KAMBARYS # 008

CHAPTER I

Vėlyva naktis, kuomet vieninteliu šviesos šaltiniu yra tvarkingu atstumu sustatyti gatvių žibintai, buvo žvarbi ir drėgna. Juoda, tarytum aktyvuota anglis, mašina buvo tvarkingai pastatyta perpildytoje viešbučiui priklausančioje aikštelėje. Visa bėda buvo tame, kad būtent šiuo paros metu, visi čia apsistoję svečiai saldžiai snaudė savo lovose, arba jų laimei darė nepadorius dalykus. 1967-tų metų "Chevrolet Impala" buvo puiki mašina, pradedant nuo triukšmingo bet ausiai malonaus variklio buzgimo, ir baigiant metaline danga, kuri buvo taisoma ir lyginama daugybę kartų. Ši transporto priemonė buvo mylėta ir saugota jau daugybę metų, bei keliavo jau antra karta. Pirmiausia ši gražuolė, kurią Winchester'is niekuomet nesikuklino pavadindamas "mažyte", priklausė jo tėvui, kuris taip pat savo gyvenimą buvo paskyręs medžioklei, kuomet šio žmona ir Dean'o bei Sammy'io motina paėmė "motinystės atostogas". Vėliau transporto priemonė buvo perduota į vyriausio sūnaus rankas, ir tuomet už šios vairo buvo prisėdę vos keli asmenys. Sudrėkęs nuo nepalankių oro sąlygų kapotas, buvo apšviestas žibinto šviesos, kuomet medžiotojas pasukdamas užvedimo raktelį, užgesino variklį. Nudelbęs akis į apačią, jis akivaizdžiai buvo paskendęs savo paties mintyse. Vos supurtydamas galvą, stengėsi nuvyti nemalonius prisiminimus iš to, kaip ant galinės sėdynės paguldyta žmona, sunkiai kovojo už savo gyvybę, prieš šiam ją transportuojant iki artimiausios ligoninės. Pasitikėti vampyro ar hibrido ar dar laba kokio dar padaro krauju, nebuvo galima. Mat vaistai nuo vampyrizmo, kuriuos buvo į save suleidusi jo moteris, kartu atnešė ne vien jos norimą būtį, bet ir šalutinius poveikius. O prarasti moterį, kurios užsimanė sau vienam, nebuvo išeitimi. Įkvėpdamas oro, ir tuo pačiu metu delnu perbraukdamas per savo keistai atrodantį veidą, vyriškis nebe gaišino savo laiko, bei išlipo iš transporto priemonės. Nestipriai trinktelėdamas dureles, užrakino mašiną raktu. Kažkaip jam net į galvą nebuvo atėjusi mintis pakeisti automobilį taip, kad jis būtu atrakinamas automatiniu būdu. Matomai jis tiesiog labai stipriai vertino tai, kokia transporto priemonė turėjo būti nuo pat savo susikūrimo pradžios. Prieš akis buvo išdygęs didžiulis pastatas, kone prasmirdęs perdėta prabanga. Jis visai nebuvo toks, kokį greičiau leistu sau pasirinkti medžiotojas. Bet, jis priklausė žmonos draugei, o tai reiškia, kad viešnagė čia niekuomet nekainavo. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo apsiginklavęs iki dantų, o piniginės kaip tyčia neturėjęs prie savęs, išeitis buvo geresnė, nei likti miegoti ant galinės sėdynės, kuri buvo sutepta Elenos krauju. Žengdamas link paradinių durų, jis aiškiai atkreipė dėmesį tų, kurie buvo trumpam išbėgę parūkyti. Pasisveikindamas su naktinę pamainą dirbusią administratorę, medžiotojas iš karto patraukė link lifto, mat šio kambarys buvo 11 aukšte. Patekdamas į liftą, jis atkreipė dėmesį į savo atvaizdą, kuomet durys sandariai užsidarė. Vaizdas buvo blyškus, tačiau pamatyti kad zona po dešine akimi buvo aiškiai patinusi ir pakeitusi spalvą, o kairysis antakis praskeltas. Kraujas jau buvo spėjęs sukrešėti, dar tuomet, kai jis buvo švelniai tariant "išprašytas" iš ligoninės. Šie sužeidimai nebuvo veikiami magiško gijimo (brangieji, mestelėsiu užuominą, jei kartais ji dar nebuvo pastebėta iš ankščiau), todėl grumtynės su vyriausiu ligoninės chirurgu, buvo palikusios nemažą pėdsaką. Lifto durys atsivėrė ir medžiotojas kaip užprogramuotas patraukė kambario link. Elektronine kortele atidarydamas duris, jis iš karto pateko į standartinę viešbučio kambariui, patalpą. Palinksėdamas galva, jis akivaizdžiai nesugebėjo nustygti vietoje, kuomet kone atšokdamas nuo durų, ėmė draskyti viską, kas tik pasitaikė po ranka. Sudaužydamas stalinį šviestuvą, ir nuo sienos nuplėšdamas plačiaekranį televizorių, neblogai pastarąjį apspardė. Ir tik tuomet, kai jis sėdimai pozai sukrito ant lovos, delnai atsidūrė ant pakaušio. Giliai šnopuodamas per nosį, jis nepratarė nieko, neišspaudė iš savęs nieko. Sumerktos akys leido atsiminti, kaip įnešdamas savo žmoną į priimamąjį, jis šaukė kad yra reikalinga skubi pagalba. Kaip buvo priverstas susisiekti su žmonos vyresniu broliu, ir jam pripažinti kad jis sušiktai susimovė ir dabar jos gyvybė kabo ant plauko. Warren'as pasirodė pakankamai greitai, ir jis velniai trauktu, buvo geriausias savo veiklos žinovas, kad galėtu ištraukti Eleną iš mirties nagų. Juk tai jis buvo padaręs ne kartą, kuomet Winchester'iai pasirodydavo tam, kad šis sulopytu jų žaizdas. Ir su į smilkinį įremtu ginklu, jis dirbo. Kas dabar gali kaltinti žmogų, kad jis nemėgsta savo švogerio, kai žino apie jį ne pačias kilniausias istorijas? Nutylint dar tą faktą, kad Winchester'is kelis kart pergulėjo su jo žmona. Prisimindamas kaip jis desperatiškai brovėsi pro apsaugą, kad būti šalia savo sutuoktinės, ir už tai neblogai gavo į sprandą ne nuo ko kito, kaip nuo daktariukščio. Taigi, imuniteto sužeidimams, kuriuos palikdavo mirtingieji, medžiotojas neturėjo. O tai gerai, vadinasi jis vis dar buvo žmogus. Galva sukosi nuo įvairiausių minčių, kuomet jis nebe atlaikydamas savo paties svorio, sukrito į patalus, atpalaiduodamas nugarą. Burna buvo šiek tiek pražiota, mat tai palengvino kvėpavimą per ją. Akis įbestos į balta spalva nudažytas lubas. Jis jautėsi esąs apgailėtinas, kodėl jis paprasčiausiai negalėjo žaisti to "įžeisk mane, o aš ta atsakysiu" žaidimo ir paprasčiausiai sunaikinti kiekvieną ten buvusį vaikštantį negyvėlį? Iš kišenės ištraukęs savo susisiekimo su kitais priemonę, jis galiausiai pastebėjo kad nebuvo išklausęs dar vienos žinutės. Ji buvo iš kolegos medžiotojo, kuris prašydamas partnerės darbui, akivaizdžiai prašė partnerės lovos reikalams patenkinti.
Užversdamas akis, jis nieko neatsakė, todėl, pirštu braukdamas per ekraną, ėmė lėtai ieškoti reikalingo vardo, kuris jo manymu būtu šiuo metu vienas iš labiausiai reikšmingų. Tai žinoma buvo moteris. Jis kažkaip visuomet sukosi aplink dailiosios lyties atstoves, priešingai nei brolis, kuris labiau buvo suinteresuotas mokslu ir medžioklinių žinių tobulinimu, skaitant senovinius rankraščius. Sustodamas prie numerio, kuris buvo užvadintas "Huntington-Warren", suspaudė skambinimo mygtuką, ir žinoma, susidūrė su balso atsakikliu. Sulaukdamas prašymo palikti pranešimą po signalo, kaip mat prasitarė. Tonas buvo ramus, ir tylus, gal net per daug.
- Žinau kad mano balsą norėtum dabar girdėti mažiausiai, bet man reikia tavo paslaugos. Elena operuojama, amm, - Užsikirsdamas, jis paprasčiausiai pametė mintį, kuri būtu tinkama šiam įrašui pratęsti, todėl nusprendė pradėti iš naujo. - Max'as operuoja mano žmoną po šautinio sužeidimo, ir kadangi jis manęs nelabai mėgsta. Gal, gali sužinoti kaip ji? Nes atrodo visas pasaulis nori mane dabar atriboti nuo žinių apie jos būklę. Vienaip ar kitaip, jis tavo vyras Rosie. Ir aš skolingas neliksiu. - Apčiuopomis nuspausdamas mygtuką "siųsti", paleido telefoną kažkur sau prie galvos, kuomet trumpam sumerkęs akis, tiksliau vieną jų, mat tą kuri turėjo aiškų "fanarą", ir taip vos te pramerkta buvo, nusprendė pasiduoti nuovargiui. Šis žmogus buvo netipinis, labai ištreniruotas. Valandos miegas jam nekėlė jokios neigiamos emocijos, tai buvo normalu. Mat tik taip nusnausdamas, jis galiausiai galėjo nepastebėtas išsmukti iš namų, medžioklei, kuri užsitęsdavo iki paryčių. Ir tuomet, prieš nuskambant žmonos žadintuvui, jis vėl atsidurdavo lovoje, jau atsiprausęs, ir apsimetąs kad miega. Ir taip kiekvieną dieną.

Niekada negalėdamas save sulyginti su asmeniu, kuris būtu lengvai pastatomas į keblią padėtį, ar priverčiamas "užsikirsti" ankščiau nei jis pats tai nuspręsdavo, ir dabar neketino leisti kad smart-ass'u (sulietuvintai protinguolis, nelabai skamba) save laikantys vampyras statytu sąlygas, kurios patogiausios jam pačiam. Tuo labiau kad klausant kiekvieno, jo ištariamo žodžio, kurie bendrame kontekste visu šimtu dešimt procentų atitiko tipinio kraują siurbiančio padaro kalbą. Stereotipiniai grasinimai susidoroti su moterimi, kėlė pasibjaurėjimą. Ir nors vyriškis kuris visgi sutrukdė medžiotojo miego rutiną, pasirinko geriausią taktiką, kokią tik galėjo sau leisti šią akimirką, mat iš tikro nieko nenutuokė apie paskutinio, likusio gyvo garsios medžiotojų  pavardės atstovo gyvenimą. Iš tikro, jei kas nors paskirtu savo laiką ir panagrinėtu Winchester'io šaknimis, nusistebėtu tuo, kad metafora "obuolys ne toli nuo obels rieda" ypatingai yra tinkama nagrinėjamai giminei. Kiekviena, karta iš kartos, nuo pat savadarbių sauskelnių laikotarpio buvo supažindinama su monstrais, kurie slepiasi dienos šviesoje, ir triumfuodami pasirodo nakty.  Neaplenkiamos, ar nuo likimo apsaugomos nebuvo net moterys. Vampyro žodžiuose buvo dalis tiesos, bent apie tai, kad visuomet užtenka TO vampyro, kuris galiausiai nutrauks pasaulį nuo monstrų valančio medžiotojo gyvybę, ir nesvarbu net tai kad jis gali būti velniškai kietas. Visada atsiranda tas nemirtingasis, antraip legendos apie medžiotojus būtu ne tokios tragiškos.
Pražiodamas burną, Winchester'is akivaizdžiai ketino dar pasišvaistyti vienu ar kitu komentaru, kuomet tiesiogine to žodžio prasme buvo "atjungtas". Savas sąlygas išdėstęs vampyras net nepasivargino leisti pasisakyti savo oponentui, kuomet paprasčiausiai nutraukė skambutį. Tiesiog apstulbęs nuo tokio akiplėšiškumo, atitraukė nuo savo ausies telefono aparatą be mygtukų, lyg norėtu įsitikinti tuo, kad tai tebuvo tylos pertrauka, o ne kažkas kitokio: - Tu dar ir ragelį numetei?! - Kone išriaumodamas klausimą, kuris nukeliavo į niekur, medžiotojas aiškiai suraukė antakius. Dievaži, kaip jis nepatvėrė to tikriausiai įgimto vampyrams, naglumo. Neigiamai supurtęs galvą, ir kaip tik tuo metu gavęs žinutę su vietos nurodymais, iš karto nuspaudė telefono įrankių juostoje buvusį "žibintuvėlio" mygtuką, ir tuomet apsukdamas aparatą užpakaline dalimi, padėjo ant lovos. Teko šiek tiek pavargti prieš tai, kad šviesa tinkamai apimtu spindį žemiau vyriškio sprando. Dėmesys buvo sukoncentruotas į lagamino imitaciją. Tiksliau tai, kas buvo laikoma po dangčiu. Prie, žmonėms su stuburo problemomis būtinų, leidžiamų medikamentų tvarkingai buvo sudėti keli mėgintuvėliai su krauju, greta, keli tušti. Įvairios priemonės, kurios dažniausiai yra naudojamos tik medikų personalo, buvo aiškiai nugvelbtos iš tos pačios ligoninės, kur "karaliavo" oficialios žmonos brolis. Ant kai kurių buvo likę lipdukai su įstaigos pavadinimu, ir tai žinoma sukėlė ne pačius maloniausius atsiminimus. Bet dėl tam tikrų priežasčių, vyras nuoširdžiai stengėsi susitelkti į naujos užduoties įgyvendinimą, mat tai kažkokiu būdu neleisdavo susimąstyti apie jo paties, asmeninės problemas.
Suprasdamas kad laiko neturi labai daug, nusprendė kad geriausia būtu veikti "žaibiškai". Parplukdydamas save ant kelių, prieš įmantriai atrodančią dėžę, medžiotojas pirmiausia pasigavo guminę timpą, tik akimirka dirstelėdamas į mėgintuvėlius su krauju. Žinoma, vampyro taip reikalaujamas "vaistas" buvo šiuose laikinuose namuose, tačiau pats Winchester'is nebuvo nusiteikęs talkinti asmeniui, kuris pasikėsino į jam savaip artimą asmenį, kuris prie to pačio dar buvo dailiosios lyties atstovė. Tikriausiai dėl to, kad abiejų medžiotojų šeimų atstovų tėvai kartais nuo karto dirbo kartu, o jis matė Cassidy augant, apsvarstyti ją kaip galimą seksualinį objektą, buvo netinkama. Tuo labiau, jis ne kartą buvo įsitikinęs tuo, kad seksas neretai sugriauna prieš tai neblogai susikūrusius draugiškus santykius. O komplikuoti jų tarpusavio santykių kokiu nors bereikšmiu seksu, medžiotojas neketino. Nors nereikia būti aklam, kad nepastebėti to, kad ta moteris tikrai dvelkė visomis geriausiomis moters savybėmis. Viena ranka suimdamas timpą, Winchester'is nesunkiai apsuko ją virš alkūnės. Užtraukiant mažgą, pasitarnavo dantys, kurie tvirtai timptelėjo gumą į viršų. Venos tapo labiau pastebimos, ir jam net neteko suspausti kumščio. Sekantis žingsnis buvo nukreiptas į visą tą techniką, kuri yra reikalinga kraujo paėmimui. Vienas, taiklus (jis nebuvo medikas, tačiau ne kartą praktikavo savamokslį skausmo malšinimą stebuklais, kuriuos buvo sukūrusios farmacijos kompanijos, ir išplatinusios vaistinėse - masinei prekybai) dūris ir į mėgintuvėlį plūstelėjo raudonas skystis. Pripildydamas tiek, kad mėgintuvėlis būtu beveik užpildytas, nesivargino pasidaryti ir atsarginio varianto. Ne todėl kad buvo šikštus, o todėl, kad vampyras aiškiai leido suprasti kad jam reikalinga viena dozė. Baigdamas nemalonią procedūrą, į savo rankas paėmė ir jau prieš tai užpildytą mėgintuvėlį, šį kartą jau su originalaus hibrido krauju. Akimirka jis net apsvarstė tą lengviausią būdą užsigydyti savas žaizdas vampyriško kraujo "serumu", kuris veikė ypač greitai ir būtu leidęs jam bent jau matyti abejomis akimis. Ši mintis užsistovėjo gal akimirką, kuomet pasišlykštėdamas tokia mintimi, kaip mat patalpino mėgintuvėlį atgal į dėžės vidų. Atrišdamas timpą ir atsitraukdamas nuo lovos, Dean'as, vėl patalpino visą tą savotišką "vaistinėlę" atgal po lova.
Žinodamas tai, kad Niklaus Mikaelson kraujas nėra ta "stebuklinga tabletė" kuri suveiks iš karto, magiškai grąžindama užkrėstam asmeniui  karštinę primenančius simptomus prarastas jėgas, turėjo laiko. Kažkaip net nepasvarstydamas galimybės kad teks susidurti ne su jaunikliais, kurių imunitetas greičiausiai šiuos pribaigtu kur kas ankščiau, nei kad ilgiau gyvenančius. Winchester'is buvo tikras tuo, kad skambinęs vampyras net pats nesupras kad vaistas nesuveikė, kuomet jau bus miręs. Veide net atsirado šioks toks atsipalaidavimas, nes iki pat šios akimirkos jis jautėsi ypač įsitempęs. Nesivargindamas persirengti ar kaip nors pašalinti prieš gerą valandą vykurių muštinių pėdsakus, jis te pasigavo savo striukę, kuomet nieko nebe delsdamas patraukė lauk iš viešbučio kambario, prieš tai su savimi išsinešdamas ir kraują, kurį buvo spėjęs nuleisti. Kone prasmukdamas pro žavią registratūros darbuotoją, kad nereikėtu šios gąsdinti savo neestetiška išvaizda, išskubėjo į gatvę. Nereikėjo daugybės pastangų, kad įsėdus į numylėtą transporto priemonę, jis išsuktu pagrindinės gatvės link.

NAUDINGOS NUORODOS, KAD LENGVIAU SUSIGAUDYTUMĖT:
TELEFONINIS POKALBIS - https://bloodyrose.forumlt.com/t689-darbo-kambarys-biblioteka#27943
CHAPTER III - https://bloodyrose.forumlt.com/t219p25-uzmiescio-keliai (soon, i promise).