"UFO" BARAS

Kuomet jo vienintelis brolis, kurį iš tiesų pripažino, buvo išsiųstas į psichiatrinę ligoninę, iš kurios greičiausiai niekuomet neišeis, Dean nusprendė skirti kelerius metus pačiam sau. Alkoholis, žolė, antgamtinių būtybių medžiojimas, vienos nakties nuotykiai, vėl alkoholis ir vėl seksas - tapo seno "vilko" kasdienybe. Negalima sakyti kad jis iš tikro mėgavosi panašiu gyvenimo stiliumi, bet velniai griebtu, be maisto tai buvo vieninteliai dalykai, kurie dar sugebėdavo jį pradžiuginti. Šis penktadienis nebuvo išskirtinis. Šiek tiek prieš vidurnaktį, bare besitrinančios pigios moterys, kurios už kelis bokalus alaus sutiks padaryti viską, ir perkeptos duonos kvapas persipynęs su alkoholio dvoku, pralietu ant akivaizdžiai tik prieš kelias dienas valytų grindų. Žengdamas į baro vidų, pirmiausią ką jis padarė, tai nužvelgė susirinkusius žmones, kurie deja, nelabai sugebėjo sudominti vyriškį, kuris į skrandį nespėjo supilti ko nors svaiginančio. Jo gyvenimas buvo apgailėtinas, velniai trauktu, tikrai apgailėtinas. Kadaise jis buvo gerai žinomas verslininkas, naktimis dirbantis "pasaulio gelbėtoju", o dabar jis tebėra dėl žolės ir moterų pamišęs, nesigydantis alkoholikas. Ir kaip jis sugebėjo iki to nusiristi? Neigiamai supurtydamas galvą, bei pasistengdamas atmušti save nuo pašalinių minčių, jau netoli baro, iškelia savo ranką, už baro dirbančiai moteriai duodamas ženklą kad žada gerti tą patį, kaip ir visuomet. Brangų, neskiestą burboną ir porą tamsaus alaus.

Šiandiena būdamas nusiteikęs praleisti laiką pirmiausia gerai prisigeriant, o vėliau praleidžiant naktį su nieko berta, vienos nakties moterimi, pigiame motelyje, už kelių kvartalų nuo čia. Tačiau mažiausiai tikėtis galėjo sutikti seniai matytą veidą. Juk būtent dėl to jis ir atvyko čia, kur nebuvo ne vieno jo pažįstamo veido. Moters balsas, sustabdęs jį, privertė atsisukti. Ir negalima buvo sakyti, kad Katherine komentaras jam patiko, kas puikiai atsispindėjo jo veide, jis visgi žengė kelis žingsnius link staliuko, prie kurio sėdėjo garbanė. Neigiamai supurtęs galvą, ir galiausiai privertęs save išspausti suvaidintą šypseną, paskuba pasisakyti: - Negailestinga, savanaudiška ir ledinė kalė, amžinai ėdanti mano nervus. Ir ta, kurią aš tikriausiai kada nors nudėsiu. - Suvaidinta šypsena palaipsniui įgauna natūralumo, bei nuoširdumo atvaizdą. Ir tuomet jis atitraukdamas kėdę nuo stalo, užsiima sau vietą. Nelabai kreipdamas dėmesį į tamsiaplaukę, pasigauna butelį, kurį pritraukia prie savęs. Akivaizdu kad suvaidindamas didžiulį susidomėjimą etiketę ant butelio, negaišdamas laiko, pratęsia: - Katherine Pierce, prisiekiu, nemaniau kad kada nors dar išvysiu tavo dailų veidą. Tuo labiau kad mūsų atsisveikinimas nebuvo toks ir maloningas. - Liežuviu perbraukdamas sau per lupas, atkemša butelį, bei laisva ranka pastato dvi tuščias taures vieną šalia kitos. Kuomet pakelia akis į Pierce, pasistengia per menką akimirką nužvelgti merginos esybę. Neskubėdamas net komentuoti, supila į abi taures daug maž vienodą kiekį gintaro spalvos gėrimo. Kuomet pastato butelį atgal ant stalo paviršiaus, sukrauna ten pat ir savo abi rankas. Tebestebėdamas merginos patrauklų veidą, šiek tiek iškelia savus antakius, kuomet perklausia:
- Sakydamas kad esi čia ne dėl manęs, tikriausiai pataikysiu tiesiai į dešimtuką? Leisk paklausti, kokio velnio atsivilkai į mano miestą?

- Man atrodo kad prieš pokalbį su tavimi, pirmiausia turėčiau išgerti. - Pirštais suimdamas sau skirtą taurę, pakelia ją, kaip tik tuo metu palenkdamas į merginos pusę. Tokiu gestu parodydamas kad žada gerti už priešais sėdinčią tamsiaplaukę, tik spėja staigiai atsikvėpti, kuomet suverčia visos stiklinės turinį į savo burną. Šiek tiek susiraukdamas, mat gėrimas pasirodo šlykščiai malonus. Tuomet gana garsiai pastatydamas taurę ant stalo paviršiaus, nustato tokią išraišką, kuri iš esmės atrodo taip, tarytum jis būtu sudomintas tuo, ką sakė mergina. Jos liepiamas tos ir išsakyti reikalavimai vertė jį jaustis keistai. Iš vidaus kilo keistas, juoku paremtas jausmas. Tačiau jis bandė iš paskutinių sulaikyti tai vietoje, neišleidžiant į paviršių. Todėl leisdamas tamsiaplaukei išsakyti visus savo pageidavimus, įsistebi į ją, kuomet ji pasilenkia arčiau. Buvo nesunku pripažinti tai, kad Katherine buvo iš tų nedaugelio moterų, kurios gali bet kurį vyrą vien savo žvilgsniu išversti iš koto. Ji buvo seksuali žaidėja, tokia, kokios yra vertos dėmesio. Jos viduje niekad nebuvo gėrio, ji buvo tipinė kalė, kuri gauna viską ko trokšta, nežiūrėdama į galimas kainas. Winchester visad įsiveldavo su panašiomis moteris į labai keblias situacijas, juk ir jo paties buvusi buvo ne vien panaši į ją, bet ir nešiojo tokį pat vardą. Cassidy, kodėl jis vėl atsiminė tą, kurios jau seniai nėra tarp gyvenančių? Neigiamai supurtydamas galvą, ir kaip tik tuo metu įsistebėdamas į pašnekovės krūtinę, šiek tiek sujudino savus antakius. Jis troško pasakyti ką nors atgal, tačiau keistas jausmas kankino, bei neleido jam prasižioti ankščiau laiko. Prieš gerus septynis metus, jis buvo praleidęs gerą savaitę su Katherine, Romoje. Tiksliau ten esančiame elitinio viešbučio kambary. Praleistas laikas buvo neįtikėtinas, mat Katherine buvo kad ir uždrausta jam, buvusiam medžiotojui, tačiau pasibūti kartu buvo smagu. Visgi, šiuo metu jo mintys nebuvo užimtos sekso tema, net labai norėdamas, greičiausiai būtu atsisakęs. Jis netroško miegoti su tomis, kurios gali grįžti į jo gyvenimą, todėl ir rinkosi tas, kurių vardų net žinoti nebuvo būtina. Prisimindamas apie tai, kad niekas nepripildė jo taurės, vėl pasigauna butelį, ir neskubėdamas, ima pilti gėrimą į specialų, gėrimui skirtą indą, tuomet ir pasipylė žodžiai: - Taip žinoma, būtent šitaip ir bus. Katherine, negi tu mane laikai visišku kvailiu, manydama kad gali reikalauti iš manęs tokių "paslaugų"? - Pakeldamas akis į merginos veidą, neigiamai supurto galvą, tarytum atsakydamas į savo paties klausimą, po ko priduria: - Nors, negaliu neigti, kad tavo reikalavimai, tiksliau vienas jų, man pasirodė įdomus. Jei būsi gera, aš pažadu kad išgėręs šitai, neatsitrauksiu ir ten ką nors sugalvosime. Bet, jei prarasi mano susidomėjimą, gali kaltinti tik save pačią. - Pastumdamas butelį į šalį, ir tuo pačiu metu pritraukdamas naujai pripildytą taurę prie savęs, pakelia akis į ją.

- Tu manai aš nebandžiau visko? Buvau ne kartą pas Samuelį atsitempęs burtininkęs, raganius, vampyrus. Velniop, vedžiausi net senas davatkas, kurios skaitė iš biblijos ir žadėjo kad savaitės bėgyje, jis vėl bus kaip ankščiau. Ir žinai kas? tai nepagydoma, jam sunkios formos schizofrenija, ir jokie burtažodžiai to nepašalins. Jis ligonis, ir tik vaistai parūpina jam kelias šviesaus proto akimirkas dienoj. - Kalba apie gyvenimo sužlugdytą brolį, jam visad kėlė didžiulę agresiją. Jis nekentė savęs, visko, kuo buvo priverstas užsiimti ankščiau. Juk taip ar taip, reikėjo suprasti kad mūšiai su antgamtinėmis būtybėmis ir sumautais samdomais žudikais, ankščiau ar vėliau atsilieps. Tuo labiau kad Samuelis iš mirties gniaužtų buvo išrautas tiek daug kartų, kad net norint juos suskaičiuoti, neužtektu visų žmogaus turimų galūnių. Merginos kalba ėmė erzinti, nes ji bandė pažadėti tai, ko padaryti nesugebės. Ne vienas seniai gyvenantis vampyras buvo priverstas užkalbėti jauniausią iš Winchester šeimos, tačiau tai trūko geriausiu atvejų savaitę. O vėliau brolio būsena pablogėdavo keliais kartais. Jis neigiamai sukratė galvą, bandydamas nuvyti nemalonias mintis, kurios kaip tyčia nuo išgerto alkoholio, įkyriai lindo į galvą. Nukreipdamas savo akis į garbanės pusę, paklusniai suima puspilnį butelį, ir supila tauraus skysčio į merginos taurę. Kuomet pastato tarą ant stalo, pakelia savo akis į jos pusę. Atrodo kaip tik tuo metu jis ketino vėl imti kalbėti, tačiau vietoje to, sukišdamas ranką į savo džinsų kišenę, iš ten ištraukia raktelius su įmantriu pakabuku, kuris priminė miniatiūrinę sapnų gaudyklę. Winchester netikėjo tokiomis nesąmonėmis, tuo labiau jis jau seniai nesapnavo, mat atkrisdavo miegan visiškai girtas, o tokios smegenys paprasčiausiai nėra pajėgios atgaminti kokius nors vaizdinius. Padėdamas raktus ant stalo, bei tuo pačiu metu pastumdamas juos arčiau prie Katherine, pasisako: - Miegosi ant sofos, nes aš nežadu šokinėti pagal tavo užgaidas. Karštas vanduo yra visą laiką, tad gali naudotis kiek telpa. Šiandiena namo, beje, namai yra vis dar tą patį vieta, kaip visuomet, negrįšiu. Esu nusiteikęs visapusiškai atsirauti. maisto namuose nėra, o tavo žiniai aš žmogus. Vadinasi, susimokėdama už nakvynę, turėsi nupirkti maisto. Ir, nepamiršti obuolių pyrago, iš degalinės.
Nuspręsdamas kad tokio užmokesčio kol kas pakaks, pats tuo tarpu, labiau atsilošia į savo užsiimtos kėdės atramą, kuomet vėl nukreipia žvilgsnį į merginos pusę. Jos prašymas dėl vaiko buvo įdomus, vien atsižvelgiant į tai, kad iš esmės Katherine negalėjo turėti vaikų, plius nuo paskutinio jų susitikimo prieš septynerius metus, nebuvo girdėjęs net jos vardo. Tad nieko nuostabaus, kad nežinojo apie ją visiškai nieko. Darbas, kurį ji jam nusprendė parūpinti, atrodė lengvas. Jis ne kartą buvo radęs dingusius, ar greičiau pradangintus. Tad kas galio būti sunkaus tame, kad rasti mažą vaiką? Kuris greičiausiai išsiskirs iš minios kitų. Liežuviu sudrėkindamas savąsias lupas, pratęsia: - Užsiimsiu tavo vaiko paieškomis ryt, kai būsiu prasiblaivęs. Bet prieš tai, turi man pasakyti kuo tas vaikas ypatingas? Tiksliau kas tas laimingasis, kuris sugebėjo pasipriešinti gamtos barjerams, ir tau jį įpurškė? - Skiestelėdamas rankomis, pasiteisina: - Ei, tik nesistebėk, taktiškumu aš niekuomet nepasižymėjau. Plius manau, vaiko dingimas, bus vienaip ar kitaip susietas su abiem tėvais ir jų praeitimi.