PRIIMAMASIS:

Puslapis 33 Previous  1, 2, 3

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Re: PRIIMAMASIS:

Rašyti by ATIDUODAMA #13 on Kv. 08 07, 2014 2:32 pm

- Pavyks, galu gale tai nėra pirmas kartas, kuomet mūsų mieste nutinka toks masyvus informacijos nuotėkis. - Balsas merginoms už nugaros nuskambėjo labai įtikinančiai, kuomet Scott McCall žengė kelis žingsnius į priekį. Rankove nusivalydamas sau nuo smakro kraują, galiausiai ištiesia savo ranką į Stamberg pusę, ir tuomet kai jis veikiausiai atsako tuo pačiu, timptelėdamas vaikinuką link savęs, broliškai surakina. Laisva ranka paplekšnodamas šiam per nugarą, pagaliau atitraukia nuo savęs, pratęsdamas: - Manau tau nepamaišytu pora alaus, ir vėliau visas paaiškinimas. Nes merginos teisios, neverta dabar užsilikti čia. Ypatingai po viską, ką pridarei. - Nors ir nenorėdamas sukonkretinti kad pagrinde visas sujauktas ligoninės vaizdas yra vaikinuko nuopelnas, prunkštelėdamas pirmasis žengia kelis žingsnius link uždarų durų, vedančių lauk iš šios ligoninės. Ten atsisukdamas į atsiliekančius, priverčia save pakomentuoti: - Reikėtu pranešti likusiems, kad viskas pasibaigė. O tuomet mauti pailsėti kur nors. Jei kas, mano kontaktus turite, šiam kartui Stiles pasiimsiu pas savęs. Manau jis nusipelnė bent poros valandų atsipalaidavimo. - Mostelėdamas ranka, pagaliau pradaro duris, ir nieko negaišdamas, išsinešdina iš šios vietos, kartu su tais, kurie parodo norą eiti kartu. Už ligoninės ribų, išveža sutikusius ten, kur jiems reikia, arba į savo paties namus.

ATIDUODAMA #13
kvinso gyventojas

Pranešimų skaičius : 79
Įstojau : 2013-08-08

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIIMAMASIS:

Rašyti by Horatius Ambrose on Kv. 08 07, 2014 4:45 pm

[Allison tikrai labai džiaugėsi tuo, kad pagaliau viskas pasibaigė, bei prieš jos akis buvo ne kiek nesužeistas, gyvas ir kas svarbiausia, nebe apsėstas draugas. Iki pat šios akimirkos buvo sunku patikėti tuo, kad nugalėti tokį stiprų priešą buvo šitaip paprasta. Tačiau kodėl jos mintys buvo nukreiptos visiškai kitur? Ji baiminosi net pažvelgti į akis tam, kuris paaukojo visiškai viską tam, kad ji būtu gyva. Ir dabar ji net nenutuokė, kaip geriausia būtu elgtis. Pirmasis variantas buvo sukandus dantis priimti tai kas nutiko ir vien iš didžiulio dėkingumo paskirti savo gyvenimą Armstrong'ui. Visgi... Nebuvo galima pasakyti, kad ji trokšta su juo būti iš tiesų. Jie seniai nebe buvo kartu, ir taip gyventi buvo paprasta. Jie buvo tapę draugais, labai artimais draugais su skaudžia praeities istorija. Bet argi tai yra priežastis tam, kad jaustis ne savo vietoje ir ne su savu žmogumi? Antrasis variantas buvo pasiskirti sau pačiai, išvažiuoti kur nors toli, į kokius nors kalnus ir ten kažkurį laiką gyvenant, pabandyti atrasti vidinę ramybę. Bet ar ji galėjo pasielgti savanaudiškai? Bent vieną sumautą kartą padaryti ką nors dėl savęs pačios, nežiūrint į kitų nuomonę. Visiems palaipsniui pradėjus skirstytis, laiku pasigauna Lydia, bei atsukdama į savo pusę, pasistengia išsakyti tai, kas atrodo net jai pačiai atrodė nenormalu]
- Palauk. Šiandiena nutiko visko labai daug, ir aš nesu tikra kad sugebėsiu taip paprastai imti ir pradėti gyventi toliau. Supranti? Jaučiuosi labai keistai, tarytum būčiau ne savo kūne. Ir vien mintis apie tai kad dabar reikės susitikti akis į akį su Džeiku, mane smaugia. Noriu to išvengti, bent kuriam laikui. - [Kalbėdama, nuleidžia savo akis, taip atspindėdama tai, kad jaučiasi pakankamai kalta. Ir kuomet suima abi merginos rankas, pasistengia pasisakyti toliau] - Aš noriu išvažiuoti, ir susitvarkyti su visa koše, kuri dabar verda mano galvoje. Ar galiu pasikliauti tavimi? Išvyksiu tik kuriam laikui, pažadėdama grįžti tuomet, kai sugebėsiu atrasti vidinę ramybę. Gali būti tas asmuo, kuris patikins aplinkinius kad man viskas gerai, ir man reikia tiesiog pabūti vienai? Neribotą laiką.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...

Horatius Ambrose


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 665
Įstojau : 2012-09-27
Rūšis : Zmogus/vikanas (49/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIIMAMASIS:

Rašyti by Lydia Martin on Pen. 08 08, 2014 3:41 am

*Visgi šiuo metu mažiausiai galvodama apie tai, kaip paprastiems pašaliniams bus paaiškinti įvykiai ligoninėje, buvo laiminga dėl to, kad visas chaosas pagaliau pasiekė pabaigą ir Stambergas yra laisvas. Net neplanuodama tokioje kraupioje vietoje kaip šiuo metu atrodo primamojo patalpa praleisti dar daugiau laiko, buvo beeinanti kartu su Skotu bei kitais lauk iš pastato, tačiau netikėtai sustabdyta draugės, atsisuka į jos pusę. Aišku, pastebėdama jos veide, kad ji yra kankinama iš vidaus kažko, kas jai neduoda ramybės, išlenkia antakius ir nepertraukdama išklauso visko, ką buvo paruošusi pasakyti mergina* - Nei vienas iš mūsų nepradės gyventi toliau taip lyg niekur nieko nebūtų įvykę. Tokie dalykai neužsimiršta. Kad ir aš, man vis dar sunku pilnai patikėti tuo, kad žmogaus pavidalu vaikšto vilkolakiai ir vampyrai, kad mano geriausia draugė yra su blogiu kovojanti medžiotoja. O tai kas įvyko su Staelsu, tavim, šiandienos įvykiai... viskas nebus gerai iš karto, tam reikia laiko. - *Nenorėdama, kad jos žodžiai nuskambėtų kaip priekaištas, neleisdama Allison įsiterpti, toliau pratęsia kalbą* - Ir nors, kad ir kaip nenoriu tavęs išleisti, ypač dabar, visgi, suprantu ir palaikau tavo norą kuriam laikui atsitraukti. - *Šyptelėdama suima draugę už rankos* - Važiuok, susidorok su tuo, kas tave slegia, o tada būtinai sugrįžk. Nes, ei, negali palikti manęs su tais nutrūktgalviais vienos. Pažadu, pakalbėsiu su Džeiku ir kitais, paaiškinsiu tavo sprendimą išvykti ir manau jie supras.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Lydia Martin

Give a girl the right shoes, and she can conquer the world.


Pranešimų skaičius : 126
Įstojau : 2013-08-15
Amžius : 27
Miestas : San Diegas
Meilė : Vieniša
Draugai : Allison Argent
Rūšis : Žmogus
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIIMAMASIS:

Rašyti by Elijah Mikaelson on Št. 08 09, 2014 4:13 am

Galima pasakyti kad ilgai ir labai tuščiai kovodamas prieš nesunaikinamus padarus, liko pastebimai sužeistas, tačiau ne taip, kad nesugebėtu esant galimybei kovoti toliau. Visgi, kuomet paskutiniai įvykiai privertė specializuotus karius pradingti, o pati šmėkla buvo sunaikinta, su palengvėjimu atsikvėpdamas, pasirėmė į artimiausią sieną, akis nukreipdamas į tuo metu besiruošusius išeiti asmenys. Vien todėl kad manė kad net medžiotojai nesugebės paslėpti visko, kas čia nutiko, nusprendė pasiūlyti savo paslaugas, todėl prasitarė, tuo pačiu metu išdėstydamas, jo manymu, geriausią išeitį iš šios sumautos padėties: - Aš pasiliksiu čia, bei pasirūpinsiu tuo, kad visi asmenys, kurie matė tai kas čia vyko, būtu užkalbėti. Sugalvosiu įtikinamą priežastį, ir tuomet sunaikinsiu visą ligoninės apsaugos vaizdo medžiagą. Manau kad tai būtu logiškiausias dalykas, kurį galima padaryti. Originaliojo užkalbėjimą perlaužti labai sudėtinga, tuo labiau, net jei kurie nors iš čia buvusių priklauso nuo verbenos, tai taip pat lengva pradanginti. - Linktelėdamas galva, ir tokiu būdu pareikšdamas kad neketina sulaukti neigiamo atsakymo, trumpam žvilgsnį nukreipia į kažkur esantį savo sūnėną: - Važiuok namo, dabar aš ir pats sugebėsiu susitvarkyti su viskuo. Tuo labiau, manau kad Niklausui tavo pagalbos reikės labiau, nei man. Plius, perspėk Rebeką, kad gali nebesivarginti vykti čionais. Nors ir manau kad po to, ji sugebės paėsti smegenys ne vien man, bet ir likusiems.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 

Elijah Mikaelson

Perhaps I'm not making myself clear here. This is a threat.


Pranešimų skaičius : 760
Įstojau : 2013-04-10
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Andrea Argent
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=E2nsDrIM09s

Atgal į viršų Go down

Re: PRIIMAMASIS:

Rašyti by Andrea Argent on Št. 08 09, 2014 10:55 am

{Būtent dabar, kaip specialiai, negalėdama judėti tokiu greičiu, kurį išvysto vampyras, visgi sudeda paskutines jėgas tam, kad pasiektų tikslą. Mintyse sukosi daugybė minčių, tačiau viena buvo svarbesnė už kitas. Kovodama su savo vidiniu demonu, kuris daro viską, kad dabar ją palaužtų, Andrea ėjo tiesiu taikiniu pirmyn kol... staigus ir aštrus it dieglys skausmas persmėlkė visą jos kūną, pasidaro sunku kvėpuoti, o smilkinius akimirskiu suspaudžia. Šis jausmas jau buvo pažįstamas, nes tai ji jautė pirmą kartą, kuomet ragana pilnai užvaldė jos kūną. Vėl tie patys nepažįstami vaizdais iš gilios senovės, nepažįstami veidai, vietovės, net jausmai. Negalėdama to pernešti, ji stipriai nugara trenkiasi į sienas, abejomis rankomis susiimdama už galvos, pro sukastus dantis iškošdama} – Ne, ne, ne... Dink iš mano galvos, ragana. Aš nepasiduosiu. – {Jausdama kaip gęsta iš vidaus, bandydama susikaupti atsitraukia nuo sienos, pasiruošdama eiti toliau, tačiau kuomet jos klausa užfiksuoja artimą, tačiau atrodo taip seniai girdėta balsą, ji nukreipia žalias akis tiesiai, kur galima matyti primamajį. Pastebėdama pažįstamo vyro siluetą, pašnibždomis, lyg pati sau ištardama jo vardą, pasileidžia eiti link jo} – Elaidža! – {Šį kartą jau garsiau ištardama vyro vardą, galiausiai pasiekdama jį apkabina, rankas sukraudama jam aplink kaklą. Dėl to, kad ji taip ir neišsivadavo iš raganos pinklių, sunkiai gaudydama žodžius, pasistengia išdėstyti} – Tu turi žinoti, jis... aš... – {Kuomet dar viena skausmo banga persmelkia ją visą, nespėdama suprantamai išdėstyti norimos minties, tiesiog stipriai sumerkia akis, tuo pačiu suspausdama lūpas, lyg ką tik ištarti žodžiai būtų paskutiniai}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: PRIIMAMASIS:

