MAUZOLIEJUS:

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

MAUZOLIEJUS:

Rašyti by Frank Frano on Kv. 09 27, 2012 5:19 pm

Čia bus mauzoliejus, kur bus saugomus kremuotų žmonių urnos.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
call me old-fashioned.
avatar
Frank Frano

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 320
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 47
Miestas : Los Andželas
Meilė : Wifey Olivia
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Aktorius

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: MAUZOLIEJUS:

Rašyti by Katherine Pierce on Kv. 04 18, 2013 2:08 pm

*Kaip tik tuo metu, kai Mikaelson šeimos atstovai palieka savo jauniausią brolį mėgautis amžinu miegu, žinodama tai, kad yra dar galimybė ištraukti Kol'ą atgal į gyvenimą, nusprendžia kad tai gali būti jos raktas į laisvę. Juk galu gale, kažkada ją siejo visai intriguojanti istorija su šiuo žmogumi, bei žinoma jo šeima. Nesunkiai patekusi į privačią valdą, praeina, pro vartus, kurių spyną pirmiausia išlaužia. Tik tuomet, kai trumpam sustoja, primerkusi akis, žvilgsnį nukreipia į kažkur stovintį karstą. Kuomet veide pasirodo šiokia tokia šypsena, žengia kelis žingsnius į tą pusę. Pasiekusi karsto dangtį, pirmiausia jį atlenkia į viršų. Matydama kaip keistai atrodo šiuo metu Mikaelsonas, suraukia savo veidą, lyg pamatytų kažką labai norimai nešvankaus. Pirštu perbraukusi per Kolo apatinę lūpą, pagaliau prasitaria* - Ou, mes su tavimi nuostabiai praleisime laiką. - *Tuomet atitraukusi savo ranką nuo jo veido, palenkia vaikinuką, ir staigiu judesiu ištraukia svetimkūnį iš jo nugaros. Kuomet paslepia ištrauktą daiktą savo rankinėje, viena ranka atsiremia į karsto dangti, ir dar tyliai prasitaria* - Nagi Kolai, juk tu niekuomet nebuvai iš tų, kurie verčia laukti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!
avatar
Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2682
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=7dlazKlbiQs

Atgal į viršų Go down

Re: MAUZOLIEJUS:

Rašyti by Avalon Redford on Pir. 04 22, 2013 1:38 am

Kuriam laikui buvo atidavęs save amžinam miegui, net neįtarė apie tai, kad jo šeima mano kad jo jau nebėra tarp jų tarpo. Ir tik tuo metu, kai iš jo širdies yra ištraukiamas svetimkūnis, pirmiausia atmerkia akis. Kuomet po to seka kiek gilesnis įkvėpimas, kurį palydi didžiulis kraujo troškimas, mat jis čia išgulėjo mažiausiai kelis mėnesius, sunkiai be sugeba tinkamai sureaguoti į aplinką. Tik kai prieš akis pasirodo iki skausmo pažįstamos merginos veidas, iškvėpęs, pagaliau ištaria: - Katerina. - Susiaurinęs akių vokus, ir pasistengęs sujudėti, sunkiai pakyla iš karto, nukreipdamas akis į merginos pusę. Kaip tik tuo metu pajutęs kad nesugeba susivaldyti, per daug greitai stvėręs merginą, pritraukdamas ją prie savęs, ir tuo pačiu savo iltis suleisdamas jai į kaklą.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _


Don’t keep calm.Rip my clothes off, spin me around, grab my hair and ...
avatar
Avalon Redford

You know me. I take sides with whoever I think is gonna win.


Pranešimų skaičius : 765
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: MAUZOLIEJUS:

Rašyti by Katherine Pierce on Pir. 04 22, 2013 1:35 pm

*Kuomet visiškai nebuvo pasiruošusi kokiam nors puolimui, paprasčiausiai stebėjo kaip vaikinas palaipsniui atgauna normalų vaizdą, dėl to kad iš jo širdies buvo pašalintas svetimkūnis. Nieko nesakydama, viso labo buvo primerkusi akis, taip sudarydama kiek paslaptingą išraišką. tačiau, kuomet šis įsisiurbė į jos kaklą, nesugebėdama tam pasipriešinti, kurį laiką dar mosikavo rankomis, lyg norėtu jį atstumti nuo savęs. Bet, jam būnant stipresniam, galiausiai nuleido rankas, taip parodydama pasidavimą*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!
avatar
Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2682
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=7dlazKlbiQs

Atgal į viršų Go down

Re: MAUZOLIEJUS:

Rašyti by Avalon Redford on Tr. 05 01, 2013 3:34 am

Būdamas stipriai ištroškęs kraujo, ir nepagalvodamas apie tai, kad nėra galima vartoti kito vampyro kraują, nebent šie būtu surišti fizine trauka vienas kitam, paprasčiausiai leidžia sau greituoju būtu atgauti dalį savo jėgų, kurios buvo prarastos, kuomet šis išbuvo "miręs" kelis mėnesius. Tik tuomet kai paleidžia merginą, pagaliau nesunkiai išlipa iš karsto. Kurį laiką būdamas atsukęs Katerinai nugarą, pirštų galiukais perbraukia sau per lupas, tokiu būdu nuvalydamas nuo jų kraują. Tik tuo metu kai atsisuka atgal į jos pusę, pasistengia kaip galima greičiau išsakyti savo nuomonę.
- Esu tau skolingas paslaugą už tai ką padarei, bet ji niekaip nebus susijusi su tavo laisve. Nes su Klausu aš nenoriu turėti daugiau reikalų, nei turiu šiuo metu. - Kuomet nuleidžia akis, pratęsia savo mintį: - Taip pat, Faye niekad neturi sužinoti apie tai.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _


Don’t keep calm.Rip my clothes off, spin me around, grab my hair and ...
avatar
Avalon Redford

You know me. I take sides with whoever I think is gonna win.


Pranešimų skaičius : 765
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: MAUZOLIEJUS:

Rašyti by Katherine Pierce on Kv. 05 09, 2013 4:16 am

*Pakėlusi savo ranką, pirštų galiukais paliečia vis dar kraujuojančią vietą, tačiau neskubėdama ką nors pasakyti, pirmiausia leidžia kad vaikinukas išdėstytu visas savo mintis. Kuomet susiaurina savo akių vokus, pagaliau pradeda aiškinti ką ketino*
- Tu įsitikinęs kad tau yra naudinga man sakyti ko galiu reikalauti už tai kad šiuo metu esi gyvas, Kolai?
*Šiek tiek sujudinusi savo antakius, įsistebi į vaikino išraišką, paskubėdama pratęsti savo minį*
- Turiu omeny, vien faktas kad tavo numylėta Carrington pasitiki manimi kur kas labiau nei savo šeima. Įdomu ką ji pasakytu jei nuteikčiau ją prieš tave, Kolai? Juk kaip ne kaip, mus sieja labai kompromituojanti praeitis. O antras dalykas yra tai, kad aš turiu ginklą, kuris nesunkiai tave gali uždaryti atgal į dėžę. - *Pakėlusi ranką, pirštu pabaksnoja sau į smilkinį*
- Tu verčiau pagalvok apie tai, ar tikrai nenori susitarti su Klausu, kad jis man grąžintu mano laisvę. Ir tik tuomet sakyk "ne".
*Sulaukusi jo finalinio komentaro, nusišypso, kaip tik tuo metu pasisukdama link išėjimo* - Oh, nesijaudink labai. Man pačiai nenaudinga, kad Faye žinotu jog tai kas šiandiena nutiko yra kur kas intymiau nei seksas. - *Tuo baigdama kalbą, išeina lauk*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!
avatar
Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2682
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=7dlazKlbiQs

Atgal į viršų Go down

Re: MAUZOLIEJUS:

Rašyti by Avalon Redford on Št. 05 03, 2014 1:14 am

Nuo pat pradžios, tos pradžios kai prakeiksmo dėka jis tapo amžinai gyvenančiu, jis buvo kitoks nei jo šeimos nariai. Jo gyvenimas visad buvo apverstas aukštyn kojomis. Kuomet jo šeimos nariai bandė sugyventi su mintimi kad tam kad gyventu, turi maitintis svetimu krauju, jis iš šios "dovanos" pasiimdavo viską. Gal todėl, tiksliau jis pats mano kad tik dėl šios priežasties, jis buvo "neutralizuotas" keliems šimtmečiams. Ši vieta jam buvo kaip niekad artima. Kodėl? Paprasčiausiai kadaise jis ir pats buvo pašarvotas viename iš čia tebeesančių kapaviečių. O iki pat šios dienos, čia stovi dar keturi karstai. Teisingai, kartai, kurie niekad taip ir nebuvo nuleisti amžinam poilsiui po žeme. Du iš kurių priklauso jo tėvams, likę žuvusiems broliams. Pirmasis kartas po daugiau nei poros šimtų metų, kai jis čia atėjo savo noru, buvo kaip tik šis. Jam trūko ramybės, savo paties istorijos priminimo, ir tai buvo viskas kas liko iš jo gyvenimo, kuomet buvo viso labo vėjo nešiotas ir pamestas vaikis. Sukandęs dantis, jis žengė į statinio, ant kurio viršaus buvo parašyta "Mikaelson" vidų. Sustodamas prie vienos iš voratinkliais apsitraukusių sienų, jis nukreipė savo žvilgsnį į tvarkingai, atrodo colis į colį suvienodintai, sustatytus karstus. Galva buvo tuščia, nes atrodė kad visos mintys buvo išskridusios lauk. Iš dalies jis troško grįžti atgal, kad viskas pagaliau būtu savo vietose. Net dabar, nejausdamas nieko, jis laikėsi minties kad jis niekas netroško būti prakeiktu asmeniu. Žinoma, linksmybės, galios kurios atėjo kartu su vampyrizmu buvo nuostabios, tačiau ne tuomet, kai gyveni daugiau nei tūkstantmetį. Jis troško būti žmogumi, troško susikurti šeimą ir galiausiai susenus mirti, žinant kad iš gyvenimo paėmė viską. Ir jis niekad negalėjo turėti to, kas buvo taip norima. Neigiamai supurtęs galvą, jis iš savo odinio švarko kišenės ištraukė cigarečių pakelį, ir nepaisant to, kad mėgautis nikotino sukeliama priklausomybe čia buvo nepagarbu, jis išsitraukė vieną suktinę. Filtrą suspausdamas sau tarp lūpų, prisidega, tuo pačiu metu stipriai įtraukdamas karčius dūmus į savo plaučius. Kaip gaila, kad jis niekad nesusirgs plaučių vėžiu ir nemirs. Velnias, ir kodėl jis taip dažnai mąsto apie pasitraukimą? Kvailos mintys niekaip neapleido jo, ir tai siutino. Kas velniai griebtu nutiko, kad jis taip pavargo gyventi nesivadovaujant taisyklėmis? Negi tam tokią stiprią įtaką davė tai kad iš jo buvo atimtas paskutinis žmogiškumo lašas? Ji. Taip, Andrea buvo tai, kas jam buvo reikalinga. Tačiau akivaizdu kad žmogaus kūne, o ne padare kuo ji tapo. Traukdamas sau į plaučius greitai smilkstančios cigaretės dūmus, jis galiausiai nuleido savo akis į vienoje iš rankų tuo metu buvusį mobilų telefoną. Jame vis dar buvo rodomas praleistas skambutis. Jis žinojo kieno jis, tačiau taip ir nedrįso paskambinti atgal, ką jau kalbėti apie tai kad pripažinti pasekmes, kurios laukė toliau. O jis jų nenorėjo pripažinti net menkiausiai akimirkai, gal todėl jis ir uždraudė sau jausti ką nors daugiau, nei malonumą gyventi kaip dabar.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _


Don’t keep calm.Rip my clothes off, spin me around, grab my hair and ...
avatar
Avalon Redford

You know me. I take sides with whoever I think is gonna win.


Pranešimų skaičius : 765
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: MAUZOLIEJUS:

Rašyti by Andrea Argent on Št. 05 03, 2014 3:03 am

{Nors atrodo, kad ragana praktiškai yra užvaldžiusi jaunosios vampyrės kūną, pastaruoju metu Andrėja vis dažniau parodo, kad ji nėra pasiruošusi pasiduoti. Atvirkščiai, bet kokia kaina norėdama susigrąžinti tai, kas yra jos, ji bando pramušti bloką, kuris laiko merginą atskirtą nuo jos pačios kūno. Ir nors kartais pavykdavo sugrįžti, šios pastangos būdavo bevaisės, nes ragana labai greitai ją vėl išstumdavo lauk. Tačiau dabar būtent ji, Bennet, jausdama grėsmę, jog vampyrė stiprėja, supranta, kad yra tik laiko klausimas kada jauniausioji Argent sugebės pilnai sugrįžti į savo kūną, o ją išstumti lauk. Ji negalėjo to leisti, nes dar nebuvo įvykdžiusi visų planų, kuriuos paruošė išsirinktoms "aukoms", tuo labiau, tai reikštų, kad jos kerai yra per silpni, mat juos  sulaužytų nes kas kitas, kaip paprasta, net  neseniai užgimusi vampyrė. Norėdama ją "pamokyti", kad prieš vieną iš galingiausių egzistencijoje raganą eiti nėra gudrus sprendimas, Qetsiyah dar kartą pasiruošia Andrejai smogti per skaudžią vietą. Juk ne veltui valdydama jos kūną, ragana galėjo pasiekti ir jos mintis bei jausmus. Kerų pagalba susekusi jai šiuo metu reikalingą asmenį, pasirodo ten, kur yra jauniausias iš Mikaelson šeimos brolių. Kuomet už vyro nugaros pasirodo moteriškas siluetas, tuo pačiu pasigirsta ir jam gerai žinomas balsas} - Nejaugi tave taip apėmė nostalgija, jog vietoje to, kad leistum laiką su gyvais pasirinkai lavonų kompaniją? - {Pašaipiai šyptelėjusi, nieko neišduodantį žvilgsnį nukreipia tiesiai į asmenį esantį priešais} - Seniai nesimatėme, Kolai.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me
avatar
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 766
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: MAUZOLIEJUS:

Rašyti by Avalon Redford on Pen. 05 09, 2014 11:51 am

Nepaisant to, kad šiuo metu jis buvo pasiruošęs būti su pačiu savimi, moteriškas balsas pasigirdęs už nugaros ne kiek netrikdė. Tiksliau nesukėlė net menkiausios emocijos, todėl naivu buvo matyti kad jis pasivargins bent atsisukti į pasirodžiusios asmenybės pusę. Dar kurį laiką nepratardamas ne menkiausio žodžio, jis ramiai pritraukė beveik iki filtro sudegusią cigaretę sau prie lūpų, įtraukdamas paskutinį, atrodo gardžiausią dūmą. Sulaikydamas "nuodus" savo plaučių talpoje, galiausiai iškvėpė juos pro nosį. Vis dar nesivargindamas suktis į merginos pusę, sulaukė tos akimirkos, kuomet ši pati nusprendė pasirodyti priešais. Jo veide pasirodė akivaizdžiai suvaidinta šypsena, nors tuo pačiu metu akys tebe buvo nukreiptos į konkretų karstą, kuris priklausė jo paties motinai. Ši moteris buvo saugoma kerų tam, kad niekas negalėtu atverti minėto objekto. Akių vokai palengva susiaurėjo, kuomet jo lūpos sujudėjo, ištardamos sekančius žodžius: - Man atrodo aš sugebėjau aiškiai parodyti kad nesi pageidaujama mano gyvenime, tad nesistebėk kad nesulauksi nei audringos manos reakcijos, ar tuo labiau pasiilgimo iššauktų žodžių. - Šiek tiek sujudindamas savus antakius, pakankamai greitai atsiplešia nuo sienos, pasitraukdamas toliau nuo pasirodžiusios asmenybės. Palengva pasiekdamas vieną iš tamsesnio medžio karstų, suprunkščia, kuomet mergina nusprendžia pratęsti savo monologą, kurį jis pakankamai greitai pertraukia, sudarydamas tokį vaizdą, kad specialiai nori trukdyti jai kalbėti: - Bet vien tai kad esi čia, gali reikšti tik vieną. Tu kažko nori, ar aš klystu? - Pakeldamas akis į pasirodžiusią asmenybę, kažkodėl atrodo kaip niekad šaltas. Tarytum tarp jų niekuomet nieko ir nebuvo. Tarytum ji tėra kažkada sutiktas asmuo, kurio vardo net nesivargino įsiminti. Neužlaikydamas savo žvilgsnio ties Carrington, liežuviu perbraukia sau per lupas, pratęsdamas mintį: - Taigi, ko tu nori? Ir pabandyk kalbėti nesukdama ratais, nesu nusiteikęs skirti tau per daug dėmesio.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _


Don’t keep calm.Rip my clothes off, spin me around, grab my hair and ...
avatar
Avalon Redford

You know me. I take sides with whoever I think is gonna win.


Pranešimų skaičius : 765
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: MAUZOLIEJUS:

Rašyti by Andrea Argent on Pen. 05 09, 2014 2:37 pm

{Vien faktas, kad vaikinas neparodė nei lašo susidomėjimo, kad dabar kartu su juo yra Andrea, mergina su kuria palyginus ne taip ir seniai siejo artimi ryšiai, jos veide iššaukė ryškesnę šypseną. Nudelbusi akis į žemę, neigiamai supurto galvą ir pajuda iš vietos. Atsistojusi taip, kad būtų priešais originalųjį vampyrą, tačiau nepanaikindama keistai malonios išraiškos, taria} - Ir kur išgaravo tavo visi "myliu"? Nagi... manau nusipelniau bent jau pasakymo, jog džiaugiesi, kad esu gyva... atsižvelgus į tai kas mus siejo. - {Iš Kolo bendravimo manierų padariusi išvadą, kad jis nesuvokia, kad kalba visai ne su tuo, kuo mano, palenkia galvą arčiau peties, tuo pačiu kiek primerkdama akis} - Tu toks silpnas. Išjungti gebėjimą jausti yra akivaizdžiausias įrodymas, kad nemoki susidoroti su problemomis, netektimis, kad tau geriausias sprendimas viską paleisti, trumpiau sakant pasiduoti. Prisiekiu, buvau geresnės nuomonės apie tave. - {Nepaisant to, kad ką tik buvo išdėstyta nuomonė, kuri yra visiškai priešinga Andreai, akylai įsistebėdama į vyro sujudimus, neleisdama jam padidinti juos skiriančio nuotolio, žengia arčiau. Puikiai žinodama kokią reikšmę šis asmuo užėmė anksčiau ir kokią užima dabar jaunosios vampyrės gyvenime, nukreipia žvilgsnį konkrečiai į Kolo šaltumą atspindinčias akis} - Esi teisus, susiradau tave ne šiaip sau. Noriu tau grąžinti tai, ko atsisakei - gebėjimą jausti.  - {Nelaukdama kol jos žodžiai vienokiu ar kitokiu būdu bus nuneigti ištiesia vieną ranką į priešais esantį. Pasistengdama, kad abiejų žvilgsniai susidurtų, ji greitai, kad vaikinas nespėtų jos nutrenkti nuo vaizdo, ištaria kelias, jau mirusia kalba frazes. Tai buvo dar vienas jos sukurtas ir laiku patikrintas užkalbėjimas bet kuriam bejausmiam vampyrui gražinantis gebėjimą jausti. Raganai tariant užkeikimą, lyg su kiekvienu žodžiu Mikaelsono pasąmonę perskrodžia vaizdai susiję su atitinkamais įvykiais atspindinčiais laimės akimirkas ir baigiant tais skaudžiais, kurie lėmė jo sprendimą nebejausti. Visą tai palydi situaciją atitinkančios jausmų bangos. Tik tada, kai užkalbėjimas yra baigtas, mergina nuleidžia ranką, tačiau pati nesitraukdama per daug toli, su susidomėjimu stebi Mikaelsono reakcijas, tačiau tik įpusėdama savo "žygdarbį" ir neskubėdama niekur eiti, kol kas nieko nepasako}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me
avatar
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 766
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: MAUZOLIEJUS:

Rašyti by Avalon Redford on Tr. 05 28, 2014 3:53 pm

Nesistengdamas pernelyg ilgam laiko tarpui nukreipti savo žvilgsnio į merginos pusę, atrodo buvo labiau sudomintas tuo, kad priešais jį buvo tvarkingai sustatyti, senoviniai, šalto akmens karstai. Vos pastebimai sujudindamas galvą, tarytum būtu bandęs pakeisti savo minčių srautą, galiausiai privertė bent trumpam nukreipti žvilgsnio spektrą į merginos pusę. Kadangi kalba apie jausmus jam pasirodo kelianti juoką, nesugeba apsieiti be prunkštimo, kuris pasirodo buvo per garsus, per daug šaltas. Kuomet eilinį kartą atsitraukė nuo sienos, prie kurios buvo kone traukiamas kaip magnetas prie metalo, pasiekdamas savo biologinės motinos karstą, sudeda ant jo abi savo rankas, tuo pačiu tarytum atsiremdamas į karsto dangtį: - Prakalbo ta, kuri tariamai tiki amžina meile. Andrea, mes vampyrai, esame nemonogamiški padarai. Mes nepraleidžiame visą savo gyvenimą su vienu vieninteliu asmeniu. Tiesa, tu man buvai brangi. Kadaise. Tačiau tai pasibaigė, ir leisk man pasakyti, kad dabar jaučiuosi kur kas geriau, nei tada, kai tekdavo beveik kiekvieną dieną trintis netoli tavo užpakalio. Aišku, turiu pripažinti, jis labai patrauklus. Bet, yra ir geresnių. - Šiek tiek sujudindamas savus ir taip ryškius antakius, nusuka savo akis, įsistebėdamas į netoliese esantį karstą, kuris įtartinai nelygiai uždengtas dangčiu. Kyla keistų minčių, mat jis niekad nebuvo tikras tuo, kad tėvas, kurio taip baiminasi visi jo vaikai, o ypatingai Niklausas, iš tiesų yra išsiųstas į kitą erdvę, tą, kurioje gyviems padarams ne vieta. Jis buvo pasiruošęs atsisukti į merginą, bei tuo pačiu metu išsišaipyti iš jos komentaro apie silpnumus, tai net buvo galima pamatyti jo veide, kuomet jis pilnai atsisuko. Jai pradėjus kalbėti kažkokius žodžius, kurie toli gražu ne iš karto jį paveikė, dar spėjo prasitarti: - Ką po velnių tu dabar sugalvojai?! - Žengdamas link merginos taip drąstiškai, tarytum būtu pasiruošęs ne tik kad nusukti šiai sprandą, tačiau iš nutraukti visą galvą nuo likusios kūno dalies, spinduliavo akivaizdžiu pykčiu, kuris pastaruoju metu jo gyvenime buvo nesuvaldomas. Staiga sustojo. Sustingo, tarytum kažkas antgamtiško, nematomo būtu jį surakinęs. Stebėdamas merginos akis, galiausiai leido pajuodusiems paakiams pradingti, tarytum jų ir nebūtu buvę prieš tai. Jis sumerkė akis, per didelį nenorą išgyvendamas kiekvieną akimirką, kuri vyko jo gyvenime. Pirmasis kartais, kuomet jis buvo priverstas paragauti tam tikros merginos kraujo, pirmoji auka, pirmasis artimas susitikimas su mirtimi, duota priesaika šeimai ir galiausiai ji. Pirmasis kartas, kuomet šis išvydo Andrea, vyko labai keistomis aplinkybėmis. Jis, tuo metu nesustabdomas vampyras, nepagalvodamas atėmė iš jos viską, kas buvo svarbiausia, šeimą, motiną ir ateitį. Jo priesaika mažai mergaitei ir galiausiai susitikimas, stiprus ryšis kuris galiausiai peraugo į meilę. Visą tai ir dar daugiau. Jų kiekviena kartu nugyventa akimirka, kova prieš pasaulį, kuris akivaizdžiai kišo pagalius į ratus. Ir štai paskutinis vaizdas, kuris privertė prarasti lygsvarą, jis žengė porą žingsnių atgal, delnu beviltiškai įsikibdamas, ir šiek tiek nustumdamas į šoną savo biologinio tėvo karsto dangtį. Jis matė tą akimirką, kuomet jo mylimos moters gyvybė išseko, ji mirė. Ir tai buvo per daug stiprus smūgis jam. Taip, jis padarė tai, kas privertė jį žengti lengviausiu keliu, pamiršti ją, pamiršti tai kad jie buvo kartu ir tai buvo tikra. Kiekviena akimirka praleista kartu buvo svarbi, ir jis visą tai ištrynė, palikdamas tik menką faktą apie tai, kad ji egzistavo jo gyvenime. Jis privertė save patikėti tuo, kad niekad nejautė jai nieko daugiau, nei gailestį už tai, ką padarė. Ir dabar visa šių jausmų košė sugrįžo vienu, tiesiu smūgiu. Jis atmerkė savo akis, nukreipdamas jas, į merginos pusę. Kvėpavimas tebe buvo sutrikęs, o kaktą buvo išmušęs šaltas prakaitas, kuris leido suprasti kad jis jautė stresą. Sunkiai gaudydamas orą, liežuviu perbraukė sau per lupas, kuomet neigiamai supurtęs, galvą, vėl nusuko savo akis į kitą pusę: - Tu vampyrė Andrea, tu negali turėti tokių galių. Nesuprantu kas čia vyksta, bet tai nereikėjo to padaryti. - Atitraukdamas drebančią ranką nuo karsto dangčio, perbraukė delnu per savo veidą, kuomet eilinį kartą neigiamai supurtydamas galvą, nes šiuo metu sunkiai gali surinkti save į vientisą masę, sumerkia akis. Tačiau nepraeina nei poros sekundžių, kuomet jis labai greitai atsitraukia nuo tos vietos kur buvo, tvirtu rankų apglėbimu surakindamas merginą į apkabinimą. Šnopuodamas tiesiai šiai į plaukus, pagaliau atmerkia akis:
- Maniau kad praradau tave amžiams. Atleisk, tu neatsigavai po to kai daviau tau kraujo. Atrodė kad viskas pasibaigė. Kitaip negalėjau.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _


Don’t keep calm.Rip my clothes off, spin me around, grab my hair and ...
avatar
Avalon Redford

You know me. I take sides with whoever I think is gonna win.


Pranešimų skaičius : 765
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: MAUZOLIEJUS:

Rašyti by Andrea Argent on Kv. 05 29, 2014 1:05 pm

{Visiškai neimdama į širdį nemalonių išsireiškimų, kuriuos šią akimirką išdėsto Kolas, atsitiktinai kilsteli akis į viršų, lyg nuolankiai palaukdama kol jis baigs. Žinodama, kad Andrea yra netoliese ir ko puikiausiai girdi tai, kas yra skirta konkrečiai jai, patenkinta šypteli. Nesivargindama atsakyti, labiau susikoncentruoja į tai, kad jauniausias iš originaliųjų brolių nenuneštų jai galvos, todėl visą dėmesį sutelkdama į jausmų gražinimą, su dideliu susidomėjimu stebi kaip vyksta visas procesas, kokius pojūčius suteikia plūstantys prisiminimai, kurie paties Mikaelsono noro buvo pašalinti ir kokios nuoskaudos atsispindi vyro veide. Vos tik jis griebdamasis už karsto, nustumia dangtį, vedama smalsumo kiek pasistiebdama žvilgteli į jo vidų, kuris buvo tuščias. Kažkodėl dėl to tik plačiau nusišypsojusi, mat nujaučia ką gali reikšti toks faktas, greitai vėl grįžta ties vaizdu į Andreai, kaip be pasižiūrėjus, reikšmės turintį asmenį. Jam ištarus pirmuosius žodžius, bylojančius, kad visi prisiminimai sėkmingai sugrįžo, neskuba prieiti prie jo. Kitaip sakant parodydama ta dalinį šaltumą, šypteli kuomet yra užsimenama apie tai, kad mergina negali turėti tokių galių, kurias ką tik pademonstravo. Visgi leisdama situacijai plaukti pasroviui, nepasako nieko, kas patvirtintų ar paneigtų vyro nuomonę. Galiausiai, kuomet Kolas pats prie jos prieina bei surakina savo glėbyje, nepakeisdama žvilgsnio krypties, taip pat sukrauna rankas jam ant nugaros, įtvirtindama apkabinimą ir iš savo pusės, lyg bandytų išreikšti pasiilgimą. Tačiau jam nematant, net nesumerkdama akių, stebėjo priešais esančią akmeninę sieną} - O aš negalėjau leisti tau būti tuo šaltu bejausmiu padaru, kuriuo tu nesi. Noriu, kad būtum toks, kokį tave visada pažinojau. Po velnių, Kolai, pažadėk, kad tai daugiau nepasikartos. - {Atsitraukdama pirmoji, tačiau nepilnai, mat išlaiko artuma, delnu švelniai perbraukia jam per skruostą, tačiau veide išlaiko keistą, jai nebūdingą ramybės būseną} - Mane palaidojo, todėl tu nebuvai vienintelis, kuris manė, kad tai pabaiga. Transformacija, visi pojūčiai, kraujo troškimas, žudymai tai buvo baisiausias periodas mano gyvenime ir jei ne Elaidža, ko gero dabar pati nestovėčiau priešais tave. Kai man labiausiai reikėjo artimiausio, jis buvo šalia. Elaidža atskleidė savo tikruosius jausmus man, aš jam taip pat esu neabejinga ir tai ką mes turime yra daug daugiau nei tu ir aš, Kolai. - {Atsitraukdama dar labiau, tačiau vis dar stebėdama konkrečiai vyro akis, kol kas daugiau nieko nepasakė, mat jai įdomu kiek dar trūksta, kol vaikinas supratęs, kad kažkas ne taip, ją demaskuos}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
We tear, we climb into the sky We won't fall back to Earth tonight Your skin, your eyes, your every breath No sin, no fear, no regrets, no defeat Just two hearts in victory Lay it bare, lay with me
avatar
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 766
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: MAUZOLIEJUS:

Rašyti by Frank Frano on Sk. 02 15, 2015 3:14 am

[Būdama patekusi į visiškai beviltišką situaciją, šviesiaplaukė buvo priversta elgtis pakankamai neapgalvotai. Nors dažniausiai ji ir priminė tą asmenį, kuris devynis kartus apsvarsto riziką, ir tik tuomet veikia. Dabar, kai situaciją glaustai lietė jos šeimą, ji neturėjo kitos išeities. Baimindamasi įvelti kitus asmenis į savo gyvenimą, kad šie nenukentėtu, ji kreipėsi tik į tą, kuri iš esmės buvo "sutverta" panašiems incidentams. Dar prieš gerą valandą susiskambinusi su Allison Argent, šviesiaplaukė paskyrė susitikimo vietą, kur būtu mažiausia tikimybė, kad šios bus išgirstos. Medžiotojai davus savo sutikimo žodžius, Jules čia pasirodė pirma. Nervingai trindama abu savo delnus, mergina pasirėmė į akmeninį antkapį, kurio vardas buvo aiškiai apsitrynęs. Keista, tačiau ši vieta suteikė ramybės, nors bet kam kitam tai atrodytu pakankamai bauginančiai. Tačiau šviesiaplaukė buvo kitokia, nei dauguma. Ir tai buvo vertinama... Didžiulė ne kraujo šeima, buvo tai, dėl ko ji būtu bet kuriuo metu priėmusi kulką į krūtinę. Atsidavimas saviems, šios merginos gyvenime buvo ne todėl, kad ji buvo antgamtinė būtybė, tai buvo asmeninis pasirinkimas, kuriuo ji niekuomet nebuvo suabejojusi. Kilstelėdama abi savo rankas, moteris delnais perbraukė per savo, ryškių bruožų, veidą, kuomet atitraukusi rankas kuriam laikui sumerkė akis. Mintys apie tai, kad alfa vilkolakių būrys pasirinko ją kaip savo auką, nedavė ramybės. Ypatingai žinant tai, kad dėl šios prigimties ir pasirinkimų, galėjo nukentėti visiškai niekuo dėtas asmuo. Mergaitė, kurią Jules stengėsi laikyti kaip galima toliau nuo šio miesto "veiksmo". Giliai įtraukdama oro į savuosius plaučius, ji nesistengė prasimerkti, tuo labiau kad iki Allison atvažiavimo dar buvo likusios keletas minučių. Gaila kad ji nenujautė kad suplanuoti įvykiai staiga įgaus visiškai kitą kampą]

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
call me old-fashioned.
avatar
Frank Frano

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 320
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 47
Miestas : Los Andželas
Meilė : Wifey Olivia
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Aktorius

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: MAUZOLIEJUS:

Rašyti by ATIDUODAMA #12 on Sk. 02 15, 2015 3:44 am

Kas gali sukelti neišdildomą skausmą tam, kuris yra adaptavęs save bet kokiam fiziniam išbandymui? Žymė, prieš kelias dienas atsiradusi ant Jules McManus namų durų nebuvo šiaip ženklas, kurį iš geresnės veiklos neturėjimo, nupiešė nepilnamečiai chuliganai. Žymė priklausė vienam iš seniausiai egzistuojančių alfa vilkolakių būriui, kuris pagal pasakojimus jau prieš daug metų buvo išnaikintas tam, kad nesukeltu grėsmės, kurią prieš tuos padarus jautė net kiti būriai, kurie egzistavo seniau. Kiekvienas asmuo kuris priklausė šiam būriui savo laiku buvo paprastu alfa, kuriam, norint įstoti į "super" būrį, reikėjo iki vieno išžudyti savojo būrio narius. Tai buvo tarytum įšventinimas į naują gaują, įrodymas kad tavęs sunaikinti negali niekas. Tam kas sistema suveiktu, tarp alfa vilkolakių buvo išrenkamas vienas, vadas. Kuris pastoviai sėmėsi galios iš savo pasirinktos genties, kuri ir iš pažiūros buvo nesunaikinama. Retas reiškinys, tačiau toks, kuris gali būti įvardinamas sociopatiškai naikinančiu. Tikriausiai klausimas, kas gi buvo vadas, negali kilti. Kuomet yra aišku, kas labiausiai trokšta sunaikinti visus, paskutinės kartos vilkus. Juk galima pastebėti ir tai, kad per pastaruosius metus neatsirado ne vieno beta vilko, apart gimusią Lockwood jaunėlę. Taigi, čia ir kyla klausimas: kas gali sukelti neišdildomą skausmą tam, kuris yra adaptavęs save bet kokiam fiziniam išbandymui?

Kone pastūmėdamas šviesiaplaukę pasirinkti labiausiai žmonėmis nesupildytą vietovę, hibridas pasiruošė kaip niekad. Išanalizavęs kiekvieną smulkmeną, jis pasirūpino tuo, kad tai greičiau atrodytu kaip begalinis žmogaus vandalizmo protrūkis, nei kad užsakyta "vilkžudystė". Nebuvo ne vieno pėdsako, kuris galėtu atvesti įrodymus prie Armstrong šeimos atstovo. Kelios minutės ir čia pasirodys dar vienas asmuo, liudininkė to, kas turi įvykti. Ir asmuo, kuris nieko padaryti, kad pakeisti situacija, negalės. Jau nuo seno buvo puikiai žinoma tai, kad Mason'o Lockwood gyvenime buvo vos keli asmenys, kurie jam iš tikro buvo svarbūs. Be primestinės atstokomybės prieš vilkus, vyriškis jautė didžiulę silpnybę savo moterims. Ir šiuo metu lengviausias taikinys buvo ne kas kitas, kaip Jules. Galu gale, Katherine Pierce-Lockwood buvo nesunaikinama, o Victoria Hope neaišku kokias galias turinti. Todėl, nukreipti veiksmai prieš McManus buvo kaip niekad teisingi.

Tvirtų pamatų pastatas buvo pakankamai mažas, ir pakankamai nepralaužiamas, kad moteris turėtu bent menkiausią galimybę ištrūkti lauk. Tas nerimas ir ramybė, kuri buvo užvaldžiusi moters kūną, toli gražu nebuvo sukelta aplinkos, kuri dvelkė mirtina tyla. Visą ko priežastimi buvo specifinis augalas, gražus ir atrodo nekenksmingas augalas, kuris vilkolakius veikė taip pat stipriai, kaip vampyrus verbena. Kvapas, kuris buvo pasklidęs po statinio vidų ramino, kartu atimdamas dalį tvirtybės. Lengvas galvos svaigimas pasireiškė pirmiausia. Ir tai kad kažkas vyksta ne pagal planą paaiškėjo kaip tik tuomet, kuomet sunkios, plytinės durys buvo užvertos tiesiai prieš šviesiaplaukės akis. Vienintelis išėjimas iš šios vietos buvo negrįžtamai užstumtas. O tai kad moteris nebuvo ant tiek stipri, kaip pavyzdžiui hibridai, garantavo tai, kad savarankiškai ištrūkti nesugebės. Mobilusis ryšys čia taip pat buvo katastrofiškas, bet net jei ir būtu kitaip, niekas nespėtu čia pasirodyti laiku. Juk Armstrong'o planas nebuvo toks paprastas, koks galėtu pasirodyti iš pat pradžios. Aplink pastatą išdėdamas sprogstamą medžiagą, jis dar kartą rado progą pasididžiuoti savo veiksmų eiga. Ir tik tuomet, kai jis patraukė šalin, saugiu atstumu, iš odinės striukės kišenės ištraukė specifinį pultelį, su atsikišusiu, akivaizdžiai savadarbiu, jungikliu. Pasigirdo atvažiuojančio automobilio atgarsiai. Allison buvo visai čia pat, pakankamai arti, kad taptu pirmo plano žiūrove. Kampinė šypsena perskrodė vyro veidą, kuomet jis atsukdamas nugarą, ėmė eiti toliau. Pasigirdo jungiklio trakštelėjimas, ir trūko kelias sekundes, kad užminuotas pastatas išlėktu į visas puses, kartu su ten buvusia asmenybe.

Išsigelbėjimo galimybės nebuvo. O šlykščiausia tai, kad Armstrong'as visiškai nesigraužė dėl padaryto veiksmo. Todėl likusį savo vakarą praleido Steele seserų draugijoje. Kruopščiai nuslėpdamas tai, kad šiandienos diena buvo įgavusi saviškių kraujo skonį. Ir jis buvo viso to autorius.
avatar
ATIDUODAMA #12

Please tell me that we're gonna kill someone tonight.


Pranešimų skaičius : 93
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: MAUZOLIEJUS:

Rašyti by Frank Frano on Kv. 02 19, 2015 5:38 am

[Įkyrios mintis, kurios taip ir neapleido šviesiaplaukės, buvo nepakeliamas. Kaip per pastaruosius metus susikomplikavo jos gyvenimas, iki pat šios akimirkos stipriai stebino. O juk ji jau buvo susikrovusi visus savo daiktus, sumetusi lagaminus į savo prašmatnų "BMW" markės automobilį ir ruošėsi išvykti iš šios vietos kaip galima toliau. Toks buvo pagrindinis planas, nes moteris kuo puikiausiai suvokė, kad pasilikti čia būtu tas pats kas krauju pasirašyti savo pačios mirties nuosprendį. Šis miestas buvo prakeiktas panieka, kurią jautė kone kiekvienas gyvenantis antgamtinis padaras. Tai visuomet buvo vampyrų ir vilkolakių karo laukas, persipynęs su galybe intrigų, su beprasmiu vienas kito žudymu. Gal todėl ji buvo pasitraukusi iš sistemos, ir visą savo laisvą laiką skyrė paramedikės pareigoms. Gelbėti žmones dienomis, ir būti su savo vilkų šeima vakaras, tai tapo merginos gyvenimo būdu. Ir kuo gi čia galima skųstis? Tikriausiai niekuo. Nes turėdama galimybę grįžti atgal ir ką nors pakeisti, ji nebūtu padariusi nieko kitaip. Ir dar kartą sureaguotu į geriausio draugo skambutį, kuris kadaise ją sugrąžino atgal į šį, tiesiogine to žodžio prasme, prakeiktą miestą. Keistas jausmas, šaltis kuris nemaloniai krėtė merginos kūną, bangomis tai užliedavo, tai atleisdavo. Allison vėlavo, o juk medžiotoja visuomet buvo labai punktuali, ir dažniausiai pasirodydavo prieš gerą pusvalandį iki paskirto laiko. Ir viskas, kone tiesiogiai rodė į tai, kad kažkas įvyks negero. Bet šviesiaplaukė akivaizdžiai buvo pernelyg "akla", kad pamatytu tai ir spruktu kaip galima toliau. Akimirka, kuomet staiga užsivėrė sunkios, beveik neišjudinamos durys, privertė moterį kone pašokti nuo tos vietos, kur buvo prieš tai] - Ei... Ei! Kas po velnių čia vyksta?! - [Menkas, tačiau baimės jausmu perpildytas balsas kone išsirovė iš gerklų, kuomet McManus stipriai delnu trenkė prieš užvertą angą, kuri buvo vieninteliu keliu lauk iš šios vietos. Sunku paaiškinti kokie jausmai užliejo jos kūną, kuomet ši aiškiai suprato kad pateko į spąstus, ir net labai stengdamasi nesugebės prisišaukti pagalbos. Vienintelė viltis te buvo Allison... Ir kur ji po velnių??]
- Ar kas nors mane girdi? Kas nors?! - [Dar kartą stipriai trinktelėdama delnu per "duris", moteris pasisuko į jas nugara, kuomet giliai įtraukdama oro į savuosius plaučius, suvokė, kad greičiausiai tuo viskas nepasibaigs. Specifinis kvapas, kurį pramušė stiprus parako dvelksmas, atitraukė Jules nuo akmeninės sienos. Abejomis rankomis įsikabindama į kažkieno antkapį, ji stipriai sumerkė akis. Velniop, ji net kažkuriuo metu stengėsi pagauti savo mobilaus telefono signalą, kuris išdavikiškai atsisakė dirbti. Kaip gi turint tokią didžiulę šeimą, būrį kuris turi būti šalia, vardan vienas kito... amžinai. Ji šiuo metu buvo viena. Išsigandusi, bejėgė ir viena. Negalima kaltinti nieko, kalta aplinka, priešai ir noras su viskuo susidoroti savarankiškai. Ir kas iš to gavosi? Ogi nieko gero. Sunkus kvėpavimas tapo dar aiškesnis, kuomet moteris dar kartą išbandydama likimą, nusprendė ryžtis, jos manymu, realiausiam, planui. Įsikabindama rankomis į bevardžio, akmeninio, karsto dangtį. Šaukdama, išnaudodama visas savo jėgas, ji stengėsi kaip galima greičiau nustumti minėtą objektą. Sekėsi prastai, nes jėgos kaip tyčia apleido ją. Tačiau laiku įsižiebusios, oranžinės spalvos akys suteikė jai šiek tiek jėgos, ir dangtis pajudėjo iš vietos. Kelios akimirkos, ir moteris jau buvo "karste", bandė traukti dangtį atgal į vietą, kuomet ir pasigirdo kurtinantis sprogimas. Viskas buvo išnešiota į šalis. Planas, kurio rėmėsi Armstrong'as geriau nei pavyko. Nes iš mauzoliejaus, neliko ne vienos sveikos vietos. O Jusles kūnas, kad ir kaip ji stengėsi kautis, buvo nusėtas sužeidimų, kurie buvo per daug sunkūs, kad išlaikyti jos gyvybę. Ir nepaisant visko... Ji kovėsi, taip, kaip buvo mokyta nuo pat savo egzistavimo pradžios]

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
call me old-fashioned.
avatar
Frank Frano

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 320
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 47
Miestas : Los Andželas
Meilė : Wifey Olivia
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Aktorius

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: MAUZOLIEJUS:

Rašyti by Jimmy Blackwood on Kv. 02 19, 2015 6:18 am

[Būna dienų kaip tyčia, kuomet viskas krenta iš rankų, ir kad ir kaip stengiesi, nepavyksta visko padaryti gerai. Tu stengiesi, bandai dar ir dar kartą, bet pasiekti norimo rezultato vis tiek nepavyksta. Ir kas yra viso to kaltininkas? Susitarimas susitikti, buvo aptartas paviršutiniškai. Jules nepasakė per daug svarbios informacijos, kuomet pokalbis vyko telefonu. Buvo iš karto nuspręsta kad viską, kas vyksta būtina aptarti akis į akį. Ir nors Aliison kelis kartus buvo spėjusi paminėti tai, kad alfa hibridas neturi būti paliktas nuošaly, Jules tvirtino savo. Aišku, atsižvelgiant į tai, kad Allison Argent pati gali pasigirti užsispyrimu, ji prieš išvažiuodama pasirūpino palikti balso žinutę Mason'ui Lockwood, kurios tekstas lietė tai, kad jo geriausia draugė yra patekusi į kažkokią bėdą. Ir dabar ji vyksta pas ją tam, kad išsiaiškinti kas nutiko. Išsiųsta žinutė, kone iš karto paskatino medžiotoją sėsti už savo transporto priemonės vairo, bei pradėti kelionę link numatytos susitikimo vietos. Kamščiai, kurie yra kone pagrindinė NYC kelių liga, neleido merginai atsidurti laiku. Iš dalies, galima sakyti, kad jei ji buvo atvykusi bent keliomis minutėmis ankščiau, pasidalintu tokiu pat likimu kaip ir vilkolakė. Būdama vos per kelioliką metrų nuo vietos, kur laukė šviesiaplaukė vilkolakė, moteris kone prieš savo nosį matė pastatą, kuriame turėtu būti. Prie ausies prispaustas mobilusis telefonas, buvo nukreipęs skambutį į balso paštą] - Esu jau čia pat, atleisk kad nespėjau laiku. Kamščiai man užkirt... - [Sprogimas kone pakėlė automobilio "nosį" nuo asfalto, kuomet viskas aplink tapo ant tiek šviesu, kad Allison teko susimerkti, bei ranka prisidengti sau vaidą. Kaire koja stipriai perspausdama stabdžio pedalą, ji te pajuto kaip priekinis stiklas skyla nuo sprogimo bangos, paberdamas per saloną tvarkingus stiklinius kubelius. Ausyse stipriai spengė, kuomet Argent šeimos mergina, pakankamai greitai išsiropštė iš automobilio vidaus. Pakilusios dulkės, kažkur girdimi riksmai ir svarbiausia - prieky atsiveriantis vaizdas - sukaustė visą jos kūną. Su lyg ta akimirka, kuomet ji suprato, kad į "orą" išlėkė būtent tas pastatas, kur jos laukė vilkolakė.]
- Prašau, pasakykit kas nors, kad tai ką matau, yra netiesa... - [Šie žodžiai te buvo vidinis balsas, kuris buvo palydėtas pačios asmenybės įgarsinimu, ir skirtas tik jos pačios pasąmonei, kuri kategoriškai priešinosi tam, kad patikėti tuo, kas vyksta. Mergina buvo ant tiek pripratusi prie antgamtinių būtybių tiesioginių puolimų, todėl pamatyti tai, kas vyko dabar, buvo protu nesuvokiama. Visur mėtėsi antkapių gabalai, gėlių liekanos... Šiek tiek žvakių, ir kraupiausia, ką tik galima įsivaizduoti: seniai palaidotų žmonių, kaulai bei kūnų, drabužių dalys. Tai priminė pasaulinio karo lauko zoną. Kur nebuvo aišku ar sudraskytas buvo draugas ar priešas. Greitas žingsniavimas per visą tą baisumą, galiausiai privedė vilkolakę prie tos vietos, kur atrodo vos prieš kelias minutes buvo pastatytas gražus statinys kažkokios šeimos garbei. Dabar tai te buvo nuolaužos... Pastebėdama kad čia galima aptikti šviežio kraujo, Allison stipriai suspaudė kumščius. Baimė pamatyti tai, kas bent iš bendro vaizdo buvo labiau nei akivaizdu, kaustė. Kraujo buvo per daug, kad turėti vilties, kad čia buvęs asmuo išgyveno. Bet tai nestabdė jos bandymo ieškoti. Keldama vienus akmenų luitus, po kitų, mergina visgi atrado savosios baimės vaisių. Viskas kas vyko toliau, buvo it per miglą...]
[Bandydama beviltiškai gelbėti nukentėjusios merginos gyvybę, Allison iki pat tos akimirkos, kuomet atvyko greitoji pagalba, stengėsi kruopščiai šiai atlikti širdies masažą, lydimą dirbtinio kvėpavimo. Reikalaudama kad mergina nepasiduotu, medžiotoja buvo atitraukta nepažįstamų žmonių, kurie vilkėjo raudonos spalvos uniforma, su "GMP" užrašu ant nugaros. Būtent tie žmonės ir buvo tais, kurie garsiai pasakė "per vėlu, mes nieko negalime padaryti". Dar bandydama brautis, ir ką nors bandyti pakeisti, Allison buvo grubiai stabdoma, traukiama nuo įvykių vietos. Kuomet paramedikai sukrovė Jules kūną ant neštuvų, bei patalpino į greitosios pagalbos automobilį, Allison buvo tuo asmeniu, kuris išvažiavo kartu. Dar greitosios salone, ji nepaleisdama McManus rankos, tuo pačiu metu skambino šios artimiems, ir tyliai vylėsi... kad tai dar ne pabaiga.]

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

MY BELOVED CHILDREN... DADDY IS HOME! MISSED ME? OH WELL...
avatar
Jimmy Blackwood


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 676
Įstojau : 2012-09-27
Draugai : Maggie Blackwood
Rūšis : Zmogus

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: MAUZOLIEJUS:

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų


 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume