ADMINISTACIJA:

by **Clementine Le'Roy** Pen. 09 28, 2012 10:06 am

Viešbučio administracija.

by **Caroline Mikaelson** Št. 11 07, 2015 3:57 pm

{Po to, kai po susidūrimo su medžiotoja praeina kelios dienos. Vieną iš vakarų, kaip ir visada leisdama laiką dėl savęs, šviesiaplaukė vėl pasirodo savo pamėgdame mieste. Tiksliau, viename iš prabangiausių miesto viešbūčių, kuris kaip specialiai priklausė ne kam kitam, kaip jos šeimai. Pasidabinusi kraujo raunonumo, dailias figūros linijas pabrėžiančia suknele, ilgakojė vampyrė žengia administracijos patalpos link. Įsitaisydama svečių laukimo salėje, elegantiškai sukryžiuoja kojas, o iš nedidelės kūno spalvos delninukės išsitraukia mobilųjį telefoną - Turiu tau ankstyvą gimtadienio dovaną, kelias dienas žadu praleisti mieste, žinai kur mane rasti - Tuo užbaigdama trumpą monologą, nutraukia pokalbį, telefoną gražindamą į savo vietą. Netrukus pasirodęs viešbūčio darbuotojas, įteikia merginai prieš tai paprašytą šampano taurę. Galantišku gestu priimdama gautą objektą, šviesiaplaukė padėkoja ir besimėgaudama prabangiu gėrimu, neatsitiktinai žvilgteli į riešą puošiantį balto aukso laikrodį}

by **James Petrov** Sk. 11 08, 2015 11:27 am

{Tikriausiai šiame velniu prakeiktame mieste nėra ne vieno asmens, kuris nuoširdžiai būtu laimingas arba laisvas. Todėl, sunku pasakyti kad tamsiaplaukė Elena Gilbert yra apdovanota bent per centimetrą lengvesniu likimu. Paskutiniai metai, kuriuos mergina praleido šiame mieste buvo ypatingai sunkūs: iššūkiai kuriuos teko praeiti, išbandymai kuriuos iškentėti ir pasirinkimai, kurie buvo remiami sveiku protu, o ne širdimi. Viskas buvo daroma ne taip, kaip būtu pasirinkusi merginos dvasia. Bet kito pasirinkimo nebuvo, ji buvo it tiksinti bomba, kuri negali savęs kontroliuoti. O ir išminuoti šį sudėtingą prietaisą surizikuotu ne daugelis. Stengdamasi pasiduoti vampyriškam gyvenimui, ji keitė veidmainystės kaukes, bandydama įtikinti aplinkinius kad "viskas gerai". Tačiau tik iš tikro žinantis kokia yra ši mergina, galėtu pasakyti tuos svarbius žodžius, - "ne, nėra viskas gerai, ir tu nesijauti gerai, bet tai normalu". Sulaukusi labai netikėto skambučio iš geriausios draugės, tamsiaplaukė net sutriko, mat pagavo save ties faktu kad po to kai tapo nemirtinga liovėsi skaičiuoti savo metus. Tai paprasčiausiai buvo beprasmiška, nes ji nesikeitė, tuo metu kuomet jos mirtingi draugai keitėsi kiekvieną akimirka. Atsiųsdama pirmiausia teksto žinutę, kad pasirodys numatomoje vietoje pusvalandžio laikotarpyje, ji atvyko iki viešbučio senoviniu automobiliu, kurį pasiskolino iš savo artimo draugo, Damon Salvatore. Palikusi transporto priemonę viešbučio svečiams skirtoje aikštelėje, ji neskubėdama užsuko į viešbutį, kuriame kadaise ir vykdavo visokiausi prašmatnūs teminiai vakarėliai. Veide pasirodė miela šypsena, kuomet atsiminimai užplūdo taip tikroviškai, kad vampyrė kone pajuto vaišių ir to išlaikyto vyno, kurį visad saugodavo Caroline tėvai, dvelksmą. Nusigaudama iki reikiamo kabineto, ji pirmiausia kelis kartus krumpliais palietė durų staktą, ir tik tuomet jas stumtelėjo. Išvysdama šviesiaplaukę prie stalo, ji nepakeitė išraiškos, kuri kaip be pasukus buvo tik per pus natūrali} - Jau maniau kad pasidavei gyvenimui angelų mieste, ir nebe pasirodysi čia. Bet aš tikrai džiaugiuosi, kad esi čia ir negana to, paskambinai. - {Linktelėdama galva, tamsiaplaukė kaip mat žengė trūkstamus žingsnius, užimdama vietą priešais. Ir kuomet žvilgsnis savaime nusileido ties žiedu su mėlynu akmenuku, kuris puošė jos pirštą, linktelėdama, pratęsė savo monologo pradžią}
- Nagi, pasakok... Skambutis mane suintrigavo. Ir nors nepakenčiu staigmenų, negalėjau nepasiduoti smalsumui, kurį vis dar sukeli tu, Ker.

