KAMBARYS # 004

Saugiai nusigaudamas kartu su Aria iki pat šios vietos (kur prieš kelioliką dienų buvo rezervavęs sau kambarį), pirmiausia leidžia praeiti merginai, o pats sekdamas paskui, uždaro duris. Kadangi yra ir pavargęs ir norintis išgerti ko nors stipresnio nei paprastas vanduo, iš karto užsuka į tą pusę kur randasi mažasis šaldytuvas su mažais gėrimų buteliukais. Ištraukęs kelis, iš kart pakelia akis į Carrington, pratęsdamas: - Tau ne prošal būtu dušas ir bent kelių valandų miegas. - Krenkštelėdamas, atsisėda ant vienos iš kėdžių, pasisakydamas toliau: - O paskui, jei vis dar norėsi, galėsi klausti manęs kas šaus į galvą. - Nurodo kažkurią pusę: - Vonia štai ten.

Prunkštelėdamas, mat merginos kalba jam buvo pasirodžiusi ganėtinai šmaikšti, spėjo pasisakyti:
- Tik nesakyk kad pasidarei sau ką nors, ko prieš tai nebuvau matęs, ir dabar baiminiesi kad pamatysiu? - Neigiamai supurtęs galvą, leidžia jai pasišalinti į vonią, o pats tuo tarpu, leidžia sau priimti visos dienos įvykius skandindamas juos gėrimuose su laipsniais. Baigdamas įsijausti į tokį ritmą, išgirsta merginos balsą, kas vėl priverčia jį nusišypsoti. Kadangi kambarinės visad palieka rankšluosčius ant lovos, pakildamas nuo kėdės, ant kurios sėdėjo, prieina prie lovos, ir pasigauna ant jos padėtą materiją. Kuomet įžengia į vonios vidų, nesugeba susilaikyti nenužiūrėjęs merginos. Žvilgsniu perbėgdamas per jos kūną, ištiesia savo ranką, kurioje randasi daiktas kuris jai yra reikalingas. Tačiau prieš atiduodamas, pasisako: - Ji tau tinka. - Galvos mostu nurodęs tatuiruotę, kurios nebuvo prieš tai, kai jis paskutinį kartą matė ją nuogą, sunkiai nuryja burnoje susikaupusius skysčius. Neatitraukdamas žvilgsnio nuo piešinio, liežuviu perbraukia sau per lupas, tačiau nepaskuba pasisakyti.

Girdėdamas merginos žodžius, tačiau paprasčiausiai jų nepriimdamas, pastebi kad ji nusišypsojo, matydama jo reakciją. Kuomet pagaliau įsiklauso į tai kas buvo pasakyta, nuleidęs akis, nusišypso: - Negaliu, tai natūralus ir nevaldomas procesas. - Ir neskaitant to, kad jis buvo paprašytas išeiti, pasuka akis į durų pusę, ir pratęsia: - Galėčiau išeiti, ir tuomet galvoti apie tai, kas būtu jei aš paprasčiausiai... - Nesibaimindamas dar kapsinčio vandens, nusispirdamas batus, su visais drabužiais, užeina į dušo kabiną, leisdamas merginai šiek tiek atsitraukti, kad ji beveik būtu įsprausta į kampą. Stebėdamas jos akis, pratęsia: - Norėčiau sugrąžinti kažkada neblogus atsiminimus, ką manai? Kas jeigu... - Nebaigdamas savo kalbos, viena ranka pakelia jos veidą už smakro, bei pats palinkdamas prie jos, iš pradžių atsargiai paliečia savo lūpomis jos lūpų odą. Tačiau akivaizdu kad nenorėdamas tuo viską baigti, viena ranka pasiremia į šlapią sieną, o kita ranka suima ją už juosmens, pritraukdamas arčiau prie savęs, visą tą laiką vis labiau pagilindamas bučinį.

- Dabar viskas bus kitaip, pažadu. - Atrodo tai pasakęs visiškai rimtai, mat būtent taip jau galvoja nuo pat pirmo jų susitikimo uolose, kuomet nebuvo regėjęs merginos daugiau nei visus metus. Ir nepaisant jos žaidimo su trumpalaikiu atstumimu, kuris atrodo akimirkai buvo išderinęs jį, pagaliau gavęs jos sutikimą nesipriešinti, maloniai priima tai, kad ji jam padėjo kiek labiau apsinuoginti. O atsižvelgus į tai, kad jis yra kone ištroškęs sekso, paskubomis atsegdamas savo džinsų užtrauktuką, nutempia viską kas nereikalinga apačion. O pats tuo tarpu, suimdamas merginą už liemens, užsikelia ant savęs, ir priremdamas prie kad ir slidžios sienos, vėl įsisiurbia į jos lūpas. Keliaudamas ranka per jos dailias kūno linijas, pagaliau pereina prie sueities, kuriai neprieštaravo ne vienas iš čia esančių. Atiduodamas visą savo jėgą, norą ir žinias tam, kad tiek jam, tiek merginai būtu malonu, kaip nebūtu keista, "užgaišta" ilgiau, nei tai būdavo įprastai. Tik tuomet kai veiksmas pasiekia kulminaciją, leisdamas merginai atsistoti ant savo kojų, tačiau vis dar nepaleisdamas jos iš savo glėbio, dar kartą pabučiuoja jos lupas, po ko prispaudžia savo veidą jai prie peties, tardamas: - Tu neįsivaizduoji kaip man tavęs trūko, Aria. - Linktelėdamas galva, patraukia savo smakrą nuo jos kūno.

Paliktas vienas vonios kambary, neaišku kaip priimdamas merginos žodžius apie tai kad jai yra laikas priprasti prie naujų gyvenimo įvykių, nieko nesakydamas, išbuvo ten kelias minutes. Baigęs nusiprausti, apgalvoti savo būsimus veiksmus, besirengdamas kažkada paruoštus švarius drabužius, pastebi kad ant grindų ima skambėti iškritęs jo telefonas. Pakeldamas jį, priima skambutį ir prikiša sau prie ausies aparatą. Šaltu "snukiu" išklausydamas visą tai kas tuo metu vyko, sukanda dantis. Nenorėdamas nieko daugiau girdėti, iš kart užtempdamas ant savęs marškinius, pajuda link kambario, ir į merginos pusę, ant lovos meta jos drabužius, iš kart pasisakydamas: - Kai kas nutiko. Aš dar nežinau ant kiek tai yra rimta, bet kuo greičiau išsikrapštysim iš kambario, tuo greičiau sužinosim. - Kuomet tarp savo žodžių padaro pauzę, nuleidžia akis: - Kad ir kaip jis to nenorėjo, dabar pats laikas paleisti Kateriną. Jei ne ji, tuomet niekas kitas nesugebės jį bent jau prislopinti kuriam laikui, kol rasim tą, kas galės nutraukti tą prisirišimą prie Klauso. - Leisdamas merginai pačiai suprasti apie ką eina kalba, vėl pakelia akis į jos veidą: - Rengiesi, ar atvažiuosi vėliau? Nes aš laiko nelabai turiu.

Ir pats daugiau neketindamas čia būti, sulaukia tos akimirkos, kol mergina išeis, ir pats išlekia lauk iš šios vietos, susitikti su šviesiaplauke, kuri gali būti kad turi kokių nors galimybių tam, kad nutraukti "kerus", kurie atėmė iš Lockwood'o pasirinkimų laisvę.

Praėjus tam tikram laiko tarpui, kuomet buvo visiškai apleidęs savo "namais" vadinamą kambarį, pagaliau sugeba sugrįžti atgal. Bruktelėdamas kortele per elektroninę spyną, pradaro duris, bei neskubėdamas užeina į vidų. Kuomet pakeliui, nuo savęs nusiima lauko drabužius, pasiekdamas lovą, paprasčiausiai ant jos sukrenta. Stebėdamas lubas, stengiasi priversti save pasiduoti nuovargiui, bei bent kuriam laikui sumerkti akis. Visgi, nors atrodo kad tai yra labai paprasta, sunkiai sugeba tai padaryti vien todėl, kad galvoje sukasi milijonai minčių apie tai, ką turėtu daryti toliau, kad sėkmingai atstovauti grupei vilkų, kurie tikisi iš jo kokių nors įžanginių veiksmų, kas liečia originaliųjų klaną. Neigiamai supurtęs galvą, pasisuka ant šono, veidu įsikniaubdamas į pagalvę.

Jausdamas merginos žingsnius, ypatingai po to, kai ši užlipo ant čiužinio, jis šiek tiek sujudėjo. Būdamas atmerkęs akis, tačiau neparodydamas jokios emocijos, tarytum giliai viduje tikėjosi, kad vizualiai pasirodys kad jis miega, susimerkė tik tą akimirką, kuomet pajuto jos prigulimą greta. Šiek tiek kilstelėdamas savo ranką, pirštais pasigauna jos rankytę, bei pritraukdamas sau prie lūpų, jomis paliečia merginos pirštus. Visgi neatsisukdamas į jos pusę, tačiau tvirčiau suimdamas jos ranką, pagaliau prasitaria: - Aš pavargau. Emociškai esu išsunktas iki paskutinio lašo, bet žinai kas blogiausia? Kad ir kaip norėčiau, aš negaliu liautis. Pernelyg daug žmonių gyvybių yra pastatyta ant kortos, kuria lošiu. Sujudindamas galvą, trumpam sumerkia akis, pratęsdamas: - Jei tik man pavyktu bent valandai išsijungti nuo aplink supančio pasaulio, manau kad jausčiausi kur kas geriau. Bet negaliu to padaryti. Atrodo kad jei sumerksiu akis ilgesniam laikui, nutiks kas nors, ko paskui nesugebėsiu pataisyti.