Skersgatvis prie baro

Puslapis 22 Previous  1, 2

Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Liana Rivas on Pir. 03 05, 2018 9:33 am




Sub pielea mea




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Carla's Dreams  – Sub Pielea Mea




LOVING YOU WAS YOUNG, AND WILD, AND FREE. BUT LOVING YOU HAD CONSEQUENCES. ft. Thor Geminus (theme)
Nebūdama tikra dėl to, kad sugebės paskatinti šviesiaplaukį vilkatą atskleisti bent vieną detalę apie savo gyvenimą, ji atsivėrė pati. Atskleisdama vieną iš daugelio detalių iš savo praeities gyvenimo, kuris buvo visomis prasmėmis paženklintas nuolatinės kovos su didžiausiu jos akimis regėtu blogiu, kuris galiausiai ir suteikė gyvybę greta esančiam vyrui. Liviana visuomet buvo pakankamai uždara asmenybė, verčiau pasirinkdama vadovautis savo išgalvota asmenybe, nei ta, kuri buvo tikra. Apie jos kūną paženklinusį randą, bei tai kad šis iki pat šios dienos yra „gyvas“ parodymas to, kad blogis niekada nemiršta, nebuvo informuotas niekas, netgi iš pažiūros artimiausias Rivas gyvenime asmuo, Asmodeus. Vieninteliai du asmenys, be pačios tamsiaplaukės vikanės, žinoję apie šios „puošmenos“ atsiradimą, dabar buvo dvasių pasaulio dalimi. Tai nesuveikė, negana to, kad Geminus nepanoro įsigilinti į partnerės neįprastą išpažintį, jis išvengė klausimo, tarytum būtu paprasčiausiai praleidęs šį pro ausis. Graikė pastebimai sukando apatinės lūpos odelę, kuomet savo kūnu pajuto Thor‘o raumenų susitraukimą, kuris imponavo pakitusiai šio nuotaikai. Akivaizdu, nenorėdama, moteris palietė dar vieną paslaptį, kuria jis neketino pasidalinti su ja, o galbūt ir su niekuo kitu. Ir akimirka, kuomet vyras vėlgi nusprendė prabilti, paskatino Livianą šiek tiek atlošti galvą, kad tamsoje sugebėtu bent iš dalies pamatyti greta gulinčio veido kontūrus. Tačiau priešingai nei išgirdusi tai, ko laukė, ji gavo tiesioginį pasiūlymą pagreitinti savo pasitraukimą iš šios vietos. Jie abu puikiai suvokė tai, esti Liviana negalės pasilikti čia nakčiai, galbūt ji net pati nesiryš dar kada peržengti šios ribos. Tačiau, kaip be pasukus, tikimybė kad nutikti gali priešingai, visuomet turi savo vietą egzistavimui. Pasiūlymas nusiprausti, vedė prie vakaro pabaigos, arba mažiausiai prie pokalbio temos pasikeitimo. Stebėdama kaip vilkatas paskubomis atsitraukia, pakildamas nuo lovos, Liviana atgulė ant nugaros, tarytum bandydama paruošti save atsikėlimui. Tik trumpam pasukusi akis į buto šeimininko pusę, pastebėjo tai, kaip dailiai juodos spalvos antklodė nuslydusi nuo jo kūno, atskleidė nuogą užpakaliuką. Atsikvėpė. Dar kartą nusuko akis į lubas, suklusdama tik tuomet, kai vyras nors ir trumpam, tačiau pakeitęs savo nuomonę, sugrįžo atgal, dantimis maloniai palytėdamas josios krūties spenelį. Suspaudė lūpas, tarytum būtu bandžiusi sulaikyti šypseną. Tokią, kuri natūraliai gautųsi visiškai nenatūrali. Net jei jis ir stengėsi pasinaudoti Rivas silpniausia vieta, t.y. jos silpnumu jo atžvilgiu, dabar tai nesuveikė. Ir netgi josios atsakymas kažkodėl nuskambėjo per daug suvaidintai.
– Turint omeny, kad jis vakarą praleis kartu su Desmond‘u, galiu garantuoti kad mano išvaizda bus mažiausiai jam rūpimas dalykas. Tačiau, jei tau nuo to bus bent kiek ramiau, pakeliui namo, pakramtysiu gumos. – Veik veidmainiškai, tačiau jokiais būdais ne užgauliai ar kaip nors neigiamai, šyptelėjusi, Liviana pasisuko ant šono, tam, kad galėtu įvertinti, kur veiksmo metu buvo išmėtyti jos prieš tai vilkėti drabužiai. Aukštakulnių nesimatė, kaip ir nesimatė lengvo palto, kuris greičiausiai liko kažkur prie durų. Aptempiantis, juodos spalvos sijonėlis buvo pamestas prie pat miegamojo durų, apatinis trikotažas kažkur prie lovos spintelės, o štai iš prisegamų kojinių neliko visiškai jokios naudos, mat šios praplyšo ne vienoje vietoje. Nesekė paskui Thor‘ą, kažkodėl numanydama kad šiuo metu jis mažiausiai trokšta kompanijos. Nesiskubino pradingti nieko nepasakius, norėjo tikėtis kad išėjęs iš dušo, jis bent kartą pasielgs taktiškai, bei palydės šią prie automobilio, įvertindamas tai kad gyvena ne pačiame saugiausiame NY rajone. Neskubėdama, tamsiaplaukė užsivilko ant savęs apatinį trikotažą, bei susiradusi marškinukus ir sijoną, taip pat jais apgaubė savo kūną. Ir akimirką, kuomet ketino išeiti iš kambario, pasigirdo netgi labai aiškus rakinamų durų atgarsis, ką visai netrūkus ėmė lydėti Geminus augintinės lojimas. Liviana be jokios abejonės gebėjo savimi pasirūpinti, tačiau jei istorija visgi turėjo polinkį pasikartoti, bei į butą įsiveržęs asmuo buvo ginkluotas, verdiktas vienas: gali būti nesveikai galinga ragana, tačiau prieš kulkas labai stipriai pašokinėti nesugebėsi. Pastebimai sutrikusi, bei iš tam tikros dalies netgi išsigandusi (ką iš esmės išdavė vikanės pakitęs širdies plakimas, bei stipriau nuleisti antakiai), ji ėmė siekti durų rankenos, tuo pačiu metu stengdamasi susikaupti atitinkamo, apsauginio burto išreiškimui. Tačiau čia pat, buvo išblaškyta ne vien kad Geminus balso, tačiau ir jo pasirodymo. Priešingai nei Liviana, jis nebuvo atsargus, jis užtikrintai išsitraukė iš spintelės ginklą, bei taip pat ryžtingai atvėrė duris. Nesitraukdama per daug toli, Rivas pasekė paskui, atsidurdama už šviesiaplaukio nugaros. Galima teigti, kad kiek vėsus jos kvėpavimas kone atsimušė į aukštaūgio sprandą, nevalingai lytėdamas tarpelį tarp aiškiai išreikštų menčių. Kvailas žingsnis, tačiau visiškai natūralus: dar nematydama to, kas vyksta už Geminus nugaros, tamsiaplaukė uždėjo plaštaką ant jo šlapio nuo vandens juosmens, tarytum bandydama šį sulaikyti. Rega nebuvo pirmuoju jutiminiu procesu, kuris susidūrė su realybe, tai padarė klausa, puikiai pažindama seksualinėms glamonėms būdingus atgarsius, kurie sklido iš virtuvės. Būtu labai negražu meluoti, sakant kad Livianos tai nepribloškė, tai patvirtino ir staiga nuo Thor‘o atitrūkusi josios galūnė. Geminus natūraliai išreikšta ramybė, visiškas atsipalaidavimas nulėmė tai, kad Liviana pasijuto dar labiau keistai, tarytum šiuo metu buvo atsidūrusi ne tinkamu metu, ir labiausiai netinkamoje vietoje, apsupta dar labiau netinkamų žmonių. Jos kūnu nuolatos cirkuliuojantis kraujas plūstelėjo į galvą, dėl to akimirkai pasidarė negera: šiek tiek aptemo akyse, bei ėmė spengti ausyse. Tai išdavė stresą, ką patvirtino ir ant kaktos pasirodę keli šalto prakaito lašeliai. Kad ir kaip banaliai tai skambėtu, tačiau pagaliau pastebėjus kas vyksta už vilkato, pirmosios mintys tikrai niekaip nesirišo su tuo, kaip ši situacija atrodė iš tikro. Rivas nebuvo visą-žinanti asmenybė, todėl akivaizdu kad priėmė viską būtent taip, kaip atrodė. Ir reikia pripažinti, kad atrodė ne kaip. Akivaizdžiai „darbingos“ išvaizdos šviesiaplaukė buvo apkvaitusi mažiausiai nuo alkoholio, bei su ja buvęs vyrukas, tipinis subingalvis, kuris trokšta pasukioti savo pimpaliuką bet kur, kur yra šilta ir drėgna, nepriklausomai nuo to, kokios būtu to aplinkybės. – Thor‘ai, tik pasakyk kad tai nėra būtent taip, kaip atrodo...
Livianos balsas skambėjo neužtikrintai, neįprastai tyliai ir netgi iš dalies labai svetimai. Stengėsi prabilti taip, kad girdėti šios žodžius sugebėtu tik jis vienas, nepriklausomai nuo to, kad Rivas nežinant be Geminus, šiame bute buvo dar mažiausiai vienas vilkolakis. Jos akių vokai šiek tiek nusileido, kuomet nenorėdama stebėti kitus, Sevastianos Varias pirmagimė, nuleido akis. Nesaugumo ir nepatogumo jausena privertė ją susikryžiuoti rankas sau po krūtine, tuo pačiu metu šiek tiek pasitraukiant nuo tarpdurio, prie kurio buvo prieš tai. Geminus savo ruožtu, nieko neaiškindamas pasitraukė toliau, visą savo dėmesį perleisdamas ant asmenybės, kuri panašu kad turėjo raktus nuo šio buto, bei vargu ar lankėsi čia pirmą kartą. Tai, kaip vyko trijulės bendravimas, paliko vikanę be žado. Net norėdama ką nors pasakyti, ji paprasčiausiai nesurinko reikiamus žodžius į vieną krūvą. Nepadorios ir nemalonios mintys ėmė lysti į galvą, kuomet moteris šią supurtydama, sukluso tik tuomet, kai šviesiaplaukė nušokusi nuo spintelės nusprendė garsiai išsakyti savo nuomonę apie Geminus viešnią. Livianos žandikaulis pastebimai įsitempė, kuomet pirmą kartą gyvenime matoma mergina, ėmė tiesiogine to žodžio prasme, „skenuoti“ ją. Pašiepiantis vilkatą komentaras apie Livianą, paskatino Liv nusukti akis. Nesmagu. Velniai griebtu, buvo beprotiškai nesmagu. Tačiau tai vargu ar privertė Livianą sulaikyti liežuvį už dantų, paskatinant prabilti.
– Tavo pastebėjimas visiškai teisingas, kad ir kaip išskirtinai buvo išreikštas. Viskas kas sieja mane su ponu Geminus, yra tai kad kartais išvedu jo šunį į parką. Sakykim, aukštuomenės „grietinėlės“ labrados akcija. Ir dabar turiu atsiprašyti, kad pasimaišiau netinkamu metu. Šiaip ar taip, mano... – Pašaipiai prunkštelėdama, Liviana buvo sustabdyta nuo tolimesnės kalbos, kuomet šviesiaplaukė įvertinusi šios išvaizdą, pastebimai nusprendė pasiūlyti „paišdykauti“ mažiausiai trise, o galbūt ir keturiese. Keista gi, kiek daug nepadorių pasiūlymų Liviana buvo sulaukusi savo viešnagės čia metu. Pirmiausia pasireiškė Thor‘o draugas, o dabar ir panašu kad dar viena mergaičiukė, kuri yra pasirengusi jo bute praleisti bemiegę naktį, po kurios „atsitiktinai“ pamiršti savo apatinius, atminčiai apie tai, kaip gi gerai buvo praleistas laikas. Rivas akys iš karto įgavo apskritą formą, kuomet apkvaitusios merginos nutrauktą klausimą priėmė kaip tiesioginį įžeidimą. Įsitempė, ir kuomet Geminus privertė ją liautis kalbėti, nutempdamas į savo miegamąjį, bei užtrenkdamas duris. Skardus trenksmas privertė vikanę šiek tiek sutrukčioti, kaip mat žvilgsniu susitikus su Geminus priklausančiomis akimis, kurias vyras kaip tyčia pasistengė nukreipti bet kur kitur, tik ne į Livianą. Buvo pasiruošusi tikriausiai bet kam, tik ne paliepimui, kurio sulaukė. Jo balsas nuskambėjo stingdančiai šaltai, kategoriškai, tarytum prieš tamsiaplaukę stovėtu nebe tas pats, visiškai jai svetimas asmuo. Tikriausiai būtent tą akimirką, primityviai susiformavęs nemalonus skonis burnoje, tapo beveik nepakeliamu, o pati moteris tikrąją to žodžio prasme pasijuto panaudota ir pamesta. Pasimetimą pakeitė šleikštulys, suvokiant kad jis verčiau pasirinko ne ją, o netikėtai įsiveržusią į namus, jam žinomą kompaniją. Ji prabilo, kas tik labiau patvirtino visą ko pabaigą.
– Man reikia išeiti? Nuostabu, tu net nebandai surasti lėkšto pasiteisinimo. – Kuo toliau, tuo labiau darėsi akivaizdu, kad toks storžieviškumas, bei visa ši situacija, kurią Livianą priėmė visapusiškai klaidingai, ją skaudino. Galbūt kalbos apie „peržengiamas ribas“, tarp susitikimų praslystantys netikėti prisipažinimai ir kitos smulkmenos, kurias jie abu stengėsi atmesti, nepripažinti sau patiems, reiškė kur kas daugiau. Matydama kaip paskubomis vyras surenka visus Rivas priklausančius daiktus, bandydama tai paneigti, moteris tiek dar kartą neigiamai papurtė galvą. Tą akimirką, kuomet Geminus ganėtinai grubiai įdavė Livianai jos asmeninius daiktus, bei paskatinamuoju būdu paskubino prie durų, ji peržengė staktą, atsidurdama laiptinėje. Moteris spėjo atsisukti veidu į vilkatą, kaip tik tuo metu, kuomet jis išdrįso pažvelgti į jos tamsiai rudas akis. Juk ne veltui yra sakoma, kad kiekvieno gyvo padaro sielos veidrodis yra būtent tie du taškiukai, kurie neretai pasako, atskleidžia kur kas daugiau, nei tai padaryti yra pasiruošęs pats asmuo. Moters žvilgsnis atrodė šiek tiek drėgnas, nepriklausomai nuo to, kad ji išlaikė išdidumą, suspaudė nemalonius jausmus, šių aiškiai neparodydama savo kūnu, ar žodžiais, kurių neištarė. Jos žvilgsnis atskleidė daugiau: pažeminimą, pyktį, bet kokių pradėtų tiltų statybvietės sudeginimą. Vienos akimirkos, vieno žvilgsnių susitikimo pakako, kad suvokti esti tai yra paskutinis kartas, kuomet jie matosi. Jis uždarė duris tiesiai moteriai prieš nosį, taip ir nepasakęs ne vieno žodžio. Visai netrūkus pasigirdo žmogiško dialogo atgarsiai, tiksliau balsai, kurių žodžių suprasti nebuvo įmanoma. Tuo metu atrodė kad žemė ėmė slysti po kojomis. Iškėlusi abi savo rankas, Liviana perbraukė per vešlius savo plaukus, šiuos sušukuodama atgal, tuo pačiu metu, kuomet alkūnėmis pasirėmė į šaltą ir nuo pasenusių dažų sutrūkinėjusią sieną. Nepravirko, nepriklausomai nuo to kad norėjosi. Išliko stipri iki pat galo, neleido kad toks dalykas ją kaip nors stipriai paveiktu, paveiktu jos savigarbą ir išdidumą. Sukandusi dantis, suspaudusi savy visus nemalonumus, ji apsiavė aukštakulnius, ant pečių užsimetė paltą, nusileisdama į apačią. Lauke stipriai lijo, todėl nuo seksualinių žaidimų „sugadintas makiažas“ įgavo kiek kitokią sugadinimo priežastį. Atrodytu pati gamta atspindėjo vidinį Livianos pasaulį, kuomet iš niekur nieko sužaibavo, nubildėjo griaustinis. Įsėsdama į savo transporto priemonę, ji užsivedė variklį, išsukdama iš šios vietos, be jokios tikimybės dar kada nors sugrįžti atgal.


COME DOWN TO THE BLACK SEA SWIMMING WITH ME. YOU RISE I FALL. I STAND YOU CRAWL. ft. Chariton Geminus (theme)
Present time, Alaska. Prie nedidelio namelio kalnuose, lėtai prisiparkuoja senas, šiek tiek rūdimis aptrauktas pikapas, iš kurio išlipa tamsesnio gymio, tvirto sudėjimo vyras. Neskubriai leisdamasis laiptais, link gyvenamo pastato, jis viena ranka susirenka turėklus aptrauktą sniegą. Prisiartinant prie iš anksto numatytos vietos, yra girdimas mažos (~8 metų) mergaitės balsas. Ji yra šiek tiek palipusi ant medžio. Vyras suspaudžia sniegą į minkštą gniūžtę, kurią netrūkus ir paleidžia į mergaitę.
– Tėtukai!! – Mergaitė nenulipdama nuo medžio, pasitaiso baltos spalvos megztą kepuraitę, bei akivaizdžiai stipriai nudžiunga pamačiusi atvykusį vyrą. Akivaizdu, kad juos sieja labai stiprus, glaudus tėvo ir dukters ryšys. Vyras nusišypso, visai netrūkus imdamas imituoti bučkį, netgi vos girdimai cakteli, kad efektas būtu kuo natūralesnis. Šiam už nugaros pasirodo Liviana. Stengdamasi judėti kaip galima tyliau, kaip galima labiau nepastebimai, ji pasilenkia link žemės, pasisemdama į saują šiek tiek sniego. Suspaudusi jį į tvirtesnę gniūžtę, tamsiaplaukę taikliai pameta ją tiesiai į tamsiaplaukio pakaušį. Jis įsitempia, ir lėtai atsisuka į moters pusę. Prieš Livianos akis, aiškiai išsidriekia fasadinė Chariton‘o Geminus figūra. Tačiau priešingai nei baimės ir neapykantos jausmas, kurį iš tiesų moteris jaučia šiam vyrui, ji jaučiasi laiminga jį matydama. Negana to, ji jaučiasi beprotiškai mylinti šį vyrą, lygiai taip pat, kaip beprotiškai buvo paminusi jį prieš daugiau nei 2000 metų. Jis šiek tiek įsitempia, nors vyro akys ir išduoda begalinį džiaugsmą, valiūkiškumą.
– Šitaip tu sutinki savo vyrą? Nu dabar jau laikykis, mažoji rupūžė!! – Chariton‘as užtikrintai atitrūksta nuo savosios vietos, žaismingai pasigaudamas Livianą, kuri visai netrūkus žaidimo forma bandydama nuo jo pasprukti, nestipriai apkumščiuoja vyro petį. Tačiau jis ryžtingai užsikelia moterį ant savęs, priversdamas šią apžergti jį kojomis. Greitai apsisukdamas, jis kartu su savo žmona krenta į sniego pūsnį, pabarstydamas ant jos veido šiek tiek sniego. Aplinką užpildo skardus trijų asmenų juokas. Tuomet staiga viskas aptemsta, ir Liviana atsiduria tamsiame pastate, kuris atrodytu netgi iš tolo dvelkia seniena. Apsižiūrint aplinkui, galima pamatyti kad tai kadaise apleistas gyvenamas veidas. Pastebimai sutrūniję baldai, indai. Viskas yra palikta taip, tarytum iš šios vietos šeimininkams buvo būtina bėgti staiga. Visą kūną ima stingdyti begalinis šaltis, baimė, suvokiant kad prieš tai matytas vaizdas buvo savotiškas „pasišaipymas“ iš Varias. Proto žaidimas.  Tarytum tik iš dalies atgavusi sveiką nuovoką, moteris pajunta kaip stiprios ir beprotiškai šalta ranka nugula ant jos sprando, visapusiškai staiga kaktomuša sudurdama ją su artimiausia akmenine siena. Šiltas kraujas ima varvėti per jos kaktą, kuomet apsvaigusi nuo smūgio, Liviana atsisuka į užpuoliką. Prieš ją lygiai taip pat, kaip matytas prieš tai, stovi Chariton‘as. Tik dabar ji puikiai suvokia, kiek daug neapykantos jaučia šiam vyrui. Jo rankos, drabužiai yra gausiai sutepti krauju, akivaizdu kuris nepriklauso jam pačiam, mat ant vyro nesimato ne menkiausio nubrozdinimo. Livianą pasitinka kraują stingdanti mintis, kad Geminus nužudė mergaitę, kuri, ji buvo tikra kad buvo jų dukra. Jis vėl suima Livianą už kaklo, imdamas šį stipriai spausti. Šaltas ir bedvasis jo žvilgsnis įsminga į tamsias jos akis. Ir būtent tuomet, nutinka šis tas protu nesuvokiamo. Chariton‘o kūnas ima kisti, tarytum magijos dėka įgaudamas visiškai kitokį pavidalą. Ji susimerkia tik akimirkai, kuomet nekeisdamas nei pozos, nei smaugimo jėgos, nei akivaizdžios neapykantos jai, prieš moterį stovį Thor‘as.
– Aš juk sakiau tau, šliundra, kad sukursiu idealų kūną, ir tu nesugebėsi manęs sustabdyti! – Ištiesdama vieną iš savo rankų, tamsiaplaukė vikanė perbraukia Geminus pirštais per veidą, bandydama įsitikinti tuo, kad tai nėra koks nors sadistinis miražas. Thor‘o kūną užvaldęs Chariton‘as plačiai nusišypso, matydamas savo buvusios žmonos akyse didžiulį skausmą, suvokus kad vyras, kurį ji myli, dingo amžiams, kad jo planas visgi išdegė - jis sutriuškino ją, visomis prasmėmis. Su lyg šiais žodžiais, Liviana pajunta kiaurai veriantį skausmą krūtinės plote. Laisva ranka į moters krūtinę, ties širdies plotu, vyras susmeigia tą patį, užburtą durklą, kuriuo Rivas kadaise buvo atskyrusi Chariton‘o sielą nuo kūno, bei šią įkalinusi raudonos spalvos rubine. Ji pajunta neišvengiamos mirties dvelksmą, tik šį kartą, moteris suvokia, kad regeneracijos, atgimimo nebe bus. Ji, pralaimėjo. Šiek tiek praskleidusi lūpas, moteris ima šaukti, tačiau sapne, ji neišgali išleisti ne  garso.


I THOUGHT MY DEMONS WERE ALMOST DEFEATED, BUT YOU TOOK THEIR SIDE. ft. Thor Geminus, Mason Lockwood (theme)
Nuo paskutinio susitikimo su Thor‘u prabėgo du mėnesiai, per kuriuos viskas apsivertė aukštyn kojomis. Pirmiausia, šviesiaplaukis net nepabandė susisiekti su Liviana, ir ji pati puikiai suvokė kad paskutinio susitikimo metu, nepratarus ne vieno žodžio, jie užbaigė savo romaną: nešvariai, negražiai, tačiau užbaigė. Teko sugrįžti į savo pačios gyvenimą, liautis gyventi atsiminimais, liautis save kankinti mintimis apie jį, apie tą naktį, kuomet viskas taip nemaloniai susikniso. Liautis atsiminti jo žvilgsnį, prieš galutiniai uždarant duris. Liviana ėmė nuolankiau žiūrėti į savo ateitį su Asmodeus, daugiau dirbti „BloodPharm“ įmonės labui. Planavo kelionę su Asmodeus į Europą, troško parodyti jam įdomias, ir būtinai lankytinas vietas. Norėjo padėti jam atrasti savo paskirtį gyvenime, pamiršti apie galimą kelionę atgal į savo pasaulį. Moteris netgi įgyvendino pažadą Desmond‘ui, bei kartu su Asmodeus atvyko vakarienės į Abberline namus. Visiškai atsitiktinai, o gal netgi pasąmoningai specialiai, parodydama savo meilę Desmond‘o ir Alexis mergaitėms. Atrodytu kad viskas klostėsi tik į gerą. Žinoma, jausmų uraganas vaikinui, su kuriuo gyveno, neatsirado. Ji vis dar buvo uždariusi savo širdį jausmams, o svarbiausia meilei. Tačiau šis gyvenimo scenarijus atrodė saugus, nepriklausomai nuo to, kad naktimis, kankino košmarai, tarytum primindami apie tai kad Chariton‘as vis dar alsuojai Rivas į sprandą. Ši metafora tapo dar labiau tikra, dar šios dienos vakare. Kaip dažna šio sezono metu, NY stipriai lijo. Virš galvos užsikėlusi savo rankinę, tamsiaplaukė vikanė skubėjo iš darbo link savojo automobilio. Dar iš tolo nuspaudusi elektroninio užvedimo rakto mygtuką, atidarė savo automobilio dureles, ir tik pasiekusi transporto priemonę, suvokė esti yra ne viena. Ne vieną kartą Sebastian‘o draugijoje matytas vyras prisiartino staiga, nepriklausomai nuo to, kad pats atrodė visapusiškai pasimetęs savyje. Jis stipriai, gal netgi per daug, mat po šio prisilietimo ant Livianos rankos, virš alkūnės paliko tamsiai mėlynos spalvos mėlynės, suėmė ją. Permaininga vyro nuotaika stipriai baugino, o dar daugiau sukaustė žodžiai, kuriais jis kalbėjo. Maišatis tarp seniai mirusios kalbos, bei dabar labiausiai vartotinos, pojūčiai kuriuos sukėlė jo buvimas šalia, privedė prie vienos, ir tragiškai siaubingos išvados. Galios, kurios priklausė Chariton‘ui ir „pradingo į niekur“, iš tiesų jau buvo atradusios naują sąvininką. Kuris su visuo tuo, dar gavo ir dalį Geminus sielos, arba atsiminimų. Liviana puikiai suvokė tai, kad negali jo palikti tokio, galu gale, monstras kuris kadaise buvo jos vyru, vis dar yra jos atsakomybė. Pasistengdama nuraminti Mason‘ą, moteris tuo pačiu metu stengėsi pakurti veiksmų planą. Vyras išsidavė esti nežinantis kas yra, kad atsimena tik nuotrūpas, kurios jį patį baugina. Liv žinojo kad negali kreiptis į Sebastian‘ą, kad ir kaip jis labai jai buvo dabar reikalingas. Elissos prašymas nesikišti, nesirodyti ir nesikalbėti su Redford‘u, buvo nepalaužiama priesaika, kurią Livianą davė, iki kol gims dvyniai. Sebastian‘as šiuo metu buvo apkrautas galybe kitų problemų, kad sužinoti tiesą apie tai kad jo dukra išgyveno, na, ir dar tai kad „ultimate evil“ yra jos buvęs vyras, ir jis niekur nedingo, po to kai Redford‘as jį pabandė sunaikinti. Į Asmodeus tamsiaplaukė taip pat nesiryžo kreiptis, mat nebuvo sudėtinga suprasti, kad vyras pasiūs, lieps jai baigti žaisti su savo pačios gyvybe, bei prašytis mirties apglėbimo. Juk būtent taip galima traktuoti tai, kad Liviana savo noru vis dar stengiasi palaikyti gėrio ir blogio pusiausvyrą? Žinojo ir tai, kad pati pasirūpinti Mason‘u negali, negali jį netgi nusivesti į jo paties namus. Mat apsuptas savo praeities, vyras gali pilnai prarasti save. Vieninteli išeitis, kurią turėjo moteris, buvo labiausiai ją žeminančiu pasirinkimu. Thor‘as.
Pamindama savo išdidumą, moteris patikino Lockwood‘ą, kad yra vienas asmuo, kuris gali šiam padėti. Todėl, labai gražiai paprašiusi jo nuvažiuoti pas jį, išsuko savo automobilį link Geminus priklausančio buto. Kelionės metu, abu pakeleiviai nepratarė ne vieno žodžio, nepriklausomai nuo to, kad kartas nuo karto, nepatikliai vis dirstelėdavo vienas į kitą. Po daugiau nei pusvalandžio, jie jau kopė laiptais link reikiamo aukšto. Liviana, per didelį nenoriu, visgi pabeldė į duris, kurios kadaise jai buvo galutinai užvertos. Visai netrūkus palenkta rankena, bei kiek atstumtos durys atskleidė tos pačios šviesiaplaukės atvaizdą. Ji prabilo pirma, neleidusi Livianai pasireikšti bent primestinai mandagiai. Šviesiaplaukė atrodė dar labiau sublogusi, nei matyta prieš tai. Rivas akių vokai šiek tiek nusileido, kuomet ji užklausė to paties, į ką atsakė Karly.
– Ar Thor‘as namuose? – Merginai pasitraukus iš kelio, buvo duotas nebylus ženklas esti jie du gali užeiti į vidų. Pirmiausia Liviana paskatino kad į vidų užeitu Lockwood‘as, parodydama vyrui kur šis galėtu prisėsti. Pati savo ruožtu, visiškai atsitiktinai pažvelgė į televizoriaus ekraną, kuris tuo metu transliavo kažkokį filmą. Ilgai neužlaikydama žvilgsnio ties šiuo objektu, tamsiaplaukė pasistengė nukreipti žvilgsnį į sublogusią merginą. Namuose tvyrojo keistas, uoslei nemalonių kvapų mišinys: vėmalai, rauginti agurkėliai, alkoholis ir degintas tabakas. Pasistengusi sukąsti dantis, mat nuo tokio „aromato“ ne vien kad susvaigo galva, bet ir šiek tiek sustojęs skrandis, vos nepasiprašė būti išvalomas per viršų. – Prisipažinsiu kad neketinau čia daugiau pasirodyti, tačiau aplinkybės privertė pakeisti nuomonę. Paklausyk, atleisk nežinau kuo esi vardu... Bet vos tik gausiu galimybę pasikalbėti su Thor‘u, nulipsiu jums dviems nuo galvų. Jei tai nebūtu rimta, ne... – Nebaigusi savo pradėtos kalbos, Rivas pastebėjo, kad Karly paskubomis paslėpė nuotraukas, kurios prieš tai buvo padėtos ant staliuko prie sofos. Nežinodama kaip turėtu elgtis, pasistengė susikaupti ir pasirodyti „didesne moterimi“, kuomet prieidama arčiau prie merginos, prisėdo ant sofos krašto, neatsitiktinai, ir galbūt visiškai nemandagiai, atsižvelgiant kad yra svetimas blondinei asmuo, uždėjo savo delną jai ties pilvu. Livianos žvilgsnis akimirkai tapo liūdnas, nepriklausomai nuo to, kad ji pasistengė nešiepiant dantų, pademonstruoti mielą šypseną. Pakėlusi savo akis į ją, ji praskleidė lūpas.
– Tu laukiesi... – Moteriškumas, bei natūralus Saloninos ir Sevastiano dukters švelnumas, neleido jai koneveikti merginos, tačiau matematika yra paprasta, ypatingai kai niekas tau nieko nepasako: Thor‘as išprašė Livianą, vos tik jo namuose pasirodė ši mergina, jis nebandė su ja susisiekti, jis tiesiog pradingo iš jos gyvenimo. Ir dabar, šviesiaplaukė gyvena čia. Kas gi kitas gali būti „kaltas“ dėl to, kad ji savo viduje brandina gyvybę? Ir visgi, turėdama ne kokią nuomonę apie Geminus, ir jo atsakomybės neturėjimą, Liviana atitraukė savo ranką nuo vilkolakės. Kadaise ir pati buvusi motina savo sūnui Cato, ji jokiais būdais nežemintu Karly, nepriklausomai nuo to, kad viskas aplinkui simbolizavo apie tai, kad ji buvo kiek pagiringa.
– Ar esi ką nors girdėjusi apie raganas? Tai žmonės, kurie turi ypatingas dovanas. Aš irgi esu viena iš jų, ir... Jei tik leisi man, aš galiu padėti tau pasijausti šiek tiek geriau. Kadaise išgyvenau tą patį procesą, kokį išgyveni tu dabar. Ir. Turiu kelis triukus, kurie padeda atgaivinti kūną. – Jos kalbą vėl pertraukė, tačiau šį kartą į namųs pagaliau sugrįžęs Thor‘as. It nuplykita karštu vandeniu, Liviana greitai pasikėlė ant kojų, palydėdama žvilgsniu Geminus iki pat virtuvės.
Klausimas kuris išsiveržė pro Thor‘o lūpas, kaip ir buvo galima tikėtis, nuskambėjo ganėtinai atmestinai, svetimai. Livianos pečiai kiek pakilo, kuomet ieškodama atramos, ji susikišo rankų pirštus į nuo lietaus sušlapusius aptemptus džinsus. Žengė gal daugiausia porą žingsnių į priekį, nors ir akivaizdu, išlaikė ganėtinai tolimą atstumą nuo Geminus. Keista, tačiau jos buvimo vieta buvo netgi pastebimai artimesnė Lockwood‘ui. Jų žvilgsniai pagaliau susitiko, ir tapo aišku, kad kad ir kas juos du siejo prieš tai, tai buvo pasikeitę. Ji nuleido akis pirma, kuomet prieš prabildama liežuviu perbraukė per savo lūpas. – Neturėjau kitos išeities, kaip pasirodyti čia. Tam yra labai rimta priežastis... – Ir vėl negalėdama iš karto baigti pradėtos kalbos, Liviana stengėsi atrodyti kaip galima labiau profesionali, taktiška ir netgi per daug abejinga. Nepriklausomai nuo to, kad būti čia, būti prie jo buvo beprotiškai sudėtina. Labai prieštaringi jausmai, vis dar kankino visą jos kūną. Tuo pačiu metu, ji vis dar beprotiškai geidė šio vyro, kaip ir nekentė jo, už melą, už veidmainiavimą ir už tai kad jis elgėsi su ja kaip visiškas subingalvis, tarytum ji buvo nieko verta. Sukandusi dantis, į sekantį klausimą, Livianą atsakė užtikrintai.
– Priežastis. – Gana keistas asmens įvardinimas. Vos akimirkai ji susitiko žvilgsniu su Mason‘u, kuomet it „žmogus voras“ kino filmo heroje, ji pasigavo į Karly pusę skridusį pakelį cigarečių. Šitai staiga pakeitė Rivas nusiteikimą. Velniai griebtu, ji tikrai TIKRAI stengėsi atrodyti abejinga Thor‘ui. Tačiau šitai paprasčiausiai peržengė visas ribas. Stipriai suspaudusi cigarečių pakelį, tamsiaplaukė jį nepataisomai sulamdė su visomis ten buvusiomis tabako suktinėmis. Ryžtingai žengusi link virtuvės ploto, vikanė išpakavo apsauginę plievelę, bei pametė pakelį į kriauklę, po ko atsuko vandens čiaupą. Negana to, graikė stipriai suleido pirštus į Thor‘o vilkimus viršutinius drabužius, ir kad išvengti pašalinių ausų, pasistengė paskatinti, o tiksliau išsitempti vyrą už buto durų. Tik tuomet paleidusi jo drabužius, ganėtinai stipriai, nors tokio stoto vyras kaip jis vargu ar pajuto tą „stiprumą“, delnais sutrenkė per jo krūtinės ląstą. Atrodė akivaizdžiai įpykusi, nebandydama to slėpti.
– Ar tu visai sveiką nuovoką pametei? Thor‘ai, ta mergaitė laukiasi tavo vaiko, o tu neši jai cigaretes? Tu bent matei kaip ji atrodo, ar tau reikia pražiaumoti kiek žalos tai padaro moters organizmui, o ir pačiam vaikui? Ir iš viso, tu... – Dar kartą trenktelėdama jam, tačiau šį kartą per petį, ir ne delnu, o suspaustu kumščiu, panašu kad nesugebėjo liautis niršti.
– ...tu šunsnukis! – Sutrikęs kvėpavimas neleido moteriai aiškiai išdėstyti visas savo turėtas mintis, tačiau akivaizdu buvo viena, ji tikrai nepamiršo ir neatleido to, kaip viskas susiklostė. Ir visgi, priežastis, kuri šiuo metu liko už durų, buvo kur kas svarbesnė, nei principai, kuriuos buvo būtina užspausti kažkur savo vidaus gelmėse. Gana greitai atsitraukdama nuo vilkato, Liviana nervingai perbraukė pirštais per savo plaukus, šiuos šiek tiek pašukuodama atgal. Privalėjo suimti save į rankas, mat puikiai suvokė, kad nėra nieko kito, kas galėtu sutikti padėti jai ties šia “problema”, nei kad Thor’as.
– Jei ne tas asmuo, savo noru nebūčiau čia pasirodžiusi. – Staiga atsikvėpusi, moteris pasistengė išgauti dar didesnį atstumą nuo jo kūno, kuomet atsirėmusi nugara į horizontaliai priešingą jam sieną. Atsikvėpė, pabandydama sukaupti savo mintis, kad dabar pavyktu šias pateikti būtent taip, kaip reikėjo iš pat pradžių. – Jis yra Sebastian’o Redford geriausias draugas, aš nežinau kokiomis aplinkybėmis tai nutiko, bet Chariton’o galios dabar yra jį apsėdusios. Jis sutrikęs, nežino kas yra. Tiksliau, jis mano ir jaučia tai, tai ką dare tavo tėvas. Jis rado mane dėl to, kad jį atvedė Chariton’o atsiminimai. Thor’ai, jei jis liks čia… – Padarydama visai trumpą pauzę tarp kalbos, Liviana iš vidaus nestipriai prisikando savo apatinę lūpą, netrūkus pratęsdama kalbą. – …esu tikra kad jis sugrįš, tik šį kartą turėdamas “tobūlą ginklą” apipavidalinantį kūną.





_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Always choose wisely, you can rather choose prince charming or the dark knight.
Oh can't you see? You belong to me. How my poor heart aches with every step you take, Every move you make, Every vow you break, Every smile you fake, Every claim you stake... I'll be watching you.
avatar
Liana Rivas

Heart still beating for the cause, soul still bleeding from the loss.



Pranešimų skaičius : 438
Įstojau : 2016-07-18
Miestas : Niujorkas
Meilė : Thor Geminus
Draugai : Rheia Falco, Karly
Rūšis : Ragana (25/±2000)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Thor Geminus on Antr. 03 06, 2018 12:00 pm




The Journey




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Carla's Dreams  – Sub Pielea Mea




Tell me, where do i draw the line?. ft. Liana Rivas(theme)

-Karly,-is paziuros gan uzdara, siek tiek lupas paputusi blondine svelniai syptelejo. –Tu Liviana, tiesa?-masliai primerke akis, taciau atsakymo nelauke mat puikiai zinojo esanti teisi. Pastaruoju metu Thor’a ir vel kankino kosmarai. Gan iprastas dalykas turint omenyje duobeta vaikino praeity, taciau pries gera savaite ji aiskiai girdejo ji minint du vardus, kuriu vienas buvo Liviana, kitas vyriskas – Charitonas. Zinoma sito mergina neketino tamsiaplaukei atskleisti. Juodu su Thoru junge abipusis pasitikejimas, broliskas kodas, kurio net ir baisiausiai kankinami siedu nebutu pamyne. Mylejo vienas kita stipriai, nors ir savotiskai. Kartais is salies galedavo pasirodyti, jog jiedu vienas kito nekencia, taciau taip anaiptol nesijaute.
Vos tik Rivas paminejo merginos nestuma, ji nesamoningai susiguze. Nurijo burnoje susikaupusius skyscius bei pati to nesuprasdama pridejo delna prie palyginus vis dar plokscio savo pilvo. –Zinau,-jos zvilgsnis tapo baikstus, nepasitikintis. Karly jautesi kalta del to ka daro, kaip savanaudiskai elgiasi besivystancio vienpuses meiles vaisiaus saskaita, taciau tuo pat metu jautesi tokia sugniuzdyta, tokia beviltiska, kad tiesiog nemate kelio atgal. –Nereikia,-nukirto jos zodzius siek tiek pagarsindama savo balso tona. Padare tai netycia, net pati kruptelejo. Buvo kategoriska, gal net siek tiek atsiauri. Salimais gulejusi Luna pakele galva isgirdusi griztanti seimininka kur kas anksciau nei duru spynoje atsidure raktas. Dziaugsmingai stryktelejusi kalaite pasileido iejimo link, taciau savo pacios apmaudui nesulauke taip noreto sviesiaplaukio demesio.
-Norejai pristatyti savo nauja vaikina?-istare tai monotonisku balsu, per daug nesuintriguotas akivaizdziai rimtos moters apsilankymo priezasties. Tiesa, jaute, kad kazkas tikrai ne taip mat priesingu atveju Rivas tikrai nebutu pamynusi savo principu ir cia pasirodziusi, taciau kaip zinia, apart momentu kai ko nors is moteru noredavo, jis tikrai galejo pasirodyti kaip paskutinis siknius ir stuobrys. Tolimesnius jos veiksmus stebejo akivaizdziai susierzines. Giliai ikvepe tokiu budu susilaikydamas nuo komentaro kuomet mergina savavaliskai sugadino cigaretes, kurios kaip zinia kainavo jam pinigus. Leidosi isvelkamas i kolidoriu, nors sprendziant is jo akiu, kurios viena akimirka primine WWE Undertakerio pasirodymo intro, jis patenkintas nebuvo. –Kur gi ne,-sureagavo butent i ta sakinio dali, kuri pabreze jo busima tevyste, taciau kontekste tai nuskambejo dvejopai. –Wtf, Liv?!-apkumsciuotas jis susirauke. Svetaineje like Mason’as ir Karly susizvalge. –Tu perzengi ribas, tiek cia ateidama, tiek,-atidares duris jis it tornadas isibrove atgal i buta. -…bandydama mane ivelti i visa sita reikala,-jo kaktoje isimete keletas rauksliu. Jis ir toliau venge akiu kontakto. –Kodel mane tai is viso turetu jaudinti…-su lig tais zodziais jau kuris laikas dantis pries Mason’a siepusi Luna eme arsiai ant pastarojo loti. Mason’as stryktelejo nuo sofos. –Luna, sedet!-Geminus patrauke augintines link, taciau per velai mat kalaite jau buvo spejusi isisegti Lockwood’ui i ranka. –O dieve!-Karly cyptelejo is isgascio mat tokio suns elgesio niekada nebuvo maciusi. –Nusiramink, viskas gerai! Lu-na!-paciupes suni uz sprando Thor’as atitrauke is skausmo sucypusia keturkoje toliau nuo Mason’o. –Kas per velnias, Luna?-atrode sutrikes, issibalansaves. Luna ir toliau urzge. –Viskas gerai,-nors ir sokiruotas, Mason’as neatrode nusiteikes agresyviai. –Tikrai,-ketino uzdeti plastaka Tho’rui ant peties, taciau sis sujudejo ko pasekoje vilkato ranka nuslydo vos vos zemiau, ties jo krutine. Menkucio prisilietimo uzteko, kad per baltos spalvos maikute, kuria vilkejo Charitono sunus, imtu sunktis kraujas. –Ah,-net zioptelejo is netiketumo paleisdamas Luna, kuri prieglobsti netruko surasti prie Karly koju. Palenke smakra zemyn tik tam, kad isitikintu, jog seniai surambejusi zaizda is tiesu ir vel kraujavo. Jo kaktoje pasirode keletas prakaito laseliu. Krutine eme paselusiai kilnotis. Zenge nuo Mason’o atatupstas, tarsi butu pamates vaiduokli. Jei pries tai Lianos zodzius ir vertino skeptiskai, dabar buvo tikras, kad priesais ji stovintis vyras yra ne kas kitas kaip jo biologinis tevas.
-Kaip tai is vis imanoma!?-patrauke vonios kambario link. Atrode inirses, bet tuo pat metu ir sumises. Paskui ji pasekusi Liana neatsiliko. –Ka siulai daryti?-nesibodedamas moters draugijos nusivilko sugadinta ruba numesdamas ji i kriaukle. –O sudas…-susirauke veidrodyje isvydes ne kaip atrodancia zaizda. Zinojo, slepti nebera ko. Ir taip akivaizdu, jog randai apie kuriuos jis nemego kalbeti buvo Charitono darbas. Is po ranka gulejusios vaistineles istrauke spirit buteliuka, kuriuo suvilges vata atsainiai nubrauke zemen varveti emusi krauja. Sukruvinta gniuzula taipogi numete i praustuve. –Neprasyk, kad ji nudeciau,-katogoriskai papurte galva. –Liana, as to prakeiksmo nenoriu,-ju zvilgsniai susidure ir pirma karta Geminus akyse atsispidejo siokia tokia baime. Padare pauze, kurios metu savo demesi vel sukoncentravo i sena zaizda. Uzdejo ant jos tvarsti, kuri ketino prilipinti lipnia juosta. –Gali…?-sakinio baigti neprireike mat mergina ir pati suprato, kad jam praverstu siokia tokia pagalba. –Reikia ji isvezti is cia. Kazkur, kur jis ir toliau nezinotu kas jis. Kur niekas jo nepazinotu,-silti jos pirstai ties jo krutine buvo svelnus, atsargus. Tai priverte ji akimirkai nutilti. Tarytum akimirka tapo… perdem intymi. -… jis privalo likti gyvas, tam, kad…-tik dabar suvoke, kad neritmingas jo kvepavimas galimai apsunkina moters darba, pabande suimti save i naga. –Kanada…?-minties suolis buvo is ties netiketas, taciau jis atrode gana uztikrintas savo sprendimu.

-Karly vaziuos kartu,-
grizes i svetaine jis atrode ir vel paemes visa ko vadeles i savas rankas. –Ka? Nenusisnekek,-sviesiaplauke bande uzprotestuoti, taciau veltui. –Eik susirink daiktus. Tau pravers prasiblaskyti,-akivaizdziai trauke mergina per danti mat josios tebesitesiancios ‘’meiles kancios’’ nebuvo prasprude jam pro akis. –As… ehem… mes su Liana pasitarem, kad… ehem… as zinau viena daktara. Kanadoje. Kuris turi daug praktikos su laikina amnezija. Manau, kad jis gali tau padeti. Ehem… Beje, as Thor’as,-jau ketino atkisti ranka, taciau kaip mat persigalvojo. –Apseikim be formalumu,-kvailai syptelejo. Persimete paskubomis susikrauta krepsi per peti. –Man reikes tavo masinos rakteliu,-pasisukes i Liana jis istiese delna ne neabejodamas, kad mergina paklus. Siaip ar taip jis ketino nuo jos peciu nuimti didziule, baisia, su Charitonu susijusia nasta. Reikia tik isivaizduoti kaip atvipo jojo zandikaulis kai uzuot perdavusi estafete moteris eme zingsniuoti pirma leptelejusi kazka panasaus i ‘’vairuosiu as’’.
-Tu tikra?-issekes pavymui jis maslingai syptelejo. Nepaisant situacijos rimtumo, ideja su mergina leistis i ilga ‘’road trip’’ savotiskai masino. –Kaip tavo vaikinas? Jis apie visa tai zino?-neuzsiciaupe. –Zino, kad kreipesi i mane?-netrukus jam uz nugaros pasirodziusi Karly specialiai kliude ji peciu. Maza to, neatsiklaususi uzeme keleivio sedyne priekyje i kuria taikesi Thor’as. Uzdare dureles bei svystelejo siam ‘’fuck you’’ su dirbtina, pikta sypsena. Baude ji su juo nekalbedama. Gan vaikiskas ejimas, bet puikiai zinojo, jog tai veda sviesiaplauki is proto. Netrukus jie visi, iskaitant ir Luna, buvo pakeliui i tai ka jiems buvo paruoses nenuspejamas ketveriukes likimas.
***
-Sustok cia,-jo balsas buvo tylus, kiek mieguistas kai netoliese isvydes degaline jis ranka atsargiai palytejo Lianos peti. Jie jau kuris laikas vaziavo tik nakties zibintu apviestu greitkeliu ir tiek jam, tiek vairuotojai buvo butina kofeino doze. Islipo is masinos, taciau lauk paskui ji tuojau pat stryktelejo ir Karly. –Pavedziok Luna,-suktelejo per peti, taciau kaip ir buvo galima tiketis atgal sulauke vidurinio pirsto kombinacijos ir iskisto jos liezuvio. –Labai brandu, Karly,-pavarges, kimus jo balsas neatrode suinteresuotas gincui. Dingo degalineje vos penketui minuciu. Grizo prie masinos nesinas trimis kavos puodeliais ir pakeliu skanestu suniui. –Tu tikriausiai juokauji…-sumurmejo sau po nosim priesakyje isvydes kaip uodega vizginanti, akivaizdziai flirtuojanti Karly istrauke pusiau surukyta cigarete Mason’ui is pirstu ketindama uzsirukyti. –Sesk i masina,-sueme nuoruka numesdamas ja zemen,-neaisku ar sesers elgesys pagaliau perpilde jo kantrybes taure, ar tiesiog netiesiogiai bande itikti masinoje likusiai Lianai. –Fuck you, Thor’ai, girdi?! Elgiesi kaip supistas asilas!-nestumo hormonai josios trapu kuneli veike itin stipriai mat is kart po pykcio protrukio ji pravirko. Sugrizusi i masina atsisedo galia, salia lunos. –Jis elgiasi kaip supistas vaiko tevas!-trenke durelemis. Piktai nusisluoste skruostais riedancias asaras. -… ne jo supistas reikalas…-ji nirso, taciau suvokusi, kad turi auditorijos, prisiverte susitureti. –Atleisk,-atsiduso. Uzsimaukslino dzemperio kapisona bei isispraude i automobilio kampa. Netrukus i masina grizo ir pries tai keliais sakiniais apsikeite vyrai. –Imk,-atkiso kavos puodeli Rivas pusen it niekur nieko. Kita perdave Mason’ui, kuris si syk sedejo gale. Luna regis su nepazistamuoju irgi apsiprato, o gal tiesiog, kaip ir visi, buvo siaubingai pavargusi. –Nori, kad vairuociau as?-jo tonas skambejo geranoriskai. –Iki motelio dar kelios valandos. Galetum numigti,-net ir nuvarges jos veidas atrode nepriekaistingai. Jis atsikrenkste suprates, kad per ilgai i ja uzsiziurejo. –Jei… nori.





_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
avatar
Thor Geminus
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 274
Įstojau : 2013-08-08
Miestas : New York
Meilė : Liana Rivas
Draugai : Rick
Rūšis : Vilkatas
Darbo paskirtis : Bouncer

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Liana Rivas on Antr. 03 06, 2018 2:22 pm




Before the storm




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Halsey ft. Lauren Jauregui  – Strangers




SUCH A FUNNY THING FOR ME TO TRY TO EXPLAIN HOW I'M FEELING AND MY PRIDE IS THE ONE TO BLAME. ft. Thor Geminus (theme)
Sudėtinga apibrėžti tikslingas ribas, kalbant apie visiškai chaotišką jausmų uraganą, kuris tuo metu buvo užvaldęs Livianos kūną, suvokiant tai kad šviesiaplaukė laukiasi, ir visi ženklai rodo kad tai yra Geminus vaikas. Jos sutrikusią vidinę būseną išdavė tik vos pastebimai tremorui (virpesiui) pasiduodančios rankos, kuomet išorė spinduliavo visapusiška ramybe, iki pat tos akimirkos, kuomet į šio buto vidų įžengė  šviesiaplaukis. Nedidelio lialogo su Karly metu, Rivas vos pastebimai linktelėjo galva, kuomet mergina perklausė šios vardo. Neįsivaizdavo ir tiesą pasakius, nelabai troško tai daryti, bandant suprasti kokiame kontekste buvo minimas josios vardas, kuomet buvo labai akivaizdžiai išprašyta ne vien iš šio buto, bet ir iš Thor‘o gyvenimo. Moterys te pasikeitė vos keliais žodžiais, kuomet Livianos dėmesys persikėlė ties Geminus, kuris sunku pasakyti ar buvo patenkintas tamsiaplaukės pasirodymu. Pirmiausia nuaidėjo ganėtinai keistas klausimas, kuris paskatino burtininkę trumpam nuvesti akis ties Mason‘u, kuris panašu kad stengėsi nuo visos šios dramos laikytis kaip galima nuošaliau. Nieko nuostabaus, vyrukas ir nesuvokė net to, kuo buvo pats, ką kalbėti apie tai, kad vargu ar dvelkė pasitikėjimu asmenims, kurie jį šiuo metu supo. Livianos veide subangavo raminantis šypsnis, tarytum perteikiantis Chariton‘o apsėstam vyrui dalį vilties, kad visą tai gali atvesti kažkur į gerą. Akimirka, kuomet josios tamsių akių žvilgsnis ir vėl susirado vilkatą, jis aiškiai tapo labiau gilus, labiau piktas. Netrūkus Sevastianos Varias dukters įtaka, buvę partneriai, atsidūrė koridoriuje už buto durų. Nepriklausomai nuo to, kad Liviana buvo pakankamai vieša asmenybė, kuri kartas nuo karto parodydavo savo veidelį visam pasauliui, kalbėdama pagražintą tiesą apie tai, kad nemirtingos būtybės gali gyventi taikiai su žmonėmis, pati iš savęs ji buvo ganėtinai uždara asmenybė. Netroško kad jų įkaitintas pokalbis būtu matomas kitų akių, o ne visai apgalvoti žodžiai, kurie veržėsi pro lūpas, išgirsti svetimų ausų. Nemirtingo vyro rodomas šaltis, atsainumas tam tikra prasme vedė iš proto tamsiaplaukę, ji niršo tik dar labiau. Mat sveiko proto balsas, kaip didžiausias jos pačios priešas, aršiai piršo mintis apie tai, kad kad ir kas tarp jų buvo, tai nereiškė visiškai nieko, ir ji kaip tipinė moteris, paprasčiausiai buvo neteisingai supratusi visus ženklus, visus jo ketinimus. Galbūt turėjo labiau pykti ant savęs? Pyko. Tačiau tai nukreipti į Geminus buvo kažkodėl lengviau. Tikriausiai nėra veltui sakoma tai, kad pykti labiausiai norisi ant tų žmonių, kurie tau reiškia daugiau. Mat klaidos ir skauduliai, keliaujantys iš tau svetimų, yra akimirkos neigiama emocija, kuri išgaruoja taip pat, kaip aptinka. Dviprasmiškai išreikštas vyro atsakas į tamsiaplaukės pastabas, kaip tyčia sužaidė prieš ją pačią. Tam tikra prasme, tai buvo jos spėjimo patvirtinimas, kuris privertė moterį žengti žingsnį atgal. Jos pečiai pastebimai įsitempė, kaip netrūkus įsitempė ir visas jos kūnas. Sukandusi dantis, vikanė užlaikė orą plaučiuose, tarytum būtu vertusi save neprabilti, neparodyti esti toks dalykas ją kaip nors veikia. Tačiau buvo akivaizdu tai, kad nepriklausomai nuo to, kad jie abu puikiai suvokė kad netikėtai užsiliepsnojęs romanas, jau buvo praeities etapas, ji vis dar jautė pavydo kartėlį, kurį šį kartą sukėlė dar vienos netinkamai išreikštos ir netinkamai suprastos informacijos banga. Išprovokuota, moteris galiausiai iškošė pro dantis.
– Būtu pilnai užtekę pasakyti tiesą, o ne elgtis kaip paskutiniam subingalviui. – Keista, kaip ramiai, tačiau tuo pačiu metu iš dalies paniekinančiai nuskambėjo Rivas balsas. Ji nusuko akis, kaip tik tuo metu, kuomet suerzintas jos (ne)lengvai moteriško apkumščiavimo, vyras nedelsė ne akimirkos, perkeldamas tolimesnę kalbą atgal į savo namų vidų. Kiek pakeltas jo balsas, provokavo tokį pat atsaką. – Na žinoma! Atleisk kad taip ir neišmokau skaityti ateities iš kavos tirščių, ir prie pusryčių nesupratau kad mano pasirodymas čia aptemdys tavo idealios kasdienybės burbulą. Iš kur aš galėjau žinoti tai? Tikrai manai kad būčiau pasirodžiusi čia, jei žinočiau kad ji laukiasi?  – Visiškai neatsitiktinai mostelėdama ranka, Liviana nurodė ant sofos sėdinčią ir visą ginčą tyliai stebinčią jo seserį. Turėjo liautis kalbėti, tačiau atrodė kad ilgai varžytos emocijos nepriklausomai nuo norų ir poreikių ėmė lietis it prakiuręs vamzdis. Geminus ir toliau dėstant savo nepasitenkinimo priežastis, Liviana akivaizdu kad taip pat nebuvo pasiruošusi viską išspręsti humaniškai, bent iki tam tikros akimirkos, kuomet jis pats tiesiogiai leido suprasti, kad su šia „problema“ nenori turėti visiškai nieko bendro.
– Kodėl tai tave turėtu jaudinti? Galbūt todėl, kad maniau kad nesi vien tik savanaudis subingalvis, kokiu imi dėtis, vos tik gauni ko siekei. Galbūt todėl, kad turėjau vilčių kad nesi toks pat, koks yra Chariton‘as. – Auch. Matomai tik dabar supratusi kad visą šį pokalbį tiek girdėjo, tiek stebėjo du svetimi asmenys, Liviana staiga nutilo. Pasidarė gėda ir dėl to ką pasakė, ir dėl to kaip tai pasakė. Apmaudas ir šioks toks nusivylimas savimi pačia kaip mat pasireiškė jos veido išraiškoje, kuomet išvengdama akių kontakto su Geminus, moteris pirmiausia pažvelgė į ant sofos sėdinčius du niekuo dėtus liudininkus. Tamsių Rivas akių žvilgsnis sustojo prie Karly, kuri jos manymu nebuvo verta girdėti panašius žodžius apie būsimą savo vaiko tėvą. Neigiamai papurčiusi galvą, ji visgi neužtikrintai prabilo.  – Atleisk... Neturėjau teisės taip kalbėti.
Šiek tiek kilstelėdama ranką, tamsiaplaukė perbraukė kelias pirštais per savo niekuo neparyškintas, natūraliai rausvos spalvos lūpas. Suvokdama kad padarė didžiulę klaidą pasirodydama pas Thor‘ą, žvilgsniu susitiko su Mason‘u, dar prieš tai, kai savitvardą praradusi Luna, nusprendė pulti jai nepatikusį vilkatą. Žinoma, atitaisyti padarytos žalos, arba atsiimti žodžius, kurie buvo ištarti balsu, nebuvo jokios galimybės. Viskas ką buvo galima padaryti dabar, tai suteikti abiems šviesių plaukų savininkams ramybę, išeinant iš čia. Galu gale, kaip be pasukus laikas tikrai spaudė, buvo būtina sugalvoti nepriekaištingą, silpnų vietų neturintį planą, kuris galėtu tuo pačiu metu „užrakinti“ Chariton‘ą Lockwood‘o kūne, bei neatimti gyvybės iš tikrai niekuo dėto asmens. Nuvydama kelias kilusias mintis į šalį, Liviana pasuko akis į Mason‘ą, tarytum specialiai imdama vengti ne vien Geminus žvilgsnio, bet ir bendrai jo buvimo čia pat. Visai netrūkus jos balsas nuskambėjo dar kartą, tik dabar aiškiai išreikšdamas tiek apgailestavimo, tiek ryžto tonus.
– Padariau klaidą atsiveždama tave čia. Turėjau žinoti geriau... Apgailestauju, kad teko visą tai pamatyti, daugiau nėra prasmės gaišti kiekvieno mūsų laiką. Eime, – Nespėdama baigti savo kalbos, vikanė buvo pertraukta iš tiesų labai keistos Thor‘o augintinės reakcijos į Mason‘ą, kuris priešingai nei visi likę čia, atrodė labiausiai subalansuotas ir ramus, nepriklausomai nuo to, kad jo vidus slėpė didžiausią chaosą, didžiausią blogį, koks tik galėjo egzistuoti aplink mus. Lockwood‘as pakilo greitai, ir ko pasekoje Luna suleido dantis į jo ranką, ar tai bandydama apsaugoti savo šeimininką, jaučiant blogį, kuris natūraliai sklido iš nepažįstamojo, ar tai dėl to kad liko suerzinta staigaus judesio. Nesitikėdama panašaus nutikimo, tamsiaplaukė aiktelėjo. Net tuomet, kai Thor‘as susizgribo atitraukti augintinę nuo sukandžioto asmens, Livianos žvilgsnis įsmigo į Mason‘ą, tarytum laukiant kad tai gali išprovokuoti Chariton‘o prabudimą. Vienaip ar kitaip, Luna buvo vilkšunių grupės atstovė, prie to pačio labai panaši į tą žvėrį, kurio širdį Liviana prieš 2000 metų atnešė savo vyrui, apsimesdama neva ji priklauso jų sūnui, Cato. Jos kūnas ėmė virpėti, kiekvienas jame esantis raumuo įsitempė, nepriklausomai nuo to, kad situacijos nesureikšminęs Lockwood‘as pasistengė pasirodyti labai racionaliai. Ir jei šis nutikimas privertė situaciją pakeisti spalvas, tai kas nutiko visai netrūkus, paliko ne vieną iš čia esančių netekus amo. Mason‘ui užteko vos vos prisiliesti prie Thor‘o kad kadaise Chariton‘o palikti ant jo kūno randai vėl atsivertu. Elgėsi vedama instinktų, kuomet paprašiusi Mason‘o niekur neeiti, ji nusekė paskui šviesiaplaukį, per šio miegamąjį, į vonios patalpas. Tikriausiai teisingiausia būtu buvę pasilikti, arba išeiti, tiesiog leidžiant Karly pasirūpinti jai brangiu asmeniu. Tačiau, kūnas sureagavo pirmiau, nei kad tai padarė protas. Lėtai praeidama pro vonios staktą, ji sutiko žvilgsnį, priklausantį Geminus. Tikriausiai pirmą kartą per jų pažintį matė Thor‘ą šiek tiek išsigandusi, pasimetusi tame, ko liudininku tapo visai neseniai.
– Aš negaliu į tai atsakyti. Žinau tik tiek, kad vyras esantis tavo namuose, privalo išgyventi, bet kokia kaina. Ir mano pareiga yra tame, kad neleisti Chariton‘ui galutinai užvaldyti jo kūną. – Matydama kaip vyras nusivelka nuo savęs kruvinus marškinius, bei ima atsainiai valyti sužeidimą vatos tamponu, suvilgytu į spiritinį tirpalą, trumpam pritilo. Tiesa tame, kad Liviana iš tiesų neįsivaizdavo ką turėtu daryti toliau. Jos vieninteliu planu buvo pasirodyti čia, tikintis kad jis taip pat neliks abejingas tam, kad jo tėvas, jo sėjamas blogis, turi būti mažu mažiausiai „užšaldytas“. Išgirdusi ganėtinai kategorišką, tačiau jautriai išreikštą jo pasisakymą, Rivas iš karto pakėlė akis, kaip tik tuo metu, kuomet ir Thor‘as pažvelgė į ją. – Tai neatneštu jokios naudos, kvailiuk. – Nepriklausomai nuo to, kad padėtis buvo atitinkamai rimta, Livianos veide pasirodė blanki, tačiau nuoširdi šypsenėlė. Neprašyta, ji pridėjo savo delną ant Thor‘o plaštakos, kuri tuo metu prie sužeidimo spaudė tvarstį. Nepakėlė akių, ir taip suprasdama kad „peržengia ribas“ vien būdama taip arti jo kūno. – Nesu tikra, kokios energijos šaltiniais jis naudojasi, tačiau net jei miršta kūnas kurį jis parazituojančiai bando užvaldyti, siela ima ieškoti kito indo, ir tai tęsiasi iki pat tos akimirkos, kai jis suranda idealiai jam tinkantį. – Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, Rivas stengėsi elgtis kaip galima švelniau, kuomet pleistru užtvirtino tvarstį, ant kurio vis vien pasirodė šios toks kraujo šešėlis. Jos natūraliai šilta kūno temperatūra, šilti pirštai lietėsi prie nuogos jo krūtinės. Tyla visiškai netikėtai užvaldė aplinką, neleisdama ne vienam prabilti. Ši akimirka, tikrai iš paprastos visiškai netikėtai tapo veik intymi. Ji lėtai, slystančiai atitraukė savo rankas nuo Geminus, kuomet dar kartą žvilgsniu susirado jo veidą. Atrodė šiek tiek nutolusi, paskendusi savo mintyse. – Kanada? – Vos pastebimai kelis kartus palenkusi galvą, moteris suskubo prie vonios durų, tuo pačiu nutraukdama „akimirką“. Tik prieš pereidama per miegamąjį, išvengdama detalių, kurios galėtu priversti ją jaustis nejaukiai, pasuko galvą į vilkato pusę. – Tu teisus, kuo toliau jis bus nuo čia, tuo daugiau tikimybės, kad jis visgi išgyvens.
Čia pat vilkatui užsiminus apie besilaukiančią šviesiaplaukę, Liviana nuleido akis, bei nebyliai linktelėjo galva. Buvo panašu kad šis dalykas vis dar jai kėlė nemalonius jutimus, tačiau kitą vertus, moteris stengėsi išlaikyti savigarbą, bei neparodyti tai per daug akivaizdžiai. Pasiekusi pagrindinį kambarį, ji stabtelėjo netoli nuo Lockwood‘o. Jautė pareigą šiam paaiškinti, kodėl nuomonė buvo pakeista dar kartą. – Viskas bus gerai, Thor‘as turi labai daug naudingų pažinčių, ir tiesa tame, kad neretai žmogiški resursai atneša kur kas daugiau naudos, nei kad magiški. Labai greitai tu vėl žinosi apie save viską, bei galėsi susigrąžinti savo gyvenimą. – Saldus melas. Liviana puikiai suvokė tai, kas yra Mason‘as Lockwood. Kelis kartus netgi buvo su juo persimetusi keliais žodžiais. Žinojo ir tai, kad vilkatas yra dabartinės Sebastian‘o išrinktosios buvęs sutuoktinis, kad turi suaugusią dukterį ir savo gyvenime nėra vienas. Tačiau išlaikyti jį antgamtiškų įvykių epicentre, buvo per daug rizikinga. Kaina, kurią Liviana buvo pasiruošusi mokėti Lockwood‘o sąskaita, buvo per didelė. Kitą vertus, ne kiekvienas mūsų turi galimybę pradėti viską nuo pradžių. Gavusi prašymą paduoti automobilio raktelius, intuityviai Liviana pažvelgė į Thor‘o pusę. Jis tikrai atrodė pasiruošęs pasiimti šią naštą ant savo pečių, leidžiant jai sugrįžti į savo dirbtinai tobulą gyvenimą. Tačiau ji nebuvo ta moteris, kuri pabėga nuo atsakomybės, nepabėgo per visus tuos 2000 metų, neketino pabėgti ir dabar. – Tau leidus, vairuosiu aš. Vienaip ar kitaip, tu dar neužsilaižei žaizdų. – Nepriklausomai nuo to, kad ištraukė automobilio raktelius, moteris neperdavė jų Geminus, viso labo į šio klausimą atsakydama galvos linktelėjimu. Suskubdama praeiti pirma, ji nesugaišo ilgai, kuomet persikeldama į laiptinę, sulaukė šviesiaplaukio klausimų, liečiančių asmeninį gyvenimą, bei tai kiek daug informuotas apie situaciją yra Asmodeus. Galima prisiekti kad tik akimirkai Liviana pamiršo apie tai, kaip viskas nutrūko tarp jų, kuomet nesusilaikydama nuo platesnės šypsenos, dar lipant laiptai atsakė tikrai ne į pirmą jo užduotą klausimą. – Žinoma, dar parodžiau tavo instagram paskyrą, kad žinotu kad neturi dėl ko nerimauti. – Patraukdama šviesiaplaukį vilkatą per dantį, tik prie automobilio, ant kurio priekinės sėdynės iš karto įsitaisė Karly, nusprendė atsakyti rimčiau, lyg būtu nuleista ant žemės fakto, kad turi elgtis su Geminus taip,  tarytum jis būtu įmonės klientas, ir tikrai ne meilužis, kokiu buvo prieš tai. – Jis žino tik tai, kad turiu išvykti kelioms dienoms, padėti draugui. Jei jį būtu pasiekusi tiesa, kad tai turi bent ką nors bendro su Chariton‘u, bei mano praeitimi, manęs čia nebūtu. – Turėdama omeny, kad Asmodeus yra pakankamai atsakingas asmuo, kuriam yra svarbus josios saugumas, leido suprasti tai, kad kartais melas yra kur kas geriau, nei kad tiesa, kuri gali viską sugadinti. Atsisėsdama prie vairo, tamsiaplaukė sulaukė kol visi bendrakeleiviai užpildys transporto priemonės saloną, trūktelėjo iš vietos sklandžiai, pasileisdama ilgai kelionei, kurios metu atrodė labiau sukoncentruota į kelią, nei kad į pokalbius, panašu kaip ir visi likę.


THEN THERE'S NO MORE USE IN RUNNIN' THIS IS SOMETHING I GOTTA FACE. FOR U I HAVE TO RISK IT ALL. ft. Thor Geminus (theme)
Ant vairo padėta kairė ranka, demonstravo pokyčius, kurie nutiko per pastaruosius du mėnesius, kuomet Livianai teko pripažinti, kad pats laikas būtu pamiršti paikumą, bei pagaliau pradėti rimčiau žvilgtį į savo gyvenimą. Ant bevardžio piršto esantis sužadėtuvių žiedas su dideliu deimantu, ant moters rankos atsidūrė tik šiandien, prieš išlipant iš transporto priemonės tam, kad patekti į Geminus namus. Tiesa, Rivas pasiūlymą tekėti iš Asmodeus sulaukė dar prieš kelias dienas. Grįždama iš darbo, moteris buvo pasitikta iš tiesų nuostabios atmosferos: grindys buvo nuklotos rožių žiedlapiais, už apšvietimą atsakė uždegtos žvakės. Ir jis, vilkintis klasikinį kostiumą, ir reikia pripažinti kad atrodantis nepriekaištingai. Jis priklaupė ant kelio, iš vidinės švarko kišenės ištraukdamas raudonos spalvos dėžutę, kurioje ir buvo slepiamas piršlybų aksesuaras. Liviana nepasakė „taip“, tokiu būdu sugadindama iš tiesų nuostabią akimirką. Ji te paprašė šiek tiek laiko, pagalvoti. Kelionė automobiliu užsitęsė, ir reikia pripažinti tai kad po sunkios dienos, Liviana buvo siaubingai pavargusi. Apie tai simbolizavo ir tai, kad kas kurį laiką, tamsiaplaukė vis praverdavo langą, leisdama vėsiam orui šiek tiek ją atkutinti nuo troškimo nusnūsti. Pajutusi ant savo peties atsidūrusią Thor‘o ranką, ji dirstelėjo į galinio matymo veidrodėlį, kuomet linktelėjusi galva, nusuko degalinės link. Sustabdydama transporto priemonę, moteris išlipo iš automobilio, pirmiausia pasirūpindama kūro sankaupomis. Tempė nugarą, todėl užėjusi už automobilio, kad jos veiksmai neatrodytu gundantys arba interpretuoti kaip nors perdėm seksualiai, pratampydama save, elementariais jogos pratimais (pademonstravo tiek savo riestą užpakaliuką, tiek ilgas įsitempusias kojas, tiek nugaros linkį, kas puikiai pasimatė, kuomet moteris palinkdama į priekį, susilenkus per pusę, delnais palytėjo šaltą ir drėgną asfaltą). Sumokėjusi už kurą savitarnos aparate, Liviana sugrįžo atgal į automobilio vidų, tik dabar pastebėdama tai, kad šiek tiek tolėliau Karly akivaizdžiai flirtuoja su Mason‘u. Rivas antakiai pastebimai nusileido, mat, net išstumta iš Geminus gyvenimo, tikrai mažiausiai troško kad jo besilaukianti draugė šiam statytu ragus, faktiškai prieš pat akis.  Stebėdama viską iš šalies, Liviana tik prieš pasirodant Thor‘ui nuleido akis. Akimirka, kuomet lengvas konfliktas įsivyravo tarp šviesių plaukų savininkų, bei Karly pirma įsėdo į automobilių vidų, sukluso. Merginai liejant savo emocijas, bei ištarus tai, ko Liviana tikėjosi mažiausiai, tamsiaplaukės kūnas patyrė šoką. „Jis elgiasi kaip supistas vaiko tėvas!“. Dievai mato, Rivas žandikaulis atvipo, kuomet prasiskleidusios lūpos neišleido ne garso. Jis nėra vaiko tėvas. Jis nėra vaiko tėvas! Suvokimas aplankė kone žaibiškai, ir nors vikanė nesuprato kodėl Geminus nepaneigė šio fakto dar tuomet, bute, ėmė įsivaizduoti kad atrodė it pavydi kalė, kuomet užsipuolė vilkatą dėl to, ko jis nebuvo padaręs. Pasinaudodama proga, kad vyrai šnekučiavosi lauke, greitai pasisuko į Karly pusę.
– Pakartok. Thor‘as nėra tavo vaiko tėvas? Jis ne... – Tuo pačiu metu, kuomet ji pasijuto visiška kvaile, taip pat pajuto ir didžiulį palengvėjimą, žinant kad nepriklausomai nuo to, kad vis dar nėra aišku kas jam yra ši mergina, jis nutraukė santykius ne todėl, kad jo gyvenime buvo kažkuri kita. Vis dar sunkiai galėdama patikėti tuo ką išgirdo, moteris perklausė.
– Žinau kad tai ne mano reikalas, bet man pasirodė kad jūs kartu? Nesuprask klaidingai, ir neužsigauk, man tiesiog keista kodėl nebūdamas atsakingas už tavo vaikelį, jis elgiasi tarytum būtum svarbiausias jam asmuo. Ir kadangi jis labai „moka“ išreikšti savo jausmus, tai iš esmės yra nepasitenkinimas ir purkštavimas. Thor‘as, jis man svarbus. Labai. Ir aš...
Livianos kalba staiga nutrūko, mat automobilio durelėms prasivėrus, pirmiausia į vidų pateko Geminus, vėliau gale įsitaisė ir Mason‘as. Gavusi kavos puodelį, moteris atrodė labiau pasimetusi, nei kad pavargusi. Apie nuovargį išdavė tik tiek tiek patinę paakiai. Nusprendusi kad tuo pokalbis su Karly ir turėtu pasibaigti, ji pridėjo kavos puodelio briauną prie savo lūpų, atsargiai pasiurbdama garuojančio kartaus gėrimo. Šiek tiek labiau įsirėmusi į sėdynės atlošą, Liviana pasuko galvą taip, kad geriau matytu vilkato veidą, kuris taip pat atrodė paveiktas nuovargio. Keista, tačiau vyrai dažniausiai pavargsta labiau, kai nedaro nieko, nei atvirkščiai.  Jo balsas, priešingai nei ankščiau nuskambėjo maloniai, rūpestingai, kas suvirpino kūną.
– Taip. Man tikrai neprošal būtu bent trumpam sumerkti akis... – Graikė ir pati pritilo, kuomet tam tikru metu paprasčiausiai „paskendo“ jo akyse, kurios aiškiai buvo įbestos į josios. Tik jo paties inicijuotas krenkštimas pabudino iš akimirkos, kuri privertė pamiršti apie tai kur ji buvo ir kad čia be jų dar buvo du asmenys ir šuo. Liežuviu perbraukusi per savo kiek išsausėjusias nuo dehidratacijos lūpas, Rivas suskubo išlipti iš automobilio, bei tam tikru metu prasilenkusi su Geminus, vos pastebimai vyptelėjo, prieš tai kai susikeisdama su juo vietomis, įsitaisė ant priekinės keleivio sėdynės. Įsipatogino, prieš tai užsisegdama saugos diržą. Net kai atrodė kad mergina dar kurį laiką išbus budri, užteko pasidėti kavos puodelį į laikiklį, bei trumpam sumerkti akis, kai josios kūnas pasidavė nuovargiui, paskandindamas ją sapne. <...> Prabudo tik tuomet, kai transporto priemonė sustojo prie autostrados motelio. Nebuvo pati žaviausia vieta, ir greičiausiai kambariai buvo ištapetuoti savietmečio laikotarpio stiliaus tapetais, tačiau vargu ar tai buvo labai svarbu, jei tik ten buvo karšto vandens, dušas ir pakenčiama lova miegui. Iš automobilio išlipo pirma, mat neturėjo su savimi kelioninių daiktų, kuriais reikėtu pasirūpinti. Nuskubo į pastato vidų, iš karto sustodama priešais senyvo amžiaus, pliktelėjusio vyruko, kuris su keistu akcentu užklausė kokio kambario jai reikia, bei kuriam laikui patalpos bus išsinuomojamos.
– Dviejų, keturiems asmenims, ir jei galima su atskirtomis lovomis. – Vyrukas jau ketino prabilti, pasiprašant asmens dokumento, kuomet pritilo, kuomet išvydo pro duris įžengiantį Geminus, bei pavymui jam Karly su Mason‘u. Sunku pasakyti, ar senukas pasibaidė to kad abu vyrai atrodė labai raumeningi, ar dėl to kad kompanija atrodė sudaryta iš visiškai skirtingų žmonių. – Augintiniai yra neleidžiami. – Tai susakydamas vyras parodė ant sienos prilipintą plakatą, kur nupieštas katinas ir šuo, bei užbraukti raudonomis linijomis. Trumpam pasisukusi į Thor‘ą, Liviana vėl atsisuko į senuko pusę, bei iš piniginės ištraukė penkias kupiūras po šimtą dolerių. Šiek tiek kilstelėdama antakius, moteris perklausė. – Gal būtu galima susitarti, šuo labai išauklėtas, pažadu kad jeigu ką nors padarys, aš atlyginsiu žalą su kaupu. Nagi, mes keliaujam jau labai ilgai, ir viskas ko norime, tai išsimaudyti ir išsimiegoti. Jokių problemų jums nesukelsime... Labai prašau? – Matomai pavyliotas apvalios sumelės, vyras iš karto paėmė pinigus, bei ant stalo padėjo du raktelius su numeriais 7 ir 8. Atsisukdama į šviesiaplaukio pusę, Liviana ištiesė ranką, įduodama jam vieną iš raktelių, kuomet pati vieną pasiliko sau. Prieš prabildama, ji liežuviu perbraukė per savo lūpas. – Aš pasidalinsiu kambariu su Mason‘u. Iš mūsų visų, jis daugiau ar mažiau atpažįsta tik mane. Taip bus saugiau, visų labui. Tuo labiau, tau reikia pasirūpinti Karly. Juk būtent tam, tu ir nusprendei kad ji važiuos kartu? Teisingai? – Šiek tiek pasitraukdama į šoną, Rivas susitiko žvilgsniu su Lockwood‘u, po ko pašaukta senolio, atsiėmė prieš tai šiam paduotą dokumentą, bei greitai pasirašė ant „nuomos“ sutarties dokumento. Geminus nelikus labai patenkintam dėl tokio Rivas pasirinkimo, ji akivaizdžiai nusistato nelabai sukalbamos asmenybės išraišką. Priartėdama arčiau prie šviesiaplaukio, ji šiek tiek pasitempia, lūpomis veik prisiliesdama prie jo ausies kaušelio. Taip padarė todėl, kad nenorėjo kad senukas nugirstu tai, ką ji ketino pasisakyti. – Nepamiršk kad Chariton‘as yra pirmiausia mano atsakomybė. – Šiek tiek pasukusi veidą, kurį nuo priklausančio jam skyrė visiškai niekinis atstumas.
– Pasirūpink Karly. – Nei jei nesistengė to išreikšti kaip nors netinkamai, netgi aklas asmuo galėjo pastebėti tai, kad vis dar nežinodama merginos sąsajas su Geminus, jautėsi labai nesaugiai, jautėsi taip, tarytum elementarus pavydas, ėmė šią užvaldyti. Nemalonus jausmas, tačiau, vargu ar lengvai sutramdomas, tuo labiau kad neigti buvo beprasmiška, ji geidė vilkato dar labiau, nei ankščiau, ir nesvarbu kad pertrauka, pasitraukimas skirtingais keliais paliko žymią jų gyvenime.  





_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Always choose wisely, you can rather choose prince charming or the dark knight.
Oh can't you see? You belong to me. How my poor heart aches with every step you take, Every move you make, Every vow you break, Every smile you fake, Every claim you stake... I'll be watching you.
avatar
Liana Rivas

Heart still beating for the cause, soul still bleeding from the loss.



Pranešimų skaičius : 438
Įstojau : 2016-07-18
Miestas : Niujorkas
Meilė : Thor Geminus
Draugai : Rheia Falco, Karly
Rūšis : Ragana (25/±2000)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Thor Geminus on Tr. 03 07, 2018 9:40 am




Before the storm




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Carla's Dreams  – Sub Pielea Mea




IN FOR THE KILL. ft. Liana Rivas(theme)

Karly nebuvo nusiteikusi kalbeti. Lianos susidomejimas Thor’u buvo neabejotinai aiskus, taciau kisti nosies i nesavus reikalus mergina sia akimirka norejo maziausiai. Vis gi, piktavaliskas nusiteikimas brolio atzvilgiu paeme virus. –Todel, kad jis dievina buti ‘’in control of everything’’,-galbut ir mazai tepaaiskinusi fraze, taciau tai buvo viskas ka mergina spejo pasakyti pries automobilyje pasirodant vyrams. –Pavedziojai Luna?-Geminus kreipinys i Karly buvo kasdieniskas, jo balse nebuvo girdeti pykcio. –O kaipgi ne, jusu didenybe,-sviesiaplauke vis dar nirso. Suprates, kad palikti mergina ramybeje dabar buvo protingiausias pasirinkimas, jis nutilo, nors veidas ir isdave apie vidini byro nepasitenkinima. Jam nepatiko kvircytis su seserimi, bet pasiutusiai maistingas jos budas dvidesimt keturias valandas per para buvo daugiau nei jo nervu sistema galejo atlaikyti. Butent todel, pastaruosius menesius savuose namuose jis buvo retas svecias. Mankstinose sporto saleje, vakarus leisdavo vietiniame kazino, o savaitgaliais dirbdavo naktianiame klube. Tiesa, deretu pamineti, kad vyro pomegis losti kartais, nor sir ne daznai, istumdavo ji i rizikingas situacijas. Ne karta praloses kur kas daugiau nei galetu sau leisti, dazniausiai jis atsitiesdavo triumfuodamas. Tas neapsakomai saldus pergales jausmas, adrenalino antpludis buvo it narkotikas uzpildantis po Lili mierties jo gyvenime atsiradusia tustuma. Taip, jis tos moters ilgejosi. Nekente, niekino uz tai, kad vos gimusi paliko mirti, taciau, kad ir kaip savotiskai, taciau veliau ji vis gi istiese jam taip reikalinga pagalbos ranka. Jei ne suknistai trumpas siaudas, kuri tiek jis, tiek Karly istrauke pateviu loterijoje, issizadejusi jo Alvar galejo atverti jam vartus i pasakiskai tobula ir sviesia ateiti.

Vairuoti svetima automobili buvo atsakingas ir nelabai malonus jausmas. Jau kuris laikas nebuvo sedejes uz kitos markes masinos vairo todel siek tiek uztruko susipazindamas su tuo ka demonstravo prietaisiu skydelio rodmenys. –Zinai, kad sita lempute neturetu istisai degti?-siek tiek surauke antakius. Taip, jis buvo sumautas perfioksionistas ir nieko negalejo su savimi padaryti. Lempute anaiptol nebuvo esmini gedima zymintis rodiklis, bet ir toks mazmozis tiesiog negalejo likti neivardintas. –Prasideda….-galeineje sedyneje is pirmo zvilgsio snuduriuojanti Karly piktai atsiduso. Thor’as uzvede varikli ir pagaliau pajudejo is vietos. Netruko pajusti masinos gabaritu ko pasekoje likusi keliones dalis buvo ganetinai sklandi. –Mes jau cia!-nepaisydamas to, kad visi keleiviai isskyrus ji, miegojo, istare tai itin garsiai. Luna sukruto pirmoji. Lyztelejo Karly veida mergina zadindama. –Mmmm,-piktai susiraukusi sviesiaplauke apsikabino keturkoje it si butu jos pliusinis meskiukas.
-Penki simtai doleriu, rimtai?-nesusiturejo nepasityciojes. –Zinai, kad naktis siame motelyje kainuoja dvidesimt penkis baksus, 'mis fancy pants'…-uzuot parodes bent kruopelyte dekingumo uz tai, kad Rivas sugebejo raktininka itikinti leisti jo augintinei pasilikti, jis ironiskai nusivaipe. –Mmm,-jo sypsena kaip mat isbleso kai Rivas pareiske norinti kambari dalintis su Masonu. Zveriskai pavarges ar ne, jis neturejo teises pasakyti to kas netrukus isslydo jo lupomis, taciau pavydas paeme virsu. Nebuvo linkes prarasti savitvardos, taciau sia akimirka sunkiai kontroliavo ne tik savo veido mimika, bet ir tai ka sake. –Ok, kaip nori,-neva atsainiai guztelejo peciais, nors kuno kalba demonstravo jauciama isiuti. –Wanna go down the memory lane with my dad? Suit yourself,-apeliavo i tariama Lianos trauka Charitono apsestam Lockwood’ui. –Vienas is kambariu turi dvigule lova…-raktus atkises vyras pabande isiterpti kol poros dialogas nevirto seimyniniu gincu, kurio dalimi vyrukas tikrai nenorejo tapti. Vis gi, nespejo pabaigti minties mat Thor’as ji pertrauke. –Mums tiks,-visu nuostabai pasiciupo butent pirmaji, jo pusen atkista rakta. Tik dabar tarpduryje pasirodziusi Karly susidure su laukan, kambariu link, patraukusiu Geminus. –Aaam… labanaktis,-pamojavo siek tiek sutrikusi, taciau uzteko isvysti rustu ibrolio veida, kad suprastu, jog issidirbinejimams dabar ne laikas.
***
-O Tho’rai! Taip! Taip!-vos patekusi vidun Karly stryktelejo ant pilksvais patalais paklotos lovos ir emesi abieju ranku delnais dauzyti i juos ir su Lianos kambariu jungiancia siena. Placiai issisiepusi smaisktuole tik dar labiau veidu prigludo prie senoviniu, pigiu tabaku atsiduodanciu tapetu. –Yes! Yeees!-galop pati neislaike nesusikvatojusi kas buvo puikiai girdeti per plonas, kartonines sienas. Nesulaukusi atsakomosios reakcijos ir brolio, mergina liovesi kvailiojosi ir nutaisiusi kiek rimtesne veido israiska, atsisuko i kambarioka.-Kas tarp jusu su ta paukstyte Liana?-pabande prasnekinti broil, taciau – veltui. –Akivaizdu, kad ji del taves varvina seile,-Thor’o nenoras bendrauti akivaizdziai jos nepabaide. Mergina ir toliau snekejo, nors kuo toliau, tuo labiau jos sneka eme priminti monologa, garsius jos apmastymus. –Kodel tiesiog nepasakai, kad is tiesu esi mano broils?-si pokalbio dalis nebebuvo afisuojama audotorijai, todel savaime suprantama, jos balsas pritilo. –Todel, kad tai ne jos reikalas,-piktai atsove vilkatas. Vis dar susiraukusi jo fizionomija bylojo apie vis dar vyra is vidaus draskanti pavyda. –Ji galvoja, kad laukiuosi tavo vaiko,-uzvertusi akis ji pamazu eme suprasti, jog kad ir kokios priezastys nuleme toki sudetinga Thoro ir Lianos bendrvima, ji nieko is jo neispes. –Nenusikalbek,-sunkiai tramdydamas ziovuli jis atrode zveriskai nuvarges. –Uuuuu…-maivydamasi mergina dviprasmiskai issisiepe. –Kas?-nusivilkes striuke Thor’as eme kloti savo guoli, kuriuo sia nakti pasirinko nediduke, dviviete sofa, lova dzentelmeniskai uzleisdamas dviems savo damoms – Lunai ir Karly. –Nieko,-papurciusi galva Karly ir toliau sypsojosi. –Tiesiog… keista matyti tave toki pavydu,-guztelejo peciais. –Nenusisnekek,-pasikartojes vyras surauke antakius. Tebeatrode piktas, nenusiteikes juokauti. –Ok, ok… jei taip sakai,-ne per nago juodyma neitikinta, blondine nusispyre lauko batus bei tiesiog taip- su rubais isirange i patalus.
Ilgai netrukus kambarys paskendo raminancioje tyloje. –Labanakt, Thor’ai,-tamsoje pasigirdo snabzdantis Karly balsas. –Labanakt,-guledamas ant nugaros jis neatrode atsipalaidaves. Anksta sofa tikrai nebuvo jo sudejimo vyrui miegoti tinkamas baldas. Nezinia kiek tisliai praejo laiko, bet vos spejes panirti i pirmaja, gan trapia miego faze, jis buvo pazadintas nezinia is kur sklindancio bildesio. Placiai atmerkes akis jis isiklause. Kuri laika nesigirdejo nieko, tik nenumaldomai plakanti jo paties sirdis. Nusprendes patikrinti kas vis gi ji pazadino, issliukino is kambario kaip imanydamas tyliau. Paliko tiek Karly, tiek Luna tebemiegancias. –Liana?-ne itin riztingai pasibelde i duris, taciau uzuot sulaukes atsakymo, isgirdo moters riksma. Nieko nelaukes peciu taranavo duris, kurios is karto pasidave. –Liana?!-atsidures viduje suriaumojo kur kas garsiau. –Son of a bitch!-nieko nelaukes vyras puole Rivas smaugianti Lockwood’a, viena ranka apsivydamas jojo kakla. Pasidave atbulas tokiu budu atpleses vilkata nuo kraujuojancios savo aukos. Mason’as nesutriko. Is visu jegu teskesi i siena pasinaudodamas Geminus kaip smugi sugerti turejusia kempine. Thorui neabejotinai skaudejo. Labai. Dar nebuvo susidures su tokiu stipriu priesininku, taciau tai anaiptol nereiske, jog jis ketino pasiduoti. Negarbinga, taciau issivadavo spyres oponentui tarp koju. –Tau viskas gerai?-vos akimirkai pasisuko i ja, moteri, kurios gerbuvis jam rupejo labiau nei jo paties. –Aaaaaah!-atakaves is sono Masonas nubloske Thor’a ant lovos, kurios remas neatlaikes luzo pusiau. –Fuck,-suaimanaves jis pastvere savo peti, kuris neabejotinai buvo isnarintas. Negaves progos atsikvepti, jis sulauke dar ir dar vieno smugio i veida. Lockwood’as buvo negailestingas. He was going for the kill.







_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
avatar
Thor Geminus
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 274
Įstojau : 2013-08-08
Miestas : New York
Meilė : Liana Rivas
Draugai : Rick
Rūšis : Vilkatas
Darbo paskirtis : Bouncer

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Liana Rivas on Tr. 03 07, 2018 12:18 pm




This Is Why We Bleed




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Leader  – This Is Why We Bleed




YOU SAY I'M INSANE I SAY YOU'RE AFRAID I GET STRONGER FROM THE PAIN I LOVE THE WAY YOU HATE ME. ft. Thor Geminus (theme)
Livianos ir Karly pokalbis netrūko ilgai, ir nors tuo pačiu metu atskleidė ganėtinai svarbią informaciją, sugebėjo supainioti dar labiau. Net jei Geminus nebuvo biologinis šviesiaplaukės brandinamo vaikelio tėvas, jis turėjo svarbią priežastį kodėl leido šiai gyventi kartu su juo, bei nesutiko vykti į ganėtinai rizikingą kelionę be jos. Ši tiesa, ši informacijos dalis vis dar buvo aptraukta nežinios ir spėjimų rūko, ir tiesą pasakius tai varė tamsiaplaukę į neviltį. Prieš užmiegant, Rivas pramerkė vos vieną akį, kuomet vilkatas nusprendė pabrėžti tai kad transporto prietaisų skydelis rodė esti priekinės keleivio pusės saugos diržas neveikia. Turint omeny kad nemirtinga moteris dažniausiai važinėdavo automobiliu viena, nebuvo stipriai susirūpinusi gedimu, kuris atsirado dar prieš gerą mėnesį. Kaip tipinis automobilistas, kuris „pašalina“ pašalinius garsus, pagarsindamas muzika, Liviana pasinaudodavo šiai gamtos suteiktomis gudrybėmis. Dar tuomet, kai Geminus pabrėžė kas yra negerai su ne pirmą penkmetį skaičiuojančiu BMW, vikanė galbūt šiek tiek perlenkė lazdą, kuomet palinko prie šviesiaplaukio per daug arti, kad dalis jo veido susidūrė su moters iškvepiamu oru. Neatsitraukė iš karto, kaip tyčia pasistengdama iš savo pusės „pavaizduoti“ kaip galima labiau susirūpinimą atskleidžiančią išraišką: jos antakiai šiek tiek nusileido, o ir veidas įgavo daugiau rimtumo. Neatsisuko akis į akį su vilkatu, priešingai savo tamsų žvilgsnį nukreipdama į priekinį automobilio stiklą, kuomet rodomuoju pirštu palytėjo prietaisų skydelio stikliuką, už kurio ir buvo užsilikęs ženkliukas, pranešantis apie gedimą. Tarytum stipriai sudominta šia smulkmena, moteris kaip mat perklausė.
– Ar turi omeny šią lemputę? – Beveik tuo pačiu metu sulaukdama ir pritarimo iš Geminus, ir Karly išsakytą pastabą, Rivas spragtelėjo pirštais, tokiu būdu, nematant kitų akimis sukoncentravo savo magišką energetiką į automobilio elektroniką, ko pasekoje iš karto užgesinoThor‘ui nepatikusią „švieselę“. Žinoma, transporto priemonės problemos tai nepataisė, viso labo išjungė lemputę. Tačiau ar vyras tai tikrai suprato? Trumpam pasukdama veidą taip, kad jis atsidurtu kone lygiagrečiai priklausančiam Geminus, Liviana valiūkiškai šyptelėjo, veik iš karto pamerkdama šiam akį. Netrūkus po to, nepasiduodama galimam pokalbiui, moteris nusprendė sugrįžti prie pradinio plano, kuris lietė šios poilsį. Užmigo kone iš karto, ir kaip ne keista, nepaisant nuolatos judančio automobilio, Rivas miegas atrodė ypatingai ramus, tarytum šitaip ji jautėsi saugi.

***
Senoliui ant stalo užmačius tikrai ne mažą pinigų sumą, visi tarytum pamiršo apie plakatą, kuris buvo iškabintas ant sienos, bei pranešantis apie tai kad naminiai augintiniai nėra leidžiami į viešbutį. Galbūt jam sutikti padėjo ir tai, kad jis nebuvo šios vietos savininkas, kuris čia pasirodydavo tik kartą per mėnesį, pasiimti pinigus, bei išmokėti algas vokuose. Vyrukas tikrai apsidžiaugė tuo, kad taip lengvai užsidirbo mėnesio algą. Liviana pademonstravo savo angeliškai malonią akiai šypseną, kuomet pasisukdama į Geminus pusę, visiškai nespecialiai užvertė akis. Žinoma, šviesiaplaukis negalėjo susiturėti nepakomentavęs to, esti ji taip neatsakingai švaistosi. Nemirtingosios lūpos prasiskleidė, kuomet ji pagaliau prasitarė.
– Tikrai nėra už ką, mielasis. – Specialiai panaudodama meilybinį epitetą, Liviana pasakė tai, ko žinoma nepratarė jis. Šviesiaplaukius iki padėkos išsakymo buvo taip pat toli, kaip ir jai iki cirko artistės. Visgi, Liviana buvo pamėgusi Thor‘o augintinę, ir vargu ar būtu sutikusi kad ji praleistu naktį geriausiu atvėju lauke, blogiausiu automobilio salone, kuris naktį ne juokais atvėsta. Nepriklausomai nuo to, kad moters nuotaika nebuvo akivaizdžiai subjurusi, šypsena nuo Rivas veido pradingo veik tą pačią akimirką, kuomet ši palankumo mina dingo ir nuo Geminus. Jos pasirinkimas pasidalinti kambariu su Lockwood‘u gal ir nebuvo pats protingiausias dalykas, tačiau moters manymu teisingiausias. Visgi, ji nebuvo net prisileidusi prie savęs minties esti iš šalies tai gali pasirodyti kaip nors netinkamai. Taip, kaip visai netrūkus tai pabrėžė Thor‘as. Jis atsainiai gūžtelėjo pečiais, bandydamas parodyti kad jo paties toks pasirinkimas visiškai nejaudino, tačiau kažkas apie jo kūną, vertė galvoti priešingai. Geminus net bandydamas nuslėpti pyktį, to visapusiškai padaryti nesugebėjo. Ir jei ne žodžiai kuriuos jis ištarė vedamas ar tai pasipiktinimo, ar tai nuovargio, ar tai pavydo... ...privertė Livianą vos akimirkai sumerkti akis. Atmintis visiškai nevaržomai sugrąžino paskutinį epizodą jos gyvenime, kuomet jai teko regėti savo buvusį vyrą pilnai sukomplektavus savo kūną ir sielą į vieną visumą. Kūno atmintis taip pat labai greitai sugrąžino prievartos ir smurto jauseną, kurią jis vertė ją patirti. Moters žandikaulis stipriai išsitempė, kaip ir kaklo raumenys, kurie tapo matomi netgi plika akimi. Ji atmerkė akis, sutelkdama smerkiantį žvilgsnį į Geminus. Jis žinoma apie jos ir Chariton‘o praeitį nežinojo visiškai nieko, apart Silas išdėstytą faktą, neva Chariton‘as buvo pametęs galvą dėl Livianos, neva ji buvo savotiškas šio „kriptonas“. Tačiau tai visgi nepakeitė fakto, kad šviesiaplaukis neturėjo visiškai jokios teisės taip pasisakyti. Galu gale, Rivas niekada neslėpė to, kad niekina jo biologinį tėvą, visa savo širdimi ir siela, absoliučiai visu savo kūnu.
– O taip, Thor‘ai! Iki šiol esu gyva vien todėl, kad karštligiškai trokštu dar kartą pamesti galvą dėl tavo tėvo... Ir dabar kai jis atrodo šitaip, kaip gi aš vis dar laikausi, nepuolusi į jo glėbį? Akivaizdu kad būtent dėl šios priežasties norėjau kad tuo metu tu būtum šalia. Na žinai, palaimintum. – Besiplieskiantį „šeimyninį“ ginčą nutraukė ne kas kitas, kaip tas pats senolis, atsakingas už raktus, pasakydamas kad vienas iš kambarių turi vieną, didelę lovą. Nepriklausomai nuo to, kad Rivas balsas skambėjo labai monotoniškai, ji jau ketino pasiimti tą raktą, tačiau prieš jai pasiekiant jį, Geminus šį pasigavo kur kas greičiau. Dėl to tik dar kartą užvertusi akis, burtininkė pasigavo likusį raktą, kuomet tik akimirkai susitikusi žvilgsniu su Lockwood‘u, sukando dantis, it būtu bandžiusi parodyti neva neketinanti viso to aiškinti. Žinoma, tik aklas būtu nepamatęs to, kad buvęs Katherine Pierce vyras iš tiesų yra labai gražus vyras. Tačiau, taip pat tik aklas būtu nepamatęs, kad Livianai jis buvo toks pat geidžiamas, kokia geidžiamas yra lubų šviestuvas. Ką kalbėti apie tai, kad naujai atgimusio vilkato kūnas dalinai buvo apsėstas Chariton‘o tamsos, jo atsiminimų, jo „žygdarbių“. Thor‘ui su Karly pasitraukus pirmiems, netrūkus iš pagrindinės pastato dalies iškulniavo ir Liana. Atrakinusi savo išsinuomoto kambario duris, pirmiausia į vidų įsileido Lockwood‘ą, pati būdama sustabdyta iš kart pasigirdusio „O Thor’ai! Taip! Taip!“. Būtu paika pasakyti kad Rivas buvo įtikinta šio spektaklio, tačiau vienareikšmiškai tai sugadino nuotaiką dar labiau. Jei prieš tai ji ir tvardėsi, bandydama išlikti dama, tai dabar velniškai garsiai trinktelėjo lauko durimis, kurios susidurdamos su stakta, ne vien kad sudrebėjo, bet iš išsklaidė susikaupusias dulkes į visas įmanomas puses. Buvo tikra, kad tai nebuvo neišgirsta, net po visų suvaidintų aimanų, kurias taip „meistriškai“ inscenizavo Karly. Tikėdamasi kad tai privers šviesiaplaukę nusiraminti, Liviana susiraukė dar labiau, kuomet mergina pakartodama panašius šūkius ėmė delnu trankyti į sieną, kuri buvo tuo barjeru, kuris skyrė abu kambarius vienas nuo kito. – Tikrai nenori kad užleisčiau jam vietą? – Mason‘o balsas pasigirdo veik tuo metu, kuomet ant vienos iš lovų numetusi savo rankinę, Liviana nukulniavo vonios kambario link. Įjungus šviesos mygtuką, vonios kambarys apsitraukė blausiu apšvietimu, kuris ezinančiai virpėjo, kone pranešdamas apie tai, kad bet kuriuo metu ketina perdegti.
– Nenoriu. Ir ne, man nerūpi kuo jie ten užsiima. – Atsakydama netgi į tą klausimą, kuris nebuvo netgi užduotas, Liviana panašu kad stengėsi išvengti nederamo pokalbio, kuris tikriausiai būtu užsimezgęs, jei patalpose būtu normalūs – cilivilizuoti žmonės. Baigdama nužvelgti vonios patalpas, moteris nurodė ketinanti eiti išsimaudyti pirma. Galu gale, kelionė buvo ilga, bei priešingai nei buvo leidusi tai pamatyti aplinkiniams, burtininkė slėpė paslaptį, kuri buvo atsakingą už jos „pavargusią“ būseną. Pabandžiusi uždaryti vonios kambario duris, tik tuomet suvokė esti jos neturi užrakto, ir šiaip, laikosi „ant plauko“. Po kelių bandymų pavykus pridaryti šias, ji sustojo prie akivaizdžiai nevalyto veidrodžio, ant kurio stiklo buvo matomi taškeliai nuo dantų pastos, bei plaukų lako, ką kalbėti apie sluoksnį dulkių. Ne pati gražiausia vieta, jei būti atviriems. Per daug atsargiai nusivilkdama nuo savęs odinę striukę, ji stipriai sukando dantis, kuomet medžiaga atlipo nuo šios kairiosios menties. Dalis nugaros buvo sutepta vikanės krauju, iš sužeidimo, kuris atsivėrė dar tuomet, kai Lockwood‘as pasitiko Livianą prie šios darbo. Galima sakyti kad „didvyriškai“ neleidusi niekam pamatyti sužeidimo, moteris visą tą laiką kankino save didžiuliu skausmu, kuriam neleido savęs nugalėti. Nugarinė striukės dalis buvo gausiai sutepta krešėti ėmusio kraujo, lygiai tas pats buvo ir ant moters vilkėtos palaidinės. Numetusi striukę ant spintelės Liviana taip pat atsargiai atsisagstė palaidinę, bei vėliau nusiėmė nuo savęs liemenėlę be petnešėlių. Jau kur kas greičiau nusiavusi aukštakulnius, bei nusimovusi džinsus bei apatinius su juostele, viską susidėjo ant spintelės. Pradariusi senos ir kalkėmis apsitraukusios dušo kabinos dureles, ji kaip mat atsuko vandenį, kuris netrūkus atsimušdamas į moters kūnas, ėmė plauti nuo odos pridžiuvusį kraują. Geras penkias minutes ji stovėjo šitaip, atrėmusi rankas į seną, leisdama savo kūnui reabilituotis. <...>


THIS IS WHY WE BLEED, THIS IS WHY WE SCREAM BUT WE WON’T RUN AWAY THIS IS WHY WE MUST GO. ft. Mason Lockwood (theme)
<...> Stengdamasi atpalaiduoti savo įsitempusius raumenys, nuplauti nuo savo kūno kraują, bei tam tikra prasme išsivalyti atsivėrusią žaizdą, Rivas net neatkreipė dėmesio į tai, kad ant josios dilbio buvo palikusios mėlynės nuo „pasisveikinimo“, kurį nespecialiai paliko Lockwood‘as, kuomet stengėsi pristabdyti vikanę. Moteris atrodė išsekusi, ir tai buvo esminis jos nemirtingumo skirtumas nuo visų tų vampyrų, bei vilkatų. Jos kūnas buvo mirtingas, pažeidžiamas, nors ir po mirties atbusdavo naujam gyvenimui. Nežinia tai buvo atsitiktinumas ar ne, tačiau dar tuomet, kai tamsiaplaukė prausėsi, sunkiai uždaromos vonios durys šiek tiek prasivėrė. Pakankamai, kad iš tam tikro kampo būtu galima pamatyti jos atvaizdą. Galbūt tai ir buvo „trigger“, kuris paskatino Chariton‘o Geminus tamsiausiai tamsai galutinai apimti visą Lockwood‘o kūną.
Dar keletą minučių ir tamsiaplaukė užsuko vandenį, pasigriebdama rankšluostį, kurį prieš tai buvo užkabinusi ant dušo kabinos durų. Greitai į šį įsisukdama, šiek tiek nusausino savo odą, kuomet galiausiai išlipo lauk. Palaipsniui ant savęs užsidėdama drabužius, kurie nebuvo sutepti krauju, į kriauklę užmerkė savo palaidinę, striukės taip ir nepaliesdama. Nuo karšto vandens, visa vonios patalpa buvo apsitraukusi garais. Ji stovėjo prie pat veidrodžio, kuris taip pat buvo aptrauktas. Pravalydama kraują nuo drabužio medžiagos, moteris pakabino palaidinę ant gyvatuko, ir iš karto, tarytum intuityviai, delnu perbraukė per veidrodį. Vos tik jos tamsių akių žvilgsnis susidūrė su atvaizdu, Livianos kūnas stipriai įsitempė, susikaustė. Ji padarė klaidą, ji išsigando, kuomet atvaizde pamatė sau už nugaros stovinti Mason‘ą. Spėjo pastebėti tik tai, kad vyras, kuris atrodytu pats iš savęs nebuvo blogas asmuo, šią akimirką žvelgė į ją taip, tarytum ji būtu šio trokštama auka. Jo akys, jo žvilgsnis buvo kitoks. Jis nepriklausė jam, jis priklausė Rivas buvusiam vyrui, Chariton‘ui. Lockwood‘as staigiai suėmė Livianą už šlapių šios plaukų, ir kiek turėdamas jėgų smogė ją kakta į veidrodį. Nuo smūgio jėgos stiklas suskilo, pažerdamas sukruvintas kūkes į kriauklę. Burtininkės kakta pasruvo krauju, kuomet šis veiksmas inicijavo tai, kad jos kairysis antakis stipriai įplyšo. Mediciniškai atrodė kad jai prireiks kokių 8-12 siūlių. Susvaigo galva, ir kaip tai yra visiškai normalu, Liviana ėmė prarasti sąmoningumą, kuomet sukniubo tiesiai ten, ant šlapių plytelėmis išklotų grindų. Pramerkė akis tik tuomet, kai pajuto kad užverbuotas Lockwood‘as suėmęs ją už plaukų tempia iš vonios į kambarį. Apčiuopomis vikanė ėmė siekti jo rankos, kad kiek galima labiau sušvelninti skausmą, kuomet tuo pačiu metu ėmė spardytis, kabintis į bet kuriuos pakeliui pasitaikančius daiktus. Ji ėmė šaukti, kas greičiausiai ir privertė gretimame kambaryje buvusį Thor‘ą prabusti. Lockwood‘as (toliau Chariton‘as) kiek turėdamas jėgų, trenkė buvusią sutuoktinę į sieną, tokiu būdu priversdamas ją atsimušus nuo jos, sukristi ant žemės. Po kritimo viskas „aprimo“, kelias sekundes tebuvo galima girdėti tylą, mirtiną ir širdį stingdančią tylą. Chariton‘as prisiartino prie Rivas, ir ji kiek turėdama jėgos, smogė kumščiu šiam per veidą, kas tik sukėlė jam šypseną. Žinoma, ji buvo labai kovinga asmenybė, bet jis buvo per daug stiprus jai, bent po visko, ką buvo padaręs kad evoliucionuotu pats save. Jis smogė šiai atgal, ko pasekoje Rivas vėl buvo priversta neišlaikius lygsvaros nukristi ant grindų. Iš nevilties, pagriebusi į rozetę įkištą televizoriaus laidą, magijos dėka per visą savo kūną perleido elektros srovę, kuri galiausiai nukratė Lockwood‘o kūną. Tačiau veltui, tai tik dar labiau ėmė masinti šio agresiją.
– Not this time bitch! – Vyras grėsmingai suriaumojo, buvo ant tiek įsijautęs į savo dominavimą, kad netgi seilėmis šiek tiek aptašė Livianos sukruvintą veidą. Greitai ir beprotiškai skausmingai viena ranka jis suėmė abu moters riešus, šiuos užkeldamas jai virs galvos. Kad Liviana labai nespurdėtu, jis užsėdo ją, apžergdamas per klubus. Laisva jo ranka labai greitai susirado tamsiaplaukės kaklą, šį stipriai sugniauždama. Jis palinko arčiau, ir vis stipriau imdamas spausti jos kaklą, perbraukė liežuviu per jos skruostą, šiuo susirinkdamas josios kraują. – Kai tu pagaliau nudusi, išplėšiu tau širdį ir šią suvalgysiu. Pasižiūrėsim kaip tu, kale, sugebėsi atgimti po šito. Negi tikrai manei kad viskas tuo ir pasibaigs, Liviana?
Vilkatas ėmė per daug stipriai spausti burtininkės kaklą, kone mėgaudamasis tuo kaip ši desperatiškai dar stengiasi išsikovoti savo laisvą, išsikovoti įkvėpimą. Savo ruožtu Liviana stengėsi nepalūžti iš paskutinių, nepriklausomai nuo to kad nuo oro stygiaus akys tapo natūraliai vandeningos. Tačiau jos žvilgsnis neišdavė baimės, net suvokiant kad būtent dabar, būtent šią akimirką ji žvelgia savo mirčiai į akis. Tyla, kuri atrodytu buvo tuo pačiu ir siaubinga ir kurtinanti, liko sudrumsta. Iš už lauko durų pirmiausia pasigirdo Thor‘o balsas, vėliau ir bildesys. Sukaupusi visas savo likusias jėgas, kurių reikia pripažinti, buvo ne tiek ir daug, Rivas ėmė šaukti. Tai davė Geminus tobulą priežastį įsilaužti į vidų. Ji nepasidavė, nors reikia pripažinti, kad dar šiek tiek, ir Chariton‘as būtu pasiekęs savo tikslą. Įsilaužęs į vidų, Thor‘as meistriškai atitraukė Chariton‘ą nuo Livianos, perimdamas šio puolimo instinktą ant savęs. Livianą pasisuko ant šono, užsikosėjusi savo pačios krauju, desperatiškai bandydama prasikvėpuoti. Jie susimušė, siaubingai. Thor‘as buvo labai stiprus, ištvermingas vyras, tačiau Chariton‘as, jo galios buvo virš suvokimo ribų. Tik keli asmenys, kurie vaikšto šia žeme iš tiesų galėtu pasipriešinti jam, ir deja, šiuo metu jų čia nebuvo. Viskas aplinkui vos per kelias akimirkas ėmė priminti visišką chaosą: stikliniai daiktai dužo, mediniai lūžo. Akimirka, kuomet išnarindamas savo sūnui ranką, Chariton‘as akivaizdžiai nusiteikė šį nužudyti, Liviana buvo priversta griebtis priemonių, kurių davė sau pažadą, niekada nesigriebs. Po tos dienos, kuomet talkindama savo tuo metu dar mylėtam sutuoktiniui, ji pasinėrė į tamsiausią kraujo magiją, savo pačios rankomis padėjo susikurti siaubingam blogiui, pirmąjam vilkatui. Ji pasižadėjo sau kad niekada nesinaudos panašiomis žiniomis, kad savo jėgas sems tik iš gamtos, sergės balansą ir jokiais būdais neleis Chariton‘ui sunaikinti viską aplinkui. Baimė ir žinojimas kad jis nesustos, kad jis atims Thor‘ui gyvybę, neleido tamsiaplaukei suabejoti. Delnu perbraukusi per savo kaktą, kuri stipriai kraujavo, ji ištiesė delną, kone išrėkdama tam tikrus žodžius, jau seniai mirusią tamsos (arba paprasčiau demonų) kalba. Iš viso Livianos kūno pasklido nežmogiška, tamsos pasaulio energetinė banga, kuri ne vien susprogdino visus stiklinius objektus esančius šiame kambary, bet ir nubloškė Chariton‘ą nuo Thor‘o, ši stipriai sutrenkdama su sieną, kuri neatlaikiusi jėgos, įlūžo.
Net nesistengdama įsitikinti kad Mason‘ui pavyko išgyventi, ji paskubomis pasileido į Geminus pusę, iš karto abiem delnais suimdama šio veidą. Stengėsi greitai nužvelgti kiek gi žalos yra šiam padaryta. Atrodė tarytum būtu stipriai išsigandusi, arba dar stipriau sunerimusi dėl jo. Nepaisanta plinkos, ar turėto būti abejingumo, tamsiaplaukė išsidavė, kad šis vyras jai rūpi kur kas labiau, nei principai, 2000 metų išlaikyti pažadai, ar pati mirtis. Šiek tiek praskleidė lūpas, lyg būtu norėjusi prabilti, tačiau čia pat pasigirdo duslios aimanos, iš Mason‘o pusės. Jis nepatyrė didelės žalos, ir tiesą pasakius, labai akivaizdžiai pasiruošė iš čia išsinešdinti. Lyg niekur nieko, pakildamas ant kojų, vyras pasileido durų link, dėl ko Liviana akivaizdžiai sujudėjo, parodydama savo ketinimą sekti šiam paskui. Ji negalėjo leisti kad užvaldytas Chariton‘o tamsos, Lockwood‘as sužeistu ar nužudytu ką nors. Ji negalėjo sėdėti nieko nedarant, kuomet kentėjo nekalti žmonės.
– Velniop jį! Liana, leisk jam eiti! – Akivaizdžiai pykčio perpildytas Thor’o balsas užpildė patalpas veik tuo pačiu metu, kuomet stipriai, tačiau nesukeliant skausmo, jis sučiupo tamsiaplaukę už rankos, neleisdamas jai sekti paskui Lockwood’ą.
– Aš negaliu, Thor‘ai tu nesuprasi... Aš. – Priimti šį sprendimą, ir nepasakyti kodėl ji negali leisti Mason‘ui išeiti, bei tokiu būdu leisti jo protui pasiduoti tamsai, bei tokiu būdu galiausiai atsidurti per daug arti Thor‘o, kad galėtu apsiimti „tobulą kūną“, buvo sunkiausia, ką jai teko padaryti. Tačiau, tiesa tame, kad ji nedrįso dabar palikti šviesiaplaukio vieno, ypatingai po to, kai neprivalėdamas, jis iš tiesų išgelbėjo jos gyvybę. Dar kartą sudėdama savo rankas ant jo kūno, tik šį kartą ant pečių, tamsiaplaukė visiškai be jokio perspėjimo, be laiko davimo pasiruošti, staigiai suėmė jo išnarintą ranką, bei tam tikroje vietoje suspausdama jo petį, patraukė galūnę į savo pusę, tokiu būdu atsatatydama iš kremzlės iššokusį kaulą atgal į vietą. Savo ruožtu pati vis dar sunkiai gaudydama kvapą, ramybę pasistengė atrasti žvelgiant į šviesiai mėlynas jo akis.
– Atleisk, kad priverčiau tave į visą tai įsivelti. Bet kad ir kaip tai siaubingai skamba, džiaugiuosi kad buvai netoliese. Aš net neįsivaizdavau kiek daug jo paties, perėjo į Mason‘ą kartu su tuo prakeiksmu. – Kalbėjo bet ką, kas tuo metu atrodė tinkama, daryti tai atrodė kur kas geriau, nei kad pasiduoti tylai. Palinkusi arčiau, Liviana paskatino Geminus, pasirėmus į ją, atsikelti ant kojų. Jo veidas, kartu su visu likusiu kūnu buvo stipriai sužeistas, iš pažiūros stipriau nei kad Livianos. Sužeidimai nesitraukė iš karto, o tai reiškė kad jam buvo būtina suteikti bent pirmą pagalbą. Nebuvo tikra kad šio motelio kambariuose bus galima rasti vaistinėlę, tačiau matė gana švarius, nors ir nuskalbtus rankšluoščius, bei gana neblogai veikiančius kranus. Net jei vilkatas ir priešinosi, tačiau ji parodė kur kas didesnį užsispyrimą, kuomet privertė jį užeiti į vonią. Nuo kriauklės prieš tai panaudotu rankšluoščiu nubraukė veidrodžio šukes, ir atidarė spintelę. Kažkas panašaus į vaistinėlę rasti pavyko, nors ten ir nebuvo nei spirito, nei kokios rimtesnės dezinfekuojančios priemonės, tik keli bintai, vata, bei vienas pleistriukas pūslėms užlipinti. Neigiamai supurčiusi galvą, Rivas paėmė nedidelį rankšluostuką, kurį pakišusi po šaltų vandeniu, bei vėliau išgręžusi, pridėjo prie patinusio Thor‘o paakio. Šiek tiek sujudinusi lūpas, prabilo.
– Jei ne tu, aš nebūčiau... – Tapo panašu kad moteris norėjo padėkoti už tai, kad jis pasirodė čia, neliko abejingas. Tačiau pasirinkti tinkamus žodžius buvo beprotiškai sudėtinga. Nuleidusi akis, vikanė vos pastebimai neigiamai papurtė galvą. Jų susitikimas po ganėtinai ilgos pertraukos, kurios metu nesitikėjo vienas kito sutikti, prasidėjo kažkaip „negerai“, tęsinys taip pat nebuvo rožėmis klotas, ką kalbėti apie tai kas nutiko dabar. Trūko žodžių, todėl ji pasistengė susitelkti į šalto kompreso laikymą prie tinstančio sužeidimo. Stengėsi elgtis kaip galima atsargiau, švelniau. Nors ir pabandė išvengti akių kontakto, žvilgsnis kažkaip natūraliai susirado jo akis, netrūkus pabėgdamas prie lūpų. Žengė arčiau, tarytum būtu norėjusi suintensyvinti šalto kompreso lokalizaciją. Liežuviu pirmiausia perbraukė per savo lūpas, tarytum būtu norėjusi įsitikinti kad ant jų nėra kraujo likučių, tuomet lėtai, tačiau tuo pačiu metu atsargiai atitraukė rankšluostį nuo vyro skruostikaulio. Elgėsi labai nedrąsiai, lyg tai būtu pirmas kartas, arba baimintusi būti atstumta. Tačiau, būtent šią akimirką, kūno kalba atrodė kur kas svarbesnė, nei žodžiai, kuriuos buvo galima suberti it žirnius į sieną. Šlapias rankšluostukas nukrito ant grindų, kuomet prieš tai jį laikiusi ranka susilietė su Geminus krūtinės ląsta. Tamsiaplaukė šiek tiek pasitempė, mat būnant be kulniukų, vilkatas buvo gerokai už ją aukštesnis. Taip pat atsargiai ir neryžtingai ji priglaudė savo lūpas prie priklausančių jam. Apglėbė jo apatinę lūpą savosiomis, tokiu būdu inicijuodama švelnų ir dėmesingą bučinį. Neskubėjo, tarytum tuo pačiu būtu bandžiusi tyrinėti jo reagavimą: šiek tiek kištelėjo savo liežuvį, neskubriai prasiskverbiant į jo burną. Apart seilių, bei dieviško jo skonio, jautėsi ir kraujui būdingas metalo prieskonis, tačiau kažkodėl tai visai neatstūmė. Tik trumpam pakėlusi akis, jį „dirstelėjo“ į priklausančias jam, kuomet pagaliau susimerkusi, atsidavė bučiniui šį kartą daug natūraliau, daug ryžtingiau, su vis dar puikiai jaučiama aistra, kurią jam juto. Ir po šiandienos įvykių, nepaneigiamai juto dar stipriau.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Always choose wisely, you can rather choose prince charming or the dark knight.
Oh can't you see? You belong to me. How my poor heart aches with every step you take, Every move you make, Every vow you break, Every smile you fake, Every claim you stake... I'll be watching you.
avatar
Liana Rivas

Heart still beating for the cause, soul still bleeding from the loss.



Pranešimų skaičius : 438
Įstojau : 2016-07-18
Miestas : Niujorkas
Meilė : Thor Geminus
Draugai : Rheia Falco, Karly
Rūšis : Ragana (25/±2000)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Thor Geminus on Kv. 03 08, 2018 5:52 am




This is not what I had in mind




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Carla's Dreams  – Sub Pielea Mea




COLORS THAT YOU SHINE ARE SURELY NOT THE BEST COLORS THAT YOU SHINE. ft. Mason, Karly & Liana(theme)

Mason’as pasileido laukan tarsi butu beges is netiketai uzsiliepsnojusio namo. Sumaistis vyro galvoje atsispindejo jo zvilgsnyje, kuris atrode nesukoncentruotas, paklaikes. Vienas po kito, jo atmintyje eme smescioti ivairus, niekaip nesusije reginiai. Jis dar karta isgyveno Charitono mirti tik si syk, pries jo akims galutinai uzsimerkiant, jis sugebejo isvysti savo atvaizda baloje kraujo, kuris neabejotinai priklause jam paciam. Veidas, kuri regejo nepriklause jam. –Tai ne mano atsiminimai…-sukuzdejo pries tai kai abejomis rankomis pasireme i netoli motelio nusidriekusio misko medi. –Kas sum animi vyksta…-vyras sunkiai kvepavo. Jautesi sutrikes, issigandes.

Flashback:
-Tu tikrai to nesigailesi?-sukikeno moteriskas, nors ir duslus balsas. Girdejo viska it tai butu vyke po vandeniu. –Ne, as tikrai to noriu,-jo paties balsas skambejo taip tarytum jis butu gerokai ikauses. –Kur jos noretumet?-tatuiravimo masinele laikantis vyras nuzvelge apnuoginta Lockwoodo krutine. –Cia,-Mason’as bakstelejo pirstu ties savo sirdimi. –Bet tai amziams, Mason’ai,-nors ir nusiteikusi smaiksciai, mergina regis bande vyra nuo girto sprendimo atkalbeti. –Kaip ir mano jausmai tau,-kad ir kaip stengesi iziureti jos veida, jis slepesi ruke. Ruke, kuris ir toliau temde jo atminti, jo prisiminimus.

Vilkatas kilstelejo savo devetus, krauju siek tiek suteptus marskinelius, kad isitikintu, jog tai ka prisimine nebuvo pasamones jam iskrestas triukas. Ir tikrai, kaireje jo krutines puseje buvo aiskiai matyti nors ir nediduke, taciau ryzki, juodos spalvos tatuiruote. ‘’K’’. –K…?-jo kaktoje isimete nerimo rauksle, taciau vyro apmastymus sutrukde netiketai akiratyje pasirodziusi Karly. I lengva anklode isisupusi mergina atrode sunerimusi. –Mason’ai, tau viskas gerai?-nevalingai akimis kliudziusi tatuiruote ji zenge arciau. –Isgirdau grumtynes… nenorejau kistis,-netrukus tapo akivaizdu, jog sviesiaplaukes situacijos interpretacija buvo klaidinga, taciau Mason’as nesiskubino jos patikslinti. Siaip ar taip, ne pats nebuvo tikras kas ir KODEL katik ivyko. –Thor’ui ta Liana patinka,-prunkstelejusi Karly netruko surimteti. –Tai akivaizdu,-uzvertusi akis ji atsiduso. –Kai ji salia, jis elgiasi lyg ne savas,-nespejusi pabaigti minties mergina buvo pertraukta. -…zinau ta jausma,-Karly kompanija buvo tai ko vyrui siuo metu reikejo. Ji buvo butina distrakcija. Trukdis, neleides buvusio vilkolakio pasamonei ir vel aptemti. –Ju su Liana…?-zinoma, tai nebuvo jos reikalas, bet smalsus jos budas paeme virsu. –Ne… bent jau as to neatsimenu. Neatsimenu nieko. Dieve, tai veda mane is proto…-Mason’as buvo bepasiduodantis pries tai ji apnikusiam panikos priepuoliui. –Eime vidun, cia siaubingai salta,-istiesusi jam ranka ji nejucia siek tiek prikando apatine lupa. Naivi mergina ne tik viska klaidingai interpretavo, bet ir akivaizdziai amnezijos kamuojamam vyrui simpatizavo. Negana to… Kaip paaiskes kiek veliau, jis taps jos bilietu i naujo gyvenimo pradzia.

-Viska kuo puikiausiai suprantu!-pakeltas, kimus Thor’o balsas nuskambejo piktai. –Kad ir kaip ironiskai tai skambetu, nenoriu, kad Mason’as mirtu! Nenoriu to labiau nei kas kitas, jei to vyro mirtis reiskia, kad sekantis eileje esu as!-jis giliai ikvepe. –Tavo mirtis nieko nepakeis. Jiri r toliau bus mano problema, todel liaukis tai dariusi…-staiga pritrukes zodziu jis isisteibelejo i skvarbias jos akis. Kvepavo truksmingai, netaisiklingai. –Tai nebera tik tavo ‘’kryzius’’, Liv,-nepaisant to, kad moteris akivaizdziai venge akiu kontakto didesne savojo demesio dali sutelkdama zaizdos valymui, jis ir toliau ziurejo tiesiai i jos veida. –Ir tai nera mano pasirinkimas. Tai nera tavo kalte. Taip tiesiog yra. Ir bus,-vos regimai krestelejo smakra. Stebedamas kruopstu jos darba vyras trumpam nutilo. –Tu suzeista,-atsargiai, pirstu galiukais palytejes jos kakta jis nuo zaizdos nubrauke ten prilipusia tamsiu plauku sruoga. –Kai pamaciau tave jo rankose… jei buciau galejes, buciau ji nuzudes,-suvoke ka sako taip pat kaip ir hipotetiskas tokio savo ejimo pasekmes, taciau kazkas tiesiog trauke ji uz liezuvio. Galbut tai tebuvo adrenalinas, o gal tai, kad tik per plauka isgyvenusi ji jam atrode dar svarbesne nei apskritai driso sau pripazinti. Ji palinko arciau ir nors jis ne is kart atsake tuo paciu, pajutes silta, glotnu jos liezuvi savo burnos ertmeje, jis neatsilaike. Garsiai iskvepe plauciuose pries tai uzlaikyta ora pro nosi. Atsargiai, bet tuo pat metu ir savininkiskai sueme jos galva prisitraukdamas ja kaip imanoma arciau. Norejo justi ja visu savo kunu. Pamazu bucinys tapo vis plesresnis, maziau tvarkingas. –Atleisk,-pajutes kaip jo paties erekcija eme remtis i josios slauni, jis per daug to nesureiksmino. Buvo seksualiai isbadejes ir negalejo to konktroliuoti, taciau suprato, kad nei vieta, nei laikas tam nebuvo palankus. Jo plastaka atsidure ant liauno merginos liemens. Dievazi, laike ja taip, tarytum nebutu ketines paleisti. Niekada. To nereikejo ivardinti ar apibudinti zodziais. Galu gale, jis nebuvo is tu, kurie daug ir ilgai kalba apie savo jausmus. Thor’as siaubingai bijojo ja prarasti. Tai kas nutiko visai neseniai, priverte ji tai suvokti. -… suzinojusi ka reiskia sekso metu patirti orgazma?-sureagavo i paskutinia moters fraze smaiksciai sypteledamas. Kodel jis nuolatos turedavo jai priminti, jog Lianos ranka vis dar oficialiai priklauso kitam? Greiciausiai todel, kad ji tai nezmoniskai erzino, nors ir neketino to pripazinti. Sulaukes josios reakcijos, placiai nusisypsojo. Taip, jis buvo sudzius ir tai zinojo, taciau reikejo kazkaip issklaidyti ta tarp ju isivyravusia pernelyg romantiska nuotaika. Bijojo, kad arba jo, arba jos lupomis galop issprus fraze, kuri nepataisomai sugriaus ta nerupestinga, neisipareigojancia judvieju dinamika, kuri tam tikra prasme uztikrino, jog ne vienas ju neliks iskaudintas.
-Eiiiii?-is kambario pasigirdo guvus Karly balsas. –Kas cia ivyko?-mergina atrode pribloksta to ka isvydo. Thor’as ne is kart atitrauke rankas nuo Rivas, kas atrode keista, turint omenyje, kad tariama jo sirdies drauge buvo visai netoliese. –Tau viskas gerai?-skvarbios jo akys dar karta susitiko su pries tai po tankiomis blakstienomis sleptomis josios. –Thor’ai, kas cia po velniu ivyko?-momenta galutinai sugadino tarpduryje pasirodziusi blondine. Piktai iskvepes plauciuose uzlaikyta ora, Geminus akimirksniu atsitrauke nuo Lianos. –Ilga istorija, Karly… tu vis tiek nesuprasi,-akivaizdziai vertindamas sesers intelektualinius sugebejimus gan kritiskai, jis pajudejo miegamojo link kur kone kaktomusa susidure su Lockwoodu. –O….-tarstelejo pastebimai sokiruotas. –Klausyk,-vyras nurijo burnoje susikaupusius skyscius. –As nenoriu atsiminti. Kad ir kas as buvau, as nenoriu prisiminti. Nuvezk mane iki artimiausios policijos nuovados, kur as prisipazinsiu apie… viska,-Mason’o krutine nerimastingai kilnojosi. –As psichiskai nestabilus. Nezinau kas man darosi…-jo akys lakste tai i kaire, tai i desne, niekaip nepajegdamos susikoncentruoti i pasnekova. –Paklausyk. Tai ka tu prisimeni, tai neesi tu. Neesi zudikas. Tave is numirusiu prikelusi ir dabar, tikiuosi laikinai, apsedusi jega yra… mano tevas. Zinau… tai skamba absurdiskai, bet tai kazkaip susije su juodaja magija ir as ne velnio nesuprantu kaip tai veikia,-blankiai syptelejo. –Bet mes issiaiskinsim. Liana issiaiskins,-dirstelejo sau per peti i is vonios kambario cia atejusias merginas. –Argi ne taip, Liv?-ieskodamas pritarimo, padrasinanciai, nors ir dirbtinai syptelejo.

-Cia akivaizdziai nera kur miegoti,-atsikrenkste ivertindamas gerokai apniokoto kambario likucius. Prie lango stovejusi viengule lova tebeatrode ‘’sveika’’ ir Thor’as ketino ant jos sianakt issimiegoti. –Nemanau, kad isvykti rytoj ryte tebera gera mintis,-isiterpe Karly. –Jus du atrodot kaip nusikalteliai,-vyptelejusi ji omenyje turejo gerokai nukentejusia Lianos kakta ir po brolio akimi pupsanti patinima. –Jei mus sustabdys policija, nereikia ne sakyti, kad bicas be paso, nescia alkoholike ir jus du atrodysim kaip gaujele potencialiu nusikalteliu,-vientele Karly sugebejo sia situacija vertinti gan komiskai mat nei Geminus, nei Mason’as ar Liana neatrode nusiteike juokauti. –Masonai, jei nori…-nespejusi baigti sakinio ji buvo gan rusciai pertraukta. –Mason’as liks su manimi. Ir tai galutinis sprendimas,-jis atrode neperkalbamas. Vyras neketino dar karta rizikuoti Rivas givybe, nors atvirai kalbant, butent burtininke turejo didesnius sansus isgyventi Charitono ataka nei ciut ant koju isstoveti sugebantis sviesiaplaukis.
***

-Ka bendro Mason’as turi su Thor’o tevu?-vos izengusi pro duris, Karly sueme Lianos ranka. Kalbejo tyliai, tarsi baimintusi, jog kitame motelio kambaryje likes brolis ja isgirs. –U…. wow,-tik dabar pastebejusi ant merginos rankos besipuikuojanti deimanta, mergina isplete akis. –Jis zino? Tikriausiai ne,-atsakiusi i savo pacios uzduota klausima ji ciniskai syptelejo. –Taip ir zinojau, kad kazkas cia ne taip, antraip jis nesielgtu taip… keistai,-ir toliau samprotavo viena, tarsi Lianos kambaryje ne nebutu. Netrukus isitaise ant dvigules lovos bei delnu pareikalavo merginos draugijos. Is po lovos issitraukusi savo kuprine greitai joje susizvejojo nediduke vaistinele. Sudrekino vata dezinfekuojanciu skysciu bei neprasyta sutvarste Lianos kaktoje atsiverusia nors ir siek tiek apsitraukti spejusia zaizda. –Tai tu ragana?-palaikyti nereiksminga sneka bunant taip arti viena kitos, antraip kone kvepuodama jai i veida mergina butu jautusis labai nejaukiai. Puikiai suprato, jog Liana ja, nors ir be reikalo, laiko konkurente, Thor’o mylimaja ir ja tai erzino. –Thor’as ir as uzaugome tuose paciuose mus isivaikinusiu psichu namuose,-sumurmejo it tarp kitko. –Prisiekiu, jei pasakysi jam, jog as tau tai pasakiau, nuplesiu situs pleistrus su visais supistais sasais,-nepaisant grasinimo, jos veide smestelejo draugiska sypsena. –Na stai… kaip nauja,-atsitrauke akivaizdziai patenkinta savo darbu. –Tavo vietoj bent kelias valandas nemiegociau.. na zinai, del visa ko. Panasu, kad neblogai susitrenkei galva. Jei imsi vemti, vienintele Luna greiciausiai gelbes tave, kad nepaskestum savuose vemaluose. As miegu kaip uzmusta,-staciokiskas jos budas nebuvo toks jau atstumiantis kai ji siek tiek tamsiaplaukei atsiskleide. –Okei. Pakelk mane jei anie vel susimus,-syptelejusi ji palindo po anklode bei uzgesinusi virs lovos kabancia naktine lempute, netruko uzmigti.






_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
avatar
Thor Geminus
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 274
Įstojau : 2013-08-08
Miestas : New York
Meilė : Liana Rivas
Draugai : Rick
Rūšis : Vilkatas
Darbo paskirtis : Bouncer

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Liana Rivas on Sk. 03 11, 2018 2:05 pm




Avalanche




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Leader  – This Is Why We Bleed




A FALLEN ANGEL, NEVER THOUGHT U'D FALL SO FAR, CLOSE YOUR EYES I WON'T LET U FALL TONIGHT. ft. Mason Lockwood (theme)
<...> Flashback: Akivaizdžiai pašaipaus prieskonio turintis tamsiaplaukės veidas demosntravo tobulai angelišką šypseną. Nepriklausomai nuo to, kad garbanė nesistengė sudėti labai daug pastangų į tai, kad atkalbėti Lockwood‘ą nuo beprotiško sprendimo, tuo pačiu metu ji nesipriešino jo paskutinės akimirkos užgaidai. Blankus apšvietimas, ant sienų iškabinti eskizai, bei pastoviai girdimas tatuažo mašinėlių zvimbimas kažkodėl priminė kiek gotišką aplinką, galbūt šiek tiek baroko laikotarpį. Mason‘ui nurodžius konkrečią vietą, kur šis norėtu tatuiruotės, prieš pasisakydama, 500-tus su viršumi metus skaičiuojanti vampyrė trumpam susitiko žvilgsniu su meistru, kuris jau buvo paruošęs savo darbinį įrankį, kuris visai netrūkus turėjo susiliesti su vilkolakio oda. – Palauk, net nebandyk jo paliesti dabar! – Moteris net pati nepastebėjo, kad šios balsas kiek per daug garsiai suvirpino orą, kuomet ji paliepė kad adata vos palietusi Mason‘o odą, būtu natūraliai atitraukta. Keista, tačiau būdama nemirtinga ir su mirtimi, bei sužeidimais būdama susidūrusi ne vieną ir ne du kartus, ji kažkaip įtartinai reagavo į adatos sąlytį su odos paviršiumi, bei vėliau dermos sluoksniu. Kiek nervingai prisikandusi savo apatinę lūpą, garbanė pasuko savo tamsiai rudos spalvos akis į ant kušetės įsitaisiusį, kiek apgirtusį vilkolakį.
– Mason‘ai, jei tu tikrai nori šios beprotybės, aš neleisiu kad tai padarytum vienas... – Ganėtinai nesavanaudiškai sprendimas, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad būtent tuo laikotarpiu Katherine ir Mason‘o santykiai atrodytu kad tęsis amžinybę: jų jausmai vienas kito atžvilgiu buvo gilūs, nepakartotini, prieš tai neišbandyti. Šis vyras išmokė vampyrę mylėti, nesavanaudiškai, dėl ko šiai po keletos metų teko stipriai nudegti. Pasigaudama vieną iš šio meno meistrų už marškinėlių, Katherine privertė šį atsisėsti netoli nuo vyruko, kurį pasirinko Lockwood‘as. Nurodžiusi atrodytu pilnai tatuiruotam vyrui kad nori analogiškos tatuiruotės, tačiau su vilkolakio inicialais, į klausimą „kur norėsit?“, bulgarės veide subolavo klastinga šypsena. Ak, kaip ji mėgo žaisti pavydo natomis, verčiant antrą pusę šiek tiek „paprakaituoti“. Žaismingai dirstelėdama į Mason‘o pusę, Katherine neskubriai kilstelėjo aptemptą, juodos spalvos trumpą suknelę, užsikėlė vieną iš savo kojų, kurios kaip visuomet buvo papuoštos „aukštakulniais žudikais“ ant kušetės, kuomet lėtai nuvilkdama prisegamą kojinę nuo petnešėlių, nusmaukė ją veik iki pat apačios. Tuomet patalpindama rodomąjį pirštą ant kelio, ėmė lėtai slysti iki pat savo vidinės šlaunies pusės, sustodama pasiekusi daugiausia 5 cm ribą nuo kelnaičių juostelės. Pasirinkusi ganėtinai intymią, ne kiekvienam matomą vietą, vidinės šlaunies pusėje, vos pastebimai kilstelėjo antakius. Tatuiruočių meistras, matyt iš susijaudinimo, sunkiai nurijo burnoje susikaupusias seiles, ir tik sugėdintas Lockwood‘o išraiškos, pasistengė tapti kiek galima labiau profesionaliu. Katherine atsigulė ant kušetės, provokuojančiai pratęsdama mintį, skirtą antrai pusei.
– Po šito Mason‘ai, lieki man skolingas ne vien amžinybę, bet ir tokį pasidulkinimą, kokio nebuvai patyręs su jokia kita.


AM I BROKEN, WHAT'S THE CHANCE I WILL SURVIVE? DON’T SUGARCOAT ME, 'CAUSE I FEEL LIKE SUICIDE. ft. Thor Geminus (theme)
Liviana niekada tiesiogiai nebuvo užsiminusi apie savo naktinius košmarus, apie prielaidas esti nemano kad Chariton‘as visiškai be jokios priežasties sukūrė savo atžalą, leisdamas šiam tiesiog gyventi savo gyvenimą. Jis galbūt ir nebuvo pats protingiausias asmuo, koks tik egzistavo, tačiau nedarė nieko be priežasties. Vikanė savo nedidukiame, liesame kūne slėpė kur kas daugiau paslapčių, nei kad leido kad šios pasiektu dienos šviesą. Ypatingai kai tai tam tikra prasme lietė šios asmeninį gyvenimą. Vargu ar ką nors nustebintu faktas, kad jei moters didžiausias priešas, nuo pat pradžių būtu pasirinkęs savo biologinio sūnaus kūną, išlaukęs momento kuomet Liviana taps šviesiaplaukio gyvenimo dalimi, ir tuomet atėmęs jo sielos laisvę, ji nesugebėtu. Taip, tiesiog neišdrįstu imtis kraštutinių priemonių. Tūkstantmečius kovodama su savo buvusiu vyru, ji pati sukūrė spragą, su kuria susidūrusi lemtingam mūšiui, nenugalėtu. Geminus akivaizdžiai išreiškiant savo nepasitenkinimą, kintančiu balso tembru, Liviana neatrodė it būtu to paveikta. Priešingai, kuriam laikui nuleidusi savo žvilgsnį, moteris sumerkė akis. Prireikė akimirkos tam, kad galutiniai priprasti prie minties, esti vilkatas yra kur kas labiau pastabus ir intelektualiai išsivystęs asmuo, nei kad save pateikia aplinkiniams. Šitai jis tikrai paveldėjo ne iš biologinio tėvo.
– Paklausyk, aš padarysiu viską, kas tik yra mano galiose, kad tu niekada netaptum sekančiu. Mason‘as išgyvens, ir aš pasistengsiu, kad ir kaip tai siaubingai skamba, kad joks praeities šešėlis jo nerastu. Nepabudintu monstro, kuris privalės būti užšaldytas jo kūne. – Nepriklausomai nuo to, kad pirmasis susirėmimas su Lockwood‘ą apsėdusiu Chariton‘u nebuvo labai lengvas išbandymas, kuris vos nesibaigė tamsiaplaukės, o vėliau ir paties vilkato mirtimi, jos balsas suskambo palyginus ryžtingai. To nebuvo būtina kaip nors papildomai paaiškinti, ypatingai kad ekstremalios padėties iššaukti veiksmai patys apie save prakalbo kur kas aiškiau, nei abu vienas prieš kitą stovintys asmenys, buvo pasiruošę atsiskleisti. Ir visgi, tam tikrai Geminus kalbos daliai, Liviana nepritarė. Nepritarė pareiškimui esti tai nėra jos vienos „kryžius“, kad ji nėra atsakinga už tai kas nutiko prieš daugiau nei 2000 metų. Stengdamasi išvengti akių kontakto, bei kiek galima labiau susitelkti į sužeidimo šaldymo procesą, moteris juto kaip Thor‘o žvilgsnis, glaudžiantis jos veidą, kone degino šio odą. Ji puikiai suvokė tiesą, kad kad ir kokia stipri vikanė buvo, viena nesugebės susitvarkyti su šia „problema“, ir kiek stipriai pavargusi yra, kiek trokšta to saugumo, kokį jis (ne)sąmoningai jai suteikė. – Thor‘ai, tu nežinai tikrosios istorijos...
Ji prabilo, tarytum leisdama suprasti kad visai netrūkus ketino pasakyti daugiau, nei buvo žinoma ar pasiekiama asmenims, kurie vienokia ar kitokia prasme buvo susieti su Geminus ar Ambrose šeimomis. Sunku pasakyti kodėl, tačiau paskutinę akimirką ji nutilo. Pripažinti savo klaidas visuomet yra labai sudėtinga, ypatingai kai baiminiesi kad būsi už tai nuteistas.
– Kai sakiau, kad jis ne visuomet buvo toks, nemelavau. Buvau labai jauna, naivi ir apakinta meilės Chariton‘ui, kai tapau jam žmona. Supranti, mano kaltė visuomet liks tame, kad savo rankomis aš padėjau jam realizuoti nemirtingumo apeigas. Kad viską padaryti teisingai, buvo reikalinga mano kraujo linijos auka. Ir Chariton‘as nusprendė kad tai turi būti mūsų sūnus. Kokia motina gali leisti paaukoti savo vaiką? – Užduodama klausimą, į kurį atsakyti nebuvo būtina, ji neišsiplėsdama perbėgo per svarbiausius įvykius, kurie nulėmė Geminus tapimą tuo, kuo jis tapo, - geriausia, tačiau ir tamsiausia savo paties versija.  – Aš buvau priversta atiduoti sūnų į svetimas rankas, kad jis išgyventu, būdamas kaip galima toliau nuo visos tos tamsos, kuri mus supo. Žinojau kad apeigos nepasiseks, tačiau nusprendžiau rizikuoti. Atnešiau jam vilko širdį, prisiekdama kad ji mūsų sūnaus. Po apeigų jis tapo kažkuo siaubingu, pirmuoju padaru, kuris geba iš žmogaus virsti žvėrimi, vilkatu. Galiausiai jis suprato ką padariau, ėmė troško daugiau, buvo apsėstas minties tapti „dievu“. Jis pasiekė savo, kad ir kiek stengiausi atskirti jo kūną nuo sielos. – Kone su kiekvienu žodžiu, buvo panašu kad kalbėti apie tai, Rivas buvo ganėtinai sudėtinga. Jos balsas skambėjo tyliai, ne visai užtikrintai. Ką kalbėti apie tai, kad ji taip ir neišdrįso pažvelgti į jo akis, kad įsitikinti tuo, kad vyras nesmerkia ją dėl to, ką ši buvo padariusi labai labai seniai.
– Jis pasiekė savo, palyginus neseniai. Kraujo auka padarė jį nesunaikinamu. Ar supranti? Dabar supranti kad esu kalta?
Priešingai kaltinimams, graikė pajuto jo šiltus pirštus, švelniai ir atsargiai nugulančius ant jos kaktos, ant kurios vis dar buvo matomas sužeidimas, kurį jai paliko Lockwood‘as. Veiksmus lydimi žodžiai sukėlė didžiulę dviprasmybę, turint omeny kad vyras netiesiogiai prisipažino kiek svarbi šiam yra tamsiaplaukė, bet tuo pačiu vidinis balsas paprieštaravo, primindamas apie tai kad kitame kambary buvo likusi jo tariama mergina. Lėtai leisdama gerklomis nuslysti susikaupusiems burnoje skysčiams, Rivas atrodė taip, tarytum šiai labiau skaudėjo ne kūną, o sielą. – Viskas gerai, tiksliau, man viskas bus gerai.
Livianos prisilietimai, šiuo metu buvo nuodėmingiausias sprendimas, kokį šiai teko priimti pastaruoju metu. Kaltindama save ne vien dėl to, kad nesugeba likti ištikima vyrui, kuris ją nuoširdžiai myli, kuris palyginus dar neseniai šiai pasipiršo, tai dabar remiantis į turimas žinias, ji brovėsi ir griovė Karly gyvenimą, kuri negana to, dar ir laukėsi kūdikio. Tačiau susilaikyti, atsispirti ar vadovautis šaltu protu, atrodė veik neįmanoma. Geminus prisipažinimas dėl to ką jis buvo pasiruošęs padaryti su Lockwood‘u, kuomet pamatė nelygios kovos sceną, netgi žinodamas viso to pasekmes, nepaliko Rivas abejingos. Ji elgėsi nedrąsiai, ir pradinis Thor‘o nenoras atsakyti tuo pačiu, galbūt šiek tiek ir sutrikdė, bet tik akimirkai. Mat tuomet kai ji pajuto atsakomuosius judesius liežuviu, jos kūnas tapo kur kas labiau artimas priklausančiam jam. Vikanės kūnas buvo dengiamas tik gana uždara liemenėle be petnešėlių, džinsais, todėl nuogi odos lopai ganėtinai greitai prisiglaudė prie vilkato. Jo rankos pirštai įsispaudė tarp graikės plaukų, paskatindami jos neišvengiamą artumą. Veik visu savo kūnu jautė jo skleidžiamą šilumą, kuomet savaime rankos pakilo ant jo pečių. Dievai mato, ji visiškai pamiršo apie tai, kad jie buvo ne vieni, ką kalbėti apie tai kad pačios aplinkybės buvo visiškai nedėkingos. Apie seksualinį susijaudinimą išdavė natūralus kūno virpėjimas, bei aiškiai sutrikęs, apsunkęs kvėpavimo tempas. Net bandydama įtikinti save kad gali gyventi tą saugų, nuobodų ir visiškai butaforinį gyvenimą, ji kone tirpo vilkato rankose. Prieš tai nedrąsus ir ganėtinai švelnus bučinys, greitai įgavo pagreitį, tapdamas netvarkingu, šlapiu ir visiškai akivaizdžiai išduodančiu nežmogišką jų aistrą vienas kitam. Jos rankos, glamonėjančiai lietė stiprius jo pečius, kaklą, šiek tiek sutaršytus plaukus. Jei ne sveikas protas, kuris sustabdė Thorą, Liviana vargu ar būtu radusi savyje jėgos, kuri priverstu ją liautis jį bučiuoti, jo taip beprotiškai norėti. Atitraukęs savo veidą, bet neatitraukęs rankų, jis neleido jai pasijausti „atstumta“, nors netrūkus ji ir pabandė mintyse rasti paaiškinimą, esti jis tiesiog nenori žaisti dvigubo žaidimo su kitų jausmais. Jausdama jo rankas ant savo kūno, moteris sunkiai gaudė kvapą, iš pažiūros sudarydama įspūdį kad susiturėti jai sekėsi gana sunkiai. Čia pat Geminus pasistengus baigti jos frazę, kuri nors ir turėjo baigtis „...išgyvenusi“ žodžiu, greitai pakeitė įsivyravusią seksualinę įtampą. Net jei vyras ir negalėjo būti tikras dėl to kad jo žodžiai yra visiška tiesa, iš tam tikros dalies tai išdavė pačios vikanės kūnas. Greitai nuleidusi akis, bei tuo pačiu metu prikandusi savo apatinę lūpą, ji atrodė kažkiek... susigėdusi? Bent apie tai pranašavo pastebimai atsiradęs raudonis ant jos skruostų. Žinoma, akimirka buvo „sugadinta“, bet ar tai buvo blogai? Pakėlusi akis lygiagrečiai Thor‘o veidui, ji praskleidė lūpas, tačiau šį kartą ne tam kad bučiuotu priklausančias jam, o tam, kad prabiltu.
– Juk žinai kad esi šiknius? Beet. To taip pat. – Kiek netikėtas prisipažinimas! Tačiau vargu ar stipriai sureikšmintas, turint omeny kad Livianos veide pasirodė ta pati, beprotiškai miela ir tikra, šypsena. Akimirką galutinia sugadino perkeltina prasme suduotas realybės antausis, - pasigirdęs Karly balsas. Rivas iš karto pasistengė atsitraukti nuo Geminus, nors jis iš karto jos nepaleido. Tai tikrai pasirodė keista, turint omeny kad šio širdies draugė buvo visai netoliese. Atsmestinai ir labai greitai galvos papurtymu atsakiusi į šviesiaplaukio klausimą, Liviana galiausiai atgavo savo laisvę, kuomet specialiai išgaudama gana platoniškai atrodantį atstumą tarp savo ir Geminus kūnų, pasuko akis į kaip tik tuo metu pasirodžiusią Karly. Nesikišdama į trumpą pokalbį, kuris išsivystė tarp jo ir pasirodžiusios merginos, tikriausiai pirmą kartą pasijuto kažkaip per daug keistai, tarytum būtu atsidūrusi „ne savo vietoje“. Suklusti privertė tik netrūkus pasirodęs Lockwood‘as. Nenorėdama palikti Thor‘o akis į akį su vilkatu, ypatingai po to kas nutiko prieš tai, iš vonios kambario išėjo gana greitai. Keisčiausia, kad ne vienas jų nebuvo nusiteikę priešiškai. Mason‘as prabilo, vėliau talkinančiai dialogą palaikė Thor‘as.
– Mason‘ai paklausyk, tu radai mane neatsitiktinai. Kaip supranti, aš esu viena iš seniausio koveno raganų, kurios stengiasi palaikyti gamtos balansą. Kartais taip atsitinka, kad dviems asmenims mirus ar patyrus klinikinę mirtį, tuo pačiu metu, esant šalia vienas kito. Sielos gali susipinti tarpusavy. Bet aš galiu tave patikinti, tie atsiminimai, kuriuos tu dabar turi, jie nepriklauso tau. Jie priklauso mano buvusiam vyrui. Tarp mūsų su tavimi niekada nieko nebuvo, jokia prasme. Todėl viskas ką atsimeni, nepriklauso tau. Tu esi auka, Mason‘ai, ne žudikas. – Trumpam dirstelėdama į Thor‘o pusę, ji vos pastebimai linktelėjo galva, čia pat pratęsdama kalbą. – Tau reikia grįžti namo, atgal į Kanadą. Tu sugebėsi atsiminti kas esi iš tikro, nes kad ir kas tave kankina dabar, tai išgaruos. Reikia tiesiog šiek tiek pakentėti... Aš pažadu, mes padėsime tau susigrąžinti tavo gyvenimą. Galu gale, ne veltui sakoma kad net namų sienos gydo. – Suteikdama jam melagingos vilties, bei informacijos esti jis niekada negyveno NY, nieko neturi ten, kas sugebėtu jį sulaikyti, Liviana stengėsi atrodyti kaip galima labiau įtikinama. Netikėtai prabilusi Karly, galbūt ir pasakė viską teisingai, turint omeny kad tiek Liviana, tiek Thor‘as nebuvo pasiruošę fiziškai netrūkus pratęsti kelionę, ką kalbėti apie tai, kad jie tikrai atrodo įtartinai. O ant užpakalių užsitraukti dar daugiau „nuotykių“ dabar atrodė beprasmiška. Ir nors pasistengusi viską pateikti kaip galima labiau komiškai, šviesiaplaukė nei iš vieno iš likusių dalyvių nesulaukė atsakomosios teigiamos reakcijos. Ir kai ji prabilo vėl, Thor‘as labai greitai nutraukė jos kalbą. Tiesa, labai keistai pasirodė jos kalbos pradžia, juk, nelabai pridera „užimtai“ merginai kviestis svetimą vyrą miegoti kartu. Nors, kas jau kas, bet Liviana negalėtu jos teisti? Dare viską kone taip pat, tik Geminus atžvilgiu. Netrūkus tapo aišku, kad Thor‘as ketina pasilikti su Mason‘u. Rivas akyse matėsi nerimas, šiek tiek baimės ir noro pasipriešinti jo nuosprendžiui. Nors buvo per daug akivaizdu, kad nuomonės vilkatas nepakeis. Leidusi Karly iš kambario išeiti pirmai, ji prisigretino prie Geminus, vos vos girdimai prasitardama. – Išlik gyvas, bent iki rytojaus, gerai?

***
Į kambarį užeidama pavymui Karly, Liviana iš karto patraukė prie sofos, prie kurios Geminus buvo palikęs savo kuprinę. Neketino savivaliauti, turint omeny, kad mažiausiai troško parodyti esti tarp jos ir Thor‘o vis dar kažkas vyksta, jo tariamai merginai. Jos klausimas iš tiesų nustebino, mat mergina panašu kad buvo labiau suinteresuota Lockwood‘o likimu, nei kad vilkato. Livianos antakiai kiek pakilo, kuomet pabandydama rasti kiek galima labiau greitą atsakimą, ji prabilo. – Prakeiksmas. Mason‘ui nereikia žinoti kaip viskas yra iš tikro. Aš nemelavau, kai pasakiau kad jo atsiminimai yra laikini. Jei jis bus pakankamai stiprus, jei jis bus pakankamai toli nuo Sebastian‘o ir Katherine, jis sugebės pažaboti Chariton‘o sielą, kuri atiteko jam kartu su visomis galiomis, kurios priklausė Thor‘o tėvui. Kaip supranti, Thor‘o tėvo kūną sunaikino Mason‘o draugas su buvusia jo žmona. Jiems ir visiems kitiems, Mason‘as yra miręs, ir geriausia kad taip ir liktu. – Subėrusi viską kaip žirnius į sieną, Liviana pasistengė kad jų pokalbis būtu kaip galima labiau tylus, kad vyrai esantys kitapus sienos nesugebėtu to girdėti, nepriklausomai nuo to kad sienos buvo plonos. Greitai pakeitusi pokalbio kryptį, Liviana rankos mostu nurodė Thor‘o kuprinę, mat priešingai nei jis ar Karly, tamsiaplaukė nebuvo susiruošusi kelioninio krepšio. – Ar nebūsi prieš, jei pasiskolinsiu marškinius? Nenoriu kad mano dabartinė apranga galiausiai būtu suprasta kaip nors netinkamai. – Tik gavusi šviesiaplaukės leidimą, ji paėmė pirmą ant viršaus buvusią maikutę, kurią greitai užsivilko. Kaip ir tą kartą prieš tai, Thor‘o drabužis ant vikanės atrodė it beformė suknelė, arba naktiniai. Čia pat sulaukusi iš pašnekovės paskatinimo atsisėsti šalia, Liviana nesispyriojo, neprieštaravo ir tuomet, kai mergina ėmė tvarkyti jos sužeidimą. Visgi, tyla nebuvo tas aspektas, kuris tiko bet kuriai iš moteriškosios lyties atstovių. Ir nors Rivas puikiai praignoravo Karly pastabą apie žiedą, vos tik jos abi atsidūrė vienos, prabilti apie tai nesiryžo. Bent ne iš karto. Leidusi vilkei kalbėti, Rivas stengėsi išlaikyti žvilgsnį nukreiptą į niekur, klausėsi. Tik tam tikri žodžiai, privertė graikę atsisukti į kalbančiąją, greitai, išduodant esti tai sukėlė jai ir nuostabą, ir suvokimą. – Tu jo sesuo? – Tai tik dar kartą privertė Rivas pasijausti visiška idiote, turint omeny kad ji ne vien apkaltino Geminus kad jis yra Karly vaiko tėvas, tai dar visą laiką buvo įtikėjusi kad šviesiaplaukė yra jo mylimoji. – Žinoma... Štai kodėl jis tavimi taip rūpinasi. O dieve, aš idiotė. Gyvenu beveik tiek pat, kiek yra žinomas Kristus, ir iki šiol nematau to, kas vyksta man prieš nosį. Aš tikrai maniau kad jūs... – Nebaigusi savo frazės, Sevastian‘os pirmagymė, pritariamai linktelėjo galva, kuomet Karly pareikalavo neprasižioti apie tai, kad ji atsivėrė jai. Norėdama grąžinti „paslaugą“, Liviana kilstelėjo ranką, kurios bevardis pirštas buvo papuoštas deimantu inkrustuotu žiedu. – Aš dar nepasakiau nei „taip“, nei „ne“. Žiedą užsidėjau kaip priminimą, kad turėčiau laikytis nuošaliau. Žinai, Thor‘as pats išstūmė mane iš savo gyvenimo. Nors, kitą vertus tarp mūsų nebuvo nieko daugiau, nei seksas. Beprotiškai geras, bet, tik tai. Jis nėra tas kuris „daro“ santykius, o aš ne ta, kuri gali reikalauti daugiau, nei siūloma. – Krenkštelėjusi, moteris baigė dėstyti savo mintis beveik tuo pačiu metu, kuomet mergina baigė sutvarkyti sužeidimą, bei pasisakė ką Liviana turėtu daryti toliau. Tiesa tame, kad net labai norėdama, užmigti nebūtu sugebėjusi. Todėl, vos tik mergina užmigo, Rivas kartu su pasivaikščioti panorūsią Luna, patyliukais apleido kambarį. Kelias valandas ji praleido vaikščiodama per aplinkinius kelius, vedžiodama kalytę. Daug laiko praleido galvodama, vienu metu net buvo sulipusi į savo automobilį, kuriame rado tailenolio nuo galvos skausmo. Sugrįžo į kambarį tik paryčiais, kuomet susisukusi ant sofos, galiausiai pasidavė nuovargio iššauktam kūniškam išsekimui, kuris tapo lydimas gyliu, visiškai ramiu miegu.





_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Always choose wisely, you can rather choose prince charming or the dark knight.
Oh can't you see? You belong to me. How my poor heart aches with every step you take, Every move you make, Every vow you break, Every smile you fake, Every claim you stake... I'll be watching you.
avatar
Liana Rivas

Heart still beating for the cause, soul still bleeding from the loss.



Pranešimų skaičius : 438
Įstojau : 2016-07-18
Miestas : Niujorkas
Meilė : Thor Geminus
Draugai : Rheia Falco, Karly
Rūšis : Ragana (25/±2000)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Thor Geminus on Pir. 03 12, 2018 3:16 am




This is not what I had in mind




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Carla's Dreams  – Sub Pielea Mea




TAKIN' A RISKY TURN. ft. Liana(theme)
Ta nakti uzmigti sunkiai sekesi visiems. Na isskyrus Karly. Salimais, ant matraso, ant zemes vartesis Mason’as Thor’ui vis dar nekele pasitikejimo. Galbut todel, kad nenorejo uzmigti pirmas, pastveres mobiluji, eme nyksciu ‘’begti’’ instagramos platybemis kol galiausiai uzkliuvo uz ‘’posto’’, kuri pries keturias dienas buvo ikelusi Liana. Zvilgtelejo i Lockwood’a, kuris sprendziant is suletejusio, tylaus kvepavimo jau buvo pasidaves kelioneje patirtam nuovargiui bei pagaliau uzmigo.

‘’Nemiegi?’’-greitai surinktas tekstas netruko pasiekti pasnekoves.
‘’Ne…’’
‘’Aciu’’
‘’Uz tai, kad iki siol taip lengvai suzadinu tau seksualini apetita? Nera uz ka.’’
Geminus syptelejo. Neigiamai krestelejo galva, taciau pabande sugrizti prie pagrindines savo minties, kol merginos smaisktumas jos neissklaide.
‘’Uz viska… Suprantu, kad turi savus motyvus, jautiesi kalta, bet gerai pagalvojus, leidusi jam mane nudeti butum isvengusi tolimesnes raksties subineje, kuria bus Mason’as bei Charitono ketinimai perimti mano kuna…’’
‘’Ne viskas taip paprasta. Galbut man visai patinka mintis, kad tavo daili sedyne priklauso tau, o nera apsesta Chariton’o? Arba, galbut as nemegstu likti skolinga, uz isaugota givybe.’’
‘’Noreciau, kad daili TAVO sedyne dabar priklausytu man… turiu ne viena ideja kaip galetum atsidekoti. Na zinai, kad neliktum skolinga Razz’’
‘’Kazkodel turiu itarima, kad tavo besilaukianti mergina nelabai pritars bent vienai is tu minciu… nebent?’’
‘’Nejuokavau, kai sakiau, kad visada saugausi.’’
‘’Zinau Wink ‘’
‘’Tai kaip viskas tarp musu pasibaige nebuvo tai kaip buciau norejes viska nutraukti. Ji mano vienintele seima ir tai visada liks mano prioritetu.’’
Padares menkute pauze jis syptelejo. Tiesiog turejo realizuoti, issakyti pasamoneje smestelejusia minti.
‘’Bet tai nereiskia, kad nebenoriu su tavimi matytis. Zinau, kad salia is dallies miega tavo buves vyras, bet negaliu liautis galvojes apie nuoga tavo kuna ir tai ka noreciau su juo padaryti…’’
‘’Tai man reikia atsiprasyti, kad uzsipuoliau tave be reikalo. Neatlaikiau minties, kad priklausai kitai…’’
Jis ir vel pasaluniskai vyptelejo.
‘’Per tuos du menesius daug kas nutiko… taciau as vis dar negaliu liautis apie tave galvoti. P.S. Charitonas man nieko nereiskia, jei vis dar to nesupratai. Ir nevesk manes is proto, Thorai, nes imsiu ir nerasiu priezasties kodel tureciau likti nuo taves atskirta sios sienos.’’


Jis giliai ikvepe. Uzmerke akis ir jau ketino padeti telefona i sali, taciau sis netruko ir vel suvibruoti. Dievazi, atidares zinutes nesitikejo isvysti gan provokuojancios Lianos nuotraukos, kuria si erzindama jam atsiunte su prierasu ‘’labos nakties’’. Kur gi ne. Tarsi butu taip paprasta. Teko gerokai su savimi pakovoti norint nuvyti visas gaslias i galva besibraunancias ir papilve stimuliuojancias mintis, kurias sukele atmintyje palikusios ilgos jos kojos bei koketiska jos sypsena. Kai kalba liete ja, nuogybes net nebuvo butinos. Subtilus, taciau visuomet tobulai pabreztas jos moteriskumas striptizo klube kone visa savo gyvenima praleidusi vyra jaudino kur kas labiau nei, kad pavyzdziui plikos vaginos selfiai.
***
-<…> matei jos zieda? Tikrai? Negali susirasti laisvos, su tavo tevu anksciau nesikrususios mergos? Visu pirma, ji net ne tavo nosiai…-Karly atrode ne juokais isijautusi remdama ibroli prie sienos. Tiesa, metaforiskai, mat realybeje vienkartini kavos puodeli laikantis vyras atrode gan atsipalaidaves. Maza to, nesiteike savo pasnekovei skirti simtaprocentinio savo demesio, pastaruoju verciau apdovandodamas labai tuo patenkinta keturkoje. Jautri abieju vilkolakiu klausa netruko uzfiksuoti artejanciu Lianos zingsniu ko pasekoje dialogas nutruko dirbtinai neabejotinai sukeldamas itarima tamsiaplaukes akyse. –Labas rytas,-perdem dziugus ir draugiskas Karly balsas nutrauke nejaukia tyla. Nepaisant to, kad visai neseniai tam tikra prasme apsnekinejo Rivas, dabar mergina atrode lipsni it medus. –Kaip miegojai? Nenorejom taves zadinti, atrodei issekus,- tarp Thoro ir Lianos uzsimezgus akiu kontaktui sviesiaplauke netruko pasijausti it penkta koja. Valiukiskai syptelejes, pries tai ant vieno kelio pries Luna priklaupes vilkatas, issitiese. –Nori kavos?-it sesers cia ne nebutu, vyras koncentravosi tik i ja-nepriekaistingai tobula, uzsimiegojusi jos veideli. Sulaukes pritarimo linktelejimo, jis kartu su kalaite patrauke netoliese prisiparkavusio ‘’maisto ant ratu’’. Nepraleido progos znybteleti jai i pasturgali. Atrode zvalus bei palyginus su vakar diena, nusiteikes pakiliai. Melyne bei sumusimai tiek ant jo veido, tiek kuno buvo pradinge. –Paklausk ar jie parduoda cigaretes?-Karly zinojo, jog sansei menki, taciau desperatiskai poreikis nikotinui verte mergina paminti savo pacios savigarba. –Dick…-susnypste sulaukusi is vyro viduriniojo pirsto. –Jis bando tau isiteigti,-siek tiek subjurusi jos nuotaika buvo nukreipta butent i Rivas. Jos vidine ir kiek imanoma maskuojama antipatija tamsiaplaukei burtininkei buvo grista tik globejiskais, seseriskais motyvais, kurie buvo akivaizdus. Liana Thorui patiko. Jis nebuvo linkes prisiristi, taciau kita vertus, jo lytinis gyvenimas niekada neperzengdavo strickly lovos ribu, o tai kas vyko tarp ju, buvo kur kas daugiau nei fizine trauka ar kuniski malonumai. Jie akivaizdziai vienas kitam rupejo. Rupejo labiau nei abu norejo pripazinti, taciau zvelgiant is salies, tai primine tikru tikriausia set up for a disaster. Ha. Paradoksalu. Jei Karly butu buvusi lygiai tokia pat pastabi kai kalba liesdavo jos asmenini gyvenima, labai galimas daiktas, niekada nebutu atsidurusi apgailetinoje situcijoje i kuria pateko su Santiagu. Del Santiago. Ak, meile tikrai apakina.

SWEET LIES ARE BETTER THAN BITTER TRUE. ft. Mason Lockwood(theme)
-Einu paziuresiu ar Mason’as dar miega,-Karly akivaizdziai jautesi ne jaukiai pasilikusi viena su moterimi, kuria dar visai neseniai apkalbinejo. Tiesa, nepiktybiskai, bet vis tiek. Nepaisant palankumo, kuri jaute Rivas dar praeita nakti, dabar jos emocijos, o gal tiesiog hormonai, verte ja jaustis priesingai. –Jus vis vien turbut turit apie ka pasikalbeti,-reiksmingai zvilgtelejusi i Lianos pirsta puosusi deimanta, ji patrauke motelio link. –O, tu jau atsikeles,-izengusi pro duris ji apsidaire. Lockwood’o lova, o tiksliau ciuzinys buvo tuscias, o is vonios sklido tekancio vandens garsas. Savisaugos instinktu vedama mergina trumpam sustingo. –Mes greiciausiai eisim papusryciauti,-padariusi siokia tokia pauze, vedama smalsumo ji zenge dar kelis zingsnius. –Tu alkanas?-sunku apibudinti jos fizionomija, kuomet pakelusi akis isvydo ji iseinanti is vonios. –Am…-sutriko. Burnoje eme kauptis skysciai, kuriuos nuryti sekesi sunkiau nei paprastai. Dievazi, norejo nusukti akis, duoti vyrui privatumo, taciau negalejo. –Labas,-vilkatas syptelejo bei pastveres antra ranksluosti eme juo sausinti trumpai kirptus savo plaukus. Karly akys ir vel uzkliuvo uz Masono krutineje istatuiruotos ‘’K’’ raides ir butent ta akimirka jos galvoje gime gal ir ne genealus, taciau stebetinai klastingas planas. –Vis dar nieko neatsimeni?-syptelejo blausiai, nedrasiai. –Ne,-jis atsiduso. Veidas kaip mat siek tiek apniuko. Buvo akivaizdu, jog amnezija veda ji is proto. –Zinai…-pries tai nuryjusi burnoje susikaupusius skyscius, sviesiaplauke eme pamazu regzti savo sugalvoto melo voratinkli. –Tai, kad susiradai Liv, o ji tave atvede pas Thor’a nera tiesiog atsitiktinumas,-sukaupusi drasa, ji zenge link Mason’o. Jos salti, kone lediniai pirstai nugule ant rasalu pazenklintos jo krutines puses. –Tikiuosi, kad su laiku tu mane prisiminsi,-nepakeldama akiu ji giliau ikvepe, tarytum judvieju artumas ja nepaprastai jaudintu. Is dalies taip ir buvo. Nestumo hormonai ja tiesiog vede is proto. Po Santiago mirties taip ir neturejusi lytiniu santykiu, sia akimirka Karly dreko vien nuo minties, kad po tuo pilksvos spalvos ranksluosciu galimai slepiasi didelis, gyslotas padargas. –Tave?-Mason’o kaktoje isimetusi rauksle bylojo apie vyro sutrikima. –As netureciau,-staiga papurciusi galva mergina ketino atsitraukti, taciau jis ja sustabde. –Neturetum ko?-jo rankos nugule ant moters peciu. –Netureciau taves skubinti,-pagaliau pakelusi veida, ji susidure su skaisciai melynomis jo akimis. –Tikiu… zinau, kad anksciau ar veliau tu prisiminsi, bet buti salia ir apsimesti, kad tarp musu nieko nebuvo yra beprotiskai sunku,-prikandusi lupa ji melavo taip, tarytum tai butu jos darbas. –Tarp musu?-vis dar sutrikes jis klimpo i jos melo pinkles, kurios nor sir neturejo piktu uzmaciu, kesinosi galutinai pasiglemzti i is jo tikrojo gyvenimo Nju Jorke. –Gal tai pades prisiminti,-apsilaiziusi lupas ji palinko link jo. Jis neatsitrauke. Abi jos plastakos nugule jam ant krutines pries tai kai jos lupos svelniai palytejo jo. Nedidele elektros srove perbego visu jos kunu, sudirgindama net josios tarpukoji. Nepaisant to, kad nei Karly zodziai, nei artumas netrigerino visiskai jokiu atsiminimu, Mason’as pasidave jos iniciatyvai. Jo pirstai paniro i jos plaukus, jos rankos netruko atsikratyti jo pasididziavima dengusiu ranksluosciu. Bucinys netruko virsti slapiu, padriku, geidulingu. Paradoksalu ar ne, taciau butent ta akimirka jo atminti perskrode atsiminimas apie ja… Katherine. Tiesa, nemate jos veido, taciau buvo tikras, kad moteri is prisiminimo dievino. –Man atrodo tai padeda,-jo lupu kamputyje smestelejo kampine sypsena.
***
-Kur Karly?-Thor’as sugrizo nesinas dviem kavos puodeliais. Instinktyviai istiesusi ranka mergina negalejo nepastebeti kaip vyro zvilgsnis neatsitiktinai nukrypo i jos bevardi pirsta puosusi zieda. Nepasake nieko, taciau siek tiek uzdelse pries galop perleisdamas kofeino prisodrinta gerala tamsiaplaukei. –Manau po pusryciu turetume vaziuoti toliau,-istare tai taip atsainiai, taip… saltai. Net ir aklas butu pastebejes, kad temperature tarp judvieju akimirksniu atsalo. –Kuo greiciau viska uzbaigsime, tuo greiciau galesim grizti prie savo gyvenimu ir apie tai pamirsti,-pasisaukes Luna jis patrauke link motelio. Jautesi… keistai. Pyko. Del ko? Pats gerai nezinojo, taciau zinojo, kad pasilikes kartu su Rivas, tikrai pasakys ka nors ko paskui gailesis.
Pasiekes kambari, kuriame praleido nakti stabtelejo. Net be supernaturalios savo klausos aiskiai girdejo moteriskas aimanas. –What the fuck?-ne nesiruose uzeiti. Puikiai zinojo ka butu isvydes taip pat kaip ir tai, jog tokio reginio paskui nebegaletu pamirsti. –As ji uzmusiu,-patrauke Lianos pusen akivaizdziai ituzes. Tik si syk, del visai kitos priezasties. –WTF Liana? As nuejau supistos kavos!-zinoma, moteris neturejo su tuo nieko bendra, bet juk reikejo kazka apkaltinti, kad be prieziuros palikta jo sesute dabar visu pajegumu tratinasi su jo tevo dvasios apsestu Lockwoodu.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
avatar
Thor Geminus
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 274
Įstojau : 2013-08-08
Miestas : New York
Meilė : Liana Rivas
Draugai : Rick
Rūšis : Vilkatas
Darbo paskirtis : Bouncer

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Liana Rivas on Pir. 03 12, 2018 12:39 pm




Antigravity




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Leader  – This Is Why We Bleed




JUST CAN'T PULL MYSELF AWAY UNDER HER SPELL I CAN'T BREAK I JUST CAN'T STOP. PLEASE COME CLOSER. ft. Thor Geminus (theme)
Netgi mėnulio pilnaties nebuvo galima apkaltinti dėl to, kad beveik kiekvienam iš pakelės motelio svečių, užmigti sekėsi ganėtinai sunkiai. Praleidusi kelias valandas lauke, vaikštant aplink viešnagės teritoriją, Liviana rūpestingai išvedė Geminus augintinę, leisdama šiai pramankštinti kojas, kurios veikiausiai buvo pavargusios vien nuo to, kad teko ilgai tupėti ant gana ankštos galinės BMW kabrioleto sėdynės, šia dalinantis su dviem žmonėmis. Tik sulipusi į savo transporto priemonę, ieškant vaistų nuo galvos skausmo, moteris aptiko savo mobilų telefoną, kurio ekranas įžiebė, kaip tik reikiamu metu, pranešdamas apie trumpą tekstinę žinutę, gauta per instagram socialinio tinklo paskyrą. Keliais pirštais suėmusi susiekimo priemonę, Rivas net neįsivaizdavo kur link gali pasukti pokalbis, kuomet ekrane pasirodė šviesiaplaukio vardas. Prikandusi apatinę lūpą, moteris greitai surinko atsakomą tekstą į klausimą, kuris buvo užduotas pirmiausia. Pro savo natūraliai išraiškingos formos lūpas prastūmusi „teilenolio“ tabletę, ji nepasivargino susirasti vandens, kuomet sukramtydama kartų medikamentą, šį nustūmė gerklomis seilių dėka. Pasirėmė į automobilio šoną, kuomet gaudama sekančią žinutę, pasidavė susirašinėjimui, kuris nuo dalykinio kone iš karto tapo asmeniniu. Keista, tačiau vyras atrodė kad buvo kur kas labiau artimas jai, kuomet buvo toli, negalėjo pažvelgti į tamsias josios akis, bei neleido pažvelgti į priklausančias jam. Tam tikru metu, kuomet tekstas tapo dar labiau atviras, dar labiau akivaizdžiai lenkiantis į seksualinius troškimus, kuriuos be jokios abejonės jie abu norėjo patenkinti vienas su kitu, ji „pagavo“ save prie dvejonės, ką aiškiai apibrėžė apatinės lūpos kandžiojimas. Dievaži, buvo iš tiesų labai sudėtinga surasti bent vieną priežastį, kodėl nereikėtu dabar pat tyliai prieiti prie jo kambario durų, taip pat tyliai pabarbenti į šias pirštų pagalvėlėmis ir pasiduoti beprotybei, kurios taip troško. Vien mintys apie tai, kad būtent dabar, galėtu priklausyti jam, pamiršti apie viską, kas supa aplinkui, vertė kūną pasiruošti norimai sueičiai. Per trumpą laiką, šviesiaplaukis parodė Livianai kaip reikia pasiduoti aistrai, kiek daug reiškia tikras, abipusiškai trokštamas seksas, ir kaip sudėtinga yra vėliau, kai visą tai nutrūksta. Savo telefone susiradusi vieną iš atviresnių nuotraukų, tamsiaplaukė nemirtingoji nesvarstydama nusiuntė šią vilkatui, tuo pačiu metu palinkėdama labos nakties, bei drėgnų sapnų. Laisva ranka čia pat atsidūrė ant jos lūpų, pagalvėlėmis prisispausdama prie pakankamai plonos jųjų odos. Galbūt ji tikėjosi, kad matomas jo kambary blausus apšvietimas nuo telefono užges, bei netrūkus jis atvers duris pats. Tačiau nieko panašaus nenutiko. Bandydama priversti save sugrįžti į realybę, esti tai yra labai netinkamas laikas, bei labai netinkama vieta, ji dar kelis ratus apėjo aplink viešbutį, kartu su Luna. Ir tik tuomet, kai pajuto esti nuo sumušimų atsiradęs galvos skausmas, ima mažėti, nusprendė sugrįžti atgal į kambarį, kuriame jau kietai snaudė Karly. Tam kad pasiekti savo numerį, reikėjo pirmiausia praeiti tą, už kurio durų naktį praleisti pasiryžo Geminus, bei vyras kurio kūną buvo apsėdusi pirmojo vilkato dvasia. Sustodama prie plonų, palyginus visai nekokybiškų durų, kurių stakta vis dar buvo pastebimai išlūžusi nuo vilkato taiklaus bandymo prasibrauti į vidų. Vos keliais pirštais tamsiaplaukė vikanė prisilietė prie šių paviršiaus. Jos kvėpavimo tempas atrodė stipriai apsunkintas, iš dalies net baikštus. Trūko tiek ne daug, kad ji galiausiai pasiryžtu užeiti į vidų, tačiau lemtinga akimirka tiesiog privertė moterį praeiti toliau, nepasiduoti nuodėmei kurios taip desperatiškai troško. Palindusi po plona antklode, ant sofos, tokia, kuri yra dažniausiai užmetama ant patalinės, norint kad lova atrodytu tvarkingiau. Susisukusi į „embriono“ pozą, Rivas pasidavė nuovargiui, nuo kelionės, nuo patirto smurto, nuo visos šios alinančios dienos. Tiesa, užmigti pasisekė kur kas lengviau, nei pirmo bandymo metu. Juk būtent dabar, ji buvo gavusi patvirtinimą to, kad tarp Thor‘o ir Karly tikrai nieko nevyksta, ir negana to, net po negražaus atsisveikinimo, prieš du mėnesius, jis vis dar geidė jos taip pat, kaip ji geidė jo. Teliko vien laiko klausimas, kiek ilgai jie sugebės šį geismą varžyti.


AS IT FALLS AWAY INTO THE GREAT ESCAPE OVER WALLS AND WEIGHTS THIS ANTI-GRAVITY. ft. Thor Geminus (theme)
Livianos miegas buvo gilus, todėl priešingai nei dauguma, ji nepakilo ankščiausiai, nesuskubo pasinerti į rūpesčius, kurie niekur nepradingo. Pažadinta daug vėliau, iš koridoriaus, prie kambario durų, sklindančių balsų, visai nenoriai pramerkė akis. Į kambarį pro langus besiskverbiantys saulės spinduliai pranašavo ne vien puikų šiandienos orą, bet ir tai kad laikas siekė mažiausiai dešimtą valandą ryto. Nulipdama nuo nepatogios lovos, Rivas tik dabar atkreipė dėmesį į tai, kad naktį praleido vilkėdama savo aptemptus džinsus ir iš Geminus, be šio žinios, pasisklolintus marškinėlius. Neskubėdama atsekti paskui sklindančius balsus, tamsiaplaukė pirmiausia užsuko į vonios kambarį, kur pasisėmusi delnais, iš atsukto čiaupo, vandens, šiek tiek prasiskalavo burną, bei nuo veido nuplovė „miego pėdsakus“. Sužeidimas ant kaktos niekur nebuvo pradingęs, kad ir kokiomis magiškomis galiomis vadovavosi Chariton‘as, net būdamas svetimame kūne, jis vis dar gebėjo ant josios palikti sužeidimus, kurie atsisakė užsitraukti. Arba, jai nežinant nemirtingumo laikotarpis buvo išsekęs. Vienaip ar kitaip, Rivas nebuvo visiškai tikra dėl nieko. Galu gale, niekada ankščiau nebuvo susidūrusi su tuo, kad apsėstas kūnas vis dar stengėsi kovoti su parazitu, kuriuo ir buvo jos buvęs vyras. Šiek tiek pratampydama savo skaudantį nuo smūgių ir kritimų kūną, Liviana pagaliau atsekė paskui balsus. „...su tavo tėvu ankščiau nesikrušusios mergos?“, – kalbos nuotrupa žinoma pasiekė Rivas ausis, kuomet ji beveik pasiekė dielogu besidalinančius giminaičius. Nebuvo tikra, kiek daug buvo apkalbėta prieš tai, tačiau staiga įsivyravusi tyla, leido pasidaryti prielaidą, kad nieko gero sakoma nebuvo. Pirmoji tylą nutraukė būtent Karly, kuomet perdėm veidmainiškai pakyliai ėmė klausinėti rytui būdingus klausimus, kuriuos turėdama pasirinkimą, Liviana būtu atidėjusi iki tos akimirkos, kuomet spėtu išgerti bent vieną puodelį juodos kavos. Nepaisant to, kad šviesiaplaukė buvo paskyrusi savo kalbą būtent Livianai, tamsiaplaukė savo ruožtu atrodė pakerėta visai kito dalyko. Ant kelio klūpintis, bei savo augintinę dėmesiu apdovanojantis vilkatas, sukaustė savo buvusios partnerės kvapą. Jų kontrastiškai skirtingų spalvų žvilgsniams pagaliau susitikus, Livianos veide natūraliai išsiplėtė ta pati, dieviškai maloniai atrodanti, nesuvaidinta šypsena. Po vėlyvos nakties, prieš miegą vykusio susirašinėjimo, rytinė burtininkės nuotaika atrodė atitinkamai pakylėta. Jis neskubriai išsitiesė visu ūgiu, kuomet pro jo pečius į kambarį besiveržianti dienos šviesa, šiek tiek „apakino“ Rivas, ji pastebimai prisimerkė, taip ir nenuleisdama savo žvilgsnio nuo Geminus. Užtikrintai, vieną kartą palenkusi galvą, moteris leido suprasti esti neatsisakys kavos, kuomet kone iš karto, prieš vyrui pasitraukiant pajuto kaip šis valiūkiškai palytėjo jos riestą užpakaliuką. Trūktelėjo iš vietos, bandydama kaip galima labiau nuslėpti tai, kad net toks iš pažiūros menkas jo prisilietimas, sukėlė didžiulę vidinę seksualinę bangą. Tik dabar atkreipusi dėmesį į Karly, Liana prabilo.
– Tau nebūtina apsimetinėti kad palankiai atsižvelgi į mane, ar mano bendravimą su Thor‘u. Aš galiu tik įsivaizduoti kaip viskas atrodo iš šalies. Karly, paklausyk... – Liviana nebaigė savo kalbos, kuomet akivaizdžiai nepatenkinta padėtimi tamsiaplaukė trumpam apsikeitė keliais žodžiais su Geminus, po ko, kone iš karto pareiškia ketinanti užsukti pas Lockwood‘ą. Rivas veide, tarp antakių, akimirksniu reikšmingai pasirodė nerimo raukšlė. Tačiau nedrįso sau leisti sulaikyti besilaukiančios merginos, galu gale, taip būtu iššaukusi tik dar didesnę nepasitenkinimo bangą. O kaip žinia, prieš besilaukiančias šokinėti ar šias apkalbėti negalima, pats likimas pasiūs žiūrkęs į namus (lel xD). Vienaip ar kitaip, pastebėdama vilkolakės žvilgsnį, kuris buvo akivaizdžiai nukreiptas į Livianos vis dar turimą žiedą, ji negalėjo prieštarauti tam, kad yra mažu mažiausiai skolingą Thor‘ui pokalbį. Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, tamsiaplaukė pasitraukė iš kambario, kuomet pasiekusi motelio laiptus, kažkur vidury jų ir atsisėdo. Matė kaip Karly užeina į Lockwood‘o kambarį, tačiau mažiausiai galėjo pagalvoti apie tai, kad vakar pradėtas lengvas flirtas tarp jų, gali išsirituliuoti į ką daugiau. Jau iš tolo pastebėjusi šviesiaplaukį, Liviana paremdama rankas į savo kelius, pakilo visu ūgiu, kaip tik tuo metu, kuomet vilkatas palipo laiptas, vedančiais prie motelio kambarių. Nepagalvodama, visiškai instinktyviai ji ištiesė ranką, kurios bevardis pirštas buvo padabintas prabangiai atrodančiu žiedu su deimantu. Net labiausiai neapsišvietęs asmuo, bent kartą gyvenime buvo matęs panašų papuošalą, ir galėjo pasidaryti prielaidą esti tai nėra tiesiog savęs palepinimas kažkokiu niekučiu derančiu kad ir prie apatinių. Matydama tai, kad Geminus ne vien uždelsė perduoti šiai puodelį, bet ir akivaizdžiai savo akimis įsitikino tuo, apie ką greičiausiai dar ryte kalbėjo su Karly. Tačiau kodėl, tik dabar jis sureagavo taip atsainiai? Greitai pakitęs jo nusiteikimas, it žaibo trenksmas ir šaltas lietus, nuleido tamsiaplaukę ant žemės.
– Ji užmininė kad nori pasižiūrėti ar Mason‘as jau atsikėlė. Thor‘ai... – Jis kaip mat išdėstė savo verdiktą, kuris paskatino Rivas ne vien nuleisti akis, tačiau čia pat ir kelis kartus pritariamai linktelėti galva. Negalėjo patikėti tuo, į kokią nemalonią padėti įstūmė save, ir į kokią nepavydėtiną padėtį įstūmė jį. Tiesa, žvelgiant abstrakčiai, vilkato iniciatyva bet kokie santykiai, kokie tik buvo tarp jųdviejų nutrūko. Liviana stengėsi gyventi toliau, savo ruožtu vyras darė tą patį. Naktiniai prisipažinimai žinoma vėl pakeitė atmosferą, bet tai kas vyko dabar. Tiesiogine prasme varė į neviltį, vertė jaustis keistai.
– Kuo greičiau viską baigsime, tuo greičiau galėsime grįžti prie savo gyvenimų ir apie tai pamiršti?! Ar tu šaipaisi iš manęs, Thor‘ai? Vieną akimirką tu elgiesi vienaip, kitą jau kitaip. Baik elgtis kaip sumautas vaikas, ir pagaliau apsispręsk ko tu nori, nes aš negaliu to suprasti savaime! – Kone išrėkdama tai vilkatui pavymui, Liviana vėl atsainiai atsisėdo ant laiptų, kuomet laisva ranka perbraukdama per savo vešlius, tamsiai rudos susibangavusius plaukus, neigiamai papurtė galvą. Žinoma kad suprato kad turi paaiškinti viską dėl žiedo, tačiau kitą vertus, jis net nesuteikė jai progos prabilti, kuomet nutraukdamas pokalbį, pasitraukė šalin. Jau galėjo įsivaizduoti ant kiek sudėtinga ir įtempta bus likusi kelionės dalis į Kanadą, ką kalbėti apie važiavimą atgal. Visgi nervų sistemą dirgino netgi ne tai, o tai kad ir vėl kone per plauką turėdama jį, vėl leido išslysti. Šį kartą jie išsiskyrė ne daugiau nei minutei, kurios pilnai užteko kad Geminus pasiektu savo kambario duris, bei apsisukęs imtu grįžti atgal prie tamsiaplaukės. Savo ruožtu dabar jau pajutusi jo žingsnius sau už nugaros, ji oriai pakilo ant kojų, negana to, žengdama keletą žingsnių link vilkato pusės. Jie susikirto prie pravirų Livas kambario durų, tarpe tarp jų ir laiptų turėklo. Jo nepelnytas puolimas neleido jai susigaudyti tame, kas nutiko. O ir įsiklausyti į pašalinius garsus būtent tą akimirką paprasčiausiai nepavyko. Nesusilaikydama, ji pradėjo pilti savo kalbą ant viršaus, nelaukdama eilės.
– Tu nuėjai ne kavos, tu išstūmei mane pro duris, ir dabar supykai dėl to kad mano gyvenimas nesiliovė suktis po to, kai nieko nepaaiškinęs atsitraukei?! Jis pasipiršo man prieš savaitę, ir jei tave tai paguos, aš nesutikau. Dar nesutikau. Žiedą užsidėjau todėl, kad žinojau kad turiu kreiptis į tave, šis… – Nebaigdama savosios kalbos, ji piktybiškai nusitraukė žiedą nuo savo bevardžio piršto, kuomet vis dar išvengdama akių kontakto, mat nenorėjo susidurti su panieka, kurią jis galėjo žaibiškai pajusti jos atžvilgiu, ėmė dėstyti toliau. –  Daiktas turėjo man priminti kad turiu likti su tavimi profesionali, kad viskas baigta ir pas tave pasirodžiau tik dėl Mason’o problemos, kuri nori ar ne, bet liečia mus abu. Nepaslysti, velniai tave griebtu, Thor’ai. – Staiga priversta susičiaupti, Liviana tik dabar įsiklausė į seksui būdingų aimanų atgarsius, kurie sklido iš gretimo kambario. Dar kartą visiškai neteisingai traktavusi Geminus pykčio priekaištus, ji pastebimai iškėlė savus antakius aukštyn, ko pasekoje sužeidimą dengęs pleistras šiek tiek atlipo. – Oo. Supratau. Aš ten tikrai neeisiu! – Staiga vėl pakėlusi balsą, Rivas apsisuko savo kambario link, ir lyg tyčia paskui ją nušokliavo Luna, kuri nieko neklausiama užšoko ant lovos, ant kurios naktį šiai buvo leidusi miegoti Karly. Išvengdama atsisėdimo ant sofos, mat ši buvo pastatyta prie pat sienos, už kurios tūžmingai dulkinosi Thor‘o sesuo, su vyru kurio kūnas buvo apsėstas to paties Thor‘o biologinis tėvas. Pasitraukdama prie lango, Rivas atstūmė užuolaidas, bei kuris laikas nepratardama ne vieno žodžio, atsisėdo ant palangės.
– Nestovėk ten, neturim kito pasirinkimo kaip tik išlaukti pabaigos, nes manau kad ne vienas mūsų nenori pamatyti tai, kas ten vyksta. – Sulaukusi kol Geminus sujudės, Liviana iš karto pribloškė vilkatą lemtingu klausimu.
– Pasakyk tiesą, ar bent dalis iš to ką vakar rašei, buvo tiesa? Velniai griebtu, pasakyk ką nors, nes aš daugiau nebe galiu su tavimi rietis, kai viskas ko noriu pati, tai priklausyti tau, kad ir vienam kartui. Nes visa ši situacija veda mane iš proto.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Always choose wisely, you can rather choose prince charming or the dark knight.
Oh can't you see? You belong to me. How my poor heart aches with every step you take, Every move you make, Every vow you break, Every smile you fake, Every claim you stake... I'll be watching you.
avatar
Liana Rivas

Heart still beating for the cause, soul still bleeding from the loss.



Pranešimų skaičius : 438
Įstojau : 2016-07-18
Miestas : Niujorkas
Meilė : Thor Geminus
Draugai : Rheia Falco, Karly
Rūšis : Ragana (25/±2000)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Thor Geminus on Pir. 03 12, 2018 2:53 pm




Gravity




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Coldplay - Everglow




WHEN I AM COLD, THOUGH OF YOU WARMS ME FROM THE INSIDE. ft. Liana(theme)
Jis buvo suirzes, issiblaskes bei impulsyvus. Nepaisant to, kad Liana ne tik pademonstravo nebenorinti vaidytis, bet ir prisipazino fiziskai jo trokstanti, jis isliko… na, subingalvis. –Visa si kelione yra susiktas nesusipratimas,-neaisku kas butent taip stipriai sugadino jo nuotaika, taciau galiu tik pasufleruoti, jog tai ka kitapus sienos isdarinejo jo sesuo, tebuvo paskutinis lasas perpildes jo kantrybes taure. Neketino suskysti, prasyti jos suzadetuves atsaukti kai pats ne nezinojo kodel taip manijakiskai jos geide, kai tuo tarpu tikrai panorejes galejo gauti ne viena tu lengvai prieinamu paukstyciu su kuriomis buvo iprates dulkintis. –Nori mano nuomones?-atseke i kambari, taciau nepasivargino uz saves uzdaryti duru aiskiai neketindamas cia uzsibuti. –Nors viena karta pasielk protingai!-konflikto metu jo lupomis beriami zodziai buvo kandus, pikti. –Vesk ta avigalvi ir sukurk seima su vyru, kuris viena diena nesumanys tavo vaiku paaukoti susiktame rituale, Liv!-pastveres sau priklausancia tase kurioje vakar sau pasikuisti leido Rivas, is ten issitrauke keleta pakeliu cigareciu. Gerai pagalvojus, jis buvo teisus. Jis, Thoras, buvo potencialus indas i kuri kesinosi jo velionis tevas. Kam jau kam, bet Lianai reikejo nuo jo laikytis kaip imanoma atokiau ir nors vyro ketinimai is esmes buvo gristi dorais ketinimais, tai kaip siurksciai, storzieviskai jis juos issake, tikrai nesukure romantiskos auros, kuria galejo pakvipti jei jis paprasciausiai butu nurimes ir issakes jai savo bukstavimus bei nors siek tiek atsiveres. Ne. Thor’as buvo is tu kurie pirmiausia pasako, o paskui pagalvoja. Stabtelejo. Pakele akis i ja, moteri, kuria katik subingalviskai atstume, nors turejo desimtis galimybiu ‘’make things right’’ ir vis gi… uzuot ispildes jos troskimus ir tiesiog cia ir dabar ja paemes… jis pastumejo ja i kito vyro glebi. Absurdiska, tiesa? Taciau toks jau tas gyvenimas. Ne visada viskas klostosi taip, kaip to noretume ir daznai esame patys del to kalti. Pasakysiu tik tiek, isdidumas, uzsispyrimas ir karstakosiskumas tikrai nera kertines santykius puoselejancios vertybes.
-Kai Karly cia atsivilks… nes tikrai atsivilks, ne snores parukyti,-jo tonas aprimo, taciau tebebuvo saltas. Kilstelejo cigaretes, kurias akivaizdziai ketino pasiimti su savimi. –Perduok, kad as kavineje,-susikiso du pakelius Malboro i galines dzinsu kisenes ir tiesiog patrauke isejimo link. –Luna?-tarpduryje stabtelejo, taciau yprastai paklusni augintine nerode noro sekti ikandin. Kilstelejo akis, kurios tik trumpam susidure su josios, taciau to uzteko idant suprastum, jog giliai viduje, jos atzvilgiu, jis anaiptol nesijaute toks apatiskas kokiu dejosi. –Man reikia atvesti,-apmaudziai atsiduso. Jautesi ir subine ne tik del to ka pasake, bet ir todel, kad ja atstume. Vis gi. Jo galvoje smestelejo trumputis scenarijus to, kaip viskas galetu pasisukti jei uzuot isejes jis vis delto stvertu ja i glebi ir prisipazintu kazka jai jauciantis. Ji atsakytu tuo paciu. Jis ja vestu. Ji pagimdytu jam vaika. Charitonas griztu. Perimtu Thoro kuna, kurio rankos galop nudetu ne tik nieko neitarianti kudiki, bet ir ja pacia. The end. Chariton lived happily ever after. Fuck that.
***
-Ei…-nedrasiai praverusi duris Karly nors ir kaltai, bet sypsojosi nuo ausies iki ausies. –Kur jis?-isitikinusi, jog Geminus kambaryje nera, iejo bei uz saves uzdare duris. Klestelejo ant sofos prie kurios buvo numesta brolio kuprine, taciau neradusi ten ko isekojo, piktai suceksejo. –Blemba…-pastebejusi tirianti Lianos zvilgsni, blondine staiga pasitaise kiek susitarsiusius savo plaukus. –Turiu tau pasiulyma,-jos jaunas veidas staiga surimtejo. –Turi Thor’a itikinti leisti man ir Mason’ui sia kelione testi vieniems,-pritylinusi savo balsa ji netruko atsidurti ant dvigules lovos, arciau Rivas. –Leisk man pabaigti,-rodomuoju pirstu sudrausminsi burtininke nuo galimos kontraargumentu krusos, ji tese. –Pati pagalvok. Tavo vyro smekla anksciau ar veliau isgaruos, pati taip sakei. Jau daugiau nei 12 valandu jis elgiasi visiskai normaliai, beto judu su Thoru greiciausiai ir esat ta raudona medziagos skiaute, kuri ji it buliu vercia kraustytis is proto bei kliedeti,-Karly akivaizdziai nemate situacijos rimtumo, bet gal tai ir nebuvo taip blogai? Mergina buvo linkusi visur ir visuose izvelgti kazka gero, pozityvaus ir teigiamo. Siuo atveju, Lockwoodo tarpukojyje ja pamalonines padargas buvo teigiamiausia medalio puse ir ji kategoriskai atsisake net pagalvoti kas galetu nutikti jei ji ir vel istikru toji ‘’sizofrenijos krize’’ tik si syk aplink nebutu nei magiskomis galiomis apdovanotos Lianos, nei super stipraus jos ibrolio. –Padesiu jam isikurti, islaikysiu ji toil nuo bet ko, kas galetu jam priminti apie jo tikraja praeity. Win-win, nemanai? Jis bus toil, bus gyvas, na o jei nutiktu taip, kad jis atiduotu galus, as buciau salia ir perspeciau tave anksciau nei tai padarytu tavo psichopatas ex,-syptelejusi ji leido Lianai suvirskinti it zirniai i siena paberta informacija. -…viskas ko man reikia, tai pradinis kapitalas, na zinai… gyvenimo pradziai. Ir du lektuvo bilietai i Kanada, nes testi sia kelione su jumis… atleisk, bet tai yra tikru tikriausias pragaras. Ypac po to kai pasakiau Thorui, kad tu… aaaa,-staiga supratusi, kad pasake per daug ji uzsiciaupe, bet isdavikiskai i jos suzadetuviu zieda nukrypes zvilgsnis vis del to ja isdave. –Atleisk,-susiguze akivaizdziai atgailaudama. –Noriu jam geriausio ir… pasakysiu tik tiek, kad jis NIEKADA nesiveda mergu i savo miegamaji,-reiksmingai islenkusi antakius ji susikele koja ant kojos. –Kad ir kaip grazu is sono ziureti kaip kazkas, kas visa gyvenima venge isipareigojimu, pats neriasi kilpa sau ant kaklo, judu – tikru tikriausia katastrofa, mieloji….-pakasiusi salia gulejusios Lunos paausi ji staiga stryktelejo nuo lovos tarsi butu kazka prisiminusi. –O sudas! Mason’as greiciausiai nuejo i kavine!
***
Kai jos dvi pasirode netoli motelio stuksojusioje ir tikrai prabanga nedvelkencioje uzkandineje, Mason’as jau sedejo priesais Geminus ir regis neitardamas, jog anas ZINO, nerupestingai sklaide meniu puslapius kai Thor’as tuo tarpu buvo isikniaubes i mobiluji. Nezinia, tam kad isvengtu dialogo, ar tam, kad susilaikytu nepastveres buko salimais gulejusio sviestinio peilio. –O, jus dar neuzsisaket,-nervingai syptelejusi Karly atsisedo salia Masono nepalikdama Lianai kito pasirinkimo, kaip tik isipatoginti prie sviesiaplaukio paniurelio. Thor’as ne tik nesiteike atsakyti, bet ir apskritai nepakele akiu nuo maigomo telefono. Man child, I know. –Am… mesainis su bulvytemis skamba viliojanciai!-griebdamasi siaudo blondine akimis desperatiskai melde Liana prabilti. –Ehem… Thor’ai. Mes su Liana pasikalbejom,-padariusi siokia tokia pauze ji dave burtininkei brogan isiterpti arba ja pertraukti, taciau siai tebetylint, isidrasino kalbeti toliau. –Si kelione nera maloni nei vienam musu. Tai akivaizdu. Todel.. kodel gi jums neleidus mums su Masonu jos testi vieniems?-su lig siais zodziais ne tik Lockwood’as, bet ir Thor’as suziuro i Karly. –Mes esame vos uz pusvalandzio, daugiausiai keturiasdesimties minuciu, nuo oro uosto. –As galiu padeti Mason’ui prisiminti,-pamerkusi aki ji signalizavo butent priesais sedinciam broliui, kuris atrode be galo sumises. –Tu ko nors apsiuostei, Karly? Ka tu cia paistai?-jis pakilo nuo stalo garsiai, ant zemes netycia numesdamas priesais ji padetus stalo irankius. -Thor'ai...-maldaujanciomis akimis blondine vis dar ieskojo uzdarimo Lianos akyse, kuri ar tai neatlaikiusi spaudimo, ar todel, kad siai apskritai gyvenime susimovusios merginos pagailo, staiga ir pati issitiese. -Eime i lauke, reikia pasisneketi,-istare tuo seksualiu, prikimusiu savo balsu, taciau si karta liepiamoji nuosaka buvo it botagas pries kuri net priesgyna Geminus nusprende nebesisakoti.
-Klaus...-jiems atsidurus lauke, prie iejimo, ji prabilo pirmoji, bet jis suskubo ja pertraukti. -Tu neturetum jo vesti,-ispyle it tai butu burnos ertme degines karstas skystis. Nuryjo burnoje susikaupusius skyscius, o jo sviesiai melynos akys buvo nukreiptos tiesiai i josios. -Nebent tai reiskia, kad ir toliau busi jam neistikima, nes as....-jaute kaip kaktoje isimete keli prakaito laseliai. -Noriu ir toliau su tavimi matytis,-zenges link jos jis neskubedamas panere savo pirstus jai i plaukus. Zenge dar viena zingsni ne tik sumazindamas tarp ju likusi atstuma iki minimumo, bet ir priversdamas ja atsislieti i uzkandines siena. Atitraukes rankas nuo jos veido, sueme jos plastaka bei surakino savo pirstus su josios. Letai, taciau uztikrintai priglaude savas lupas prie josios, taciau bucinys, kaip ir buvo galima tiketis, is kart tapo gilus, geidulingas bei slapias. Nepaisant iniciatyvos, kuria pagaliau rode, Thor'as dar niekada nesijaute toks ''submisive''. Jis ne tik nebekontroliavo situacijos, bet ir nebebuvo ''in charge'' kai kalba liete jo paties likima, jo ateity. Dabar ji priklause jai, Lianai Rivas.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
avatar
Thor Geminus
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 274
Įstojau : 2013-08-08
Miestas : New York
Meilė : Liana Rivas
Draugai : Rick
Rūšis : Vilkatas
Darbo paskirtis : Bouncer

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Liana Rivas on Antr. 03 13, 2018 1:16 am




Not Afraid Anymore




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Leader  – This Is Why We Bleed




WE'RE BROKEN PEOPLE NOW, WE'RE BURNING OUT. AND NOW I'M GONNA LET YOU DOWN. ft. Thor Geminus (theme)
– Neversk manęs priminti tau, kad pats, savo noru nusprendei vykti į šią kelionę. – Palyginus su akivaizdžiai pakeltu Geminus balso tonu, tamsiaplaukės ištarti žodžiai nuvilnijo aplinką dvelkdami įtartina ramybe, subalansuotumu. Tai žinoma nebuvo atspindys to, kokios prieštaringos jausenos tuo metu draskė jos liauną kūnelį iš vidaus. Liviana tebeliko sėdėti ant siauros palangės, net tuomet, kai liovęsis stovėti prie durų, vilkatas paskubomis įžengė į kambario vidų. Nepriklausomai nuo to, kad ypatingai stipraus vyro kantrybė triukšmingai „sprogo“ su lyg akimirka, kuomet šis suvokė esti, ta nedidukio ūgio besilaukianti šviesiaplaukė, greičiausiai savo pačios noru, pasiryžo permiegoti su vyru, kurio kūną buvo apsėdusi didžiausias kelės vaikas, kokį tik buvo įmanoma pažinti. Tai nebuvo esmine priežastimi, kodėl susikaupusią tulžį Thor‘as nusprendė išlieti ne ant ko kito, kaip ant Rivas. Net tuomet, kai ji neteisingai supratusi jo pasireiškusio pykčio priežastį, prabilo apie sužadėtuves su Asmodeus, stipriai neapsiriko, mat tai buvo viena tų priežasčių, kurios pakeitė aukštaūgio nusiteikimą. Prieš tai būdama nuleidusi savo tamsiai rudos spalvos akis, moteris sukluso, vos tik vyras, išvengdamas atsakyti į šios pažertus klausimus, atsakė savu. Žvilgsnis savaime susirado jo veidą, nepriklausomai nuo to, kad atstumas nuo dviejų čia buvusių kūnų, ne vien kad buvo ženkliai didelis, bet tuo pačiu metu ir pridavė atmosferai daugiau slėgio, šalčio. Įžanginis sakinys žinoma nepasakė daug, apart tai kad paliko ją su nemaloniu prieskoniu burnos ertmėje. Tačiau čia pat šviesiaplaukis vilkatas pratęsė savo mintį, kuri su kiekvienu ištariamu žodžiu, tik dar labiau kandi, piktybiškai pašiepianti. Galbūt, tam tikra prasme paniekinanti. Liviana nebuvo iš tų moterų, kurios ramiai toleravo įžeidžius žodžius savo adresu, tuo labiau ji neketino leistis teisiama ar spaudžiama į kampą. Per 2000 metų, kuriuos teko praleisti būnant gyvai, ji galbūt ir netapo išmintingiausia asmenybe, galbūt nepadarė net to, ką turint tokias galimybes būtu padaręs bet kuris kitas, didesnį IQ turintis žmogus. Netapo ir apatiška, nejautria ir išgalvota. Kažkokiais mistiniais keliais ji išliko savimi, nepriklausomai nuo to, kiek stipriai duobėtus kelius teko praeiti. Viso labo, moteris tapo tvirtesnė, labiau gebanti apginti tiek save, tiek savo interesus, tiek nesibaigiančią užduotį, tiek jai rūpimus aplinkinius, kurių žinoma buvo ne daug.
– Užsičiaupk. Tu neturi teisės teisti mano gyvenimo ar jame darytų pasirinkimų, ir tikrai ne Tau liepti ką man daryti toliau, ar supranti? Žinai, eik lauk iš čia, nenoriu dabar tavęs matyti... Eik lauk! – Beveik visus savo žodžius moteris iškošė pro daugiau ar mažiau sukąstą žandikaulį, ir tink ant galo keliais pustoniais jos balsas pakilo. Jų žvilgsniams susitikus, tik akimirkai, buvo galima pastebėti tai, kad vikanės akys tapo labiau vandeningos, nors savigarba ir neleido tiems sūriems lašiukams ištekėti. Kone iš karto nusukusi nuo vilkato akis, tamsiaplaukė bukai nukreipė savo žvilgsni į langą, pro kurį tikrai nebuvo atsivėręs malonus ar raminantis vaizdas. Matė savo automobilį, tvarkingai, pagal linijas paliktą motelio parkavimo zonoje. Sunku pasakyti, kas būtent taip stipriai paveikė nemirtingą moterį, ar tai kad vyras užkabino šios praeitį, ar tai kad taip piktai ir kategoriškai, kone tiesiogine to žodžio prasme, pastūmė ją į kito vyro glėbį, neketindamas daugiau dalyvauti šios gyvenime. Žinoma, galima ieškoti daugybės paaiškinimų, kuomet tikrieji visada liks žinomi tik konflikto dalyviams, net jei šie nesiryš to įgarsinti balsu. Bet kokiu atveju, Thor‘as nebuvo gimęs tuo metu, kuomet dar 12-os mergaitė buvo ištekinta savo senelio už dešimtmečiais vyresnio vyro. Jis nebuvo šalia, kuomet pagal tų laikų taisykles, prasidėjus „kraujavimui“, ji buvo imta laikyti suaugusia moterimi, kuri turėjo pradėti visomis prasmėmis gyventi su savo tuometiniu vyru, kuris neatsitiktinai buvo išrinktas, esti to reikalavo Ambrose šeimos įtikėtas „paveldo“ reikalytis. Kuriam mergaitės reikėjo giminės ratui pratęsti, gauti galias ir sėkmę, kuri buvo pažadėta tamsos. Jis nematė to, kaip vedamas savo tikslų, Chariton‘as pasirodė Livianos gyvenime, kuomet pamatęs tą, šiek tiek vaikišką Sevastianos ir Saloninos  dukters, veidelį pasirūpino esti niekam nežinant jos vyras mistinėmis aplinkybėmis mirtu. Geminus ne vien davė amžinybės įžadus Livianai, jis taip pat pasistengė parodyti jai tai, koks iš tiesų turi būti laimingas gyvenimas, ir kokia svarbi jame yra jos rolė. Viskas buvo beveik tobula, iki akimirkos, kuomet viskas nugarmėjo velniop. Ir kad ir kiek stipriai atsidavusi jam buvo Liviana, ji buvo priversta priimti sudėtingus sprendimus, kurie galiausiai atvedė ją čia. Tačiau toks iš tiesų yra ypatingų žmonių gyvenimas: realybė žiauri, ir retai kada yra pasiekiama to, ko norisi, nebent žinoma tai yra padaroma kruvinais keliais. Jam nepasitraukus iš karto, priešingai, pasiekus kambario vidurį, bei dėmesį sutelkus į asmeniniais daiktais pripildytą kuprinę, iš Rivas nebuvo įmanoma sulaukti netgi atsisukimo į jo pusę. Jis prabilo, akivaizdžiai pakeisdamas temą. Galbūt kalbėti apie kitus žmones, dabar buvo kur kas protingiau, nei apie vienas kitą. Nes bet koks bandymas bent pabandyti viską apspręsti civilizuotai, pasibaigdavo kažkaip ne taip. Tikriausiai dėl to, kad būtent šį gestą moteris per pastarąsias 24 valandas buvo mačiusi ne vieną kartą, tai gavosi visai natūraliai. Neketindama dabar talkinti vilkatui, ji neatsisukdama į šviesiaplaukio pusę atkišo savo kairę ranką, išlenkdama pirštus taip, kad šių kombinacija puikiai pademonstruotu „fuck you“ gestą. Visai netrūkus Rivas visgi pasiryžo atsisukti į aukštaūgio pusę, kaip tik tuo metu, kuomet jis susikišdamas cigarečių pakelius į džinsų kišenes, patraukė prie durų, prie kurių ir pasišaukė savo augintinę. Visiškai atsitiktinai, jų žvilgsniai dar kartą susitiko. Priešingai nei skandavo prieš tai ištarti žodžiai, ar visa kūno kalba, iš Thor‘o akių nebuvo galima pamatyti analogiškus signalus. Ji vos pastebimai papurtė galvą, kuomet vėl nusisuko į lango pusę. Ant plačios lovos įsitaisiusi kalytė viso labo pakėlė galvą, nusekdama kur link patraukė jos šeimininkas, tačiau, kaip tai bebūtu keista, nepašoko eiti paskui. Padėjusi galvą atgal ant lovos, šunytė gana garsiai atsiduso. Burtininkė girdėjo kaip kambario durys užsidaro, kas privertė ją kuriam laikui sumerkti akis, tuo pačiu metu atlošiant galvą. Likdama vienu viena su Luna, Rivas galiausiai atsitraukė nuo palangės. Užimdama vietą ant lovos, prie pat Geminus augintinės, tamsiaplaukė apkabino stambių kaulų kalytę. Tik dabar pastebėjusi kad vis dar laiko suspaudusi kumšį, atleido savo pirštus, atidengdama delne laikytą žiedą. Luna nosimi bakstelėjo į Rivas ranką, ko pasekoje žiedelis nukrito ant patalynės. Apgraibomis vikanė pasiekė papuošalą, šį kartą jį prisitraukdama arčiau veido. Daugumai toks dalykas žinoma nereikštu visiškai nieko, užtad Lianai, tai reiškė apsisprendimą. Užsidėdama deimantu inkrustuotą žiedą ant bevardžio piršto, ji nebyliai, niekam nesiteisinant „ištarė taip“.


DEVIL UNDERNEATH U'R GRIN, SWEET THING, BUT U PLAY TO WIN, HEAVEN GONNA HATE U. ft. Thor Geminus (theme)
Nebuvo tikra kiek trūks pusryčių maratonas, tačiau tikra buvo dėl vieno, kad neketinanti pasirodyti prieš bendrakeleivius, bent iki tos akimirkos, kai tai taps neišvengiama. Apsvarstė netgi tą galimybę, kad paliks savo automobilį Thor‘ui su Karly, grįžimui atgal į NY, kategoriškai pareiškusi kad toliau kelionę pratęs viena. Suprato kad taip bus daug greičiau, ir kaip Geminus sakė, greičiau ir pasimirš. Be jokios abejonės toks planas turėjo tūkstančius sprangų, kurių viena buvo ir tikimybė kad Lockwood‘as praras sveiką protą lėktuve, pilname nekaltų žmonių. Ne. Verčiau neapsikrauti neigiamomis mintimis, nes gali šias ir realizuoti. Į kambarį sugrįžus šviesiaplaukei, Liana instinktyviai pusiau pakilo, palikdama sėdėti ant lovos. Bandydama pasigerinti sau nuotaiką kalba apie nieką, ji nesusilaikė gana švelniai nepatraukusi Karly per dantį.
– Taaaaigi, kaip ten Mason‘as, atsibudo pagaliau? – Vos pastebimai kilstelėdama savo antakius, Rivas netrūko ilgai išlaikyti kiek pagerėjusios nuotaikos, mat tai ką ėmė sakyti Geminus sesuo, kaip mat apniaukė vikanės veidelį. Akivaizdu kad negalėdama netgi patikėti tuo, ko šviesiaplaukė užsimanė, Liviana nesurado nei vieno žodžio, kurį galėtu parinkti, kad dabar pat priversti pašnekovę liautis tauškėti niekus. Akivaizdu, kad ji net nesuprato kur lenda, kiek labai pavojingas yra Lockwood‘as, kuomet yra nestabilus, nuolatos iš vidaus besikaunantis su jo kūną užvaldyti trokštančiu Chariton‘u, arba jo liekanomis, arba kažkuo, kuo tikrai nėra buvęs vilkolakis. Po vakarykštės nakties, kuomet Liviana savo pačios akimis matė kaip atrodo laikinas apkalbamo vyro sąmonės „aptemimas“, ji tikrai kad negalėjo leisti paprastai mergaičiukei, kuri prie to viso dar ir laukėsi, vykti su su juo. Vienai, be jokios apsaugos... ...nebent žinoma, visa ta apsauga iš tiesų nešė daugiau problemų, nei naudos. Karly žodžiuose žinoma buvo galima atrasti tiesos, esti tiek Liviana, tiek Thor‘as patys to nesuprasdami „trigerina“ pirmojo vilkato tamsą bandyti dar aršiau brautis į realų pasaulį. Bet išleisti Karly vieną? Negi dėl vieno, iš skambesio visai neblogo pasidulkinimo, galima taip pamesti galvą, kad imti rizikuoti viskuo? Tik kuomet mintyse užsidavė sau šį klausimą, Rivas suprato ant kiek nepanašiai panaši į josios su Thor‘u, yra Karly ir Mason‘o pažintis.
– Tai neįmanoma. – Pradėjo pakankamai kategoriškai, nors iš kart pasistengė paaiškinti. – Pirmiausia todėl, kad greičiausiai esu paskutinis asmuo, kurio klausyti norės tavo brolis. Ką kalbėti apie tai, kad aš tiesiog negaliu tau leisti vykti kartu su Mason‘u. Pati pagalvok, ką tu darysi, jei vienas tų epizodų užeis kai būsi su juo viena? Aš nežinau kaip stipriai moterys veikia Mason‘ą, tačiau Chariton‘as nutrauks tau galvą greičiau, nei tu ar kuri kita spės pasiūlyti jam pačiulpti, apsiraminimui. – Jei tonas būtu pasirinktas kiek kitoks, Livianos žodžius būtu galima suprasti kaip tiesioginį įžeidimą, tačiau ji pasistengė įtraukti ir kūno kalbą, ir gestus, kad jos moologas būtu suprastas tinkamai. Kad viskas, apie ką ėjo kalba, tai buvo iš tiesų labai žiaurus vyras, kurio papirkti nėra įmanoma, mat viskas kuo jis yra: tai beribė, klampi tamsa.
Šviesiaplaukei ir toliau dėstant savo mintis, Liviana akivaizdžiai pritilo, nuleido akis, tarytum parodydama kad bando suprasti kiek stipriai tai yra rizikinga, ir kiek tikimybės yra tame, kad tai suveiks. Karly paminėjo ne vien tai, kad nori padėti Lockwood‘ui pradėti viską nuo pradžių, neleidžiant jam pasiekti savo paties gyvenimą, kuriame jis galbūt buvo kažkam reikalingas, galbūt netgi mirtinai reikalingas. Ji taip pat pabrėžė ir pinigus, kuriuos ketino gauti iš Rivas. Vikanė žinoma nebuvo tokia apsirūpinusi, kaip kad dabartinės žvaigždės: Sebastian‘as ir Katherine Redford, ar Abberline šeimyna. Tačiau savo banko sąskaitą buvo papildžiusi sunkiai dirbdama įvairius, ne kiekvienam žmogui pasiekiamus darbus, ką kalbėti apie tai kad jos mėnesinė alga kilstelėjo jau tuomet, kai ji tapo žiniasklaidai žinomu veidu, paties Desmond‘o asistentė. Šiek tiek kilstelėdama vieną iš savo rankų, moteris kelias pirštais perbraukė per savo lūpas, po ko, šiek tiek susiaurintų vokų žvilgsnį nukreipė į netoliese sėdinčią Karly.  – Tikiuosi tu supranti kad man šis planas visai nepatinka? Bet sutarkim taip, jei pati sugebėsi įtikinti Thor‘ą sutikti su šia beprotybe, aš pasirūpinsiu kad gautum lėktuvo bilietus. Bei tuo kad tau, tavo kūdikiui ir Mason‘ui nieko netrūktu. Ir taip, kalbėsi tu, nes jei prabilsiu aš, jis ištemps tave iš šios vietos iš karto.
Čia pat, visiškai atsitiktinai merginai išsprūdo tai, apie ką Liviana ir taip numanė. Būdama tikriausiai pakankamai brandi, kad sugebėti įvertinti situaciją abstrakčiai, ji vos pastebimai, puse lūpų šyptelėjo, aiškiai parodydama kad neketinanti pykti apie greta buvusios mergaičiukės. – Neturi dėl ko atsiprašyti. Net jei nebūtum nieko pasakiusi jam, tai nepakeistu fakto kad esu be penkių minučių susižadėjusi. Jei ne ši absurdiška jo nuotaikų kaita, kelionės gale būčiau tai pasakiusi pati.
Suprasdama kaip viskas atrodo iš Karly pusės, ir tai kad ji nuoširdžiai rūpinasi savo giminaičių, vėl trumpam sumerkė akis, tarytum pasiruošti pasakyti tai, ką ketino, buvo beprotiškai sunku. To nepalengvino net vilkolakės pasisakymas apie tai, esti Geminus leidžia savo namuose miegoti savo partnerėms. Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, moteris lėtai iškvėpė plaučiuose prieš tai užlaikytą orą. Net aklas matė, esti ji nelaiko Geminus tiesiog laikino romano dalimi. Jis jai iš tiesų rūpi, ir tai velniškai gąsdina, nors mintis apie tai kad daugiau šio nebe pamatys, velniškai skaudina. Pramerkusi akis, ji specialiai pažvelgė į tą patį prakeiktą žiedą. Ilgai neužlaikydama žvilgsnio ten, ji pagaliau nukreipė akis į merginą.
– Tik nemanai kad tas „geriausio“, galiu būti aš. Paklausyk, Karly. Aš galiu užtikrinti tai, kad neturi dėl ko nerimauti. Šiai kelionei pasibaigus, aš grįšiu namo, pas vyrą kuris manęs laukia. Ir daugiau nesimaišysiu Thor‘o gyvenime, galu gale jis ir pats pageidavo tokios įvykių sekos. – Ant galo balsui tapus dar labiau prikimusiam, Liviana atsikrenkštė, ir panašu kad tuo ir ketino baigti šį pokalbį, tačiau Karly staiga supratus kad paliko Mason‘ą vieną, o šis nelaukdamas greičiausiai nukeliavo į kavinę, Rivas akys tapo beveik apskritos. – Tu palikai juos vienus?! O dievai, Thor‘as! Jei po visko jis jo neužmuš, mažiausiai ką padarys, tai sukiš visą dantų krapštukų dėžutę šiam į akiduobes... – Ištarusi šiuos žodžius, moteris analogiškai pakilo nuo lovos, kuomet kambary palikusi Luną, išbėgo paskui Karly, prie motelio įsikūrusios kavinės link. Atsidūrus kavinės pastate, bei iš tolo atkreipus dėmesį į prie vieno staliuko sėdinčius abu vyrus, kurie panašu kad neplanavo pradėti komunikuoti any time soon, Liviana su palengvėjimu atsiduso. Kadangi šviesiaplaukė žingsniavo pirma, užėmusi vietą prie Lockwood‘o, sulaukė pakankamai smerkiančio žvilgsnio iš vikanės. Visgi, moteris neketino sėstis prie vilkato, net jei tai reikštu, kad reikėtu tūpti ant žemės. Laimei kad ne visi staliukai buvo su suoliais, mat vidury buvo keli apskriti, su prie jų pastatytomis medinėmis kėdėmis. Pasitraukusi prie vieno tokio staliuko, prie kurio laikraštį prie kavos skaitė panašu kad furistas, pasiprašė pasiskolinti kėdę. Net neatkreipė dėmesio į tai, kad sutikęs vyras su dideliu pasimėgavimu nužvelgė Rivas užpakalį, kuomet ji parnešusi kėdę, atsisėdo per gerą tarpą nuo Geminus. Karly prabilo pirma, kuomet iš Livianos nebuvo galima sulaukti ne vieno žodžio. Ji netalkino, nekomentavo, netgi niekaip nereagavo į pokalbį „į vieną pusę“. Panašu kad vyrai, iki tam tikros jos kalbos dalies, taip pat nebuvo sudominti pokalbiu. Šiai įvardinus savo sprendimą, paeiliui visi pažvelgė į vilkolakę. Tuomet pasigirdo pirmiausia Thor‘o balsas, vėliau ir ant gridų triukšmingai nukritę stalo įrankiai, kuriuos jis užkabino atsitiktinai, kuomet per greitai pakilo ant kojų. Liviana lėtai pasuko akis į Karly, kuri atrodė kad desperatiškai maldavo šios pagalbos. Pokalbis su Thor‘u žinoma nereiškė nieko gero, tačiau tam tikra prasme, Rivas tikrai pagailo ir taip gyvenime nieko per daug gero nematančios neštukės. Atsakomai pavarčiusi akimis, ji taip pat ryžtingai pakilo nuo kėdės. Ganėtinai griežtą, neperkalbama, ir niekuo nepaperkamą žvilgsnį nukreipdama būtent į Geminus pusę. – Eime į lauką, reikia pasikalbėti. – Jos kalba pasirodė labai trumpa, mat ištarusi šiuos žodžius, ji net neprisiliesdama prie aukštaūgio, pro duris išėjo pirma. Vis dar skaisčiai šviečianti saulė, savo skleidžiama šiluma pasitiko vikanės kūną, kuomet ji ganėtinai greitai atsisukusi į paskui ją, atžingsniavusį Geminus.  Prisimerkusi, ji prasitarė. – Klaus...
Nespėdama pilnai ištarti netgi pirmo žodžio, ką kalbėti apie visą kalbą, kurios eiliškumą susidėjo dar eidama link kavinės lauko durų, moteris iš karto suraukė antakius, kas paryškino tik tokiais momentais atsirandančias „pykčio“ raukšleles tarp antakių. Iškošė net nepagalvodama apie tai, kad tokie žodžiai gali sugadinti akimirką, tačiau tai nebuvo pirmasis kartas, kuomet panašiai išsireiškė dar šią dieną. – Tikrai kad ne tau spręsti ką turėčiau ir ko neturėčiau daryti. – Ištarė tai gana monotoniškai, ir panašu kad tai niekaip nesustabdė Thor‘o nuo šio pasirinktos kalbos, kuri kaip tyčia neturėjo visiškai nieko bendro su pradėtu eiliniu konfliktu su šio seserim. Savo pareiškimą vyras ištarė staiga, tarytum tai nedavė šiam ramybės jau kurį laiką, ir pagaliau jis nusprendė kad nebe gali daugiau tylėti. Tai pribloškė, žinoma. Liviana tikrai negalėjo tikėtis, kad prieš tai kalbėdamas priešingai, jis galiausiai pripažins kitokią nuomonę. Sunku pasakyti kas būtent nulėmė taip pakrypusius įvykius: ar tai kad jis pamatė, kad stumdamas tamsiaplaukę šalin, jis skaudina ją, mat su laiku tapo gana akivaizdu, kad jis ir jo nuomonė jai rūpėjo daugiau, nei tiesiog tobulas sekso partneris. Arba, tai nulėmė suvokimas, esti moteris ėmė per daug greitai slysti iš jo rankų, kas galiausiai pasibaigtu tuo kad jis ją prarastu. Rivas neišvengė akių kontakto, kuomet vyras pasistengė sugauti šios žvilgsnį. Vos palenkė galvą, lyg norėtu pradėti maldauti kad jis baigtu taip kalbėti, baigtu ją gluminti, ar versti abejoti savo pasirinkimais. Tik klausimas apie ištikimybę, ir ar tai pasikeis, kai Liviana ištekės, iš jos akių buvo galima suprasti, kad tai kažkada pasikeis. Mat, kad ir kokią begalinę aistrą Rivas jaustu vilkatui, ji negali taip siaubingai elgtis su Asmodeus. Staiga sumerkusi akis, ji akivaizdžiai juto didžiulę kaltę, dėl to ką daranti.
– Thor‘ai, aš nenoriu apie tai kalbėti... – Ištarė beveik pašnibždomis, nors ir matė kad vilkatui taip pat toli gražu nėra lengva dėstyti tokias išpažintis, arba būti atviram dėl to ko nori pats. Pajutusi kaip jo vyriškai tvirtos rankos pirštai paneria į tankius josios plaukus, natūraliai palenkė galvą į jojo rankos pusę. Mistika: kad ir kaip stipriai troško ant jo pykti, dar stipriau troško jausti jį greta savęs. – Duok man šiek tiek laiko, aš negaliu blaiviai galvoti, kai esi šalia. – Prisipažinimas taip pat nuskambo gana tyliai, prieš pat akimirka, kuomet pajuto jo kūną artėjant prie priklausančio jai. Natūraliai žengė žingsnį ar kelis atgal, jausdama kaip nugara įsirėmia į jos paviršių, kuomet iš priekio prišlyja Geminus kūno skleidžiama kaitra. Tai jaudino, neapsakomai. Išdavikiškai nusiteikęs kūnas, savaime ėmė skleisti atsakomus signalus, kurie sutapo su skleidžiamais vilkato. Trumpam praskleidė savo natūraliai pūtalias lūpas, imdama neritmingai, apsunkintai kvepuoti pro burną. Suspaudė savo pirštus, kuomet vyras parodydamas iniciatyvą, šiuos sunėrė su savaisiais. Visai netrūkus, jo lūpos nors ir neskubriai, tačiau akivaizdu kad užtikrintai nugulė ant josios. Norėjo pasipriešinti, TURĖJO pasipriešinti, apie ką atsiliepė ant kaktos pasirodžiusios nerimo raukšlelės. Tačiau akimirka, kuomet šiltas ir drėgnas vilkato liežuvis, prasiskindamas kelią pro tamsiaplaukės lūpas, susidūrė su priklausančiu jai, padėtis kardinaliai pasikeitė. Iš švelnaus, tvarkingo bučinio išsivystė kitoks: kartu su savimi nešantis begalinį geismą, gilumą ir tam tikrą savininkiškumą. Dievai mato, kaip stipriai moteris buvo išsiilgusi šio vyro: jo protą aptemdančio skonio, svaiginančio kvapo. Visko, kuo buvo jis, ir ko ji buvo netekusi per tuos alinančiai ilgus du mėnesius. Kvėpuoti tapo beprotiškai sudėtinga, mat nutraukti bučinį, mažiausiai troško. Sunkiai gaudydama kvapą, graikę godžiai, geismingai besiraivant liežuviams, kandžiojo jo lūpas, glamonėjo savosiomis. Instinktyviai paleidusi jo ranką, ji lėtai ėmė ja kilti aukštin, visiškai atsitiktinai pirmiausia vidine delno dalimi susilietė su jo erogeninę zona, pilvo presu, krūtine. Stabtelėdama tik tuomet, kai pasiekė vyro pečius, patraukė jį dar arčiau, pati savo ruožtu kone visu kūnu įsiremdama į jo fasadinę dalį. Galima drąsiai teigti, kad būtent tuo metu ji visiškai pasimiršo, atmesdama net tokius svarbius faktus, kad jie buvo greičiausiai ne vieni, ir dar dienos metu lauke. Nesvarbu tapo visiškai viskas, apart artumą, JO artumą. Visiškai natūraliai, jautė kaip seksualinė frustracija ima spausti pilvo apačią, gimdos prieangį. Jautė ir tai, kaip stipriai troško šio vyro, to nepakartojamo jausmo, kuomet jis taip nepriekaištingai užpildo ją iš vidaus savimi, kaip jo rankos užtikrintai ir savininkiškai glamonėja, stimuliuoja jos kūną. Vien mintys apie tai, bei neišbaigiamas bučinys, privertė Rivas patirti lengą, paviršinį orgazmą, ką išdavė tiek pro lūpas išsiveržusi negarsi aimana, tiek į krūtinės ląstą nežmogiškai besikalanti širdis. Tam nutikus, burtininė iš karto nutraukė bučinį, tarytum lemtingą akimirką supratusi tai, kur jie radosi. Visas jos kūnas maloniai virpėjo. Žinojo, turinti kažkur kitur nukreipti savo mintis, kad bent kuriam laikui „nusiraminti“. Nesulaikė šypsenos, kuri nutvisko, netgi tuomet, kai ji bandė atgauti kvapą, kvėpuodama per burną. Šiek tiek papurtė galvą, kuomet nenorėdama atsitraukti nuo jo, bent jau ne dabar, parėmė kaktą į šio kritinę, kažkur po raktikauliu. Sumerkė akis, kaip tik tuo metu realizuodama savo mintį, apie būtiną distrakciją.
– Kad ir ką nuspręsi dėl Karly, aš palaikysiu tave. Bet manau kad ji yra teisi dėl vieno. Tie „epizodai“, kuriuos jis patiria, jie pasireiškia kai bent vienas iš mūsų yra netoliese. Aš nežinau kodėl nepastebėjome to ankščiau, bet ji dėl šito teisi.
Išsakiusi tai, tamsiaplaukė atlošė savo galvą, norėdama pamatyti Geminus akis. Nepaleisdama jo žvilgsnio, graike prisikando apatinę lūpą, nestipriai, tačiau tai atrodė netgi labai seksualiai. Jos natūraliai prikimęs balsas vėl užpildė visumą.
– Net jei nuspręsi siųsti jį lėktuvu, o ją automobiliu ir abu į skirtingas puses. Man likusias dvi dienas noriu praleisti tik su tavim. Tie du mėnesiai... Aš daugiau nebe galiu kentėti. Ir šį kartą, tik viena naktimi tau tikrai nepavyks išsisukti.  




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Always choose wisely, you can rather choose prince charming or the dark knight.
Oh can't you see? You belong to me. How my poor heart aches with every step you take, Every move you make, Every vow you break, Every smile you fake, Every claim you stake... I'll be watching you.
avatar
Liana Rivas

Heart still beating for the cause, soul still bleeding from the loss.



Pranešimų skaičius : 438
Įstojau : 2016-07-18
Miestas : Niujorkas
Meilė : Thor Geminus
Draugai : Rheia Falco, Karly
Rūšis : Ragana (25/±2000)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Thor Geminus on Sk. 03 18, 2018 10:40 am




Stolen promise




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Ansel Elgort - Thief




JUST CALL ME A THIEF. ft. Liana(theme)
Penkiolika minuciu pries uzkandineje pasirodant Masonui:
-Sveikas, prisiminiau, kad minejai, jog Kanados pasienyje gyvena tavo pussesere… gal galetum man suveikti jos kontaktus?-kalbedamas telefonu jis atrode siek tiek susiguzes, tarytum mazu maziausiai butu norejes atkreipti i save aplinkiniu demesi ar buti nugirstas. –Tik nesakyk, kad ruosiesi sprukti dabar, kai reikalai klostosi kaip per sviesta!-kitame laido gale jo buves draugas, dabar dazniau verslo partneriu vadinamas vaikinas supanikavo. –Ne. Viskas gerai. Paslaugu reikia ne man,-patikino kelis kartus linkteledamas. Issitrauke cigarete, kuria suspaudes tarp lupu letai prisidege. I kavine eiti neskubejo. Nebuvo alkanas. Apetitas kazkur isgaravo kartu su pakilia nuotaika, kuria it vejas ispute tarp jo ir Lianos visai is niekur nieko isiplieskes gincas. –As apsistojes motelyje. Daugiausiai dvidesimt minuciu kelio greitkeliu iki sienos,-itraukes pirmaji, kartu duma nusispjove. –Kiek man tai atseis?-nejucia prikando apatine lupa. Mason’o situacija ir visa si kelione buvo didelis, nenumatytas ir viska jo gyvenime sujaukes reikalas, kuris kesinosi dar ir nepigiai atsieiti. –Ziurint kaip greitai tau to reikia,-kitame laido gale pasigirdo sklaidomi puslapiai. –Kuo greiciau. Zmogau, as neketinu sitam uzkampi praleisti dar vienos nakties,-piktai susiraukes jis it mazas vaikas venge dar vienos konfrontacijos su Rivas, kuri buvo neisvengiama jei jiedu pasiliks cia bent dar viena nakti. –Paziuresiu ka galiu padaryti, bet tokie dalykai uztrunka,-nespejes uzbaigti minties jis buvo nemandagiai pertrauktas. –Tu man skolingas, zmogau,-ak taip, jis nieku gyvu neketino draugo nukabinti nuo kabliuko, ant kurio sis beje pats uzsirove tada kai isiverze i jo buta mosikuodamas ginklu. –Atsiusk savo kordinates ir to zmogaus varda ir pavarde. Tai viskas ko man reikia. Ji tikra ase, savo reikala ismano puikiai,-ispaustas i kampa vyras kaip man prasneko kita, Thorui labiau supratama kalba. –Good to know. Gal ja susitikes pasiulysiu perimti tavo pareigas….-pagaliau ruskaname jo veide pasirode sarastiska sypsena. –Fuck you,-kitame laido gale pasigirdo vyro juokas.

Dabartis:
-Velniai rautu! Issinuomuokit kambari, istvirkeliai!-praeidama i kavines vidu, apkunoka moteriske uzdenge savo desimtmecio sunaus akis. Thoro veide pasirode nuosirdi sypsena. Jo rankos nugule ant riestos tamsiaplaukes sedynes. Tebeliesdamas jos kakta savaja jis neketino sumazinti to minimalaus, intymaus ju atstumo. Jaute ja, visus jos kuno linkius savo fasadu ir tai beprotiskai jaudino. Tikra tiesa, kad kraujui supludus i apatine vyrams priklausancia ‘’galva’’, virsutines smegenys lieka letesnes, veik nefunkcionuojancios. Nezinia kas tuo metu dejosi jo galvoje, bet nepaisydamas viesumos, dienos meto ar to, kokioje situacijoje jie vis dar buvo iklimpe, viskas ko jis norejo, apie ka dabar galvojo buvo aistringas seksas. Jo pirstai begediskai nugule ties jos tarpukoju imdami si stimuliuoti. Sukikenusi ji savaime suprantama ji atstume, taciau tai anaiptol neissklaide tarp judvieju tvyrojusios seksualios zaismingos chemijos. –Thorai?-uz nugaros staiga pasigirdo nepazistamas, moteriskas balsas. Pasukes galva jos pusen jis siek tiek prisimerke. –Taip?-neturejo zalio supratimo kas tokia buvo jo demesio pareikalavusi grazuole (face claim-Ashley Graham). –Turi grynuosius?-pasitikejimu savimi spinduliuojanti moteris regis ne tik nesureiksmino Geminus kompanjones, bet ir neketino atsiprasyti sutrukdziusi judvieju interakcijos. –Am.. ne,-pagaliau emes susigaudyti kame cia reikalas jis neigiamai papurte galva, taciau pries spejes ka nors paaiskinti Lianai buvo pertrauktas. –Neturiu laiko. Nuvesiu tave iki artimiausio bankomato. Einam,-Tina buvo tikru tikriausias female boss pavizdys. Jos autoritetas tarsi nematoma aureole verte ja gerbti, su ja skaitytis. –Paskui viska paaiskinsiu,-Geminus tespejo dirsteleti i sutrikusi tamsiaplaukes veideli, kuris savaime suprantama reikalavo zinoti kas po velniu cia vyksta. Tina negaiso. Thorui nespejus ne mirkteleti, zudikiskus aukstakulnius avinti moteris jau buvo ipusejusi nedideli zvyru nuklota kelia iki savo BMW markes automobilio. –Nagi, Thor’ai…-istare vangiai, tarsi ragintu neklauzada vaika. –Ilgai neuztruksiu. Buk gera, nepaleisk Karly is akiu,-reiksmingai syptelejes jis netruko susesti i keleivio sedyne.
-Neieskok ir nebandyk sum animi susisiekti. Kai pasas bus paruostas, pati tau ji pristatysiu.
-Kiek laiko tai gali uztrukti.
-Nezinau.
-Man reikia tikslesnes datos, nei NEZINAU,-nepaisant to, kad Thor’as neturejo pernelyg dideles galios reikalus paskubinti, nusileisti anaiptol neketino.
-Rytoj.
-Rytoj KADA?
-Klausyk, hot pants, tau cia ne moksleivio ID kortele padirbti. Paso klastojimas reikalauja labai kruostaus ir atsakingo darbo,-peremusi susni jai iteiktu kupiuru ji krupsciai jas perskaiciavo.
-Kokiu vardu man reiketu uzsakineti lektuvo bilietus?-nepatenkintas, taciau susitaikes su praleimejimu jis atrode suirzes. Dar viena naktis tame motelyje ne kiek nezavejo.
-Mason’as, taip? Paziurekim…-eme perziurineti iPhone notepad viena po kito stulpeliu surasytus vardus. –Mason James.
-Skamba kaip porno zvaigzdes pseudonimas…
-Pusbrolis nemelavo sakydamas, kad esi rakstis subinej,-moteris anaiptol nespinduliavo teigiamomis emocijomis neseniai susipazinto vyro atzvilgiu. –Klausyk, neturiu laiko taves parvezti. Turiu kita klienta.
-Nuo cia iki motelio maziausiai valanda pesciomis!-pasipiktines jis zenge masinos link.
-Oh well. Prasibek krosa,-Tina tiesiog eme ir trinktelejusi durimis uzvede varikli.
-WTF?-skestelejes rankomis jis negalejo patiketi, jog moteris ketina rimtai ji cia palikti. Sumautoje dikyneje, prie degalines, kurioje jie ana nakti pylesi kura.
-Iki rytojaus.
***
-Ji nepaleidzia manes is akiu,-uzvertusi galva Karly piktai susnypste vos i tuoleta uzsimaniusi Rivas paliko judu su masonu vienus. –Klausyk, turiu sumanyma, bet turesi man padeti,-staiga jos isradingoje galveleje svystelejo mintis. Masonas neatrode itikintas, taciau Karly entuziazmas buvo uzkreciantis. –Ei, Liv!-is tuoleto grizusia burtininke sviesiaplauke pasitiko itin dziugiai. –Turiu ideja. Pazaiskime never have I ever,-jos sypsena buvo intriguojanti, kasltinga. –Ei! Ar galetume uzsisakyti viskio? Buteli?-pareikalavusi padavejos demesio ji sulauke ne tik Lianos bet ir Masono nepritarimo. –As zinoma negersiu! Tai puikus budas padeti Masonui atsiminti…. Nagi… Pazadu, bus smagu,-jai atsispirti buvo neimanoma. Visai kaip mazam, saldainiu kaulinanciam vaikui.
Pradejo pusvalandis, Thoro vis dar nebuvo nei matyti, nei girdeti. Tai buvo didziulis pliusas planui, kuri buvo sumaniusi jo sese. –Nagi, Liv… ar esi panaudojusi magija saviems tikslams?-strategiskai bombarduodama tamsiaplauke nepatogiais, asmeniniais klausimais ji sieke vieno – ja nugirdyti. Po pokalbio su Geminus atgal i akvine grizusi Liana atrode kur kas linksmesne ir butent sia jos nuotaika manipuliatore Karly ketino isnaudoti savo labui. –Tu, niekse!-neva sokiruota to, jog guztelejusi peciais Rivas gurkstelejo is viso, pries ja pastatyo viskio butelio, ji sukikeno. Jos planas veike!
***
-Baik tu, tu visai negirta. Nusnusi desimt minuciu ir iki Thor’ui sugriztant busi kaip nauja. Patikek. Kalbu is patirties. Jack Daniels yra seniausas ir vienas geriausiu mano draugu. Nori papasakosiu kaip islaikiau vairavimo egzamina isgerusi puse butelio?-abieju moteru juokas uzpilde vieno is ju nuomuojamu motelio kambariu sienas. Lianai klestelejus ant viengules lovos, Karly atseke is paskos. –Kaip jautiesi?-neva susirupinusi tuo, kad moteris atrode tuoj tuoj uzmigs sededama, ji sueme jos veida. –Nori numigti?-sukikeno. Zvilgtelejui per peti i tarpduryje likusi Mason’a Karly pergalingai issisiepe. –Eik, as ja paguldysiu,-paliepe vyrui, o pati tuo tarpu uzkele apgirtusios burtininkes kojas ant lovos pries tai nuovusi sios batus. –Nagi nagi…-pakiso pagalve po jos galva, o uzklodama anklode meistriskai, taip, kad si net budama blaiva nebutu pajutusi, numove jos suzadetuviu zieda. –Pailsek. As busiu cia pat,-pagloste ramios it belgas moters kakta. Zinoma, jautesi siek tiek kalta, kad migdomaisiais’’ uznuodijo viskio likucius, kurie ir atiteko Rivas, taciau tikslas kaip sakoma neretai pateisina priemones…
***
-Ei?-iejes i tamsoje skendejusi kambari Thor’as nusimete striuke. –Ta psyche paliko mane vidury lauku. Tada isedau i autobusa, kuris pasirodo vaziuoja i priesinga puse,-atsiduso, taciau tesulaukes atsakomojo atodusio jis sukluso. –Liana?-prisimerke tamsoje megindamas iziureti moters silueta. Mieguistas jos murkimas priverte vyro kaktoje isimesti kelioms jo sutrikima demonstruojancioms raukslems. –Tu miegi? Kur Karly?-palinkes prie jos lovos jis netruko pajusti astraus viskio kvapo. Jos rankos apsivijo jo kakla. –Thor’ai?...-vis dar uzsimerkusi ji syptelejo. –Taip, cia as,-prunkstelejo, nors pasamoneje tebekirbejo klausimas apie seseri. –Tu gerei?-ji neketino jo paleisti ir jis tam ne kiek nesipriesino. –Mhm,-ir vel pasigirdo tas murkima primenantis kimus, seksualus jos balsas. Jis susijuoke. Ji atsake tuo paciu. Atsispirti jai buvo tiesiog neimanoma. Jo lupos netruko nugulti ant moters kaklo. –Tu esi niekam tikusi aukle,-ne neitardamas, kad vertinga papuosala nukniaukusi Karly seniai pasipuste padus, jis zinoma tikejosi, kad atsikraciusi Rivas ji tiesiog norejo dar karta lovoje pasivolioti su Lokwoodu. Buciuodamas jos kakla jis tebejaute jos rankas sau ant sprando. Viengule, zema lova zinoma nebuvo ideali glamoniu vieta, taciau seksualiai isbadejusiems individams siuo metu tai neatrode pernelyg didele kliutis. Girdejo kaip pries tai ramus jos kvepavimas eme pamesti ritma ir tai jaudino. Vildamasis, kad prastos kokybes baldas atlaikys judvieju svori ir pats palindo po anklode atsidurdamas virs jos. Abieju judesiai tapo skuboti, pries tai veidus puosusios sypsenos kazkur isgaravo. Buvo akivaizdu, kad abu sios akimirkos jau seniai geide. Atsege ir velniop nutrauke jos dzinsus. Buciuodamas vidine jos slaunies puse juto kaip isitempe ir siek tiek issiriete visas jos kunas. Teko paciam save tvardyti mat mazu maziausiai norejo viska uzbaigti per kelias apgailetinas minutes todel pirmiausia eme liezuviu darbuotis ties sios lytinemis lupomis. Dare tai su tokiu uzsidegimu, tokia aistra kokios dar niekada nejuto jokiai moteriai. –Galine masinos sedyne yra susiktai patogesne nei sita lova,-susijuoke kai mergina aiktelejo nuo jai i sona isirezusios spyruokles. Jie netruko persikelti ant greta gulejusio ciucinio. Plese drabuzius nuo kits kito kuno taip, tarytum nuo to priklausytu ju likimas. Galiausiai pati mergina iniciajavo sueiti uzsesdama jo pasididziavima, taciau priesingai nei anksciau, dabar jos iniciatyva nei kiek jo nepabaide. –As noriu, kad priklausytum tik man,-pasake tai kas jau seniai nedave jam ramybes, taciau viso ko kontekste tai galejo nuskambeti kaip eiline ‘’sex talk’’. Staiga lauke pasigirdo uzvedamo variklio garsas. –Liana….-uzsimerke mat pareidinejancio orgazmo banga trumpam atjunge jo kalbos dovana. –Liana… kur tavo masinos rakteliai?-prireike zveriskai dideliu valios pastangu, kad suemes jos pecius jis bent pabandytu ja siek tiek pristabdyti.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
avatar
Thor Geminus
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 274
Įstojau : 2013-08-08
Miestas : New York
Meilė : Liana Rivas
Draugai : Rick
Rūšis : Vilkatas
Darbo paskirtis : Bouncer

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Liana Rivas on Tr. 04 04, 2018 4:08 pm




Touching and teasing




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Justin Timberlake  – Sexy Back




IT'S BEEN ABOUT A MONTH AND TWENTY DAYS AND WERE GOING 'ROUND AND 'ROUND PLAYING GAMES. ft. Thor Geminus (theme)
Siaubingais nesusipratimais, neigiamų emocijų uraganais ir iš anksto numatytu fiasko vainikuota kelionė iki Kanados, netrūko įgauti visaus vaivorykštės atspalvius. Ketveriukė, kuri susidėjo iš: 2000+ metų gyvenančios raganos surišusios savo ilgaamžiškumą su tamsiausio padaro siela, kokia tik gali egzistuoti; to paties padaro biologinio sūnaus – vilkato, kurio vienas esminių charakterio bruožų yra buvimas „badass asshole“; jo besilaukiančios sesutės, mėgstančios kartas nuo karto apsisvaiginti skirtingai psichiką veikiančiomis medžiagomis; ir žinoma iš mirties gniaužtų ištrūkusio, nieko apie save neatsimenančio buvusio vilkolakio – vilkato, su ypatingai siaubingais „schizofrenijos“ priepuoliais. Ar galima rasti dar labiau tarpusavi nederančius ypatinguosius? Kartais gyvenime nutinka taip, kad ir tokios it „šviesiausia diena ir tamsiausia naktis“ individualiai skirtingos asmenybės, gali turėti bendrą tikslą, kuris vargais negalais privalo būti įgyvendintas.
Sudedant visas įmanomas pastangas į tai, kad nukreipti esamas mintis kur nors kitur, Liviana nebuvo pavaldi sustabdyti, kaip nors suvaržyti savosios kūno kalbos, kuri buvo išdavikiškai nusistačiusi prieš ne taip ir garsiai skambantį „proto balsą“. Dar kurį laiką išlaikydama dantimis prikastą savo apatinę lūpą, tamsiaplaukė neatitraukė akių nuo Geminus veido, kuomet tamsiai rudos spalvos rainelės geismingai šokčiojo nuo kontrastiškai josios, šviesiai mėlynų akių, bei taip trokštamų lūpų, kurios priklausė jam. Netgi tuomet, kai moteris privertė save prabilti apie reikalus, kurie buvo pradėti dar būnant pakelės kavinės pastate, panašu kad būtent šiuo metu tai nebuvo svarbiausias dalykas, kuriuo abu asmenys troško užsiimti. Liesi, bei nuo pagreitėjusios kraujotakos įšilę vikanės pirštai prieš tai liesdami aukštaūgio sprandą, lėtai ėmė leistis per raumeningus jo pečius, galiausiai pasiekdami juosmenį, kur ir palindo po vilkėtais marškinukais ir striuke. Pirmiausia susirasdami „sportines duobutes“, virš sėdimosios jo kūno dalies, savininkiškai nugludo ant nugaros. Moters kūnas vėl prisitraukė arčiau, kone visu išoriniu pavidalu priglusdamas prie vyro fasado. Stangraus pilvuko apatinė dalis netrūko pajausti, kaip netgi per pakankamai tankią džinsų medžiagą, jo vyriškumą atžymintis organas tapo stipriai iškilus. Šis, tam tikra prasme geriausias komplimentas, kokį tik gali vyras suteikti greta esančiai moteriai, neapsakomai jaudino. Netgi išvengiant prisilietimų su erogenine zona, tamsiaplaukė juto, kaip tarp ilgų jos kojų esantis plotelis, sudrėko taip stipriai, kad mažyčių apatinių su juostele medžiaga permirko nuo seksualinį susijaudinimą atžyminčių gleivių. Suvokimas, esti daugiau nebe gali savęs varžyti, pasiekė graikės sąmonę ypatingai greitai. Nesivaržant to, esti dabar buvo dienos metas, bei ganėtinai lankoma vieta, ką kalbėti apie tai kad, pati padėtis buvo nepavydėtinai nedėkinga, ji pasitempė ant pirštų galiukų, kad lengviau pasiekti geidžiamo vyro veidą. Jos lūpos ir vėl, savininkiškai pirmiausia apglėbė apatinę jo lūpą, tarytum duodamos startą netvarkingai šlapiam bučiniui. Susidūrę liežuviai ir vėl raivydamiesi ėmė sukti ratus apie vienas kitą, bandydami lygiareikšmiai dominuoti, tarytum tik dabar būtu atradę savo egzistencinę prasmę. Sutrikęs kvėpavimas, bei į krūtinę tūžmingai besidaužanti širdis situacijai suteikė tik dar daugiau erotiškumo. Į seksualią liemenėlę be petnešėlių, kuri buvo slepiama po Thor‘o maikutę, besiremiantys stipriai sukietėję moters speneliai, tapo veik skausmingi, nebyliai reikalaujantys glamonių, įkandimų. To net nesuvokiant, netvarkingiems, šlapiems bučiniams būdingas caksėjimas, natūraliai pasipildė murkimą primenančiomis Rivas dejonėmis. „Velniai rautu! Išsinuomokit kambarį, ištvirkėliai!“, – nepažįstamos, pro šalį ėjusios moters balsas suskambo garsiai, griežtai. Kas savaime suprantama, paskatino partnerius nutraukti bučinį, tačiau tikrai nesudaryti atstumo tarp dviejų, seksualios frustracijos paveiktų, kūnų. Apkūnoka moteris pridengė kartu su ja ėjusio dešimtmečio berniuko akis, kuomet šis net labai sudomintas vaizdiniu netgi šiek tiek prasižiojo. Netgi galint suprasti moters nepasitenkinimo priežastį, Liviana netgi neatsisuko į prabilusios pusę, kuomet pasitikta Thor‘o nuoširdžiai sutviskusios šypsenos, atsakomai pademonstravo savo. Negalima pasakyti, kad jie ypatingai dažnai leisdavo sau elgtis panašiai, tačiau ši akimirka tapo nepakartojama nuo pat pradžios iki galo. Ir šios sugadinti nesugebėjo netgi lengvas „šaltas dušas“ būnant užkluptiems svetimo asmens. Jautė kaip ryžtingai ir šiek tiek įžūliai Geminus rankos nutūpė ant Rivas sėdmenų, tam tikra prasme dar stipriau priartindamos jųdviejų kūnus vienas prie kito. Nežinia kiek toli buvo pasiruošęs eiti vilkatas, tačiau kuomet viena jo rankų atitrūko nuo tamsiaplaukės sėdmens, persikeldama prie pilvuko, buvo galima nuspėti – esą eiti jis ketino toli. Moteriai nepriklausančios maikutės kraštas šiek tiek pakilo, kuomet aukštaūgio ranka, sėkmingai skidamasi sau kelią, pasiekė jos vilkėtų „skinny“ džinsų viršutinę dalį. Livianai net netoptelėjo, esti jis gali pademonstruoti savo aistrą, geidulius čia ir dabar. Šviesiaplaukio plaštaka lengvai įsispaudė tarp burtininkės džinsų ir apatinukų medžiagos, bei kūno odos, suteikdama jam galimybę pasiekti jaustriausią jos kūno kertelę. Vos tik jo pirštų galiukai įsispaudė tarp didžiųjų, jai priklausančių, lytinių lūpų, susirasdami klitorių, bei imdami šį stimuliuoti... ...ji nesusilaikė, kuomet garsiai, tuo pačiu erotiškai prikimusiu balsu, sudejavo. Iš karto po to, neigiamai supurčiusi galvą, moteris ne vien straktelėjo iš vietos, tačiau ir maloniai ausiai sukikeno. Abi jos rankos, atitrūkusios nuo Geminus nugaros, greitai susirado tarp jos vilkėtų džinsų įsitaisiusią jo plaštaką, greitai patraukiant ją išorėn. Jų, vienas kito beatodairiškai trokštantys, žvilgsniai ir vėl susitiko, kuomet Liviana priglaudė savo lūpas prie Geminus ausies, tyliai, su tuo pačiu, jai įprastu akcentu, sušnarėdama. – Mes palikom automobilį netoli nuo čia. Nemanau kad kas nors stipriai pasiges mūsų, jei kuriam laikui pradingsim. Ką manai Thor‘ai, pabėkim kartu dabar? – Jos žaismingai nusiteikęs tonas, akivaizdžiai skleidė užuominą, kad po šio lytinius organus „erzinančio žaidimo“, jiems tiesiog yra būtina kuriam laikui pabėgti nuo aplinkinių, liekant vienas su kitu, nuogiems. Ką kalbėti apie visą tamsiaplaukės kūną, kuris tiesiogine to žodžio prasme, „spinduliavo“ seksualine energetika, kurios pro akis nesugebėtu praleisti netgi aklas žmogus. Ir kas galėjo pagalvoti kad atsitiktinis vienos nakties nuotykis, gali išsivystyti į tokį audringą romaną, kuris kuo toliau, tuo labiau skandino partnerius vienas kitame. Už aukštaūgio nugaros pasigirdęs moteriškas balsas, kuris kreipimasį iš karto suasmenino įvardinant Geminus vardą. Livianos prieš tai aiškiai demonstruota vienokia nuotaika, staiga buvo užkeista kita. Profesionali veido išraiška tapo veik neutrali, nerodanti jokios dominuojančios jausenos. Jos šilto atspalvio, tačiau tuo pačiu metu ganėtinai šaltas, žvilgsnis labai greitai susirado pasirodžiusios moters pavidalą. Per daug dėmesio neatiduodama vilkatui, ji žinoma nepraleido pro akis tų jo kūno išreiškiamų judesių, kurias jis demonstravo. Pasirodžiusios moters ir šviesiaplaukio pokalbis nebuvo perdėm aiškus, kad suprasti „kame gi slypi replės“. Moteriai prabilus pirmiausia apie pinigus, o paskui ir apie išvažiavimą kartu, kam Geminus neprieštaravo, Rivas išraišką įgavo daugiau nesupratimo prieskonio, nei kad prieš tai. Lemtinga akimirka susirasdama jo akis, ir veik nebyliai užklausdama „kas po velniais čia vyksta?“, ji galiausiai sulaukė greito atsako, esti jis viską paaiškins kuomet sugrįš. Atmestinai ir iš dalies kiek monotoniškai vikanė papurtė galvą, neparodydama prieštaravimo tam, kad šie išvažiuos kartu. Prieš įsėsdamas į transporto priemonę, Thor‘as dar kartą paskyrė tam tikrus žodžius skirtus graikei, į ką ši atsakė blankiu šypsniu. Kad ir kas buvo ta pasikėlusi paukštytė, ji akivaizdžiai nepatiko Lianai, vos iš pirmo žvilgsnio.

<...> Neturint net psichologinio išsilavinimo, buvo ne taip ir sudėtinga suprasti kad ne vienas iš prie kavinės staliuko likusių asmenų nesidžiaugė vienas kito buvimu netoliese. Na, nebent tuo tyliai džiaugėsi Karly ir Mason‘as, tačiau dėl visiškai kitokių priežasčių. Dirstelėdama į savo rankinį laikrodį, Liviana tik akimirkai susiraukė, mat Geminus buvo išvažiavęs jau kuris laikas, o ji tikrai netroško visos dienos praleisti klausantis to, ką tarpusavi diskutavo vienumos norinti porelė. Jautėsi it penkta koja, todėl net kalba tinkamai nesirišo. Ką kalbėti apie tai, kad Livianai grįžus į kavinę, net ir būnant pakilios nuotaikos, visiems buvo akivaizdu esti net labai stipriai prašomas, Geminus nebūtu sutikęs išleisti savo seserį su Lockwood‘u kopti medaus. Jis buvo pavojingas vyrukas, turintis ne vieną skeletą sau už nugaros, štai blondinė, ne visai suprato kiek daug tai gali šiai kainuoti. Nebent, žinoma visų nuostabai suprato, tiesiog buvo labiau nepavydėtinoje vietoje, kad ši išeitis atrodė kur kas labiau gniaužianti kvapą. Trumpam atsitraukusi į „damų kambarį“, Liviana tik dabar pastebėjo kad jos mobilusis baigia išsikrauti, o iš aukštaūgio dar nėra jokių žinių. Grįžusi atgal, bei kone iš karto sulaukusi nekasdienio pasiūlymo pažaisti „gėrimo“ žaidimą, Liviana iš karto kategoriškai atsakė ne. Tačiau, faktas kad Thor‘as vis dar nebuvo grįžęs, o ši nemaloni nebendravimo aura tiesiog smaugė, na, ir Karly įtaigumas, galiausiai davė savo. Fuck it, šiek tiek atsipūsti tikrai nebūs blogai. Nebūdama pratusi prie žmogiškos klastos, Liviana net neatkreipė dėmesio į tai, kad tiek Karly, tiek Mason‘as ėmė kontratakuoti vikanę nepatogiais, kartais net kiek per daug asmeniniais klausimais, beveik kiekvieną kartą verčiant laikytis taisyklių, bei nugerti šiek tiek spirituoto gėrimo. Rivas žinoma imuniteto alkoholiui neturėjo, tačiau jis „nekabino“ jos taip stipriai, kaip to tikėjosi šviesiaplaukė. Įpusėjus žaidimui, kavinė buvo užpildyta juoko, bet iki „komos“ buvo toli. Trumpam dar kartą atsiprašiusi į „damų kambarį“, Liviana net neįtarė, kad vedama desperatiškų veiksmų, Karly į butelį subers medikamentų, kurie kone iš karto atims Livianos gebėjimą laikytis ant kojų. Keli raundai žaidimo, ir tamsiaplaukė pajuto kaip stipriai sukasi galva, kaip liejasi aplinkinis vaizdas, ir šiek tiek pykina. Toks kokteilis: alkoholis + migdomieji, yra neretai naudotinas savižudžių, todėl bet kuria akimirka tai galėjo baigtis siaubingai. Laimei, nesibaigė. Šaltas prakaitas išpylė tamsiaplaukės kaktą, kuomet bandydama pakilti nuo staliuko, ji suprato negalinti to padaryti. Tariamai susirūpinusi Karly, iš karto parsirado šalia, pasiūlydama palydėti Livianą iki kambario, kuriame ji galėtu išsimiegoti.
– Man atrodo kad stipriai padauginau... – Pradėdama kalbą, vikanė suprunkštė, galėdama tik įsivaizduoti kaip paikai atrodo iš šalies, ką kalbėti apie tai, kad susimovė su prašymu prižvelgti Karly. O dabar atrodė, kad pastaroji prižvelgė ją. Matyt dėl to, kad Liviana niekuomet nebuvo panašiai leidusi savo laiko, taip lengvai užkibo ant kabliuko, nuoširdžiai pasimėgaudama laiko praleidimu. Nieko neįtariant apie tai, esti visą tai buvo absoliučiai „fake“. Tik patekusi į kambarį, tamsiaplaukė pasitraukė nuo Karly, kuomet negaišdama per daug laiko, sukrito ant lovos, ant kurios tarp kitą ko, naktį praleido Geminus. Nežinia ar blondinė taip pasielgė specialiai, nes rakteliai nuo automobilio buvo likę gretimame kambary. Jausdama ant kiek nepatogi yra lova, Rivas kiek šmaikščiai susiraukė. Stengėsi nebe atsimerkti, mat galva sukosi stipriai.
– Mh. Siaubingai sukasi galva, ir noriu miego, ir mane pykina. – Jautė kaip mergina nuavi jos batelius, pamesdama kažkur greta lovos. Tačiau kokiu momentu tarpdury buvęs Mason‘as pasitraukė, net nepastebėjo. Bandydama įsiklausyti į vis nutolstantį Karly balsą, Liviana pasisuko ant šono, tuo pačiu metu sugaudama ir merginos ranką, prieš tai, kai ši sumojo nugvelbti ant bevardžio piršto buvusį brangų papuošalą. – Tu iš tiesų ypatinga, Karly, ar žinai tai? Ir tavo broliui pasisekė, kad esi jo gyvenime. Daug atiduočiau, kad toks asmuo būtu ir mano gyvenime, kuriame knibžda  „fakeass“ šliužai. – Auch, riebus lašas ant sąžinės tos, kuri ketino savanaudiškai įstumti Rivas į labai, LABAI nepavydėtiną padėtį: be automobilio, be žiedo (kurį reikėjo arba oficialiai priimti, arba oficialiai gražinti savininkui), be pinigų ir netgi be asmeninių dokumentų. Ji nepajuto nei to, kad šviesiaplaukė numovė sužadėtuvių papuošalą, nepajuto ir to, kaip greitai užmigo. <...>


RIDE IT. WE ARE ALL ALONE. JUST LOOSE CONTROL – COME TOUCH MY SOUL. BABY LET ME FEEL YOU. ft. Thor Geminus (theme)
Sunku pasakyti kiek būtent laiko Liviana praleido miegodama, tačiau jos organizmas natūraliai „išstūmė“ migdančių medikamentų poveikį, palikdamas tik vidutinį apgirtimo laipsnį. Kambary, kuris skendėjo vėlyvo vakaro tamsoje pirmiausia pasigirdo prasiveriančių durų čirškimas, po ko ir paties Geminus balsas. Ji neįsisavino būtent to, kokius žodžius panaudojo vilkatas, tačiau liko pabudinta jo pakankamai žemo balso. Bandydama prasibusti, tačiau vis dar išvengdama pramerkti akis, moteris dusliai atsikvėpė, ką visai netrūkus užfiksavo aukštaūgio klausa. Užduodamas klausimus, į kuriuos tamsiaplaukė nebuvo pasiruošusi atsakyti, vyras pasiekė prastos kokybės lovą, ant kurios buvo paguldyta Rivas, palinko. Nereikia net antgamtinių galių, kad pajaustum, kaip link tavęs prisiartina kitas asmuo, atmosfera savaime kažkaip pasikeičia. Numykusi „mhm“, ji net neatmerkdama akių, vien intuityviai perkėlė savo rankas ant Geminus sprando, palei plaukų liniją.
– Thor‘ai? – Tamsiaplaukės balsas nuskambo pakankamai tyliai, ir tai kaip ši ištarė partnerio vardą, tam tikra prasme priminė seksualų murkimą. Keista, kaip iš miego pažadinta, ji net nesudvejojo, kuomet jaučiamą artumą sutapatino su konkrečiu vardu. Nesipriešindamas jis palinko dar arčiau, nepriklausomai nuo to, kad būtent šiuo metu, nuo moters dvelkė tikrai ne prancūziškais kvepalais, bet gana aitrų kvapą turinčiu viskiu. Vilkatas susijuokė, kas paskatino tamsiaplaukę padaryti tą patį. Keistas pastebėjimas, tačiau šiuo metu galbūt ir visai tinkamas: prieš išsirenkant ką nori „mylėti“, turi tą žmogų pamatyti: laimingą, piktą, girtą ir pasidavusį. Šviesiaplaukio lūpos susilietė su plonyte Livianos kaklo oda, apdovanodamas šią prailgintais bučinukais. Pasinerdami į vienas kitam rodomą dėmesingumą, jie net neįtarė, kokie planai buvo kurstomi šiems už nugaros. – Tavo sesuo, pasirodo yra labai labai įtikinanti. – Žinoma tai nebuvo tinkamas pasiteisinimas, ar tuo labiau nelabai tinkama reakcija į prastai atliktą „auklės“ darbą. Tačiau ar bent vienam tas dabar tikrai buvo svarbu? Stipriau sunerdama savo pirštus į Geminus plaukus, Rivas šiek tiek išlenkė nugarą, veik tuo pačiu metu, kuomet atlošusi galvą, išleido pirmą maloningai skambantį atokvėpį. Jausdama kaip kiekvienas ant odos „paliekamas“ bučinukas, ne vien kad veikia svaiginančiai, tačiau tam tikra prasme deginančiai stimuliuoja, ji lengvai išdavė esti šios įprastai ramus kvėpavimo tempas tapo kur kas labiau nerimastingas, apsunkintas. Veikiant tarytum susitarus, graikė neatitraukdama rankų nuo Geminus sprando, paskatino šį sulipti į lovą, veik tuo pačiu metu, kai jis nusprendė padaryti tą patį. Leisdama vyrui įsitaisyti ant viršaus, būnant įrėmintam tarp ilgų moters kojų, kurios vis dar buvo supančiotos džinsinės medžiagos. Abejomis rankomis suimdama vyrą už žandikaulio, bei tokiu būdu atitraukdama jį nuo odos lopinėlio žemiau raktikaulio, paskubomis sujungė savo lūpas, su priklausančiomis jam. Šiek tiek sutrikusi jos koordinacija, nebuvo priežastimi, kodėl derėtu liautis. Jų liežuviai, susipindami tarpusavi erotiškam šokiui, kartu su savimi atnešė ne vien beprotišką susijaudinimą, tačiau ir šiokį tokį alkoholio ir tabako prieskonį. Sulyg savininkišku, šlapiu ir visai netvarkingu bučiniu, pradingo prieš tai demonstruotos šypsenos. Liviana elgėsi taip, tarytum būtu nepasotinama jo dėmesio, jo skonio, jo kvapo. Tarytum su kiekviena akimirka, trokštu vis daugiau. Dabar jau buvo beprasmiška slėpti tai, kad praleidus du mėnesius atskirai, net ir bandant eiti skirtingais keliais, jie buvo išsiilgę laiko, kurį priprato leisti kartu, buvo išsiilgę vienas kito kūnų, kurie taip nežemiškai, netipiškai ir ne visiems suprantamai traukė. Tiesa, niekada apie tai nekalbėdama, Liviana dievino jį:  nepriekaištingą kūną, žemą balsą, tvirtas rankas, bei beprotiškai žavingą šypseną, kuri vertė šypsotis atsakomai.
Vyras ėmė elgtis skubotai, tarytum daugiau nebe ketindamas atidėti neišvengiamos sueities, tarytum nenorėdamas kad kas nors dar kartą pasimaišytu ir neleistu jiems pagaliau pasimėgauti vienas kitu. Pirmiausia ant žemės nuskriejo antklodė, kuri tapo visiškai bereikalingu dalyku. Jautė kaip aršiai, kaip tūžmingai jis nuseges Rivas vilkėtus džinsus, šiuos nutempęs numetė šonan. Talkindama atitinkamu skubotumu, moteris nusitraukė nuo savęs kelnaites su juostele, kurios taipogi papildė gretas tų daiktų, kurie maišė. Po šito, vyro veiksmai tapo mažiau skuboti, labiau dėmesingi. Lūpomis lytėdamas burtininkės vidinę šlaunies dalį, jis sulaukė pirmų begalinį susijaudinimą vainikuojančių aimanų. Jos kūnas įgavo vizualiai labai patrauklų linkį, kuris suteikė vilkatui patogesnį priėjimą prie daugiausią paviršinių nervinių galūnėlių turintį josios gaktos priengį. Jo liežuvis užtikrintai ir aistringai prasiskynė sau kelią pro didžiąsias lytines moters lūpas, lengvai susirasdamas klitoriu. Rivas net trūktelėjo, ant kiek stipriai buvo susijaudinusi, sujautrėjusi. Kiekvienas jo liežuvio pasukimas, pabučiavimas, prisilietimas vertė ją kone šaukti iš malonumo. It taip, triukšmingas kvėpavimas susipynęs su nesibaigiančiomis aimanomis, priminė protą aptemdančių malonumų šauksmą. Viena iš graikės rankų gana greitai susirado Geminus viršugalvį, suleisdama pirštus į jo plaukus, kuomet kita, vardan dar stipresnio „erotinio kankinimo“ ėmė stimuliuojančiai sukti pirštus apie savo spenelį, kartas nuo karto, visais pirštais suspaudžiant krūtį. Visas jos kūno raumenynas buvo taip stipriai įtemptas, kad nevalingai pasireiškiantys traukuliukai, tapo veik nevaldomi kone iš karto. Jis ryžtingai vedė ją iki stipraus orgazmo, kurį patyrė visai netrūkus. Tačiau tai nesustabdė Geminus, mat jis ir toliau jaudinančiai lepino jos kūną protą išnešančiu stimuliavimu. Tikriausiai tuomet, kai visiškai nebe išgalėjo savęs suvaldyti, ji stipriai sukrutėjo, ko pasekoje, iš lovos čiužinio išlindusi spyruoklė, nemaloniai dūrė šiai į šoną. Aiktelėjo, ir kadangi tai nuskambėjo visiškai ne erotiškai, Thor‘as sukluso. Jo komentaras iššaukė moters kikenimą, kas pasibaigė vos tik jis suėmęs partnerės kūną, seksualinį aktą perkėlė ant ant grindų palikto čiužinio. Pasirinkus kiek patogesnę vietą, Liviana kone iš karto apžergė vilkato kelius, skubiai, tarytum nuo to priklausytu jos gyvybė, imdama traukti nuo jo vilkėtą maikutę, kuri visai netrūkus taip pat atsidūrė ant grindų. Apnuogintas jo raumenynas, iš karto sulaukė jos rankų dėmesio, kurios glostančiais, glamonėjančiais judečiais kiekvieną iš kvapą atimančių jo fasadinės dalies iškilumų. Matyt nenorėdamas matyti dalinai pridengto josios kūno, vyras taip pat prisidėjo prie to, esti Rivas liko visiškai nuoga. Tikriausiai taip gavosi visiškai natūraliai, tačiau tamsiaplaukė ir vėl užėmė dominuojančias pareigas, kuomet lengvu postūmiu paskatino vyrą nugara atgulti ant čiužinio. Drėgnais, jausmingais bučinukais ir jaudinančiais lyžtelėjimais lytėdama vyro „adomo obuolį“, duobutę tarp raktikaulių, vėliau krūtinės ląstą bei preso raumenukus, ji nuosekliai sekė jo reakcijas. Nenorėjo kad jis jaustųsi nepatogiai, ar lieptu jai liautis, kaip tai nutiko aną kartą, todėl dabar, nepaisant alkoholinio apgirtimo, ji buvo labai, labai dėmesinga. Tik pasiekusi jo vilkėtus džinsus, kurių nenuėmė specialiai, bučiuodama papilvę, tuo pačiu metu ėmė atseginėti džinsus. Iš petnešėlių ištraukė diržą, kurį kažkodėl nenumesdama, padėjo greta, lyg tikėdamasi kad šis gali būti panaudotas vėliau. Prasegė džinsus, kuriuos kartu su apatiniais nusmaukė iki pat kelių. Jie abu puikiai suvokė, kad Liviana buvo taip stipriai sudrėkusi, kad netgi atsižvelgiant į tai, kad josios „skylutė“ buvo labai siaura, o jo „above average“ penis buvo didžiulis, įsiskverbimas turėjo būti lengvas, kaip ir lengva jį lydinti trintis. Tačiau ji troško lūpomis, liežuviu paliesti šį įspūdingą, jos lytinį gyvenimą audringų darantį, kaltininką. Pakankamai švelniai ranka perbraukdama per vyro sėklidęs, ji tvirtai suėmė falą, prie šio priartindama savo veidą. Žinojo kad negali ilgai užsilikti ties šiais veiksmais, mat puikiai žinojo kaip jis atrodo, kuomet yra pasiruošęs išsiliejimui: kietumas, prilygstantis akmeniui, labai išraiškingai išreikštos, apie padargą besiraizgančios gyslos, bei stipriai išpampusi galvutė. Pirmiausia pabučiuodama pamatinę penio dalį, ji perbraukė per visą jo ilgį liežuviu, stabtelėdama prie pat galvutės. Laisva ranka ji staiga suėmė savo plaukus, šiuos paskatindama sukristi ant vieno peties, kuomet liežuviu kelis ratelius apsukusi apie galvutę, pagaliau suėmė jį į burną, stipriai apspausdama lūpomis. Gausiai sudrėkinusi vilkato lyties organą, ji leido jam užpildyti jos burnos ertmę veik iki galo. To buvo gana, kad pagaliau inicijuoti lytinį susiliejimą. Inicijavo tai pati, kuomet apžergusi vyrą per dubenį, ji visu kūnu palinko į priekį, kažkur jam prie galvos pasiremdama alkūne. Ranka, kuri taip ir nepaleido jo koto, galiausiai prikišo šį prie siauručio josios makšties tunelio, leisdama šiam prasiskverbti į vidų. Dievaži, jausmas buvo neapsakomas, jo falas taip tobulai užpildė ją, versdamas vidaus sienelėmis pajausti kiekvieno ant jo esantį iškilumą, kiekvieną įdubimą, kiekvieną gyslelę.
Jis prasitarė pirmasis, ištardamas tai, ką ji taip desperatiškai troško girdėti sklindant jo lūpomis. Naudojantis dabar esamu artumu, kuomet užimant tokią pozą, jų veidai buvo kone lygiagrečiai vienas kito. Ji pristabdė, keliais pirštais pasukdama jo veidą į savo pusę, galbūt ir suprasto esti tai yra tipinė frazė iš „sex talk“ knygutės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo stipriai apgirtusi, ir dėl to kalbant tai, ko galbūt nederėtu, iš kart po to kai savosiomis lūpomis palytėjo priklausančias jam, sušnarėjo tyliai, nors ir užtikrintai. – I don't know if it's Jack Daniels talking, but i think im falling for you...
Nežinia kodėl, tačiau ne vienas iš jų „neužsiliko“ prie išpažinčių, kuomet reikalingai atitrūkdama nuo jo krūtinės, Rivas pagaliau paskatino pakankamai greitą, gilią ir jaudinančiai drėgną trintį. Slidinėjo, šokčiojo ant josios viduje esančio jo falo, tuo pačiu metu atverdama vyrui beprotiškai maloningą vaizdą: kaip nuo pastovaus judesio maloniai bangavo josios krūtys, kaip stipriai susitraukę buvo josios speneliai ir kaip atrodė jos veidas, kuris pranašavo apie tai kad visai netrūkus bus pasiektas dar vienas orgazmas. Širdis kalėsi, o triukšmingos aimanos būtu pažadinusios net kitame kambary likusią Luną. Vilkato kūnas, protas, prisilietimai, netgi kvėpavimas veikė ją taip stipriai, esti jis būtu vieninteliu, iš tiesų tobulu partneriu kuris jai tiko. Trūko tiek ne daug, kad pasiekti orgazmą, pajausti kaip ir jis išsilieja jos viduje, užpildydamas ją šiek tiek sūroku, tirštu, baltu biologiškai aktyviu skysčiu. Išgirdusi savo vardą, ji nesureagavo, viso labo pasilenkdama arčiau jo. Nestabdydama trinties, moteris krūtine atsirėmė į jo viršutinę kūno dalį. Jos prastą reakciją inicijavo ir tai, kad netrūkus po to, vyras pritilo, kas tokiame kontekste, tiesiog atrodė kaip dar vienas žodelytis, kuris kartais panaudojamas sekso metu. Staiga jo rankos atgulė ant moters pečių, kas akimirksniu privertė ją liautis. Jo klausimas, ir iš lauko girdimas dirbančio automobilio variklio garsas, privertė ją sustingti. Tik tuomet kai susidūrė su Geminus akimis, suvokė kas vyksta.
– O dieve. Karly. Aš... Aš palikau raktelius ant spintelės, kitame kambary. – Paskubomis nulipdama nuo vilkato, bei tokiu būdu suteikdama jam veiksmų laisvę, nežinia kodėl, tačiau kone iš karto prisidengė ant grindų prieš tai numesta antklode. Kai jų žvilgsniai dar kartą susitiko, net neapgalvojusi ką sakanti, ji gana greitai ir aiškiai iškošė. – Eik Thor‘ai. Eik!




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Always choose wisely, you can rather choose prince charming or the dark knight.
Oh can't you see? You belong to me. How my poor heart aches with every step you take, Every move you make, Every vow you break, Every smile you fake, Every claim you stake... I'll be watching you.
avatar
Liana Rivas

Heart still beating for the cause, soul still bleeding from the loss.



Pranešimų skaičius : 438
Įstojau : 2016-07-18
Miestas : Niujorkas
Meilė : Thor Geminus
Draugai : Rheia Falco, Karly
Rūšis : Ragana (25/±2000)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Thor Geminus on Sk. 04 08, 2018 2:30 pm




Stolen promise




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Ansel Elgort - Thief




NOW LET THE MOMEN BREAK YOU, LET THE FEELING COME TAKE YOU. ft. Liana(theme)
-Kur gi ne,-syptelejo nuosirdziai, taciau ne itin savimi pasitikinciai. Lianos prisipazinimas ji gerokai ismuse is veziu, taciau kaip bebutu keista, tai neisgasdino, nenuplike it verdantis vanduo. Zinoma, moteris tebebuvo apgirtusi ir istare tai sekso ikarstyje, taciau ta fraze istarta jos lupomis nuskamebjo itin maloniai ausiai. Tamsoje suzerejusios tamsios jos akys prikauste jo zvilgsni, kuris nors ir trumpam, taciau tapo skvarbus. Ji eme judeti sukeldama neapsakoma malonuma ir nors pries akis atsiveriantis reginys buvo stulbinantis, vaikinas netruko perimti iniciatyvos uzguldamas ja misionieriaus poza. Ne todel, kad ja labai mego, ne. Tiesiog norejosi siai pozai budingo artumo. Sia akimirka apie tai nesusimaste, taciau neabejotinai ‘’suskystejo’’. Tiesa, niekada neturejo nuostatu idant nenori isimyleti, taciau jo gyvenime pasitaikancios moteriskosios lyties atstoves kaip tycia vel ir vel itikindavo ji neva siuolaikines damos nera jo tipo. Buvo pavydus, savininkiskas, todel dabartinis liberalumas ir visas tas feministinis slamstas jam atrode… atstumiantis. Tarytum tai savotiskai ateme is moters esmines, dar ir primityviais laikais vyra masinusias jos savybes – svelnuma, rupesti, seimos zidinio kurstyma. Visa tai tapo tiesiog nebemadinga. I guess. Vilkatas zinojo turintis amzinybe. Ko nebutum galejes pasakyti apie vilkolakes bei kitas mirtingasias, kuriu gretose nuolatos pats sukosi. Nemaloniai nuteikdavo ir mintis, kad tokio pobudzio santykiai galiausiai pasibaigtu jos senatve, o galop ir mirtimi. Thor’as bijojo ir vel buti paliktas. Butent tokia diagnoze butu konstataves psichologas jei tik butu turejes sansa isigilinti i ganetinai moraliskai sutraumuoto vyro pasamone. Galbut todel taip stipriai laikesi isikibes Karly, kuri jo globos akivaizdziai salinosi. Taip jau nutiko, kad visos strategiskai jo gyvenime svarbios dailiosios lyties atstoves norejo vienaip ar kitaip nuo jo atsiriboti, taciau uzuot pagaliau suvokes, kad kaltas nera jis, vyras ir toliau beprasmiskai bande sulaikyti is saujos byranti smeli.
Dievazi, jaute, kad orgazmas buvo jau cia pat, taciau ne laiku ir ne vietoje ivykes proto nusvitimas viska sutrukde. Isgastis Lianos veide buvo nuosirdus, nesuvaidintas. –Zinoma,-viena ranka uzsidejes ant klubo, kita parode i vis dar erekcijos busenoje styranti savo fala. Automobilis jau buvo spejes pajudeti is vietos ir net jei laukan butu pasileides basas ir plikas, nebutu spejes ju sulaikyti. Jo krutine vis dar paselusiai kilnojosi, taciau kai paniures jo zvilgsnis susirado josios, tapo akivaizdu, jog romantine juos supusi aura buvo seniai isgaravusi. Paciupo ant zemes gulejusi telefona manydamas kad sis priklauso jam, taciau netrukus atkiso ji Rivas. –Tavo suzadetinis,-ibruko begarseje aplinkoje palikta susisiekimo priemone, kurios virselyje sviete besisypsancio Asmodeus nuotrauka. Nesibodedamas, kad moteris gali sumanyti skambuti priimti cia ir dabar, pats eme skambinti Karly. –Nezinau ka cia povelniu sugalvojai, bet apsuk susikta automobili ir grisk cionai!-pakeltas, rustus jo balsas veikiausiai sudrebino kelis juos supusius kambarius. –Thor’ai, tai mano pasirinkimas!-bande gincytis uz vairo sedinti giminaite, taciau vyras netruko jos pertraukti. –Bet masina-ne tavo! Jei ketini dar labiau suknisti savo ir taip apgailetina egzistencija, prasau! Bet tu nepaliksi manes sumautoje dikyneje i Nju Jorka grizti pesciomis, supranti?-it ituzes liutas kalbedamas jis vaiksciojo is kampo i kampa. –As bijojau, kad tu priestarausi ir…-kitame laido gale jos balsas sutrukciojo. Tiesa ta, kad maistinga Karly visada trosko brolio palaikymo. Sia akimirka geriau nei kada nors ji suprato padariusi didziule, judvieju santykius ir pasitikejima sumovusia klaida. –Ir tu neklydai! Elgiesi kaip lunatike, Karly! Bet man jau atsibodo buti tavo sumauta aukle!-ispraudes telefona tarp peties ir ausies jis eme apsirengineti mat kitame kambaryje likusi Luna akivaizdziai ir garsiai apie save reiskesi. Susirinko po kambari ismetytus savo daiktus ir tebekalbedamas telefonu isejo. Taip ir neatsigrezes. Taip nieko ir nepasakes Lianai, kuri kaip be pasukus, turejo teise zinoti ka po velniu jiems reikes daryti toliau.
Laikrodis muse apie vienuolikta valanda vakaro kai pavedziojes Luna jis grizo i tuscia dvivieti kambari. Palindo po dusu ir atsigule i jam vienam gerokai per placia lova. Pastveres telefona ketino jai parasyti, taciau paskutine minute persigalvojo. Nelemti ir sioje situacijoje net labai kvaili principai neleido to padaryti, nors ant jos pykti neturejo uz ka. Nirso ant visu ir visko. Gulejo ziuredamas i nelygias, vietomis iskilusias lubas kai tyla pertrauke atsidaranciu duru garsas. Sukluso, taciau neissidave, jog nemiega. Tamsoje, kurioje skendejo kambarys, tik supernaturalia rega pasizymintis padaras butu sugebejes izvelgti atmerktas jo akis, kurios nepastebetos seke prie lovos besiartinancia liauna Lianos figura. Moteris smukrstelejo po anklode veidu svelniai palytedama jo peti. Liesi jos pirstai nedrasiai nugule ant vyriskos krutines, kur juos netruko pasitikti silta jo plastaka. Jis tylejo mat pripazinti, jog elgesi kaip mazvaikis, neketino. Tylejo ir ji. Nepriekaistavo, nekaltino. Nors pripazinkim, turejo tam teise. Juk jo sesuo ne tik ja apsvaigino, bet ir apvoge. Jiedu nesusipyko. Kad ir kaip paziurejus, jis neturejo priezasties buti cia, vienas. Taciau ilgalaikiuose santykiuose patirties neturintis vyras kazkodel nusprende daryti tai, ka mokejo geriausiai –atsiriboti. Sumautas suzadetinis primine apie save paciu netinkamiausiu metu ir tai it saltas dusas primine jam, kad jis tera josios sugulovas. Absurdiska situacija, tiesa? Dazniausiai tokia role atitenka moterims, vadinamosims ''side chicks'' lel.
Jis letai pasisuko i jos puse bei savo kakta priglaude prie josios. Giliai ikvepe. Ju lupos, net ir aklinoje tamsoje, netruko surasti kits kito. Bucinys buvo svelnus, palyginus nekaltas, taciau labai reiksmingas. Neilgai trukus, taip ir neprabilusi Liana atsuko jam nugara, greiciausiai ketindama pasiduoti nuovargiui bei pagaliau uzmigti. Is pradziu ja apkabines, jis netruko duoti savo rankai laisves. Pradeusi savo kelione jos slaunimi, jo plastaka netruko atsidurti ties josios tarpukoju, kur atsitiktinimus ar ne, siai kelia pastojo dar neseniai suzadetuviu ziedu papuosta Rivas galune. Zinoma, tai buvo viso labo nesusipratimas, mat specialiai ar ne apie vagyste nutylejusi mergina dabar pasiunte begales klaidingu signalu Thoro atzvilgiu. ‘’Ji nusieme zieda!’’-dingtelejo jo pasamoneje ir tai kaip mat issauke tamsoje taip ir nepastebeta jo sypsni. Visa diena erzintas, o paskui su taip vadinamu ‘’stajaku’’ paliktas vyras siuo metu negalejo galvoti apie nieka kita, guleti salia, jausti jos pusnuogi kuna ir seksualiai nesusijaudinti buvo tiesiog neimanoma. Nesibodedamas leido jai suprasti idant intenciju miegoti neturejo. –Tu vedi mane is proto,-sunkiai snopuodamas jis kaip imanydamas stengesi atitotolinti issiliejima, taciau si syk ilgo ir ispudingo pasirodymo is saves isspausti tiesiog nesugebejo. Per daug del to nesisielodamas jis atrode… atsipalaidaves. Ko pasekoje ilgai netrukes tiesiog uzmigo. Tipiska, tiesa? Tiesa, ta naktis tuo nesibaige. Nezinia kiek laiko praejo, taciau uz lango vis dar buvo tamsu kai si syk jos pirstai eme ieskoti to, kas jau kuris laikas priklause tik jai. –Nesimiega?-sumurmejo zemu, apsimiegojusiu balsu. Jo veida perskrode mieguista, taciau nuosirdi sypsena. Dievino jos seksualine energetika, tai kokia nepasotinama, reikli ir tiesmukiska si buvo kai kalba liete apie jos poreikiu patenkinima. Kaip be pasukus, Liana kuo toliau, tuo labiau primine idealios moters savoka. –Kur tu buvai visa mano gyvenima?-apsikabino ja po n-tojo sueities karto. Istare tai pusiau miegodamas, ka bylojo uzmerktos jo akys ir murmantis tonas, taciau veide svytinti palaiminga grimasa bylojo, kad vyras kalbejo nuosirdziai. Tikrai jautesi surades ta, kurios ne nezinojo ieskojes.
***
-Jis miega?-anksti ryte i moteli sugrizusi Karly nesiryzo uzeiti. –Galiu su tavimi pasikalbeti… lauke?-susibzdejo nepaisant to, kad ir sujauktuose pataluose gulinti Liana atrode mieguista. Luna stryktelejo ir eme sukti ratais prasydamasi i lauka. –M….-sumurmejes Geminus tepasisuko ant kitos puses, taciau nepabudo. –As isvesiu Luna…-suemusi kalaites antkakli sviesiaplauke pasisalino leisdama Rivas apsirengti. –Klausyk…-nuryjusi burnoje susikaupusius skyscius Karly atrode ne kaip. Patinusios ir siek tiek pajuode akys, susitarse, nesukuoti plaukai – tai nebuvo ramiai praleistos nakties zenklas. –Negalejau uzmigti,-neigiamai papurciusi galva ji istiese be leidimo pries tai pasisavinto automobilio raktelius. –Thor’as teisus, as pasielgiau kaip paskutine kale,-akivaizdziai vengdama akiu kontakto ji atrode tokia pazeidziama, tokia… nuosirdi. –Palikau Masona mieganti gretimame viesbutyje,-isikisusi rankas i kisenes ji minzikavo. –Atleisk,-netrukus is kisenes istraukusi prabangu suzadetuviu zieda ibruko ji tamsiaplaukei i delna. Tai truko vos keleta akimirku, taciau Rivas it zaibas nupurciusi vizija is Karly praeities akivaizdziai moteri paveike.

OH FATHER TELL ME, DO WE GET WHAT WE DESERVE? ft. Karly (theme)
Flashback/vizija:
Lili Alvar klubas, Nju Jorkas. –As… as… negaliu saves suimti i rankas, Trish!-cigareciu dumuose paskendes moteru tuoletas knibzdete knibzdejo provokuojanciais rubais pasidabinusiu moteru. –Mergyt, atrodai apgailetinai, negali tokia eiti ant scenos,-Trish, viena vyriausiu striptizo sokeju slapia servetele nuvale juodus, blakstienu tuso paliktus asaru upelius ant Karly skruostu. –As… as…-ji nespejo uzbaigti minties kai i patalpa iejo porele vyru. –Nagi, vistos, nesdinkites… mums su Karly reikia pasisneketi!-kramtomaja guma ciaumojes vilkolakis uzkrioke isakmiai, piktai. Tikra tiesa, kad Lili gaujai priklause bene slyksciausi, ziauriausi kada zeme vaikscioje ir menulio prakeiksma su pasididziavimu nesioje sunsnukiai. Jie nesilaike simtmecius gyvavusio vilkolakiu kodekso. Jie nepaise taisykliu. Jos buri paprasciausiai sudare asmenys neturintys ko prarasti. –Prasau, Trish,-maldaudama Karly isikibo sokejos, taciau si vis vien pasisalino palikdama ja ir vyrus viena. Regis visi klubo darbuotojai isskyrus Thor’a zinojo i kokias financines problemas pries mirti buvo patekes Santiagas ir kas uz tai tures atsakyti. Galbut todel, kad didziaja laiko dali praleisdavo ne klubo viduje, o prie paradiniu duru, vyras buvo savotiskai atitrukes nuo viduje virusiu peripetiju bei intrigu. –Tas subingalvis buvo iki ausu prisiskolines, zinai?-vyro fizionomija atrode gresminga, o bjauri, tabaku dvokianti grimasa verte ziaugcioti. –Santiagas visada sake, kad ana gerai ciulpia,-antrindamas ir tiesa pasakius labai ne i tema, isiterpe antras. –Prasau, as gausiu tuos pinigus!-ant grindu sedejusi Karly suskubo atsistoti. –Zinoma gausi,-globejiskai syptelejes pirmasis eme atsisagstyti savus dzinsus. –Prasau! Nereikia! As… As laukiuosi!-jos sirdis dauzesi it paselusi. Akyse atsispindejo tikru tikriausia panika. –Prasau…-ji raudojo, kukciojo, taciau jos balse buvo girdeti susitaikymas, pazeminimas, kuri jaute, nes zinojo, kad nei ju, nei kitu zmoniu akyse ji yra tiesiog nieko verta mergse. Visada tokia buvo, visada tokia liks. Apie antra sansa, apie galimybe susikurti kitokia reputacija ji niekada nedriso svajoti. –Oh, uzjauciu,-suciupes ja uz plauku vienas ju parklupde moteri ant keliu burnon sugrusdamas savo peni kol kitas, ne kiek nesibodedamas visa tai stebejo. Ji klyke. Tiksliau bande tai daryti. Verke. Springo ir saukesi pagalbos, taciau veltui. –Tavim detas niekam neprasitarciau, sliundra,-omenyje jie zinoma turejo Thora. Mazai vyrai tezinojo, kad Karly verciau nusizudyu nei leistu apie tai suzinoti vieninteliam, ja vis dar gerbianciam vyrui savo gyvenime. –Penkiasdesimt gabalu, Karly. Supranti?-agresija ir ziaurumu Alvar vilkolakiai tikrai issiskyre is visu, merginos kada nors gyvenime sutiktu tipu. Ji neatsake. Drebejo it lapas. Nevalingai trukciojo, tarsi ketintu bet kuria sekunde apsivemti. –Parduok inksta… arba ta benkarta… man nesvarbu. Man reikia tu pinigu, kuriuos tavo baby daddy pralose, supranti?
Present:
Ziedas ir vel atsidure Karly saujoje. Nesuprasdama Lianos poelgio motyvu sviesiaplauke nepatikliai susirauke. –Man nereikia tavo ismaldos,-pasipute uzuot padekojusi, taciau cia pat moteru dialoga nutrauke ant kazko piktai loti emusi luna. Abieju merginu zvilgsniai sinchroniskai paseke kur link begte pasileido kalaite. –Kas ji tokia?-Karly kaktoje isimete kelios smalsumo rauksles. –Liana?-tamsiaplaukei patraukus paslaptingosios viesnios link vilkato sesuo siek tiek delse. Kazkas Rivas veide blondine suintrigavo ir budama tipiska, smalsi moteriskosios lyties atstove ji neistvere nepasileidusi burtininkei ikandin. –Galejau tiesiog pasiimti pinigus ir palikti tave ir tavo draugeli cia laukti pavasario, Thorai,-Tina iejo i kambari, kuriame Geminus vis dar saldziai miegojo, garsiai uz saves uztrenkdama duris. Nereikia ne sakyti, kad is miegu pazadintas sviesiaplaukis pasoko it butu nuplikytas verdanciu vandeniu. Dievazi, dar niekada nebuvo taip issigandes… moters. –Apie ka tu?-susizgribo patikrinti ar anklode dengia jo nuoga tarpukoji. –As uzsiimu pasu padirbinejimu, o ne rezurekcija, asile,-numetusi ID kortele su Mason’o nuotrauka jam ant lovos Tina elgesi drasiai, izuliai. –Tu skolingas man dar penkis simtus doleriu,-paputusi lupas moteris regis tik dabar nuzvelge po visa kambari ismetytus rubus. Uz akiu ypac uzkliuvo vyro kojugalyje, tarp anklodziu gulintis dirzas. Jos antakiai savaime pakilo. –Kol tu cia velnias zino ka isdarinejai, mano vyrukams teko is peties papluseti lendant i morgo archyvus,-grazinusi savo koncentracija ties pasnekovu ji sukryziavo rankas po ir taip iskilia savo krutine. –As… neturiu tiek grynuju,-vyras akivaizdziai dar nebuvo spejes pilnai atsibusti. Ka jau kalbeti apie skolu ismusinejima, kuriuo jo atzvilgiu dabar kaip tik uzsiiminejo Tina. –No money, no honey, HONEY,-palinkusi ji ketino nuo lovos pasiciupti suklastota ID, taciau vyras suskubo uzkirsti tam kelia taip pat ja paciupdamas. Nereikia ne sakyti, kad reginys, kuri pamate vos pro duris izengusi Liana buvo… ehem… kompromituojantis. –As gausiu tuos pinigus,-istraukes ID jai is rankos jis atrode suirzes. –O, atejo tavo ‘’call girl’’,-kritiskai nuzvelge dzinsais ir didele Thoro maikute apsivilkusia Liana. Nepaisant, kad ir toks ‘’as katik atsikeliau is lovos’’ apmplua moteri dare neapsakomai grazia, Tina neatrode ‘’impressed’’. Maza to, driso i pastaraja kreiptis taip, tarytum ana butu pagal iskvietima Thoro uzsisakyta ‘’paprastute’’. –Klausyk, tik todel, kad esi mano pusbrolio draugas, nepasiunciau taves ir tavo is numirusiu prisikelusio draugo velniop. Sesta valanda lauksiu pinigu situo adresu,-is liemeneles issitraukusi nedidele vizitine kortele numete ja vis dar lovoje sedinciam Thorui ant keliu. –Atvyk vienas,-reiksmingai zvilgtelejo i Liana su Karly. –Ir nesukelk ‘’bangu’’. Mano vyrukai nemegsta issisokeliu.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
avatar
Thor Geminus
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 274
Įstojau : 2013-08-08
Miestas : New York
Meilė : Liana Rivas
Draugai : Rick
Rūšis : Vilkatas
Darbo paskirtis : Bouncer

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Liana Rivas on Pir. 04 09, 2018 1:50 am




Touching and teasing




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Justin Timberlake  – Sexy Back




PART I – MOSAÏQUE. ft. Thor Geminus. (theme)
Livianos pasirinkimas būti su Asmodeus nebuvo tiesiog iš piršto laužtas sprendimas. Negana to, kad abu antgamtiško gyvenimo atstovai buvo suvesti tikriausiai paties likimo, prieš daugelį metų, jie taip pat buvo „užgyvenę“ tam tikrą praeitį, kuri galbūt ir nebuvo romantinė ar iš panašaus repertuaro, tačiau vienareikšmiškai reiškė kažką daugiau, nei kad įvardinimas „tiesiog draugai“. Apie rūšį, kuriai priklausė Asmodeus, Liviana žinojo ne daug, tačiau pakankamai kad suprasti esti jie yra užtektinai galingi, kad ne vien pasipriešintu, bet ir sugebėtu atsikratyti didžiausio Rivas priešo. To, kurio ji iki galo nesugeba nugalėti iki pat šiol. Galimybė būti su šiuo mistiniu vyru, reiškė: normalų, stabilų gyvenimą, kuriame ji galėtu jaustis saugi. Galbūt daug kam tai yra nesuprantamas dalykas, turint omeny kad tokiuose santykiuose nebūtu abipusės meilės, nebūtu šimtaprocentinio atsidavimo. Tai tarytum savotiška sajunga iš išskaičiavimo, su vyru kuris nėra senas ir turtingas, bet gražus ir galingas. Ką kalbėti apie tai, kad priešingai nei Liviana, Asmodeus pamilo ją su visais jos vidiniais demonais, problemomis ir savotiškai nepastoviu charakteriu. Kad ir kokia kalta Rivas jautėsi, kad ne vien kad nevertina to ką jis jai suteikia, bet ir yra šiam neištikima tiek kūnu, tiek siela. Tačiau padaryti kažką su savimi, ar bent liautis matytis su Geminus, nedrįso. Ne, greičiau visiškai to nenorėjo. Mat vilkatas, biologinis buvusio vyro, didžiausio monstro, sūnus buvo užvaldęs ją visą. Tai ką jis darė su jos kūnu, kaip vertė ją jaustis – yra svarbiausia, ko iš tiesų reikia kiekvienam iš mūsų.
Lydimas tamsiaplaukės pasitraukimo, Geminus pakilo ant kojų, visiškai natūraliai prikaustydamas partnerės žvilgsnį, ties jo įspūdingo dydžio pasididžiavimu, kuris iš pažiūros ar tai nuo trinties, ar tai dėl to kad buvo pasiruošęs išsilieti bet kuriuo metu, jei tik nebūtu įvykęs atsitraukimas, iš dalies buvo įraudęs. Gestai ir tik vienas konkrečiai padėtį apibūdinantis žodis, kuris išsprūdo iš vyro lūpų, privertė Rivas nusleisti akis, tuo pačiu metu bandant sulaikyti save nuo natūraliai kylančios šypsenos. Spausdama antklodę prie savosios krūtinės, moteris sukluso tik tuomet, kai nuo grindų pakeltas telefonas, savo ekrane atskleidė Asmodeus nuotrauką. Vyras tikriausiai bandė prisiskambinti jau nebe pirmą kartą, mat Liana visos šios kelionės metu buvo dingusi tarytum skradžiai žemę. Neužtikrintai ji paėmė telefoną, taip pat neužtikrintai pakeldama akis į vilkatą. Iš šio pakitusios nuotaikos buvo galima suprasti, kad prieš tai buvusi romantiškai erotiška notaika išsisklaidė ore. Sukandusi dantis, ji paėmė susisiekimo priemonę, netrūkus uždarydama ekraną, bei tokiu būdu nutraukdama skambutį. Tiesą pasakius, neturėjo net minties atsiliepti, kuomet dar labiau nepatenkintas esama padėtimi, Thor‘as ėmė skambinti seseriai. Pavykus su šia susisiekti, jis stipriai atitolo, pirmiausia emocine prasme, vėliau ir fizine, paprasčiausiai apleisdamas kambarį, į kurį taip ir nesugrįžo. Likusi visiškai viena, Liviana kankino save ne vien galvos skausmu, kurį kėlė pagyrios, bet ir tuo, kad vilkatas kiekvienai progai pasitaikius, po to kai gauna „nuleisti garą“, nieko nepaaiškindamas, absoliučiai nieko nesakydamas, pasiplauna kaip galima toliau. Iš tiesų, nemaloni situacija, prie kurios vargu ar įmanoma priprasti.
Visa laimė, kad naktis nepasibaigė tokiomis natomis, mat reikia pripažinti kad abu partneriai neturėjo rimtos priežasties, kodėl turėtu vienas kito supykti, ar praleisti naktį miegant atskiruose kambariuose, vieni. Kurį laiką išlaukdama, bei tokiu būdu leisdama Geminus šiek tiek atsikvėpti, moteris galiausiai susirinko savo daiktus, bei pakankamai tyliai, veik ant pirštų galiukų, iš vieno kambario, persikėlė į kitą. Radusi Thor‘ą gulint ant dvivietės lovos, ji nebuvo tikra tuo, esti šis nemiega. Galu gale, jis neišleido ne vieno garso, neprabilo, nepakilo. Neskubriai pametėdama kažkur savo džinsus bei aukštakulnius, bei po ko nusimetusi maikutę, Liviana įsirobštė į jo lovą, pirmiausia veidu švelniai palytėdama vyro petį, vėliau ranka krūtinę. Nesutriko, kuomet jo šilta plaštaka atsidūrė ant josios. Neilgai trūkus, nebylų „karą“ nutraukė jausmingi, ne visai tvarkingi bučiniai, kurių troško kiekvienas jų. Dabar nebuvo ne vienos sielos, kuri galėtu sutrukdyti jiems pasimėgauti vienas kito draugija, o ir ką kalbėti apie tai kad šie ne visai dėkingai buvo įstrigę nežinia kur. Seksualinių troškimų patenkinimo žaidimai keitėsi vienas po kito, tarytum pagaliau suteikdami partneriams „žalią šviesą“ daryti tai, ko norisi. Jie buvo dėmesingi kits kito poreikiams, nesikuklino, nesivaržė. Aistra buvo aptemdžiusi protus, vėl ir vėl ir vėl. Ir atrodytu kad tik tos menkos pertraukos, kurias suteikdavo vienas kitam, buvo skirtos tik tam, kad pasiruošti sekančiam raundui.
–  Pirmiausia laukiau kol gimsi, o vėliau sugalvosi mane susirasti dėl protu nesuvokiamos priežasties. – Jo žodžiai ištarti prieš užmiegant, sukėlė Livianai šypseną. Ji nesusilaikė nuo atsakymo, kuris žinoma buvo visiškai nerimtas. Ne kiekvienas gali pasakyti, kad jų seksualinio gyvenimo pradžia buvo vainikuota tuo, kad vilkatas buvo privestas prie minties, esti dabar glėby laikoma moteris gali būti jo biologinė motina. Negalėdama, o ir tiesą pasakius visiškai nenorėdama nuo jo atsitraukti, ar užėmus patogesnę miegojimui pozą, pasisukti nugara. Neatitraukdama savo rankų nuo jo, moteris užmigo šiltai: apglėbta jo tvirtų, ir kaitinančiai šiltų rankų. Tam tikru metu jau buvo pamiršusi kiek gi daug malonumo kelia užmigti su juo, juk net prieš santykiams nutrūkstant, jie liovėsi būti kartu iki pat paryčių, apsiribodami tik seksu ir atsisveikinimu iki kito karto. Ji nekomentavo savo jausenos, tačiau prieš sumerkiant akis, žvilgsniu nuglamonėtas jo veidas, bei josios matoma palaiminga šypsena. – Jei tik galėčiau, pasilikčiau čia su tavimi, pamiršdama kad reikės grįžti... Būtu nuostabu. – Ištarusi tai veik per miegus, tuo pačiu, švelniai pakimusiu, bei vis dar labai viliojantį akcentą turinčiu balsu, moteris galiausiai pritilo, o šios apsunkintas kvėpavimas išdavė tai, kad išvarginta seksualinių nuotykių, o prieš tai ilgos dienos, ji užmigo.


PART II – TAKE ME TO CHURCH. ft. Thor Geminus and Karly. (theme)
Ankstyvas rytas, bei kartu su juo pro praskos kokybės lango užuolaidas besiskverbiantys kylančios saulės spinduliai nebuvo tuo veiksniu, kuris pažadino Liviana iš gilaus, bei iš pažiūros visiška ramybe dvelkiančio miego. Atsižvelgiant į tai, kad dabartinė padėtis buvo nedėkinga, moteris nesielgė taip, tarytum vienintelis buvęs jos pasirinkimas, pasilikti čia, kuriam laikui pamirštant apie namus, būtu šią kaip nors blogai nutaikęs. Prasiverusios motelio kambario durys, privertė tamsiaplaukę nenoriai pramerkti akis. Tamsių akių žvilgsnis netrūko susirasti nekviestos viešnios, kurios pasirodymas čia, buvo mažu mažiausiai netikėtas. Šviesiaplaukė prabilo pirma, padarydama tai kaip galima tyliau, tai paskatino Rivas visai trumpam dirstelėti į miegančio Geminus pusę. Jis atrodė pavydėtinai ramus, atsipalaidavęs. Šiek tiek antklode prisidengė savo nuogą krūtinę, moteris teigiamai linktelėjo, kuomet parodė sutinkanti pasikalbėti su Karly. Pasinauduodama proga, esti mergina pasigavusi į „pasivaikščiojimo“ reikalavusią kalytę, Liviana patyliukais išlipo iš lovos, pasistengdama susirinkti savo drabužius: pirmiausia sugrąžindama ant savęs apatinį trikotažą, skinny tipo džinsus ir prieš tai pasiskolintą Geminus maikutę. Įsispirdama į aukštakulnius, kuriuos su savimi atsinešė dar praeitą naktį, ji neskubriai nusekė paskui pasirodžiusią merginą. Tik būnant lauke, Rivas parodė kad pokalbis turėtu būti tęsiamas kiek toliau nuo durų, mat kaip be pasukus, Geminus klausa nebuvo tipinė žmonėms, ir galbūt tam tikrų dalykų jam žinoti buvo nevalia, net jei vyras prabustu niekam apie tai nepranešęs. Stabtelėdama prie laiptų, kurie vedė link transporto priemonių parkavimo aikštelės. Ilgai netrūko įsitikindama tuo, kad jos transporto priemonė vėl buvo čia, tarytum prieš tai nebūtu „pavogta“. Šiek tiek susiaurindama akių vokus, Rivas užtikrintai pasiėmė į šios pusę atkištus seno, tačiau labai puikiai restauruoto BMW kabrioleto, raktelius.
– Aš negaliu tavęs kaltinti, Karly. Pati ne kartą bandžiau pasprukti nuo savo pačios praeities, bandydama įtikinti save, kad bet kas iš mūsų yra nusipelnęs antro šanso pradėti viską nuo pradžių. Ir aš to nusipelniusi. Iš tikro, tai padaryti galima, bet ne tokiais būdais, kokius pasirinkai, Karly. – Nenorėdama kad josios kalba imtu netyčia priminti poterius, kuriuos dažniausiai panaudoja mamos, kalbėdamos su savo dukterimis, ji trumpam privertė save liautis kalbėti, kuomet visai trumpam pasuko akis į to kambario duris, už kurių pasiliko miegoti Geminus. Kuomet Rivas žvilgsnis vėl susirado pašnekovę, lūpos natūraliai šiek tiek prasiskleidė, tarytum būtu ketinusios pratęsti neišbaigtą savo mintį, kuri kaip be pasukus, buvo remiama ilga, NEŽMOGIŠKAI ILGA, asmenine patirtimi. Priešingai nei buvo galima tikėtis, tamsiaplaukės veide pasirodė blanki šypsena, ir tai blaškė. Na, iš esmės pasaulis yra sutvertas taip, kad dažniausiai į blogą yra atsakoma blogu, o į gerą, kaip kada. Tačiau nepaisant to, kas nutiko vakar, Livė nematė prasmės pykti ar taškytis nuodais šen bei ten.
– Teisus, bet ne visiškai. Paklausyk, ne vienai mūsų nereikia kalbėti apie tai kas nutiko, kuomet galiausiai tu esi čia. O tai reiškia kad išvadas pasidarei teisingas. Dabar belieka sugalvoti, kaip ištraukti tave iš šito, neatimant galimybės rinktis. – Livianos šypsnis tapo dar labiau pastebimas, kuomet be papildomų žodžių tapo aišku, kad prieš tai duodama žodį, esti neleis merginai pražūti, padėdama šiai gauti galimybę naujai pradžiai, nebuvo išsisėmęs. Visuomet stengėsi laikytis duoto žodžio, ką kalbėti apie tai, kad iš tam tikros pusės Karly atvaizde matė jaunesnę save: atmetus tą faktą, kad mergina buvo priklausoma nuo svaigių medžiagų, elgėsi labai reckless. Užtad vidinė josios „maištininkė“, buvo tuo aspektu, kuris vertė Rivas atsiminti tai, kokia buvo ankščiau. Nemirtingos graikės delne netrūkus atsidūrė žiedas. Lengvas susilietimas su Karly pirštais, privertė burtininkę staigiai įkvėpiant aiktelėti. Visiškai netikėtai, nelauktai ir nenorėtai, pasąmone ji persikėlė į praeitį, kuri net nepriklausė jai. Panašios vizijos buvo labai retas dalykas Rivas gyvenime, mat ji stengėsi savo sugebėjimais naudotis kaip galima rečiau, labiau naudodama kūno raumenys, nei paveldėtus antgamtiškus gabumus. Ji atsidūrė Lili Alvar klube, labai slogi atmosfera stipriai spaudė link žemės, atrodytu kad net ta pati gravitacija buvo aiškiai pakitusi. Matė kaip prie paradinių durų mindžikavo Thor‘as, tarp lūpų spausdamas smilkstančią cigaretę. Vedama pojūčių, moteris lengvai ir nepastebėtai aplinkinių pateko į klubo vidų, kuomet tarytum žinodama kur eiti, ji pagaliau atsidūrė ten, kur su kažkokia papinga moterimi šnekučiavosi Karly. Visai netrūkus patalpas papildė dar keli stambaus sudėjimo vyrai, kurie privertė visas pasitraukti, pasilikdami vien su šviesiaplauke. Liviana stipriai sukando dantis, kuomet vyrai ėmė reikalauti iš besilaukiančios grąžinti skolas, kurios šiai nepriklausė. Tai, kur link pasuko įvykiai netrūkus, Rivas nepaliko abejingos. Net suvokiant kad tai tėra praeities vaizdų kratinys, ji pasistengė atplėšti vyrus nuo Karly, net tuomet, kai jos rankos per juos ėjo lyg per rūką. Ji negalėjo padaryti visiškai nieko, kad pakeisti praeitį. Ji neturėjo tokių sugebėjimų, ir tai kėlė siaubingus jutimus. Realiame laike, Rivas žvilgsnis sustingo, kaip ir visas šios kūnas. Jos tamsiai rudos spalvos rainelės prarado gyvumą, tapdamos tokiomis, kokios yra būdingos porceliano lėlėms – stiklinės, negyvos. Palaipsniui tuščiuose, bei kuriam laikui siaubingai gyvybę praradusiose akyse ėmė kauptis sūrus vanduo, kuris nebuvo tipiškai skaidrus, tarytum kažkur besigaminimo procese būtu susimaišęs su keliais kraujo ląšais. Išriedėjusios kelios ašaros, paliko lengvai patomas žymes ant moters skruostikaulių. Ir akimirką kuomet ji vėl tarytum atgavo savo pačios „sielą“, žvilgsnis vėl tapo gyvas. Norėdama kad jos kūno išreikšta fiziologija taptu kaip galima labiau nesureikšminta, ji gana greitais mostais nusivalė netipišką kūno „skystį“ nuo savo veido, iš karto įduodama žiedą atgal į Karly rankas. Tai nebuvo paikas sprendimas. Šis nedidelis daikčiukas šviesiaplaukei buvo reikalingas kur kas labiau, nei kad jai pačiai. Net jei prieš tai, Liviana matė Karly akyse dalelę savęs, dabar ji puikiai suvokė koks sudėtingas buvo šios jaunos merginos gyvenimas. Juk mažiau nei prieš metus laiko, pati Rivas buvp patyrusi panašų, tik kelis šimtus kartų siaubingesnį kūno paniekinimą, kurio manėsi kad mirs, tik šį kartą galutinai. Nusukusi akis, moteris gana tyliai pratarė. – Beveik pusės milijono JAV dolerių vertės žiedas, yra išmalda, huh? –
Nebuvo tikra tuo, kad šviesiaplaukė numanė kiek būtent buvo vertas šis papuošalas, kuomet nugvelbė šį nuo Rivas rankos piršto. Tačiau, aišku buvo vieną, taip atrodydama, bei kreipdamasi į lombardą, moteris geriausia ką galės gauti, tai kelis tūkstančius, ir gąsinimą kad jei nesutiks, bus iškviesta policija. Rivas žvilgsnis tapo reikšmingas, kuomet susidūrė su merginos veidu. Rankoje vis dar laikydama automobilio raktelius, nuspaudė tam tikrą rankenėlę, atrakindama transporto priemonės bagažinę. – Thor‘as nežino apie tai, kad žiedas pas tave, ir norėčiau kad taip ir liktu. Tačiau pažadėk man vieną, kad nesikreipsi į lombardą. Eik tiesiai į juvelyrikos parduotuvę, ir kuo prašmatnesnę, tuo geriau. Paklausyk įdėmiai, mano mašinos bagažinėję yra pora aukštakulnių, bei klasikinė „Chanel“ suknelė. Turi įtikinti aplinkinius kad žiedas tavo. Mažiau makiažo, daugiau klasikinės kalbos ir laikysenos. Tokiu mėšlu papirksi kiekvieną iš tų žmonių.
Matydama tai, kad Karly susiraukė vien nuo minties kad jai padeda Rivas, moteris kaip mat pasistengė paaiškinti savo motyvus, kurie galbūt ir neatrodė tokie ir taktiški. Bet kitą vertus, ar galima kaltinti Liviana? Kartais prireikia kraštutinių priemonių, kad imti ir šiek tiek pakreipti tam tikrą asmenį, pradėti elgtis teisingai, arba teisingiau, nei kad darė prieš tai.
– Kai gausi pinigus, atsidaryk sąskaitą centriniame banke, tačiau tam iš karto kreipkis į Matthew Croft. Paminėk mano vardą, jis pasirūpins kad visas procesas praeitu sklandžiai... Ir Karly. – Nebaigdama savo kalbos, tamsiaplaukė pasigavo oponentės ranką, pagaliau ištardama tai, ko nežino praktiškai niekas, apart Silvanus ir žinoma, Chariton‘ą.
– Vyrų pasaulis yra negailestingas moterims. Tu turi žinoti, kad nesi viena jame. Kai Chariton‘as sugrįžo savame kūne, kad pasiekti nemirtingumą jam buvo būtina mano kraujo auka, bet jis žinojo negalintis manęs nužudyti. Todėl jis pasirūpino kad aš pastočiau. Jis laikė mane prirakinęs prie susmirdusių, šlapimu dvokiančių grindų, liepdamas savo pakalikams grupele prievartauti mane iki tol, kol išspaus iš savęs viską. Aš tai sakau, nes noriu kad suprastum, kad net po tokių dalykų galima atsitiesti. Pradėti viską iš naujo, tam tereikia elgtis protingai. – Rivas gana staigiai iškviepė, kuomet išdėdama ganėtinai slogią, ir vis dar šviežią tiesą apie save. Tik tuomet liežuviu perbraukusi per savo lūpas, ji pasistengė imti elgtis nepriklausomai, nepriklausomai nuo to, kad jos akyse vis dar buvo galima pastebėti kartėlį ir skausmą, kurį sukėlė atsiminimai kalbant. Jos žvilgsnis dar kartą susidūrė su motelio durimis, už kurių buvo Geminus.
– Kas liečia žiedą. Tau jis yra labiau reikalingas, nei man. Aš nutrauksiu sužadėtuves, ne vien dėl Thor‘o, bet ir dėl to ką jaučiu jo atžvilgiu... – Nebuvo būtina konkrečiais žodžiais apibūdinti jausmų spektrą, tai matėsi netgi aklam asmeniui. Ką patvirtino ir Rivas šypsena, kuri dvelkė užtikrintumu. Panašu kad ši neplanuota kelionė, nebuvo tokia paikai paviršutiniška.


PART III – GANGSTA PARADISE. ft. Thor Geminus, Karly and Tina. (theme)
Gana atviras merginų dialogas nutrūko, iš kart po to kai kieme dūkusi Luna, sukoncentravo savo dėmesį į dar vieną BMW automobilį, iš kurio išlipo efektingai atrodanti moteris. Kalytė ne vien ėmė loti, tačiau ir pasileido moters pusėn, kuomet ši nekreipdama dėmesio į šunį, nukaukšėjo aukštakulniais iki kambario, kuriame buvo Geminus. Vien iš pakitusios Rivas nuotaikos, kuri puikiai atsispindėjo jos ryškių bruožų veide, buvo galima susidaryti nuomonę, esti atvykelė jai nepatinka, bei vargu ar kelia pasitikėjimą. Thor‘as vis dar nebuvo paaiškinęs savo susitikimo su šia moterimi priežasties, ir tam tikras „pavydumas“, nesuteikė Rivas racionalios padėties įvertinimo galimybės. Ji atitrūko nuo vietos, kur buvo, į Karly klausimą atsakydama sausu, – Nežinau. – Neketindama užsilikti, gana sparčiu žingsniu, tamsiaplaukė nukeliavo ten pat, kur pro duris įžengė Tina. Dar nepasiekus kambarių komplekso, Tina pasirūpino tuo kad durys užsitrenktu beveik prieš tamsiaplaukės nosį. Kažkodėl būtent tuo metu stabtelėdama, ji nesiskubino praverti šių, viso labo sutelkdama visą savo dėmesį į pokalbio pasiklausymą. Visa laimė kad motelis buvo toks prastas, kad viskas kuo puikiausiai girdėjosi. Tik tuomet, kai Tina, atsitiktinumas ar ne, palinko prie Geminus, Liviana pagaliau pradarė duris. Susikryžiavusi rankas po krūtine, ji kaip mat įsmeigė savo smerkiantį žvilgsnį į besikalbančius asmenys. Neatrodė sužavėta akivaizdu kad nieko nereiškusio jų artumo, bet velniai griebtu, buvo viena tų moterų, kurios užsiplėksdavo it degtukas, kai šalia beprotiškai rūpimo vyro, trynėsi kokia nors kita, dailiosios lyties atstovė. Ir reikia pripažinti, Tina tikrai buvo labai daili moteris. Nors pasitikėjimo nestigo ir Rivas.
– Telefonu užsakoma „mergaitė“? Rimtai? Tai tikrai originaliausia, ką sumojai sugalvoti? – Panašu, kad tariant kiekvieną žodį, tamsiaplaukė atrodė dar labiau nepatenkinta, nei prieš tai. Tai kad Tina panašu kad buvo labai sunkiai paveikiama asmenybė, bei vargu ar ketino pasitraukti pabaidyta vieno ar kito žodžio, paskatino Liviana užeiti į kambario vidų, drąsiai, tarytum net šis apgailėtinas pastatas priklausytu jai. Stebėdama tai, kad Tina net neketino per daug atsitraukti nuo Thor‘o, privertė ją griebtis kiek, na, sakykime ne damoms tipiško elgesio. Staigiai ir visai ne švelniai suimdama Tiną už alkūnės, Liviana kiek per daug grubiai patraukė viešnią link durų. – Na viskas, tavo šou čia baigėsi, gali nešdintis iš kur atvažiavusi. – Tikriausiai tik dabar pastebėjusi tai, kad Geminus rankose buvo Lockwood‘o ID kortelė, su svetima pavarde, sugebėjo supliusuoti 2x2, pasidarydama išvadą esti juos jungė tik nelabai pavykęs verslo susitikimas. Suraukusi antakius, Rivas pademonstravo tarp šių atsiradusią taip vadinamą „pykčio“ raukšlytę. Datempusi Tiną iki kambario durų, stumtelėjo į šių paviršių, pratęsdama savo nuomonės dėstymą. – Labai neprofesionalu iš tavo pusės, vaikeli. Nebent žinoma tuo užsiimi neilgiau nei savaitę? Kaip suprantu, jis tau sumokėjo tiek, kiek prašei nuo pat pradžių. Todėl smulkmenos: kiek laiko užtrūkai, ar kiek traškučių su redbull suvartojai darydama ID, niekam nerūpi. Comprendo? – Specialiai prabildama „meksikiečiams“ būdinga kalba, Rivas atrodė it nesava. Tikriausiai dėl to, kad nuskambėjo ne vienas santūrus įžeidimas, Tina pastūmė Livianą per pečius, kad ši išlaikytu atstumą, nekvaksėdama tiesiai į veidą. Nuo postūmio Liviana atsitraukė vos per žingsnį, ir buvo būtina pamatyti, kiek savitvardos jai teko panaudoti tam, kad nepaleisti rankas į darbą. Suspaudusi lūpas, tamsiaplaukė lėtai iškvėpė pro nosį. Žinoma rizikavo labai daug kuo, tačiau, kam velniai griebtu tai rūpi? Gana greitai prisiartindama prie Tinos, ji sučiupo šią už rankos, šią užsukdama šiai už nugaros. Skausmingai plojo moterį veido šonu į duris, kuomet sumažindama atstumą taro savęs ir jos prikišo savo veidą prie priklausančios viešniai. – Aš nežinau, ar derėtu spręsti iš tavo prastai klastotų labutenų, esti namuose neturi televizoriaus. Bet leisk man pasakyti tai, kad  tu su savo vyrukais bandai užsirauti ne ant tinkamo žmogaus. Jei tavęs nenusodina faktas, kad esu „BloodPharm“ atstovė, kuri per vieną akimirką gali uždaryti tavo mažytį versliuką. Tuomet šitai, turės tau įkrėsti šiek tiek sveiko proto... – Laisva ranka Rivas spragtelėjo pirštais priešais Tinos veidą, kuomet magiškų sugebėjimų dėka jos pirštai užsiliepsnojo ryškia, bei siaubingai kaitinančia liepsna, kuri visiškai netraumavo šios odos. Tarytum pasimėgaudama šiuo dalyku, Rivas tęsė. – Nekelk „bangų“ paukštyte, ir neaiškink Thor‘ui ką jis turi, ar neturi daryti, nes paspirginsiu tavo didelę subinę ankščiau, nei pasakysi „auch“. Galbūt tuomet, būsiu tau gera, ir kada nors parodysiu ne vien kaip reikia greitai įsilaužti į morgo archyvus, bet kaip iš istorijos ištrinti prieš 2000-čius metų egzistavusią, beveik karališkos šeimos, istoriškai be proto svarbią figūrą. – Tik tuomet atitraukdama rankas nuo Tinos, Liviana pakankamai lėtai ir užtikrintai žengė kelis žingsnius atbula, tokiu būdu suteikdama moteriai judėjimo laisvę. Jos ranka, kuri prieš tai degė „pragaro liepsna“, pagaliau tapo įprastai žmogiška. Tiesa, privengdama savo pačios sugebėjimų, Liviana nesibodėjo šių panaudoti tuomet, kai tam buvo būtinybė. Nepaleisdama iš akių oponentės, tamsiaplaukė vos vos palenkė galvą šonan, žvilgsniu tardama „tu vis dar čia?“.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Always choose wisely, you can rather choose prince charming or the dark knight.
Oh can't you see? You belong to me. How my poor heart aches with every step you take, Every move you make, Every vow you break, Every smile you fake, Every claim you stake... I'll be watching you.
avatar
Liana Rivas

Heart still beating for the cause, soul still bleeding from the loss.



Pranešimų skaičius : 438
Įstojau : 2016-07-18
Miestas : Niujorkas
Meilė : Thor Geminus
Draugai : Rheia Falco, Karly
Rūšis : Ragana (25/±2000)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Thor Geminus on Pir. 04 23, 2018 1:31 pm




James Smith




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Ansel Elgort - Thief




NOW LET THE MOMEN BREAK YOU, LET THE FEELING COME TAKE YOU. ft. Liana(theme)
Tina Liviana atpazino. Juk negyveno po akmeniu, turejo ir kartkartemis ziuredavo televizoriu. Rivas ir Aberline buvo karsciausia ziniasklaidos atakuojama ‘’porele’’, po the power couple tituluojamu Katherine su Sebastianu. Pastarieji Tinai Jane Smith buvo kaip vadinamasis ‘’guilty pleassure’’. It Kardashianus, anuos ji seke socialiniuose tinkluose bei kartais pavartomuose bulvariniuose skaitaluose. Tina nei vieno ju asmeniskai nepazinojo, taciau buvo susidariusi ispudi, kad pora kraujasiurbiu toil grazu nera tuo, kuo is tiesu dedasi. Du, seni it pasaulis vamprai ima talkinti zmonems, is dalies apsaugodami juos nuo tokiu pat sutverimu kaip jie? Absurdas. Visas tas sintetinio kraujo vajus taipogi buvo didziulis nesusipratimas. Mazu maziausiai kas antra diena apleistose Nju Jorko gatvese, kur nors tamsiame akligatvyje savitvarda pasigirti negebantis vampyras plesydavo niekuo dieto zmogeno gerklas. Skirtumas tik toks, kad dabar aukomis dazniau tapdavo benamiai, narkomanai ir is namu pabege paaugliai, kurie uzpuolimu neretai paprasciausiai neuzregistruodavo. Visas tas vampyru isejimas i sviesa, bent jau Tinos akimis, nepakeite visiskai nieko. –Manai mane ibauginsi, miss ‘’as dirbu Sebastianui Redford’ui’’?-skausmingai susiraukusi Tina per daug nesipriesino kai uzlauzusi jos ranka moteris prireme ja prie duru. Nepavydetinoje padetyje atsidurusi jos galune vos girdimai trakstelejo. –Liv, pakaks!-Thoro balsas nugriaudejo it griaustinis. Pastveres anklode tam, kad prisidengtu tai kas yra zemiau bambos, vyras pakilo. –Luna, i vieta!-sutramdyti skalyti emusia augintine pasirode ne taip ir paprasta. –Kad jau vartaisi lovoje su priesu, gal pats laikas panelei Rivas supazindinti tave su faktais, a?-isismarkavusios Tinos balsas tapo kur kas garsesnis. –Ar sakei Thorui, kad butent tavo kolegos yra atsakingi uz desimtis niekuo detu vilkolakiu, kurie buvo paslapcia, it laboratorines ziurkes, pasisavinti is nepilnameciu kalejimo tam, kad su jais butu atlikti supisti eksperimentai?!-moteris issilaisvino is Lianos gniauztu. Jos akys blizgejo. –Zinau, kad laikai save aukstesne givybes forma nei paprasti vilkolakiai, nes esi supistas Geminus…-cia Thor’o kantrybe truko. –Uzsiciaupk, Tina! Neturi menkiausio supratimo apie ka sneki!-vyro veidas iraudo. Buvo akivaizdu, kad prasalaites lupomis issprude zodziai ji paveike. Paveike labai negatyviai. –Uzsiciaupk, Thorai!-kambaryje isiplieskes tikru tikriausas gincas vare Luna is proto. Visa laime, kad susiprotejusi Karly paciupo keturkoje uz ankaklio ir jega issitempe i kolidoriu. –Laboratorijose, kuriose esu tikra, esi ne karta buvusi, zuvo desimtys, niekuo detu vilkolakiu. Mano sunus….-jos balsas suvirpejo, o skruostu nuriedejo pykcio asara, kuria si is karto nubrauke salin. –Kai atsiemiau ji is morgo, buvo plikas, jo rankos buvo subadytos it sumauto narkomano…. Jis svere vos keturiasdesimt kilogramu!-su kiekvienu tariamu zodziu ji vis labiau nirso, o jos pyktis buvo nukreiptas konkreciai i Rivas. –Uzteks, Tina!-bijodamas, kad viskas baigsis rimtomis mustynemis, Thoras suskubo tarp judvieju isiterpti. Viena ranka laikydamas prie kuno prispausta anklode, kita sueme uznugaryje likusios Lianos delna. –Kad ir kokius supistus eksperimentus su juo ten isdarinejo, sita kale yra uz tai atsakinga, Geminus!-pamazu Tina eme suimti save i rankas. Emocionalumu nepasizyminti, saltos kales reputacija turinti moteris pasitaise grumtyniu metu susitarsiusius plaukus. Iskili jos krutine nerimatingai kilnojosi. –James Smith. Toks buvo mano sunaus vardas. Perduok Desmond’ui, kad jo motina siuncia linkejimus,-zala buvo padaryta. Tina zinojo ipylusi uztektinai zibalo i neseniai isiliepsnojusia ugni, taip pat zinojo, kad nebenori cia buti. –O tu,-kreipdamasi i Thora, ji atrode pasislykstejusi. –Gali perduoti Mason’ui, kad as tikiuosi, jog jis visa likusi, niekinga savo gyvenima praleis besislapstydamas, begdamas uz tai, kad is tenais istrauke tik savo supistam buriui priklausancius betas! Kad ir kaip tu ir tavo ragana ji prikelet, tikiuosi, kad jis dabar koks nors netikes vampyras,-pasiciupusi pries tai ant zemes nukritusia savo rankine ji dar karta prabilo. –Mes atsiskaite. Nenoriu dar karta su jumis susidurti.
Vos Tina isejo, Thor’as paleido Liv ranka. Neatrode piktas, nesieme jos kvosti ar kaltinti. Remesi naiviu tikejimu, kad apie tai zinodama Liana butu jam pasakiusi… Moteris jau buvo beprasiziojanti, taciau aisku nenora kalbeti apie tai kas katik ivyko isreiskes Thor’as ja tuojau pat nutrauke. –Ta bukaprote paliko Mason’a viena?-omenyje turedamas Karly jis paskubomis apsirenge. Nejauki, itemta atmosfera tarp poros buvo nemaloni. Tai anaiptol nepakeite jo jausmu jai, taciau pasetas nepasitikejimas buvo it piktzole, kuria atsikratyti jiems reikejo anksciau nei pastaroji sugebes kaip reikiant issibujoti. Jis pastvere ant lovos gulejusia ID kortele ir praeidamas pro Liv, pakstelejo jai ties smilkiniu. Gestas, nors ir svelnus, atrode skubotas, saltas. –Kur jis?-vos atsidures kolidoriuje jis kreipesi i ten likuriavusia Karly. –Motelyje, penkiolika minuciu nuo cia,-gerokai tylesnis, submisyvus sviesiaplaukes balsas buvo akimirksniu pertrauktas. –Sitos keliones esme buvo nepalikti to vyro vieno!-vyras pratruko staiga, galimai isliedamas pykti, kuri sutramde Lianos akivaizdoje. –Dabar gerai manes paklausyk, Thorai!-mergina, tarsi butu igyjusi antra kvepavima pagaliau pratruko. –Jei nori buti jo ‘’babysitter’’, maloniai prasom! Emigruok, palik savo ‘’versla’’, moteri, kuri del taves susiko savo suzadetuves ir gyvenk baimeje, kad viena diena jis mirs ir tu tapsi vilkatu alfa. Arba pasilik ji Nju Yorke, kur anksciau ar veliau ji susiras toji ‘’K’’ ir primins jam kas jis. As atgal negrisiu,-net ir tarpduryje pasirodziusi Liana merginos neisblaske. –Rinktis tau,-sudejusi abi rankas sau ant juosmens ji atrode apsisprendusi. Jis delse. Pastverusi ID jam is ranku ji is kisenes issitrauke mobiluji bei emesi uzsisakineti letuvo bilietus. Jis zvilgtelejo i Rivas siek tiek suraukdamas antakius. ‘’Rimtai?’’ buvo klausimas, kurio jis neistare balsu, taciau jo veide buvo galima iziureti abejone. Nors ir negaves verbalinio patvirtinimo is tamsiaplaukes, jis eme keista jausma zarnyno srityje. Jis tikrai neplanavo isitaisyti merginos, o sprendziant is to kokiu greiciu pirmyn judejo jo ir Rivas santykiai, jie neabejotinai judejo ta linkme ir tai vyra… gasdino. Taip, chemija, kuria jai jaute buvo neabejotinai stipri ir tai baugino. Ne todel, kad bijojo isipareigojimu. Ne. Nebuvo is tu skystakiausiu, kurie manosi, kad parode jausmus taps mazesni ‘’vyrai’’. Thor’a baugino galimybe, kad ji ir Chartona siejanti kraujo linija turejo itakos tam, ka jis Lianai jaucia. Baiminosi apie tai prabilti balsu. Tari galimybe, jog ir ji baiminasi to pacio galop viska tarp ju uzbaigtu. –Einam, Luna,-sumurmejo pasisaukdamas kalyte is paskos. Issitraukes cigareciu pakeli, viena ju prisidege dar ne neisejes i lauka.
***
Siek tiek susimete i kupra mat vien marskineliai, kuriais vilkejo, nesilde. Giliai ikvepe. Nusikosejo. Zvelgdamas i ne itin tvarkinga moteli supusia aplinka jis bande surasti vidine ramybe uz kuria jau ilga, tam tikra prasme, laika buvo atsakingas Silvanus. Jaute kaip vis sparciau ir sparciau dauzosi sirdis. Uzsimerkes ir vel ikvepe gaivaus ryto oro bergzdziai bandydamas save ‘’atvesinti’’, taciau nesiseke. Jau kuris laikas vengdamas susitikimo su minetu burtininku jis viso labo dare sau meskos paslauga ir tai zinojo. –Nuvesim tave iki to motelio. Nuo tenais tu ir Mason’as keliausyt patys,-tai buvo pirmieji zodziai, kuriuos sugrizes vidun vilkatas istare kolidoriuje apie kazka besisnekuciavusioms merginoms. Nepazvelges i akis nei vienai, jis sugrizo i kambari, kur susirinko visus sau priklausancius daiktus. –Man reikia grizti i Nju Yorka. Iskilo siokiu tokiu reikalu, kuriu negaliu atidelioti,-ne neatsigrezes, jis zinojo, kad i kambari iejo butent Liv. Neketino jai papasakoti apie sutarti su Ambrose seimos atstovu, kuri kaip zinia buvo naudinga tik vienam asmeniui ir tas asmuo nebuvo vilkatas. Jo mobilusis suvibravo ir sprendziant is to kaip sis ji pastvere, buvo akivaizdu, jog skambutis, kurio lauke bei tikejosi buvo itin jam svarbus. Nieko. Sumauta reklamine rysio tiekejo zinute. Ir vel, jau sestaji karta surinko Silas’o numeri ir ijunges garsiakalbi numete telefona ant lovos. Pypt… pyyyypt.. pyypt. Nieko. Galiausiai ir VEL isijunge nelemtas atsakiklis. Kai judvieju akys pagaliau susitiko, jos israiska reikalavo paaiskinimo, taciau jis delse. –Savyje jis nesioja jega, kuri ji is vidaus naikina,-i kambari iejusi Karly atrode nusiteikusi ne Thoro naudai. –Kaly,-jo zvilgsnis is kart nukrypo I seseri. Tonas buvo zvarbus, ispejantis. –Charitonas nesukure ‘’tobulo kuno’’, nes nepaisant to, kad Thor’as siaip jau yra nepazeidziamas, is tevo paveldeta jega yra per didele. Jei Silas’as jos ‘’nenusiurbines’’, geriausiu atveju Thor’as bus priverstas pakeisti pavidala ko dar niekada nera dares. Jis bijo, kad nesugebetu ivykdyti atvirkstines metamorfozes, amzinai liktu ‘’human flesh’’ mintancia pabaisa…-monotoniskas Karly tonas tik dar labiau siutino vilkata. –Uzteks!-ryztingai zenge link moters, kuri prabilo tik dar nuozmiau, dar garsiau. –Blogiausiu atveju, o taip, sito jis bijo labiausiai,-primerkusi akis ji issisiepe piktai, tarsi paviesindama jai vieninteliai zinota sviesiaplaukio paslapti siam atsimoketu uz subingalviska jo elgesi. –Labiausiai jis bijo, kad pajutes ka reiskia buti monstru, nebenores sustoti, taps toks kaip Charitonas ir butent tai ji prazudys, nes jo kunas tiesiog nera biologiskai patvarus atlaikyti galutines vilkato transformacijos,-baigusi monologa tiek ji, tiek Thor’as alsavo giliai, ju nuozmus zvilgsniai buvo nukreipti i kits kita tarsi kambaryje be ju cia daugiau nieko nebutu. –Pasakyk, kad as klystu?-po regis amzinybe trukusiuos pauzes ji vel i ji kreipesi. Jis tylejo. Vyro krutine kilnojosi tarytum visai neseniai jis butu nubeges maratona. –Liana yra burtininke! Kodel neprasai pagalbos zmogaus, kuriam tu is tiesu rupi?!-akimirksniu jos fizionomija tapo graudi, veik maldaujanti. –Dink is cia,-net ir per stipriai sukasta zandikauli, jo balso tembras nuskamejo it ledas. Karly skruostais eme riedeti asaros. Ji zinojo isdavusi brolio pasitikejima, taciau tikrai nesitikejo butent tokios jo reakcijos. Manesi daranti siam paslauga. –Pavesi mane iki motelio?-nubraukusi asaras Karly kreipesi i Liana tyliai, nedrasiai. Visa laime, burtininke sutiko. Thor’as neatrode patenkintas tokiu Lianos sprendimu, bet neistare ne zodzio, kad jas sustabdytu. Durims uzsiverus pasigirdo duslus telefono vibravimas. –Pagaliau. Mums reikia susitikti…<…>
Kai Rivas sugrizo jau buvo velu. Vyro kvepavimas isdave, kad lovoje gulintis asmuo anaiptol nemiega. Jis nieko nesake. Ji neuzdege sviesos. Nusivilkusi drabuzius nuejo i dusa, o grizusi palindo po anklode, salia jo. –Nuolatos apie tave galvoju. Ir ne tik todel, kad noriu tave isdulkinti,-ne itin romantiskai prasidejes monologas buvo nuosirdus, tikras. Zvelgdamas i lubas jis giliau ikvepe. –Mane veda is proto mintis, kad priklausai kazkam kitam. Niekada taip nesijauciau ir man taip jaustis nepatinka,-pro langa kritusi blanki menulio sviesa apsviete jo veida. –Ir manes neapleidzia mintis, kad Charitonas irgi taip jautesi,-staiga driokstelejes prisipazinimas buvo jau ilgokai jam ant liezuvio galo kirbejes klausimas – ar jo trauka Lianai tera Charitono paveldas? Liguistas to vyro kraujo sauksmas? –Kas jeigu tai tera jo supisto plano dalis?-tik istares tai balsu jis pamazu eme suprasti kaip absurdiskai visa tai skamba. Prunkstelejo. Delnu perbrauke per pries tai suraukta savo kakta. –Greiciausiai as bandau racionaliai paaiskinti tai kas ir taip akivaizdu,-trumpam uzsimerkes jis nervingai syptelejo. –Zinau, kad tai prie nieko gero neprives, bet vis tiek imu prie taves prisiristi,-tai istares jis pasuko galva taip, kad matytu jos ryzku, tobulai sudeliota veida. -…ir nezinau ka del to daryti,-‘’prisiristi’’?! Rimtai?! Taciau tai buvo geriausia ka protinio intymumo bijantis vyras siuo metu sugebejo is saves isspausti. Prisirisimas buvo aisbergo virsune palyginus su tikraisiais jausmais, kuriuos vilkatas jaute istabaus grozio moters atzvilgiu, taciau one step at the time, right?...






_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
avatar
Thor Geminus
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 274
Įstojau : 2013-08-08
Miestas : New York
Meilė : Liana Rivas
Draugai : Rick
Rūšis : Vilkatas
Darbo paskirtis : Bouncer

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Liana Rivas on Antr. 04 24, 2018 10:58 am




Touching and teasing




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Justin Timberlake  – Sexy Back




PART I – NEVER TOO LATE. ft. Thor Geminus and Tina Smith. (theme)
Gimusi tuometinio Romos imperatoriaus Marko Trajano, numylėtos ir dukra laikytos, dukterėčios Saloninos Matidia ir kario gyvenimui pasišventusio Sevastianos Varias šeimoje, Liviana augo apsupta prabangos bei apgobta motiniškos meilės, tačiau beveik nematydama tėvo. Tačiau tai jokiais būdais neatsiliepė tam, esti tamsiaplaukė mylėtu savo tėvą mažiau. Atvirkščiai, tą vyrą mergaitė dievino, idealizavo ir džiūgavo kiekviena akimirka, kurią gebėdavo praleisti greta. Kuomet Marcia buvo labiau motinos dukra, Liviana priešingai. Iš kiekvienos savo ilgos kelionės Sevastianos veždavo žaislus, prabangias suknes, į kurias jo pirmagimė numodavo ranka leisdama šias pasiimti Marciai, ir su dideliu malonumu pasiduodavo šėlionėms su pailgomis šakomis, kurios imitavo karo įetis. Net ir retai matomas, tėvas buvo svarbiausias asmuo mergaitės gyvenime. Visgi, šiam išvykus ar šiam nematant, mažylė taip pat gvildeni ir kitą savo potraukį, gebėjimus kuriems tėvas nepritarė. Žinoma, tuo metu mergaitės magiški sugebėjimai buvo „nekalti“, ir tai ji darė tik su seserimi. Kartą užklupta prie šio užsiėmimo tėvo, Liviana pirmą ir paskutinį kartą su šiuo susipyko. Ji girdėjo kaip pavakary vyras apsitarė su Salonina, ketinantis iš ryto nusivežti mergaites pas Horatius, nepriklausomai nuo to kad prieš tai, stengėsi šias izoliuoti nuo savo pirmosios šeimos, bei kartu su šia keliaujančios tamsos. Jis manė, kad Horatius „užrakins“ ar kaip nors kitaip paveiks mergaičių sugebėjimus. Visgi raganiškoji dovana iš Livianos atimta nebuvo, tačiau vietoje jos buvo atimtas tėvas, motina, sesuo, laimingas gyvenimas, nekaltybė ir vaikystė. Net prabėgus daugiau nei dviems tūkstantmečiams, Liviana puikiai atsimena kaip magiškomis galiomis pasinaudojęs Silvanus parklupdė Sevastianos, kaip Horatius grubiai ėmė tempti ją ir Marcia iš įvykio vietos. Atsimena sesers raudą, ir tai, kaip stipriai išduota jautėsi pati. Net jei ji stengėsi laikytis tvirtai, vienos akimirkos žvilgnių susitikimas su tėvu, nulėmė nenumaldomą jos šauksmą, – „tėveli prašau, neatiduok mūsų, pasižadu aš būsiu gera... ...prašau tėveli“. Jis nesikovė, nebuvo šalia kai jo reikėjo. Keletą mėnesių seserys gyveno pas Horatius ir Florianą Ambrose, ir nors prie senelio Liv per daug neprisirišo, Floriana sužadino mergaitės simpatijas rodomu dėmesiu ir paguoda dėl atskyrimo nuo tėvų. Tačiau greitai kone sugrįžusi ramybė buvo išsklaidyta, kai seserys sužinojo, jog jas planuojama ištekinti. Marcios Liviana daugiau nematė ir neišsiaiškino, koks likimas jaunėlei seseriai teko. Tačiau tikėjosi, jog geresnis nei jai pačiai. Livianos sutuoktiniu tapo trisdešimčia metų už ją vyresnis varlokas Severus Falco, kuris būtinai norėjo „pratęsti giminę“ ir tą padaryti bandė net kai Liv dar nebuvo pasiekusi vaisingo amžiaus. Tik praėjus ne vieneriems smurto ir prievartos pripildytiems metams Liviana suvokė, jog būtent dėl tėvo noro atimti iš dukterų įgimtą magiją ir prasidėjo šios kančios – mat tiek jos vyras, tiek retsykiais pasiteirauti dėl galimo nėštumo užsukantis senelis Horatius aiškiai norėjo pratęsti magiškąją giminės liniją, kurią Sevastianos tuomet troško nutraukti. Bėgant metams, bei besikeičiant tragiškoms aplinkybėms, Liviana buvo priversta stoti į imperatoriui Markui Trajanui. Panaudojusi visus turimus raganiškus gebėjimus bei giminės knygose užfiksuotas magijos paslaptis, sunkioje kovoje įveikė tėvą bei užrakino jį katakombose, prieš tai ištrynusi jo atmintį – idant, jei vieną dieną prisikeltų, nebūtų užkankintas sąžinės dėl tiek savo aukų, tarp kurių buvo ir jo paties motina. Tai primenama yra ne todėl, kad parodyti kokias klaidas yra daręs Sevastianos, o tam, kad parodyti koks gi stiprus kontrastas yra tarp paskutinio Livianos susitikimo su savo tėvu, ir tuo, kuris įvyko palyginus neseniai. Į Niujorką tamsiaplaukė atvyko, kaip pasiturinčios ispanų kilmės šeimos turtų paveldėtoja, prisidengusi Liana Rivas vardu. Ji netrūko labai ilgai, kuomet suruošė verslo susitikimą su Redford‘u. Ir nors jis nesuprato esti prieš jo akis buvo ne kas kitas, kaip jo paties pirmagymė, kuri jau buvo nebe tokia maža ir naivi. Ji troško pamatyti jo pasikeitimus, bandymą savo amžiną gyvenimą padaryti mažiau beprasmišku, mažiau vampyrišku. Jis atrodė pasikeitęs emociškai, ir šiek tiek išoriškai: nesimatė randų, nuovargio ir nusialinimo. Ryšys užsimezgė natūraliai, nors aplinkybės ir neleido pasakyti tiesos, ar bent išsireikalauti to trokštamo apglėbimo. Rivas netrūkus ėmė dirbti su Redford‘u, prie šio utopinės minties rasti vaistą nuo žmones ėdančio vėžio. Priešingai nei NSPUNK (kur beveik visą savo gyvenimą dirbo Desmond Abberline), Sebastian‘as negrobė žmonių ar antgamtinių padarų, su šiais darydamas eksperimentus. Ir net po poros metų sugrįžus dirbti atgal, tačiau šį kartą su tuo pačiu Abberline, moteris nesusidūrė su kriaupia tiesa, kurią šiai išsakė Tina Smith.
– Dirbu? Hm. Leisk prisistatysiu, nes panašu kad to dar nepadariau tinkamai. Esu buvusio imperatoriaus, Marko Trajano dukterėčios, Saloninos Matidia bei galingiausios prieš 2000 metų egzistavusios varlokų šeimos atstovo, imperatoriaus kario, Sevastianos Varias, tau geriau žinomo Sebastian‘o Redford, DUKRA. Ir jei tavo mažytis protas per trumpą laiką nesugebėjo apdoroti šios informacijos, leisk pasakysiu paprasčiau: NELOK ANT MANĘS! – Reikia pripinti, kad pagaliau pasakius apie savo kilmę, moteris pajuto didžiulį palengvėjimą, mat to nebuvo sakiusi visiškai niekam iš savosios aplinkos. Tačiau šiuo metu vargu ar tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl jos ramus būdas per akimirką tapo visapusiškai deginančiu. Vien mintis apie tai, kad iš anksto ne pačią geriausią apie save nuomonę sudariusi nepažįstamoji, buvo per daug arti Geminus, kažkuria prasme visiškai aptemdė Rivas protą. Pavydas ir jo atžvilgiu jaučiamas savininkiškumas neleido tamsiaplaukei reaguoti racionaliai. Juk ne veltui ji suėmė būtent tą Tinos galūnę, kuri lietėsi prie vilkato. Dievaži, jei būtu mačiusi save iš šalies, tikrai būtu sulaukusi iš savęs antausio. Elgėsi taip, tarytum mėgautusi akimirką, ir vargu ar moterį galima dėl to kaltinti, net tuomet, kai neįvertino savo jėgos, priversdama laikomą galūnę trakštelėti. Ji beveik visą savo egzistavimo laiką, praleido treniruodama save „amazonių“ ir „fėjų“ apsupty, kaunantis su tokiomis epiškomis figūromis, kurios dabar yra nesunaikinamos. Šviesiaplaukio balsas privertė Liv atkusti, sugrįžti atgal į realybę, bei akimoju paleisti Tiną. Tik dabar Rivas suvokė kad visą tą laiką, aplinką buvo užpildęs kalytės lojimas. Tai, kad Geminus atsidūrė tarp Tinos ir Livianos, suimdamas pastarosios plaštaką, privertė moterį sutelkti pastangas į savęs suturėjimą. Ji giliai ir palyginus lėtai įkvėpė, tuo pačiu metu sumerkdama akis. Konfliktas atrodė kad bus nugesintas, jei ne nepažįstamosios noras pilti žibalą.
– Apie ką tu kalbi? – Livianos nuostaba buvo visapusiškai tikra, ką vainikavo ir tarp antakių atsiradusi nerimo raušlytė. Tinos netikėta išpažintis, bei pažerti kaltinimai pribloškė vikanę. Kartais nutinka taip, kad tu negali žinoti visiškai visko, apie tai kas vyksta aplinkui. Praleidusi pro akis Sebastian‘o interviu, kuriame jis pasakojo apie tai kas vyko už NSPUNK sienų, tuo metu moteris kovėsi dėl savo pačios gyvybės, būdama pas Silvanus. – Aš neatsakau už tai, ką daro visas pasaulis. Nedrįsk.
Nepaisydama reikalavimo liautis, moteris ir toliau dėstė savo mintis, pakaitomis puldama tiek Geminus, tiek Rivas, iš pažiūros bandydama rasti kaltę kiekviename iš jų. Nors iš tiesų, jie buvo niekuo dėti. Tik tolimesnė Tinos išpažintis privertė tamsiaplaukę burtininkę sustingti. Įsitempė jos raumenys, ką buvo galima pajusti ir iš to, kad ji suspaudė pirštus tos plaštakos, kurią tebelaikė Geminus. ID kortelę suklastojusios moters gyvenimo istorija buvo tragiška, nepaisant to kad ji atskleidė vos kelis faktus. Rivas nepastebėjo, kuomet iš kambario pasišalino Karly, kuomet jos žvilgsnis buvo nukreiptas būtent į Smith. Tam tikra prasme, ji suprato moters išgyvenimus dėl prarasto sūnaus, dėl to kad jis buvo atimtas iš gyvenimo tik todėl, kad buvo kitoks. Sukandusi dantis, Liviana ilgai nepratarė ne vieno žodžio, ir tik tuomet kai Tina pasiruošė išeiti, ji prabilo. – Palauk. James Smith, teisingai? Aš nepamiršiu šio vardo, ir teisingumas ankščiau ar veliau bus įvykdytas, jis nebus nieko nepasiilgta auka. Aš suprantu kad tau tai nieko nereiškia, bet man iš tikro gaila.


PART II – I DON'T BELONG HERE. ft. Thor Geminus and Karly. (theme)
Ketindama prabilti, ar bent pabandyti paaiškinti kad neturi nieko bendro su tuo, apie ką kalbėjo Tiną, bei apie tai ką padarė, akivaizdžiai netinkamai sureagavusi į visą situaciją, Liviana te spėjo praskleisti savo lūpas, kuomet buvo sustabdyta Thor‘o ketinimo pakeisti kalbą, tarytum paprasčiau buvo apsimesti kad nieko nebuvo. Sukandusi dantis, tamsiaplaukė nuleido savo akis, puikiai suvokdama kad net jei jis ir neparodė noro kalbėti, jis negalėjo pasitikėti ja visapusiškai. O ir galu gale, ne tiek daug ir žinojo apie savo partnerę. Ką kalbėti apie tai, kad jo pagrindinis informacijos šaltinis buvo savanaudis, neaiškiais ketinimais besivadovaujantis Silvanus. Kelis kartus pritariamai linktelėjo galva, moteris suskubo pateisinti Karly.
– Thor‘ai, jei jis būtu norėjęs pradingti, jo nebūtume sulaikę nei tu, nei aš. Susimildamas, Karly padarė teisingą sprendimą pasirodydama čia, po visko. Pasirodydama dėl tavęs. Suteik jai progą pasisakyti... – Sunku pasakyti kokiu būtent metu, moteris „susimokė“ palaikyti viena kitą, tačiau žvelgiant iš šalies, tai atrodė kaip iš niekur susiformavęs sąmokslas prieš Geminus, kuris gebėtu šį išvesti iš kantrybės. Leisdama geidžiamam vyrui apleisti kambarį pirmam, ji nedelsė per daug, kuomet žengdama šiam įkandin, pasirodė kaip tik tuo metu, kuomet šviesiaplaukė pasakė tai, ką pati Liana ketino pasilaikyti tarp savęs ir jos. Sprendimas nutraukti sužadėtuves, žiedo perdavimas veik nepažįstamai merginai, buvo galutinis Rivas sprendimas. Pasilikdama kartu su Geminus, akis į akį, be prievolės grįžti namo, nes ten yra laukiama, bei pastarieji įvykiai priovertė vikanę gerai perkratyti savo gyvenimą, kurio eigą ji ketino pakeisti dėl savęs. Leisdama Karly pasisakyti, tamsiaplaukė nesikišo į šeimyninį pokalbį, kurio liudininke buvo. Tačiau sulaukusi dvejonių kupino Thor‘o žvilgsnio, veikiausiai natūraliai, ji susikryžiavo rankas po savo krūtine, leisdama neverbaliai pastebėti tai, kad prieš tai jos bevardį pirštą puošęs žiedas, taip ir nebuvo sugrąžintas atgal. Priešingai nei abi moterys to tikėjosi, Geminus neprabilo, kuomet išklausęs ką pasisakė šio sesuo. Jis pasitraukė, kartu su savimi išsivesdamas ir Luną. Kuomet Liviana žengė trūkstamus žingsnius link Karly, josios plaštaka kaip mat atsidūrė ant šviesiaplaukės peties, paremiančiai šį patrindama.
– Tu pasielgei teisingai. Bet ne man tau tai sakyti, nes manau kad ir pati puikiai supranti, kad jam reikia laiko.
Spėdama atitraukti ranką nuo šviesiaplaukės, Liviana gana greitai žengė kelis žingsnius atbula, sustodama veik už kambario durų. Jos žvilgsnis vėl tapo visiškai nutolęs, primenantis tokį pat stiklinį ir tuščią, kaip kad turi tos tikroviškai kraupios, tačiau tuo pačiu metu ganėtinai žavingos „porcelianinės lėlės“. Visas vaizdas, kurį matė aplinkui save, ėmė mirgėti, tarytum kažkas specialiai ėmė žaisti su šviesos jungikliu. Jautė kaip ta pati atmosfera ima drebėti, kuomet realiame laike nevyko visiškai nieko. Užsiimdama gynybinę pozicija, ji iškėlė sulenktas rankas, atkišdama delnus į Karly pusę, it nenorėtu būti liečiama. Nugara įsirėmė į artimiausią sieną, kuomet susigūžė it šios kūnas būtu pavergtas skausmo bangai. Sudejavo, kuomet pakilusios dar aukščiau rankos galiausiai atsidūrė ant jos galvos. Jausmas buvo toks, kad smegenys tiesiogine to žodžio prasmė buvo ėmusios lydytis. Nieko panašaus prieš tai nebuvo išgyvenusi, galbūt todėl ir atrodė tokia PASIMETUSI. Stipriai sumerkusi akis, moteris ėmė matyti tik jos akių regimus vaizdus: matė savo rankas, kurios laikė garuojančios arbatos puodelį, kaip palaipsniui jos ima drebėti, leisdamos ant grindų išsprūsti keramikos dirbiniui, kuris susidurdamas su grindiniu suskyla į keletą dalių. Tačiau vietoje to, kad prasipylęs skystis būtu panašus į žolelių nuovirą, jis tapo krauju.
Staiga visa patalpa, kurioje buvo, tapo visiškai aptraukta balto rūko, kuris atrodė beribis, bekraštis. Vėl pažvelgė į savo rankas, kurių venos atrodė ketina išlipti į odos paviršių, kurių natūraliai žalsvai melsvas atspalvis tapo „skaisčiai raudonu“. Išsigandusi šio reginio, mat nieda nebuvo pačiusi nieko panašaus, moteris pasistengė pasijudinti iš vietos, tačiau nesugebėjo to padaryti dėl to, kad iš rūko išlindusios, šviesos perpildytos mažos rankutės, kartu su savimi atvedė į nediduką vaiką. Berniuko amžius buvo sunkiai nustatomas, galva nuskusta, o jis pats akivaizdžiai stipriai išsekintas. Tačiau kažkas apie jį buvo kitokio, jis baugino, bet tuo pačiu metu atrodė tuo, kuo galima pasitikėti. Jis stipriai suėmė Livianą virš alkūnių, staiga surikdamas: WAKE UP!!! Su lyg tuo, taip vadinama „vizija“ pasibaigė, ir Rivas atkusdama staigiai įkvėpė oro, tarytum prieš tai buvo ilgam panardinta po vandeniu. Net nenutuokė ką tai reiškė, kas buvo tas berniukas, ir kodėl ji turi „prabusti“? Kas svarbiausia, kodėl šis vaizdinys atnešė šitiek fizinio skausmo? Tamsiaplaukės žvilgsnis labai greitai susirado Karly, kuomet net nebandydama nuslėpti išgąsčio, kurį patyrė, ji kaip mat pasistengė išreikalauti „tylos įžado“ iš Karly.
– Prašau, tik nieko jam nesakyk... – Pasistengusi suimti save į rankas, moteris lėtai atsikėvė, kaip tik laiku, kuomet nieko neįtariantis Thor‘as sugrįžo po „dvasinio tobulėjimo seanso“ su savimi. Išdėstydamas savo sprendimą, jis iš karto patraukė kambario vidaus link, kur akimoju ėmė rinktis daiktus, tuo pačiu metu bandydamas susisiekti telefonu su nežinomu asmeniu. Nežinomu iki pat tos akimirkos, kuomet atsakiklis išdavė Livianai puikiai pažįstamą, Silvanus Ambrose, balsą. Nieko nedelsdama moteris, reikšmingai pažvelgė į Thor‘o pusę, tikėdamasi iš šio sulaukti paaiškinimo, kodėl net po to kai dar pirmąją jų pažinties dieną, pasakiusi kad jis privalo laikytis nuo to asmens kaip galima toliau, vyras nepakluso. Tikėjosi sulaukti paaiškinimo, tačiau jis delsė, ko žinoma nepadarė prie nebylaus pokalbio prisidėjusi Karly. Jos išsakyti žodžiai kaip mat patraukė Rivas dėmesį. – Apie ką ji kalba, Thor‘ai? Kodėl tau taip sunku pasitikėti manim, kas su tavimi vyksta?
Pažerdama klausimus, vikanė net neįtarė kad visai netrūkus sužinos viską iš to asmens, iš kurio tokios išpažinties buvo galima tikėtis mažiausiai. Sunku pasakyti kokiais motyvais būtent vadovavosi Karly, tačiau akivaizdu buvo vieną, tai kad ji kalbėto, Geminus nepaliko labai patenkinto. Priešingai, akivaizdžiai savitvardą prarandantis vyras, atrodė nenuspėjamai, ir tai tapdavo tik dar labiau išreikšta, su kiekvienu šviesiaplaukės tariamu žodžiu. Thor‘as ryžtingai ir iš pažiūros net labai piktybiškai žengė link sesers, tikriausiai tokiu būdu ketindamas šią nutildyti. Liviana, veikiausiai instinktų vedama, kaip mat atsidūrė tarp jų dviejų, delną įremdama į Geminus krūtinę. Įsirėmė stipriai, tarytum taip nebyliai leisdama šiam suprasti, esti jei šis ketins žengti arčiau, tuomet pirmiausia iki sesers teks praeiti pro ją, pro Liv. Bet ar jis tikrai norėtu ją sužeisti? Jautė kaip stipriai, nuo akivaizdžiai pagreitėjusio kvėpavimo, kilnojosi jo krūtinė. Tačiau dėl kažkokios priežasties, Liviana net nedrįso pažvelgti į jo akis. Jos tamsios rainelės buvo nuleistos žemyn, kuomet ji skausmingai priėmė tai, ko reikia pripažinti girdėti netroško. Bet koks Thor‘o sulyginimas su Chariton‘u, kėlė šiurpą, abejones, baimę ir didžiulę vidinę sumaištį. Ir tai, kad jo baimės yra siejamos su tuo, kad jis galiausiai, pats to nekontroliuodamas gali tapti svarbia figūra tėvo žaidime, ir galiausiai suprasti kad jam tai patinka. Tai siaubingiausia, ką gali įsivaizduoti jį mylinti moteris, kuri iki šios akimirkos nebuvo praradusi vilties (yeah yeah, myli Liviana jį, bet iki pripažinimo dar tolima kelionė).
– Ne, to paprasčiausiai negali būti. – Nepriklausomai nuo to, kad stengėsi kad balsas skambėtu tvirtai, visa Rivas kūno kalba dvelkė neužtikrintumu tuo, ką sakė. Ir ką ji bandė apgauti? Save ar bent vieną čia buvusių? – Chariton‘as nebūtu palikęs Thor‘o gyvo, nei kai suteikė jam gyvybę, nei kai susitiko su juo akis į akį. Tai neturi prasmės, Karly. Ne vienas jūsų nepažįstat jo, jis nekurtu sau bendrininko, kuris mirtu neatlaikęs jo paveldo. Net neturi jokios prasmės. Jei jis ir leido Thor‘ui gyventi, tam turi būti priežastis. Bet ne šita... – Tamsiaplaukės balsas drebėjo, mat tai kokios mintys šiuo metu lindo moteriai į galvą, buvo siaubingos, neskirtos pasidalinimui. Kas jei iš tiesų, viskas kas vyksta dabar, tėra Geminus plano dalis? Ir galbūt, tik galbūt Thor‘as nėra jo „tobulas kūnas“, jis tik įrankis, kuris galiausiai šiam tokį parūpins? Sukandusi dantis, Liviana nutilo, susimerkė. Juk nebuvo sudėtinga suprasti, kad jos elgsena, jos žodžiai, tik dar labiau komplikavo nepavydėtiną padėtį. Karly pagaliau atlyžo, nors šios žodžiai, kuriuos tardama prieš pabaigą, tapo verksmingi, Thor‘as netiesiogiai smogė seseriai per skaudžiausią vietą. O Liava, ji taip ir nepakėlė akių į partnerį, nors ir nepatraukė nuo jo savosios plaštakos. Linktelėjo tik tuomet, kai blondinė paprašė palydos iki viešbučio. Tik tuomet privertusi save pakelti akis, ji tik akimirkai liko vienu du su Geminus. Jos ranka pakilo per šio krūtinės ląstą, sustodama ant kaklo susijungimo su petimi.
– Nevažiuok dabar, prašau sulauk manęs. – Tai susakydama, moteris sujudėjo vietoje, tarytum būtu pasimetusi ar turėtu žengti į priekį, ar žengti atgal. Tik lemtinga akimirka, ji visgi apsisprendė, kuomet nežengdama ne vieno žingsnio, tebelaikoma ant Geminus kūno ranka, ji paskatino vyrą šiek tiek palinkti, tam, kad atsiimti, galbūt ir neperpildytą geismo, aistros ar šlapumo, tačiau būtiną lūpų susijungimą. Ji netarė ne žodžios, net nebūdama tikra, kad grįžusi sugebės jį surasti.


PART III – HEART WIDE OPEN. ft. Thor Geminus. (theme)
Įsodinusi šviesiaplaukę į automobilį, Liviana ne vien kad pasirūpino kad ji saugiai nusigautu iki motelio, tačiau kaip ir buvo žadėjusi, parūpino merginai „aukštuomeniškus“ drabužius, kuriais pasinaudodama ji galėjo pasirūpinti saugiu žiedo pardavimo procesu. Sulaukusi kol tiek ji, tiek Lockwood‘as susirink daiktus, moteris nugabeno juos du iki oro uosto, bei tradiciškai palinkėjo geros kelionės. Prieš atsisveikinant, ji dar keliais žodžiais persimetė su Karly, asmeniškai, neleidžiant to girdėti Mason‘ui. Neskubėdama sugrįžti, labai rizikuodama, kad šito jai nereikės, dar oro uoste, nusipirko keletą drabužių sau, bei sauso šuns ėdalo Lunai. Net pati nepastebėjo, kaip greitai lauke sutemo, o tai reiškė kad ji užtrūko kur kas ilgiau, nei kad planavo. Bet nuoširdžiai, ji pati to nesuprasdama stengėsi atidėti sugrįžimą į motelį. Kodėl? Nes nemanė kad Thor‘as ten pasiliks. Iš dalies, net būtu supratusi vyro pasirinkimą pasprukti, kol dar yra galima. Tai netgi būtu protingiausia, ką jis galėjo padaryti. Mat, viskas kas vyksta šiame gyvenime, vyksta neatsitiktinai. Kaip ir jų susitikimas buvo neatsitiktinis, kaip ir romanas, kuris nuo vienos nakties nuotykio, tapo pastoviu dalyku. Parvažiuodama atgal į motelį, kuomet jau buvo vėlu, moteris pirmiausia užsuko pas raktininką, kuriam sumokėjo už papildomai praleistas kambary naktis, ir tik tuomet sugrįžo į kambarį, su viengule lova. Pastebėdama kad Geminus pasiliko, prisikando savo apatinę lūpą, nors ir nesutrukdė ramybės savo balsu. Pirmiausia nusimetusi nuo savęs kelias dienas vilkėtus drabužius, ji išsimaudė po dušu, ir tik tuomet kai įsispaudė vien tik į apatinį trikotažą, kurį nusipirko oro uoste iš vienos tų „duty free“ parduotuvių, sugrįžo į kambarį, palysdama po antklode, bei akimoju prisiglausdama prie vilkato. Nebuvo tikra ką turėtu pasakyti, todėl kai prabilo jis, pirmiausia ką padarė, tai pakėlė akis į jo veidą, kuris buvo apšviestas menulio šviesos.
– Tikrai manai, kad jei priklausyčiau jam, dabar būčiau čia, su tavimi? – Tai buvo retorinis klausimas, kuris suteikė moteriai galimybę nieko neatsakyti į įžanginę partnerio kalbą. Priešingai nei tai būtu padarę žodžiai, tamsiaplaukės kūno kalba, buvo kur kas svarbesnis aspektas. Ji prigludo prie aukštaūgio arčiau, lūpomis pirmiausia palytėdama jo raktikaulį, o tuomet ties ta vieta padėdama savo galvą. Apkabino, neskubriai įspausdama vieną savo, beprotiškai ilgų kojų, tarp priklausančių jam. Atsikvėpė lėtai, apsunkintai. – Thor‘ai, tu turi žinoti, kad grįžusi namo aš nutrauksiu sužadėtuves. Bet tai nereiškia kad aš tikiuosi iš tavęs kokių nors veiksmų. Tiesiog aš daugiau nebe galiu taip gyventi: norėti tavęs, galvoti apie tave ir gyventi su juo. – Pritilusi, ji neužtikrintai atlošė galvą, visiškai atsitiktinai nosies galiuku perbraukdama vyrui po smakru. Jų žvilgsniai, kad ir nelabai aiškiai, tačiau susitiko, kas privertė tamsiaplaukę šiek tiek persitaisyti, pasitempti.
Tamsiaplaukei nebaigus dėstyti savo mintis, vyras prabilo ant viršaus, tarytum jam buvo būtina pasakyti tai, ką netrūkus išgirdo graikė, tarytum tai jau kuris laikas neleido šiam ramiai gyventi. Net jei tai buvo sunkiai matoma, Rivas veide pasirodė blanki, ir galima sakyti kad šiek tiek liūdnoka šypsena. Prieš prabildama, ji lengvai sudrėkino lūpas liežuviu, šiuo perbraukdama per šiek tiek suskilinėjusią lūpų odą. – Tu vis dar tiki tuo, ką tau apie mane ir tavo tėvą pasakė Silas. Thor‘ai, Chariton‘as niekada nemylėjo manęs, nebuvo apsėstas manęs, kaip kad tau sakė. Kad ir kokį „prisirišimą“ jauti, tai kyla ne iš to kad esi jo sūnus, tai kyla iš tavęs. – Kad ir kaip sudėtinga buvo būti nuoširdžiai, tačiau jautė kad jei nepasakys to dabar, greičiausiai kitos tokios progos gali ir nepasitaikyti. Ji nusuko akis, tarytum tolimesni jos tariami žodžiai tuo pačiu metu vis dar keltu pykti ir gėdą. – Pirmo mūsų susitikimo metu, aš tau sakiau kad Silas yra mano dėdė. Bet niekada nesakiau kad jis yra Sebastian‘o, mano tėvo, brolis. Silas, jis žino tik mano istorijos su Chariton‘u pabaigą. Nes jis buvo tas asmuo, kuris surado mane po to, ką kiek daugiau nei prieš metus, man padarė Chariton‘as, kai buvau išsekusi ir meldžiau mirties. – Trumpam dirstelėdama į Geminus pusę, Rivas ir toliau tęsė.
– 79-ais metais, Pompejoje išsiveržė ugnikalnis, sunaikindamas viską. Tai nebuvo natūrali gamtos išdaiga, tai buvo mano ir dar kelių, seno koveno, raganų darbas. Be Chariton‘o vilkatų, kurie žudė vyrus, prievartavo moterys ir vaikus, dauginosi kaip nesustabdoma epidemija, žuvo ir didelė dalis nekaltų žmonių. Mes neturėjom kito pasirinkimo, kaip sunaikinti sunaikinti šį „virusą“, kartu su viskuo, kas jį supo. Ir aš nežinau kaip, bet Chariton‘as išsigelbėjo. Jo ir manęs laukė didžiulė, sudėtinga kova. – Trumpam stabtelėdama, ji vėl liežuviu perbraukė per savo lūpas, o kalbos tonas tapo tylėsnis, tarytum nebūtu tikra, ar neliks pasmerkta po to, ką pasakys, kaip viskas buvo iš tikro. – Net laikydama save užtektinai galinga, galinčia jam pasipriešinti, vis dar geriau nei bet ką kitą, suvokiau kad mylėjau tą vyrą. Buvau kvaila, nes žinau kad būčiau atleidusi jam viską, ką jis padarė, jei tik jis būtu sustojęs. Bet žinai ko nesitikėjau? – Dabar jau atsitraukdama nuo Geminus, Liviana pasistengė atsisėsti ant lovos taip, kad būtu nukreipusi savo veidą priešais priklausantį šviesiaplaukiui. Norėjo būti tikra, kad visas jo dėmesys yra nukreiptas į pasakojimą, kuris reikia pripažinti, buvo svarbus jiems abiems, mat atsakė į tuos klausimus, į tas dvejones, kurios nedavė Geminus ramybės. – Tiesos. Jis ne vien buvo stipresnis už mane, bet palikdamas man randą, kurį matei, jis drįso pasišaipyti. Mūsų romanas, mūsų santuoka, mano meilė jam, ir kas svarbiausia, mūsų su juo sūnaus gimimas, buvo buvo tik kruopščiai suplanuotų jo manipuliacijų pasėkmė. Aš tik buvau paika vištelė, turėjusi jam pagimdyti savo nemirtingo tėvo antrininką, kurį panaudojęs ritualui, Charitonas taip pat būtu tapęs nemirtingu. – Nesijausdama saugiai, ką išdavė jos kūno kalba, Rivas apkabino save per sulenktus kelius, kuomet žvilgsnį nukreipė į niekur, tarytum įsivaizduodama, atsimindama tai ką sakė greta buvusiam. – Tą akimirką mane užvaldė įsiūtis, kurio nesugebėjau suvaldyti. Mano rankose buvo vienintelis ginklas, kuris galėjo atskirti bet kurio nemirtingo kūną nuo sielos, pastarąją įkalindamas „asmeniniame“ pragare. Aš susmeigiau ginklą į jo krūtinę, stebėdama kaip jis miršta. Paslepiau jo kūną, ginklą taip pat išardžiau, svarbiausią jo dalį likusį savo gyvenimą nešiodama prie savęs. Atsitinumo dėka, prieš jam tau suteikiant gyvybę, ši detalė įskilo, išleisdama jo sielą, kūno paieškoms. Matai, iš dalies jis buvo apsėstas manęs. Tiksliau, to ką jam galėjau duoti tik aš, kraujo auką, kurią jis galėtu panaudoti aukščiausiam nemirtingumui pasiekti. – Šiek tiek palenkdama savo beveik tobulai sudėliotą veidelį link peties, moteris nervingai ėmė kramtyti apatinės lūpos odelę, kuomet nežinodama kuo gali pasibaigti ši „išpažinčių“ naktis, ji tamsoje susirado jo ranką, kurios plaštaką apglėbė abiejų savo rankų pirštais. – Bet aš nenoriu kad tu atsitrauktum, ar nutrauktum tai kas yra tarp mūsų. Nepriklausomai nuo to, kad aš taip pat bijau. Bijau kad tai tikrai gali būti dar vienas jo liguistas planas, ir to kad vis dar negaliu numatyti jo veiksmų, ir to kad jis palikto tave gyventi ne be priežasties.  





_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Always choose wisely, you can rather choose prince charming or the dark knight.
Oh can't you see? You belong to me. How my poor heart aches with every step you take, Every move you make, Every vow you break, Every smile you fake, Every claim you stake... I'll be watching you.
avatar
Liana Rivas

Heart still beating for the cause, soul still bleeding from the loss.



Pranešimų skaičius : 438
Įstojau : 2016-07-18
Miestas : Niujorkas
Meilė : Thor Geminus
Draugai : Rheia Falco, Karly
Rūšis : Ragana (25/±2000)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Thor Geminus on Kv. 04 26, 2018 1:35 pm




New Chapter




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Shatter Me - Lindsey Stirling




I GUESS I WAS WRONG ABOUT YOU ALL THIS TIME. ft. Karly & Liana(theme)
-Aciu,-didziaja keliones dali pratylejusi, Karly pagaliau prabilo nutraukdama ta spengiancia tyla, kuri isivyravo kai jos dvi istrigo eismo kamstyje. –Kad ir kodel nusprendei man padeti,-mergina nezinojo apie Lianos gebejimus regeti praeiti todel burtininkes motyvai siai vis dar atrode migloti. Is striukes kisenes sviesiaplauke netrukus istrauke siek tiek sulenkta rakta. Kuri laika sukusi ji tarp pirstu ji syptelejo. –Jis niekada pirmas nezengs sio zingsnio,-istiesusi ji pasnekovei ji neigiamai krestelejo smakra. –Man paciai teko ji pavogti,-prunkstelejusi ji atsiduso. –Jei tas kietakaktis vis tiek nuspres kreiptis i ta smiki, noriu, kad ji turetum,-omenyje turedama Geminus buto rakta, ji linktelejo. -Pirmasias kelias dienas po susitikimo su tuo sarlatanu jis dazniausiai buna leisgyvis, silpnas, daug miega. Galimas daiktas jis ne nezinos kad ten buvai, bet padarytum Lunai paslauga ja isvesdama pasivakscioti ar bent ipildama vandens. Lig siol tuo rupinausi as. Kertu lazybu tas mulkis to ne nezino,-pagiezingoje jos sypsenoje atsispindejo skaumas del neabejotinai sugriautu jos ir Thoro santykiu. Ji ir vel uzsisuko i lango puse. Daugiau nebeprabilo. Gerkleje istriges gniuzulas to padaryti nepravirkus vis tiek butu neleides. –Sitas,-krenkstelejusi sviesiaplauke parode i is paziuros tvarkinga moteli salikeleje. Atsisegusi saugos dirza ji islipo is automobilio vos tik siam sustojus. –Aciu. Uz viska,-stabtelejusi ji nervingai prikando apatine lupa. Akimirka dvejojusi ji galiausiai prisoko prie Rivas sia stipriai apkabindama.
Jausti fizini jos artuma buvo beprotiskai gera juolab, kad dabar vilkato viduje vire tikru tikriausias chaosas, o svelnus, siek tiek intymus jos prisilietimai veike taip raminanciai. –Po to kai mane pagimdziusi moteris paliko mane miske mirti… taip. Turiu siokiu tokiu nepasitikejimo moterimis problemu,-i pirmaja moters klausima atsakes savuoju jis erzinanciai syptelejo. Suvokimas, kad apie vienas kita jie nezino absoliuciai nieko eme, it dulksna, leistis zemyn, nemaloniai, apsunkinanciai apgaubdamas. Kitavertus, dazniausiai su sugulovemis i artimesnes pazintis nelinkes leistis Thor’as salimais gulincia moteri trosko pazinti, suprasti. Vienas po kito, it is po zemiu lendantys ir kits uz kita labiau sokiruojantys jos gyvenimo faktai ji trauke, masino. Ilga eile metu tiesiog nemates prasmes apsikrauti kitu zmoniu problemomis, jis nuosirdziai stengesi suprasti jos gyvenimo chronologija, kuri panasu, kad buvo paini, tamsi ir sunkiai blaiviu protu suvokiama. Klause jos nepertraukdamas, akylai stebedamas banguojancias jos lupas, karts nuo karto zvilgteledamas i jos akis. –Nesuprantu tik vieno… kur visa laika buvo tasai Sebastian’as? Kodel jis tiesiog nenudejo Charitono palikdamas tave su juo kovoti viena? Tavo motina? Kur ji?-jo galvoje uzgime desimtys su jos istorija susijusiu klaustuku. ‘’Jis norejo paaukoti judvieju vaika, kad taptu nemirtingas’’. Atsisedes jis uz nugaros uzsikiso nedidele pagalve tokiu budu siek tiek labiau isipatogindamas. Lauke iga, bemiege naktis ir jie abu tai zinojo. ‘’As buciau atleidusi jam viska, jei tik jis butu sustojes’’. Sie jos zodziai ji sokiravo. Jis neprabilo. It butu vandens i burna prisisemes ji suraukes antakius bei neigiamai papurte galva. Pakio is lovos staiga, lyg nebutu tikras ar atlaikys dar viena akiu susiremima savosiose neatspindejes… smerkimo. Kaip ji galejo pamilti toki pabaisa? Toki kraugeriska, savanaudiska pabaisa. Pastveres ant zemes gulejusius dzinsus issitrauke is ju cigareciu pakeli. Uzsirukyti siuo metu atrode butina. Norejo kazkuo uzimti savaja burna, kad nesusilaikes nelepteletu ko nors kas butu moteri suzeides labiau nei kadaise Charitono palikti randai. Ji ir toliau atviravo, taciau kazkas jo zvilgsnyje isdave, jog mintimis jis nutolo. Ir toliau rukydamas jis sedejo ant lovos krasto, atsukes jai nugara. Nervingai judindamas viena koja, retkarciais krimsteledamas kaires rankos nykscio pagalvele jis delse prabilti. Ir tik kai ji nutilo, Thor’as prabilo pries tai uzpildes plaucius karciais tabako dumais. Jo balsas buvo prikimes, duslus. –Jis bande mane nuzudyti. O gal pagasdinti. Kad liauciausi jo ieskojes. Nezinau,-tebeziuredamas i bjauriais tapetais neva isdekoruota siena priesais save jis tyliai atsikrenkste. –Kokio velnio jam reikejo susiporuoti su niekuo neissiskiriancia, mirtinga vilkolake? -jo minties gija nutruko staiga, netiketai. –Silas…-jo veida iskreipe keista, dviprasmiska sypsena. –Jis atvede mane pas tave, nes kartu mes esam supistas Charitono magnetas,-negaledamas patiketi savo isvedziojimu genialumu jis visu kunu issitiese. –Jis nesitikejo, kad po Charitono mirties tas galias perims Mason’as. Niekas negalejo to numatyti. Tas galias turejau perimti as,-jis padare pauze, kurios metu bande suimti save i naga mat noras atskirti pagalbininku apsimetusio Ambrose galva tapo sunkiai suvaldomas. Thor’o kune gludejusi didziule energija, kitaip traktuojama kaip magija, kuria paveldejo is tevo, jau kuris laikas buvo Silas’o paslaugoms, taciau jis ne neitare, kad galetu buti panaudotas kaip zmogus-tiltas mat tikrojo magiskosios erkes aka Silas nusiziureta auka nuo pat pradziu buvo ne kas kitas, o Chariton Geminus.

ft. Liana(theme)
Jau auso kai nuvargusios ir akivaizdziai apsunkusios Lianos akys uzsimerke. Jis svelniai, masazuojanciais judesiais gloste jos peti. Atsargiai perguldes jos galva nuo savo krutines ant purios pagalves salia jis pats dar ilgai negalejo sumerkti akiu. Jam nepatiko mintis, kad ir toliau, labiau nei kada nors lig siol, jam teks gyventi Charitono seselyje, nuolatos zvalgytis atgal. Giliai atsiduses jis ketino pakilti is lovos, taciau palaimingai per meigus nusisypsojusi Liana ji apkabino tam sutrukdydama. Jis syptelejo. Buvo sunku suvokti kaip tiek patyrusi mergina vis dar galejo kuo nors pasitiketi. Pasitiketi juo. Charitono palikuonimi. Butent ta akimirka jam dingtelejo – jei ji, geriau nei kas kitas jo teva pazistanti moteris, buvo pasiryzusi suteikti jiems sansa, kokia teise abejoti turejo jis? –Liana?-kreipesi i miegancia grazuole tyliai, tikrindamas ar ji is tiesu miega. Ji neatsiliepe, nesureagavo. Jis nusisypsojo. Pakilo is lovos atsargiai, kad jos nepazadintu. Nuejes i vonia atsuko ciaupa ketindamas atsigerti, taciau kai pakele akis i iskelta, vietomis isbyrejusi veidrodi, kruptelejo. Zaibisku greiciu atsisuko atgalios, taciau tik tam, kad isitiktintu, jog atspindyje jam uz nugaros stovintis Silas tebuvo jo vaizduotes vaisius. –Kas per velnias?...-susnibzdejo, taciau jo krutine vis dar kilnojosi it paselusi. Staiga pajutes keista, is niekur atsiradusi sleikstuli burnoje jis pasireme praustuves. Jo rankos nenumaldomai drebejo, linko keliai. Dar pries kelias minutes jautesis sveikas it ridikas, dabar jis sunkiai sugebejo issilaikyti vertikalioje padetyje. Tai kele panika, kele panika, kuri aiskiai atsispindejo ryzkiai melynose vilkato akyse. Juodoji magija is ties nebuvo vaiku zaidimai. –Li..-pabande prabilti, bet nesugebejo. Jis susiziaugciojo ir netrukus is jo burnos pasipyle juodas, klampus, is paziuros krauja primenantis skystis, kuris susidures su praustuves pavirsiumi jis eme raizgytis ir skaidytis i plonesnius upelius, kurie kazkokiu budu pasieke kitoje veidrodzio puseje is jo juodaja magija siurbianti Ambrose. Vaizdas is ties buvo siurpus. Juoda, klampi mase raizgesi Silas’o ranku pirstais atkartodama po burtininko oda slypincias venas ir galiausiai su jomis susijungdama. Thor’as sukniubo. Ritualas buvo baigtas.
-Labas rytas,-pasirazes lovoje jis  syptelejo. Nubudo trinktelejus lauko durims. –Jus seniai atsikele?-stebedamas pavadeli nuo Lunos nuseginejancia Liana jis vis dar atrod pakilios nuotaikos. –Thor’ai, dabar penkios valandos po piet,-tiek Rivas balsas, tiek fizionomija isdave, kad kazkas buvo ne taip. Jis miegojo kaip uzmustas. Nei judinamas, nei snekinamas jis tiesiog nepabudo ir tik tylus, bet nuoseklus kvepavimas teisdave, jog vyras tebera gyvuju tarpe. –Sudas,-sujudo lovoje. –Mums reikejo seniai isvaziuoti,-islipes is lovos jis pastvere savus drabuzius, taciau jo neapleidziantis itarus burtininkes zvilgsnis buvo veriantis. –Sunkiai uzmigau, paskui sapnavau visokias nesamones,-neigiamai papurtes galva jis nuosirdziai manesi vonioje nutikusi ivyki susapnaves. O kas butu galejes patiketi kad tai ivyko is tikruju? I lova jis grizo savomis kojomis, nors pats to ir neprisimine, o ir ikalciu tiesiog nebuvo. –Graziai atrodai,-praeidamas pro sali vyras izuliai nusisypsojo bei nepraleido progos palyteti moteriskos sedynes. Tik besiaudamas batus, kai jo fizionomija buvo nepasiekiama skvarbiam vikanes zvilgsniui, Thor’as siek tiek susirauke. Jautesi it issunkta citrina, nemaloniai maude raumenis, o pirstai vis dar stipriai virpejo. Nepaisant to, gvildenti sios temos ar skustis bloga savijauta jis nenorejo todel nepraejus ne pusvalandziui pora jau buvo kelyje. Is pradziu pasisoves vairuoti, jau pirmoje degalineje jis su malonumu pereme keleivio sedyne prisidengdamas tuo, kad zveriskai nori valgyti. Nepastebeti kaip virpa jo sumustini laikantys pirstai buvo neimanoma, nors vyras kaip imanydamas tai slepe vis bandydamas uzkalbeti moters ‘’danti’’. Nepraejo ne penkiolika minuciu kai jis ir vel uzmigo. Tiesa, vairuotoja tai suprato ne is karto, mat vyro devimi saules akiniai tai maskavo, taciau kai jis tiesiog lovesi atsakinejes i jos uzduodamus klausimus, o sumustinis nugule jam ant keliu, tapo aisku, jog kazkas su juo tiesiog ne taip.
-Velnias... atsiprasau,-pabudo su lyg uzgestant automobilio varikliui. Lauke jau buvo suteme. –Kur mes?-it is miegu nubudes kudikis jis atrode pailsejas, laimingas. Nuo ne itin patogios miegojimui pozos sustinge raumenys reikalavo buti kaip nors pramankstinti. –As galiu vairuoti toliau…-nespejes uzbaigti sakinio jis isvydo priestaraujancia israiska tamsiaplaukes veide. Tik dabar suvokes, kad jiedu esti gana prasmatnaus Nju Jorko viesbucio stovejimo aiksteleje jis syptelejo. Keliones tikslas buvo beveik pasiektas, taciau uzuot skubejusi namo, ji rinkosi drauge praleisti dar viena nakti. Palinkes arciau jis sueme jos veida inicijuodamas is pradziu kiek nekelta bucini, kuris netrukus peraugo i aistringa, slapia. Atsiseges judejimo laisve varziusi dirza jis akivaizdziai buvo nusiteikes eiti toliau, taciau cia juos sustabde laukan prasytis emusi keturkoje. –Tai jau tampa tradicija,-susijuokes jis neigiamai papurte galva. Dabar, kai judviem netrukde pasaliniai, buvo daugiau nei akivaizdu, jog judvieju santykiai buvo pasieke vadinamaja ‘’medaus menesio faze’’. Jis negalejo nuos jos atitraukti akiu, ka jau kalbeti apie rankas, kurios norejo nuoaltos ja liesti. Izenge i viesbucio vestibiuli pries tai pasirupine, kad Luna aplinkiniams butu nematoma (cloaking spell). Thor’as zinoma suprato, kad Rivas siame mieste yra gana viesas, izimus asmuo, todel laikesi atstumo vengdamas ja kaip nors sukompromituoti. –‘’Trys simtai dvidesimt keturi’’, miss Rivas,-registraturoje dirbanti moteris maloniai syptelejo iteikdama Lianai raktus nuo issinuomuoto kambario, kuris kaip paiskes visai netrukus, nuo skyles, kurioje jiedu praleido pastarasias naktis, skyresi kaip diena ir naktis. Jau pakeliui i trecia viesbucio auksta, glamoniu metu, ‘’uzsidirbta’’ erekcija slepdamas po neva nerupestingai per sulenkta ranka persimesta striuke, jis nuseke ja prie apartamentu, kokiuose dar niekuomet nebuvo apsistojes. –Jauciuosi kaip ‘’grazi moteris’’,-vos uzdares uz saves duris, jis placiai issisiepe sulygindamas save su Julios Roberts atliktu prostitutes vaidmeniu zymiajama filme. Nerupestingai klestelejusi ant lovos ji paragino ji prieiti. –Ar tau kas sake, kad sypsotis tau labai tinka?-neatitraukdamas akiu nuo svytincio jos veido jis isispraude merginai tarp koju. Neabejotinai palengvejusi, romantiska atmosfera tarp judvieju kuriam laikui tiek jam, tiek jai padejo pamirsti realybe. Realybe, kurioje jos tebelauke akistata su Asmodeus.
***
-Tavo jausmai Lianai temdo blaivu tavo prota, Asmodeus,-pries privaciam lektuvui pakylan Elissa nusprende pagaliau atsakyti i jai jau kuris laikas ramybes nedavusio Asmodeus skambucius. -Ji isvyko darbo reikalais, paliko tave visiskoje nezinioje be galimybes su ja susisiekti? Liana gerai zino, kad neesi gresme Bloodpharm todel nelogiska, kad kazka nuo taves septu... jei tai butu susije tik su jos darbu. Pats pagalvok,-Ambrose atsiduso. Jaute priestaringus jausmus mat grizti atgal i Redfordui priklausanti dvara nenorejo, taciau buvo siaubingai issiilgusi dvyniu, apie kuriu gerbuvi ja visa si laika stopiai informavo ju prieziurai nusamdyta aukle.Elissa ja nusamde anaiptol e todel, kad nesijaute galinti patiketi mazyliu Sebastianui. Jai tiesiog buvo pravartu dvare tureti pora akiu bei ausu, kurios butu galejusios ja informuoti jei tarkim panele/ponia Pierce butu bent sugalvojusi i jos atzalas pasikesinti. Dabartine situacija is ties buvo nepavydetina. Elissa neturejo kur eiti, taciau gyventi po vienu stogu su vyru, kuris be visa ko dar yra ir vedes tikrai nebuvo tai, apie ka ji svajojo budama dar mergaite. -Man reikia tavo pagalbos. Noriu atlikti ''location spell''...-dar nespejusi uzbaigti minties, Elissa ji pertrauke. -Asmodeus, siuo metu turiu didesniu problemu nei tavo meiles kancios,-tiesa ta, kad nepaisant palankumo, kuri jaute ''atvykeliui'', Ambrose vis dar buvo RIvas drauge. Atlikti burta butu reiske ja isduoti.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
avatar
Thor Geminus
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 274
Įstojau : 2013-08-08
Miestas : New York
Meilė : Liana Rivas
Draugai : Rick
Rūšis : Vilkatas
Darbo paskirtis : Bouncer

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Liana Rivas on Kv. 04 26, 2018 11:44 pm

Gyvenimas yra nesąžiningas visomis įmanomomis prasmėmis. Nesąžiningas jis yra dabar, nes visiems kas skaito Livianos Varias ir Thor‘o Geminus istoriją, teks pakratyti šiek tiek savo vaizduotės rezervus, bei išmąstyti kaip atrodė jų karštas „honeymoon“ tipo pabėgimas, iki akimirkos kai viskas tapo per daug - ugly.



Turn Up The Fire




NUOTAIKA: *click here* APRANGA: *click here* DAINA: Three Days Grace – Love Me Or Leave Me.




PART I – LOVE ME OR LEAVE ME. ft. Thor Geminus. (theme)
Troškimas pabėgti nuo savo pačios realybės buvo kaip niekuomet didelis, kuomet tamsiaplaukės burtininkės rankos geidulingai slydo per vilkato kūną. Nepriklausomai nuo to, kad pirštai buvo pastebimai šalti, nebuvo panašu kad šviesiaplaukį tai kaip nors neigiamai veikė. Būdama kartu su šiuo vyru, laikui nepavaldi asmenybė neprisileido tamsių minčių apie tai, kad visai netrūkus teks sugrįžti atgal namo, susitikti akis į akį su Asmodeus, bei kaip įmanoma tikslingiau paaiškinti kodėl nenori sutikti su šio pasiūlymu tekėti, bei visiškai nebe nori tęsti šių santykių. Tai buvo artimos ateities planas, kuris būtent šią akimirką nereiškė visiškai nieko. Po kelionės, kurią Liviana praleido kartu su Geminus, bei keliais kitais, ji kaip niekada aiškiai suprato, kad net jei „audringas romanas“ su didžiausio priešo sūnumi niekur neprives, tai yra verta bet kokios rizikos. Pasirinkdama šį kelią, tamsiaplaukė lošė siaubingai rizikingą žaidimą su savo pačios likimu, bet panašu kad tai jai buvo ne motais. Tobulai sudėtas Chariton‘o sūnaus kūnas maloniai, užtikrintai ir tvirtai glaudėsi prie Rivas, kuomet ši apvydama šio juosmenį savo modeliškai ilgomis kojomis, neleido tam deginančiai svaiginančiam artumui nutrūkti. Jo bučiniai, palaipsniui keliavo per moters krūtis, lėtai ir erzinančiai kildami per krūtinkaulį, kaklą, smakrą, galiausiai susidurdami su jos kiek praskleistomis lūpomis. Kvėpavimas buvo apsunkintas, gilus, išduodantis visus tuos neapsakomą malonumą keliančius jutimus, kurie buvo pavergę šios kūną. Dievaži, niekada ir su jokiu kitu vyru nesijautė taip nuostabiai. Kuomet šiurpuliukus per kūną sukeldavo netgi vilkato šiltas kvėpavimas, atsimušantis į tam tikrus jos kūno lopinėlius. Kiek labiau praskleidusi savo lūpas, moteris godžiai apglėbė vyro lūpas, kuomet šios atsidūrė pakankamai arti josios. Liežuviams susidūrus dar kartą, bei it susitarus ėmus raizgytis vienam apie kitą, ji trumpam liovėsi kvėpuoti. Jis, VISAS JIS, tuo pačiu metu vertė ją pamiršti apie tokius gyvybiškai būtinus dalykus ir kaip niekad vertė jaustis gyvai.
Atrodytu dabar, kuomet skubėti nebuvo kur, abu partneriai erzino ir koneveikė vienas kitą geismo perpildytais prisilietimais, vis aplenkdami didžiulį norą paskubinti sueitį. Jie tiesiog mėgavosi vienas kito kūnais, vienas kito artumu. Ir sunku pasakyti kodėl Liviana nusprendė tai padaryti dabar, tačiau tinkamesnio laiko paprasčiausiai nematė. Galu gale, ne veltui yra sakoma kad skausmas yra neatsiejamas nuo aistros. Nebūdama tikra dėl to, kodėl Geminus kūną kuriam laikui buvo pavergęs išsekimas, bei kad su tuo kažką bendro turėjo jos giminaitis, Silvanus Ambrose. Tačiau puikiai žinodama kad jau kurį laiką nesusitikdamas su minėtu burtininku, Thor‘as rizikavo savo paties gyvenimu. O jai nenorint kad vyras įklimptu į Silnavus spąstus, nusprendė elgtis būtent taip, kaip tą akimirką traktavo jos širdis ir protas. Galu gale... Buvo beveik tikra - elgiasi TEISINGAI. Visiškai „paleisdama“ savo kūną ir mintis, tamsiaplaukė graikė šiek tiek užvertė akis, akimirką kuomet tiesiai iš Geminus, per visą jos kūną ėmė „sruventi“ tamsi, beprotiškai tamsi energetika, kuria buvo prisotintas jis. Iš pradžių jutiminis procesas priminė visišką kaulų ir raumenų maudimą, kuris dažniausiai aptinkamas po sudėtingo ir intensyvaus sportavimo. Neatrodė baisu, o ir panašu kad pats Geminus dėl šito jautėsi kur kas geriau. Sunku pasakyti, ar vyras suprato kuomet burtininkė ėmė „savintis“ iš jo galias, tokiu lėtu tempu. Nepaleisdama vyro iš savo glėbio, Rivas greitai apsisuko, kuomet atsidūrė ant jo. Būdama apžergusi šviesiaplaukį per dubenį, ji stipriai suspaudė savo šlaunis, kuomet dar kartą patraukdama savo kiek susibangavusius plaukus šonan, pasilenkė arčiau jo veido. Ilgai netrūko, kuomet pro pastebimą šypseną jų lūpos dar kartą susijungė šlapiam, geismingam bučiniui. Vienu metu jo rankos atsidūrė ant jos liemens, suimdami tą menką apdarėlį, kurį moteris vilkėjo, timptelėdami šį viršun, tam kad šis nuskristu velniop. Ranka keliaudama per vyro kūną žemyn, moteris nesunkiai pasiekė savo jautriausią kūno lopinėlį, kuris buvo paslėptas neriniuotais apatiniais. Nežinia kodėl, tačiau neskubėdama šito nuo savęs nusimauti, ji kiek pakėlė užpakaliuką, tuo pačiu metu, pasmaukdama apatinių apačią šonan, bet atverdama vyrui kelią į josios vidų. Jo įspūdingo dydžio ir formos falas, nesunkiai įsispraudė tarp jos siauro vaginalinio tunelio sienelių. Tai akimoju privertė ją ne vien kad staigiai įkvėpti iš to malonumo, tačiau ir nesusilaikyti nuo tai vainikavusios aimanos. Tikriausiai būtent tą akimirką, viskas ėmė slysti iš rankų...
Chariton‘o paveldėtos galios, bei Livianos patirties neturėjimas tokiame procese, sužaidė prieš šiuos abu. Moters kūnas pastebimai apsunko, tarytum tam tikru metu ji būtu liovusis priminti minkštą ir šiltą žmogų. Oda stipriai užvėso, o jos kūną kaustantis skausmas tapo veik nepakeliamas. O kas siaubingiausia, ji negebėjo sustabdyti šio proceso, bei „galių siurbimas“ tapo visiškai nekontroliuotinas, nesustabdomas. Stipriai suspaudusi dantis, ji ganėtinai garsiai sudejavo, tačiau tai nebe buvo panašu į tuos atgarsius, kuriuos iškeldavo jos kūnas, kuomet buvo pavergiamas malonumo kančioms. Tuo metu, kuomet Geminus rankos buvo ant moters nugaros, po pečiu esantis gilus randas staiga atsivėrė, tarytum sužeidimas būtu padarytas ką tik. Stipriai ėmęs varvėti kraujas, netrūko sutepti vilkato rankas. Jis liepiamai sušaukė kad ji liautųsi. Tačiau, nepriklausomai nuo to, kad Rivas puikiai girdėjo tai, kas buvo sakoma, fiziškai ji tiesiog NEGALĖJO šito padaryti. Dabar būtu per daug sudėtinga pasakyti, ar vyras pasirinko šiuos veiksmus vedamas kraštutinumų, ar toks buvo jo būdas. Tačiau vienaip ar kitaip, kuomet jis dar kartą nesėkmingai pabandė sustabdyti burtininkę žodžiais, bei bandymu šią patraukti nuo savęs, nutiko kažkas, visiškai beprotiško. Sukruvintos vilkato rankos grubiai ir veik nemaloniai nugulė ant Sevastianos ir Saloninos pirmagimės liemens. Grubiai ir tuo metu iš pažiūros negailestingai jis pasinaudojo savo fiziniu pranašumu prieš graikę, kuomet visiškai be jokio perspėjimo, paprasčiausiai sviedė moterį nuo savęs, kaip galima toliau. Šis veiksmas buvo pakankamai stiprus, kad tamsiaplaukė ne vien kad iškristu iš lovos, tačiau ir pakankamai skausmingai nugara plotųsi į netoli lovos buvusią sieną. Jos kūnas nuo smūgio atitinkamai suglebo, priversdamas Livianą nukristi ant kelių. Tamsiaplaukei atsidūrus ant grindų, palei sieną buvo matoma palikta gausi kraujo žymė. Iki galo nesugebėdama atkusti, tačiau jausdama kad „svetimų galių siurbimo“ procesas pasibaigė, ji nudelbė akis apačion, matydama, kaip nuo susidūrimo su siena, galvoje atsivėrė nedidelė žaizda (kaip buvusi medikė galiu pasakyti, kad gali būti visai ne didelis įtrūkimas, bet kraujo dažniausiai būna pakankamai daug), ėmė nedidele srovele varvėti per jos sprandą, kaklu, ir kapsėti ant vizualiai prašmatnaus viešbučio kambario kilimo. Nekeldama akių į vilkatą, tačiau pajutusi esti jis prisiartino, kaip mat gynybiškai iškėlė rankas.
– Chariton‘ai nesiartink prie manęs! – Tikriausiai tik tuomet, kai pro sukąstus dantis iškošė būtent šiuos žodžius, moteris suprato ką padarė, arba tiksliau sakant ką pasakė. Nedrįso ieškoti paaiškinimo kodėl būtent tai nutiko, ir tiesą pasakius, vis dar buvo stipriai sukrėsta to, kaip šlykščiai iš tiesų pasisuko visi įvykiai. Tiesa, ilgeliau pagalvodama apie visą situacijos nedėkingumą globaliai, ji suprastu esti jos kaltė visame tame buvo ne ką mažesnė nei Thor‘o. Tačiau ar reikiama akimirka, mes sugebame galvoti reikiamai? Vargu. Priversdama save pakelti akis į partnerį, ji akivaizdžiai atrodė pasimetusi.
– Thor‘ai aš... Aš nežinau kodėl tai pasakiau. Paklausyk. – Gyvenimas yra kalė, daugiau nieko negalima pridurti. Žodžiai, kuriuos Liviana stengėsi panaudoti dabar, paprasčiausiai strigo tarp balso stygų, neleisdami sau išsiveržti į paviršių, ką kalbėti apie tai kad pasiekti vilkatą. Tikriausiai galima pasakyti, kad nieko blogiau nebe gali nutikti? Deja, dar viena didelė klaida, kuria padaro beprotiškai naivūs žmonės, tikėdamiesi kad blogus dalykus galima nugęsinti gerais. Geminus nepriėjo prie Livianos, tuomet kai atsitiktinai ar specialiai, tačiau pakėlė prieš ją ranką. Jis neišsigando esti sukėlė jai skausmą. Jis pasielgė kaip tipinis, visiškai jokių skrupulų neturintis, subingalvis, kuomet išsakydamas savo nuomonę, paprasčiausiai trenkė durimis, išsinešdindamas iš savo tėvo buvusios žmonos gyvenimo (paaiškinimo kaip viskas nutiko iš Thor‘o pusės, laukite iš autorės, tuomet pamatysite visą situaciją iš abiejų dalyvių pusių, kur teisus ar nekaltas nėra nei vienas).


PART II – CHASING THE FIRST TIME. ft. Asmodeus (Redford). (theme)
Liviana namo sugrįžo dar tą pačią naktį. Puikiai suprasdama tai, kad jos keliai daugiau niekada nebe susidurs su Geminus, ji taip buvo tikra tuo, kad daugiau nebe gali gyventi taip, kaip ankščiau. Kuris laikas gyvendama du gyvenimus, šiuo metu buvo priversta paleisti abu. Antraip, būtu per daug nesąžininga. Pasiekusi savo buto duris, ji te spėjo į spyną sukišti raktą, kuomet šios atsivėrė. Prieš akis pasirodė Asmodeus, kurio veido išraiška buvo perpildyta pastebimo nerimo. Nerimo dėl to, kad nuo kelionės pradžios, tamsiaplaukė vengė bet kokio susisiekimo su šiuo vyru: neatsakė į skambučius, niekaip apie save neprasinešė, o galiausiai netgi išjungė susisiekimo priemonę. Ji nuleido akis, kuomet kito pasaulio, dar daugeliui nežinomos rūšies, atstovas pasitraukė nuo tarpdurio, leisdamas jai praeiti į vidų. Vien ta pati atmosfera bylojo apie tai, kad juos du laukė labai rimtas, bei nemalonus pokalbis. Sužeidimai, kuriuos patyrė burtininkė jau buvo užsitraukė, o šiltas dušas nuo jos kūno tam tikra prasme pašalino visus likusius „purvino žaidimo“ pėdsakus. Praeidama į buto vidų, ji girdėjo, kaip jis ramiai užskleidė duris, dar prieš tai, kuomet Rivas atsisėdo ant moderniai atrodančios sofos, tokio paties stiliaus svetainės ribose. – Mums reikia pasikalbėti... – Pradėdama kalbą, burtininkė vien kūno kalba parodė kad norėtu kad vyras atsisėstu priešais, o tai reiškia kad ant ganėtinai žemo staliuko. Tiesiog tam, kad pokalbio metu jie gebėtu būti vienas prieš kitą, bei akių lygmuo būtu apytiksliai panašus. Nežinodama kokiais būtent žodžiais reikėtu pradėti pokalbį, tamsiaplaukė, visiškai nespecialiai vengė akių kontakto, nors prieš tai save tikino kad galinti tai padaryti lengvai. Jis atsisėdo priešais, tikriausiai dėl to, kad pats iš savęs buvo nuostabus vyras, suėmė jos plaštakas į saują, palaikančiai suspausdamas.
– Tikriausiai ne vienas pasaulis neturi tokios kalbos ar žodžių, kurie leistu man padaryti tau kaip galima mažiau žalos, tuo ką ketinu pasakyti. Bet, aš daugiau nebe galiu tau meluoti, Asmodeus. Aš noriu kad tu žinotum, kad tame kas nutiko yra TIK mano kaltė. Ir tu visuomet buvai vertas tik geriausio, ir aš nesugebėjau tau to duoti. – Nereikia daryti klaidos manant kad Liviana yra šalta kalė, kuri tuo pačiu metu žaidė su dviems vyrais, neturėdama ne vieno atžvilgiu tam tikrų jausmų. Žinoma, Thor‘as visapusiškai pirmiausia pavergė tamsiaplaukės kūną, vėliau mintis ir galiausiai širdį. Tačiau tai kas buvo tarp šios ir Asmodeus tikrai netampa mažiau reikšmingu dalyku. Nežinodama visos tiesos apie svetimšalį (svetimpasaulį), Rivas pamilo Asmodeus, arba bent manė jaučianti jam šiuos jausmus, dar tuomet, kai jie susitiko pirmąjį kartą. Ta magiška, niekuo nepaaiškinama trauka iš tiesų egzistavo ir egzistavo ilgai. Ir galima drąsiai teigti, kad jei Geminus nebūtu pasirodęs Livianos gyvenime, bei nebūtu parodęs ką iš tiesų reiškia jaustis norimai, geidžiamai, BŪTINAI, jos ir Asmodeus santykiai nebūtu patyrę duobės. Žinoma, ginčų ir nesusipratimų buvo, bet kokios poros to neturi? Jis vis dar tebe buvo jai svarbus kaip asmenybė, ir ji mažiausiai troško skaudinti šį vyrą, kuomet jis savo ruožtu atidavė jai visiškai viską. O vyrai kaip žinia, ypatingai retai tai daro... Jis buvo tobulas kandidatas, kalbant apie tą gyvenimą, kurio ji taip troško: saugų, tikrą, kupiną abipusės pagarbos ir supratimo, kuriame ji būtu mylima ir užtikrinta tuo, kad jis sugebės apsaugoti ją, jų būsimus vaikus, nuo bet kokio blogio. Nuo Chariton‘o, nuo Sebastian‘o (jei jam užeitu evil mood), nuo tos pačios pragaro valdovės, jei tik ji sumotu parodyti interesą Livianos likimu. Bet čia pat ji taip pat žinojo, kad priešais esantis asmuo nesukelia jai plazdenančių drugelių, kurie savo sparnais daužosi į papilvės sieneles. Kad ji nemyli jo kaip vyro, netgi tam tikra prasme, nepaisant to kad jis iš tiesų yra labai laaaabai patrauklus, ji negeidžia jo kaip vyro. – Liviana, apie ką tu?
Dievaži, jis netgi buvo vienas tų kelių asmenų, kurie stengėsi į tamsiaplaukę kreiptis jos tikruoju vardu, atmesdami į šalį visus šiuolaikiškus pseudonimus, kurie iš esmės yra būtini tam, kad istoriškai nebūtum pastebėtas kaip nesenstantis, nesikeičiantis individas. Ji stipriai sumerkė akis, tarytum vien nuo to kaip jis kalba, bei ką jis kalba, darėsi tik dar sunkiau.
– Jau kuris laikas buvau tau neištikima... – Vos praskleidusi lūpas, graikė privertė save prabilti. Ir dievai mato, jei tik ji būtu turėjusi klausą, kokia gali pasigirti dauguma antgamtinių būtybių, ji būtu žinojusi kaip stipriai šiuo metu į krūtinę daužėsi Asmodeus širdis. Kiek daug skausmo, pasimetimo ir nesupratimo šiam sukėlė jos žodžiai. Žinoma, būtina pabrėžti ir tai, kad vyrui „neištikimybės“ kontekstas nebuvo visiškai suprantamas, arba taip tiesiog atrodė Livianai. Tačiau kokiam gi save gerbiančiam stipriosios lyties atstovui patiktu žinia, kad jo mylima moteris duodasi su kitu? Jis atrodė taip, tarytum būtu gavęs šoką, bei kai prabilo vėl, atrodė kad netgi ne visai supranta apie ką eina kalba. – Aš aš kažką ne taip padariau? Liviana, aš suprantu, jog aš kitoks. Kad vis dar mokausi. Suprantu, kad tai užtrunka, bet būk gera, suteik man šansą viską pakeisti. Tu esi man skirta. Dar niekada nebuvau dėl nieko toks tikras. – Mažiausiai norėdama kad vyras pabandytu tame surasti kažkokios nebūtos savo kaltės, tamsiaplaukė neatlaikė įtampos, kuomet ištraukdama savo rankas iš jo delnų, ji kaip mat pakilo ant kojų, lyg atstumo palaikymas dabar būtu tapęs labiausiai būtinu dalyku. – Tu nesupranti, aš mylėjausi su kitu vyru! To nebėra daugiau, bet esmės tai nekeičia. Tu nepadarei visiškai nieko blogo. Tai aš, ar supranti? Tai aš nuvyliau tave, mus. – Neigiamai papurčiusi galvą, moteris pasistengė pratęsti savo mintį, arba tiksliau pasiekti tos minties pabaigą, tą dalį, kuri turėtu iš esmės būti svarbiausia šio nemalonaus pokalbio dalis. – Aš negaliu už tavęs tekėti, Asmai. Aš negaliu būti su tavimi, po to ką padariau, daugybę kartų. Paklausyk, tu esi vertas kur kas daugiau, nei esu aš...
Iš pažiūros tik dabar imdamas suprasti kame yra reikalas, Asmodeus ėmė atrodyti mažiau pasimetęs, bei daugiau besikarščiuojantis. Tardamas savo sekančius žodžius, magiškasis vyras ne vien kad ėmė ties kiekvienu sakiniu kelti balsą, bet ir panašu kad vis labiau niršti. Tik, keisčiausia kad visai ne dėl to esti buvo išduotas, bet greičiau dėl to, kad dėl panašios kvailystės Liviana ketino nutraukti jųdviejų santykius, kuo toliau, vis imdama spausti buvusį sužadėtinį ties santykių nutraukimu. – Aš paaukojau viską. Dėl tavęs. Aš nebegaliu grįžti. Liviana, aš atsisakiau magijos, išdaviau savo rūšį. Dėl tavęs. O tu ketini tiesiog palikti mane dėl to, kad paslydai ar leidaisi suvedžiojama kokio nors tavęs neverto tipo?!
Galbūt jis pasisakė tai neapdairiai, galbūt būtent šiuo metu tai nepasiekė Rivas suvokimo. Kuomet ji gana greitai atsitraukdama dar toliau, panašu kad buvo pasiruošusi nutraukti šią kalbą kategorišku pasitraukimu. Tačiau, kažkas tiesiog traukė moterį už liežuvio. Jau stovėdama veidu į durų pusę (kaip be pasukus, išeiti pačiai atrodė kur kas labiau logiška, nei išvaryti jį į niekur), bei nugara į Asmodeus, ji praskleidė savo lūpas, kuomet pakankamai tyliai, nuoširdžiai, prasitarė.
– Atleisk, bet aš nemyliu tavęs, Asmai. Prisiekiu, būčiau atidavusi viską, kad būtu kitaip. Kad tai kas tarp mūsų buvo, niekada nebūtu pasikeitę... Bet dabar aš negaliu daugiau meluoti nei tau, nei sau. Man būtina pabūti vienai, be jokių santykių, tiesiog vienai. Atleisk, bet tarp mūsų viskas baigta. – Tardama paskutinius žodžius pakankamai užtikrintai, moteris nedelsė ne akimirkos, nesuteikė progos nei sau sustoti, nei jam ją sustabdyti, kuomet pasitraukė ne vien kad iš buto, tačiau ir iš viso pastato. Ir ak kaip ne apdairu yra mėtytis panašiais išsireiškimais... Tačiau gyvenimas toks jau yra, mes ne visada gauname tai ko norime, dažniau gauname tai, ko nusipelnome ir dažniausiai patys dėl to esame kalti.


PART III – TURN UP THE FIRE. ft. Thor Geminus and Desmond Abberline. (theme)
Prabėgo kelios savaitės. Beveik visą savo laiką atiduodama darbui, Liviana kaip niekad buvo susitelkusi ties problemomis, kurios buvo susietos su spaudos pasirodymais, su įvairiais genetiniais tyrimais, su rinkodaros planavimu ir kitais (nuobodžiais) dalykais. Daugiausia savo laiko praleisdama su Abberline, kuris kaip ne keista ėmė svaidyti mažiau „pošlų bajeriukų“, kuriais didžiuodavosi ankščiau, taip pat buvo susitelkęs į reikalus. Kartu jie pasirodė kelis kartus per tiesioginį eterį, švelniai pametėdami mintį esti visai netrūkus jų vietą užims pirmtakiai, t.y. ilgai visų laukiama fiktyvi Redford‘ų šeimyna, su paaiškinimais, bei atsakimais į klausimus, kurie tuo metu buvo kone tiek pat svarbūs, kiek kas 4 metus renkamo prezidento rinkimai: Ar visapusiškai tobula santuoka barška per visus galus? Kas yra Sebastian‘o namuose gyvenanti dvynukų motina? Ar vaikai yra jų? Ir panašūs dalykai... Po sėkmingo pasirodymo prieš kameras, Desmond‘as pasiūlė Livianai vakarą praleisti restorane, žinoma nieko romantiško: šusnis popierių, ataskaitų ir didelis pliusas – skani vakarienė. Kadangi pastaruoju metu namuose Rivas pasirodydavo gana retai, bei dar rečiau darydavosi sau valgyti, nematė nieko blogo tame, kad su bendradarbiu, su kurio šeima gana artimai sutaria, pavakarieniaus. Alexis išleido vyrą ramia siela, mat dėl kažkokios priežasties būvo visiškai tikra tuo kad jos palaidūnas vyras prie tamsiaplaukės nesiartins, net nepriklausomai nuo to, kad ši oficialiai buvo laiva. Bet ar tikrai buvo, ar tik jai vienai taip atrodė? Vienaip ar kitaip, vis dar vilkėdama tuos pačius drabužius, su kuriais pasirodė prieš kameras, Rivas sulaukė kuomet Abberline pradarys jai savo automobilio dureles, suteikdamas jai galimybę išlipti gražiai. Abu asmenys neskubriai nukeliavo iki restorano vidaus, kur buvo pasitikti durininko, kuris atsižvelgęs į tai, kieno vardu buvo užsakytas staliukas, parodė kur pasirodžiusiems praeiti. Užsiimdama laisvą kėdę prie stalo, Rivas kaip mat ant laisvos kėdės pasimetė lagaminėlį su dokumentais. Jos žvilgsnis užtikrintai pakilo link Desmond‘o veido, ko pasekoje moteris buvo pirma, kuri pradėjo dialogą.
– Vadinasi toliau Madridas? Man žinoma buvo be proto malonu su tavimi dirbti Desmond‘ai, tačiau negaliu atsidžiaugti tuo, kad mūsų laukia tik viena spaudos konferencija ir tuomet šiek tiek laiko atostogoms. Esu tikra kad ir tu nori pailsėti su savo šeima, kaip ir aš noriu trumpam išskristi į Paryžių, aplankyti giminę. – Tamsiaplaukės veide sužibo lengvas šypsnis, o šiek tiek primerktos akys išdavė tai, kad ji jautėsi pavargusi. Tiesa buvo tame, kad dirbdama tiek daug, dirbdama viršvalandžius ji leido sau negalvoti apie tai, kas nutiko, kuomet ji tapo viena iš tų žmonių, kurie suteikė Mason‘ui galimybę pradėti viską nuo nulio. Tai leido negalvoti apie tai, kiek skausmo sukėlė jos prisipažinimas Asmodeus. Ir kas svarbiausia, tai neleido jai galvoti apie Thor‘ą. Padavėjui priėjusi prie staliuko visai netrūkus, bei užklausus standartinio dalyko, ar šie jau pasirinko, ir ar nori pradžiai ko nors išgerti, Rivas dėmesys trumpam nukrypo link kiek toleliau esančio staliuko. O tiksliau to, koks triukšmas kilo iš tos pusės. Net prieš pasukant akis, tamsiaplaukė burtininkė suvokė esti ten buvo jis. Atrodytu būtent tai akimirkai Livianai net širdis liovėsi plakti, visas kūnas įsitempė, o žvilgsnis tapo išsiblaškęs, kokiu išblaškytu tapo ir kvėpavimas. Ji pasimetė, ir netgi stengiantis tai nuslėpti, tai buvo faktiškai neįmanoma nepastebėti.
– Liana? Žemė kviečia Lianą. – Vyrui teko net spragtelėti pirštais, kad moteris pagaliau atkreiptu į šį dėmesį. Gana greitai, veikiausiai smalsumo vedamas Abberline pasuko akis ten pat, kur prieš tai buvo pažvelgusi Rivas. Nesunkiai surasdamas vyrišką kompaniją, kuri akivaizdžiai kažką šventė, jis specialiai suėmė abi moters rankas, kiek labiau patraukdamas į savo pusę, bei iš šalies sudarydamas labiau intymią aplinką. – Viskas gerai? Pamatei kažką pažįstamo ar tave kažkas neramina?
Atrodydamas labai fiktyviai susirūpinęs, mirtingasis aukštaūgis sulaukė iš tamsiaplaukės mažyčio „nieko“, po ko šio veide pasirodė pakankamai savimi patenkinto asilo šypsena, mat sugebėjo sudėti 2+2. – Aaa, jei gerai pamenu tu taip įvardinai poną nieką su liežuvį kišančia emodži? Žinai, man tinka bet kuris variantas: prieisim +pasisveikinti arba dingsim iš čia.
Nepriklausomai nuo to, kad Abberline ne vien kad neusičiaupė, bet ir stengėsi pamatyti visiškai viską, Livianos dėmesys buvo nukreiptas kitur. Jautė didžiulę įtampą (tačiau ne tokią, kuri kyla iš baimės ar didelio streso, anaiptol, įtampa buvo visapusiškai teigiama, gniaužianti kvapą, jaudinanti, intriguojanti ir įtraukianti), pati net nepastebėdamo to, kad šiek tiek praskleidusi lūpas, ėmė ganėtinai aiškiai alsuoti per burną. Jos žvilgsnis neužtikrintai, vis kabindamas už visko, kas tik pasitaikė pirmiausia, palengva kylo link toliau įsitaisiusio Geminus fasado, per šio drabužius, galiausiai pasiekdamas veidą. Jų žvilgsniai susidūrė, ir dievaži, ji net nemanė kad jei kada nors ir susidurs su šiuo vyru, jausis tokia pasimetusi. Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, moteris nusuko akis, atrodytu tik dabar pastebėdama esti darbdavys kažkaip neypatingai draugiškai laiko jos rankas. Ištraukė, šias iš karto nukreipdama prie lagaminėlio, iš kurio netrūkus ištraukė popierius. Nenorėjo sukelti netikro pavydo, galu gale net nematė tame prasmės, mat jie buvo išsiskyrę, o ir nebandė ieškoti 1as kito.
– Atleisk, bet tai ne tavo reikalas. Gal verčiau pradėkime darbus, iki kol bus paruošta vakarienė spėsime padaryti bent dalį, o likusią aš pabaigsiu namuose. – Leisdama Abberline pasirinkti ką šį vakarą valgys, moteris kad ir kaip stengėsi toliau nukreipti savo dėmesį į popierius, jos žvilgsnis kaskart išdavikiškai nukeliaudavo šonan, prie to pačio staliuko, prie kurio su draugais laiką leido jos buvęs meilužis. Netgi po visko, kas nutiko, vis dar vien savo buvimu netoliese, vedantis ją iš proto.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Always choose wisely, you can rather choose prince charming or the dark knight.
Oh can't you see? You belong to me. How my poor heart aches with every step you take, Every move you make, Every vow you break, Every smile you fake, Every claim you stake... I'll be watching you.
avatar
Liana Rivas

Heart still beating for the cause, soul still bleeding from the loss.



Pranešimų skaičius : 438
Įstojau : 2016-07-18
Miestas : Niujorkas
Meilė : Thor Geminus
Draugai : Rheia Falco, Karly
Rūšis : Ragana (25/±2000)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Thor Geminus on Pen. 05 11, 2018 4:01 am




She belongs here




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Shatter Me - Lindsey Stirling




I GUESS I WAS WRONG ABOUT YOU ALL THIS TIME. ft. Asmodeus & Elissa(theme)
Neistikimybes kontekstas Asmodeus buvo naujas, lig siol dar nepatirtas, visai kaip ir visa ka isgyveno kartu su Liviana. Jausmai priesingos lyties bei kito pasaulio atstovei buvo tokie tyri ir stiprus, kad misija del kurios jis is esmes ir buvo pasiustas cionais, tiesiog nublanko, tapo nebesvarbi. Jis zinojo ka stato ant kortos ir butu klaidinga manyti, jog nejaute sazines priekaistu del to, kad elgiasi savanaudiskai, isduoda savaja rase. Teisino save nebyliai sau paciam kartodamas, kad dabar jo eile gyventi, daryti tai, kam neturejo prigimtines teises tik todel, kad likimo deka tapo prievartos vaisius. Galbut tam, kad nesijaustu toks kaltas, prisieke padaryti viska, kad fejos neisnyktu. Tiesa, apie tai tebuvo uzsimines Elissai, taciau naivus vaikinas ne nesuabejojo, kad isrinktoji ne ka maziau troksta su juo pratesti savo kraujo linija. Juk tai naturalu, turint omenyje, kad jiedu vienas kita tvirtai, nuosirdziai myli. Jis, zinoma, nebuvo aklas. Suprato, kad daugumoje gyvenimo sferu jam dar reikes ilgaamze savo isrinktaja pasivyti, taciau ji nespaude, nereikalavo, ji palaike ir suprato, kad jo adaptacijos periodas gali uztrukti. Liana buvo tobula. Bent jau taip ja mate Asmodeus…
-Ji prisipazino, jog buvo man neistikima…-Asmodeus pertrauke Elisos prunkstimas. Jis susirauke. –Hm?-jis neatrode patenktintas pasnekoves reakcija. Nereikejo zodziu, jog suprastu ka siuo metu galvoja Ambrose. ‘’I told you so’’.
-Mane stebina tik tai, kad pats to nesupratai. Kad nesupratai to anksciau. Jos darbo valandos jau kuris laikas buvo ‘’super velyvos’’, paskui seke ta ‘’darbo kelione’’, kurios metu tu ne tik negalejai su ja susisiekti, bet ir apskritai nieko apie ja negirdejai. Kada jusu is viso paskutini karta… na zinai, buvot intymus?-kitame laido gale Elissa neatrode emocionaliai i si pokalbi investavusi. Burtininke turejo kur kas didesniu problem nei meiles kancios, kurios kamavo jos drauga, taciau neketino jomis dalintis.
-Nezinau…-numyke bandydamas prisiminti, taciau cia pat neigiamai papurte galva, tarsi pasnekove butu galejusi ji matyti. –Ar tai tikrai taip svarbu? Kuniska jausmu ekspresija ir jos kontekstas cia taip propoguojama, garbinama… Tai iskreipta, nebe nenaturalu. Tai kas sieja muss u Liana yra daugiau nei seksas, Elissa. Ta moteris turi daugybe randu susijusiu su santykiais. Normalu, kad santuoka bei seimos kurimas ja baugina, manau tai tik laiko klausimas…
-Jei esi tuo toks tikras, ne man tau sakyti, jog turi likviduoti ta vyra, su kuriuo ji vartosi pataluose jei nori, kad ji pas tave griztu. Asmodeus…-ji padare siokia tokia pauze tarsi balsu istarti tai kas sukosi ant liezuvio galo buvo be galo sunku. Ji, kaip ir kiekviena moteris, nemego pripazinti idant klydo. –Tu buvai teisus del visko ka sakei apie Sebastian’a ir to ka jis padare musu rasei. Bet nei tu, nei as neesam pajegus atverti portalo. Net jei ir galetume, tam nera prasmes jei ten nieko neliko. Todel liaukis zvalgesis atgal ir susikoncentruok ties tuo, ka is tiesu vis dar gali padaryti. Tai yra sukurti seima cia. Perduoti savo genus. Buti laimingas. Cia. Supranti?-sumerkusi akis ji syptelejo. –Neisivaizduoji ka atiduociau jei galeciau savo akimis pamatyti kaip atrodo tas pasaulis is kurio tu atvykai, taciau absurdiska manyti, kad kada nors ten sugrisi ar ikalbesi ten su tavimi keliauti Liana. Ta mergina siame pasaulyje praleido ne viena simtmeti, she belongs here.
Sie zodziai priverte vyra nutilti. Ne paslaptis, kad ‘’ateivis’’ nuo pat pradziu paslapcia vylesi, jog atejus laikui Rivas sutiks. Sutiks grizti ten is kur atvyko jis. Jo galvoje viskas buvo taip paprasta. Zmoniu pasaulis jam nepatiko. Kad ir kaip stengesi pritapti, cionyksciai paprociai, flora bei fauna, jam buvo svetimi, priestaravo jo prigimciai. Jo siela jau dabar buvo beprotiskai pasiilgusi gimtosios, harmoningos buties, tarsi bunant cia, vidinis jo kompasas pamazu ejo is rikiuotes. Seko ne tik jo magiskosios galios. Asmodeus, kaip ir Elissa, keitesi. Tyra jo siela pamazu eme temdyti kitokie, lig siol jam nepatirti jausmai. –Liana yra mano isrinktoji,-jo balsas nuskambejo kiek monotoniskai, turint omenyje, jog jis kalbejo apie savo gyvenimo meile. –To zmogaus dienos Lianos gyvenime jau praeitis. Jei jis butu galejes jai pasiulyti tai, ka siulau as, ji nebutu leidusi man pasilikti savo namuose. Jai tiesiog reikia laiko. Laiko susitaikyti su kaltes jausmu, kuris…-nespejes pabaigti sakinio, jis buvo pertrauktas Elisos.
-Kuris, iseis tau i nauda,-Elissa syptelejo.
***
Ryskia, sviesiai melyna suknele pasidabinusi Liana vilkato demesi patrauke jau ta akimirka kai nieko neitardama izende i gana prabangaus restorano vidu. Tokios isvaizdos moters nepastebeti buvo tiesiog neimanoma. Grakscias, ilgas, aukstakulniais padabintas jos kojas akimis nuseke ne vienas vyriskosios lyties atstovas visai nepriklausomai nuo to ar sedejo vienas, ar antrosios puses kompanijoje. Thor’as nejucia savimeiliskai syptelejo. Prie gausausiai apsodinto, daugiausiai mesiskais ir pusiau suvalgytais patiekalais nukrauto stalo sedejes Geminus susirauke atpazines ja atlydejusi, izymu vyra. –Ej, ten ne ta tavo paukstyte…-alkune niuktelejes draugui i sona, Rikas zinoma trauke vyra per danti. –Mhm,-suurzges vilkolakis nudelbe galva i lekste, neva visiskai nesuinteresuotas to, kas is pirmo zvilgsnio primine tikru tikriausia pasimatyma. Siek tiek susirauke. Isiklausyti i rupima dialoga buvo sunku mat aplinkui duzgiantys padavejai, besisnekuciuojantys zmones, o svarbiausia prie jo paties stalo sedintys individai kele labai daug triuksmo. -<…>tostas uz Thor’a. Nes tik jo deka visi cia sedintys gavo tai ko nusipalne. O svarbiausia, apsiejo be Gomezo siknos laizymo, haha….-is paziuros mazumele ikauses Rickas kilstelejo alaus bokala. Aplink stala sedeje vyrai, o tarp ju ir viena mergina, atsake tuo paciu, taciau vilkatas atrode nutoles, nesusidomejes. –Atleiskit jam, Thor’o buvusi paukstyte horizonte pasirode su nauju pimpalu,-iprastoje situacijoje toks traukimas per danti nebutu praslydes Geminus pro ausis, taciau si syk, it butu to neisgirdes, sviesiaplaukis pakilo ant koju su lig Liana paminejo Paryziu.
Desmond’o zvilgsnis, kuris kaip mat susmigo i prasalaiti, atrode grasinantis. Letai nudelbes sulietus savo batus vyras grazino akis ties vilkatu letai. Delse prabilti. Thor’as savo ruoztu neatrode akistatos ibaugintas. Priesingai. Drasiai klestelejo plastaka nepazistamam vyrui ant peties, placiai nusisypsodamas. –Atleisk, biciuli. Leisk atpirkti, kad ir koki prabangu marmala cia buvai uzsisakes,-is paziuros draugiski, taciau neabejotina sarkastiska potekste turintys zodziai buvo adresuoti butent Aberline’ui. Elgesi taip, tarsi Lianos, moters, del kurios visa tai vyko, cia ne nebutu. –Tai siais laikais sitaip yra atzymima teritorija?-neabejotinai izeista Desmono savimeile ne is karto leido i situacija pazvelgti blaiviai, saltakraujiskai ir tai buvo matyti tose nuozmiose, siek tiek primerktose jo akyse. –Thor’ai, ko tu issidirbineji?!-galbut pajutusi, jog situacija ima igauti nemalonu, vyrisku hormonu persisunkusi tvaika, burtininke suskubo isiterpti. Geminus nesureagavo. Ne nesiteike i mergina dirsteleti. Tarsi po to kas pries keleta savaiciu ivyko viesbutyje vis dar jaustusi sumautai teisus. –Ooo… the winklie smiley dude, privertes panele Rivas raudonuoti tiesioginio eterio metu? Desmond Aberline. Vienas is dvieju pagrindiniu ‘’Blood Pharmacies’’atstovu,-staiga susvelnejes, neva draugiskas vyro balsas su vis dar nuozmiu, gresmingu jo zvilgsniu tiesiog nederejo. ‘’Slidus tipas’’. Thor’as nusisypsojo. –Wooow…-nutese it butu priblokstas is ties pompastisko Rivas kompanjono reziume. -Pasirasysi?-staiga pastveres ant stalo gulejusia servetele jis klausiamai kilstelejo antakius. Nepaisant apsimestinai draugisko jo tono ir lengvabudiskos, atsipalaidavusios sypseneles, nereikejo buti ekspertu, jog suprastum, kad tarp judvieju bresta konfliktas. Kad ir kokie santykiai siejo Aberline ir salimais, it ant adatu sedincia grazuole, Thoro akimis jie anaiptol neprimine dalykisku, profesionaliu. –Ooooo! Stai kur tu!-is niekur isdyges Rickas atrode nejuokais isitempes. Pazinojo biciuli. Taip pat zinojo, kad isiveles i mustynes ar atsidures uz grotu siuo metu vilkatas visai ju kompanijai pridarytu siaubingai dideliu problemu. –Nepamirsk, vakaras dar nesibaige,-sumurmejo puse lupu tarsi bandydamas prikelti drauga is pavydo sukelto transo. Tiesa ta, kad netoliese priparkuotame Geminus automobilyje gulejo maisas su sesiais simtais tukstanciu doleriu, kuriuos jie turejo issidalinti po ‘’paskutines vakarienes’’, skirtos atsvesti sekminga, labai sekminga likusiu narkotiku perpardavima. –Einam,-puse lupu Rick’as ir toliau ragino drauga pasitraukti kol tam dar nera per velu, taciau Thor’as nebutu Thor’as jei sugebetu viska nutraukti laiku. –Ei, kodel jums prie musu neprisijungus?-vis dar bukai, neva draugiskai sypsodamasis Geminus kreipesi butent i Desmond’a. Smalsumas, begalinis noras issiaiskinti kas Tinos taip nemegstama vyra sieja su Liana neabejotinai verte ji elgtis neracionaliai, neapgalvotai. Pavydas tiesiog temde jam prota. Dar niekada taip nesijaute, taciau kontroliuoti saves tiesiog negalejo. Keistas, i nepaaiskinama agresija panasus jausmas, kuomet adrenalinas uzplusta kiekviena kuno coli priversdamas tiesiog… veikti. Be priezasties. Be logikos. Tiesiog elgtis impulsyviai kaip tai darydavo gyvunai. Jo zvilgsnis tik dabar nukrypo ties tamsiaplauke. Sunku butu buve paaiskinti kaip sia akimirka buvo nusiteikes jos atzvilgiu, taciau jo fizionomija akivaizdziai isdave nepasitenkinima. Taip ir neapsikeite nei vienu zodziu porele tenuplike vienas kita reiksmingais zvilgsniais. –As einu parukyti, bet ei… as vaisinu,-pamerkes aki leido suprasti idant siedu nuspres ka nors uzsisakyti, uz tai sumokes jis.
Reikia tik isivaizduoti nuostaba vilkato veide kai grizes i restorano vidu isvydo Desmond’a energingai besisnekuciuojanti su jo sebrais/draugais. Salia, greiciausiai ne visai jaukiai tokioje barzdotu vyru kompanijoje besijautusios Rivas zvilgsnis is karto nukrypo i ji. –Regis tavo pasiulyma prisijungti jiedu prieme,-plekstelejes draugui per peti, Rick’as susijuoke. Vien mintis, kad sis vakaras katik pakrypo vilkatui netiketa, greiciausiai labai nemalonia linkme, vilkolaki savotiskai dziugino. Thor’as tikrai to nesitikejo. Mane, jog Liana, pasinaudojusi proga, kad jis ir Rick’as isejo laukan, issitems Desmond’a is restorano dar jiems nespejus uzsitraukti pirmojo dumo. Taciau klydo. Stabtelejo, taciau netrukus atsitokejo bei patrauke link sausakimso, garsiai, bet draugiskai apie kazka diskutuojancio stalo, kuris zenkliai issiskyre is likusiu sios vietos sveciu – santuriu, rafinuotu bei pasiturinciu. –Eiii, Thor’ai,-prie stalo sugrizusi biciuli pasveikines vienas girciausiu jo draugu placiai nusisypsojo. Joe buvo vienas is triju Thoro gaujelei priklausiusiu mirtinguju. Zavingos isvaizdos tamsiaplaukis merginas trauke it magnetas, taciau iskalbingumu sis vaikinas nepasizymejo. Tiesa, isgeres jis kardinaliai pasikeisdavo-tapdavo drasus, snekus ir gal net siek tiek ikirus. –Kaip cia nutylejai toki fakta, kad pazisti Nju Jorko selebricius, a?-per pecius apkabines salia sedejusia savo mergina, beje, iki Lianos pasirodymo, vienintele moteri sioje vyriskoje kompanijoje, Emily, lotynu kilmes vyras atrode suintriguotas. Thor’ui nepatiko buti pokalbio epicentre, dar labiau nepatiko visu akivaizdoje buti tardomu. Dar ir todel, kad jaute nuolatos i save nukreipta Rivas zvilgsni, jis susirauke. –Nes iki sio vakaro nepazinojau,-sumurmejo, tarsi tokio atsakymo butu pakake. –Kas nors nori dar ko nors?-taip ir neprisedes jis akivaizdziai ketino patraukti prie baro. Nieko keista, turint omenyje, kad vienintele laisva vieta buvo prie, is pirmo zvilgsnio, su jo ‘’chebra’’ labai gerai sutariancio Desmond’o. Vienas per kita vyrai eme vardinti kas ka gers, taciau sprendziant is Geminus israiskos, jis tiesiog norejo kuo greiciau is cia dingti. –Ok…-neva isimines, jis patrauke salin. –As… as padesiu tau viska parnesti,-netiketai jam i talka pasisovusi Emily, savo vaikino nuostabai stryktelejo vilkatui is paskos. Niekam is cia susirinkusiu, apart Aberline su Rivas, nebuvo paslaptis, kad jiedu su Geminus turejo history, na jei viena kita pasibarskinima butu galima pavadinti istorija, taciau jie niekada nebuvo draugai ar juo labiau – pora. Jis nepriestaravo, taciau Joe veidas kaip mat apniuko. –He he, kazkas siandien nori threesome, man atrodo,-i pasone paniureliui stuktelejes Rick’as siandien buvo kaip niekad ‘’smaikstus’’ astrialiezuvis.
Situacija prie baro netruko tapti kebli. Nieko nelaukdama Emily smurkstelejo i nediduka tarpeli tarp dvieju ten pries tai stovejusiu vyru, nepalikdama Thor’ui kitos iseities, kaip atsistoti uz jos. –Du alaus,-suktelejes per mergina, jis pirma pasirupino gerimais sau ir jai. –Joe visai nusitase,-nerupestingai nusisypsojusi brunete elgesi sau budingai, t.y. koketavo. Toks tiesiog buvo jos budas. Ne vienerius metus striptiza Lili klube sokusi smulkute, taciau figuringa mergina is to gyveno. Neiko keista, kad sukti vyrus aplink pirsta tapo jos asmenybes dalimi, gal net gyvenimo kredo. Jis sumokejo, kaip ir buvo galima tiketis, uz jos gerima taip pat. –Jus su ta Liana dulkinates?-tiesmukas klausimas ne kiek neismuse prie to pratusio Geminus uz veziu. –Nebe,-atsake sausai, gurksteledamas salto, dar putojancio alaus. –Ka pasakysi jei siandien grizciau pas tave?-nusisypsojusi ji tikrai laiko veltui nesvaiste. –O tu kartais ne su Joa?-suraukes antakius jis vyptelejo. –Nieko rimta. Open relationship,-nerupestingai guztelejusi peciais ji strategiskai palytejo jo peti. –Ji nepaleidzia taves is akiu,-nusisypsojusi Emily sugavo paslapciomis i juodu dirstelejusia burtininke. Ju zvilgsniai susitiko, taciau vilkolake ne neketino liautis elgtis provokuojanciai.–Jei taves nepazinociau, drisciau teigti, kad tarp jusu vis dar kazkas vyksta…-prisitraukusi jo alaus buteli sau prie lupu, sias apsilaize. –Greiciausiai taip ir yra,-jo zodziai nuplike ja it karstas vanduo. –Ka…?-suraukusi antakius ji negalejo patiketi tuo ka isgirdo. –As tuoj grisiu…

-<…>taip taip! Kurgi ne!-nugriaudejo zemas prie stalo sedejusiuju juokas. Kompanija atrode ne vaikiskai ‘’apsilusi’’ ir tai kazkodel neramino Thora. Zinodamas kokiais juodais darbeliais praeityje uzsiiminejo Desmond’as, jis jautesi it ant adatu zinodamas, kad tik jis apie tai zino. Visi prie stalo sedeje vilkolakiai buvo aklinoje tamsoje, maza to, kazkokiu budu Aberline sugebejo igyti ne tik shapeshifteriu palankuma, bet ir tapti diskusijos epicentre. –Rick’ai, galim pasikalbeti?-grizes prie stalo jis kreipesi i del kazkokios priezasties su izimiu asmeniu rankas lenkti ketinusi drauga. –Zinoma… ei, luktelk, as tuoj grisiu,-placiai nusisypsojes vyras pakilo. –Siandien pinigu negausit,-abu vyrai patrauke laukan, rukomojo link. –Ka? Kaip tai?-Rickas susirauke, taciau neatrode piktas, veikiau sutrikes. –Paziurek i tuos mulkius. Ne vienas nebera pajegus namo grizti savais ratais, kai kurie nesugebes to padaryti savom kojom,-prisidegdamas cigarete jis zvilgtelejo vidun. Pro didziuli, vitrines tipo langa jis aiskiai mate prie blausiai, romantiskai apsviesto stalo sedincia Liana. Ju zvilgsniai susitiko. Jis nepabugo, nebande apsimesti, jog jos nestebi. Galbut todel, kad ir pats siek tiek ikauso, sia akimirka galejo galvoti tik apie tai kaip noretu ir vel atsidurti su ja vienas. –Tu teisus,-Ricko balsas netruko grazinti Geminus i realybe. –Jei kuris is musu pateks uz grotu, nusitems mus visus… -surukes vos puse cigaretes vilkolakis sia uzgesino. –Fuck… man jau reikia stabdyti,-sukikeno. –Tas Desmond’as nejuokauja kas liecia alkoholi…-neigiamai papurtes galva vyras tebesisysojo. –Nes jis bando jus nugirdyti…-taip ir nenuleides akiu nuo lango, Thor’as pastebejo link tuoletu patraukusia Liana. –Susitiksim viduj gerai? Gamta saukia,-uzgesines savaja cigarete jis paliko drauga siek tiek sutrikusi. –Kodel jis bando mus nugirdyti?...-sumurmejes sau po nosimi, galop pezalais Thoro zodzius nuleides Rick’as ir pats patrauke vidun.
***
YOU GONNA WANT TO SEE IT ft. Liana Rivas & Emily
Sparciu zingsniu pasivyjes Liana, iejo i moterims skirta tuoleta nepaisydamas apie tai bylojancio zenklo ties durimis. –As juo nepasitikiu,-jai atsisukus, nuo tamsiaplaukes padvelke nosiai malonus jos kvepalu aromatas. Tai, kad burtininkes kolega zinojo kas jis, savaime pirso minti, jog tarp judvieju kazkas buvo. Kazkas daugiau nei darbo reikalai. –Jei bandai sukelti man pavyda,-padares menkute pauze jis nejucia nurijo burnoje susikaupusius skyscius. Pati nustebino jo lupomis netrukus prasiskverbe zodziai. –Tau pavyko,-sviesios jo akys tebebuvo nukreipotos i pasnekove. –Kad ir kas tarp jusu vyksta, tavo ego stato i pavoju mano zmones,-romantiskos nuotaikos sugadinti netruko tolimesni jo zodziai. Dievazi, sis vyras buvo susiktai netaktiskas. Sutapimas ar ne, taciau tuoleto duru netruko praverti ne kas kitas, o Emily. –Cia moteru tuoletas, Thorai!-neva pasipiktinusi grazuole surauke antakius praeidama link veidrodzio. Is nedidukes rankines issitraukusi lupu blizgi eme juo letai vedzioti ties papustomis savo lupomis. Isrietusi savo sedimaja, elgesi lengvabudiskai, kiek issaukianciai. –Ten prie stalo tavo pasiputelis vaikinas ketina lenkti ranka,-pakelusi akis i veidrodi priesais, ji akimis susirado Liana. –Noresi tai pamatyti,-syptelejo akiplesiskai, puikiai numanydama, kad Aberline pralaimes. Vilkolakiai, net ir nepakeite pavidalo pasizymejo kur kas stipresne raumenu jega nei zmones. Ypac priespilnio metu. –Is kur jus vienas kita pazistat?-baigusi grazintis, smailianose mergina sedimaja pasireme i viena su kita sujungtas praustuves. –Veskis ji is cia, nes isdauzysiu jam snuki,-Thoro zodziai priverte lig tol Emily veidelyje svietusia ikyria sypsena kaip mat pradingti. –Am… as paliksiu jus vienus?-zvilgtelejusi cia i Thora, cia i Liv, mergina nutare pasisalinti. Ir ne be reikalo. Mat vos tik ji isejo, Thor’as ir vel prabilo. –Viskas, kas tarp musu buvo, buvo kakoks supistas tavo ir Silas’o planas?-staiga numesta ‘’thruth bomb’’ buvo netiketas posukis, turint omenyje, kad nuo pat issiskyrimo viesbutyje, jiedu taip ir nebuvo susitike. Vis del to, kietakaktiska jo natura trukde vyrui mastyti blaiviai ko pasekoje, uzuot ivertines situacija ir viska kas ta nakti ivyko blaiviai, jo makauleje susideliojo gan logiskas visa ko paaiskinimas. Jis ne tik nesijaute kaltas del to, kad pries mergina panaudojo fizine jega, jis apskritai apie tai nesusimaste.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
avatar
Thor Geminus
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 274
Įstojau : 2013-08-08
Miestas : New York
Meilė : Liana Rivas
Draugai : Rick
Rūšis : Vilkatas
Darbo paskirtis : Bouncer

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Liana Rivas on Pen. 05 11, 2018 8:58 am




Go Hard or Go Home




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: TEEMID ft. Alva Heldt – If you had my love.




PART I – MIDDLE FINGER FOR THE HATERS. ft. Herself (theme)
Niekam nėra paslaptis tai, kad kai kalba liečia moterys, netrūkus išryškėja dų šių tipai: pirmasis yra tas, kuomet dailiosios lyties atstovės neįsivaizduoja savo gyvenimo be antrosios pusės, kuri užima jų mintis ir jų kasdienybę taip stipriai, kad jei tai netrūkus pradingsta, moterys palieka tuščios, “nebe reikalingos”. Kitas tipas labiau įdomus, tai tos moterys, kurioms nereikalingas vyras, kad būti laimingoms. Tai tos moterys, kurios pirmiausia myli gyvenimą, kiekvieną (nepriklausomai ar tai geras dalykas, ar blogas) smulkmeną, kiekvieną išbandymą ir kiekvieną to sudedamąją dalį. Įdomu gi, kokiam tipui priklauso Liviana Varias? Vienu metu būdama apsupta baimės dėl tolimesnio savo gyvenimo, iš kurio Chariton’o  Geminus šešėlio iškrapštyti veik neįmanoma, būdama apsupta dviejų, iš tiesų ypatingai didelio dėmesio vertų stipriosios lyties atstovų, dabar liko – laisva. Keistas apibūdinimas, bet kitą vertus, kaip gi galima pavadinti tą jausmą, kuomet tau nereikia atsigręžti atgal, tikintis kad bet kuriuo metu tave pasigaus praeitis, arba tau reikia slapstytis, jaustis kaltai dėl to ką jauti, ir ko nejauti. “Dabar viskas bus tik į gerą, o jei kam nors tai nepatinka, štai du viduriniai pirštai, iškelti į viršų”, – tokiais žodžiais Liviana tikino save kasdien. Nutraukusi bet kokius santykius ne vien su vyru, kuriam buvo pradėjusi jausti prieštaringai gražius jausmus, kuriuos dauguma traktuoja kaip “meilę”. Visgi, šis jausmas kartais pasidaro labai “ugly”, tokiu ir buvo atsiskyrimas, po kurio iki pat šios dienos sekė visiška, nekintanti tyla. Ji taip pat nutraukė (pagaliau) santykius su tuometiniu savo oficialiu vaikinu, palikdama jam savo namus, mat šis nelabai turėjo kur eiti, ji kitą vertus, pasirinkimą turėjo didesnį. Amžinai gyventi viešbučio kambary, buvo paika. Todėl kurį laiką bandydama nesėkmingai susisiekti su savo broliu (arba kaip kai kuriems žinoma, ne broliu, o magiškuoju būdu dėde), ji galiausiai nusprendė šį aplankyti. Tikriausiai naiviai manydama kad jaunasis graikas išvyko atgal į Paryžių, kur Lianos žiniomis gyveno jų biologinė motina, atvyko į šio namus Niujorke. Naudojantis ne iš gamtos semiamomis galiomis, o mechanine intervencija (pora plaukų segtukų, ir miklus riešo judesys), tamsiaplaukė įsilaužė į Marcus’o namus, susitikdama su vaizdu, esti namuose jau kuris laikas niekas negyvena. Ant palangės sudėti keli vazonai su gėlėmis (o gal žolelėmis) buvo netekę savo gyvybės, sudžiuvę. Ką kalbėti apie tai kad dekoro detalės ir baldai buvo apsitraukę sluoksniu dulkių, bei namuose susikaupęs oras, suspaustas. Sunku pasakyti kas būtent šovė į galvą Sevastianos Varias pirmagimei, kuomet ji nusprendė pasilikti čia. Pasilikti, prižvelgti namus, mokėti mokesčius, ir galiausiai laukti akimirkos, kuomet jos brolis galiausiai pasirodys lyg niekur nebuvo dingęs. Be viso šito, Rivas susitelkė į darbą: lankėsi “BloodPharm” filialuose, bendravo su verslo partneriais, bei visomis platoniškai įmanomis prasmėmis, padėjo savo bosui “sužibėti” aplinkinių akyse. Geriausiu nuopelnu už tai buvo ne maža alga, ir žinoma galimybė realizuoti save kaip mokslininkę. It “viduramžį” paiekęs vyras, Liviana taip pat nusprendė savo gyvenime padaryti gane ne menką permainą, bei savo seną ir mylėtą “BMW” kabrioletą iškeisti į labiau modernią, lenktyninę “Mercedes-Benz SLR McLaren”. Sidabrinės spalvos gražuolė kaip mat patraukė gyvenamo rajono “kaimynų” dėmesį. Tokiu būdu Rivas atrado kelis naujus “pažįstamus”, su kuriais ėmė leisti savo laisvus vakarus: vėlyvo vakaro pasisėdėjimai ant pastato stogo, prie pakūrento laužo ir kiti mirtingųjų laiko leidimo malonumai. Marcus’as taip ir nepasirodė, ir nauji pažįstamieji netgi nenutuokė kada ir kokiomis aplinkybėmis vaikinas dingo. Darėsi neramu, nepriklausomai nuo to, kad iš tam tikros dalies, tamsiaplaukė puikiai suprato savo brolio elgesnos modelį. Jis per daug ilgai buvo įkalintas pomirtiniame gyvenime, kad ištrūkus nesistengti gyvenime išbandyti visiškai viską. Davė jam dar šiek tiek laiko, prieš pradėdama skelbti “sos sirenas”. Tačiau prie viso to, žinodama kad visai netrūkus sulauks atostogų metų, moteris užsisakė bilietus į Paryžių, kelioms dienoms, tikėdamasi kad dabar yra pats tinkamiausias laikas atskleisti savo kraujo giminei tiesą apie tai, kad ji išgyveno. Išliko dalinai mirtinga, tačiau vis vien, sugebėjo rasti būdą kaip gyventi iki pat dabar. Vėliau, turėjo sekti savaitės ilgumo išvyka į Rio De Janeiro.
Kažkas tamsiaplaukės gyvenime tikrai pasikeitė, tik sunku pasakyti kad tam labiausiai pridavė savo “laisvės” jausena. Ji atrodė taip, tarytum visas jos kūnas švytėtu iš vidaus. Ir nors neretai jautėsi pavargusi ir nieko kito nenorinti, kaip tik apsikabinus pagalvę, užmigti bent pusei paros, vidinis varikliukas vertė ją eiti toliau. Net nugyvenus porą tūkstantmečių, pasaulis dar nebuvo visapusiškai ištirtas. Ir Dievai mato, ji neketino daugiau gaišti laiko… Nepalaikydama kontakto su šviesiaplaukiu, Liviana nenutraukė bendravimo su Karly. Tiesą pasakius, stengėsi su šia mergina bendrauti kiek galima dažniau. Smalsavo dėl to, kaip pasikeitė josios gyvenimas, kaip vystosi dar negimęs mažylis, ar ji yra saugi. Kiekvieną kartą užsiminus apie Geminus, Rivas pakeisdavo kalbą, arba “prisimindavo” apie reikalus, kuriuos reikia sutvarkyti dabar pat. Netrūkus tapo akivaizdu, kad kalba vis dar šviežiai skaudi, bet, ir kategoriškai nenorima. Kelis kartus netgi užsiminė, kad po Rio De Janeiro, su mielu noru aplankytu ją.
Negana viso šito, laviruodama darp vieno ir kito blogio, Rivas stengėsi laikytis savo duoto pažado pasipūtusiai Geminus “draugei”, kurios sūnus buvo papuolęs į visus tuos brutalius eksperimentus, kuriuos atliko “NSPUNK”, kuriai prieš tai dirbo Desmond’as Abberline. Žinoma, tiesiogiai vyro paklausti apie tai kas anuomet vyko, buvo labai netaktiška ir rizikinga. Todėl priešingai nei buvo galima šito tikėtis, moteris nesistengė pirmiausia griebtis kokių nors specializuotų technologijų, mat Sebastian’o duomenų bazės apsauga buvo per daug tobula, kad šią būtu galima lengvai užlaužti. Vienintelis būdas buvo juodosios magijos praktikavimas. Ir velniai griebtu, ji tikrai tai darė. Priešingai nei Elissa, Liviana nesistengė būti atsargi, ar kaip nors bandyti apsaugoti save nuo pasekmių. Žinojo kad už tokius dalykus reikia mokėti, ir mokėti reikia labai daug. Bet velniai nematė, ji vis dar tebesijautė būsianti nemirtinga, kas gi blogo gali nutikti, ko ji nesugebėtu atlaikyti? Informaciniai srautai buvo didžiuliai, savo pačios kūnu teko jausti dalį to, ką jautė tie kankinami vaikai. Ir kai magiškieji seansai pasibaigdavo, Livianas nerasdavo jėgų netgi pakilto nuo grindų, ant kurių dažniausiai likdavo susmukusi keletai valandų. Vėliau, ji užsirašydavo į kompiuterinę atmintinę viską, ką matė, ką išsiaiškino. Ruošė šią informaciją moteriai, kuri netgi būdama neapsakomai kieta tame, kuo užsiima, niekada nebūtu prie viso to prisikasusi. Kodėl? Nes “NSPUNK” ne vien gebėjo pasigirti Tokia pat kieta ir nepalaužiama apsauga, bet ir dažniausiai savo svarbiausius dokumentus laikė “old fashion way” poperiniuose egzemplioriuose. Ten kur dabar buvo Liana, tebuvo aisbergo viršūnė.


PART II – HOLD ME IN YOUR BEATING HEART. ft. Thor Geminus (theme)
Suvokus kad pasirinktas restoranas, kuriame darbo partneriai nusprendė suderinti paskutinius ataskaitoms reikalingus elementus, bei tuo pačiu metu pavakarieniauti, buvo labiausiai netinkama vieta, Livianos širdis atrodė stengėsi “išsilupti” iš ją kaustančių vidinių raiščių ir šonkaulių. Suvokimas, kad net po šitiek laiko vienumos, bandant save įtikinti kad “bjauriai pasibaigęs romanas”, iš tiesų nieko nereiškė, buvo veltui gaištas laikas. Reiškė, antraip kodėl gi tamsiaplaukė jautėsi būtent taip? Keli šalto prakaito ląšeliai pasirodė ant kaktos, palei plaukų augimo liniją, kuomet kilstelėdama ranką, vikanė šiuos nubraukė kelių pirštų pagalvėlėmis. Desmond’as, net jei prieš tai ir stengėsi patraukti kompanionę per dantį, ėmė elgtis ganėtinai profesionaliai. Susakydamas ką ketina užsisakyti, jis pasistengė susilelkti į darbą, kaip kad to paprašė Rivas. Nors velniai griebtu, susitelkti į darbą jai pačiai darėsi ypatingai sudėtinga. Ypatingai atsižvelgus į tai, kad net stengiantis “ignoruoti” faktą, kad JIS yra kažkur netoliese, ir ji vis dar beprotiškai trokšta jo, nepaisant to kas nutiko viešbutyje, apie jo buvimą čia priminė ir garsiai skelbiami tostai su jo vardu. Nuleidusi akis, ji nuoširdžiai pasigailėjo fakto, esti atvyko čia savo automobiliu, mat dabar neatsisakytu ko nors išgerti, daug.
– Nuostabu. Man reikia tik kad žvilgtelėtum į kai kuriuos skaičius, o toliau susitvarkysiu. – Natūraliai šiek tiek kimus graikės balsas, skambėjo taip, tarytum ji būtu nusprendusi šį vakarą baigti daug greičiau, nei šis paskelbė laiko startą. Lengvu galvos krestelėjimu paprašiusi kad Abberline paduotu kartu atsineštą lagaminėlį su dokumentais, ji šiek tiek palinko link stalo vidurio. Vyras savo ruožtu, padarė tą patį, kuomet po stalu susirasdamas lagaminėlį, jį vizualiai nereikalingai “lėtai” pastūmėjo šį link tamsiaplaukės kojų. Pajutusi prie batalių atsidūrusį negyvą objektą, ji pasilenkė į šoną, kaip tik tuo metu, kuomet prie šių rezervuoto staliuko pasirodė vilkatas. Akies krašteliu buvo nesudėtinga pamatyti kaip ant Desmond’o kojų buvo prapiltas skystis, ir kaip ant jo Paties kelio laikyta plaštaka susispaudė į kumšį. Kad ir kas nutiko, tai nepranašavo nieko teigiamo. Išsitiesdama nugarą, prieš du tūkstančius metų gimusi burtininkė, kaip mat nukreipė savo žvilgsnį į Abberline, vėliau perkeldama šį ant Geminus, prie kurio ir sustojo. Sunku pasakyti kokios būtent emocijos užpildė jos liauną kūną iš vidaus, kuomet jis atsidūrė taip arti. Aišku vieną, minėtų emocijų buvo labai, labai daug. Jei kas nors būtu matęs Livianą iš šalies, pastebėtu tai, kaip nepatogiai ji jaučiasi: prieš tai atrodytu laisva suknelė, ėmė spausti, darėsi sudėtinga pilnai oru pripildyti plaučius. Nepriklausomai nuo to, kad Desmond’as buvo mirtingas asmuo, bei iš pažiūros gausi kompanija iš vilkolakių būtu galėjusi su juo susitvarkyti lengvai, prie didelio noro… Tačiau ar tikrai viskas buvo TAIP paprasta? Galu gale, jei taip būtu, po visų žinomų darbelių, kuriuos buvo padaręs šis aukšaūgis, Lianos biologinis tėvas vargu ar laikytu jį taip greta savęs, užuot jo “trapiai” gyvybei paskelbdamas galą. Įtampa ir pastebima pašaipa dvelkiantis pirmą kartą kis į akį susitikusių vyrų pokalbis atrodė grąsinančiai. Tapo BŪTINA įsiterpti, prieš bent vienam paleidžiant rankas.
– Thor’ai… – Tolimesni žodžiai savaime užstrigo kažkur tarp balso stygų, kuomet vyras nepasivargino net pasukti akių į tamsiaplaukės pusę, panašu kad būdamas labiau suinteresuotas šios palydovu. Žinima, susidaryti klaidingą nuomonę buvo nepaprastai lengva, Tina buvo pasakiusi užtektinai, kad Geminus “kraujas užvirtu” pamačius šį mirtingą vyrą. Vadinasi jo pasirodymas čia, toli gražu nieko bendro neturėjo su pačia Rivas. Antraip, ar jis tikrai elgtūsi kaip visiškas subingalvis? Ir na žinoma, Abberline panašu kad neketino tam nusileisti. – Thor’ai, ko tu išsidirbinėji? – Ir vėl nieko, net minimalios reakcijos į savo pusę nesulaukusi Livė, specialiai pasisuko į tą pusę, kur buvo Geminus staliukas, su visais šio draugais. Žvilgsniu susitikusi su jau prieš tai matytu Rick’o veidu. Ir kai vyras parodė norą taip pat prieiti, lengviau atsikvėpė. Thor’as vis dar elgėsi taip, tarytum į Livianos pusę pažvelgti jam tebe buvo koktu. Dalinai tai skaudino, bet iš kitos pusės, tarp jų nieko nebuvo, tai kokia prasmė?
Nepriklausomai nuo to, kad vilkato draugas būtu pasirodęs čia net neprašomas, Liviana juto pareiga, nebyliai, vien lūpų sujudimu pasakyti šiam “thank you”. Rick’ui šiek tiek išsklaidžius įtemptą padėtį, netrūkus Thor’as nusprendė prabilti, pasakydamas labai labai neracionalų dalyką. Prisijungti prie jų? Ar šis neaišku kodėl amžinai kažkuo nepatenkintas stuobrys rimtai nori kad Desmond’as Abberline prisėstu prie vieno stalo, prie kurio didžioji dalis yra ne visai “paprasti” žmogeliai? Net pati nesuprato kaip greitai prabilo, kategoriškai pareikšdama savo nuomonę neketinanti šio vakaro komplikuoti dar labiau, nei dabar.
– Ačiū už pasiūlymą, bet manau mes atsisakysim. Priešingai nei jūsų “stalo nuotaikos”, mums dar reikia dirbti. Teisingai? Desmond'ai, pats sakei kad Sebastian’as yra labai nepakantus asmuo, ir norės ataskaitas matyti jau ryte ant savo stalo. Taip kad, dar kartą ačiū, bet šį kartą mes atsisakysim. – Dievaži, Redford’as nebuvo koks tironas, kuris reikalavo kad jo įmonėje dirbantys asmenys darbuotųsi taip, tarytum visas likęs pasaulis neegzistuotu. O ir paruošti ataskaitas dabar, buvo šio partnerio mintis. Mat, kam atsidėti tai kitai dienai, kai galima padaryti dabar ir pamiršti. Visgi, pasirinkti šią poziciją atrodė kur kas protingiau, nei prisidėti prie Chariton’o sūnaus. Reikšmingas Livianos žvilgsnis susirado boso veidą, kaip tik tuo metu, kuomet abu (ne)mirtingieji pasitraukė nuo staliuko, pasukdami link lauko pusės, kur buvo galima sudeginti vieną kitą amerikietišką cigaretę.
Jis vaišina. – Pradėdamas savo kalba, mirtingasis vyras, specialiai, it “traukdamas per dantį”, su primestinai veidmainiška šypsena pažvelgė į Lianą, kuomet ji atsakomai užvertė akis. Visgi, kuo toliau, tuo labiau darėsi panašu esti aukšaūgis rimtai atsižvelgia į pasiūlymą prisijungti. Smalsumas žinoma taip pat turėjo savo vietos egzistavimui, ką jau kalbėti apie tą menką faktą, kad Abberline nuoširdžiai patiko versti aplinkinius jaustis nelabai patogiai. Ir būtent dabar, jis vien principo vedamas, norėjo priversti nepatogiai jaustis Geminus, bei jo akį vis dar traukiančią Rivas. – Jei tu nori dirbti, aš ne prieš, jei šį vakarą baigsim dabar. Bet, aš ketinu priimti pasiūlymą išgerti. Galu gale, po sėkmingos dienos, esu vertas šiokio tokio “vakarėlio”. Tau spręsti Liana, nori būti šalia viso to, ar nori važiuoti namo ir užsikąsti popieriuose. – Tardamas šiuos žodžius, vyras pakilo ant kojų, it visiškai pamiršdamas apie tai, kad jo prabangios kostiuminės kelnės, bei batai buvo nulieti alumi. Palikdamas Livianą, tačiau eidamas neskubriai, jis netrūkus pasiekė labiausiai iš minios išsiskiriantį staliuką. Elgėsi taip, tarytum būtu “žuvis vandeny”. Natūrali charizma, gebėjimas bendrauti su bet kokio tipo žmonėmis, jis labai greitai rado bendrą kalbą su Geminus draugais. Velniai griebtu, iš Šalies net ėmė atrodyti kad jie jau seniai pažįstami, mat kalba rišosi ypatingai lengvai. Liviana savo ruožtu neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik atsekti iš paskos. Nenorėjo kad Abberline per daug suartėtu su jais visais, sukeltų grėsmę jiems.
Laisva vieta buvo likusi tarp Desmond’o ir jauno lotinų kilmės tamsiaplaukio, kuriam kompaniją palaikė vienintelė taro visos šios vyriškosios auditorijos buvusi mergina. Ir reikia pabrėžti, tikrai graži mergina. Ir jei tik Liviana būtu žinojusi esti tarp jos ir Thor’o kas nors yra buvę, tikrai nebūtu užsiėmusi vietos prie jos (she’s jelly belly, what can i say). Blaiviam stovy nelabai ryškia asmenybe galintis pasigirti vaikinas parodė susidomėjimą Liviana kone iš karto. Elgėsi perdėm draugiškai, sunku pasakyti kokiomis intencijomis vadovaudamasis: ar tai tuo kad norėjo savo antrai pusei sukelti pavydą, ar tai dėl to kad naujai pasirodžiusi moteris “užgniaužė šiam kvapą”. Jam buvo įdomi ši pažintis, todėl jis pasistengė per ganėtinai trumpą laiką sužinoti kas gi yra ta “BloodPharm” kompanijos mokslininkė, kuri per televizoriaus ekranus visuomet pasirodo pasidabinusi dizainerių drabužiais, išlaiko nepriekaištinga laikyseną, ir yra laikoma po Katherine viena karščiausių šio meto “naujienų”. Priešingai nei tai būtu su panele Pierce, Liana atrodė kaip labai žemiška, palanki asmenybė. – Oi ne, ten Katherine. Aš viso labo džiaugiuosi galimybe dirbti darbą, kurį mėgstu. Ir tiesą pasakius, būčiau labiau dėkinga, jei tiesiog galėčiau leisti laiką prie mokslinių instrumentų, nei kalbėdama prieš kameras. Bet, panašu kad mano viršininkas turi kitokią visą ko viziją. – Jau ketino dirstelėti į Desmond’ą, kuomet sau už nugaros kone “pajuto” stiprią, geismingai vyrišką Thor’o energetiką. Visas kūnas savaime įsitempė, kuomet Rivas liovėsi kalbėti. Jos tamsiai rudos spalvos žvilgsnis nugulė ant vilkato, tarytum išreikšdamas tebe esamą dvejonę dėl to kad pasilikti čia, buvo geresnė iš dviejų ne tokių ir palankių jai, minčių. Nežmogiškas jutiminis spektras nebuvo būtinas tam, kad pastebėti esti vilkatas mažiausiai troško pasilikti prie žmonių, kuriuos pats čia ir pakvietė. Jo pareikštas noras užsakyti visiems gėrimus, buvo akivaizdus noras ne be priežasties bent kuriam laikui atsitraukti nuo stalo. Ką patvirtino ir jo nerūpestingas atsakymas į Joe klausimą. Na žinoma, iki šiandien jis Lianos nepažinojo… Toks elgesys savaime iššaukė ant moters kaktos, kažkur tarp natūraliai tvarkingų atnakių įsimesti nedidelėms “pykčio raukšlelėms”. Negalėjo patikėti tuo, kad jis ir toliau elgiasi kaip visiškas subingalvis. Ak, šis vakaras prailgs dar labiau. Nusukusi akis, ji nepasakė visiškai nieko, neketino gerti, net jei šiuo metu siaubingai to norėjosi. Namo sugrįžti ketino savo automobiliu, negana to, iki Abberline rezidencijos reikėjo pristatyti ir Desmond’ą, bei šį perduoti jo žmonai. Thor’as atsitraukė, netrūkus jam įkandin striktelėjo ir iš pažiūros vieno iš vilkolakių mergina. Tai kaip visi susižiūrėjo, ir kokį nemalonų prieskonį tai paliko Joe veide, tapo labai lengva primesti esti tarp smailianosės tamsiaplaukės ir vilkato arba kažkas vyksta dabar, arba vyko prieš tai. Rick’as žinoma papylė žibalo į ugnį, kuomet vaidindamas Labai jau šmaikštu, prabilo apie tikimybę kad Thor’as, Joe ir mergina kurios vardo taip ir neįsiminė, arba jis nebuvo pasakytas, naktį praleis kartu. Net pati nepastebėjo kaip ant šlaunies nerūpestingai “padėta” jai pačiai priklausanti ranka, suspaudė suknelės audinį. Turėjo sau dešimtys kartų priminti esti jis laisvas, ir po viešbučio incidento jai turėtu tai visiškai nerūpėti. Giliau įkvėpė, kuomet visiškai nespecialiai jos žvilgsnis susirado kiek tolėliau esantį baro stalą. Emily netrūko pastebėti Rivas žvilgsnio, ir ėmė elgtis dar labiau provokuojančiai. Visai trumpai žvelgdama į jos akivaizdų bandymą pasisiūlyti, burtininkė neigiamai supurtė galvą, kuomet susuko akis. Kompanija baigė apkarsti, Liana atrodė akivaizdžiai nutolusi, paskendusi savo pačios mintyse. Netgi neišgirdo kai buvo imtos kurtis užuomazgos į kažkokį rankų lenkimo konkursą. Dievaži, puikiai suprato, kodėl velniai griebtu jaučiasi taip suknistai. Tuo pačiu metu ir pyko, ir sunkiai įstengė nulaikyti pavydo susimaišiusio tarpusavi su nusivylimu. Norėjo iš čia dingti, ir kažkuriuo metu jau netgi pradėjo galvoti apie tai, kad Desmond’as šiandiena tikrai nieko nesiimtu, netgi jeigu ir norėtu. Šis prašmatnus restoranas buvo gerai žinoma vieta, o jis pats buvo gerai žinomas asmuo. Šie dalykai stipriai susikirstu, jei vyras parodytu savo tikrą veidelį, nukentėtu jo vieša reputacija, kuri iki pat šiol Šiam nešė didžiulius pinigus. Dar kartą distelėjusi į Thor’ą su Emily, tamsiaplaukė už riešo pasigavo pro staliuką praeinančią padavėją, pasistengdama susitelkti ties ja.
Atsiprašau, ar galiu paprašyti kad mano užsakymas būtu supakuotas išsinešimui? Ačiū labai. – Klasikinę uniformą vilkinčiai merginai linktelėjus, Rivas “apdovanojo” ją dėkingumą atspindinčia šypsena. Kontekste, kuriame Thor’as akivaizdžiai negebėjo nustygti vienoje vietoje, bei slampinėjo iš vieno restorano kampo į kitą, bei Abberline stengėsi ne vien kad nepriekaištingai įsilieti į vilkolakių grupę, tačiau ir akivaizdžiai šiuos sėkmingai nugirdyti, Liviana jautėsi nereikalinga. Laukdama kuomet jos vakarienė bus supakuota į vienkartinę dėžutę, ji nusekė žvilgsniu trumpam pasirodžiusį vilkatą, kuris išsivedė Rick’ą. <…> Jų žvilgsniai ir vėl susitiko, tačiau dabar abu buvusius meilužius skyrė ne vien keleto metrų atstumas, tačiau ir neperšaunamas restorano vitrininis stiklas. Ne vienas neketino nusukti akių pirmasis, ar apsimesti esti vienas kito nemato, ir tiesą pasakius, abiems aplinka kažkuriuo metu tapo visiškai nebe aktuali. Net jei tuo metu Rivas ir buvo kalbinama, ji neatsakė visiškai nieko, apart trumpą “jums leidus, aš trumpam atsiprašysiu”, prieš pat tai, kuomet pasitraukdama nuo stalo, ji nukeliavo į “damų kambarį”. <…>


PART III – TIME TO GO HARD OR GO HOME. ft. Thor Geminus (theme)
Pastumusi moterų tualeto duris, Liviana pateko į vidų beveik tuo pačiu metu, kuomet šiai įkandin užėjo ir Geminus. Po šitiek laiko, tai buvo pirmasis kartas, kuomet jie bent akimirkai liko vienudu. Jo pradiniuose žodžiuose buvo girdimas pasipyktinimas, kaip ir traktuotina mintis. Neskubėdama atsisukti, moteris išlaikė nuleistas savo tamsias akis, tarytum nebūtu visiškai tikra tuo, kad pasilikimas dviese buvo gera mintis aplamai. – Turiu pripažinti, kad ne be reikalo. – Trumpas atsakas paskatino nemirtingą burtininkę atsisukti į pašnekovą kaip tik tuo metu, kuomet atstumas tar jų dviejų kūnu buvo tapęs visiškai ne dalykiniu. Ištiestos rankos būtu per daug tam, kad numatuoti atstumą. Jo iškvepiamas oras natūraliai nugulė ant priklausančio jai veido. Ir visgi, vien iš Lianos šiek tiek skausmingos išraiškos buvo galima suprasti, kad šis pokalbis jai buvo kiek nemalonus. Tiksliau nemalonu buvo tai, kad po visko kas nutiko, jis pirmiausia ką pasako, tai priekaištus? Vos pastebimai neigiamai papurčiusi galvą, ji panoro praeiti lauk, kuomet susidūrė su faktu, kad taip paprasta nebus. Vilkatas ir vėl prabilo, kas galiausiai privertė moterį susirasti jo kontrastiškai šviesias akis, savosiomis. Pati to nejausdama, ji iš vidaus ėmė kandžioti savo apatinę lūpą, kas taip pat buvo dar viena “kūno kalbos” detale, kuri išdavė jaudulį. Turėjo ant jo pykti, vengti bet kokio kontakto, tačiau būtent šiuo metu, viskas apie ką galėjo galvoti, tai apie nuogą jo kūną. Sunkiai ir labai pastebimai nurydama burnoje susikaupusius žvilgsnius, pastebimai sutriko, kuomet vyras prabilo apie pavydą, kurio sukelti tikrai nesistengė. – Apie ką tu kalbi? Viskas ką aš bandžiau, tai po sunkios darbo dienos pavakarieniauti restorane, kuriame tavo žiniai, lankausi bent tris dienas per savaitę. Ir neversk manęs priminti tau, kad tai buvo tavo noras pakviesti jį prie savo staliuko. Jei jau šis pasaulis toks mažas, galėjai apsimesti kad mūsų nematei. – Jam staiga baigus savo sakinį, tai privertė ją užsičiaupti. Natūraliai putlios lūpos šiek tiek prasiskleidė, kuomet šiuo metu vienintelis juo jungiantis žvilgsnis tapo kur kas labiau reikšmingas, gilus. Nebuvo tikra dėl to, kaip turėtu į tai reaguoti, mat natūraliai laukė, kad po šio prisipažinimo turi sekti kas nors mažiau malonaus. Ir žinoma, būtent taip ir nutiko. Aplamai, kokią teisę jis turi kalbėti apie pavydą, ar apie savo nepasitenkinimą tuo su kuo ji leidžia savo laisvą laiką, kuomet pats tūžmingai išrovė save iš jos gyvenimo, negana to, tam tikra prasme paskatinto ją dar stipriau susimąstyti apie jo genetišką panašumą su jos buvusiu vyru. Tiesa, Chariton’ui neužtekdavo vieno smūgio kad ją nutildyti. Vos pastebimai neigiamai papurčiusi galvą, ji ištempė lūpas į netikrą šypsnį.
– Net jei tai sušiktai ne tavo reikalas, tarp manęs ir Desmond’o niekada nieko intymaus nebuvo, nėra ir nebus. Dėl aukščiausiojo meilės, negi tu rimtai apie mane galvoji taip prastai?! Ne, verčiau nieko nesakyk. – Tai veikiau buvo retorinis klausimas, nereikalavęs atsakymo. Ir tiesą pasakius, Rivas net nenorėjo išgirsti atsakymo, kuris jai akivaizdu kad nepatiktu. Ypatingai jei jis galvoja, kad ji pasirodė čia tam kad sukelti pavydą, sukelti pavojų niekuo dėtiems “menulio vergams”, tuomet pilna nuomonė būtu dar šlykštesnė. Jau ketino prabilti, kuomet jų pokalbiui sutrukdė čia pasirodžiusi moteris.
Suspaudė lūpas, tarytum būtu bandžiusi sulaikyti save juo įžūlaus komentaro, kuris ir taip kuo puikiausiai atsispindėjo tamsiaplaukės veide. Nieko nepasakydama į pasirodžiusios moters pradinį komentarą, kuris buvo skirtas net ne jai, užvertė akis tik tuomet, kai jos “tobula mąstysena” taip pat kaip ir kitiems, suformavo vaizdą, esti Liviana susitikinėja su savo viršininku.
Suspaudė lūpas, tarytum būtu bandžiusi sulaikyti save juo įžūlaus komentaro, kuris ir taip kuo puikiausiai atsispindėjo tamsiaplaukės veide. Nieko nepasakydama į pasirodžiusios moters pradinį komentarą, kuris buvo skirtas net ne jai, užvertė akis tik tuomet, kai jos “tobula mąstysena” taip pat suformavo vaizdą, esti Liviana susitikinėja su savo viršininku. – Visų pirmą, mano viršininkas, kuris yra laimingai vedęs ir turi vaikų, nėra mano vaikinas. Visų antrą, manęs nedomina tai, kas ką lenkti sugalvojo… Todėl, jums leidus, mano vakaras čia jau baigėsi. O ir nenorėčiau būti trukdžiu, jūsų planams šiai nakčiai. – Fuck. Sunku pasakyti, kas būtent iššaukė tokią Rivas reakciją: ar tai pastovus Emily provokavimas, jos iššaukiantis savęs pateikimas, arba tai kad pavydas dėl to kad Thor’as jau seniai vartosi su kitomis moterimis lovoje, ėmė ir “sugriaužė” jos gerklas iš vidaus. Jau ketindama pasitraukti iš tualeto, pasiimti savo užsakymą ir išvažiuoti, buvo žodiškai sustabdyta grasinimo, kuris išsprūdo iš Geminus lūpų. Tai ne vien šokiravo Lianą, tai privertė ir Emily pasijausti tiek nejaukiai, kad ji apleido tualetą, lyg netrūkus viskas būtu pasidarę per daug “ugly”. Sukandusi dantis, ji pasistengė sukaupti visas jėgas tam, kad nepratrūkti.
– Jis ne mano naminis augintinis, kad turėčiau jį kur nors vesti. Jei jis tau taip stipriai nepatinka, kodėl pats neimi ir nepasakai jam, kad jis čia nepageidaujamas, Thor’ai? Ar tai tu moki daryti tik su moterimis, a? – Panašu kad nepamiršdama to, kaip jie išsiskyrė, Liviana nesusilaikė nuo galimybės priminti jam apie tai, kad jis pasielgė šlykščiai. Tiksliau visiškai nedovanotinai, kuomet užuot naudodamas prieš ją žodžius, panaudojo rankas. – Velniop, man tai netgi nerūpi, važiuoju namo.
Akimirka, kuomet Thor’as išsakė savo turimą nuomonę apie jų buvusius santykius, “trenkė” taip stipriai, kad atrodytu kad netgi žemė būtu ėmusi slysti po kojomis. Visa aplinka tapo kurtinančiai tyli, ir tuo metu Rivas gebėjo girdėti tik du dalykus: sulietėjusi, bet tuo pačiu pagarsėjusį savo pačios kvėpavimą, ir tai kaip stipriai plakė jai priklausanti širdis. Šiek tiek apkurto, šiek tiek silpniau ėmė matyti. Akys pastebimai šiek tiek sudrėko, nors ir neleido nusižeminti ir apsiverkti. Iš jaučiamo begalinio streso, virpančios rankos susispaudė į kumščius. Centrinė nervų sistema (CNS) nespėjo netgi pasiūsti reikiamus impulsus į galūnes, kuomet staiga pakilusi graikės ranka, su atsileidusiu kumščiu, stipriai susidūrė su Geminus veidu, antausio forma. Neketindama atlyžti,  bei naudodamasi minimaliu atstumu kuris juos siejo, prie to pačio dar stipriai stumtelėjo vilkatą per krūtinę. Atrodė apakinta nuoskaudos ir pykčio, kad netgi nesureikšmino to fakto, kad gali gauti atgal. Tylus pokalbis moterų tualete, netrūko tapti garsiu.
– Aš tau ne supista prostitutė, kuri dulkinasi su tais, su kuriais jai yra liepiama! – Atsitraukdama per gerą žingsnį nuo aukšaūgio, nemirtinga graikė neigiamai supurtė galvą, suprasdama kad jis tikrai nesugebės išgirsti tai ką sako ji pati, kuomet pats yra susidaręs nuomonę, kuri yra priešinga josios, priešinga tiesiai, kuri egzistuoja. Nuo smūgio, kuriuo palietė jo veidą dilgčiojo pirštus, todėl nelabai pastebimai šiuos dar kartą suspausdama į kumštį, ji pagaliau ėmė šaukti tai, ką jis taip norėjo išgirsti. Ar bent jau jai atrodė taip. – Turėjau žinoti geriau, kad tu niekada manimi nepasitikėsi… Ir ką tu nori išgirsti dabar? Kad kiekvieną kartą, kai su tavimi dulkinausi, tai buvo Silas paliepimas?! Tebūnie, TAIP!! Viskas kas tarp mūsų buvo, buvo TIK supistas mano ir jo planas! Ne, dar geriau. Kad sudominti tave ilgesniam kontaktui, dėl priežaščių kurių dar nesugalvojai, turėjau išdulkinti visą šį supistą pasaulį ir kiekvieną jame gyvenantį protaujantį padarą, kad tik įgyti užtektinai patirties.
Jos balsas išdavė skausmą, nors moteris ir stengėsi laikytis kaip galima labiau oriai. Šis pokalbis tapo nepakenčiamas, kaip ir nepakenčiama tapo priežastis, kodėl ji aplamai turėtu čia likti dar bent akimirkai. Net tuomet, jei burtininkei buvo kažkas sakoma, ji akivaizdžiai supurtė galvą, kuomet drąsiai žengė kelis žingsnius prie tualeto durų. Pykčio ir skausmo maišalinės ašara  išdavikiškai išriedėjo iš josios akies, kuomet nenorėdama kad tai būtu matoma, Rivas greitai šią nusivalė nuo savo skruostikaulio. Prieš išeidama, ji prabilo tyliai. – Žinai, tavo tėvas buvo teisus, kai pasakė kad aš esu viso labo buka vištelė. Nes tik tokia ir ne kitokia, galėjo įsimylėti tokį subingalvį kaip tu… – Daugiau nebe gaišdama čia ne sekundės, Liviana apleido moterų tualetą, pasistengdama likti kaip galima mažiau pastebima, kuomet pasiekusi staliuką, prie kurio buvo likę vilkolakiai ir Desmond’as.

<…> – O štai ir ji! – Kone atšokdama nuo stalo, prie kurio garsiai ir akivaizdžiai šnekučiavosi su vilkolakiais, Desmond’as pasiekė Livianą, kuomet uždedamas savo delną jai ties menčių apačia, savo žvilgsnį išlaikė nukreipęs į stalo pusę. Akivaizdu, kad kad ir kas čia vyko, Emily žodžiai turėjo savo tiesos. Nuo stipraus ir didelio kiekio apsvaigę vyrukai elgėsi labai paikai, tam tikra prasme bandydami primesti be galo “kietus”. Kirto ląžybų, ir net nesivargino pasiteirauti ar kas būtu prieš. – Net tuomet, kai Liviana pasistengė atsitraukti ir išvengti prisilietimo, Abberline, keliais pirštais perbraukė per jos žandikaulio liniją, netrūkus susikaupdamas paaiškinti kas čia vyksta. – Mes su vyrukais nusprendėm pasimatuoti, kuris daugiau laiko paskyrė treniruotėms. Ir kad nebūtu labai nuobodu, nusprendėm kad tu būsi prizas. Tiksliau, labai labai šlapias bučinys. Ir ei, Liv, nesijaudink. Jei aš laimėsiu, o aš greičiausiai laimėsiu, išsisuksi tuo kad nueisi su manimi vakarienės. Nes dooh, aš vedęs. – Atsitraukęs nuo tamsiaplaukės, ir visiškai nesureikšminęs jos kategoriško atsisakymo, Abberline priėjo prie iš sandelio paprašyto atnešti aukšto staliuko, ant kurio atrėmė savo dešiniosios rankos alkūnę. Kaip tik tuomet išvydęs iš tualeto pasirodžiusį Thor’ą, laisva ranka pamojo į jo pusę, akivaizdžiai bandydamas šiuo sumanipuliuoti. Ei Thor’ai, bičiulį! Tai tavo vakaras, kad ir ką čia švenčiat. Nenori būti drąsuoliu, kuris su manimi lenks ranką? Prizas, Liana. Turiu omeny, iš dviejų čia esančių moterų, ji vienintelė laisva. O ir verta šiek tiek pasilinksminti… Argi ne taip širdelę? – Net nepasisuko į graikės pusę, mat akivaizdu kad turėjo visiškai kitokias intencijas. Gerdamas su Geminus draugais, Abberline viso labo buvo pakėlęs daugiausia tris tikras taureles tekilos, kuomet visus kitus kartus, nepastebimai nupildavo viską į kaip “užsigėrimui” pasirinktą alaus butelį. Puikus triukas, nenorint nusigerti, bet sudaryti vaizdą, kad pakeli lygiagrečiai tiek, kiek ir kiti. Galima sakyti, kad Abberline ne vien kad buvo pajėgus vairuoti, neprarandant dėl to teisių, bet jis buvo ir pakankamai blaivas, kuomet apsimetė rodantis kad yra priešingai. Jis nenorėjo lenkti rankos su bet kuriuo iš čia buvusiu, jis norėjo patikrinti kiek iš tiesų ištvermingas ir kitoks yra Thor’as. Juk pats Redford’as paskatino jį galvoti esti vienas iš Livianos sugulovų yra “kitokios rūšies atstovas”. Vilkatas, kaip atsimena pavadinimą rūšies, apie kurią gavo užuominą iš verslo partnerio. Kadangi Asmodeus atkrito nuo vaizdo, kodėl gi buvo nepabandžius Geminus? Savo jėgomis neabejojo, buvo pakankamai stiprus vyras, galbūt ne toks stiprus kaip “supernatural” padarai, bet su mirtinguoju susitvarkytu lengvai. – Nes jeigu tu nenori, tavo Draugas Joe su mielu noru pasiduos šiai azartiškai pramogai.
Geminus atsisakius kone iš karto, Desmond’as nutaisė tokį snukelį, tarytum jam tikrai būtu gaila, kad nepavyks šiandien sumesti su tuo dideliu vyruku “rankų lenkimą”, bet kai Joe entuziastingai sutiko talkinti Abberline, jis kaip galima patogiau atsistojo prie to paties, ankščiau minėto staliuko. Abiejų vyrukų dešiniosios rankos sukibo į vieną tvirtą kumštį. Kažkas iš buvusių prie stalo paskelbė “startą”, ir jie abu ėmė rodyti vienas kitam, bei visiems susirinkusiems savo tvirtumą. Net jei Joe atrodė kiek smulkesnio sudėjimo nei Desmond’as (turint omeny kad jis buvo labai aukštas, ir beveik visą savo gyvenimą praleido fiziškai save treniruodamas), susidoroti su jaunuoliu buvo LABAI sudėtinga. Beveik visą laiką Joe suteikė Desmond’ui apgaulingą viltį į pergalę, kuomet lemtingą akimirką ėmė ir atėmė visas tas viltis, užlenkdamas oponento ranką. Abberline tapo akivaizdu iš karto, kad vaikinukas nėra tiesiog žmogus. Bet, atrodydamas labai nesusireikšminęs, jis  “atidavė pagarbą”, kuomet ėmė ploti Joe. <…>




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Always choose wisely, you can rather choose prince charming or the dark knight.
Oh can't you see? You belong to me. How my poor heart aches with every step you take, Every move you make, Every vow you break, Every smile you fake, Every claim you stake... I'll be watching you.
avatar
Liana Rivas

Heart still beating for the cause, soul still bleeding from the loss.



Pranešimų skaičius : 438
Įstojau : 2016-07-18
Miestas : Niujorkas
Meilė : Thor Geminus
Draugai : Rheia Falco, Karly
Rūšis : Ragana (25/±2000)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Thor Geminus on Sk. 05 13, 2018 1:18 am




High Hopes




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Shatter Me - Lindsey Stirling




I GUESS I WAS WRONG ABOUT YOU ALL THIS TIME. ft. Asmodeus & Elissa(theme)
Dvieju, visa vakara delikaciai vienas kito atzvilgiu besielgusiu asmenu, dialogas netruko tapti asmenisku bei necenzuruotu. Skambus antausis priverte vilkata atsitoketi, taciau padetis nenuvaldomu greiciu sprudo jam pacia is ranku. –Nori, kad patikeciau, jog is tiesu esi tokia naivi ir apie Silas’o ketinimus nieko nezinojai?!-bande ja perrekti, taciau iprastai gana santuri tamsiaplauke neketino suteikti jam progos ir vel prasizioti. Ir vel ja izeisti. Nieko keisto, ypac turint omenje, jog sitiek silto ir salto patyrusi moteris per savo gyvenima leidosi, o tiksliau per prievarta buvo zeminama vyriskosios padermes pernelyg daug kartu, kad ir toliau galetu tai toleruoti. –O tu tiesiog negali praleisti sumautos progos man priminti, kad miegojai su mano tevu...-kalbedamas ant virsaus jis ironiskai vyptelejo, taciau atrode isiutes. Galbut jei butu bent trumpam uzsiciaupes ir leides jai kalbeti, jei butu nuryjes pasididziavima ir karteli ir tiesiog jos isiklauses, jis butu suprates jos zodziu konteksta visai kitaip. Taip kaip turejo suprasti. Butu uzsikabines ties zodziu ‘’isimyleti’’. Butu ja sustabdes, neleides iseiti. Taciau realiame pasaulyje viskas juk vyksta kiek kitaip. Pagauti pykcio mes matome ir girdime butent tai ka norime girdeti. Neretai principai, noras irodyti savaja tiesa neleidzia susitelkti i tai kas is tiesu svarbu, o siuo metu jam svarbi buvo ji – Liana. Tik budamas tipinis stuobrys jis nesugebejo to parodyti. Durims trinktelejus jis liko vienas, taciau kuri laika delse neketindamas jos vytis. Dievazi, pirma karta jautesi taip stipriai isbalansuotas, toks susierzines ir tuo paciu metu - pastatytas i vieta. Garsiai snopuodamas jis bande susitureti, taciau neiskente ir pasileido paskui. Grizusi i baro patalpas vaikina pasitiko ritminga muzika bei apgirtusiu zmoniu veidai kas is esmes padejo siek tiek atsitoketi. Akimis susirado Liana veik is karto, taciau nusprende laikytis atokiau idant neissiduotu, nesumanytu pratesti judvieju ginco visu akivaizdoje. Jo ausis pasieke prie stalo vykusio pokalbio nuogirdos, todel vilkatas nusprende pasitraukti toliau, ten, kur pazistamus valsus butu uzgoze vangus pasiturinciu prasalaiciu pezalai. Zinojo, nesusilaikys neleptelejes ko nors, ko paskui neabejotinai gailesis. Visai kaip dabar. Jautesi sumautai del to ka pasake, tiksliau kaip tai pasake. Nerasdamas sau vietos, jis minzikavo netoli baro stalo. Norejo isgerti. Prisigerti. Taciau gerai zinojo – alkoholio poveikis neuzsilaikys. Vilkatai, nors ir ne tokie atsparus svaigalu poveikiui kaip, kad vampyrai, turejo pavydetinai sparcia medziagu apykaita, kurios deka toksinus is savo kuno pasalindavo kur kas greiciau nei mirtingieji– Ei Thor’ai, bičiulį! Tai tavo vakaras, kad ir ką čia švenčiat. Nenori būti drąsuoliu, kuris su manimi lenks ranką? Prizas, Liana. Turiu omeny, iš dviejų čia esančių moterų, ji vienintelė laisva. O ir verta šiek tiek pasilinksminti… Argi ne taip širdelę?-Geminus ausis pasieke i ji besikreipiancio Desmondo balsas. Neigiamai papurtes galva ir leides suprasti, kad pasiulymu nera susidomejes jis patrauke link baro.
-Joe meginimas sukelti man pavyda yra apgailetinas,-ji pralenkusi Emily neatrode suzaveta tuo, kad su Aberline ‘’imtyniauti’’ pasisove butent jos ‘’boyfriend’as’’. –As maniau tarp jusu nieko rimta…-izuliai vyptelejes Thor’as akivaizdiai pavydo draskoma brunete trauke per danti. –Mes tik dulkinames,-neva nerupestingai atmetusi plaukus, Emily alkunemis pasireme i baro pavirsiu. –Jei jau taip sakai…-akivaizdziai neitikintas, taciau ir pakankamai nesuinteresuotas, Thor’as atsistojo salia. –Tekilos. 15 shotu,-i barmena kreipusis grazuole eme ‘’low key’’ kazko ieskoti gilioje savo iskirpteje. Dzentelmeniskai nusukes akis, Thor’as savo zvilgsni nukreipe ties vyriskoje kompanijoje pasilikusia Rivas. –Tu turbut juokauji…-stebedamas triuskinancia Joe pergale, vilkatas susirauke. Kad ir kaip nenorejo grizti prie staliuko, isikisti tapo tiesiog butina. –Kas?...-baigusi gan sbtiliai i dvi ant padeklo buvusias tekilos taureles istustinti tamsaus atspalvio kapsusules turini, Emily tik dabar pakele akis, kad isitikintu, jog neoficialus jos vaikinas nesibodedamas viesumos afisuoja supernaturalia savo jega. –Jis girtas, Thorai…-teisindama betos elgesi mergina nespejo ne susigaudyti kai vilkatas paciupo viena ‘’shot glass’’ bei susiverte ji i gerkle. –Cia jau jo bedos,-patrauke link kompanijos rustus, isiutes, tik neaisku ar del to, kad neatsakingas vilkolakio elgesys i pavoju state kitus ‘’shapeshifterius’’, ar vis gi todel, kad lazinamasi buvo is jo moters.
-Taves prie baro laukia tavo mergina,-neva lengvabudiskas jo tonas ne kiek nederejo su zvilgsniu, kuris ne is tolo neprimine draugisko. Grasinanciai sublizdejusios jo akys kaip mat nukrypo i Desmond’a. –Gan sudiska mintis trofejumi pasirinkti butent Liana, nemanai?-nepaisant veide tebematomos sypsenos, tolimesni jo veksmai akivaizdziai ‘’kabojo ant plauko’’. Niekam is cia susirinkusiu nebuvo paslaptis, kad Thor’as galejo buti labai nenuspejamas, galbut todel pirmasis padeties taisyti puole butent visa sia kose is dalies ir uzvires Joe. –Ei, biciuli, kodel gi tau neatvesus?....-nervingai sukikenes vyras pabande viska nuleisti juokais, taciau veltui. Geminus zandikaulio linija isitempe. –Arba kas?-sviesios jo akys ismigo i salia stovejusi vilkolaki. Tapo akivaizdu – bet kuria akimirka vyrai i darba paleis kumscius. Itemta atmosfera kiek isblaske staiga is sedimos vietos pakilusi Liana. Visi, ju tarpe ir Geminus, suziuro i isskirtinio grozio burtininke, kuri nors ir buvo besiplieskiancio konflikto epicentru, visa si laika nerode ne menkiausio susidomejimo vyrisku dialogu. Moteris pakilo, tvarkingai, is paziuros neskubedama susirinko jai priklausancius daiktus bei patrauke i lauka. Thoras giliai ikvepe. Neatrode patenkintas, taciau nieko nelaukdamas isseke is paskos. Atsidures lauke tylejo it i burna butu prisisemes vandens, galbut todel pirmoji prabilti nutare Rivas. –Issikviesk taksi, vaziuok namo ir gal bent viena karta apsaugok save nuo problemu, a?-suprasti ar mergina pasyviai nirso ar tiesiog buvo labai sio vakaro isvarginta buvo sunku, taciau jos kalbejimo tonas skambejo tyliai, nekonfliktiskai. Jis garsiai ispute plauciuose uzlaikyta ora, pasimuiste. –Vienintele mano problema esi tu,-gal kiek grieztai nuskambejes kaltinimas, taciau tardamas siuos zodzius jis neatrode piktas, veikiau sumises del to ka pasake. –Kai tu aplinkui, elgiuosi kaip sumautas psichas,-vyro kaktoje isimete kelios nerimo rauksles. –Niekada, NIEKADA neesu pakeles rankos pries moteri. Tai kas ivyko viesbutyje is tiesu labiau primine Charitona nei mane pati,-pagaliau is maiso islindusi yla apsviete vyra kiek kitokiomis spalvomis. Kad ir kaip bande tai nuslepti, jam nebuvo ne motais. Jis ne tik gailejosi to ka padare, bet ir del to grauze save visa si laika. Jis giliai ikvepe. Isstoveti ramiai, toje pacioje vietoje vaikinui sekesi sunkiai. Sprendziant is to, kaip pastarasis snopavo, kilo ne tik jo kuno temperatura, bet ir sirdies ritmas.
Antraji, Gomez’o susintetintais narkotikais ‘’pagardinta’’ shot’a isgerusi Emily, ne neitare, kad savo vaikinui pakiso niekuo ipatinga tekilos stikliuka, kai tuo tarpu ‘’the spiked one’’ visai per klaida atiteko butent Thorui. Nepraejus ne desimciai minuciu, mergina, visai kaip ir vilkatas, eme justi pirmuosius piliules poveikio simtomus – lengvas saltas prakaitas, pakites sirdies ritmas, atsirises liezuvis irk as be ko, suaktyvejes libido buvo tik pradzia. –Desmond’ai, o tu ka, nemegsti tekilos?-zaviai nusisypsojusi mergina prisedo salia vyro i kuri kreipesi. Jos ranka begediskai, tiesa po stalu, nugule zinomam asmeniui ant slaunies. Ji ir vel nusisypsojo. Flirtavo palyginus subtiliai. Niekam jos gaslus elgesys nekrito i akis, net priesais sedejusiam Joe, kuris ir toliau svaiginosi alkoholiu. Thorui pasisalinus, kuriam laikui kompanija sukausciusi itampa atslugo. –Klausyk, Em,-salia Joe sedejes Rick’as nusisypsojo. –Gal jau vezk ji namo. Jis tuoj cia uzmigs,-nusijuoke ziuredamas i alkunemis i stalvirsi besilaikanti drauga. –Ne mano problemos,-apatiskai vyptelejusi Emily guztelejo peciais. –Jei kas ir turetu ji vezti namo tai panele Rivas. Juk siaip ar taip Joe laimejo jos ‘’bucini’’,-ne atsitiktinai parodziusi ore kybancias kabutes tamsiaplauke akivaizdziai nenorejo buti siejama su ja, jos nuomone, pazeminusiu vaikinu. Emily rankos pirstai vis begediskiau eme glamoneti Desmond’a, kuris tam ne kiek nesipriesino. –Trumpam atsiprasysiu,-neva i tuoleta uzsimaniusi ji neatsitiktinai palytejo vyro peti. Nezinia ar todel, kad nesitikejo sioje vietoje buti sekamas, ar todel, kad siek tiek padaugino, Aberline netruko pasekti jos pavyzdziu. Atsidure vyru tuolete jiedu uzsirakino vienoje is kabinu. Emily veltui nesvaiste laiko. Kibo i izimybe tarsi butu siaubingai isbadejusi plesrune. Ne kiek nesibodedama atsege jo kelnes ir ne neprasyta eme darbuotis burna it nuo to butu priklausiusi jos givybe.
-Vaziuok namo, Thorai,-pasikartojusi Liana pasuko link sau priklausancio autombilio. –Tu su juo issiskyrei?-staiga vyro lupomis nuaidejes klausimas ja sustabde, taciau dar pries tai kai burtininke butu spejusi prasizioti, i lauka isejo Rick’as. –Ei, Liana…-vyras atrode susinepatogines. –Nezinau ar tai apskritai tavo problema, bet…-dirstelejes i salimais stovejusi Thor’a jis siek tiek susirauke. –Tau viskas gerai?-vilkatas is tiesu atrode keistai – primerktomis akimis, tarsi mieguistas jis garsiai atsiduso ir it niekur nieko patrauke atgal i restorana. –Jis ka, apsineses?-Rick’as nusikvatojo ne neitardamas, kad lengvabudiska jo prielaida buvo it pirstu i aki. –Klausyk,-sugrizes prie pirmines temos jis siek tiek surimtejo. –Desmond’as suauges berniukas, bet jis ir Emily… maciau kaip jie abu nuejo i vyru tuoleta, jei supranti ka noriu pasakyti,-reiksmingai vyptelejes vyras issitrauke cigarete ir mobiluji. Net ir gerai ikaususio Ricko racionalumas ir savisaugos instinktai veike visu pajegumu kas is esmes buvo stebetina mat vaikinas apie save visada sudarydavo plevesos ir anaiptol ne rimto tipo ivaizdi. –Jei jie nebus atsargus, kas nors tikrai sugalvos papleskinti mobiliaisias ir paskui is tu nuotrauku neblogai pasipelnyti. Nereikia ne sakyti, kad i viesuma iskilus Emily, spaudos puslapiuose pasipikiruotu ir musu kompanija, o zinant kuo mes verciames, nei mums, nei Thorui tai tikrai neiseitu i nauda, jei supranti ka noriu pasakyti,-uzsirukes vyras prie ausies pridejo mobiluji ketindamas issikviesti taksi. –Ziurek saves, ok?-valiukiskai pamerkes aki vyrukas patrauke savais keliais palikdamas savo audi markes automobili priparkuota netoliese.
-Eiiiii, ziurekit kas grizo,-perdem pakiliai prie stalo sugrizusia Liviana pasitikes vilkatas atrode kaip niekad atsipalaidaves. –Kur Desmond’as?-ramiu, taktisku tonu i ji kreipusis Rivas atsako nesulauke. Thor’as placiai syptelejo, gurkstelejo is stiklines, kuri pries tai priklause Rickui, taciau kai prabilo, kreipesi ne i jo demesio reikalavusia grazuole, o i salia sedejusi vilkolaki. –Kur Rick’as?-kone uzsimerkes, tarsi nesaikingai butu prisirukes zoles, jis atrode mieguistas. –Man reikia i tuoleta…-sumurmejo, taciau vos pakiles susidure su jam kelia pastojusia Rivas. Galbut todel, kad itare ten esant Desmond’a, Liana nusprende bet kokia kaina isvengti judvieju susidurimo. –As iskviesiu tau taksi…-jos rupesti traktaves savaip, Geminus placiai nusisypsojo. –Eiks,-truktelejes ja uz rankos, jis ne tik sugebejo perimti jos delne buvusia susisiekimo priemone, bet ir pasisodinti ilgakoje sau ant keliu. –As galiu savimi pasirupinti,-sumurmejo butent jai. Visa vakara venges ne tik fizinio artumo, bet ir akiu kontakto, dabar vilkatas pats visa tai labai noriai iniciajacvo ir sprendziant is patenkintos grimasos jo veide, labai tuo megavosi. –Liana, isgersi?-vienas is vyruku jos pusen pastumejo svieziai pripilta sampano taure draugiskai sypteledamas. –Thoro draugai – musu draugai,-reiksmingai mirktelejes jis, regis, nesureiksmino fakto, jog dar nera mates Geminus viesumoje kazkam demonstruojancio prieraisumo. Thoro rankos netiketai, taciau uztikraintai apkabino ja per liemeni. Jos artumas savaigino, o kvapas gunde. –Pavesi mane namo?-kreipesi i ja tyliai, kad girdetu tik ji, taciau jai dar nespejus prasizioti, prie staliuko grizo Emily, o jai pavymui atseke ir Desmondas. –O… as maniau judu jau isvaziavot,-ir taip gan gili merginos iskirpte atrode dar gilesne, o apsiblauses akiu zvilgsnis labai primine Thoro.





_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
avatar
Thor Geminus
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 274
Įstojau : 2013-08-08
Miestas : New York
Meilė : Liana Rivas
Draugai : Rick
Rūšis : Vilkatas
Darbo paskirtis : Bouncer

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Liana Rivas on Sk. 05 13, 2018 11:49 pm




My Lips On You




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Maroon 5 – Lips On You.




PART I – THIS IS WHY I HATE HIM. ft. Thor Geminus (theme)
Keistas yra tas pasaulis, kuomet jame egzistuojantys protaujantys individai yra dažniau linkę patikėti neįtikinamiausiais melais, nei kad paprasta tiesa, kurią galima pagrįsti tūkstančiais faktų. Galbūt toks požiūris nėra visiškai blogas, turint omeny, kad kiekvienas nori būti įtrauktas į gyvenimo sūkurį ne kaip pilkosios masės dalis, o kaip išskirtinis, per kančias ir skausmą kopiantis, būsimas “herojus”. Ir kai viskas yra per daug paprasta, bet teoriškai išskirtas asmuo yra pratęs prie priešingo įvykių tekmės srauto, absoliučiai viskas kas yra iki skausmo paprasta, šiam atrodo netikra, suvaidinta. Tačiau ar panašus padėties apibūdinimas turi ką nors bendro su Thor’o ir Livianos santykiais? Galbūt taip. Galbūt ne. Per savo ilgą ir atrodytu neišsibaigiantį egzistavimą, moteris ne vieną kartą buvo tiesiog “reikšminga figūra” stipresnių, galingesnių ir valdžios ištroškusių vyrų žaidime. Išduota ir atiduota “išbadėjusiems žvėrims” savo pačios tėvo, vėliau vardan paiko ir protu nesuvokiamo “paveldo” prakeiksmo atiduota savo pačios giminės atstovui, bei galiausiai išgelbėta ir tuo pačiu metu beprotiškai “sulaužyta” vyro, kurį manėsi kad beprotiškai pamilo – ji galiausiai apsisprendė kad yra verta kažko daugiau, todėl bent pasistengė nebe leisti ne vienam vyrui daugiau priimti jos “for granted”, naudotis ją ar tuo labiau skaudinti ją. Tačiau realus gyvenimas nėra toks paprastas, ir kuomet tu nusprendi kad kovosi prieš “vėjo malūnus”, jis ima tik dar stipriau tave spausti prie žemės, versti pasiduoti. Kad ir kokius, beprotiškai stiprius jausmus Liviana juto Geminus atžvilgiu, jis neturėjo jokios teisės elgtis su ja taip, kaip buvo sumojęs. Žinoma reikia pabrėžti tai, kad pasitikėjimo sąvoka niekada nebuvo pagrindine, šio nuodėmingo romano tarp jų, ąšis. Po šitiek laiko, praleisto kartu, jie vis dar buvo pakankamai svetimi vienas kito atžvilgiu. Ir atrodytu kad taip buvo kur kas lengviau, juk kitaip ir neįmanoma paaiškinto to karštligiško bandymo atsiriboti vienas nuo kito, atsiriboti nuo prisirišimo vienas kito atžvilgiu ir galiausiai pripažinimo esti jie yra skirti vienas kitam. Skausmą ir nusivylimą keliančios frazės, visiškai iš vėžių išmušantis antausis ir garsus durų trinktelėjimas – kažkokia prasme tapo vienintele “tinkama” jausmų ekspresija. Juk žodžiai buvo negirdimi, arba vartotini netinkamai, ne taip kaip turėtu. Ir kai visą tai taip tūžmingai pildė aplinką, kažkas iš vidaus taip pat karštligiškai stengėsi priešintis, stengėsi priminti kiekvieną malonumo akimirką, kiekvienas kūne esantis receptorius, it magnetas traukė prie priešais stovinčio. Kiekviena kūno ląstelė troško prisiliesti, nutraukti visą šią beprotybę, ir galiausiai pasiduoti kažkam, neapsakomai magiškam.
– Taip! Aš noriu kad tu bent kartą patikėtum manimi, o ne tuo, kas tau atrodo paranku. – Jis bandė kalbėti ant viršaus, kuomet Liviana kategoriškai atsisakė priimti bent vieną iš šių pasakymų. Atrodytu, prieš išeinant reikšmingai išdėsčiusi savo mintis, ji gavo “nematomą antausį”, kuomet vyras nusprendė savo pavydą išlieti būtent ta linkme, kuri jei gerai įsiklausius, absurdiška turėjo atrodyti ir jam. Livianos ranka vis dar glaudėsi ant moterų tualeto rankenos, kuomet ji nesivargindama atsisukti, nesivarginadama pažvelgti į jo šviesiai mėlynas akis, ir tuo labiau nesivargindama parodyti kiek stipriai visa ši akistata ją skaudina, ji neužtikrintai praskleidė savo lūpas. Žodžiai, kurie visai netrūkus išsiveržė pro pakankamai išraiškingai išreikštas, natūraliai pūtlias lūpas, nuskambėjo tyliai, tačiau net prastai prigirdintis asmuo, nesunkiai būtu sugebėjęs suvokti esti, kiekvienas tariamas garsas buvo persmelktas pykčio, paniekos ir gėdos. Taip, gėdos už tai kad buvo pernelyg silpna, kad reikiamu metu pasipriešinti.
– Dėl Dievo meilės, Thor’ai, aš buvau tavo tėvo žmona prieš du tūkstančius metų! Tu tuo metu net nebuvai gimęs. Ir jei tave tai bent kažkiek nuramins, bei tuo pačiu metu atsakys į visus tau ramybės neduodančius klausimus… – Giliai įkvėpusi, tamsiaplaukė burtininkė padarė vos akimirkos pertrauką tarp savoodžių, netrūkus pratęsdama mintį, kurios nebuvo tarusi ne vienai sielai, apart Silvanus ir Chariton’ą (mat kiti dalyviai paprasčiausiai neišgyveno), kurie ir buvo viso to jos gyvenimo etapo dalimi.
– Aš atsiprašau, kad silpnumo ir išgasčio akimirka pavadinau tave jo vardu. Aš išsigandau, o šį jausmą man kelia tik Jis. – Sumerkusi akis, moteris puikiai suvaldė sudrėkusias akis, kurios kaip ir ketino išleisti sūrius ląšelius į įšorią, tačiau laiku buvo sustabdytos. Prasimirksėdama, o ir sukaupdama visą savo stiprybės rezervą, ji pasistengė išbaigti savo mintį. – Nes man širdis ir protas neleidžia net pagalvoti apie tai, kad gebėtum padaryti bent dalį to, ką darė jis, kuomet prieš metus kalino mane tuose laiko pamirštuose požėmiuose. Bet gali būti ramus, asmeniškai pats jis manęs ne pirštu nepalietė. Jam tai buvo per daug šlykštu. Ir jei ne Silas Ambrose su nežinia kokiomis intencijomis, aš nežinau ar būčiau iš ten ištrūkusi. Silas privertė mane gyventi, užgydė žaizdas, pastatė ant kojų ir paleido. Ir tai yra viskas, apart Ambrose kraują, kas mane sieja su tuo vyru.
<…> Jų triukšmingas ir stipriai suasmenintas dialogas pasibaigė su lyg akimirka, kuomet Rivas užtrenkė tualeto duris, prieš tai iš ten išeidama. Aplinka, kuri ją pasitiko nedžiugino. Jautėsi emociškai pavargusi, sudirgusi ir viskas ko dabar troško, tai nusigauti į brolio namus, atgulti ant tos nepatogios svetainės sofos, ir pasiduoti miegui, tikintis kad rytdienos diena bus bent kiek lengvesnė. Galbūt ji pagaliau netgi nuspręs kad užtenka gaišti laiką, ir pagaliau akis į akį susitikti su savo biologiniu tėvu. Jei kiekvieną kartą galvoti apie tai, kad dabar yra netinkamas laikas, ir netinkama vieta, iš tiesų neišeis net pajudėti iš vietos, iš to paties pradinio taško.

Žingsnis po žingsnio, kiekvieną kartą prie prabangaus parketo prisiliečiant aštriu kulniuku, moteris atsidūrė prie staliuko, prie kurio susirinkusi kompanija atrodė ne juokais apgirtusi, ir tik vienintelis Abberline kad ir kaip įtikinamai vaidino apgirtusį, buvo pakankamai blaivas. Triukas su tuščiu alaus buteliu, kuris pilnėdavo kiekvieną kartą, kuomet jis “užsigerdavo” stipriuosius gėrimus, šiuos išspjaudamas į butelį, veikė nepriekaištingai. Apgirdusios akys to nematė, o nesudomintos paprasčiausiai ignoravo. Jo akiplėšiškas pareiškimas dėl lažybų, privertė Livianos veide, tarp antakių pasirodyti aiškioms nepasitenkinimo raukšlelėms. Dar kartą stuktelėjo moterų tualeto durys, kuomet iš ten pasirodė Geminus. Desmond’as akimoju pareiškė norą pasiūlymą pirmiausia pateikti vilkatui. Nieko nuostabaus, net plika akimi matėsi esti mirtingasis aukštaūgis siaubingai troško išsiaiškinti kuo ypatingas yra Thor’as. Negalėdama patikėti kiek stipriai absurdiška yra visa ši padėtis, it ieškodama “išsigelbėjimo” Rivas nukreipė savo tamsias akis į Geminus pusę, it tikėdamasi kad būtent dabar jis pasirodys esantis didesnis vyras ir nutrauks šitai dar prieš tai, kai bus paskelbtas startas. Tačiau nepaisant nebylaus “pagalbos prašančio” žvilgsnio, vilkatas ne vien kad nepažvelgė į tamsiaplaukę, tačiau ir atmestinai atmetęs pasiūlymą patraukė link baro. Tą akimirką stipriai supykino, atrodytu lyg tamsiaplaukės skrandis būtu buvęs įstumtas į “amerikietiškų kalnelių” traukinuką ir apsukęs apie bėgius bent penkis ratus. Palei galvos plaukų augimo liniją išmušė šaltas prakaitas, ir pasidarė šiek tiek silpna. Dirgino susimaišę aplinkos kvapai, kaip ir žiaugčioti vertė aplinkui susirinkę veidai. Bandydama suimti save į rankas, tamsiaplaukė nevalingai suspaudė kumščius, bei negalėdama patikėti į kokią nedėkingai apgailėtiną padėtį buvo įstumta, atokvėpio metu, vos pastebimai supurtė galvą. Kad ir koks toliau vyko žaidimas, ji neketino prie to prisidėti. Neketino būti kažkieno prizu, neketino leistis būti išnaudota, kad ir taip, palyginus nekaltai ir gal kiek vaikiškai.
Livianos rankose netrūkus atsirado mobilius telefonas, lyg šioks toks “šiaudas” kuris neleido jai nusekti Geminus žvilgsniu, ir pamatyti jį dar kartą, laiką leidžiantį tos pačios, seksualiai atrodančios tamsiaplaukės draugijoje. Žinojo kad dėl šito pasijaus nemaloniai, ir kokia gi buvo prasmė save kankinti? Nuo prisilietimo prie susisiekimo priemonės susilietimo su pirštais, ekranas užsidegė, parodydamas įjungtos ir taip ir neišsiųstos žinutės langelį. Apmaudu kad apie tavo sugrįžimą į NY sužinau iš bulvarinių laikraščių, o ne iš tavęs asmeniškai. Norėčiau pasimatyti su tavimi Elissa, kaip ir pirmąjį kartą pamatyti savo brolį ir seserį, tai kai turėsi laiko, pranešk. Arba tiesiog atvažiuok… Aš apsistojau pas Marcus’ą, o jis dingęs it skrandžiai žemę. Nuspaudusi mygtuką “siusti” veik tuo pačiu metu, kai pasigirdo pasveikinančios ovacijos skirtos Joe, Rivas susiraukė. Visa laimė kad daug dalykų nutiko tuo pačiu metu, tarp kurių buvo ir padavėjos priėjimas prie staliuko su vienkartinę dėžutę maisto, kurį Rivas pasiprašė išsinešimui. Rašydama žinutę giminaitei, Liviana ne pati nesuprato kad tuo pačiu metu, ji suteikė Elissai progą pateikti informaciją apie jos buvimo vietą tiesiai į Asmodeus rankas. Kurio, tiesą pasakius vengė kaip saulės šviesos vengia vampyrai, kurie neturi apsaugos nuo saulės spindulių. Paminėjo dvynius, kurių dar nebuvo mačiusi ne karto, ir tai atrodė siaubinga, juk tai buvo Rivas mažieji sesutė ir broliukas, su kuriais susipažinti negalėjo mat šiek gyveno pas Sebastian’ą, kuris burtininkės žiniomis nieko nenutuokė apie tai kad ji ir pati yra jo dukra. Giliai įkvėpusi, moteris įsikišo susisiekimo priemonę atgal į nedidelį savo rankinuką. Thor’as pasiekė staliuką ankščiau, nei graikė spėjo pakilti. Nepastebėti Thor’o buvo neįmanoma, ne tiek dėl to, ką jis sakė, o kokią stiprią dominuojančią energetiką skleidė. Vilkatas buvo vienu iš tų labai retai (arba daugumai net niekuomet nesutinkamų) pasitaikančių vyrų, kurie gali tyliai, veik nepastebimai prieiti tau iš už nugaros, nepaliesti tavęs, nepakalbinti tavęs, bet priversti tavo kūną patirti lengvą vibraciją. Jis net nesistengdamas vertė aplinkius pastebėti tai, kad jis yra visą ko epicentras: ryškus, vyriškas, dominuojantis. Monologas, kuris netrūkus užsiplieskė tarp trijų vyrų, neprivertė Rivas susidomėti, mat vienintelis jos noras tuo metu buvo, išeiti. Ši absurdiška padėtis nedžiugino, net tuomet, kai tam tikra prasme Geminus visgi neleido ne vienam prie jos prisiliesti. Desmond’as prabilo iš karto, kuomet buvo kreiptasi į jį. Nepasant to, kad puikiai suvokė esti jei įsiplėks muštynės, jis vargu ar sugebės atstovėti net pirmąjį raundą prieš Geminus, bet koks gi adrenalinas malonus jausmas, kai jauti kad tavo oda ima svilti nuo to, kad tuoj “prisidirbsi”.
– Ne, nemanau. Bet ir nemaniau kad pravartu tavęs atsiklausti, ar tai daryti yra galima. Bet Thor’ai, jei tave tai taip stipriai erzina, kodėl leidai mums lošti iš tau nežinomos moters bučinio “in the first place”? – Pašaipi šypsenėlė neapleido mirtingojo veido, kuomet jis provokuojančiai išlaikė akių kontaktą su Geminus. Nepaišė net tai, kad situaciją palengvinti sumojęs Joe, ėmė kalbėti su savo draugu. Abberline viso labo liežuviu perbraukė per savo lūpas, tarytum būtu bandęs save sustabdyti nuo šypsenos, kuri ketino prasiveržti. – Atsipalaiduok. Mes visi šiek tiek padauginom, ir šiek tiek išsikalinėjam, o ir nepanašu kad panelei Lianai Rivas įdomus bent vienas iš žaidžiusių. – Abberline buvo priverstas susičiaupti, kaip tik tuo metu, kuomet neskubėdama ir netriukšmaudama, Liviana pakilo nuo kėdės, ant kurios prieš tai buvo atsisėdusi. Pasiemusi savo rankinę ir maišelį su maistu, ji netarusi ne žodžio, pasisuko eiti link restorano durų. Šias pastūmusi, tamsiaplaukė labai greitai atsidūrė lauke. Nestodama, o viso labo sulėtindama žingsnius, ji sukišo pirštus į savo rankinę, ketindama iš ten ištraukti savo naujo automobilio raktelius. Tetrūko vos kelių žingsnių iki to, kad (ne)mirtinga burtininkė būtu pasiekusi dar nauju salonu kvepiantį “Mercedes-Benz SLR McLaren”. <…>


PART II – I LOVE GIRLS WITH BAD ATTITUDE. ft. Emily (theme)
Thor’ui nepasilikus su vyrais, kurie akivaizdu kad mažiau nei jis, sureikšmino įsivyravusią įtampą, Desmond’as labai teatrališkai patraukliojo pečiais, kuomet sugrąžino savo žvilgsnį atgal į susirinkusius. Jo veide vis dar buvo pastebima savimi patenkinto ir savimi pasitikinčio asmens šypsenėlė. Jis atrodė atsipalaidavęs, neįbaugintas ir netgi ne kiek neišderintas.
– Jaučiuosi kaip supistas kupidonas. Tai ką, surūgėliams davėm laiko intymiau atsipūsti, geriam toliau? – Tyliai suplodamas delnais, bei netrūkus juos vienas į kitą patrindamas, aukštaūgis vyras neatsitiktinai atsisėdo prie tamsiaplaukės, kuri kartu su savimi atsinešė keturioliką stikliukų su tekila. Keista kaip lengvai ir natūraliai jis užmezgė bendravimą su kiekvienu iš prie staliuko buvusių vilkolakiu. Dar keisčiau yra tai, kad tam tikru metu Abberline netgi pasimiršo, ir paprasčiausiai ėmė mėgautis bendravimu. Tai, tarp kokių asmenų jis buvo atsidūręs dabar, tam tikra prasme priminė jo paties praeitį, kuomet savo rankose nelaikė didžiulio ir dar didesnį pelną nešančio verslo, kai nekankino kitų “moksliniais” sumetimais, kai dar iš tikro gyveno, o ne nepriekaištingai apsimetė “robotuku” kuris nejaučia gyvenimo skonio, ir tiesiog daro tai, ko sau leisti negali net pats baltųjų rūmų savininkas. Pasukdamas akis į tamsiaplaukę, kuri atsidūrė šalia, Abberline timptelėjo lūpas, sudarydamas provokuojančią kampinę šypseną.
– Ar mėgstu tekilą? Žinoma, tačiau tik tuomet kai prie jos patiekiami ingridientai yra vartojami nuo seksualiausių moters kūno vietų. Antraip, šis gėrimas praranda savo išskirtinį žavesį. Nemanai taip, Emily? – Apipasakodamas nuo kur turėtu būti vartojama tekila su prie jos einančiais priedais, Desmond’as visiškai nesibodėjo nutupduti vienos rankos rodomąjį pirštą ant Emily lūpų, maloniai palytėdamas jų švelnią odą. Vėliau, neskubriai nukeliaudamas iki išraiškingai išreikšto jos raktikaulio, ir sustodamas prie pat tarpkūčio, nuo kurio ir patraukdamas savo galūnę. Nesivargino net pažvelgti į Joe pusę, mat ir taip puikiai suvokė kad vyrukas buvo per daug girtas, kad ką nors suprasti. Be proto karštai atrodančios tamsiaplaukės ranka ryžtingai panyro po stalu, pirmiausia susidurdama su Abberline šlaunimi, o vėliau keliaudama aukščiau, ten, kur net vangiai stimuliuojamas protas, natūraliai keisdavo savo formą. Aukštaūgis šyptelėjo, panašu kad nebūdamas per daug nustebintas moters veiksmų. Jis dar kartą pažvelgė į jos pusę, tarytum būtu norėjęs tinkamai įvertinti jos išorinį žavesį, pastebimai akcentuodamas dailiausias jos kūno dalis. Palinkdamas arčiau tamsiaplaukės, mirtingasis įspaudė savo veidą į šios ilgus plaukus, kažkur prie pat ausies. Prabilo pašnibždomis, tarytum būtu norėjęs kad jo tariami žodžiai būti girdimi tik jai vienai. – Suprantu ką tu darai, bet turiu tave perspėti katinėli, aš ne iš tų, su kuriais būtu verta bandyti sukelti pavydą aplinkoje nesiorientuojantiems boyfriendams. Bet, jei nori tai padaryti dėl savęs, galiu pasirūpinti kad šios nakties niekada nepamirštum. – Šyptelėdamas jis kaip mat atsitraukė nuo jos, sutelkdamas savo dėmesį į vyrus, kurių vienas (Rick’as) pasistengė priminti Emily apie tai, kad jos vaikinui jau senikai laikas namo. Vyptelėdamas, Desmond’as neįsikišo į pokalbį, kuriam nepriklausė. Viso labo, pasiimdamas vieną iš tekilos stikliukų, bei suversdamas jo turinį sau į burną. Mergina patraukė link tualeto pirma, kas suteikė jam šiek tiek laiko “nusiraminti”. Šiek tiek, ne veltui, mat net pakilus nuo kėdės, buvo galima pastebėti tai, kad jo ne standartinio dydžio (į didesnę pusę) falas ėmė reikliai spaustis tarp kostiuminių kelnių medžiagos. Netrūko ilgai, kuomet nusekė paskui įspūdingo grožio tamsiaplaukę, patekdamas į vyrų tualetą. Ji laukė. Vos tik durų tarpelis pilnai užsiskleidė, panašu kad mergina neketino daugiau gaišti laiko, kuomet imdamasi iniciatyvos įstūmė aukštaūgį į vieną iš laisvų tualeto kabinų. Akimirka kai ji priklaupė ant kelių, tapo aišku, kad ji neketina “reikalauti” iš jo užvedančių veiksmų. Pilną erektinę būseną penis įgavo kone iš karto, jos lūpoms susilietus su jautria jo oda. Abberline dūsliai atsikvėpė, jausdamas kaip visą kūną dirginantis jausmas ėmė sruventi jo venomis. Nepriklausomai nuo to, kad iš pažiūros jis buvo laimingai vedęs, pasiduoti panašioms intrigoms visuomet buvo “silpnoji jo vieta”. Jis negyveno ateitimi, jis gyveno dabartine akimirka, ir būtent ši buvo nepakartojama. Tai kaip tūžmingai ir veržliai jos liežuvis, lūpos ir dantikai kabinosi į jo pimpalą, vertė vyrą jausti didžiulį euforijos jausmą. Jautė kad pareiti gali bet kuriuo metu, mat testosterono lygis kone plėšė stogą, krūtinės ląsta kalatavosi nuo sustiprėjusio širdies plakimo, ir puškavimas tiesiog veržėsi pro jo lūpas. Viena ranka užtikrintai nugulė ant jos galvos, pirštais sukibdama į švelnius ir vešlius jos plaukus. Net jei moteriai nereikėjo pagalbos, natūralus noras valdyti padėtį paprasčiausiai davė savo, kuomet jis neapgalvodamas pats ėmė kuruoti intensyvumą ir paėmimo į burną gylį. Akimirka, kuomet jautė kad jau dabar išsilies, jis ganėtinai grubiai atitraukė Emily nuo savęs, ranka suimdamas jos žandikaulį. Nesuteikdamas progos moteriai išsigąsti, jis savininkiškai suėmė ją už šlaunų, kuomet užsimesdamas ant savęs, tiesiogine to žodžio prasme, nuspyrė duris, priversdamas jas garsiai atsilapoti. Žmogiškai greitai, su kartu ant savęs laikoma moterimi, jis atsidūrė prie praustuvių, ant kurių ją ir užsodino. Jo lūpos begėdiškai įsikniaubė į priklausančias jai, kuomet liežuvis drąsiai prasiskindamas kelią ėmė raivytis jos burnoje. Rankos, stipriai ir geismingai nutupdamos ant moters kelių, taip pat užtikrintai ėmė keliauti per šlaunis, vis labiau keldamos viršun jos vilkėtą suknelę. Įsispausdamas jai tarp kojų, tačiau toli gražu neisstengdamas įnicijuoti sueities, jis gana greitai suėmė abu moters riešus, ir nors nenutraukė bučinio, iškėlė josios rankas jai virš galvos, šias stipriai suspausdamas vienos savo rankų pirštais. Ji neturėjo galimybės ištrūkti, net jei būtu to norėjusi. Aistros perpildyti, nelabai koordinuoti veiksmai, svaigino. Tai kaip ji dėjavo, kaip skambėjo jos balsas, kvėpavimas, vertė ir jį kone degti iš begalinio malonumo antplūdžio. Ir nesvarbu kad jie vargu ar kada dar susitiks, kai būtent dabar yra neapsakomai gera. Laisva ranka įsispaudė tarp moters šlaunų, nesunkiai prasiskindama kelią link tų mažyčių apatinukų, kurie slėpė jos vaginą. Susiliesdamas pirštų pagalvėlėmis su nuo susijaudinimo sudrėkusia apatinukų medžiaga, jis užkišo kelis savo pirštus už minėtos medžiagos. Lengvai, tarytum ten buvo jau ne pirmąjį kartą, Desmond’as susirado jautriausią moters kūną tašką, imdamas sukti apie jį nedidelius ratelius. Nusišypsojo, kuomet moters balsas užpildė šią nedėkingai nepatogią ir visai ne įsimintiną aplinką. Ant klitorio užsiliko tik nykštys, nuomet vyras be jokio perspėjimo dviem pirštais įsispaudė į jos makšties tunelį, gana “agresyviai” tačiau tuo pačiu metu ir beprotiškai maloniai įmituodamas sueities trintį. Trintį, kuri kuo toliau, tuo labiau įgaudavo aršesnį, ir stipresnį pagreitį. Nuo besiformuojančių gleivių gausos, puikiai suvokė kad galės ją priversti prie orgazmo greičiau, nei ji sugebės pati tai suvokti. Tačiau ir čia jis neketino sustoti. Norėjo privesti tamsiaplaukę prie būsenos, kuri neleis jai norėti liautis, ar tuo labiau važiuoti namo su tuo neveiksniu savo kadru. Ištraukdamas ranką iš jos tarpukojo, mirtingasis patraukė ją arčiau savęs, taip, kad jos užpakaliukas veik kabėtu ore, kuomet praustuvė palaikytu ją užtektinai, kad išlaikyti lygsvarą. Leisdamas jai vieną iš savo šlaunų pasidėti ant jam priklausančio peties, panėrė giliau, dabar nebe pirštais, o liežuviu tęsdamas šią “malonumų kupiną kančią”. Ko jau ko, bet patirties turėjo užtektinai daug, kad priversti pertnerę rėkti iš didžiolio malonumo. Ir būtent tuo metu, kuomet moters kūnas buvo priverstas patirti orgazmą, bei pradėti stipriai trūkčioti, tualeto durys prasivėrė. Į vidų pateko vienas iš nežinomų restorano svečių. Būdamas šokiruotas, vyrukas pradėjo plęktis, esti tai ne vieta tokiems dalykams, ir kad pakvies apsaugą, jei jie dabar pat nebaigs. Tai viso labo iššaukė šypsnį Desmond’o veide, kuomet jis dar kartą prisiliesdamas prie stipriai sujautrintos merginos kūno kertelės, pakilo ant kojų, tačiau taip, kad nekviestas svečias nepamatytu josios nuogybių, kurios šia akimirka priklausė tik jam vienam. Lyg pasišaipydamas iš sutrukdžiosio asmens, jis neskubriai delnu perbraukė per savo lūpas, bei smakrą, kuomet iš karto kreipėsi į tamsiaplaukę. – Baigei?
Perfrazavęs nepažįstamojo klausimą savaip, jis padėjo moteriai timptelėti vilkėtą suknelę apačion, bei galiausiai nulipti nuo praustuvės. Emily išleisdamas pirmiausia, Desmond’as nepaleido iš akių baisiai pasipyktinusio asmens. Asmens, kuris atrodytu nesunkiai pažino Abberline veidą. O būtu keista, jei nepažintu, kuomet trumpas atostogas pasiemusiam Sebastian’ui, Desmond’o veidas mirguliuoti per visus kanalus ėmė ypatingai dažnai. Ir ką jau kalbėti apie tai, kad jog visi ypatingai nepadoriai turtingi asmenys yra žinomi visuomenei. Norėdamas praeiti, aukštaūgis galiausiai sulaukė klausimo, ar jis nėra koks įžymus, kad leidžia sau tokius dalykus? Ir aplamai kuo gi jis save laiko? Abberline, praeidamas pro vyruką, uždėjo savo ranką jam ant peties.
– No hard feelings, mate. Gali netgi padėkoti man už tai, kad arčiau, nei per kompiuterio ekraną, matei kaip tokia moteris, kaip ji, yra dulkinama. Bet, su Savo poreikiu staiga nusišikti, galėjai palaukti, ir netrukdyti. – Pasitraukdamas nuo restorano svečio, Desmond’as apleido tualetą. Pasiekdamas visus susirinkusius tuo metu, kuomet Geminus ir Rivas jau buvo sugrįžę iš lauko. Apsimesdamas, arba tikrai nesupratęs, kodėl vilkatas užklausė būtent tokio klausimo, šiek tiek susiraukęs, jis galiausiai pasuko akis į Lianą, kuomet pratarė būtent jai. –  Jei tu ne prieš, noriu pasiskolinti automobilį, naktis dar jauna. Skolingas neliksiu. <…>


PART III – ME AND MY BROKEN HEART. ft. Thor Geminus (theme)
Liviana turėjo nenustoti, prieiti prie savo automobilio, bei užvedusi variklį, išvažiuoti į savo brolio namus. Tačiau, kažkokia nesuvokiama jėga visgi privertė ją ne vien stabtelėti, tačiau ir atsisukti į ją pavijusio Geminus pusę. Jų žvilgsniai susitiko, ir tai privertė tamsiaplaukę pajusti visu kūnu perbėgusius šiurpuliukus. Neaišku kodėl, tačiau tuo metu pasidarė be proto šalta, dėl ko ji susikryžiavusi rankas, vienos jų delnu patrindama sau odą virš alkūnės. Puikiai suprato kad išvažiuodama paliks Abberline be automobilio, tačiau tiesą pasakius, šiuo metu jos akyse tai buvo mažiausia problema. Thor’as nepratarė ne žodžio, sudarydamas dviprasmišką vaizdą, ar tai jis tiesiog išėjo į lauką, ar išėjo pas ją. Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, ji nenutraukė akių kontakto, kuomet nesudarydama konfliktiškos situacijos, savo natūraliai pakimusiu balsu, prabildama. – Išsikviesk taksi, važiuok namo ir bent kartą apsaugok save nuo problemų, a? – Nesitikėdama kad vyras pasakys ką nors atgal, ji ir pati pastebimai dvejojo tarp dviejų pasirinkimų, ar pasilikti čia ir pratęsti šį pokalbį, ar išsakius savo nuomonę, keliauti toliau. Tačiau žodžiai kuriuos vyras parinko, ir kaip tai pasakė, akivaizdžiai privertė ją susiraukti. Nebuvo malonu būti įvardintai “problemos” epitetu, ir tai kad jai tai nepatiko, buvo pastebima ne vien iš to kad ji susiraukė, bet ir iš to kad užsivertė akis. Žengė kelis žingsnius link transporto priemonės, kuri jau buvo veik ranka pasiekiama. – Šaunu, tuomet vienintelė tavo problema daugiau nebe zulins tau akių ir važiuos namo.  O tu tuo tarpu verčiau sugrįžk pas savo draugę, nes manau ji jau išnaudojo visus savo arsenalo triukus, kad tik atkreipti Tavo dėmesį į save. – Jis ir vėl prabilo, ir tai privertė ją sustoti. Žvilgsnis nusileido apačion, tarytum bandydamas išvengti akių kontakto. Kažkuriam laikui moteris susimerkė, tarytum būtu bandžiusi apsispręsti tarp tų pačių dviejų pasirinkimų, kurie jai buvo likę. Giliai įkvėpusi, ji ne vien kad pasuko akis į vis dar taip pat beprotiškai geidžiamo vyro pusę, tačiau ir privertė save prieiti prie jo. Jis nenutilo, kuomet išsakė savo nuomonę apie tai, kas nutiko tą naktį, kuomet jų keliai išsiskyrė. Sevastianos Varias dukters veidas išdavė nuovargį, nors nepaisant to, jis dar liko toks pat dailus. Atstumas tarp jų buvo nedidelis, bet ir ne per daug artimas, kad siūstu intymius signalus. – Vienintelė tavo problema  esu ne aš, Thor’ai, o tai Kad tu pats nežinai ko tu nori. Apie tai kas su tavimi vyksta, sužinojau iš Tavo sesers, nes tu buvai per didelis asilas, kad pasakyti kiek stipriai tave spaudžia laikas. Neturėjau to daryti, bet nesigailiu, nes būčiau padariusi bet ką, kad tik neleisti tau dar kartą susidurti su mano giminaičiu. Kad ir ką jis su tavimi daro, tai neneša tau naudos. – Vėl nuleidusi akis, moteris praskleidė savo rankinę, kurioje ėmė ieškoti kažkokio konkretaus ir iš pažiūros nedidelio daikto. – Esmė net ne tai, kad tu pakelei prieš mane ranką. Tam tikra prasme, aš net suprantu kad kito pasirinkimo neturėjai, ypatingai kai suprantu kad ir pati negebėjau savęs kontriliuoti, ir tavo galių buvo per daug, kad sustočiau laiku. – Pagaliau suradusi tai, ko ieškojo. Ji ištraukė šiek tiek pasilankščiusi jo buto raktą, kurį dar kelionės metu jai padavė Karly. Suimdama Geminus ranką, Liviana padėjo raktą ant jo delno, bei šį suspaudė. – …Esmė tame, kad tu palikai mane ten vieną, sužeistą, net nepasivargindamas atsigręžti. O tuomet dingai. Ir kol nešokai prie savo išvedžiojimų, raktą man davė Karly, bijodama kad po vieno iš tų susitikimų su Silas tu gali neišgyventi. Ir be jos, man vienai tik rūpi užtektinai, kad būčiau šalia net tuomet, kai tu to nesupranti. – Liūdnokai šyptelėjusi, Liviana galiausiai pasikartojo tai, ką buvo sakiusi iš pat pradžių. – Važiuok namo, Thor’ai. – Tardama tai, moteris pasisuko link savo automobilio, kuomet dar kartą buvo sustabdyta jo klausimo. Klausimo, į kurį atsakyti veikiausiai neleido pats likimas, arba tai, kad vienas iš vilkolakių apsisprendė kad laikas namo. Kieme pasirodęs Rick’as privertė abu ten buvusius suklusti. Liana atsisuko, tarytum norėdama suprasti, kodėl yra būtent kreipiamasi į ją. Thor’as apsisukęs pasitraukė iš įvykio vietos, sugrėždamas į restoraną. Dar kartą delnais perbraukusi per savo pečius, Rivas išreiškė savo nuovargį atodūsiu, kuomet Geminus draugo kalba palietė galimas problemas, kurios gali kilti, jei jos bosas nebus atsargus. Dievaži, būtent tą akimirką moteris puikiai suprato kad baigti šį vakarą nebus taip paprasta, kaip kad atrodė iš pirmo žvilgsnio. Jai nuoširdžiai nebuvo aktualu tai kas vyko Abberline gyvenime, nes buvo tikra kad bet kokią problemą, kuri gali sutepti jo vardą, jis išspręs greitai ir lengvai. Bet dalis kalbos apie tai kad šitai gali paliesti Thor’ą, neleido burtininkei linkti abejingai. Ji mažiausiai troško kad visas pasaulis sužinotu apie tai kas jis iš tiesų yra, ir kad toks yra vienintelis. Ir galiausiai, nepakėlė net minties apie tai kad jei ne Desmond’as, tuomet nesustabdoma “NSPUNK” galiausiai ras kelią kaip jį nugriebti į savus nagus. – Oh aukščiausias, jie tikrai nejuokavo kad mano darbas užims dvidešimt keturias valandas per parą… Tu teisus, niekam neišeis į naudą, jei bent vienas iš jūsų per mane ar Desmond’ą išeis į viešumą. Aš pasirūpinsiu kad jis išvažiuotu dabar. – Net kalbant bendriniais žodžiais, buvo labai aišku tai, kad Liana pasilikti nusprendė ne dėl viešumos konteksto, ar tai kad per Desmond’ą ir Emily gali kilti nesusipratimai. Ji nusprendė pasilikti čia dėl to, kad problemų susilaukti galėjo Thor’as. Jau ketindama patraukti link restorano durų, ji vos pastebimai šyptelėjo, kuomet Rick’as gana galantiškai, ne kaip ankščiau, atsisveikino su ja. – Tu taip pat… Rick’ai. Ačiū kad neleidi jam prisidaryti bėdų.


– Kur Desmond’as? – Vis dar elgdamasi pakankamai ramiai ir taktiškai, Liana praleido pro ausis ganėtinai džiaugsminga, tačiau tuo pačiu metu ir ganėtinai keistą Geminus reakciją į jos pasirodymą. Jei ne įtartino aplinkybės, būtu galėjusi prisiekti, kad net jei jie ir būtu susitikę dar kartą, jis dėl to būtu labai nepatenkintas, mat akimirka, kuomet Liana perdavė jam jo namų raktą, iš pažiūros neliko visiškai nieko, kas juos du galėtu sulipinti atgal į vieną. Nebent buvo dar šis tas, apie ką ne vienas nebuvo susimąstęs… (soon, laukia plotas su Elissa, tad viskas taps labiau aišku). Nesulaukusi atsako nei iš Thor’o, nei iš čia susirinkusių, Liviana netrūkus mintyse perkratė tai, ką šiai pasakė Rick’as, todėl susidarė prielaidą kad Abberline yra tualete ir ne vienas, ganėtinai lengvai. Laukti kol šie baigs ten linksmintis, neketino. Ir tiesą pasakius, apsisprendė kad nori ištraukti Thor’o “užpakalį” pirmiausia, labai greitai ir lengvai. Tam užteko kad vyras pakiltu ant kojų, ketindamas nukeliauti ten, kur dabar buvo Desmond’as. Jos rankos delnas , kuris šiuo metu pirštais spaudė mobilų telefoną, intuityviai nugulė ant vilkato krūtinės. – Aš iškviesiu tau taksi. – Net net nenuskambėjo kaip paiūlymas, veikiau kaip ganėtinai švelniai išreikštas liepiamas rūpestis. Net kai beveik visą savo gyvenimą praleidai gelbėdama visą pasaulį nuo visapusiškos Chariton’o tamsos, galiausiai padarai keistą dalyką, ir atsisakai galbėti daugumą, kuomet ant kitos svartyklių pusės atsiranda konkretus asmuo, kuris tau rūpi kur kas labiau, nei visas likęs pasaulis.
Pasinaudodamas jau įpročiu tapusiu “triuku”, bei atimdamas iš tamsiaplaukės burtininkės susiekimo priemonę, priešingai nei ankščiau, vilkatas nesulaukė jokio pasipriešinimo. Tiesą pasakius, priešingai nei ankščiau, vikanė neturėjo ko slėpti. Kaip kad Desmond’as buvo paskelbęs visiems susirinkusiems, prieš tai, ji iš tiesų buvo nepriklausoma, niekam neįsipareigojusi moteris. O ir pražvelgus jos susisiekimo su kitais istoriją, buvo galima pastebėti tik keturis numerius: Marcus’o (adresatas nepasiekiamas), Elissos, Karly ir labai retai Desmond’o. Nepasipriešino net tuomet, kai nepaleisdamas jos rankos, Geminus paskatino graikę atsisėsti jam ant kelių. Prieš tai dar nesistengdama pažvelgti į jo akis, ji atrodė kiek įsitempusi. Tiksliau juntamai buvo įsitempęs visas moters kūnas. Tačiau įtampa nebuvo tokia, it išduotu kad jai yra nepatogu ar ji yra verčiama daryti ką nors prieš savo norą. Tiesiog po šitiek laiko, tai buvo pirmasis, iš tikro toks artimas kontaktas su šiuo vyru. Tai vertė jaudintis, jaustis neužtikrintai ir silpnai. Taip, būtent silpnai, nes kitaip nepavadinsi visus tuos suklibėjusius sprendimus laikytis nuo jo toliau. Būdamas šitaip arti, jis prabilo, ir tai pastebimai maloniai pašiurpino jos odą ten, kur ji susilietė su jo iškvėptu oru. Neužtikrintai, ji pirmiausia pasuko veidą į vyro pusę, tik tuomet pakeldama akis, kurios netrūkus susidūrė su priklausančiomis jam. Jo žvilgsnis atrodė mieguistas, nutolęs ir šiek tiek svetimas. Ne toks, koks jis buvo iš tiesų, ne toks, kuris nepriklausomai nuo to, kaip jis stengėsi nuslėpti savo jausenas, visuomet jį išduodavo. Nebuvo tikra dėl ko šitai vyksta, tačiau tai tik dar labiau paskatino Lianą pasistengti išvežti iš čia Geminus. Galu gale, nežinant visos istorijos, viso atsitiktinumo su sumaišytomis taurelėmis, įsivaizduoti kad tai buvo Desmond’o darbas, buvo labai paprasta. – Aš žinau kad gali, bet prašau paklausyk manęs, tau reikia iš čia išvažiuoti, dabar. – Jos ranka nors ir lėtai, tačiau užtikrintai delnu nugulė ant jo kaklo šono, nykščiu palytėdama ryškią žandikaulio liniją. Net nepastebėjo kaip jo rankos apvijo jos liemenį, ir ši akimirka iš veik nieko nereiškiančios, tapo stipriai deginančiai intymi. Jautė jo kvėpavimą ant savęs, tai, kaip prieš tai jo akis stebėjęs žvilgsnis, dabar geismingai stebėjo jo lūpas. Kiekvieną krūstelėjimą, kiekvieną smulkmeną, kuri tarytum iš vidaus skandavo apie taip trokštamas jo lūpas, bei tai, kaip protą išnešančiai šios liečia jos kūną. Sučiaupusi prieš tai šiek tiek praskleistas lūpas, tamsiaplaukė atrodytu kiek skausmingai nurijo burnoje susikaupusius skysčius, kuomet liko išblaškyta vieno iš vilkolakių, kuris pasiūlė jai išgerti. Pasukusi akis į ją kalbinusio asmens pusę, Rivas vos vos šyptelėjo, išreikšdama dėkingumą.
– Man be galo malonu, bet, aš negaliu… Šiandien prie vairo, o ir kelionė nusimato ilga. – Nemelavo, mat butas, kuriame šiuo metu buvo apsigyvenusi, nebuvo stipriai prašmatnus, ar besirandantis miesto centre. Marcus’as kad ir buvo pripažintas Sebastian’o Redford’o sūnumi, jis nebuvo maudomas aukso monetuose. Viską turėjo užsidirbti pats, mat tokia buvo biologinio tėvo politika. Jis žinoma savo vaikams galėjo suteikti visiškai viską, tačiau vietoje tuo davė šiems stiprų charakterį ir susipažinimą su darbu, kuris galiausiai ir atneša materialius dalykus. Visi jo vaikai, apart dvynius (ir tai greičiausiai tik dėl to, kad buvo dar mažuliukai) savo gyvenime turėjo pasiekti viską patys: išsilavinimą, pajamas, bei būstą. Nedidukas dviejų kambarių butas, kuris buvo Marcus’o nuosavybė, dar nebuvo galutinai išpirktas iš banko, tačiau iš sukurtos jaukios aplinkos, buvo galima sakyti, kad buvo vaikinuko pasididžiavimas. Todėl, jo “dingimas” kėlė tik dar daugiau klausimų. Thor’as prisiglaudė arčiau, sušnabždėdamas taip, kad jo žodžiai būtu girdimi tik jai vienai. Šis artumas tiesiogine to žodžių prasme, svaiginančiai pakylėjo. Lianos kvėpavimas tapo tankesnis, labiau pastebimas, kaip ir pastebimas tapo tas nekontroliuotinas apatinės lūpos sukandimas. Ji lėtai pasuko galvą į vilkato pusę, veik suliesdama savo veidą su priklausančiu jam. Atrodė “sujaudinta”, nelabai galinti suvaldyti savo pačios kūną. Praskleidė lūpas, ar tai būčinius, ar tai žodiniam atsakui, tiesą pasakius tą akimirką suprasti buvo neįmanoma. Atmosferą stipriai išblaškė Emily ir Desmond’o pasirodymas. Liviana greitai nusuko veidą nuo Thor’o, ir taip pat greitai “atvėso”, susitelkdama į Abberline. Planai nepasikeitė, nors iškrapštyti iš čia Abberline, taip pat buvo būtina. Puikiai atsiminė, kad Thor’o automobilį matė visai netoliese, todėl problemos ištempti jį iš čia nebūtu, nei jei paskolintu savo transportą. Įduodama Desmond’ui raktelius, Rivas atrodė gana griežtai. – Jei padarysi kokią nors kvailystę, o tu supranti apie ką aš kalbu, pasirūpinsiu kad Sebastian’as apie tai sužinotu pirmas, net jei tai kainuos man darbą ar dar daugiau. Važiuok iš čia, ir palik juos būti. – Desmond’ui panašu kad nelabai sureikšminus tamsiaplaukės žodžius, ir viską nuleidus juokais, arba tiksliau sakant šypsena, pasiėmė mašinos raktelius.

<…> Nesuteikdama vilkatui progos persigalvoti, moteris įtikino vyrą esti kelionę pratęs jo automobiliu, Kuomet paskui nuo jo namų išsikvies sau taksi, bei tuomet grįš namo. Kaip kad nutarė, taip galiausiai ir padarė. Geminus priklausanti transporto priemonė stipriai nesiskyrė nuo jos naujo “žaisliuko”, todėl pasidavė valdymui ypatingai lengvai ir greitai. Kėlionė iki jo namų taip pat neprailgo, nebuvo nei keista, nei kupina įtampos. Viskas buvo taip natūralu, tarytum jie niekada ir nebuvo pasukę skirtingais keliais. Geras pusvalandis, ir transporto priemonė jau buvo priparkuota kieme, prie namo, kuriame jis gyveno. Užgęsindama variklį, visu kūnu Liviana pasisuko į šviesiaplaukio pusę. Neprabilo iš karto, tarytum tik dabar supratusi kad bet koks žodis gali privesti juos du prie klaidos, kurios taip stengėsi visą vakarą išvengti. Iki pat tos akimirkos, kuomet Thor’ui kažkas nutiko, kad jis liovėsi būti tokiu stingdančiu ledokšniu. Ištiesusi savo ranką į šio, beprotiškai svaiginančio, vyro pusę, ji galiausiai privertė save prabilti.
– Man reikės kad grąžintum man telefoną… – Net pačiai buvo sunku patikėti tuo, ką pasakė. Dievaži, noriai leistu jam pasilikti minėtą aparačiuką, jei tik dar penkias minutęs praleisti kartu. Giliau įkvėpusi, ir čia pat neužlaikydama oro, iškvėpusi ji nuleido akis. Elgėsi taip, tarytum būtu pirmą kartą pabučiuota: keistai, it būtu pasimetusi ir neužtikrina tuo, kas vyksta. – Aš. Man reikia važiuoti namo. – Vizualiai tarytum skausmingai nurydama burnoje susikaupusius skysčius, ji neatlaikė susidariusios įtampos, kuomet nusisukusi paskubomis išlipo iš automobilio. Pasitikta ganėtinai šaltos aplinkos, apkabino save per pečius, susimerkė. Girdėjo kaip jis išlipa iš transporto priemonės, kuomet pati daugiau nebe sugebėjusi savęs suvaržyti, ganėtinai greitai atsisuko į vilkato pusę. Vienas ryžtingas žingsnis į jo pusę, ir jų lūpos susijungė nelabai tvarkingam, tačiau tuo pačiu metu labai reikalingam bučiniui. Norėjo įtikinti save, kad šis bučinys gali nereikšti visiškai nieko, kad sugebės atsitraukti greitai. Klydo, stipriai. Pakilusios rankos lengvai ir užtikrintai nugulė ant jo pečių, palaipsniui pakildamos per sprandą, ir galiausiai sustodamos sukibusios į plaukus.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Always choose wisely, you can rather choose prince charming or the dark knight.
Oh can't you see? You belong to me. How my poor heart aches with every step you take, Every move you make, Every vow you break, Every smile you fake, Every claim you stake... I'll be watching you.
avatar
Liana Rivas

Heart still beating for the cause, soul still bleeding from the loss.



Pranešimų skaičius : 438
Įstojau : 2016-07-18
Miestas : Niujorkas
Meilė : Thor Geminus
Draugai : Rheia Falco, Karly
Rūšis : Ragana (25/±2000)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 22 Previous  1, 2

Atgal į viršų


 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume