KIEMAS IR LAUKAI:

by **Gabriel Gotham** Kv. 09 27, 2012 4:52 pm

Pilies kiemas, ir aplinkui esantys laukai.

by **Mason Lockwood** Pir. 07 29, 2013 4:06 pm

Uztrukes gerokai ilgiau nei tikejosi, kadangi pakeliui teko akis i aki susidurti su vampyriskaja savo puse. Alkiui paemus virsu, to nenoredamas uzpuole viena moteri ir pasisotino. Taciau jam baigus ji buvo nebegyva. Stovedamas ir zvelgdamas i jos lavona, Meisonas nepajuto jokios sazines grauzaties, anaiptol-jautesi gyvas, stiprus ir laisvas.
Galiausiai stovedamas priesais dvara, apsidaire tikedamasis,kad čia jo jau kazkas lauks. Nepastebejes nei gyvos dvasios, eme letai eiti link iejimo i vidu.

by **Cato Alexander** Pir. 07 29, 2013 4:12 pm

Tuo metu kai jau spėjo baigti pokalbį su viena iš Carrintgton, ne per daug skubėdamas į šią žmonių apleistą vietą, visą laiką nešėsi ant peties miegančios Katerinos kūną. Kadangi ant moters galvos buvo uždėtas maišas, vien iš kūno sunku suprasti kad ten būtent ta asmenybė. Pagaliau netoli namo durų pastebėjęs prieš tai nematyto asmens siluetą, pašaukia:
- Ei?! Neklysiu spėdamas kad būtent tave ir atsiuntė Klausas? - Sustojęs vos už kelių žingsniu nuo čia buvusio asmens, pameta į jo pusę raktus nuo šios vietos, ir netrūkus po to, pasisako: - Nežinau ką tiksliai jus abu ketinate daryti, bet gali jam perduoti kad daugiau prieš viso šio reikalo nežadu prisidėti. Pristačiau ją, ir tuo viskas baigta. - Paragindamas Lockwood'ą pasiimti merginos kūną, atsitiktinai rankos mostu nurodo į jos kabančias kojas: - man dar ilgai teks ją laikyti, ar pagaliau ją pasiimsi?

by **Mason Lockwood** Pir. 07 29, 2013 5:03 pm

Isgirdes kazkieno suktelejima, greciu, kuris yra budingas tik vampyrams, atsisuka i ta puse is kurio sklido garsas. Pamates Kola, is kart supranta, kas jis per vienas.
-Meisonas,-kreivai supteli stovedamas per labai dideli atstuma nuo zmogaus, i kuri kreipiasi. Sulaukes kol jis prisiartins, ivertina tai ka sis yra persimetes per peti. Kadangi tikejosi, kad Katerina bus samoningos busenos, siek tiek sudejojes, perima ja i savo rankas.
-Panasu, kad Klausas turi aisku plana ka su ja darys toliau,-nutraukes maisa, isiziuri i tviskancias garbanas, kurios jam buvo labai matytos.
-Jei gerai pamenu, jis norejo, kad sis,-nuemes zieda nuo merginos rankos, pasimatuoja ji sau.
-Butu is jos atimtas. Tikiuosi neturi nieko pries jei ji pasilaikysiu?-su kampine sypsena stebi Kolo reakcija. Kadangi vos nuemus zieda, Katerinos kunas eme svilti, paskuba pridurti: -Inesiu ja vidun. Saule netruks jos pazadinti,-pasuka link iejimo nebudamas tikas ar vaikinas seks ikandin ir suteiks bent kiek issamesnes informacijos ar tiesiog paliks ji dorotis su mergina viena.

by **Cato Alexander** Pir. 07 29, 2013 5:14 pm

Nebūdamas savo brolio gerbėju, ir tuo labiau nepritardamas daugeliui jo pasirinkimų, nepatikliai įsistebėjęs į jį pasitikusį asmenį, visgi atiduoda jam merginos kūną, kurį nešėsi visą kelią nuo Niujorko centro. Klausydamas ką jam pasako oponentas, šyptelėdamas nusuka savo veidą įsistebėdamas į miškingą šios vietos rajoną: - Atvirai kalbant, man nerūpi kas bus su ja daroma. Aš viso labo padariau tai kas buvo prašyta. - Tuo metu kai nuo merginos piršto yra nuimamas užburtas žiedas, abejingai atsisukęs į svylančios odos dvoko pusę, neryžtingai linkteli galva: - Tai viskas. Palieku ją tau. - Tai susakęs, staigiai patraukia atgal į tą pusę iš kurios ir buvo parėjęs, mat turi kur kas svarbesnių reikalų nei kad domėtis kas bus daroma su šia moterimi.

by **James Petrov** Pir. 10 20, 2014 12:46 pm

{Prabėgo geras pusmetis po tos dienos, kuomet Elena Gilbert paskutinį kartą matė vieną iš Salvatore brolių. Ir nors ji iš paskutinių stengėsi iki jo prisibelsti, vyras užtverdavo šiai asmenybei visus kelius. Tai atrodė tarytum savisaugos instinktas, kuris draudė jam bendrauti su tais, kurie kadaise buvo pasiruošę dėl jo atiduoti tiek kūną, tiek sielą. Stefan'o mirtis buvo skaudi kiekvienam, iš jo aplinkos, asmeniui, tačiau tai buvo nepalyginama su tuo, ką turėjo atlaikyti jo paties brolis. Turėdama labai mažai vilties, kad šis kartas bus išskirtinis, net atvirkščiai kone visu šimtų procentų tikėdama kad Salvatore nepasirodys, ji palengva pasiekė šią vietą. Nesinaudodama transporto priemonėmis, mergina buvo kruopščiai apskaičiavusi tai, kad dviejų valandų yra pakankama, kad šią vietą pasiekti pėsčiomis. Ir kuomet ji pagaliau sustojo prieš akivaizdžiai apgriuvusias pilies sienas, nejučia sumerkė akis. Paskutinis kartas, kuomet ji buvo priversta čia pasirodyti, buvo prieš kelis metus. Gyvenimas atrodė idealus: šalia buvo artimiausi asmenys, mylimas asmuo, pavojus, intriga ir rizika kad rytdienos dienos gali nebe būti. Tas gyvenimo būdas nestovėjo vietoje, ir ji kuo puikiausiai atsiminė kaip buvo sunku Salvatore, kuomet šiam vaidinant teko bandyti prakišti, vardan dėmesio atitraukimo, savo paties moterį. Ji puikiai atsiminė kaip tuo metu kalėsi jos širdis, kaip pirštai buvo sušalę iš baimės ir kaip ji nejučia dirstelėdavo į Damon'o pusę, kurio mina suteikdavo ramybės. Ji buvo tikra, kad kad ir kas nutiks - jis neleis kad jai tektu patirti skausmą. Akys vėl buvo atmerktos, kuomet vampyrė žengė link suolelio, prie pat pilies prieangio. Užsėsdama ant minėto objekto, mergina akimirksniu sukrovė savo rankas ant kelių, dar kartą pasinerdama į nemalonius prisiminimus. Jai iki pat šios akimirkos kėlė šiurpa tai, kad lemtinga akimirka, kuomet viskas pasibaigė, Salvatore stengdamasis pridengti jos užpakalį, pakliuvo į Reese ir Mandylor pinkles, ir turėjo atlaikyti švelniai tariant - septynis pragarus. Kuomet čia likusi Elena, nieko negalėdama padaryti - laukė jo sugrįžtant. Net tuomet kai Damon sėdo už grotų, ji vienintelė stengėsi prasibrauti iki jo, kuomet vyras dėjo visas pastangas į tai, kad merginos visi keliai būtu uždaryti. Net dabar, kai yra aišku kaip diena kad jie nėra kartu, jie vis dar yra pasiruošę vienas dėl kito padaryti nesuvokiamus dalykus. Žinodama apie pastaruosius Katherine žygdarbius, mat tiek, kiek Nicole buvo pažįstama Damon'ui, tiek pat buvo ir Elenai. Kadangi "ledo karalienės" era privalėjo pasibaigti, dabar buvo pats tinkamiausias laikas veikti. Ypač, atsižvelgus į tai, kad po Mikaelson vestuvių, Elena prarado viską, todėl dabar neturėjo nieko, kas šią pristabdytu net nuo beprotiškų žingsnių. Dirstelėdama į savo rankinį laikrodį, mergina suvokė, Salvatore jau vėluoja pusvalandį}

by **Erik Hellner** Št. 10 25, 2014 7:22 am

Matomai dėl to kad namuose buvo ne vienas, ir neturėjo galimybės iš karto "šokti į kelnes", bei važiuoti ten kur buvo laukiamas, pirmiausia baigė visus savo numatytuosius reikalus namuose, ir tik tuomet sėdo prie savo numylėto automobilio vairo. Akimirka kuomet prie šio, apgriuvusio, pastato sustojo 1969-tų metų "Chevy Camaro Convertible" transporto priemonė, iš jos vidaus mikliai išlipo tamsiaplaukis vyras. Jau iš toliau matydamas tai, kad kaip tik šiuo metu buvo laukiamas, šis neskubėdamas ėmė kelti kojas link tamsiaplaukės, kuri kadaise buvo labai svarbiu asmeniu šio gyvenime. Svarstydamas ar ši vieta buvo pasirinkta dėl tam tikrų atsiminimų, kuriais ji buvo perpildyta, ar dėl to kad čia jau seniai nebuvo nei gyvos dvasios. Tačiau kuomet sulaukė kad Elena Gilbert pakils nuo suolo, ant kurio buvo prisėdusi, kaip mat ištiesdamas rankas, surakino ją apkabinimui: - Eikš čia mano mažoji surūgėle. - Veidą papuošdamas kampinio pobūdžio šypsena, jis neparodė didžiulio noro laikyti merginą prie savęs per daug ilgai, todėl lemtinga akimirka paleisdamas šią iš savo glėbio, kaip mat įsitaisė ant to paties suolo, ant kurio prieš tai patogiai laukė mergina. Neužlaikydamas net ilgalaikio akių kontakto, jis mikliai iš savo odinės striukės vidaus išsitraukė cigarečių pakelį, nepasikuklindamas tuo pačiu metu perklausti: - Turiu pripažinti, tavo žingsnis paminėti tekste Katherine, davė savo vaisius. Kitaip vargu ar būčiau pasirodęs čia, noriu kad ta moteris pagaliau baigtu savo katiniškas gyvybes ir pagaliau atgultu po žeme, arba ten, kur mano fantazija išneš labiausiai. - Mirktelėdamas tamsiaplaukei akį, vampyras prisidegė mėgstamos firmos cigaretę, pritraukdamas šios filtrą prie savo lūpų. Nebuvo galima pasakyti kad šis nedegė nekantrumu, kuomet kalba lietė asmenį, kurio mirties jis troško labiau, nei savo gyvenimo. Todėl, kuomet sekantį kartą pakėlė akis į Pierce veidrodinį "atspindį", prašneko: - Kas tokio nutiko, kad nusprendei man parašyti? Ar tai tebuvo bandymas mane ištraukti iš namų? - Šiek tiek sujudindamas savus antakius, jis nutilo, pasistengdamas susitelkti į malonumą teikiantį, rūkymo procesą.

by **James Petrov** Pir. 10 27, 2014 6:45 am

{Kaip tik tuo metu, kai iš tolo pastebėjo privažiuojantį automobilį, jauna vampyrė kaip mat pakilo nuo suolelio, ant kurio prieš tai buvo atsisėdusi. Ir trūko visai ne daug, kuomet, ši pati atsakydama į vyro inicijuojamą apkabinimą, apvijo abi savo rankas aplink šio kaklo, savo veidą prispausdama prie Salvatore kaklo. Jis vis dar buvo labai svarbus asmuo jos gyvenime, tad nieko nuostabaus, kad kiekvienas šių dviejų asmenų susitikimas nebuvo remtinas kokiomis nors neigiamomis emocijomis} - Man be proto malonu, kad neprivertei manęs laukti be reikalo. Iš tiesų, labai džiaugiuosi kad nusprendei pasirodyti čia, Damon'ai. - {Iš karto atsitraukdama nuo vyriškio, bei leisdama jam atsisėsti, netrūkus padarė tą patį. Kuomet juos du skyrė visai mažas atstumas, tamsiaplaukė pakėlė akis į pašnekovo veidą, nuspręsdama kad geriausia būtu pradėti nuo pat pradžios} - Žinau kad stengiesi surasti bent mažiausią galimybę kaip susigrąžinti savo brolį, ir man be galo nemalonu pranešti, kad atrodo kad vienintelė galimybė, kokia tik egzistavo, buvo sunaikinta. Atsimeni Nicole? - {Galvos linktelėjimu patvirtindama tai, kad kalba būtent apie tą patį asmenį, su kuriuo ankščiau susitikinėdavo prieš tai paminėtas, žuvęs asmuo, ši te pratęsė} - Prieš kelias dienas ji su manimi susisiekė, pasakiusi kad turėjo nemalonų susitikimą su Katherine. Damon'ai, mūsų bendra draugė žinojo burtus, ir buvo pakankamai stipri kad iš mirusių pasaulio ištraukti bet ką, iš antgamtinių būtybių. Tačiau ta kalė, Katherine, pavertė Nicolę nemirtinga. Ir aš nežinau... - {Kuomet tamsiaplaukės akys akimirksniu sublizgėjo, ši nusuko savo žvilgsnį į šoną, pasistengdama iš paskutinių, pratęsti savo kalbą} - Caroline, kaip ir Stefan'as. Jie abu žuvo, ir aš nežinau ką reikėtu daryti toliau, visi aplinkui, visi kas bent iš dalies, man ir tau buvo svarbūs, jie miršta, ir ne vienas iš mūsų negali šito pakeisti. Damon'ai, aš esu puolusi į neviltį, nes nežinau... ...nežinau kaip visą tai pakeisti. - {Kilstelėdama abi savo rankas aukščiau, ji perbraukė delnais per savo veidą, po ko pratęsė} - Ir vienintelis asmuo, kuris geba juos sugrąžinti, nekenčia ir manęs, ir visų nemirtingų būtybių. Tame tarpe, ypatingai Stefan'o, ir Caroline. Damon'ai, aš baigiu nuleisti rankas, ir tai sumautai blogai...

by **Erik Hellner** Pir. 10 27, 2014 4:30 pm

Leisdamas savo pašnekovei išdėstyti visas savo mintis, įtariu žvilgsniu stebėjo jos judesius, tuo pačiu metu stengdamasis įsiklausyti į nerišliai barstomus pavienius sakinius. Buvo nesunku pastebėti, kad mergina stengėsi per kaip galima trumpesnį laikotarpį susakyti viską, kas manė kad yra svarbu. Blogiausia, kad vampyras nebuvo tas asmuo, kuris žinojo absoliučiai viską, kas šiuo metu vyko aplink. Tokia tiesa, kad jis ir dabar ir ankščiau ir veikiausiai ateity, pirmiausia pasirūpins tuo, kas jam atrodo verta dėmesio, o paskui jei liks noro, žvilgtelės ir į likusių pusę. Prieš tai dingusi šėlmiška šypsena, buvo pakeista atitinkamai rimta grimasa, kuomet Salvatore į savuosius plaučius įtraukė smilkusios cigaretės dūmus, juos ganėtinai greitai iškvėpdamas per nosį. Kuomet jis dar kartą ryžosi pasisukti į savo pašnekovės pusę, vizualiai, ore nusipiešė "pažymėjimo" ženklą, kuomet prabilo: - Dar viena priežastis, kodėl negalima delsti, ir pagaliau nusiųsti Katherine Pierce pas patį šėtoną. - Neigiamai supurtydamas galvą, vampyras atrodė įsitempęs, nes tos žinios, kurias pavyko suprasti iš padrikos Elenos kalbos, visiškai nekėlė susižavėjimo. Kol jis gaišo laiką, Katherine Pierce kaip visuomet buvo keliais žingsniais prieš jį. Ir tai buvo sumautai apgailėtina, nes jis pavėlavo vos kelias dienas, kad jo broliui būtu suteikta galimybė gyventi. Nicole prarado savo vertę, todėl, jis jautė kaip jo įtemptas kūnas, kaip stiklinė pildoma vandeniu, buvo pildomas pykčiu. Pertraukdamas pats save prunkštimu, jis tarė: - Negaliu patikėti, turėjau leisti Lexi išduoti ją prieš visus tuos asmenys, Mikaelson'ų namuose. Dabar bent būčiau tikras dėl to, kad jos egzistencija būtu pasibaigusi, o mano brolis dabar vaikščiotu šia žeme. - Liežuviu perbraukdamas sau per lupas, šis akivaizdžiai "perbalo", kuomet Elena, lyg niekur nieko pridūrė kad yra mirusi dar viena asmenybė.
- Elena... - Jai kalbant ant viršaus, vampyras metė nebaigtą cigaretę, kuomet pasisukdamas, suėmė ją per pečius, priversdamas pažvelgti į savo pusę: - Niekam ne paslaptis kad mis barbė, man niekada nepatiko. Bet, man tikrai labai gaila kad taip nutiko, žinau kad ji tau buvo brangi. Ir aš... - Pertrauktas dar vienos nebaigtos moters minties, jis sujudino Gilbert per pečius, kone versdamas šią susikoncentruoti: - Palauk. Velniai griebtu, yra dar kažkas, kas žino kaip atverti vartus į tą pasaulį, bei grąžinti žuvusius atgal? Tu susikoncentruok. Kas tai per asmuo, ir kur jį rasti? Man visiškai vis vien, ko ji nemėgsta, kas tai per ragana? Elena!? Kur aš galiu susirasti tą moterį? Patikėk, "įtikinsiu" ją padaryti fokus-pokus.

by Sponsored content

KIEMAS IR LAUKAI:

KIEMAS IR LAUKAI:

Re: KIEMAS IR LAUKAI:

Re: KIEMAS IR LAUKAI:

Re: KIEMAS IR LAUKAI:

Re: KIEMAS IR LAUKAI:

Re: KIEMAS IR LAUKAI:

Re: KIEMAS IR LAUKAI:

Re: KIEMAS IR LAUKAI:

Re: KIEMAS IR LAUKAI:

Re: KIEMAS IR LAUKAI: