ADMINISTACIJA:

by **James Petrov** Pen. 09 28, 2012 1:25 pm

Viešbučio administracija.

by **Nathaniel Lott** Kv. 03 28, 2013 2:34 pm

Būdamas visiškai tikras tuo, kad mergina ankščiau ar veliau sutiks su juo praleisti kažkurį laiko tarpą, leidžia sau prabangą viešbučiui priklausantį restoraną rezervuoti sau viena vakarui. Laukdamas Scarlett, susiranda patogią vietą sėdėjimui. Stebėdamas kaip administracijoje visą laiką keičiasi žmonės, kurie tai atvyksta tai išvyksta iš viešbučio. Rankoje laikydamas unikalią gėlę, kurią gauti yra praktiškai neįmanoma net tiems, kurie gali girtis didžiausiais pasaulio turtais. Akivaizdu kad norėdamas parodyti kad geba būti rūpestingu, niekaip neskubindamas merginos, paprasčiausiai laukia jos pasirodymo.

by **Caroline Mikaelson** Pen. 03 29, 2013 4:54 am

{Eidama link nurodytos vietos, jau iš tolo tarp administracijos patalpoje besisukiojančių viešbučio darbuotojų ir klientų pastebi vaikiną, su kuriuo turės praleisti vakarą. Trumpam sustojusi atsidūsta, taip lyg leisdama sau greitai pergalvoti ar bent kažkiek elgiasi teisingai, kol visgi vėl pajuda prie Mikaelsono. Nesistengdama labai skubėti, pasiekia vaikiną, įsmeigdama neįkyrų žvilgsnį į jo veidą, kilsteli antakius, o reikalaudama dėmesio, pagaliau surezga kelis žodžius, taip duodama įžangą į pokalbį}
- Ko gero turėčiau tau padėkoti už dovanas. Prisipažinsiu, kaip paprastai vakarienei su tavimi to nesitikėjau.

by **Nathaniel Lott** Pen. 03 29, 2013 5:23 am

Atsižvelgus į tai, kad jo rega yra kur kas geresnė, nei bet kurio kito asmens, vos tik mergina pasiekia administracijos patalpas, iš karto nukreipia savo žvilgsnį į jos pusę. Pakankamai greitai atsistodamas ant kojų, iš karto kiek pakelia smakrą, tam, kad atrodytu labiau pasitempęs. Leisdamas merginai pasiekti jį, veide išspaudžia malonią šypseną, tačiau nelabai leisdamas jai kalbėti, taria:
- Atrodai gražiau nei tikėjausi. - Kuomet ištiesia savo ranką į jos pusę, pasistengia įteikti gėlę, kuomet kita ranka labai mikliai, nestipria paliečia jos alkūnę, nukreipdamas į tą pusę, kur randasi restoranas, tuo pačiu pratęsdamas savo mintį:
- Nenorėjau kad kas nors mums trukdytu pasikalbėti, todėl pasirūpinau kad restorane būtu kuo mažiau žmonių. - Atsikrenkščia.
- Nepagalvok nieko blogo. Nieko nežadu tau padaryti. O jei ką, galėsi į mane įsmeigti kokią šakutę. - Nevykusiai pašmaikšdaudamas, trumpam sustoja. Iš karto nepradėdamas nieko sakyti, palaukia kol mergina atkreips į jį savo dėmesį.
- Scarlett. Nepaisant to, kad tu čia pasirodei tik tam, kad ištraukti iš manęs informaciją, kuri tave domina. Man malonu, kad tu čia.

by **Elijah Mikaelson** Pen. 03 29, 2013 5:29 am

Šiuo metu rašau ne už savo personažą, o už tarkim vieną iš mano personažo parankinių, vardu Paulas:
Kaip tik tuo metu būdamas už administracijos stalo, tariamai laiko nukreipęs akis į kompiuterio ekraną, registruodamas kažkokius duomenys. Tačiau iš tiesų stebėdamas aplinką, leidžia sau nuspėti nuo kurių žmonių reikės pradėti puolimą. Matydamas šiuo metu labiausiai išsipusčiusią porą, įsistebi į vyrą prie šviesiaplaukės, kuris kaip tyčia pasirodo labai matytu jo gyvenime veidu.

by **Caroline Mikaelson** Pen. 03 29, 2013 6:41 am

{Nepaisant visko vis dar nepasitikėdama priešais ją esančiu vaikinu, o to pasekoje nesijausdama labai saugiai, neparodo per daug teigiamų emocijų dėl šiandienos vakaro. Sulaukusi komplimento, lengvai šyptelėjusi priima į rankas gėlę, kurią pritraukia arčiau savo veido, lyg norėtų pajusti jos kvapą. Kuomet akis vėl pasuka ties Klausu, išraiškingiau kilsteli antakius} - Man tik vaidenasi ar tu visu šituo savo dabartiniu elgesiu bandai prieš mane pasirodyti esantis visai kitoks, nei aš manau, kad tu esi? - {Pajutusi jo prisilietimą, kiek aukščiau kilsteli ranką, taip norėdama patraukti nepaklusnią plaukų sruogą, užkritusią jai ant veido. Kuomet pasisuka į tą pusę, kurioje randasi restoranas, linkteli galvą} - Vis tiek nesuprantu kam viso to reikėjo, nes kaip ir sakiau prieš tai, tai viso labo tik vakarienė. Nieko daugiau. - {Įsmeigusi akis į rankoje laikomą gėlės žiedą, įsiklauso į tai, kas buvo pasakyta paskui. Bandydama nuspėti ar tai yra viso labo žaidimas, žvilgsnį nukreipia į Mikaelsoną} - Būtent, Klausai, esi visiškai teisus. Todėl, jei būtų galima, norėčiau, kad tu greičiau man pasakytum visą informaciją, kurią turėčiau žinoti. Tad...
- {Negalėdama numanyti, kad čia yra planuojamas dar vienas užpuolimas, lengvu galvos mostu nurodo restorano pusę}

by **Nathaniel Lott** Pen. 03 29, 2013 10:09 am

Neaišku kodėl, tačiau nejausdamas jokio negatyvaus jausmo šiai merginai, kas iš jo pusės pasireiškia kiekvienam jo kely pasirodančiam asmeniui, leidžia jai sakyti viską, ką ši nori. Ne veltui įteikęs jai papuošalą, trumpam įsistebi į tai, kaip jis puošia merginos kaklą. Kadangi šis daiktas apsaugo ją nuo bet kokio paranormalaus apkerėjimo, nusiteikia pakankamai nuoširdžiai nutaikytam vakarui. Kuomet pasiekia restorano duris, jas pradaro, pirmiausia įleisdamas merginą, pats prasitardamas:
- Galiu pakartoti tai, ką buvau sakęs prieš tai. Noriu kad pažintum mane tokį, koks esu. O ne tai, kuo buvau tau pristatytas.
Palaukęs kol mergina praeis į vidų, pirmiausia leidžia jai atsisėsti prie stalo, ir tik paskui atsisėda priešais ją, pakeisdamas kalbą:
- Leidau sau prabangą užsakyti mums vakarienę. Tačiau jei kas nors nepatiks, nesikuklink pakeisti užsakymą.
Palinkdamas į priekį, o tiksliau arčiau prie Lanter, suima vyno butelį, ko pasekoje pripildo jo turiniu abi ant stalo esančias taures.
- Vakarienės metu, galėsi man užduoti bet kokius tau rūpimus klausimus. Atsakysiu. Aišku tik į tai, kas manau kad tau rūpi. Kas liečia tai, ką žinau apie šią vietą, ir tai, kas yra planuojama kai kurių čia esančių žmonių... - Sutraukęs pečius, pritraukia savo taurę, lyg leisdamas tokiu būdu sau kuriam laikui nutilti, bei pasimėgauti šia akimirka. Po ko, vėl pradeda kalbėti.
- Mano šeima, yra labai turtinga savo kilme. - Suprunkščia. - Tik nepagalvok kad noriu tave sužavėti savo banko sąskaita. Turėjau omeny, kad iš mūsų ne vienas nėra šventas asmuo, kaip kad kartais mėgstame save pateikti. Tiesa, tu žinai kad esu blogis. Bet, nematau tame nieko blogo. - Nutaisydamas kampinę šypseną, pratęsia:
- Galu gale, kažkam juk reikia daryti blogus dalykus tam, kad egzistuotu gėris. Aš lenkiu prie to, kad aš, mano brolis ir numanau kad greitu metu sesuo čia esame ne be priežasties. Tu, Elena ir visa tavo kompanija nebuvo suplanuota šiam laikotarpiui. Jūs pasirodėte čia pačiu netinkamiausiu metu, ir blogiausia tai, kad dabar neturite net menkiausios galimybės iš čia ištrūkti.
Galvos mostu nurodydamas vaizdą merginai už nugaros, paskuba pratęsti savo mintį:
- Asmuo esantis po administratoriaus priedanga, yra vienas iš tų, kurie yra suplanavę pasismaginti skerdynėmis dėl nieko. Tavo draugė bus apsaugota, čia faktas. Tačiau kas liečia tave, manai kad Deimonas ras laiko iš bėdos ištraukti ir tave?
Susiaurindamas akių vokus, ir tuo baigdamas savo monologą, pasikartoja: - Kaip ir sakiau, gali klausti manęs ko tik nori.

by **Katherine Pierce** Pen. 03 29, 2013 10:39 am

*Ne pačiame restorane tačiau prie administracijos stalo, pagaliau pasirodo daili šviesiaplaukė, kuri įsmeigusi akis į už stalo esantį asmenį, veide išreiškia savotiškai savimi pasitikinčią šypseną. Tikriausiai sulaukusi kažkokio klausimo iš vaikino, greitai taria*
- Man reikia kambario, kuo geresnio. Dviems asmenims... - *Palenkusi galvą, greitai patikslina* - Geriausia su viena lova. Ačiū.

by **Caroline Mikaelson** Pen. 03 29, 2013 11:19 am

{Įeidama į restorano vidų, nužvelgia patalpą, taip įvertindama pirmąjį vaizdą. Kuomet gauna galimybę prisėsti prie stalo, taip ir padarydama, ištiesia nugarą, kad neatrodytų susikuprinusi. Klausydama to, kas jai yra sakoma, šyptelėjusi, nuleidžia akis bei neigiamai supurto galvą} - Klausai, savo nuomonę apie tave susidariau ne tik iš to, ką man teko girdėti. Atsimeni Braziliją? Ten įvykusią nelaimę, užpuolimą? Būtent ten, man teko su tavimi susidurti pirmą kartą, ir pripažinkime, tai nebuvo pats maloniausias susitikimas koks tik galėjo būti. Tuo labiau, jeigu tavo ir tavo draugų planas būtų pavykęs, nemanau, kad aš dabar turėčiau galimybę sėdėti čia. Štai tau dar vienas aspektas įtakojantis mano nusistatymą prieš tave. - {Kuomet pakelia akis, o žvilgsnis neatsitiktinai užkliūna už priešais esančio vaikino, padeda ant stalo krašto jai dovanotą gėlę bei į ranką paima taurę besirandančia arčiau jos. Neskubėdama gerti, susiaurina akių vokus, tad susidaro toks vaizdas lyg vaikino veide ji bandytų ką nors išskaityti} - Gerai. Pirmas klausimas. Šiandien paplūdimyje minėjai kažkokius tipus ir tai kad jie nori pakenkti Elenai. Kas tie tipai ir kodėl jų toks tikslas? - {Norėdama dar kažką pridėti prie savo klausimo, tačiau pertraukta tolimesnių Klauso žodžių, palaipsniui sumerkia akis} - Tai tavo pasiteisinimas yra toks, kad tu viską darai tam, kad egzistuotų geradariai? Klausai, tam, ką esi padaręs tu, apskritai nėra jokių pateisinimų. - {Jam konkrečiai paminėjus būtent šią vietą ir su ja susijusius planus, kažkodėl nujausdama kas bus sakoma toliau, nepertraukdama, leidžia vaikinui užbaigti pradėtą kalbą. Pati pasireiškia tik tada, kai užtaiko progą. Ir nors jos balsas yra pakankamai ramus, visgi galima įžvelgti tai, kad gauta informacija jai nei kiek nepasirodė maloni} - Vadinasi mes patekome į vidurį kažkokio karo tarp tavęs, tavo šeimos ir... kažko? - {Labai ne į temą nusišypsojusi, neigiamai supurto galvą} - Aš nesuprantu ar visada kai aš išvyksiu iš šalies, pateksiu į kažkokį beprotnamį, kuriame visi vieni kitus žudo dėl smagumo? Kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad būtent tokiame reikale mano gyvenimas vieną kartą taip tragiškai ir pasibaigs. - {Nebūdama informuota, kad ir Deimonas čia yra atvykęs, suraukia antakius, kuomet išgirsta jo vardą, kol galiausiai neigiamai supurto galvą} - Ne. Negali būti taip, kad nėra išeities. Nei, aš, nei Elena ir kiti nesame pasiruošę čia mirti.

by **Nathaniel Lott** Pen. 03 29, 2013 4:31 pm

Klausydamas merginos, kurį laiko tarpą išlaiko savo žvilgsnį nukreipęs į stalo įrankius, kurie yra tvarkingai sudėti ant stalo paviršiaus. Visgi ilgai nesugebėdamas išbūti nieko nepasakius, nusuka savo žvilgsnį, bei sulaukęs akimirkos, kuomet pagaliau gauna progą prasitarti, pagaliau nukreipia savo akis į merginos veidą, tuo pačiu pradėdamas aiškinti:
- Analogiškas klausimas tau, Scarlett. Manai esanti gera, neskaitant to kad taip pat esi sugriovusi vienos šeimos gyvenimą? Tu matai blogumą manyje dėl, to kad dėl man nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių, turėjau daryti tai kas buvo liepiama, Brazilijoje. O tai kas nutiko Niujorke, kuomet tu su draugais sugalvojote apiplėšti Mandylor šeimą? Kada nors pasidomėjai kokias tai pasėkmes turėjo tai šeimai? - Neigiamai supurto galvą, pratęsdamas savo mintį. - Kurį laiką dirbau su Šenonu ir Dereku. Neilgai trūkus Šenonas mirė, nes jam svarbiau buv rasti jumis, negu nusigauti į operacinę, kur būtu išgelbėta jo gyvybė. Serena, jo žmona. Tiesą pasakius, tikriausiai kilnesnio žmogaus nebuvau gyvenime sutikęs, vos neatėmė sau gyvybės, tuo metu nežinodama kad po širdimi nešioja savo vyro vaiką. Ir galu gale, spėk, kas prieš savaitę vos nesusprogdino jos ir jos laimei sveikai gimusios mergaitės? - Teigiamai linktelėdamas, pagaliau įvardina tą asmenį. - Tavo brolis. Jūs visi esate padarę daugybę baisių dalykų, bandydami kovoti už savo gerovę, ar materialinę padėtį. Bet tu matai tik tai, ką blogo esu padaręs, neįvertindama savęs.
Nusukęs akis, tačiau nelabai stengdamasis jai paaiškinti tai, kas nutiko Brazilijoje, nes mano kad šiai yra tai neįdomu, prataria:
- Aš pasakiau kad čia yra nesaugu, ir ne aš čia esu grėsmė jums. Bet nesakiau kad kažkam kažko reikia konkrečiai iš Elenos. Tiesiog jus čia esate pačiu netinkamiausiu metu. Ir žinoma, dingti iš čia yra neįmanoma. Jie pasirūpino kad tai būtu neįmanoma. Mano ir jų karas nėra tiesiog smagumui patenkinti. Tu daug ko nežinai, daug ko nesuprastum, nes jei turėtum tam noro. Paprasčiausiai mano šeimos ir tos šeimos karas tęsiasi... - Suprunkščia. - ...daug amžių. Ir kol neišmirs visi iš vienos šeimos, tai nesibaigs. Bet kaip ir sakiau, tavęs tai neliečia. - Kuomet nuleidžia akis, dar kartą suprunkščia.
- Beveik neliečia. - Sukandęs dantis, tuo pačiu metu sujudina savo žandikaulius, mikliai pakeisdamas savo kalbos kryptį.
- Nepasitikėk visais, Scarlett. Būk protinga, nes tarp žmonių kurie tave supa, yra asmuo kuris linki jums, konkrečiai tau blogo. Negaliu pasakyti kas jis, bet galiu perspėti kad būtum pastabesnė. - Pritraukęs taurę arčiau prie savęs, bet negerdamas, paaiškina toliau: - Aš tau jau pasakiau, kad Salvatore šeimos atstovas sugebės pasirūpinti Gilbert saugumu. Čia faktas.

by **Elijah Mikaelson** Št. 03 30, 2013 3:32 am

Paul: Akylai stebėdamas visą aplinką, palaipsniui įvertina būsimą laimikį. Kuomet jo dėmesį pertraukia pasirodžiusi šviesiaplaukė, iš karto nukreipia akis į Claire. Kadangi šiek tiek sutriko, ne iš karto atsitraukia prie sienos, kur yra sukrautos visos kambarių kortelės. Tik po tam tikro laiko tarpo pasiekęs sieną, suima j atžvilgiu tinkamiausią kortelę, bei ištiesia ranką į Mikaelson:
- Prašau. Linkiu malonios viešnagės. - Pamiršęs apie užmokestį, vėl nuleidžia akis į kompiuterį, apsimesdamas kad dirba.

by **Regina Bishop** Št. 03 30, 2013 3:39 am

Tikriausiai kai kurių netikėtumui, kaip tik šiuo metu užedamas pro viešbučio įėjimo duris, pirmiausia nužvelgia visą aplinką tam, kad įvertintu esamą padėtį. Dėl to kad iš savo šalinių sužinojo kad čia taip pat randasi vyriausias iš Mikaelson klano, perspėjęs brolį, visgi nusprendžia pasirodyti čia, tam atvejui, jei bus reikalinga pagalba. Kuomet pasiekia administracijos stalą, palinkęs prie Claires, lūpomis paliečia šios galvos šoną, bei pakankamai tyliai prataria:
- Man reikia susirasti brolį, nes nemanau kad jis vienas sugebės susitvarkyti su visa šia koše, kuri net per daug akivaizdi.
Susiaurinęs akių vokus, nukreipia akis į už stalo esantį, tuo pačiu metu padėdamas banko kortelę ant stalo, paaiškina:
- Tikriausiai visi šiandiena yra smarkiai išsiblaškę. Mano mergina pamiršo kortelę, tikiuosi kad jokių nesusipratimų neįvyko?

by **Caroline Mikaelson** Št. 03 30, 2013 4:53 am

{Pakankamai ramiai išklausydama vaikino kalbos, neparodo noro jo pertraukti savais išsikišimais. Atrėmusi nugarą į kėdės atramą, sukandusi lūpas, šypteli, kuomet jis pateikia kadaise atliktus ne pačius geriausius jos darbus} - Ką aš galiu pasakyti... Matyt nesu tokia ideali, kad mano gyvenimą vainikuotų tik geri darbai. - {Primerkdama akis ir taip sudarydama klausiamąją veido išraišką, nežymiai sujudina galvą} - Vadinasi tai, kas vyko Brazilijoje nebuvo daroma tavo paties valia? Tu nenorėjai, nudėti nei manęs, nei visų kitų ten buvusių žmonių, nes tiesiog darei tik tai, kas buvo liepta? Nežinau, Klausai, ar man verta tikėti tuo ką sakai, nes tuo metu man atrodė kiek kitaip. - {Akivaizdu, kad po visko nebuvo parodžiusi noro domėtis tuo, kaip vystosi Mandylor šeimos atstovų gyvenimas, nuleidžia akis, tad iš dalies gali susidaryti vaizdas, kad jai nėra malonu girdėti tai, kaip viskas susidėjo Shannono žmonai. Kurį laiką nieko neatsakydama, neigiamai supurto galvą} - Neversk manęs jaustis blogai dėl to, kas nutiko tai šeimai. Ne aš kalta dėl to, kad Shennonui pirmoje vietoje buvo sugauti mus, o ne išsaugoti savo gyvybę ir pasirūpinti savo nėščia žmona. Tai buvo jo pasirinkimas. Ir Klausai, tai ką esu padariusi aš, pripažinkime, nei kiek neprilygsta tavo darbams. - {Vaikinui užsiminus tai, kad jos brolis buvo pasiruošęs susprogdinti motiną su mažu vaiku, akimirksniu suraukia antakius. Norėdama kažką pasakyti, bet nelabai galėdama suregzti sakinio, sučiaupusi lūpas, nusuka akis į priešingą Klausui pusę} - Tu meluoji. Kad ir koks žmogus būtų Mattas, jis nėra žudikas, tuo labiau, jis nėra iš tų, kurie galėtų pakelti rankos prieš vaiką. - {Akivaizdu, kad nenorėdama patikėti jo žodžiais, neigiamai supurčiusi galvą, pasigauna vyno taurę, kurią pritraukusi arčiau lūpų, paragauja jos viduje esančio gėrimo. Kuomet jos žvilgsnis vėl užkliūva už vaikino veido, pratęsia}
- O tu pabandyk laimę. Koks karas? Kas ta kita šeima? Ir kodėl jūs norite vienas kitą išžudyti? - {Kadangi vaikino kalba kuo toliau, tuo labiau sukelia vis naujų klausimų, o tuo pačiu ir dvejonių, bandydama suprasti ko jis siekia, kilsteli antakius}
- Ką turi omeny? Koks dar asmuo linkintis man blogo? Klausai, jeigu pradedi apie tai kalbėti, tai ir užbaik, o ne palik man dvejonių. Jeigu mano aplinkoje yra žmogus norintis man pakenkti, aš turiu tai žinoti. Ir apskritai, kodėl tu mane perspėji dėl visko? Mes nesame draugai, tau neturėtų rūpėti tai, kas gali nutikti man. - {Iki šiol nepaleisdama taurės, toliau "mėgaujasi" vynu, lyg dabar alkoholis jai padėtų nusiraminti} - Gerai... vadinasi bent Elena turi šansą būti išgelbėtai iš būsimų skerdynių...

by **Nathaniel Lott** Št. 03 30, 2013 6:31 am

Neskaitant to, kad pats nelabai gali pasigirti begaline kantrybe, visgi leidžia merginai palaipsniui išsakyti savo nuomonę. Kadangi kaip tik tuo metu, kažkoks asmuo jiems atneša vakarienę, palinkęs prie stalo, paima stalo įrankius ir vienu iš jų paliečia ant lėkštės tvarkingai sudėtą maistą. Nerodydamas didelio susidomėjimo valgiui, nukreipia savo akis į Scarlett, pradėdamas kalbėti:
- Aš tiesiog noriu tau priminti tai, kad žmonės yra keisti padarai, kurie mato tik svetimas klaidas, niekaip nepastebėdami savu. Kas liečia mane, neteisinu savęs, nes nematau tam nei noro, nei tikslo. Esu vienas iš tų, kuriais laikote priešais ir tai niekuomet nepasikeis. Prie to reikia priprasti, arba bandyti bereikalingai keisti. Nors finalas, bet kokiu atveju ir taip yra aiškus.
Kuomet mergina pamini tai kas vyko prieš labai daug laiko, prunkštelėdamas pagaliau pasmeigia maisto gabaliuką, pratęsdamas:
- Aš buvau pasamdytas tai kelionei. Negaliu pasakyti kad nesimėgavau kiekvienu savo žingsniu ten, tačiau negaliu pasakyti ir tai kad veikiau savo noru. Tai buvo savitas kerštas tiems, kurie pasikėsino į mano ir mano šeimos esybę. Man teko traukti iš to mėšlo savo seserį, todėl sunaikinau kiekvieną, kuris buvo padaręs jai skriaudą. Tai kad po mano ranka kliuvo dar keli žmonės, - Nesugebėdamas baigti savo kalbos, neigiamai supurto galvą. - Nieko pakeisti jau nebe galiu. Tai mano praeities dalis ir tiek.
Kalbai palietus Mandylor šeimą, nusukęs akis, ir kaip tik tuo metu atsilošęs į savo kėdės atramą, liežuviu perbraukia per lupas:
- Paminėjau tau tai tiesiog tam, kad pagalvotum apie tai, kad tavo ir tavo draugų noras praturtėti, kažkam kainavo gyvybę. Mandyloras buvo aukščiau visko, ir vardan savo aukštai iškelto vardo, paprasčiausiai negalėjo palikti visko. Bet visi žinojote ką puolate ir kaip tai pasibaigs. Juk ne veltui puolimas vyko kaip tik tuo metu, kai Serena buvo ruošiame širdies persodinimo operacijai, o jos vyras skaičiavo paskutines gyvenimo dienas. Jis buvo išsiblaškęs. O tai buvo lengviau, nei pulti jį sveiką.
Palenkęs galvą, ir taip tikėdamasis sulaukti merginos pritarimo, kuriam laikui nutyla. Ir kai tik ši prasitaria apie tai kad netiki kad jos brolis gali padaryti kažkam pikta, neigiamai supurtydamas galvą, nusuka akis, paaiškindamas:
- Tu netiki manimi. Nesistebiu. Todėl verčiau gavusi progą, pati paklausk brolio, apie tai. Nemanau kad jis tai labai neigs.
Tuo baigdamas šią kalbą, pasivaišina gabaliuku maisto, kuris puikavosi ant lėkštės. Ir kaip tik gavęs klausimą, kuriam nebuvo pasiruošęs, pastebimai šiek tiek išsimuša iš vėžių. Nutaisęs kiek kvailoką šypseną, privengdamas jos akių, "pašmaiktauja":
- Ką gali žinoti, gal tu man patinki kaip žmogus, ir atskleisdamas tau viską ką žinau, noriu pelnyti tavo pasitikėjimą manimi.
Tuomet sugrąžinęs žvilgsnį atgal į merginą, nutaiso labai įprastą sau išraišką, pratęsdamas pasakojimą:
- Nemanau kad esi pasiruošusi žinoti tiesą apie mano kilmę, be ko pasakojimas apie karą yra visiškai beprasmiškas ir nesuprantamas. - Suprunkščia. - Tai lyg pasaulio mėgstama "saulėlydžio" pasaka apie vampyrų ir vilkolakių neapykantą vieni kitiems. Taip ir mūsų šeimos, tiesiog nesugeba pasidalinti vienu pasauliu. - Nuleisdamas akis, patikslina:
- Kadaise tos šeimos atstovai nužudė mano jauniausią brolį. - Nespecialiai parodydamas kad jam yra sunku tai atsiminti, ima kalbėti pro sukastus dantis, ir rankoje palaipsniui lenkti šakutę, to net nepastebėdamas. - Sukapodami jį gabalais. kelių savaičių bėgyje jie sučiupo mūsų mamą, baisiausiai iš jos išsišaipę. Ji merdėjo ant Kolo rankų, kuomet man teko pradėti karą su jais. Žinojau kad neturiu kitos galimybės. Tėvas dingo. Man liko Kolas su Claire, ir jei nebūčiau nieko daręs, jie būtu atsikratę ir jų. Palaipsniui, sukeliant vis daugiau kančių. - Neigiamai supurtęs galvą, pameta ant stalo idealiai sulankstytą šakutę, kuomet vėl pakelia akis į merginą: - Nesitikiu kad tu suprasi. Nes niekad nebuvai patekusi į gyvenimo istoriją, kurioje įstrigęs aš. Blogiausia, kad tai tęsis amžinybę, kol aš nesunaikinsiu jų, arba jie nesunaikins mūsų.
Labai netikėtai savo veide išspaudęs šypseną, nurodo jos lėkštę: - Paragauk, maistas pakankamai skanus. Nesikuklink.

by **Caroline Mikaelson** Št. 03 30, 2013 8:41 am

{Kuomet vienas iš restorano darbuotojų padeda lėkštes su užsakytų maistu, kilstelėjusi akis į padavėją, veide nustato neryškią, tačiau malonią šypseną. Taip išreikšdama padėką be žodžių, linkteli galvą kai vaikinukas patraukia šalin. Neskubėdama valgyti, tačiau taip pat laikydama nukreipta žvilgsnį ne į Klausą, iškvepia orą, kuomet gauna priminimą apie tai kokie yra žmones} - Labai teisingai, Klausai, esi priešas. Ir kaip pats sakei, to pakeisti neįmanoma. Todėl niekas ir nesistengia to daryti. Visgi vienu ar kitu atveju žmonės nesikeičia. Ir tai, kad mėgavaisi mums kenkdamas, tačiau tai darei ne savo noru, skamba jau labai dviprasmiškai. - {Sujudinusi antakius, gracingai kilsteli savąją vyno taurę, kurios vis nepaleidžia iš akiračio} - Kartoju dar kartą, neversk manęs jaustis kaltai, dėl Mandyloro mirties. Tas padaras sugadino gyvenimus ne vienam žmogui, todėl man tikrai nėra gaila dėl to, kad jis pakratė kojas. Ir faktas, kad jo noras išsaugoti savo garbingą vardą buvo svarbesnis už jo šeimos likimą tik parodo jo tuštumą. - {Akivaizdu, kad nelikusi sužavėta dėl to, kas yra bandoma permesti ant jos sąžinės, užvertusi akis, pagaliau gražina rankoje laikytą taurę ant stalo. Pakankamai neigiamai sureaguodama ir į tai, kaip Klausas įvardija jos brolį, akivaizdu, kad ji vis dar nepasitikėdama juo, pagalvoja, kad tai ko gero gali būti tik dar vienas būdas ją paveikti}
- Nežadu jo nieko klausinėti, nes neturiu pagrindo tikėti nei vienu tavo žodžiu. - {Kadangi tuo metu kaip tik buvo akis nukreipusi į priešais esantį vaikiną, nesunkiai pastebi, kad vienas iš jos užduotų klausimų privertė ji sutrikti. Stebėdama jo reakcijas ir tai, kaip jis ko gero pirmą kartą nuo jos slepia akis, ryškiau primerkia savąsias} - Jeigu tu nori pelnyti mano pasitikėjimą, Klausai, neignoruok klausimų, į kuriuos, beje, pažadėjai atsakyti. Kuris iš mano draugų ar pažįstamų nori man pakenkti ir kodėl? Nes kiek atsimenu save, nei vienam nebuvau padariusi nieko, kas įtakotų panašius linkėjimus. - {Jam pradedant savo paaiškinimus apie tai kodėl jis kariauja prieš kažką jai nežinomo, sukreivina antakius, kuomet vaikinas kaip pavyzdį pateikia mini filmo istoriją} - M, tai visą tą nesantaiką apibrėži kaip filmą apie fantastines būtybes? Įdomiai skamba.
{Leidusi veide pasirodyti labiau ironiją atspindinčią šypseną, atkreipia dėmesį, kaip palaipsniui keičiasi jo veidas kalbant apie netektys, kurias teko patirti. Pati nelabai būdama pasiruošusi tokiam pokalbio nukrypimui, kaltai nuleidžia akis, kurios atsitiktinai užkliūna už to, ką jis daro su vienu iš stalo įrankiu. Instinktyviai suraukusi antakius, palaukia kol pasakojimas bus baigtas, tada pasiruošia ką nors atsakyti, neskaitant to fakto, kad tokiomis akimirkomis niekada neranda teisingų žodžių} - Apgailestauju dėl to, ką tau ir tavo šeimai teko išgyventi. Visgi šeima turėtų tau būti artimiausi žmonės, todėl nenoriu net įsivaizduoti ką reiškia prarasti artimiausius, o dar tokiais būdais. Nors niekada nesupratau koks tikslas daryti tokius šiurpius dalykus kitiems. - {Gyliau įkvėpusi oro, tačiau jo neužlaikydama plaučiuose, iškvepia, ir kuomet sulaukia pasiūlymo valgyti, kiek sujudinusi antakius, ištempia lūpas į nenatūralią šypseną} - Žinai... tas pasakojimas apie sukapotą tavo brolį, merdėjančią motiną, plius sužinojau, kad ko gero iš Havaju gyva negrįšiu... nesuprask ne taip, bet ko gero šiam kartui praradau apetitą.
{Galvos judesiu, greitai nurodo šakutę, o tiksliau tai, kas iš jos liko} - O tu stiprus. Arba šitie stalo įrankiai yra labai nepatvarūs.

by **Nathaniel Lott** Pen. 04 05, 2013 1:19 pm

Tuo metu kai mergina žvilgsniais persimeta su padavėju, sujudinęs savo apatinį žandikaulį, pakankamai greitai nuleidžia akis, įsistebėdamas į savo lėkštę, ant kurios vis dar puikuojasi kažkoks patiekalas, kurį pasirinko prieš ateidamas į restoraną. Kilstelėdamas ranką, pasiekia kitokią šakutę, bandydamas ją pritaikyti maistui, kurį dar ruošiasi suvartoti. Tik tuo metu kai mergina pradeda kalbėti, nesusilaikydamas nuo netikėtai užliejusios ironijos, suprunkščia:
- Negi tu manai kad mane kaip nors užkabina tas tavo "todėl niekas ir nesistengia to daryti"? - Neigiamai supurto savo galvą:
- Iš tiesų, skamba net ne tiek juokingai, kaip apgailėtinai. Nesuprask neteisingai, tačiau toks tavo įvardinimas nuskambėjo taip, lyg manęs baiminates. Lyg būčiau baisiausias asmuo, su kuriuo teko susidurti. Ir dėl to, man tai sukelia keistą jausmą. Labai keistą.
Neigiamai supurtydamas galvą, nes stebisi kokie yra naivūs žmonės, kuriam laikui nutyla, taip leisdamas merginai pasireikšti. Tik po to, kai gauna pakankamai tinkamą progą įsiterpti, pagaliau pradeda dėstyti savo nuomonę:
- Palauk. Jei žmogus yra blogas, vadinasi jei tu padarai taip kad jis žūtu, tai yra vadinama geru darbu, šiame amžiuje? - Pauzė.
- Vadinasi, jei aš padaryčiau taip, kad mirtum tu, arba Deimonas, arba... Stefanas. O gal pats O'Conneris. Būtu geras darbas?
Šiek tiek iškeldamas antakius, pakankamai greitai pratęsia, nes nenori kad mergina spėtu pertraukti jo mintį:
- Nes būtent taip galima suprasti tai ką sakai tu, kalbėdama apie Mandylorą. - Sumodamas ranka, kurioje šakutė, pabaigia:
- Pavyzdžiui, jei iš manęs kas nors atimtu man svarbų daiktą, kaip kad jūs atėmėt iš Mandyloro. - Akivaizdu kad kalbėdamas ne apie pinigus, pasistengia kalbėti kaip galima ankščiau: - Ir man būtu dėl to labai lengva tuos žmones surasti, nes žinau kad nuo to priklausys dalis ateities. Taip. - Išspaudžia kampinę šypseną. - Pasirūpinčiau kad mano žmona gautu atitinkamą gydymą, ir tuomet rasčiau tuos žmones, išn... - Suprasdamas kad merginai gali būti per daug smulkmenų, atsikrenkščia. - O toliau, tu numanai.
Liežuviu sudrėkindamas savo lupas, eilinį kartą užkabina maistą laikoma šakute. - Tu manai aš privalau pasakyti tau, kas iš tavo rato žmonių yra išdavikas, kai net nepatikėjai tokiu paprastu dalyku kaip tavo brolio noras sunaikinti visus Mandylor palikuonius? - Neigiamai sukratydamas galvą, nusuka akis, bei tuo pačiu pasisako: - Neprivalau nieko sakyti, ir taip nuo šiandienos žinai per daug. Ypatingai kad sužinojusi atsakymą į šį klausimą, tu greičiausiai manimi nepatikėsi, o to pasekoje bus sugadintas šis vakaras. Ką stengiuosi atidėti kaip galima toliau. Juk matau kad tau nėra malonu leisti laiką su manimi.
Krenkštelėdamas, ir tuo pačiu leisdamas merginai pasireikšti, pagaliau nusuka akis, ir staigiai nutraukia jos bandymą primesti užuojautą. Kadangi žino kad yra laikomas nepageidaujamu asmeniu, žino ir tai kad užuojauta tokiems nėra jaučiama:
- Baik. Mažiausiai man reikia apsimetinėjimo, bandant primesti kad tau manęs gaila. Tai žemiau už bet kokius kitus veiksmus.
Daugiau nieko nesakydamas šia tema, pasisako į tai, ką mergina ištaria pabaigoje: - Iš kur toks nusiteikimas, kad gyva iš čia neišvyksi? - Susiaurindamas akių vokus, pagaliau pratęsia: - Manai būdamas čia su tavimi, leisdamas laiką, kurį galėčiau panaudoti kitur. Kad ir su kokia moterimi, kuriai būnant su manimi nesidaro koktu, jei matysiu kad tave puolą, atsuksiu nugarą?
Prunkštelėdamas, nusuka akis, ir sau po nosimi subamba: - Velniop, galvok taip, kaip tau labiau patinka. - Tuomet nutyla.

by **Katherine Pierce** Pen. 04 05, 2013 1:28 pm

*Nieko nespėjusi pasakyti asmeniui, kuris padavė jai kortelę nuo kambario, pasisuka į tą pusę, iš kurios pasirodo Salvatore. Vos kelias sekundes išlikusi nieko nepasakiusi, pakankamai greitai nusuka veidą į tą pusę, kur randasi restoranas. Kadangi klausa yra išlavinta daug labiau, nei daugelio, kuomet atsisuka į Stefaną, pakankamai tyliai pasisako*
- Klausas čia. - *Kuomet užverčia akis, pratęsia savo nebaigtą mintį* - Su ja. Nesuprantu ką tokio jis joje pamatė... Nes kiekvienas jų susitikimas mums visiems sukelia tik daug problemų. - *Pilnai atsisukusi į vaikiną, palaukia kol jam bus grąžinta kreditinė*
- Reikia kuo greičiau surasti tavo brolį. Nes kol dar yra galimybė, reikia visus musiškius išgabenti kuo toliau nuo viešbučio.

by **Caroline Mikaelson** Št. 04 06, 2013 2:15 am

{Vis dar sėdėdama tiesiai, nežymiai kilsteli smakrą, tačiau iki paskutinės minutės nesistengia pertraukti vaikino, todėl leisdama jam išsakyti savo nuomone, nepaslepia veide pasirodžiusios šypsenos. Trumpam nuleidusi akis, įsistebi į jos ranką puošiantį žiedą, kol sulaukusi palankios progos, sujudina lūpas atsakydama} - Ne, nemanau. Nes ir nenorėjau tavęs užkabinti, Klausai. Šitie mano žodžiai reiškia tik tiek, kad niekas neturi galios pasikeisti, tame tarpe, spėju, ir tu. Todėl niekas ir nesistengia to daryti. Nekalbėjau apie baimės jausmą, tad manau, kad mano žodžiuose įžvelgei kiek didesnę prasmę nei reikėjo.
- {Sujudinusi pečius, tuo pačiu iškvepia plaučiuose susikaupusį orą} - Nors akivaizdu, kad tavo poelgis su Elena, užpuolimai tau šarmo nesuteikia. - {Vis dar jausdama bandymą iš jo pusės permesti kaltės jausmą dėl Mandyloro mirties ant jos pečių, nepasiduodama tokiai įtakai žvilgsniu užkabina prieš akis esančią vyno taurę, kurią neskubėdama paima į ranką. Jam paminėjus tam tikrų vyrų vardus, po paskutinio suraukia antakius} - Man tai reikėtų priimti kaip grasinimą? - {Kol kas neskubėdama gerti, pasuka akis į Mikaelsoną} - Klausai, jei ir toliau bandysi mane versti jaustis kaltai dėl Mandyloro mirties, mano atsakymas nuo to nepasikeis. Todėl būk toks malonus ir savo spaudimą pasilik sau. - {Išlaikydama savas manieras, pritraukia taurę arčiau lūpų, taip leisdama sau pasimėgauti ne pigaus vyno skoniu. Vaikinui pratęsus savo žodžius pavyzdžiu, gražina taurę ant stalo. Kadangi žino tik apie pinigų pasisavinimą, atsako} - Svarbų daiktą? Manau nesuklysiu pasakydama, kad jis ubagu netapo praradęs tą seifą. Ir kaip jau sakiau, jis pats pasirinko kas jam svarbiau. Tad, vienu ar kitu atveju jo mirtis man sąžinės negriaužia. Nesistenk to pakeisti. - {Akivaizdu, kad būdama suintriguota jo žodžiais, todėl negalėdama taip paprastai to pamiršti, gracingai sudeda abi rankas ant stalo, bei pasilenkia labiau į priekį, taip, kad ir visiškai nežymiai tačiau sumažindama atstumą tarp savęs ir Klauso}
- Noras yra vienas dalykas, o veiksmai visai kitas. Ir žinai, tavo pasakymas kad mano brolis gesintųsi atimti gyvybę mažam vaikui man neatrodo labai paprasta, todėl nesistebėk, kad aš labiau tikiu Mattu, nei tuo, ką girdžiu dabar.
{Trumpam sumerkusi akis, taip lyg suteikdama jos galimybę pailsėti, greitai vėl atmerkia bei nukreipia į priešais esantį vaikiną} - Klausai, aš juk turiu teisę žinoti kurio, tavo nuomonę, iš mane supančių žmonių turėčiau pasisaugoti. Kitaip... galiu pagalvoti, kad tai buvo tik tavo bandymas mane supainioti. - {Sujudinusi antakius, grįžta į patogesnę sėdėjimo poziciją. Kol kas daugiau nieko nesakydama, leidžia sau įsiklausyti į Klauso nuomonę. Neskubėdama jam nei pritarti, nei paneigti, išlaužusi veide vos matomą šypseną, nuleidžia akis. Neskaitant to, kad šitas susitikimas jai nėra toks, kokio ji tikriausiai tikėjosi, visgi nesuteikia Mikaelsonui progos to pamatyti. Kuomet yra paminimas jos apsimetinėjimas prieš jį, vėl žvilgsniu užkabindama vaikino veidą, primerkia savas akis paprieštaraudama} - Kad ir koks tu esi žmogus, Klausai, visgi tokia netektis yra labai stipri net tokiems kaip tu. Nelinkėčiau to, net savo didžiausiam priešui. Todėl ne, kad ir kaip tau dabar atrodytu, aš nesistengiau prieš tave apsimetinėti ar tuo labiau gailėtis. Neturiu tam net pagrindo. - {Išklausiusi paskutinių žodžių, neigiamai supurto galvą} - Kai paskutinį kartą patikėjau tavo noru padėti, tu pakėlei prieš mane ranką. - {Pratęsdama mintį pirštu pabaksnoja sau į galvos šoną}
- Savo pačios nelaimei, turiu gerą atminti tiems dalykams, kuriuos maloniau būtų pamiršti. Todėl, kad ir kaip dabar norėčiau patikėti tuo, kad neleisi, jog man kas nors nutiktų, kol kas man tai padaryti nėra lengva.

by **Nathaniel Lott** Št. 04 06, 2013 4:27 am

Neatsitiktinai įsistebėdamas į merginos atliekamus, net menkiausius sujudimus, pasistengia savo žvilgsnį išlaikyti taip, kad jis neatrodytu per daug įkyrus. Liežuviu perbraukdamas sau per lupas, staigiai nuleidžia žvilgsnį į rankoje laikomą šakutę, kuri akivaizdžiai nėra tinkama šiam patiekalui doroti. Neskubėdamas pradėti kalbėti, veide ištempia vos pastebimą šypseną:
- Atleisk, esu pratęs prie to kad žmonės baiminasi leisdami laiką su manimi, nors toli gražu nesu pats baisiausias padaras šioje žemėje. Tikriausiai iš įpročio ir priėmiau tavo žodžius taip, kaip man geriausiai sekasi.
Prunkštelėdamas dėl to, kad pats nesuprato kokią nesąmonę pasakė. Kuomet nusuka akis, ir išklauso visko, ką mergina norėjo pasakyti apie tai, kad jai nesukelia jokios graužaties dėl to, kad jos ir jos draugų rankos yra suteptos kažkieno krauju, prataria:
- Nebandau tavęs spausti, tik noriu kad tu suprastum kad jūsų veiksmai, veiksmai dėl noro pasipelnyti kažkam kainavo gyvybę. Nesvarbu kas jis buvo per žmogus. Ir jei tavęs tai niekaip neslegia... - Nebaigęs kalbos, neigiamai supurto galvą.
- Tiesiog maniau kad esi kitokia, nekreipk dėmesio. - Išspaudęs pakankamai savotišką šypseną, paskuba pratęsti jų dviejų kalbą:
- Paklausyk, man nėra jokios naudos tau meluoti, ir tai yra tik tavo asmeninis reikalas, ar nori tuo tikėti ar ne. Aš tiesiog sakau tai ką žinau, o žinau kad tavo brolis, būdamas prie mirties slenksčio buvo pasiruošęs tam, kas būtu atėmę keturių asmenų gyvenimus. Žinau tai ne iš nuogirdų, o todėl kad buvau vienas iš tų, kurie jam pagamino tuos sprogmenys. Nes aš taip pat troškau kad Reesas būtu išsustas į kitą pasaulį, tačiau ne mano rankomis. Tuo metu tavo brolio ir mano planai praktiškai sutapo, Scarlett. - Neigiamai supurtydamas galvą, kiek patylina savo kalbos toną, aiškindamas toliau:
- Nežinau kas privertė jį atsitraukti nuo užduoties, nes aš nebūčiau sudvejojęs po visko, ką jį privertė išgyventi tie žmonės. Gal tuo labiausiai ir skiriuosi nuo jo, nuo jūsų. Kad nepasitraukiu, kuomet kažkieno veiksmai pasiekia galinę asmeniškumo ribą.
Eilinį kartą liežuviu perbraukęs sau per lupas, ištiesia ranką, bei pasiekęs savo taurę, labiau palinksta prie stalo, pratęsdamas:
- Scarlett, aš nemanau, aš puikiai žinau kas yra tas asmuo, kuris iš tiesų yra prieš tave. Aš tiesiog nenoriu to, kad sužinojusi tiesą išdėtum mane kuo toliau ir tuo nutrauktum šį, pakankamai pasisekusį vakarą. - Neigiamai supurtęs galvą, nuleidžia akis:
- Buvo nebuvo. - Akivaizdu kad nusprendęs rizikuoti, pasistengia kuo greičiau išdėstyti savo mintis:
- Kiek laiko nesi mačiusi pseudofaro, su kuriuo šiandiena buvai? - Susiaurinęs akių vokus, nukreipia žvilgsnį į merginą:
- Nežinau kiek daug jis tau reiškia, bet ne kartą esu matęs jį su Richardų. Ir tai toli gražu nebuvo darbas po priedanga. Jis padarys viską kad gautu kruvinuosius deimantus, kuriuos jam ir pasiūlė mano priešas. Už paslaugą, kuri skaičiuojama tokiomis merginomis, vertomis merginomis, kaip tu. Ir manau tu pati puikiai suvoki koks buvo jo atsakymas dėl to.
Leisdamas merginai priimti informaciją taip kaip ji nori, akivaizdžiai vėl įgauna rimties savo išraiškoje, kuomet ši pasistengia paaiškinti kad išreikšta užuojauta jam, nebuvo vaidyba. Sunkiai nurydamas seilių gniužulą, privengia akių kontakto su ja:
- Vienaip ar kitaip, tai mano praeitis. Kuri liečia tik mano šeimą. Ir niekas daugiau, negu mes trys, negali suprasto tų įvykių.
Kuomet jam yra primenama praeitis, pagaliau pakelia akis, įsistebėdamas į merginą. Bei jausdamas pareigą, paaiškina:
- Tai kas įvyko tarp manęs ir Elenos, buvo klaida. Už kurią sumokėjome abu, skirtingai. Noriu kad tai liktu praeities dalimi, todėl tau leidus, nenoriu to aptarti. Kas liečia tave ir t užpuolimą. Tavęs nepažinojau. Nežinau ar pakeisčiau ką nors, jei turėčiau galimybę sugrįžti atgal. Daugybė mano padarytų skriaudų slegia mane. Tačiau aš nieko negaliu pakeisti. Ir suprask, priminimas man neprivers labiau graužtis, nes labiau neįmanoma. Nežinau ar suprasi tai, ar tuolab patikėsi. Bet kas liečia dabartį, pažadu, kad kol pats būsiu gyvas, išgabensiu tave iš šio nieko verto miesto namo. Tuomet, jei pageidausi, dingsiu iš tavo gyvenimo.
Linktelėdamas, bei vien išraiška parodydamas kad kalba rimtai, visgi netikėtai pats sau priduria:
- Tu ypatinga. Nežinau kuo, nes nespėjau išsiaiškinti per tokį trumpą laiką. Tiesiog, būdamas netoliese, jaučiuosi žmogumi. Tiksliau jaučiuosi taip, lyg dar gebėčiau gyventi. Todėl noriu kad būtum saugi. Nes tai mažiausia ką galiu dėl tavęs padaryti.

by **Regina Bishop** Št. 04 06, 2013 5:03 am

Kuomet asmuo, esantis už administracijos stalo pasinaudoja jo kortelę, iš karto sukišdamas ją į atitinkamą striukės skyrių, pasuka veidą į šviesiaplaukę, su kuria yra pasirodęs. Kuomet veide atsiranda pastebimai veidmainiška, savimi pasitikinčio asmens šypsena, paskuba paaiškinti savo nuomonę: - Jis jau didelis vaikas, kad galėtu savimi pasirūpinti, Claire.
Šiek tiek sujudinęs savo antakius, pasuka savo veidą į tą pusę kur randasi restoranas, tam, kad pasakytu savo nuomonę:
- Scarlett jo neprisileis taip arti, kad jis prarastu savo budrumą, gali būti visiškai tuo tikra. Kai jis bus atstumtas, jis neturės kitos išeities, kaip dingti iš jos gyvenimo kokiems šešiasdešimčiai metų, o paskui jau nebe bus taip svarbu, kaip viskas susiklostys.
Kuomet nuleidžia akis, įsistebi į savo batus, pakankamai tyliai baigdamas savo nuomonę:
- Kaip ir man teks pasitraukti nuo Elenos. Nes man atsibodo kariauti su broliu dėl merginos, neskaitant to, kad ir taip aišku kad ji buvo skirta ne jam. - Iškvėpdamas atsitiktinai suprunkščia, ir kai pakelia akis, vėl pasistengia nusišypsoti.
- Nesvarbu. Verčiau sumetam daiktus, ir keliaujam ieškoti Deimono. Nes nelabai tikiu kad jis kaip nors sureagavo į mano žinutę.

by **Katherine Pierce** Št. 04 06, 2013 5:27 am

*Vis dar bebūdama tikra dėl to, kad jos brolis elgiasi teisingai, nepatenkinta tuo, ką jai bando paaiškinti Stefanas, neigiamai supurčiusi galvą, pasuka savo veidą į jo pusę, tuo pačiu savo veido išraiška parodydama kad jai nepatinka tokia nuomonė*
- Jis tiesiog nenori būti vienas, o aš niekuomet nesuprasiu to, ką jis pamatė kažkokioje išlepusioje mergiotėje, kuri niekuomet nesupras to, kas jis, tiksliau kas mes. Tuo labiau, ji viso labo įskaudins jį, o mes abu puikiai žinome koks jis būna, kai yra nepatenkintas. - *Neigiamai papurčiusi galvą, labai lėtai atsikvepia* - Jam tik atrodo kad toji moteris daro ji kitokiu... Tai kvaila.
*Kuomet gauna dar vieną progą įsiterpti, bandydama nutildyti Salvatorė, savo rodomąjį pirštą prispaudžia jam prie lūpų*
- Įsimylėjimas yra mūsų visų didžiausias silpnumas. O blogiausia, kad kai taip nutinka, to žmogaus neįmanoma iškrapštyti.
*Galiausiai sutikusi su tuo, kad yra pats laikas iš čia nešdintis, rankos mostu nurodo kad vaikinas pradėtu eiti pirmas toliau*

by **Regina Bishop** Št. 04 06, 2013 5:30 am

Stebėdamasis tuo, kaip mergina rūpinasi tuo, kad jos abu broliai būtu visu pajėgumų nusiteikę karui, pakeldamas ranką, keliais pirštais perbraukia sau per smakrą, nutaisydamas labai susimąsčiusio asmens išraišką. Tačiau nelabai ką galėdamas pridurti, nes nemano kad sugebės pakeisti merginos nuomonę, sulaukia tik tos menkos akimirkos pasireikšti, prieš išeinant.
- Kaip ir sakiau, ji jo neprisileis. Scarlett nėra tokia kvailą, kad susižavėtu žmogumi, kuris sugriovė visų gyvenimus ir dar yra nemirtingas. - Prunkštelėdamas, galiausiai pakiša ranką merginai už nugaros, bei tokiu būdu paskatindamas ją, išsiveda kitur.

by **Elijah Mikaelson** Št. 04 06, 2013 12:02 pm

Kaip tik tuo metu, kuomet visas veiksmas primena eilinio viešbučio kasdienybę, pakankamai tyliai, nesukeliant nepageidaujamo šurmulio, užsiveria visos viešbučio durys, langai ir kitos, į išorę vedančios angos. Kuomet visas įprastas personalas yra pakeičiamas kitais žmonėmis, kurie dirba Wirthui, nieko neįtariantys asmenys lieka įkalinti šiame pastate. Kol kas, neliečiant pagrindinių istorijos herojų, yra palaipsniui grobiami kiti viešbučio svečiai, kurių kūnai (atsižvelgiant pagal išorę) yra perduodami arba į prostitucijos vergovę, juodai organų rinkai ir žinoma paskanavimui tiems, kurie minta ne vien įprastu žmonėms maistu.

by **Katherine Pierce** Št. 04 06, 2013 12:57 pm

Kuomet pradeda vibruoti Mikaelsono telefonas, pajungus jis gauna asmeninę žinutę su tekstu: "Stefanas iš manęs atėmė kuolą. Turi būti atsargus, nes jie visi yra susimokę prieš mus. Klausai, atleisk. Aš bandysiu kaip nors tai pataisyti. Prisiekiu."

by **Caroline Mikaelson** Št. 04 06, 2013 2:20 pm

{Dėl to, kad yra praradusi apetitą, nesistengdama net žiūrėti į jai pateiktą maistą, kilsteli antakius, kuomet sulaukia atsiprašymo. Kadangi dabar mato praktiškai visai kitą žmogų, nei įsivaizdavo jį esant, neigiamai supurčiusi galvą, paskuba atsakyti, kuomet gauna tam tinkamą galimybę} - Jeigu žmonės tavęs bijo, ar šalia tavęs jaučiasi nejaukiai, akivaizdu, kad tai yra ne be reikalo. Pripažinkime, esi to nusipelnęs. - {Temai pasiekus Mandyloro šeimą, nukreipusi savo žvilgsnį į taurėje esantį vyną, primerkia akis. Kol kas nepakeisdama žvilgsnio krypties, iškvepia orą} - Galvojai, kad esu kitokia? Tada kokia? Kokią tu mane įsivaizdavai? - {Nežymiai pakreipusi galvą, toliau tęsia savo kalbą} - Aš jam peilio ar kulkos į širdį nesuvariau, mano rankos nėra suteptos jo krauju, todėl ir nesijaučiu atsakinga dėl jo mirties. Apskritai, jam nieko nereiškė atimti kito žmogaus gyvybę, kodėl aš turėčiau gailėtis dėl to, kad daugiau jis niekam neturės progos sugadinti gyvenimus? - {Kilstelėjusi rankas, permeta savo šviesius plaukus ant vieno peties. Tačiau kuomet jai tenka išklausyti informaciją liečiančią jos brolį, sumerkusi akis, neigiamai supurto galvą, mat tai jai nesuteikė jokio malonumo} - Gerai, tarkime tu sakai tiesą. Vadinasi pasinaudodamas Matto situacija, dėl bendrų interesų būtum leidęs jam padaryti juodą darbą nes pats nenorėjai susitepti rankų? - {Išlaužusi veide akivaizdu kad nenuoširdžią šypseną, pratęsia} - Tu nori, kad aš pažinčiau kitą tavo pusę, tačiau tai ką sakai, man tokios galimybės nesuteikia, Klausai.
{Būdama pasiruošusi dar kažką pridėti, tačiau permušta sekančių Klauso žodžių, akimirksniu suraukia antakius. Atsižvelgus į tai, kokia praeitis siejo ją ir O'Connerį, tikrai negali taip lyg niekur nieko patikėti tuo, ką tenka dabar girdėti} - Aš tikiuosi tai buvo tavo nevykęs bandymas nuteikti Brianą prieš mane. - {Pakankamai neigiamai sureaguodama į viską, pasistengia kalbėti ramiau} - Nepaisant visko, jis būtų buvęs mano vaiko tėvas, jeigu galimybės nebūtų susiklosčiusios kitaip. Aš pažįstu Brianą, jis negalėtų padaryti nieko blogo man, tuo labiau parduoti už kažkokius akmenukus. Nežinau ko tu sieki apšmeiždamas jį, bet tai jau per daug. Ir aš neprivalau viso to klausytis. - {Būdama pasiruošusi išeiti, kad daugiau nereikėtų čia praleisti nei sekundės, visgi neaišku kokios jėgos sustabdyta, vietoje to, kad pakiltu nuo savo sėdimos vietos, įsiklauso į tai, kokie žodžiai iš vaikino lūpų sklinda paskui. Neatsisukusi veidu į vaikiną, atsako}
- Tu pasistengei padaryti tiek blogo... todėl nežinau ar tai ką dabar sakai yra tiesa, bet tave mažų mažiausiai turėtų tai slėgti. - {Kuomet žvilgsniu vėl užkabina vaikino veidą, neigiamai supurto galvą, tačiau leidžia jam užbaigti pradėtą kalbą. Tačiau nebūdama pasiruošusi to išgirsti, nežymiai suraukia antakius. Bandydama įžvelgti vaikino reakcijas, perklausia} - Kodėl? Turiu omeny, tavo noras mane apsaugoti, žodžiai, kad būvimas netoli tave verčia jaustis sugebančiu gyventi ir... Klausai, tai pirmas mūsų toks susitikimas, kuomet mes turime progą apskritai praleisti kažkurį laiką kartu. Todėl aš nesuprantu iš kur tokia įtaka.

by Sponsored content

ADMINISTACIJA:

ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA:

Re: ADMINISTACIJA: