Re: Katherine Lockwood butas

by **Arabella Petrova** Št. 11 01, 2014 8:59 am

*Neskaitant to, kad vakaro pradžioje vampyrės savimeilė buvo ne juokais užkabinta, ji stengėsi neparodyti to vizualiai, mat nesunkiai sugebėjo pamatyti tai, kad jos atžalai buvo labai svarbu kad šiandienos vakaras praeitu kaip galima sklandžiai. Vakarienė buvo paruošta, nors Katherine Pierce-Lockwood lėkštė su maistu liko visiškai nepaliesta. Ji nei pati nesuprato, kodėl patiekė maistą tiems žmonėms. Laikas leidžiamas su šeima, neleido iš moters rankų pradingti pastoviai pildytos vynu taurės. Ir net tais atvejais, kuomet ši stengėsi suvaidinti tai, kad filmas jai atrodė labai įdomus, ir apart jo peržiūros ji nieko nematė, kartas nuo karto jos žvilgsnis nukrypdavo į Mason'o su Victoria pusę. Kažkuriuo metu net ji pati buvo pasidavusi spektakliui, bei nuvėlusi kelis juokelius, į kuriuos teigiamai reagavo dukra. Šypsena, kuri prieš tai buvo nepastebima, vakaro pabaigoje švietė vampyrės veide. Mergaitė užmigo dar prieš pasirodant kino filmo titrams, jei atvirai, jie su Lockwood'u geras penkiolika minučių laiko, išbuvo dviese, vaizduodami kad vis dar žiūri filmą. Butelis vyno buvo baigtas, kaip ir vakaras, kurio reikalavo Victoria Hope. Pakildama iš savo vietos, moteris pirmiausia leido savo teisėtam vyrui paguldyti dukterį ant ištiestos sofos, kuomet pati palinkdama prie jos, lūpomis palietė mergaitės viršugalvį* - Sapnuok saldžiai, mažyle. - *Pasitraukdama nuo svetainės, ji mielai priėmė pasiūlymą pasiskirstyti vaidmenimis, kuomet pirmojo nukeliavo savo miegamos vietos link. Aptempta suknelė, kuri iš pažiūros nors ir išryškino visus Pierce-Lockwood kūno privalumus, tuo pačiu metu "šaukė" kad turi būti nuvilkta. Šiek tiek pavargusi su užtrauktuku, kuris buvo sunkiai pasiekiamas, už nugaros, moteris galiausiai sugebėjo išsinerti kone iš "antros odos". Kuomet drabužis buvo pamestas ant nedidelės skrynios lovos kojūgali, Katherine liko pasidabinusi juodu apatiniu trikotažu iš naujausios "Victoria's Secret" kolekcijos. Nenorėdama būti užklupta nepasirengusi, ji kaip mat metė pagalvę į savo vyro pusę, kuomet šis pasirodė kambary. Greitai palysdama po antklodėmis, ji pasisuko ant šono, kaip tyčia pasisukdama į netoliese buvusio gulto pusę. Pasikišdama abi savo rankas po pagalve ji stengėsi nekreipti dėmesio į jai mėtytus komentarus, todėl, vietoje to, kad ką nors pasakyti, mikliai išjungė šviesą. Ir net tuomet, kai paprastas asmuo būtu apakintas tamsos, ji viską matė kuo puikiausiai. Lockwood'o apnuogintas kūnas, kuris buvo pridengtas vien tik trumpikėmis atrodė kaip niekad "skaniai", todėl, kuomet moteris pagavo save liežuviu braukiant per savo lupas, jo komentaras privertė jos veide pasirodyti menkai šypsenai* - Aš miegu, Lockwood'ai. Tad malonėk įsitaisyti savo vietoje, ir netrukdyti mano poilsiui. Pats žinai, kad kai nepailsiu būnu ypatingai bjauri. - *Ji net nesistengė sumerkti akių, kuomet žvilgsniu keliavo per jo, vyrišku seksualumu dvelkiantį, kūną. Tyla kažkuriam laikui paėmė viršų, tačiau tai trūko visai neilgai. Matydama kad jis nemiega, Katherine Pierce-Lockwood kaip tyčia pasislinko arčiau krašto, nuspręsdama paminėti tai, kad ir taip buvo akivaizdu* - Ji turi įprotį įsiropšti į mano lovą ryte, todėl, net jei mes miegame viename kambary, nereiškia kad miegame kartu. - *Prikišdama dešinę savo ranką prie lūpų, ji keliais pirštais perbraukė per jų švelnią odą, kuomet staiga pasisukdama ant nugaros, įsmeigė akis į lubas. Buvo akivaizdu, net po suvartoto alkoholio, jos visiškai nekabino miegas. Priešingai nei Lockwood'ą, ji jautė begalinę įtampą, žinodama kad jis ruošiasi miegoti vos žingsnio atstumu nuo jos. Lubos buvo išpuoštos senoviniais raštais, o virš lovos buvo įmontuotas veidrodinis plotas, todėl žiūrėdama į viršų, net tuomet ji gebėjo įžvelgti ant grindų įsitaisiusio vyro atvaizdą* - Labos nakties. - *Sunkiai girdimas, beveik šnabždesį primenantis moters balsas dar kartą užpildė miegamojo sienas. Vis dar kramtydama savo apatinę lūpą, ji nesiruošė miegoti, tačiau ir stengėsi pavaizduoti, kad tai neva yra jos planas šiai nakčiai*

by **Mason Lockwood** Št. 11 01, 2014 9:51 am

Po to kai jam buvo netiesiogiai liepta uzsiciaupti, tamsoje susmezavo balti jo dantis kas byojo, jog vaikinas sypsosi. Kuriam laikui isiklauses i nakties tyla jis kuo puikiausiai girdejo gretimame kambaryjeritmingai ir tyliai kvepuojancia Victoria bei lovoje kas nuo kato pasimuistancia Katherine. -Nereikia apsimetineti, kad meigi,-pasukes galva i ant lovos krasto priesais ji gulejusia mergina jis netrukus pasisuko sonu, paremdamas savo galva viena ranka. -Tavo sirdies ritmas neleidzia man uzmigti,-net ir tamsoje pastebejes kaip trumputi prasimerke merginos akys,jis placiai nusisypsojo. Pakiles is ''lovos'' jis patrauke i miegamajam priklausanti vonios kambari, kur atsukes ciaupa atsigere siek tiek salto vandens. Ir nors jis uztruko vos keleta minuciu, gryzes atgal jis rado tamsiaplauke jau miegancia. Sios dienos vakaras, nors ir is dalies suvaidintas, leido Masonui prisiminti ko jiedu issizadejo pasukdami skirtingais keliais. Tiesa buvo ta, kad vienintelis ju tvirtybes ramstis buvo tai, kad jie vienas kito venge. Ir nors isorinis judvieju karas vis dar tesesi, buvo akivaizdu, kad viduje jie dege aistra vienas kitam, kurios nuneigti nebuvo imanoma. Pastveres savo pagalve, kuri vis dar gulejo ant zemes, netrukus jis atsidure po ta pacia anklode, i kuria buvo isisupusi Katherine. Nepaisant to, kad mergina ne nesujudejo, jos sirdis isdave, kad ji ne tik, kad nemiegojo, bet ir buvo be galo susijaudinusi. Svelniai perbraukes silta savo palstaka per jos koja, jis eme slysti jos liaunu liemeniu kol galiausiai pasiekes smakra, priverte ja i ji atsisukti. Lig siol buves saltas ir ramus bei is paziuros labai atsipalaidaves jo kunas dabar buvo isitempes, o sirdies ritmas sutrikes. Ju lupos buvo pakankamai arti, kad liestusi, taciau dar nebuvo sujungtos buciniui. Jis nieko nesake, kadangi neritmingas abieju sutuoktiniu kvepavimas pasake daugiau nei tai butu padare zodziai. Jo ranka vel atsidure ant jos liemens kol galiausiai perkeles ja ties merginos nugara jis manevringu judesiu atsege jos deveta liemenele.

by **Arabella Petrova** Št. 11 01, 2014 10:56 am

- Aš bent jau stengiuosi tai padaryti, bet tu pastoviai trukdai. - *Merginos tylus balsas pakankamai greitai sureagavo į tai kas ir be žodžių buvo akivaizdu. Ši net sudėdama visas galimas pastangas nebūtu užmigusi vien todėl, kad vos per žingsnį nuo jos, buvo įsitaisęs asmuo, kuris iki pat dabar, neskaitant visų pykčių, stipriai jaudino. Jos kūnas buvo įtemptas, it styga, ir ji nieko negalėjo su savimi padaryti, nors ir suprato kad geriausia dabar būtu užmigti ir ryt vėl susidurti su ta pačia situacija, kuomet jie abu buvo patraukę skirtingais keliais, ir juos jungė vien popierius, kurį atsivežė iš Vegaso, bei dukra, kuri saldžiai snaudė kitame kambary. Lockwood'o tolimesnis komentaras, vampyrės veide leido pasirodyti dar vienai šypsenai, vos tik ši žodžiais priminė apie tai, kad pagal viską, jie vis dar nesutaria* - Nepamiršk apie tai, kad pats užsimanei čia pasilikti. Todėl mažiausiai turi teisę skustis tuo, kad trikdau tavo miegui. - *Užversdama akis, moteris aiškiai palydėjo jį žvilgsniu iki vonios, kuomet sumerkusi akis, vėl pasisuko ant to paties šono, ant kurio buvo įsitaisiusi prieš tai. Sumerktos akys bylojo apie tai, kad ji nuoširdžiai stengėsi bent suvaidinti tai, kad neva buvo pavargusi po šios dienos įvykių ir troško pasiduoti poilsiui. Tai kad vyras sugrįžęs iš vonios, nusprendė pasirinkti visiškai kitą vietą miegui, vampyrė suprato jau tuomet, kai šios lova šiek tiek sujudėjo, nuo to, kad ant čiužinio atsidūrė dar vienas asmuo. Ji stipriau sumerkė akis, bei dantimis suspaudė abi savo lupas. Sulaikydama kvapą, vylėsi kad jis viso labo netroško pasiduoti jos liepiamam tonui miegoti ant grindų, bei atgulęs ant akivaizdžiai patogaus čiužinio, pratęs bandymus miegoti. Bet, akimirka kuomet jo šilta ranka ėmė slysti Katherine Pierce-Lockwood kūnų, jos kvėpavimas aiškiai išdavė tai, kad ji ne vien kad nebuvo persikėlusi į "sapnų karalystę", bei ir sunkiai gebėjo kontroliuoti savo kūno natūralias reakcijas į tai kas buvo norima. Tamsiaplaukės lūpos prasiskleidė, kaip tik tuo metu, kai ji buvo priverstinai pasukta į seksualaus vyro pusę. Ji kone susidūrė su jo veidu, minimalus kūno judesys, kuris išdavė tai kad ji buvo sujaudinta, leido jai kone liestis su Lockwood'o lūpomis. Ir nors vizualiai atrodė, kad jos (lūpos) bet kuriuo metu susilies į vieną, moteris sąmoningai vengė šias sujungti, nors bet kuris jos sujudimas tik leido suprasti, kad šalia esantis vyras buvo taip pat stipriai trokštamas jai, kaip ir ankščiau. Tuo metu kai moters krūtinei buvo suteikta didesnė laisvė, vieną iš savo rankų ji sukėlė ant jo žandikaulio, kaip tik tuo metu, kai pratarė* - Tu žaidi mano pačios sugalvotą žaidimą, Mason'ai. Kuris nudegins abu... Ir ryt, - *Sunkiai atsilaikydama prieš jo prisilietimus, ji pastebimai iš malonumo užvertė savas, tamsias kaip naktis, akis. Ir kuomet per trukdžius, kuriuos kėlė sutrikęs, kvėpavimas, pratęsė* - visą tai, tikrai nereikš kad mes kartu. Bet dabar, tu vedi mane iš proto... - *Nuspręsdama kad dabar yra pats tinkamiausias laikas sustoti, moteris, perpildyta geismo, kaip mat sulipino savo lūpas su Lockwood'o. Ir kadangi degė noru jį jausti, perkeldama vieną iš savo kojų per jo juosmenį, kone paskatino jo atsidūrimą viršuje. Net menkiausiam atokvėpiui neatitraukdama savo lūpų nuo jo, pakankamai stipriai, tačiau kol kas ant jo nepalikdama sužeidimo pėdsakų, susmeigė savo nagus į jo nugarą, lyg taip išreikšdama kad nenori kad jis atšlytu bent per colį*

by **Mason Lockwood** Št. 11 01, 2014 11:52 am

Ju lupoms susijungus zodziams nebeliko vietos ir taip kaip i jo buvima salia regavo jos kunas buvo viskas ka jam reikejo zinoti.Victoria buvo teisi, Katherine blefavo. Gerai pazinodama vaikino kuno kalba Katherine taip pat turejo suprasti, kad sis nebuvo su niekuo permiegojes mat jam atsidurus virs jos, vos per keleta sekundziu jo kunas buvo pasirenges sueiciai ir ji tai jaute. -Sh...-dar vienu buciniu uzciaupes jos lupas jis stengesi kalbeti kaip imanoma tyliau. Tamsoje susmezavo jo sypsena kai jis siek tiek atsitraukes nuo jos atsikrate liemenele. -Victoria...-tebesisypsodamas jis palinko arciau ir emesi buciuoti jos kaklo, palengva slysdamas zemyn. Issiilgtas seksualus jos kunas vare ji is proto, bet jis ir toliau kiek imanydamas stengesi kontroliuoti savo kvepavima, kad garsus atodusiai nepasiektu astria klausa pasizymincios judvieju dukros. Tai kaip net ir dabar ji stengesi vaidinti salta priverte ji nuosiirdziai, bet tyliai nusijuoki. Jis nezinojo kaip ji elgsis rytoj, nezinojo ar ju suartejimas tik dar labiau sukomplikuos situacija, taciau viena buvo aisku. Jie vienas kito trosko, kaip ir anksciau jei ne dar labiau.
Dazniausiai ju seksas neapsiribodavo viena pozicija, jie perdaug nesibaimidavo del ju keliamo triuksmo, taciau tai, jog namuose jie buvo ne vieni pirma karta priverte juos apsiriboti ganetinai zmogisku, bet nepaprastai intymiu aktu. Paskubomis islaisvine vienas kitai is tebedevetu apatiniu rubu, akimirkai abu sulaike kvepavima isiklause i nakties tyla, kuria sudrumste isdavikiskai sugirgzdejusi lova. Baime buti priciuptiems priverte juos abu nusisypsoti ir tai buvo pirmas kartas kai jis isgirdo nuosirdu Kat krizenima.
Noredamas papierstarauti merginos teiginiui jis eme slysti kos kaklu buciuodamas jos smakra, krutis, pilva, kol galop nusprendes pamaloninti ja kiek kitokiu budu jis nuslydo dar zemiau. Si kartas toli grazu nebuvo tiesiog gyvuliskas instinktu tenkinimas. Ji buvo jo. Priklause jam, taip, kaip jis vis dar priklause jai ir nesvarbu ka jie sakytu, kaip tariamai vienas kito nekestu, jis norejo, kad ji tai zinotu.

by **Arabella Petrova** Št. 11 01, 2014 12:59 pm

*Nuo tos dienos, kuomet Katherine Pierce-Lockwood buvo sugrąžintas žmogiškumas, emocijomis paremta jos kūno kalba, buvo tapusi jos asmeniniu "išdaviku". Tai kaip reagavo lieknos tamsiaplaukės kūnas į kiekvieną Lockwood'o sujudimą, nereikalavo nuodugnesnių paaiškinimų. Vibracija, kuri buvo keliama malonumo, keliavo nuo vampyrės galvos iki kojų pirštų galiukų. Ir tai kad geidžiamo vyro kūnas reagavo atsakomai, leido jai šia akimirka visiškai pamiršti visus nesutarimus, kurie tęsėsi palyginančiai ilgą laiką. Ji jautėsi geidžiama, o jis buvo vieninteliu vyru per visą ilgą vampyrės egzistenciją, verčiantis ją jaustis šitaip neapsakomai gerai. Vien todėl, kad po jų ginčo ji taip ir nesiryžo sugulti su kuo nors kitu, mat iš anksto žinojo kad tai nepateisins keliamų lūkesčių, buvo apsiribojusi vien kaltai atrodančiu flirtu. Kvėpavimas tapo pastebimai gilesniu, ilgiau trunkančiu, kuomet Pierce-Lockwood tarp savo šlaunų pajuto jo vyriškumą pabrėžiantį lyti. Neišlaikydama, kažkuriuo metu ji pakankamai garsiai suaimanavo, ir iš karto buvo nutildyta. Jie buvo ne vieni, todėl tai kas vyko miegamajame, reikalavo stiprios valios, kad nepasklistu po "visus namus". Vos pastebimai linktelėjusi galva, moteris sukluso, puikiai suvokdama tai, kad ryt nenori raudonuoti, akis į akį susidurdama su jų dviejų dukra. Akimirka, kuomet tamsiaplaukė garbanė pajuto vis dar taip pat karštai mylimą vyrą savy, praskleidė savas lupas, tarytum kaip tik tuo metu būtu norėjusi sušaukti iš sukelto malonumo, tačiau laiku užlaikiusi kvėpavimą, susilaikė. Tai kad jo veidas atsidūrė visai šalia jos, perkėlė ant jo kaklo savas plaštakas, kurios prieš tai švelniai keliavo per jo per mėnesį kiek pakitusį kūną. Kaktomuša prispausdama savo veidą prie jo, nesusilaikė nuo natūraliai pasireiškusių kūno konvulsijų. Lūpos dar kelias akimirkas buvo praskleistos, kuomet galiausiai išsitempė į šypseną, bei privedė prie to, kad keliamas lovos garsas privertė ją sukrizenti. Prieš Lockwood'ui nuslystant apačion, ji dar kartą geidulingai įsisiurbė į jo lupas, netrūkus po jo, vos girdimai pasakydama žodžiu tai, ką jis ir taip kuo puikiausiai žinojo. "Aš vis dar tavo, tik tavo", - frazė nuaidėjo kambary, kuomet ji nugara sukritusi ant pagalvės, atitinkamai išsirietė. Tai kas vyko toliau, buvo visiškai jiems netipiška, mat jų dviejų seksas nebuvo per daug intymus, greičiau aistringai gyvuliškas, todėl panašiems veiksmams, nelikdavo laiko. Ilgi ir banguoti moters plaukai buvo padengę beveik visą pagalvės plotą, kuomet jos kūnas tapo visiškai nesuvaldomas. Raumenų susitraukimas, privedė Katherine prie to, kad jai teko stipriai delnu užspausti burną, kad malonumo sukeltas "klyksmas" nepažadintu kitapus durų esančios mergaitės. Patirdama vieną orgazmą po kito, tamsiaplaukė galiausiai neatlaikė. Todėl mikliai priversdama Lockwood'ą pakilti ties jos veidu, vos pastebimai supurtė galvą, ir ko pasekoje vis dar su regima šypsena veide, sukando jo apatinę lūpą, palydėdama tai bučiniu. Vis dar nejaukius garsus leidusi, raudonmedžio lova, priminė apie save kaip tik tuo metu, kai moteris atsidūrė ant viršaus, kuomet savo pačios netikėtumui, visiškai neplanuotai, išsidavė* - Juk žinai, kad myliu tave... - *Sutrikimas dalinai privertė ją išplėsti akis, po ko, vos pastebimai neigiamai supurčiusi galvą, nusprendė kad tai turi likti nepastebėta, todėl keistokai šyptelėjusi, vėl sulipino savo lūpas su jo, tuo pačiu metu stipriau prispausdama savo šlaunis prie jo klubų*

by **Mason Lockwood** Št. 11 01, 2014 5:24 pm

Tai kaip dinamiskai pakito judvieju situacija nuo vakaro pradzios buvo sunkiai nuspejama.Dar vaziuodamas cia Masonas pats sau prisieke, kad niekas ka sakys ar darystamsiaplauke garbane nepakeis jo per pastaraji menesi nusistovejusios nuomones. Buvo akivaizdu, kad jo gyvenimas pamazu vel stojosi i savo vagas ir nors kalbant apie sirdies reikalus, jis laimingas nebuvo, visa kita klostesi it sviestu patepta. Treniruotes ir visku kompanija tapo kasdienybe, o burys kur lig tol buvo gana padrikas, tapo kaip niekad vieningas. Galbut todel, kad Locwoodas pagaliau nebuvo draskomas tarp savo vampyres zmonos ir jos nemegstanciu gentainiu, jis pamazu eme igauti vis daugiau ju pasitikejimo, ypac kai kalba sukdavosi apie i ji pries tai skeptiskai ziurejusius vilkolakius.
Ir stai, jais vel pamirses visa aplink egzistavusi pasauli, spaude ja savo glebyje, jausdamas kiekviena nevalinga, orgazmo isprovokuota, jos kuno judesi.Tamsoje vel susmezavo balti jo dantys kai megina atsidure virs jo. Girgzdanti lova jam nebebuvo svarbi, mat patyrus auksciausia malonumo taska, jo smegenine dazniausiai kuriam laikui pereidavo i autopiloto rezima. Jo nuo prakaito tviskanti krutines lasta vis dar paselusiai kilnojosi, kai jis kelioms akimirkos uzmerke savo akis. Jos istarti zodziai priverte ji atsimerkti. -Zinau,-jo balsas buvo tylus, o veida papuose nuosirdi sypsena. suemes jos veida jis prisitrauke ja arciau iniciodamas aistringa ju bucini.-Ir tu puikiai zinai, kad jauciu tau ta pati …-jis nenorejo gadinti sio vakaro, nes puikiai zinojo, kad ryte viskas galimai grys ten kur buvo, nors pasamone ir trosko isszezti, jog jiems ir vel nieko nepavyks jei ji nebus su juo atvira. Tai, kad ji nuolatos veike jam uz nugaros ir buvo pagrindine judvieju problema, nors ji to ir nepripazino. -Dievinu tave. Kiekviena tavo kuno coli, tavo bucinius, tavo prisilietimus, musu seksa…-susnabdejes jis pagaliau pagulde savo galva ant vienos is pagalviu. Svelniai glostydamas ant jo krutines besiilsincios Katherine plaukus, kita ranka jis pasikiso sau po galva. Abieju nuosirdumas, kuri isprovokavo kaip niekad intymus ju bendravimas , buvo retas dalykas ir jis trosko, kad tai niekuomet nesibaigtu. -Jus esat mano gyvenimas…-abieju sutuoktiniu kvepavimas pamazu tapo iprastas, kas reiske, jog jie, ne patys to nepastebeje, nugrimzdo i poilsio miega. Tai buvo pirma naktis, kai Masono nekankino kosmarai ar nemiga. Jis pats to nesuprasdamas visa nakti nepaleido teisetos savo zmonos iz glebio sildydamas pakankamai vesu vampyres kuna savuoju.

by **Victoria Faith Lockwood** Št. 11 01, 2014 6:07 pm

Filmui nepasiekus pabaigos, prisitrindama prie savo biologinio tėvo šono, mergaitė pasidavė tam, kad jo kūnas buvo atitinkamai šiltas, o jos šaltas, vien todėl kad transformacija pilnai nebuvo pasibaigusi. Šilumos trūkumas buvo akivaizdus, mat net mergaitės oda buvo pakankamai išblyškusi, o kūno temperatūra vos vos siekė 32 laipsnius. Veikiama svetimo kūno šilumos, Victoria ne pati nepastebėjo kaip greitai užmigo. Pastarosios dienos išgyvenimai, bei tai kad ji nebuvo gavusi progos pasimaitinti tinkamai, atėmė iš šios labai daug jėgų. Jos kvėpavimas su laiku tapo labai gilus ir lėtas, kas išdavė tai kad ji buvo gerai įmigusi. Todėl neverta stebėtis tuo, kad net nepajuto kaip buvo paguldyta bei šiltai apkamšyta. Kelios antklodės, kuriomis buvo apklotas stebuklingo vaiko kūnelis, išlaikė šilumą, todėl kraujas, kuris cirkuliavo jos sistemoje, labiau neatšalo. Naktį, greičiausiai jos pačios labui, negirdėjo nieko, todėl akis pramerkė tik tuomet, kai svetainę užpildė saulės spinduliai. Būdama nedidukės, liesos mergaitės kūne, Victoria iš karto pasidabino šypsena. Ir nors laikrodis mušė šiek tiek po vienuolikos, visi namuose dar miegojo. Degdama didžiuliu noru nubėgti į biologinės mamos miegamąjį, ji kaip mat išsiropštė iš užklotų, bei pribėgo prie uždarų durų. Jau tada kai jos maža rankelė siekė durų rankeną, ji staiga žengė žingsnį atgal. Prisimindama kad namuose turėjo likti nakvoti Mason'as, mergaitė staigiai pasuko virtuvės link. Visiškai pamiršdama apie rytines švarinimosi procedūras, ši nusprendė padaryti tėvams "staigmeną", bei paruošti pusryčius. Bėda tame, kad ji ne velnio nenutuokė kaip visą tai daroma, todėl į indą suvarydama visiškai nesuderinamus produktus, Victoria Lockwood užmetė keptuvę ant viryklės viršaus. Strakaliodama aplinkui, bei akivaizdžiai spinduliuodama labai gera nuotaiką, tuo pačiu metu stengėsi pagaminti visiškai nevalgomą maistą. Todėl akimirka, kuomet ant keptuvės sumetė visus "sumaišytus" produktus, visiškai netikėtai pajuto didžiulį skausmą, praeinantį pro visą stuburą. Kuomet vien skardaus inkštimo pasekoje, Victoria vėl sukrito ant žemės. Augimas kuris vis dar tęsėsi, buvo neįtikėtinai skausmingas. Paskutinė stadija kuri laukė mergaitės, buvo pilna kūno transformacija. Ėmė aiškiai lūžti kaulai, (panašiai kaip tai vyksta pas vilkolakius), vienas po kito, keldami mergaitei neapsakomus skausmus. Ir nors ji kentėjo iki paskutinio, galiausiai jau nebe atlaikiusi skausmo, ėmė šaukti. Su lyg ganėtinai greitai lūžtančių kaulų, ėmė ilgėti garbanos, kurios prieš tai vos dengė pečius, o dabar beveik siekė juosmenį. Jos kūnas ėmė augti, kuomet iš burnos šliukštelėjo kraujas. Kuomet Victoria pagaliau pasidavė, jos kūnas vėl ėmė kratytis, taip stipriai, kad jei ši būtu mirtinga, greičiausiai nuo to būtu užsimušusi. Tai trūko ne ilgiau kaip minutę, kuomet mergaitė eilinė kartą neteko sąmonės. Ir su lyg tuo, transformacija pagaliau buvo visiškai baigta: drabužiai kurie dar vakar jai buvo aiškiai per dideli, tinkamai prigludo prie kūno, kuomet iš pažiūros ji tapo mažu mažiausiai septyniolikmete, nors dar vakar labiau priminė mažą išpuikusią tėvelio dukrelę.

by **Arabella Petrova** Sk. 11 02, 2014 3:58 am

*Nepaisant įtemptai prasidėjusio vakaro, nuoskaudų kurios buvo mindomos abiejų sutuoktinių, ši naktis buvo lengvai įvardinta tobula. Visi veiksmai, persipindami su tais keliais išsprūdusiais žodžiais, vertė pamiršti visą pasaulį aplinkui, lyg būtu egzistavęs tik šis kambarys ir jie du. Per daug ilgai gyvenanti moteris, kone tirpo savojo vyro rankose, ir šį kartą net nesistengė to slopinti. Katherine Pierce-Lockwood kūnas pusiau buvo ant pastebimai sukaitusio vyro kūno, kuomet ši prikišdama savo veidą jam po smakru, prieš užmigdama, lūpomis palietė šio krūtinės ląstą. Miegas buvo saldus, mat po tokios energijos iškrovos, ji užmigo pakankamai greitai, nors ir troško kad ši naktis niekuomet nebūtu pakeista rytu. Nes ryte tai kas įvyko neturėjo duoti įtakos, jie abu jau priklausė skirtingiems pasauliams, ir kelio atgal nebe buvo. Prabusdama nuo minimalaus šurmulio, kurį sukėlė Victoria, tamsiaplaukė moteris viso labo pramerkė akis. Būdama pasiruošusi pasitraukti, mat vis dar buvo apkabinusi Lockwood'ą, ji sulaikė kvėpavimą. Mergaitė nepateko į kambarį, patraukdama kita linkme, ir tuomet vampyrė nukreipė akis į vis dar miegojusio, ar taip atrodyti bandžiusio vyro. Jis atrodė labai ramus, o prisiminimai iš kartu praleistos nakties, tamsiaplaukės garbanės veide leido pasirodyti kiek sulaikytai šypsenai. (Šiame laike, ji jau buvo atlikusi savo vaidmenį originaliojo gyvenime). Todėl jausdama vidinę ramybę, ji vėl trumpam, tyliai pakišo savo veidą po jo smakru. Draskoma prieštaringų nuomonių apie tai kaip turėtu elgtis toliau, ji dusliai atsikvėpė, kaip tik tuo metu, kai iš virtuvės pasigirdo netipiniai namams garsai. Klyksmas, kuris "išsirovė" iš Victorios, privertė vampyrę kone pašokti iš lovos* - Mason'ai... - *Pakeliui greitai griebdama jo drabužius, numetė į jo pusę, o pati pasinaudodama lengviausiu variantu: bei užsitempdama ant savęs savuosius apatinius, bei jo maikutę, kaip mat išbėgo lauk iš miegamo kambario. Trūko visai ne daug laiko, kuomet moteris vampyrišku greičiu pasiekė virtuvę. Ir tai buvo pirmasis kartas, kuomet ji aplamai matė tai, kaip vyko visas dukters pasikeitimas. Pakankamai greitai krisdama ant kelių prie jos, Katherine Pierce-Lockwood stipriai suėmė mergaitės pakitusį kūną, dalinai ją užsitempdama ant savo kelių. Prispaudusi Victoria prie savęs, ji kaip mat sulaikė jos traukulius, kad mergaitė susižeistu kaip galima mažiau. Ir akimirka, kuomet ant jos pačios, iš dukters burnos šliukštelėjo kraujas, ji pasukusi akis į pagrindinio kambario pusę, dar kartą sušuko* - Mason'ai, aš nežinau ką daryti! - *Mergaitės kūnas suglebo, kuomet ji akivaizdžiai neteko sąmonės, todėl tebelaikydama ją tvirtai, moteris stipriai sukando dantis. Ir tuomet raminančiai delnu braukdama per visą tą fizinį skausmą turėjusią praeiti, mergaitės galvą, tyliai prasitarė* - Viskas bus gerai, tai pasibaigs... Turi būti labai stipri, žinau kad skauda, bet privalai susidoroti su tuo, nes paskui bus geriau. Pažadu, neleisiu kad tai pasikartotu. - *Vos pastebimai supurčiusi galvą, Katherine Pierce-Lockwood prispaudė savo lūpas prie dukters galvos, kaip tik tuo metu paniekindama save už tai, kad buvo per daug išsiblaškiusi, per daug atsidavusi savo pačios malonumams, vietoje to, kad būti šalia su ja, nuo pat pasikeitimų pradžios, iki pabaigos*

by **Mason Lockwood** Pir. 11 03, 2014 1:13 pm

Mazdaug tuo metu kai pabudo Victoria, astri Masono klausa pazadino ir hibrida, taciau jis neketino issiduoti todel tik vos regimai syptelejo kai jo glebyje siek tiek pasimuisciuosi mylima moters vel prislyjo jam prie krutines manydama, kad jis vis dar miega. Atsargiai perkeles viena ranka ant Katherine tamsiu plauku jis svelniai nubrauke jos veida dengusia sruoga. Jis trosko visada taip nubusti, taciau negailestinga ryto sviesa sufleravo, kad isaususi nauja diena greiciauaii ir vel sustatys viska i savo vietas palikdama du sutuoktinius skirtingose barikadu pusese. Pabuciaves jos kakta jis leido suprasti, kad nemiega, maza to, neketino slepti, jog tai kas ivyko vakar nebuvo tiesiog impuldyvus seksas ir jis norejo, kad ji tai zinotu. -Labas rytas, pikciurna,-syptelejes jis vis dar atrode pavarges, taciau isgirdes skausminga aimana sklindancia is virtuves jis pasoko is lovos su lig ta akimirka kai tai padare Pierce-Lockwood. Paskubomis uzsimoves sortu tipo apatinius jis pasileido paskui Katherine. Jo sirdis dauzesi it paselusi kai jiems abiems ipuolus i kambari pries akis atsivere ant grindu sukniubusios Victorios vaizdas. Priesingai nei Kat, jis isliko saltakraujiskas ir uzuot leides savo emocijoms paimti virsu, jis elgesi apgalvotai. Pritupes salia pirmiausia pamegino uzciuoti merginos pulsa, kuris buvo gan silpnas. -Ji gyva, Kat, viskas gerai,-abieju ranku pagalba suemes perbalusi zmonos veida jis priverte ja i ji paziureti. -Jos kunas tiesiog padare jai paslauga atjungdamas jos samone tam, kad jai netektu patirti pilno transformacijos sukeliamo skausmo. Patikek manimi, zinau koks nepakeliamas jis gali buti,-vien prisiminus tuos laikus kai jam teko prievarta keisti pavidala tam, kad igytu visapusiska savo kuno kontrole, jis susirauke. Pripuoles prie saldiklio Lockwoodas istrauke keleta jame buvusiu maiseliu ir idaves juos abu i ne juokais isibaiminusios merginos rankas, pats savo ruoztu sueme paaugles kuna igavusia Victoria. -Pabudusi ji jaus zveriska alki. Jos kune cirkuliuojancio kraujo nepakaks tam, kad palaikyti normalias funkcijas todel ji greiciausiai jausis tarsi keleta menesiu badu marintas vampyras, Kat,-visa savarankiskai surinkta informacija dave rezultatu ir jis nedvejodamas situacija pereme i savo rankas. -Ja gali kresti saltis, kaip tai nutikdavo man po kiekvieno daugkartinio virsmo,-paguldes mergaite/jauna moteri atgal ant sofos, kuri vis dar buvo paklota miegojimui jis rupestingai ja apkamse. -Katherine,-peremes kraujo maiselius, kuriuos pries tai buvso idaves zmonai jis sueme jos veida ir priverte ja i save paziureti. -Viskas bus gerai, Kat,-jo veida perskrode, kad ir blanki, bet nuosirdi sypsena. -As tai patyriau desimtis kartu, zinau apie ka sneku. Mes busim su ja. Kartu. Ji tai istvers,-prisitraukes akivaizdziai labai nerimaujancios motinos veida jis pabuciavo jos kakta. -Ar turi daugiau anklodziu?-paleides tamsiaplauke jis vel gryzo prie vis dar samones neatgavusios merginos bei pritupes salia atsargiai nuvale krauju istepta smakra. Dantu pagalba nupleses viena kraujo maiselio kampa jis prikiso ji originaliajai hibridei prie lupu. -Nagi, mazute, isgerk,-laisva ranka pakises jai po galva jis siek tiek ja kilstelejo.

by **Arabella Petrova** Pir. 11 03, 2014 2:54 pm

*Kažkurį laiko tarpą tvirtai prie savęs laikydama mergaitės kūną, ji tyliai laukė kuomet visos jos kūno patyčiamos konvulsijos pasibaigs. Sumerkusi savo tamsias akis, Katherine Pierce-Lockwood stengėsi susikaupti, nors ir dabar jos emocijos buvo jos didžiausiu priešu. Jausdamasi per daug silpna, priešintis tam, kas atrodo per daug komplikuota, ji aiškiai neigiamai supurtė galvą, mat išgirdo mylimojo balsą, kuris laimės greitai situaciją perėmė į savas rankas. Vampyrė buvo stipriai pabūgusi, greičiausiai tai buvo matoma tik pirmą kartą, nes net tuomet kai turėjo atsisveikinti su savo žmogišku gyvenimu, ji nesibaimino ne kiek. Išbalusi oda, bylojo apie tai, kad ji bet kuriuo metu gali patirti panikos priepuolį. Kuomet tamsiaplaukės garbanės veidas atsidūrė tarp Lockwood'o delnų, ji pagaliau prasitarė, tai ko neplanavo* - Aš taip stengiuosi kad viskas būtu gerai, ir kiekvieną kartą nutinka kažkas panašaus, nes lemtinga akimirka esu blaškoma arba tavęs arba dar kokių nors aplinkybių. Ir viskas pasibaigia tragiškai. Negaliu prarasti dar ir jos. Negaliu... - *Neigiamai supurčiusi galvą, moteris visgi leido pasiimti jos akivaizdžiai ūgtelėjusią dukterį, kuomet vietoje to gavusi paketus su krauju, priverstinai pakilo ant kojų. Iš kart neskubėdama patraukti įkandin, atrodo daugiausia porai minučių buvo sustojusi, bei abiem rankomis pasirėmusi į virtuvinio stalo atbrailą. Stengdamasi atgauti kvėpavimą, vampyrė, pasistengė sukaupti visą savo drąsą, bei įsiklausant į tai kas buvo bandoma paaiškinti, pajudėti link svetainės. Nors koridorius skyręs minėtas patalpas buvo pakankamai ilgas, ji pasiekė svetainę gana greitai. Pagaliau ir pati įsiklausydama į tai kad Victorios Hope širdis plaka, moteris pakėlė savo akis į netrūkus šalia atsidūrusį Mason'ą. Linktelėjusi galva, tamsiaplaukė perdavė kraujo paketus, pati tuo tarpu atsisėsdama ant stiklinio staliuko, priešais sofą. Delnais perbraukdama per savo veidą, ji galiausiai privertė save vėl pakelti akis į vyriškio pusę. Stebėdama tai, kaip lengvai jis sugeba susitvarkyti su tuo kas nutiko, ilgai nesistengė tam maišyti komentarais. Todėl tik tuomet, kai vampyrės akys buvo nudelbtos žemyn, ji prabilo* - Dabar jai kiekvieną kartą reikės tai patirti? Turiu omeny, ar kada nors tai atrodys ne taip skausminga? Nesuprask manęs klaidingai, mačiau ne kartą kaip virsmą teko atlaikyti tau, ir žaboti save kad nenutiktu nieko, nepataisomo. Bet, tu ir ji... Du skirtingi asmenys, ir ji dar užvakar buvo mažu vaiku, kurs negebėjo net savarankiškai atsisėsti. - *Neigiamai supurčiusi galvą, moteris nesistengė daugiau susidurti žvilgsniu su Lockwood'u, kuomet savo žvilgsnį nukreipė į sąmonės neatgavusią Victorią* - Ar žinai kad neprabėgo nei kelios dienos, po to kai mes išsiskyrėm, mirė Nadia? - *Išspausdama skausmu persmelktą šypseną, ji taip ir nepakėlė akių* - Ir prieš jai užgęstant, pažadėjau kad su Victoria nenutiks nieko panašaus. Ir dabar pažvelk į tai kas vyksta? Negaliu būti ta pačia, šalta asmenybe, prie kurios visi pratę, kad ir kaip stengiuosi. Ir žinau, žinau kad jei nesivadovaučiau emocijomis, išbraukčiau visus atsiminimus apie tave iš savo galvos, galėčiau susitelkti į jos saugumą. Bet tas užknisantis originalusis burtas, kurį panaudojo Andrea, mane prikeldama, jis neleidžia to padaryti pačiai. Ir... - *Tamsiaplaukės pečiai savaime nusileido, ji vėl neigiamai supurtė galvą* - Nenoriu kad jai tektu išgyventi ką teko tau, man. Ji turi būti laiminga, supranti? Bet kokia kaina.

by **Mason Lockwood** Št. 11 08, 2014 1:20 pm

-Jai viskas bus gerai, Kat,-siek tiek suraukes antakius jis debtelejo i moteri, kuria buvo iprates matyti stipria, nepalauziama. -Nepaisant musu situacijos, ji turi abu tevus ir jai niekas negresia, juk pati zinai, kad gali i mane kreiptis bet kada,-vis dar tupedamas salia besigaivaliojancios Victorios jis savo demesi kuriam laikui sutelke i vis dar teiseta savo zmona. -Tai tavo pasirinkimas, norejai, kad duociau tau laiko, erdves, butent todel gerbiau tavo sprendima ir laikiausi nuosaliai. Manai man yra lengva?-grazines savo zvilgsni atgal i dukteri jis uzdejo savo delna jai ant kaktos. -Negalim buti nei kartu, nei atskirai ir tai varo mane is proto,-jis atrode suirzes, taciau sakydamas siuos zodzius jis specialiai savo zvilgsni buvo nusukes i jauniausios Lockwood puse. Kai mergaite pagaliau prabudo ir abiem rankom sueme jai girdoma kraujo paketa, jo veida perskrode palengvejimo sypsena. -Na stai, saunuole. Neskubek, gerk is leto,-pabuciaves merginos kakta jis rankomis apsireme i savo kelius ir giliai ikvepes pagaliau pakilo. -Ji stipri,-vis dar stovedamas salia Victorios jis svelniai pagloste jos virsugalvi. -Jei senoviniai rastai neklysta, tai turejo buti pirmas ir vienintelis virsmas, kurio Victoria negalejo kontroliuoti. Pastebejai, jog ji kuo puikiausiai kontroliuoja savo alki? Tas pats turetu galioti ir menulio prakeiksmui. Ji, priesingai nei mes abu, turi visus pranasumus, taciau jai nera budingos musu silpnybes,-sypsena jo veide isdave, jog Masonas didziavosi tuo, kuo buvo judvieju dukra. Ji buvo tobula ir ne tik todel, jog jis zvelge i ja tevo akimis. Victoria buvo viena stipriausiu butybiu ir dabar kai ji nebebuvo apsiginti negebantis kudikis, kritinis periodas buvo pasibaiges. Jiedu su Katherine galejo lengviau atsikvepti.
Sypsena labai greitai dingo is Lockwoodo veido su lig ta akimirka, kai Katherine prasitare apie biologines savo dukros mirti. Negaledamas aptiketi, kad toks ivikis sugebejo praslysti jam pro akis jis neigiamai papurte galva ir nieko nelaukdamas zenge link moters, kuri tiesa pasakius, atrode sugniuzdyta. kad ir ka sake Katherine, jai jo reikejo. Reikejo kaip niekada stipriai, taciau ji visuomet buvo uzsispyrusi. -Kodel man to nepranesei?-nusispjoves i visus ju nesutarimus jis zenge link jos ir stipriai ja apkabino. Jis taip ir neturejo galimybes Nadios pazinti, taciau gerai zinojo ka ji reske jo zmonai ir to uzteko, kad zinia ji prislegtu taip, lyg jis katik butu isgirdes apie savo giminaicio mirti. -To jau per daug, negaliu patiketi, kad su manimi nesusisiekiai,-suspaudes vis dar kalbancia mergina savo glebyje jis kaip niekada aiskiai suvoke, jog jo vieta buvo cia, su jo dviem., nepaisant to ka sake Katherine. -Manai tokia intis nebuvo perskrodusi mano pasamones?-ju zvilgsniams susitikus jis vos regimai neigiamai papurte galva. -Bet kaskart kai man kyla noras pasukti lengviausiu keliu, primenu sau, kad viskas ka patyriau vardan del taves… del jusu. Nesigailiu nieko, nes akimirkos praleistos kartu yra laimingiausios mano gyvenime ir istrinti tai, reikstu nugyventi visa likusi gyvenima ieskant to, ka jau turiu. Prasme gyventi. Jus abi esat mano gyvenimas, kad ir kaip kartais noriu taves nekesti,-jis niekad nemego atsiverti, nes tai versdavo ji jaustis pazeidziamu bei suteikti jai proga vel ji iskaudinti, bet sia akimirka tai nebuvo svarbu. Jis trosko, jog ji zinotu, kad buvo, yra ir bus salia, sunkiausiomis akimirkomis. -Kas jai nutiko?-pabuciaves merginos kakta jis atrode nuosirdziai susirupines del emocines savo zmonos bukles. -Mes tai istversim. Kaip ir viska lig siol, Kat.

by **Arabella Petrova** Št. 11 08, 2014 2:27 pm

*Matydama kad mergaitė pagaliau ėmė tinkamai reaguoti į aplinką, bei kaip ir prieš tai minėjo Lockwood'as, tvarkingai ėmė vartoti savo naują, mitybos šaltinį. Tamsiaplaukė su akivaizdžiai pastebimu palengvėjimu atsikvėpė. Matyti kaip kenčia jos atžala, po visai trumpo laikotarpio, kuomet mirė Nadia, buvo neapsakomai sunku, nors ji ir stengėsi iš paskutinių laikytis taip, kaip tai darydavo ankščiau, prieš penkiasdešimt ar šimtą metų. Ji buvo pasiruošusi imtis kraštutinumų tam, kad būti stipriai, kad jos gyvenime nebūtu reikalingas šalto proto, bei kritinio mąstymo asmuo. Ji stengėsi tapti tuo, kuo buvo ankščiau, nes tai buvo lengviausias būdas išgyventi. Ištiesdama ranką į Victorios Hope pusę, delnu atsargiai nubraukė šaltą prakaitą nuo mergaitės kaktos, kuomet pakeldama akis į Mason'o pusę, prabilo, kaip galima labiau pasinaudodama užtikrintą kalbos toną* - Nes po visko kas nutiko mūsų gyvenime, būnant kartu, tai atrodė teisingiausias sprendimas. Ir, kad ir kaip man tai nemalonu sakyti dabar, vis dar manau kad tai neturėtu pasikeisti. Aš tave myliu, beprotiškai. Ir to nereikia kartoti kiekvieną kartą, kai susitinkam, nes tu ir pats kuo puikiausiai žinai ką jaučiu. Bet, būti atskirai, yra tuo pačiu metu ir sunku ir paprasta. Bet ne viena siela, negali mūsų kaltinti dėl to, kokie esame. Mes su tavimi, iš visiškai skirtingų pasaulių, ir jie niekada netaps vienu. - *Neigiamai supurčiusi galvą, moteris, rankos gestu nurodė save, po ko pratęsė nebaigtą kalbą* - Tu nebūsi tas, kuris pasirinks mane, kai pasirinkimas vyks tarp to, iš kur esi kilęs, ir kas yra tavo tikra šeima. O aš niekuomet, nesugebėsiu sugyventi su vilkais, atsukdama nugarą savo rūšiai, sau pačiai. Argi nesupranti, kad ir kaip bandysime tai pakeisti, kiekvieną kartą susitrenksime kaktomuša į sieną? Ir mane tai taip pat siutina, nes noriu būti su tavimi, suprasdama kad dabar tam yra labiausiai netinkamas laikas. - *Katherine Pierce-Lockwood žvilgsnis kaip mat nusileido, kuomet mergina nusprendė padaryti bent menką pauzę tarp savo pačios žodžių barstymo. Kalba buvo sunki, mat sakant savo nuomonę, jos širdis ir protas visuomet skelbė karą, ji suprato kas būtu geriausia daugumos akimis, ir tuo pačiu metu nesiryžo išbraukti Lockwood'o iš savo gyvenimo. Ji buvo tarytum magnetas, kuris ankščiau ar vėliau pasiduos traukai, ir prikibs prie metalo, kurio buvo jis. Neigiamai supurtydama galvą, ji te pratarė, tačiau atitinkamai tyliai* - Aš galėčiau išvardinti tūkstančius priežasčių, kodėl negalime būti kartu. Bet, mano mintys, kūnas, viskas priklauso tau. Ir tai yra velniškai blogai, nes negaliu žengti toliau. Ir kad ir kaip norėčiau dabar tave išspirti lauk, ir apsimesti kad nieko nebuvo... Negaliu. Jaučiuosi labai pasimetusi. - *Dirstelėdama į Victoria, kuri buvo visai netoliese, ji galiausiai sutiko su tuo, kas buvo pasakyta žodžiu, mat ir pati dabar kuo puikiausiai suvokė, kad Voctoria yra kur kas svarbesnė, nei nesutarimai, iš kurių jie du nesugeba išsikrapštyti* - Pažadu, kad kai tai lies Vic, mes būsime iš vien. Ji nusipelnė to. - *Tuomet pakildama ant kojų, moteris ketino išsliūkinti toliau, tačiau kaip tik tuo metu sugauta, bei surakinta Lockwood'o glėby, ji kaip mat įsitempė, lyg ir norėjusi bandyti ištrūkti, bet paskutine akimirka, pakeitusi savo nuomonę. Pečiai nusileido, kuomet jos kiek atloštos galvos dėka, ji įsmeigė akis į jo veidą, tačiau tuo pačiu metu nepratarė ne vieno žodžio. Tiesiog stebėdama jo šviesias akis, bei stengdamasi ritmingai pildyti savo plaučius oru, galiausiai nusuko žvilgsnį* - Negalėjau. Supranti? Tiesiog negalėjau. Mes su tavimi patraukėme skirtingais keliais, ir... Asmuo, kuris atėmė gyvybę Nadiai, yra tavo brolis. Kas būtu pasikeitę jei būtum išgirdęs tiesą ankščiau? Niekas. Ir man reikėjo velniškai daug stiprybės tam, kad nesusirasti jo ir nepasiusti ten, iš kur jis ištrūko. - *Stengdamasi nepravirkti, tamsiaplaukė užvertė savo akis, tuo pačiu metu išlaisvindama vieną iš savo rankų, bei pirštais perbraukdama per savo kaktą* - Kai sužinojau kas nutiko, buvo per vėlu, jai buvo likusios kelios minutės. Ir viskas, ką galėjau padaryti dėl Nadios, tai suteikti jai viziją, kad jos gyvenimas nebuvo toks sumautas. Viziją, apie tai, kaip viskas turėjo būti iš tikro. - *Linktelėdama galva, ji kakta atsirėmė į ją apkabinusio vyro krūtinę, tuo pačiu metu sumerkdama akis* - Ištrinti vieną, konkretų atsiminimą, apie tai, kuomet tapome "mes", suteiktu abipusę laisvę... Ir gyvenimai pasuktu visiškai kitokia linkme. Ir kai aš gavau tą galimybę, ištrinti. Lygiai ta pati mintis, kurią išvardinai dabar, ir perskrodė mano mintis. Kokia prasmė yra ištrinti iš savo atminties tai, kas buvo geriausia? - *Neigiamai supurčiusi galvą, ji jau savaime leido suprasti kad buvo susitikusi su originaliu vampyru, todėl abejomis rankomis atsistumdama nuo Lockwood'o, tamsiaplaukė žengė per žingsnį toliau* - Prieš sakydamas, kad ištversim tai kartu. Privalai žinoti, kad pardaviau savo sielą, šėtonui vaikštančiam žeme. - *Kilstelėdama ranką, bei sumojuodama rodomuoju pirštu, ji vėl šiek tiek toliau pasitraukė* - Kai esi motina ar tėvas, dėl savo vaiko gali padaryti viską, net jei tai atvestu prie nepataisomų pasekmių. Ir aš bandžiau susigrąžinti Nadia, vieninteliu būdu, kuris egzistavo. - *Šaltos, bei vandeniu aptrauktos tamsiaplaukės akys, "blizgėjo", kuomet ji nusprendė kad šiandiena privalo būti atvira, o toliau bus taip, kaip turi. Todėl vadovaudamasi taisykle "viskas arba nieko", ji dėstė toliau, net nesistengdama pasižiūrėti ar jos buvo klausomasi. Ilgą laiką nešdama naštą tik ant savo pečių, ji pagaliau pasielgė kaip paprastas žmogus, o ne antgamtinė būtybė, kuri greičiausiai būtu pasirinkusi žmogiškumo atsisakymą* - Netrūkus po Nadios mirties, sulaukiau skambučio iš Niklaus. Keista, nes maniau kad jei jam reikės žmogaus, jis greičiau pasirinks tave, nei mane. Bet, viskas nutiko priešingai. Vienas darbas, ir visi lieka su pergale. Man buvo suteikta galimybė pamiršti tave, ir tuo pačiu metu susigrąžinti Nadia. Ir kas aš būčiau per asmuo, jei atsisakyčiau pastarojo dalyko? Vien mintis, kad ji gali būti gyva. Kad gali ištrūkti kaip ir tavo brolis, užverbavo mane, ir prisiekiu, tuo metu nemačiau ne vienos priežasties, kodėl neturėčiau to daryti. Juk po šio, bendro darbo viskas vėl stotu į savo vietas. - *Neigiamai supurčiusi galvą, garbanė pirštais perbraukė per savo plaukus, akivaizdžiai stengdama paslėpti savo žvilgsnį, kuris vis dar nebuvo pakitęs* - Man teko nužudyti Sebastianą, nes tai buvo vienintelė priežastis, kodėl pati galingiausia ragana, kuri ir sukūrė nemirtingumo burtą, atvertu duris... Prikeltu tą patį Sebastianą, ir... Nadia. Ir kad ir koks planas buvo sunkus, kad ir kaip visą tai buvo tragiška, pabaiga buvo laiminga, bent tiems, kas susigrąžino kritusius. Nes, Naduos ten nebe buvo. Ji pasirinko atrasti ramybę, pradingstant amžiams. - *Pasukusi akis į Lockwood'o pusę, tamsiaplaukė išlaikė šiokią tokią pertrauką, po ko ištarė savo finalinius žodžius* - Tą patį vakarą, Niklaus paklausė manęs, ar tikrai noriu atsisakyti atsiminimų apie tą akimirką, kuomet supratau ką jaučiu tau. Ir mano atsakymas buvo neigiamas. Nors ir žinojau kad daugiau iš jo šio pasiūlymo nebe sulauksiu. Dabar žinai apie visus mano demonus, kuriuos slepiu. Ir tau spręsti ar gali su tuo sugyventi, ar tai buvo paskutinis lašas, perpildęs tavo kantrybės taurę. Nes jei išeisi dabar, vadinasi liksi tik Victorios gyvenimo dalimi, nes nesu kvaila kad nepastebėčiau kad tavęs jai reikia labiau nei ko nors kito. Bet jeigu pasiliksi... Turėsi padėti man pakilti ant kojų, savo būdu. Atmetant žmogiškumo atsisakymo, ar jausmų atmetimo, pasirinkimą. Nes aš daugiau nebe galiu būti silpna.

by **Mason Lockwood** Št. 11 08, 2014 3:18 pm

Stai jis ir vel buvo pastatytas i ta pacia kryzkele, ta pacia aklaviete, kurioje atsidurdavo kas kart kai nuspresdavo suteiktu judvieju santykiams antra sansa. Paleides mergina is savo glebio jis abi rankas susikrove sau ant sprando. Garsiai isputes plauciuose pries tai uzlaikyta ora jis atrode it nutrenktas zaibo. -Richardas…-jausdamas kaip plauciuose staiga eme trukti oro jis abiem delnais perbrauke sau per veida negaledamas patiketi, kad kone artimiausias jo giminaitis padare toki neatitaisoma dalyka. Vis gi Katherine zodziai, kurie seke is kart po to priverte ji galutinai praprasti ama. Faktas, kad jo zmona eilini karta nuslepe nuo jo svarbiausius savo gyvenimo ivikius ir maza to, pagalbos kreipesi ne i ji, o i didziausia ju priesa, akivaizdziai ismuse vaikina is veziu. -Ir vel… ir vel savo noru lendi Klausui i akirati,-jo balse atsispindejo ne ituzis, o nusivylimas, o akis isdave, kad kaip ir baiminosi Pierce, tai ir buvo paskutinis lasas perpildes jo kantrybes taure. Jis eilini karta nusispjoves i viska bande suklijuoti ju seima kruvon, taciau kaip ir kas kart, jam teko atsitrenkti i fakta, jog priesais stovejusi moteris nebuvo tuo, kuo dejosi. Masonas vylesi, kad nepaisant vampyriskos savo kilmes, Katherine buvo tas zmogus, kuri jis kadaise pamilo ir tai verte ji beviltiskai tiketis, kad viena diena ji supras, kad jis ne veltui taip stengesi priversti savo genti ja pripazinti kaip jo isrinktaja, sukurdamas jiems trims saugia aplinka, kuria garantavo vieningas vilkolakiu burys. To Katherine niekuomet nebutu galejusi jiems garantuoti net jei jis ir butu pasirinkes isduoti savus ir visiskai atsiduoti vampyriskajai savo pusei. Tokie kaip ji buvo saltakraujiski ir savanaudziai ir kuo toliau, tuo labiau jam eme rodytis, kad ji niekuo nuo ju nesiskiria. -Kaip tu galejai atimti givybe Sebastianui, tikedama, kad Klausas, asmuo, kuris tave kaip laukini zveri medziojo sitiek metu, ims ir padarys tau paslauga ji sugrazindamas,-neigiamai papurtes galva jis atrode ne juokais pasipiktines. Staiga nutiles jis nudelbe savo akis zemen. Jo sirdis buvo draskoma i dvi dalis, bet kad ir kaip jis mylejo priesais stovincia moteri, kad ir kaip ji norejo jai padeti, buti jos inkaru ir neleisti paluzti, protas jam sufleravo, kad tai pasibaigs lygiai taip pat, kaip pasibaigdavo kiekviena karta kai jis ir vel isileisdavo ja i savo gyvenima. Vienintelis skirtumas buvo tas, kad si kart jis turejo ka praprasti ir tas asmuo buvo Victoria. -As negaliu tavimi pasitiketi,-po ilgos pauzes nuryjes burnoje susikaupusius skyscius jis pagaliau pakele savo vandeningas akis i tamsiaplauke. -Kat, as…-zodziai strigo jo gerkleje ir buvo kaip niekad matyti, jog tai ka jis ketina pasakyti buvo vienas sunkiausiu jo sprendimu, kuriuos jam yra teke priimti. -Negaliu leisti, kad kas kart kai busi emociskai enstabili, tu i pavoju stumsi savo ir Victorios givybes,-neigiamai papurtes galva jis delnu perbrauke per savo burna. Giliau ikvepes jis nebegalejo valdytis todel kai ir vel prabilo, jo tonas buvo kur kas piktesnis. -Ar suvoki, kad panorejes tas kales vaikas galejo uzkalbeti tave tam, kad pati savo rankomis nuzudytum savo dukra?! Leisdama jam prieiti taip arti…. kone prasydama jo, kad jis istrintu tavo prisiminimus. Katherine nejau esi tokia sumautai kvaila?!-negaledamas patiketi, kad mergina taip beatodairiskai yra suinteresuota tik savo jauciama sirgela, uzuot prisiemusi atsakomybe, kuria turejo pries judvieju dukra ir ji pati, jis neigiamai papurte galva. -Nori, kad patikeciau, jog si karta viskas bus kitaip,-apsilaizes issausejusias savo lupas jis vel delnu perbrauke sau per kakta. -As negaliu priversti taves manimi pasitiketi, negaliu sekti kiekvieno tavo zingsnio, negaliu ir toliau gyventi niekuo nepasitikedamas. Atleisk, Katherine,-nuryjes burnoje susikaupusius skyscius jis gryzo prie ant sofos gulejusios Victorios ir suemes vis dar silpnai atrodancios merginos ranka, pazvelge jai i akis. -Kuri laika apsistosi pas mane, gerai princese?-pabuciaves mergaites kakta jis atrode kaip niekad susikrimtes, taciau buvo kaip niekada isitikines savo poelgiu teisingumu. Nenugincyjamas tevo ir dukters rysys verte ji jaustis uztikrintu, kad itin panasaus i jo budo mergina, supras sa vo tevo motyvus ir nepriesgyniaus logiskam jo sprendimui.

by **Arabella Petrova** Št. 11 08, 2014 3:40 pm

*Tikriausiai dėl to, kad dėl bet kurios iš savo dukterų būtu padariusi viską, ji naiviai manė kad jei jos veiksmai buvo nukreipti ne į Victorios pusę, kuri buvo saugo, o į Nadios, kurią susigrąžinti ji bandė... Tai bus suprasta. Tačiau sprendimas buvo pagaliau ištartas balsu, ji tamsiaplaukės akys kaip mat susimerkė, kuomet ji lemtingą akimirką, kuomet savuosius žodžius barstė Lockwood'as, pasistengė įsiterpti* - Nereikia... - *Kuomet jis pabaigė savo mintis, nepajudėdama iš vietos, ji tik kelis kartus teigiamai linktelėjo galva, ir nuo šio veiksmo, buvo matoma kaip jos skruostais nubėga kelios ašaros. Visgi, nesistengdama rodyti savo silpnumą, ji iš karto pakėlė ranką, bei nubraukė skystį nuo savo skruostų. Sukastas žandikaulis, ir tai kad per akimirką ji buvo priversta netekti visko, davė savuosius vaisius, todėl kuomet ji pasuko "negyvas" akis į dukters pusę, tvirtai linktelėjo, tarytum parodydama jai, kad priešintis nereikia. Savisaugos instinktų iššaukta, dantų nešiepianti šypsena, kuri greičiau priminė nevalingą bandymą laikytis, palydėjo sekančius jos žodžius* - Vadinasi tai pabaiga. - *Tai kad ji net nesistengė priešintis, buvo toli gražu ne pačiu geriausiu ženklu. Bet ir nesugebėdama matyti kaip iš jos yra atimama tą "prasmė", ji sukandusi dantis, pirmoji žengė prie durų, nuo pakabos nusitraukdama odinę striukę. Ir kuomet ji dar kartą pasisuko į ten pat buvusių asmenų pusę, nesugebėjo išspausti nieko. Jei Victoria ketino pasilikti su savo tėvu, geriausia buvo palikti viską taip, tarytum ji ir pati nenorėtu grįžti atgal. Ir kad ir kaip garsiai iš vidaus dabar šaukė Katherine, išorė te parodė kad ji pasidavė srovei, ir galiausiai buvo priversta pasitraukti. Todėl kuomet ji dar kartą nuleido akis, neįvertindama to, kad nebuvo tinkamai apsirengusi, pasitraukė iš savo pačios namų, suteikdama čia likusiems asmenims, priimti labiausiai tinkamą sprendimą*

by **Victoria Faith Lockwood** Št. 11 08, 2014 3:55 pm

Net tuomet, kai mergaitė buvo pramerkusi savo akis, ji buvo per daug silpna tam, kad tinkamai reaguoti į aplinką. Beveik visą laiką likdama gulėti, šiek tiek pasikėlusi buvo tik tuomet, kai jai prie veido buvo pakištas kraujo paketas. Keista, jos paakiai net nepakito, kuomet į sistemą pagaliau pateko taip reikalingas skystis, kuris palaipsniui sugebėjo sugrąžinti energingumą į jos pačios kūną, kuris buvo visiškai nualintas prieš tai vykusio finalinio virsmo. Traukdama į save iš paketo, donoro kraują, ji net neketino klausytis pusės to, kas buvo sakoma. Greičiausiai todėl, kad ji buvo priversta kartu su Katherine Pierce-Lockwood išgyventi tą laikotarpį, kuomet buvo nužudyta jos pusiau sesuo. Vien todėl kad trumpos vaikystės metu ji buvo pratusi prie Nadios, nekalbėti apie tai kas nutiko, buvo geriausia išeitis, Victorios atžvilgiu. Todėl leisdama viską išsiaiškinti suaugusiems, ji išpūtė akis tik tuomet, kai buvo padarytas sprendimas, dėl kurio jos nuomonės niekas nepasiteiravo. Negalėdama patikėti kaip viskas susisuko, Victoria Hope, kaip mat labai greitai, gal per daug greitai, nes kaip tik tuo metu šiek tiek apsisuko galva, pakilo ant kojų. Stebėdama kaip iš jos gyvenimo (bent kažkuriam laikui) pasitraukia motina, ji atsakomai neigiamai supurtė galvą, iš savęs sugebėdama išspausti labiau cipimą primenantį garsą: - Ne... - Sumišusį savo žvilgsnį nukreipdama į tėvo pusę, mergaitė aiškiai išlenkė savus antakius, nesugebėdama patikėti kad jie abu šitaip elgiasi. Pasakyti kad šiuo metu jai stipriai trūko žodžiu, buvo labai paprasta, todėl kuomet jos ploni bei ilgi pirštai atsidūrė ant krauju suteptų lūpų, Victoria užlaikė savo žvilgsnį ties Mason'u, perklausdama: - Tikiuosi kad tu nemanai kad išspirdamas ją iš savo gyvenimo, priversi mane padaryti tą patį? Ji mano mama, ir taip, ji daro klaidas. Bet velniai griebtu, ji išgyveno kur kas daugiau, nei visi tie, kurie sukosi aplink mane, kai buvau maža, kartu paėmus. O tu... Aš visuomet maniau kad tu. - Neigiamai supurčiusi galvą, ji ne neketino reaguoti bent per pus panašiai tam, kas vyko tarp čia prieš tai diskutavusių asmenų. Katherine jau buvo patraukusi šalin, todėl vytis paskui buvo labiausiai netinkamu variantu. Pamesdama tuščią paketą, kuriame prieš tai buvo donoro kraujas, Victoria mikliai patraukė į savo biologinės motinos kambarį, ten pasigaudama pirmiausia po ranka pasitaikiusius drabužius, ir vizualiai daug maž patogią avalynę. Ir kuomet ji pagaliau pasirodė priešais tėvą, te pratarė: - Pasiliksiu tavo namuose, bet kalinės nevaidinsiu. Net jei taip nemanai, žinau kad galiu pastovėti už save. Ir, ankščiau ar veliau, aš ją susirasiu. Nes ji turi mane, o aš nebūsiu tuo asmeniu kuris yra verčiamas rinktis, vampyrai ar vilkai, tėvas ar motina. - Linktelėdama, mergaitė mikliai patraukė prie durų, kurias atlapodama, paskatino Mason'ą nurodyti kelią, link namų, kuriuos jis buvo paminėjęs kaip jos laikiną gyvenamą vietą. Dabar Hope priminė visiškai susiformavusią asmenybę, su savo asmenine, nepakeičiama nuomone.

by **Mason Lockwood** Št. 11 08, 2014 5:16 pm

Katherine reakcija nebuvo netiketa. Tai, kad mergina eili karta pasirinko begima buvo taip jai budinga… Vakarykste naktis, ankstyvas rytas… jis nuosirdziai vylesi, kad judvieju santykiai vel pamazu grys i savas vezias ir tai kaip viskas pasisuko vos per keleta minuciu nebuvo planuota ivikiu baigtis. Leides tamsiaplaukei pasisalinti jis giliai itrauke oro uzlaikydamas ji plauciuose. Atsisedes ant fotelio remo jis rankomis susieme savo galva, alkunemis pasiremdamas i kelius. Buvo akivaizdu, kad priimtas sprendimas draske ji pusiau, juolabiau, kad i viska tiesiogiai buvo ivelta puikiai situacija ivertinti sugebanti paaugle. -Victoria…-nepakeldamas akiu i mergina jis garsiai pro burna iskvepe ora. -Prisiekiu, jog tau niekada neteks rinktis,-pagaliau pakeles akis i dukteri, kuri bent jau is paziuros del susiklosciusios situacijos kaltino butent ji, jis vos regimai neigiamai papurte galva. -Princese, as myliu tavo mama, bet yra dalyku, kurie nera mano valioje. As neketinu taves pries ja nustatyti, jai taves reikia, o tau reikia jos. Ir taip bus visada, bet laikui begant tu suprasi… as tikiuosi, kad tu suprasi kodel yra taip kaip yra,-nusekdamas mergina, kuri kad ir nepatenkinta, vis gi rinkosi reikalingiausius daiktus ruosdamasi palikti si busta kartu su juo, zvilgsniu, jis ir pats pakilo ant koju. Paemes voka, kuris gulejo ant stiklinio staliuko, kuri Katherine buvo iteikusi jam dar vakar vakara, jis isikiso ji i vidine striukes kisene ir netrukus paskui dukteri isseke laukan. Uzdarydamas paskui save duris jis trumpam stabtelejo. Jausdamasis tarytum jo sirdi slektu nepaprastai sunkus akmuo jis uzmerke akis prisimindamas kaip dar pries kelias valandas laike ja savo glebyje manydamas, jog jiems dar yra sansu viska sustatyti i reikiamas vietas. Paragintas eiti jis nenoromis atsitokejo ir pagaliau kiseneje susizvejojes masinos raktelius, kartu su mergina sulipo i automobili ir patrauke link sau priklausancio buto.

by Sponsored content