KINŲ RESTORANAS:

Tam laiko tarpui, kuomet mergina tik buvo užėjusi į restorano vidų, pasirūpina kad per paradinį įėjimą išeiti būtu neįmanoma. Kuomet jo pasamdyti vyriškiai pasirūpina kad praėjimo nebūtu, pats įsitaiso prastai apšviestoje vietoje, pastato gale. Kadangi tai yra nebe pirmasis puolimas, kuris buvo suplanuotas šiai merginai (mat jie visi pasibaigdavo susimovimu, nes Savannah visą laiką yra arba su savo draugu, arba su pusbroliais). Nusprendęs kad geriausia būtu atlikti pačiam, sulaukia labiausiai tinkamos progos. Kuomet pastebi kad mergina kalbasi telefonu, išeina iš šešėlio, prieš tai įsitikinęs kad aplinkinis plotas yra tuščias. Iš savo kišenės ištraukdamas medžioklinį peilį, staigiu judėsiu pagavęs Monroe už kaklo, iš už nugaros, priekiu ją trenkia į artimiausia siena, jos nugara užremdamas savimi. Kuomet kitoje rankoje laikomo peilio ašmenys atremia jai į kaklo šoną, praktiškai sušnabžda:
- Juk buvau tave perspėjęs kad pasitrauktum nuo mano šeimos. Sakiau kad atneši tik nelaimę, kaip ir visi kiti Winchesteriai. Sakiau Savannah, sakiau daug kartų. - Atitraukęs peilį nuo jos kaklo, juo metaline dalimi pastuksena jai per galvą:
- O tu protinguole ką padarei? - Kuomet nuo pat jos galvos nutempia peilio ašmenys iki jos pilvo, aiškiai supurto savo galvą.

Atsižvelgus į tai, kad jo paties ir visų vaikų gimusių iš tos pačios giminės genų likimas buvo tapti arba nusikalstamo verslo įpėdiniais, arba mirti, sumokant už tėvų kadaise padarytas klaidas, buvo per daug įsitikinęs savo veiksmų eigos teisingumu. Kuomet jo mintys apie tai, kad elgiasi teisingai, buvo išblaškytos jaunos, atrodo kad pusiau tiek, kiek teko jam, išgyvenusios merginos prašymas sustoti, specialiai įremia savo veidą jai į plaukus, ir dusliai iškvėpdamas orą, paaiškina:
- Nustok verkti Savannah. Su laiku, pamatysi, - Nebaigdamas savo kalbos, atitraukia vieną savo rankų nuo jos, bei tarytum globėjiškai perbraukia delnu jai per plaukus. Kuomet veide išspaudžia nelabai adekvataus asmens šypseną, pratęsia:
- Tu suprasi kad taip bus geriau visiems. Nuo to bus geriau net vaikui, kurį dabar nešioji. Kai jo nebus, jo gyvenimas nebus sugriautas kaip kad mano, kaip Beno, Carly... - Nusukdamas žvilgsnį į šoną, įsistebi į telefoną, kuris tebeguli ant žemės:
- Kaip Rosie. Atsimeni Beno seserį? Juk ji visiškai nebuvo kalta dėl to kad jos tėvai yra labiausiai susišikę šiame mieste. Bet jos nebėra. Nebe bus ir tavo vaiko, tačiau, jei ne aš, iš jūsų jį atims kai busite jau prie jo pripratę. Kaip kad atėmė Mattą.
Kadangi jau per daug leido sau kalbėti, nuleidęs akis, vos girdimai sušnabžda: - Atleisk man Savannah.
Lydimas šių žodžių, kiek turėdamas jėgos, suvaro turėtą peilio ašmenys į merginos pilvo sritį. Tačiau tam kad iš tiesu sunaikinti leliuką, specialiai, sukeldamas tuo pačiu ir merginai daugiau skausmo, stipriai į abi puses pasuka peilio rankeną. Staigiai ištraukęs ginklą, tačiau tvarkingai pasodinęs moterį ant žemės, iš karto atsitraukia per žingsnį nuo jos. Nesibaimindamas fakto, kad mergina gali rėkti nuo agoniško skausmo, išvalo ant peilio buvusį kraują sau į striukės rankovę. Bet nepasirūpindamas kad mergina būtu surasta, viso labo pasisako: - Tavo rankose faktas, ar Reesei eis prieš Frostus, Savahhan. Tik tavo. - Toliau, išeina.

Kadangi jis ir buvo tas asmuo, kuris kalbėjo su mergina, prieš jo paties giminės atstovui ją užpuolant, įdėmiai klausėsi jos kalbos, kartas nuo karto paliepdamas jai pasisaugoti ir pasaugoti jo pirmą, dar negimusią anūkę (kurios kaip ne keista, jis baisiausiai laukė). Tik tuomet, kai pasigirdo kažkoks šurmulys, balsai, verksmas ir panašūs garsai, aiškiai suvokė kad dabar pat atlėkti ir tai patrukdyti paprasčiausiai nespės. Paspaudęs atitinkamą telefono aparato mygtuką, tam kad visas nusikaltimas būtu įrašytas, pats paskubomis sėda į automobilį, ir kaip galėdamas greičiau pajuda į restorano, kurio pavadinimą buvo minėjusi Cooper. Aišku kad nelabai girdėdamas asmens vardą, nes buvo labiausiai sukoncentruotas į važiavimą, o ne tuščią rėkimą į ragelį, viso labo pats sau pradeda kartoti tą patį sakinį, kaip kokią priesaiką: - Tu tik laikykis mergaite. Nugalėjusi mirtį, nugalėsi ir šią nesąmonę.

Lėkdamas pro visas raudonas šviesas, ir niekaip nereaguodamas į galimas pasekmes, tik po gerų penkiolikos minučių sugeba pasiekti vietą, kurioje tuo metu turėjo būti jo sūnaus, besilaukianti mergina. Paskubomis stabdęs automobilį, iš karto išlipa iš transporto priemonės vidaus. Tik kokiais akimirkai sustojęs, mat išsigando kad galėjo stipriai pavėluoti, pagaliau suėmęs save į rankas, pasilenkia prie merginos. Netikrindamas ar ji dar kvėpuoja, atsargiai susikelia ją sau ant rankų, ir to pasekoje perkelia ant automobilio užpakalinės sėdynės. Minimaliai patikrinęs jos sužeidimą, bei galiausiai užčiuopęs merginos pulsą, atsitraukęs nuo mašinos, užtrenkia dureles. Persėdęs į priekį, prie vairo, iš karto paima savo telefoną, bei surenka sūnaus numerį, su kuriuo nekalbėjo jau per daug laiko. Nežinodamas nuo ko pradėti, iš karto perjungia į balso paštą, ir pradėjęs važiuoti prataria:
- Kažkas užpuolė Savannah. Nežinau ar sugebėsiu ką nors padaryti. Bet aš pasistengsiu kad bent ji liktu gyva. Benai, važiuok į ligoninę. - Bevažiuodamas, trumpam atsisuka į galą, pasižiūrėti ar mergina gyva. - Lauksiu tavęs ten.
Tuo nutraukęs pokalbį, atjungia skambutį, ir taip pat, spausdamas, nuvažiuoja link artimiausios šio miesto ligoninės.