Skersgatvis prie baro

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Skersgatvis prie baro

Rašyti by Thor Geminus on Pen. 11 17, 2017 3:50 pm




The lonely Wolf




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Ruelle - Deep End.




Yet another orphanlft. Lili Alvar(theme)
Ta nakti jis turejo iseigine, taciau vos grizes i buta, kuri nuomavosi, suprato, kad sianakt cia neuzsibus. Plonos, keturis bendrabucius skyrusios sienos vidun praleido ne tik lauke tvyrojusi salti, bet ir nepageidaujamus garsus is kaimyniniu butu. Dirbo naktiniame, Alvar priklausanciame klube ir nors alga nebuvo menka, vyras neisvaizdavo saves gyvenancio istaigingame bute, kokioj nors prabangioj Nju Jorko vietoj. Taip pat kaip ir neisivaizdavo saves savo asmenine erdve besidalinancio su kuo nors kitu nei paciu savimi. Tiesa, vilkatas niekada is tiesu nebuvo vienuj vienas. Jauno vyro galvoje tunojo begales vidiniu demonu, kurie dare pastaraji tiesiog nesugyvenama. Umus, karstakosiskas, piktas. Storzieviskas, gal net siek tiek barbariskas. Aistringas ir uzsispyres, bet tuo paciu apatiskas ji supanciam pasauliui. Ironiska, kad pasiekes branda, kadaise taip tevus surasti troskes naslaitis dabar juos abu niekino ir nenorejo tureti nieko bendra. Panasu, kad ‘’jausmai’’ buvo apibusiai, mat jojo motina taip ir neatsirado, nors stai tevo tapatybe issiaiskinti pasirode kur kas paprasciau.
-Tas psichas mano tevas?-isiverzes i Lili Alvar kabineta jis nuteske tos dienos laikrasti jai ant stalo. Antrasteje pirma karta pasirode Chariton Geminus vardas.
-Visu pirma… Eik velniop!-Lili akys suliepsnojo. –Kas manaisi esantis, kad dristi taip cia isiverzti?-alfa niekada jam nenuolaidziavo, visuomet elgesi gan atsiauriai. Neisimtis buvo ir sis kartas.
-Sakei, kad radai mane gatveje. Kad neturejau vardo ar pavardes. Sakei, kad net nezinojai kiek tiksliai man metu! Sugalvojai man varda, bet kodel ant sito uzrasei butent Geminus?-is galines dzinsu kisenes issitraukes suklastota ID kortele jis atrode lygiagreciai isiutes, taciau kur kas emocionalesnis nei priesais ji sedinti grazuole. –Tiesiog sutapimas, kad pavadinai mane didziausio kada vilkolakiu gretose egzistavusio psicho pavarde?! Nagi, paneik, kad tai jis yra tas menkysta isrurines ir greiciausiai palikes mano motina!-jo akys nors ir piktos, svytejo nuo susikaupusiu asaru. –Ka apie ji zinai?
-Viskas ka apie ji zinau, tai kad tu jam nereikalingas. Jis stipriausias kada egzistaves vilkatas. Jis nemirtingas ir jei pasimaisysi jam kelyje, jis nesumirksejes tavimi nusikratys,-saltu nervu vilkolake pastume vyro pusen pilnutele viskio taure. –O dabar nesdinkis is cia,-ji atrode supykusi, neperkalbama. Sumises, piktas jis uzsiverte viski ir padare kaip lieptas. Tiesa, trenke durimis taip, kad iskilo jas laikiusi stakta. Nuo tos dienos, jiedu apie tai nebekalbejo. Nuo tos dienos, jis apie tai nekalbejo su niekuo.
Giliai atsiduso. Nemego buti vienas. Butent tokiais momentais jo galva imdavo kvarsinti ivairiausi egzistensiniai klausimai I kuriuos atsakymu jis seniai zinojo niekada nesurasias. Net tikslios savo gimimo datos nezinojo. –I wanna fuck you like an animal…-prunkstelejo sumurmejes visai ‘’praeinancios’’ Nine Inch Nails dainos zodzius. Pagarsino fone grojusi garso takeli, taciau tai nepadejo. Reikejo iseiti, prasiblaskyti. Siaip ar taip, rankoje laikoma alaus skardine buvo tucia, o saldytuve atsargu taip pat nebeturejo. –Ei,-vangiai pakele akis I priesakyje sedejusi ‘’Northern inuit dog’’ veisles suni. –Einam pasivaikscioti.
Prie naktinio klubo iejimo buvo kiles sanbruzdis. Saltas nakties oras nepabaide trumputemis suknelemis ir stiletais pasipuosusiu merginu, kurios paskubomis viena po kitos verzesi lauk. –Kas nutiko?-zemas, sodrus ir vyriskas jo balsas nuskambejo isakmiai, kuriam laikui sustabdydamas prie iejimo kilusia suirute. –Viduje kilo gaisras,-sulemeno uz rieso pastverta blondine. –Palaikyk sitai,-ibrukes jai pavadeli jis pasileido vidun. Ten nebegrojo muzika. Visi atrode sustinge Pasekes kur link susmeigtos buvo visu vilkolakiu akys jis pirma pastebejo krauju susitepusi vaikina, tik veliau – salia jo stovejusia tamsiaplauke moteri. –Kur Lili?!-patalpa uzpilde jo kitoniskas balso tembras. Jo zingsniai netruko igauti pagreiti. –Lili?!-prasibrove pro Toni nesibodedamas pastarojo kliudyti peciu. –Lili?!-strimgalviais puoles i moters ofisa jis rado ja ant grindu, is paziuros negyva.
-Thor’ai…-silpnas jos balsas priverte jo pasibaisejusiame veide pasirodyti palengvejimo sypsniui.
-Nekalbek. Taupyk jegas,-priklaupes salia jis sueme moters galva pasiguldydamas ja sau ant keliu. Drebanciais pirstais eme rinkti greitosios pagalbos numeri. –Shhh… Viskas bus gerai,-elgesi is paziuros uztikrintai, o gal tiesiog uztikrinanCIAI. Norejo, kad ji juo tiketi. Norejo, kad tiketu, jog viskas is tiesu bus gerai.
-A….-ji akivaizdziai skaiciavo paskutiniasias savo akimirkas zemeje. Silpnas, demones isalintas tikrosios Lili kunas nebuvo pajegus atlaikyti durklo jai padaytu suzalojimu. Ji uzsikosejo burnos ertme uzpildzius suriam kraujui.
-Lili, prasau…. Uzsiciaupk,-jis syptelejo, taciau jo balsas sudrebejo.
-…Ta…vo  moti…a,-jos akys prisipilde asaru.
-Velniop ja,-jis ir pats apsiasarojo. –Velniop ja. Man nebesvarbu. Vienintele mano mama visada buvai tu,-jis nubrauke jos veida dengusius plaukus. –Lili, prasau…-moteris paskutini karta atsiduso taip ir nespejusi vaikinui pasakyti, jog tikrosios, biologines Thor’o motinos vardas buvo Lili Santanico Alvar.

-Tu lavonas, girdi?!-issiverzes is kabineto jis stvere Gomez’a uz atlapu. –Ne dabar, ne prie visu situ bailiu,-priremes vaikina prie sienos jis dirstelejo i buri, kuriam dar neseniai priklause. –As tave susirasiu,-jo akyse dege neapykanta. –Leisit, kad susikti misrunai jums rodytu kelia?-Tonis buvo pernelyg apsvaiges, kad adekvaciai sureaguotu i pries ji nukreipta ataka. Stovejo nugara remdamas siena tarytum butu girtas, apdujes. –Jus esat nieko verti subinlaiziai,-jei Jennifer ir megino kazkaip gelbeti padeti, Thor’o uz ja bene dvigubai didesnis stotas, ugis mergina turejo perkalbeti nuo minties pries ji sakotis.  –Patrauk nuo jos rankas, asile! Maggie nebepriklauso buriui,-paleides Toni jis surauke kakta kreipdamasis i Blackwood pastverusi tipa. –Eik,-paragino mergina pirma jo nesdintis is sios vietos. –Arba lik cia… man vis vien,-dvejone moters veide issauke visapusiska vilkato apatija pastarosios likimui. Jis isejo netrukdomas. Tiek vyrai, tiek moterys prasiskyre praleisdami ji link laukuju duru. Gal todel, kad visuomet buvo savotiskai gerbiamas tarp Lili vilku. Solidarus vienisius. Atskaluniskas jo budas anaiptol nepadejo susirasti cia draugu, kitavertus, jo nemegstanciuju sarasas buvo gerokai trumpesnis nei, kad dabartinio alfos – Gomezo. Gal todel, kad dauguma norejo padaryti ka ir Thor’as, bet nedriso. Juk laikais, kai vampyrai netrukdomi vaiksciojo dienos sviesoje, o vilkolakiai gyveno slapstydamiesi, pavojingesnio dalyko uz omegos statusa buti tiesiog negalejo. Tai prilygo mirties nuosprendziui, kurio sau pasirasyti nedriso nei vienas Alvar buriui priklauses menulio vergas.
You remind me of someonelft. Liviana(theme)
Desniajame jo lupu kamputyje styrojo liezuvio pagalba sukiojamas dantu krapstukas. Jis syptelejo pagaves i ji paslapcia zvilgtelejusios grazuoles demesi. –Mes esam kazkur susitike?-netiketa vaikino fraze galejo pasirodyti kaip banalus bandymas mergina ‘’kabinti’’, taciau tikrieji Thor’o ketinimai buvo anaiptol ne romantisko stiliaus. ‘’Besirde kale’’,-galvojo ziuredamas i ja su dviprasmiska, koketiska sypsenele. –Galiu tau pastatyti isgerti?-anaiptol nesistenge, taciau aplinka, kuri juos supo, fone grojusi muzika ir pacios tamsiaplaukes girtumo laipsnis dare jam ‘’meskos paslauga’’. Zavi  sypsena, tai kaip ji atmesdavo, o paskui uz ausies uzsikisdavo plaukus, nekaltas kikenimas… Visus siuos signalus jis puikiai atpazino. Ji akivaizdziai su juo flirtavo ir tai pamazu eme vesti ji is kantrybes. Jis nesistenge, dievazi, nesistenge jos kabinti. Kokiam iskrypeliui is vis butu sovusi mintis kirkinti savo motina?! –Klausyk, manau tau jau pakaks,-atsistojo nuo kedes, kuri praradusi pries tai ja slegusi svori garsiai dzirgztelejo per grindis. –Leisk, padesiu tau susirasti taksi,-nepaisant to, kad gera valanda trukusia ju pazinti uz baro dirbes barmenas kone visa laika akies krasteliu seke, vos Thor’ui pakilus, sumane paantrinti. –Panele, jus tikra, kad nenorite, jog taksi jums iskviesciau as?-Thor’as zvilgtelejo i ji rimtai, bene rusciai, taciau Liviana atrode uztikrinta, kad yra uztektinai blaiva ir puikiai suvokia savo esamu bei busimu veiksmu plana.
-Nagi, atsargiai, dar vienas laiptelis,-jis syptelejo padedamas jai nusileisti i saligatvio lygi. Salia iejimo ruke vyrukai gasliai svilptelejo, vienas net isdriso neva padrasinanciai paploti vilkatui per peti. Thor’as atsiduso. Taip lyg nuo viso sito spektaklio jau butu pavarges, taciau kai jo ir Liv zvilgsniai susitiko, jis ir vel meiliai siai nusisypsojo. –Eime…-sueme jos ranka bei eme vestis saligatviu. Ejo i taksi automobiliams priesinga puse, nesizvalgydamas atgalios. Ne nemegino apsimesti, kad bando ieskoti jai reikalingos transport priemones. Isuko i pirma, neapsviesta ‘’tupika’’ paskui su savimi grubokai isitemdamas ir ja. Pastume ja sienos link, taciau cia, visai netiketai, moteris rankomis apsivijo jo kakla, o ju lupos susijunge buciniui i kuri jis savaime suprantama neatsake. –Viena, kad neatsimeni kaip as atrodau! Visai kas kita… sitai…-suraukes antakius jis atrode pasislykstejes, sutrikes. Atbula ranka nusivales lupas jis nuo jos atslijo it butu nuplikytas verdanciu vandeniu. –As Thor’as Geminus. Chariton’o Geminus sunus,-padares menkute pauze jis atrode uztikrintas tuo ka sako, bet tuo paciu ismustas is veziu to, kaip pakrypo judvieju pazintis. -… tavo sunus.








_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
avatar
Thor Geminus
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 223
Įstojau : 2013-08-08
Rūšis : Vilkatas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Liana Rivas on Pen. 11 17, 2017 6:45 pm




Knowing the unknown




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Ruelle – Deep End




BABY, THIS IS WHERE YOU WANNA BE AND THIS IS WHERE YOU RUN AWAY. ft. Thor Geminus (theme)
Prabėgo dar keli mėnesiai, tuščiai sugaištas laikas, kuris taip ir nesuvedė Lianos su jos biologiniu tėvu pokalbiui, kuris jau seniai atrodė neišvengiamas. Kiekvieną kartą, kuomet ji atsidurdavo pakankamai arti Sebastian‘o, nutikdavo kas nors, kad jos „prisipažinimą“ paversdavo tik menka problema, tarp to liūno, kuriame buvo paskendęs jis. Galiausiai tamsiaplaukė netgi liovėsi stengtis. Ambrose šeima iš tikro buvo unikali savo sudėtimi, peripetijomis kurios vyko pastoviai ir kuo visą tai baigdavosi. Ilgai palaikytas bendravimas su Elissa taip pat nutrūko, mat jauna moteris tapo okupuota motinystės magija, bei tuo, kad Sebastian‘as visuomet buvo šalia. Nelindo, nesikišo ir net neketino piršti savo nuomonės. Galu gale, šiame gyvenime nenutinka nieko be reikalo, viskas turi savo paskirtį ir savo būtinumą. Stengėsi kaip galima daugiau laiko atiduoti savo asmeniniam gyvenimui, kuriame taip pat trenkė griaustinis. Tiesą pasakius, nieko nuostabaus, bet vis vien nemalonu (flashback bus any time soon). Sunkus vakaras: garsus riksmas, lengvas suvaržymas, dūžtančių stiklinių objektų atgarsiai, per grindis byrančios šukės ir galiausiai stiprus trenksmas lauko durimis. Tokiomis natomis buvo pradėtas vakaras, iš kurio Liviana Varias, arba šiais laikais geriau žinoma kaip Liana Rivas, stengėsi pasprukti. Sunku pasakyti kokios stiprios emocijos slėgė jos tobulai sulipintą, graikiškas šaknis turintį kūną. Norėjosi pradėti sielotis, šaukti, ar velniai griebtu sudrebinti žemę po kojomis, kad galiausiai pavyktu bent akimirkai pajusti palengvėjimą. Žinoma ji nepadarė nieko ekstremalaus, dievai mato, ji pasielgė netgi šiek tiek paikai, kuomet vietoje to kad suimti save į rankas, bei nesiimti radikalių priemonių, tamsiaplaukė sustabdė save prie lokalaus baro. Nebrandus pasirinkimas, reikėjo nusisukti ir eiti atgal, praeiti pro šalį, daryti bet ką, kad tik neužeiti vidun. Kažkas, kas priminė vidinį balsą, tiesiogine to žodžio prasme paskatino graikę patekti į vidų. Vidaus aplinka buvo pakankamai tamsi, ir vienu metu Liana netgi privertė save šyptelėti, dėl banalaus savęs sutapatinimu su pavadinimu pastato, kuriame radosi. „Black Widow“, kad ir kokia sudėtinga buvo šios gražuolės istorija, ji visgi du kartus buvo „pažadėta“ tam tikriems vyrams, kurie galiausiai mirė. Ir ji vis dar buvo čia, vis dar buvo gyva ir pasiruošusi bet kam, ką tik likimas šiai ketino pamėtėti. Prie blankaus apšvietimo, jos vilkėta tamsiai bordinės spalvos , pakankamai atvira tiek iš krūtinės, tiek