SLAPTI TUNELIAI

by **Andrea Argent** Št. 10 11, 2014 4:42 pm

Slapti tuneliai, esantys po universitetu.

by **Andrea Argent** Št. 10 11, 2014 4:44 pm

{Apie šią vieta Andrea žinojo jau kelis metus, kuomet dar nebūdama išspirta lauk iš universiteto ir nenorėdama leisti laiką klausant nuobodžių paskaitų, slampinėjo po patalpas bandydama atrasti ką nors naujo. Kartą, tai ir pavyko. Šie seni, apleisti tuneliai buvo po universiteto pagrindinėmis patalpomis. Matyt, naudojami dar karo metais, o dabar likę pamiršti ir saugantys tam tikras paslaptys. Merginai jie iš karto patiko, tai buvo ta vieta, kur ji galėjo pasislėpti nuo visų ir visko, kuomet tam buvo svarbus pagrindas. Arba, linksmai praleisti laiką su tam tikrais asmenimis, juk apie tunelius žinojo vos keli asmenys, kurie pažinojo ir pačią Argent. Šį kartą, po ilgo laiko šios vietos tuščiomis, apgriuvusiomis sienomis nuskamba merginų balsai, juokas. Iš karto po įvykių šokių klube, kur kadaise dirbo jaunoji vampyrė, ji pasirodė savo “slėptuvėje” kartu su geriausia drauge. Viena ranka būdama įsikabinusi jai į parankę, kita laikydama dar pilną butelį, juo pamosikuoja ore} – Vienas punktas tavo sąraše nubrauktas, liko dar... – {Nežinodama tikslaus skaičiaus, suraukia antakius} – Daug. Bet sėkminga pradžia, simbolizuoja sėkminga pabaiga. Tad, brangiausioji drauge, už sėkmę ir naują pradžią. – {Dalinai kalbėdama ne tik už Kateriną, tačiau ir už save, nepašalindama nuo veido kampinio pobūdžio šypsenos, sustodama apkabina draugę, tuo pačiu pritraukdama ir butelį sau prie lūpų bei pasimėgaudama stipraus gėrimo skoniu}

by **Arabella Petrova** Št. 10 11, 2014 4:57 pm

*Visa kelionė, iki pat šio universiteto požemių, buvo paremta skardaus juoko, kurį po tiek laiko sukėlė sėkmingo plano įgyvendinimas. Jos smagiai aptarinėjo net menkiausias raudonplaukės parodytas išraiškas, kuomet ši pagaliau suvokė kad geruoju viskas nesibaigs. Katherine Pierce-Lockwood jautėsi laisva, ir tai buvo velnioniškai geras jausmas. Ateitis nebuvo skaidri, tačiau ji kuo puikiausiai žinojo kad visi į "sąrašą" įtraukti asmenys bus sunaikinti, ir tuomet ji pagaliau sugebės atrasti taip trokštamą ramybę. Plati šypsena, kažkuriam laikui pradingo, kuomet paslaptingai atrodantys tuneliai kažkuriam laikui sugrąžino moterį į realybę, kuri toli gražu nebuvo graži. Tas šlykštus jausmas, kurį kėlė šios dienos įvykiai vyro namuose, spaudė kvėpavimo takus. Bet, šiandiena ji neketino apie tai kalbėti, kuomet nukreipdama savo akis į geriausios draugės pusę, veide ištempė pakankamai pastebimą šypseną. Negalima buvo pasakyti kad jos nuotaika vėl buvo nepriekaištinga, tačiau kuomet Katherine suėmė butelį, bei iš jo godžiai atsigėrusi, atsakė į apkabinimą, užtikrintai linktelėjo galvą* - Pažadėjau sau pačiai, kad visi tie netikėliai, kurie sukėlė man ir mano dukrai riziką, skausmą, bus priversti sumokėti. Ir patikėk manimi, nėra jėgos kuri sugebėtu mane nuo to sulaikyti. Tad, užtikrinai, už sėkmingą šio sadistiško keršto pradžią... - *Pamerkdama merginai akį, ji dar kartą pritraukė butelį prie savo lūpų, sudrėkindama burną akivaizdžiai stipriu gėrimu. Ir kuomet perdavė stiklinį "indą" į Argent pusę, kaip mat suskubo į slaptą tunelių kabinetuką, kuriame buvo sustatyti keli, akivaizdžiai labai seni, ir apdulkėti spėję baldai* - Kiek tiksliai laiko, čia nieko nebuvo? - *Veide šmėkštelėjo valiūkiška šypsena, kuomet Pierce-Lockwood iš savo kišenės ištraukdama naujai įsigytą mobilų aparatą, šį išjungė*

by **Mason Lockwood** Sk. 10 12, 2014 11:49 am

Atsekti Katherine pedsakus nebuvo paprasta, bet Masonas ne veltui buvo ta moteri vedes. Jis geriau nei kas kitas atpazino savosios braiza vykdant ''nusikaltimus'' todel kai ji pasieke zinia apie bare, tiesiog pries pat barmenus nuzudyta mergina, jis is kart nusigavo tenai. Tai, jog nei vienas ten buvusiu neturejo zalio supratimo kaip tai atsitiko, Lockwoodui is kart pasufleravo, kad prie to nagus bus prikisusi Pierce-Locwood. Ypac kai jam paciam teko savo akimis isitkinti, kad auka tapo ne kas kitas, o ragana nagus prikisusi prie jo brolio sugryzimo, Masonas nieko nelaukdamas isskubejo ten, kur link vede tas silpnas GPS signalas sklindanatis ne is bet kokio, o Katherine geriausios drauges telefono. Signalas nutruko jam sustojus prie universiteto, bet daugiau uzuominu jam nebereikejo. Nuosaliai priparkuotas prabangus automobilis rezte reze aki, Masonas nebutu minetos markes sumaises su bet kuo. Masina priklause ne kam kitam, o Katherine. -Velniai griebtu, Kat, ka dabar sugalvojai…-susnibzdejes jis islipo is savo mustango ir vadovaudamasis nepriekaistinga savo nuojauta ir jutimais, visai netrukus jis jau stovejo priesais suris, uz kuriu girdejosi du moteriski balsai. Jo nelaimei vienas ju priklause jo ne itin toleruojamai personai, pavarde Argent. -Kambariu tarnyba,-pabeldes jis ne neketino laukti kol jam bus atidaryta todel savavaliskai iejo vidun i tuneli primenancia patalpa. -Ka per velnia tu cia veiki?-suraukes antakius jis neigiamai papurte galva. -Zinoma zaviuosi tavo ispuoliu pries karpuotaja, bet nemanai, kad pries tai turejai su manimi pasitarti?-jo zodziai buvo sutikti atitinkamu Argen zvilgsniu, kuris leido suprasti, kad mergina zino apie Masono ''zygdarbius'' ir tai greiciausiai tik dar labiau sustiprino ir taip jam jauciama antipatija. -Nesikisk, Argent,-metes gan reiksminga zvilgsni i mergina jis ir pats nesistenge slepti savo susierzinimo jos atzvilgiu.

by **Arabella Petrova** Sk. 10 12, 2014 1:50 pm

*Bėgant dienoms, kurios visapusiškai išsunkė vampyrę emociškai, ši ketino šios dienos vakarą praleisti būtent taip, kaip tai vykdavo kuomet ši buvo atsisakiusi savo žmogiškumo: priešų sudorojimas, patinkanti kompanija ir visiškas negalvojimas apie tai kas laukia paskui. Alkoholis buvo vartojamas nesaikingai, todėl net asmenybei kurios medžiagų apykaita buvo nepriekaištinga, tai suteikė lengvą apsvaigimo pojūtį. Katherine Pierce-Lockwood buvo vizualiai atsipalaidavusi, todėl manė kad šiandiena nenutiks nieko, kas sugebės nuo jos veido pradanginti tą, seniai pamirštą nepriklausomybę bei pasitikėjimu savimi dvelkiančią - šypseną. Pastarosiomis dienomis, ji visiškai nesišypsojo, todėl, šiandienos vakaras buvo akivaizdžiai kitoks. Drąsiai žingsniuodama link pagrindinės tunelio patalpos, buvo priversta sustoti, kaip tik tuo metu, kuomet nuo išgirsto balso, iš rankų iškrito beveik tuščias butelis. Stiklo šukės pabiro po moterų kojomis, kurias puošė prabangaus dizainerio aukštakulniai. Kuomet Pierce-Lockwood pasisuko į savo vyro pusę, jos antakiai nežymiai pakilo, tuo pačiu metu, kai galva palinko šiek tiek arčiau kairiojo peties* - Esi įsitikinęs kad tau tai rūpi? - *Liežuviu perbraukusi per savo lupas, ji aiškiai davė suprasti tai, kad vis dar jaučiasi labai įskaudinta to poilgio, kurį šis nusprendė parodyti dienos pradžioje, kuomet visas veiksmas sukosi viešbučio kambary. Vos pastebimai neigiamai supurčiusi galvą, ji specialiai kėlė konfliktą, skėstelėdama savo rankomis, bei tuo pačiu nurodydama čia pat buvusios draugės pusę* - Palauk, normalu yra tai kad įstatei vaiką savo buvusiai, ir liepei man ją prižiūrėti. Bet nenormalu yra tai, kad Andrea turi savo nuomonę apie visą tai? - *Neigiamai supurčiusi galvą, Pierce-Lockwood elgėsi keistai, specialiai užsidėdama nematomą kaukę su tiesioginiu užrašu "man nerūpi". Kuomet jos rankos demonstratyviai atsidūrė po krūtine, ji dar kartą dirstelėjo į Lockwood'o pusę, pasisakydama* - Kad ir koks emocinis trukdys bebūčiau, kaip matai per šiandiena pasiekiau kur kas daugiau, nei tu. Negi klystu? - *Savo žodžius kone spjaudama su daliniu paniekos prieskoniu, ji atrodo darė viską, kad tik išprovokuoti buitinį ginčą, kurio manė kad vyras yra nusipelnęs, po to, kaip pasielgė su ja*

by **Silvanus Ambrose** Sk. 10 12, 2014 4:05 pm

Netrūkus po to, kai pagaliau buvo atskleista jo tapatybė, o tiksliau vaidmuo susidūrime su raudonplauke ragana, jis papildė čia susirinkusių asmenų gretas. Prieš tai, pasirūpindamas kad žuvusios raganos kūnas būtu išgabentas iš klubo į kiek labiau tinkamą, atgimimui vistą. Jis priparkavo savo automobilį netoli universiteto, ant peties užsimesdamas sportinį krepšį, kuris iš pažiūros buvo atitinkamai sunkus. Būdamas pasiruošęs vakaro pratęsimui, veikiausiai visomis geromis prasmėmis, iš kišenės ištraukė savo mobilų telefoną, kuriame buvo surašytas tekstas su nurodymais, kur link turėtu vesti kelias iki tunelių. Žingsniuodamas per universiteto žemes, lyg niekur nieko, nesunkiai pateko ir po didžiojo pastato esančius "koridorius". Voratinkliai, keistas, apleistos vietos tvaikas, ir jau iš tolo girdimi balsai, leido suprasti, kad pateko būtent ten, kur ir reikėjo. Galiausiai kone minutės, ne daugiau, skirtumu su prieš tai pasirodžiusiu hibridu, praverdamas duris, pirmiausia nukreipia akis į visų susirinkusių pusę: - Labas vakaras gražuolės, ir jų draugas? - Kiek klausiamą žvilgsnį nukreipdamas į Lockwood'o pusę, jis akivaizdžiai net nenutuokė kas šis per vienas buvo, tuo labiau kad niekuomet nesidomėjo Katherine gyvenimu, kol tai nelietė abipusiškai naudingus reikalus. Praeidamas pro pirmą porą, šis kaip mat užkrovė savo ranką ant Argent pečių, pritraukdamas šią arčiau savęs, bei tuo pačiu priversdamas jos kūną kiek labiau atsipalaiduoti. Kuomet nenuimdamas nuo peties krepšio rankenos, pradarė jį, ištraukė butelį, kurį sujudindamas, pasisakė: - Tikiuosi nepyksti kad švelniai tariant apšvarinau tavo buvusio darbo vietą. Numaniau kad šventei gali pritrūkti. - Kuomet specialiai nukreipdamas akis į šukes, bei šiek tiek sujudindamas antakius, ištiesė savo ranką į Lockwood'o pusę, ketindamas pasirodyti bent iš dalies dalykišku: - Lorenzo. Tačiau draugai mane vadina Enzo. - Sujudindamas ištiestą ranką, jis tik dar kartą paragino paspausti minėtą galūnę, kuomet trumpam dirstelėdamas į Andrea'os pusę, kiek tyliau perklausia: - Ko tokios įsitempusios? Juk sakiau kad pasirūpinsiu kad jos pabudimas nebūtu švelnus.

by **Mason Lockwood** Pir. 10 13, 2014 10:49 am

Svarbus faktorius del siek tiek pakitusio ir gan arogantisko Masono elgesio buvo tas, kad pakeliui cia jis spejo pasimaitinti. Sviezias kraujas akivaizdziai dare hibridui itaka, kuria galejo pastebeti visi aplinkiniai, bet jis pats to nemate. Kai jo pasirodyma pasitiko duztancio indo garsas ir is kart po to pasipylusios sukes, jis zenge viena zingsni atgal, tam, kad isvengtu i visas salis pasipylusio stiklo gabaliuku. -Wow,-prisiverstinai syptelejes jis tarytum teisindamasis iskelia abi savo rankas. ZInoma, jis nesitikejo, kad po to kas nutiko ji soks jam i glebi, bet mazu maziausiai trosko asmeninius judvieju nesutarimus aiskintis prie pasaliniu. Butent del sios priezasties, Masonui kur kas parankiau buvo tiesiog uzsideti ''niekselio kauke'' ir elgtis taip, tarsi nieko nebutu nutike. -Zinoma, man rupi!-suraukes antakius jis akies krasteliu nenuleido akiu nuo cia pat buvusios Andreos. Kone jausdamas svilinanti smerkianti zvilgsni nukreipta i savo nugara jis sukryziavo rankas sau ties krutine ir giliau ikvepes isklause tolimesniu zmonos zodziu su akivaizdziu nepasitenkinimu, kuris atsispindejo jo israiskoje. -Turejau pats tau apie tai pasakyti, suprantu, bet, kaip cia pasakius… sulauzytas stuburas ir verbenoje ismirkytos grandines siek tiek pakeite mano planus, velniai rautu!-sarkastiskas jo tonas isdave, jog jis neketina leistis i details kol ju pokalbio yra klausomasi pasaliniu. -Ir kiek manai praeis laiko kol tos raganos vieta uzsims kita? Nejau tikrai manai, kad viso labo viena jauna ragana buvo itraukta i visa sita velnio samoksla pries musu dukteri?-sarkastiskas moters klausimas reiske, jog ji geriau nei kas kitas pazinojo savo vyra, todel puikiai zinojo, kad rankos pries savo broli jis taip ir nepakele. -Victoria yra saugi, kad ir koks subingalvos yra mano brolis, jis jos nenuskriaude. Jo mirtis nieko nepakeis, nebetnt tai, kad tapes omega as nesugebesiu jusu apsaugoti kai prie musu triju prisikas raganos, kurios vism sitam spektakliui diriguoja is anapus, nejau nesupranti? Ta ragana mums buvo naudingesne gyva nei mirusi, bet tiek jau to, siaip ar taip ji buvo rakstis mano sedimojoje,-piktdziugiskai kilstelejes viena is savo lupu kampuciu jis zenge arciau Katherine, bet cia visas kortas sumaise patalpoje apsirodes nepazystamasis. Akimirksniu suprates, kad vaikinas yra ne kas kitas, o vampyras, Masonas surauke antakius. Stebedamas itin atsipalaidavusi vyra jis nerode per didelio entuziazmo ji matydamas. Kai vaikinui uzteko izulumo prisistatyti alfa hibridui, kuris, niekam ne paslaptis, nevirskino kraujasiurbiu, Lockwoodas tiesiog kritiskai ivertines jam istiesta ranka, nusisuko ir vel savo zvilgsni sukoncentravo i Pierce-Lockwood, visiskai nuignoruodamas fakta, kad jo demesio reikalaves zmogus galejo del tokio jo poelgio mazu maziausiai isizeisti. -Mums metas,-jis tikejo merginos priesgyniavimu, bet po to kas atsitiko mazu maziausiai trosko palikti Victoria kieno nors kito globai. -Nebent, zinoma, verciau pasiliksi siu dvieju kompanijoje ir paliksi visa ta raganu situacija spresti man?..-kilstejes viena is antakiu jis klausiama zvilgsni nukreipe i garbane.

by **Arabella Petrova** Pir. 10 13, 2014 1:56 pm

*Daugiau nei penkis šimtmečius egzistuojanti nemirtinga asmenybė nebuvo gerbėja aiškinti santykius prie kitų žmonių, ypatingai kai būdavo galimybė pasitraukti šalin. Tačiau Andrea Argent jos gyvenime užėmė per daug svarbią vietą, kad nežinotu to, kas sukasi šios gyvenime. Ir nors ji kuo puikiausiai žinojo kad tiek Lockwood'o, tiek Argent akimis žvelgiant jie bendros kalbos nerastu niekada, ši nesąmoningai pastatė juos abu į tokią poziciją, kuomet nejauku tapo kiekvienam iš dalyvavusių. Nestipriai sukandusi savo apatinę lūpą, pastebimai jau buvo pasiruošusi kontroatakai, tačiau tai kad čia pasirodė asmuo, kuris apie jos gyvenimo stilių nežino ničnieko, privertė Katherine Pierce-Lockwood susičiaupti. Žvilgsniu perbėgdama per čia esančią aplinką, nesugebėjo pro akis praleisti ir to fakto, kad tunelio gale, taip pat buvo apleistas bunkeris, kurio praėjimą dengė plieninės durys. Tai tarytum buvo "panikos kambarys", skirtas pasislėpti nuo priešų. Ir taip, kažkuri moters dalis labiausiai už viską netroško pasilikti akis į akį su pasipūtusių, arogantišku šikniumi, kuris prie to viso buvo jos antra pusė, mat paspausti atitinkami "mygtukai" priverstu ją vėl jam pasiduoti. Todėl saugumas, kurį ji jautė būdama prie kitų, buvo aiškus. Iš kitos pusės, šis pokalbis privalėjo liesti tik du asmenys, todėl žiūrovai čia buvo nereikalingi. Kuomet Pierce-Lockwood akivaizdžiai praleisdama pro ausis vyro kalbą, veidą pasuko į geriausios draugės pusę, vien mina parodė šiai kad sugebės susitvarkyti, tiksliau - atsilaikyti. Ir kuomet moteris pagaliau pasisuko į savojo vyro pusę, visiškai nelauktai, rovėsi į jo pusę, su didžiulę jėga. Ir akimirka, kuomet jų abiejų kūnai susitrenkė su tolimiausia koridoriaus siena, ši dar netardama ne vieno žodžio, nulaužė bunkerio užraktą, ir įstūmusi Lockwood'ą į vidų, po savimi užtrenkė plienines duris* - Manai aš to nežinojau? Velniai griebtu, pati buvau tuo asmeniu, kuris pasirodė ten ir išlaisvino tave nuo grandinių. Bet ar pats, bent akimirka pagalvojai kiek daug man reikėjo atlaikyti po to kai tavo sadistiškas brolis nusprendė... Hrr. - *Abejomis rankomis sukibdama į savo plaukus, ir kaip tik tuo metu atsukdama pašnekovui nugarą, ji nutilo. Matėsi tai kad moteris nerado sau ramybės, ir tas pyktis kuris kilo iš šios liauno kūno vidaus, atrodė nevaldomas. Kuomet ji garsiai įtraukė oro į savo plaučius, ir kaip tik tuo metu atitraukė savo ilgus pirštus nuo plaukų, vėl pasisuko į jo pusę* - Kol stumdei laiką su savo nėščia drauge, aš buvau priversta atlaikyti spaudimą, fizinį, emocinį skausmą, kurį man parūpino Richard'as. Ar bent gali apie tai pagalvoti? Nemeluosiu, po susitikimo su juo, paniekinau viską kas tarp mūsų buvo ir buvau šimtu procentų įsitikinusi kad turiu trauktis nuo tavęs kaip galima toliau. Nes tai kas yra tarp mūsų, yra nesveika. Abiems. - *Neigiamai supurčiusi galvą, ši nusuko savo tamsias akis, kad iš jų nebūtu galima pamatyti kad per pykčio kaukę, jai vis dar skauda vien tai atsiminti* - Ir aš nežinau kas būtent mane privertė suteikti tau galimybę pasakyti man kad viskas yra kitaip nei skambėjo tavo brolio lūpomis. Ir žinai ko sulaukiau iš tavęs? Pasakymo. Ne, reikalavimo kad pasilikčiau su moterimi kurią dulkinai, kuri laukiasi nuo tavęs, ir pasirūpinčiau jos saugumu!! Sekantį kartą pareikalausi kad suruoščiau jai "baby shower" (sorry, nežinau kaip lt. xD)? Kiek dar esi pasiruošęs man išreikšti nepagarbos? - *Gužtelėdama savo pečiais, ji kaip mat pasitraukė šalin, kad išvengtu to, kad jis gali užsigeisti pasiekti ją. Pastaruoju metu labai stengdamasi išvengti bet kokio fizinio kontakto, kuris numalšintu jos emocijas, ji sukandusi dantis stipriai vylėsi kad jis nesurakins jos savo tvirtomis rankomis, ir neprivers liautis kelti paniką* - Ar žinai kad jis pasirūpino tuo kad nebe sugrįžčiau? Suknistai nusamdęs mano praeity figūravusį asmenį, jis padarė viską. Kad kiekvienas mano žingsnis link tavęs būtu atakuojamas kokios nors jėgos. Ir man suknistai tai atsibodo! Todėl taip, nudėjau tą nieko vertą raganiukštę ir nudėsiu kiekvieną kuris bent žingsniu prisiartins prie Victorios. Ir man visiškai nusišvilpti kad tų asmenų gali būti kur kas daugiau nei įsivaizduoju. Nes ne taip kaip tu, aš priešams nebūnu atlaidi. - *Ir kuomet jos emocijos pagaliau vėl paėmė viršų, pati priartėdama prie jo, delnais stipriai smogė per jo ištreniruotą krūtinę* - O tu eik... Eik! Nešdinkis pas savo nėščią draugę ir daryk ką tik nori. Nes aš nežadu taikstytis su tuo Mason'ai. Nežadu. - *Stipriai įtempusi savo veido raumenys, aiškiai leido suprasti, kad emocijų sūkurys kuris sukasi jos viduje, bet kuriuo metu gali sprogti kaip prastos kokybės balionas* - Nekenčiu tavęs... - *Kartodama šios žodžius ji vis dar stengėsi trankyti jo krūtinę, tik su kiekvienu kartu vis silpniau, kol galiausiai vos palietusi, žengė kelis žingsniu atgal, bei nudelbė savo akis į apačią* - Gali daryti ką tik nori, dukters saugumu pasirūpinsiu pati.

by **Mason Lockwood** Pir. 10 13, 2014 2:45 pm

Katherine veiksmai siuo metu buvo neprognozuojami todel jis nebuvo pasiruoses tam nedideliam ispuoliui. Su didele jega trenkesis i siena jis viso labo lupu kampe islauze provokuojancia sypsena. -Katherine, ne prie visu…-jo zodzius seke dar vienas merginos stumtelejimas ir jiems atsidurus patalpoje apie kurios egzistavima jis nieko nenutuoke, Masonas eme dairytis, tuo paciu klausydamasis kas jam buvo sakoma. Jis elgesi lyg nesavas, tarsi dalis jo emociju butu buvusi prislopinta. Lockwoodas niekuomet nebuvo toks ciniskas, juolabiau savo moters atzvilgiu, taciau akivaizdu, kad paskutiniu dienu ivikiai sugebejo palauzti ir alfa hibrido dvasia, o i pavirsiu iskilusios vampyriskosios jo savybes pasimaitinus, ne kiek nepadejo ir taip bjauriai jo elgsenai. I tai kaip aistringai moteris ji koneveike jis reagavo pakankamai atsainiai mazdaug iki to momento kai si eme talzyti jo krutine. -Po velniu, Kat, ka nori kad pasakyciau? Kad visus tuos sesis menesius uoliai laikiausi celibaro?-skestelejes rankomis jis siek tiek surauke antakius. -Is kur as po velniu galejau zinoti, kad net ir po mirties dulkinant moteris turesiu saugotis?! Ji gryzo i miesteli po puses metu tikedamasi, kad dabar, kai negaliu nieko pakeisti, tiesiog susitaikysiu su pasekmemis ir ja vesiu… Tai buvo viso labo vienos nakties nuotykis,-skestelejes rankomis jis susilauke dar keletos niuksiu ir neistveres suciupo jos riesus. -Jei nebutum suvaidinusi savo mirties, man nebutu reikejo bandyti uzpildyti tos sumautos tustumos bereiksmiu seksu, Katherine,-jo akys uzsiliepsnojo ir tai buvo pirmoji tikra emocija pasirodziusi jo veide si vakara. Tai buvo pyktis, bet siaip ar taip, tai tirpde ta atsainu skyda, kuris lig siol denge jo jausmus. -As nenusisuksiu nuo to vaiko, nes jis buvo pradetas per klaida, kaip tai padare mano tevas,-tiesa buvo ta, kad gimus Richardui jo tevas nebenorejo daugiau vaiku, o zinia apie Masono egzistavima ji dar labiau atitolino nuo zmonos ir priverte pasinerti i darbus ir apskritai, viska, kas leido jam kuo maziau laiko praleisti namuose. Buvo akivaizdu, kad Masono gyvenime pazenklines faktas ir buvo priezastis kodel jis taip besalygiskai stengesi islaikyti Renee savo puseje, tam, kad mergina nenusprestu isbraukti jo is judvieju sunaus gyvenimo. -Jei manai, kad faktas, jog neketinu issizadeti savo vaiko yra daugiau nei tu gali susidoroti po to ka mudviem teko patirti… tada gal Richardas buvo teisus sakydamas, kad viskas ko tau is manes reikia tai uznugaris,-paleides merginos rankas jis leido jai atsitraukti. -Manai, kad nezinau kas tave sieja su Nadia?!-nustojes saukti jis vis dar giliai kvepavo, taciau jo balsas tapo duslesnis. -Neesu kvailas, Kat. Tiesiog laukiau kol atrasi savyje stiprybes man tai pasakyti pati. Nes myliu tave tokia, kokia esi. Su ne itin slovinga tavo praeitimi, nepaisant to, kad neapgalvotais savo sprendimais ir toliau stumi mus visus tris i pavoju, nepaisant visko, esu lyg sumautas suo, kuris seka tau is paskos, bet as neketinu teisintis del to, ka padariau kai tu savanoriskai mane palikai. Norejai viska isgirsti is manes? Stai,-dramatiskai skestelejes rankomis jis dirbtinai syptelejo. Buvo akivaizdu, kad po ciniko kauke slepesi iskaudintas ir artimiausiu zmoniu isduotas vyras. -Stai mano istorijos puse, Kat.

by **Arabella Petrova** Pir. 10 13, 2014 3:30 pm

- Taip velniai tave griebtu! Kiek tau laiko reikėjo kad susitaikytum su mintimi kad praradai tikriausiai vienintelį asmenį, kuris buvo su tavimi nepaisant visko? Dienos? Gal dar mažiau? - *Neigiamai supurčiusi galvą, tamsiaplaukė vampyrė kaip mat žengė kelis žingsnius į šoną, tokiu būdu prisiartindama prie akivaizdžiai rūdimis aptrauktų liuko durų. Ir nors jos žvilgsnis visą tą laiką buvo nukreiptas į teisėto vyro pusę, jis buvo atitinkamai tuščias. Kaukės, kurias ji "ant akių" keitė, buvo vienintelė savisaugos priemonė, kuri neleido jai palūžti. Stengdamasi neparodyti to, kad didžioji dalis jo žodžių ją žeidžią, Katherine Pierce-Lockwood staiga nuleido akis, ir kuomet stipriai sukandusi dantis, vos pastebimai timptelėjo savo lupas, atrodė lyg ši pati būtu bandžiusi save priversti nekalbėti, bent ne dabar, kuomet jaučiamas pyktis, persipynęs su nuoskaudomis ir panieka, taip akivaizdžiai ėmė viršų. Prabėgo ne ilgiau nei minutė, kuomet ši vėl pakeldama akis į pašnekovą, galiausiai pratrūko, eilinį kartą paberdama gal per daug neapgalvotus žodžius, kuriuos ir nulėmė dabartinė jos būsena* - Kodėl manai kad būdama su tavimi, aš nepaslydau ne karto? Kuomet kiekvieną kartą, kai tu suguldavai su kuo nors, man paskui tekdavo dar ir bendrauti su tomis moterimis? Nes tau neva jos taip pat buvo svarbios... Kiek manai visą tai tęsis, kol galiausiai nesuveiks ir man tokia pat taktika, ir pradėsiu sugulinėti su visais iš eilės, nes kitaip negebu susitaikyti su problemomis. Gal net pradėti nuo Džeiko ar Tailerio? - *Neskaitant to, kad ir taip buvo kone aišku, kad ne vienas iš išvardintų vyrų netraukė jos nei emociškai nei fiziškai, ji specialiai pasakė tai, kad tik sugelti vyrui per skaudžiausią vietą. Tačiau tuo ir sustodama, ji nenoromis sugrįžo į incidentą, kuris vyko Mikaelson'ų namuose. Ir tai dar kartą vos nesuvimdė Pierce-Lockwood. Kuomet ši pasitraukdama nuo durų, tik trumpam dirstelėjo į Lockwood'o pusę, nuaidėjo dar vienas klausimas* - Tai ką tu siūlai dabar, vaidinti laimingą švedišką šeimą, kur tu kas antrą dieną praleisi su kiekviena iš mūsų? Velniai griebtu, netrink man apie tai kad nežinojai kad nuo tavęs gali pastoti bet kas, ir tai kad ta moteris tau tebuvo vienos nakties nuotykis. - *Akivaizdžiai nesugebėdama surasti sau tinkamos vietos, vampyrė pastoviai judėjo, tai ramino ją, bet iš šalies veikė kiek erzinančiai* - Su vienos nakties nuotykiu niekas taip nesielgia, kaip tu su ta. - *Pavartydama akis, ji susilaikė nuo įvardinimo, pasikartodama* - Ta. Niekas neklūpčioja ant kelių, kuomet yra simuliuojami skausmai. Nemeluok man. Po visko ką sakė tavo brolis, man melo gana. - *Kuomet jie abu faktiškai tuo pačiu metu prabilo apie Lockwood'o brolio nuomone, gavusi ne patį maloniausią komentarą apie save, ji vėlgi pasielgė neapgalvotai, jei ne skeldama, tuomet bent pabandydama skelti šiam antausį* - Daugiau niekad! Pažinodamas mane geriau nei kas kitas, neturi teisės manęs lyginti su tuo, ką šneka tas monstras. Tikrai tiki tuo? Gal dar pritarsi jo komentarui, kad iki pat dabar esi čia, su manimi, vien dėl to kad tai erzina aplinkinius ir kad vizualiai esu labai tinkama tau šliundra, kurią kartas nuo karto padulkini? O, atleisk. Taip pagal jį buvo ankščiau. Juk dabar tu su Royce. - *Linktelėdama galva, ji su jaučiama pašaipa, pratęsia* - Tuomet taip, jei visą tai tiesa. Gali manyti kad man esi ir visuomet buvai tik priedanga. - *Užvertusi akis, ir kaip mat patraukusi šalin, lemtinga akimirka sustoja. Atsisukdama į pašnekovo pusę, ji te pratęsia* - Prisiekiu, jei nežinočiau kad niekad tam nesiryžtum, pasakyčiau kad atsisakei savo žmogiškumo. - *Jos akių vokai kaip mat nusileido, kuomet buvo paminėtas Nadios vardas. Ta gyvenimo dalis Pierce-Lockwood gyvenime buvo tragiška, todėl ši sąmoningai niekuomet nesistengia jos liesti* - Rimtai? Aš pati buvau dar vaikas, Mason'ai. Tu negali manęs kaltinti dėl to, kas nuo manęs nepriklausė. Tais laikais viskas buvo visiškai kitaip... Ir kaip manai, kur slypi tiesa, apie tai kad Nadia neturi tėvo? - *Mestelėdama skausmu persmelktą šypsnį, eilinį kartą nusuka akis, pratęsdama kalbą, tačiau nebe liesdama pirmosios savo dukters* - Aš pasirašiau sau mirties nuosprendį, jau tą akimirką kai pasilikau su tavimi pirmą kartą. Ir nebandyk ant manęs suversti visos kaltės... Pastaruoju metu, Victoriai grėsė mirtinas pavojus, tik iš vilkų arba tavo brolio, arba jam padedančių raganų pusės. Ir sakyk ką nori, aš sunaikinsiu juos visus, visus kuriems kils bent mintis, kad Victoria neturi teisę į gyvenimą. - *Kone stiklinėmis akimis įsistebėdama į visiškai jokios reikšmės neturintį "tašką", pakelia savo žvilgsnį tik tuomet, kai jo veide taip pat tampa permatoma kad jis, kaip ir ji jaučiasi išduotas ir įskaudintas. Neaišku ar tai tik iš inercijos, ar tai kad ji suprato, tačiau į paskutinį klausimą, kuris nuskambėjo, moteris tik nežymiai linktelėjo*

by **Andrea Argent** Antr. 10 14, 2014 2:36 pm

{Besimėgaudama į galvą trenkiančiu alkoholio skoniu bei geriausios draugės kompanija, jau buvo pasiruošusi atsakyti, kaip tuo metu išgirdo labai jau jos ausims nemielą balsą. Užvertusi akis vampyrė vietoje žodžių tiesiog atsidūsta} - Na žinoma, juk tavęs čia ir trūko. - {Akivaizdu, kalbėdama su jaučiamu ironijos kartėliu, mat nelauktas svečias jai neteikia malonių emocijų, neskubėdama atsisuka į jo pusę. Kilstelėdama antakius dirbtinai šypteli, kol nesusivaldžiusi prunkšteli, mat vyro įsakomasis tonas jai pasirodė keliantis juoką. Palaukusi kol Katerina išsakys savo poziciją, akis nukreipia konkrečiai į jos pusę, kol vėl trumpam žvilgsnį sugrąžindama į Meisoną, taria, prieš tai rankos gestu nurodydama save} - Įsakymus pasilaikyk savo šunų gaujai, tavo paliepimai man stovi žemiau nulio. - {Kuomet vėl akies krašteliu žvilgteli į originaliąją draugę, šypteli} - Matai, Katerina, tavo vyrui tiesiog nepatinka kuomet neigiama nuomonė jam yra pateikiama tiesiai į akis. Tuo labiau, kad jis abejotina ar supranta kokią nepagarbą parodė savo žmonai. - {Neskaitant to, kad šio asmens ji nemėgsta, nesutelkdama jam ypatingo dėmesio, nužvelgdama aplinką, dirsteli į savo rankinį laikrodį, norėdama žinoti koks dabar vėlus laikas yra, o dalinai tokiu gestu parodydama, kad nelauktam svečiui būtų gerai taip pat greitai išeiti, kaip jis ir atėjo. Galiausiai čia pasirodžius daug malonesniam vyriškui veidui, nestumdama jo lauk, kilsteli smakrą kiek aukščiau, tam kad galėtu matyti savo pašnekovą esantį visai šalia jos} - Oh, aš greičiau dėkinga už tai, kad pagalvojai apie mus. Pora ir daugiau aukštos klasės gėrimų dar niekada neprivertė manęs supykti. O klubo savininkai nuo to ubagais netaps. - {Šyptelėjusi, akis nukreipia į neseniai susituokusius asmenis, kol Meisono parodytas abejingumas ties Enzo, iššaukė dalinę šypseną. Nesistengdama daug komentuoti, tiesiog linkteli galva, parodydama sutikimą, kad neprieštaraus, jei draugė su Meisonu išeis pasikalbėti vieni. Tuo labiau, kad ir kaip jai rūpėtu draugės ateitis, teisės kištis į jos meilės reikalus, ji neturėjo. Tačiau Andrea buvo bet kuriuo atveju pasiruošusi ginti Pierce poziciją. Galiausiai perimdama iš Malarkey gėrimo butelį, bei dar nenuleisdama rankos, gestu nurodo bunkerio duris} - Net neabejoju, kad raudonplaukės laukia "saldus" prabūdimas, tačiau tai ne dėl to. Šitas nevykėlis hibridas nori sugadinti mūsų šventinę nuotaiką. Beje, jis Katerinos vyras ir mums ką tik teko tapti buitinio konflikto pradžios liudininkais. - {Kilstelėdama ryškiai žalias akis į Enzo veidą, žaismingai sujudina antakius. Galiausiai pritraukdama butelį arčiau savęs, atsuka kamštuką, kurį numeta toliau, bei pritraukusi gėrimą arčiau lūpų, nugeria kelis karčius gurkšnius. Iš karto po to, vėl grąžindama jį vyrui, atsisukdama priešais jį, suploja rankomis} - Jis baigia ją išsunkti ir net pat to nesupranta. Tačiau Katerina nėra kvaila, žinau, kad nepasiduos jo įtakai toliau. O dabar... nagi, papasakok, kur palikai raganą susipažinti su jos naujuoju vampyrišku "aš"?

by **Mason Lockwood** Tr. 10 15, 2014 1:31 pm

Net ir po to kai iaudrintas sutuoktiniu pokalbis buvo perkeltas i kiek nuosalesne patalpa, uz duru like asmeys ir toliau galejo girdeti, kad ir prislopintus, taciau vis dar vampyru ausis pasiekiancius suksnius. Tiek Masonas, tiek Katherine buvo itin karsto temperamento todel ne nuostabu, kad pirmasis ju gincas po to kai jie oficialiai tapo pora, buvo paremtas ne tik apsizodziavimais, bet ir siokiais tokiais smurto protrukiais is originaliosios vampyres puses. Gaves pakankamai stipru antausi Masonas nevalingai patryne skaudama zandikauli. -Neturi teises taip sakyti, Katherine! Tu net isivaizduoti negali ka reiskia bandyti susitaikyti su svarbiausio gyvenime zmogaus netektimi,-jo balsas buvo duslus. Lig siol jie samoningai sios temos neliete, bet kai mergina uzkliude ''atvira nerva'', Masonas nebeistvere. -Ar bent isivaizduoji kiek kartu mintyse bandziau sudelioti paaiskinima Victoriai kai ji paaugs ir ims klausineti?!-suraukes antakius jis uzvertes galva perbrauke delnais sau per veida bandydamas tavrdytis ir neissaukti bent dalinio savo virsmo, kuris kartais tapdavo nekontroliuojamas jam pernelyg isiutus. -Tai, kad permeigojau su Renee, toli grazu nereiskia, kad buvau susitaikes su tuo, kad taves nebebuvo. Negali man to prikisti kas kart kai mudu pyksimes, Kat. Tai praeitis. Taip, tu turi pilna teise manimi nepasitiketi po to.. ano karto, bet dabar viskas kitaip. As nebuciau taves vedes jei nebuciau tikras, kad esi vienintele moteris, kuria kada nors mylejau ir mylesiu,-suraukes antakius jis neigiamai papurte galva. Staiga jo ''atgailaujanti'' israiska peraugo i pykcio grimasa po to kai mergina emesi savu budu ji iskaudinti, smogiant zemiau juostos. Izeistas vaikino ego akivaizdziai priverte ji prarasti savitvarda. Atsidures priesais mergina keliu sekundziu begyje, Lockwoodas sueme jos galva abejomis savo rankomis nepaisydamas aiskiai rodomo jos nenoro tokiam priverstiniam ju akiu kontaktui. -Juk zinai, kad to nepadarysi,-jo pykcio iskreiptas veidas buvo sunkiai iskaitomas. -Prisiekiu, Katherine, jei bent pabandysi…-pavydas visada buvo silpoji jo vieta ir mergina kaip niekad taikliai manipuliavo sutuoktinio emocijomis. Truktelejes merginos kuna link savojo jis prispaude ja prie saves ir tvirtai suemes per pecius, lupu kamputyje islauze kiek pasiputeliska sypsni. -Abu gerai zinom, kad esi mano,-merginai bandant istrukti is jo glebio ir emus ji koneveikti del jo pastebejimu apie savo brolio nuomone, kuri neva jo ne visuomet buvo klaidinga, jis tik dar labiau ja suspaude. Leisdamas jai visiskai issilieti jo veidas pamazu igavo situacijai, is paziuros, visiskai netinkama sypsena. -Viskas bus gerai,-jo balsas buvo kiek tylesnis. Pirma karta jis akis i aki susidure su globejiska Katherine puse, motiniska ir pasiruosusia bet kokia kaina apsaugoti judvieju dukteri, visiska savanaudes Pierce priesingybe ir tai issauke ta nevalinga susizavejimo israiska jo veide. -Tu verti mane isimyleti tave is naujo,-nepaisydamas vis dar ji koneveikiancios merginos jis eme kalbeti jai ''ant virsaus'' neigiamai papurtydamas galva. Sutikes sutrikusi jos zvilgsni jis tik dar placiau issisiepe. -Ar kada sakiau, kad motynyste tau velniskai tinka?-atleides savo ''gniauztus'' jis viena ranka perbrauke per jos skruosta kita svelniai prisitraukdamas ja buciniui. Dar pries tai kai ju lupos susijunge jis spejo surakinti jos ir savo akis: -Niekas, girdi? Niekas neprivers manes taves issizadeti. -Ir as greiciausiai dar ne karta susimausiu kol tapsiu taves vertu vyru, bet mes juk turim tam visa amzinybe,-kilstelejes viena lupu kampa jis pagaliau padare tai ko trosko vos tik izenge pro i tuneli vedusias duris.

by **Arabella Petrova** Kv. 10 16, 2014 9:06 am

*Nepaisant to, kad Katherine Pierce-Lockwood buvo pakankamai uždaras asmuo, apie kurio gyvenime vykstančius dalykus žinojo vienetai, iš kurių tokiu vienetu buvo galima pavadinti medžiotojų šeimos atstovę, vampyrę - Andrea Argent. Tačiau, po to kai čia pat pasirodė visiškai jai nepažįstamas, tačiau naudingas vyras, pokalbį su Mason'u, kurio atidėti buvo negalima, ji buvo nusprendusi "pernešti" į kiek uždaresnę vietą. Tuo labiau kad originalioji vampyrė buvo visiškai tikra tuo, kad Andrea sugebės užkalbėti Lorenzo dantį, kuomet ši "slėpsis" už uždarų, surūdijusių durų. Klausydama Lockwood'o kalbos, tamsiaplaukė garbanė kaip tyčia stengėsi išvengti akių kontakto, ir net tuomet kai priversdavo save pažvelgti į pašnekovą, dažniausiai užkliūdavo arba už jo lūpų, arba marškinių, ko nors, kas neleistu pamatyti jo šviesias akis. Kaip ir dabar, stebėdama kaip juda vyro "adomo obuolys", ji tik sudarė vaizdą, kad yra nukreipusi dėmesį į jo veidą* - Tu tikrai tiki tuo, kad man yra svetimas netekties skausmas? - *Ji liovėsi kalbėti, kaip tik ta akimirka, kuomet suvokė kad ji ne kartą nebuvo praradusi artimo žmogaus, leisdama tuo pačiu metu egzistuoti ir savo žmogiškumui. Net ir tą naktį, kuomet ši savo pačios namuose atrado visą savo šeimą negyvus, už ką buvo atsakingas Niklaus Mikaelson, netekties skausmas trūko mažiau nei kelias minutes, kuomet ši sąmoningai, ateinantiems 500 su viršumi metų, atsisakė "jausti". Giliai įtraukusi oro į savuosius plaučius, ji nutilo būtent dėl tos priežasties, kad jis buvo teisus. Ji iš tiesų, niekad nebuvo pastačiusi save į tokią poziciją, kur reikėtu mirtį priimti "visu pajėgumu" su visu skausmu, kurį ši atneša. Sukandusi dantis, ji tik nusuko veidą, iš ko buvo galima matyti kad tai akimirkai, jai buvo parankiau kalbėti apie ką nors tokio, kame jai teko "pabūvoti".* - Velniai griebtu, aš noriu tavimi pasitikėti. Noriu kad būtum tas vienintelis asmuo, pas kurį bėgčiau net neapsvarstydama kitų variantų. Tačiau, aš... - *Rankos mostu kaip mat nurodydama savo pusę, kaip tik tuo metu pakeldama akis į jo pusę, tačiau šį kartą sąmoningai užkliudydama jo šviesias kaip dienos dangus, akis* - Kaip aš galiu tai daryti, kai kiekvieną kartą man nusisukus atsiranda dar viena Davina ar dar viena Renée? Tu privalai liautis tai daręs, nes aš nežinau kuriam laikui manęs dar užteks. Nežinau kada pagaliau lūšiu per pusę, ir pasitrauksiu. Tačiau nebe taip pat, kaip visus tuos anuos kartus. Sugrąžinti mane atgal į šį tašką, - *Taip įvardindama jų dviejų santykius, mergina pratęsė savo kalbą* - ...bus jau nebe įmanoma. Plius šis kartas kitoks. Mason'ai, ji turės tavo vaiką... - *Stengdamasi kad akys nepradėtu blizgėti, todėl kaip mat nusuka jas į priešingą pašnekovui pusę. Rankos pakyla, kuomet įgauna sukryžiavimo formą, po krūtine.* - Vaiką, ne kokį nors žaislą kurį gali pamesti, kai jis atsibosta. Tai tavo atsakomybė, ir kad ir kiek tai kelia skausmo man, nežadu tau aiškinti ką turėtum daryti. Bet, tu taip pat neturi teisės manęs reikalauti, kad bent viena mano koja būtu arti prie tos šeimos. Ji ir jos vaikas yra tai, kad užgimė mums esant kartu. To nepalyginsi su Nadia, kai visas procesas vyko prieš mano norą, kai tavęs net gimusio nebuvo. Tai vyksta dabar, ir aš pykstu, velniškai pykstu ant tavęs. - *Neigiamai supurčiusi galvą, ji pagaliau išsakė savo nepasitikėjimo juo šaltinio priežastį, todėl kuomet jos žodžiai pabiro kaip žirniai mesti ant žemės, ji atsuko šiam nugarą. Tuo metu ir nuskambėjo Lockwood'o reakciją į tai ką ši pabėrė prieš tai, apie galimus svetimavimus iš jos pusės. Net nežiūrėdama į jo pusę, ji aiškiai jautė kad šis ėmė siusti. Todėl kuomet buvo per prievartą pasukta į jo pusę, ir negana to, priversta išlaikyti akių kontaktą, ėmė muistytis. Jis žinojo kaip galima šią apraminti, nepanaudojant "sprando nusukimo", todėl, moteris kaip mat stengėsi išvengti šio kontakto. Ir neskaitant to, kad bet kuriuo metu ji laisvai galėjo dar kartą pasinaudoti savo vampyriška jėga, dabar ji elgėsi taip, tarytum būtu tiesiog paprasta, mirtinga moteris, kurios savigarba buvo užgauta* - Liaukis, paleisk mane... - *Nenutikus tam, ko ji prašė, o tik dar labiau sutvirtinus "surakinimą" ji bandė duoti atkirtį kartą, gal kelis kartus, tačiau galiausiai garbanė nuleido rankas.* - Žinau... - *Tai buvo trumpas, tačiau labiau nei aiškus atsakymas į Lockwood'o pastebėjimą, kad ji niekuomet nesiryžtu padaryti to su kitu, mat paprasčiausiai negalėjo to net įsivaizduoti. Ši buvo įsimylėjusi savo vyrą, kaip mokinukė, kuriai pirmą kart gyvenime teko pamatyti savo seksualų dėstytoją. Jo gniaužtai atsileido, kaip tik tuo metu kai jos rankos pakilo viršun. Net nepaisant aukštakulnių, jai teko šiek tiek pasistiebti, kad sugebėtu abi savo rankas apvyti aplink jo kaklą, apkabinimui. Veidas liko prispaustas prie jo kaklo, kuomet vampyrės kvėpavimo tempas kiek pasikeitė. Ji atlyžo, kažkuriam laikui atsileido ir tas pykčio įtemptas kūnas, kas vyravo prieš tai. Ilgai neišlaikydama tokio kontakto, Katherine Pierce-Lockwood neatitraukdama savo rankų nuo vyro pečių, atsitraukė pati. Jo sekantys žodžiai privertė jos veide pasirodyti vos pastebimam šypsniui, kuomet ši tik patvirtino* - Ji yra svarbiau visko, todėl ne vienas subingalvis neturi teisės galvoti kitaip. Dar būdama nėščia pažadėjau Victoriai, kad nebus asmens kuris pabandys ją užgauti, ir savo žodžio laikysiuosi iki paskutinio atodūsio. Ir man nesvarbu ar tas parazitas bus tavo brolis, Niklaus ar bet kas kitas. Man tiesiog nesvarbu. - *Lockwood'as prabilo ant viršaus, kas privertė jos antakius pakeisti įprastą vietą, ir aiškiai pakilti aukštyn. Todėl, mažiausiai tikėdamasi ir to kas bus finale, jo veidui atsidūrus rizikingai arti, pati timptelėjo savo smakrą link jo, sulipindama lūpas bučiniui. Jos kūnas kone buvo priklausomas nuo šio vyro, todėl nieko nuostabaus, kad moteris net pati to nepastebėdama, vėl sumažino atstumą tarp jų, prisitraukdama arčiau. Rankos atsidūrė ant jo striukės apykaklės, ir ši spausdama jo dėvimo drabužio medžiagą, nesąmoningai parodė, kad nenori jo paleisti*

by **Silvanus Ambrose** Kv. 10 16, 2014 12:28 pm

Jau tuo metu, kai jo nepažįstantis asmuo akivaizdžiai išreiškė nepagarbą, nesistengdamas to labai sureikšminti, išlaikė pakankamai įprastą veido išraišką, viso labo akis nukreipdamas į savo ištiestą plaštaką: - Nereikia taip baimintis, čia viso labo pasisveikinimas. - Kuomet nuspręsdamas nebe skirti dėmesio tos pačios lyties atstovui, nukreipia savo žvilgsnį į gretimos tamsiaplaukės pusę, kuomet nesusilaikydamas, veide ištempia sau būdingą kampinio pobūdžio šypseną, po ko prideda sekančius žodžius: - Turiu pripažinti, kad prieš tai suruoštas šou paliko man didelį įspūdį. Ir pagaliau gavau progą susipažinti su ta Katherine, apie kurią kadaise tarškėjo Salvatore. - Šiek tiek sujudindamas savus antakius, jis maloniai perleido butelį merginai, pats tuo tarpu atsitraukdamas nuo jos, bei praeidamas prie tos tunelio dalies, kur galima rasti vietos atsisėdimui. Kuomet ant dėžės, kuri čia turėjo būti vietoje įprasto stalo, padeda krepšį, pats save nusprendžia "palepinti" kraujo paketu, nei kad alkoholiu, kurį nugvelbė iš klubo, kuriame prieš tai buvo. Nuplėšdamas paketo užsukimą, Lorenzo kaip mat pritraukė prie savo lūpų praplėštą paketą, kuriuo į jo burną, palengva pateko šviežias, pagal skonį visai neseniai nuleistas, žmogaus kraujas. Neskubėdamas ką nors pridurti, jis te pakelia akis kaip tik tuo metu, kai Pierce-Lockwood išsitempia vyrą pokalbiui prie keturių akių. Liežuviu perbraukdamas per savo lūpas, kurios kaip tyčia buvo suteptos krauju, vampyras suteikė pirmumo teisę tam, kad įsiklausyti į savo pašnekovės žodžius: - Hibridas? Turi omeny, kažkas panašaus į tai, kas yra mūsų visų taip "mėgstamas" Niklaus Mikaelson? - Šiek tiek sujudindamas savus antakius, viso labo priduria: - Maniau kad toks šūdpalaikis yra tik vienas. Nors neneigsiu, skamba iš ties labai įdomiai. Hibridas ir Katherine. - Kuomet samprotavimus balsu pertraukia prunkštimas, jis vėl pasistengia nukreipti akis į pašnekovės pusę, kuri kaip tik tuo metu patvirtina kad vampyrė esanti kituose patalpuose "susitvarkys". Neigiamai supurtęs galvą, jis te nudelbė akis į kraujo paketą, kurį kaip tik tuo metu beveik baigė ištuštinti: - Patikėk manimi, vampyru kuris gyvena netrūkus švęs savo pirmą šimtmetį. Ji nesusitvarkys, nebent yra tam svarbi priežastis. Arba, kol kas nėra asmens, kuris savo noru nukreips jos dėmesį į save. - Dalinai, gal iš mažosios pusės šmaikštaudamas, rankos mostu nurodo save, tokiu būdu įvardindamas kad jo susidomėjimas ties Katherine, apie kurią teko girdėti ne vieną istorija, buvo akivaizdžiai ne menkas. Kuomet kalba pasiekė raganos virsmą, jo veide pasirodė šypsena. Todėl pasiimdamas iš merginos jam paduotą butelį, pirmiausia sudrėkina burną alkoholiu, po ko pratęsia: - O patikėk manimi, ten niekas nenorėtu atsidurti. - Kalbėdamas apie vietą, kurioje nusprendė palikti raudonplaukę, jis omeny turėjo būtent tą pastatą, kuriame kadaise buvo atliekami nežmogiški bandymai su kitais:
- Esi kada nors mačiusi, gali sakyti serialą, "saw"? Kadaise buvo asmenys, kurie karta iš kartos mėgdavo tokius žaidimus. Dabar, kai neliko ne vieno iš tos giminės, jų buveinė kartais praverčia. Vien pats pastatas yra pradvokęs mirtimi. Sienose paslėpti jau seniai sudžiuvę lavonai. Įrankiai niekada nebuvo nuplaunami. Žodžiu, manau kad gali susidaryti kad naujai prabudusiam vampyrui šis tvaikas bus nepakeliamas. Palikau ją pritvirtintą prie vieno iš ten esančių žudymo mašinų. Galiu pasakyti, kad ji turės pasirinkimą. Nedaryti nieko ir mirti, arba velniškai paplušėti norint išgyventi ir tapti nemirtinga. - Šypsnis kažkuriam laikui pradingo, kuomet jis vėl pakėlė akis į merginą: - Nagi, tik neteisk manęs. Tai pakankamai humaniška, juk palikau jai teisę rinktis. - Gūžtelėdamas pečiais, vampyras "nukando" savo kalbą, vėl prie lūpų pritraukdamas butelį.

by **Andrea Argent** Pen. 10 17, 2014 2:58 pm

{Pirštų galiukais perbraukdama per senas, aptrupėjusias tunelio sienas, vampyrė žengė kelis žingsnius į priekį. Akis laikydama nuleidusi į netvarkingą grindinį, šypteli. Jos vampyriška klausa buvo puiki, tad girdėdama daug detalių, kurių klausytis neturėtų, dėmesį labiau suteikia į dabartinį savo pašnekovą. Vis dar nepakeldama žvilgsnio į vyrą priešais, taria} – Nuskambėjo taip, kad Katerinos nepažįsti visai. O viskas ką žinai, tai iš Deimono pasakojimų, kurie atsižvelgus į susimėčiusią situaciją turėtų būti gana… neigiami. Švelniai tariant. – {Tik dabar kilstelėdama žalias akis į vyrą esantį priešais, sujudina išraiškingos formos antakius, kol iškvėpdama orą pro nosį, krėsteli galvą link vieno peties. Kartas nuo karto nepamiršdama palepinti savęs alkoholiu, išdėsto savą nuomonę} – Ne visai taip. Klausas yra tik vienas, ir kad ir kaip nemėgčiau šio Mikaelsono, reikia pripažinti, kad originalas visada lieka geriausias. Meisonas tik kopija. Tiksliau, alfa kopija, tačiau sukurta Klauso. Ir tavo žiniai, tai nėra vienintelis hibridas, tokių yra ir daugiau. – {Akies krašteliu žvilgtelėdama į metalines duris, už kurių slepiasi sutuoktinių porą, kiek susiaurina žvilgsnį. Neskaitant to, kad ji visada turėjo apie Meisoną susidariusi savo nuomonę ir Kateriną ją puikiai žinojo, draugei ji linkėjo geriausio, deja, nematė tokios ateities jai kartu su šiuo vyru, tačiau, negalėdama per daug kištis ten, kur jos nereikia, šypteli, mat atsižvelgus į Lorenzo nuomonę, neigiamai supurto galvą} – Kalbi iš patirties, Enzo? Juos du sieja ne tik bendra pavardė, jie dar ir vaiką turi, mergaitę. Tačiau nepasaint mažosios, tas vyras Katerinos nemoka įvertinti, svarbiausia ji tai žino, bet… - {Nutraukdama kalbą, trukteli pečiais, kol pertraukta vaikino gestų, visu kūnu atsisuka į jo pusę, bei tuo pačiu rodomuoju pirštu nurodo į Malarkey} – Man tik pasirodė, ar šis šimtametis vampyras yra nusižiūrėjęs mano draugę, m? – Gracingai keldama kojas, žengia kelis žingsius arčiau vampyro, taip prisiartindama arčiau krepšio, kuriame puikuojasi likę buteliai. Atidarydama jį, nužvelgia ten esantį “lobį”, kol beklausydama pasakojimo apie raudonplaukę, suraukia antakius. Faktas, toks pabūdimas yra ganėtinai kraupus, o merginos išlavinta fantazija padėjo būsimą vaizdą perteikti ypatingai ryškiai. Galiausiai vėl dėmesį sutelkdama tik čia esančiam vyrui, nestipriai dantimis perbraukia per apatinės lūpos odelę} – Tu labai blogas… Nežinau ar esu kada nors tai sakiusi, tačiau žaviuosi tavo negailestingumu. Turiu omeny… buvau tikra, kad Nicole atsibus skausmingai, tačiau tai ką nupasakojai…auč... nenorėčiau būti tavo priešė. – {Kuomet jos veide atsiranda šypsena, sukikenusi, ištraukia iš krepštio naują butelį, kol jį nužvelgdama, pratęsia} – Teko girdėti, kad ši ragana nėra vampyrų fanė. Kaip manai ji pasirinks mirti, ar noras gyventi nugalės?

by **Mason Lockwood** Sk. 10 19, 2014 6:04 am

Veltis i details Masonui nebuvo naudinga. Argumentuota ginca jis butu pralaimejes. Jis zinojo, kad jo poelgiai vienaip ar kitaip atsiliepe judvieju santykiams ir tai, kad jis sugebejo ja susigrazinti nebuvo laimingo atsitiktinumo reikalas. Kita vertus, vyriska jo logika sutacija vertino kiek kitaip mat iki pat tos dienos kai jiedu sumaine ziedus, jis vis rasdavo kaip pateisinti savo nuklydimus, bent jau pats sau. Dabar gi, viskas buvo siek tiek kitaip. Perbraukes delnu per savo virsugalvi jis giliau atsiduso. -Nejau manai, kad norejau, kad ji pastotu? Velniai rautu, Kat, as tos nakties ne neatsimenu. Buvau toks girtas… jei atvirai, as apskritai nezinojau, kad su ja permiegojau… iki tos dienos kai ji gryzo i miesteli pranesti man apie…. viso to pasekmes,-neigiamai papurtes galva jis garsiai ispute ora pro nosi. -O kas del Nadios, pykstu ne todel, kad turi vaika, Katherine. Pykstu todel, kad per sitiek laiko niekada neradai progos man apie tai papasakoti. Net ir tada kai man teko su ja susipazinti tu tai nutylejai. Vos Jules uzsimine pastebejusi jos varavimo teises ir tai kas ant ju parasyta, man viskas tapo aisku. Jei Richardas tau nebutu praneses pirmas, o as savo ruoztu, buciau zinia apie Renee kudiki nuo taves nuslepes, ar tai butu buvusi geresne iseitis?-klausiamai pakreipes galva jis akivaizdziai zaide kaltes zaidima.
Merginai emus bandyti istrukti is jo gniauztu jis tik dar labiau ja prisitrauke, o tai, kad itin stipria vampyre islaikyti greta saves Masonui buvo itin paprasta, bylojo, kad nepaisant jos priesgyniavimu, ji nenori buti paleista is jo glebio. Jausti ja greta ir girdeti jos balsa buvo nepaprastai gera. Jis mylejo sia moteri labiau nei kada nors, taciau naujos jo budo savybes palengva verte ji kitu zmogumi. Jis dare tai ko senasis Masonas niekuomet nebutu dares ir tik tokiomis akimirkomis, kai jam svarbiu asmenu vel budavo sugranzinamas ''ant zemes'' jis tapdavo savimi. Sis kartas nebuvo isimtis. Jausdamas kaip Katherine isikibo i jo deveta sriuke jis sueme jos riesus ir pritraukes juos sau prie lupu, svelniai pabuciavo. -Gryzk pas mane i buta. Jules pades tau rupintis Victoria, beto Jake nusprende mus visus pamaloninti savo sugryzimu,-nusisypsojes jis siek tiek surauke antakius pastebejes kaip jam paminejus geriausio draugo varda, persikreipe Katherine fizionomija. -Tais zmonemis as pasitikiu labiau nei…-padares menkute pauze jis atsiduso. -Deja, pasitikiu jais labiau nei tikraisiais savo giminaiciais. Zinau, kad tau tai nepatiks, bet as privalau susirasti Richarda. Vargu ar raganos leis jam pasilikti supratusios, kad jis atsisake ivykdyti savo uzduoti,-neigiamai papurtes galva is kart uzgincyja priestarauti suskubusia pasnekove. -Jis jos nelies, Katherine. Richardas turejo proga, bet jos neisnaudojo. Kad ir kaip jis nepritaria mudvieju santuokai, Victoria yra jo kraujo linijos dalis. Privalau ji susirasti,-is Masono israiskos buvo akivaidu, kad mintis, jog jam greiciausiai dar karta reikes prarasti vieninteli broli, ji skaudino. Kad ir kokie paslyje buvo Lockwood broliu santykiai, jie buvo gimines, o giminiu kaip zinia, nepasirinksi. -Nenoriu, kad jis mirtu manydamas, kad jo nekenciu, Kat. Taip, jis velniskai susidirbo ir nezinau ar kada nors sugebesiu jam uz tai atleisti, bet kas as toks, kad ji teisciau. Negaliu isivaizduoti nieko blogiau kaip buti ikalintam kitoje puseje, visiskai vienam, stebeti judvi su Victoria, stebeti jus kenciant ir negaleti jums padeti,-neigiamai papurtes galva jis sunere savo pirstus i tamsius jos plaukus. -As tiesiog noriu, kad pries iskeliaudamas jis suprastu, kad mudviem su Tayleriu viskas bus gerai,-siek tiek atsitrauke jis is kisenes issitrauke mobiluji ir suspaudes atitinkamus mygtukus issiunte tokia pat zinute Taylerio ir Richardo Lockwoodu atdresu "18:00 Lauksiu jusu prie stebejimo bokstelio."https://bloodyrose.forumlt.com/t190-stebejimo-bokstelis

by **Arabella Petrova** Sk. 10 19, 2014 3:25 pm

*Nepriklausomai nuo to, kad viduje vėl buvo sujudintos nemalonios praeities žaizdos, o jos savigarbos šauksmas, kone vertė kūną drebėti, ši kaip tik įmanoma, stengėsi to neparodyti vizualiai. Stipriai sukastas žandikaulis, kuris tik dar labiau įtempė moters veidą, privertė šią pastebimai suraukti antakius. Ji niekuomet Mason'o nematė tokio, kokį šis save apibūdino fizinio kontakto su Royce metu. Akivaizdu, ji net nenumanė kas tuo metu tarp jų vyko, viską ką ši sakė, tai jos pačios vaizduotės metamos jai nenaudingos detalės* - Nuo kada tu nepameni sekso proceso su kita moterimi? - *Kilstelėdama ranką, bei tvarkingai perbraukdama ilgais pirštais per savo nepriekaištingai sušukuotus, banguotus plaukus, Katherine Pierce-Lockwood privertė save pakelti akis į jo veidą, kuomet nusprendė pasakyti tai, kas buvo akivaizdžiai neapgalvota* - Esu visiškai kitos klasės vampyrė, ir galėčiau priversti tave tai prisiminti... Kitą vertus, nežinau kaip pati paskui reaguočiau, žinodama visas tos nakties detales. Jei yra nėštumas, kuris atitinka visus terminus, kitaip ir būti negali, kad vaikas yra tavo. Ji sukta kalė, patikėk manimi, ji labai sukta. Vien ta scena praeitą kartą, gali būti kad ir apgavo tave. Tačiau mažuti, - *Per šią dieną tai buvo pirmasis kartas, kuomet ši nusprendė kreiptis į priešais esantį asmenį ne vardu, ir tai buvo keista... Mat tokiu įvardinimus moteris vartodavo tik tuomet, kai jautėsi su Mason'u laiminga, ko akivaizdu kad nebuvo dabar* - ne man tau sakyti, kad širdies plakimas išduoda visą tiesą, net kai tai bandoma nuslėpti. Jos. Jūsų vaikas, jis buvo ramus. Tai mane žeidžia, žemina, bet ir sakiau, tai tavo našta, ne mano. Manęs nebus šalia to vaiko, kaip ir jos nebus šalia Victorios. Tačiau, pats privalai būti atsargus. Daugiau stebėk aplinką, klausykis vidinių garsų. Nesikliauk tuo, kas sakoma. - *Teigiamai linktelėdama galva, ji nusuko savo akis, kaip tik tuo metu, kai kalba palietė Nadios egzistavimą* - Būdama dar vaiku, patyriau prievartą. To pasekme tapo tai, kad pastojau. Ir kai apie tai sužinojo mano tėvai, tai tapo didžiausia gėda. Neskaitant to, kad buvau pasiruošusi pasirūpinti Nadia pati, negavau jos net palaikyti. - *Tai istorijos dalis, kurios nežinojo niekas, apart dabar juos du, todėl akivaizdžiai vengdama akių kontakto, ši tik dar labiau nuleido akis, veide išspausdama kreivą, nemalonumo iššauktą šypsnį, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad jos istorija su Victoria beveik pasikartojo* - Tapusi nemirtinga bandžiau ją surasti, tačiau visi keliai buvo uždari. Ir Mason'ai, maniau kad ji niekad nebus paliesta nemirtingumo, ir jau seniai jos nebėra. Maniau kad ji nugyveno žmogišką gyvenimą ir viskas. Apie tai kad ji sužinojo apie mane pirma, bei visus tuos šimtmečius praleido bandydama mane susirasti, man buvo nauja. Jau laukiausi Victorios, kai paaiškėjo kas ji. Ir aš bandžiau, velniai rautu, daug kartų bandžiau tau tai pasakyti. Bet atsirasdavo tai viena, tai kita kliūtis, kuri neleisdavo man to padaryti. Ir man tikrai gaila, kad tu sužinojai tai ne iš manęs, tačiau suprask, ir pati iki šiol negaliu suprasti savo vaidmens jos gyvenime. Ji suaugusi moteris, ir aš nežinau... Ar beliko reikšmės tame, kad moteris atrodo kad tokio pat amžiaus kaip aš, yra prieš daugiau nei penkis šimtus metų prarasta, ir dabar atsiradusi mano dukra? Ar tai ką nors keičia? - *Bučiniui nutrūkus, akivaizdu kad pati Katherine nebesistengė atsitraukti nuo savo vyro, mat nesumažindama atstumo, švelniai delnu perbraukė per šio krūtinės ląstą. Ir kuomet jos akys pagaliau pakilo viršun, tiek jo veidu, veide pasireiškė blanki šypsena* - Tikriausiai žinai, kad pykčio užvaldyta, sudeginau savo namus, jei siūlai apsistoti pas savęs? - *Neigiamai supurčiusi galvą, ji akivaizdžiai buvo pasiruošusi pratęsti savo kalbą, kol nebuvo paminėtas Armstrong vardas* - Palauk. Turi kai ką žinoti... - *Jam akivaizdžiai pertraukus kalbą ties savo broliu, Pierce-Lockwood veido mina ne kiek nepasikeitė, ji vis dar buvo prieštaraujanti* - Nenoriu kad jis artintųsi prie Victorios. Net jei ketini jam atleisti, kas man džiaugsmo nekelia, negali leisti kad jis bent artimiausiu metu pasirodytu prie mūsų dukters. Mason'ai, po visko, už savo veiksmus aš neatsakysiu. Net jei skersai kelio stosi tu. Jis nesiartins prie jos. Nori bendrauti su juo pats, tebūnie. Bet ne ji. Kol, negali apsiginti pati... - *Tuomet šiek tiek atsitraukdama, moteris pagaliau pasakė tai, kas buvo neleista prieš tai* - Aš buvau Mikaelson'ų namuose. Žinau, kad tai tave supykdys. Bet, vien galimybė rasti ką nors apie Victoria, bet kokią informaciją, man neleido sėdėti namuose. - *Trumpam jos veide pasirodė ta pati, jai būdinga šypsena* - Kai ką radau. - *Tačiau tuojau pat šypsena dingo* - Man teko apsimesti tos kvailos Niklaus numylėtinės blondinės drauge, Elena. Negaliu pasakyti kad tai buvo sunku... Tačiau buvau užklupta Jake. Ir... - *Užvertusi akis, ji net to nenorėdama parodė kad vien mintis apie tai, moteriai buvo šlykšti. Nuo pat pradžių, ji stengėsi rinktis partnerius pati, ir tas kontaktas su jai visiškai seksualiai nepatraukliu vyru, buvo vimdantis* - Man net pagalvoti apie tai šlykštu. Tu žinai kad jis su Elena? Em, jis palaikė mane ja. Ir trūko visai ne daug, kad... - *Neigiamai papurčiusi galvą, ši pratęsė* - Jis vos manęs ten pat nepaėmė, laimei, man pavyko išsisukti bet dėti į kojas, kuo toliau nuo jo. Todėl, būčiau dėkinga, jei su šiuo žmogumi, man netektu šiandiena susidurti dar kartą. - *Atitinkamai susiraukdama, pakelia akis į jį*

by **Mason Lockwood** Pir. 10 20, 2014 5:12 am

-Matai, priesingai nei tu, as galiu nusigerti,-reiksmingai kilstelejes savo antakius jis blankiai syptelejo. Katherine ir pati buvo pakankamai sukta todel gerai ismane moteriskas gudrybes, kurios Masonui tebuvo ''tamsus miskas''. Buvo akivaizdu, kad jis netrosko prisiminti mat tokiu atveju kaltes jausmas butu tik dar stipresnis. -As atsijungiau. Bent jau maniau, kad atsijungiau,-neigiamai papurtes galva jis jau ketino sia tema baigti, taciau kai mergina uzsimine, kad scena viesbutyje buvo suvaidinta jis akivaizdziai sutrikes surauke antakius. -Bet jos sirdies ritmas,-skestelejes rankomis jis neigiamai papurte galva, o jo israiska isdave nepasitikejima. Staiga jam toptelejo - jis isiklause jos, Renee, sirdies ritmo, kuris buvo akivaizdziai sutrikes, bet pats budamas nepaprastai ismustas is veziu, ne nesistenge isgirsti kudikio, kadangi lig siol neturejo visiskai jokios priezasties abejoti savo buvusia suzadetine. -Kokia prasme jai mane apgaudineti?-jis nemego buti vedziojamas uz nosies ir vien mintis, kad su juo gali buti zaidziama, priverte jo israiska pakisti. Visa su Renee ir jos kudikiu susijusi situacija turejo labai daug spragu, bet Masonsa negaljo apiberti Royce klausimais nerizikuodamas buti iskoneveiktas ar dar blogiau, apskritai isbrauktas is savo kudikio gyvenimo. Diskutuoti apie tai su Katherine jam buvo itin nemalonu, juolab, kad mergina pati pripazino, jog visas sis reikalas ja zemina ir skaudina. Butent del siu priezasciu Masonas pasirinko tiesiog pasikliauti Renee, mergina, kuri visada sugebedavo jo akivaizdoje islaikyti nesutepta savo reputacija.
Kai Katherine eme pasakoti sao istorija jis stengesi jos isklausyti, be jam paprasciausiai buvo pernelyg sunku. Pierce-Locwood gyvenimas toli grazu jos ne lepino ir Masonas gerai zinojo neturintis teises jos teisti todel isiterpdamas i jos pasakojima jis tik stipriai ja apkabino. -Mazute, neprivalai daugiau nieko sakyti,-pabuciaves jos kakta jis svelniai perbrauke jai per skruosta. Deja, siai emociju kupinai akimirkai nebuvo lemta trukti ilgai. Sekantys jos zodziai priverte ji ispusti akis. -Padarei ka?!-kone paspringes avo paties zodziais jis klausiama zvilgsni ismeige i Katherine. -Mano butas pakankamai ervus, bet kai Victoria paaugs, mums teks kazkur issikelti. Po velniu, Kat, negali taip imti ir sudeginti viso sumauto dvaro,-vis dar negaledamas patiketi tuo ka padare jo sutuoktine jis neigiamai papurte galva.
Kalbai pasisukus apie jo broli, pries prabildamas jis giliau itrauke oro i savo plaucius. -Turi visiska teise uzdrausti jam prie jos artintis ir as visiskai tave palaikysiu, gali buti tuo tikra…-teigiamai linktelejes galva netrukus pritariama ir teigiama jo fizionomija pakeite pykcio grimasa. -Gal issikraustei si proto?! Po to kai neivykdziau jo man pavestos uzduoties?! -naujienos viena po kitos buvo viena uz kita labiau nutruktgalviskos, taciau zinia apie geriausia drauga ir savo zmona priverte ji prarasta ama. Klausiamai pakreipes galva jis nevalingai zenge viena zingsni atgal. Abi rankas susidejes sau ties pakausiu jis garsiai ispute ora tarsi bandydamas pasverti savo zodzius pries ka nors pasakydamas. Jis negalejo isivaizduoti kaip situacija galejo tapti tokia nevaldoma, kad Jake tik per plauka nepasigulde jo zmonos. -Vadinasi ir toliau, nepaisydama visko, veiksi man uz nugaros?-teigiamai linktelejs galva jis atrode ganetinai susierzines. Ypac dabar, kai jau atrode, kad sutuoktiniai issiaiskino visus nesutarius, Masonas buvo pasirenges issinesdinti is sios vietos vienas. Pasisukes link isejimo, jis dar karta atsisuko i Katherine. -Kas jei tave butu demaskave?! Ir ka Jake veike Mikealsonu namuose?!

by **Arabella Petrova** Pir. 10 20, 2014 10:42 am

*Nebuvo labai sunku pamatyti kad vien kalba apie tai kas vyko, kuomet vampyrei teko pasiduoti laiko tėkmei, bei pasitraukti šalin, veikė Katherine Pierce-Lockwood labai emocionaliai. Ir akimirka kuomet moteris per kelis žingsnius pasitraukė toliau, pasiekdama tas pačias, rūdimis aptrauktas duris, jos dešinės rankos pirštų galiukai palietė tai, kas buvo pažeista laiko ir aplinkos sąlygų. Metaforiškai tai iš dalies priminė tai kas buvo jos krūtinėje, ir dar bandė daužytis į ląstos sienas. Ji giliai įtraukė oro, bei nusprendė nekomentuoti to, kad pasekmės buvo sumestos į prastą emocinę būseną, kuriai įtaką suteikė alkoholis. Ji nesistengė žiūrėti į savo vyro pusę, lyg vėl būtu pasiruošusi užspausti viską, ką troško pasakyti, savy. Šis keistas būdas, kurį Pierce-Lockwood atrado savy, buvo labai nesenas. Todėl, kuomet moteris priversdama save žvilgtelėti per petį, į pašnekovą, kuris buvo likęs ten pat, kur ir prieš tai, ši prabilo* - Tu pats prieš tai pasakei, kad jos sugrįžimas atgal buvo remtas tuo, kad ji manė kad jei pastatys tave prieš savo nėštumo faktą, ją vesi ir laimingai gyvensi toliau. Galu gale, atsiminus visus tos dienos įvykius... Kodėl kambary buvai tik su ja, ir tavo kūnas buvo supančiotas grandinėmis, kuomet raktai gulėjo visai šalia? Mason'ai, kokia sveiko proto asmenybė, kuri dedasi kad tave myli ar bent gerbia, leistu visą tai? Žinoma, negaliu pasakyti kad aš nekankinčiau savo priešų. Bet čia ir yra visa esmė, aš niekad neleisčiau to, kad kentėtu man artimi žmonės. O tu, juk pagal jos teigimą esi to vaiko tėvas. Negi tik aš viena matau kad yra be galo daug nesueinančių galų? Tas apsimetimas, visą tai ką mačiau ir tavo brolio karštligiškas bandymas pabaidyti mane tiek fiziniu tiek emociniu smurtu. Į tai buvo sudėta tiek daug pastangų... Kad net man darosi kraupu. - *Moters blakstienos buvo šiek tiek drėgnos, ką atspindėjo tai, kad iš esmės visuomet dažomas akių vokas įgavo kiek tamsesnį atspalvį. Kuomet vampyrė trumpam nuleido akis, pakeldama žvilgsnį ji viso labo, akivaizdžiai nuoširdų žvilgsnį nukreipė į savojo vyro pusę* - Ar tikrai, visu šimtu procentu pasitiki ja? Kad ir kaip tai keistai skambėtu būtent iš mano pusės, tačiau nenoriu kad pasiduotum tai "tobulo gyvenimo" iliuzijai, ir galiausiai nudegtum. Manęs šalia nebus, kad matyti viską blaiviomis akimis, todėl tuo turi pasirūpinti pats. Velniai griebtu, primityviai kartu... - *Jos kalba nutrūko, nors akivaizdžiai turėjo būti tęsinys, kuomet veide vėl atsirado ta tuščia, temptų, sučiauptų lūpų šypsena, kurią moteris naudodavo, kai kalba, kurią tekdavo sakyti, buvo jai emociškai per sunku. Ir kuomet ji įkvėpdama oro į savo plaučius, pagaliau pratęsė, balsas tebebuvo ne per daug tvirtai skambantis* - ...lydėk pas daktarus. Juk tu... Tu turi praktikos su mūsų dukra, neturėtu būti sunku, dalyvauti kad ir menkiausiame vaiko padėties pakeitime. - *Linktelėdama galva, ji kaip tik ketino pasitraukti toliau, tačiau dalis apie Nadios gimimą, pritraukė ją prie tvirto Lockwood'o kūno. Sumerkusi savo tamsias akis, moteris, tik laisviau atsikvėpė. Akivaizdu kad nekalbėti apie tamsiuosius savo gyvenimo metus, jai teikė palengvėjimą. Iš tos savo gyvenimo dalies Pierce-Lockwood nenorėjo prisiminti nieko, nes nepakentė net minties apie tai, kad buvo tapusi tokių negailestingų aplinkybių auka. Kuomet kontaktas buvo nutrauktas, ši vėl pirštais "sušukavo" savo plaukus, nuo kaktos per skalpą. Plaukai, natūraliai jai tinkančios bangos, tvarkingai sukrito ant abiejų pusių, kuomet ši vėl pakėlė akis į Lockwood'o pusę* - Mason'ai, pats žinai kad esu impulsyvi asmenybė! Tas padaras, vos neprivertė manęs išeiti iš proto, ir negi būtu geriau jei aš kaip mat būčiau šovusi pas tavo vaiko motiną, ir nusukusi šiai sprandą? Buvau užgauta, o namai buvo prisotinti tavo daiktais, tavo kvapu... Viskas priminė tai kad tu egzistuoji, ir visą tai ką jis sakė, neva tikra. Žinai, dabar suprantu kad pasikarščiavau. Bet tai akimirkai, tai buvo mažiausiai žalos padarantis sprendimas. Pasikartosiu, neapgalvotas... ...sprendimas. - *Jo akivaizdus pykčio protrūkis, kuris lietė jos nepaklusimą, buvo akivaizdus. Tačiau Katherine net dabar nematė savo kaltės tame, kad pasirodė tos šeimos namuose. Ji gailėjosi vien susitikimo su Lockwood'o draugu, bet nieko daugiau* - Pažvelk į mane! - *Kuomet drąsiau žengdama kelis žingsnius link savo vyro, kaip mat sukrovė abi savo rankas ant jo veido, priversdama pažvelgti į savo pusę* - Manai kad nemačiau kad nuo mūsų vestuvių dienos, pradėjai elgtis kitaip? Tarytum norėdamas nugyventi per kelias dienas visą savo gyvenimą, kad paskui nesigailėti kad kažko nepadarei? Tu tikrai manei kad aš stebėsiu visą tai, nepajudindama ne piršto? Kada pagaliau tau taps aišku, kad dėl savo šeimos padaryčiau bet ką? Taip, veikiau tau už nugaros. Tačiau, neneik to kad viskas pasibaigė mūsų naudai... Ne vien radau senovinius raštus apie tai, kas yra mūsų dukra. Akivaizdu, Niklaus tai rinko dėl savo sūnaus. Radau viską, kas mums buvo nepasiekiama. O kas svarbiausia. Dabar mano rankose yra tai, kas jam yra labai reikalinga. Ir tai garantuoja, kad jis nepalies tavęs ir Victorios. Daugiau niekad. - *Linktelėdama galva, ši buvo tikra tuo, kad padarė teisingai, todėl, kuomet sulaukė dalinio abejingumo, persipynusio su pykčiu, leido jam žengti toliau nuo jos. Nuleidusi akis, moteris tik liežuviu perbraukė per savo lupas* - Tu manęs negirdi... Nedemaskavo, viskas praėjo sklandžiai bent su tos šeimos nariais. Ir tuo labiau kad prieš pasirodydama ten, pasirūpinau kad Gilbert nesimaišytu po kojomis. - *Klausimas apie Armstrong buvo keistas, mat ji nuoširdžiai manė, kad vyrui bus labiau aktualu sužinoti daugiau apie tai kas nutiko kad šis seksualine prasme "puolė" ją, nei tai ką jis ten veikė* - Aš nežinau, Mason'ai. Jis kartu su Elena, logiška kad jis pasirodė ten dėl jos. Bet ne taip kaip tu, aš tikiuosi, jis apsirikdamas pamanė kad aš tai ji. Gal jo buvimui ten buvo ir kita priežastis, aš nežinau. - *Nesunkiai pastebėdama kad jis akivaizdžiai nori išeiti iš šios vietos, pastebimai susiaurina savo tamsių akių vokus, kaip tik nukreipdama žvilgsnį į jo pusę* - Mielasis, tik nepadaryk nieko neapgalvoto.

by **Mason Lockwood** Pir. 10 20, 2014 11:58 am

Viskas ka apie Royce sake Katherine buvo tiesa, bet Masonas tarsi uzhipnotizuotas nenorejo prisileisti minties, kad mergina, kuria jis manesi taip gerai pazystas, spende jam pinkles. -Richardas buvo ja itikines, kad… Tai nesvarbu, Kat. Suprantu, kad tu jos nemegsti ir turi tam visiska teise, bet tiesa yra ta, kad del visko kaltas esu as. Renee mane, jog taves nebera. Mes visi taip maneme. Nuo tos dienos kai mudu pradejome susitikineti ji ne karto nebande palaikyti su manimi rysiu…-savaime suprantama Masonui atrode, jog Pierce-Lockwood nuomone yra pagrysta vien emocijomis ir asmeninemis antipatijomis, kas buvo visiskai suprantama, Jei ne kaltes jausmas del susidariusios situacijos, galbut Masonas butu galejes izvelgti, kad visa istorija turi net ne viena, o keleta loginiu spragu, taciau siuo metu jis buvo pernelyg paveiktas visko kas vyko aplink, kad pastebetu tai ka po nosimi jam bande pakisti mylima moteris. -As neketinu zaisti namais,-siek tiek pakeltas tonas ir suraukti antakiai reiske, jog jis buvo suerzintas. Vien mintis, kad vaikas su kurio egzistavimu, kad ir sunkiai, jis susitaike gali buti ne jo, ji veike labai neigiamai. Jis negalejo ne isivaizduoti kaip kas nors galetu zaisti kito asmens jausmais ypac kai kalba sukosi apie toki subtilu dalyka kaip givybe. -Renee turi vias savo seima, ji niekuomet nebus viena. Jie ja palaikys ir… as ne neesu tikras, kad man kada nors bus leista ta vaika pamatyti. Jos tevas manes nekencia, o suzinojes, jog neva kratausi atsakomybes, velniai zino kokiu priemoniu jis gali imtis, viskas nera taip paprasta kaip gali pasirodyti is pirmo zvilgsnio… Tai toli grazu nera ''tobulo gyvenimo iliuzija''-karciai syptelejes jis neigiamai papurte galva. -Suprantu, kad esi iskaudinta, bet galiu tave uztikrinti, kad Renee nera tas zmogus, kuris linki tau bloga,-garsiai atsiduses jis skeptisku zvilgsniu isklause merginos pasakojimo apie jos misija i Mikealsonu namus ir tai, jog tai neva dave teigiamu rezultatu. -Leisk man pasitikslinti…-vienos rankos pirstais perbraukes sau per suraukta kakta jis zenge link jos. -Tu pavogei kazka, ko Klausui reikia…-padares menkute pauze, jis tese toliau. -Ir dabar.. mes esame saugus?-ironiska jo sypsena netrukus dingo. -Tu visai is proto issikraustei?!-nebeisturejes jis uzriko. -Velniai rautu, jums visiems pasimaise protas…-sparciai pajudejes isejimo link jis toliau kalbejo. -Jake dulkina Elena, Elena yra Klauso mergos drauge, Jake tai nuo manes slepe, ka visa tai reiskia? Kad jis arba yra uzkalbetas, arba absoliutus besmegenis?-stabtelejes jis atsisuko i Katherine. -O taip, nepamirskim, kad jis vos su tavimi nepermeigojo… Tau nekilo mintis, kad apsimetinedama Gilbert siek tiek persistengei?-kilstelejes antakius jis atrode ituzes. Jo vaizduote, zinoma, piese iaudrintus vaizdus. Jis ne isivaizduoti negalejo, kad Jake butu taip emes ir is niekur nieko bandes ''uzlauzti'' savo mergina, butent del sios priezasties dabar Masono pasamoneje stovejo besiglamonejanciu Armstrongo ir jo zmonos reginis ir tai verte ji vemti. Faktas, jog geriausias draugas apie tai neuzsimine tik dar labiau astrino jo isiuti manant, kad tai toli grazu nebuvo nekaltas atsitiktinumas. -Pazadu, kad tai nebus maziau apgalvota nei jo ketinimas permiegoti su draugo zmona,-sarastiskai vyptelejes jis su didele jega atidare liuko duris ir patrauke isejimo link nepaisydamas ar mergina, kurios cia atejo seka jam ikandin ar ne.

by **Arabella Petrova** Pir. 10 20, 2014 12:32 pm

*Nesistengdama pertraukti kalbančio minčių dėstymo žodžiu, moteris beveik visą laiką liko stovėti kiek nuošaliau, nugara atsirėmusi į akivaizdžiai laiko paveiktą sieną. Akys buvo nudelbtos žemyn, o veido išraiška liko beveik neįskaitoma. Visi žodžiai, kurie buvo beriami į jos pusę, buvo paprasčiausiai filtruojami Pierce-Lockwood pasąmonėję. Negalima pasakyti net to, kad jai buvo suteikta galimybė kontraatakuoti, o gal ji paprasčiausiai pati nematė tame prasmės. Idealizuotas Royce paveikslas nesutapo su vampyrės nuomone, todėl, viskas kas pasigirdo iš moters pusės, buvo tik neskardus atodūsis. Ji nesileido į kalbas, mat abiejų čia buvusių asmenų nuomonės kirtosi kiekviename žingsnyje. Jis patraukė link durų, ir moters akys kaip mat buvo nukreiptos į jo pusę. Kitu metu, greičiausiai būtu suveikęs savisaugos instinktas, bei ji būtu parodžiusi aiškų norą jį sustabdyti, tačiau dabar viskas buvo kitaip. Vidinis balsas šaukte šaukė, kad ji liktu vietoje, bei suteiktu abiems laiko viską apgalvoti, tuo labiau kad per kelias dienas nutiko kur kas daugiau, nei buvo galima įsivaizduoti. Net tuomet kai buvo garsiai pravertos durys, jos kūnas nepajudėjo iš vietos. Ji liko stovėti čia iki pat tos akimirkos, kol nebe buvo galima išgirsti, kuo puikiausiai pažįstamos eisenos atgarsių. Kartėlis spaudė kvėpavimo takus, kuomet vampyrė leido sau apgalvoti tai, kad dabar nelabai trokšta aiškinti to kas nutiko, o ir pačios nuotaikos "švęsti", nebe turi. Sukaupdama visas savo jėgas, ji pagaliau atsitraukė nuo sienos, pasirodydama likusiems* - Man reikia važiuoti namo. Žinau kad greičiausiai liksiu nesuprasta, bet man būtina pamatyti dukterį. - *Linktelėdama galva, moteris aiškiai leido suvokti, kad už durų vykęs pokalbis, nebuvo malonus. Ir kuomet ši nusukusi akis, tuo pačiu metu pasisuko ant kulno, išėjimo link... Nesuteikė net galimybės ką nors jai pasakyti, kuomet žingsnis po žingsnio, apleido tunelio patalpas, nuskubėdama link savojo, akį rėžiančio, automobilio*

by Sponsored content

SLAPTI TUNELIAI

SLAPTI TUNELIAI

Re: SLAPTI TUNELIAI

Re: SLAPTI TUNELIAI

Re: SLAPTI TUNELIAI

Re: SLAPTI TUNELIAI

Re: SLAPTI TUNELIAI

Re: SLAPTI TUNELIAI

Re: SLAPTI TUNELIAI

Re: SLAPTI TUNELIAI

Re: SLAPTI TUNELIAI

Re: SLAPTI TUNELIAI

Re: SLAPTI TUNELIAI

Re: SLAPTI TUNELIAI

Re: SLAPTI TUNELIAI

Re: SLAPTI TUNELIAI

Re: SLAPTI TUNELIAI

Re: SLAPTI TUNELIAI

Re: SLAPTI TUNELIAI

Re: SLAPTI TUNELIAI

Re: SLAPTI TUNELIAI

Re: SLAPTI TUNELIAI

Re: SLAPTI TUNELIAI