SPORTO KLUBAS:

by **Raven** Pen. 09 28, 2012 12:06 pm

Vienas iš geriausių miesto sporto klubų.

by **Arabella Petrova** Št. 02 22, 2014 2:02 am

*Atsižvelgiant į tai, kad jos sveikata pastarosiomis savaitėmis ėmė darytis vis sudėtingesne, kūno jėgos, kuriomis pranašumu ankščiau pastoviai naudodavosi pradėjo apleisti ją. Ir vieninteliu būdu tai pakeisti, ji matė sunkias, greičiau net alinančias treniruotes. Kurios padėtu bent fiziškai jai atrodyti taip pat tobulai, kaip tai buvo visus tuos vampyrizmo metus, kuomet dėl to netekdavo sukti galvos. Turėdama savo pažinčių praktiškai kiekviename pasaulio kampe, pasiprašo čia ateiti kaip tik tuo metu, kai sporto klubas baigia savo darbą. Ji niekad nemėgo per didelio kontakto su žmonėmis, todėl šis variantas buvo pats optimaliausias. Tuo tarpu kai ji persirengė patogesnius drabužius, klubo savininkas jau buvo apleidęs pastatą, palikdamas raktus ant stalo. Prieš lipant ant treniruoklių, pirmiausia pasijungia muziką, kad ši padėtu jai atsiplalaiduoti. Muzikos garsams pasklidus tuščioje patalpoje, pagaliau užsilipa ant vieno iš treniruoklių, skirto bėgimui. Kuomet mikliai pirštukais nustato sunkumą, galiausiai pradeda bėgti, nepastebėdama kas vyksta už nugaros, kas dalinai padėjo jai susitelkti ties vienu, šiuo metu aktualiu jai tikslu.*

by **Li Wang** Št. 02 22, 2014 2:15 am

*Kuomet jos ir bendravardės nesantaikos verpetos pasiekė kritinį tašką, teko pasirinkti ar tyliai ir nesukeliant niekam įtarimo visą tai baigti... O juk šios merginos mirties troško galybė asmenų, todėl mažu mažiausiai visi įtarimai pasiektu būtent ją. Arba pasitraukti apsimetant kad buvo suteiktas atleidimas, juk galu gale ji nuo senatvės kada nors mirs. Šiandiena ir buvo toji diena, kai ji nusprendė pasirinkti vieną iš galimybių. Ilgai sekdama merginą, pagaliau gauna progą, kuomet ji yra visiškai viena. Todėl, pasirodžiusi šiame pastate, nusprendžia nesielgti drastiškai, todėl pirmiausia išjungia muziką, kurią ši buvo pasijungusi. Susikryžiuodama rankas sau po krūtine, pagaliau pradeda kalbėti* -Žinai, akimirka kuomet aš atėmiau iš tavęs tai, ką po tiek metų pradėjai branginti, maniau kad tai viskas. Kerštas įvykdytas ir dabar galėsiu gyventi ramiai, nes tu kentėsi iki pat savo galo. Tik aš nenumaniau kad tu įgavai atleidimo jausmą, Katherine. Ir tai tik dar labiau jus abu suartino. O šitai, turiu pripažinti mane ne juokais sunervino. Tuo labiau... Kad tu nesiliovei prieš mane ėjusi. - *Susiaurinusi akių vokus, pratęsia* - O tai ką tu su ragana padarėt Tajui, nepateisinama.

by **Arabella Petrova** Št. 02 22, 2014 2:23 am

*Nutilus muzikai, nenustodama bėgti, užverčia savo tamsias akis, tuo pačiu metu tyliai prasitardama*
- Tu tikriausiai šaipaisi iš manęs... - *Kuomet pakėlusi ranką, nuspaudžia "stop" mygtuką, palaipsniui sustodama, pasistengia kaip galima greičiau sureguliuoti savo kvėpavimo tempą, kuris buvo ryškiai greitesnis, nei kada nors ankščiau. Visgi neskubėdama atsisukti į merginos pusę, pasistengia paaiškinti* - Na žinai, poros kartais pasielgia ne taip kaip turėtu, savo antros pusės atžvilgiu. Bet, tai yra atleidžiama. - *Šiek tiek pakreipusi galvą šonan, veide išspaudžia vos pastebimą šypseną* - Iš dalies. - *Tai pasakydama galiausiai atsisuka į pasirodžiusios merginos pusę, ko pasekoje pagaliau pradeda dėstyti savo nuomonę* - Bet manau kad tai nėra tavo suvokimo ribose. Tačiau tu sėkmingai pasiekei vieną, ankščiau tu man tiesiog nepatikai. Dabar gi aš noriu kad tu labiau nei kada nors kentėtum. Hm... O pasimokyti iš tavęs pačios, buvo taip lengva. Taileris. Vargšelis Taileris. Jis net neįsivaizdavo su kokia šliundra bandė susieti savo gyvenimą. Atsiminimai buvo skausmingi, o galinis faktas apie tave. Hm, nemanau kad jis bus toks pat atlaidus, kokia buvau aš. - *Pakeldama ranką, rodomuoju pirštu pasukioja apskritimus ore, ir tuomet atsisuka atgal į treniruoklio pusę* - Muziką, Keitę. Aš daugiau neturiu ką tau pasakyti... Ir malonėk išeiti, mane pykina nuo tavęs.

by **Li Wang** Št. 02 22, 2014 2:29 am

- Galėčiau priversti Meisoną niekinti tave, bet tai būtu per maža bausmė tau Katherine. Bet, tokiu atveju, bent palengvinčiau jo gyvenimą. Nes jis net neįsivaizduoja to, kad susidėjo su tikru tikriausiu šėtonu ant aukštakulnių. Net būdama žmogus, tu esi nepataisoma, Pierce. Tu vis dar visais manipuliuojanti, visiems griaunanti gyvenimus, kalė! Tu lygiai tokia pati kaip Klausas! Prisiekiu, net stebiuosi tuo kad nesate kartu. Nes tikrai esate verti vienas kito. Sumautos gyvenimo klaidos... - *Merginai nepaneigus to, kad ji pribūrė kažką Taileriui, nuleidusi akis, neigiamai supurto galvą* - Jis neturėjo to žinoti, ir už tai aš tau neatleisiu. - *Ir kaip tik tuo metu, kai mergina pasisako per daug jai nepatinkančiai, sukandusi dantis, vietoje to kad padarytu tai ką buvo pasakiusi prieš tai, galutinai iš jos atimtu Lockwood'ą, pajuda per daug greitai link merginos, bei pasigaudama ją už pečių, kiek turėdama jėgų, nusviedžia į veidrodinę sieną, kuri aišku nuo tokio smūgio subyra* - Nekenčiu tavęs Katherine! Nekenčiu, nekenčiu, nekenčiu.

by **Arabella Petrova** Št. 02 22, 2014 2:40 am

*Stebėdama lango pusę, prieš prasidedant visam veiksmui, ganėtinai greitai praranda savo prieš tai buvusį pasipūtimą. Taip, teko pripažinti kad po nuoskaudos iššaukto skydo, ji tebe mylėjo tą vyrą, kuris ne vien jos gyvenimą privertė švytėti spalvingais atspalviais, jis sugebėjo ir įskaudinti ją, labiau nei kas kitas. Būdama vampyru, ji pusę tūkstantmečio vartojo verbeną, todėl tapus mirtinga, ji buvo neužburiama. Todėl visi sprendimai buvo jos pačios. Ji nekentė, bei tuo pačiu metu mylėjo apkalbama vyrą. O mintis kad galėtu jo netekti, buvo nepakeliama. Ypatingai, kuomet ji buvo skiepijama moters, kuri buvo už nugaros. Neigiamai supurčiusi galvą, ji dusliai atsikvėpė* - Didesnės skriaudos net tau nepavyktu padaryti, blondine. O jei lygini mane su Mikaelson'u, ore, nes tai reiškia kad kažkur viduje, tu manęs baiminiesi, lygiai taip pat kaip ir jo. *Kuomet veiksmas pasisuka per daug greitai, per daug netikėtai, nes kažkur viduje ji visgi manė kad ji nesugebės atimti gyvybės žmogui. Ypatingai panaudojus prieš jį savo pranašumą. Nepastebėdama skrydžio į veidrodinės sienos pusę, pastebi tik tai, kad jau guli ant šukėmis "išpuoštų" grindų. Skausmą, kurį sukėlė tiek smūgis, tiek stiklo paliktos žymės ant jos kūno. Skausmas, kurį jautė šone, buvo nepakeliamas, o blogiausia kad ji baiminosi įsitikinti tuo, kas tai sukėlė. Sukandusi dantis, bei delnais įsirėmusi į stiklą, pakėlė akis į Reese* - Akis už akį, mergše... *Šonkaulis, kuris nesunkiai lūžo nuo susidūrimo su siena, buvo prakirtęs jos šoną, todėl galima buvo numanyti kad jei taip ir toliau, ji tikrai apleis gyvenimą. Bet, didžiausia motyvacija buvo tai, kad ji to nei planavo, nei buvo tam pasiruošusi, todėl greitai teko sugalvoti kokį nors, aiškiai sėkmingą planą*

by **Li Wang** Št. 02 22, 2014 2:47 am

*Giliai viduje, ji tikriausiai tikėjosi to, kad tokio smūgio merginos nualintam kūnui bus per akis, ir jai nereikės elgtis kaip priešininkei, bei pulti gulinčio. Bet dabar kitos išeities nebuvo. Likusi gyva, ji dar labiau sumaus jos egzistavimo prasmę. Prarasti neturėjo nieko, o nusukti sprandą žmogui, buvo lengviau nei lengva. Visgi... Ji pasielgė priešingai. Neleisdama jai mirti taip greitai. Pasigaudama kažkokį metalinį strypą, gana greitai atsiduria priešais merginą, bei atremia jį jai į saulės rezginio liniją, pradėdama stipriai spausti. Stebėdama moters akis, prataria* - Dabar tai tikrai pabaiga, Katherine. Tavo pabaiga. - *Daugiau nieko nesakydama, ima per daug stipriai spausti strypą prie jos, kad atrodo kad dar vienas spūstelėjimas, ir ji mirtinai pradurs ją. Jos akyse nesimatė jokio gailesčio, tai buvo psichologiškai sužlugdyto asmens žvilgsnis, kuris pagaliau gavo progą atkeršyti už visas savo skriaudas, ir niekas negalėjo jo priversti žengti žingsnį atgal. Atrodė, kad Katherine mirtis pagaliau ją išlaisvintu. O laisva ji nesijautė labai ilgai.*

by **Arabella Petrova** Št. 02 22, 2014 2:57 am

*Jausdama metalinį skonį burnoje, kurį sukėlė jos pačios kraujas, kuris dėl sunkių vidinių sužeidimų, vidinio kraujavimo pradėjo varvėti per viršutinius kvėpavimo tekus. Laikydama stipriai sukastus dantis, dar beviltiškai spėja sukibti į metalą, kuris tuo metu sėkmingai žalojo jos odą. Iš paskutinių stumdama jį nuo savęs, galiausiai stipriai sumerkė akis. Merginos žodžiai, nuskambėjo labai pranašiškai. Gal tai ir buvo kaip tik tas laikotarpis, kai jos daugiau nei penkis šimtus metų gyvavusi egzistencija nutrūks? Pro akis ėmė lėkti, kaip sename filme, gražiausios gyvenimo akimirkos. Kiekviena laimės akimirka, kiekviena matyta nuoširdi šypsena, kiekvienas stipresnis išgyvenimas, ir žinoma jos dukters gimimas. Vaizdas, kuomet ši buvo išplėšta iš jos. Jos tėvų, mirtinai sužalotų asmenų, kiekvieno jos blogo poelgio vaizdas. Ir vyras, kuriam atidavė savo ledinę širdį. Ji nebuvo pasiruošusi išeiti dabar, tik ne dabar. Tačiau kūnas prieštaraudamas jos stipriai valiai, pagaliau pasidavė. Nebe atmerkdama akių, ji pagaliau liovėsi spausti metalą, kuris visą laiką į ją rėmėsi* - Prašau, aš nenoriu... Aš... - *Kalbėti buvo sunku, nes tam trukdė, plaučius užpildantis kraujas*

