katakombos

Ne vienas asmuo mėgsta pasakyti kad "gyvenimas yra kalė, kuri visuomet randa būdą, kaip tau smogti skaudžiausiai", tačiau kiek tame yra tiesos, kuomet tu priklausai labiausiai destruktyviai šeimai, kuri gyvena daugiau nei tūkstantmetį? Kuomet, didelio kvailumo dėka, kurį išreiškė vidurinis Mikaelson šeimos sūnus, benkartas, išdavystės vaisius, Niklaus Mikaelson, buvo atvertos durys į pomirtinį gyvenimą, iš kurio ištrūko tie, kurie toli gražu neturi gerus ketinimus šiam pasauliui. Ilgą laiką būdama įkalintas tarp antgamtinių būtybių, bei priverstinai stebėdamas tai, kaip jo šeima kuo toliau tuo labiau griauna viską aplinkui, Finn Mikaelson, eilinį kartą įsiklausė į savo biologinės motinos įtaigą. Buvo pagaliau nuspręsta kad dabar yra pats tinkamiausias laikas tam, kad originalioji, pirmų vampyrų šeima būtu pagaliau išsiųsta ten, kur visi iki vieno atrastu mirtinosios tylos "ramybę". Planai nuo pat pradžios buvo grandioziniai, tuo labiau kad po pirmosios oficialios vyriausio sūnaus mirties, buvo išsiaiškinta tai, kad kartu su juo miršta visi jo kraujo linijos "sukurti" vampyrai. O kaip be pasukus, likusi ketveriukė buvo pasistengusi kad šių nakties padarų išplistu visame "sviete". Pulti tiesiogiai niekuomet nebuvo Mikaelson šeimos "arkliuku", mat jie visuomet mėgdavo "katės ir pelės" žaidimą, kuomet iš pelės buvo atimama visiškai viskas, ir tuomet kai ji iš nevilties imdavo arba spaustis į kampą arba priešintis, buvo nužudoma. Niklaus, buvo vienas iš labiausiai pasirengusių bet kokiai įvykių sekai vampyrų, jis buvo paruošęs kone visos abėcėles atsarginių planų seką, todėl tiesiogiai jis nebuvo pirmuoju, kuris buvo puolamas. Neskaitant to, kad vyriausias iš originalios šeimos vaikų, sugrįžo savame kūne, Esther Mikaelson pasirinko "keliautojos" būdą, leisdama savam kūnui taip ir likti po žeme, bent iki tol, kol bus būtinybė jį "prikelti".
Po neilgai trūkusios diskusijos, su moterimi kuri pirmoji panaudojo nemirtingumo burtą savo vaikų atžvilgiu, kurie iš esmės nuo gamtos turėjo būti gamtos sukurtais raganiais, buvo nuspręsta kad pirmasis kurį pasieks "prisikėlusios" Mikaelson šeimos dalies veiksmai, bus kilnusis vaikas. Susekti ir galiausiai susirasti Elijah Mikaelson buvo paprasčiau, nei paprasta. Mat po paskutinių šio gyvenimo peripetijų, jis prarado budrumą. Kuomet raganių / raganų būrys, glaustai palaikantis Esther Mikaelson nuomonę, apsupo minėtą vyriškį, buvo tik laiko klausimas, kuomet šis bus paimtas į nelaisvę. Supančiotas grandinėmis, bei tamsiais magiškais objektais, originalusis vampyras buvo tam tikrą laiko tarpą kankinamas tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Esther buvo pasiruošusi palaužti savo kilniojo sūnaus dvasią, ir nors iš pat pradžių šis iš paskutinių stengėsi tam pasipriešinti, galiausiai pasiekė tą tašką, kuomet ir įvyko lūžis. Priminimai apie kiekvieną auką, kuri buvo palikta mirčiai, mat Elijah Mikaelson ne visuomet buvo gabus laiku pasitraukti. Kiekvienas blogas poelgis, kuris įtakojo tai, kas atnešė ne vienam gyvam buvimo pragare jausmą, ir tai, kokia buvo kelionė iki tapomo monstru. Viskas buvo skirta vien tam, kad vienu šūviu būtu galima sunaikinti ne du zuikius, tiksliau peles.
Žinant tai, koks stiprus ryšys visuomet egzistavo tarp trečio ir ketvirto Mikaelson šeimos vaiko, buvo labai naivu manyti, kad hibridas nepasirodys čia, kuomet bus informuotas apie tai, kad šio broliui gresia mirtinas pavojus. Todėl svarbu buvo išlaukti reikiamos akimirkos, kuri net dabar buvo beveik pasiekiama ranka. Esther Mikaelson buvo teisi, vardan savo šeimos, kad ir kaip bandoma nuneigti, hibridas padarys viską.
Finn Mikaelson, beveik visą laiką stebėdamas savo biologinės motinos paruoštus kankinimus, kurie lietė brolį, išliko visiškai abejingas. Galima pasakyti, kad jo smegenys buvo ant tiek stipriai praplautos, kad šis nuoširdžiai tikėjo tuo, kad originaliosios šeimos mirtis yra geriausias sprendimas, ypač dabar, kuomet antgamtinės būtybės nesislepia tamsiuose užkampiuose, o jaučiasi it pasaulio valdovai. Skeptiškai atrodanti minėto asmens išraiška, galiausiai paskatino jį patekti būtent į tą katakombų dalį, kur buvo sąmoningumo netekęs brolis. Prieidamas arčiau, originalusis priklaupė ant kelių, keliais pirštais pakeldamas panašioje į komą, būsenoje esančio brolio smakrą.
- Visuomet maniau kad tu būsi iš vien su mumis, broli. Nenorėdamas būti nieko vertu žudiku, tu tapsi tuo, kuo visuomet turėjai būti. Pamatysi, prabudęs, viską matysi kur kas aiškiau nei kad dabar. Ir aš būsiu šalia, kad nurodyti tau kelią. Tačiau turėk omeny, atsisakydamas pasitraukti savo noru, būsi priverstas mirti amžiams. - Žinodamas tai, kad šio kalba nebus išgirsta, Finn'as pakilo ant kojų, kaip tik tuo metu patraukdamas toliau.