by **Caroline Mikaelson** Sk. 01 24, 2016 3:59 pm

{Jausdamasi kaip karalienė, šviesiaplaukė belaukiant draugės pradėjo kurti atitinkamus planus siejančius jos ateitį. Ryškios it vyšnios lūpos be jokios priežasties išsitempė į plačią šypseną, kol sudrėkindamas jas tauriu šampano gėrimu, pagaliau sulaukia merginos, dėl kurios pasirodė šiame mieste} - Elena, man taip pat malonu tave matyti, bet kaip ir sakiau, esu čia ne be priežasties.Tuo labiau, kad viename mieste ilgai neužsibūnu. Man reikia veiklos, o užrakinta namie sėdėti nežadu. - {Leisdama suprasti, kad jos asmeninis gyvenimas nesiklosto taip, kaip ji visada jį idealisavo, nesistengia per daug apie tai kalbėti, nors buvo galima pastebėti, kad Carolinos per daug tai net nejaudina, kas gali pasirodyti labai keista tiems, kurie pažįsta merginą. Gracingu, tačiau greitu judėsiu gražindama krištolinę tarę ant stalo, grakščiai pakyla nuo prabangaus krėslo, apdovanodama merginą apkabinimimu} - Turiu tau dovaną, ir būtų geriausia, kad ji kaip galima greičiau atsidurtų tavo rankose. Todėl ir nusprendžiau nelaukti tavo gimtadienio tikrosios dienos. A, na taip. Pažadėk, kad per daug neklausinėsi kas ir kaip, žinai, kad nemėgstu būti spaudžiama į kampą. - {Mirktelėdama jai akimi, iš savo nedidelės tašės ištraukia mažą, rausvos spalvos dėžutę apvyniotą dailiu kaspinu. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad ten paslėptas papuošalas. Stebėdama merginos reakcijas, ištiesia minėtą objektą į Elenos pusę, tačiau neskuba jo įteikti} - Nagi, pažadėk, jokių man nepatinkančių klausimų. Tiesiog turi mane užtikrinti, kad mėgausiesi šia dovaną ir išnaudosi ją taip, kaip esi to verta. Noriu, kad būtum laiminga, Ele. - {Įsivaizduodama , kaip keistai tai gali atrodyti iš šalies, užvesdama akis, sukykena, kol paragina geriausią draugę pasiimti įteiktą paslaptingą dovaną} - Nagi, greičiau, atidaryk dėžutę.

by **James Petrov** Pir. 03 07, 2016 3:29 pm

{Iš tikro, būtu labai sudėtinga keliais žodžiais apibūdinti dabartinę merginos būseną, mat ji iki pat šios dienos buvo pastoviai drąskoma prieštaringų jausmų, kurie neleido jai atrasti gyvenimo prasmės, ką kalbėti apie laimės pojūtį. Viskas atrodė beprasmiška ir banalu. Jos gyvenimo šaltinis buvo gyvo asmens kraujas, nors ji ir nuoširdžiai stengėsi priprasti prie atšaldytų kraujo pakelių, pastoviai vagiamu iš ligoninės, kurioje iki pat šiol dirbo jos brolis. Buvo nesunku aprūpinti save, bet tai slėgė... Kitą vertus, kas galėjo būti blogiau Elenai už tai kad nuo jos būtinybės gyventi taip, kentėjo mirtingieji. Ji troško gyventi kitaip, grįžti atgal ir nepasirodyti Mikaelson namuose arba savo laiku pasirinkti mirtį. Jos draugė puikiai suvokė tiesą apie šiuos išgyvenimus, merginai net nebuvo būtina to sakyti. Todėl akivaizdus suglumimas pasirodė kaip tik tuo metu, kai prieš akis buvo parodyta tai, kas kardinaliai galėjo pakeisti šios gyvenimą}
- Jei tai koks nors nevykęs pokštas, Caroline... - {Tamsiaplaukė nutilo, kuomet jos pačios širdies plakimas tapo pernelyg garsus. Ji buvo susijaudinusi, ir troško užsikabinti už bent menkiausios galimybės, kad tai gali būti tikra, tai gali būti tuo dalyku, kurio ji troško iš tikro. Ji troško būti mirtinga, nepriklausoma nuo kraujo troškimo. Skaudus gniužulas nuslydo gerkle, kuomet tamsiaplaukė pakėlė savas akis į priešais buvusią geriausią draugę. Ji nepratarė ne vieno žodžio, kuomet greitai žengusi kelis žingsnius į priekį, apglėbė šviesiaplaukę į tvirtą apkabinimą. Kumšty spausdama savo galimybę turėti reikšmingą ateitį, ji sumerkė akis}
- Aš nežinau ką tu padarei, kad tai gautum... Ypatingai kai žinau kad vaistas buvo vieninteliu ir tai greičiausiai yra protu nepaaiškinamas dalykas, kad jis vėl čia, mano rankose. Nors pati puikiai atsimenu kad sušėriau vieną tokį Katherine... - {Staiga ji nutilo, akyse pasirodė blizgus vanduo, kuomet mergina atsitraukdama, giliai įtraukė oro į savuosius plaučius. Trūko žodžių, nors ji nuoširdžiai ir stengėsi netylėti}
- Aš žinau ką tai tau reiškia, Caroline. Šis vaistas garantuoja man gal šešiasdešimt metų gyvenimo... O tai reiškia, kad kiekviena akimirka tampa vis labiau reikšminga. Ir tu visuomet liksi nemirtinga, nors aš turėsiu savo laikotarpį pasilikti čia. Bet tai kad tu vis vien man tai atiduoti... Cer. Aš amžinai liksiu tau skolinga. Ir pažadu, jokių bereikalingų klausimų. - {Neskaitant to kad šviesiaplaukė buvo it nesava, ji nebuvo virtusi į visiškai jausmų netekusią asmenybę, nebuvo kvaila, todėl puikiai žaidė savo draugės jausmais. Kurie buvo pakylėti ir ji nematė nieko daugiau, kas turėjo būti labai reikšminga, būtent šią akimirka. Juk ji nenujausdama kam ryžtasi, "prakeikė" savo gyvenimą}

by **Thomas Shelby** Tr. 03 09, 2016 2:14 pm

- Rimtai? Pasirodai po to kai buvai dingusi skradžiai žemę ir dabar turi šitai? - *Nedraugiškas tonas pasigirsta kaip tik tuo metu, kuomet merginos labai jau patenkintai priima tai, kokią dovaną Caroline įteikė amžinai nelaimingai jų abiejų draugei. Žinoma, džiaugtis tikriausiai turėjo ir Bennett šeimos atstovė. Tačiau, juk ne veltui ji buvo laikoma vienos iš stipriausių istorijoje raganų paskutine palikuone. Pasiremdama į administracinių patalpų durų staktą, tamsaus gymio burtininkė susiaurino savo akių vokus, kuomet savaime susikryžiavo rankas sau po krūtine. Sekdama draugių reakciją į jos pasirodymą, ji tik vos girdimai pratęsė dėstyti savo nuomonę* - Mano fantazija neleidžia man įsivaizduoti iš kur pas tavęs atsirado vaistas nuo nemirtingumo. Bet velniai griebtu, ar rimtai? Abi pamiršote koks pavojingas yra šis daiktas?
*Antakiai savaime pakilo aukštyn, kuomet mergina visgi nusprendė išdėstyti savo nuomonę nuo pradžios iki pabaigos, negaištant laiko*
- Negana to, kad tai yra tiesioginis mirties nuosprendis. Praeitą kartą buvo aiškiai parodyta kad tai nėra nuspėjamas objektas... Ką kalbėti apie tai, kad šį vaistą suvartojęs asmuo galiausiai pats tampa vaistu. Jis turi būti sunaikintas ir kaip galima greičiau. Ir jei abi nusimesite tą miglą sau nuo akių, manau kad ne vien suprasite, bet ir pritarsime man. Nagi... Pagalvokit, tai negali būti antru šansu bet kam, kas nori.

by Sponsored content

ADMINISTACIJA:

ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA: