MIEGAMASIS:

Tipinė košmarų naktis buvo neypatinga medžiotojo kasdienybė, tuo labiau kad jis buvo iš tų personų, kurios nesugebėdavo pamiršti galybės savo aukų, po to kai su jomis baigdavo. Gyvenimas eilinį kartą buvo pasisukęs 180 laipsnių kampų, mat jam teko per akimirką priimti įvykius keičiančius sprendimus, kurie tik užpylė trokštamo žibalo jo vidiniams demonams. Tačiau nuo ko viskas prasidėjo? Tuo metu, kai jis buvo kankinamas praeities šešėlių bei to, kad jis iš medžiotojo tapo medžiojamu, teko imtis kraštutinių priemonių. Sandoriai su raganiais galiausiai atvedė iki to, kad į jo rankas buvo įduotas pirmasis raganių kūrinys, dantytas durklas, bei "paženklinimas" ant rankos, kuris priminė jam apie tai, kad nuo šiol jis bus kur kas stipresnis, kurs kas sunkiau nugalimas ir žinoma priklausomas nuo sutarties, kurią pasirašė. Tobulas medžiotojas, kuris naikino kiekvieną "prasikaltusią" sielą, kuri vienokiu ar kitokiu būdu maišė juodosios magijos šalininkėms. Su kiekviena auka, kraujo troškimas tapdavo vis labiau pulsuojančiu, jis prarado bet kokį kaltės jausmą, nors puikiai įsimindavo paskutines savo aukų akimirkas. Ir net tuomet, kai gėrio atstovai bandė jį pagauti ir atlikti įvairiausias procedūras remiantis egzorcizmo filmais, viskas buvo perniek. Juk ne veltui yra sakoma kad tik mirtis gali pašalinti žymą, kurią palieka raganiai ant savo pasirinktojo. Jis palaipsniui kraustėsi iš proto, o "nemirtingųjų" kraujas liejosi upeliais, vos tik jis pasirodydavo tam tikrame mieste. Prarasta siela, medžiotojas neturintis pasigailėjimo jausmo, tas kuris eina išvien su mirtimi, šiais žodžiais jį apibūdindavo paprasti mirtingieji, kuriems buvo suteiktas leidimas žinoti daugiau, nei tipinėms žmonėms. Su laiku jis liovėsi dangstęs savo aukų kūnus ir palikdavo nusikaltimo vietas lygiai taip pat, kaip jos ir buvo atliekamos. Jis nejautė maisto skonio, kažkokios kitokios gyvenimo prasmės, tikindamas save kad jis jaučiasi kuo puikiausiai. Ir net tuomet, kai jo akiratyje pasirodydavo kadaise brangūs žmonės, jis viso labo pasakydavo kad jis perspėjo, kad turi būti paleistas. Brutalūs žudymai, besiliejantis alkoholis ir niekuo neįpareigojantys vienos nakties santykiai, viskas simbolizavo tobulo blogiečio gyvenimą. Jo kuratoriai pasirūpino tuo, kad jis liktu būtent toks, koks buvo reikalingas jiems. O priešintis jis net neketino, iki konkretaus vakaro.
Bare, kuriame jis dažniausiai leisdavo savo laiką, ant stalo buvo padėtos dvi nuotraukos. Nerodydamas net menkiausio susidomėjimo, medžiotojas toliau mėgavosi savo gėrimu, kuomet jo kuratorius pasisakė, kad jam teks padaryti pasirinkimą, ir viena iš nuotraukose pavaizduotų moterų privalės mirti. Prie to pačio ant stalo buvo pamestas ir vokas su detalėmis, bei pinigais, kurių gali reikėti kelionės išlaidoms. Jis nesivargino iš karto užsiimti šia veikla, ir tik besibaigiant vakarui, jis visgi atkreipė dėmesį į vieną iš nuotraukų. Tamsiaplaukė, angeliškos išvaizdos moteris žiūrėjo tiesiai į jį. Nereikėjo net svarstyti ar tai Katherine Pierce-Lockwood, kuomet Dean'o Winchester gyvenimo kelias kartą jau buvo susidūręs su jos antrininkę. Tuomet jie buvo pakankamai jauni, o jis dar nebuvo sugadintas sunkaus medžiotojo gyvenimo. Elena buvo viena iš tų moterų, kurias pamiršti buvo neįmanoma. Todėl nieko įstabaus, kad medžiotoją užplūdo prisiminimai apie laikus, kuomet viskas buvo kitaip, nei yra dabar. Laiko iki užduoties įvykdymo buvo pakankamai daug, todėl, jis susemdamas visus gautus objektus, pasišalino iš šios vietos. Įsėsdamas į savo dievinamą, juodos spalvos, 1967-tų metų "Chevrolet Impala", pradėjo kelionę. Kelias dienas nuolankiai stebėdamas savo būsimą žmoną iš šalies, jis analizavo kuo gi ji taip stipriai neįtiko raganiams, kad jiems tapo pravartu ja atsikratyti. Akimirka, kuomet jis visgi atkreipė dėmesį į antrąją nuotrauką, viskas pagaliau stojo į savas vietas. Katherine Pierce-Lockwood. Fatališka moteris, kuri vienaip ar kitaip buvo pagadinusi jam nervus savo pasirodymais. Tobula, tarytum būtu sukurta menininko rankomis ir velniškai skaudi rakštis užpakaly. Tačiau nederėjo pamiršti ganėtinai svarbaus fakto, ji ne vieną kartą buvo ištraukusi jo sėdimą iš mirties, todėl jis mažu mažiausiai buvo skolingas jai ne vieną paslaugą. Su laiku, moteris buvo tapusi jam artima, tuo metu net visomis įmanomomis prasmėmis. Buvusi mylima moteris, kurią nuvylė savo pasirinkimu išvykti su broliu, nepasirenkant jos, ar buvusi meilužė, kuri vėliau tapo jam drauge. Laukė tikrai labai įdomus pasirinkimas... Lemtingą akimirką surinkdamas savo pautus, Winchester'is galiausiai nusprendė kad derėtu pasirodyti prieš Eleną, sužinant jos istorijos pusę. Ji neseniai buvo praradusi savo tuometinį vaikiną, ir skausmą bandė paskandinti lankydamasi ne ypatingai jai tinkamuose vietose. (Paliekama vieta kiekvieno jūsų fantazijai). Kartu jie praleido ne vieną naktį, ir nors ryte viskas sueidavo į tai, kad daugiau to nebe pasikartos, kelios tinkamai panaudotos replikos, visuomet priversdavo merginą pasilikti. Palaipsniui seksu grindžiami susitikimai tapo nebe tokie svarbūs, ir jiems paprasčiausiai buvo gera žinoti tai, kad gali būti kartu. Ir dabar, medžiotojas buvo suinteresuotas pasilikti pats, nebe kartojant praeities klaidų. Ji juk buvo likusi jo atminty po pirmo bandymo būti kartu. Todėl, likimas paprasčiausiai sustūmė juos į vieną vietą arba kažkas, labai protingas, sugebėjo nuspėti įvykių seką, mat desperatiškai stengėsi atsikratyti Elenos antrininke, Katherine. Vienaip ar kitaip, jie privertė jį padaryti jiems naudingiausią sprendimą, medžiotojui to net nesuvokiant.
Gaudamas nuolatinį spaudimą įvykdyti savo užduotį, Winchesteris buvo paskatintas labai svarbaus fakto, kad abi antrininkė negrįžtamai mirs, jei jis nepadarys to, kas yra neišvengiama. Mat abi egzistuoti negali, būtent šiuo laikotarpiu. Arba Elena privalo mirti, arba nugyventi ilgą ir laimingą gyvenimą mirštant gilioje senatvėje, arba Katherine turi gyventi amžinai, nesuteikdama savo nemėgstamam atspindžiui galimybės bent į artimiausius šešiasdešimtas metų. Ar galėjo kilti klausimas, kurią iš merginų jis pasirinks? Žinoma ne. Neleisdamas savo moteriai sužinoti nei apie savo naktinius "pasivaikščiojimus", nei apie tai ką ketino padaryti, jis nesunkiai susirado Katherine, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad ji nesistengė slėptis, kaip kad tai darė ankščiau. Buvusių geriausių draugų, kurie kadaise gelbėjo vienas kitam gyvybes, kova buvo triuškinanti. Nors Winchesteris buvo mirtingas (iš dalies, nes su visu tuo raganišku hocus pocus ateina ne vien minusai, bet ir pliusai), toli gražu neleido jam nusileisti nemirtingai kraujasiurbei. Jie sukėlė vienas kitam nemažai skausmo, kuomet jo rankose visgi atsidūrė ypatingas šautuvas, Samuel Colt išradimas, revolveris. Garbanė stovėjo vos prieš kelis žingsnius nuo jo, kuomet medžiotojas ištiesė savo ranką, nusitaikydamas į draugės pusę. Ji maldavo kad jis to nedarytu, kad viską galima apeiti kitaip. Jis jautė kaip žyma degino jo odą, kuomet jos atitraukė ginklą nuo taikinio, prispausdamas vamzdį prie savo galvos. Nepriekaištingai išlaikydamas šaltumą savo veide, jis akimirka pripažino kad neprivalo to padaryti. Ir akimirka, kuomet moteris atsipūtė, jis ištarė pražūtį atnešusius žodžius "bet padarysiu", bei šovė. Jo mina taip ir nepasikeitė, kuomet jis atsukdamas nugarą krinančiam garbanės kūnui, patraukė šalin. Pats revolveris, bei jame sudėtos kulkos buvo ypatingos, todėl vampyrė nebe pramerkė savo akių, mat kaip tik ta akimirka tie patys burtininkai galiausiai sujungė jos gyvenimą su Elenos, sugrąžindami pastarajai galimybę gyventi, o Katherine atsibusti tik tuomet, kai Winchester'io išrinktoji mirs. Bet ar galima jį kaltinti? "Team Katherine" atstovai būtu padarę lygiai tą patį, jei tik būtu apie visą tai sužinoję pirmiau. Prabėgus dar kuriam laikui, jis galiausiai suvokė kad Elena jam yra visa gyvenimo prasmė, todėl jis pasižadėjo sau pačiam, kad neleis kad jai atsitiktu kas nors blogo. Dar vėliau, jis vedė ją, puikiai apsimesdamas normaliu žmogumi, kuris atribojo ne vien ją, bet ir save nuo košmariškų grumtynių su nemirtingaisiais. O juk jo kūnas rėkte reikalavo aukų, su kuriomis jis tapdavo vis labiau tvirtesnis. Todėl, ne, jis neatsisakė savo prigimties. Ir pripažinkime, net norėdamas, to padaryti nebūtu galėjęs. Mat žyma ant rankos paprasčiausiai imdavo viršų prieš jo paties pasirinkimus.
Pažadintas galvoje nuskambančio šūvio garso ir ant grindų krintančio Katherine kūno, medžiotojas pramerkė savo žalias akis, nukreipdamas žvilgsnį į didžiulio balkono pusę, kuriama buvo matomas jo žmonos siluetas. Neketindamas jai trukdyti, Winchester'is paprasčiausiai nukeliavo iki virtuvės ir paruošė du puodelius kavos. Prieš pasirodydamas balkone, jis spėjo apsilankyti duše, ir tik tuomet pasiekdamas savą brangenybę, pastatė puodelius ant staliuko, pats lūpomis paliesdamas jos peties odą. - Labas rytas.
Veide pasirodė jam būdinga šypsena, kuomet iš pižaminių kelnių ištraukdamas pakelį cigarečių, vyriškis nudelbė savo akis į priešais esamą vaizdą, kuomet tarp kitą ko, visgi užklausė: - Dar neatsisakei savo įkyrios minties ten važiuoti? Nes matai, miegodamas aš daug svarsčiau... ...Kad verčiau paimsiu atostogas darbe, ir važiuosiu kartu. Galu gale, su manimi tau bus saugiau. O tas miestas, tikrai primena vartus į pragarą. Nes ta vieta kaip juodoji duobė, traukia įvairaus plauko padugnes. - Kalba buvo rimta, o veide spinduliavo pasitenkinimo šypsena.