by **Andrea Argent** Št. 02 22, 2014 5:01 am

{Ir kaip tik tuo metu visiškai nelauktai, net nepastebimai už šviesiaplaukės vampyrės nugaros pasirodo dar viena mergina. Nedelsdama laiko žodžiams, kurie atkreiptų į ją dėmesį , šaltakraujiškai, be jokių ryškesnių emocijų veide susmeigia Keitei į nugarą medinį kuolą. Tačiau pasistengia, kad šis veiksmas ne tik sužeistų minėtą merginą, tačiau galutinai padėtų tašką jos jau daugiau nei penkis šimtus metų besitęsiančiam gyvenimui, tad kitaip sakant Andrea pasistengia, kad svetimkūnis pervertų jai širdį. Suskilusioje sienoje, kurioje dar buvo galima rasti veidrodžio likučių stebėdama kiek iškreiptą vaizdą, leidžia veide pasirodyti šypsenai, mat jai malonu matyti skausmo išraiška "pažymėtus" veidus} - Prieš mano draugus niekas neturi teisės kelti ranką. - {Tokiu trumpu komentaru palydėdama savo žodžius, galiausiai ištraukia medinį kuolą iš šviesiaplaukės kūno, bei žvilgsniu užkliudo ir pačią Kateriną Petrovą. Tačiau, vietoje to, kad veiktų greitai, juk mergina yra sužeista labai stipriai, tiesiog gėdinai atsidūsta bei neskubėdama žengia kelis žingsnius arčiau jos. Priklaupdama ir įsistebėdama į Pierce veidą neigiamai supurto galvą} - Jei tu ir mirsi Katerina, tai tikrai ne nuo kažkokios blondinės rankos. Aš pati nutrauksiu tavo tuščią, nieko vertą gyvenimą. - {Kilstelėdama ranka arčiau merginos plaukų, perbraukia per vieną sidabrinį atspalvį įgavusią sruogą. Šyptelėjusi, pratęsia} - Arba tu mirsi kaip bejėgė senė. Žinai, žila spalva tau tinka. - {Kone spinduliuodama neapykanta jai ir visom Amaros kopijoms, leidžia sau dar kartą pasimėgauti skausmu, kurį kenčia sužeistoji, pati tam tarpui užtyla}

by **Arabella Petrova** Št. 02 22, 2014 5:21 am

*Neskaitant to, kad jau buvo nuleidusi rankas, bei nustojusi kovoti už savo pačios gyvybę, kuomet išgirsta kaip garsiai lūžta kaulai, tačiau ne jos, o galiausiai ir kūno nukritimą ant grindinio, nors ir labai nenoriai, pramerkia akis. Jos matomas vaizdas liejosi, tarytum būtu pati viena išgėrusi kokius porą litrų stipraus gėrimo. Kadangi kaip tik šiuo metu yra pasiekusi šoko stadiją, o tai reiškia kad faktiškai nebejaučia skausmo, o yra pasiruošusi keliauti į "geresnį" pasaulį, pakelia akis į Carrington veidą. Akivaizdu, iš karto ji tikrai nesuprato kad priešais stovi visai ne draugė, o greičiau priešiškai nusiteikusi moteris. Sunkiai įtraukdama oro į savo plaučius, pasuka savo veidą į kairę, bei išspjauna burnoje užsilikusį kraują. Tuomet nepasukdama akių, bet ir visiškai nesipriešindama, prasitaria* - Tu ne Andrea... - *Kuomet apatinis žandikaulis savaime pradeda drebėti, nes kūną apima šaltkretis, priverčia save atsukti akis į merginos pusę, akivaizdžiai šiuo metu nesuprasdama nieko apie žilos spalvos savo plaukus* - Tai dabar nudėjai ją, kad pati pribaigtum mane? - *Pastebimai kilstelėdama antakius, bei išlauždama beprasmišką šypsenėlę, sumerkia akis* - Sumautai man sėkminga diena... - *Tačiau čia pat, nebe atsilaikydama, netenka sąmonės, nespėdama sužinoti kas yra šis asmuo*

by **Andrea Argent** Št. 02 22, 2014 5:45 am

{Ilgai stebėdama vaizdą, kuris jai suteikia tik pačias geriausias emocijas, juk matyti kaip kankinasi Amaros, moters, kurios nekenčia visa širdimi, kuri atėmė iš jos tą, kurį ji mylėjo labiausiai, kopija buvo išties labai malonu. Išlaikydama tą kraupiai malonią miną, dar kartą atsidūsta, tik šį kartą su labiau perteikiamu apgailestavimu} - Oh, šaunuolė, kad tai suprastum tau prireikė daug daugiau laiko nei maniau. O juk tu ir Andrea geriausios draugės, maniau viena kitą pažįstate labai gerai. Pasirodo klydau. Na, bet koks skirtumas, juk jaunosios vampyrės vis tiek nebėra. - {Šyptelėjusi, sutraukia pečius, tuo pačiu pilnai atsistodama ant kojų. Merginai dar nespėjus prarasti sąmonės, išsitraukia mobilųjį telefoną bei jo pagalba surenka greitosios pagalbos numerį. Laukdama sujungimo dar spėja trumpai atsakyti} - Nesidžiauk taip greitai. Tu mirsi, bet ne dabar. Aš dar turiu tau planų, o jie per daug geri, kad liktų neįgyvendinti. - {Vos tik sulaukia kol bus sujungta, kitam ryšio gale esančiam asmeniui susako informaciją apie užpuolimą ir moterį, kurios gyvybė kaba ant plauko. Galiausiai padėjusi ragelį, galvos mostu parodo, kad prie jos prieitų vienas "draugas". Nurodydama jam, kad šis pasiimtų negyvą šviesiaplaukę vampyrę, kartu pasišalina iš šitos vietos}

by **Clementine Le'Roy** Št. 02 22, 2014 6:22 am

{Būdama viena iš sveikatos apsaugos atstovų, gavusi pranešimą apie nelaimę, kartu su policijos pareigūnais, bei kitais med. personalo nariais, atvyksta į nurodytą vietą. Kadangi pirmiausia buvo svarbu pasirūpinti ne kuo kitu, kaip tik sužeistos merginos kūnu, į aplinką nelabai be atkreipia dėmesį. Šviesiaplaukės kūnas ryškiai išdavė tai, kad ji buvo ne žmogus. Todėl, pasitarusi su pareigūnais, kurie taip pat priklausė miesto tarybai, leidžia jiems pasirūpinti kūnu, o pati tuo tarpu išveža Pierce kūną į ligoninę, skubos tvarka, pakeliui atlikdama svarbias intervencijas}

by **Li Wang** Št. 02 22, 2014 10:21 am

*Tikriausiai būtent šiuo metu, būdama labiau nei kada nors pasiruošusi baigti pradėtą reikalą, net numanyti negalėjo kad kažkam bus neparanku tai, kad ji atsikratys savo didžiausios priešės. Ir kaip tik tuo metu kai jos širdį pažeidė medienos gabalas, stipriai įtraukė oro į savo plaučius, tuo pačiu metu įsistebėdama į nesustabdomai pradėjusį džiūti jos kūną. Kuris per kelias akimirkas neteko bet kokios gyvybės, sukrisdamas ant grindų. Tačiau, blogiausia kad ji pati liko stovėti vietoje, nematoma kitoms akimis, mirusi, įkalinta tarp pasaulių, tik dėl to kad buvo antgamtinė būtybė. Ji negalėjo iškeliauti "toliau"* - Ne! Prašau tik ne tai! - *Aišku niekas jos jau nebe galėjo girdėti. Ji stebėjo visą procesą, kaip iš čia pasišalino ją nužudžiusi mergina, kaip atvažiavo greitoji ir kaip kažkokie vyrai išgabeno jos kūną neaišku kur. Galiausiai, išnyko ir ji pati, lyg kažkokios stiprios jėgos patraukta iš šios vietos į visiškai kitą, tolimą šiai*

by **Arabella Petrova** Pen. 10 23, 2015 6:42 am

PRABĖGUS LABAI DIDELIAM LAIKO TARPUI:

*Keista, tačiau tuo metu kuomet "fatališka" vadintos moters gyvenimas apsisuko aukštyn kojomis, ši vieta tapo neįtikėtinai dažnai lankytina. Tas nepaaiškinamas jausmas, kuris pastoviai vertė ją lankytis ten, kur paprasti žmonės mokėsi tapti kažkuo, kažkuo stipresniu. Banalu, kiek daug priežasčių vertė skirtingai atrodančius asmenys lankytis klube, kuriame buvo garbinamas kūnas. Vieni siekė kūno tvirtumo tam, kad patikti kitiems, kiti stengėsi pramokti savigynos, likę vadovavosi mados standartais ar troško išmokti perlaužti savo kūno suvaržymus. Giliai įtraukdama oro, originalu vampyrė nesistengė išsiskirti iš besilankančių masės. Plaukai dar buvo sukritę ant pečių, tvarkingai natūraliomis garbanomis. Menkas šypsnys, bei tas vos pastebimai susiaurintas žvilgsnis, tai viskas, kuo buvo žavingas šios veidas. Nuo riešo nusiimdama plaukų gumelę, Katherine Pierce-Lockwood ketino susirinkti plaukus į vieną vietą, pasiduodant tipiniai treniruotei prie bokso kriaušės. Niekas ir nebūtu pakeitę planų, jei ne tam tikras asmuo, kuris akimirksniu patraukė nemirtingosios garbanės dėmesį. Iš tolo buvo galima išgirsti minėto asmens širdies plakimą, kaip venomis buvo varomas kraujas. Jo kūnas buvo akivaizdžiai išdailintas alinančių treniruočių, plaukai sušiaušti... "Tikriausiai jis pasirodė čia, iš kart po to, kai privertė save pakilti iš lovos?" - įkūrus klausimas perskrodė vampyrės mintis, kuomet ji specialiai atitraukė savo žvilgsnį nuo minėto asmens. Jis nebuvo prieš tai matytas, ar žinomas. Tiesiog eilinis žmogus, kuris sugebėjo patraukti į save dėmesį. Pamiršdama apie tai, kad planavo susirišti plaukus, ji patraukė prie krepšio, kurį buvo prieš tai pametusi ant suolo. Vampyrei atrodė kad ji kuo puikiausiai girdėjo jo kvėpavimą, sau už nugaros. Jis taip priminė tuos laikus, kai jos vyras buvo mirtingas, prieš tapdamas tuo, kas yra dabar. Jis buvo panašus į tą, su kuriuo Katherine Pierce-Lockwood atsisakė savo gyvenimo tikslų, kuriais vadovavosi visus tuos nemirtingumo metus. Nejučia žvilgsnis vėl nukeliavo link minėto asmens, ir tamsiaplaukė garbanė palenkė savo galvą, įsistebėdama į tai, kaip treniruotės metu judėjo šio kūnas. Jos piršto nebepuošė auksinis žiedas, o tai te reiškė kad per laiko tarpą, apie kurį (specialiai) nėra užsimenama, įvyko kažkas, kas pakeitė viską nuo pagrindų. Neigiamai supurčiusi galvą, moteris privertė save nusukti akis. Net nesivargindama uždengti kruplius specialiomis pirštinėmis, ji pasidavė žmogiškai jėgai. Kabanti bokso kriaušė tapo daiktų, kuris atimdavo iš jos visas mintis. Ir kad ir kaip nebūtu keista, ne kraujo troškimo patenkinimas, o susikoncentravimas - tapo jos savikontrolės ir tuo pačiu metu atsipalaidavimo varikliu. Ji tapo kita, svetima aplinkiniams ir pačiai sau. O gal... Tai buvo varoma kitokiais dalykais, principais kuriems ši nebuvo pavaldi. Ir tai te buvo jos tikrasis likimas, nuo kurio moteris visus tuos metus taip desperatiškai stengėsi pasprukti. Ar tai priežastis?*

by **Katherine Reese** Sk. 11 01, 2015 2:20 pm

Nuodėmė sakyti kad didžiausia dalys gyvenimo įvykių yra atsitiktinumai. Šis susitikimas toli gražu nebuvo susitikimas, greičiau kruopščiai ir negailestingai sukurtas veiksmų planas, kurio finale buvo pranašaujama nelaiminga pabaiga ir skausmas kurio pataisyti buvo neįmanoma. Kuomet praleidęs sporto klube apytiksliai pusantros valandos, Cooper'is nepastebimai stebėjo lauko duris, tikėdamasis ten išvysti išskirtinio grožio personą. Jo vidinėje odinės striukės kišenėje jau daugiau nei savaite buvo laikoma Katherine Pierce-Lockwood nuotrauka. Nors reikia pripažinti, kad būtu užtekę vos vieno dirstelėjimo, kad įsiminti jos išvaizdą. Ji buvo tobula, iš karto matėsi kad per daug tobula kad būti mirtinga, vystančia asmenybe. Iš pažiūros primindama neseniai pilnametystę perkopusią paauglę, tik iš akių gylio išduodama kad gyvenime buvo mačiusi per daug. Medžiotojas savo ruožtu buvo per daug principingas ir kruopštus savo užduotyse. Ir jei ne kitokios aplinkybės, greičiausiai jis būtu norėjęs ją užkalbinti dėl savęs. Dabar gi, tai buvo tik darbas. Darbas su mirtina pabaiga, o blogiausia kad jis net nesiruošė keisti savo nuomonės, ir dėl to tapti originaliosios šeimos priešu. Tai buvo bereikalinga. Viršutinės kūno dalies pratimai buvo baigti, kuomet jis pasileido nuo prisitraukimų konstrukcijos. Tvirtai nušokdamas ant abiejų kojų, save prisižiūrintis vyras delnu perbraukė per plaukus, tokiu būdu juos tvarkingai sušiaušdamas. Ryškiai mėlynų akių žvilgsnis akimirksniu sustojo prie merginos, kuomet ši leido sau nužvelgti jo paties esybę. Kampinė šypsena pertraukė labai sukauptos išraiškos miną. Tačiau jis nešovė iš karto prie jos, pasitraukdamas prie stalo, ant kurio buvo palikęs nedidelį rankšluostį bei vandens buteliuką. Medžiotojas visuomet specializavosi ant vampyrų, todėl galima sakyti kad vilkolakiuose grėsmės nematė. Galu gale, svarbiausia buvo tai, kad Niklaus Mikaelson pasirūpino tuo, kad šios žavingos personos prie bokso kriaušės, vyras būtu pastoviai užimtas. Ir nežinotu kad jo šeimos laukia katastrofa. Atsukdamas buteliuko kamštelį, vyras mikliai leido verbenos nuovirui patekti į jo kraujotakos sistemą. Tai buvo puiki savisauga prieš užkalbėjimus, kuriems talentą turėjo kiekvienas iš nakties padarų. Liežuviu perbraukdamas per savo lūpas, Cooper'is pagaliau persimetė rankšluostį sau per petį, keliais žingsniais įveikė tą nedidelį atstumą tarp savęs, ir garbanės. Sustodamas gana arti žavingos moters, jis palenkė galvą, sudarydamas vaizdą kad jos kova prieš kriaušę jam atrodytu įdomesnė, nei pati vampyrė. Nesukdamas akių į jos pusę, jis vos girdimai ištarė:
- Tavo laikysena prasta, todėl yra didesnė tikimybė kad pasidarysi daugiau žalos sau, nei priešininkui. - Tuomet žvilgsnis pagaliau užkabino jos tobulas veido linijas. Trumpam užgniaužė kvapą, kas iš tikro buvo keista. Greičiausiai taip paveikė tas saldžiai gaivus jos kvepalų dvelksmas. Nuimdamas rankšluostį sau nuo peties, bei pamesdamas jį ant jam nereikšmingai atrodžiusio daikto, medžiotojas persikėlė moteriai už nugaros, tuo pačiu metu pratęsdamas savo įžanginę kalbą, kuri taip pat iš šalies atrodė paprasta, bet tuo pačiu metu buvo labai puikiai apgalvota: - Leisi man tau parodyti? - Susitikdamas su garbanės žvilgsniu, jis plačiau šyptelėjo, kuomet vėl atlikdamas dėmesį atitraukiantį manevrą, bei dėmesį sutelkdamas į treniruoklį. Jis turėjo labai daug laiko tam, kad susipažinti su jos charakteristikos profiliu, jos gyvenimo detalėmis, ir tai, kokiu reikėtu būti, kad patraukti jos dėmesį. Tas perdėtas moters atsidavimas jos pasirinktam vyrui, suteikė medžiotojui galimybę kitaip atkartoti jų pažintį. Tokiu būdu palenkiant ją į savo pusę, vampyrei net nenutuokiant to, kad tai tik žaidimas.

by **Arabella Petrova** Pir. 11 02, 2015 9:50 am

*Bandymas susitelkti ties smūgiavimu į tam skirtą prietaisą, tamsiaplaukė garbanė stengėsi mintimis pasprukti kažkur, kur jos nesugebėtu surasti ne viena siela. Pastangos nuslopinti nenatūralius fizinius sugebėjimus, vos po kelių smūgių merginos krumplius nudažė rausvu atspalviu. Bet šis fizinis skausmas buvo beveik nejuntamas, ką kalbėti apie tai kad "sužeidimai" pradingdavo vos po kelių sekundžių. Susitelkimas buvo stiprus, todėl palaipsniui pradingo ir esamos erdvės pojūčiai. Ji persikėlė į savo vaizduotės pasaulį ir tai akimirkai tai buvo viskas ko troško originali vampyrė. Galima pasakyti, kad nebūtu klaida manyti kad kriaušės vietoje Katherine Pierce-Lockwood įsivaizdavo hibridų padermės pradininką. Ta stipri neapykanta, kurią moteris jautė vienam iš originaliosios šeimos atstovų, buvo stipresnė už viską. Gal net stipresnė už bet kokią jos gyvenimo pažinti, bet kokią draugystę ar meilės istorija. Ji buvo šimtu procentu įsitikinusi kad negebės atrasti ramybės, kol jis buvo gyvas. O kadangi dabar ji nebuvo pririšta kraujo saitais su tuo asmeniu, stimulas rasti būdą kaip jį sunaikinti nesunaikinant likusios kraujo linijos, buvo deginančiai stipriu. Dar vienas stiprus smūgis į kriaušę atsitiktinai sulaužė kelis dešinės plaštakos delnikaulius. Ir tik vyriškas balsas iš šono sugebėjo sugrąžinti moterį atgal į realybę. Sau už nugaros paslėpusi sužeistą ranką, Pierce-Lockwood palydėjo nepažįstamą žvilgsniu. Ir tik krenkštimo garsu nuslopinusi atstatomų kaulų atgarsį, veide išlaužė pakankamai pašaipią šypseną, kuri toli gražu nesimbolizavo kad būsimas pokalbis gali būti malonus* - Tikriausiai vieno karto užteks... Nedomina.
*Atsisukdama nugara į pasirodžiusį vyrą, ji įtraukė oro į savuosius plaučius, ir jau ketino pasiduoti savo pradiniai veiklai. Tačiau vyriškis taip pat nepasirodė esąs nedrąsus. Jausdama jo buvimą labai arti, Katherine Pierce-Lockwood liežuviu perbraukė per savo lūpas, kuomet šiek tiek pasukdama veidą į užkalbinusį asmenį, atliko ganėtinai g pasirodyti. Skepticizmas nedingo iš jos žavaus veido, bet balso tonas pakito*
- Parodyk man tai, ką darau ne taip. Ir gal vėliau aš apsvarstysiu galimybę sutikti su vakarienę, į kurią greičiausiai planuoji mane pasikviesti. - *Šyptelėdama, nors ir ganėtinai pašaipiai, tamsiaplaukė moteris specialiai pasistengė išderinti jo per daug savimi pasitikintį nusiteikimą*

by Sponsored content

SPORTO KLUBAS:

SPORTO KLUBAS:

Re: SPORTO KLUBAS:

Re: SPORTO KLUBAS:

Re: SPORTO KLUBAS:

Re: SPORTO KLUBAS:

Re: SPORTO KLUBAS:

Re: SPORTO KLUBAS:

Re: SPORTO KLUBAS:

Re: SPORTO KLUBAS:

Re: SPORTO KLUBAS:

Re: SPORTO KLUBAS:

Re: SPORTO KLUBAS:

Re: SPORTO KLUBAS:

Re: SPORTO KLUBAS:

Re: SPORTO KLUBAS:

Re: SPORTO KLUBAS:

Re: SPORTO KLUBAS: