VAIKINŲ WC:

Go down

VAIKINŲ WC:

Rašyti by ATIDUODAMA #6 on Pen. 09 28, 2012 5:52 pm

Vaikinų tualetas.
avatar
ATIDUODAMA #6

If I'm going to watch lacrosse game, you better not suck.


Pranešimų skaičius : 198
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: VAIKINŲ WC:

Rašyti by Eridanus on Kv. 02 08, 2018 11:42 am

Sorry, tipiškų post'o pagražinimų nebus. Tiems pasicackinimams labai nepalanki man situacija Very Happy XOXO.

Kai daug neetiško turinio "NSPNUK" skaitmeninių failų liko lengvai pasiekiami kiekvienam, gebančiam naudotis "Google" paieškos sistema, korporacija griuvo. Gelbėdamasi iš nepavydėtinos situacijos Elizabet Gutierrez padarė absoliučiai viską, kad nenuskestų su visu savo laivu, į kurio stabilų plaukimą per vyriausybinės svarbos objektų vandenyną sudėjo visą savo gyvenimą. Moteris klydo ne kartą. Vampyrų egzistencijos paviešinimas, siekiant didesnės nemirtingųjų kontrolės, jų suvaržymų tapo pirmuoju korporacijos griūties žingsniu. Galiausiai "Nacionalinio saugumo prieš nemirtinguosius užtikrinimo korporacijos" veikla ėmė nebeatspindėti savo vardo. Po pavykusio Desmond'o bei Sebastiano plano korporaciją sukompromituoti, Elizabetos karjera bei gyvybė pakybo ant plauko ir moteris privalėjo labai greitai sugalvoti kaip visa tai išgyventi. Vėliau sekė to paties Sebastiano bei Katherine misija ir pažemintos, tūžmingos moters galvoje gimė ne viena idėją kaip galėtų susigrąžinti tai, ką prarado. Įtikinusi savo tiesioginius vadus (kai kuriems iš jų labai gerai pačiulpusi) Gutierrez surinko korporacijos griūvėsius ir iš jų pastatė naują pilį savo viešpatavimui. Nekaltas "General Genetics" - aukščiausių technologijų, genų inžinerijos įmonės pavadinimas slėpė tuos pačius juodus Elizabetos darbelius, susijusius su jos neblėstančia aistra tyrinėti paranormalius reiškinius, mistines būtybes siekiant kuo detalesnės jų analizės, aiškaus silpnybių apibrėžimo ir įvairialypių galimybių jas sunaikinti. Ir tada prasidėjo tikras Gutierrez šou... Dabar ji nebuvo tik liguistai suintriguota paranormaliu pasauliu. Moteris širdo ir visą savo agresiją noriai perkėlė ant savo nuostabių laboratorinių žaisliukų, aistringai vildamasi, jog vieną dieną ras būdą, kaip pažaboti net ir ypatingai galingas būtybes.
Nathelie Eva Reid korporacijai atidavė didžiąją dalį savo gyvenimo. Kai ji buvo dar mažas vaikas, korporacijos pradėta "Underworld Undercover" programa aktyviai ieškojo tokių vaikų kaip ji - sudėtingo būdo našlaičių. "NSPNUK" tapo pirmaisais mergaitės namais. Asociali, agresyvi, šiek tiek sadistiška bei mazochistiška jaunoji Reid su malonumu mokėsi absoliučiai visko, ko ją mokė patyrę, žiaurūs agentai. Nuo pat mažų dienų ji buvo pratinama prie skausmo, šalčio, bado, izoliacijos. Korporacija visiškai sunaikino mergaitės asmenybę paversdama ją sau palankiu įrankiu, nesiekiančiu identiteto ar asmeninio gyvenimo. Eva mokėsi žudymo menų, įsilaužimo į kompiuterines sistemas amato, žvalgybos, naudojimosi pačiais įvairiausiais ginklais. Ir viskas tik tam, kad galėtų efektyviai slopinti korporacijai nepalankią informaciją bei individus, ypatingai paranormalias būtybes. Žinoma ji būtų lengvai kritusi nelygioje kovoje net ir prieš jauną vampyrą, tačiau sugebėdavo prie savo aukų prieiti kitaip, per atstumą ir sėkmingai jas nutildyti amžiams. "NSPNUK" po savo stalais slėpė tokių nuostabių daikčiukų, idant net mažas apsisnarglėjęs vaikas būtų nesunkiai iščirškinęs nemirėlį. O ką kalbėt apie mokytą, įgūdusį karį. Korporacijos griūtis skaudžiai smogė visiems vidinės sistemos sluoksniams. UU programa buvo uždaryta, specialaus rengtumo kariai perkvalifikuoti arba nužudyti. Nathalie užgriuvo neišvengiamas pasirinkimas ir ji siekdama išlikti struktūros dalimi sutiko su bet kokiais reikalavimais.
Elizabetai visi tie, kad ir paruošti, pavojingi agentai tapo nebereikalingi. Daug artimiau susipažinusi su antgamtinio pasaulio galybe ji suvokė nebeturėsianti naudos iš mirtingų, lengvai sužalojamų karių. Į "Particular Genes" sugrįžusi Reid padėjo ir taip nieko nereiškusį parašą atiduodama savo kūną eksperimentams. Labai daug jos komandos narių žuvo nepraėję nė pirmų "Titan" programos lygių. Kai kurie tapo tokie išsigimę ir nestabilūs, idant teko juos kaip įmanoma greičiau sunaikinti. Atrodė, jog mokydamiesi iš savo klaidų, nesuskaičiuojamos galybės mirčių mokslininkai galiausiai sukūrė, kaip jie manė, stabiliausią "Titano" versiją.
Sukurtas kaip nanotechnologinis serumas, Titan Liquid Biotech kompleksas buvo įterpiamas į nanovamzdelius, saugomas medžiagos stabilumą kontroliuojančiuose skysčiuose bei specialiuose aplikatoriuose, suleidžiamas į subjekto kaklo slankstelį. Tinkamai suleistas skystis pasiekdavo kraujotakos sistemą ir pasklisdavo po nervų sistemą, pasiekdamas kūno atsistatymo centrus, smegenų dalį, saugančią visą žmogaus kūno žemėlapį, identifikuodamas potencialius sužalojimus ateityje, kuriems fermentai imdavo užkirtinėti kelią anksčiau laiko, nei susidurta su pačia žala. "Titan'as" kontroliuodamas šią smegenų kamieno regioną perrašo visą organizmo sistemą. Kai modifikacija yra inicijuojama, virusas ima vertinti visą kūną kaip ydingą, sužeistą, siūsdamas į smegenis informaciją, neva visas organizmas tiek iššorėje, tiek viduje yra "neteisingas", paversdamas jį atvira žaizda, kuri turi būti išgydyta Titano normomis. Pradinis skausmo apdorojimo momentas - fulminatas, o skystas genetinio kodo nešėjas išskiriamas pro burną. Šalutinis to efektas - didelis kraujo praradimas, kuris suteikia subjektui silpną, blyškią, ligotą išvaizdą. Tačiau šis etapas trunka vos keletą minučių iki širdies veiklos sumažėjimo ir žmogus patenka į ilgo miego būseną. Apdorojimo etapu asmuo turi būti nepertraukiamai stebimas, palaikomos jo gyvybinės funkcijos bei maistinė medžiagos, leidžiamos tiesiai į veną kiekvieną valandą. Odos ląstelės ima ragėti, ilgainiui susupdamos subjektą į kokoną. Šio proceso metu nutrientai bei kūno masė yra performuojama į naujas, patvaresnes kūno dalis, tokias kaip raumenys bei nervai, pasiruošusias atlikti savo funkcijas gerokai efektyviau. Kai subjektas atgauna sąmonę, kokonas subyra. Proceso etapus sėkmingai praėję subjektai pasižymi:

○ Greitu gyjimu - Titano virusas suteikia neįtikėtiną organizmo atkuriamajį pejėgumą. Mirtinos žaizdos susitraukia bei užgyja per keletą sekundžių.
○ Ezotermine manipuliacija - subjektas gali pakelti savo kūno temperatūrą iki tokios, idant rankose imtų lydytis plienas.
○ Antžmogiška jėga - Titano virusas efektyviai padidina raumenų jėgą.
○ Antžmogišku patvarumu - sustiprinti raumenys, kaulai bei audiniai apsaugo nuo naikinančio, žalojančio poveikio.

Po Elizabetos sparneliu priglausti genialūs mokslininkai sukūrė kažką ypatingo. Jie sukūrė antžmogius, kurių išskirtinumas su magija ar stebuklais neturėjo visiškai nieko bendra. Unikali mokslinė programa buvo vystyta iki tol, kol nestabilus pakeistasis nesprogo su savimi nusinešdamas ne tik dalį pačių mokslininkų, laboratoriją, vertingą informaciją, bet ir mutavusius subjektus. Tarp išgyvenusiųjų (iš trylikos) gyvi liko tik trys žmonės. Luckily, tarp jų buvo ir Nat.

Nepaisant to, kad buvo atvežta į vieną gražiausių Europos miestų, mažoji Reid matė tik šaltas savo kambario sienas ir dar šaltesnius prižiūrėtojų bei agentų veidus. Korporacijoje buvo praleidusi beveik metus. Ne pagal amžių protinga bei subrendusi mergaitė nuoga stovėjo priešais veidrodį, abejingai apžiūrinėdama mėlynėmis nusėtą odą. Būdavo dienų, kai bijodavo bent šiek tiek pajudėti, nes skausmo intensyvumas tiesiog surakindavo. "Ištversiu, priprasiu" - kartodavo sau prieš miegą, kai kitos jos amžiaus mergaitės galvodavo apie meškiukus, lėles, princeses ar mamos perskaitytą pasaką. Eva nepažinojo savo tėvų. Žinojo tik tiek, jog dar naujagimė buvo išmesta kaip nereikalinga šiukšlė ir išgyveno tik todėl, kad pro šalį ėjusi porelė neliko abejinga dusliam klyksmui. Nejautė dėl to kažkokių asmeniškumų, nelaikė pykčio. Nesitikėtum to iš paprasto žmogaus, tačiau Reid visados jausdavosi tarsi atbukusi. Jos emocijos, netgi mintys būdavo blausios, neryškios, neįkvepiančios, nemotyvuojančios jos poelgių ar sprendimų. Kaip užprogramuotas robotukas ji gebėdavo persijungti į kažkokį visai neįpareigojantį režimą ir elgtis taip, kaip iš jos būdavo reikalaujama. Nesijautė šlykšti, purvina ar pažeminta net tada, kai internato prižiūrėtojo pirštai godžiai glamonėdavo jos nekaltą vaikišką kūną, nepyko, kai šis liepdavo jai jį kažkaip ypatingai liesti ar daryti dalykus, kurių prasmės nesuvokė ir kurie, maža to buvo šlykštoki. Nieko nejautė ir tada, kai kelis kartus įspėtas nesielgti šiurkščiai vyras peržengė ribą dar kartą ir akimirkos įniršio pagauta ji nepajėgė atsispirti norui perrėžti jam gerklę didžiule stiklo šuke, atskilusia nuo stalo, į kurį griuvo sugėrusi stiprų smūgį į veidą. Nathalie istorija niekados nesusilaukė policijos ar žiniasklaidos dėmesio. Pastebėta "NSPNUK" skauto ji nesispyriojo tam, jog būtų palydėta į tamsų automobilį. Puikiai suvokė ką padarė ir kokios gali būti to pasekmės, tad mergaitei nebuvo svarbu kokia linkme pasisuks tolimesnis jos gyvenimas. Nesijautė prie jo prisirišusi. Prisirišusi prie gyvenimo. Paprastai jokie mokymai sekmadieniais nevykdavo, tad Reid nustebo išgirdusi kaip prasidaro jos kambario durys. Pagauta smalsumo paskubomis įšoko į plačius baltus naktinius basomis kojomis nubėgdama į gana ankštą savo kambarį. Jame stovėjo Nathalie amžiaus mergaitė rankoje gniauždama žavų meškiuką. Eva sutriko. Nesuprato kas vyksta, juk tai tikrai nebuvo kasdienės rutinos dalis. Po laboratorijų stogu gyveno nemažai vaikų, lygiai taip pat aršiai, žiauriai, uoliai mokomų, kaip ji, tačiau jiems nebuvo leidžiama bendrauti ar tuo labiau dalintis tuo pačiu kambariu. Skeptiška, šalta ir nepatenkinta Reid ignoravo pasimetusią, keistą mergaitę. Bėgo dienos, savaitės, mėnesiai. Nepažįstamosios retkarčiais pakalbinama Nat iš pradžių nekreipė dėmesio. Paskui ėmė nemaloniai atsikirtinėti, siekdama nepageidaujamą pašnekovę nutildyti. Praėjus dar ilgesniam laiko tarpui dvi mergaitės vis dažniau pasišnekučiuodavo. Prie kambariokės apsipratusi Reid netgi sugebėjo ją pamėgti. Galiausiai jos patikėdavo viena kitai savo žaizdas, šukuodavo viena kitos plaukus. Jos tapo draugėmis. Niekados artimo ryšio su niekuo nepalaikiusi Eva jautėsi keistai, bet tuo pačiu ir ypatingai. Jos bendraamžė Monica atskleidė giliai Reid viduje dulėjusį jautrumą, norą prisirišti, netgi švelnumą. Netrukus jos jau dalinosi viena lova, jaukiai šildydamosis bei šnekučiuodamosis, kol dienos vargai bei kūną laužantis nuovargis panardindavo bičiules į miegą. Tačiau tąkart rabudusi ryte Monicos Nathalie nerado. Jautėsi sutrikusi, jautė nerimą, kuriuo pasidalinti negalėjo nei su mokytojais, nei prižiūrėtojais net nežinodama kaip su tokia emocija susitvarkyti. Pastebėję išsiblaškymą mažosios judesiuose, gynyboje bei koordinacijoje, agentai smogdavo tik stipriau. Praėjus kelioms dienoms, kūkčiojanti Monica buvo atvesta į jos bei Evos kambarį. Virpėdama, krauju sutepta burna. "Kas tau nutiko?" - prilėkusi prie draugės švelniai suėmė jos rankas. Neįprastai šaltas rankas. Sunkiai rinkdama žodžius Moni pabandė nupasakoti viską ką pamena, tačiau informacijos surišti į loginę išvadą Nathalie negalėjo. Bičiulė pasikeitė. Ji atrodė be galo nervinga, išsiblaškiusi, keista. Mokymuose Monica nedalyvavo, visai kaip ir kiti keli jos iš matymo pažįstami vaikai. Tai kėlė įtarimą. Grįžusi po treniruočių, Eva išvydo draugę stovinčią priešais, nejudančią, sustingusią tarsi statulą. Suklususi stebėjo baugiai šešėlyje žėrinčias, tarsi stiklines jos akis.
- Nat...-prabilo ji virpančiu balsu. Mergaitė atrodė tokia persitempusi, tokia išblyškusi, idant Reid negalėjo patikėti, jog kalbasi su ta pačia Monica, kurią mėgo ar net pamilo,-Aš nenoriu tavęs skriausti, nenoriu, nenoriu,-jos isteriškas klyksmas pripildė kambarį. Reid empatijos stoka tikrai neprisidėjo prie to, idant galėtų pabandyti suprasti draugės būseną.
- Ššššš...-atsakė švelniai bandydama draugę nuraminti,-Tu manęs nenuskriausi. Baik elgtis taip keistai.
Regis, siuntėjos žodžiai nepasiekė adresato. Monicos veidas ėmė keistis. Tų kraujyje paskendusių akių Reid nepamirš niekados. Tų tamsių kraujagyslių po akimis, plėšrios, ilgomų ilčių poros pilnos burnos. Mergaitė nepaprastai greitai prijudėjo prie Evos ir ši, net nespėjusi pagalvoti apie pasipriešinimą pajuto skausmą. Buvo parblokšta ant žemės, Monica įsikibo dantimis į jos kaklą nesunkiai perplėšdama odą. Jautė ja gausiai bėgantį šiltą savo kraują. Kambario durys prasidarė ir į vidų įlėkęs vyras ištiesė į vampyrę ginklą. Nedvejodamas šovė. Klykdama iš skausmo nemirelė atšoko nuo Reid, kurią ištiktą šoko netrukus išsivedė tas pats agentas. Nusivedė į nediduką medicinės apžiūros punktą. Nathalie neištarė nė žodžio, kai miklūs vyro pirštai tvarkė gilias žaizdas jos kakle. Atrodė, jog ta nejauki tyla kur kas labiau engia mergaitės kompanioną.
- Ar supranti tai kas ten įvyko?-jis paklausė su tokiu suvaidintu rūpesčiu, jog akimirką tamsiaplaukę supykino. Pakėlusi akis į vyrą silpnai papurtė galvą. Agentas tęsė,-Nesu niekados su tavimi kalbėjęs apie tai, ką mes darome ir kodėl esate treniruojami.
Reid suniurzgė, tarsi neturėtų visiškai jokio noro klausytis. Vyriškis šyptelėjo pagirdamas mergaitę už jos abejingumą,-Kai pereisi visus mokymo etapus, sugebėsi tokias būtybes kaip ji sunaikinti akimirksniu.
- Ji nebuvo tokia,-šiurkščiai, su susierzinimu atkirto. Nat buvo nekalbus vaikas, todėl agentas nustebo bene pirmą kartą išgirdęs jos balsą. Vyras įkvėpė, stengėsi atrodyti apgailestaujantis.
- Tu taip pat nebuvai tokia atkakli bei stipri, kai priėmėme tave į savo šeimą.
"Šeimą" - mergaitė mintyse pakartojo dėmesį patraukusį žodį. Niekados nebūtų šios vietos, šių žmonių apibrėžusi tokiu skambiu daiktavardžiu. Nejuto jiems pagarbos, prisirišimo ir dėkingumo. Vienintelis asmuo, kuriam iš tikrųjų pajuto kažką švelnaus neseniai bandė ją nužudyti.
- Kas jai?-kuo abejingiau numetė, bijodama sudaryti įspūdį, neva nerimauja dėl naujavirtės. Net ir Eva nepatikėjęs vyriškis atsakė:
- Aš žinau, kad Monica tau patiko. Jūs suartėjote, galbūt net priglaudei ją savo širdyje. Ir tai, širdele, ėmė tave silpninti,-perdėm globėjiškas agento tonas erzino. Reid galėjo jo bandymą manipuliuoti jos emocijomis pajausti kūnu, tarsi nemaloniai žnaibantį. Išvydęs mergaitės mimikoje nepritarimą, vyras pirštu pervedė per smarkiai sumuštą Evos petį,-Juk Natanielis tau užvažiavo lazda kaip tik tada, kai pamatei ją žingsniuojančią kolidoriumi.
Reid nedrįso į pašnekovą pakelti akių. Neketino pripažinti jo tiesos.
- Vampyras nėra tavo draugas. Bet kuris tau mielas, brangus žmogus paverstas į tokią būtybę ištroškęs pamirš jus siejantį ryšį. Jis puls geisdamas išgerti kiekvieną tavo kūnelyje esantį kraujo lašą ir tu negalėsi nieko dėl to padaryti.
Suirzusi mergaitė vėl žvilgtelėjo į išraiškingą vyro veidą kiaurai jį perverdama.
- Tai pamoka?-tinkamai reziumavusi situaciją, Reid netikėtai pajuto palengvėjimą. Jai tiesiog neberūpėjo.
- Tai užduotis,-šiek tiek pataisęs mergaitės žodžius, agentas švelniai paplekšnojo jai per petį duodamas žinutę, jog baigė tvarkyti žaizdą,-Leisi jai toliau būti tokia būtybe ar visgi ją išlaisvinsi?
Jis toliau kalbėjo stebėdamas, kaip Nathalie pasisuka į stalą, nuklotą jos dar niekuomet nematytais ginklais. Apsisprendusi ji pažvelgė į agentą, kuris jos atsakymą įskaitė Reid akyse.
Jie abu sugrįžo į Evai skirtą kambarį. Įėjo vidun. Verkdama Monika tebegulėjo ant žemės. Ji jautė skausmą, stiprų, deginantį pojūtį, kurį kėlė organizmą apnuodijusi verbenos dozė. Reid rankoje laikė ginklą. Ranka nevirpėjo.
- Naty...-ašarotas akis pasukusi į draugę Monika prabilo. Tas maldaujantis, kančios kupinas veidas...-Prašau. Padėk man.
Reid stovėjo sustingusi. Negalėjo apibūdinti, suvokti ar tinkamai perdirbti jausmų, kurie drąskė. Visgi juos meistriškai slėpė šalta, negyva fizionomija. Monica vėl išsitempė. Jos akys ėmė tamsėti, išblėso bet koks žmogiškas švelnumas. Nelaukdama, kol naujavirtė pasieks mirtinguosius, pakėlusi ranką Nathalie šovė.
- Vampyras nėra tavo draugas,-sušnarėjo su ja noriai pasidalintą pamoką. Monika sukniubo. Jos jauname, mergaitiškame veide žiojėjo kulkos palikta, kruvina, šiek tiek rūksanti skylė.

Triukšmingas Niujorko klubas. Apsupta naktinio gyvenimo mėgėjų, išpuoselėtų gražių merginų, tobulais kūnais it gyvatės besiraizgančių apie stulpus Nathalie ypatingai išsiskyrė. Tatuiruotas kūnas, trumpai kirpti juodi plaukai, neįpareigojantis, kiek berniukiškas stilius. Ji priminė juodą avį baltų avių apsupty. Stovėjo už baro, mikliai priiminėdama bei vykdydama užsakymus. Nepaisant to, kad dirbo puikiai, klientų ar bendrakolegų Reid nebuvo ypatingai mėgiama. Ji mažai su kuo bendravo, elgėsi atšiauriai bei nemaloniai, tad jeigu ir įbyrėdavo į jos kišenę kokie arbatpinigiai, toks įvykis nutikdavo retai ar tapdavo įgyvendintas kokio visiško keistuolio, kurio akį patraukdavo nors ir graži, tačiau pernelyg netipiška Eva. Per daug nesaugodama savo darbo vietos, jauna moteris elgdavosi savo nuožiūra nebijodama užsitraukti aplinkinių rūstybės. Tad nieko nuostabaus, jog pasičiupusi brangios tekilos butelį nusprendė pasidaryti nedidelę pertraukėlę. Patraukė link tualetų, įeidama į tą, kuris riogsojo arčiausiai - vyrų. Aptikusi pisuare gamtinius reikalus atlikinėjusį savo bosą anei kiek nesutriko. Lyg to būtų maža užtikrintai užėjo vidun, žaismingai sklestelėdama ant praustuvės spintelės.
- Nesigėdink, biče,-atsainiai mestelėjo atsukinėdama butelio kamštelį. Elgėsi įžūliai, neįpareigojančiai, net nekreipdama dėmesio į kompanioną,-Tikrai neturi nieko tokio, ko nesu anksčiau mačiusi,-putnias merginos lūpose pasirodė provokuojanti šypsenėlė,-Ar... turėjusi burnoje,-nusijuokusi ji užsivertė butelį nugurgdama didelį gurkšnį be menkiausio pasibjaurėjimo. Sėdėjo gana plačiai praskėtusi lieknas kojas. Juodos, aptemtos, odą imituojančios kelnės, kerzų stiliaus batai, kaustyti smailiomis kniedėmis, tinklą primenantys ilgarankoviai marškiniai, pro kuriuos švietė tamsi Reid liemenėlė - jos stilius skelbte skelbė norą išsiskirti iš visų tų figūringų, gyvenimo be dirbtinio grožio neįsivaizduojančių gražuolių.
avatar
Eridanus

Light will always conquer the darkness.



Pranešimų skaičius : 121
Įstojau : 2012-09-30
Miestas : The Light One lonely and far away from home - it is hard path to follow.
Meilė : and so will the world end, I think, a victim of love rather than hate. For love's ever been the more destructive weapon, sure.
Draugai : And will I tell you that they lived happily ever after? I will not, for no one ever does. But there was happiness. And they did live.
Rūšis : Believers, look up - take courage. The angels are nearer than you think.
Darbo paskirtis : What I'm saying is that I'm trying to find rational reasons to explain irrational feelings, and that's never a good sign.

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: VAIKINŲ WC:

Rašyti by Anthony Gomez on Kv. 02 15, 2018 2:42 am




Digging my own grave



NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Illenium  – Beautiful Creatures.




SOMETIMES YOU LOOSE WHEN YOU WIN. ft. Maggie Blackwood(theme)
How it all went down:
Per beveik penkis menesius visa gyvenima uz kitu nugaru slepesis Anthony Gomez tapo nuosavo bei klestincio verslo savininku, igyjo desimtis priesu, taciau pastaruju gausa atsvere ji savuoju alfa pripazine vilkolakiai, kurie is pradziu nors ir rauke nosi pries jauna, nepatyrusi ir kovos lauke neva nieko neismananti vada, ilgainiui eme matyti jame ne tik potenciala, bet ir si gerbti. Apmaudu pripazinti, bet sekme ir pripazinimas turejo savo kaina. Didele kaina. Duobeta karjeros kaip naktinio klubo savininko pradzia nesukliude vaikinui pagaliau pasipirsti moteriai, kuri nieko nepaisydama visada buvo jo uznugaris. Maggie Blackwood buvo tuo mazyciu sviesos spinduleliu, kuris ne tik skatino hibrida eiti pirmyn, bet ir beatodairiskai juo tikejo. Jis klupo ir vel kelesi. Taciau vejavaikiskumas, o gal elementariausias subingalviskumas, pasiputimas vel ir vel kiso jam koja. Neilgai trukus klubas eme nesti didelius nuostolius. Tonis netruko atrasti juodosios buhalterines knygos, kuri juodu ant balto jaunam vyrui paaiskino finaciniu ji uzklupusiu problemu priezasti. Narkotikai. Narkotikai buvo sio klubo ir jame dirbusiu vilkolakiu pragyvenimo saltinis, taciau ‘’I doros kelia griztantis’’ Gomez’as kategoriskai atsisake sekti savo buvusios alfos pedomis. Vardan savo mirusiu tevu atminimo jis trosko gyventi taip, kaip jie butu to noreje. Maza to, kategoriskai atsisake kunisku malonumu, remdamasis faktu, jog jo mama tam grieztai nepritare. Zinoma, gyvenant puo vienu, Maggie priklausanciu stogu, jiedu nebuvo visiski ‘’davatkos’’. Oralinis seksas nebuvo isbrauktas is saraso, taciau laikui begant ir tam tiesiog nebeliko laiko. Grizdavo paryciais, kuomet grazuole garbane isskubedavo i naujai surasta bei neblogai apmokama darba ne kam kitam, o Jimmy priklausancioje irasu studijoje. Tiesa, pats Jimmy ten nedirbo, mat pats gyveno kelyje. Nusisekusi solo karjera nepaliko is paziuros patrauklaus vyro gyvenime vietos romantikai. Taciau tai neitikino Tonio neva sis neturi uzsleptu ketinimu jo suzadetines atzvilgiu. Situacija tarp judvieju tapo itemta, ka jau kalbeti apie tikru tikriausia ‘’sprogima’’, kuris ivyko kai Maggie atsitiktinai issiaiskino, jog jos partneris suklastojo jos parasa ir uzstate JOS nama, kad isgelbetu skestanti savo kluba. Ilgai netrukus santykius sudrebino dar viena zinnia – Tonis buvo atleistas is BloodPharm, vienintelio darbo, kuris, kaip vylesi Maggie, anksciau ar veliau taps pirmuoju Gomezo pajamu saltiniu. Galvota vaikina pastebejes Redford’as mazais, taciau uztikrintais zingsneliais buvo ji paaukstines iki laboratorijos, daves jam galimybe mokytis is ne viena mokslini atradima padariusiu mokslininku, taciau ir cia, hibridas kaip reikiant susimove kai buvo uzkluptas atlikinejantis bala zino kokius eksperimentus, kuriems neturejo nei leidimo, nei licenzijos. Nepaisant nusivylimo Maggie akyse, Tonis ne kiek nesisielojo, kad velniop nuleido sansa realizuoti savo potenciala medicinos srityje. Jo rankose buvo atradimas, kuris turejo uztikrinti ateiti ne tik jam, bet ir jo seimai, kuria vylesi viena diena sukursias su savo isrinktaja.
Savo kailiu patyres ka reiskia ir kokius jutimus sukelia feju kraujas, Tonis is kart suprato, kad tai yra atsakymas i visus jo klausimus. Raktas i kitokia ateiti. Ta nakti kai nuo Ellisos rankos zuvo Lili, Tonis jautesi it pakyletas – jis pagaliau sugebejo numalsinti sitiek menesiu ji kamavusi kraujo troskima, maza to, suvartotas sintetinis kraujas liko suvirskintas, nepasisalino is jo kuno. Niekas… absoliuciai jokiu svaigalai neprilygo tam, i kokia euforija jo kuna ta nakti pasiunte Ambrose kraujas. Jis jautesi laimingas, verzlus, stiprus, greitas, istroskes… meiles. Jau tada, ta nakti jis suprato, kad privalo surasti buda kaip patirti tai dar ir dar karta. Tapo priklausomas. Tapo absestas. Vos tik pirminis, prota aptemdantis kraujo poveikis issisklaide, Tonis paslapciomis nusigavo i BloodPharm laboratorija su tikslu isanalizuoti savo paties kraujo megini, jo pokycius. Tai uztruko. Niekam apie savo slapta projekta nesakes jis pagaliau sugebejo susintetinti Elissos krauja. Tiesa, tai buvo pakaitalas, kurio poveikis nebuvo toks is koto verciantis kaip, kad originalusis, taciau serumas veike. Butent tuome gime ideja paleisti si ‘’narkotika’’ i juodaja rinka, taciau tam reikejo patvaresnes, lengviau transportuojamos jo versijos. Pasitelkes zinias, kurias igijo stebedamas Sebastiano darbuotojus ir aparatura, kuri buvo jam prieinama nakties metu, kuomet laboratorija  jis netruko sukurti pirmosios, feju krauja imituojancios piliules.
Apmaudu, bet suderinti asmenines laimes ir karjeros Toniui nepavyko. Manesi pagaliau turintis viska, taciau daznejantys kvircai su Maggie gallop baigesi skirybomis. Pavydus, per daug isdidus Tonio budas nepaliko ji nuosirdziai mylejusiai merginai kito pasirinkimo. –Manai as visiskas asilas ir nesuprantu, kad dulkiniesi su juo man uz nugaros?!-grizes namo vidurnakti jis atrode ne savas, apdujes. Jimmio grizimas i Nju Jorka tik dar labiau paastrino giliai isisaknyjusias poros problemas. –Pasikalbesim ryte,-pries nosi uztrenkusi miegamojo duris Blackwood kaip visada venge ginco, kuri eilini karta provokavo Gomezo pavydas. Jis suciupo duru rankena, taciau sioji nepasidave. –Kur man reiketu miegoti?!-Tonis tik dar labiau pasisiause. –Ant sofos!-kitame kambaryje pasigirdo verksmingas moters balsas, taciau uzuot pagaliau suprates, kad nepagristas jo nepasitikejimas ja skaudina, zeidzia, jis tik dar labiau reme ja prie sienos. –Jei nori ir toliau su juo dirbti, matytis ar miegoti, tai tavo pasirinkimas, Meg. Jis arba as. Supranti?!-durys atsidare staiga, ko pasekoje jis vos issilaike ant koju neivirtes vidun. –As myliu tave, bet daugiau sitaip negaliu!-pro asaras Blackwood nusieme jos bevardi pirsta puosusi ir kazkada Marisol priklausiusi senovini, bet neapsakomai grazu suzadetuviu zieda. –Ka?-lyg apipiltas saltu vandeniu Tonis akimirksniu nusciuvo. Buvo akivaizdu – tokios atomazgos nesitikejo, taciau karstas, lotyniskas jo budas neleido susitureti, atsiprasyti. –Vadinasi as buvau teisus?-nuostaba netruko pakeisti jo akyse uzsiliepsnojes pyktis. –Ne, bukagalvi! Tiesiog nebegaliu taip gyventi!... Iseik, Toni. Prasau. Palik mane viena…-tose didziulese, apvaliose jos akyse atsispindejo sielvartas ir pasidavimas. Is prigimties kovotoja Maggie pirma ir vieninteli karta savo gyvenime tiesiog pasidave. Tiesa pasakius, to ir buvo galima tiketis turint omenyje kaip alfos statusas, naujas darbas ir pinigai pakeite Anthony. Vardiniais kostiumais vilkintis ir prabangiais kvepalais besikvepinantis vyras ne is tolo nebeprimine nutruktgalvio, sarmingo jaunuolio, kuri ji pamilo….
Present day:
Ilgoki, zvilgantys, taciau stebetinai tvarkingai atrodantys plaukai bei skruostus apaugusi barzda buvo naujas, jam nebudingas ivaizdis. Sekmingo klubo savininkas pastaruoju metu cia uzsukdavo kur kas reciau. Tam tiesiog nebebuvo priezasties. Tiesa, pakitusi klubo auditorija reiske didesne neramumu galimybe mat is po ‘’prekystalio’’ pardavinejamos capsules su vadinamuoju ‘’new blood’’ cionais pritrauke nemaza nakties padaru auditorija, kuri kaip zinia su vilkolakiais sutare ne kaip. Sia nakt jis nusprende tiesiog isimaisyti i minia, islikti nepastebetas. Tiesiog stebeti. Tai paaiskina kodel vakarui ipusejus Gomez’as atsidure butent lankytojams skirtame tuolete. Ruby pasirodymas issauke naturalia vaikino reakcija. –Kas per sudas?!-ciut uztrauktuku neprisiseges penio jis paskubomis paslepe ji kelnese, kur skvarbi, gal net siek tiek kritiska moters akis nebegaletu sio aptarineti. Deretu pamineti, kad apskritai niekada nebuves itin ‘’connected’’ su savo wild side, per pastaruosius menesius jis tapo dar didesniu asketu. –Keista…-atgaves savaji ‘’mojo’’ jis dirstelejo i is paziuros siek tiek berniukiskos isvaizdos grazuole. Pakises rankas po saltoku vandeniu siek tiek susirauke susidures su faktu, jog muiline veikiausiai jau kuris laikas nebuvo pildyta skystu muilu. Merginos antakis klausiamai issilenke kas savaime reikalavo jo pratesti savaji minti. –Neprimeni ‘’penis lover’’,-vyptelejo kandziai, sarkastiskai. Deretu pamineti, kad visas tas celibatinis periodas anaiptol neisejo jo charakteriui i nauda. –Nathalie?-prisimerke bandydamas iskaityti ant zenkliuko, kuris buvo prisegtas ties sios krutine, ranka uzkeverzota varda. –Tu cia dirbi?-jo antakiai nepatikliai issilenke. Reiketu pamineti ir tai, kad pastaruoju metu del asmeniniu priezasciu nuo klubo reikalu atitrukes Gomez’as ne nepazinojo savo naujojo personalo, kuris deja keitesi palyginus daznai. Uztenka pasakyti, jog klubo senbuviai nebuvo zmones su kuriais buvo lengva ar malonu dirbti. –Malonu susipazinti, Nathalie. As Tonis. Avigalvis, kuris tau moka uz tai, kad darbo metu vyru tuolete mauktum viena brangiausiu cia pardavinejamu tekilu,-kandziai syptelejo bei pastveres jos rankoje vis dar laikoma buteli jau ketino is cia pasisalinti, taciau jo gyslose tekanti krauja sustingde is sokiu sales pasigirde sauksmai. –Kas per…-jis petimi uzreme duris pro kurias ketino is cia iseiti. Kai kurie dalykai niekada nesikeicia. Tonis nebuvo konfrontacijos megejas, maza to, buvo linkes naudotis galva uzuot i darba paleides ne tokius ir treniruotus savo kumscius. Priesu turejo uztektinai, taciau sia akimirka net ir karstligiskai sukdamas galva tiesiog negalejo suvokti kas is jo nemegstanciu individu galetu pasikesinti i niekuo detus klubo lankytojus. –Kas ten vyksta?-pasisuko i mergina akimirkai prarasdamas budruma ir to uzteko, kad su didziule jega isspirtos ar isstumtos durys nublokstu ji zemen. Pasigirdo duztancio stiklo garsas kai puspilnis tekilos butelis su didele jega teskesi i plytelemis isklota grindini. Is hibrido kisenes taip pat iskrito nedidelis kapsulemis uzpildytas buteliukas, kuris kiek pasiridenes, lyg tycia, sustojo ties tamsiaplaukes merginos kojomis. –Laba vakara,-tarpduryje pasirodes nepazistamasis zavingai nusisypsojo. Vyro lupu kampuciuose buvo matyti sviezias kraujas, kuri sis netruko nusisluostyti baltos spalvos servetele pries tai puosusia jo juodos spalvos smokingo svarka. –Ieskau Anthony Gomez’o,-tarsi moters cia ne nebutu jis visa savo demesi sukoncentravo butent i ant koju jo sebru pastatyta hibrida.
–Panasu, kad grynakraujai Nju Jorke tikra retenybe,-apmaudziai syptelejo is leto sulankstes ir atgal i nediduke kisenele ikises pries tai siek tiek sukruvinta silkine servetele. –Apmaudu,-atsiduso. Jo vangus, aristokratiskas kalbejimo tonas bei maniera isdave, jog nemirelis gyvena jau ne pirma tukstantmeti. –A… mano manieros. As Gabriel Gotham,-zavinga, dantis siepianti sypsena kazkodel kele siurpa. Vien vyru buvimas cia, kazkokiu budu pakeite patalpoje tvyrojusia temperatura ja sumazindamas. –Niekada nemaniau, kad isaus diena kai turesiu reikalu su misrunais kaip tu,-jo veide atsispindejo neslepiamas pasibjaurejimas tokiu vampyru rases isniekinimu kaip hibridai. –Sklinda kalbos, kad platini vieninteli, net ir originalius vampyrus veikianti eleksyra,-zodis narkotikas jam tiesio nepatiko. –Pripazinsiu, per tukstanti sesis simtus sesiasdesimt metu panasu panasu skysti geriau tik karta,-artejancio jubiliejaus proga jis ketino iskelti tikru tikriausia puota. Naujajame Orleane, kur Gabriel ta tikraja ta zodzio prasme viespatavo, jis buvo dar kitaip zinomas kaip ‘’diablo’’ ar ‘’Lucifer’’. Is Olandijos kilusiam vampyrui patiko sasajos su nelabuoju mat tokiu is esmes save ir laike. –Maniau jos isnyko,-ramus, kone hipnotizuojantis jo balsas nuskambejo kur kas tyliau tarsi kraujagerys butu nuklydes i prisiminimus, kurie sprendziant is jojo grimasos buvo itin malonus. –Nezinau apie ka tu sneki,-Tonio sirdis dauzesi it paselusi ir nepaisant tobulai ivaldyto poker face, si syk jo fizionomija buvo neabejotinai persigandusi. –Cut the bullshit!-nepatenkintas, labai nepatenkintas vaikino atsakymu Gabriel’ius susirauke it burnoje butu pajutes citrinos skoni. –Klausyk, as sitiems vaiku zaidimams neturiu laiko…-atsiduso it staiga visa si situacija butu emusi ji nezmoniskai varginti. Prie Gomezo atsidure staiga. Net zaibiska hibrido reakcija nespejo vampyro uzfiksuoti. Plytelemis isklotoje patalpoje garsus ‘’trakst’’ veik nuaidejo. Tonio kunas sukniubo it sunkus bulviu maisas, visai ten, kur stovejes vyras veidu teskesi i grindis. Gabriel letais zingsniais prisiartino prie Nathalie. Syptelejo. Sarmingai. Letai, taciau gracingai pasilenke pritupdamas jai prie koju. Kilstelejo smakra dar karta zvilgteledamas i sustingusi, isitempusi jos kuna. –Tu zmogus,-placiai nusisypsojes jis pakele ant zemes gulejusi buteliuka su hibridui priklausanciomis piliulemis. Isemes keleta tableciu jis svelniai sueme jos smakra. Jo akys zvelgiai tiesiai i josios. Ilgaamzis vampyras pagal savo dudele sokti sugebedavo priversti VISUS. Hipnotzuojantis jo balsas, ramybe dvelkiantis zvilgsnis priversdavo juo pasitiketi, atsiduoti i saltas, perbalusias jo rankas. –Buk gera mergaite, atsiziok,-letai, veik erotiskai nykscio pagalba istume tabletes grazuolei i burna. –Eime,-patenkinta, labai patenkinta grimasa papuose vampyro veida kuomet jis suemes jos ranka patrauke isejimo link palikdamas maziau apeliuojanti ir vilku atsiduodanti Tonio kuna savo sebrams.
Kelione didziuliu, juodos spalvos Rols Roisu uztruko. Galbut todel, kad bagazineje besibaladojantis ir klaustrofobijos kamuojamas Tonis nesiliove maldaves, jog sie ji isleistu. O gal todel, kad salia Nathalie sedincio ir visa kelia pratylejusio Gabriel veidas atrode neiskaitomas. Vampyras, kurio rankose buvo dvieju jo bendrakeleiviu likimai atrode ramus. Pernelyg ramus. Kad ir kodel jis jaute toki neabejotinai demonstratyvu pranasuma pries Mikealson’o pavainyki kele daugybe klausimu. Kas jis? Is kur jis atsirado? Ir is kur, po velniu, jis zinojo apie fejas?! Kai jie atvyko prie senovines, is paziuros apleistos pilies, Gabriel islipo pirmasis. Jo pakalikai pasirupino, kad tiek Tonis, tiek Nathalie taipogi patektu i vidu. Nusileide i rusi vampyrai netruko pakabinti beprasmiskai priesintis bandziusio Gomez’o aukstyn kojomis. –Ji cia niekuo deta!-ardydamasis i visas puses jis tik bereikalingai eikvojo energija. –O, as zinau,-Gabriel ir vel nusisypsojo. –Taciau priesingai nei jus misrunai ar tas apsimetelis Sebastian’as, as nesimaitinu tuo birzgalu ir negeriu kraujo per siaudeli. Gali vadinti mane old school, bet siltas, arterinis kraujas yra nepakeiciamas. Tavo piliules jau turetu buti patekusios i jos kraujotaka,-veik susijuoke pastebejes kokia apdujusi ir atsipalaidavusi atrode Nathalie. Merginos kaktoje zibantys prakaito laseliai ir nelabai besiorentuojantis zvilgsnis indikavo apie stipru feju kraujo dublikato poveiki. –Trina, Marry,-kreipesis i tarpduryje pasirodziusias vampyres jis meiliai palytejo Nathalie skruosta. –Nuveskite ja atsigaivinti, persirengti,-korsetais ir ilgais, senoviniais sijonais vilkincios nemireles atrode suintriguotos joms paskirtos uzduoties. –Kas ji?-vos patalpoje moteru nebeliko, Gabriel veidas apniuko. –Kiek ju pazisti?-jo akiu raineles susitrauke. –Apie ka tu sneki?!-reikia nepamirsti, jog net ir issiaiskines apie neiprastas Elisos kraujo savybes, vis dar nezinojo, kad sioji priklauso kitai, isnykti baigianciai rasei. –Pakvieskit mane kai jis bus pasirenges kalbeti,-istare saltai, sausai. Jis isejo palikdamas Tony kankinimams, kuriu vaikinas nesapnavo net baisiausiuose savo kosmaruose – ikaitinti zarstekliai varste jo krutine it si butu kambario temperaturos sviestas, palikdami zaizdas, kurios gijo akimirksniu ir tokiu budu leido jo budeliams si zaidima zaisti vel ir vel.
Ismaudyta renesanso stiliaus vonioje Nathalie buvo perrengta balta medvilnine ir veik permatoma suknele. –Kuo tu tokia ipatinga?-sunkiai galedama atitraukti akis nuo merginos kaklo Marrie nuryjo burnoje susikaupusius skyscius. –Damos,-vien kreipiniu paragines vampyres pasisalinti, Gabriel atrode teigiamai nusiteikes, veik susijaudines. Seniai, labai seniai neragaves feju kraujo jis nebuvo tikras ar susilaikys, ar sugebes laiku sustoti. Atsidure jai uz nugaros nesinaudodamas vampyrams budingu greiciu. Judejo letai, taciau uztikrintai, aplink save sudarydamas ‘’im in control’’ aura. Suemes jos plastaka pritrauke ja sau prie lupu bei dzentelmeniskai pabuciavo. Letai, giliai ikvepe. Jo veide atsispindejo sioks toks jaudulys. Svelniai, veik nejutamai nubraukes viena, jos peti dengusia petnesele jis apnuogino josios peti prie kurio netruko priglusti. Ikvepes norejo uzuosti jos gyslomis tekejusi krauja. Nukritusi lengvo audeklo sukneles petnesele erotiskai atidenge viena merginos kruti. –Pazadu, tau neskaudes,-issisiepe gruobuoniskai, pademonstruodamas palyginus nedidelias, bet zveriskai astrias iltis, kurios nuo kitu dantu ilgiu mazai kuo tesiskyre.
Meet Gabriel






_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _


First rule of magic: always be the smartest guy in the room.
avatar
Anthony Gomez

Good courage in a bad affair is half of the evil overcome.


Pranešimų skaičius : 167
Įstojau : 2016-05-01
Amžius : 26
Miestas : New York
Meilė : Maggie
Draugai : Jennifer, Tayler, Mason
Rūšis : Hibridas
Klanas : ПIKɭΛЦƧ
Darbo paskirtis : Mechanikas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: VAIKINŲ WC:

Rašyti by Eridanus on Št. 02 17, 2018 11:08 am

Klube iš ties zujo be galo daug neįtikėtinai gražių žmonių, tačiau Evai kaip asmenybės jie rūpėjo tiek pat, kiek fikusai ir sietynai. Sunku būtų kažkaip vienareikšmiškai apibūdinti merginos požiūrį į žmones ar tą pačią seksualinę orientaciją. Užsinorėjusi kūniškų malonumų ji paprasčiausiai juos... pasiimdavo. Jai nelabai rūpėjo su kurios lyties atstovu tenkinti savo absoliučiai biologiškai natūralius poreikius. Moterys buvo švelnesnės, atidesnės partnerio kūnui, romantiškos ir kiek svajingos. Tuo tarpu vyrai - gerokai labiau susitelkę į savo malonumą, švelnų moterišką kūną beatodairiškai, aršiai glamžantys pirmuonys su vieninteliu savo padermei būdingu pranašumu - pimpalu. Dievaži, jei damos turėtų penius, Nathalie dulkintųsi tik su jomis. Ei, nereikia pagalvoti, neva tamsiaplaukė nemėgo būti paimama šiurkščiau ar vyrai kažkokiu būdu ją atgrąsydavo. Tam tikrais momentais jai tik šito ir reikėdavo. Reikėdavo galingos penetracijos, stiprių frikcijų, iš proto varančio jausmo, jog esi tiesiogine ta žodžio prasme niekinama kieto, krauju prisisunkusio pimpalo, jai reikėjo tvirto,  suplukusio, maloniai prakaitu tvoskiančio vyriško kūno. Visgi noro suartėti su žmonėmis kitokiems poreikiams patenkinti ji nejautė. Žmonės jai nerūpėjo kaip žmonės. Kaip individualybės, įkvėpėjai, herojai ir aukos, autoritetai ar tuo labiau romantiniai interesai. Evai nerūpėjo jų norai, jausmai, pomėgiai, svajonės ar galiausiai gyvybės, bet dėl to stebėtis nereiktų, nes nė vienas išvardintų pavyzdžių nerūpėjo jai net dėl savęs pačios. Turėdama ganėtinai žmogišką kūną, viduje Reid nebuvo tokia jau ir žmogiška. "Underworld Undercover" programos dalyviams žmogiškumas buvo išplėšiamas tarsi gėdinga yda. Jų protai, psichologija, moralė būdavo taip iškreipiama, idant kariai savaime nejaustų potraukio prisirišti, mylėti, gailėti, girdėti sąžinės priekaištų. Tačiau iš ties neįtikima kaip nuostabiai jie mokėjo visa tai pamėgdžioti. Korporacija - tikra psichopatų kalvė. Tad natūraliai kyla klausimas ką bejausmė, sadistiška "mutantė" veikė Toniui priklausančiame klube? Paprasčiausiai dirbo savo darbą. Apie Gomez'o šutvę ir jį patį Eva žinojo bene viską. Ji nebuvo paskirta šiai užduočiai tam, kad kažką eliminuotų. Yprasta, "kasdienė" žvalgyba ir duomenų rinkimas. Vilkolakių šutvės galvos išradimas - specialus, nežinomos struktūros narkotikas beprotiškai domino Elizabetą. Jis jai atrodė tarsi išganymas, veikiausiai vienintelis dalykas šiame pasauly, kurį tikslingai panaudojusi ji galėtų, pagaliau IŠ TIKRŲJŲ galėtų valdyti vampyrus. Tablečių cheminė sudėtis buvo gana senokai pradėta analizuoti po korporacijos mikroskopais, tačiau mokslininkams niekaip nepavyko nukopijuoti medžiagos sąvybių - bandoma dauginti, dalyti ši prarasdavo savo Guttierez šitaip dominantį poveikį. Ir tai tapo mįsle, kurią Nathalie privalėjo įminti. O pats lengviausias kelias, žinoma, taikantis tiesiogiai į patį produkto išradėją. Tonis iš ties Evai atrodė patrauklus. Puikus kūnas, simpatiškas veidas, nepriekaištingas stilius - klubo savininkas tikrai traukė priešingos lyties atstovių akį. Ir tai buvo vienintelis aspektas, kuris merginą bent kiek domino. Jos kiek berniukiška išvaizda, tatuiruotės, trumpai kirpti plaukai niekados nesutrukdė Reid varžytis su "Katherine Redford" tipo gražuolėmis. Mat provokuojantis, drąsus, pasiutėliškai laisvas Nat elgesys retai kada palikdavo abejingų. Ji nebuvo ta moteris, kuri reikalautų dėmesio, trokštų pavergti, primintų sudėtingą užraktą, kurį įveikus nevaržomai išsilietų atlygis įvairiausių malonumų pavidalu. Ji mielai, be suvaržymų čiupdavo tai ko norėjo. Ir dabar ji norėjo Tonio.
Pastabi, smalsi merginos akis kaip mat užfiksavo vaikino rankoje laikytą malonumų organą, kurį šiuo momentu išnaudojo pagal kitokią paskirtį. Provokuodama ar tai mėgaudamasi Gomez'o nuostaba šypsojosi nepaleisdama iš akių savo kompaniono. Šiek tiek pasimuistė, tarsi kietas paviršius būtų pradėjęs spausti sėdynę. Truputėlį kilstelėjo smailoką savo smakrą, piktokai sukrizendama.
- Spėjai nupurtyti?-kandžiai pasidomi akcentuodama skubotą vaikino nusišlapinimo užbaigimą. Neskubriai gurkšnojo tekilą. Sekė kiekvieną Gomez'o judesį žinodama, jog vaikinas jaučia susidomėjimo kupiną jos žvilgsnį. Klubo savininkas visiškai neįpareigojančiai, lyg niekur nieko plovė rankas kriauklėje, šalia kurios tamsiaplaukė buvo įsitaisiusi ir Eva džiaugėsi akivaizdžiai prasidėjusiu abipusiu žaidimu. Tonis nesileido išmušamas iš vėžių, į Reid įžūlumą atsakė subtilia, neerzinančia arogancija ir tai jai iš ties patiko.
- Oh...-sudejuoja nustebinta pašnekovo pastabos,-Šiuo atveju puikiai tiks vienas be galo nuvalkiotas posakis,-teatrališkos pauzės eigoje primerkė akis, tarsi galvoje bandytų sudėlioti tą ir taip nesudėtingą sakinį,-Išvaizda gali būti apgaulinga,-valiukiškai šypteli vargiai įsižeidusi dėl dvipusiško Tonio komentaro. Juk toli gražu ne visos "putyčių mylėtojos" kirposi plaukus trumpai, vengė kosmetikos, liemenėlių bei skutimosi priemonių. Nathalie neturėjo absoliučiai jokių pretenzijų savo išvaizdai. Jos darbas dažnai įpareigodavo ją keisti priklausomai nuo vaidmens, aplinkos, situacijos. Trumpi plaukai puikiai "nešiojosi" po perukais, o tatuiruotėmis išmargintas kūnas tebuvo nereikšmingas akcentas primenantis praeitų metų misiją Misūryje, kai integravosi į vieną baikerių grūpuotę, turėjusią sąsajų su Christoferiu Cross'u. Nematė jokių problemų tikrų, ne išpieštų tatuiruočių atsiradimui ant savo kūno, nes bet kada galėjo tai pakeisti. Tam prireiktų aštraus peilio, kelių butelių viskio (gurkšnojimui, žinoma) ir puikiai veikiančios audinių regeneracijos. Pastebėjusi kur krenta Entonio žvilgsnis specialiai pakrypo arčiau vaikino. Ne tik tam, idant jam būtų lengviau perskaityti mažas juodas raideles ant staciakampio ženkliuko, bet ir suspausdama, labiau išryškindama krūtinę.
- Mhm,-erotiškai, tarsi jausdama pasitenkinimą myktelėjo Gomez'ui teisingai "išverbalizavus" jos nesudėtingą vardą,-Ak, tikiuosi neilgai...-dramatiškai atsiduso po pašnekovo mestelėto klausimo apie merginos darbovietę,-Viskas kaip ir gerai, bet atlyginimas ir arbatpinigiai - visiškas šūdas,-atrodytų visiškai negirdomis nuleido kandų vyruko priekaištą it manydama, jog už boso nervinio pajėgumo testavimą gautų papildomą mokestį,-Dėl to, manau esu nusipelniusi paslapčia maukti vieną brangiausių gėrimų bare, ne pačiose tam tinkamiausiose ar steriliausiose vietose,-gūžteli pečiais neįtikėtinai kvailai pasiteisindama. Vargu ar Tonis būtų pasisavinęs butelį taip lengvai, jeigu Eva nebūtų jam leidusi. Žaisdama, valiūkaudama ši perdėm skausmingai inkštelėjo, tarsi taros netekimas būtų sukėlęs jai fizinį skausmą. Putli apatinė lūpa prasivėrė ruošdamasi suvirpėti kalbai, tačiau fone pasigirdęs chaotiškas garsas kaip mat nukreipė jaunos moters dėmesį kita linkme. Lygioje kaktos odoje išryškėjo piktos raukšlės. Tikėdamasi netikėtumo sustingo žiūrėdama į medines kambario duris. Tonį apnikusi panika ar bent jau lengva jos forma merginą išblaškė. Pasuko į jį priekaištingą fizionomiją. Nathalie neatrodė sudominta ar tuo labiau išsigandusi.
- Palikau barą be aptarnavimo. Galbūt koks kvailys nusprendė išreikšti nepasitenkinimą?-mesteli be galo nerūpestingai, maža to ypatingai susidomėjusi savo panagėmis. Neatitraukė nuo nagų žvilgsnio net tada, kai stipraus trenksmo lydimos iš staktos išsiveržė tos pačios medinės durys. Tekilos butelis sudužo ir į nebūtį jį palydėjusi Reid liūdnai patempė lūpą. Ar ją bent kiek jaudino šis įžūlus pasikėsinimas? Anaiptol. Ji nenukėlė subinės nuo spintelės neįpareigojančiai tabaluodama žemės nesiekiančiomis kojomis. Pakreipusi galvą, susidomėjusi ji žvilgsniu atlydėjo į patalpą įžengusius asmenis. Atpažino netoli jos pariedėjusio buteliuko turinį ir  šitai tamsiaplaukei priminė tai, jog šiaip jau turėtų bandyti apsaugoti Tonio užpakalį nuo perdėm drąstiško iškaršimo. Atsiduso tingėdama net pagalvoti, idant tektų pradėti rodyti ko ją daugiau nei dešimtį metų mokino geriausi paranormalių būtybių žudikai bei žinovai pasaulyje. Vampyrą atpažinti mergina gebėjo kone užsimerkusi. Jie ne tik kitaip judėjo ir judėdami skleidė tik savo padermei būdingus garsus, bet ir visiškai kitaip dvokė. Neturėjo pagerintų jutimų, tiesą pasakius nė velnio neužuodė kažkokio nemirėliams būdingo kvapo, tačiau galėjo juos tiesiog pajausti. Dar vienas ekstremalių mokymų rezultatas. Sunkiai besuskaičiuotų kiek kartų žaidė korporacijos pamėgtą išlikimo žaidimą. Didelė patalpa ir joje suleistos kelios dešimtys žmonių bei vampyrų. Jokio maisto, vandens tik didėjanti įtampa bei nenumaldomai tiksintis laikas. Nemaitinami bei negirdomi būsimieji agentai imdavo silpti, o vampyrai, kurie save kontroliuodami vizualiai niekuo nesiskyrė nuo mirtingųjų - širsti bei alkti. Po ranka turėjai tik nusmailintą medinį kuolą ir kliautis galėjai tik įžvalga. Padariusi klaidą galėjai nužudyti nežinomos išvaizdos bendražygį ir praradusi budrumą savo gyvybę atiduoti nemirėliui. Kadangi visuose išbandymuose jei ne triumfavo, tai išnešė sveiką kailį, puikią nuojautą laikė greta puikiai įvaldytų savisaugos instinktų. Pirmiausia atėjūno veidas dėmesį pasiveržė savo šypsena. Ta kruvina, nemirtingiesiems būdinga, šaltakraujiškai liguista šypsena. Liesas merginos kūnas išsitempė. Kokia šalta buvo Gabriel širdis, tokį pat šaltį Reid jautė smelkiantį ją iš vidaus. Net ir surakintas jos pavidalas atrodė natūraliai bei plastiškai. Neleisdama įtampai prasiveržti jauna moteris sumetė koją ant kojos elgdamasi lygiai taip pat, kaip prieš tai. Jos veide neatsispindėjo nerimas, baimė, ji atrodė taip, tarsi prie tokių vaizdų bei įvykių būtų pratusi. O ar taip nebuvo? Iškalbingasis vampyras savotiškai hipnotizavo. Ta erudicija, aristokratiškas stotas bei manieros, regis, neturėjo nieko bendra su itin brutalia nemireliška natūra. Bet tokie tie "iltiniai" buvo. Velniškai, prakeiktai apgaulingi. Sudominta grynakraujo šou Reid tylėdama smalsiai stebėjo. Ryškūs antakiai kybojo šiek tiek pakelti, pridėdami išraiškai nustebimo. Vyrų dialogas ją iš ties domino. Per itin trumpą laiką nemirtingasis pažėrė apie save aibę įdomių, reikšmingų faktų. Tiesą sakant per visą spalvingą, įvykių, nuotykių bei potyrių kupiną savo gyvenimą jauna moteris dar niekuomet nebuvo susidūrusi su grynakrauju ir tai savotiškai... jaudino. Net kūnas šiek tiek virpėjo į galvą nevalingai lendant minčiai, kaip nepaprasta būtų stoti prieš tokią būtybę akistaton. Žūtbūtinis mūšis, šimtaprocentinis susikoncentravimas ir savo pajegumo išnaudojimas. Dažniausiai prieš naujavirčius kovojusi Nat jautėsi neapsakomai suintriguota. Žudymas įaugo jai į kraują, vampyrai nebekėlė jai visiškai jokios baimės, nes net ir priremta į kampą rasdavo išeitį situaciją pakreipti savo naudai. Ištobulinta nuojauta rėkė - su šiuo primadonu šitaip paprasta nebūtų. Net ir įpareigota korporacijos domėtis Toniu Eva jautė nevaldomai didėjantį potraukį jųdviejų akistatą gerokai pagardinusiam grynakraujui. Gabriel'is buvo per greitas. Reid nebūtų suspėjusi pagelbėti Gomez'ui. Iš kitos pusės, dabar tai neatrodė būtina. Hibrido paprastas "trakšt" nepražudys, o merginai geriau išlaikyti savo priedangą nepažeistą. Ir ak, jei atėjūnas šitaip neintriguotų, agentei būtų kur kas lengviau vykdyti esmines savo paskirtis. Ji norėjo įsitraukti į šį žaidimą. Plastiškai ir lengvai, lyg svertų tiek pat, kiek pienės pūkas, jauna moteris pagaliau teikėsi striktelėti nuo spintelės ant žemės. Su gindiniu susidūrę kietos gumos batai dusliai dubgtelėjo it būgnai. Reid išsitempė Gabriel'iui ėmus sėlinti artyn. Jos veide nebuvo baimės, veikiau budintis instinktas žaibiškai reaguoti. Grynakaraujo kėslų spektras - akivaizdžiai neišmatuojamas. Net jeigu ir nevertino savo gyvybės, nebijojo mirties bei skausmo, jokiu būdu nebūtų leidusis pasiunčiama anapilin be pasipriešinimo. Reaguodama į vampyro žodžius, pirmuosius konkrečiai dedikuotus jai Nathalie kreivai vyptelėjo.
- Nejaugi...-kandi replika, drąsus tonas, provokuojančiai piktdžiugiška fizionomija kėlė daugialypes asociacijas. Arba Eva buvo visiškai išprotėjusi, arba galingo nemirtingojo tikrai nebijojo. Kitaip tariant, ir viena, ir kita. Nekrūptelėjo, kai šalti vampyro pirštai nuslūgo ant jos veido odos. Reid prisimerkė. Kažkodėl visados taip padarydavo nusprendusi imtis kažkokios taktikos. Iš lėto nuleido ranką. Delnas bei pirštai ėmė kyboti čia pat Gabriel'io klyno. Dievaži, pajutusi bent menkiausią grėsmę būtų čiupusi už vampyro kiaušinių bei šiuos iškepinusi. Visgi jis nusprendė elgtis šiek tiek kitaip. Skvarbios merginos akys padidėjo. Jųdviejų žvilgsniai susikibo tarsi susijungusios elektros srovės. Eva jautė įsileidžianti į save nemirėlį, tačiau pasipriešinti negalėjo. It už virvelių tampoma lėlė ji padarė ko prašoma. Putlios lūpos prasiskyrė, subolavo lygutėliai dantys, tarp jų atsivėrė tarpas. Šią akimirką ji būtų išpildžiusi absoliučiai bet kokią vyro užgaidą. Keista, bet nejautė dėl to pykčio ar kartėlio. Negalėjo priešintis, nes to paprasčiausiai nenorėjo. Gabriel'io hipnozė veikė blokuodama sveiką tamsiaplaukės nuovoką.
Eva buvo vienas pirmųjų korporacijos asmeninių žaisliukų, išbandžiusių "new blood" poveikį modifikuotam žmogui. Jis kaip ir visi kiti svaigalai bei narkotikai Titan'o viruso nešiotojus veikė blausiai, o ir labai trumpai. Beprotiškai greita medžiagų apykaita itin greitai prafiltruodavo bet kokią invazinę medžiagą. Apdujusi nuo narkotiko Reid buvo neilgai - maždaug tiek, kiek truko kelionė automobiliu iki vampyrui priklausančios (ar užimtos) pilies. Užėmusi jai nebūdingą submisyvią poziciją ji nusprendė stumti įvykius dar toliau siekdama pažiūrėti kas iš to išeis. Neapsiėjo be vaidybos, kuri pasirodė būtina norint įtikinamai perteikti apkvaitusios mergužėlės rolę. Apdujęs žvilgsnis, ne visai koordinuoti judesiai, nesiorientavimas aplinkoje - bendras vaizdas iš ties atrodė įtikinamas. Išlaipinta iš transporto priemonės kaip įmanydama slopino nepasitenkinimą dėl visiškai nepageidaujamos vampyriškos palydos, šiurkščiai už parankės paskui tempiančios sumišusią merginą. Nežinia iš kur sėmėsi tiek kantrybės, bet atakuoti net nepabandė. Būtų greitai gavusi galą, turėjo elgtis itin apdairiai. Ištaigingai senovinis pilies fasadas kvieste kvietė į vidų. Jame, žinoma, nesitikėjo banketo. Aplamai nelabai suprato kam ji Gabriel'iui pasirodė reikalinga, bet nuspėti sudėtinga nebuvo. Merginos spėjimus toliau susiklostę įvykiai tik sustiprins. Atitempta į vėsų, iš drėgmės pančių mažiausiai šimtmetį neišsivaduojantį rūsį Reid susiraukė. Ši vieta ne tik kėlė nemalonias asociacijas, mat labai panašioje erdvėje išgyveno siaubingą, nesuvokiamai skausmingą Titan'o serumo sukeltą metamorfozę, bet ir negalėjo nepagalvoti apie pastarus įvykius gobiančią klišę. Blogas, tūkstantmetis vampyras atsiveda juos abu į rūsį. Nepastebimai kreivai vyptelėjo "pašlovindama" pilies "valdovo" išmonę bei originalumą. Be jokios abejonės jie čia atėjo ne tam, kad būtų kankinami. Oi ne. Tikrai. Netrukus jauną moterį pralinksmino kiek patetiškas Gomez'o bandymas Evą iš šios situacijos išsukti. Ji nebuvo akylai stebima nemirtingų akių, todėl tinkamu momentu pasukusi į hibridą veidą nebyliai paliepė jam užsičiaupti. Tai atrodė iš ties komiškai. Vieną akimirką atrodo Reid vos pajegia išsilaikyti ant kojų primindama į visas puses besimaskatuojantį žėlinuką, o kitą absoliučiai persimainiusi nupliko vaikiną reikšmingu, budriu žvilgsniu. Tada vėl grįžo prie visiškai "išplaukusios" būsenos, kuria, kaip nekeista Gabriel'is patikėjo. Nemirtingojo pasipūtimas erzino. Jis daug kalbėjo, reiškėsi skleisdamas šimtmečių užmarinuotą šarmą ir blogiausia, jog tai veikė. Nepaisant gudrių bei žiaurių korporacijos parankinių bandymų paversti Nathalie rasiste, tokia ji netapo. "Vampyre is not your friend." - šios į kiekvieną smegenų vingį įaugusios frazės mergina negalėtų pamiršti net tinkamoje vietoje trinktelėjusi galvą. "Neighter are you" - asmeninė tamsiaplaukės improvizacija ištarta lėtai, su pasimėgavimu, kai Evą prieš daugel metų Monicą nužudyti privertęs agentas stojo į akistatą prieš savo mokinę. Iki to momento patyrusio, stipraus vyro Reid niekados nebuvo nugalėjusi. Nesvarbu, kad jos veidas plūdo krauju, kad galėjo prisiekti jaučianti bent keliose vietose lūžusius savo kaulus. Rafaelis buvo stipresnis, labiau patyręs, tačiau mažiau ištvermingas už smulkią, judrią Nat, kuri pasistengė savo oponentą kaip reikiant išvarginti net jeigu tai tektų sugerti eilę velniškai žalojančių smūgių. Eva gulėjo ant žemės kojomis tvirtai apvijusi agento kaklą. Springdama savo krauju tūžmingai šnopavo. Tvirtomis šlaunimis spaudė jo kaklą iš paskutiniųjų. Vyras palengva silpo, todėl netrukus kovotoja sugebėjo perimti Rafaelio ranką bei ją užlaužti. Dėl to mokytojas turėjo tik dar mažiau judesio laisvės. Įniršusi ji nestabdė savęs net kai jo marmūzė ėmė mėlynuoti, kai įkvėpimai tapo desperatiški. Keista, bet niekas iš stebėtojų į kovą neįsikišo, tarsi norėdami tapti nugalėtojo liudininkais. Mergina iš paskutiniųjų suspaudė stipriau, pasuko. Čaižus trenkštelėjimas paskelbė Rafaelio mirtį. Korporacijai nereikėjo, jog "Underworld Undercover" programos dalyviai gerbtų savo mokytojus. Nuo pat pradžios jie buvo mokomi juos pranokti. Į veiksmą rūsyje Eva mintimis sugrįžo tik tada, kai ausis pasiekė moteriški vardai, o skruostą - ledinis Gabriel'io prisilietimas. Atkutusi tamsiaplaukė skvarbiai pažvelgė į vampyrą. Tarsi įspėdama, tarsi parodydama, jog nė velnio nebijo. Vampyrių išvaizda sukėlė Reid tikrą vidinę isteriją. Juoko isteriją. "Jei priversi mane šitaip apsitaisyti, branguti, iščirškinsiu tavo širdį, o pelenus suostysiu" - pagalvojo negalėdama patikėti tuo, į kokią nesąmonę įsivėlė. Visgi Gabriel'is vis dar darė merginai įtaką ir nurodyta eiti su nemirtingosiomis, Evą tą ir padarė. Iš lėto kildama laiptais girdėjo aidintį Tonio riksmą.
Vonios kambarys, į kurį įžengė buvo didžiulis. Perdėm pompastiškas, nutviekstas prabangiais aukso tonais, papuoštas didžiule freska ant sienos, medienos bei bronzos lydinio elementais. Nuo viso šito išpūstumo jai darėsi bloga.
- Nusirenk, brangute...-meiliai sušiureno viena iš vampyrių, švelniai paliesdama Evos petį. Akimirką pasispyriojusi mergina iš lėto nusimetė skylėtą tinklelį-palaidinę, tada išsinėrė iš juodų, odą imituojančių kelnių parodydama, jog po jomis nedevėjo kelnaičių. Tatuiruotės dengė bene didžiąją dalį Reid kūno. Bene pilnai ištatuiruotos buvo rankos, nugara, net liemuo bei klubai. Pati negalėtų pasakyti ką visi tie piešiniai reiškė. Visgi turėti juos bei atrodyti visai kitaip, nei didžioji dauguma dailiosios lyties atstovių, kurios makiažo teptukus valdo taip pat meistriškai, kaip Eva platų spektrą antiparanormalbūtybinės paskirties ginklų, ar tuo labiau atrodyti kitaip, nei šitos dvi vištos merginai patiko kur kas labiau. Tiesiog jautėsi geriau, natūraliau savo pačios kūne,-Ir kas tave taip subjaurojo...-Gabriel'io viešnia taipogi susidomėjusi dar kita vampyrė šaltu pirštu pavedžiojo per ryškų užrašą ant mirtingosios strėnų. Reid mikliai sugavo vampyrės riešą, suspaudė jį. "Don't" - įspėjo sukeldama nemirėlei kiek pašaipią šypseną. Ją meistriškai atlaikiusi jauna moteris nepaleido iš akių to porceliano baltumo veido. Tarsi užšokusi mintyse be atvangos badytų jį peiliu. Paraginta įlipo į vonią. Vandens temperatūra joje siekė mažiausiai šešiasdešimt laipsnių. Moterys su nekantrumu stebėjo Nat judesius laukdamos panikos, sumišimo, aiškių skausmo apraiškų, tačiau į vėsius vonios kraštus įsitvėrusi Eva neskubriai atsisėdo ir karštas vanduo apglėbė jos kūną iki pat smakro. Reid nesusiraukė, neatrodė išsitempusi, nepatenkinta, tačiau įtemptai, provokuojančiai žiūrėjo į Gotham'o pakalikes žinodama, jog nepateisino tų teatrališkų kvankų lūkesčių. Jos iš lėto priartėjo per akimirksnį įvertinusios Nathalie kaip "visai įdomią". Dviem švelniais skudurėliais jos ėmė vedžioti po mirtingosios odą. Judesiai nuo pečių, nugaros leidosi žemyn. Trina pasiekė Reid šlaunis ir jauna moteris jas praskietė. Palinko arčiau mirtimi bei šalčiu atsiduodančio vampyrės veido. Šalta, bejausmiška Eva tapo viliojanti. Ji šiek tiek kilstelėjo smakrą, truputėlį pražiojo putlias lūpas, liežuviu paliesdama viršutinę savo lūpą.
- Nepamiršk patrinti ir ten. Ten aš labai, labai nešvari,-sukuždėjo erotišku, pažemintu balsu išprovokuodama nemirtingają vypsniui. Trina šyptelėjo panardindama ranką giliau. Skudurėlis pasiekė Nat lytį ir tai aiškiai pajutusi mergina užsimerkė drąsiai subanguodama klubais. Seksualiai suaimanavo kiek atlošusi galvą. Sutikusi su žaidimo taisyklėmis vampyrė tęsė liesdama Reid pačioje intymiausioje zonoje. Reid užbaigė po mažiau nei minutės gana garsiai balsu išreikšdama kūną užplūdusį malonumą. Šypsodamosis vampyrės susižvalgė, o pamaloninta Nathalie palaimingai atsilošė vonioje leisdama kvėpavimui atsistatyti. Iš vandens išlipo stebėdama kaip po jos nuogą kūną laksto suintriguotas Trinos žvilgsnis. Marry nužingsniavo ir pavymui jos pasisukusią kitą nemirėlę Eva švelniai sustabdė.
- Likau tau skolinga,-pasisakė viliodama, jaudinančiai bei be galo dviprasmiškai, tarsi būtų čia ir dabar užsigeidusi būtent šios vampyrės. Tiesą pasakius, nebūtų atsisakiusi karšto, lezbietiško grupinio sekso, tačiau su suknele rankoje pasirodžiusi Marry seksualinę įtampą tarp dviejų moterų sutrikdė. Puikiai girdėjusi pašnekovių dialogą Marry tikrai nemanė, kad Trinos bei iš pažiūros su Gabriel skoniu nieko bendra neturinčios "nuosavybės" erotinis kontaktas pradžiugintų itin savininkišką grynakraujį. Jos aprengė Evą, o ši iš akių nepaleido avantiūrai mielai pasiduoti norėsiančios Trinos. Reid išgirdo lengvus, nenumaldomai artėjančius žingsnius, skelbusius apie orią, savimi pasitikinčio individo eiseną. Be jokios abejonės tas kales viliojo sumautas Nathalie kraujas, tik ši dar nežinojo visų priežasčių kodėl taip buvo. Korporacija žinojo apie demonus (saugojo didžiulės apimties bylas apie Cross'o bei Lili Alvar veiklas), vikanes bei varlokus, hibridus, vilkolakius, visai neseniai ėmė tyrinėti net vilkatų fenomeną, tačiau apie fėjas neturėjo visiškai jokių duomenų. Tai buvo viena paslaptingiausių paranormalių būtybių gyvybės formų, o kadangi gyvųjų egzempliorių išliko vos keli, šviesiosios būtybės tebeegzistavo pasakose bei mituose. Prie drėgno Evos kūno lengva suknelė prilipo tarsi celofaninis maišelis. Pro ją puikiai persišvietė merginos krūtys, speneliai, sėdynė bei žinoma vagina, papuošta nedideliu, tvarkingu tamsių plaukų ruoželiu. Reid neatsisuko į atėjūną, o ir neprireikė, mat šis pasistengė atsidurti mirtingosios regos centre. Nesužavėta, skeptiškai reagavo į jo ėjimus ir prisilietimus.
- Ko tau iš manęs reikia?-tai tapo pirmaisiais žodžiais, kuriais Eva oficialiai kreipėsi į grynakraujį,-Jei nori mane suvalgyti, monsinjore, ar negalėjai to padaryti be visų tų pasicackinimų su voniomis, karšta vampyrių palyda bei šitu niekam tikusiu apdaru?-mergina kalbėjo švelniai, tonas buvo monotoniškas, neišduodantis jokių ryškesnių emocijų. Reid atrodė nuoširdžiai susidomėjusi. Gabriel'io žaptų būsena jos negąsdino, tačiau kaip mat visu pajėgumu įsijungęs savisaugos instinktas sužadino neįtikėtiną jaunos moters budrumą. Pajutusi grėsmę ji visados persijungdavo į visai kitą režimą. Pasinaudodama esminiu netikėtumo faktoriumi mikliai sudavė Gabriel'iui per burną jėga, kuri negalėjo būti būdinga iš pažiūros trapiai, liesokai merginai. Veikė toliau. Netikėtas spyris į kelio girnelę turėjo išdisbalansuoti vampyrą bent akimirkai. Susvyravusį nemirėlį paspyrė į krūtinę, o padėdama jam nuvirsti ant oponento užšoko užguldama jį savimi. Apsivijo rankomis jo kaklą. Jųdviejų veidai bene glaudėsi. Stiprus Reid kvėpavimas atsimušantis į Gabriel'į kaito beregint.  
- Tavo nelabui viskas nebus taip paprasta,-suvaidintas švelnumas bei submisyvumas peraugo į atakuojančią poziciją. Reid oda sušvito tarsi įkaitęs plienas. Sužaižaravusioje odoje matėsi visas moters skeletas, kuris priešingai nei minkšti audiniai, slėpėsi išraiškingame šešėlyje. Evos akių rainelės sužibo lygiai tokiu pat raudoniu, kiekviena Gabriel'io kūno kertelė, kuri tiesiogiai lietėsi su josios ėmė stipriai degti. Mergina išsišiepė vykusiai atkartodama Gotham'o šypsenos šiurpumą. Jos lūpos, dantenos, liežuvis švytėjo išsilydžiusiam metalui būdingu atspalviu. Ji ūmiai trūktelėjo save arčiau Gabriel'io nusvilindama jo burną bučiniu, kurio jis niekados nepamirš. Tvoskė ne tik nenusakomas karštis, bet ir svylančios mėsos tvaikas. Nublokšta be galo stipraus smūgio moteris neišskleidė net garselio, net jei skaudėjo velniškai. Jos kūną puošė nudegusios suknelės skiautės. Apsisukusi ore grakščiai nusileido ant žemės tarsi katė. Pritūpusi ranka rėmėsi į žemę. Švytinčios, ryškios spalvos apgaubta Evos fizionomija atrodė maniakiškai.
- Nesakyk, kad norėsi kovoti, nes velniškai mane sujaudinsi, gražuolėli,-pagrasino ne baugindama, bet veikiau viliodama. Erotiškai suvingiavo išsitiesdama. Padėjo koją į priekį, šiek tiek sulenkė kelį, prasiskėtė. Vieną ranką lėtai ištiesė į priekį, kitą atmetė atgalios, sulenkė per alkūnę bei sugniaužė kumštį. Jos kūno švytėjimas palengva išblėso, kur kas labiau akcentavo kovinę savo stovėseną,-Spėju nesi kišęs pimpalo į krosnį, bet ir pabandyti nenorėtum, tiesa?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
"The universe hasn’t seen this marvel since before my watch began. Few can sense, even fewer can see it. A world that’s infected can be dangerous. It is truly beautiful."
avatar
Eridanus

Light will always conquer the darkness.



Pranešimų skaičius : 121
Įstojau : 2012-09-30
Miestas : The Light One lonely and far away from home - it is hard path to follow.
Meilė : and so will the world end, I think, a victim of love rather than hate. For love's ever been the more destructive weapon, sure.
Draugai : And will I tell you that they lived happily ever after? I will not, for no one ever does. But there was happiness. And they did live.
Rūšis : Believers, look up - take courage. The angels are nearer than you think.
Darbo paskirtis : What I'm saying is that I'm trying to find rational reasons to explain irrational feelings, and that's never a good sign.

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: VAIKINŲ WC:

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Atgal į viršų


 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume