VIETINĖ DEGALINĖ:

Atsitraukimas nuo visos šios dienos dalyvių, bei pasirėmimas į sieną, prie to išdužusio lango, suteikė medžiotojui viską stengėsi iš šalies, pasiduodant ne vien bendrinei situacijos analizei, bet ir tam, kas pastoviai sukosi šio individo mintyse, kuomet vyriškis stengėsi nustumti mintis į šalį. Susitelkimas ties svetimomis problemomis buvo ne vien protingas, bet ir įprastas sprendimas. Iš dalies tai buvo ir silpnavališkumo ir stiprybės parodymas. Silpnavališkumas atsispindėjo tuomet, kai Winchester‘is užuot susitelkdamas ties tuo, kas jo asmeniniame gyvenime buvo aktualiausia, rinkosi kur kas labiau brutalius dalykus, leidžiančius jam atsiskleisti visame savo „gražume“. O stiprybė, na pripažinkime tai, kad pavojingos situacijos retai kada apsieidavo be šio medžioklės amato žinovo. Kuo sunkesnė ir keblesnė buvo situacija, tuo labiau ji intrigavo. Visai tuomet, kai Dean‘as nusprendė ištempti savo, sėkmingai pasprukusio, brolio sėdimą atgal į šį, vis dar kvailai „darbu“ vadinamą gyvenimą. Jei tik prieš gerą dešimtmetį būtu žinojęs kuo gi visa ši istorija, jo asmeninė, pasibaigs, vargu ar būtu atvykęs į Teksasą. Būtu leidęs savo jaunėliui susikurti „svajonių“ gyvenimą su ta velnių privalgiusią Jessica Frost. Tačiau kur tau, gi buvo būtina surasti dingusį tėvą, ir tam tiesiog buvo būtinas analitinis mąstymas, kuriuo galėjo pasigirti Samuel‘is Winchester. Nors kitą vertus, jei ne Dean‘as galimas daiktas kad brolio gyvenimas būtu nutrūkęs kur kas ankščiau, nei kad jam pavyko išgyventi. Tuo metu abu medžiotojai buvo periodiškai „kankinami“ žmonijos atstovų, kurie buvo kur kas labiau šusišikusios asmenybės, nei čia esantys vampyrai. Taip, Deacon‘as Frost vyriškiui kėlė daugiau baimės, nei kad ponas Silas Ambrose, kuris kone aiškiai demonstravo savo kaip pusiau vampyro, pusiau raganiaus, privalumus. Vienaip ar kitaip, mirtingasis asmuo nuoširdžiai gailėjosi savo pasirinkimo, kuris galiausiai buvo įvertintas kaip dar vieno brangaus asmens gyvybę. Bet gi ne viskas buvo taip blogai, visus penkerius metus jis buvo atsidavęs tik vienai moteriai, kuri buvo tobula viskuo ką darė ar sakė. Taip, savo Katie vyras dievino visomis įmanomomis prasmėmis, ir buvo visiškai tikras tuo, kad antros tokios susirasti nebe pavyks. Ji buvo tvirta, o, dar ir kokia tvirta, jei sugebėjo šitiek laiko kautis su įvairiausio plauko nusikaltėliais, bei pakęsti gana sunkų Winchester‘io charakterį. Būtu ją vedęs, tik toks sprendimas būtu jau iki gyvenimo galo. Su minėta moterimi niekuomet nebuvo liūdna, atsižvelgiant į tai, kad ji buvo vėjo nešama asmenybė, kurios kasdienybėję retai kada pasitaikydavo „ai, aš nieko nenoriu, bet tu gali daryti kas tau šaus į galvą, pabūsiu namuose“ frazės. Šalia buvo ir brolis, kuris po laimėto „karo“ prieš nusikaltėlių klaną, galiausiai atrado ramybę ir negana to kad sėkmingai vedė, bet dar ir iš globos namų pasiėmė mergaitę, išdidžiai ją pristatydamas kaip savo dukterį. Viskas buvo tobula, kaip ir tas taip mėgstamas „obuolių pyragas“ kurio niekada nebuvo nei per daug, nei per mažai. Gaila kad toks trumpas atsipalaidavimas galiausiai nulėmė tragišką pabaigą. Savo dievinamos moters nepasiekė laiku ir ji buvo priversta žūti labiausiai protu nesuvokiama, baisia mirtimi, kuomet neįvertindamas savo vairavimo įgūdžių, medžiotojas neatsakingai padarė avariją, atėmusią iš jo gyvenimo prasmę, o iš brolio gyvybę.  
Nuleistas, bei tuo pačiu metu labai mįslingas žvilgsnis buvo ilgą laiką paskendęs kažkur. Ir tik tam tikri žodžiai, kurie atsitiktinai buvo išsakyti garsiau, privertė Winchester‘į „atsibusti“. Nebuvo tikras kas būtent tai pasakė, tačiau toks „prabudimas“ iš minčių pasaulio buvo kaip tik laiku, kad bent iš dalies sureaguoti į tai, kaip ši situacija ėmė palaipsniui slysti iš rankų. Įsismaginęs pirmasis vampyras nors ir čiulbėjo atitinkamai teisingai, bet ar visai neseniai jis pats „prašė“ laikytis ramiai, kad nesuerzinti Ambrose, kad šis iš „principo“ imtu ir nustotu ką nors daręs. O juk ta mirtinga ir tuo pačiu nesenstanti moteris, kaip ir laukė „įjungimo mygtuko“ paspaudimo. Neigimai papurtęs galvą, bet iš to akivaizdžiai nieko negavęs, priverstinai krenkštelėjo. Kaip tik pajausdamas kad visai neatsisakytu užsitraukti cigaretę. Bėda buvo tik tame kad juodos spalvos Impala saugojo viso labo kelis tuščius pakelius, išgerto energetinio gėrimo skardines ir galimas daiktas kur nors besivoliojantį ištirpusio šokolado batonėlį, greičiausiai jau spėjusį ir pasenti. – Man tik įdomu, kai buvo pradėtas tas burbulas, – Galvos mostu nurodydamas miegančią Varias ponią, pakalba visiškai nieko bendrą su situaciją neturintį dalyką, įvertina maždaug kiek laiko ji jau sirpina tą visų taip dažnai minimą berniuką. – Jis ir turėjo gimti vasaros metu? Nes čia kone sukčiavimas, nenorint kad vaikas gimtu po kokios žuvies ar avino ženklu. Nors aišku ir vėžiu nesiūlyčiau gimti, nes bus koks namisėda, nesidomintis aplinkiniu pasauliu. – Eureka! Pavykus atkreipti į save dėmesį, kaip mat neigiamai supurtė galvą, tarytum nebyliai prašydamas neįsijausti bent iki tol, kol bus galima pasiekti pirmą viso šio skirtingų asmenų susidūrimo planą. Kažkaip skeptiškai buvo nusiteikęs atsižvelgiant į tai, kad sandoris turėtu suteikti abipusės šių nemirtingų brolių naudos. Realiausiu variantu laikė tą, kad vos tik daili graikiška deivė atsibus, tai savotiškai paženklins Ambrose mirčiai. Jei ne Sebastian‘ui, kai Dean‘ui tikrai niežėjo rankos nutraukti pašlemėko gyvenimą. Ilgos egzistencijos ir tik visapusiško susišikimo, prie ko tik prisiliestu, nematė šio raganiaus ateity. Už skriaudą, kurią pastarasis padarė Cassidy, atleisti buvo nevalia. Ir... Pala, ar šie du kartais ne apie Qetsiyah Bennett kalba? Vardas gi mažu mažiausiai retas, kad egzistuotu dar vienas asmuo, iš kurio tėvai taip pasityčiotu, duodami tokį vardą. Ant kaktos iššoko nerimo raukšlės, kuomet medžiotojas akivaizdžiai įsitempė. Žvilgsnis nukrypo į atraitotą dešiniosios rankos rankovę, tiksliau apnuogintą dilbį. Pirmas ir paskutinis susidūrimas su asmenimis, palikusiais šį „paženklinimą“ buvo ne vien nemalonus, bet ir velniškai suknistas reikalas. Lyg šiol jaučia tą visą kūną deginantį jausmą, kuomet raganiai nusprendė padirbėti ties jo kūnu, norint sukurti perspektyvią vampyrų naikinimo „mechanizmą“. Akivaizdu, rinkdamiesi jiems labiausiai tinkamą kandidatą, apsiriko. Mat Winchester‘į palenkti į savo pusę, ar priversti daryti ką nors prieš savo norą, yra ganėtinai sunkus dalykas. Ką kalbėti apie įgimtą priešiškumą raganiams. Nors anokia čia naujiena. – Jei abu čia suinteresuoti ta moterimi, apie kurią tauškiat skirtingas nuomones, turiu pasakyti tiek: pritariu kad jai ne visi namuose, ir dar blogiau dabar ji turi naują draugą, kuriam dar labiau susisukusios smegenys. Gal sakau, iš pradžių išsiaiškinkit kokia linkme norit judėti. Kitaip ji abu nutrenks nuo vaizdo, nespėjus net prasižioti. Tik sakau... – Prieš tai išlaikydamas pakankamai rimtą veido išraišką, galiausiai medžiotojas išgavo ganėtinai nekaltai atrodančią išraišką, kuri galiausiai ir suteikė jam progą nutilti. Bent iki tos vietos, kuomet buvo paminėtas „varinis jautis“. Kažkur apie tai buvo girdėjęs, bet dabar sumišusios smegenys paprasčiausiai metė „error“ mygtuką, neleisdamos vizualizuoti girdimos medžiagos. Kaupėsi, tarytum mintyse bandytu susidėlioti visas savo turimas žinias po atitinkamas lentynas. Klausėsi to, kas buvo dėstoma, ir tik pavėluotai, kuomet vampyrai jau nutolo nuo šio įvardinimo, staigiai įkvėpė. – Aaee, bet čia tai kietai būtu? Turiu omeny, neįsižeisk Silas‘ai, bet tas „varinis jautis“ kietas kankinimo būdas. Man, kaip gyvenusiam su istoriku, tai kone tas pats, kas geimeriui gauti visiškai naują, prekyboje dar nerandamą PS4 žaidimą arba dar geriau, ne taip suknistai surežisuota azijietišką porno. – Teigiamai papurtydamas galvą, tarytum būtu pasakęs kažką neįtikėtinai protingo, akivaizdžiai stengėsi atkreipti dėmesį į savo pusę, kas galiausiai suteiktu raganiui akcentuoti ne į jojo brolio žodžius, o būtent į medžiotoją, kuriam vargu ar be buvo ką prarasti šiame gyvenime. Nebent tą tamsiaplaukę, kuri šiuo metu dar desperatiškai stengėsi nuteikti pirmą vampyrą, kad šiam yra pravartu leisti jai pasilikti prie miegančios moters. Nors iš tikro, likvidavus raganių, tam paprasčiausiai prasmės nebuvo. Nes viskas kas galėtu jai sukelti nepatogumą, jei tai įmanoma, tai pro išdaužtą langą įskridusi įkyri musė. Bet turint omeny tai, kad nešdamas Saloniną nepastebėjo kad jos kūnas būtu nusėtas kokiomis nors pragulomis ar paraudimais, galima įtarti kad ir ta pati musė vargu ar sukeltu diskomforto. Nors kartas nuo karto ir nebūtu atsisakęs sukikenti dėl vaizdingai pasakojamų planų pakankinti originalų raganių, stengėsi valdytis vien tam, kad nesudaryti vaizdo, kad kažkur viduje net labai smaginosi būdamas visą ko dalimi. – Gerai, abu manau išsiaiškinote kad vienas prieš kitą turite ne vieną priežastį sumauti reikalus. Bet kad ir kaip nenoriu būti tuo, taip vadinamu „proto balsu“, kuris pasakytu nuleisti garą. Abiems yra reikalinga viena ir tą patį moteris, tai gal pagaliau nurykite tulžį kuriam laikui, padarykite ko reikia ir galiausiai pūskit į skirtingas pasaulio puses? Susitaikyti nesiūlau, būtu tas pats kas visą likusį gyvenimą graužti morkas su žieve. O jei neišgalit viso to reikalo padaryti dėl savęs, tai pamaloninkit mano, mirtingojo akis, kuriam vis dar ši moteris sukelia tokius pojūčius, kaip vaikui pirmą kartą matyta krintanti žvaigždė. – Omeny turėdamas tai, kad su mielu noru pamatytu kaip gi atrodo gyva, vaikštanti ir kalbanti būtybė, kuri buvo užmigdyta tokiam laiko tarpui, kaip ponia Varias. Gi antro tokio varianto vargu ar kada bus įmanoma pamatyti. Trūktelėdamas pečiais, palaukė kol Cassidy visgi priims į jos pusę ištiestą nedidelį indą su pirmo vampyro krauju. Buvo nesunku numanyti kad tai sulauks kažkokio negatyvaus dirstelėjimo iš Redford‘o pusės. Bet bala nematė, Winchester‘is buvo daugiau nei tikras tuo, kad šie du medžiotojai čia nepasiliks tiek, kad ponas Ambrose sugalvos pakenkti tamsiaplaukei, kas savaime padarytu ją nei gyvą nei mirusią. Ketindamas kaip galima greičiau išgabenti sau artimą asmenį iš šios vietos, privengė bet kokios netinkamos minties kad gali įvykti eismo įvykis, ar tai lėktuvas nenusileis kaip planuota, ir tai visgi aktyvins tai, kad moters kūne vis dar randasi vampyriškas DNR. Lėtai pakeldamas akis, su dideliu bet tyliu pasimėgavimu stebėjo kaip į Ambrose kūną yra susmeigiamas jam priklausantis senovinis durklas. Veide pasirodė dantų nešiepianti šypsena, o šiek tiek pražiota burna savaime išleido menką komentarą, – Šachas ir matas. Ir visai nesvarbu kad aš nežaidžiu to protingų žmonių žaidimo. – Nekeldamas akių, bet akivaizdžiai sutelkdamas savo dėmesį į tai, kas buvo pasakyta apie vaistus nuo migrenos, pritariamai linkteli galva. – Tą patį sakė ir apie tai kad nėra vaistų visapusiškai pašalinančių vėžį. Jų ir nebuvo, kol ponas kuris privengia kamerų, tikriausiai dėl to kad niekuomet nesensta, ėmė ir sukūrė. Nors šitas tavo skystaliukas vis dar kelia man prieštaringus jutimus. Bet, turėsi peno pagalvoti kas gi galėtu numalšinti migrenos skausmus. Sakykim, kad tuomet ne vien atsilygintum man už, na žinai, tai kad radau tavo žmoną, paskui dar tą durklą kurio pagalba pasakai „labos nakties“ savo išsigimusiam broliui ir tai kad turi galimybę bendrauti su labai afigienu žmogumi, medžiotoju. – Platėjanti veide šypsena galiausiai leido suprasti kad dėstė savo kalbą lauždamas iš piršto, vargu ar pasakydamas kažką daugiau ar mažiau rimto.
Kalba kuri pirmiausia buvo paremta tuo, kas lietė trys vyriškosios lyties atstovus, ganėtinai greitai buvo sutelkta į tai, kad pirmasis vampyras dar kartą pareiškė norą pasilikti su broliu ir miegančia žmona, be pašalinių veidų. Argent šeimos atstovė buvo nesunkiai įtikinta tuo, kad slaugos paslaugos nebuvo reikalingos, o Winchester‘is gavo ne itin maloniai nuskambėjusį pasiūlymą išdulkinti savo kolegę. Bet ką velniai griebtu dar buvo galima pagalvoti po jo rūpestingumo kupino bučinio, kuriuo apdovanojo tamsiaplaukę? Vis tik šis pasiūlymas gana greitai nuleido ant žemės, primindamas apie tai kad ligoninės palatoje jojo laukė žmona. Veido išraiška apniūko, kuomet Dean‘as kaltai nuleido akis. Visa laimė kad vampyras prieštaravo pats sau, kas suteikė medžiotojui galimybę „išsivartyti“ iš nelabai malonios padėties, apie kurią taipogi buvo prabilęs ir raganius. Beje, kaip gi buvo sunku sulaikyti save nuo noro suvaryti kumštį tam padarui į snukį, kuomet šis panoro išreikšti apgailestavimą. Ką? Eina jis velniop su savo atsiprašymais ir apgailestavimais. Gudročius čia atsirado. Iš pradžių padaro velniai žino ką, o paskui kas, tėvą vaidinti pradeda? Winchester‘is greičiau virdulį ir mikrobangų krosnelę jam per išangę sukištu, nei kad paklausytu kokių nors patarimų. Asilas.
Susipurtydamas vien nuo tokios minties, mirtingasis vyriškis, kaip mat nukreipė savo žalsvas akis į vienintelę čia „gyva“ moterį, kuri nuskambėjo kaip proto balsas, kuomet išsakė savo kategorišką sprendimą pradėti kelionę. Ji susitaikė su savo problemomis, o vat šios dailiosios lyties atstovės vaikystės draugas, buvo kur kas labiau užsispyręs šiuo klausimu. Neketino dar susidurti su savo asmeninėmis problemomis, bent iki tos akimirkos, kol nežinojo kaip su savo paties gyvenimu turėtu elgtis toliau. – Ji užims tokią poziciją, iš karto po to, kuomet išeisime iš šios vietos. Ir ne bičiuli, tavo spėjimai ir bandymai įvaryti mus du į miegamąjį yra perdėm toli nuo tiesos. Sakykime, kad viskas yra kur kas labiau sumauta, nei kad atrodo iš pirmo žvilgsnio. – Niekada nebuvo tuo asmeniu, kuris pasirinkęs pastovią partnerę imtu ir šiai nežinant miegotu su kita, vargu ar dabar ketino pasielgti priešingai. Gerbė savo pasirinkimą, todėl vargu ar norėtu sukelti išdavystės skausmą moteriai, kuri ir taip per jo užpakalį yra nukentėjusi labiau, nei to reikėtu. Elena buvo ir yra šventa, todėl jos buvimas medžiotojo gyvenime nors ir teikė ramybę ir vidinį apsipatenkinimą, tuo pačiu metu iš jos pačios siurbė gyvybę. Sprendimas buvo beveik priimtas, kuomet Winchester‘is galiausiai paspaudė dešinę, pavymui pasakydamas, – Jau sakiau kad pasiliktum jį tol, kol jis tau bus labiau reikalingas nei man. Nes žinai, vos durklas atsidurs mano rankose, jis kaip mat susmigs į to paršelio širdį, kuomet jo kūnas bus sukištas į vandenį praleidžiantį seifuką ir pamestas kažkur ramiojo vandenyno vidury. Kadangi tai viena iš mano fantazijų, kurias degu noru įgyvendinti, kol tas paršelis tau reikalingas, pasirūpink kad durklas nepatektu į mano rankas. Ypatingai jei būsiu neblaivus, nes tada dar visu tuo reikalu dar ir pasimėgausiu. – Užtikrintai palinguodamas galva, galiausiai galutinai atsisveikindamas, patraukė paskui pro duris išėjusią tamsiaplauke. Sekdamas paskui, tarytum būtu kokia prie dailaus užpakalio prilipusi daili uodega, sustojo tik tuomet, kai moteris akivaizdžiai be didelio malonumo buvo priversta išgerti tą, nemaldomai nemalonaus skonio kraują. Įsivaizdavo koks tai jausmas, tiksliau pats kuo puikiausiai atsiminė savo pirmą patirtį su šiuo reikalu. Bet kaip be pasukus, tai buvo vienintelis būdas, kaip priversti ją jaustis kur kas geriau, nei kad prieš tai. Todėl, šis veiksmų planas buvo daugiau nei pateisinamas. Tas suvaidintai liepiamas tonas privertė prunkštelėti, ir tam tikru metu net nusukti akis. – Tu tikriausiai juokauji? Jei gerai žinai kas per padaras esu, tuomet man nereikės tau kartoti kad aš pasirenku tai, kas man tą akimirka atrodo svarbiau. Kuo tavo manymu aš galėčiau padėti žmonai, sėdėdamas ant kėdės prie jos lovos? Aš netikiu žmonių „rožiniais“ spėjimais kad toks nekaltas artumas pagydo bet kokius sužeidimus. Čia aš bent galiu būti naudingas, ar tai tau, ar tai tam vampyrui, kurio namuose užstrigom. – Užversdamas akis, bei tuo pačiu labai vangiai atsakydamas, kone suburbuliavo, – Užsispyrusi kokia. Gerai, važiuojam iki tos tavo degalinės. – Keista tiesa? Juk taksi buvo galima išsikviesti ir iš čia. Veide pasirodė blanki šypsena, kuomet Winchester‘is galiausiai užsėdo prie savo transporto priemonės vairo. Užvestas variklio burzgimas užpildė klausos organus, kuomet transporto priemonė galiausiai trūktelėjo iš vietos. Kelionė iki degalinės nebuvo labai ilga ar tuo labiau varginanti. Priešingai, paleista mėgstamos muzikos kasetė, suteikė šiokio tokio atsipalaidavimo jausmo, kuomet daugiau nei pusę valandos trūkusi kelionė mašina, galiausiai buvo baigta. Cassidy patraukė parduotuvės link, kuomet pats medžiotojas pasiruošė dar kartą pamaitinti transporto priemonę, degalais užpildant visą baką. To nereikėjo tam, kad nusigauti iki artimiausio JFK oro uosto, tačiau puoselėjama transporto priemonė buvo verta daugiau nei pusės bako varomojo skysčio. Netrūkus po to, kuomet patikrino padangų slėgį, pamaitino automobilio variklį, supylė langų valymo skystį ir netgi pakeitė tepalus, patraukė parduotuvės link. Tikriausiai visą ko esmė buvo sėkmė, atsižvelgiant į tai kad eilėje atsidūrė pirmas. Paduodamas savo banko kortelę, iš karto pasisakė kad už kasos dirbantis asmuo paskaičiuotu ir visus tuos pirkinius, kuriuos pasirinko Argent. Pasisukdamas veidu į tamsiaplaukę, pasidabino plačia, tačiau dantų nešiepiančia šypsena: – Aš pakeičiau savo nuomonę. Vyksiu kartu su tavimi, nes vis dar turiu visą bagažą klausimų, į kuriuos norėčiau gauti atsakymus. Neuždaviau jų vampyro namuose, nes tiesiai šviesiai nemanau kad tai jo sušiktas reikalas. Be to, tikriausiai nebus staigmena kad tavo tėvas man taip pat buvo svarbus asmuo, todėl negaliu būti tuo asilu, kuris... – Pavartydamas akimis, vyras buvo priverstas nutilti, tas įgytas imunitetas apsimesti kad „viskas yra gerai“, vargu ar buvo taikytinas ką tik tėvą praradusiai moteriai. Tad geriausia buvo pasilaikyti savo nuomonę tik sau pačiam. Vėl pasukdamas akis į prekystalį, įsistebėjo į visus tuos kelioninius maisto produktus. – Tikiu kad esi išalkusi, nes tavo pusryčiais buvo tik ta neskani kava, o dabar jau laikas eina link vakaro. Tad verčiau rinkis pati, mat kitaip, žinai mane. Išrinksiu tau tai, ką būsi kone priversta sušlamšti. Jo jo, ką tu sau manei? Kad imsiu ir perleisiu tave kokiam nors ištvirkusiam taksistui, kuris šiandiena nesusirado perkamos moters? – Neigiamai papurtęs galvą, kaip mat praleido tamsiaplaukę, kad ši galėtu pasirinkti ką valgys, bei pademonstruotu pardavėjui savo pasirinkimą. Kuomet pats patraukė prie pirmiausia šaldytuvo su energetiniais, o vėliau prie kavos aparatų, kur palaipsniui pripildė du vienkartinius puodelius kava.

– Tik nereikia kelti scenos. – Tardamas šiuos žodžius vyriškis net nenumanė kad vos vienas sudėtinis sakinys bus pakankamai pranašiškas, tuo metu dar nespėjusiai prasižiuoti tamsiaplaukei. Truputis mažiau, nei tas faktas kad Winchester‘is visiškai negebėjo suvirškinti raganas (vienintelė Bonnie Bennett buvo tapusi išimtimi, nes galima įsivaizduoti kad nėra ne vieno asmens, kuris sugebėtu kaip nors priešiškai reaguoti į tą visiškai pūkuotą ir mielą asmenybę, kokia yra Bon Bon), nemėgo moterų taip dažnai keliamas scenas. Tai savaime pradeda spausti smilkinius, mina tampa neįskaitomai kvaila, lyg sirgtu kokia nors genetiškai plintančia liga, neleidžiančia kaip nors aiškiau reguliuoti raumenys atsakingus už mimikas. Ką jau kalbėti apie tai, jei viskas tas „scenos“ veiksmas vyksta prie kitų žmonių. Pavyzdiui ar nebūtu kur kas labiau efektinga kalbėti ramiai ir kai to nemato pašaliniai snukiai? Kadangi prieš moterį šiaip ar taip nelabai gali ką padaryti / pasakyti, tai prie kitų akių turi it specialiai stovėti prisisėmus nesamo vandens į burną. Nes kitaip gali nepelnytai gauti į zabtus, už tai kad tavo „sutrikusi“ nervinė sistema paprasčiausiai nebe atlaikė apkrovos ir išleido kokį riebesnį garso signalą. Joo... Pats gerai smogtelėtu kokiam subingalviui, leidžiančiam sau per daug. Visiškai nesvarbu net tai, kad suprastu kad šiaip sau, be priežasties vargu ar tai buvo iššaukta. Ir štai prašau, vos tik prasižiodama, Cassidy visiškai nepasikūklina garsiai išdėstyti savo nuomonę apie tai, ką jis neva daro neteisingai. Ar ji nežino kad kolega medžiotojas yra labiau užsispyręs nei ožys sukryžmintas su asilu? Vadinasi, jei nusprendė nepajudėti link reikiamos ligoninės, vadinasi tam buvo rimta priežastis. O jei net ne rimta, vadinasi jis nuoširdžiai nenorėjo veidmainiauti pasirodydamas ten, kur iš jo naudos bus lygiai tiek pat, kiek iš išbaigtos energetinio gėrimo skardinės. – Prašau, tu visgi sugalvojai sukelti sceną. Juk sakiau kad nereikia taip daryti... – Nepriklausomai nuo to, kad veido išraiška atrodė gana rūškana, pati balso intonacija greičiau turėjo labiau komiškas natas, nei kad negatyvias. Stovėdamas netoli nuo kavos aparato, bei maigydamas reikiamus mygtukus, puikiai girdėjo tai ką kažkur tolėliau dėstė tamsiaplaukė mergina, tačiau įmantriai sugebėjo visus tuos paliepimus praleisti pro ausis. Paprasčiausiai todėl, kad neketino diskutuoti apie savo asmeninį gyvenimą ar prie jo pridedamus pasirinkimus, kuriais ne kiek neabejojo. Galu gale, koks gi skirtumas turėtu būti, ar jis pasiduos dar vienai kelionei ar nuspręs pusę paros prasėdėti ligoninės priimamajame, kažkur ant nepatogiai kieto suolo? Visiškai jokio. Rinkosi tai, kad medžiotojo manymu buvo kur kas labiau reikšminga ir naudinga, todėl nieko nuostabaus nenutiko, kuomet jo užpakalis vėl atsidūrė greta seksualios personos, su kuria su didžiausiu malonumu darytu visus tuos nešvankius dalykėlius, jei ne tos užknisančios moralės normos. Būtent, būdamas vedęs negalėjo leisti savo daikčiukui išlysti iš kelnių, nebent tai reikalautu gamtiniai reikalai, kurių sulaikyti paprasčiausiai buvo neįmanoma. Winchester‘is puikiai suvokė tai, kad erzino savo seną draugę tuo, kad akivaizdžiai nesiklausė pasiūlymų atsitraukti ir eiti užsiimti savo reikalais, o ne trintis kažkur netoliese. Todėl, vos tik nuskambėjo klausimas apie tai ar jis girdi tai ką sako, įnirtingai teigiamai papurtė galvą. Bet kažkur į šoną „iškeliavęs“ žvilgsnis leido vyriškai ryškiame veide pasirodyti į šoną pakrypusiai šypsenai. Nors klausimas ir buvo visiškai retorinis, negi galėjo sau leisti prabangą nepatraukti šios dailiosios lyties atstovės per dantį? – Taip, žinoma. Girdžiu kiekvieną savo ištariamą raidę, gali tai įsivaizduoti? Bet ar girdžiu tai ką sakai tu, čia jau visiškai kitas reikalas. – Šypsena akimirksniu tapo plati, kuomet vyras specialiai susidūrė su tamsiaplaukės žvilgsniu, o tai kad ji nervinosi buvo kur kas maloniau stebėti. Kas galėjo pagalvoti kad tokios emocijos paprasčiausiai darė ją dar labiau patrauklią. Nors iš tikro, galima sakyti kad tobulumui ribų nėra, bet suirzusi ji būtent taip ir atrodė. Žvilgsniu kone glamonėdamas visą jos kūną, pradedant nuo galvos ir visų ten esančių priedų, baigiant keliavimu link apačios. Nesikuklino demonstruoti savo susidomėjimo jos fiziologiniais privalumais, todėl kuomet net labai teatrališkai nuslydo nuo galvos iki kojų pirštų galiukų, taip pat lėtai ir pastebimai pakilo, kaip mat pratęsdamas kalbą. – Tiksliau, aš girdžiu tai ką sakai, nes tavo lūpos juda ir tai iššaukia kažkokius klausai malonius garsus, kuriuos kaip tyčia dar ir suprantu. BET, aš retai kada girdžiu tai, kas prieštarauja mano nuomonei, todėl verčiau nesistenk pakeisti mano nuomonės. Nes galiu sutaupyti tau laiką ir iš karto pasakyti kad ne velnio nepeši. Aš vykstu kartu su tavimi. Pirmą, todėl kad man kur kas maloniau leisti laiką su tavimi, nei kad trinti užpakalį į tas nepatogius ligoninių medinius suolus. Sakiau kad mano fantastiška esybė yra nepageidaujama ligoninėje? Nes kaip tyčia mano ex yra ligoninės daktaro žmona, o tas ligoninės daktaras yra mano žmonos brolis. Komplikuota, verta oskaro muilo opera, bet vis tiek labai komplikuota. Antrą, tavo tėvas man buvo brangus asmuo, kad ir kaip tau sunku tuo patikėti, ir mano paskutinis susitikimas su juo nebuvo labai jau įsimintinai geras. Trečią, rau manęs reikia. Bandai čia visai būdais mane atstumti ir pasprukti, bet velniai griebtu. Aš matau kai esu žmogui reikalingas, dabar tik tu esi tas žmogus. – Sutauškėdamas labai daug, buvo kone priverstas atsikvėpti, kad pavyktu pagaliau bent kuriai akimirkai susičiaupti. Pastebėjo akimirką, kuomet iš jo kišenės buvo ištrauktas mobilus telefonas, bet niekaip nepajuto kad vietoje jo atsidūrė nemagnetintas pirkinys, kurį Cassidy taip „nedraugiškai“ ten mestelėjo. Tuo pačiu metu kone išdėstyta dalys apie santuokos vertybes bent kelioms akimirkoms privertė Dean‘ą pasijausti nemaloniai. Žinoma kad jis elgėsi neteisingai, ir galima prisiekti pačiu viešpačiu su tais likusiais viešpačiukais, kad jis save keikė ir labai stipriai dėl to, kad leido savo senoms manieroms sugrįžti atgal. Visada pastebėdavo gražias moterys, net tuomet kai buvo vedęs. Bėda buvo tame, kad per savo gyvenimą buvo su daug moterų, tačiau tik viena privertė jį išmokti nepastebėti nieko, apart ją vieną. Dievino tą šviesiaplaukę visomis įmanomomis prasmėmis, ir velniai griebtu, jei ne jos mirtis, tuomet jau būtu seniai tapęs pavyzdingu kelių vaikų tėvu, mestu medžioklę ir pradėtu uždarbiauti taisant nepataisomas transporto priemones. Jam tikrai rankos augo iš tinkamos vietos, todėl vargu ar buvo kokia užduotis, su kuria nesugebėtu susitvarkyti. Nu gerai, gerai. Su kompiuteriais ir tiksliaisiais ir dar humanitariniais mokslais nedraugavo. Koks išmandrus mp3 grotuvas iš jo rankų nukeliautu tiesiai į šiukšlių kibirą, nes maždaug jis iškreipia normalų garsą, tokį koks nedirgina klausos organu, bei suteikia beribį malonumą.
– Padarei esminę paklaidą, bandydama greičiau save, o ne mane patikinti, kad tai kas akivaizdžiai vyksta tarp mūsų, Cass. Visas šis reikalas, turėjo įvykti kur kas ankščiau, nei kad dabar. Tačiau, jei tu rimtai nori kad aš apsimesčiau, kad man nepatinki, tavo valia. Tik paskui neverkšliank, kad aš nuo tavęs pabėgau, kai varai turbo vėžio režimu. – Dviprasmiškai sugrodamas antakiais, bei mostelėdamas laisva ranka, su mintimi „ai, elkis kaip nori“, pasisuko į už kasos aparato stovintį asmenį. Suvesdamas savo banko kortelės pin kodą, susimokėjo už viską, kas buvo pasirinkta netolimai kelionei. Susikraudamas visus prie savęs turėtus pirkinius į galima sakyti kad vienkartinį maišą, kuris įplyšta nuo bet kokio „aštresnio“ kartono kampo, kaip mat pasijudino durų link, kur tik pasiekdamas staktą, buvo priverstas sustoti iš šonu pradėjusių mirgėti magnetinių „mirgalkių“ ir to įkyriai nemalonaus pypsėjimo. Tą akimirką iš tikro susvaigo, norėdamas kad pirmas vampyras kuo greičiau baigtu seilėtis su savo be proto karšta moterimi ir sėstu prie dilemos pavadinimu „veiksminga tabletė nuo migrenos“. Siaubas, koks gi nemalonus yra šios iš niekur atsirandančios ir niekad nepraeinančios ligos skausmas. Būtu mažas vaikas, ne juokais aptaškytu savo skrandžio turiniu visus kampus, vos tik priepuolis sugalvotu apie save priminti. Bet dabar juk buvo jau visas „kietas“ vyras. Žengdamas žingsnį atgal, su kaip galima nekaltesnę veido mina atsisuka į rūsčiai nusiteikusį pardavėją. Brolis šiuo metu su savo „puppy eyes“ lengvai išsisuktu nuo atsakomybės. Bet kadangi ant Dean‘o kaktos tikriausiai buvo parašyta „jis problematiškas vaikas, kuris vairuoja chuliganiškai atrodančią Impalą ir dar specialiai posūkių nerodo, nes maždaug yra dėjęs ant visų ir visko“. – Aee. Tikriausiai jei pasakysiu kad ten buvo mano buvusi žmona, su kuria niekaip nepasidalinam turto, ir ji stengiasi visomis įmanomomis prasmėmis sugriauti man gyvenimą, kad teisme atrodyčiau kaip visiškas pašlemėkas, neįtikinsiu? – Kokia gi laimė buvo, kad senstelėjęs vyrukas prieš kelis metus taip pat išsiskyrė, sunkiai išsikovodamas teises į šią degalinę, kurią jo buvusi ketino pasisavinti sau tik tam, kad paliktu jį pliką ir basą. Persimetę keliais nereikšmingais sakiniais, vyrukai paspaudė vienas kitam dešinę, Winchester‘is dar paliko „arbatpinigių“ už sukeltus nepatogumus, kuomet galiausiai apleido parduotuvę, sustodamas priešais Cassidy. Veido išraiška nebe buvo tokia draugiška, kuomet jis lėtai neigiamai papurtė galvą. – Ir ką tu ketinai padaryti? Paskambinti gal kokiam supermenui, kad nusileistu iš padangių ir išgabentu į gražesnę vietą, kol mane tampys tas vyrukas iš degalinės? – Neigiamai supurtydamas galvą net nesusireikšmino, dėl to kad mergina iš karto pradėjo atakuoti jai rūpimais klausimais, vien todėl kad po pastarų kelių dienų įvykių, buvo nesunkiai suerzinamas. Nors ir visai visai trumpam laikui. Nepajudėdamas iš vietos, galiausiai iš savęs išlaužė labai jau idiotiškai atrodančią marmūzę, tuo pačiu metu ištiesdamas savo ranką į merginos pusę. Ilgai netrūko, kuomet pasičiupo sau priklausantį telefoną, pasisakydamas, – Aš gi sumautas Batmanas, tai geriau rinkis mane. – Matydamas kad moteris visiškai nenusiteikusi juokauti, kaip mat nuleidžia antakius, o vėliau ir ištiestą ranką. – Ooo, Bennett ragana. – Tik dabar te sugebėjo pastebėti tą nesusipratimą kad palaikė ryšius su moterimi, kuri buvo savo pasą ir gimimo liudijimą pasidabinusi šia pavarde, kuri taip trukdė Cassidy gyvenimą. Kone įvarytas į kampą, laisva ranka perbraukė sau per plaukus, sustodamas kažkur ties pakaušiu. Jei ne tai kad Bonnie galimas daiktas kad priklausė tai pusei, apie kurią vos keliais žodžiais buvo užsiminusi medžiotoja, to labai sureikšminti ir nederėtu. – Ji nėra mano draugė, meilužė ar dar kas nors, apie ką jau spėjai pafantazuoti. Ji Elenos vaikystės draugė, su kuria turiu malonumo nesipykti. Tai yra vienintelė ragana, kurią išmokau toleruoti. Nagi, nereikia taip pykauti, Bon Bon ir musės nuskriausti nesugebėtu. Hm, tai, ee... Kaip dėl tų bilietų, išnaršiusi mano asmenines žinutes sugebėjai rasti tai ko reikia?

Atsidurdamas priešais juodos spalvos, 1967-tų metų „Chevrolet Impala“, kurios numeriai vis dar nebuvo pakeitę viršutinio užrašo „Kansas KAZ 2Y5“, automobilio, nesistengė prasitarti pirmas, tokiu būdu suteikdamas tamsiaplaukei moteriai galimybę pasisakyti. Grasinimas kad ji neva gali pradėti žaisti tomis pačiomis žaidimo taisyklėmis suteikė galimybė jo šiek tiek rūškaname veide sujudėti raumenims, atsakingiems už apatinės veido dalies mimikas. Iš pažiūros atrodė kad šyptelėjo, tačiau vietoje to, kad ką nors išmintingo pasakyti, viso labo įteikė popierinį paketą su produktais moteriai, kuri aiškiai apgaulingai atrodė silpna. Iš tikro jei pasižiūrėtum į šią deivę iš šalies, prieš tai nuimdamas tą kelias didžiais per didelę AC/DC maikutę, užmovus ar tai suknę ar tai kažką labiau aptempto, pasakytum kad ji yra iš to tipo moterų, kurios valandų valandas praleidžia prie „YouTube“ kanalo, bandydamos prakalti makiažo triukus, baiminasi net mažiausių voriukų pasitaikančių tualete, avi aukštakulnius, tuo pačiu metu apsimesdamos kad tai yra labai patogu ir tikrai nėra skirta vyrų dėmesiui patraukti į tas dailiai atrodančias kojas. Ak taip, ji dar priminė tokią, kuri sunkiai nulaikytu virtuvinį plaktuką, ką kalbėti apie ginklą, kuris keliamos masės turi kur kas daugiau. Būtent visas šis apgaulingas rūkas priklausė šiai tamsiaplaukei, bet kaip gi velnioniškai buvo gera žinoti kad ji nėra standartinė tuščiagalvė lėlė, kurią panaudoti galima tik vienam ir vieninteliam tikslui. Ką kalbėti apie tai, kad tamsiaplaukė buvo visai ne niekam tikusi vairuotoja, kuri „leistu sau“ įsėsti tik į naujutėlį „BMW“ markės automobilį, su mintimi „pūsk iš čia, jei nesugebi tokio įpirkti“. Haha, įdomu ar moterys bent nutuokia (be google pagalbos) kiek gi traukia vertės puikiai prižiūrėta Impala? Jei kada tektu parduoti savo mylimą „mažytę“ nesunkiai sugebėtu įsigyti pirmo vampyro namų analogą, o tada jau reikėtu pradėti sukti galvą apie neblogą darbą, kuris padėtu šiam išlaikyti tą objektą. Kitą vertus, Winchester‘is dar nebuvo susitupėjęs (nesvarbu kad jam ant nosies yra 40 metų, ir tai yra taip sakant pats „gazas“ pradėti ieškotis stabilumo) kad apsiimtu panašaus pobūdžio veikla. Juo labiau keliauti iš vienos vietos į kitą, apsiimant neįgyvendinamomis užduotimis, buvo kur kas smagiau, nei kiurksoti namuose prieš televizoriaus ekraną, kurio visas tikslas yra arba suvilioti niekam tikusių prakių reklamomis, pademonstruoti sekso pigumą ir bukinti. Taip taip, bukinti.
Įsėsdamas į transporto priemonės vidų, medžiotojas kaip mat užsivedė variklį, trūktelėdamas iš vietos. Galima pasakyti kad labai norėdamas, galėtu vairuoti su viena pramerkta akimi, mat tai darė nuo neatmenamų laikų. Išskyrus pirmą ir paskutinę avariją, kurią buvo patyręs, jo vairavimas buvo nepriekaištingas. Ir velniai griebtu, kaip gi buvo pasiilgęs to, kad ant gretutinės sėdynės sėdėtu kas nors, kas jei ne miegotu, tai be leidimo sukinėtu radiją arba čiauškėtu, blaškant dėmesį. Prašymas supažindinti su Bonnie Bennett šiuo metu buvo neįgyvendinamas, ne todėl kad jis desperatiškai stengėsi atmesti visas įmanomas galimybes nusigauti iki ligoninės, bet todėl kad pasirodydamas prieš tą moterį dabar pat, su šia žavingai užsispyrusią moterimi, iššauktu tik dar daugiau problemų. Ir pripažinkite, jų yra ir taip per akis. – Neįmanoma, bent dabar. Pabandysiu susisiekti su Bon Bon ryte, tačiau tu turi pažadėti kad būsi paklusni mergaitė ir nepradėsi jai draskyti akių, nes nemanau kad tuomet ta miela persona liks sužavėta pirmo įspūdžio apie tave. Ne visi turi tokį beribį kantrybės bagažą, kaip kad aš. Tuo labiau jai ne ką lengvesnis laikotarpis, nei tau. – Susičiaupė. Ne todėl kad būtu pritrūkęs komentarų, paprasčiausiai todėl kad analitinis protas nusprendė suveikti viena linkme, ir ji buvo susieta su pirmu vampyru. Dievaži, jokių garbanotų minčių! Svarstė kada sugebės rasti progą prisėsti prie senovinių metraščių, kuriuos taip kruopščiai taupė jo jaunesnis brolis, tikėdamasis kad sugebės ten rasti ką nors daugiau, nei kad įsivaizduoja dabar. Sandoris su „pūkais apsilipdžiusiu velniu“ turėjo būti pradėtas įgyvendinti, mat Winchester‘is į gaunamas užduotis žiūrėjo labai rimtai. O ir pačiam, pripažinkite labai knietėjo sužinoti kas būtent sugebėtu pažeisti nemirtingus ir pirmuosius vampyrus, kurie egzistavo dar prieš Kristų. O kadangi bandymams buvo gavęs „triušį“, t.y. Silas Ambrose, tai tik dar labiau palengvino ir pamalonino visus turėtus ateities planus. Protarpiais atsipeikėdamas iš savo apsvarstymų, prie vairo įsitaisęs asmuo, dirstelėdavo į greta buvusią tamsiaplaukę, kuri aiškiai netinkamai vartojo alkoholį. Kas iš viso pradeda gerti ant tuščio skrandžio? Juk apsivems ankščiau, nei supras kad įvyko „oops“. Susikaupti į kelią buvo ganėtinai sunku, tuo labiau kad jis net neįsivaizdavo kur link važiavo. – Aš nuoširdžiai nesuprantu, ar tu esi tiesiog užsispyrusi ožka ir nenori priimti mano pagalbos ar paprasčiausiai baiminiesi kad su manimi dar teks praleisti kelias dienas, savaites... Iki to, kol susitvarkysime su raganomis kurios tavęs neapleidžia ramybėje? Bus daug paprasčiau, jei pagaliau be išsisukinėjimų priimsi tai, nes nenorėčiau atrodyti kaip paskutinis „lachara“ sekant paskui tavo užpakalį, tau to neįtariant. – Sugrodamas savais antakiais, Dean‘as pagaliau nusprendė pasukti vairą link dešinės, sustabdant transporto priemonę prie patraukliausiai atrodžiusio kelkraščio. Įjungtos „avarinės“ šviesos, pagaliau suteikė vyrui progą pasisukti į josios pusę, su lyg akimirka, kuomet ištiesdamas ranką, ketino pasiimti savo didelį ir riebų sumuštinį. Net tuomet kai vampyrai gali pravaikščioti visą savo egzistavimą neturėdami ne kąsnio burnoje, po visos dienos nevalgymo, Winchester‘io skrandis ėmė skleisti tuos keistus gurguliavimus, lyg koks apsauginis mechanizmas šaukiantis „pamaitink mane!“ ir mintyse ištartas „eik tu nahuj!” visiškai nepagerino nemalonios padėties. Godžiai išvyniodamas sumuštinį dengusį popierių, kaip mat nusikando gana didelį gabalą. Vat nebuvo jis koks džentelmenas, kuris krapštėsi prie maisto dar ir stalo įrankius naudodamas. Buvo labai paprastas asmuo, toks paprastas kad net šilingas atrodė brangesnis. Gaudamas butelį, suspaudė jį sau tarp kojų, kuomet iškeldamas antakius, aiškiai nesuprato ar tamsiaplaukė tikrai ketina ištraukti iš jo jai aktualią informaciją būtent tokiu būdu. Iš maišo išimdamas jau atvėsusios kavos puodelį, pirmiausia užsigėrė visą tą klampią masė, užstrigusią burnoje. Nurydamas ir tik tuomet kai liežuviu perbraukė per savo dantis, įsitikindamas kad ten neliko nieko, tarstelėjo, – Jei manei kad pasirinkčiau „drasą“ ir paskirtum man geriausiu atvėju užduoti išeiti neatsisukant į tavo pusę, ar nusiėmus kelnes, pašokinėti šaukiant „pudingas“, tai velniškai klydai. – Ištempdamas lūpas į kažkokio pobūdžio, kreivoką vypsnį, nusuko akis, lyg bandydamas atsiminti konkrečią akimirką, kuomet suvokė kad mergina jį laiko daugiau, ne vien kaimynų vaikiu, kuris susidirbdavo ant kiekvieno žingsnio, atsakingai atlikdamas „tėvo“ savo broliui vaidmenį. – Aš nežinau, tikriausiai prieš tai kai mano gyvenime atsirado Katie (ne Pierce, ne Reese, o Cassidy. Sutapimas argi ne taip? :D). Verčiau būtum paklausiusi, kada lioviausi tavo atvaizde matyti kažką panašaus į seserį, kurios garbę turėčiau ginti. Atsakymas būtu kur kas tikslesnis. Cass aš esu pastabus viskame, tačiau ne tame, ką jaučia kiti asmenys. Buvau sušiktas paauglys, kuris susidirbdavo kiekviename žingsnyje, ir aš nežinau. – Švaria ranka perbraukdamas sau per veidą, akivaizdžiai nesugebėjo rasti tinkamo atsakymo, kuris patenkintu merginą, todėl pasinaudodamas progą, liovėsi kalbėti, savo burnos ertmę eilinį kartą pripildydamas atvėsusia kava. Tiesa buvo kur kas labiau komplikuota, nei kad tai atrodė iš pirmo žvilgsnio. Žinoma kad vyras nebuvo aklas, kad pamatyti kad tamsiaplaukė kažkuriuo metu ėmė elgtis kitaip jo atžvilgiu, bet jis pats tuo metu buvo stipriai įsisvaigęs į kitą moterį, kuri jei būtu likusi gyva, greičiausiai būtu pavadinta ta „vienintele“. Bet gyvenimas yra gana brutalus. Pasigirdo krenkštimas, po kurio vėl atsukdamas akis į merginos pusę, nusprendė užduoti klausimą, kuris taip ir neapleido jo minčių, nuo tos akimirkos, kuomet Cassidy labai nežemiškai sureagavo į raganių, kurį matė pirmą kartą. – Tavo eilė, siūlau tik tiesą. Kas velniai griebtu nutiko tuomet, kai susitikai su Sebastian‘o broliu? Jei vėl pradėsi malti „šūdą“ kad pradėjai šaudyti į tą subingalvį vien todėl kad matei jį savo košmaruose, aš tikrai būsiu priverstas paplekšnoti tau per užpakalį. Kodėl taip sureagavai? Žinau tave, kad ir kokia esi karštakošė, niekada nepasirenki tokios strategijos be tam svarbios priežasties.
Pamesdamas sumuštinį ant prietaisų skydelio, pats pasisuko taip, kad matytu jos akis. Ir kadangi nenorėjo kad ši tas akis kur nors kitur nukreiptu, nusprendė elgtis kaip galima atsargiau. Ištiestos rankos pirštai palytėjo moters smakrą, kuomet Winchester‘is pasuko jos veidą į savo pusę, kaip mat pasisakydamas. – Pabandysiu būtu su tavimi kaip galima atviras, bet kokiu tau rūpimu klausimu, tik atsakyk man, kas velniai rautu ten atsitiko? Būtent todėl kad nesi man tipinė „mergužėlė“ kurios vardo nenoriu žinoti, privalai man pasakyti, kad sugebėčiau rasti racionalų paaiškinimą, kodėl dabar pat mesdamas visus reikalus ir pažadus tam vampyrui, nesudarkyčiau to padaro į smulkiausius gabalus ir neišvežiočiau po visą pasaulį. Jei jis tave bent pirštu palietė ir tai nebuvo pirmas kartas, kai su juo susitikai... – Įsitempęs vyro žandikaulis savaime nežadėjo nieko gero, bet visos tos mintys, kurios sukosi jo galvoje, niekaip nebuvo nekaltos. O tai kad Ambrose pasakė „nudėk ją, kol ji neprasitarė“ ar kažkas panašaus į tai, vertė jaustis dar labiau šūdiniau. Dėl Cassidy gerovės galėtu padaryti bet ką, ir anokia čia buvo naujiena. Nes realiai, po visų tų netekčių liūno, be vienas kito, jie neturėjo visiškai nieko.

– Negi šiandiena tu nespėjai įsitikinti tuo, kad bendra pavardė yra tik bendra pavardė ir nieko daugiau? Tai neįpareigoja tavęs elgtis taip, kaip kad trokšta to iš tavęs tos pačios giminės atstovai, taip pat, tai neverčia tavęs tokiais pačiais, kokie yra jie. Turi savo galvą, remiesi savo paties pasirinkimais ir galiausiai, atsakai už savo veiksmus, taip pat tu, o ne tie, neva tavo šeimos nariai.  – Klausimas turėjo aiškų pavyzdį, mat pats Winchester‘is niekada nesakydavo to, ko nebūtu galima patvirtinti tikrais faktais. Galėtu valandų valandas vardinti kokie su broliu jie buvo skirtingi, tik šis pavyzdys netiktu dėl vienintelės priežasties, dėl to kad abu buvo velnio nešti ir pamesti teisuoliai, visuomet kovėsi už tai kas atrodė tinkamiausia: gyvybės išsaugojimą, žmonių neliečiamumą, tą pačią meilę ir ištikimybę. Viską, dėl ko aplamai dar buvo verta egzistuoti. Dean‘as niekada su didžiausiu pasimėgavimu nekėlė ginklo prieš tuos, kurie nėra prasikaltę. Tam turėjo būti didesnė priežastis, nei tam tikru metu formą keičiantys dantys. Vertinant visus dviejų parų įvykius, medžiotojas buvo kone tikras tuo, kad pasielgė teisingai, kuomet ištiesdamas dešinę ranką, pasiūlė pagalbą vampyrui, kuris tariamai „nuskriaudė“ jam rūpimą moterį. Pirmasis vampyras atsakomai atsilygino atvirumu, o tokį dalyką ištraukti iš nemirštančių, save dievais laikančių parazitų, yra ganėtinai sunkus dalykas. Kitokiomis aplinkybėmis sau pačiam su įkaitintomis nuo ugnies, kepimo grotelėmis trinktelėtu per veidą, tačiau būtent dabar ieškodamas paaiškinimo, kodėl pasielgė būtent taip, o ne kitaip, rado tik vieną. TO VAMPYRO šviesiuose akyse matė savo prarasto jaunesnio brolio atspindį. Tokio, kuris susidėdamas su netinkamais žmonėmis, liko nudegęs taip stipriai, kad iš dalies galėjo netekti visos tolimesnio gyvenimo prasmės. Tokio, kuris aplietas verdančia smala, kapstosi iš paskutinių, tikėdamasis kad jei dar yra reikalingas šiam pasauliui, vadinasi pakils, jei nebe, vadinasi viskas ir taip per daug aišku. Daug ką pasakė ir noras rasti ginklą, kuris sugebėtu tinkamu metu Silas Ambrose, ar jį patį išsiųsti į pomirtinį pasaulį, kur tvistą šoka pats Liuciferis, per amžių amžius. Daug kalbėti nereikia ir apie prašymą jam suteikti laiko, bei galimybę susigrąžintini kažką panašaus į gyvenimo prasmę, kuria pavadino tą tamsiaplaukę moterį, kuri dabarties laike gebėtu suteikti vyriškiui galimybę būti tėvu, kas vampyrams yra nei fiziškai, nei emociškai neįmanomas dalykas. Gi už viską reikia sumokėti kažkokią kainą, nemirtingumas atneša ne vien amžiną gyvenimą, bet ir atima labai daug paprastų, tačiau savo laiku reikšmingų dalykų. Gaila kad apie tai susimąstoma aiškiai per vėlai.
Pasukdamas savo žalsvas akis į pašnekovę, kuri tuo metu buvo kaip tik visai netoli, pasistengė pratęsti pradėtą kalbą.
– Pažvelk į tuos vampyrus, su kuriais teko susidurti. Vienas pasipuikuodamas stengėsi sukelti visiems aplinkiniams kančią, vieniems fizinę, kitiems emocinę. Kitas savo ruožtu užėmė gynybinę poziciją. Ir nors akivaizdžiai pasimėgavo galintis savo rankose turėti mano ginklą, situacijos tai nepakeitė. Jis bet kurią akimirką galėjo nusikratyti tiek manimi, tiek tavimi. Būkime realistais Cassidy, abu tie nemirtingi broliai yra puikus pavyzdys to, kad kraujo giminė ar ta pati pavardė, ne visuomet reiškia „šeimą“. –Šiek tiek iškeldamas antakius, medžiotojas palinko link vairo, pats tuo tarpu galvą pasukdamas taip, kad galėtu kaip galima aiškiau matyti greta įsitaisiusią tamsiaplaukę.
– Tu teisi sakydama kad Bonnie yra TOS sferos atstovė. Ir man nereikia labai stengtis, kad parodyti savo nemalonius jutiminius procesus, kurie kyla iš vidaus, kuomet vien pagalvoju apie tuos padarus, kuriuos negaliu net pavadinti normaliais mirtingaisiais. Bet ta mergina yra kitokia, net aš turėjau galimybę tuo įsitikinti ne vieną kartą. Todėl atitinkama proga, perkračiau visus savo įsitikinimus, išskirdamas ją iš stereotipinių raganų. Nemanau kad tai kada nors įvyks dar kartą, bet, jei žinotum visą tiesą, manau kad suprastum ką turiu omeny.
Visai trumpam įsivyravusi tyla privertė tamsiaplaukį medžiotoją palinkti prie sumuštinio, kuris nebe buvo toks skanus vien todėl, kad buvo šaltas. Esant geresniam pasirinkimui, jau seniai būtu išmetęs šį produktą lauk, bet iki kokio restorano buvo tolimas kelias, todėl teko pasimaitinti tuo greitu, tačiau ne ypač kokybišku maistu. Godžiai atsikasdamas, kaip mat ėmė ieškoti kažkur maiše buvusius energetinius gėrimus. Būtu radęs, jei ne visiškai netikėtai išreikšta Cassidy nuomonė apie tai, kad jis neva nesugeba nulaikyti savo vyrišką lytį pažymintį organą trumpikėse. Išpūsdamas akis, tarytum ji būtu pasakiusi kažką panašaus kad jis savo noru žiūrėtu į kokią nors seserį (kurios tiksliai kad neturi), kuomet ši persirengia. Nuostabos iškreipta išraiška buvo gana greitai pakeista tokia, kuri greičiau simbolizavo susierzinimą. Niekada savęs nelaikė kokiu nors lovelasu, kuris nesugeba ne dienos ištverti be kūniškų malonumų. Kaip bebūtu keista, vertino kokybę, ne kiekybę. Ir net kekšynų baiminosi, kaip velnias kryžiaus. Bet tikrai pasismagino, kuomet savo dar tuo metu nekaltą brolį atsivedė į panašią vietą, kone liepdamas jam pagaliau panaudoti „gyvatuką“ pagal paskirtį. Už tai tą vakarą gavo per snukį, bet velniai griebtu, tai buvo verta! Savo gyvenime buvo ragavęs nemažai moterų, bet iš jų tik kelios buvo iš tikro įdomios, su kuriomis maloniai norėtu leisti laiką ir ilgiau, nei vienas permiegojimas. – Ouu, tu manai kad aš ir Bonnie? – Lėtai neigiamai papurtydamas galvą, pasistengė net labai demonstratyviai išreikšti savo nepritarimą net minčiai apie tokį dalyką. Žinoma matė kad Bon Bon yra labai išvaizdi moteris, tačiau niekada nebūtu pergulėjęs su savo žmonos drauge, ar bet kuria kita moterimi, kol buvo vedęs. Tai paprasčiausiai buvo žema, net ne antrai pusei, o jam pačiam. Kokia iš viso yra tokio „susirašymo“ esmė, kuomet tu nieko kito nedarai, kaip dulkini visas aplinkui esančias? Nusukdamas akis, ir kaip tyčia pradarydamas vairuotojo pusės dureles, įsipatogino taip, kad galėtu vieną koją iškišti pro atvirą langą. Tuomet įkvėpdamas šiek tiek giliau, nusprendė pratęsti savo paaiškinimą, – Ji padės, esu tuo tikras. Kaip ir esu tikras, kad pirmiausia sugalvos iškoneveikti mane, kad neva darau netinkamus pasirinkimus. Bet kai pasakysi jai viską ką žinai pati apie visus tuos dalykus su raganomis, kurios tau neduoda ramybės, ji neatsuks nugaros. Jau sakiau Cass, ta moteris yra visiškai kitokia, gali net prie žaizdos dėti, jei tik esi tokiems dalykams neabejinga.
Stengdamasis įsiklausyti į pasakojimą, kuris ne kiek netapo šviesesniu, turint omeny, kad surišti galus su raganomis, bei tuo asmeniu, kuris atrodo buvo klonuotas iš Stefan‘o Salvatore kušplaukio, nusukęs akis, aiškiai neigiamai supurtė galvą. Net jei iš šalies tai pasirodė kaip koks pasišaipimas iš to, ko nesupranti, iš tikro Winchester‘is stengėsi įsijungti savo galvos kompiuterį visu pajėgumu, kad bent iš dalies suvokti ką visą tai galėtu reikšti. Pakištas dienoraštis savaime atkreipė vyriškio dėmesį, kuomet jis taip nieko ir nesakydamas, ėmėsi nagrinėti piešinius, kurie aiškiai išdavė Argent braižą. Antakiai nusileido su lyg akimirka, kuomet vyro žvitri akis užsikabino ties vienu, konkrečiu papuošalu, kurio moteriai, kuriai jau seniai jautė labai prieštaringus jausmus, nereikėjo nuimti nuo kokio nors leisgyvio ar nebe gyvo vampyro. Viena ranka tebelaikydamas dienoraštį, pasisuko taip, kad sugebėtu iš po tų „AC/DC“ marškinių ištraukti grandinėlę, ant kuruos buvo pakabinti pora žiedų ir kryžius. Leisdamas papuošalams sukristi ant vilkimo drabužio medžiagos, delnu perbraukė per smakrą, kartu nusivalydamas lūpas, ant kurio galėjo likti kelios batono (nuo sumuštinio) trupiniai. Puikiai atsiminė kokiomis stipriomis moralės normomis vadovavosi Cassidy tėvas, todėl vargu ar savo dukrai ant kaklo būtu užkabinęs papuošalą nuo negyvo asmens. Bet aišku buvo kaip diena ir tai, kad šis daiktas kabėjo ant šios dailios moters kaklo visą laiką, kol ją pažinojo. Vis dar nebyliai pamodamas rodomuoju pirštu, nusprendė pasielgti neracionaliai, kreipdamasis pagalbos į tą, kuris gyveno kur kas ilgiau, ir iš pažiūros su kompiuteriais sutarė geriau, nei pats Winchester‘is (kuris be pornografinių puslapių ir galimas daiktas internetinio automobilio draudimo, ne kaži ką ir gebėjo). Iš kišenės ištraukdamas savo mobilų telefoną, jame pajungė fotoaparato režimą, ir tuomet pritraukdamas ekraną prie Cassidy krūtinės, nufotografavo grynai kryželį, specialiai išvengdamas likusių papuošalų, kurie galėtu jai sukelti kokių nors bereikalingų nesusipratimų. Toliau iš kišenės ištraukė Redford‘o įteiktą vizitinę kortelę, nuo kurios nužiūrėdamas numerį, išsiuntė MMS su tekstu, - „Man reikia paslaugos, kad pabandytum surasti iš kur yra šis papuošalas. Dean‘as.“. Tuomet nespėdamas atsisukti į tamsiaplaukę, pratęsė kalbą. – Aš nežinau ką turėčiau pasakyti, tačiau visa krūtine galiu teigti, kad visas šis tavo ryšys su raganomis nebus toks paprastas, koks pasirodė nuo pat pradžios. Viskas skamba taip, tarytum toms moters reikėjo ne amuletų, kuriuos rinkai, kad neva galėtu padėti tavo tėvui. Bet konkrečiai tavęs. Tebūnie, žiedą iį Silas Ambrose atimti yra gana sunkus reikalas, turint omeny, kad... – Taip ir nebaigęs kalbos, tik dabar suprato, kad „dantytas durklas“ jo rankose galėjo atsidurti visiškai neatsitiktinai, o ir su ponia Lockwood tai galėjo turėti labai mažai ką bendro, nors iš pradžių būtent taip ir atrodė. – ...durklas atsidūrė mano rankose būtent iš tos moters, kuri paliko šitai. – Atraitodamas savo dešinę rankovę, pagaliau aiškiai pademonstravo išdegintą žymą, kuri aiškiai neatrodė kaip nusiplikinimas vandeniu. Raštas buvo aiškus, o ir pats simbolis iki pat šios dienos taip ir nebuvo suprastas medžiotojo. Žinojo tik tai, kad visi sužeidimai kurie yra padaromi jo kūnui, nemirėlių, gydavo staigiai. – Vėliau Sebastian‘o namuse išsiaiškinau kad ta pati ragana, kuri su manimi padarė kažką, kam paaiškinimo nerandu, ji įteikė man ginklą, kuris galiausiai sugebėjo tą vampyrą atgulti priverstinio pogulio. Sutapimas? O kas jei pasakysiu kad jos pavardė sutampa su ta, kurią šiandiena pavartojai ne vieną kartą? Bonnie dirba prie to, kaip pašalinti žymą, Silas žiedas, kurį numovei nuo jo piršto, kuomet mes nematėm yra tas pats, kurio tau reikėjo. Jei dar pasakysi kad ta Bennett ragana visai nėra senė, ir atrodo pakankamai nekaltai. Aš prisiekiu, imsiu kraustytis iš proto. Nes kaip vienam reikalui, tai yra visiškai per daug sutapimų. Ir gali sakyti kad aš čia tauškiu nesąmones, bet man atrodo kad visi mes esame kažkuo susieti, bet kuo būtent, dar nesuprantu. – Gana kebliai kalbai pasukus visiškai kita prasme, Winchester‘is pasidabino perdėm rimta veido išraiška, kuri savaime privedė prie to, kad jo akių vokai nusileido. Nemėgo nagrinėti savo asmeninį gyvenimą, tuo labiau kai protas aiškiai prieštaravo norams, kurie buvo vedami visų kitų organizmo reakcijų į akivaizdžiai seksualią, priešingos lyties atstovę. Stengėsi kvėpuoti tuolygiai, tokiu būdu sulaikydamas save nuo kokio nors bereikalingo pasiaiškinimo. – Duok man šiek tiek laiko, noriu suprasti kaip turėčiau elgtis toliau, kad neužgaučiau nei tavęs, nei savo žmonos. Aš išaugau iš to amžiaus, kuomet moterys man buvo reikalingos „nuleisti garą“, nenoriu kad koks nors neįpareigojantis seksas, iššauktas kelių alkoholio laipsnių, suknistu tai, ką sukūrėme per tiek metų. Jei kada nors įsileisi mane į save, vadinasi tai bus padaryta teisingai, tikrai ne ant galinės Inpalos sėdynės. – Pasisukdamas taip, kad galėtu dirstelėti sau per petį, aiškiai išsidavė savo poziciją, kad norėtu pabandyti daugiau, bet, ne dabar ir tikrai kad ne tokiomis aplinkybėmis. Prašymas paduoti ką nors panašaus į apklotą, privertė vyriškį išlipti iš transporto priemonės, kuomet apeidamas ją, prasidarė bagažinę. Ten buvo visko, pradedant atsargine padanga, bei baigiant įvairiausio plauko ginklais. Kampe buvo susuktas apklotas, kurį pasigadamas, sugrįžo prie vairo. Pamėtėjo tamsiaplaukei audeklą, kuomet pats atsargiai atlošė sėdynę, kad galėtu užimti pusiau sėdimą poziciją. Sumerkė akis, akivaizdžiai neplanuodamas dabar pat užvesti variklį, atsisakė ir alkoholio. Ne todėl kad nenorėtu, paprasčiausiai nemėgo vyno, mieliau rinkosi arba alų arba burboną, tačiau jokiais būdais ne kokį nors moterišką gėrimą. Pridarydamas savo „juodukės“ dureles, gana girdimai atsiduso, kas išdavė ne labai norimai aptariamus rytdienos planus. – Ryt suvesiu tave su Bonnie, tačiau kaip ir sakiau prieš tai, turėsi pasistengti būti tolerantiška. Vėliau, aplankysime kelias kitas vietas. Man tikrai užpakalį niežti sužinoti į kokią velniavą įklimpom. – Dabar buvo kur kas maloniau sakyti „mes“, mat surišti kelis galus pavyko, ypatingai atsižvelgus į tai, kad sutapo ne vien nemalonės reiškimu raganų giminei, bet ir tuo, kad šis reikalas vienaip ar kitaip buvo apjungęs beveik visus pastarųjų poros dienų „kompanionus“.

– Žinoma, tu esi visiškai tikra tuo kad aš turėjau galimybę pasirinkti ko noriu iš gyvenimo ar manęs iš viso kas nors to klausė? Manai vos tik išlindau iš savo motinos, mano pirmi žodžiai buvo „hey, duokš man čia tą vinčesterį, noriu ištaškyti smegenys tiems susmirdusiems nemireliams“? Žinoma, atsirado čia išskirtinė, kurią privertė imtis to gyvenimiško darbo, kuris tariamai jai ne vien nepatinka, bet ir gadina gyvenimą. – Prunkštelėdamas, medžiotojas kaip mat neigiamai supurtė galvą, akivaizdžiai suvokdamas kad trūko visai ne daug, kad sugebėtu prarasti savitvardą. Nuo pat savo gimimo dienos, buvo laikomas ir ugdomas kaip mažasis karys, kuris pirmiausia turėjo vieną užduotį, bet kokia kaina apsaugoti savo jaunėlį brolį, vėliau jis visgi gavo palaikyti ginklą, kurio po to karto daugiau nebe paleido. Dabarties laike, nesunkiai susitvarkytu su bet kokio pobūdžio šaunamuoju ginklu, galėtu net pabandyti įsirašyti į „Gineso rekordų knygą“ pasiūlydamas kategoriją „greičiausiai išrinktas, surinktas ir panaudotas šautuvas“. Velniai griebtu, padarytu tai taip greitai, kad niekas kitas paprasčiausiai nesugebėtu pagerinti šio rekordo. Gaila kad ši mintis niekuomet nebuvo šovusi Winchester‘iui į galvą. Kitaip greičiausiai nesibaigtu taip gerai, mat prieš žengiant prieš publiką turėtu neblogai prisigerti, o tuomet pelnytu akivaizdžiai nelabai jau reikalingą aplinkinių dėmesį. Medžiotojo delnai nuslydo per kietos medžiagos džinsus, kuomet jis atlošdamas galvą, pasistengė suimti save į „kumštį“ tam kad nepasirodyti visiškai netaktišku stuobriu, kalbant su šia žavinga moterimi. – Aš tik noriu pasakyti, kad ne vienas iš mūsų neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik susitaikyti ir priprasti prie tokio gyvenimo, koks mums buvo paskirtas likimo. Ir gali sakyti ką tik nori, tačiau nuo to taško tu įgavai tik dvi galimybes: pirmiausia, sielotis koks baisus yra tas pasaulis ir tu tyliai svaičioji tapti nagų dailės specialiste, arba pasielgti vyriškai ir pasidžiaugti tuo, kad esi viena iš tų kelių, kurie sugeba šį pasaulį išvalyti nuo baisiausių monstrų, kurie jau seniai puola ne vien naktimis ir pavienes valkatas, o dienos metu, moterys, vaikus. Nori tu to ar ne, bet tu šiam pasauliui esi kur kas labiau reikalinga Cassidy, nei jis tau. Todėl verčiau įsitrauk snarglius ir prisimink tai kad esi dar ta, šiknas spardanti sekso bomba. – Kilstelėdamas savus antakius, vyriškis kaip mat pasistengė savo dėmesį nukreipti priešinga nuo priekinio veidrodėlio, linkme. Nelabai būdamas suinteresuotas tuo, kas dabar pat pradėti ginti nemirtinguosius, kurie yra verčiami vampyrais. Buvo susikūręs tam asmeninę nuomonę, kuri akivaizdžiai nesutapo su ta, kurią išdėstė Cassidy. Galvoje sukosi galybė skirtingų minčių, kurias nebuvo pasiruošęs paleisti į platų pasaulį, paprasčiausiai todėl, kad nemanė kad yra verta dalintis tuo, kas buvo pakankamai asmeniška. Savo gyvenime Winchester‘is susidūrė su labai mažai tų, „kitos kategorijos“ vampyrų, kurie tokiais tapo visiškai to nenorėdami. Tik pagalvokime, didžiausi maniakai žudikai, ripper‘iai ir panašiai pirmiausia būna visuomenės mylimais ir gerbiamais vyrais ir moterimis. O tai kas susisuka, kad galiausiai paaiškėja kad asmuo kuris atrodo ir musės sužeisti negalėtu ima ir patampa velnio išpera? Viskas yra labai individualu, nes Dean‘o nuomone monstrais netampama vien todėl, kad tampi nemirtingais. Tas blogis, kurį dažniausiai demonstruoja antgamtinės būtybės, kyla iš vidaus, iš pačio asmens, ir tikrai ne iš to, kad kažkokia seksuali tačiau mirties sau prašanti raganaitė pasukioja burtų lazdele, o tuomet jau „pokšt“ ir tu esi nemirštantis padaras, kuris neturi jokių skrupulų. Elementariai galėtu sulyginti save, juk tapęs patobulintu medžiotoju, Winchester‘is nepradėjo pulti nieko kaltų žmonių tik todėl, kad jam maudė visą kūną, smegenys, dėl to kad jau kuris laikas nebuvo nuleidęs kokiam nors pašlemėkui kraujo ar žarnų. TAIP, viskas priklauso nuo to, kas tu esi, o ne to, ką su tavimi padarė. – Cassidy, kiekvienas turi pasirinkimo laisvę. Net tapę nemirtingais, jie turi pasirinkimą ar tai iš karto pradėti maitintis iš paketų, ir vaidinti kad nėra išskirtiniai. Arba pulti kiekvieną pasitaikantį pakeliui mirtingą asmenį. Velniai griebtu, buvau savo gyvenime sutikęs vampyrą, kuris taip ir nedrįso pradėti maitintis žmonėmis, todėl su didžiausiu malonumu savo gyvenimą turtino puldamas tokius pat padarus kaip jis pats. Vėlgi pasakysi kad jis neturėjo kito pasirinkimo? – Ši tema buvo begalinė, todėl norėdamas pasirodyti „geresniu vyru“, Winchester‘is visgi liovėsi kalbėti. Tokiu būdu kone pareikšdamas kad verčiau kiekvienam pasilaikyti savo nuomonę prie savęs, antraip ketinimus sulaukti ryto miegant, būtu visiškai neįmanomas dalykas. Primerkdamas akių vokus, vyras tik trumpam dirstelėjo į savo mobilaus telefono ekraną, kuris vis dar nepranešė apie jokias gautas žinutes. Tikriausiai pirmasis vampyras buvo per daug užimtas savo iš miego pažadinta moterimi, kad velniai griebtu nesugebėjo iš karto atsakyti!!! (Haha. :D) Pasisukdamas taip, kad galėtu visą savo dėmesį atiduoti iš galo sėdinčiai tamsiaplaukei, kuriai vos per kelias minutes pavyksta surišti visus įvykius ties vienu, konkrečiu dalyku. Winchester‘io žandikaulis pastebimai įsitempia, kuomet moteris tinkamai priima žinią apie tai, kad tarp raganų jis visgi tapo ne vien pasirinktu medžiotoju, tačiau ir visiška marionete. Neketino demonstruoti jai „išdegintos ant odos žymos“, tačiau kuomet užmatė šitiek sutapimų, susilaikyti ir kažką slėpti paprasčiausiai tapo visiškai neįmanoma. – Du metus, mano pirma auka buvo Katherine Pierce-Lockwood. Neketinau jos naikinti, tiesą pasakius, kažkuriuo metu laikiau tą moterį savo drauge, kuri esant problemai sugebės pasirodyti ir pridengti man nugarą. Tačiau ji buvo originali vampyrė, pati paskutinė, kokia tik buvo sukurta. Kai atsidūriau greta jos, nebe galėjau savęs suvaldyti. Visos mano mintys, visi mano troškimai buvo nukreipti tik į vieną. Ji turėjo mirti bet kokia kaina, o man nereikėjo jokios racionalios priežasties, kad tai padaryti. Po to karto, ėmiau sukčiauti, tačiau nenoriu kad dabar apsikrautum kokia nors nemalonia informacija, ateis laikas kai aš tau pasakysiu, kaip būtent bandau išsisukti nuo troškimo naikinti visus, kurie savo būviu apgauna mirtį. – Giliau įtraukdamas oro, vyras įnirtingai pakratė galvą, parodydamas kad visiškai pritaria tamsiaplaukės moters išdėstytai nuomonei. – Ar tau velniai rautu, kas nors sakė kad esi velnioniškai protinga? – Klausimas nereikalavimo atsakymo, todėl vyriškis labai greitai parėjo prie neišbaigtos nuomonės išdėstymo, – Šiuo metu vampyrai ir vilkolakiai turi po lygiai hibridų, todėl nieko nuostabaus kad tas karas vis dar tęsiasi. Tačiau nereikia pamiršti ir tai... ...šūdas. – Staiga nutildamas, Dean‘as akimoju pasinėrė į savus apmąstymus, kurie buvo susieti su įvykiais prieš du metus, kuomet pats buvo nevedęs ir labiau atsipalaidavęs asmuo. Po kelių minučių tylos, vyro veide pasirodė akivaizdi šypsena, kuri tik patvirtino tai, ką visas šis pokalbis akivaizdžiai krypo visiškai tinkama linkme. Juk pastūmėtas į originaliosios garbanės Pierce-Lockwood pusę jis tarytum gavo savotišką valios patikrinimą, tačiau pagrindinė priežastis buvo atimti senovinius metrasčius. Ne šiaip kokius, o būtent tuos, kuriuos apsukri vyliokė buvo nugvelbusi iš raganos, kuri ir paliko žymą ant medžiotojo dilbio. Viskas tapo kur kas labiau, nei aišku. Todėl, kuomet vyras vėl prabilo, jo balsas priminė visiška užtikrintumą savimi ir būsimais veiksmais, kuriuos ketino įgyvendinti. – Pagalvok, beveik visi vampyrai, o gal net visiškai visi, atmetus originaliuosius, yra kilę iš Mikaelson‘ų šeimos. Vadinasi jei kam nors kiltu mintis nutraukti šį ryšį, būtu visiškai sugadinti raganų planai. Tiesa? Kiekvienas vampyras taptu laisvas, ir sugaudyti juos visus po viena taptu labai sunki misija net super medžiotojų komandai. Katherine turėjo tuos raštus. Tai kalė... Ji ketino išlaisvinti alfa hibridą nuo jo priklausomybės Mikaelson‘ams. Štai kodėl mano pirma užduotis buvo ji! Išlaisvindama vieną, ji tuo pačiu būtu ir nutraukusi visus ryšius tarp originalių vampyrų ir tų, kurie kilo iš jų kraujo. Na žinai gi kaip vyksta tas pavertimo procesas. – Užversdamas akis, Winchester‘is ketino pražioti burną dar vienam smegenis sukratančiam pareiškimui, tačiau tuo pačiu metu jo dėmesys paprasčiausiai „pabėgo“ prie telefono, kuris pirmiausia pranešė apie vieną žinutę, vėliau apie kitą.
„Nu ir greitas tu, блят. Aš pats taip mikliai neprisikasčiau prie savo šeimos istorijos. Kažką visiškai tokio turėjo visi Ambrose šeimos nariai. Tiksliai nepamenu kaip atrodė tas kryželis, kurį nešiojau aš, nes greitai jį pamečiau mūšio lauke. Kiekvienas kovenas turėjo simbolį ir mūsiškis buvo toks kryžius. Annuntiantis bonum, et averterem mala fortuna - atnešantis gėrį ir nukreipiantis blogį - jei gerai pamenu jis reiškė kažką tokio. Vienu žodžiu nesvarbu, geriau klok iš kur jį parovei? Nes visai norėčiau pačiupinėt. :D“, - tekstas buvo labai greitai suskaitytas, kad prireikus įsigilinti į tai kas ten buvo parašyta, prireikė akimis per raides perbėgti dar vieną kartą. Nepriklausomai nuo to, kad medžiotojo snukis kaip mat persimainė, pasistengė kaip galima nepastebėtai, visą tai nukreipti kitokia linkme. – Tos raganos negali gauti iš tavęs amuletų, o tai reiškia kad privalai ir nuo manęs juos laikyti kaip galima atokiau, nes ką gali žinoti, kaip visas tas pažymėjimas gali atsiliepti pavyzdžiui tau. Ryte, kai prasibūsim aš tave nuvešiu į Bonnie namus, pats tuo tarpu turiu pasirodyti pas Redford‘ą. Vos tik sužinosi tau reikiamą informaciją, būtinai su manimi susisiek, aš tavęs atvažiuosiu. – Toks kategoriškas sprendimas buvo nulemtas gautos žinutės teksto, ir vyras akivaizdžiai ketino tai nuslėpti iki pat paskutinės akimirkos. Įsivyravusi tyla reiškė tik vieną, kad dabar buvo tinkamiausias metas taip reikalingam poilsiui. Cassidy užmigo pirma, o Dean‘as tuo tarpu dar surūkė kelias cigaretes, po ko leido savo akių vokų sunkumui paimti viršų. Kietas ir ramus miegas aplankė kone iš karto, nereikėjo tam sudėti kokių nors papildomų pastangų.
Pramerkė akis tik tuomet, kai ėmė švisti. Neturėjo ne menkiausio supratimo kiek dabar valandų, todėl vien iš įpročio pasisukdamas į galinės sėdynės pusę, akimirksniu susiraukė. Automobilio salone buvo visiškai vienas. Geriausias įvykių scenarijus būtu toks, kad merginai prispaudė šlapimo pūslę. Bet kokia gi prasmė būtu eiti į miško gludumą. Visą kūną kaustė kažkoks nemalonus jausmas, kuomet Winchester‘is išsikapanojo iš automobilio vidaus, pabandydamas paeiti link reikiamos vietos. Stebėjo pėdomis prispaustą žolę, nes buvo pramokęs visai neblogų „skauto“ striukų, jei kartais reikėtu keliauti per panašias vietoves. Tirštas ir visiškai nemalonus rūkas buvo aptraukęs visą aplinką, kurioje savo nakvynės vietą pasirinko medžiotojai. Negalėjo net įsivaizduoti kokius nemalonius potyrius dabar buvo verčiama jausti Cassidy, dėl to paspartino savo žingsnį. Iš tolo pasigirdęs šurmulys, privertė įsitempti, tačiau jokiais būdais nesustoti. – Cass? Cassidy?! – Pašaukdamas jis pagaliau pakeitė greitą eiseną, į bėgimą, nukreiptą į tą pusę, iš kurios aiškiausiai nenatūraliai šnarėjo lapai. Viena akimirka, ir iš niekur pasirodžiusi moteris kaip mat puolė į jo glėbį. Tvirtos, vyriškos rankos kaip mat sugulė ant tamsiaplaukės nugaros, pakankamai stipriai prispausdamos prie savęs. Nesuprato ar raganos kaip nors telepatiškai pasistengė įbauginti tamsiaplaukę, ar visgi tai buvo kažkas labiau čiuopiamo. Raminantis ir visai panikos neišdavęs balsas pasigirdo kaip tik tuomet, kai pakeldamas vieną ranką, Dean‘as švelniai palietė jos galvą. – Viskas gerai, aš čia su tavim. Turi nusiraminti, dabar pat tave nuvešiu pas Bonnie. – Tai susakydamas vyras galiausiai nuleido abi savo rankas, visai ne draugiškai suimdamas Argent už sėdmenų ir kilstelėdamas į viršų. Tik po to, kai moters kojos savaime apvijo jo juosmenį, tapo aišku kad matyti vaizdą iš priekio ir iš galo, buvo kur kas patogiau, nei kad pastoviai pasisukti tam, kad įsitikinti kad ne viena siela jųdviejų neseka iš paskos. Ryžtingai eidamas link Impalos, vyras pagaliau padarė tai, ko ketino nedaryti. – Vakar išsiunčiau nuotrauką Sebastian‘ui. Aš nežinau kaip velniai rautu tai paaiškinti, bet tas kryžius, tas tavo kryžius kurį kiek atsimenu turi tiek laiko, kiek tave pažįstu. Arba yra puikus analogas, arba visgi priklausė Ambrose šeimai. Tai kažkas raganiškai sumauto... Tačiau man atrodo kad Sebastian‘as gali atsakyti į tuos klausimus, kuriuos negali Bonnie. Tu privalai nuspręsti ar mes važiuosime visur drauge ar taupydami laiką, išskirsime tam kad tuo pačiu metu išpešti kaip galima daugiau informacijos. – Tik tuomet, kai pastatė tamsiaplaukę ant kojų, sugebėjo pastebėti kaip stipriai ši yra įbauginta. Medžiotojo rankos trumpam atsidūrė ant tamsiaplaukės kolegės kaklo šonų, nykščiais susiliesdamos su smakru, bei tokiu būdu priversdamos moterį pakelti akis į jo pusę. Balsas skambėjo labai užtikrintai, nors vien iš minos buvo galima pastebėti kad labai nerimavo dėl Cassidy savijautos. – Tu visa sušalusi, ar jos tau fiziškai prie tavęs p... – Tik dabar žvilgsnis sustojo prie tos ryškios smaugimo žymos, kuri buvo aiškiai palikta ant josios odos. – Sėsk į mašiną. – pastebimai visiškai įpykęs, vyras pradarė jai dureles, o pats tuo tarpu akivaizdžiai gniauždamas kumštį, bent trumpam pasisuko į to paties miško, kuriame surado Argent, pusę.