TAMSŪS MIŠKAI

Kaip tik šiuo metu pasirodydamas šioje vietoje, leidžia sau privilegiją pirmiausia nužvelgti merginą nuo kojų iki pat galvos. Prieš pradėdamas ką nors sakyti, pirmiausia liežuviu sudrėkina savo lupas, ir tik po to nutaiko progą pradėti pokalbį: - Malonu matyti kad tu taip greitai vykdai savo pažadus Katerina. - Prieidamas arčiau prie šios moters, atsistoja taip, kad būtu beveik priešais ją. Kuomet ištiesia ranką, nurodo kad ji jam perduotu prieš tai paskolintą kuolą: - Tavo dalis yra įvykdyta, viskas kas vyks toliau, priklausys tik nuo manęs.

Kuomet merginos kalba priverčia jį nusišypsoti, nusprendžia patikslinti jai su kuo šiuo metu ši kalba:
- Juk tu suvoki tai, kad kalbiesi su seniausiu, ir be jokios abejonės stipriausiu vampyrų istorijoje, Katerina? Juk man nereikia net paminėti to, kad mano gyvybės šaltinis yra ne žmonių, o tokių kaip tu kraujas. Todėl verčiau nežaisk. Ne su tuo žmogumi tai darai. - Vis dar laikydamas ištiestą ranką, paskubina merginą greičiau jam atiduoti tai, kas jam priklauso. Pats tuo tarpu, iš savo kišenės ištraukia senovišką, sulamdytą žemėlapį, kurį pameta merginai po kojomis. Ko pasekoje vėl paaiškina: - Čia yra nurodyta kur yra vaistas. Nesunkiai jį rasi. O kas liečia mano šeima, konkrečiai Klausą. Aš noriu pirmiausia priversti jį netekti visko. O tik tuomet, kai viskas bus pasiekta kritinę ribą, norėsiu padėti ant jo tašką. Jei kiti šeimos nariai... O manau kad tave domina Elaidžos likimas? Jei jie nesipriešins man, norėdami apginti savo pačių priešą, vadinasi jie liks nepaliesti. Kuolas, Katerina.

Leidęs moteriai išeiti iš šios vietos, pirmiausia nužvelgia kuolą, kuris šiuo metu randasi jo rankose. Žinodamas kad šiuo metu viskas eina geriau nei jis galėjo tikėtis, leidžia sau kuriam laikui išvykti iš miesto, palikdamas čia kelis savo žmones, kurie nuolatos praneštu jam apie tai, koks veiksmas sukasi jo "šeimos" gyvenime.

Neskaitant to, kad tai yra oficialiai pirmasis jos pasirodymas šios asmenybės gyvenime, "už nugaros" ji ne vien sekė jos gyvenimo vingius, tačiau kartas nuo karto pastūmėdavo merginos likimą ta linkme, kuri buvo naudinga jai pačiai. Kuri galiausiai pastatė ją į tokią poziciją, kurioje šiuo metu ir randasi Karolina. Neskaitant to, kad yra vizualiai labai draugiškos išvaizdos, pasirodydama per daug netikėtai, pasistengia sustabdyti merginą nuo bet kokio ėjimo į priekį. Veide išspausdama draugišką šypseną, prasitaria: - Man atrodo kad ne patį saugiausią laiką pasirinkai pasivaikščiojimui miške, Karolina. - Vis dar neslėpdama teigiamos minos, šiek tiek palenkia savo galvą.

Stebėdama šviesiaplaukės veidą, bei tuo pačiu metu bandydama suprasti tai, ko niekuomet nebuvo suvokusi prieš tai, tiksliau bandydama suvokti kodėl visiems baimės jausmą iššaukiantis originalusis vilko ir vampyro mišinys pasirinko būtent ją. Kuomet lauktai sutinka merginos klausimą, parodydama kad nori pajudėti prie jos, bei kad ši nesibaimintu, pasisako: - Nesibaimink, manau aš labiausiai nelinkiu kad tau nutiktu kas nors pikto. - Paeidama link merginos kelis žingsnius, tačiau vis dar neslėpdama savitos šypsenos, pratęsia: - Aš žinau kur kas daugiau, nei vien tavo vardą, Karolina. Esu apdovanota gamtos keliomis dovanomis, kurios man leidžia matyti dalykus kitaip, nei tai daro dauguma žmonių. - Šiek tiek kilstelėdama ranką, rodomuoju pirštu nurodo iš už medžių matomą dvarą, kuris kaip tik priklauso Mikaelson'ų šeimai. - Pirmasis dalykas, kurį žinau, tai kad gyveni su pirmuoju hibridu. Kitokiu monstru. Gimusiu vilku, bei tapusiu vampyru. Hibridu. - Šiek tiek nuleidusi akis, pasiekia merginą, atsargiai uždėdama ranką jai ant kol kas plokščio pilvuko. - Taip pat žinau tai, kad nešioji jo kūdikį. - Pakėlusi akis, įsistebi į šviesiaplaukės veidą, pasistengdama kad kaip tik tuo metu burtų dėka, ji nejaustu didelės baimės, kokią turėtu.

Vis dar bandydama savo netikru mielumu įskiepyti merginai ramybės jausmą, tačiau pilnai neužgoždama jos pačios sveiko proto tam, kad ši galėtu teisingai priimti visą gaunamą informaciją, leidžia jai paberti galybę klausimų, po kurių, pertraukdama ją, pagaliau ryžtasi prasitarti tai, kas tikrai neišduos jos tapatybės, net jei mergina kam nors vėliau papasakos būtent apie šį incidentą: - Tessa. Gali kreiptis į mane šiuo vardu. - Kadangi iki šiol dar nebuvo atitraukusi savo rankos nuo merginos pilvuko, pratęsia savo minčių srautą: - Viskas ko reikia man, tai kad liktum sveika. O tiksliau apsaugotum stebuklą, apie kurį šiuo metu vyksta kalba. Taip pat nenorėčiau kad mane įduotum originaliesiems. Jie nelabai pozityviai reaguoja į tai, kad jiems nežinant čia randasi šabašo dalyvės. - Pasukusi savo akis į tą pusę, kur randasi namas, kiek plačiau nusišypso: - Mergaitę, tu praleidai pagrindinį faktą mano pasakojime. Klausas gimė su mėnulio prakeiksmu. Stipri ragana pavertė jį nemirtingu. Jis ne toks, kokie yra visi kiti vampyrai. Klausas geba reprodukuoti, tai reiškia kad jis yra tavo kūdikio tėvas. Tu pati tai suprasi, kai ateis laikas... - Kaip tik šiuo metu tardama šiuos žodžius, pakankamai stipriai delnu paspaudžia merginos pilvą. Susidaro toks jausmas, tarytum jai būtu sudūrę nematomu peiliu. Sumurmėdama sau po nosimi kažkokius žodžius, suteikia tik ką užkibusiam "vaisiui", didelį vystymosi pagreitį, dėl ko pirmiausia ir pasijaučia skausmas. Tuomet atsitraukdama, sugrąžina merginai visišką judėjimo laisvę. - Nesibaimink, tai viso labo užtvirtins, kad jis gims. Greičiau, nei manai.

Būdama viena iš galingiausių raganų istorijoje, o kas svarbiausia būdama paveikta keršto troškimais, nesugebėjo neprikišti savo nagų prie to, kad būtu "padarytas" vienintelis ginklas, kuris gali atimti gyvybę bet kuriam iš nemirtingų asmenų. Kūdikis, kuris galimai bus stipresnis už visus prieš tai regėtus padarus. Būdama pernelyg patenkinta tuo kad viskas taip sklandžiai vyksta pagal planą, palenkusi galvą link savo peties, pasisako: - Tavo teisė manimi netikėti, Karolina. Tačiau su laiku tu pati suprasi kad sakiau tiesą. Tuomet jau žinosi, kad artimesnio asmens, už gyvybę kurią nešioji, niekuomet tavo gyvenime nebus. O gyvenimas tavęs laukia dar neįprastai ilgas. - Duodama užuominą į tai, kad stebuklingas eliksyras kurį suvartojo mergina, nebuvo tas mistinis vaistas, kurio visi taip troško. Eliksyras kuris pateko į merginos kraujotaką, paprasčiausiai laikinai atėmė jos galias, tam, kad būtu pradėtas kūnykis. Merginai atsitraukus nuo jos, pati žengia kelis žingsnius atgal, baigdama savo kalbą: - Apsaugojau jį. Tu net neįsivaizduoji kiek daug asmenų sieks tavo kūdikio mirties. Tačiau jie net nenutuokia, kad tave dengiu aš. - Tai pasakydama plačiai nusišypso, ir paskubomis pradingsta iš akiračio.

⚈ Sebastianas atrodo: clicky (aišku atėmus Penę :D) ⚈ Žymė: Klaus Mikaelson

- Aš labai daug sportuoju,-kreivai nusišypso kilstelėdamas rankas šiek tiek aukščiau, kad pareigūnė išvystų kaip Sebastianas vėl nutraukė antrankius. Pasiteisinimas skambėjo neįtikinamai bei kvailai, nors moteris aiškiai suvokdama, jog paprastas žmogus negalėtų nutraukti tvirtos grandinės, neįstengė įrodyti, kad graikas yra vampyras, mat prieš kelias valandas į veidą šliūkštelėtas skystis prisotintas verbenos tik sušlapino vyrui plaukus. Niujorko centrinė policijos nuovada. Galėjo įsivaizduoti save patenkantį absoliučiai visur, tik ne šičia,-Aš labai, laaabai noriu bent suprasti kodėl esu sulaikytas, prašau...-prisimerkia, tarytum jam reiktų sufokusuoti žvilgsnį, kad įžiūrėtų mažytę kortelę prikabintą ant priešais didelį metalinį stalą sėdinčios vidutinio amžiaus moters krūtinės,-panele, pone Forbs.
Ji akimirką patylėjo dvejodama kokia linkme pakreipti jųdviejų akistatą. Prieš šešias valandas prie Redford'o namų iš juodo automobilio išlipo penki vyrai parodę ženklelius ir pareikalavę Sebastiano nesipriešinti bei keliauti su jais. Faktas, jog neišgirdo jokio paaiškinimo vertė jaustis keistai dėl jam uždėtų antrankių, kurie visiškai nelaikė, nors nemirėlis jų negadino kažkaip specialiai.
- Pone Redford'ai, ar žinote kas naktį įvyko centrinėje Bronkso ligoninėje?-jos kaltinantis tonas priverčia Sebastianą apniukti. Jam žiauriai nepatiko, jog su juo bandoma kalbėti kažkaip per aplinkui. Suraukęs antakius vyras sukuria tobulą nesupratimo miną. To užteko, kad moteris tęstų,-Dešimtys ligonių virtę vampyrais išskerdė trečdalį miesto,-drebėti pradėjęs pareigūnės balsas išduoda nervingą moters būseną. Sebastianas tylėjo bandydamas suvirškinti informaciją, kurios kupinas buvo šis trumpas sakinys. Kažkokiu būdu ji nutuokė, kad Redford'as žinąs apie vampyrų egzistenciją arba šią sensaciją drėbė tik tam, kad pasektų vyro reakciją,-Ar žinote ką nors apie miesto tarybą, pone Redford'ai?-paklausia palinkdama arčiau stalo iš kart, kai ant jo paviršiaus sudėjo sunertus delnus.
- Čia tie, kurių dėka neseniai sutvarkė gatvę prie mano namų?-kvailokai nuskambėjęs šūvis pro šalį buvo tikrai nuoširdus ir nepanašėjo į bandymą mėtyti pėdas. Moteris atlaidžiai šyptelėjo, nors ir priverstinai.
- Aš ir ne maža grupė žmonių kuo puikiausiai žinom kas esate. Stebime tokius kaip jūs. Žinome ir tai, kad tokių kaip jūs yra daugybė. Jūs žudote žmones, mes bandome jus sulaikyti ir paslėpti jūsų gyvuliškos veiklos pėdsakus nuo likusios sveikos visuomenės. Ar įsivaizduojate ką reiškia nuslėpti naujagimių vampyrų sukeltą žmonių genocidą dideliame mieste?-ant kelių ji laikė laikraštį, kurį pametėja Sebastian'ui. Pirmajame puslapyje puikavosi didžiulė antraštė "Dar vieni žvėrių užpuolimai?" besipuikuojanti po šiek tiek susiliejusia, nespalvota plėšriai išsižiojusio vyriško veido nuotrauka - joje akivaizdžiai galėjai įžiūrėti ne tik iltis, bet ir patamsėjusias akis. Redford'as atrodė apstulbęs.
- Akivaizdu, kad šį kartą neišdegė,-mesteli šiek tiek pašaipiai, netrukus suteikdamas peno ir pareigūnei suvokti kurių galų Sebastianas pradedąs nervintis,-Gerai, bet prie ko čia aš?
Moteris pamojuoja ranka į veidrodinį stiklą ir aliarmu suklykusios storos plieninės durys, prasiveria. Įeina pareigūnas ir įteikęs porą garstyčių spalvos vokų ponei Forbs greitai išeina. Trumpai į Sebastianą mestelėtas žvilgsnis atrodė nepelnytai pagiežingas (dievaži, dauguma vampyrų negerbėjų yra kažkokie rasistai). Praskėtusi voko viršų pareigūnė išima plastikinį maišelį, kuriame lindėjo stiklinė tūbelė, kurią Redford'as kaip mat atpažįsta.
- Centrinę Bronkso ligoninę pasiekė vėžines ląsteles naikinantis eksperimentinis preparatas. Visi kurse dalyvavę žmonės, sirgę labai sudėtingomis vėžio formomis virto kraujo ištroškusiomis pabaisomis.
- Tai neįmanoma,-kategoriškai nuneigia kaltinimus. Stipriai purtydamas galvą atrodė labiau nei šokiruotas.
- Mūsų mokslininkai ištyrę vieną iš mėginių serume rado vampyro kraujo.
Šviesios Sebastiano akys galiausiai pakyla į pareigūnės veido liniją. Atrodė susikrimtęs. Labai.
- Ar eksperimentuojate su savo krauju kurdamas vaistus, pone Redford'ai?-moters klausimas nebebuvo būtinas atsižvelgiant į pasimetusią, kaltą nemirėlio fizionomiją.
- Negali būti,-jis vėl purtė galvą,-Aš negalėjau šitaip susimauti. Tai neįmanoma,-jis toliau neigė. Faktai pūpsojo prieš akis, tačiau nuojauta kuždėjo visai ką kita,-Noriu, kad sulygintumėte mano kraują su rastu mėginyje ir jei įmanoma ištirtumėt esantį serume,-užsispyręs įrodyti savo nekaltę vyras mikliai atsiraitoja ilgarankovius marškinius leisdamas suprasti, kad nori duoti kraujo. Pareigūnės antakiai sušoka į viršų. Ji neatrodė sužavėta Sebastiano bandymu apsiginti, tačiau sutinka. Greitai atskubėjusi jauna šviesiaplaukė įbeda adatą į Sebastiano ranką. Tirštas kaip degutas skystis sunkiai pripildo švirkštą. Netrukus patalpoje vyras lieka visiškai vienas, na neskaitant to, kad buvo akylai stebimas ne tik kamerų, bet ir kelių asmenų, žvelgiančių į Redford'ą per veidrodinį stiklą. Puikiai matė juos visus ir nesigėdydamas to parodyti specialiai užmezga akių kontaktą su patrauklia rusvaplauke mergina - fenomenali rega veikė kaip tikrų tikriausias rentgenas.
Praeina kelios valandos, kol kažkas teikiasi vyrą aplankyti. Ta pati pareigūnė ateina su tyrimų rezultatais.
- Kraujas nėra jūsų,-ji suskuba nuraminti nekantrumo apsėstą Sebastianą. Ne, su palengvėjimu jis neatsidūsta, mat visa ši situacija sukėlė tikrai nemažą stresą.
- Jis jūsų dukterėčios?-neketina apsimesti, kad negirdėjo pareigūnės bei laborantų dialogo, kurio metu geležinės ledi amplua sugriūna, kai moterį apima neviltis, o akyse susikaupia ašaros,-Visa tai labai keista. Taip aš eksperimentuoju su savo krauju kurdamas serumus, tačiau nė vienas jų nėra patekęs į masinę gamybą. Neįsivaizduoju kas ir kodėl, bet mane pakišo. Ar jums neatrodo, Elizabet...,-nenuslepia, kad savo vampyriškais radarais sugaudė ir pareigūnės vardą,-...kad tai kažkaip susiję su jūsų dukterėčios pradingimu?
Šiaip jau pareigūnai būtų stokoję pagrindo Sebastianą ilgiau laikyti neturint realių jo kaltės įrodymų. Visgi šie žmonės nebuvo tik paprasti pareigūnai, didžioji nuovados dalis buvo įsimaišiusi į slaptą antrąjį gyvenimą, kuriame saugojo žmones labiau, nei šie gali įsivaizduoti. Visgi Redford'as su Liza susėdę prie derybų stalo surado išeitį - jie nemirėlį paleidžią, juolab net ir stebėdami jį kelis metus neturėjo įrodymų, neva atslinkus nakties metui jis traukia į miestą pakandžioti kakliukų, tačiau mainais vyras privaląs padėti tyrimui. Negalėjo nesutikti, juolab Salonina likusi viena namie, kai netikėtai dingo jos vyras, veikiausiai kraustosi iš proto. Juk važiavo į parduotuvę ir užtruko geras dešimt valandų???
Jis randa ją namuose, susirūpinusią ir nesudėjusią nė gluosto. Laikydamas ją glėbyje, glostydamas jos tamsius, banguotus plaukus ramino. Netrukus papasakojo ir tai, kad jo įmonėje įvyko nedidelis nesusipratimas, pritraukęs ir policijos pareigūnų dėmesį, tačiau dabar neva viskas būtą gerai. Privertęs mylimąją sudoroti didelį sumuštinį, palydi ją iki lovos. Pabučiavęs į jos šitas lūpas leidžia žinot, kad tradiciškai 'Nina miegosianti viena, o Sebastianas turįs vėl važiuoti į darbą. Saulė jau buvo nusileidusi, kai šokęs į savo sutaisytą Mersedesą skubiai išvažiuoja į Manheteną.
Liviana vis dar dirbo kabinete, kuris ne taip ir seniai priklausė Sebastian'ui. Pasisveikinęs su mergina, kurios dėka valdomoji "Paxton Pharmacies" padėtis pastebimai pagerėjo, paprašo greitai pasinaudoti kompiuteriu. Įvedęs slaptažodį įslaptintuose archyvuose neranda jokių pokyčių leidžiančių susidaryti nuomonę, neva į juos buvo įsilaužta. Palengvėjimo nepajaučia.
- Reikia pakviesti IT specialistą, kažkas įlindo į slaptus "PaxPharm" archyvus. Ir tai nebuvom tu arba aš,-supažindinęs įmonės direktorę su naujienomis, kurias pagrįsti buvę tikra sudėtinga, tačiau Sebastianas nė neabejojo, jog į kompiuterį tikrai buvę įsilaužta, pakyla ant kojų, išnešdamas kudašių iš kabineto. Matė nuovadoje atlikto tyrimo rezultatus savomis akimis. Netgi serumo formulė nebuvo ta, kurią ketino išsiųsti į Bronksą. Jis buvo sukurtas ne čia, ne šiose laboratorijose. Sebastian'as nulekia į įmonės apsaugos punktą, paprašydamas visų firmos vaizdo kamerų juostų, apimančių maždaug mėnesio periodą. Negalėjo nustatyti kada tiksliai įvyko tas kompromatas, spėjo. Mažiausiai penkias valandas praleidžia kantriai spoksodamas į mažą ekraną, transliavusį vaizdus iš direktoriaus kabineto. Ilgai stebėjo savo paties besimainantį atvaizdą, kol BAM! Net palinksta arčiau it bandytų įsitikinti ar akys jo neapgausią. Tai buvo Borisas. Jis sukiša į kompiuterį USB atmintinę, o tuomet įžūliai pažvelgia tiesiai į kamerą. Jis nesislėpė. Jis norėjo būti sučiuptas. Redford'ą nukrečia nemalonus jausmas. Jis buvo žuvelė sėkmingai kimbanti ant jauko. Bet dėl ko?..
Sebastianas bandė apčiuopti bent kokį minimalų įkaltį, nuvesiantį jį prie savo buvusio praktikanto Boriso. Turėdamas neblogus sugebėjimus naudotis kompiuteriu vis vieną atsimušė į akligatvį, mat įgūdžių nepakako tam, kad, pavyzdžiui, įsilaužtų į kokį NSA palydovą ir pradėtų Boriso paiešką visame pasaulyje pagal vyriškio nuotrauką. Tenka paminti savo principus, kuomet nusprendžia kreiptis į Rebeką pagalbos. Taip išpuola, kad ji kaip tik viešėjo Niujorke. Pakviesta kavos ji maloniai sutiko. Salonina tikrai nepaglostytų mylimojo už tai, kad išėjo "pasiganyti" su savo eks, tačiau surizikavo. Ir vien tik dėl to, kad žinojo, idant Beka turinti galingą seserį vikanę. Buvę įsimylėjėliai neapsiribojo tik dalykine šneka, nors draugei Sebastianas ir papasakojo visą nedėkingai susiklosčiusią dabartinę savo situaciją. Visai kaip ir Rebeka Redford'ui leido žinoti tai, jog Niklaus mylimoji Caroline dingo. Galus suvesti nebuvo sudėtinga, juk suklastotame serume buvo aptiktas "kažkokios" Caroline kraujas - kiek po galais tų Karolinų galėjo pranykti pastaruoju metu? Sebastianas nesuprato kaip ji dar nėra rasta, jei ji yra Niklaus mylimoji, be to, visai šalia turi stiprią burtininkę?
- Caroline turi talismaną, kuris apsaugo ją nuo bet kokios magijos,-apmaudžiai paaiškinusi, šviesiaplaukė originalioji nusprendžia pakeisti temą, pasidomėdama paties Redford'o gyvenimu. Gana trumpai nupasakojęs pastarojo laikotarpio įvykius (bei nuotykius), priverčia draugę nuoširdžiai nusistebėti (na, kad per tokį trumpą laiką nutiko tiek šūdo ir grūdo), visai kaip ir pasidžiaugti, jog atgavęs nėščią žmoną pagaliau turi tai, ko visuomet troško - šeimą. Tą pačią dieną Sebastianas iškeliauja į Los Andželą.
Tuo metu, kai vėl pasibeldė į Mikaelsonų namus Niklaus nebuvo. Gal ir gerai?.. Vis dar nesulaukė iš jo atsakymo dėl kolaboravimo sintetinio kraujo klausimu, nuojauta kuždėjo, idant šią idėją originalusis bus sumaišęs su žemėmis. Sebastianui bet kokiu atveju tai atrodė dabar nesvarbu. Duris atidaro kažkokia tamsiaplaukė mergina. Teko pameluoti, neva yra Frėjos draugas ir yra susitaręs su ja susitikti. Įleistas Andreos į vidų, užkyla laiptais dėdamasis neva žino kur randasi vikanei priklausantis kambarys. Galbūt šio taip ir nebūtų suradęs, tačiau pati moteris išsiduoda, nes kalbėjo telefonu ir jos pašnekovas ištarė jos vardą. Redford'as pasibeldžia į duris prieš įeidamas.
Frėja neatrodė sužavėta tuo, jog šitam vyrui, kurio ji nepažįsta yra reikalinga jos pagalba.
- Tai dėl Caroline, ir ne tik, prašau,-spyrė vikanę į kampą. Pustydama galvą ji paaiškino, kad negalinti niekuo padėti, mat šviesiaplaukė vampyrė nešiojanti talismaną, kuris trukdo ją susekti naudojant net pačią stipriausią magiją,- Kas jei pasakysiu, kad įtariu pas ką ji dabar yra?-sužadinęs Frėjos smalsumą išsiima iš kišenės ženkliuką, kuriame buvo pavaizduotas Kremlius. Smulkmė priklausė Borisui, jis paliko jį savo spintelėje, o Sebastianas tikėjosi, kad jame esančios vyruko energetikos užteks aptikti jojo būvimo vietą. Vienoje rankoje ji laikė švytuoklę, pakabintą virš visų Valstijų žemėlapio, kitoje ženkliuką. Ant žemės pastatytos žvakės akimirką driogsteli didele liepsna ir nemirėlis negalėjo suprasti ar pavyko. Frėjos šypsena, bei virš Los Andželo pakibęs pakabutis smailiu galu pranašavo sėkmingą ritualo pabaigą. Sebastianas stojosi eiti, tačiau ranka jį sulaikiusi vikanė pridūrė, kad Caroline turėtų rastis miškingoje teritorijoje, netoli žalsvo ežero, kuriame plūduriavo geltona valtis - pamatė viziją. Jos mina pastebimai persikreipia ir moteris it nuplikyta patraukia ranką nuo Redford'o.
- Kas tu per vienas?..-ji sušnara sutrikusi, kone įsikabinusi į nemirėlio veidą. Pirmasis žinojo, jog Frėja pajuto kažką stipraus, negero.
- Susirūpinęs pilietis,-pabando išsisukti juokais. Traukdamas pailgu koridoriumi susižvejoja iš kelnių kišenės savo mobilųjį. Susiradęs Niklaus telefono numerį, kurį vardan idėjos "na, gal kada prireiks" išsisaugojo nusirašęs nuo Bekos mobiliojo ekrano, sujungia skambutį.
- Nik'ai, čia Sebastianas. Turiu skubiai su tavimi susitikti. Aš Los Andžele. Tai ne dėl sumauto klonuoto kraujo, paklausyk. Tai dėl Caroline, galiu padėti ją rasti. Nusiųsiu tau koordinates ir lauksiu tavęs atvykstant,-užbaigęs įrašą, grąžina ragelį į kišenę. Persimetęs su Andrea žvilgsniais, apleidžia Mikaelsonų namus. Išsinuomotas "Opel" hečbekas nuneša Sebastianą prie Žaliojo ežero. Toks visam Angelų mieste buvo toks vienintelis - dėl didelio karbonatų kiekio požeminiame vandenyje vanduo atrodė žalias. Ežeras driekėsi apsėmęs tikrai ne mažą teritoriją. Apsidairęs iš pažiūros jokios geltonos valties nematė. Atsirėmęs į automobilio šoną vyras nusiunčia Niklaus savo esamos būvimo vietos koordinates. Kodėl jis iš viso kreipėsi į Nik'ą, nors pradėjęs šį detektyvinį tyrimą pilnai galėjo jį ir užbaigti? Nesirgo kažkokia didybės manija, po galais, jam nereikėjo tų fanfarų, kurios nuskambėtų jei visgi pavyktų surasti merginą, galbūt išvaduoti ją ir pristatyti Niklaus'ui, arba vampyrės tetai - nebuvo dingsties jam veikti vienam. Sebastianas pagalvojo ir apie tai, kad jam visgi gali nepavykti. Kas jei vienas nesusitvarkys, juolab matomai Borisas kone troško būti surastas. Jam reikėjo pastiprinimo, o joks pastiprinimas nebus toks geras kaip įširdęs originalusis hibridas. Jis nežinojo kas jų laukia, tačiau nuojauta kamavo labai negera.
Redford'as išgirdo kaip sausas miško šakos, šapėliai bei lapai traška po sunkaus automobilio padangomis. Pasisukęs į kelio pusę jis išvysta ryškiai spindinčius žibintus. Nikas nepasididžiavo ir atvyko.

Negalėjo nepripažinti - artėjančių automobilinių priekinių žibintų vaizdas kėlė Sebastianui šiokį tokį nerimą. Niklaus tikrai nėra tas asmuo, kurio ėjimus bei motyvus galėtum numatyti, tad nieko keista, jog neįsivaizdavo, kaip vyras sureaguos į akibrokštą, neva Redford'as kažkaip yra įsipainiojęs į Caroline dingimą. Tamsiaplaukis vyras pasekė grėsmingą hibrido išlipimą iš transporto priemonės (kuri, beje, išsinuomotas graiko "vežėčias" vertė atrodyti kaip moliūgą prie karietos) bei žaibo kirčio greičiu blykstelėjusį jo priartėjimą. Nesipriešino. Kažkada seniai seniai tikrai nebūtų atsispyręs pagundai pasistumdyt su Klausu, tačiau dabar, kai perėmė savotišką "gėlių vaiko" mąstyseną, nebuvo itin gajus konfliktams ir jų puoselėjimams. Sebastianas ramiai atlaikė originaliojo mėginimą patąsyt vampyrą už apykaklės, o daugmaž švari (žinoma nivelnią ji nėra švari, švari tik šiuo atveju) sąžinė leido ne nejaukiai kažkaip lakstyt žvilgsniu po aplinkui, o laikyti jį įsmeigtą tiesiai į Niklaus akis. Piktas, liūdnas akis. Dievai, kaip puikiai pažinojo šį žvilgsnį. Tai akys žmogaus, iš kurio gyvenimas nuolatos bando atimti tai, kas dievinama, švenčiausia. Negalėjo nepajausti empatijos originaliajam. Kalbant atvirai (ir visiems kuo puikiausiai suprantamai), Klausas nėra kažkoks minkštas, švelnus meškinas, traukte traukiantis mergaites ir greičiausiai tai, ką jis turi su Caroline yra beprotiškai rimta, gilu bei reikšminga jiems abiems. Nenorėjo net pagalvoti apie tokią galimybę, kad hibridui galėtų būti taip sunku nusišaudyt mergikę, kad reiktų šiai, pavyzdžiui, plaut smegenis tais nedovanotinais vampyriškais būdais ir merginos simpatija Niklausui nėra nuoširdi. Na, tai tikrai nebūtų panašų į Klausą, į būtent tokį, kokį pažinojo. Jei kas ir vienija šiuos du individus, tai išdidumas. Neįskaitoma Sebastiano fizionomija palengva perauga į supratingą, tačiau tikrai ne gailinčią. Buvo tuzino originaliojo iškrėstų siaubingų dalykų liudininkas per sąlyginai trumpą laiko tarpą, vargu ar galėtų hibridui nutikti kažkas tokio, dėl ko Redford'as pajaustų vyrui nesuvaidintą, kažkokį neprimestą gailestį vietoje ironiško pastebėjimo, esą tų negandų Niklaus yra nusipelnęs. Juk dėl šios priežasties niekuomet negailėdavo ir pats savęs, juolab didesnę savo egzistencijos dalį tikrai ne gėlių vainikus pynė bei katinukus glostė. Tiesą sakant stebėdamas Nik'ą, kartais net analizuodamas jį nesuprato kodėl jis tapo toks, koks yra. Juk atrodytų ir pats Sebastianas turėjo visas įmanomas galimybes siekti to, kad jo vardas varytų paniką ir baimę visoms mistinio pasaulio būtybėms. Ir kažkokiu būdu jam to visiškai nereikėjo, o šešėlis, kuriame skendėjo tapo pačia geriausia, taikiausia vieta egzistuoti toliau. Gal tai kažkokia savotiška "žvaigždžių liga" ar panašiai? Juk Nik'as ko gero niekuo nebuvo įsitikinęs taip gerai, kaip žinojimu, kad jis yra ypatingas, kad yra galingiausia kada nors žeme vaikščiojusi nemirtinga būtybė. Na, iš kitos pusės taip, galėjo suvokti net ir tokį "pasipūtimą". Nebūtų galima Mikaelson'o kaltinti tuo, kad savo talentus nuleido į klozetą. Sebastianas netikėjo, idant po nuotykių Naujajame Orleane jie dar kada pasimatys. Ir visgi likimas juos vis vieną noriai suvesdavo į tą patį tašką. Nepyko dėl to, juolab visuomet buvo linkęs Niklaus'ą traktuoti labai nevienareikšmiškai. Tarsi giliai kapstyti priežasčių už ką galima jo nekęsti nereikia, tačiau jame vis vieną kažkas traukė, gal net žavėjo. Neakivaizdi pagarba tarsi buvo sumišusi su didele antipatija. Visgi Klausas yra tikro lyderio savybes įprasminantis individas, o bet kokia stipresnė asmenybė yra linkusi veikti panašiai kaip sušikta gravitacija.
- Nik'ai, nesakyk, kad kaip du šuniukai pradėsim myžt ant kiekvieno kampo žymėdamiesi teritorijas,-rūstokas Sebastiano žvilgsnis neapsieina be kiek nepakantaus tono. Jį visuomet žiauriai erzino tas slaptas teritorinis įtakos zonų pasiskirstymas, lyg kas kažkiek kilometrų smaksantis mini Hitleris stengiasi pasiveržt kuo daugiau priešininkų žemės,-Man užtenka jau vien to, kad po kiekvienos pilnaties visas Niujorkas dvokia kaip varginga šunų prieglauda,-ala pasiskundžia aktyvia vilkolakių saviraiška mieste, kuriame šiuo metu yra įsikūręs,-Aišku neįsižeisk,-prideda atsiminęs taigi, kad Niklaus matyt bus pasiekęs savo tikslą ir "nulaužęs" mėnulio prakeiksmą, kas bus pavertę jį pirma būtybe, savyje nešiojančia tiek vampyrų, tiek vilkolakių pranašumus bei silpnybes. Kuomet abu vyrai pastebimai "ataušta", Sebastianas atsikvepia akimis greitai perlėkdamas per mišką, kuris atrodė užimantis tikrai nemažą teritoriją. Senokai "lankėsi" tokiame necivilizuotame gamtos kampelyje, mat pastaruoju metu buvo pavirtęs tikra didmiesčio žiurke.
- Visa tai... Be galo painu,-pradeda nusprendęs ne tik neaušint burnos veltui, tačiau ir apdovanoti savo išsikviestą kompanioną pačiam Sebastianui žinoma informacija,-Tačiau prieš visa norėčiau galutinai įsitikinti ar mes abu tikrai galvoje turime tą pačią Caroline,-vyras neskubėdamas pasiekia nuomoto automobilio saloną. Nelipdamas vidun, tik pasilenkęs jis pasiknisa daiktadežėje, kur buvo pasidėjęs piniginę, iš kurio išsitraukia nedidelio formato nuotrauką, pasiskolintą iš Forbs. Atsitiesęs iš kart ją atsuka į Niklaus stebėdamas jo reakciją. Užtenka vieno pokyčio hibrido žvilgsnyje, kad Sebastianas įsitikintų, jog neapsišovė nusprendęs, kad pareigūnės Elizabet Caroline ir Niklaus Caroline yra ta pati mergina,-Mano įmonė buvo sukompromituota, tai pritraukė Miesto Tarybos dėmesį, o juos pritraukiau aš. Į centrinę Bronkso ligoninę pateko vampyro krauju užkrėsti preparatai. Nenoriu veltis į detales, tačiau vykdančioji pareigūnė buvo įsitikinusi, kad tas kraujas mano. Jie paėmė mėginį, ištyrė, gautą informaciją sulygino su duomenimis, kuriuos turi DNR saugykloje. Tas kraujas nebuvo mano, Nik'ai. Tas kraujas priklausė Caroline,-išdėstęs kertinę jų susitikimo ašį, Sebastianas ilgam nenutilo - tiesiog trumpam nustojo kalbėti, mat informaciją įsisąmoninti tampa tikrai lengviau, kuomet kažkas nebalbatuoja šalia,-Man pavyko išsiaiškinti, kad prie viso to nagus prikišo vienas mano buvusių praktikantų. Kurių galų jis viso to ėmėsi negaliu nė įsivaizduoti. Tačiau turiu negerą nuojautą. Nemanau, kad Caroline buvo pasirinkta atsitiktinai, visai kaip ir aš su savo įmone,-vyro veidas puikiai išdavė nerimą, kurį jautė,-Man tikrai būtų lengviau "pernešt" šį reikalą jei ne faktas, kad Borisas, toks to subingalvio vardas, visiškai nesislapstė. Žinai, tarsi būtų norėjęs, kad jį rastų,-persisukęs Redford'as nuotoliniu būdu užrakina automobilį, o trumpai sulindęs į mobilųjį išsisaugo koordinates kur stovi jo ir Nik'o transporto priemonės. Buvo akivaizdu, idant yra pasiryžęs išsitempti Klausą ilgam pasivaikščiojimui,-Man prireikė šiek tiek pagalbos iš šalies, Beka parekomendavo Frėją. Nė nežinojau, kad turit dar vieną seserį! Labai miela mergina, tarp kitko,-Sebastianas čia jau specialiai "sublatnėja" visas, kad paerzintų savo pašnekovą, neva su didžiausiu malonumu artimiau susipažintų ir su vyriausia Mikaelson'u atžala - juk žinojo, kaip globėjiškai hibridas yra nusiteikęs savo šeimos narių, ypač dailiosios lyties atstovių, atžvilgiu,-Frėja aptiko, kad Borisas randasi kažkur čia,-ironiškai vypteli skėstelėdamas rankomis į šalis ir taip aprodydamas tikrai didelę teritoriją,-Turime ieškoti geltonos valties, ji turėtų mus nuvesti ten kur reikia,-pradėjęs kalbėti apie konkretų veiksmų planą, Sebastianas mąsliai susiraukia,-Ežero pakrantė didžiulė. Jei patrauksim priešingomis kryptimis, bus greičiau. Tik po velniais, Nik'ai, jei orientyrą rasi pirmas nesiimk jokių skubotų veiksmų. Esu įsitikinęs - jis laukia mūsų. O šiuo atveju keturios rankos geriau, nei dvi. Turi mano telefono numerį, paskambink. Žinoma jei nedings sumautas ryšys,-įsitikinęs, kad rado su vyru kažkokį supratimą, Redford'o atvaizdas blyksteli paskutinį kartą prieš išnykdamas.
Kai nedarai to dažnai, vampyriškas judėjimas tikrai išeina daug mažiau koordinuotas. Pratęs slopinti savo paranormalius erdvinius pojūčius Sebastianas susidūrė su ne viena kliūtimi, kad ir sakykim nespėjęs susiorientuot (mat stengėsi kaip įmanoma atidžiau analizuoti ežero krantus) vis atsitrenkdavo į kokį...medį. Vyras sustoja pajutęs kaip vibruoja kišenėn įsimestas mobilusis. Ryšys šioje visoje zonoje tikrai nebuvo optimaliausias, tačiau vos telefonas kažkokį signalą sugaudo, tinklas iš kart atsiunčia Redford'ui žinutę, kad jo perklausymo laukia balso žinutė. Neatpažinęs numerio vampyras priglaudžia ryšio priemonę prie ausies, netrukus išgirsdamas Lianos balsą.
"Sebastian'ai, labas. Labas dar kartą. Visos "PaxPharm" kompiuterinės sistemos užsikrėtė kažkokiu virusu. Kompiuterio ekrane makaluojas prastos kokybės paveikslėlis su Drakulos atvaizdu, manau. Žodžiu sunku paaiškinti. Neįsivaizduoju ką tai reiškia. Išsikviečiau IT specialistą, jis sakė, kad virusas transliuoja signalą į konkrečią vietą Los Andžele. Atsiųsiu tau adresą dėl visa ko, jei netyčia kažką išsiaiškintum. Kai galėsi paskambink."
Na, dabar tik dar labiau įsitikino, kad Borisas toli gražu nebandė nuslėpti ne tik savo purvinų darbelių, bet ir būvimo vietos. Sebastianas įsiveda į navigacinę Lianos atsiųstas koordinates. Objektas pūpsojo už 3,7 kilometro į pietvakarius nuo esamos Redford'o būvimo vietos. Vyras nieko nelaukęs pajuda ten kur reikia. Smarkiai nenusistebėjo išvydęs Niklaus sėkmingai suradusį orientyrą - krante tikrai siūbavo apsilupusi, matomai ne pirmos jaunystės medinė valtis. Svarbiausia buvo ne ji, o tai, ką pamatė ant kranto. Tai buvo vienas tų apleistų antrojo pasaulinio karo bunkerių. Sutrikęs, bet ryžtingas Sebastiano veidas suranda Mikaelson'o akyse bendrą nutarimą pajudėti pirmyn. Sunkios metalinės durys sulinksta tarsi popierius, kai prie jų prisiliečia du nemirtingieji. Neilgo, bet tamsaus tunelio pabaigoje matėsi ryškiai apšviesta laboratorija, o pačiame jos centre - stačiakampio formos stalas.
- Kokie jūs greiti berniukai, mhm, mhm,-perdėtai saldus ir Sebastiano jau ne kart girdėtas, rusiško akcento prisotintas balsas nuaidi ankštokoje patalpoje. Netrukus joje pasirodo ir pats Borisas (jei tai yra tikrasis jo vardas, kažkaip dabar tuo abejojo),-Sveiki atvykę į mano visiškai kuklų būstą. Taip, aš čia gyvenu ir kas? Malonėkit prisėsti, jauskitės kaip namuose,-vyras mosteli ranka į stalą, priešais kurį stovėjo dvi kėdės,-Ir a-a-aa. Jokių jūsų išsigimėliškų triukų,-buvo nesunku suprasti, jog Niklaus nebus linkęs išlaikyti savęs mažų mažiausiai nečiupusio Boriso už gerklės. Tam, kad to išvengtų vyriškis pademonstruoja rankoje turįs detonatorių,-Pažvelkit į viršų,-Sebastianas paseka vyro žvilgsniu aukštyn. Ten pritvirtinti pūpsojo dideli, balti iš pažiūros plastmasiniai indai, aptaisyti sprogmenimis,-Šimtas kilogramų gryno verbenos koncentrato ir didelio galingumo nitrojunginiai. To tikrai pakaks, kad išsitaškytumėt į milijonus mažų mėsyčių taip ir nesužinoję, kas nutiko tai saldžiarūrei blondinei. Kalbant apie saldžiarūres blondines...-vyras paėjėja į šoną, mat buvo uždengęs kompiuterio ekraną, kuriame blyksteli pačios Caroline užrišta burna veidas,-Tadam!-šūkteli beprotiškai džiaugdamasis savo niekšybėmis,-Jos visą gležną kūnelį supa tokia pat dozė sprogmenų su verbenos esencija. Gal pagaliau prakalbam apie reikalus?

Reikia paminėti tai, kad pats Sebastianas niekuomet nežinojo, idant yra pirma kada nors sukurta nemirtinga būtybė. Visa ta tema su jo šeimos istorija su jos palikimu, demoniškais burtais ir visokiom "abrom švabrom" jam buvo tai, kas netilpo į galvą. Vampyras nesuvokė ir greičiausiai niekuomet deramai nesuvoks kas tą vakarą įvyko Ambrose šeimos kriptoje, o nubudęs praėjus daugiau nei dviem tūkstantmečiamas (Sebastianas nepamena, jog buvo nubudęs ir geroookai anksčiau, kad nužudė savo paties motiną, imperatorių Trajaną ir tuziną kitų visiškai nekaltų individų) nesuprato kas iš viso per vienas yra. Rebeka yra pirmoji jo sutikta vampyrė ir vienintelis asmuo, kuriam yra minėjęs, idant buvo sukurtas neturėdamas nieko bendra su Mikaelson'ų šeima ir jos istorija, kurios mistine linkme pakrypę pradmenys kažkuo yra panašūs ir į Ambrose talentą priimti tiesiog siaubingus sprendimus. Visgi Sebastianas nėra tas asmuo, kuris sugebėtų būti su kažkuo iki pat galo atviras, tad tapačiai tokiai taisyklei Rebekai nėra detalizavęs savo praeities, nėra sakęs, jog atkeliavo iš gūdžios senovės pasaulio. Žinoma ji turėjo įtarimų, tačiau buvo tikras, jog išsaugojo tapatybę neatskleistą originaliųjų šeimai. Tąkart, kuomet jie susitiko pirmą kartą Sebastianas netgi nesugebėjo kalbėti kokia kita kalba, nei lotynų. Visgi ji suprato nemirėlio poreikį nekalbėti apie tai, dėl ko Redford'ui užplaukdavo neigiamų emocijų debesys. Niklaus ko gero susidaręs apie pirmąjį savotišką nuomonę taip pat turėjo. Graikas visada būdamas originaliojo hibrido (anuomet dar vampyro) draugijoje niekuomet neatrodė, jog būtų kažkaip "užduchintas" stiprios Niko charakteristikos, jo galios, stiprybės, noro valdyti visus ir viską. Galbūt jam tai kažkiek ir patiko, mat pastoviai sukosi apsuptas visokio plauko subinlyzų? O Sebastianas elgėsi su juo kaip su sau lygiu, nebijojo originaliajam paprieštarauti ar pasiūlyti kitokio plano, nei kad pats Klausas būtų numatęs. Regzdamas pinkles hibridui Redford'as netgi padėjo jam sutvarkyti vieną, kitą nemalonų "dalykėlį" su labai stiprių raganų kovenu, kurios siekė Klausą pražudyti. Tai toli gražu nebuvo strategiškai geriausias vyro kada priimtas sprendimas, tačiau tuo metu to reikalavo aplinkybės. Jautėsi kaip tikras nepageidaujamas svetys, kai drąsiai įžengė į hibrido priešėmis tapusių vikanių buveinę. Pasakė žinąs, jog jos turinčios prieš Niklaus ginklą (garsųjį baltojo ąžuolo durklą - nebuvo sunku tą išsiaiškinti, kai pats originalusis tą kuo puikiausiai nutuokė ir dažnai užėjus ūmiems pykčio priepuoliams dėdavo tas moteris į šuns dienas, neva kaip jos drįsta prieš jį stoti). Įspėjo, kad joms niekada nepavyks priartėti prie jo per tiek, kad galėtų savo pranašumu pasinaudoti. Vikanės skeptiškai nusiteikusios dvigubu Sebastiano žaidimu buvo iki tol, kol nemirėlis pristatė jiems Niko nelaisvėje laikytą, jaunutę to paties koveno raganaitę. Tą patį vakarą sandėris buvo įtvirtintas. Kad ir kaip kone liguistai neapkentė tų visų vikanų su jų burtais, kurių dėka jam pačiam nebuvo leista nugyventi taikaus gyvenimo su žmona bei dukterimis, kad ir kaip puikiai mokėjo susitvarkyti su visa kuo, kas jį vienaip ar kitaip slėgė (nors tas neabejotinai ir turėjo neigiamų pasekmių jo asmenybės raidai) jau anuomet stengdavosi išvengti kaip įmanoma daugiau aukų. Stiprūs iliuzijos kerai įtikino abu vampyrus, jog jiems pavyko susitvarkyti su raganomis greičiau, nei spėtum atsikrenkšti ir nusispjauti. Dešimtys raganų net nespėjo deramai sureaguoti, kuomet jas išskerdė žaibiškai judantys vampyrai. Iš esmės tiesa ta, kad ir kokios galingos bebūtų vikanės jos tėra mirtingi žmonės su labai apribotais jutimais. Jos niekaip nebūtų galėjusios tikėtis, jei visa tai būtų vykę iš tikrųjų, kad mažiau nei per kelias sekundes žemė liks nusėta jų pačių kraujais paplūdusiais lavonais ir Nikas tuo tikėjo. Visgi visa tai jau buvo iš anksto surežisuota, mat tuo metu sumaniai sužaidė abejose barikadų pusėse. Visos prieš Niklaus Mikaelson sukilusios raganos sekančią dieną išvyko į kitą miestą likusios vyro žiniomis nenukentėjusios.
Sebastiano ir Niklaus mūšis neturėjo progos būti epiškas, kuomet du varžovai galėtų bent įvertinti vienas kito jėgas bei kovinius sugebėjimus. Graikas smogė netikėtai ir originaliajam neliko nieko kito, kaip tik kristi ir papilkėti. Tą būtų sėkmingai įgyvendinęs bet kuris naujagimis vampyras įstengęs prisigretinti prie Niko taip, kad būtų pelnęs jo pasitikėjimą, kuris apsunkina gebėjimą matyti ne tokius kilnius motyvus. Kokia visame tame buvo gražuolės šviesiaplaukės nemirelės pozicija? Atsižvelgiant į pavydėtinai artimą originaliųjų šeimos narių ryšį Redford'as netgi jautėsi kaltai, kai kone vertė Rebeką galima sakyti sukilti prieš savo pačios brolį ir kaip įmanoma labiau pro pirštus praleisti faktą, idant Sebastianas rezga Klausui kažkokias pinkles. Jie daug pykosi šia tema, aršiai diskutavo, tačiau buvo velniškai vienas kitą įsimylėję ir būtų padarę viską, kad galėtų būti kartu nejausdami juos persekiojančio Niklaus šešėlio. Redford'as tuometinės mylimosios jausmais netgi šiek tiek manipuliavo, idant jo planas padėt Niką į vietą nepatirtų fiasko, dangstė savo motyvus pagrinde tuo, kad abu jaustųsi visiškai laisvi. Marcelus, beje, niekuomet nebuvo didelis Sebastiano gerbėjas jau vien tik dėl to, kad tuo metu graikas galėjo pasididžiuoti artimais santykiais su Rebeka, kuri vienokiu ar kitokiu būdu vis vieną išlieka jo romantinis interesas. Jis ne kartą bandė perspėti Niką, kad šis neturėtų pasitikėti tuo tipu. Jei originalusis būtų draugo paklausęs galbūt kažkokiu būdu pats Sebastianas būtų gavęs padūlėti eilę metų džiovintos razinos stadijoje. Bet išėjo kaip išėjo ir Redford'as stengėsi nelaikyti nei kokių piktumų, nei sentimentų, juo labiau finale Klausas vis tiek pasiekė savo. Iš pažiūros jam atrodė, kad jo linkme neįsivaizduojamą kiekį neapykantos nebuvo nukreipęs ir originalusis. Vis vieną vyrai pyktį laiko šiek tie kitaip nei moterys, pas juos tos pagiežos mažiau. Išsitrankę snukius gali tą patį vakarą daryt kartu bonką, kai dailiosios lyties atstovės geba nekęsti visą likusį gyvenimą. Gal tai tik stereotipas, tačiau tendencingai jis buvęs gaju ir matė ne vieną tokį pavyzdį. Visgi nesunku suprasti, kad geriausiai Klausui ir Sebastianui yra funkcionuoti, kuomet kuo mažiau turi vienas su kitu bendro, įskaitant gyvenamą vietą.
Sebastianas nebuvo linkęs tikėti, jog jie čia rimtai pradės konkuruoti kartas yra paveržęs daugiau žemių, juolab Nikas turėjo savitą bruožą kaifuoti nuo momentų, kuomet visus kitus kažkuo lenkia. Susilaiko nieko nepasakęs, bet ne nesureagavęs, nes išlikdamas subtiliai manieringu jis atlaidžiai atsidūsta, tarsi skelbdamas, jog "beviltiška čia su tavim ginčytis". Juk taip ir buvo. Juk nedalyvavo įtakos karuose, o ir neketino.
Akivaizdžiai siekė išprovokuoti hibridą neigiamai reakcijai, tad pasidžiaugia, jog pavyko. Nepiktybiškai tik gal šiek tiek piktdžiugiškai išsišiepia pradedamas:
- Kodėl tu taip drastiškai ir šiurkščiai iš karto? "Dulkinti" sako. Kiekviena moteris sugeba duoti daugiau, nei tik tai, pats žinai,-pradėjęs prieštarauti pirminiam įspūdžiui, kurį sudarė pradžioje, energingai sukrato galvą noriai neigdamas Klauso iškeltą idėją ir vizualiai,-Be to, giminiuotis su tavimi daugiau nenoriu. Labai neramus, per daug dinamiškas ir visai nedraugiškas atrodo man tas tavo pasaulis,-ramiai paaiškina stebėdamasis kaip noriai pradėjo spekuliuoti iš piršto laužta tema, kai jo Niujorke laukia fantastiško grožio graikė. Tiesiog bendraudamas su Klausu buvo toks pats kaip ir seniau - visai nebijojo jo provokuoti ir malt šūdą.
- Oh,-aikteli nuo "netikėto" ir nenuoširdaus Niko komplimento,-Tą patį galėčiau pasakyti ir apie tave jei būtum ne toks piktas ir mažiau susiraukęs,-vypteli stengdamas neišsiduoti, kad tas pojūtis, kaip atrodytų vėl dirba su hibridu iš vien nekelia Sebastianui kažkokių teigiamų emocijų. Kažkas tarp jų "suėjo", tačiau abu buvo per daug išdidūs, kad tą pripažintų,-Galbūt tau nelabai nerūpi, bet Daenerys neišgyveno,-kaip tik tuo metu jie lupo lauk tas gigantiškas geležines duris, kai Sebastianas prabilo tema, kuri turėjo tęstinumo su jųdviejų praeitu susitikimu,-Ne dėl to, kad nuodai ją sugraužė, nes grįžęs namo nusprendžiau pirma pažiūrėti "Raptorių" rungtynes, o tada duoti jai tavo kraujo. Nužudžiau ją. Ne savo valia žinoma,-neįtikėtina kaip ramiai, kone šaltai skambėjo vyro balsas, kai jis nusprendė prisipažinti dėl ko gailisi kiekvieną dieną, kad negalėjo jos apsaugoti. Visiškai nekaltų asmenų įmaišymas į jo gyvenimiškai tragiškas peripetijas visuomet Sebastianą gniuždė labiausiai. Jis jau vien iš principo neketino pasirodyti prieš Niklausą kažkokiu myžniumi. Turėjo pasirinkimą iš viso apie tai neprabilti, bet originalusis pažinojo Denę, kaip pats tada grubiai išsireiškė, dulkino ją (bet patinka Klausui šitas žodis ;DD) kažkadaise. Pamanė, jog būtų gerai pranešti, jeigu netyčia užsimanytų patvarkyti ją dar kartą. Ar panašus mėšlas.
Keistai draugiška atmosfera tarp dviejų stiprių vyrų kardinaliai pasikeičia jiems įstūmus save į visą tą situaciją bunkerio viduje. Sebastianas stovėjo kone nejudėdamas, jo susirūpinusios akys lakstė po patalpą stengdamos kuo daugiau vaizdinės informacijos paversti išvadomis. Neįsivaizdavo kiek megatonų gali atlaikyti jo kūnas, tačiau priešingai nei Klausas neabejojo, jog sprogus tiem bambaliam ajaj kaip skaudėtų. Visai nenorėjo to patirti. Jo visiškai nestebino paniekinanti Niklaus povyza, nukreipta prieš asmenį, kuris drįso jį sunervuoti. Tuo tarpu Redford'as demonstravo hibrido šnekoms nepritariantį veidą, jei rimtai norėjo šiuo metu nesusilaukti dėmesio, pasistengti kuo mažiau emociškai įsitraukti į šį reikalą, kad prireikus galėtų žaibiškai sureaguoti. Visgi turėjo pripažinti, kad švystelėjęs įkaite paimtos merginos vaizdas Redford'ą sukrečia. Caroline atrodė išsekusi, galbūt net kankinta, jos blausus žvilgsnis neatrodė sąmoningas. Neįsivaizdavo kaip jaustųsi įstatytas į Niklaus vietą. Matyti kenčiantį mylimą asmenį yra blogiau, nei lygiai tokią pat kančią patirti pačiam.
Niklaus pasipūtimas Borisą erzino. Vyriškis atrodė nervingas, tačiau tuo pačiu ir pasitikintis savimi. Manėsi turįs ne vieną pranašumą prieš grėsmingai nusiteikusį hibridą ir jo palydovą.
- O žmonės apie tave kalba tiesą, Mikaelson'ai. Ne taip paprasta tave įbauginti ar tuo labiau sugniuždyti, ką? Bet tau leidus aš pasistengsiu įgyvendinti tiek viena, tiek kita,-vyras akivaizdžiai mėgavosi savimi, ypatingai tuo, kaip pasikeičia Niko veidas, kuomet šis išvysta savo dingusią Caroline,-Supranti, krauju mintantis parazite, nei tu, nei tavo steroidų prišveitęs draugelis man asmeniškai nieko bloga nepadarėt. Esat tokie patys suskiai kaip ir visi kiti suskiai, kurių apstu pasauly, tik jūsų esminė problema yra ta, kad esat sumauti vampyrai. Mūsų yra tūkstančiai, nuo valytojų iki aukšto rango pareigūnų. Visi mes turime brangių asmenų, kuriuos pražudėt. Manotės esą pasaulio valdovais,-paniekinanti Boriso išraiška atrodė taip, lyg šleikštulį jaustų kone fiziškai,-Bet taip nėra, neeee,-svaigindamasis savo utopinėmis ir vis dar nepaviešintomis idėjomis Borisas įdeda daug pastangų, kad tinkamai akcentuotų savo piktdžiugos kupiną šypseną,-Mes daugybę metų kūrėme planus kaip jus visus sunaikinti, pažaboti. Pavadinsit mus radikalais, galbūt tokie ir esame. Bet jūs priimsit mūsų žaidimo taisykles, o ne jas diktuosit,-spjaute išspjauna žodžius, kurie kaip didžioji dauguma Boriso šnekų buvo susiję su nemirėlių menkinimu,-Jus abu pasirinkau dėl to, kad esat neabejotinai apgailėtini, tačiau skirtingai. Vienas įsivaizduoja esąs pasaulio bamba, kitas yra veidmainis ir bando nuveikti kažką gero žmonijos labui. Jei tikrai norit padaryti kažką gero žmonijos labui, nudvėskit,-iššiepęs kreivokus priekinius dantis, rusiškos kilmės vyras smiliumi kilsteli apvalių akinių rėmelį. Jis daugiau nei mėgavosi tuo emociniu viršumu, kurį jautė prieš aukomis tapusius nemirėlius. Borisas krenkšteli, tarsi ruošdamasis tam, jog nuo vienos temos peršoks prie visai kitos. Prie ilgo stalo, nukloto įvairiausiais kompiuteriniais rakandais jis spusteli mygtuką. Stovėjo atsisukęs į ekraną, kuris tiesiogiai transliavo Caroline Mikaelson vaizdą.
- Cолнце мое, paklausyk dabar tėtuko,-Boriso balsas šiek tiek virpėjo, nelygu iš jaudulio, tos begalinės piktdžiugiškos laimės. Jis nustojo valytis į kompanionus kojas ir nusprendė pereiti prie kertinės jų visų susitikimo ašies,-Tu galima sakyti sėdi ant didelio sprogmens, kuris ištaškys tave kaip fejerverką. Patikėk manim, tau bus visiškos šakės, be išlygų,-vyras specialiai nulyta tik dar labiau padidindamas įtampą,-Šimtai tūkstančių kilogramų verbena prifarširuotų sprogmenų dabar yra įtaisyti visose didžiausiuose geriamo vandens rezervuaruose visame pasaulyje. Ar aš blefuoju, na ne,-pasinaudojęs distanciniu pulteliu Borisas pasistengia, kad tame pačiame ekrane šmėstelėtų vaizdai iš vaizdo kamerų, įtaisytų visose tose vietose, kurios turėjo jau minėtą bendrą tendenciją - pradeda mainytis nespalvoti vaizdai iš pramonės terminalų,-Jūs juk visi suprantat ką tai reiškia? Jei detonuoju visus sprogmenis maždaug per parą didžioji dauguma žmonijos populiacijos bus užteršta verbena. Maistas, gėrimai. Kraujas. Į gatves išeis tuzinai alkanų vampyrų, kurie negailestingai žudys iš pykčio, kad negali sušlamšti pietums kokios gražios blondinės. O tavo pupytė dabar kaip tik sėdi ant vieno iš tų sprogmenų. Ai, tiesa, vienas sumanus inžinierius ketina paleisti mechanizmą, kuris verbena terš ir pačius gruntinius vandenis.
- Nori pasakyt tu su savo teroristiškai nusiteikusiais debilais galvoji pradėti pasaulio pabaigą? Vau. Koks nuostabiai prasmingas sprendimas. Jūs tikrai padėsit žmonijai tapti geresne, nei vakar,-čia jau neišlaiko Sebastianas atvirai nusišaipydamas Boriso ir jo "draugų" ketinimais, kurie jam atrodė visiškai nelogiški, dėl to ir neįtikinantys.
- Supranti, niekingas padare, mums visiems yra vis viena koks bus pasaulis po to. Jūs atėmėt iš mūsų visų tai, kas mum buvo brangiausia: tėvus, vaikus, brolius, seseris, vyrus, žmonas...-ilgesingas Boriso žvilgsnis nukrypta į jo tebenešiojamą vestuvinį žiedą. Jo liūdnos akys pakyla, susitikdamos su Niklaus, po to Redford'o veidu pasikeisdamas kardinaliai,-Mes nenorim jūsų išnaikinti greitai, mes priversim jus kentėti, mirti lėtai ir visiškai niekingai. Ir blogiausia yra tai, kad dėl to jūs visiškai nieko negalit padaryti.
- Kodėl Niklaus, kodėl Caroline?-tvardydamas savo nervingumą Sebastianas suformuluoja kuo trumpesnį klausimą, kuris vis vieną puikiai atspindėtų jam rūpimą klausimą.
- Ak, ko susikuklinai? Kodėl ir tu?-kreivai išsiviepia susinerdamas rankas prieš krūtinę. Rankoje stipriai gniaužė detonatorių,-Ar įdomu būtų visą šį reikalą TIESIOG įgyvendinti? Patys pagalvokit. Galbūt virš jūsų galvų esantys sprogmenys taip ir nesprogs, bet sunaikinta bus tai, kas jums svarbiausia. Stebėjau jus abu, analizavau. Kas galėjo pagalvoti, kad didžiausia neįveikiamojo Niklaus Mikaelson silpnybė yra jo neypatingos išvaizdos boba? Ir tu, Sebastianai. Tu su savo sintetinio kraujo sumanymu. Ką TU darysi, kai tavo rūšies atstovai dvės iš bado, o vampyrų egzistencija taps akivaizdi. Mes sukursim naują pasaulio tvarką. Tiesiog tam, kad ji įsigalėtų turi nutikti šis tas blogo. Ir epiško. Džentelmenai...
Buvo visiškai aišku, idant nebus jokių derybų, tik didelis, pompastiškai brutalus vieno psicho šou. Boriso pirštai užtikrintai nuspaudžia detonatoriuje įtaisytą mygtuką. Pirmiausia ekrane pasirodęs Caroline veidas išsikreipia klyksmo maniera, tuomet vaizdas pradingsta. Neįtikėtinai geri vampyriški jutimai sugaudo net ir tolokai nuo čia įvykusį, didelį sprogimą. Sebastianas suprato tik tiek, kad TAI prasideda. Rusas palaimingai atlošia galvą, ištiesia į šalis rankas. Jo veide puikavosi pasitenkinimo pilna šypsena. Jis buvo pasiruošęs mirti, o Niklaus įvykdo vyro egzekuciją. Redford'ui sunkiai tilpo galvoje kas čia dabar nutiko. Jis neįstengė patikėti, kad visa tai yra tiesa. Jis nespėjo sustabdyti hibrido, nes paprasčiausiai neturėjo tam net moralinės stiprybės. Vyrą vis dar kankino bloga nuojauta. Graikas pradeda keistai vaikštinėti atlošęs į užvertęs į viršų galvą.
- Nik'ai...-perspėjančiai sugeba išspausti tik tiek, kuomet ką tik pastebėtame mažame juodame langelyje, įtaisytame viename iš sprogmenų baigiasi paskutinė laikmačio sekundė. Ir čia padėti sprogmenys suveikia. Sebastianas sureaguoja kone instinktyviai, kai pačiupęs originalųjį hibridą, kurio dėmesys dabar tikrai nebuvo sutelktas į aplinką taip, kaip reikėtų, neįtikėtinu greičiu žybteli išėjimo link kone pavymui sprogimo liepsnos. Tuzinas mažų verbenos purslų pasiveja juos anksčiau, nei grėsmingi ugnies kamuoliai. Redford'as užstojo Klausą nuo jų kiek pajėgė, tačiau milžiniška sprogimo jėga pasiveja juos abu, prarydama, tada siaubingai brutaliai išsviesdama į lauką. Verbena neturėjo Sebastianui jokio neigiamo poveikio (mat turi tik sau, na dar Silas'ui būdingas silpnybes, kurios nėra tokios pat, kaip Mikaelson'ų šeimos vampyrų), tačiau sprogimas ir liepsna... Žinoma, kad turėjo. Jie abu gulėjo išmesti lauke, pasislėpę po metalo konstrukcijų nuolaužomis bei luitais kruvini, sužaloti. Nukentėjo mažiau nei Niklaus, kurio kūnas apdujusiam nemirėliui iš viso atrodė visas suplėšytas. Kadangi Sebastianas nenešiojo užkalbėto žiedo, o naudojo mokslinį apsisaugojimo nuo saulės šviesos sprendimą, kuris dabar buvo beviltiškai nusitrynęs, lėtai rūko prie visa ko dar ir pradėjęs čirškėti po blausiais didžiausio dangaus kūno mūsų Saulės sistemoje spinduliais. O šis faktorius sunkino galimybę greitai sugyti. Skausmingai suvaitojęs Sebastianas kone iš paskutiniųjų prišliaužia prie Niko. Jėgos augo, nors ir siaubingai lėtai, tačiau ir jų užteko, kad nukeltų nuo originaliojo hibrido kūno didelę metalinę plokštę.
- Reikia... Po velniais,-pradėjęs kalbėti lieka kone pritrenktas suvokimo, kaip sunku yra tą daryti, kai milžiniškas skausmas aižo kiekvieną kūno centimetrą. Apžvelgė save. Petyje iš viso žiojėjo kaulus dengianti, didžiulė plėštinė žaizda. Nervingai virpantys vampyro pirštai tiriamai palyti savo paties veidą, atsimušdami į "prakąstą" skylę Redford'o skruoste,-Reikia nešdintis iš čia... Pasimaitinti...-bejėgiškai suvapa ir vien tik dėl to, kad turi sunkiai palaužiamą charakterį, kuris niekuomet nebuvo lepus fiziniam skausmui net tuomet, kai buvo tik žmogus, atsargiai pakelia Klausą nuo žemės. Permetęs jo ranką sau per pečius, sugargaliuoja dar viena skausminga ekspresija. Akyse liejosi, tačiau iš lėto pajuda. 3,7 kilometro skyrė juos nuo Sebastiano automobilio, kuriame turėjo keletą klonuoto kraujo paketų. Jei jų nepasieks, na...

Vis dar neturėjo kada pagalvoti, kaip smarkiai šiandieniniai įvykiai pakeis nusistovėjusią, jam žinomo pasaulio santvarką. Vis dar nežinojo, jog impulsyvesni vampyrai pasius negalėdami suleisti savo iltinių į žmonių kaklų, jais manipuliuoti, kad bus užpultos ligoninės, kraujo donorų saugyklos. Velniava užvirs jau visai greitai ir ko gero nebuvo nė vieno asmens, kuris galėjo būti tam pasiruošęs. Boriso ir jo "radikalių ekstremistų" planas suveiks visu šimtu procentų neatpažįstamai pakeisdamas kiekvieno šioje planetoje maklinėjančio asmens būtį, sugriaudamas nusistovėjusias taisykles, visus skepticizmu persunktus barjerus, priversiantis per nauja persvarstyti ne tik patį gyvenimą, bet ir egzistencijos prasmę. Jau vien tik dėl to, jog neteko nemažai kraujo negalėjo išgyti net tuomet, kai dievagojosi įveikęs bent trečdalį atkarpos skyrusios Sebastianą ir jo kompanioną iki automobilių. Kiekviena sekundė rėžėsi į atmintį prailgindama savo trukmę, suteikdama dozę kūną veriančio skausmo sulig kiekvienu judesiu. Visgi neturėjo tokios dvasios, idant griūtų ant žemės pasidavęs, tiesiog nėra toks. Galvoje zvimbė, tačiau nė viena iš tuzino besisukančių minčių nebuvo ryški, kitas nustelbianti savo nevienareikšmišku kontekstu. Galbūt tapo vedimas daugiau įsijungusio išgyvenimo instinkto, juk po galais, dabar kaip niekuomet anksčiau turėjo dėl ko gyventi. Net jeigu per vieną dieną sugriūtų visas pasaulis, pagaliau turėjo savo.
Visa ta draugystė su Winchesterių giminės atstovu buvo tikrai labai netikėta netgi pačiam Sevastianos. Jis dažnai susidurdavęs su tokiais momentais, idant privalėdavo save šiek tiek priverstinai pastūmėti, nes visiškai natūraliai iš vidaus tebebuvo didelis intravertas, nors ir besikeičiantis, ir tas psichologinis modelis nuolatos gundydavo vampyrą užsisklęsti nuo vyro, kurį drąsiai pavadintų savo draugu. Tiesą pasakius kai kuriais aspektais su Dean'u Redford'as buvęs netgi atviresnis, nei su Salonina! Žinoma tą galima lengvai paaiškinti, juk galų gale medžiotojas vargiai suės didžiąją dalį savo nervinės sistemos, jei Sebastianas sugalvotų įsivelti į kokias nors problemas. Labai nemėgo matyti mylimosios veide tą susirūpinimo kupiną miną, dėl to nekaltas slapukavimas jam atrodė visiškai pateisinamas. Prieš tai, kai nusprendė vykti į Los Andželą, nemirėlis apsilankė pas bičiulį. Atrodė susimąstęs, šiek tiek nutolęs ir Dean'as netruko tą pastebėti. Spardydamasis vis vieną išklojo bičiuliui nerimą keliančius, Boriso atseikėtus ženklus, papasakojo savo pirminius ketinimus. Nuo to taško žinoma buvo nebeįmanoma perkalbėti Winchester'io, jog pasiųsti į jųdviejų mobiliuosius programėlę, leidžiančią lengvai nustatyti vienas kito būvimo vietą tapo neįmanoma. Dievai, turėjo smarkiai įkalbinėti draugą, kad šis neskristų su Sebastianu tuo pačiu lėktuvu ir aplamai nekeltų kojos į Angelų miestą. Visgi tam tikrą faktą nutylėjo - neketino pripažinti, jog planuoja kreiptis pagalbos būtent pas Niklaus. Dean'o nervai būtų to paprasčiausiai neišlaikę, juolab žinojo kokią nuomonę medžiotojas yra susidaręs Mikaelson'ų tema. Nors ir turėjo blogą nuojautą dėl viso šio reikalo tikrai nebūtų pagalvojęs, jog viskas baigsis būtent ŠITAIP. Galėjo dėt galvą nukirst, kad jo mobiliajam dabar yra amen. Gal ir gerai, jog Winchester'io sprendimas atvykti buvo priimtas gerokai anksčiau, nei sprogo tasai bunkeris, kartu su savimi nusinešęs visus kenkėjiškos Boriso veiklos įrodymus. Nudžiunga išvydęs artimame horizonte su niekuo nesupainiojamą medžiotojo rožą. Neturėjo dabar sveikatos, kad pademonstruotų nepasitenkinimą Dean'o sprendimu "nepaglostyti" Klaus'o, juolab turėjo savy užtektinai empatijos ir racionalumo, idant suvoktų bičiulio neapykantą originaliajam. Vietoje to, Sebastiano fizionomija atrodė dėkinga.
- Kad mane skradžiai, Winchester'i. Dar niekad taip nesidžiaugiau matydamas tavo susiraukusią marmūzę,-bejėgiškai vyptelėjęs suvokė, jog neįstengtų netgi prieš draugą pavaidinti esąs mažiau nusmurgusiu, nei buvo. Kažkoks natūralus patino sindromas, greičiausiai kylantis iš to hormono, kurį gamina sėklidės. Tiesą sakant žvengtų susirietęs už pilvo būdamas natūraliai sveiku savimi Dean'ui burnojant, tik ne šį kartą,-Atleisk, kad priimu klaidingus sprendimus, kurie nuveda prie katastrofų. Ilgiau pasitrynęs su manimi suvoksi, jog tai yra neatsiejama mano asmenybės dalis,-stebėtina kaip ramiai, netgi šiek tiek manieringai atmuša nuo savęs medžiotojo mestus akmenis į Redford'o daržą, iš esmės leisdamas suprasti, jogei prisiima visą atsakomybę. Saulė neteikė komforto net tuomet, kai slėpėsi po ta skranda, tačiau Sebastianas pastebimai neskubėjo lysti į mašiną. Bičiulio kalba susijusi su Niklaus iššaukia nežymiai pasipiktinusią nemirėlio miną.
- Kodėl jūs medžiotojai turit tokį sumautą ideologinį kompleksą?-klausteli apniukęs, o kadangi nebuvo įmanoma suvokti apie ką konkrečiai užsiminė, tęsia vos tik pastebi, kad patraukė Dean'o susidomėjimą,-Jūs puolat spręsti, kas vertas gyvent, o kas ne. Be to, esi dar ir didelis, išpampęs hipokratas, Winchester'i. Jei nustojai vaikytis garsiąją Kristiną Pierce ar kokią ten, nes pasaulis be jos taptų nuobodus, o dabar paliktum Niklaus iščirkšti savose sultyse po prakeikta Kalifornijos saule, na žinai...-akivaizdžiai suerzintas Sebastianas sudeda paskutines jėgas į tai, kad įsodintų originalųjį hibridą į automobilį. Tikrai neketino palikti jo čia, kaip bičiulis išsireiškė, nudusti. Jam tai neatrodė teisinga,-„Kas iš jūsų be nuodėmės, tegu pirmas sviedžia į ją akmenį“. Evangelija pagal Joną,-keistai pacitavęs žymų posmą iš biblijos vampyras pasuka veidą į medžiotoją,-Nors esu įsitikinęs, kad religija yra visiškas briedas, tačiau prasmingų citatų šventuose raštuose pasiskaityti galima. Be to, sakyk, kaip manai, ar po Antro pasaulinio karo pakarti gestapininkai kentėjo labiau už visus tuos į koncentracijos stovyklas sukištus nekaltus žmones? Visi mes prisidirbę iki ausų ir gyvenimas pats nesibodi to priminti ar už tai atsikeršyti,-perdėm filosofiškas Sebastiano požiūris daugiau nei puikiai išdavė kaip sukasi visas graiko protavimo mechanizmas. Jis pats žinojo kiekvieną juodą darbelį, kokį yra iškrėtęs ir dėl ko karma, likimas ar šiaip kažkokia teisėjiška aukštesnė jėga pasiunčia tokius išbandymus Redford'ui, tarsi bandytų sutrinti jį į miltus. Niklaus... Jis nebuvo kitoks. Po galais, jis ką tik neteko savo mylimosios, savo žmonos dėl labai abstrakčios priežasties, dėl to, jog yra mistinio pasaulio atstovas, dėl to, jog yra pridirbęs daugiau, nei bepajėgtų dabar iškuopt. Kam reikia to teismo ir bausmės įvykdymo, jei pats gyvenimas siunčia protu nesuvokiamus išbandymus?-Dean'ai, nagi,-sušvelnėjęs vyro tonas lieka palydėtas gesto, raginusio bičiulį užimti vairuotojo sėdynę,-Riedam. Abejoju ar esi valgęs obuolių pyragą pagal 2500 metų senumo graikišką receptą. Ir patikėk manim, neparagausi, nes Salonina niekuomet tau jo neiškeps jei būsi toks užsisukęs,-šyptelėjęs vyras pats įsiropščia į automobilį. Sebastianas to nesuvokė, nepastebėjo, tačiau ilgainiui pojūtis būnant su Winchester'iu keitėsi. Prie jo Redford'as būdavo kaip niekad atsipalaidavęs. Ir viskas tik dėl to, jog visiškai netroško jo kaip kraujo maišelio. Tai neabejotinai buvo susiję su tuo Ketsijos ultimate-weapon burtu, tačiau graikui tokia tezė, liaudiškai tariant, nedašuto. Priešingu atveju, I mean, come on. Šitoks sunešiotas Sevastianos būtų iščiulpęs Dean'ą iki paskutinio kraujo lašo seniausiai. Jie sėkmingai pasiekė Sebastiano bei Niklaus automobilius. Iš saviškio vampyras visų pirmiausia išsiėmė porą kraujo paketų, vieną jų įteikė hibridui, kitą žinoma suvartojo pats. Ir to visiškai užteko, kad tokios senos, stiprios būtybės pasimaitinusios atsistatytų, nors vis dar buvo sutaršyti, jų rūbai apdegę, o odos nulietos skirtingų tonų sukrešėjusio kraujo atspalviais.
- Žinau, kad nesi sužavėtas sintetinio kraujo idėja, bet jei viskas įvyks būtent taip, kaip žadėjo ta sovietinė išpera... Nežinau kaip tu, bet aš neturėsiu kitos išeities kaip paleisti klonuotą kraują masinei gamybai. Palieku spręsti toliau tau ar ketini prie to prisidėti,-tarė Nik'ui, prieš šiems susėdus į transporto priemones bei patraukus į skirtingas puses.
Prognozuotos velniavos katilas užverda greitai. Dar tą pačią dieną buvo užfiksuoti keli vampyrų išpuolių atvejai. Miestų tarybos ar pasaulinio saugumo organizacijos nebuvo pasiruošusios tokiam scenarijui, tačiau privalėjo veikti mikliai. Šokiruojanti sensacija nustelbė bet kokias didžiąsias pasaulio naujienas: karus artimuosiuose rytuose, prezidentų rinkimus, terorizmo aktus. Nuslėpti vampyrų egzistencijos tapo paprasčiausiai nebeįmanoma ir nebuvo tokios masių valdymo priemonės, kurios galėtų įtikinti žmones esant priešingai. Miesto tarybų įgaliotiniai įsteigė taškus, į kuriuos atėjusiems nemirėliams buvo įteikiami kraujo paketai. Mokslininkai per tokį trumpą laiko tarpą buvo radę kelis nelabai patikimus suirutės kontroliavimo būdus. Tai visų pirma ribotas kraujo rezervas buvęs padidintu galvočiams praskiedus jį gyvulių krauju ar sintetine limfa. Tačiau tai buvo laikinas sprendimas, nes nepildomos atsargos labai greitai sunyks, palikdamos verbena užterštos žmonijos bei pasimaitinti negalinčių nemirėlių populiacijas. Žmonių reakcija nebuvo vienareikšmiška. Atsirado tokių, kurie paveikti popkultūros atvirai džiaugėsi atskleista vampyrų egzistencija, kiti jautėsi šokiruoti, nesaugūs, treti atvirai ragino juos visus naikinti, kol neprasidėjo apokalipsė. Ir visgi viena galvota persona turėjo galutinį situacijos sprendimo būdą, tačiau apie tai vėliau (bus plotas :D).
Sebastianas iš viso sunkiai virškino vistą tą naują informaciją. Netgi stengėsi nuo to atsiriboti emociškai, kad nepradėtų svarstyti ką galėjo padaryti, jog Boriso planas būtų sužlugdytas. Grįžęs į Niujorką jis iš karto susisiekė su pareigūne Forbs, kuriai išklojo viską, kas Los Andžele nutiko. Ragindamas ją ruoštis blogiausiam pasistengė kuo skubiau sukrauti visas savo turimas sintetinio kraujo atsargas, perduoti jas tarybos nariams ir pradėti naujojo gamybą. Tam buvo pasitelkta Sebastianui priklausanti, Livianos valdoma "Paxton Pharmacies" įmonė. Grietai buvo pasirašytos sutartys su didžiausiomis pasaulio laboratorijomis, kad šios prisidėtų prie klonuoto kraujo inovacijos, o laikui bėgant bus atidarytos ir masinės gamybos gamyklos. Nepaisant pasaulinių kataklizmų bičiuliai turėjo ką veikti į valias ir asmeniniuose gyvenimuose. Dean'o prašymas ištrinti iš jojo žmonos atminties savo teisėtą vyrą Redford'ui atrodė ne tik netikėtas, bet ir nereikalingas. Tačiau liko įkalbėtas, po perkūnais, persilaužė ir netgi pradėjo jausti draugui užuojautą. Juk ir pats kuo puikiausiai žinojo, kaip priklausant paranormaliam pasauliui yra sunku turėti normalų gyvenimą, kaip išvengti, kad artimi tau asmenys nekentėtų. Galiausiai pats buvo baikščiai apsvarstęs panašią galimybę pasielgti labai panašiai su Salonina jeigu būtų įsitikinęs, jog taip būtų teisingiausia. Mylėjo ją kur kas labiau, nei save. Neturėjo žalio supratimo kaip atrodys Dean'o žmona, tačiau įsivaizdavo ją kaip brandžią moterį. Niekas nesako, kad Elena nėra brandi ir panašiai, bet... Išvydęs ją ne tik, kad perbalo, bet ir liko ilgam šokiruotas. Jis buvo ją sutikęs anksčiau. Visgi Winchester'is pats likęs nustebintas tokios bičiulio reakcijos, o netrukus išpešęs paaiškinimą, kuris pačiam Sebastianui buvo visiškai nieko nepaaiškinantis, pagaliau dorai supažindino Redford'ą su antrininkų idėja, kuri jam netilpo į galvą. Dėl tam tikrų priežasčių pirmasis vampyras pasidavė Dean'o raginimams susipažinti su Katherine (ne Kristina :D) Pierce, mat tam tikru gyvenimo periodu veikiausiai Sebastianas bus pakliuvęs būtent į jos pinkles. Graiko susierzinimas puikiai nustelbė principą nelysti į žmonių galvas. Elena nieko neatsiminė apie savo buvusį vyrą, o bičiuliai nieko nelaukę išsiruošė į dar vieną bendrą nuotykį.
Iš tiesų jam atrodė visai įdomu stebėti Dean'o darbą. Buvo panašu, jog su Katherine jie yra neblogai pažįstami, o ar jį bei Sebastianą siejo ir šis bendras bruožas pats vampyras pasakyti dar negalėjo. Privalėjo JĄ pamatyti, kad išsiaiškintų. Patyrusiam medžiotojui nebuvo sunku aptikti panelės Pierce būvimo vietą. Kažkoks tam tikras bruožas išdavė jos veikimo braižą ir tą schemą Winchester'is buvo perpratęs. Lindėdami "Impaloje" jie praleido ne vieną valandą stebėdami naktinį klubą, kol paryčiais žmonės pagaliau pradeda skirstytis. Paskutinioji išeina Katherine. Tas pažįstamas veidas vertė vampyrą jaustis beprotiškai dviprasmiškai. Kai Dean'as nusprendžia iššokti iš automobilio ir su vampyre "pasilabinti", Sebastianas parodo didesnį norą šiam kartui pasilikti toje pat vietoje. Negalėjo nuspėti savo reakcijos. Ypač tada, kai įsitikins (arba ne), kad tai tikrai JI.

Toliau: https://bloodyrose.forumlt.com/t473-automobiliu-aikstele#9945