VIEŠBUČIO LIFTAI IR KORIDORIAI:

Netrūkus po to, kuomet jo sesuo pasirūpina tuo, kad būtu užkirsti visi keliai vedantys atgal į gimtuosius namus, atvyksta į šią vietą. Jau iš anksto neturėdama minties atostogauti, pasistengia surasti konkretų, jam reikalingą asmenį. Kuomet eidamas koridoriumi išgirsta merginų balsus, pirmiausia savo dėmesį nukreipia į jau senokai matytą tamsiaplaukę. Kuomet veide išspaudžia vos pastebimą šypseną, nuleidžia savo akis, lyg vis dar jaustu kaltę prieš prieš tai paminėtą asmenybę.
- Man nemalonu trukdyti, tačiau man būtina su tavimi pasikalbėti Katherina. - Krenkštelėdamas pažvelgia į prie jos esančią šviesiaplaukę, tuo pačiu metu patikslindamas savo prašymą, prasitaria. - Geriausia dviese. Man nepatinka nepažįstami.

Visiškai nesureikšmindamas vienos iš merginos nemalonų žvilgsnį, tik viso labo sujudina savus antakius, dar labiau parodydamas savo abejingumą čia susirinkusioms. Ilgai netampydamas laiko, leidžia Katherinai susakyti savo įžanginę kalbą, tačiau kaip tik tuo metu, kuomet ji pradeda eiti šalin, nesusilaikydamas, smarkiai sugriebia jos ranką virš alkūnės, bei pakankamai stipriu postūmiu įrėmina ją į sieną. Tuo pačiu metu nenuleisdamas akių nuo merginos veido, pro sukąstus dantis pasisako:
- Negi tu manai kad tai ką tu padarei bus paprastai pamiršta? - Stipriau suspausdamas jos ranką, patikslina savo žodžius:
- Negi tu po velnių manei kad sumausi mano šeimos gyvenimą, ir tuomet pasiplovusi galėsi gyventi lyg niekur nieko Katherina?

Praejus nemažai laiko, kai nemate nieko iš savo aplinkos žmonių, tačiau kažkuriuo laikotarpiu turėdamas pokalbį su Sutton, galiausiai pasirįžta susirasti Kateriną. Atvykęs į reikiamą viešbūtį, bei susiradęs visus kontaktus, nusprendžia užsiimti ir savo rezervuotą kambarį. Pakilęs liftu į reikiamą aukštą, ir jau eidamas link kambario, pastebi jam gerai pažįstama merginą, del ko sustojęs iš kart vepteli: - Katerina, man reikia su tavimi pasikalbėti.

Nenorėdamas kad kas nors jam pamaišytu iki galo išsiaiškinti su mergina, kurios tiek ilgai ieškojo, labai greitai patraukia nuo jos savo ranką, atsitraukdamas žingsnio atstumu. Liežuviu perbraukęs sau per lupas, bei nutaisęs tokią miną, lyg nieko ir nebūtu nutikę, atsisuko į vyriškį, kuris kaip tik tuo metu pasirodo jiems už nugaros. Šiek tiek sujudinęs savus antakius, prasitaria:
- Keista kad kaip tik dabar kažkam dar prireikė su ja pasikalbėti. Hm, kitą kartą Katherina. Nepamiršk šį kart, ką padarei.
Vėptelėjęs, neskubėdamas pasitraukia į kažkurį iš kambarių tam, kad išlaukti tos akimirkos, kuomet mergina bus be pašalinių.

Truputį prisimerkdamas, sudaro gana įtartiną žvilgsnį bei pasuka akis į vaikiną, kuris dar spėja kažką pasakyti, suprasdamas, kad ta ne jam, tik nulydį žmogų žvilgsniu ir lėtu judėsiu pasuka galvą į merginą, prieš kalbėdamas išlaiko minimalią pauzę, bei truputi ištiesią ranką link jos: - Paklausyk manęs, Katerina, žinau kiek visko yra nutikę, tačiau dabar aš suprantu kad nenoriu to prarasti. - Akimirkai pasukęs akis į kažkokią vietą, vėl gražina ant jos bei sujudina, savo išraiškingus antakius: - Aš pagaliau nugalėjau save, o mes abu nugalėjom mirtį, ne vieną kartą... - Leidžia pasirodyti veide savo kampinei šypsenai, bei pratęsia mintį: - O dabar esu tikras, kad tu man reikalinga, net atsisakant visiškai visko. Dabar esu tuo tikras. - Vėl kiek ištiesia ranką į ją: - Bet žinau, kad esu gana susišikęs prieš tave, taigi esu pasiruošęs ir kovoti ir laukti.

Tuo metu, kai jam sėkmingai pavyksta atgabenti į šią vietą Deimoną, pasilikdamas koridoriaus gale, kurį laiką stebėjo kaip minėtą asmenį pasitinka jo sesuo. Tik tuo metu kai pastebi kad viskas lyg ir eina taip, kaip apytiksliai buvo numanyta, pasitraukia už kampo. Atsirėmęs nugara į sieną, įsistebi į grindis, bandydamas tuo pačiu metu perbėgti per visus paskutinius jo gyvenimo įvykius. Neskaitant to, kad padėjo sesei susigrąžinti savo laimę, susiduria su faktu, kad dėl savosios nepajudino ne piršto. Todėl suteikdamas ir sau paskutinę galimybę, iš kišenės ištraukia mobilų telefoną, bei susisiekęs su buvusia mergina, prasitaria:
- Palauk, nemesk ragelio iš karto. Paklausyk, nes tai ką noriu tau pasakyti yra svarbu. Jei tau nepatiks, ar nenorėsi po to manęs matyti, galėsi paprasčiausiai nieko neatsakysiu. Suprasiu tave, bei daugiau nebe drumsiu tavo ramybės.
Baigęs savo įžanginę kalbą, pagaliau pereina prie sekančios dalies: - Tavo namų pašto dėžutėje palikau laišką, jame bilietas į Havajus, čia randuosi aš. Aš tave myliu, ir gailiuosi kad paleidau tave, kai viskas buvo gerai. Jei turiu bent menkiausią galimybę tave susigrąžinti, atskrisk. Lauksiu tavęs oro uoste. - Pauzė, per kurią akivaizdu kad negirdi jos, tad perklausa: - Ar girdi mane?

Kaip tik tame laikotarpyje, kuomet jo brolis išvyko rasti savo merginą, būdamas Manhettene, pasiekia informaciją, kad kaip tik tame pačiame mieste, kur randasi jam svarbūs žmonės, taip pat yra pasislėpęs Mikaelsonas. Norėdamas perspėti brolį, kad šis būtu kaip galima atsargesnis, nedrumsdamas jo ramybės, parašo trumpąją žinutę, kuri apie save praneša vibruojančiu signalu. Žinutės tekstas toks - "Honolulu yra naujas prieglobstis Klausui, siūlau įsitaisyti akis pakaušyje. Jei kas bus ne taip, susisiek."

Kaip tik tuo metu, kuomet visas veiksmas primena eilinio viešbučio kasdienybę, pakankamai tyliai, nesukeliant nepageidaujamo šurmulio, užsiveria visos viešbučio durys, langai ir kitos, į išorę vedančios angos. Kuomet visas įprastas personalas yra pakeičiamas kitais žmonėmis, kurie dirba Wirthui, nieko neįtariantys asmenys lieka įkalinti šiame pastate. Kol kas, neliečiant pagrindinių istorijos herojų, yra palaipsniui grobiami kiti viešbučio svečiai, kurių kūnai (atsižvelgiant pagal išorę) yra perduodami arba į prostitucijos vergovę, juodai organų rinkai ir žinoma paskanavimui tiems, kurie minta ne vien įprastu žmonėms maistu.

Kadangi su broliu jau prieš tai buvo sutaręs dėl to, kad sugebės išgauti vienintelį ginklą, kuris gali sunaikinti originaliuosius, labai nenoriai, tačiau būdamas priverstas sutrukdyti, pasirodo broliui ir Elenai už nugaros. Rankose laikydamas kuolą, veide ištempia labai savimi patenkintą šypseną, po kurios paskuba paaiškinti:
- Sakiau kad tai bus labai lengva. - Neprasitardamas apie tai, kas jie abu yra, ir ką reiškia kuolas, viso labo pradeda kalbėti:
- Deimonai, dar kartą sakau, mums reikia nešdintis iš čia kaip galima greičiau. Pasiimk savo merginą, ir traukiam lauk, kol nevėlu.

Tuo metu, kai tikėjosi pirmiausia sulaukti brolio reakcijos, pastebi kad pirmiausia prašneka Gilbert. Šiek tiek suraukęs savus antakius, pirmiausia liežuviu perbraukia sau per lupas, kad jos nebūtu tokios sudžiuvusios. Leisdamas merginai išsakyti savo nuomonę, veide išspaudžia atitinkamą šypseną, kuri leidžia suabejoti tuo, ką jis ketina pasakyti:
- Tiksliau hibridą. Tačiau tai nėra tavo reikalas, Elena. - Kaip tik sau už nugaros išgirdęs šviesiaplaukės balsą, atsisuka į jos pusę. Išlaikydamas susiaurintus akių vokus, neigiamai supurto galvą, kuomet mergina pasiprašo kad kuolas, kuris šiuo metu randasi jo rankoje, būtu sugrąžintas jai. Neskaitant netiesioginio grasinimo susidoroti su čia esančiais, viso labo prasitaria:
- Manai kad aš rizikuosiu viskuo ir taip paprastai tau jį atiduosiu, kad bėgtum pas brolį ir tai atiduotum? - Neigiamai supurto galvą.
- Nemanau. O tau reikės labai pasistengti tam, kad atimtum ji iš manęs. - Kuomet atsisuka į brolį, pasitaiso: - Iš mūsų, Claire.

Nesunkiai nuspėdamas merginos kiekvieną veiksmą, mat su ja kadaise praleido labai daug laiko kartu, kaip tik ta akimirka, kuomet ji priartėja, nes norėdama pasiekti Eleną su Deimonu, turi prasilenkti su juo, sviesdamas kuolą į viršų, labai greitais, žmogui nepriimtinais judesiais, pasigauna mergina, praktiškai "ore" sugaudamas ją už galvos, ir taikliai nusukdamas sprandą. Kai logiška, merginos kūnas sukrenta ant grindų, pasigauna prieš tai išmestą į viršų kuolą. Žinodamas kad sugebėjo sukelti Elenai šoką, bet suvokdamas ir tai kad Deimonas pasirūpins, kad mergina viską pamirštu, pasuka savo žvilgsnį į sukritusią šviesiaplaukę. Rankoje spausdamas kuolą, jau buvo pasiruošęs jį suvaryti jai į širdį, bei tokiu būdu sunaikinti ją visam laikui. Tačiau vedamas menkos dvejonės, nusprendžia to nedaryti. Kuomet atsisuka į likusius žmones, nutaiso labai nekaltą išraišką:
- Deimonas tau viską paaiškins, o dėl merginos nesirūpink, ji yra linkusi prisikelti. - Krenkštelėjimo vedamas, dar priduria:
- Pasirūpink Elenos saugumu, aš pats pasirūpinsiu kad Klausas apleistu šią žemę. - Tai pasakęs, iš kart patraukia lauk iš šios vietos, pakeliui pranešdamas kad lauks Shannon apatiniame koridoriuje, mat tik tuomet ir ten prasidės visas dienos veiksmas.