Rašyti by Elijah Mikaelson on Št. 08 09, 2014 2:58 pm

Neskaitant to, kad jis buvo vienu iš tų nedaugelio, kurie galėjo pasigirti neperlaužiama kantrybe, kurią jis įgijo gyvendamas jau daugiau nei tūkstantį metų, šiandiena nusprendė nebe laukti čia dar likusių asmenų atsakymo, kuris greičiausiai būtu pritariantis išsakytam pasiūlymui. Žengdamas kelis žingsnius į priekį, užėmė savo mintis savo paskutiniu susitikimu su Andrea. Iki pat šios akimirkos jis nebuvo tikras dėl to, ar tas bučinys, kuriam pasiryžti reikėjo labai daug valios buvo tikras, ar ankščiau ar veliau mergina sugrįžusi į savo kūną sugebės tai atsiminti? Ar paneigs, pastatydama jį į labai nepatogią padėtį, pasakydama kad tai tebuvo dar vienas Bennett žaidimas. Jis nebuvo tikras dėl nieko, kas pastaruoju metu vyko jo gyvenime, apart tai, kad labiau už viską troško sugrąžinti minėtą merginą atgal į gyvenimą. Nuleidęs akis, ir visiškai atsitiktinai nustodamas eiti, liežuviu perbraukė per savo lupas, ant jų pajusdamas kelis atsitiktinių žmonių kraujo lašus. Matyt jie užtiško kaip tik tuomet, kai tie asmenys pateko po karšta jo, arba karių su kuriais teko susidurti, ranka. Vienaip ar kitaip, šie keli lašai nesuteikė jam nieko, mat prieš atvykdamas čia, jis spėjo ištuštinti kelis krauju pripildytus maišelius, kuriuos namuose laikė sesuo. Skonis buvo šlykštus, Elaidža niekad nebuvo tas asmuo, kuris tenkinosi šaltu, nešviežiu krauju. Galu gale tai niekad vampyrams nesuteikė pakankamai jėgos, viso labo palaikė egzistenciją. Gilus įkvėpimas, ir atrodo pasigirdęs pažįstamas balsas. Vaidenasi, žinoma kad vaidenasi. Paprasčiausiai jo paties sąžinė neleidžia šiam pamiršti duoto pažado surasti bet kokią galimybę, kuri sugebėtu sugriauti Bennett planus, liečiančius tamsiaplaukės kūną. Ir vėl, prieš jo akis iššoko nemalonus brolio vaizdas. Jis išdavikas! Sumautas išdavikas, kuris nepaisydamas nieko nužiūrėjo ne sau skirtą moterį, ir net nežino ar ji tebėra su jauniausiu iš jo broliu. kadaise pavogęs bučinį, atrodo nekaltą kontaktą, jis net nepagalvojo apie tai, kaip viskas susiklostys toliau. Ar ilgai jis sugebės tylėti, matydamas norimą moterį su kitu? O svarbiausia žinodamas kad ji laiminga. Ne, STOP! Neigiamai supurtęs galvą, jis pasistengė savo paties mintyse pastatyti tam tikrą bloką, sutelkdamas visas savo mintis į tai, kad reikia pradėti dirbti, kol asmenys išbėgę iš ligoninės, galiausiai nedingo. Pakėlęs akis, ir kaip tik tuo metu pastebėjęs koridoriaus gale, ten kur pagal viską turėtu būti operacinės patalpos, tos pačios moters, apie kurią pastoviai galvoja, siluetą. Tai nebuvo miražas, ir nebuvo Bennett, tai buvo ji. Spėdamas tik atitrūkti nuo grindinio, kuomet paskubomis pasileidžia į merginos pusę, iš kart pagaudamas ją į savo glėbį. Viena ranka prilaikydamas jos sprandą, kita prie savęs prispausdamas jos kūną, laikant už merginos nugaros. Sumerkęs akis, bei prispaudęs savo lūpas prie jos ausies, pasisako: - Ša. Viskas bus gerai, aš tave laikau. Tu saugi, Andrea. - Jausdamas kaip merginos kūnas staigiai ima glebti, tik tvirčiau prispaudžia ją prie savęs, pats tuo tarpu atsukdamas savo akis į sūnėno pusę. Jis jautė beribę baimę susimaišiusia su pykčiu, kad nesuvokia kaip reikėtu elgtis tinkamai: - Parvaryk mano automobilį, kaip galima greičiau!! - Vėl atsukdamas akis į merginos pusę, patraukia savo ranką nuo jos sprando, perkeldamas ant galvos šono, tarytum verstu ją žiūrėti į priekį: - Nieko nesakyk, aš pažadu kad pasirūpinsiu tuo, kad tau niekas daugiau nenutiktu. Girdi?
- Nesugebėdamas išlikti neveiksniu prieš tai kas vyksta, eilinį kartą, pakankamai garsiai sušaukia: - Velniai griebtu, Džeksonai! Paskubėk.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 

Elijah Mikaelson

Perhaps I'm not making myself clear here. This is a threat.


Pranešimų skaičius : 760
Įstojau : 2013-04-10
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Andrea Argent
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=E2nsDrIM09s

Atgal į viršų Go down

Re: PRIIMAMASIS:

Rašyti by Samuel Redford on Sk. 08 10, 2014 4:05 am

Beta, ne, greičiausiai omega vilkolakis, kuris visuomet laikėsi vienas ir dėl to sugebėjo išgyventi labai ilgai, buvo vienintelis asmuo, kuris savo rankose laikė vienintelį ginklą prieš keliautojų rūšį. Nuo pat pirmos dienos, kai jis išsiaiškino apie tai, kad jo vaikystės bičiulė buvo užvaldyta piktosios sielos, turėjo ne vieną galimybę tam, kad sunaikinti Bennett, ir tokiu būdu apsaugoti daugelį asmenų, prieš kuriuos moteris buvo pasiryžusi veikti pražūtingai. Tačiau jis delsė... Negalima tiksliai pasakyti kas būtent neleido jam to padaryti ankščiau, nes visus savo veiksmus jis sumesdavo ant nesaugios aplinkos, priešų, kurių seniai nebe liko. Jis pastoviai ieškojo pasiteisinimų, kurie neleistu jam sudurti durklą į vampyrės kūną ir tokiu būdu išlaisvinti ją nuo keliautojos keliamų kančių. Tačiau tai padaryti reikštu tai, kad keliautoja automatiškai būtu išsiųsta į pomirtinį gyvenimą, ko padaryti jis negalėjo. Ta moteris, kurios realiai niekad nebuvo matęs savame pavidale, vedė jį iš proto. Neskaitant to, kad Andrea fiziškai jo netraukė, ji jam priminė neturėtą seserį, tačiau kuomet jos kūne gyveno Qetsiyah Bennett, jam trūko visai ne daug, kad pasiduotu ir gautu tai ko jam trūksta. Juk po pirmo susitikimo su šia moterimi, bet koks susidomėjimas kitomis tapo visiškai nereikšmingas. Žinoma, būdamas laisvu paukščiu jis ne kartą bandė laimę praleisti intymias akimirkas su nepažįstamomis, bet, ar buvo galima pasakyti kad jis jautė malonumą? Ne. Greičiau pareigą patenkinti savo paties troškimus. Vilkolakiai, kad ir kokie atsidavę "išrinktosioms", yra lytiškai labai aktyvus asmenys. Bet po Qetsiyah pasirodymo, jo gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Kas per velnias?! Jaunas, impulsyvus ir vyriškų hormonų perpildytas vilkolakis, kuris turėtu iš esmės dulkinti viską, kas juda ir neturi "barškučio" tarp kojų, netroško nieko. Alkoholis, savęs ėdimas iš vidaus ir kasdienė rutina, tai viskas kas jam liko. Šiandiena gavęs žinutę nuo Katherine Pierce, jis važiavo lauk iš šio miesto, ant gretimos sėdynės pasidėjęs stebuklingą durklą. Kelionė į niekur... Jis spruko nuo savo paties likimo, nes pagaliau sugebėjo pripažinti sau pačiam kad likdamas čia, ankščiau ar vėliau turės sunaikinti moterį, kurios taip beviltiškai trokšta. Žinutė buvo perskaityta specialios aparatūros, integruotos į automobilio muzikinę sistemą. Sekstas privertė jį garsiai susikeikti, bei rankomis smogti per vairą. laimei automobilis liko stabilus, kuomet jis staigiai išsuko iš kelio, pradėdamas važiuoti ligoninės link. Jis privertė save padaryti tai, ko velniai griebtu nenorėjo. Durklas, kuris kaip tyčia buvo apšviestas mėnulio šviesos, kėlė susinervinimą. Dešimt minučių ir automobilis buvo sustabdytas prie ligoninės. Liko kelios minutės ir jis padarys tai, už ką save prakeiks visam likusiam gyvenimui. Neigiamai supurtęs galvą ir akivaizdžiai tvardydamas pykti ant savęs pačio, grubiai suėmė senovinę durklo rankeną, kuomet išlipo iš savo dievinamos, per daug dievinamos transporto priemonės. Trinktelėdamas durimis, patraukė prie galinio įėjimo į ligoninę. Praeidamas pro tamsius koridorius, kuriose vis dar nebuvo apšvietimo. Jo oranžinės spalvos akys kone švietė tamsoje, kas leido jam kuo puikiausiai matyti viską, kas vyko. Pagrindinis koridorius buvo apšviestas, ir jis matė kaip aplinkui visi muistėsi dėl to, kad Argent kaip tik tuo metu buvo kone sukritusi ant originaliosios šeimos atstovo rankų. Kelios sekundės jį skyrė nuo savo paties mirties nuosprendžio. Stipriai spaudžiama durklo rankena, ir mintis apie tai kad per daug arti jis nesugebės prieiti. Sebastianas buvo senas vilkas, tas, kuris kadaise buvo karaliaus sūnus, mokytas kovoti už išlikimą. Todėl peilių svaidymas į taikinį jam nekėlė jokio iššūkio. Tai buvo lygiai tas pats, kas atidaryti alaus skardinę. Vienas, du... Trys. Jis atmetęs ranką sau už nugaros, pagaliau sviedė durklą į Argent pusę, kaip tik tuo metu, kai Mikaelson buvo pasisukęs į savo sūnėno pusę, todėl net norėdamas nebūtu galėjęs sureaguoti į tai, kad durklas atskriejo taip greitai. Ašmenys taikliai įstrigo merginos nugaroje, pradurdami plaučių pleurą, tačiau niekaip neužkabindami širdies. Jis suprato, kad pats nenužudė kūno šeimininkės, bet tą, kuri buvo jos kūne, turėjo mirti. Jo veidas apsitraukė begaline rimtimi, kuomet jis nuleido akis. Jis buvo pasiruošęs tam, kad jei bus puolamas, vadinasi nesipriešins. Gyventi su šiandienos įvykių našta, jam buvo nepakeliama bausmė.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

 What's Left In
"I eat innocent meat, the house wife I will beat, the prolife I will kill. What you won't do, I will."


Samuel Redford

Capitalism made it this way, old fashioned fascism will take it away.


Pranešimų skaičius : 197
Įstojau : 2014-02-16

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIIMAMASIS:

Rašyti by Andrea Argent on Sk. 08 10, 2014 8:55 am

{Tik šią akimirką, kuomet pajaučia stiprias vyro rankas šalia savęs, ji pasijaučia bent trumpam saugi, lyg niekas jai negalėtų pakenkti. Vis dar išlaikydamas sumerktas akis, o rankomis būdama apkabinusi vyro kaklą, matomai kovojo su akivaizdžiai begalę kartų už ją stipresne esybe. Ir nors nujautė, kad šiandien jai yra paskutinis kartas kuomet tiek girdi, tiek mato, tiek gali būti taip arti šio vyro, neigiamai supurčiusi galvą, pabando dar kartą, tik  šį suprantamiau, jį perspėti mat yra įtikėjusi, kad vyriausiasis Mikaelsonas yra ne tik gyvas, bet ir pasiruošęs sunaikinti visus savo vaikus} – Jis gyvas. Elaidža, tavo tėvas gyvas. Jo tikslas sunaikinti ne tik Klausą, bet ir Tave, Kolą bei Rebeką. Jums gręsia pavojus. Kuolas. Jis jį turi. – {Girdimai vis silpstantis balsas ir jos kūną apleidžiančios jėgos leido suprasti tik vieną dalyką – vargu ar mergina šį kartą išsikrapštys gyva. Ir nors ji puikiai girdėjo Elaidžos balsą, kuris stengėsi ją nuraminti, nenoriai, tačiau ji jau buvo susitaikiusi su savo likimu, kuomet vyro pagalba ji pažvelgė jam į veidą, uždėdama savo delną ant jo skruosto, nebyliai sujudino lūpas, lyg norėdama pasakyti kažką, kas jai nedavė ramybės, tačiau būtent tą akimirką pajutusi aštrų durklo sukeltą skausmą nugaros srityje, ji akimirksniu sustingsta, skausmas užgožė kvepavimą. Staiga merginos akys pakeičia spalvą, lyg jas būtų apdengusi juoda plėvelė. Tačiau ilgai netrukus, žvilgsnis vėl įgavo skaisčiai žalią spalvą, tik dėja nebespinduliavo gyvybe. Ta nedidelė dalis jėgų išgaravo labai greitai su lyg durklo dūriu, kuris ir nutraukė šį jos gyvenimo periodą. Visiškai prarasdama pusiausvyrą, Andrejos rankos nuslysta nuo vyro kaklo, o ji pati lieka gulėti suklupusi jo glėbyje. Tuo pačiu ragana, matė kas nutraukė jos karaliavimą. Ji žinojo, kad finale teks stoti prieš Sebastianą, tačiau giliai širdyje ji buvo jam neabejinga ir tikėjosi, kad šis nestos prieš ją gindamas taip vadinamos draugės, kuri labiau pagalvos apie save, o tik paskui apie jį. Tačiau jis pasirinko tai, kas jam buvo svarbiau, ir tai skaudino...Galiausiai raganos siela, galutinai apleidžia vampyrės kūną be galimybės sugrįžti atgal, tačiau... nereikia pamiršti vieno dalyko, ne veltui keliautoja visada savo priešams primindavo, kad ji yra nesunaikinama.  Todėl išlieka klausimas, ar tai buvo viso labo blefas, ar teisybė?}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: PRIIMAMASIS:

Rašyti by Horatius Ambrose on Pir. 08 11, 2014 12:17 pm

[Stovėdama priešais savo geriausią draugę, ji jautėsi dalinai kalta. Juk ji nusprendė pasitraukti kaip tik tuo metu, kai jos čia labiausiai reikėjo. Tačiau spaudžiančios smegenys problemos jau buvo nebe atlaikomos neseniai atgimusiai personai. Ji tik linktelėjo galva, ir buvo besisukanti išeiti, kuomet koridoriaus gale išgirdo šauksmus. Nevalyvai akys nukrypo į tą pusę, ir kraupus vaizdas kone sustingdė jos kūną. Ji bandė rėkti, tačiau nesugebėjo iš savęs išspausti net menkiausio garso. Ji stovėjo toliausiai nuo visų, atrodydama taip, tarytum pajudinti jos nesugebėtu net eskalatorius. Ji bandė atsigauti, kol galiausiai, pradėdama bėgti į sukritusios sesers pusę, ėmė šaukti] - Andrea!! - [Neskaitant to, kad Allison kuo puikiausiai nutuokė tai kad sesuo yra vampyrė, vien vaizdas su jos galima mirtimi, kad ir trumpalaike, buvo nepakeliamas. Ji atsidūrė šalia originaliojo labai greitai. Priklaupdama prie sukritusios sesers, net nesusimąstė kuomet, ištraukė iš merginos nugaros durklą. Užrašai ant rankenos buvo pažįstami, kuomet ji atsisuko į Sebastian pusę, tarė] - Jei per tave aš dar kartą prarasiu seserį, prisiekiu, tu mirsi agoniška mirtimi, vilke. Melskis kad tai pražudė tik tai, kas tūnojo jos viduje.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...

Horatius Ambrose


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 665
Įstojau : 2012-09-27
Rūšis : Zmogus/vikanas (49/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIIMAMASIS:

Rašyti by Samuel Redford on Tr. 08 13, 2014 1:23 pm

- Andrea išgyvens, Tessa... ...Ne. Galite pradėti švęsti. - Neskaitant to, kad dabar pagal viską reikėtu džiaugtis tuo, kad pagaliau buvo "nugalėta" persona, kuri sugebėjo per tokį trumpą laiką sugriauti gyvenimus daugeliui, iš kitų net atimti gyvybes. Tačiau ne jam, ir ne dabar. Jis vertino tą moterį taip, tarytum ji būtu jo gyvenimo prasmė. Iš dalies, taip ir buvo, kad ir reti jų susitikimai, vertė jį jaustis gyvu. Iš tiesų gyvu. Dabar jis buvo priverstas sunaikinti ją savo paties rankomis, ir blogiausia, kad jis taip tikėjosi to, kad originalusis už tai jam išraus širdį, kuri palaikė jo gyvybę. Tuo viskas pasibaigs, įsimaišiusi Allison sumaišė visas plano kortas. Jis užvertė savo akis, ir pasisuko ant kulno tam kad apleisti ligoninę. Neskubus žingsnis į priekį, ir jo miną perkreipė emocinis skausmas. Jis nepalūžo, tačiau matėsi kad jautėsi labai prastai. Neapykanta sau buvo stipresnė už bet kokį kitą jausmą, kurį teko patirti gyvenant šitiek metų. Sebastian išėjo iš ligoninės koridoriaus, sustodamas prie durų, kurios vedė lauk iš ligoninės. Lengvas rankos mostas, sulenktas kumštis ir galiausiai krumpliai susidūrę su staktu, kuris kaip mat buvo nuneštas toliau. Pabyrėjo tinkas, iš pastato vidaus išlindo keli metalinai strypai, išlaikantys pastato konstrukciją tokią, kokia ji buvo pagal inžinierių planą. Keli lūžę kaulai, skilusi oda, kaip mat susitraukė. Jis buvo stiprus kaip niekad. Jis buvo beveik nesunaikinamas, ir būtent šia akimirka tai slėgė. Žinoma, jis padarė gerą visuomenei darbą, tai kodėl tuomet buvo toks nelaimingas? Neigiamai supurtęs galvą, jis pagaliau žengė toliau. Nesinaudodamas transporto priemonėmis, išėjo į lauką, kur lietus pylė tarytum iš kelių kibirų iš karto. kelios minutės ir jis jau buvo visiškai permirkęs. Jis ėjo keliu, ilgai. Tačiau kuomet sustojo, sunkiai ėmė daryti tai, ko nebuvo daręs jau šimtus metų. Jis priverstinai pradėjo savo transformaciją. Versdamas savo kaulus, savo kūną keisti pavidalą. Vien garsai buvo šlykštūs, kuomet jis iš skausmo krito ant kelių. Jo rankos palaiosniui tapo letėnomis, drabužiai plyšo, o kūnas, veidas, bei visą kitą įgavo vilko pavidalą. Jo kailis buvo juodas it anglis, nebuvo ne vieno šviesesnio plaukelio. Akys, buvo plieno šaltumo, ryškiai žydros. Šiame pavidale buvo lengviau, daug lengviau nei būti žmogumi. Todėl jo sprendimas likti tokiu, šiuo metu buvo protingiausias. Jis pasileido į priekį, akivaizdžiai iš anksto nesuplanuota kryptimi. Jis bėgo taip greitai, kad neprireikė nei minutės, kad jis pradingtu apšviesto kelio matymo linijos. Dingo, bandydamas tokiame pavidale likti per amžius, tiek, kiek jam buvo lemta gyventi.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

 What's Left In
"I eat innocent meat, the house wife I will beat, the prolife I will kill. What you won't do, I will."


Samuel Redford

Capitalism made it this way, old fashioned fascism will take it away.


Pranešimų skaičius : 197
Įstojau : 2014-02-16

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIIMAMASIS:

Rašyti by Andrea Argent on Št. 08 16, 2014 8:54 am

{Nors vampyrės akys dar buvo užmerktos, pamažu jos klausą pradėjo trigdyti iki kaulų smegenų pažįstamas šauksmas. Ji iš karto atpažino savo vienintelės sesers balsą. Allison buvo tikroji jos šeima, nes tėvo ji niekada taip ir nenustojo niekinti, o kitų ji net nepažinojo. Iš pradžių dar galvodama, kad tai tėra sapnas, nes ji buvo gyva liudininkė ne tik Allison mirties, bet ir to, kaip nežemiška galia pasiglemžė ją amžinai ramybei. Kuomet pamažu atmerkė akis, buvo galima suprasti, kad tai jau buvo ji. Kitoks žvilgsnis, veido išraiška, kuri visai neatitiko tos, kuomet jos kūne karaliavo raganos siela. Akys iš pat pradžių užkliuvo už originaliojo vampyro veido, tuomet sesers. Vis dar nesakydama nieko, ji pakilo nuo krauju išteptų grindų. Durtinės žaizdos jau nebuvo likę, ji pagaliau jautėsi savimi. Jos veiksmai nebuvo varžovi, ji turėjo pilną valdžią į savo kūną ir tai ją vertė jaustis pagaliau tvirtai. Nieko nelaukdama, ji iš karto apkabino seserį, lyg norėdama įsitikinti, kad tai nėra fantazijos triukas} - Man nesvarbu, kaip tai įmanoma, bet aš džiaugiuosi, kad tu gyva. Po velnių Allison, mačiau tavo mirtį, galiausiai buvai išplėšta tos šviesos tiesiai iš mano glėbio, galvojau, kad tai viskas. - {Atmerkdama skaisčiai žalias akis, mįslingą žvilgsnį pasuka į Elaidžą, kuris tuo metu kaip tik radosi už sesers nugaros. Tiems, kurie ją prastai pažinojo, buvo sunku išskaityti tai, ką ji išties jaučia, mat per savo spalvingą gyvenimą, ji deramai išmoko naudoti "kaukes" slepiant savo jausmus, tačiau tam, kas ją buvo perkandęs, tai padaryti nebuvo sunku. Neilgai trukus, vampyriškiems instinktams imant viršų, jos klausą pertraukė kraujo cirkuliacijos garsas, sesers širdies plakimas. Jos akys iš karto pakeitė spalvą, o po jomis iššokusios tamsios kraujagyslės akimirksniu pakeitė merginos veidą, toks protrūkis ją kaip mat privertė atsiplėšti nuo Argent toliau. Nereikia pamiršti, kad ji vis dar nebuvo išmokyta tvardyti alkio, todėl vos tik pajusdavo poreikį pasimaitinti, negalvodama puldavo, o nesimaitino ji tikrai labai ilgai. Matomai bandydama valdytis, tačiau neatsisukdama į seserį, pro sukastus dantis taria} - Alli, verčiau eik iš čia kaip įmanoma greičiau, pažadu, susirasiu tave} - {Akivaizdu, ji žinojo kaip sesuo nemėgsta vampyrų, o ji būtent tokia ir buvo, todėl nenorėjo, kad Allison matytų kaip būtent ji pasikeičia, kaip vampyrizmas užvaldo jos esybę. Tačiau alkiui būnant kur kas stipriasniam, ji atsisuka į dar vieną čia  esantį žmogų. Pakeldama vos ne juodas akis į raudonplaukę, ir net nieko neperspėdama, pasiduoda vampryro instinktams ir dideliu greičiu puola į jos pusę su tikslu perkąsti merginai gerklę}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: PRIIMAMASIS:

Rašyti by Jackson Mikaelson on Št. 08 16, 2014 3:03 pm

Kaip tik tuo metu, kai jis buvo gavęs paliepimą parvaryti automobilį iki šios vietos, kaip galima greičiau buvo išmovęs pro paradines duris tam, kad įvykdyti išgirstą prašymą. Kieme nebuvo ne vieno automobilio, akivaizdu kad žmonės, kurie bėgo iš ligoninės, naudojosi visomis įmanomomis priemonėmis saugesniam pabėgimui iš klinikos. Tyliai susikeikęs, jis nusprendė nebe gaišti laiko, kuomet užfiksavo kad atvirame garaže stovėjo greitosios pagalbos autobusiukas. Veide šmėkštelėjo kampinė šypsena, kuomet jis pasileido minėtos vietos pusėn. Akivaizdu kad dabar sėkmė buvo jo pusėje, mat prie vairo spynoje tebebuvo palikti rakteliai. Užvestas automobilis, iš kart paleido sireną. Maigydamas visus mygtukus, jis ne vien išsiaiškino kaip veikia valytuvai ir nuotolinės lempos, bet ir išjungė kaukiantį garsą. Sunkiai suvaldydamas tokio transporto priemonę, galiausiai išvairavo ją prie ligoninės durų. Kone iššokdamas iš transporto priemonės vidaus, jis pakankamai greitai atsidūrė ligoninės koridoriuje. Kaip tik tuo metu, kai Lydia nuo ištroškusios vampyrės skyrė vos žingsnis. Pasinaudodamas gamtos duotu jam greičiu, akimirkos bėgyje, atsidūrė tarp vienos ir kitos moterų. Jo pavidalas pusiau pakito, hibridams būdingi aštrūs dantys sublizgėjo kartu su žėrėti ėmusiomis akimis. Jis suriaumojo, tokiu būdu parodydamas kad sukas vampyrei, jei ji žengs dar bent žingsnį. Atvirai kalbant su Lydia jo niekas nerišo, apart tą keistą jausmą, kad jis nenorėjo kad ji liktu sužeista. Jis toli gražu nebuvo susipažinęs su jausmais, kurie yra būdingi suaugusiems. Ir nepaisant to, kad vizualiai buvo toks pats, kaip ir aplinkiniais, jausti kažką "nepaaiškinamo" tiesiog nemokėjo, o jei ir būtu, tuomet nesuprastu kas tai yra. Pavidalas nepakito, kuomet jis įtempęs visus savo raumenys, bei viena ranka laikydamas Lydia saugiu nuotoliu, prasitarė: - Dar žingsnis, ir gulėsi supuvusi tame pačiame karste, kur jau seniai turėjai tūnoti. - Jis nebuvo vampyrų gerbėjas, nes toli gražu savo nesuvaldomumo nelaikė dovana. Tai buvo kažkas, ko jis norėjo bet kokia kaina atsikratyti. Bet, šia akimirka jo akivaizdus pranašumas prieš vampyrę, buvo jam kaip niekad naudingas.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Jackson Mikaelson to his beloved one: I’ll tell you what I know about death, my dear little girl. Death dances silently in everyone’s shadow, and she doesn’t give a damn. So why give a damn about her?

Jackson Mikaelson

You think you're the only person who can stand up for her?


Pranešimų skaičius : 1334
Įstojau : 2013-08-05
Miestas : Los Andželas
Rūšis : Originalus hibridas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIIMAMASIS:

Rašyti by Lydia Martin on Št. 08 16, 2014 5:17 pm

Matomai būdama per daug išderinta dar ir sekančių įvykiu, net nepastebi kaip greitai atsiranda akistatoje su mirtimi. Ji nežinojo nei ką daryti, nei kaip gintis, nes po ranka neturėjo nieko, o pasipriešinti prieš alkaną vampyrę neturėjo net menkiausio šanso. Sukaustyta baimės, ji instinktyviai susigužia, tuo pačiu stipriai sumergdama akis. Mat galvojo, kad tai jos pabaiga, ir nenorėjo žiūrėti mirčai į akis. Tačiau laiku ir tenka pripažinti labai netikėtai, atsidurdama Mikaelsonui už nugaros, pramerkia akis. Širdies plakimas buvo labai stiprus, atrodo ji net pati girdėjo kiekvieną dūžį. Galima pasakyti, kad mergina buvo dalinėje šoko būsenoje, todėl nesugraibė pasakyti nė vieno žodžio, todėl laikėsi už Džeksono nugaros, nes būtent dabar šis asmuo jai suteikė didžiausią saugumo jausmą, kas, aišku, yra keista atsižvelgiant į tai, jog anksčiau jis jai kėlė priešingą jausmą - baimę.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Lydia Martin

Give a girl the right shoes, and she can conquer the world.


Pranešimų skaičius : 126
Įstojau : 2013-08-15
Amžius : 27
Miestas : San Diegas
Meilė : Vieniša
Draugai : Allison Argent
Rūšis : Žmogus
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIIMAMASIS:

Rašyti by Andrea Argent on Pir. 08 25, 2014 3:28 am

{Kraujo troškimas buvo užvaldęs vampyrės mąstyseną, todėl šią akimirką negalvodama blaiviai, ji būtų užpuolusi bei nužudžiusi raudonplaukę ne tik Elaidžos, tačiau ir savo sesers akivaizdoje, jeigu ne idealiu laiku pasirodęs Džeksonas. Spėjusi sustoti, tamsias akis pasuka į priešais esantį hibridą. Andrea būtų bandžiusi prasibrauti pro jį, bet puikiai suvokė, prie ko tai privestų, o faktas, kad ką tik susigrąžinto gyvenimo ji užbaigti nenorėjo. Alkis buvo persmelkęs visą jos kūną, todėl tai, kad dabar jai buvo uždrausta pasiekti išsirinktą auką, jai stipriai griežė per nervus. Krutinė kilnojosi dėl neritmingo kvepavimo, o žvilgnio krypties nepakeitusios akys, prisimerkė} – Patarimas ateičiai, gerai pagalvok kam mėtai grasinimus, kad netyčia nepadarytum klaidos. – {Nesiruošdama ilgai kalbėti, ypač dabar, kai organizmas reikalavo svetimo žmogaus kraujo, ji greitai dingo iš visų akiračio, nepastebimu greičiu prabėgdama pro Džeksoną. Pakeliui susirąsdama visiškai niekuo dėtų žmonių, kurie prieš savo valią „pasitarnavo“ tam, kad Andrea atgautų jėgas. Galiausiai, merginos kelią, kaip įkaltį, žymėjo jų jau gyvybę nebealsuojantys kūnai}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: PRIIMAMASIS:

Rašyti by Jackson Mikaelson on Pir. 08 25, 2014 9:05 am

- Kas sakė kad man bent truputi rūpi tai, kad abu mano tėvo broliai pametę dėl tavęs protus? - Vien iš minos matėsi, kad jis buvo pasiruošęs pulti, ir jam akivaizdžiai mažai rūpėjo tai, kas taptu auka. Svarbiausia buvo tai, kad jis jautė begalinį troškimą apsaugoti raudonplaukę, visą kitą buvo tiks smulkmenos. Žvilgsniu palydėdamas vampyrę, galiausiai pasistengė nuslėpti savo žvėrišką pavidalą, ir kuomet atsisuko į Lydia, jau buvo visapusiškai atgavęs žmogišką pavidalą. Abiem rankomis suimdamas jos veidą ir tokiu būdu priversdamas ją pažvelgti į savo pusę, kaip galima aiškiau išdėstė savo nuomonę: - Aš negaliu tavęs saugiai nugabenti iki namų, nes nesugebu pats savęs kontroliuoti. Todėl, turi būti labai atsargi ir pati kaip galima toliau išsinešdinti nuo šios vietos. Vėliau aš su tavimi susisieksiu, bet dabar turi eiti, kol nenutiko dar kas nors, ko sustabdyti jau bus nebe įmanoma. - Tuomet paleisdamas jos veidą, galiausiai pasisuko į medžiotojos pusę: - Tu. Važiuok kartu su ja. Gal jei Lydia bus su tavimi, tavo pamišėlė sesuo nepadarys nieko, ko paskui priversčiau ją pasigailėti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Jackson Mikaelson to his beloved one: I’ll tell you what I know about death, my dear little girl. Death dances silently in everyone’s shadow, and she doesn’t give a damn. So why give a damn about her?

Jackson Mikaelson

You think you're the only person who can stand up for her?


Pranešimų skaičius : 1334
Įstojau : 2013-08-05
Miestas : Los Andželas
Rūšis : Originalus hibridas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIIMAMASIS:

Rašyti by Lydia Martin on Pir. 08 25, 2014 4:49 pm

*Sukaustyta baimės, ji tesugebėjo laikytis už Džeksono nugaros. Šią akimirką ji net nepagalvojo, kodėl vos porą kartų matytas vaikinas taip akivaizdžiai rodo norą ją apginti. Juk kitas panašioje situacijoje būtų labiau suinteresuotas savais reikalais, nei kaip išgelbėti gyvybę nepažįstamajai. Atrodo grįždama į realybe tik tada, kai pajaučia vaikino rankas sau ant veido, akis nukreipia į jo, leisdama jų žvilgsniams susidurti. Raudonplaukės veide vis dar buvo galima įžvelgti pasimetimą. Ji kelis kartus inirtingai sujudino galvą* - Man viskas gerai. Andrea daugiau čia negrįš, vadinasi aš saugi, tavo dėka. - *Neprieštaraudama Džeksono žodžiams dėl to, kad jai būtų geriausia dabar dingti, žengdama kelis žingsius atgal, pašnibždomis, kad nesigirdėtų balse drebūlys, taria* - Ačiū, lieku tau skolinga savo gyvybę. - *Tuo užbaigdama pokalbį, mergina, karu su Allison arba be jos, žingsnis po žingsnio išeina lauk iš kraupiai atrodančio pastato bei grįžta ten, kur yra jos laikini namai*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Lydia Martin

Give a girl the right shoes, and she can conquer the world.


Pranešimų skaičius : 126
Įstojau : 2013-08-15
Amžius : 27
Miestas : San Diegas
Meilė : Vieniša
Draugai : Allison Argent
Rūšis : Žmogus
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIIMAMASIS:

Rašyti by Jackson Mikaelson on Antr. 08 26, 2014 3:11 pm

Pasilikdamas čia visai neilgam laikotarpiui, jis pirmiausia pasirūpino tuo, kad jo dėdė nesugalvotu iškrėsti kažko beprotiško ir nepasileisti paskui merginą, kuri akivaizdžiai nėra valdoma. Todėl, sulaukdamas kol visi išsiskirstys, net jei tam buvo būtinybė, naudodamas jėgą, išsivedė Elaiža iš šios ligoninės, kur ir taip nutiko per daug, bent šiai dienai.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Jackson Mikaelson to his beloved one: I’ll tell you what I know about death, my dear little girl. Death dances silently in everyone’s shadow, and she doesn’t give a damn. So why give a damn about her?

Jackson Mikaelson

You think you're the only person who can stand up for her?


Pranešimų skaičius : 1334
Įstojau : 2013-08-05
Miestas : Los Andželas
Rūšis : Originalus hibridas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIIMAMASIS:

Rašyti by Horatius Ambrose on Kv. 02 19, 2015 6:24 am

[Prabėgo kelios valandos, po tragiško įvykio kapinėse. Palikta ilgame priimamojo koridoriuje, mergina tyliai laukė kol čia atvažiuos bent vienas asmuo, kuris planuos pasirūpinti būsimomis Jules McManus atsisveikinimo apeigomis. Tai ką teko išgyventi, pamatyti paprastam, mirtingam asmeniui, paliko begalinius randus. Rankos, drabužiai tebe buvo sutepti svetimu krauju, kuomet šviesiaplaukė ėmė trinti savo pirštus. Kraujas buvo stipriai įsigėręs, ir iš pažiūros net neketino atsitrinti. Ir Allison laikėsi iki pat paskutinės akimirkos, kuomet galiausiai palūžo. Menkas sukūkčiojimas galiausiai privedė prie to, kad medžiotoja pravirko. Prarasti draugus yra per didelė trauma... Tuo labiau kad ji net nenumanė kaip visą tai reikės paaiškinti tiems, kas Jules buvo daugiau, nei šiaip draugai. Tiems, kurie vadino save merginos šeima]

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...

Horatius Ambrose


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 665
Įstojau : 2012-09-27
Rūšis : Zmogus/vikanas (49/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIIMAMASIS:

Rašyti by ATIDUODAMA #18 on Pir. 02 23, 2015 10:37 am

Toli gražu nebūdamas šeimos nariu, tačiau priklausydamas tam pačiam būriui, kaip ir nukentėjusi moteris, nesugeba praleisti progos ir nepasirodyti čia. Žinios po tragiškai pasibaigusių įvykių nuskambėjo labai staigiai, todėl nieko nuostabaus, kad beta vilkolakis sulaukęs mobilaus skambučio iš neaišku ko, kaip mat sėdo ant savo motociklo bei atrūko čia. Kelionė nuo lauko durų iki pat priimamojo iš esmės trūksta vos kelias sekundes, lėtai einant minutę. Tačiau tas kelias kaip tyčia vilkolakiui pasirodė ypatingai ilgas. Jis kuo puikiausiai žinojo kiekvieną šios ligoninės colį, bet... Šiuo metu mintys apie akivaizdžiai ne nelaimingą nutikimą, paprasčiausiai varžė kvėpavimą. Pasiekdamas būtent tą vietą, kur buvo prisėdusi Allison, Bowman'as nesunkiai pažino matytą veidą. Galu gale, tai buvo formali Armstrong'o mergina, kuri šiems esant kartu, visuomet dalyvavo treniravime. Atiduodama savo duoklę, bei žinias. Ir dabar ši persona buvo vieninteliu asmeniu, kuris bent kažkiek galėjo paaiškinti tai, kas nutiko su Jules. Mat skambutis, kuris pasiekė vilką, nebuvo aiškus. Nebuvo net tiksliai pasakyta ar mergina yra žuvusi, ar dar yra vilties išgyventi. Pritūpdamas priešais, beta nusprendė nesiterlioti su švelniais pasisakymais, bei tiesiai, tačiau labai trumpai rėžė: - Kas ten nutiko?

ATIDUODAMA #18
bruklino gyventojas

Pranešimų skaičius : 47
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIIMAMASIS:

Rašyti by Horatius Ambrose on Kv. 02 26, 2015 10:13 am

- Jos nebėra. - [Pirmasis kartas, kuomet tai buvo pasakyta garsiai, privertė šviesiaplaukė nuleisti akis, tuo pačiu metu sumerkiant vokus. Skruostais akimirksniu nuvarvėjo kelios ašaros. Merginos rankos vis dar buvo suteptos krauju, nuo tos akimirkos, kuomet ši iš paskutinių stengėsi suteikti žuvusiai pirmą pagalbą. Kiekvienas nutikimas, kiekviena akimirka vis dar ryškiai buvo įstrigusi jos atminty. Todėl norėdama, ji būtu galėjusi nupasakoti kiekvieną smulkmeną. Tačiau, dėl neaiškios priežasties, tai padaryti buvo neapsakomai sunku. Gal todėl, kad ji kuo puikiausiai suvokė tai, kad jei ne kamštis ir ne sugedusi transporto priemonė, ji taip pat būtu žuvusi kaip ir Jules. Vien mintis apie tai, kad vienas iš artimų sielų visgi apleido pasaulį, vertė stingti kraują gyslose. Kilstelėdama abi rankas, šviesiaplaukė perbraukė pirštais sau per veidą, ir tuomet visgi privertė save prabilti] - Daktarai paprašė duoti kontaktinius duomenys tų, kurie yra jos šeimos nariai. Nes man neleido net pamatyti kūno, po to kai ją čia atvežė. Ir... Ir aš, pasakiau kad ji nieko neturi. - [Pakeldama akis į vilkolakį, merginai pastebimai sukukčiojo. Prieš akis laukė daugybė formalumų rengiant vertas laidotuves. Ir tai kaip ne kaip savaime priminė apie tai kad jai tą patį teko padaryti, kuomet tariamai buvo žuvusi jos sesuo. Neigiamai supurčiusi galvą, ji vis tęsė savo kalbą, kad ir kokia ji šiuo metu neaiški be atrodė] - Aš nedrįsau paskambinti Mason'ui. Bet jis turi žinoti... Jis buvo artimiausias asmuo jos gyvenime. Ir aš, aš tiesiog nežinau kaip jam tai pasakyti. Buvau ten, ir, ir, negalėjau padaryti visiškai nieko. Supranti? Aš negalėjau padaryti nieko... Ji mirė tiesiai ant mano rankų.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...

Horatius Ambrose


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 665
Įstojau : 2012-09-27
Rūšis : Zmogus/vikanas (49/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIIMAMASIS:

Rašyti by ATIDUODAMA #18 on Sk. 05 03, 2015 4:56 am

Sulėtintas rankų pakėlimas, leido pirštams praslysti per pakankamai trumpus galvos plaukus. Kuomet pirštai savaime susinėrė ant sprando, pakankamai ryškių bruožų vilkolakis iškvėpė iš plaučių visą, prieš tai sulaikytą orą. Rasti tinkamus žodžius buvo pakankamai sunku, vien todėl kad žuvo ne svetimas asmuo. Ausys spengė, o aplinkinis vaizdas atrodė keistai. Vilkolakis jautė kad buvo čia, suvokė ir girdėjo viską, kas buvo kalbama ir daroma. Tačiau tuo pačiu metu, atrodė kad jis buvo ne čia, viską stebėjo iš viršaus, lyg tai nutiktu ne jam. Ir jei šitaip jautėsi tas, kuris realiai pažinojo Jules vos kelis metus, kaip turėtu jaustis tas, kuris pažinojo ją beveik visą savo gyvenimą? Vien mintis apie tai, kad apie tai reikės pranešti alfa vadui, buvo smaugianti. Todėl kuomet Bowman'as atitraukė rankas nuo savo sprando, pirštais perbraukė per savo smakrą. Veikti reikėjo greitai, nes Mason'as buvo vertas sužinoti tiesą ne iš aplinkinių, o iš savo žmonių.
- Aš pranešiu tai, kas nutiko. Tau geriausia būtu važiuoti namo, atsiprausti ir bent valandai nusnausti. Pasistengsiu viskuo pasirūpinti, kol to nepadarė kuris nors kitas. Būk rami, padarei viską, kas buvo tavo galiose. - Linktelėdamas galva, vilkolakis viso labo patvirtino savo žodžius, bei iš karto patraukė šalin. Kuomet rankose atsidūrė telefonas, kurį šis išsitraukė iš savo užpakalinės kišenės, buvo surinktas alfos numeris. Keli ilgi signalai reiškė kad Mason'as nekelia ragelio. Vos už pusės minutės, skambutis buvo pervestas į balso paštą. Laimei, dar buvo vietos palikti žinutę, todėl beta vilkolakis ėmėsi kalbėti:
- Man būtina su tavimi susitikti. Mason'ai, laukia labai rimtas pokalbis, kurio atidėti negalima. Pasigauk Džeiką, ir atvykit į bunkerius, kur kadaise viskas ir prasidėjo. Prašau, atsižvelk į tai. Už valandos laiko būsiu ten, todėl tikiuosi suprasi ant kiek tai rimta, ir pasirodysi. Karas su visais aplinkui, pagaliau peržengė leistinas ribas. - Skambutis nutrūko, balso pašto dėžutė liko pilna. Išsiųstas paskutinis pranešimas pranašavo tai kad jis pasiekė adresatą. Su lyg šia "nata", vilkolakis galiausiai apleido ligoninę, išvykdamas į vietą, apie kurią užsiminė žinutėje Lockwood'ui.

ATIDUODAMA #18
bruklino gyventojas

Pranešimų skaičius : 47
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIIMAMASIS:

Rašyti by Sponsored content Today at 4:32 am


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 33 Previous  1, 2, 3

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų


 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume