl įpročio ir streso, kurį jautė nutuokdama, kokią didelę sumą yra skolinga. Iš taksi išlipo ne visai prie namų, kiek toliau. Na, jai vėl buvo gėda parodyti vairuotojui, kuris namo ją veža tikrai dažnai, kokioje lūšnoje gyvena viena sėkmingiausių Lili Alvar šokėjų. Nepaisant to, kad kojos buvo apsunkusios, jas maudė žinojo, kad galūnių tikrai nepames jei kelis šimtus metrų paėjės. Oras buvo vėsus, drėgnas, sunkus. Švito. Siauroje gatvelėje nepastebėti stovėjusio gražuolio BMW nebuvo neįmanoma. Praeidinėdama pro jį smalsiai nužiūrėjo, netgi kiek sulėtino žingsnį klausdama savęs, kiek toks grožis galėtų kainuoti. Tik vėliau, daug vėliau (jau buvo nuėjusi toliau) supranta, kad iš vidaus užrasoję langai atrodo kažkaip... keistai. Bala žino kas ją tempė už nosies, kai nusprendė pradėti baladoti krumpliukais į stiklą. Jautė, kad automobilio viduje kažkas lindi, o negera nuojauta piršo mintį, jog šiam žmogui gali būti reikalinga pagalba. Šiame rajone narkotikai buvo tikrai dažnai vartojami ir pirmiausia pagalvojo, idant ten esantis asmuo galėjo perdozuoti ar panašus mėšlas.
- Ei, eeei. Ar tau viskas gerai? Žmogau?-ji atkakliai bandė atkreipti viduje esančio žmogaus dėmesį ir NIEKUOMET nebūtų pamaniusi, kad tai Tonis. Maggie sustingo iš netikėtumo ir siaubo,-Toni?!!-cypteli kone kaltinamai, kas atrodė tikrai įdomiai,-Ką tu čia darai, Toni, o dieve...-neaišku iš kur pasisėmė energijos, kad imtų atrodyti tokia sujudusi bei žvali. Ji metė ne vieną žvilgsnį į BMW saloną, kad patikrintų išsikeltą hipotezę, jog Gomezas čia praleido ne vieną valandą,-Nesakyk, kad praleidai čia visą naktį. Toni, po galais... Tu bent turi kur eiti?!-vėl sucypia akivaizdžiai piktindamasi tuo, kokius "genialius" sprendimus priima šis vyras. Maggie patylėjo. Ji labai norėjo pasakyti tai, kas sukosi jai ant liežuvio galo, tačiau dvejojo.
- Tu...-pasilenkusi prie vyro, švelniai paliečia jo ranką,-Tu toks sušalęs...-balsu išreikštas pastebėjimas skambėjo jautriai, jos balsas buvo kupinas užuojautos,-Negaliu leisti tau čia pasilikti. Kelkis, eime su manimi. Užkaisiu tau arbatos ir sutepsiu porą sumuštinių. Ką pasakysi?-jos plačiai, žaviai šypsenai tikrai būtų sunku atsispirti. Pati stebėjosi kaip entuziastingai atrodė nusiteikusi. Maggie tikrai norėjo, kad Tonis bent šį kartą nevaidintų užsispyrusio ožio ir bent kartą jos paklausytų,-Tu tikrai manęs neapsunkinsi. Prašau, nuleisk nosį ir priimk mano pagalbą,-tarsi užbėgdama įvykiams už akių, pakomentuoja galimą Gomezo "atmazą". Kai norėdavo galėjo būti užsispyrusi kaip devyni ožiai, tad nebuvo jokios abejonės, jog vienokiu ar kitokiu būdu pasieks savo. Sprendžiant iš to koks nusiminęs ir pavargęs atrodė Tonis (o tai tikrai draskė jai širdį), vargu ar jis būtų suradęs savy tiek jėgų, kad imtų ir pradėtų įtikinamai atsisakinėti. Tačiau jis buvo išdidus, pasipūtęs šmikis, tad nieko nuostabaus, jog nutaria Gomezą kiek "paskatinti". Ji ūmiai čiupo pasigailėtinos nuotaikos vyrą už rankos ištempdama jį lauk iš automobilio. Žinoma jei Tonis nebūtų nusprendęs pasiduoti Megės spaudimui, jai niekados nebūtų pavykę išstumti jojo į išorę. Atrodė nepatikli, kai paleido jo ranką Gomezui rakinant automobilį. Nujausdama, kad vyrukas patrauks iš paskos mergina iš lėto pajuda sutrūkinėjusiu šaligatviu savo būsto link. Stengėsi elgtis kaip įmanoma natūraliau, tačiau vargu ar išėjo jai nekraipyti užpakalio turint omeny, jog Tonis kulniavo iš paskos. Prieš jį nesigėdijo savo kuklaus turto. Tas namas labiau priminė kišenę, nei oriai užgyventą trobesį, bet vidų susitvarkė kaip norėjo - kukliai ir jaukiai. Atrakinusi duris ji įžengia vidun įjungiama šviesą bei pametėdama raktus ant staliuko prie lango.
- Turėčiau pasakyti kažką tokio, kaip "atleisk už netvarką", bet nesiverčia liežuvis, nes čia tvarkinga,-jos akivaizdžiai pavargusiame veide pasirodo šypsena,-Tu prisėsk, o aš tuoj sugrįšiu, - pagaliau nusimetusi paltą išeina iš kambario pasiekusi virtuvę, kur paruošia arbatos bei užkaičia arbatinį. Vos, leisgyviškai judino savo kūną, kuris nekantravo būti nupraustu ir paguldytu į lovą. Tokiam paprastam užkandžiu kaip sumuštiniai produktų turėjo visada. Nebuvo pratusi gaminti, nes neturėjo tam laiko. Kelias baltos duonos riekes pertepa majonezu, tuomet sudėlioja kumpį, sūrį ir pomidorus. Užtrukusi ne ilgiau kaip 10 minučių sugrįžta pas savo kompanioną.
- Jei nori gali užimti sofą. Ji patogi, dievaži esu užmigusi čia dažniau, nei savo lovoje, - sprendžiant iš to kokia linkme pasuko savo kalbą ketino Tonio kompanijoje neužsibūti. Neketino vyro vyti lauk, nors jo buvimą šalia vertino tikrai prieštaringai, - Juk supranti, kad viskas bus gerai, tiesa? - jo liūdnos akys vėrė Megę kiaurai it ietimi. Nenorėjo spinduliuoti perdėtos užuojautos, greičiau neslėpė, jog Gomezas jai tikrai labai rūpėjo. Su visom savo problemom, kurios jai atrodė kur kas didesnės, nei josios.

by **Anthony Gomez-Mikealson** Antr. 03 21, 2017 5:25 pm

Tai kaip atrode ir jautesi Gomez'as ne is tolo negalejo prilygti zvalumui ir energingumui, kuriuo spinduliavo ir pati nuo koto nusivariusi mergina. Is kur pozityvumo ir varomosios galios slepesi tamsiaplauke buvo nesuvokiamas rebusas. Bent jau tokiems kaip jis. Savo givybes pernelyg nesureiksminantiems, nevertinantiems individams. Suraukes kakta jis letai iskele is masinos basas savo kojas. Ne tam, kad pademonstruotu fakta, jog neavi avalynes. Greiciau todel, kad pramankstinti sustingusius raumenis buvo tiesiog butina. Pamiklino kakla kol pasigirdo nezymus trakstelejimas. -Ka cia veiki,-nesusidomejes, vangus jo tonas buvo merginai gerai pazistamas. Pernelyg gerai. Tonis visuomet buvo isdidus tad nieko keista, jog ir dabar neketino pasirodyti desperatiskas. -Tai tu cia gyveni?-syptelejes jis zvilgtelejo pro keleivio puseje esanti langa i vienas salia kito trunijancius namus, kurie nors ir nebuvo perdem apsepe, prabanga taipogi nespinduliavo. Nesiskubino atsakyti i pakvietima uzeiti vidun. Apsilti. Pasistiprinti. Vis gi, garbanes pamineti sumustiniai priverte ji nevalingai lyzteleti savas lupas. Judvieju zvilgsniai susitiko. Silta moters grimasa ji nuginklavo. Nebyliai pastveres nesiojamaji kompiuteri, telefona bei raktelius jis islipo laukan. Klausiamas jos zvilgsnis is kart nukrypo i basas jo kojas kuomet uzrakines automobili jis eme eiti jai is paskos. -Ilga istorija...-neigiamai papurtes galva jis leido kelia rodanciai personai suprasti, kad paaiskinimams nera nusiteikes. Neva sulindes i savo mobiluji galva pakele tik tuomet kai jiedu perejo gatve. Tonio veida perskrode nezymi, pavargusiame jo veide labai mielai atrodanti sypsena, kuria sukele ne kas kitas kaip vingiuojantis Blackwood pasturgalis. Tikrai nebuvo is tu, kurie tokia nekalta vilione butu interpretave kaip ''prasyma isdulkinti'', taciau buvo akivaizdu, kad ji koketavo. Nekaltai, subtiliai, bet akivaizdziai rode jam demesi, kokio jis manesi niekuomet nebesulauksias. Tik ne is Maggie. -Ehem...-nusikosejo sudrumsdamas isivyravusia tyla kuomet mergina rankineje ieskojo buto raktu. -Kaip ilgai cia gyveni?-neipareigojantis, pavirsutiniskas dialogas akivaizdziai merginos nedomino. Nors ir pavargusi, sokeja operatyviai spinteleje susizvejojo duonos ir kitu sumustinio gamybai butinu produktu. -Tu neprivalai manimi rupintis... ar man padeti,-tamsios judvieju akys susidure akimirka kai garbane padejo sumustini ant stalo prie kurio jis buvo spejes atsisesti. Ji neatsake. Uosle sudirgines mesos kvapas priverte jo burnos ertme pavandenyti. Nenuleisdamos nuo jos akiu jis netruko suleisti dantu i gardziai atrodanti ''patiekala'' kai pasigirdo negarsus beldimas i duris. -Kazko lauki?-suraukes antakius jis nesivargino pirma maisto sukramtyti ko pasekoje suburbejo pilna burna. Turint omenyje, kad laikrodis muse apie septinta valanda ryto, jis itariai nuzvelge duris, veliau kiek sutrikusia Blackwood. -Nori, kad...-nespejes pakilti jis buvo zvilgsniu pasodintas atgal. ''Viskas gerai. Valgyk''-pakluses jis liko prie stalo, taciau vedamas smalsumo dirsciojo atgalios noredamas issiaiskinti kam gi cia ''nesimiega''. Kolidoriuje pasigirdo vyriskas balsas. Susikises kiek per dideli sumustinio likuti i burna jis uzsigere ji vandeniu. Itempe klausa, kurios paastrejimas pastaruoju metu kone vare ji is proto. Kaktoje susimete kelios rauksles. Jam nepatiko tai apie ka snekuciavosi... veikiau snibzdejosi kitapus sienos esantys individai. Vis gi nusprendes nesikisti kur jam nepridera, Tonis issitrauke nesiojamaji kompiuteri, kuri is kart pajunge krauti. Gurkstelejes arabtos ir isgirdes uzsitrenkiant lauko duris jis patrauke svetaines link. -Nieko pries jei as pasinaudosiu tavo vonios kambariu...?-verkiant reikejo nusimazgoti purvinas kojas, uzsimiegojusi veida. Vos tik kompiuteris siek tiek pasikraus, jis ketino uzbaigti savo ''juodus darbelius'' ir is cia issinesdinti. -O...,-zvilgtelejes i Jimmy, tada i Maggie jis atrode sutrikes, taciau ta grimasa netrukus pakeite savimi pasitikincio ir isdidaus smikio fizionomija. Visa laime, kad Maggie nusprende juodu supazindinti tokiu budu bent kiek sutrikdydama ta nemaloniai akward atmosfera. ''-Jimmy Blackwood''.-apsimestinai draugiskai syptelejes, teisetas Maggie sutuoktinis istiese savo ranka Tonio link.

Jimmy Blackwood pamilo Maggie is pirmo zvilgsnio. Jos juokas, nuosirdumas paverge pamazu kylancioje lengvo roko grupeje bugnais grojusio vyro sirdi ir net jei tarp ju niekuomet nieko nebuvo, muzikantas lig siol puoselejo bergzdzias viltis, jog viena diena vilkolake pamatys jame daugiau nei kazkada pagalbos ranka jai istiesusi drauga. Platoniska judvieju draugyste uzsimezge kai Maggie pamazu vel stojosi ant koju po antrosios vezio atakos ir nors baisiai ligai nepavyko palauzti jos kovotojos dvasios, ji ja suslugde financiskai ir Jimmy netruko to suprasti. Jam nepavyko jos perkalbeti, kad sioji leistu savo ir taip daug patyrusiam kuneliui pailseti. Ji kibo i net dvejus darbus atsisakydama jo siulymo keleta menesiu praleisti gydomojoje sanatorijoje uz kuria jis, kas be ko, siulesi sumoketi. Tos dideles rudos akys, krutineje liepsnojanti ugnis gyvenimui ikvepe ji zengti jo karjera is pamatu supurciusi zingsni ir issiusti savo grupes israsa Nju Jorke isikurusiai stambiai irasu kompanijai, kuri netrukus pasiule jiems vienu metu sutarti. Seslus Jimmy gyvenimas eme igauti svaiginanti pagreiti ir uz visa tai jis buvo dekingas jai - jo muzai - Maggie. Isauso metas pasirinkti: karjera ar sansas su moterimi, kuria nuosirdziai mylejo... Ji paskatino ji liautis mindzikavus vienoje vietoje ir pagaliau stverti savo svajone abejomis rankomis patikindama, kad nei ji, nei uzkandine, kurioje jis megdavo leisti savo laisvalaiki rasydamas dainu tekstus, niekur nedings. Jis bande atrasti savyje ryzto, pasiulyti jai vykti kartu, taciau suprato kaip absurdiskai tai skambetu turint omenyje, kad jie ne nebuvo pora. Apgailetina, taciau iki pat isvykimo jis ne nebuvo ryzesis jos pabuciuoti ka beje padare tik po keletos ant drasos isgertu bokalu. Jis niekada nepamirs tos nakties. Nakties kai Maggie tapo jo zmona.
Vienas is nedaugelio pliusu kai gyveni mazame ir ne itin prasmatniame Niurjoko rajone, kuri sudaro nediduke bendruomene, yra tai, kad jei esi doras, bendrauti linkes pilietis, nesunkiai aplink save suburi gausu pazistamu rata. Vakara pries jiems isvykstant i tura po valstijas, uzkandineje Maggie iniciatyva buvo surengtas atsisveikinimo vakarelis. Susrinko daugybe grupes narius pazistanciu nuolatiniu kavines lankytoju, draugu, keli seimos nariai. Galop vakarelis persikele i netoliese gyvenancios merginos buta, kuri nepaisant savo darboholikes reputacijos tikrai zinojo kaip reikia linksmintis. Alkoholio deka Blackwood'as igavo uztektinai drasos, kad ja pabuciuotu, o galiausiai jiedu permiegojo. Nepaisant to, kad ta naktis Jimmiui buvo tikras svajones issipildymas, Maggie regis nesijaute pasielgusi teisingai. -Tekek uz manes,-ryte, gerdamas kava jis isposkino klausima, kuris galima isivaizduoti, sokiravo pagiriota jo pasnekove. -Maggie... niekam ne paslaptis, kad esu tau neabejingas,-liudnai sypteles jis suskubo pasiaiskinti. -Zinau, kad nejauti man to paties ir as nenoriu tai kas nutiko nakti tave nuo manes nutolintu. Leisk man ir toliau buti tavo draugu, tau padeti... As turiu sveikatos draudima, kuriuo tu galesi naudotis jei busime vede. Tai tik formalumas, taciau tau nereikes moketi uz tyrimus ar gydima jei tai... supranti... ir vel griztu,-kad ir koks spontaniskas ir neapgalvotas atrode jo pasiulymas, jo zodziuose buvo tiesos. Mege ir taip iki ausu galiuku skendejo skolose, o vaistai, kuriuos vis dar privalejo gerti buvo ne pigus. Maza to, ne paslaptis buvo ir tai, kad su sveikatos draudima turinciais pacientais buvo elgiamasi kitaip nei su jo ipirkti negebanciais ir vos gala su galu sudurianciais amerikieciais. Velniop tave, Trumpai!
Jiedu susituoke vietiniame registracijos ofise. Dviese. Be liudininku, ziedu ar kitu tradiciju. Nebuvo ir bucinio. Jie tiesiog draugiskai apsikabino ir netrukus atsisveikino issiskirdami beveik dvylikai menesiu, kuriu metu bendravo mazai. Daugiausiai todel, kad tiek ji, tiek jis buvo be proto uzimti, beto jis tikejosi, kad galbut laikui begant liausis ja taip karstai mylejes. Taciau nei laikas, nei atstumas nepadejo Jimmiui uzmirsti. Kas kart kalbedamas su ja telefonu jis jaute kaip smarkiai ir dziaugsminai imdavo plakti jo sirdis. Kas kart kai ji ne zodziu neuzsimindavo norinti nutraukti fiktyvia ju santuoka, nes, tarkim, jos gyvenime atsirado kitas... jis dziaugesi. Dziaugesi ir puoselejo viltis, kurios subliusko vos tik jis jos bute isvydo Anthony.

Tony atsuko vonios ciaupa, taciau svetaineje pasilikusiu zmoniu balsai ir toliau buvo girdeti, tarsi sutuoktiniu pokalbis butu vykes visai cia pat ar net jo paties galvoje. Naujai igyta hibridiska klausa ji erzino, kone vare is proto. Jis nemokejo sukoncentruoti savo demesio kitur. Nemokejo nesiklausyti. Girdejo visas asmeninio pokalbio detales, kurias Maggie greiciausiai butu norejusi nuo jo nuslepti. Jie buvo vede. Jimmy grizo is turo siek tiek anksciau. Jo buta nuomavesi asmenys nera pasirenge apleisti gyvenamovios vietos ir jis pamane, kad galetu keleta dienu praleisti pas ja, ant sofos. Maggie numyke kazka panasaus, kad jis cia visuomet laukiamas svecias. Buvo akivaizdu, jog ji jautesi nejaukiai. Greiciausiai todel, kad cia buvo jis. Nusiprauses veida ir vis dar basas savo kojas jis pazvelge i veidrodi. Atspindyje matomas vyras neprimine jo. Pavarge akys, keliu dienu barzdele padengtas smakras bei susivele plaukai tikrai nebvuo jo ''best look''. Kitapus sienos vis dar vyko jo trigrasio nereikalaujantis dialogas tad jis nusprende vonioje uztrukti. Pastveres Maggei priklausanti rausvos spalvos ''Bic'' skustuveli suvilge ji vandeniu. -Auch,-netycia isipjoves i skruosta jis prisiseme pilnas saujas vandens, kad nuplautu su moteriskomis skutimosi putomis susimaisiusi krauja, taciau jo paties nuostabai nedidele zaizdele jau buvo spejusi sugyti. Perbraukes sau per zanda jis kuri laika spoksojo i savo atspindi tarsi bandydamas smegenyse apdoroti informacija... fakta, jog yra praktiskai nesuzeidziamas. Apeme keistas, labai dviprasmiskas jausmas. Lupose pasirode nezymi sypsena. Galbut viskas nebuvo taip ir blogai. Baiges skustis jis ismete skustuveli, prasiskalavo burnos ertme antibakteriniu skysciu ir vedamas smalsumo eme apziurineti is paziuros visiskai niekuo neipatingus savo iltinius dantis kai is svetaines pasigirdo Maggie balsas. -Toni? Mergina atrode pervargusi. Rankoje laike pagalve, kuria netrukus idave jam. -Man reikia nusnusti. O tada pasikalbesim, gerai? Energingai linktelejes jis patrauke nesiojamojo kompiuterio link. -As ilgai neuztr...-nespejo baigti sakinio kai pasigirdo miegamojo duru ''trinkt''. -Kitavertus...-nepatenkinta fizionomija smestelejo Gomez'o veide supratus, jog ivsas pries tai vykes duomenu siuntimas buvo nutrauktas su lig akimirka kai issikrove jo laptopas. Spustelejes ''send'' mygtuka vel ir atsilose kedeje bei dirstelejo i ant sofos migi sau taisanti Jimmy. Visa nakti turo autobuse praleides bicas irgi regis buvo pasiruoses ''poguliukui''. -Nagi nagi nagi....-pirstais barbendamas i stala jis nekantravo baigti darba uz kuri turejo gauti apvalia suma pinigu ir pagaliau pajudeti is akligatvio, kuriame atsidure per pastarasias keleta dienu. Vienas susiktas procentas per beveik septynias minutes vare i nevilti. Knietejo prisijungti prie Maggie interneto, taciau nenorejo itraukti jos i nesavrius darbelius, kuriu emes tam, kad isgyventu. Zvilgtelejo i Jimmy, kuris apsimete miegantis, taciau ne is tolo neapmulkino jo sirdies ritma girdincio hibrido. Galbut todel, kad yra nebrendyla, o gal tiesiog, kad yra vyras... Gomez'as jaute nora... greiciau butinybe... pazenklinti savo teritorija, kuri (reiketu pabrezti)jam nepriklause. Luktelejes dar keleta minuciu jis dar karta dirstelejo i vezlio greiciu judanti kompiuterio darba. Jimmy regis is tiesu pagaliau pavyko uzmigti, taciau uzuot isitaises ant salimais esancios trivietes sofos, hibridas patrauke miegamojo, kuriame anaiptol nebuvo laukiamas link.
Tyliai uzveres duris jis nesunkiai iziurejo dvigule lova, skendincia zaliuziu sukurtoje prieblandoje. Apsidaire. Asketiskas kambario interjeras bylojo arba apie minimalistiska savininkes stiliu arba elementariausia nepritekliu, kuris greiciausai ir buvo pagrindine priezastis kodel nemazus pinigus uzdirbanti Blackwood gyveno butent cia, o ne kur nors viloje ant pajurio kranto apie kuria taip daznai svajodavo kai jiedu su Tony vis dar buvo kartu. Nenuleisdamas akiu nuo moters, kurios akis denge silkiniai miegojimo ''akiniai'', jis letai ir tyliai zenge link lovos. Nusivilkes deveta maike Tonis smurkstelejo salia miegancios moters, taciau neturedamas jokiu nepadoriu ketinimu. Islaikydamas sioki toki atstuma jis uzsiklojo svelniai persikinio atspalvio patalyne apvilkta anklode. -Ne negalvok, Gomez'ai,-sumurmejusi it per miegus Maggie ne nesujudejo. Nezinia kaip moteris suprato, kad butent jis sugalvojo nepaisyti namu seimininkes nurodytu nakvyne salygu, taciau tai priverte ji sypteleti. Siltas, vis dar Prada - Luna Rosa Sport kvepalais kvepiantis vaikino kunas prigludo prie vilkolakes nugaros. -As negaliu ten miegoti. Tavo sutuoktinis knarkia,-susnibzdejes Tonis syptelejo. Jo ranka atsidure ant moters peties. Ji nebemiegojo, taciau vis dar buvo apsnudusi. Svelniai, tarsi tikrindamas kaip toli gali nueiti jis eme savo plastaka slysti zemyn jos ranka kol jo pirstai atsidure ant grazuoles klubo. Ji pasimuiste. Jis jaute... girdejo kaip pakito jos sirdies ritmas. Kvepavimas. Tai keistai uzvede. Gomez'o pirstai susiliete su silkine jos trumpikiu medziaga. Letai, svelniai perbrakes per jos klitori jis susidure su siokiu tokiu pasirpeisinimu, taciau nepaisydamas i jo riesa isitverusios jos rankos jis vis vien leido savo pirstams panirti i jos apatinius. Ji bande ji sulaikyti, taciau nebyliai. Laike issitverusi jo rankos, kuri ir toliau liete intymiausia jos kuno lopineli tol kol sioji nevalingai sudreko. Ji galejo jausti ko kuna, prigludisi sau prie nugaros, galejo jausti siek tiek susijaudinusi jo fala, taciau jis neinicijavo jokio kito fizinio kontakto apart jos pacios patenkinimo. Ji artejo prie neisvengiamai artejancio orgazmo, kuris netrukus it nevalingas spazmas priverte sutrukcioti visa jos kuna issaukdamas ta palaiminga atodusi. Jis pasaluniskai syptelejo. Letai atslijo nuo orgazmu is miego prikeltos moters ir apsisukes pamazu nugrimzdo i miega palikdamas Maggie gerokai isbudinta ir greiciausiai labai sutrikusia del to kas ka tik ivyko.
Vangiai pramerkes akis Tonis atrode pailsejes, zvalus. Pasirazes jis apsidaire po kambari. Lovoje jis buvo vienas. Pakiles is lovos jis nesivargino apsirengti. Siaip ar taip, vis dar vilkejo kelnes. Sprendziant is saules apdeties, turejo buti gerokai po vidurdienio. Rado Maggie ant sofos, geriancia kava. Nei Jimmy nei jo prie duru buvusiu batu nebebuvo. Patenkinta, alfa patinui budinga sysena perskrode jo veida kai jis nieko netares patrauke savo kompiuterio link. ''Completed''. Pagaliau. Placiai syptelejes jis isjunge kompiuteri ir pasisuko i vis dar nei zodzio jam neistarusia Blackwood. -Kur Jimmy?-lengvabudiskas jo tonas sudrumste tyla. Lengvai ideges, liesas, bet is paziuros treniruotas jo kunas sudribo ant sofos salimais istabaus grozio tamsiasplaukes. Tonis buvo is tu, kuriems uztekdavo keletos savaiciu sporto saleje tam, kad paryzkintu raumenis, kurie arklisko metabolizmo deka niekad taip ir neapsitraukdavo riebalu sluoksniu nepriklausomai nuo sudmaiscio, kuri sis nuolatos i save kisdavo. -Nesakei, kad esi istekejusi,-tebesirazydamas jis elgesi taip kasdieniskai, taip nerupestingai, tarsi nic nieko nebutu nutike. Jo mobilusis suvibravo. Dirstelejes i ekrana jis gavo patvirtinima, kad i jo saskaita ka tik buvo pervesta didele suma. -Ou yes!-placiai syotelejes jis stryktelejo nuo sofos.

by **Kang Wang** Tr. 03 29, 2017 3:04 am

Nors ir stengėsi įtikinti save, kad Tonis ir jo problemos jai mažai terūpi, moteris iš ties jaudinosi dėl puikiai pažįstamo vyro. Ji žinojo, jog jis po visu tuo nebrandumu, paviršutiniškomis ambicijomis, kartais net akivaizdžiomis manipuliacijomis slepia jautrią sielą ir gerą širdį. Jis visuomet pergyvendavo dėl asmenų, kuriuos mylėjo, nors dažnai jų atžvilgiu ir rodydavo mažiausiai netaktą. Tiesiog... Tiesiog Tonį visuomet labai lengvai patraukdavo įvairūs dėmesio neverti nuotykiai. Į tą pačią Lili žiūrėdamas jis galvojo, kad su ja gali susidraugauti, užmegzti kažkokį ypatingą ryšį, galbūt draugystę perkelti į "kitą" lygį. Maggie iš karto suprato - nu nepaeis jam tokios svajos. Galbūt būdama moterimi ji tiesiog geriau jautė Alvar asmenybę nei naivuolis Gomez'as. Regėjo jo akyse liūdesį, į kurį susiplakė tiek daug visokiausių niuansų. Vaikinas nebuvo pratęs prie... šito. Negalėtum jo pavadinti gimusiu su auksiniu šaukštu burnoje, tačiau būryje jis tikrai buvo išsikovojęs (ar išsilaižęs?) tikrai neblogą padėtį. Jis turėjo pinigų, mat galėjo įsigyti va tokią mašiną ir ją prabangiai tiuninguoti, šiltas Lili sparnas buvo jį apsaugojęs nuo visokių galimų agresorių. Ir dabar jis labai staigiai viso to neteko. Maža to paaiškėjo, jog didžioji jo gyvenimo dalis buvo kruopščiai dangstomas melas. Jautėsi kone įpareigota paversti jo nūdieninę būtį bent šiek tiek labiau pakenčiama. Visgi visuomet buvo labiau linkusi duoti, nei imti. Savo problemomis nemėgo dalintis, nes šių paprasčiausiai pati nematė. Megei buvo paprasčiau apie tai negalvoti, tai padėjo išlaikyti stiprybę mažai tesvyruojančią. Žinoma sunkesnių dienų pasitaikydavo (ypač prieš kokį PMSą), kai atrodydavo, jog dangus užgriūdavo. Tačiau visuomet sugebėdavo save kažkaip suimti. Tiesiog reikėjo dar labai daug padaryti iki to momento, kai galės parkristi ir pakūkčioti kaip viskas ją užknis ir kaip labai ji pavargo. Jei pavyks atsidėti šiek tiek pinigų būtinai išsiruoš pažintinei kelionei į kokį Nepalą paieškoti dvasios ramybės. Ramybė buvo būtent tai, ko jai trūko tiek Las Vegas'e, tiek dabar Niujorke. Kaip ir laikė save miesto vaiku, tačiau minties apie gyvenimą kokioj atokioj miško paūksmėj virpindavo širdį. Gal vieną dieną.
Nesureikšmino nė vienos ne itin logiškos Tonio frazės nors jautėsi tokia nusikalusi, idant lengvai galėtų prisiknisinėti prie visiškai visko. Vietoje to Maggie šypsojosi tame nuovargio paliestame, skaisčiame veide. Ji sočiai pritraukė į save deguonies prieš pradėdama kalbėti. Plaučius net kiek sudiegia, tarsi kurį metą būtų kvėpavusi kažkaip neatsakingai.
- Aš ką tik baigiau darbą klube, Toni. Jei būtum sugaišęs bent vieną akimirką tam, kad pasidomėti kaip aš pati riedu savo gyvenimo bėgiais būtum išpešęs ne vieną "įdomų" faktą,-nedidelė "bitchy mood'o" apraiška atrodytų pasireiškė, tačiau turint omeny, jog jos balse nebuvo nei kandumo, nei gailesčio sau... Ji tiesiog kiek sarkastiškai, bet nepiktybiškai papriekaištavo ir it nuleisdama savo frazę juokais, dar akimi mirktelėjo,-Visados svajojau apie apartamentus Manhetene, bet... Tu gauni tai ką gauni,-pajaučia keistą norą paaiškinti kodėl gyvena ČIA, o ne kažkur kitur. Ar bent jau neteisingai interpretavo draugo klausimą,-Rytoj... Tai yra šiandien, bet vėliau - žinai rytojus man ateina tik tada, kai nubundu - man laisva, taigi turėsiu laiko, kurio metu galėsi paaiškinti kas nutiko. Ir ypatingai paaiškinti kas nutiko tavo mašiniuko ratams,-Maggie šypteli, tačiau nesišaipydama, ironiškai. Negalėjo nepastebėti, kad su Tonio automobiliu yra kažkas "ne taip". Galėjo prisiekti, jog toks ratų stovis tikrai neįėjo į Gomez'o išplanuotą BMW komplektaciją, kurią matomai buvo linkęs nuolatos pildyti, gerinti ir keisti. Žinojo kokie vyrai yra durni su tom savo mašinom,-Am...-po netikėto klausimo akivaizdžiai pademonstruoja tam tikrą smegenų sąstingį,-Patikėsi jei pasakysiu, kad nežinau?-linksmai sukikena pati pasišaipydama iš to, kad negali pasakyti kiek ilgai ji gyvena šioje Niujorko zonoje,-Neilgai. Pusė metų, gal šiek tiek ilgiau,-atsikvepia netrukus mestelėjusi į pašnekovą nenuoširdžiai piktą žvilgsnį,-Toni, patylėk,-šnypšteli netrukus pradėdama dėstyti kas jai Gomez'o šnekoje sukėlė erzelį,-Maggie nėra nepriklausoma labdaros organizacija. Jei noriu padėti tau, vadinasi to noriu. Juk tikrai nesijaučiu tau skolinga ir panašiai,-šypteli ne visai linksmai, tarsi numetusi mažą užuominą į jųdviejų praeitį, už kurios griūtį atsakingu laikė būtent hibridą. Beldimas į duris tikrai nebuvo tai, ko Maggie dabar tikėjosi ir Tonis akivaizdžiai galėjo "pagauti" jos pasimetusį žvilgsnį. Paraginusi vaikiną veikiau užsiiminėti tuo, kuo užsiiminėjo (sumuštinio dorojimu), ji neužtikrintai priartėja prie durų. Tačiau prieš atidarydama jas mesteli į kompanioną raginantį JEIGU KĄ pradėti muštis žvilgsnį. Kokiame rajone ji gyveno... Būtų visai nekeista, jog paklydo koks banditas ar serijinis žudikas nusižiūrėjo ją kaip auką. Visgi negalėtų pasakyti, jog Gomez'o draugijoje nesijautė saugiai. Pasukusi raktą patraukia durų rankeną į save. Buvo paruošusi žvilgsnį smeigti tiesiai į atėjūno veidą ir... Ji TIKRAI nesitikėjo išvysti būtent Džimio veido. Moteriai užėmė kvapą. Bet ne dėl to, kad pajuto, kaip širdis į kulnus nusirita. Ji pasijuto siaubingai nejaukiai. Nenorėjo Džimio čia ir dabar, kai mažyčiais "kūdikio žingsneliais" iš naujo mezga su Toniu kažkokį ryšį. Ne, ji dar neketino pripažinti, jog altruistiškai Gomez'o atžvilgiu elgiasi dėl to, kad vis dar yra jam neabejinga. Tačiau mažų mažiausiai norėjo, kad netikėtai pasirodęs misteris Blackwood'as viską komplikuotų. Nenorėjo net pradėti aiškinti Toniui kas jis toks ir panašiai. O jis domėsis, tikrai domėsis.
Turėdama daugiau drąsos ir mažiau geraširdiškumo, situaciją su Džimiu neabejotinai pavadintų didele, nesąmoninga klaida. Kas jai buvo užėję, kad nusprendė ištekėti už vyro, kurio nemylėjo vardan kelių jai patogių deal'ų?! Visados žiūrėjo į Blackwood'ą kaip į draugą. Jis jai brangus, nes buvo šalia, kai Maggie buvo sunkiausia. Kai ji prarado abu tėvus, kai praėjo tiek nedaug laiko po to, kai daktarai patvirtino, jog jos kūne vėžinių ląstelių nebeliko. Kai po siaubingų chemoterapijos seansų ir kelių sudėtingų operacijų jos sveikatos būklė buvo sunki ir prasta. Kai Maggie vis dar sunkiai priėmė faktą, kad Tonio jos gyvenime paprasčiausiai nebeliko. Džimis kažkokiu būdu pamilo tą nuvargusią, silpną, perlysusią, plikagalvę būtybę ir netgi padėjo jai atsistoti ant kojų. Jis buvo nuostabus draugas. Kiekviena už logiką atsakinga smegenų ląstelė šaukė merginai, jog Džimis yra tas vyras, su kuriuo ji tikrai būtų laiminga, ją gerbtų, saugotų, jai padėtų. Ir pats durnumas yra tame, kad niekaip neprivertė savęs žiūrėti jį kaip į vyrą. Norėti jo kaip vyro. Ji padarė dar vieną klaidą, kai nusprendė jam atsiduoti. Žinodama apie jojo jausmus ji jautėsi siaubingai kalta dėl to, kad nejaučia to paties ir tikrai labai kvaila - pamanė, praleidusi su juo naktį savotiškai "atsidėkos". Džimis labai rūpestingai ir švelniai elgėsi su jos kūnu, dievino jį lūpomis ir prisilietimais. Tačiau ji pati... Maggie negalėjo pilnai atsipalaiduoti, elgėsi ir atrodė nervingai. Jai nebuvo sunku su juo nesimatyti šitiek laiko. Retai kada iš viso pagalvodavo apie žmogų, kuris šitaip jai padėjo. Žiauru, bet gražius prisiminimus su juo nusverdavo tas vienas kartas, kai mylėjosi su Džimiu, nors to ne visai norėjo.
Dialogas su sutuoktiniu buvo velniškai nejaukus, kiek lakoniškas ir atrodytų Maggie darė viską, kad jis kuo greičiau užsibaigtų. Jautė siaubingai didelę kaltę šio vyro atžvilgiu. Jis įkūnijo didelę dalį moters svajonių, tačiau šiame pavidale, šiame kūne ji jų netroško. Iš ties keistai suveikia tie jausmai, atrodytų siekdami specialiai pakenkti savo sutūrėtojui. Visgi negalėjo Džimiui nepadėti ypatingai šiam prašant. Negalėjo nepasidalinti su juo savo kukliu būstu. Neužtektų milijono kiek priverstinio sekso kartų, kad atsidėkotų jam už visiškai viską. Ir visgi dabar žinojo, kad pradėti atsidėkoti reikia visai ne šitaip. Maggie paliko Džimį svetainėje pasiūliusi jam jaustis kaip namuose. Viskas apie ką galėjo galvoti tai jos šilta, minkšta lova. Moteris net neįstengė palysti po dušu (nu ne, apsiprausė "strateginėse" vietose), labai paviršutiniškai nusivalė makiažą. Jėgų visiškai nebeturėjo, sunkiai sekėsi pakelti rankas, kojos linko. Visai ne delikačiai perkelia save į lovą, o tiesiog gremėzdiškai sukrenta. Snūduriuoti pradeda kone iš karto, nespėjo netgi žadintuvo užsistatyti. Apie Tonio egzistavimą pajunta tik tuomet, kai šis jau AKIPLĖŠIŠKAI prie jos šlijosi. Ir vis tiek negalėjo suprasti: sapnuoja ji čia, ar tai vyksta iš tikrųjų. Jos smegenys tuo metu tikrai jau buvo dalinai atsijungusios. Murmėjo kažką bandydama pavyti vaikiną šalin, tačiau užliūliuota sąmonės dalis, teigusi, jog visa tai tik sapnas vertė žavingai pasilaužyti ir tuomet pasiduoti. Vien nuo Gomez'o kūno, jo kvapo užsiveda greitai ir laaaaabai šlapiai. Maža aimana išsprūsta pro jos lūpas, kai vyro pirštai paliečia jautriausią kertį moters kūne. Velnioniškai susijaudinusi ji būtų padariusi ir didesnę klaidą jeigu tik Tonis būtų parodęs norą. Juk dabar jos kūnas buvo visapusiškai pasiruošęs priimti į save visai ne jojo pirštus. Kaip gerai jis žinojo ką su jais daryti... Maggie įsikibo nagais į hibrido dilbį. Kvėpavimas greitėjo. Sulig kiekvienu iškvėpimu virpino orą švelnia aimana. Malonus spaudimas apačioje didėjo ir tai buvo pati geriausia motyvacija trokšti jo išbaigto. Įtampa toli gražu neslūgo atsižvelgiant į tai, kaip įmantriai bei meistriškai Tonis stengėsi suteikti Megei dar palyginus "nekaltą" malonumą. Moters varputė prisipildo kraujo ir netrukus sprogsta stipriu orgazmu. Ji nejautė, kad nagais rėžia Gomez' o odą taip, kad joje liks žymės. Nuo susijaudinimo sekreto veik peršlapo jos šortukų pobūdžio kelnaitės. Moteris pati atitraukia Entonio ranką, mat itin sujautrėjęs klitoris prisilietimų dabar nepageidavo. Pagavusi šiaip jau vyriškos padermės atstovams būdingą bruožą po orgazmo greitai nulūšti, vilkolakė padaro tą patį. Jos vaginą užpildžiusi šiluma bei kūną užliejusi maloni palaima šiuo atveju veikė geriau už migdomuosius.
Ji ir vėl atsikėlė daug vėliau, nei buvo numačiusi. Bet kuris su protu "draugaujantis" individas jau seniai būtų padaręs išvadas ir suteikęs sau daugiau progų ilsėtis. Bet tik ne Maggie, kuri kone KALTA jautėsi, kuomet eikvodavo brangų laiką miegui. Nepaisant to, kad nubudusi fiziškai jautėsi fantastiškai, psichologiškai neleido sau pripažinti tokio fakto. Netoli jos galvos gulėjo mobilusis su atidaryta žadintuvo programa, į ją įvestais skaičiukais, bet nepaspaustu "patvirtinti" mygtuku. Netruko susigaudyti, jog Tonis miega šalia jos ir šis faktas sukelia šiokią tokią paniką. Švelniai nusikeikusi ji pašoka ant kojų, skubriai nueidama į vonios kambarį. Atsakiusi į pirminį gamtos šauksmą netruko pastebėti kokia ji yra sudrėkusi. Ir visgi nebuvo tikra tas mažas nutikimas su Toniu buvo tikras, ar ji viską tik susapnavo. Palenda po dušu, o po maudynių įsisupa į chalatą. Kiek susitvarko šlapius plaukus, pašukavusi juos pirštais. Grįžusi į kambarį visų pirmiausia norėjo paleisti į Gomez'ą kokią vazą. Kas per įžūlumas to vaikio?! Tikrai nepamena, jog būtų leidusi jam su ja miegoti! Visgi negalėjo nuneigti, kad miegodamas jis atrodė... ŽIAURIAI seksualiai. Tas tvirtas kūnas, raumeningos rankos... Užtenka mažo pulso jos vaginoje, kad priverstų save tuojau pat nešdintis iš šio kambario ir Tonį užmušti kai jis atsibus. Nusileidusi į apačią apsižvalgė tikėdamasi išvysti Džimį, tačiau jo čia nebuvo. Stengdamasi kiek įmanoma labiau atsipalaiduoti, kad įvairios mintys nepradėtu lysti jai į galvą, patraukia į virtuvę užsikaisdama kavos bei padarydama pusryčius. Ne tik sau, bet ir "jos" vyrams. Kiaušinienė su bekonu ir skrebučiais - tipiškas amerikoniškas maistinis dienos startas. Pavalgiusi į svetainę pasiima kavos puodelį ir sukritusi į sofą pasičiupo ano mėnesio "Cosmopolitan" numerį, kurio nebuvo baigusi skaityti. Praeina gal dešimt minučių, kai Gomez'as teikiasi pasirodyti. Vaizduodama, jog yra vaje kokia užsiėmusi, ji vogčiomis dirsčiojo į velnioniškai patrauklų Tonį. Visgi jo balsas, ekspresijos erzino. Tylėdama kentėjo, akivaizdžiai ignoruodama svečią, tačiau po jo perdėm džiaugsmingo "ou yes", nesusitvarko ir paleidžia į vaikiną žurnalą.
- Ką TU veikei mano lovoje, Gomez'ai?-surėkia kiek įstengė piktai, nors iš esmės kaip Tonis ir sakė, pykdama atrodė it lojanti chihuahua,-Tu įsirangai į mano patalus, pasinaudoji mano silpna būkle ir...-jos balsas užlūžta, kuomet trenkia suvokimas, jog Tonio pirštų ir jos vaginos tandemo "šokis" nebuvo sapnas. Kad tai įvyko iš tikrųjų,-O Dieve,-sprendžiant iš tokios jos reakcijos panašėjo, kad nesijaučia labai pamaloninta,-Esi tikras šūdžius. Negaliu patikėt, kad tave įsileidau ir prisileidau. Ką dar esi sugalvojęs tam, kad man neva atsidėkotum?!-cypteli. Net nepajuto kaip buvo pašokusi ant kojų, atsistojusi netoli Tonio. Maža to pirštu giliai smeigė jam krūtinę,-Kur Džimis? Ar tu pasakei jam kažką?!-toliau naudoja Gomez'ą tam, kad iš esmės apkaltintų jį dėl savo pačios klaidų,-Nesu tikra ar noriu tave dabar matyti,-apsisukusi ji nutolina save nuo vaikino, nes... Keistai pasijaučia nuo minties, kuri ką tik perskrodė jos galvą. Po chalatu ji buvo visiškai nuoga ir stovėti netoli pusplikio Tonio, kai neabejotinai laikė jį patraukliu kėlė keistą įtampą. Be to, vis dar nežinojo kap jaustis dėl to jų tam tikro suartėjimo paryčiais. Norėjosi tiek pat, kiek jį pasmaugti, kiek... atsisėsti jam ant veido.
- Aš pramiegojau savo pamainą prieglaudoj. Po paraliais, ir ką ma dabar daryt?-kiek desperatiška šneka buvo gal daugiau suiteresuota į ją pačią. Kiek pasiblaško po svetainę, kol galiausiai sustoja tam, kad gurkštelėtų kavos.

by **Anthony Gomez-Mikealson** Antr. 04 25, 2017 5:13 pm

Anthony ir Maggie santykiai siuo metu tebebuvo labai delikacioje stadijoje. Nei jis, nei ji nebuvo pribrende ar pasiruose atvirai pasikalbeti apie tai kas kadaise isskyre regis nepriekaistingai vienas kitam tikusia pora. Galbut tai ir buvo esmine klaida, kuri ir toliau kiso koja bet kokiam ju santykiu progresui? Jiedu bande apsimesti, kad nieko vienas kitam nejaucia. Jokios pagiezos, jokio kartelio, nors tiek Blackwood, tiek uz ja jaunesnis hibridas kaltino kits kita del butu ir nebutu dalyku, be kurie neapsieina nei vienos skirybos. Apie tai uzklaustas Tonis tikriausiai tik guzteletu peciais numykdamas kazka panasaus i ''kokios dar skirybos? Mes niekada juk ir nebuvome oficiali pora..'', taciau is tiesu, argi butu taip skaudziai sureagaves i isdavyste jei nebutu jautes merginai kazko daugiau nei simpatija ar primityvi aistra kuria vaikinas is viso nepasizymejo. Nebuvo frigidiskas, taciau galbut del savo paties drovumo, niekada nebutu sugebejes tapti lovelasu. Kritiskai vertino ne tik savo paties kuna, bet ir sugebejimus lovoje. Galbut del to kaltas buvo jis pats, mat nespejes kaip reikiant isivaziuoti, atrasti savojo mojo, jis ''uzsirove'' ant tokios sekso manijakes kaip Lili, kuri buvo ne tik jo kaip vilkolakio alfa, bet ir dominuojanti persona lovos reikaluose.
Tai kas nutiko Maggie miegamajame buvo taip pat spontaniska kaip ir nebudinga paciam Gomez'ui. Kitavertus, paaiskinimas buvo labai elementarus. Kaip ir kiekvienas patinas, pajutes tiesiogine gresme, jis ne pats to nesuvokdamas, vedamas instinktu, panoro pazenklinti savo teritorija, kuri jam ne nepriklause. -Pasinaudojau...?-atmestinai prunksteli isiterpdamas i jam atskaitoma litanija. Plati, baltus dantis siepianti sypsena perskrode jo veida. -Maggie, rimtai ketini mane koneveikti del...-nespejes uzbaigti savo minties jis surauke antakius. -Is kur tureciau zinoti kur jis?-akiplesiska jo grimasa atskleide kur kas daugiau nei jis pats butu norejes prisipazinti. Vien Jimmy vardas kele nepaaiskinama susierzinima, kuris kaip regint sugadino pries tai ganetinai pakilia vaikino nuotaika. -Paskutini kart maciau ji cia, kriokianti ant sofos... Juk sakiau, negalejau per ji uzmigti,-suburbejes jis isikniaube i savo mobiluji. Vien mintis, kad tamsiaplaukei tas vyras yra savrbus veike kazkaip... nervinanciai. Nezinia kodel, juk lig pat vakar dienos tiek jo, tiek Maggie gyvenimai tekejo absoliuciai skirtingomis vagomis, kurios ne uz ka neturejo susikirsti. Tik ne dabar, kai jis nebepriklause jos buriui. Ne dabar, kai buvo medziojamas Alvar vilku uz netycine zmogzudyste. Ne dabar kai suzinojo esas Mikealson'as. -Ok,-sausai tarstelejes jis pakilo ant koju. Sprendziant is jo israiskos, Tonio savimeile buvo uzgauta. Moteris ne tiesiogiai grudo ji lauk ir nors jis kuo puikiausiai zinojo, kad pats to prisiprase perzengdamas bet kokias padorumo ribas... tai nesutrukde jam isizeisti. Jautesi kvailai mat kaip imanydamas stengesi elgtis taip, tarytum jo gyvneimas nebyrejo i sipulius ir rimta pasnekoves grimasa akimirksniu grazino ji i itin nemalonia realybe su kuria jis dar nebuvo pasirenges susitaikyti. Paprasciau buvo viska neigti: neigti, jog nezino nei is kur is tiesu yra kiles, nei ka toliau darys. Buvo paprasciau apsimesti, kad yra abejingas jai, nors giliai viduje zinojo, kad ne atsitiktinai ''apvoge'' butent ja. I Marisol kreiptis negalejo, o Maggie buvo butent tas asmuo, kuriuo nepaisant visu nesutarimu, pasitikejo labiausiai. Suprato viska susikes, taciau uzuot bandes viska istaisyti cia ir dabar, elgesi priesingai. -O ne,-visiskai pasyvus, monotoniskas ir net pasiepiantis jo tonas, nesuinteresuota veido israiska palydejo susirupinusia moters replika apie praleista pamaina prieglaudoje. Niekada nebuvo is tu, kurie suprato ar reme savanoriavima ar kitas labdaringas organizacijas ir niekada neslepe, jog mano, kad Maggie ten bereikalingai svaisto savo laika. Zinoma anksciau tai buvo grista noru ilgiau su mergina rytais pasivartyti lovoje ir panasiai, bet ir dabar ziuredamas i is nuovargio perbalusi jos veideli jis akivaizdziai ir toliau skeptiskai zvelge i jos 'geradariavimo' manija. Susirinkes savo daiktus, kuriu su savimi turejo ne kazin kiek, jis patrauke link isejimo. Basas. Taciau tai nesutrukde jam primesti oraus, neseniai ir vel is bedziaus turtuoliu virtusio nebrendylos. -Aciu uz labdaringa tavo veikla leidziant man cia numigti,-pasikises nesiojamaji kompiuteri po pazastimi jis regis tik dabar susiturejo, kad elgiasi pernelyg emocionaliai, taciau negalejo saves kontroliuoti. Anksciau ramus it belgas dabar Tonis jautesi it rukyti metantis alkoholikas. Paastreje emocijos, o gal net visas ju katilas siuo metu tiesiog kunkuliavo. Jis ne pats nesuprato, kad visas tas vidinis chaosas nurimtu jei jis bent siek tiek pasimaitintu. Jam reikejo kraujo, bet naujai iskeptas hibridas to nesuprato. Praveres duris jis kaktomusa susidure su pastininku. Tiesiai i veida plusteles sviezio kraujo kvapas priverte vaikina susiziaugcioti. Akys is kart susirado nediduke, vos pastebima zaizda ant vyro rankos. Ka ten zaizda, greiciausiai popieriaus skiaute padaryta ipjovima tarp pirstu, taciau to uzteko, kad visas jo kunas, visa esybe imtu troksti pastaraji nugalabyti issiurbiant absoliuciai visa tamsiaplaukio asmens krauja. Isbales, kiek susikuprines ir itraukes kakla Gomez'as ne is tolo neprimine senojo saves. Pajuode paakiai tik dar labiau isryzkino ir taip dideles rudas jo akis, kuriose atsispindejo pasimetimas. Dar taip neseniai is paziuros pailsejes ir atsigaves vaikis persimaine tiesiog akyse. Matyt viska is salies pastebejusi Maggie akimirksniu atsidure salia ne tik isblaskydama ties krauju susikoncentravusi Gomez'a, bet ir sudarydama jam puikia proga issinesdinti, kuria jis ir pasinaudojo. -Sudie,-elementarus atsisveikinimas nuskambejo perdem dramatiskai, taciau budingai tokiems kaip jis. Ak, tie lotynu amerikieciai ir ju melodramiskumas! Tarsi butu norejes akcentuoti, jog jie issiskiria amziams, jis daugiau nebus ''jos problema'' jis reiksmingai i ja zvilgtelejo. -Jam viskas gerai?-regis nuosirdziai susirupines pastininkas palydejo hibrida akimis.

Mr Chi Ching...

Likusia dienos dali jis praleido darydamas tai, kas anksciau visuomet priversdavo ji pasijusti geriau - leisdamas ne sunkiai, bet rizikingai uzdirbtus savo pinigus. Pirmiausiai jis isigijo nauju rubu- paprastus dzinsus ir tamsios spalvos dzmperi, bei svrabiausiai - batus, jis nusipirko vietineje ir tikrai ne prasmatnioje parduotuveje. Juk pagelbeti skurdziai bendruomenej, kurioje uzaugo visuomet buvo vienas is jo prioritetu. Pinigai nepakeite, nesugadino Tonio. Taip, jis mego brangius automobilius ir niekada negailejo slamanciuju kai kalba liesdavo jo ''mazute'' BMW, taciau nepaisant to, jis visada buvo ir liks paprastas ir is minios issiskirti nemegstantis berniokas. Uzsimaukslines beisbolo kepure ir juodus akinius nuo saules jis paslepe savo paakius, kurie vis isdavikiskai bylojo apie kuo toliau, tuo labiau astrejanti jo alki zmogiskajam kraujui. Tvardesi. Bande priminti sau, jog nera toks kaip visi. Jis juk Gomez'as, beto eile metu sugebejo kovoti su regis nekontroliuojamu savo virsmu menulio pilnaties metu. Jis suras buda kaip pazaboti savo prigimtimi tapusi troskuli. Susidoros vienas pats. Jam nereikia nei melages savo motinos, nei savanaudes LIli ar tuo labiau Maggie. Pastarajai prilipdyti kokio nors bjauraus epiteto tiesiog nepavyko. Stengesi, labai stengesi apie ja negalvoti, taciau slinko valandos ir jis eme karts nuo karto pagaudineti save pastveriant savo mobiluji su intensija jai parasyti, o tiksliau ATSIprasyti uz toki sudiska elgesi, taciau kas kart toki nora nustelbdavo dar didesnis noras nuo visu atsiriboti. Savanoriskas saves izoliavimas miesto centre isikurusiame HIlton viesbutyje taipogi neatnese jokio naudos. It narve ikalintas liutas jis slankiojo po erdvias apartamentu patalpas. Nju Jorkas, o ypac naktinis miesto vaizdas atsiveriantis is taip aukstai atrode is ties kvapa gniauzianciai. Vitrininiai jo issinuomuoto kambario langai buvo taip kruopsciai nuvalyti ir isblizginti, jog stovint prie vieno ju siek tiek nemaloniai svaigo galva. Buvo susikures, bet niekada nesinaudojo savo paskyroje Instagramoje, nebuvo ten ikeles nei vienos asmenukes. I paieskos laukeli ivedes ''Maggie Blackwood'' jis eme perziurineti jos nuotraukas, trumpus video... Jo niuru veida perskrode liudna, bet nuosirdi sypsena. Atmintyje smestelejo akimirka is to kas visai neseniai ivyko jos bute. Jis nejuciomis nuryjo burnoje susikaupusius skyscius. Susimaste. Puikiai prisimine ta tylu, bet velniskai erotiska jos alsavima. Ji vis dar jo norejo. Tokia mintis sukele labai priestaringus jausmus. Ar jis vis dar yra jai neabejingas? Kodel niekaip negali liautis apie ja galvojes?

& then...

Paskendes savo paties minciu labirintuose jis atsipeikejo tik tuomet kai atsidure prie gerai pazistamo baro, o tiksliau galinio jo iejimo. Rizikavo absoliuciai viskuo. Juk galejo buti pastebetas Lili vilku. Galejo i didele beda ivelti Maggie jei kas butu pastebejes juodu drauge, taciau vedamas nuosirdziu, nors ir savanaudisku ketinimu, jis pasisove mineta vilkolake pasiimti tiesiai is darbo. Nenorejo vykti i jos buta. Nenorejo ten galimai susitikti misterio Jimmio. Apskritai, velniop ta tipa. Pritylines automobilio salone garsiai grojanti Imagine Dragons kurini ''Believer'' jis zvilgtelejo pro galinio vaizdo veidrodeli ir isvydes ja, Maggie, zybtelejo lempomis taip atkreipdamas jos demesi. Manevras suveike. Nezinia, vedama smalsumo ar atpazinusi jo vairuojama BMW, ji priejo. -Sveika,-nedrasiai syptelejes jis atrode kaip pliusinis meskutis. Mokejo... mokejo tas velnio nestas rudaakis atrodyti mielas it prie zaidos dek, kai to noredavo. -Ar galiu tave parvezti namo?-jo kaktoje isimete kelios negilios rauksles. Ant galines sedynes metesi prakastas hematogeno batonelis, buteliukas su gelezies vitaminais bei dar keletas nesekmingu jo bandymu nuslopinti is vidaus ji draskanti nora pagaliau deramai pasimaitinti. -Noriu atsiprasyti uz tai kaip elgiausi...-nespejes baigti sakinio jis susiciaupe mat grazuole atsidure automobilio salone ir tai piverte ji sypteleti. Masina pajudejo i prieki, taciau jo zvilgsnis tebebuvo nukreiptas i ja. -Nezinau kas man uzejo. Elgiausi kaip paskutinis sunsnukis ir... Atleisk jei sukeliau tau ir Jimmiui problemu. Prizadu jam viska paaiskinti jei tik suteiksi man proga... Sudas,-jo nuskriausto sunycio zvilgsnis staiga tapo zvitrus ir sunerimes. Du Alvar klube dirbantys vilkolakiai sedo i galiniame kieme priparkuota dzipa ir eme ji sekti. -Prisisek,-nuryjes seiles jis dar karta zvilgtelejo i veidrodeli. Prasidejo itemtos ir tam tikra prasme ''Greitu ir isiutusiu'' veiksmo scena primenancios lenktynes. Tonis pasirinko siauresnes gatveles, kurios tokiu metu (paryciais) buvo tuscios, taciau persekiotojai lipo jiems ant kulnu. Jei butu masinoje vienas pats, Gomez'as nedvejodamas butu gaudynes teses, taciau neketino rizikuoti ja, jos givybe. Padares staigu posuki jis siek tiek nuo betu atsiplese. Jiedu privaziavo visa para veikiancia uzkandine kur hibridas ir sustojo. -Eime,-paragines garbane jis issoko is automobilio. ZInojo, jog arba ji nudeti, arba bent jau gerokai aptalzyti ketinantys vilkolakiai nekels scenos viesoje vietoje. Juolab, kad kavinukeje knibzdejo nemazas skaicius greita maista kramsnojanciu is po klubo cia uzklydusiu partygoer'iu. Jiedu klestelejo uz keturkampo staliuko, ant L formos kusetes ir juos netrukus aptarnauti pasisove mergina vardu Mandy. -Man tik kavos...-numykia kai priemusi Maggie uzsakyma padaveja pasisuka i jo puse. Stebejo netrukus horizonte pasirodziusius vyrus. Islipe is juodo dzipo vilkai patrauke jo BMW link. Ju ir Tonio zvilgsniai susidure. -Ne... ne! NE!-susiemes uz galvos jis pasoko nuo minkstasuolio kai vyrai eme beisbolo lazdomis kulti jo transporto priemones langus, kapota. Jo veido israiska atrode verksminga kai jis ir vel sukrito kur sedejes. Nusisuko i Maggie. Nenorejo regeti to kas buvo daroma su jo taip mylimu automobiliu. Giliai kvepuodamas jis neigiamai papurte galva kai sutrikusi Mandy paklause ar turetu iskviesti policija. -Viskas gerai...-tikriausiai nereikia ne sakyti, kad tik tokiame rajone kaip sis, tokie dalykai gali vietiniu ne kiek nestebinti. Pries tai baubti emusi jo signalizacija isleido liudna, senkancia vaikisko zaislo baterija primenanti garsa bei pasidave. Liovesi reikalauti demesio tarsi butu ir pati supratusi, kad gelbeti nebera ko. BMW buvo suniokotas ir vilkai pagaliau atsitrauke pries tai pasiusdami dvi poras ''fak'u'' Anthony adresu. -Siandien man TAIP sekasi,-ironiskas, perpykes jo tonas nebuvo adresuotas pasnekovei, veikiau aukstesnems, jo kantrybe bandancioms jegoms. Perbraukes delnu sau per veida jis uzsimerke. Tarsi medituodamas, bandydamas nurimti jis kelis kartus giliai ikvepe. -Atleisk... atleisk, kad tave i visa tai iveliau,-si karta jis buvo nuosirdus. -Maggie...-padavejai atnesus jo pries tai uzsisakyta kavos puodeli jis nutilo. Islaukes kol jiedu vel liks vienu du, jis atsiduso. -Nezinau kaip, bet as viska istaisysiu...

by **Kang Wang** Sk. 05 14, 2017 5:58 am

Šiuo metu suprasti kaip jaučiasi Maggie negalėjo, nes visi ją ištikę įvykiai nebuvo susiję su ta kasdienybe, kokioje yra pratusi būti. O viskas prasidėjo nuo Meisono ir to, kad šiam simpatizavusi mergina galiausiai pasijuto panaudota vyro, su itin spalvinga seksualine reputacija. Momentas, kai suprato, jog Lockwood'ui ji toli gražu nepatinka taip, kaip Blackwood to norėtų... Žinoma suskaudo ir pasijautė didele, baisia kvaiša. Tačiau negalėjo vilkolakio kaltinti, pykti ant jo už tai, kad jis palikęs ją savo bute tiesiog paėmė ir pradingo. Jų pažinties pradžia, aplinkybės, davė startą būtent tokiai pabaigai. Be to, sužaidusi su Megės naivumu ir gera širdimi Lili vis vieną pasiekė savo. Vargu ar ši nepagalvojo apie tai, jog beta vilkolakė nesugebės panešti melo naštos, jog kažkaip kvailai išsiduos, bet vis vieną gelbėdamas nekaltą ir mielą merginą Meisonas nesutiks užimti vietos sparčiai didėjančiame Alvar būryje. Tačiau kamuoti savęs bergždžiomis viltimis dėl Meisono Megė neketino. Ją vis dar žavėjo įspūdingas Lockwood'o vyriškumas, jo autoritetas ir... išvaizda, o tai toli gražu neleido gailėtis dėl to vienos nakties nuotykio. Visgi jei ne į merginos gyvenimą netikėtai sugrįžęs Tonis, jauna moteris tikrai nebūtų taip lengvai paleidusi savo naujos simpatijos vienai žinomiausių Niujorko vilkolakių pasaulio herojų.
Megė širdo ant Gomezo. To jo begalinio pasipūtėliškumo, jo kvailo ir... gražaus veido. Norėjo pulti prie vaikino ir išvanoti jo krūtinę kumščiais. Jautėsi taip, tarsi šis ŽINODAMAS apie Blackwood neabejingumą jam būtų pradėjęs tuo naudotis ir beta vilkolakė ketino savo orumą šiuo atveju kaip reikiant apginti. Blogiausia buvo suprasti, jog tas mažytis, nekaltai kaltas "ups" jos miegamajame Megei labai, LABAI patiko ir vien nuo minties apie šiltus jo pirštus tarp jos kojų merginai kojos per kelius linko. Entonis skleidė iš ties ypatingą energetiką, o to vaikino seksualumo išmatuoti nebūtų įmanoma visiškai jokiais matais. Pasistengė nutaisyti kuo demonstratyvesnę "bitch please" fizionomiją, kuomet pašnekovas labai lėtai rankiojo galus dėl kaltinimų, kuriais buvo apdrėbtas.
- Nedrįsk šypsotis, Gomezai, nes užvažiuosiu tau per marmūzią ir patikėk manimi - skaudžiai,-įsiuto dar labiau pajutusi, neva iš jos vaikinas būtų bandęs šaipytis,-Esi įžūliausia man žinoma būtybė. Esi nedėkingas, šlykštus savanaudis!-šūkteli, panašu greitu metu neketindama nustoti plūstis,-Jei pasakei kažką Džimiui kas jį įžeidė aš tave užmušiu. Tas vyras dėl manęs padarė kur kas daugiau, nei gali suvokti tavo meksikietiška smegeninė. Lauk,-užtikrintai moja ranka į durų pusę, nes sulig kiekviena sekunde Tonio esybę toje pat erdvėje jai sekėsi iškęsti vis sunkiau. Jei vaikinas būtų elgęsis mažiau įžūliai vargu ar Maggie būtų taip supykusi. Žinoma pyko ne tik ant jo, bet ir ant savęs. Jai tiesiog reikėjo išsilieti. Tiesą pasakius nemalonus jausmas persmelkia krūtinę, kai pastebi ryškų pokytį Gomezo veide. Akimirką pasijautė kalta, kad pradėjo čia šitaip plūstis, tačiau nusileisti neketino. Stovėjo pasipūtusi, kiek perdėtai susiraukusi ir nepatenkinta.
- Užsidėk batus ir apsirenk, dėl dievo meilės...-sumurma pusbalsiu išduodama susirūpinimą ir nenorą, kad laukan varomas vaikinas padarytų tai basas ir pusplikis. Rūpėjo jai ta riesta, vėjavaikiška Tonio subinė, ką jau čia. Lyg griaustinis: garsiai ir efektingai į jos gyvenimą sugrįžęs vyras merginos širdyje pasėjo daugybę emocijų, o ypatingai tai didelį norą kažkaip, kažkokiu būdu atnaujinti jųdviejų ryšį. Maggie jau buvo ėmusi pamiršti, koks brangus jai buvo Gomezas ir kaip nuoširdžiai, nesavanaudiškai jį mylėjo. Dabar jis atrodė suvyriškėjęs, tačiau neapleido nuojauta, jog po visu tuo atletišku, patraukliu fasadu jis yra lygiai toks pats šmikis, kokiu buvo visuomet. Net jei šis vyras užėmė jai kvapą, prisileistas artyn jis netrukus ims Megę skaudinti. Turėjo klausytis sveiko proto, o ne širdies balso. Nes pastarasis kaip mat nugintų merginą arčiau vyro tam, kad šis dar kartą padarytų tą įkaitinantį dalykėlį pirštais. Blackwood nesijudino iš vietos. Nebyliai, piktai stebėjo kaip vaikinas susirankioja jam priklausančias šmutkes. Išgirdusi Tonio padėką Maggie manieringai nusivaipo nusišaipydama. Į jo ironiją atsakė ironiškai, tiesiog. Kai kompanionas patraukė link durų Blackwood nusisuko ketindama persikelti į virtuvę. Bet žinoma to nepadaro, nes Gomezo kaktomuša su paštininku greitai patraukė vilkolakės dėmesį. Iš kart pastebėjo kaip įtemptai hibridas ėmė elgtis. Jau buvo mačiusi ŠIĄ išraišką. Išsigandusi ji atsargiai prisiartino prie vaikino. Net ranką ant jo paties uždėjo, tarsi norėtų padėti Toniui kiek išsiblaškyti.
- Toni...-švelniai kreipiasi į vaikiną, bet tuomet jis manieringai atsisveikino sukeldamas Megei instinktyvią susiraukimo reakciją,-Arrivederci,-dirbtinis šaltumas jos balse jai pačiai koktus pasirodė. Perėmusi pora jai atneštų laiškų Blackwood visą laiką stebėjo link automobilio sparčiai artėjantį Gomezą neramiu, susirūpinusiu žvilgsniu. Labai nesmagiai jautėsi išgynusi jį į realybę, nuo kurios vaikinas galėjo trumpam atitrūkti. Juk tikrai ne vieną akimirką būdami vienas su kitu jie pasijuto visai, kaip anuomet, kai buvo velniškai jauni, laisvi ir... laimingi. Dar ilgai jausis kalta dėl to, kad leido Toniui išeiti. Tiksliau, kad privertė jį tą padaryti. Visgi pakęsti jį nebuvo taip ir paprasta. Tik ne dabar, kai turėjo daugiau patirties ir šiaip, savigarbos.
Klaidinga būtų teigti, jog nelaukė iš vaikino kokių nors žinių. Gi numerio nuo senų senovės nebuvo dar pasikeitusi. Gomezas tikrai turėjo jį turėti jei pats jo neištrynė. Iš kitos pusės bendro išprusimo Megei užteko, idant suprastų, jog kompiuteris hibridui reikalingas visai ne tam, kad švaistyti laiką "Candy Crush'e". Jei būtų norėjęs, labai labai norėjęs, būtų nesunkiai susigaudęs Blackwood kontaktus kibernetinėje erdvėje, kurioje jaunas vyras gaudėsi ne ką prasčiau, nei trimatėje mūsų. Nepaisant to, jog vėlavo į savo pamainą Megė išskubėjo į prieglaudą. Ji privalėjo papildomai užsiimti kažkokia geranoriška veikla, kažkuo mielu širdžiai. Egzotiški šokiai merginai nešė puikius pinigus, tačiau tai toli gražu nebuvo ta profesija, kuria norėtų užsiiminėti turėdama išeitį. Blackwood nieku gyvu nebūtų galėjusi pabėgti nuo savo alfos įtakos ir ši žinodama, jog iš Maggie naudos jos būriui ne tiek ir daug, būtų nesunkiai beta nusikračiusi. Darbas Alvar klube buvo strategiškai optimaliausia pozicija, kokią mergina galėtų užimti kam nors nekenkdama ar nežlugdydama pati savęs. Pabėgti? Tai neįmanoma. Tonis suprato tai dar tuomet, kai Blackwood manė, jog jie yra neišskiriami. Omegos statusą sunkiai pats Meisonas pakentė, tai ką kalbėti apie Maggie, kuri vargiai pirmą nepriklausomą pilnatį ištemptų. Kadaise nedėkinga padėtis būryje tamsiaplaukę iš ties sekino, bet ilgainiui priprato. O ir Lili nustojo savo betą judinusi. Niujorkan ėmė gūžėti vis daugiau Alvar vilkolakių ir buvo įsitikinusi, kad sekančią pilnatį galės sutikti mieste, net neteks skristi į Las Vegasą akistatai su alfa, YES! Nebuvo tokio darbo, kurį darydama galėtų negalvoti apie Tonį. Kur jis? Ar jam viskas gerai? Kur jis apsistojo? Nerado nei vietos, nei ramybės, o ir emociškai jautėsi pavargusi. Norėjo su Gomezu daugiau nesusitikti, bet tuo pačiu ir prieštaravo sau tikėdamasi akistatos. Paliko Džimiui ne vieną žinutę, tačiau vyras tylėjo. Kas jiems visiems darosi?! Buvo pasiilgusi to vyro, kurį laikė vienu artimiausių sau draugų. Net neabejojo, jog supyko jis būtent dėl Tonio. Blackwood'as žinojo visą ilgą, audringą Megės ir Entonio istoriją. Negalėjo tvirtinti ar Džimis vaikiną atpažino sugretinęs jį su išsamiais Maggie pasakojimais, tačiau mažų mažiausiai jis galėjo tikėtis, idant tamsiaplaukės bute ras dar vieną tipą, mat dažnai susirašinėdami teoriniai, bet ne praktiniai sutuoktiniai tikrai žinojo vienas apie kitą ne vieną intymesnę detalę ir vilkė tikrai neatrodė, na, su kažkuo susitikinėjanti. Šiaip nutuokdama Džimio simpatiją jai Meg tam tikrus faktus buvo linkusi ir nutylėti. Pavyzdžiui, nė žodeliu nėra užsiminusi jam apie Meisoną. Šiaip nėra ten ką ir užsiminti ar pasididžiuoti, tiesa?
Klube dirbo kiek nerami ir išsiblaškiusi. Atsiskyrėle Maggie niekuomet nebuvo mėgstama kolegių, tad šį vakarą jos ant tamsiaplaukės ypatingai "važiavo". Ne tik traukė per dantį, bet ir kažkuri jų nukniso apatinuką, su kuriuo Blackwood turėjo pasirodyti. Fantastika. Savo darbo dienos pabaigoje jautėsi visiškai išsunkta. Tačiau miego nenorėjo. Jau tiek streso patyrė, kad tos pačios akys piestu stovėjo. Dėl nuovargio darėsi kažkokia visiškai atbukusi. Kaip visuomet paskutinė išėjo iš klubo lūkuriuodama savo taksi. Godžiai gaudė vėsų, stebėtinai gaivų orą. Nuo stovėjimo ir šokių su aukštakulniais velniškai pėdas diegė. Niekaip negalėjo priprasti prie tos avalynės. "Converse" inkariukuose pėdos pagaliau bent kiek atsipalaidavo, tačiau vis vieną meldė, kad jųjų savininkė pabūtų bent kelias valandas ištiestomis kojomis. Gatvėje ypatingai nesidairė. Gal ir gerai - Tonio automobilį būtų kaip mat pastebėjusi, nes regėjimu nesiskundė. Tačiau kuomet vaikinas panaudoja automobilio šviesas tam, idant atkreiptų merginos dėmesį, ši suklūsta. Apsidžiaugė supratusi, jog ten tikrai Gomezas. Tas principingas pyktis kaip mat atlėgo, nokautavo jį savotiškas emocinis susijaudinimas, kurį sukėlė mintis, apie artimą Entonio būvimą. Gana sparčiai nužingsniavo prie vyruko mašinos.
- Labas,-kaip mat atsako, akivaizdžiai stengdamasis nesišiepti, nes jos džiaugsmas taptų per daug matomas,-Hm...-pavaidina susimąsčiusią, kuomet sulaukia tikrai mielo pasiūlymo,-Jei pažadėsi nekelti kojos į mano namus, tuomet gerai,-šyptelėjusi Blackwood apeina iš keleivio pusės ir pradariusi duris įsirango į automobilio vidų,-Šalta,-patrina rankomis, ne tik akcentavusi kaip temperatūra lauke paveikė jos kūną, bet ir paprašydama didesnės temperatūros čia, salone. Tikrai nesitikėjo, kad Tonis "nusižemins" ir atsiprašys. Visgi šis ėjimas smarkiai paliečia merginą, kuri bet kokiu atveju ant Gomezo nebepyko. Širdis kiek virpėjo, kuomet nebyliai stebėjo jo veidą, ypatingai akis, prieš kurias neatsilaikydavo net Lili. Tamsiaplaukė atsiduso apkabindama save rankomis ne dėl to, kad pasijuto nesaugiai. Tiesiog žvarba jos lieso kūno nenorėjo labai lengvai paleisti. Pati kalta, kad pasidavusi idėjai apie prasidėjusį pavasario sezoną paltukus iškeitė į plonas striukytes.
- O elgeisi taip kodėl? Nes aš pati tau leidau,-sukikena stengdamasi kiek praskaidrinti slogią atmosferą,-Nuvešk mane mano ir liksim atsiskaitę, pažadu. Pats supranti, kad ant tavęs pykti labai sunku dėl tų tavo didelių, spindinčių akyčių,-Maggie pati suprato, kad tai buvo viena tų priemonių, kuriomis Gomezas manipuliuodavo trokšdamas jam naudingo rezultato. Bet pradėti principų karo Blackwood neketino, ypač kai žinojo, jog nori Tonio kokia nors forma savo gyvenime vėl,-Kas nutiko?-persimainiusi mergina persuka galvą žvilgtelėdama pro galinį automobilio stiklą. Nieko kol kas nesuprato, tačiau nerimas Entonio veide tamsiaplaukę neramino pačią. Vaikinas neatsakė, tačiau iš jo pavojingų, bet tikslių manevrų tapo aišku, jog jiedu nuo kažko bėga,-Toni, mes užsimušim, vairuoji kaip beprotis! Kas darosi?-spyrė vaikiną apšviesti ją dėl susiklosčiusios situacijos, bet tada teisingas supratimas dingtelėja jai pačiai,-O ne. O dieve. Alvar betos mus pastebėjo, tiesa? O DIEVE, JIE MATĖ, KAIP ĮSĖDU Į TAVO AUTOMOBILĮ, TONI! Ar bent supranti ką tai reiškia?-Maggie atrodė persigandusi. Negalėjo patikėti, jog pati nesuvokė kokią didelę klaidą daro palaikydama su Gomezu ryšį dėl savo pačios saugumo. O tik buvo pradėjusi džiaugtis tuo, kad Lili nulipo jai nuo galvos. Baiminosi žvėriškai,-Kodėl mes sustojom?-kiek išbalusiame merginos veide gulo didelė įtampa. Paklausiusi Tonio Meg išlipa iš automobilio ir pribėga prie hibrido, kad jiedu galėtų įeiti vidun būdami vienas šalia kito. Neramus vilkolakės žvilgsnis bėgiojo tiek po užkandinę, tiek vaizdą pro josios langus į lauką. Buvo per daug išblaškyta, kad pasinaudotų proga ir užsisakytų ko nors užkąsti, mat skrandis alkio maršus grojo jau nuo vidurnakčio. Prisėdo, bet atrodė išsitempusi. Stebėjo Tonį, pasekė jo žvilgsnį. Seilės burnoje užstrigo, kai pastebėjo pažįstamų vilkolakių veidus netoli Gomezo BMW. Krūptelėjo nuo to, kaip negailestingai įsiutę vyrai ėmė talžyti Entonio automobilį.
- Mažai trūko, kad vietoje automobilio jie būtų subaladoję mudu,-nebuvo panašu, idant Maggie labai jaudintųsi dėl suniokoto turto. Ar iš viso džiaugtųsi. Dėl ko nors. Visgi jautrus Gomezo taktas Blackwood nuginkluoja. Palinkusi arčiau vyro ji uždeda vėsų delną ant jo rankos,-Tu vis dar manai, kad negalėtumėm pabandyti nuo viso to pabėgti? Toni, aš...-nuo vaikino veido tamsios moters akys pakyla virš hibrido viršugalvio. Horizonte pasirodė tie patys betos, kurios vietoje to, kad tikrų tikriausiai išsinešdintų, ką tik įžengė į užkandinę. Meg vėl perbalo sunkiai nurydama burnoje susikaupusius skysčius. Kai netrukus netikėtai ir greitai pašoka ant kojų,-Kuo jūs manotės esą?!-cypteli vilkolakiams neapgalvotai patraukdama jų link,-Aš tikrai apie visa tai pranešiu Lili. Kaip jūs drįstat?-plūdosi abejinguose jų veiduose matydama tik pašaipą.
- Išnyk, kekšyte. Tai su tavimi nesusiję,-stambesnis vyrukas storžieviškai drebia išprovokuodamas Maggie dar vienam neapgalvotam ir kvailam ėjimui. Ji tiesiog instinktyviai delnu suduoda vyrui per veidą.
- Žinojau, kad esi niekšas Rodrigai, bet kad TOKS! O dar ketinau eiti su tavimi į pasimatymą!
Vyras nė nekrustelėjo, tačiau pyktis jo fizionomijoje atrodė šiurpiai.
- Vietoje to, tu šitam išdavikui pimpalą čiulpi, taip?
Maggie iš įsiūčio net parausta. Dievaži būtų dar kartą užvažiavusi jam per veidą, tačiau vyras suėmęs nekenksmingą, bet per daug įkyrią merginą už pečių šiurkčiai nubloškia tolyn. Blackwood vos išsilaiko ant kojų, stipriai nugara trenkdamasi į stalo atbrailą. Baimės kupinos Meg akys nukrypsta į Tonį prašydamos jo nedaryti nieko, dėl ko paskui gailėsis. Nepasidavusi skausmui vilkė greitai sugrįžta prie Gomezo atsistodama priešais jį. Norėjo kaip nors suvaldyti šią situaciją, bet jai visiškai tas nesisekė.
- Ir ką tu darysi? Viešoje vietoje užmuši mus abu?-įžūliai išrėkia vilkolakiui į veidą netrukus pajausdama kaip šio stiprūs pirštai suima jos gerklę. Laikydamasi didvyriškai Blackwood suspaudžia Gomezo riešą prašydama ne pagalbos, o nesikišti. Pastebėjo, jog ta pati juodu aptarnavusi padavėja padėjo telefoną iškvietusi policiją, tad reikėjo tik užlaikyti šį konfliktą iki kol atvykę pareigūnai "supakuos" šitus du agresorius.

by **Anthony Gomez-Mikealson** Pen. 05 26, 2017 6:09 pm

Tonis ir vel jautesi financiskai nepriklausomas, taciau nepaisant apvalios sumos banko saskaitoje, kuria parupino Redford'as, jis tebesijaute negalis surinkti i daugybe sukiu pabirusio savo gyvenimo. Nenorejo miegoti. Jo organizmas, ne taip kaip kitu hibridu, deja to reikalavo, taciau jis baimonosi sudeti gluosta, nes kas kart uzmerkus akis, atmintyje imdavo skrieti prisiminimai. Jis venge apie tai mastyti, taciau tai ka padare Santiagui ji persekiojo. Tonis anaip tol nebuvo toks gyvenimo uzgrudintas, saltakraujis zudikas, kad galetu tiesiog imti ir susigyventi su faktu, jog ateme kitam asmeniui givybe. Ta nakti, o tiksliau paryciais, sededamas viesbucio kambaryje ir zvelgdamas i viena, beprasmi taska jis jaute kaip pamazu jo kuna ima kaustyti tikru tikriausia panika. Nervingai kramtydamas lupa jis nusprende, kad negali... nenori pasilikti vienas. Tai pastumejo vaikina ryztis kelionei i kluba, kuriame dirbo Maggie. Zinojo vaziuojantys tiesiai pavojui i nasrus, taciau elgesi neadekvaciai, tarytum butu norejes sulaukti bausmes. Rizikavo beatodairiskai, nebudingai sau paciam. Taciau kas bebutu galejes pasakyti kas per vienas is tiesu yra Anthony Gomez? Lig siol buves toks uztikrintas, dabar jis ne pats gerai nezinojo kas per zmogysta zvelgia i ji is kitapus veidrodzio. Jo zvilgsnis, anksciau toks guvus ir protingas dabar primine jo apties vaiduokli. Atrode apatiskas. Susitaikes su lemtimi, kuri atrode neisvengiama, taciau ar is tiesu Mikealson'o palikuonis buvo pasirenges imti ir pasiduoti?... Tiesa ta, kad Anthony niekada nebuvo ir greiciausiai nebus lyderis. Galvotas, taciau visaip kaip vengiantis atsakomybes. Lengvabudisku jo nepavadinsi, taciau i ateity savo gyvenimo tikrai irgi neplanavo. Negyveno sia diena, bet buvo impulsyvus kai kalba liesdavo pinigus. Mokejo apsieiti su moterimis, o ir inagiu kaip zinia ne menku buvo apdovanotas, taciau stigo ryzto imtis iniciatyvos, o tai reiske, kad ne tik praleido daugybe progu pasivolioti lovoje su ivairaus plauko pupytemis, kuriu Lili klue tikrai nestigo, bet ir tai, jog asmeniniuose santykiuose buvo tikras slunkius. Nemego konfrontacijos ar gincu. Nebuvo verbaliai pasikaustes ar lengvai atveriantis sirdi. Juk ismoko dar vaikysteje, kad jo nuomone mazai kam terupi. Zmones pries tokiu kaip jis yra nusistate, kokia gi prasme jiems irodineti priesingai? Nuo mazumes buvo lauzomas gyvenimo taip, kad galop uzsivere, tapo uzgaulus, taciau nuoskauda savyje laikantis ''degtukas''. Nepalengvino.. greiciau apsunkino toks jo charakteris tolimesni vaikino gyvenima, taciau ilgainiui tai priverte ji adaptuotis. Juk norejo... privalejo islikti, o Alvar burys jaunai, jautriai sielai buvo tikru tikriausia praraja. Nepasikeite, netapo tokiu kaip dauguma ''likimo broliu'', taciau ismoko veidmainiauti. Padlaiziavimas ir lankstumas uztikrino Toniui silta vieta Lili pasoneje, beto suteike saugumo.
Be Marisol, Maggie buvo vienintele sugebejusi bent siek tiek pralukstenti Gomezo kevala (lol) Sutare jiedu ne tik todel, kad vienas kitam simpatizavo. Esmine judvieju suderinamumo priezastis buvo tai, kad Blackwood buvo rami ir gerasirdiska, taciau kaip ir Tonis, mokedavo buti chameleone vardan to, kad apsaugoti savo pacios sedimaja. Juk ne veltui yra sakoma, kad prie ko tapsi, tokiu ir patapsi. Ironiska, bet ieskodama uzuovejos, mergina pranoko ir pati Tony issilaizydama silta vietele Lili tarpukojy, bent jau taip pasakytu pats Gomez'as. Del ko jis ir tebegrieze danti mat buvo pradejes puoseleti vilkolakei lig tol niekam kitam nejaustus jausmus, kuriuos veliau pamyne tam, jog siai savotiskai atkersytu. Nesisielojo, nebrauke asaru del prarastos draugystes, nes buvo pernelyg jaunas, kad ivertintu ka is tiesu prarado. Maza to, manesi veliau artima siela atrades savojoje alfoje, taciau sklydo. Skaudziai. Liko isspirtas is burio it muse is barsciu ir vienintelis zmogus, kuriam teberupejo jo kailis buvo ne kas kitas, o Maggie. Norejo pamatyti jos veida. Kazkaip raminanciai veike ne tik tas rudu akiu zvilgsnis, bet ir pati moters aura. -Netesink manes,-zvilgtelejo i mergina nutaises neva rimta intonacija, taciau jo zvilgsnis ir ta sunkiai tramdoma valiukiska grimasa jo balsa tona nusvere. Abu puikiai zinojo, kad tebejaucia vienas kitam seksualine trauka, taciau nei to pripazinti nei apie tai kalbeti nenorejo. Kazkaip nepriderejo turint omenyje, kad judvieju draugyste vis dar tebebuvo kudikio stadijoje. -Taip ir neturejome progos pasikalbeti po to kai... pati zinai,-galvoje turedamas visa ta ''Lili situacija'' jis nemaloniai syptelejo. -Neesu prates... nevisai zinau kaip tureciau elgtis tavo draugijoje kaip... draugas,-guztelejes peciais jis dar karta dirstelejo i mergina. Zinojo... oi zinojo, kad vercia ja jaustis nemaloniai, nejaukiai, taciau tuo megavosi prisidenges nuskriausto, atgailaujancio erikiuko amplua. -Siek tiek keista, tiesa?-susikonecentraves i kelia jis akies krasteliu nuzvelge nervingai ties pasnekoves kelaiis subangavusius jos pirstus. Zinojo, kad jiems teks nubrezti ribas tarp to kas leistina, o kas ne, taciau nei vienas neisivaizdavo kokia gi turetu buti toji draugyste tarp dvieju, kadaise is proto del kits kito ejusiu individu. Kazkaip nenaturalu atrode ir vel grizti prie dalykisko bendravimo kai buvai pasiekes faze kai ne tik nesibodiji vienas kito nuogo kuno, drasiai nusiriaugeji kada sirdis geidzia, o ir pavyzdziui merginai pirstelejus ne tik kad neapsimeti, jog neisgirdai, bet priesingai - tuojau pat kontraatakuoji. -Ha... dideles ir spindincios, ka?-susijuokia placiai sypteledamas. -Kaip ir tada ligoninej...-nusisaipes is to kaip vilkolake persigando isvydusi jo vampyriskaja puse jis staiga nutilo. -Nebutinai...-jo kaip niekad susitelkes zvilgsnis buvo nukreiptas i kelia. -Nemanau, kad jie zino, jog masinoje esi ir tu. Antraip nesistengtu...-sucype stabdziai ir greitas posukis ir vel nukirto jo sneka. -...manes uzmusti,-pyktelejes jis zvilgtelejo pro galini automobilio stikla tam, kad isitikintu, jog saugu islpti laukan. -Einam... greiciau,-paragines ja lipti lauk is numyletojo automobilio, jis nere i uzkandine pries tai dzemtelmeniskai praleides moteri eiti pirma. Zvilgtelejo atgalios. Smegenis uzliejusi adrenalino banga siek tiek atvere vaikino akis. Kad ir koks sumautas ir komplikuotas lig siol jam atrode jo gyvenimas, is jo pasitraukti dar tikrai neketino. Tik ne dabar ir tik ne tokiomis apgailetinomis aplinkybemis. -Man atrodo jie...-su lyg tais zodziais pasigirdo pirmas smugis beisbolo lazda trigerines automobilyje imontuoa signalizacija. Stebeti kaip yra niokojamas jam taip brangus BMW buvo is ties skausminga, taciau rauktis laukan ir provokuoti mustynes tiapogi nebuvo viliojantis pasiulymas. Nemego santykiu aiskintis kumsciais. Tai tiesiog nebuvo jo stichija, beto priestaravo jo motinos tikejimui. Eile metu mokomas atsukti sumauta kita skruosta, sia akimirka jis kone virpejo is viduje tramdomo pykcio. Sudejes rankas, panasiai kaip tai daro besimeldziantys jis prikiso jas sau prie lupu. -Pabegti? Kur?-is pradziu ironiskas, paskui kiek pyktelejes jo tonas buvo palydetas surauktu antakiu. -Lili...-nespejes uzbaigti minties jis kone soktelejo is vietos kai i patalpa isiverze tie patys, kazkuomet broliais traktuoti vyrai. Dar pries tai kai butu spejes pakilti ant koju jis tapo liudininku to, ka iskresti sugalvojo Blackwood. Nudelbe galva. Tebesedejo. Suspaudes kumscius klause kiekvieno tiek Maggie, tiek grupeles vadeivos istariamo zodzio. Nesikiso. Zvelgiant is salies atrode tikrai skystablauzdiskai, taciau ne toks impulsyvus kaip Maggie, Tonis zinojo, kad ikisdamas savaji trigrasi pridarytu tik da daugiau zalos ir taip nepavydetinai judvieju situacijai. Susiraukia isgirdes saicu ''pliaukst'', taciau galvos vis vien nepakelia. Siuto ant Maggie uz toki beatodairiskuma. Nuo kada ta miela ir pukuota pelyte virto tokia kovotoja(uz benamiu sunyciu teises aka Toni). Faktas, kad tarp jos ir Rodrigo kazkas vyko/buvo ivyke, nemaloniai nustebino, vis gi sekantys vyro zodziai kliude ne tik Blackwood oruma, bet ir Gomez'o savikontrole. Pakilo staigiai. Issiplete snerves ir juodais voratinklaiis pasidabine paakiai nieko gera nezadejo, taciau visai netrukus jis pajuto svelnia ir silta tamsiaplaukes ranka gniauziancia jojo kas ir priverte ji atsipeiketi is savotiskos transo busenos, kurios metu it isiutes bulius jis viska regejo raudonomis... kraujo spalvomis. Jo veidas akimirksniu igavo normalia isvaizda. Paciu laiku, mat i patalpa isiverze salimais patruliave pareigunai. Vilkolakiu nenaudai, Redrigas vis dar spaude garbanes gerkle uz ka buvo grubiai parblokstas ir surakintas antrankiais, taciau tai nesustabde pykciu ir seilemis springstancio betos isrekti Toni kompromotuojancios tiesos. -Tai as?! As esu nusikaltelis?! Tas kales vaikas plikomis rankomis nuzude musu broli!-pastatytas ant koju Rodrigas nusispjove tik per centimetra iki hibrido koju. Tonis sustingo. Vaizdas eme lietis. Liudnos, dideles akys zvilgtelejo i is baimes perbalusia Maggie. -As nenorejau taves i visa tai ive...-nespejes uzbaigti sakinio jis buvo pertauktas. -Rankas uz nugaros. -Jus esate itariamas pirmojo laipsnio zmozudyste. Turite teise tyleti... viskas ka pasakysi gali ir bus...-tik filmu scenarijuose pries tai girdeta litanija buvo taikoma jam, taciau jis jautesi it viska matytu is salies. Pasidave. Leidosi sulaikomas. Pakluso sodinamas i policijos automobili. Nebemate, nebegirdejo niekas kas vyko aplink.

Nykiame ir tusciame tardymams skirtama kambaryje Tonis praleido ne viena ir ne dvi valandas. Sedejo surakintomis rankomis... lauke. Taciau niekas taip ir neatejo. Paliktas vienas, su savo paties mintimis jis jau buvo galvoje susikures monologa, kuri ketino isberti vos tik kambaryje pasirodys ji tardyti turejes pareigunas. Gomezas ketino prisipazinti esas kaltas. Nebuvo prasmes meluoti, taciau likimas regis turejo paruoses jam kitokiu planu. Pasigirdo jo demesi sukauste zingsniai. Isvarges jo kunas kaip regint issitempe. -Stokis. Tu laisvas,-pareiske apkunokas ir is paziuros viskam apatikos policininkas. -Ka?...-pakilo ant koju leisdamas vyrui nusegti iki kraujo riesus nuzulinti spejusius antrankius. -Esi paleidziamas uz uzstata. Kadangi nei kuno, nei apskritai, raporto apie dingusi ar nuzudyta asmeni nera, esi paleidziamas uz uzstata, taciau negali palikti salies...-galvos mostu paliepes vaikinui vel atsisesti, vyriskis issitrauke pirma karta Gomezui matoma sekimo prietaisa, kuris netrukus buvo pritvirtintas jam zemiau lauzdos. Sunkiai atsitieses policijos pareigunas atsikrenkste. -Kadangi neturi gyvenamosios vietos, tavo drauge sutiko, kad iki paskirtos teismo dienos, apsistotum tenais,-Tonio antakiai susirauke. -Tau mesti kaltinimai yra labai rimti, vaiki. Dziaukis, kad ponia Blackwood sutiko, antraip ikiteismini laikotarpi tektu praleisti kameroje... Negali gerti, vartoti narkotiniu medziagu. Tavo komendanto valanda prasideda 17:00,-vyras atidare duris ragindamas Gomeza nesdintis. -Nagi. Nelauk kol as persigalvosiu, Chuanai,-pasiepdamas vaikino kilme, uniformuotasis pasiputeliskai vyptelejo.

-200.000 doleriu?-negaledamas patiketi savo ausimis Tonis net issiziojo. -Is kur jinai gavo tokius...-suzinojes kokia buvo jo salyginos laisves kaina, Gomez'as netruko suprasti, kad Blackwood istustino jo paties banko saskaita, t.y. isimdama visus ten buvusius 190,000 tukstanciu. Atgaves tuos kelis su savimi aresto metu turetus daiktus jis netrukus buvo paleistas. Isejes laukan jis is karto pastebejo ja -Maggie. Ju pervarge zvilgsniai susitiko. Tikrai norejo ja iskoneveikti, iskvosti kaip anoji sugebejo ji apsvarinti, taciau pasielge priesingai. -Aciu,-liudnai atsiduso. Isvargusi, pries tai visa nakti dirbusi mergina atrode is ties prastai. Zenges jos link, Tonis sueme ja i glebi. -Aciu uz viska,-apkabinimas neuzsitese mat netrukus prie ju sustojo ryzkiai geltonos spalvos taksi. -Blackwood?-vairuotojas neatrode suzavetas, jog jo keleiviai primena paru gavusia narkomanu porele. Kelione uztruko. Tiek Maggie, tiek Tonis neistare nei zodzio. Ne todel, kad nebutu tureje apie ka pasikalbeti, bet todel, kad bet kokiam pokalbiui uzmegsti reikejo jegu, kuriu jiedu akivaizdziai neturejo. Kai taksi pagaliau pasieke kvartala, kuriame gyveno vis dar Alvar buriui priklausanti beta, laikrodis automobilio paneleje rode 14:15, vadinasi arestineje jiedu praleido gerokai daugiau nei sesias valandas. Ziurejo kaip mergina sumoka vairuotojui ir jautesi kaip paskutinis slunkius. Neturejo darbo, neturejo pinigu... net svariu apatiniu su savimi neturejo ka jau kalbeti apie tuos 30 doleriu, kuriuos is rankines issitrauke Maggie pries tai kai islipusi is masinos patrauke savuju lauko duru link. Jis delse, taciau pasirinkimo laisve buvo menka beto buvo like maziau nei trys valandos iki jo taip vadinamosios komendanto valandos. -Ka apie visa tai pasakys Jimis?-tylus, ne itin suinteresuotas jo tonas perskrode kapiniu tyla, kurioje skendejo Maggei priklausantis namas. Ji neatsake. Atsiduses jis sukrito ant sofos. Kaip viskas galejo pakrypti tokia sumauta linkme? Kaip po velniu jis atsidure tokioje apgailetinoje situacijoje? -Se...-priejusi link jo mergina atkiso jam kraujuojanti rodomaji savo pirsta. Kitoje rankoje ji laike virtuvini peili, kuriuo ir padare nediduke zaizda. Is nuostabos pakile, o veliau susirauke jo antakiai isreikse pasimetima. Nesuprato ka toks moters zestas reiskia. Jei rik jis butu mates savaji periodiskai kintanti veida kone visos keliones cionais metu, butu suprates, kad Meges dosnumas greiciausiai yra gristas noru miegoti ramiai, nepasibaiminant buti uzpultai ar apkandziotai kai maziausiai to tikesis. -Klausyk,-gan grieztai atstumes jos ranka jis piktai, net grieztai atreze. -Jei gyvvensim po vienu stogu, turim nubrezti tam tikras ribas. Viena ju, tu nenuleidinesi savo kraujo mano akivaizdoje,-jaute kaip burnoje paastrejo jo iltiniai dantys. -Sudas...-tebekovojo su paciu savimi. Manesi galis pazaboti ta pasiuteliskai ikyru troskuli, juk jau kelios paros kaip neturejo savo burnoje ne laso. -Maggie, ar girdi ko taves prasau,-pyktelejo kai si vel atkiso ranka jo pusen. Ji buvo teisi. Ilgainiui jis praras savitvarda nors ir venge tai pripazinti. Vilkes kraujo kvapas maloniai... svaiginanciai nuteike gomuri. Jo kvepavimas, sirdies ritmas padaznejo. Nebegalejo nuleisti akiu nuo taip trokstamo skyscio. Suraukes kakta jis atsitrauke kas tik dar labiau isrizkino jo viduje verdanti konflikta. -Kas jeigu as nesugebesiu sustoti?...-it uzhipnotizuotas jis tebezvelge i josios pirsta, kuri dabar jau laike savo rankose. Klausimas buvo retorinis. Ne vienas ju gerai nezinojo kuo gali pasibaigti is paziuros nekaltas eksperimentas. Letai pakele akis. Ju zvilgsniams sutikus jis atsargiai lupomis paliete jos zaizda. Liezuvis vangiai, net kiek erotiskai glamonejo stipriau kraujuoti emusi pirsta kuomet sis ji vos vos spustelejo. Uzsimerke. Jausmas prilygo ilgai atideliotam orgazmui. Dievazi, jis nenorejo liautis, taciau stebetinai greitai prisiverte tai padaryti. Sutrike jie zvelge vienas i kita, o jo sirdis tebesidauze it paselusi. Rimtas Tonio veidas nebebuvo piktas, veikiau sunkiai iskaitomas. Nieko keista, jog vampyrai vengia kalbeti apie tam tikra prasme seksualini malonuma, kuri sie patiria maitindamiesi svieziu, dar siltu zmogaus krauju. Buvo daugiau nei akivaizdu, jog jis jos nori. Uzteko vien pamatyti ta zvilgsni kuriuo Tonis zvelge i priesais stovincia Blackwood, jog suprastum, kad tarp dvieju, kadaise artimu asmenu kazkas teberuseno... siuo atveju kone atvira liepsna dege. Jo paakiai staiga ir vel tapo israizgyti juodais kapiliarais. Jis tai suprato pastebejes isgasti arti... pernelyg arti stovejusios mters akyse. Girdejo kaip smarkiai dauzesi jos sirdis. Sunku buvo pasakyti ar tai buvo baime ar susijaudinimas, o gal ir tai ir tai. Nepaisydamas nieko, jis zenge artyn. Sueme ja per pecius, lupomis priglusdamas prie nuogo jos kaklo. -As negaliu saves valdyti...-nepaisant to kaip tvirtai ir uztikrintai elgesi jo kunas, jo balsas nuskambejo taip, tarytum jo elgesys butu baugines ir ji pati. Uzsimerke. Jo lupos nugule ant nuogos jos odos, krutine prigludo prie josios. Nebereikejo naudoti ranku, mat astumas tarp ju buvo visiskai minimaus.

by **Kang Wang** Tr. 06 14, 2017 8:36 am

Kažkodėl tamsiaplaukė vilkolakė jautė, kad į jos gyvenimą tarsi sūkurys įsiveržęs Tonis labai greitai iš jo neišeis. Ji beveik tikra buvo ir dėl to, kad ras kažkokį būdą kaip vaikiną jame užlaikyti. Ji puikiai atsiminė, kaip sumautai skaudėjo, kuomet neteko Gomezo pirmą kartą. Jų santykiai tuomet buvo iš ties gražūs, tačiau tiek vaikinas, tiek ji pati buvo per mažai subrendę, idant perkeltų juos į kitą lygį ar sugebėtų išlaikyti. Be to, juos vienijo santykiams tikrai labai maišiusi, nedėkinga situacija Lili Alvar būtyje, kuris buvo toks didelis ir neigiamas, kad savotiškai paveikdavo net ir geros širdies Megę ir Tonį. Blackwood žinojo kaip smarkiai rizikuoja be būrio likęs vilkolakis, tačiau slapta dėl vyruko net ir džiaugėsi. Nepriklausyti žymiajai Nevados alfai norėtų ir pati, bet tokia pozicija turi nemažą kainą. Tamsiaplaukė suvokė savo galimybes ir atlaikyti omegos naštos ji tikrai nesugebėtų. Taip ir tęsėsi tas kvailas, užburtas ratas, prie kurio Maggie galiausiai priprato. Visai kaip priprato "pardavinėti" savo kūną alkaniems vyrų žvilgsniams. Jai dar pasisekė, kad tik žvilgsniams. Greičiausiai tokiomis šiltnamio sąlygomis gyvens iki tol, kol Lili dėl jos neturės nusiskundimų. Neaišku, žinoma, tik kaip Alvar reaguos sužinojusi, kad jos patikėtinė pradėjo trintis su iš būrio išguitu Gomezu. Galbūt geriausiu atveju jai tiesiog nerūpės? Vilkolakiai slapčia šnabždėjosi, jog Santanico turi kažkokių kitokių reikalų ir pastaruoju metu savo būrį kiek apleido. O tai jai tikrai nebuvo būdinga. Ypač po kalbų, kad ketina plėsti savo įtakos ribas ir ruošiasi užkariauti Niujorką. Maggie tai laikė didžiule beprotybe. Tas Lili užmojis prasilenkė su sveika logika visų labiausiai dėl to, kad "Didijį Obuolį" antgamtinės būtybės daugiau laikė vampyrų, ne vilkolakių miestu. Tam daug įtakos davė Sebastiano ir Katherine Redford'ų įtaka, jų kova ginant nemirėlių teises. Tad nieko keista, kad su vampyrų egzistavimo paviešinimu visi tam pritariantys vampyrai ėmė palengva migruoti į Niujorko valstiją. Gal... Nejau Lili ketino pradėti karą su miesto vampyrais?! Tai būtų visiška, idiotiška nesąmonė. Lygiai tokia pat, kaip įsivaizduojant vampyrus ir vilkolakius einant iš vien. Na, dalinantis šią didelę, puikią valstiją. Nebuvo visoj Žemėj tokio kampelio, kuriame vampyrai bei vilkolakiai sugyventų gražiai. Visgi labiausiai egzistencija karto tiems, kurie laikėsi įsikibę Los Andželo, kuris (o tą žinojo visi), priklausė Mikaelson'ams. Dėl to, galvodama apie savo pabėgimo planą žiūrėtų tik į Kalifornijos pusę. Omegoms išlikti ten slepiantis nuo kitų vilkolakių buvo daugiausia šansų. Bet tuo pačiu ir mažiausia, norint išvengti lemtingos akistatos su viena žymiausių, ir galingiausių vampyrų šeimų istorijoje. Na, Maggie bent leido sau pasvajoti apie laisvę, net žmogiškumą, kurio taip karštai troško. Kalbant atvirai, ji nematė nė vieno pliuso iš to savo "vilkolakiškumo", kuomet deramai apsiginti ir pamandravot gali tik per pilnatį, kuri išpuola tikrai ne dažnai. Visomis kitomis dienomis esi pažeidžiamas, eilinis žmogus, kurį labai lengvai nudėtų bet kuris eilinis vampyras. Bijojo kada tokiam papulti į nasrus, tad vos tik prekybos centruose pasirodė įvairios apsaugos prieš nemirėlius priemonės, įsigijo prašmatnų jų arsenalą, o purškiamą buteliuką su verbenos skysčiu, nešiojosi nuolatos. Negalėjo net įsivaizduoti kaip dabar jaučiasi Tonis, kuris prieš savo paties valią įkūnijo visas vilkolakiams, vampyrams, netgi žmonėms būdingas savybes. Maggie bent žinojo kas ji tokia, o Gomezas į šią kelionę tik buvo pradėjęs leistis. Norėjo jį tame palaikyti, nes puikiai įsivaizdavo, kaip šūdinai jaustųsi jo vietoje. Visgi vaikinas nesikuklino, elgėsi įžūliai ir kaip mat merginą įsiutindavo. Jis tobulai žinojo kaip tą daryti. Nepaisant visų tų mažų kivirčų, Blackwood niekados negalėtų nuoširdžiai pripažinti, jog ant karštakošio vyruko ji pykstanti. Jai reikėjo jo. Su visais nagais ir ragais.
Kartais klausytis Tonio jai buvo sunku. Itin empatiška Maggie tam tikrais momentais kone pati fiziškai jautė Gomezą krečiantį skausmą. Jo akys buvo kardinaliai pasikeitusios. Vaikino žvilgsnis buvo liūdnas, kupinas kaltės, pasimetimo. Šis portretas niekados nepritiko judriam, pramūštgalviškam Toniui. Būtent tokiam, kokį jį įsimylėjo. Entonis turėjo tiek vidinės energijos, tiek aistros gyvenimui, kad tas jo gyvumas netruko tapti pačios Meg dalimi. Iki susimyluojanti su latino kraujo turinčiu jaunuoliu, Blackwood skendėjo rutinoje. Dabar jis tarsi vėl gelbėjo ją iš tos pilkos kasdienybės atnešęs nuotykių ir pavojaus. Tas jai netgi visai patiko.
- Nesmerk savęs, Toni. Geriau nei bet kas kitas žinau koks esi. Marisol tik dedasi tave pažįstanti, o vat aš IŠ TIKRŲJŲ tave pažįstu. Nes niekuomet neparodytum prieš ją tų ne visai mielų savo asmenybės pusių. Ir ei, aš omeny turiu tikrai ne tavo, am, hibridiškumą. Pats žinai, kad gali būti visiškas, savanaudiškas mulkis,-nenorėdama pašnekovo įžeisti, tamsiaplaukė smagiai sukikena, švelniai paliesdama keistos temperatūros Gomezo ranką. Vaikino draugijoje jautėsi... nuostabiai. Ji buvo visiškai atsipalaidavusi. Net tariamai numetusi Entonį į "draugų zoną", net jausdama jam didelę, visapusę trauką, Maggie žinojo, kad jųdviejų bangos sudera keistai tobulai,-Toni...-ji švelniai kreipiasi į pašnekovą šiam kaip tik pasidalinus nuogąstavimu dėl jų naujo bendravimo modelio,-Tu visados buvai man draugas. Net tada, kai taršydavom patalus savo nuogais kūnais,-sukikena, kažkaip keistai pasijutusi nuo žodžių, kurie prieš akis sukėlė konkrečius, seksualius vaizdinius,-Tavo didžiausia problema buvo ta, kad nenorėjai, kad prie visko būčiau dar ir tavo draugė. Nesiteisink. Slėpdavai nuo manęs savo vidinį pasaulį. Ir dabar...-ji nuveda akis pastebimai susimąstydama,-Dabar grįžai ir esi kitoks. Esi atviresnis. Man patinka,-prisipažįsta net švelniai nurausdama. Maloniai "permušė", kuomet balsu leido sau pasakyti kažką tokio nuoširdaus ir atviro. Mergina nesivaržė parodyti, kad brangina tai, jog Tonis sugrįžo į jos gyvenimą.
- Ak, nustok,-kumšteli vaikiną, kai šis nusprendė pradėti traukti Maggie per dantį, nors žinoma šiuo atveju labiau koneveikė save patį,-Nori tikėk, nori ne, bet nesu artimai bendravusi su niekuo, kas turėtų savyje bent lašą vampyriškumo. Pripažink, kai susimetam į būrius tampam šiek tiek rasistiški,-nusijuokusi ji užkiša už ausies garbanotą tamsių plaukų sruogą, netyčia paliesdama auskarų su perlu akutę,-Žinau, kad negalėtum manęs nuskriausti. Fiziškai,-labai rimtu tonu prideda nepamiršusi kaip kiauliškai kartais Tonis gali pasielgti ir kaip nemaloniai tai ją paveikia. Blackwood netruko užsičiaupti, kai įtampa dėl šitos gaudynių situacijos išaugo neadekvačiai. Bent kiek susikaupti pavyko tik Gomezui sugalvojus pasišaipyti iš ne itin racionalaus Meg pasiūlymo.
- Į Marsą, po paraliais...-sušnypščia sukandusi dantis. Tikrai įsiuto,-Tu įsivaizduoji, kad Lili yra pasidengusi po visą pasaulį kaip koks anglies dvideginis. Galėtum kartais nebūti toks myžn...-nespėjo ne visai gražiai atsiliepti apie Gomez'ą, iš kurio kartais pasigesdavo "vyriškumo", mat pasekusi pašnekovo pavyzdžiu įsispoksojo į užkandinėn įžengusius pažįstamus veidus. Maggie net nesitikėjo kažkokio Tonio akompanavimo. Jis niekados nebuvo konfliktiškas ar tuo labiau muštukas. Visai kaip ir pati Blackwood, tačiau ši visgi turėjo kiek lankstesnį charakterį. Ji nepametė savo vaidmens iki to momento, kai hibridas pašoka ant kojų pademonstruodamas kylančią agresiją. Megė kaip mat persijungia į racionalų rėžimą. Ji nepasimetė. Žinojo, kad kaip nors nuskriaudęs bent vieną iš tų vyrukų jis save negailestingai graužtų. Neleido jam pratrūkti, suėmė Toniui už rankos, švelniu kontaktu primindama jam žmogiškumą. Pastebėjo kaip Tonis nurimsta ir padėkodama už būtent tokį jo sprendimą, nusišypso. Nemaloni, šiurkšti ir skausminga akistata su būrio nariu pagaliau baigiasi lauktu pareigūnų įsiveržimu. Išpūtusi dideles akis stebėjo policininkų darbą ir atbunda tik tuomet, kai šie parodo, jog ketina išsigabenti ir Gomez'ą.
- Ei, jis nieko nepadarė! Jis gynė mane, nuo to...-susiraukia mostelėjusi į Rodrigą,-Šunpalaikio. Ei!
Patraukė vieno iš pareigūnų dėmesį, kuris palinkęs prie Maggie grėsmingai pasiūlė jai užsičiaupti. Nutikusi mergina paklusniai linkteli. Vargu ar turėjo kažkokią kitą išeitį.
- Žmogžudyste?..-atkartoja formalų policininko išsireiškimą. Apšalusi ji pažvelgė į Tonį nesuvokdama iš kur jie žino apie tai, kad būtent Gomez'as nudėjo Santjagą.
- Aš noriu važiuoti kartu, prašau,-kaip įmanoma jautriau kreipiasi į vieną pareigūnų iš kart sulaukdama neigiamo atsakymo. Pasirodo moterys ir meksikiečiai šioje valstijoje neturi visiškai jokių teisių.
Maggie negrįžo į namus po to, kai perbalusi nuo baimės stebėjo, kaip Tonis yra įsodinamas į policijos automobilį. "Viskas bus gerai, aš tave susirasiu" kartojo jam bandydama nuraminti. Širdį pervėrė neapsakomas skausmas, kai automobilis pajuda iš "įvykio" vietos. Nešvaistydama laiko veltui tamsiaplaukė gana greitai susigaudo taksi ir pasiekia nuovados teritoriją. Geras dvi valandas aiškinosi situaciją, į kurią papuolė Gomez'as. Tyrėjas ne labai norėjo Tonio paleisti, net jei šis ir turėjo teisę būti paleidžiamas už užstatą. Visgi maždaug keturiasdešimties metų vyras pasirodė Megei matytas. Teko pasukti smegenis kol supranta, kur vyriškį yra mačiusi. "Tai mėgsti lankytis striptizo klubuose? Įdomu kaip reaguotų tavo žmona (pastebėjo vestuvinį žiedą) kai sužinotų kur laisvu metu lankosi jos vyras!". Rizikingas šantažas suveikia ir tyrėjas kaip mat tampa lengviau sukalbamas. Turėjo nuiimti nemažą pinigų sumelę, kad Toniui netektų nakvoti bjaurioje kameroje. Tačiau pinigai priklausė ne jai, o ir be to, kaip Gomez'as galėtų atsisakyti tokių mainų? Maggie buvo pervargusi. Blaiviai nebemąstė ir jai jau mažai kas nuoširdžiai berūpėjo. Nebeturėjo energijos tam, kad jaudintųsi ir nervuotūsi. Laikas spaudė. Nemiegojusi visą parą netrukus keliaus į kavinę dirbti. Jautė neviltį. Visgi geriau pasijunta tik tuomet, kai išvysta "laisvo kaip paukščio" Entonio veidą. Jo apkabinimas gal ir nebuvo šiltas, bet nuoširdus. Jiems abiems jo reikėjo.
- Esu tikra, kad dėl manęs irgi taip pasielgtum,-specialiai pertraukia Tonį per dantį. Abu kuo puikiausiai žinojo, idant nei Maggie papultų į panašią situaciją, nei Gomez'as pasistengtų ją iš jos išvaduoti. Taksi automobilyje nesivargina kalbėti. Buvo velniškai išsekusi, tačiau snūstelėti siūbuojama automobilio neįstengė. Atrodė, tiek visko DAUG įvyko, kad tai neleido atsipalaiduoti. Buvo įsitempusi, nutolusi. Lėtai, veik bejėgiškai išlipusi iš automobilio pasikniso nedidelėje rankinėje ieškodama raktų nuo namų. Pakėlė paraudusias akis į vaikiną šiam prabilus. Neatsakė iš karto.
- Džimis...-atsidūsta, akivaizdžiai pasijutusi nemaloniai,-Jis nėra tikras mano sutuoktinis, Toni. Neprivalau jam nieko aiškinti. Tai ilga, paini istorija ir neturiu jėgų dabar apie ją šnekėti,-Maggie atrodė suirzusi. Ne tiek kiek dėl keisto pašnekovo susirūpinimo dėl jos ir Džimio santykių, kiek savijautos, kuri buvo katastrofiška. Mergina nutyla. Atrakinusi spyną praeina į nedidelio namuko vidų. Ji pametėja rankinuką ant sofos nueidama į virtuvę. O kai grįžo... Blackwood žinojo, kad vengdamas maitintis krauju Tonis kasa sau duobę. Jis kovojo su savimi ir darė tai iš ties įspūdingai. Tačiau troškulys jį kažkada pasivys. Norėjo padėti jam išmokti tai kontroliuoti. Vaikinas vis dar be galo sunkiai priėmė naują savo būties formą, tačiau šiuo atveju Maggie mąstė blaiviau už Gomezą (ak, kokia staigmena :D). Ji savanoriškai sutiko pasidalinti su juo savo krauju. Nepuolė į aršią diskusiją, kaip bebūtų keista. Vien iš Tonio reakcijos matė, kad jis visgi pasiduos. Jį viliojo jos kraujas, jo kvapas, galimybė pajausti jį ant liežuvio.
- Tu žinosi kada sustoti. Žinau tai. Esi kur kas stipresnis, nei pats galvoji, Toni,-švelnus Maggie balsas ir akivaizdus raginimas pagaliau duoda vaisių. Ji tikrai nesitikėjo, kad šis momentas taps toks... seksualus. Net ta tamsi, vampyriška Gomezo pusė Blackwood viliojo. Ar ne erotiška būti prie būtybės, kuri yra už tave gerokai stipresnė ir net pavojinga? Nejautė nepatogumo ar skausmo. Tačiau jaudulio apimtas Tonis priverčia ją keistai suaimanuoti. Pati nustemba dėl tokios savo reakcijos. Išvydusi kaip pasikeičia vaikino veidas, koks geidulys užsiliepsnoja tose tamsiose akyse... Maggie žengia atatūpsta jausdama, kaip krūtinę užspaudžia jaudulys. Grėsminga hibrido povyza jaudino. Kvėpavo greitai, sunkiai. Nebuvo panašu, kad Maggie bijotų Tonio. Ji daugiau bijojo to, kas gali tarp jųdviejų nutikti. Bijojo to, kaip nenusakomai smarkiai pati to norėjo. Daugiau drąsos įgavęs Gomezas privertė ją virpėti. Vos laikėsi ant kojų nokautuota stiprių pojūčių ir aistros, kurią sąmoningai stelbė nuo pat to momento, kai jiedu vėl suartėjo. Pajuto stiprias Gomezo rankas ant savo lieso kūno. Drąsiai žvelgė į jo veidą, į akis, savosiose maldaudama tų prisilietimų. Tonio kūno kvapas: toks stiprus, vyriškas svaigino. Apačioje šlapo taip smarkiai ir buvo tokia susijaudinusi, kad vaikinui būtų reikėję tik prisiliesti prie jos klitorio ir Maggie būtų kaip mat "nuleidusi". Tos šiltos, švelnios jo lūpos... Blackwood prikando saviškę. Ji nebūtų šį kartą atsispyrusi Gomezui, jei ne... Mergina net pati deramai nesuprato, kaip tai nutiko, tačiau prarado sąmonę. Tai tikrai negalėjo būti dėl prarasto kraujo, nes neteko jo nedaug, ar dėl užvirusių, ir kokį "laidelį" išlydžiusių emocijų. Tamsiaplaukė sukniubo stipraus vyro glėbyje, ji bejėgiškai atlošė galvą, pasinerdama į tamsų, tuščią miegą. Sunku pasakyti kodėl tai nutiko. Megė tikrai nelepino savęs poilsiu visai kaip ir dažnomis progomis sočiai pavalgyti. Be jokios abejonės ji buvo nusilpusi, o šiandien dar ir vos besilaikė ant kojų. Visgi iš jos nosies pasirodęs kraujas bylojo apie rimtesnę sąmonės praradimo priežastį.

by **Anthony Gomez-Mikealson** Antr. 06 20, 2017 4:44 pm

Dark sky upon US

NUOTAIKA:

Tonis istoji i Alvar buri kai Maggie kova su veziu jau ejo i gala. Sunkiai i betu gretas besimaisanciam Gomez'ui, tamsiaplauke, didziuliu, liudnu akiu savininke is karto krito i aki. Ne todel, jog butu troskes su ja permiegoti. Toniui pasirode keista, kad tokia is paziuros trapi, uzsisklendusi gelele kaip Blackwood dirbo tokiai kaip Lili. Vedamas smalsumo jis panoro issiaiskinti merginos motyvus, taciau uzduotis nebuvo lengva, mat garbane nebuvo is plepiuju, o ir jo subinlaiziavimas alfai tikrai nesudare teigiamo pirmojo ispudzio. TIk gerokai veliau, ir tiesa-atsitiktinai, nugirdes, jog mergina serga sunkia liga, jis tik dar labiau sia susidomejo. Puikiai suvokdamas, koks ikyrus ir nepakenciamas jis atrode Maggei, Tonis nesiliove sios kalbines, kone lysdamas i akis valiukiskai traukdavo ja per danti, skaldydavo bajerius vien tam, kad apniukusiame, papilkejusiame nuo chemoterapijos veide pasirodytu bent trumputis sypsnis. Nezinia kodel, bet bendraudamas su ja, Tonis nejaute butinybes apsimetineti, buti badass kaip to reikalavo nerasytas Alvar burio kodeksas. Jo optimizmas, pozityvumas ir hiperaktyvumas matyt ikvepe mergina kabintis i gyvenima agresyviau nei tai dare anksciau. Ji issikapste. Tonis ir pats nepajuto kada tiskliai eme lydytis del placios merginos sypsenos. Jos juokas uzgziauzdavo kvapa, o kuno linijos kurste tuomet dar nekalta vaikinuko vaizduote. Taciau ar gali tiketis, jog pasejes toki trapu augala kaip pirmoji meile lauke, pilname piktzoliu, sugebesi ji issaugoti? Vargu. Galiausiai nutiko tai, ko ir buvo galima tiketis. Jiedu pasuko skirtingais keliais, bet tik tam, kad likimas ir vel juos suvestu tuomet, kai vienas kitam bus kaip niekada reikalingi.

Visu vyro kunu sklido kaip niekad stipraus susijaudinimo bangos. Prisitraukes tamsiaplauke taip arti, jog noredamas galetu lupomis liesti jos kakla, jis juto kelnese nemaloniai sustangrejusi ir sunkiai beissitenkanti savo fala. Kas galejo pagalvoti, jog sitaip ims ir praras savitvarda akivaizdoje moters, kuria manesi vedziojes uz nosies savo labui? Net laikais kai jiedu buvo kartu, jis puikiai save tramde. Nebuvo patrakes ar isradingas. Buvo mokytas gerbti priesingosios lyties atstoves, ka jau kalbeti apie kokius nors pasiglamzymus viesumoje ar dar blogiau-seksa automobilyje... Ne ne ne. Taciau pasileidele Lili nesidrovedama nulipde is jaunuolio sau toki meiluzi, kokio pati geide. Ji padejo jam perlipti ne viena moralini barjera, ismoke nesibodeti nuogo savo kuno. Tonis tikrai netapo narcizu, beto Alvar draugijoje visuomet jautesi maziau patyres, jautesi dominuojamas ir tai dare ji verzlesniu sugulovu mat retas vyras megsta buti ''daromas''. Kur kas labiau savimi pasitikintis. Suvyriskejes. Maggie tokio Gomez'o dar nebuvo pazinusi, taciau vien incidentas jos lovoje bylojo, jog poreles dinamika buvo pasikeitusi, idomesne... seksualesne. Sueme moters liemeni rankomis, taciau dar pries tai kai butu spejes suleisti pries jo paties valia pailgejusias iltis siai i kakla, buvo priverstas staigiai atsitoketi. Netiketai sukniubes jos kunas sukrito jam i glebi. It nupiltas saltu vandeniu jis akimirksniu atgavo savitvarda ir tik raudonos akiu raineles isdave kitoniska jo kilme. -Maggie?-laikydamas liksvara jis zenge atatupstas desperatiskai megindamas suimti jos kuna taip, kad it issileides balionas subliuskes jos kunas nesisuzeistu. Stengdamas islaikyti jos kuna ir galva vertikalioje padetyje jis dar karta i mergina kreipesi. -Maggie? Shit...-issipletusios jo akys beio padaznejes sirdies rimtas bylojo, jog medicininio issilavinimo neturintis Tonis trumpam puole i panika. Suemes lengva moters kuna i glebi, jis nunese ja i miegamaji. Drebanciais pirstais bande uzciupti jos pulsa ir net ji rades nesiliove moters apziurinejes. Kas jeigu jis patyre vadinamaji blackout ir ja uzpuole? Kad jei panires i kraujo transa issiurbe pernelyg daug jos kraujo? Taciau nieko... ne meniausio ibrezimo ant jos kaklo nerado. Strimgalviais puole saliono link ir paciupes savo mobiluji surinko greitosios numeri nuignoraves bene tris praleistus skambucius is nezinomo, privataus numerio. -Sakykite savo kordinates...-kitame laido gale pasigirdo ramus moteriskas balsas. Jis delse. Katik paleistas lygtinai uz zmogzudyste jis neabejotinai butu patupdytas uz grotu, nesrabu prisidejo ar ne prie to kas nutiko Blackwood. -Toni...-kitame kambaryje pasigirdo silpnas moters balsas. Nieko nelaukes jis padejo rageli ir nuskubejo atgalios. -Viskas gerai...-stryktelejes i lova jis sueme jos plaukus neleisdamas siems susimaisyti su vandeningu tuscio jos skrandzio turiniu pasipylusiu ant grindu. -Viskas gerai,-gloste jos galva, ramindamas Blackwood, kuri netrukus vel atsijunge. Prisispaudes is uz nugaros jis svelniai ja apkabino. Slogus, bauginantis dejavu jausmas apgule vaikino krutine primindamas regis seniai praeityje paliktus prisiminimus isgyventus kartu su Maggie. Jo akyse sutvisko asaros. Nezinomybe palaipsniui peraugo i baime, veliau i panika. Svelniai gloste veslius jos plaukus kol is pradziu neritmngas ir gilus moters kvepavimas susireguliavo, nurimo. -Viskas gerai. As cia,-it istikimas sunytis padejes galva jai ant peties, Tonis svelniai lupomis prigludo jai prie skruosto.

Maggie turejo pabusti nuo tyla perskrodusio virtuvinio blenderio garso. Uz lango pamazu leidosi saule. Jo komenadanto valanda turejo prasideti uz trisdesimties minuciu. -O... pagaliau,-itin guvus jo balsas sutiko tarpduryje pasirodziusia grazuole. -Tavo saldytuve buvo tik dvi skardines energetinio gerimo,-pasipiktines jis surauke antakius. -Ziurek,-ant virtuvinio stalo metesi gausus organisku produktu asortimentas, o jo rankose laikomas tamsiai zalios spalvos gerimas neatrode viliojanciai. -Spinatai, imbieras... tu nenori zinoti visu ingredientu,-neigiamai papurtes galva jis syptelejo. -Antioksidantai ir panasiai. Su savo rezimu tu visai nuo koju nusivarei. Dabar kai esi mano globeja-aukle, tau reikes energijos,-istiese stikline jos link. Jo geras upas buvo dirbtinas, nenaturalus. Akyse atsispindejo panika, kurios net ir budamas tobulas manipuliatorius, jis nesugebejo nuslepti. Galbut savanaudiska, bet dabar kai Tonio gyvenime viskas griuvo it kortu namelis, Maggie buvo vienintelis tvirtas jo ramstis. Jis negalejo jos prarasti. Tiesiog nebutu galejes gyventi pasaulyje, kuriame nebutu jos. Ji buvo jo geriausia drauge. Tonis jautesi kaltas, jog leido goumui ir principams isiterpti tarp jo ir moters, kuri vienintele buvo salia kai jam tikrai reikejo draugo. Kaltino save, kad atsuko jai nugara, nebuvo salia tam, kad verstu ja reguliariai tikrintis sveikata, neleistu persidirbti. Taciau dabar viskas pasikeis. Viskas bus gerai. Kitaip ir negalejo buti. Vietiniame lombarde uzstates auksine savo grandinele su Gvadalupes mergeles pakabuku, kuri jam buvo dovanojusi Marisol jis pasirupino, kad saldytuve nestigtu maisto, taciau neketino leistis i pasiiaiskinimus is kur gavo slamanciu kai tuo tarpu pati Maggie dar visai neseniai iki nulio istustino jo paties banko saskaita. -Ka manai?-ijunges televizoriu su pasididziavimu pademonstravo, kad parupino jai Netflix. Jo telefonas eme vibruoti. Trumpai zvilgtelejes i ekrana jis ir vel isikiso ji i kisene akivaizdiai prioritetu laikydamas ja-Meg.

-Skambino Veronika,-toliau lyg niekur nieko emesis smulkinti darzoves jis netycia bakstelejo sau i pirsta. Buvo niekam tikes kulinaras ir visi tai zinojo. -Pasakiau, kad ne kaip jautiesi,-siek tiek kaltas jo zvilgsnis ir vel nugule ties merginos veidu. Reikia tik isivaizduoti smailianoses kavines, kurioje dirbo Blackwood direktores israiska kai Meges telefonu atsiliepe jis - Tonis. Visos jos bendradarbes ji pazinojo kaip veltedi Meges ex, kuris nevengdavo uzsukti pas savo panele i darba nemokamai papietauti. Reikia manyti, kad moteris netruks paskleisti apkalbu neva sie ir vel sumete skudurus, taciau vaikinas apie tai zinoma nepagalvojo. Tonio mobilusis ir vel eme vibruoti. Si karta vaikinas nusprende atsiliepti, taciau jo veide akivaizdziai atsispindejo susierzinimas. -As tuoj...-nusisluostes rankas i savo dzinsus jis issitrauke telefona. -Tonis,-praeidamas pro Maggie svelniai palytejo merginos peti, taciau atrode susimastes, nutoles. -As zinau... ne, neketinau,-nesitikejo, kad jo ieskojes asmuo buvo butent Cross'as. Kaip ir galima tiketis, skambino ne patsai vadeiva, o jo patiketinis. -Klausyk, as ne...-patrauke link vonios kambario ketindamas tenais pokalbi pratesti, taciau netrukus sustojo it nulietas saltu dusu. -Ne... ne... ne! Palauk!-reke jau ne pasnekovui i ausi, o pasikartojanciam, nutrukusi kontakta reiskianciam signalui. Jo veidas perbalo. Ciupes savo striuke jis pasisuko i Maggie. -Kur tavo masinos rakteliai?-nereke, taciau uzteko paziureti i jo veida, jog suprastum, kad pastarieji jam buvo verkiant reikalingi. Jo rankos virpejo, atrode it butu isvydes vaiduokli. -Maggie, kur tavo rakteliai?-eme pats ju ieskoti nepaisant to, kad ant kojos prisegtas sekimo prietaisas reiske, jog iseiti is namu tokiu metu jam buvo grieztai uzdrausta.

by **Kang Wang** Sk. 06 25, 2017 2:12 pm

Dark sky upon US

APRANGA: *here* NUOTAIKA: *here* DAINA: 10 Years - Moisture Residue

Kova su vėžiu Megei be jokios abejonės buvo sunkiausias, baisiausias gyvenimo etapas, kokį yra perėjusi. Net Alvar būrio "baubai" neprilygo praeičiai, kurios beprotiškai džiaugėsi atsikračiusi. Merginai jokie ją tyrę ir operavę daktarai šimtu procentų negarantavo, kad auglys gali neatsinaujinti. Ta tikimybė ir tapo varomąja Blackwood jėga, gyvenant gyvenimą, kaip ji manė, pilnu tempu ir visavertiškai. Nors žinoma iš tiesų ji tik bėgo nuo to, ko iš tiesų troško, galbūt bijodama susikurti jai tobulą būtį ir jos paprasčiausiai netekti. Niekados neįsivaizdavo, kad taps dalimi supernatūralios pasaulio bendruomenės ar tuo labiau šoks striptizą naktiniame klube, bet ei, gyvenimas kupinas staigmenų! Retam kuriam istorijos herojui viskas klostosi it iš pypkės. Na, tokiu atveju tie herojai nelabai ir įdomūs taptų, tiesa? Maggie bijojo kurti dideles svajones. Jos tobulame pasaulyje ji tikrai nepriklausytų vilkolakių rūšiai, tikrai nešoktų striptizo, nesekintų savęs dirbant kelis darbus bei savanoriaujant ir nebūtų vieniša. Stengėsi apie tai net negalvoti, nes tokios mintys tik versdavo pradėti savęs gailėtis, o tamsiaplaukė atvirkščiai visados stengėsi išlikti be galo pozityvi. Kad ir kas benutiktų. Tačiau tik Tonis, jųdviejų kartu nueitas duobėtas kelias buvo ta įsimintiniausia, širdį šildanti likimo dovana. Latino kilmės vaikinas net neįsivaizdavo, kad merginai jis reiškia šitiek beprotiškai daug ir kokia ji sugniuždyta liktų, jeigu vėl jį prarastų. Puikiai suprato koks Gomez'as yra vėjavaikiškas, bet jai patiko netgi tai. Su juo jausdavosi kupina gyvybės, nes patikėkit manimi, jis visados su savimi atsinešdavo pačius įvairiausius nuotykius. Visai kaip ir šį kartą. Net ir siaubingai pervargusi, akivaizdžiai save nustekenusi Maggie jautėsi keistai laiminga. Tonis užėmė visą jos galvą, dieve, kaip jam nesisekė... Stengėsi savo didelėmis, rudomis akimis žiūrėti į jį be gailesčio, bet būtent vaikino joje pažadintas globėjiškas instinktas ir lėmė tai, kad Gomez'o Blackwood vis dar nepavijo šalin. Jis nebuvo jai tinkamas, juk netoliese turėjo jos širdies gerokai vertesnį pavyzdį (Jimmy), tačiau visu kūnu, visa siela troško būtent tos padykusios, velnių priėdusios Entonio subinės. O visa kita atrodė kaip nereikšmingos detalės, prieš kurias užsimerkti buvo nepaprastai lengvai. Visados šiek tiek kompleksuodavo dėl jųdviejų amžiaus skirtumo, kuris net jeigu ir nebuvo vizualiai labai matomas, tačiau vidinės brandos lygiu tikrai juntamas ir pastebimas net aplinkinių. Maggie buvo tipinė šeimos židinio kurstytoja, jautri, moteriška, didele širdimi, kupina meilės. O vat Tonis visados labiau mylėjo save patį. Tokia disproporcija visados vesdavo link nemalonaus jausmo, kuomet jautiesi neįvertinta ir nesuprasta. Tačiau seniau ji ir pati galėjo pasirodyti savanaudiška. Ir netgi ištvirkusi. Merginą nuoširdžiai žavėjo ryški Lili asmenybė, tačiau galėtų prisiekti, kad orientaciją turi "tiesią". Į Alvar lovą atsigulė tik tam, idant nebūtų išsiųsta pardavinėti savo kūno, mat savo meilužes bei meilužius alfa laikydavo tik sau. Šios istorijos pusės Tonis nežinojo. Jis nenutuokė, kad Santanico buvo pasiryžusi išleisti trapią ir jautrią merginą į prostitutes. Bet ar tikrai Gomez'as negalėjo ir pats to suprasti? Visos Nevados moteriškosios lyties būrio betos netrukdavo nusišliundrinti ir visai neprieštaraudavo, jog už tai gaudavo ir pinigų. Neblogų pinigų. Tačiau visai kaip ir bene absoliutinė dauguma vyrų, Tonis vargu ar buvo pajėgus pasidaryti tokias išvadas asmeniškai. Jam visados reikdavo pirštu ne kartą pabaksnoti, nurodant kryptį, kad jis imtų ir rastų ieškomą daiktą ir iš esmės tai puikiai apibūdina jųdviejų santykius, kurie atrodytų ir laikėsi ant to, kad Maggie mokėjo nusileisti, išlaviruoti išvengiant pykčių panaudojus kokią moterišką gudrybę ar tiesiog nepriimti už gryną pinigą net ir pasikartojančių vaikino klaidų. Tik vėliau jis atrodytų tapo kiek "aštresnė", labiau mokanti už save pakovoti, nors iš tiesų apsimetinėjo, nes širdyje (ir kelnaitėse), jau senokai varva dėl savo pirmosios meilės, atsakingos už tai, kad įvedė Maggie į moterų pasaulį. Pirmas kartas, pirma meilė... Tai nėra lengvai pamirštamos patirtys. Tas asmuo visados išlieka ypatingas ir atsimenamas. Labai norėjo vaikinui pasakyti kaip jaučiasi, paaiškinti, idant jis neturi jokio pagrindo laikyti kažkokių nuoskaudų, bet tylėjo. Nenorėjo stačia galva pulti į šiuos atnaujintus santykius. Nors Tonis tikrai mėgino jos susilaikymą, supurtydamas jį iki kritinio taško. Jei nebūtų nualpusi Maggie tikrai būtų atsidavusi šiam karštam, beprotiškai charizmatiškam vyrui. Ji puikiai jautė koks karštas, susijaudinęs yra Gomezo kūnas. Vyriškas, stiprus, gundantis, netgi skleidžiantis ypatingą kvapą, vertusį virpėti iš vidaus. Tai buvo pažįstamas kūnas, susijęs su daugybe kartų, ypatingai erotiškų Meg gyvenimo momentų. Labai norėjo susilieti su juo į vieną visumą, įsileisti jį į save, liesti, bučiuoti tai, kas seniau priklausė tik jai vienai. Tamsiaplaukė pastebimai virpėjo, jos kvėpavimas buvo stiprus, netgi griausmingas. Reprodukciniai organai maloniai užšilo, truputėlį tvinkčiojo, nelyginant moteris buvo toooookia susijaudinusi, idant užtektų truputėlį paglamonėti jos klitorį, ar žymųjį G tašką ir ją užplūs svaiginanti seksualinio malonumo banga. Niekados neturėjo problemų su orgazmu, o ir Tonio falas buvo idealaus ilgio, storio bei sulenkimo, kad stimuliuotų jos vaginą visapusiškai. Vaginaliniu būdu tik su juo yra patyrusi didįjį O. Nereikia sakyt, pasiilgo to potyrio. Tačiau. Nelyginant kokia svarbi mikroschema būtų perdegusi ir Maggie paglemžė absoliutaus silpnumo būsena. Blackwood nesirūpino savimi. Ji ilgai laikėsi ignoruodama maždaug 2000 kalorijų aktyvaus žmogaus dienos racioną, gėrė daug kavos, mažai miegojo. "Kol krutu, tol krutu" sakydavo sau apimta silpnumo ar nerimą keliančių ženklų. Durniukė. Be abejo nejautė kaip jos kūnas, ryškiai sujaudintas kūnas, buvo perneštas į kitą kambarį ir paguldytas. Kaip gaila, kad nematė to begalinio Gomezo susirūpinimo, jo švelnumo... Netgi kai trumpam atgavo sąmonę ji padarė tai tik tam, kad išsivemtų. Vaizdas liejosi, savijauta buvo nepaaiškinama. Girdėjo Tonio balsą, it bandė jam pasakyti, tai yra, begėdiškai ir paikai sumeluoti, kad jai viskas gerai, bet neįstengė.

Atsibudo išmiegojusi pusę paros. Kūnas tokiu ne itin sveiku būdu jau ne kartą išsikovoja neišmiegotas poilsio valandas iš perdėm aktyvios tamsiaplaukės. Jautėsi siaubingai. Nenusivalyto makiažo dėka ir ašarų, kuriomis apsipylė vemdama, akys buvo traiškanotos, jautrios. Kūnas buvo aptirpęs, su tokiu mažu energijos procentu, idant Blackwood vos pajėgė atsisėsti. Galva sukosi, ją skaudėjo pakankamai aukštu migreniniu lygiu, tačiau privertė save atsistoti, nes gerti norėjo nenusakomai. Ko gero, dėl to ir plyšo galva šitaip. Buvo pasiutusiai dehidratavusi. Nuzombino iki tualeto ramstydama sienas bei baldus. Atsukusi kriauklėje šaltą vandenį, pasemia jo į delnus nusiplaudama veidą. Atsitiesusi negalėjo patikėti kokį vaizduoklį regi veidrodyje. Kažkoks... Badu marintas meškėnas albinosas. Perbalusi, su juodais paakiais, paraudusiomis akimis... Bijojo tokia pasirodyti prieš Tonį, mat jau šiaip jautėsi kalta, idant nualpo pačiu tinkamiausiu metu ir Gomezą nejuokais išgąsdino. Neketino, atsisakė galvoti apie tai, kad vėžys galėjo paimti ir atsinaujinti. Ne. Neeee. Ne. Taškas. Mergina nusivalo makiažą, ligi soties iš delnų atsigeria vandens. Nežinojo kaip "pataisyti" savo išvaizdą, tai griebdamasi šiaudo pasidažo lūpas rožiniu balzamu, kuris tikrai atrodė nekaip ant jųjų sausų ir ėmusių skilinėti. Ai... Brūkšteli tušu per blakstienas, paryškindama dideles, pavargusias akis. Bijojo nusileisti į antrąjį namo aukštą. Neskubėdama visgi tą padaro ir kuomet akimis susirado Gomezo veidą, jokio pasigailėjimo nejautė. Buvo velniškai laiminga jį matydama. Toniui ėmus energingai dėstyti savo veiklos rezultatus, didelėmis, susižavėjusiomis akimis tylėdama klausėsi stengdamasi suvokti situaciją. Toks vaikino rūpestis nepaprastai ją žavėjo. Jautėsi mažne neverta viso šito.
- Toni...-visados minėdama vaikino vardą, darė tai švelniai. Ne išimtis ir šis kartas,-Aš net nežinau ką pasakyti. Ačiū,-silpnas, lūžinėjantis, bet sujaudintas Maggie balsas skambėjo kone verksmingai. Stoviniavusi pasiremdama į staktą, ji pajudėjo ketindama prisiartinti prie pašnekovo,-Neatsimenu kada paskutinį kartą suleidau į skrandį kažkokio maisto,-liūdnai šyptelėjusi ji atrodė pasirengusi prisiimti atsakomybę už tai, kad ne itin rūpinasi savo sveikata,-Žinai, striptizo šokėjai nenaudinga priaugti svorio,-pabando pašmaikštauti ir supratusi, kad šūvis gavosi visai pro šalį, "sutraukia" šypseną į kaltą brūkšį,-Veronika TIKRAI atleis mane iš darbo. Bet pagaliau galiu pripažinti, kad man jau vis vien,-pasiekusi blenderį, Blackwood išsiima plastmasinį indą, gurkštelėdama tiesiai iš jojo,-Mmmh,-mykteli it degustuodama,-Stebėtinai skanu. Toni, kulinarija niekados nebuvo tavo silpnoji pusė,-šypteli, o tuomet ištraukia iš jo rankų peilį, kol Gomezas nenusipjovė piršto. Užlaiko žvilgsnį pastebėjusi, kaip maža žaizdelė kaip mat užsitraukia,-Gal tu geriau atsiliepk?..-švelniai pasiūlo, turėdama omenyje skambėti nenustojantį vaikino telefoną. Neišgyveno smailanosės sindromo, tad Toniui nuėjus privataus pokalbio, nešina kokteiliu pasiekia svetainę. Sklestelėjusi ant sofos pagaliau gauna galimybę pasidžiaugti tuo, kad pagaliau turi mokamą kanalą. Visiškai nežiūrėjo jokių serialų, bet bus puiki proga pradėti. Ypač, kai jų, kaip žinia, netgi labai gerų sukosi gausybė. Krūpteli velniškai išgąsdinta Entonio šūktelėjimo. Širdis kaip mat į kulnus nusirita. Stipri vaikino emocija toli gražu neperteikė gerų naujienų. Maggie pašoko iš vietos kiek pervertindama savo energingumą. Apsisuko galva, ji nulenkia blenderio indą pavojingai, per daug žemyn, išliedama nemažą dalį keisto atspalvio mikstūros ant kilimo. Nemalonus skausmas ją surakino. Sušnypštė sukandusi dantis. Pastačiusi gėrimą ant staliuko patraukia link pasirodžiusio, paklaikusio vyruko,-Toni? Dieve mano, kas nutiko?-jos tonas puikiai perteikė begalinį susirūpinimą. Tempimas pilvo apačioje stiprėjo, Maggie vos pajėgė eiti. Nesuprato kas darosi. Visiškai pasimetė. Ji praskleidė medvilninį, nuskalbtą chalatą. Žvilgtelėjo žemyn. Ji pastebėjo tai, ką net įaudrintas Gomezas turėjo užuosti. Baltos Blackwood kelnaitės buvo persunktos kraujo, kuris gausiai varvėjo liesomis jos šlaunimis vidinėje pusėje žemyn. Sukrėsta vaizdo, moteris pakelia akis į Tonį. Net jeigu ir nebuvo susitepusi krauju rankų, ištiesia jas taip, tarsi visgi būtų. Jos galūnės virpėjo. Negalėjo patikėti. Ne. Kaip po velnių?.. Maggie nebuvo nepastebėjusi to, kad mėnesio viduryje turėtos prasidėti mėnesinės kažkur prapuolė. Tai buvo jau antras mėnuo, bet Blackwood NIEKADOS nebūtų pagalvojusi, idant gali būti nėščia. Mėnesinės dažnai jai pradingdavo ir mergina niekados to perdėm nesureikšmindavo. Paskutinį kartą lytinių santykių turėjo su Meisonu, tačiau jis dėvėjo prezervatyvą. Virpėdama, šoko apimta tamsiaplaukė pajaučia, kaip kojos sulinkusios per kelius priverčia ją sukristi ant grindų. Skausmingos aimanos reiškė visai ne fizinį skausmą, o siaubingą sukrėtimą. Turėti vaiką visados buvo viena didžiausių Maggie svajonių. Žinoma niekados nebūtų norėjusi jo nuo to paleistuvio, tačiau vargu ar būtų pasidariusi abortą, jei ne šį jos kūnas būtų padaręs savaime. Ji puikiai suprato, kad Tonis PRIVALO kažkur važiuoti, tačiau jai reikėjo į ligoninę. Skubiai. Blackwood bejėgiškai parodo pirštu į ant pakabos pakabintą savo rankinę, kurioje būtent ir radosi Gomezo pageidaujami automobilio rakteliai. Nurodė juos su idiotiška intencija, suinteresuota į Gomez'o skubų iškvietimą, net ne savo nelaimę. Privertė save susimerkti, kuomet didelis gūsis šiltų ašarų nurieda juos skruostais. Verkė kūkčiodama, nepajėgdama sustoti ar bent jau kažką vaikinui pasakyti.

by **Anthony Gomez-Mikealson** Kv. 06 29, 2017 3:28 pm

Dark sky upon US

APRANGA: *here* NUOTAIKA: *here* DAINA: Corey Taylor - From can to can't

Ne veltui sakoma, jog zmogaus asmenybe, charakteris kone kardinaliai keicaisi kas septyni metai. Zinoma, kertiniai akmenys, tokie kaip nuo mazumes skiepytos vertybes tikriausiai lieka nepakite, taciau norime to ar ne, mus formuoja tai, kas mus supa. Sunkumai uzgrudina, pinigai dazna islepina. Laime ir pilnatve privercia atbukti net ir astriausia prota, neretai tenka atsitoketi tam muilo burbului susprogus... nei viena faze negali testis amzinai. Juk jei visada butume viskuo apteke, laimingi, ar moketume tai ivertinti ir tuo dziaugtis? Jei nuolatos skestume liudesio liune ar netaptume egocentriski, nejautrus aplinkiniu skausmui? ''Gyvenimas tarsi vandenynas, tarsi jura...'' sakydavo Anthony patevis. ''Viskas, tarsi bangos, ateina ir praeina. Tereikia islaukti.'' Vyras megdavo ilgas valandas sedeti papludimyje stebedamas i kranta duztancias bangas. Tai jam suteikdavo vidines ramybes. Uztikrindavo, jog kad ir kas benutiktu, viskas bus gerai... Anthonio optimistiskumas nebuvo paveldetas, taciau tai tik irodo, jog meile ir geras auklejimas gali daugiau nei genetinis fondas. Sutapimas ar ne, suzinojes apie tikrasias savo saknis Tonis ir pats to nepastebedamas eme isgyventi metamorfoze. Nebemate vaikis kaip dabartine jo situacija galetu issispresti, pamirso, nebesistenge tarp ji uzpuoliusiu negandu izvelgti ko nors teigiamo. ''Kad ir koks baugus ir garsus butu griaustinis, jis visada yra lydimas nepaprastai ispudingo gamtos reiskinio - zaibo. Kartais zmones taip issigasta griaustinio, jog pamirsta pasigrozeti dangu perskrodusios Dzeuso rykstes.'' Siuo atveju, Maggie buvo Tonio zaibas. Deja, jis ne is kart suvoke, kad tamsiausiame jo gyvenimo laikotarpyje jo gyvenima nusvietusi moteris yra butent tai kas ji isgelbes, neleis nuskesti cunami primenanciame gyvenimo isbandyme.
Visi mes turime savo kaina tad nieko keista, kad net ir is paziuros dievobaimingas Gomez'as emesi veiklos, kuri stipriai kirtosi su istatymu, Is pradziu padedamas Lili, veliau jis nesibodedamas emesi machinaciju automobiliu salone, kuriame dirbo. Taisydamas viena masinos beda jis specialiai pakeisdavo kita, lig tol idealiai veikusia detale, kuri po pirmojo apsilankymo praejusius keliems menesiams iseidavo is rikiuotes ir priversdavo nieko neitariancio savininko pinigine nusikratyti dar keletos simtu doleriu. Ypac lengvas taikinys budavo nieko apie mechanika neismanancios pustalupes grazuoles, kurios savo barbiskus kledarus atvezdavo kone reguliariai. Akiplesa Tonis nesibodejo konors isklibinti ir eilines apziuros metu. Papildomi slamantys niekuomet nepamaise, taciau per savo gobsuma galiausiai buvo isspirtas lauk kai apie vaikino ''zygdarbius'' buvo informuotas jo darbdavys. Apsiriko vaikis grazuole tamsiaplauke palaikes tipine neismanele, taciau tuomet dar nesuprato kaip veliau gailesis prarades vieninteli legalu ir nerizikinga pajamu saltini.
Supanikavo. Kitame laido gale vyras tepasake ''Manai, kad cia koks nors mezgimo burelis, i kuri gali istoti ir isstoti kada panorejes? Cross'ui taves reikejo. Bet tu labai uzsiemes, princese? Uzsiciaup ir paklausyk!''. Tonis sustingo. Girdejo moters rekima, aimanas. To balso nebutu sumaises su niekuo kitu. Ta moteris buvo Marisol. It isdeges akis jis eme dairytis Maggei priklausancio automobilio rakteliu, taciau cia jo uosle pasieke astrus, sviezio kraujo kvapas. Vaikino paakiai akimirksniu pakeite spalva. Atsisuko i moteri staiga, it grobuonis. Visa laime, kad Blackwood buvo pernelyg susitelkusi i papilve raizanti skausma, kad pastebetu ta vos keleta sekundziu trukusia vyro kova su paciu savimi. -Kas tau?-kaip naujavirtis, tvardesi stebetinai puikiai. Jo veidas atgavo iprasta isvaizda. Puole arciau, taciau pastebejes kruvinas jos rankas, sustingo. Nesuvoke, ne nedingtelejo, kadmergina galejo lauktis, ka jau kalbeti apie netiketa persileidima. Nesiartino, taciau delse. Dar niekada nebuvo atsidures tokioje keblioje situacijoje kai tenka rinktis tarp dvieju, svarbiausiu savo gyvenime moteru. -Turi sveikatos draudima?-surinkes greitosios pagalbos numeri jis ne pats to nejausdamas eme nervingai kramsnoti nykscio naga. Kitame laido gale pasigirdo atsakomasis balsas, taciau jis it nuplikytas verdanciu vandeniu tuojau pat padejo rageli. Suvoke tik tiek, kad Maggie siaubingai kraujuoja. Nezinojo to priezasciu, bet uzteko dirsteleti i veidrodi, kad istikintu, jog jojo veidas toli grazu neprimena mirtingo zmogaus. Suvoke ir tai, kad lygtinai paleistas zmogzudys iskvietes greitaja pagalba kraujais plustanciai savo priziuretojai akimirksniu bus palaikytas jos uzpuoliku. Dar kelios minutes ir cia prisistatytu policija ir nepriklausomai nuo to, kaltas jis ar ne, Tonis butu suimtas. Nepavydetina situacija turint omenyje, kad jam truks plys reikejo pasiekti prieplauka ir is ten isvaduoti Cross'o parankiniu nelaisveje per ji atsidurusia Marisol.

Susikises mobiluji kisenen Anthiny paciupo automobilio raktelius. Netares nei zodzio puole laukan nepaisydamas ikyraus ciurna juosusios apyrankes pypsejimo. Uzvedes varikli paliko dureles placiai atlapotas. -... o sudas,-atsiduses jis zinojo, kad geruoju tai nesibaigs, bet vis vien sutelkes jegas it halkas sekikli nusiplese. Sokiruotas jegos, kuri pasirodo slypejo naujai iskepto hibrido kune jis trumpam stabtelejo, taciau tai tetruko akimirksni. Strimgalviais ilekes vidun jis atsargiai sueme Blackwood liemeni ragindamas ja apsivyti jo kakla rankomis. Kruvinomis rankomis. -O dieve,-nusukes veida jis eme giliai ir garsiai kvepuoti. -As negaliu...-neigiamai papurte galva. Trumpam tikrai buvo suabejojes savo savitvarda, taciau tuomet jo akis pasieke jos zvilgsnis. To uzteko, kad juodi, Gomezo paakius israizge kapiliarai imtu blukti. -Viskas bus gerai, Meg. Laikykis,-panikuojancio vaikio balsas nuskambejo kaip niekad uzikrintai. Pagulde ja ant kaliniu masinos sedyniu. -Sudas, sudas, sudas...-drebanciais pirstais sueme vaira. Nemego automato, ka cia bepridursi, taciau dabar buvo ne laikas ir ne vieta tamsiaplauke peikti del sudino ratu pasirinkimo. -Jeremy, klausyk man reikia kad atsektum viena IP...-surinkes vieno Alvar burio betos numeri jis tikejosi, kad senas biciulis, taip pat hakeriauti megstantis vilkolakis, sutiks jam pagelbeti, taciau sprendziant is to kaip apniuko Tonio veidas, vaikinas anaiptol nebuvo nusiteikes bendradarbiauti. -Sunsnuki, tu man skolingas!-piktai sureke, taciau buves draugas vis vien padejo rageli. Desperatiskai, pamirses visus pricipus jis paskambino paciai Lili. Deja ne nesiteike skambucio priimti. -Aaaah!-sveites telefona salin jis susieme uz galvos. Pyko. Nirso... blogiausia tai, kad tai eme issaukineti jo virsma. Teko susitvardyti. Nusiraminti. -Maggie?-uzteko vien ja pamatyti, kad sugebetu savo demesi nukreiti kitur. Nemate, o ir nebutu galejes iziureti per sukulta telefono stikliuka, jog susisiekimo priemone eme skambinti neseniai rinktam, Redford'o numeriui. Tiesa, Tonio adresu knyguteje anas figuravo kaip inkognito su uzrasu Mr Nobody. -Mes jau beveik cia pat...-dirstelejes i galinio vaizdo veidrodeli hibridas pastebejo mirgancias svieseles, kurios sparciai artejo ju link. -Ne ne ne!-ne i galva nesove panaudoti antagmtines savo galias siekant apsiginti nuo is automobilio lauk i traukianciu pareigunu. Nebuvo herojus, beto suprato, kad Marisol pades tik tuo atveju jei liks gyvas. Nebutu pirmas lotynu amerikietis, kuris zuvo, nes nepakluso ginkluotiems, ji arestuoti meginusiems pareigunams. Su tokiais kaip jis cackinamasi nebuvo. Retai tvarkos sergetojai matydavo butinybe leistis i derybas kai itariamasis nebuvo baltos rases amerikietis ar pavyzdziui izimybe. Tokie kaip Charlis Sheenas pavyzdiui galejo vairuoti apsiuoste, prievartauti moteris ir vis tiek kalejimo isvengdavo pasidare asmenuke su ji sulaikiusiu patruliu. Tonis toks privilegijuotas tikrai nebuvo ir tai zinojo. Paguldytas, veikiau parverstas ant zemes, riktelejo kai uzlauzes abi jo rankas policininkas surakino jas antrankiais. -Jus nesuprantat! As nieko nepadariau! Mano mama yra paimta kaip ikaite, St Antonio prieplaukoje! Privalote mane paleisti!-astrus skausmas nutvinkde jo pakausi. Nezinia kuo, bet patrulis kaip reikiant uzvanojo istrukti meginanciam vaikinui per galva. Ar toks buvo sulaikymo protokolas? Vargu. -Privalot manim patiketi!-sauke, taciau vienintelis jo zodzius girdejes asmuo ko gero buvo kitame laido gale kabejes Sebastian'as.
Netrukus i ivikio vieta atvyko greitoji. I policijos automobili sodinamas Anthonis mate ant nestuvu paguldyta Maggie. Mate, kokia sunerimusi ji atrode ir jautesi del to neapsakomai kaltas. -Nagi, Romeo. Lenk galva,-sugrudes Gomez'a vidun, augalotas vyriskis delnu paplojo per masinos kapota informuodamas vairuotoja,kad ''krovinys pakrautas''.

by **Vivienne Ridley Collins** Pir. 07 03, 2017 8:00 am

Meeting The Devil

APRANGA: *here* NUOTAIKA: *here* DAINA: AC/DC - Hells Bells

Šoko būsena smarkiai ribojo Maggie galimybes būti bent kiek naudinga visoje šioje situacijoje. Ji nepajėgė blaiviai mąstyti, kontroliuoti savo pačios kūno, jo reakcijų į išorinius dirgiklius. Skausmas tikrai nebuvo toks didelis, idant surakintų merginą, tačiau baimė bei bendrai - siaubingas pojūtis, tarsi perkėlė Blackwood pasąmonę į visai kitą erdvę. Ji verkė taip stipriai, kad per ašaras jau visai nieko nematė. Suvokė, kad persileido (ar perspektyviai netekinėja kūdikio), juk tai viena lengviausiai vizualiai nustatomų bei iš bendro išprusimo suprantamų diagnozių. Neturėjo kada net pabandyti pažiūrėti į visą situaciją pro Tonio prizmę, įvertinti atsakomybės, užkrautos ant vaikino pečių, kuris ir taip išgyveno sunkų, duobėtą gyvenimo periodą. Didelėmis, šlapiomis bet tuščiai žvelgiančiomis akimis ji spoksojo į Gomez'ą sekdama kiekvieną jo veiksmą. Maggie drebėjo, jos šviesi veido oda išbalo dar labiau, lūpos pamėlo. Nejautė to, kaip kraujas teka iš jos susigerdamas į chalatą ar kilimą, ant kurio sėdėjo. Spazmuojantis skausmas pilvo apačioje netrukus ėmė intensyvėti ir suinkštusi mergina apsikabina save apie pilvą, tarsi tai turėtų kažkaip padėti lengviau tai iškęsti. Sukando dantis, skausminga aimana prasiveržė nevalingai. Jai blogėjo. Maggie girdėjo Tonio balsą, tačiau neįstengė į jį atsakyti. Vilkė bandė kažką vapėti, tačiau vos pradėjusi pravirkdavo arba skausmingai sušnypšdavo. Ir nepaisant viso šito skausmo, šoko ji į vaikiną žvelgė su viltimi ir pasitikėjimu. Ji žinojo, kad jis ja pasirūpins, nes jai to reikia labiau, nei bet ko kito. Blackwood akyse Gomez'as niekados nebuvo silpnas vaikigalis, kuris kritiniu momentu nesugebėtų pasielgti teisingai. Ir dievai mato, jis pasielgė teisingai. Žinoma Maggie nė nenutuokė, idant į mirtiną pavojų yra įkliuvę Tonio tėvai ar galiausiai, kad pats vaikinas turi sąsajų su viena pavojingiausių figūrų Niujorke. Tamsiaplaukė niekados nebūtų vertusi draugo rinktis, ji TIKRAI būtų prašiusi iškviesti greitąją, o šiam dvejojant ir prisigalvojant kažkokių niekų dar trinktelėtų jam per galvą bei paskatintų bėgti gelbėti Marisol. Tačiau ji nebuvo pajėgi įsigilinti į visą situaciją. Maggie būtų tikėjusis visko: vėžio, mažakraujystės, cistų ir kito velnio, bet tik ne nėštumo, kuriuo pasidžiaugti greičiausiai negalės dar ilgą laiką. Sakoma, svajoti reikia atsargiai, nes svajonės pildosi. Ir dažniausiai jos išsipildo taip žiauriai, keistai ir netikėtai, kad bet kokia viltis darosi panaši į smėlį, kurį bandai išlaikyti kumštyje, tačiau šis vis vieną byra pro pirštus ir tu nieko negali dėl to padaryti. Turėdama galimybę Blackwood tikrai pasiliktų vaiką. Ji pagaliau turėtų tikslą iš tikrųjų gyventi, patirti džiaugsmų bei vargų, kurie suprantami tik mamos širdžiai. Jai net nebūtų svarbu Lili įtūžiai, faktas, idant liktų išmesta iš būrio, neteiktų darbo, rizikuotų savo ir mažylio gerove, greičiausiai jį užaugintų viena, nes, um, patys suprantat, kad greičiausiai ir Tonis paliktų ją su leliuko rėkimais bei sauskelnėmis, bet žinot ką? Merginai tai visiškai nerūpėtų. Būtų tik ji bei jos vaikas prieš visą sušiktą pasaulį ir Meg tikrai nebijotų nieko, nes rankose laikytų kažką brangesnio, už savo pačios gyvybę. Tas mažas kūnelis būtų jai visas pasaulis. Kaip ir kiekviena moteris ji įsivaizdavo save kaip žmoną, kaip moterį. Maggie su savo savybėmis tikrai neatstovavo tos feministinių pažiūrų krypties, nematė savęs valdančios įmonę, ginančios teisiamuosius, pasitempusios ir nusiteikusios lipti per galvas dėl savo tiesų, tačiau tikrai matė save turinčią šeimą: mylintį vyrą (jis jos vaizduotėje visados turėdavo Mario Cimarro veidą because of reasons :DD), mažiausiai du vaikus ir šunį, būtinai šunį. Ji regėjo save atsidavusią šeimai, švelnią, moterišką, dievinančią savo gyvenimą. Tačiau... Likimas turėjo paruošęs merginai visai kitokių planų. Į ligoninę tamsiaplaukė pateks netekusi daug kraujo. Medikai neišgelbės vaisiaus, o desertui nustatys mažakraujystę bei sunkų organizmo nusilpimą. Maggie tikrai buvo pajutusi, lyg jos būtis ėmė gerėti. Tonis grįžo pas ją sužadindamas jausmus, geismą, įnešdamas veiksmo bei avantiūros. Buvo pradėjusi tuo džiaugtis, netgi dėkoti ponuliui aukštybėse už jai grąžintą svarbiausią jos gyvenimo vyrą, kurį ir mylėjo stipriausiai. Bet viskas žemyn ėmė riedėti staigiai, brutaliai ir Blackwood nežinos kiek stipri ji yra, kad sugebėtų visa tai išgyventi. Bet laikas parodys - jos stiprybės keliems žmonėms pakaktų. Tas pats Entonis taps tikru gyvenimo plūduru, vieninteliu teigiamu aspektu jos egzistencijoje, kurį pradės vertinti labiau, nei iki šiol. Gomez'as tikrai jau ne kartą įrodė kokia svarbi ir ypatinga jam yra Blackwood. Tiesiog pagaliau Maggie pati galės it per nauja įrodyti save mylimam vyrui.

Sebastianas tikrai turėjo svarbesnių reikalų, nei trintis neaiškiose vietose neaiškiu paros metu, tačiau kuomet papuoli į netikėtą situaciją, tai nutinka per atsitiktinumą. Daugybė žmonių, daugybė skirtingų likimų, tačiau labai keistai šie susipina sudarydami mazgą ir į keistas situacijas atvesdami keistus asmenis. Organizuodamas grandiozinį antpuolį prieš korporaciją su "WikiLeaks" įkūrėju susitiko Švento Antonijaus prieplaukoje ir tikrai nebuvo panašu, kad prastos reputacijos regionas kasytų bent vieną iš sueigos dalyvių. Gaujų karai, susišaudymai ėmė gąsdinti kur kas mažiau, kai į viešumą išlindo seniau mitu laikyta rūšis. Ar Redford'as buvo girdėjęs Christofferio Cross'o vardą? Greičiausiai. Medija tikrai mėgo gąsdinti visokiais "buduliais", tačiau panašaus pobūdžio informacija vyrui neimponavo, tad atmintyje ir neužsilikdavo. Smegenų vingiais kaip latakėliais nutekėdavo velniop į informacijos laužavietę. Iš pradžių gana lakoniškai persimetę žodžiais du vyrai netruko įsikalbėti ir vienu momentu bendrai nutarė, jog būtų visai neprošal pasišnekučiuoti ilgiau. O ilgiau reiškia tiek, kiek truks pereiti pakrantę, tarsi palydint vienas kitą iki išsiskirstymo taško. Vampyriški jutimai nuolatos fiksuoja įvairiausią veiksmą, vykstantį aplinkui ir tikrai neretai pajausdavai prievartą, kraują, netgi žmonių baimę. Bet kadangi neleido sau būti "Draugišku Kaimynystės Žmogumi Voru"... Na, suprantat. Šioks toks lyrinis nukrypimas pasvarstymui: nemirėliai greičiausiai yra vienintelė gyvybės forma žemėje, kuri atrodo tokia priimtina "superherojų" idėjos išpildymui. Greitis, patvarumas, jėga. Ir visgi nebuvo nė vieno vampyro, kuris sutemus karstytųsi stogais kaip Metas Murdokas po "Velnio Virtuvę" ir ieškotų ant kokių blogiukų užsirauti šį kartą. Medžiotojai atlikinėjo gana panašią užduotį, tačiau po tvarkos pokyčių jie ne tik tapo nereikalingi, bet ir nelegalūs. O vampyrų, kurie susivienytų apimti "Keršytojų" didybės taip ir neatsirado. *Sad emoji*. Sebastianas net negeneravo energijos, susijusios su tuo, kaip labai jam nerūpi kištis į ne savo reikalus. Jam tiesiog nerūpėjo. Nieko dėl to nejautė. Kai tavo paties gyvenimas primena tą šlykščią spalvą, kai sumaišai visų spalvų dažus akvarelėje, lieki priverstas altruizmą išsioperuoti kaip kokį apendiksą. Vyrai paspaudė vienas kitam rankas ir galiausiai išsiskirstė išreikšdami abipusę viltį bendradarbiauti ateityje. Redford'ui nebuvo svarbu iš kurios vietos traukti į slaptavietę, nes didelio atstumo, kuris būtų įveikiamas per ilgą laiko tarpą vampyrui nėra, o kadangi nenorėjo daryti to lėtai, persijungė į pagreitintą vampyrišką rėžimą nepabijodamas susigadinti šukuosenos bei sušlapti drabužių. Oras buvo ypač drėgnas, tad skuosdamas dideliu greičiu, greičiau ir tuos lašelius ore susirenki. Lėkdamas ta pačia pakrante susidūrė su iš ties įdomiu veiksmu. Tikra įkaitų drama! Blogiausia, kad viskas vyko aikštelėje, kurioje pasistatė savo automobilį. Iš ties juokingai atrodė, kai netikėtai šmėstelėjo netoli ginklais plevėsuojančių vyrukų ir porelės vidutinio amžiaus asmenų. Net pats to nenorėdamas ėmė gerti į save natūraliai ateinančią informaciją. Juodai vilkintys, tipinius "bedgajų" snukius nešiojantys vyrai, kurių suskaičiavo septynis neabejotinai buvo vampyrai. Priešingu atveju vis dar negalėdamas valdyti troškulio Sebastianas kaip mat būtų parodęs iltis, tačiau šie fiziniai pavidalai nemirėlio visai netraukė pasimaitinimo ar kokiu kitu lygiu. Ašaromis apsipylusi, tamsiaplaukė, ganėtinai išvaizdi moteris - ne vampyrė, bet ir ne vilkolakė. Pagavo subtilias šuniškų aromatų užuomazgas, sklindančias iš jos, bet Marisol organizmo darbas jautėsi kažkaip keistai. Negalėjo to paaiškinti, gilintis irgi kažkaip tingėjosi. Kadangi pats yra tikras anomalijų rinkinėlis vargu ar lengvai pasiduotų nuostabai. Prie tamsiaplaukės ant asfalto klūpintis vyras, kita vertus, galėjo aiškiai pasakyti, jog buvo vilkolakis. Stiprus, natūraliai atstumiantis kvapas ir palyginus aukšta kūno temperatūra. To klaidingai identifikuoti neįmanoma.
- Mano ratai,-užbaigęs trumpą asmeninį detektyvą Redford'as prabyla, ranka mostelėdamas į savo gražutėlę "Teslą", kuri ir buvo priežastimi to, idant nekviestas įsirovė į šį keistai atrodantį vakarėlį. Sprendžiant iš agresyviai atrodančių banditėlių veidų, kurie tik dar labiau suagresyvėjo, Sebastianas atsiduso pasivargindamas pridėti įtikinamiau skambantį bandymą išvengti kišimosi į esamą, nelabai švariai atrodantį reikalą,-Man visiškai neįdomu ką čia darot, kodėl taip darot ir kaip idiotiškai atrodot su tom pūškom rankose, turint omeny, kad visi priklausot antgamtiško pasaulio publikai, bet kas aš toks, kad teisčiau, tiesa?-vyras tikrai nerodė nė menkiausio intereso veltis, nors tikrai pastebėjo, idant yra atpažintas asmenų, kurie greičiausiai negyvena po akmeniu todėl žino Sebastiano Redford'o personą. Vampyras atsirakino automobilį, įsėdo. Blokavo tai, kad kuo puikiausiai girdi vyrų šnabždesius. Kad neva "taigi čia tas iš teliko", "taigi negalim jo paleist, jis per daug matė" ir "aš dvigubai už jį vyresnis, turėčiau lengvai jį sutvarkyt". Ai, tiksliai. Taigi "oficialiais" duomenimis Sebastian'ui yra 150kažkeli metai. Graikas trinktelėjo durelėmis. Nepraėjo nė pusė minutės ir prie jųjų prisistato ganėtinai jaunai atrodantis vaikinas, kuris ginklo rankena pastuksena į stiklą išsireikalaudamas dėmesio. Visai mandagus gestas, įtartinai nesmurtinis. Atsakomai elgdamasis atseit maloniai Redford'as nuleidžia stiklą, nuvesdamas akis į vyruko veidą.
- Ar tu kažką pametei, jaunuoli?-kreipiasi specialiai nutaikydamas perdėm globėjišką toną, tokį subliminariai prašantį netyčia nesusižeisti. Anapus salono stovintis vaikinas atrodė nei suirzęs, nei pasimetęs.
- Turėsiu pareikalauti išlipti iš automobilio,-jis policininkas or wat? Sebastianą ši situacija tikrai ėmė nervinti, bet erzelį čia pat ir pameta. Redford'o mobilusis suvibravo išduodamas kažkieno bandymą su juo susisiekti. Anokia staigmena. Su vampyru nuolatos kas nors bandydavo susisiekti, tačiau šis telefono numeris tikrai nebuvo žinomas daugeliui. Ekrane blyksintis "Hackerman" vardas kuo puikiausiai informavo kas skambučio kaltininkas. Norėjo neatsiliepti, bet padaro priešingai, nes tiesiog pasidarė smalsu.
- Sí. Estoy escuchando,-mesteli it pašiepdamas Tonio kilmę. Atgal atsakymo nesulaukė, tačiau garsų visokių padavė galybę. Perdėm nesureikšmino to, ką išgirdo, o kažkokius pasigirdusius krebždesius nustelbia savo paties balsu,-Gal tu geriau pataupyk mobiliojo sąskaitą ir pradėk šnekėti? Kaip žinia iš tų savo kibernetinių maklių užsidirbai tik tą Bemwą su "Need For Speed" lygio tiuningu, dėl to, drįstu teigti, kad nesi labai nusisekęs pavyzdys. Ei?-tyla kitame laido gale užsitęsė, tačiau Gomez'o balsas visgi pasigirdo. Nepaisant to, kad jis buvo nutolęs puikiai girdėjo perduotą žinutę. It žaibas blyksteli suvokimas. Turėjo būt paskutines smegenis išbarstęs, kad nesugretintų "Hackerman'o" skambučio su šita nesąmone vykstančia būtent Švento Antonijaus prieplaukoje, dabar, tiesiogiai. Tikrai nesijautė lengvai nustebinamas, bet po galais tokie sutapimai tikrai darė įspūdį. "Nusibaudęs" Redford'as lėtai išlipa iš mašinos prieš tai mestelėjęs mobilųjį ant gretimos sėdynės. Stovėjo išsitempęs, vyro akys tiriamai vertino situaciją iš kitos, gynybinės bei puolimo prizmės. Tačiau pirmiausia jam reikėjo informacijos. Atokiau stovintys nemirėliai nespėja nė sureaguoti, kaip pasičiupęs arčiausiai pūpsojusį vyruką "pasineša" jį atokiau. Pasipriešinimo žinoma sulaukė, bet Sebastianui nebuvo sunku nuleisti jį į klozetą. Suėmė vaikiną už gerklės, prispaudė prie žemės ir pasilenkė. Sužaidė akimis. Paklausė kodėl tie asmenys yra paimti įkaitais ir ką tai bendra turi su Toniu. Atsakymas, jog šis yra skolingas Cross'ui toli gražu neapšvietė situacijos taip, kad galėtų ją suprasti.
- Dievaži, nežinau kodėl tą darau, bet keliauk pas tą savo Cross'ą ir pasakyk jam, kad atsikabintų. Man gaila to vaikio, gerai? Jam taip nesiseka, kad pati Didžioji depresija atrodo mažiau depresyvi už jo gyvenimą,-suhiperbolizuotas minties užbaigimas, bet Sebastinui liežuvis nesivertė išsireikšti kažkaip kitaip. Įteigęs žinutę jaunuoliui (vizualiai bent jau, negalėjo imti ir pasakyti kiek metų jis išbuvo vampyru, bet matyt nedaug) jį paleidžia, o tuomet grąžina save į įvykių epicentrą.
- Ei, draugužiai,-užtikrintai atkreipia dėmesį, visai kaip ir ginklus, kurie lieka nukreipti į Redford'ą (rly?),-Negaliu pakęsti minties, kad privalau elgtis herojiškai, bet visas reikalas pakryps tikrai bjauria linkme, jeigu nepaleisit šių dviejų individų,-pasistengė išdėstyti mintį kuo ramiau. Tikrai nenorėjo teptis rankų, bet matyt teks, nes pagal amžių vyriausias čia vampyras švysteli greta Sebastiano ketindamas pulti. Gal širdį jam išplėšt or whatever. Nepaeina. Apšildo kumštį uždroždamas juo šiam per marmūzę ir padarydamas tai tikrai efektingai, kuomet vampyras nuskrieja šalin plekštelėdamas ant drėgno asfalto už kelių dešimčių pėdų. Kovos išvengti tapo neįmanoma, nes akimoju sujudo ir kiti nemirėliai. Laikas, kurį praleido dvaro požemiuose išėjo į naudą tik dėl to, kad vien iš neturėjimo ką veikti pasimokė valdyti pirokinezę. Paprastai gulėdavo ant šono vėplindamas į delną tol, kol nepriversdavo jame liepsnos šokti savo šokio. Viduje vyravo tam tikras jausmas, jis nėra emociškas, tai buvo kažkas kito. Ne visados pavykdavo jį pasiekti, tačiau užgautas jis išprovokuodavo galią, kurios priešingybe netikėtai pasižymėti ėmė ir Katherine. "Nagi, nagi, nagi" kartojo sau bandydamas pasiekti tą jėgą ir išlieti ją ant vieno iš artėjančių vampyrų, bet... Nenutinka visiškai nieko. Vadinasi jokių kebabų ir jokių rankų nesitepimų. Fak. Iš ties keistai malonu buvo prisiminti tai, kad kadaise kautis mokėjai taip neblogai, idant tai padėjo tau pergyventi tuzinus mūšių su visokiais imperijos "priešais". Plastika, reakcija, pojūtis, lyg valdai kūną tarsi instrumentą - tai niekur nedingo. Aprūdijo, žinoma, bet vis dar galėjo muštis. Sebastianą rateliu apsupę vampyrai iš pradžių puolė po vieną. Izi. Pirmą sugavęs už sprando priverčia pasibučiuoti su savo kelėnu. Stiprus smūgis, baugus, šlapias garsas, tarsi nemirėlio veidas būtų likęs suknežintu. Oponentui parkritus spiria jam tik tam, kad panešėtas šis išverstų keletą priešais stovėjusių vampyrų. Antrojo pasiųstą kumštį sugauna savuoju, sutrupina jį saviškiame bei spiria į kelio girnelę išvesdamas iš rikiuotės visą koją. Tuomet išlikę sveikėji supuolė vienas po kito. Vienam jų visai neprastai pavyko sugauti Redford'ą už gerklės, o kadangi sumojo pasimėgauti kova, draudė sau persūdyti su jėgomis. Su puolančiu iš priekio apsigynęs taikliu spyriu į galvą, vampyrą, iš kuriuo gniaužtų neišsivadavo dar, permeta per save ant žemės. Kumščiu uždrožė, bet nepataikė pramušdamas skylę asfalte. Tas pats nemirėlis netrukus išmuša Sebastianą iš tūpiamosios pozicijos ir pabando ranka pasiekti vyro širdį, tačiau atsimuša į tvirtą pavidalą. Neaišku kiek ilgai vyrai dar čia būtų malęsi, kai... Redford'ą tikrai nustebino stingdantis, bene mirtinas pojūtis. Priešais esančio vampyro veidas ėmė... Keistis. Tarsi tirpti ir varvėti kaip vaškas. Nebuvo tikras ar kažkas panašaus nesidaro su jojo, nes pajudėti negalėjo. Visi nemirėliai, su kuriais grūmėsi išgyveno šį keistą ir tikrai nemaloniai atrodantį efektą. Pasistengė apsiversti ant pilvo. Sunkiai, bet pavyko. Bandė šliaužti, tačiau jautė begalinį, stiprų pasipriešinimą ir prieš jį pakovoti neįstengė. Netoli Redford'o praėjo juodi, klasikiniai vyriški batai. Sebastianas pasekė nuėjusio, juodą kostiumą vilkinčio vyro siluetą. Vaizdas akyse liejosi, stengėsi jį fokusuoti. Blankiai matė kaip jis praeina pro Marisol, paliečia jos petį ir moteris paėmusi į ranką ginklą nušauna savo vyrą, o tuomet šauna į save pačią. Matyt ne paprastos ten buvo kulkos, nes hibridė negijo. Sustingęs jos žvilgsnis liko nukreiptas į Redford'ą, kuris regis apsipratęs su neveiksnia būsena įgudo suvaldyti bent regėjimo ryškumą. Paslaptinga figūra tarsi pranyko, tačiau atsidūrė greta Sebastiano, kuris neįstengdamas pasipriešinti nematomos jėgos liko apverstas ant nugaros. Vampyrai nesiliovė tirpę toliau, matė jų raudonus, plonu raumens sluoksniu padengtus skeletus. Kraupus vaizdas, ypač kuomet negali apsaugoti savęs nuo panašaus likimo. Visgi graikas nesilydė, jis tiesiog buvo paralyžiuotas.
- Tu visados mėgai ugnį. Bet ar žinai, ką reiškia degti pačiam?
Tas balsas... Tas sušiktas balsas! Sebastianas netruko sugaudyti paslaptingo vyro veido, kuris pasirodo niekados nebuvo toks jau ir paslaptingas. Negalėjo patikėti savo akimis, tai Redford'ą visiškai pribloškė. Horatius. Tas kalės vaikas. Įniršęs Redford'as trūktelėjo į priekį tarsi norėtų sutraiškyti tą marmūzę, bet nenutinka visiškai nieko. Cross'as nemirkteli ir vampyro kūną praryja liepsnos, tik šios iš tikrųjų svilino graiko kūną. Negalėdamas pajudėti inkštė tiek iš skausmo, tiek įsiūčio. Horatiaus veidą persmelkė pašaipi šypsena ir vyras neskubėdamas nužingsniavo įsėsdamas į savo "Rolls Royce" markės automobilį. Jis spėja nemažai pavažiuoti kol Sebastianą sukausčiusi jėga praranda aktyvumą. Neblogai apanglėjęs Redford'as pakyla ant kojų. Šimtu procentu pasimaitino pirmu arčiausiai buvusiu žmogumi, o tuomet įjungęs visas jusles pabando atsekti Horatiaus automobilį. Gaudynės tikrai neliko bergždžios, nes limuzinas kaip tik pravažiavo per ten, kur vyras tikėjosi, jog pravažiuos. Graikas užšoko ant šio stogo imdamas lupti metalą velniop. Vargu ar vyras šiuo metu veikė klausydamasis proto balso. Oi ne. Apimtas begalinio įtūžio jis troško kovos su asmeniu, kuris gal net labiau nei Silas buvo atsakingas už visas Sebastiano nelaimes. Sumautas šūdo gabalas buvo gyvas, tačiau nesiteikė susisiekti su nė vienu iš savo vaikų, jis pasikeitė vardą ir ėmė vaizduoti Tonį Montaną. Skylė stogo plokštėje tampa tikrai didelė. Horatius sėdėjo ant galinės sėdynės, su viskio taure rankoje, ramus, pakreipęs galvą, nesusidomėjęs ir nesužavėtas savo sūnaus antpuoliu.
- Niekados nepasimokai, berniuk...-mesteli pasišaipydamas iš Sebastiano, kuris vėl netrukus pajaučia, kaip netenka kontrolės savo paties kūnui. Ir maža to pasiutusiu greičiu švysteli į viršų, į naktinį Niujorko dangų. Žinoma pasiekė tokį tašką, kai pradėjo kristi žemyn, o kai nukrito, buvo bjauru. Nukrito kažkur Kvinse visiškai suniokodamas krepšinio aikštelę. Lūžo visi kūne esantys kaulai, organai, kraujas bei raumenys susiplakė į vieną masę. Prireikė laiko, kad regeneruotųsi ar galiausiai susitaikytų su pažeminimu. Daugiau pulti Cross'o nesiruošė. Bent ne šį kartą. Prieš jį pasijuto visiškai bejėgis. Sailo puolimą buvo ne kartą pralaužęs, bet šis... Tai buvo kažkas kito. Vien pojūtis, kurį kėlė tas vyras buvo kažkas kito. Atsiminė Katherine žodžius kaip ji apibūdino Nadią ir galėjo prisiekti, kad tėvo akivaizdoje pasijuto analogiškai. What. The. Fuck. Parvažiavo namo žiauriai apsidaužęs, bet "Teslos" įtartinoje teritorijoje nepaliko. Pirmas dalykas, kurį padarė grįžęs į dvarą, tai sulindo į tas Ambrose šeimai priklausančias magijos knygas, pirmą kartą gyvenime nuoširdžiai jose paieškodamas atsakymo. Reikiamam burtui surinko viską. Neklausė savęs pavyks, nepavyks. Turėjo pavykti. Persipjovė delną, tirštas kraujas ėmė kapsėti ant žvakės, liepsna pakeičia spalvą į raudoną. Laisva ranka ant popieriaus savo krauju išraitė raides, tuomet sugniuždė lapą ir sudegino jį tos pačios žvakės liepsna. Pelenai pakilo į orą, virto smulkiomis dulkėmis, kurios išsisklaidė. Žinutė "Horatius gyvas" turėjo pasiekti Silas'ą bei Elissą, bet nenumanomai pasiekė ir Marcus'ą - slaptą trečiąjį Ambrose brolį. Suprasdamas, jog kuo toliau, tuo sunkiau jam sekasi susitvarkyti su savo gyvenimu, galiausiai susisiekė ir su Lilith (atsiminęs paslaptingą moterį kaip mat nusistebėjo kokiu keistu vardu ji užsivadinusi). Atsiprašė, kad taip ilgai nepaskambino (o ji sujuokavo, idant iš vyrų kitko ir nesitiki), paklausė ar ji vis dar suinteresuota jam dirbti. Pasirodo taip, oi kaip smagu. "Turiu tau užduotį" - mestelėjo iš kart po to, kai pakvietė ją sudaryti bei pasirašyti visų reikiamų dokumentų.

Sebastianas nesijautė kaltas dėl to, kad neišgelbėjo Tonio tėvų. Jų nebuvo įmanoma išgelbėti, kai patenki į problemą su demonu. Tačiau vyrą neramino suvokimas, kad Gomez'as yra įsivėlęs į reikalus su Horatiumi, vadinasi jis yra puikus siūlo galas siekiant jį ištraukti. Nesuvokė kaip turėtų kovoti prieš tokią būtybę kaip Cross'as, bet blemba būtinai kažką sugalvos. Galiausiai nusižemins ir kreipsis į Silas'ą su Elissa jei tik prireiks. Nes čia... Nafik. Nesusidoroti su ta išpera velnio būtų aukščiausios klasės abejingumas, kuris neabejotinai turėtų pasekmes. Horatius kažkaip apgavo mirtį ir tai nieko bendra neturėjo su vampyrizmu, fėjomis ar dar kokiu velniu. Horatiaus energija buvo visiškai kitokia, siaubinga, nesuvokiama. Susidūręs su tokiu pojūčiu, pagaugais nueina ne tik kūnas, bet ir siela. Tai sukrečia ir Sebastianas tikrai jautėsi savotiškai sukrėstas. Pabandė susisiekti su Toniu, bet tai baigėsi tuo, idant užkrovė tai būtent ant Lilith gležnų moteriškų pečių. Žinoma ji labai patenkinta neliko, mat vėlėsi į detektyvą kažkokį, kai tikėjosi, jog tiesiog tvarkys dokumentus ir visa kita. Kadangi Redford'as slapstėsi, negalėjo lysti į viešumą, pamanė, bus puiki proga išbandyti moters patikimumą. Tik pamiršo jai paminėti, kad kol kas neturi pinigų mokėtai jai algą, bet ai. Smulkmena. Sebastianas išdėstė jai situaciją. Kad jam rūpi vienas herojus, kurį gali pasiekti per Anthony Gomez'ą. Ir jam labai reikia, kad Lilith jį surastų. Kas pragaro karalienei tikrai nebuvo sunki užduotis. Ji suranda Tonį areštuotą nuovadoje. Nepajuto vaikinui gailesčio, tiesiog vykdė savo rolę, kai su tam tikru paskatinimu priverčia pareigūnus pamiršti apie sulaikytą, latino kilmės jaunuolį. Suranda jį kameroje, iki kurios liko labai maloniai palydėta, gulintį ant metalinio gulto.
- Šis atrodo patogus,-sarkastiškai mesteli orientuodamasi į gulamojo baldo (?) komfortą, atsirėmusi nugara į grotas,-Kelkis, gražuoli, tu laisvas paukščiukas. Redford'as siunčia linkėjimus,-sumala tarsi nenuoširdžiai repetuotą šneką, be emocijų, atsainiai. Nepakėlė net akių į vaikiną, kaip tik vertino savo manikiūro stovį. Lilith šiuo metu praleido iš ties daug laiko žemėje, tik ji negalvojo, kad joje gali būti taip pat nuobodu, kaip Tamsos pasaulyje, o darbo Redford'o aplinkoje reikalas reiškė bent jau prasiblaškymą. Žinoma, buvo tame ir kitų priežasčių, bet nebūtų įdomu jas labai greitai atskleisti. Vienas pareigūnų it užhipnotizuotas atrakina Tonio kamerą. Kažkodėl visi kiti sulaikytieji miegojo ir net prasidėjusi pasaulio pabaiga nebūtų galėjusi jų prabudinti. Lilith manipuliavo aplinka savo nuožiūra, nesivargindama prisidaryti bereikalingų rūpesčių, o ir šiaip žmonių problemos bei taisyklės jos nedomino.
- Taip, tu laisvas, judinkis, po perkūnais,-nekantriai nusiteikusi moteris pačiumpa vėžlinantį, kiek sutrikusį Gomez'ą už paties ir ištraukusi jį iš kameros stumteli, reikalaudama didesnių apsukų. Vaikinui praėjus, Lilith netikėtai ir gana šiurpiai šmėsteli prieš jį. Aukšta, liesa moteris ūgiu kone prilygo Gomez'ui. Jos dailus veidas buvo apniukęs, piktokas,-Nežinau kodėl esi toks reikalingas Sebastianui, bet esi. Pasistenk neįsivelti į kažkokias nesąmones, nes patikėk manimi, net gražiausiai prašoma nelakstysiu tempti iš duobės tavo subinės dar kartą. Pagal viską Sebastianas irgi nelėks, nes dooh. Kas tu per vienas?-tamsiaplaukė elgėsi be galo nemaloniai. Tikrai ne dėl to, kad jautėsi suerzinta, tiesiog demonų karalienei - Katherine Pierce pirmagimei net nepritiktų mielos, malonios moterytės imidžas. Pasigavusi ir pro šalį šlepsintį apkūnų pareigūną, Lilith akimoju parodžiusi savo įspūdingai/seksualiai/šiurpinantį vampyrišką veidą prakanda vyro kaklą, mirtingąjį stumtelėdama į Tonį,-Še, pavalgyk,-neparodydama susidomėjimo tuo, kuo baigsis šis įvykis, vampyrė apsisuka ant kulno, nulinguodama tolyn į kitą patalpą. Gomez'as žinoma netrunka ją pasivyti,-Pametėsiu tave iki namų, "KFC", artimiausio kekšyno ar bala žino kur tau norisi, bet turi pasakyti kokių sąsajų turi su Cross'u. Panašu, kad jų su juo turi ir Sebastianas. Jei dar nesupratai, aš jam dirbu. Sebastianui, ne Cross'ui,-tokie paaiškinimai akivaizdžiai menkino Tonio protines galimybes, nors kažkaip pažvelgusi į jo prislėgtą veidą ir be galo sumišusią sielą buvo tikra, jog šiuo metu Gomez'as nėra aštriausias pieštukas pieštukinėje. Visas šis reikalas Lilitai buvo tik žaidimas. Pramoga. Laisvu laiku ji nevaikštinėjo po žemę regzdama pasaulio ir pasaulių sunaikinimo planus, viskam savas laikas. Moteris visada norėjo turėti žmogišką kūną, priklausyti jam, patirti gyvenimą taip, kaip tai daro žmonės. Lilith tikrai neišgyveno kažkokio nepilnavertiškumo komplekso, kad žudytų ir kankintų žmones, visi jos veiksmai nebuvo atliekami kažkaip bereikalingai. Nuo pat sukūrimo pradžios ji buvo galinga būtybė, ji iš tolo nepriminė to paties Horatiaus, kuris reikia ne reikia demonstravo savo galybę. Savotiška vidinė branda vertė ją elgtis ganėtinai civilizuotai.

by **Anthony Gomez-Mikealson** Pir. 07 17, 2017 7:17 am

Greeting the Devil

NUOTAIKA: *here* DAINA: Madds - Walls

Laikas praleistas arestineje vaikinui zveriskai prailgo. Minutes slinko it istisi menesiai. Jam nebuvo suteikta telefoninio skambucio laisve. Tonis buvo igrustas i tamsia, dvokiancia kalejimo kamera kartu su trim nusikalteliais, kurie netruko pareiksti nepasitenkinimo del gerkle laidancio ir vietoje nenustygstancio naujoko. -Prasau, leiskit man su kuo nors pasikalbeti! As turiu teise i telefono skambuti!-isitveres i kalejimo grotas jis reke tol kol eme nemaloniai sopeti gerkle. Niekuomet nebuvo agresyvus ir tai nepasikeite jam issaukus ta vadinamaji hibrido gena. Galu gale, ka tai butu pakeite? Ant kortos buvo pastatyta neispasakytai daug. Trumpam nutiles jis galvoje permete pirmaji scenariju, kurio metu jis islauzia sumautas grotas pries tai perpeleses visu triju ji uzgauliais komentarais erzinanciu ''kambarioku'' gerkles. Galbut prasiskintu kelia pro pirmaji budinti pareiguna isvengdamas butinyvbes jo givybe ismainyti i savaja, taciau ten, toliau, kolidoriuje, ji pasitiktu burys ginkluotu istatymo sergetoju. Jam tektu juos nudeti. Pasitikejo savimi, zinojo, jog lengvai atsilaikytu pries 2-3 vyrus net jei pastarieji pultu is vien, taciau reikejo buti visisku silpnaprociu optimistu, kad manytum, jog to uzteks, kad netrukdomas pasiektum svento Antonijaus (kaip paradoksalu) prieplauka. Blogiausia tai, kad pasirodydamas pries Cross'a su didziule policijos ar net aro pareigunu palyda jis akimirksniu palaidotu bet kokia vilti isgelbeti Marisol givybe, kuri atsidure pavojuje tik per jo kalte. Taciau gailetis saves nebuvo kada. -Ei, ''despacito'', gal malonetum uzciaupti srebtuve?-uzriaumojo ant virsutinio gulto auksto gulejes, is isvaizdos baikeri primenantis barzdotis. Toniui buvo nusisvilt, jog trukdo kitu, o tiksliau visu aplinkiniu miegui. -Ei! Eiii!-delnu dauze grotas bei desperatiskai bandydamas i save atkreipti ausinukus i ausis isikisusio apsauginio demesi. -Prisiprasei, suski!-nusokes nuo lovos vyras jau agresyviai pakele balso tembra, taciau... jo kumstis taip ir nepasieke Gomez'o pakausio. Viskas aplink keistai nusciuvo. Tonis trumpam nutilo. Atsigreze atgalios ir nustero suprates, kad visi trys celeje su juo buve vyrai tiesiog sukniubo ten kur stoveje ir... uzmigo. -Kas per...?-surauke antakius ir netikedamas tuo ka mato neigiamai papurte galva. Uz nugaros pasigirdo raktu zvangesys, taciau ten stovejusi isvaizdi moteris ne is tolo neprimine spurgomis mintancio individo, kuri tikejosi isvysti Tonis. -Kas tu?-suraukes antakius vaikinas zenge atatupstas. Itarus jo zvilgsnis nuodugniai tyre kiekviena nors ir atsainu moters judedi, taciau uzteko isgirsti Sebastian'o varda, kad nepatikliame hibrido veide nusvistu desperatiskas sypsnis. -Tave atsiunte Redford'as?-moteris pajudejo lauk is sios vietos ir Tonis paskubomis isseke paskui. Jis turejo kruva klausimu i kuriuos grazuole neatrode nusiteikusi atsakyti. Kad ir kas ji buvo, laike save kur kas svarbesne persona ir toli grazu neatrode susidomejusi meksikietiska telenovele primenanciu vaikio gyvenimu. -Ar zinai kur jis? Sebastian'as?-vilties kupinos issipletusios rudos jo akys seke paskui is cia pasisalinti pasiryzusia tamsiaplauke. Tikejosi, visa sirdimi vylesi, kad vampyras bus herojiskai isgelbejes jo motina. Nebuvo nusipelnes to vyro pagalbos ar malones, bet kad jau teikesi pasiusti kazka jo is cia isvaduoti, tai turejo kazka reiksti. -Ar jis...-prasiziojo dar vienam klausimui, nors i pries tai zuduotus moteris taip ir neatsake. Uzuot leidusis i bereikalingas diskusijas Lilith jo glebyn pasiunte suzeista kalejimo sarga. -O svenciausias...-nugara atsitrenkes i kolidoriaus siena jis bande suimti uz save gerokai stambesni vyra per pazastis, islaikyti ji ant koju, taciau tuo pat metu islaikyti tarp saves ir jo bent minimalu atstuma. Jo veidas kaip mat pasikeite. Prasizijes eme giliai kvepuoti pro burna. Atstume nuo saves suzeistaji. Tvardesi kaip imanydamas, taciau zvelgiant i naujai iskepta hibrida is sono, galejo pasirodyti, kad jis tuoj tuoj susivems. -Jesus Christ...-hiperventiliuodamas jis rijo burnoje susikaupusias seiles ir atrode kaip niekad persigandes. Vyro kakle atsiverusi zaizda kraujavo. Net ir neturedamas medicininio issilavinimo, Tonis suprato, kad ilgai vyras netems. Nukraujuos greiciau nei i si ''sleepover slumber party'' suskubs atvykti medikai. Paskubomis nusivilkes baltus marskinius suformavo is ju gniuzula, kuri atgrubnagiskai prikiso vyrui prie zaizdos. -Del dievo meiles, negalim jo cia taip palikti!-moteris skubejo nepalikdama jam kitos iseities, bet palikti suzeistaji ir nesdintis paskui. Norejo padeti, bet likti cia irgi nebuvo svarstytinas pasirinkimas. -Atleisk, zmogau...-apgailestaudamas papurte galva. Paskubomis, drebanciais pirstais isverte vyro kisenes ieskodamas pinigines, telefono, bet ko. Pasisavines slamancius dar dvejojo ar nederetu palikti jam bent telefono, taciau kai nukentejusysis prarado samone, teko pripazinti, kad susisiekimo priemone siuo metu buvo naudingesne butent Gomez'ui. Visa laime, kad tvarkos sergetojas su savimi i darba nesiojosi i Nokia 3310 panasu ir nei kiek neismanu kas reiske lengvai atrakinama mobiluji. Sugaiso vos keleta minuciu, taciau to uzteko, kad is akiu pamestu savo gelbetoja. Pasileido begti kolidoriumi, kuriuo pries tai mate nukulniuojant Lilith, taciau pacios moters niekur nebuvo matyti. Atsidures lauke jis apsidaire. Buvo vidurdienis, aplink surmuliavo zmones, toli buvo girdeti policijos sirena, kuri vargu ar buvo susijusi su jo pabegimu, kuris ivyko taip lengvai, taip sklandziai, kad vargu ar bus uzregistruotas per ateinancias keleta valandu. Priklausomai nuo to kaip ilgai ten like asmenys miegos. O siaube, jis nuosirdziai vylesi, kad jie miegojo. Dar pries tai kai ji butu spejusi apimti dar viena panikos banga, jo ausis pasieke Lilith balsas. Moteris stovejo, alkune pasiremusi i automobilio stoga ir akivaizdziai kreipesi i ji. Buvo keista taip aiskaii girdeti jos balsa per visa ta surmuliuojanti Niujorko triusksma. Nebuvo priprates prie naujuju savo sugebejimu, naujojo AS. -Kas cia po velniu vyksta?-sumurmejo pats sau. Atrode toks sutrikes, pasimetes, kad netruko atkreipti pro sali skubejusiu miestieciu demesio. -Ei, tau viskas gerai?-pro sali ejes vyras stabtelejo bei uzdejes ranka vaikinui ant peties isisteibelejo i krauju sutepta jo veida. -Ne...-neigiamai papurtes galva jis ikvepe plauciuose uzsilikusi ora. Atrode nutoles, apatiskas. Tonio zvilgsnis buvo nukreiotas i laikrascius bei zurnalus pardavinejanti gatves prekeivi. Ant pirmojo New York Times puslapio puikavosi St. Anthonijaus prieplaukos nuotrauka. -Ei!-pasipiktines vyriskis akimis nudelbe is jo ranku laikrasti pastverusi Gomez'a. ''Dvi kraupios zmogzudystes aukos buvo rastos si ryta...'' Tonio akys prispilde asaru. Nebegalejo iskaityti kas butent buvo rasoma apie incidenta. Puslapio apacioje i ji zvelge Marisol ir jo patevis.

-Kas tau nutiko?-kritiskas, siek tiek snobiskas Victorios Lockwood veidas neatrode patenkintas kai jiedu susitiko. Vietiniame bare Tonis buvo spejes istaskyti kone visus is policininko nugvelptus pinigus. Vaikinas aiskiai turejo du pasirinkimus -susisukti i kamuoliuka, apkabinti savo paties kelius ir verkti... verkti kaip sudinai susikloste jo gyvenimas, koks nelaimingas ir vienisas jis paliko, del visko kaltinti save... taciau Tonis turejo tik dvi pavaras - tikra, kuria pazinojo tik Maggie ir dabar jau velnioniai jo tevai ir ta antraja, Anthony 2.0. Sukta, klastina manipuliatoriu, kuris mokedavo nuvyti savo jausmus i antra plana, susitelkti ties uzduotimi. Issikapstyti. Islikti. Ismoko to dar vaikysteje. Jo vietoje atsidures privilegijuotas, sunkumu nemates vaikis tikrai paluztu, bet tik ne Tonis. -Mane pasalino is burio vos tik pasakiau, kad ketinu pasitraukti. Del taves,-jo rudos, gailios akys atrode nepaprastai itikinanciai. -Del musu vaiko,-surauke antakius ir istustino dar viena stikla viskio. Tiesa skiede ji kola, nes tauraus gerimo skonis vimde ji labiau nei ismatu kvapas. -Nebeturejau... nebeturiu kur eiti, i ka kreiptis. Vengiau taves, nes norejau pirma pats atsistoti ant koju, supranti?-ledinis merginos fasadas eme pamazu tirpti. Kad ir kokias tvirtas nuostatas mergina turejo ar manesi cia su savimi atsivezusi, pamazu ir vel klimpo i iskalbingo melagio voratinkli. Viduje jautesi tarsi byretu i sipulius ir tai tik dar labiau sustiprino jo nora isijausti i naujaji vaidmeni. Jo istorija neturejo spragu, nors is apgirtes jis nesipainiojo, buvo nuoseklus. Vienu metu net pats eme tiketi savo skiedalais, tarsi pataloginis melagis persikunijo i personaza, kurio likimas nebuvo toks susiktai sumautas kaip jojo. Nepraejo ne valanda ir jiedu atsidure automobilyje. Victoria pati pasisiule suteikti jam prieglobsti namuose, kurie teisetai priklause jos pateviui, taciau ta fakta mergina nutylejo. Jis ir toliau gere. Kuo toliau, tuo labiau toleruotinas eme rodytis alkoholio skonis, taciau zinodamas kokios zveriskai sunkios jo lauke kone pirmosios rimtos pagirios jis greiciausiai butu savo sprendima pakeites. -Man reikia...-nutilo prisidengdamas lupas isorine plastakos puse. Keleta kartu giliai ikvepe. Nebuvo tikras ar susilaikys neapsivemes. -Man reikia issaiskinti ar Maggei viskas gerai,-buvo pernelyg girtas, kad suvoktu, jog cia pat daro didziule taktine klaida. -Kas ji tokia?-Victoria nepatikliai susirauke. -Mano drauge. Vienintele mano burio beta, kuri nuo manes nenusisuko...-atsisedes ant minksto baldo, kurio siuo metu net nebutu galejes identifikuoti jis atsiduso. -Drauge?... Tik drauge?-Lockwood itarumas isago kone trigubai. Jos intonacija, elgesys akimirksniu tapo saltas it ledas. -TIK drauge. Tarp musu niekada nieko nera buve... tu pavydi?-valiukiskai syptelejo prisitraukdamas mergina arciau. Si klestelejo ant hibrido keliu eva piktai papusdama lupas. -Nezinau... o tureciau? Mes pora?-guztelejo peciais neva atmestinai, tarsi jai tai butu ne motais. -Neturi del ko nerimauti,-syptelejes jis pajuto jos rankas apsivejant savo kakla. Ju lupos susijunge buciniui, kuris Tonio veide issauke skausminga grimasa. Visa laime, kad akis uzmerkusi mergina to nemate. Norejo rekti. Jautesi it parsidavinetu. Nenorejo buti cia, su moterimi, kuriai visiskai nieko nejaute, taciau privalejo. Privalejo galvoti galva, o ne sirdimi, kuri sia akimirka labiau uz viska trosko buti salia Blackwood.

Jis pabudo kitos dienos ryte. Garsus, kaip niekad garsus iPhone fotokameros karsas priverte ji tyliai suaimanuoti. Guledamas veidu i patalus jis siaip ne taip atplese galva, taciau atsimerkti pajege tik viena akimi. -Labas rytas, grazuoliuk,-pakilaus upo mergina sedejo ant lovos krasto ir is pirmo zvilgsnio, iamzino ne tik save, bet ir jo nuoga pasturgali asmenukeje. Pala... kodel jis buvo nuogas? Tikrai butu atsimines jei tarp ju kas butu ivyke ir galejo duoti nukirsti pagiringa savo galva- tai neivyko. -Atrodai prastai... Nepanasu, kad gali pakelti svaigalus,-mergina neatrode suzaveta, veikiau nusivylusi, kone pasislykstejusi vaikino silpnumu. -As vaziuoju apsipirkti. Pakeliui uzsuksiu i centrine ligonine, pasiteirauti kaip tavo drauge. Kokia jos pavarde?-stryktelejusi nuo lovos ji ir jos guvumas buvo simtaprocentinis kontrastas lyginant su paliegusiu Gomez'u. -Blackwood,-sumurmejo ir vel galva nere i puria paklode. Gule istrizas, aukstyn kojom. -Gerai. Ciao. Tikiuosi tu nebebusi toks leisgyvis kai grisiu...-pasigirdo garsus trinkt ir vel privertes vaikina suaimanuoti. Galva tiesiog plyso. Pagulejo taip dar keleta minuciu kol isitikino, kad Lockwood tikrai galutinai apleido ne tik dvaro, bet ir pries ji nusidriekusio kiemo patalpas. Pakilo ant koju ieskodamas bent sau priklausanciu trumpikiu, bet nei jo rubu, nei telefono nebuvo nei zenklo. Isisukes i paklode patrauke kolidoriumi. Instinktyviai praveres vieno is miegamuju duris, isliukino vidun. Praveres komodos stalciu issitrauke sau nepriklausancias trumpikes, kojines ir baltos spalvos maikute, kurioje tiesiog paskendo. Mason'as tikrai nebuvo toks gigantas... Nebuvo tikras kam sie drabuziai priklause, taciau tikrai ne Victorios tevui. Didziulis namas skendejo kraupioje tyloje, o jo zingsniai aidejo. Susirasti virtuves nebuvo sunki uzduotis. Praveres saldytuva jis issitrauke ten buvusi Coca cola buteli. Pustusti. Is po vakar dienos siek tiek nugazavusi. Staiga jo zvilgsni patrauke sintetinio kraujp paketas. Paskubomis padejes tamsiai rudos spalvos, cukrumi prisotinta birzgala atgalios jis kone drebanciomis rankomis stvere krauja. Godziai, bene murkdamas is pasitenkinimo jis eme traukti i save skysti, kuris it medus svelniai padenge jo gomuri suteikdamas neispasakytai dideli malonuma. Uzmerkes akis jis nugara atsireme i saldikli. Neaisku ar tai rytine erekcija, ar siokia tokia susijaudinimo pirma kart normaliai pasimaitinus israiska buvo pirmas dalykas ka vaikinas prisidenge kai pries jo akis is niekur nieko isdygo vakar diena matyta moteris. Jo akys issiplete is isgascio. Tarsi butu pagautas besimasturbuojantis jis paskubomis nurijo burnoje uzsilikusi kraujo gukrsni. -Po velniu... ko tau is manes reikia?-susnypste pykdamas ant saves paties, kad is paziuros glezna grazuole sugebejo ivaryti jam sitiek baimes. -Jei tavo darbdaviui reikia kokios nors informacijos apie Cross'a, siulau jam paciam ji ir susirasti. As su tuo meslo gabalu nebeturiu nieko bendra,-jo persigandes veidas kaip mat igavo inirsio, pagiezos israiska kai kalba pasisuko apie uz jo tevu mirti atsakinga individa. [/b]

by **Vivienne Ridley Collins** Št. 07 22, 2017 1:55 am

Meeting the devil

Tamsos pasaulis tikrai nėra ta vieta, kurioje norėtum praleisti amžinybę. Bene kiekvienas tam kontingentui priklausantis padaras svajoja iš ten ištrūkti. Ir visgi pragaras iš tiesų nėra toks jau tipiškas. Jokių liepsnų, jokio patį Viešpatį kadaise išdavusio Liuciferio, šakių bei smalos katilų. Tai begalinė tamsa, izoliacija bei tuštuma, kurioje realizuojasi visos šlykščiausios, baisiausios bei šiurpiausios mintys bei baimės. Nesuskaičiuojama galybė bekūnių sutvėrimų, kurie net visą amžinybę gali gyventi savo pačių asmeniniuose košmaruose. Ištrūkti iš ten tikrai nėra lengva, bet įmanoma. Priešingu atveju nei Lilith, nei jos panašiavardei demonei iš Las Vegaso tai nebūtų pavykę. Žinoma pastaroji seksualiame lotynų amerikietės kūne buvo tik nekviesta viešnia. Ar galėtumėt patikėti, kad prieš apsėdimą Lili Alvar buvo religinga, gera mergaitė, kuri saugojo savo nekaltybę būsimam vyrui, su kuriuo buvo susižadėjusi?! Apsėdusi Santanico demoniška esybė visų pirmiausia nužudė josios meilę. Vargu ar būtybė tikėjosi išsilaikyti užgrobtame kūne eiles metų, tačiau net ir turėdama tiek mažai ji stengėsi išgauti geriausia ką gali. Ji sušiktai mėgavosi galėdama realizuoti kiekvieną didžiausią originalios kūno savininkės baimę bei pasišlykštėjimą ir tikrai ne veltui Alvar tapo bene žinomiausia ištvirkėlė Nevadoje. Na, jeigu nutiks kažkas neplanuoto, jeigu "indas" išspjaus demoną velniop, tai bent paliks pavidalą purviną bei sulaužytą. Veikiausiai save atgavusi Lili tą pačią dieną savu noru atimtų sau gyvybę ar mažiau drastišku atveju apsigyventų neterminuotam laikui psichūškėje. Lilith savo pavidalu rūpinosi labiau. Kitaip nei bevardė būtybė minėta anksčiau, pragaro valdovė galėjo pasidžiaugti, jog Nadios Petrovos asmenybė jai priklauso visiškai visa. Kūnas negrasino "išspjauti" demoną lauk, bet visgi elgtis su juo turėjo atsargiai. Egzistuoja labai nedaug būtybių pasauliuose, kurios galia galėtų pralenkti tamsos pasaulio vaikus ar tuo labiau juos pažaboti ir kai viskas žmonių pasaulyje yra taip trapu, privalai prislopinti savo šetoniškas ambicijas. Priešingu atveju iš tavo pavidalo liks 50ies raudonų atspalvių košytė ir tu liksi nutrenktas atgalios į karalystę, iš kurios desperatiškai stengeisi ištrūkti. Kiti demonai nebuvo Lilith kažkaip instinktyviai pavaldūs. Tie demonai kadaise net nebuvo demonais. Tikrai nenorėdama amžinybės praleisti viena, pirmoji tamsos būtybė išrado būdą kaip žmonių sielas priversti pasisvečiuoti jos mieluose pūkuotose namučiuose, kurių sienos lankytojus kaip mat imdavo graužti bei keisti. Ir iš tiesų visai nesvarbu: praleidai savo gyvenimą glostydamas katukus ar prievartaudamas mažamečius, tik visiško atsitiktinumo dėka tavo siela pateks į vietą, akivaizdžiausiai primenančią pragarą. Lilith troško ne šiaip sau galios. Ji būrė kariuomenę, su kuria sunaikins ne tik žmonių, bet ir visus kitus pasaulius. O iki tol galima ir šiaip pasvaigti, tiesa? Net ir atgimusi demonė niekados neturėjo progos iš tiesų pasimėgauti savo žmogiškumu. Ji privalėjo užaugti ir subręsti kaip kiekvienas mirtingasis. Ji buvo atskirta nuo savo biologinės motinos, stabili pradžia tarsi buvo užkoduota susinaikinimui. Prisiminimai ir galios tapo pasiekiami Nadiai tikrai ne iš karto. Moteris veik 30 mirtingų metų praleido manydama, kad yra paprastu žmogumi, ji tikrai nuoširdžiai ieškojo savo šaknų bei motinos, nuo kurios liko atskirta kūdikystėje. Lilith žinojo, jog taip bus, ji tikėjosi laikino proto aptemimo. Labai panašų išgyveno ir Horatius Ambrose, kai susiradęs Nadią pavertė ją originalaus burto nemirele. Žinoma tai buvo iš anksto suplanuota pačios demonės. Pasikeitęs kūnas sugrąžino jai tikrąją save, prisiminimus, suvokimą bei ypatingus gebėjimus. Užduotis susirasti Kateriną Petrovą tapo veik neaktuali, tad daugiau nei 500 metų praleido mėgaudamasi savo mirtinga subine. Juk pagaliau galėjo gyventi. IŠ TIKRŲJŲ gyventi. Ji visados apie tai svajojo, to troško. Visgi sentimentai pasivijo. Žmogiškas kūnas turi vienintelį minusą - jis yra žmogiškas. Tos sušiktos emocijos padarė ją prieraišia, įžeidesne nei bet kada iki tol. Nadia susirado savo biologinę motiną, bet tik tam, kad atnaujinusi ryšį nudilgintų Kateriną skaudžia pamoka. Širdo, nekentė jos dėl daugybės dalykų, kurių Pierce netgi neatsiminė. Nesvarbu, kad pagal garbanės suvokimą Lilith kūnas turėjo virsti pelenais. Tyler'io Lockwood'o įkandimas tikrai nepražudė originaliosios. Ji pakilo vos tik karčias ašaras nurijusi Katherine nusisuko, palikdama savo biologinės dukros mirtį praeityje, sau už nugaros. Prispausta nemalonių emocijų Nadia Petrova sava valia apleido savo pavidalą norėdama kiek "apsivalyti" nuo to viso žmogiško mėšlo. Pirmą kartą į tamsos pasaulį grįžo sava valia. Laikas ten neegzistuoja. Kiekviena sekundė toje plotmėje žmogiškais matais gali trukti arba sekundę, arba šimtus, tūkstančius metų. Viskas priklauso nuo to, kokias mintis bei dvasinę būseną su savimi ten atsineši. Visgi praėjo keli metai ir Lilith nusprendė sugrįžti. Ji jautėsi užtektinai stabili, nepaveikiama bei nepalaužiama, idant pagaliau imtųsi savo pagrindinio plano. Net ir laikas išpuolė stebėtinai tinkamas. Seniai laukė kol Katherine ir Sebastiano keliai susikirs, pasėdami jųjų širdyse jausmus. Sunaikinti savo priešus yra kur kas lengviau, kai jie randasi vienoje vietoje. Demonė valdė savo frustraciją bei keršto troškimą užsikraudama bereikalingomis problemomis. Garbanė buvo teisi sakydama, jog Lilith bus kažkur netoliese, arti jos pačios bei Redford'o. Tačiau tai turėjo savo kainą. Cross'as bei tas pats Gomez'as Nadiai visiškai nerūpėjo. Vargu ar ketino padaryti viską tobulai, būti nuostabia asistente pirmuoju tituluojamam vampyrui. Jai kaip tik bus kur kas pravarčiau bei įdomiau pėdas kaip įmanoma labiau sumėtyti. Horatius nepaisant savo pavergtos, niekingos subinės buvo reikalingas Lilith. Jam buvo naudinga išlaikyti jį žmonių pasaulyje nepaliestą. Ypatingai kol Katherine bei Sebastianas nesuprato gebantys su juo susidoroti. Entonis maišė, jis buvo jungtis galinti nuvesti Redford'ą prie Cross'o. Neketino leisti, idant taip atsitiktų.
Nepaisant to, kad Gomez'ui nesimpatizavo visiškai, Lilith kaip pramoginį elementą atrado jį visai tinkamą. Skaitė jį kaip sumautą atverstą knygą ir tikrai liko sužavėta tuo, kiek šūdo šis vaikinukas yra priverstas išgyventi. Bet tame vargu ar yra kas nors labai keisto. Parodykit man asmenį, kuriam visas gyvenimas klostosi it per sviestą. Nes tokio paprasčiausiai nėra. Tas iš esmės demonei ir patiko apie žmones ir jų pasaulį, kuris netgi savotiškai priminė pragarą. Ironiška, bet jie gyveno manydami, jog vat po mirties viskas pasikeis, kad neva pateks į finalinę, niekad nesibaigiančią euforiją. Yeah, right. Sebastiano dvare atsidūrė tikrai ne šiaip sau. Keista iš tikrųjų kiek skirtingų dydžių pėdučių šis statinys sutraukdavo. Jis turėjo iš ties ypatingą energetiką, o požemiuose tam tikroje vietoje reikiamos galios turintis individas galėjo atverti portalą į kitą pasaulį, kadaise priklausiusį fėjoms, bene išnykusioms prieš daugybę metų. Bet nenuostabu, antraip šis statinys tikrai nebūtų taip traukęs Elissos Ambrose. Nadia Petrova nebuvo įvaldžiusi stiliaus tokia provokuojančia maniera, kokia pasižymėjo jos biologinė motina. Stereotipiškai dėvėjo daug tamsių spalvų. Tonio akivaizdoje pasirodė įsispraudusi į aptemptas, juodas odines kelnes bei pilka, sintetinio audinio bliuskute. Atrodė paprasta, kasdieniška, bet tuo pačiu ir elegantiška. Lilith stovėjo atokiau nuo vaikino, sunėrusi rankas prieš krūtinę, pasirėmusi petimi į sieną. Smalsiai stebėjo kompanioną, bene erzinančiai šypsojosi. Žinoma labai akivaizdžiai žvilgtelėjo ir į jo "išsipūtusį" agregatą trumpikėse, kurios jam buvo kiek per didelės. Prieš prabildama vampyrė nusijuokė it pasišaipydama.
- Gal užteks su tomis skubotomis išvadomis? Tikrai neturi teisės stebėtis tuo, ką čia veikiu, nes lygiai to paties galėčiau paklausti ir tavęs,-moters balsas skambėjo gana švelniai, netgi kiek viliojančiai. Priešingai nei areštinėje, dabar būtybė atrodė it koketuojanti,-Viskas ko aš noriu, tai truputėlį pažaisti,-valiukiškai išsireiškusi Nadia praeina į virtuvę. Prisėlino prie Tonio pastebėdama, kaip išsitempia atletiškas jo kūnas. Provokuodama vampyrė uždeda delną ant vaikino krūtinės viršaus. Pažvelgė jam į akis. Pasimėgavo tuo, kaip pašiurpo hibrido oda. Demonė iš ties skleidė ypatingą, šiurpoką energetiką. Nadia nutilo. Ji truputėlį pakreipė galvą nepatraukdama akių nuo priklausančiųjų pašnekovui. Jos skvarbus žvilgsnis reiškė toli gražu ne veido bruožų analizavimą.
- Užjaučiu dėl tėvų,-pradeda šleikščiai suvaidindama užuojautą. Perdėm seksualiai lyžtelėjusi per savo nykštį netrukus pavalo juo krauju nežymiai išteptą Entonio smakrą,-Jei pasakyčiau tau, kad galėtum su ja pasimatyti paskutinį kartą, ką padarytum už tokią galimybę?-suktai nusiteikusi moteris nekėlė pasitikėjimo, tačiau kalbėjo iš ties įtikinamai,-Suprantu, kaip sunku yra neturėti galimybės atsisveikinti su tau brangiu žmogumi. Atsiprašyti, išreikšti jausmus. Ir visa kita,-Nadios veidas vienu momentu atrodė jautrus bei užjaučiantis, bet pati greitai pavargusi nuo perspaustos, nenatūralios vaidybos persimaino,-Žiūrėk...-ji sukužda, o tuomet šalta ranka suima Tonio riešą. Vaikinas užsimerkė. Atrodytų nepasikeitė niekas. Jie liko toje pat virtuvės erdvėje, tačiau rudas akis praplėšęs vyrukas priešais save matė visai nebe Nadią. Prieš jį stovėjo Marisol. Ji buvo visiškai tokia pat, kokią Gomez'as ją atminė: švelni, velniškai graži, motiniška, su tuo meilės kupinu žvilgsniu akyse.
- Toni...-moteris švelniai prabilo šokdama savo sūnui į glėbį,-Atleisk man Toni. Atleisk man už viską,-verksmingas Marisol balsas iššaukė emocingą josios raudą. Šilta, švelnia ranka ji glostė Gomez'o plaukus,-Stengiausi, dariau viską, kad būtum laimingas. Melavau tau dėl tavo paties gerovės. Prašau, pasistenk mane suprasti,-jos balsas trūkčiojo, šiltos, gausios ašaros riedėjo ant vaikino peties. Marisol kiek atšlijo, idant galėtų matyti Entonio veidą. Graudi emocija netrukus jos minoje virsta į visišką šaltį. Paėjusi atatūpsta ponia Gomez sklestelėjo ant virtuvinio stalo, erotiškai išsiskėtė perbėgdama pirštais per savo apnuogintas šlaunis (dėvėjo sijoną).
- Sakyk, mielasis, kada nors turėjai minčių iškrušti savo paties motiną? Gal norėtum? Ji tikrai patraukli moteris...-Marisol užsimerkia, kai pirštais lėtai, gundančiai numainuoja link savo kelnaičių, paliesdama ryškius vaginos kontūrus. Moteris lėtai raivėsi mėgaudamasi savo pačios prisilietimais, iš ties iškreiptu būdu viliodama vaizdu mėgautis savo pačios vaiką.

by Sponsored content

Maggie Blackwood namas

Maggie Blackwood namas

Re: Maggie Blackwood namas

Re: Maggie Blackwood namas

Re: Maggie Blackwood namas

Re: Maggie Blackwood namas

Re: Maggie Blackwood namas

Re: Maggie Blackwood namas

Re: Maggie Blackwood namas

Re: Maggie Blackwood namas

Re: Maggie Blackwood namas

Re: Maggie Blackwood namas

Re: Maggie Blackwood namas

Re: Maggie Blackwood namas

Re: Maggie Blackwood namas

Re: Maggie Blackwood namas