iš nugaros pusės, prie kūno prigludusi suknelė beveik atrodė kaip juoda, o sidabro atspalvio prabangūs aukštakulniai, beveik balti. Praeidama pro akivaizdžiai apgirtusius žmones, Rivas užsiėmė staliuką prie baro, už kurio tuo metu dirbo maloniai nusiteikęs barmenas. Toks buvo jo darbas, klausyti, pilstyti gėrimus kai to yra prašoma, prižvelgti tvarką ir kai reikia iškviesti taksi automobilį. Dialogas su barmenu netrūko ilgai, pakankamai ilgai, kad tamsiaplaukė spėtu užsisakyti dvigubą viskio be toniko. Nežaidė su moteriškais gėrimais, ir tiesą pasakius, paskutinę akimirką nusprendė, kad „buvo nebuvo“, bet šiandien namo, ten kur pasiliko Asmodeus, sugrįš girta ir nesusireikšminusi. Lengvas planas, ir galima sakyti kad dar lengviau įgyvendinamas, mat Liviana buvo ganėtinai liesa, o tai reiškia kad jos tolerancija alkoholiui, nebuvo ypatingai gera. Taip ir būtu praleidusi savo laiką, mat pažintims iš kart atsakydavo kategorišku „ne“, iki akimirkos, kuomet jos žvilgsnį prikaustė visai netoliese buvęs šviesiaplaukis. O tiksliau... Liviana nei pati nesuprato, kad tam tikra prasme pakankamai dviprasmiškai ėmė stebėti tai, kaip nepažįstamas vyras liežuviu tarp lūpų sukioja dantų krapštuką. Plaučiuose išlaikytas oras, geidulingai prasprūdo pro jos putlias lūpas, kaip tik tuo metu, kuomet burtininkė iltiniais dantimis prikando savo apatinės lūpos šoną, arčiau kampučio. Pavymui šiam veiksmui, ji visgi suprato kaip tai netinkamai atrodo, todėl vos pastebimai supurčiusi galvą, nusuko akis nuo nepažįstamojo, bandydama mintyse pačiai sau priminti, kad tai kas nutiko namuose, toli gražu nesuteikia jai preteksto elgtis kaip nors kitaip, nei prieš tai. Tačiau, ponas „stiprusis alkoholis“, yra nelabai tinkama draugija, kuomet tiksliai nežinai kaip turi elgtis, ir kodėl elgiesi priešingai, nei kad iš tiesų turėtum. Iš šono pasigirdęs žemas vyriškas balsas, privertė jau pagreitį įgaunančią tamsiaplaukę suklusti. Neskubiai, ji pasuko savo tamsias it anglis akis į šalia atsidūrusio stipraus stoto vyrą. Balti marškinėliai, džinsai ir ant viršaus užmautas klasikinis paltas, tikrai paryškino jo dailiai sudėtą kūną. Vos praskleidusi savo lūpas, ji užtikrintai, tačiau kažkodėl šiek tiek suplonintu balsu tarstelėjo. – Amm, ne. Esu tikra kad mano atmintis yra puiki, todėl nemanau kad prieš tai mes buvome kur nors susitikę.
Atsakomas jo klausimas privertė Sevastianos Varias pirmagimę dirstelėti į trečią, ir dar neišbaigtą savo taurę. Laukė tik du pasirinkimai: maloniai pasakyti kad vyras toliau eitu savo keliais, arba sutikti. Tikriausiai nereikia labai daug spėlioti, tam kad suvokti kad šiandienos dienos aplinkybės, bei vienišumo jausmas, paskatino Livianą pasirinkti antrą variantą. O ir galu gale, jis negalėtu padaryti nieko blogiau, ką jai buvo padaręs Chariton‘as. Ir kas galėjo pagalvoti apie tai, kad visai netrūkus paaiškės, kad nuo tam tikrų sąsajų pasprukti paprasčiausiai nėra įmanoma. Žinoma ji sutiko, o tam kad dar labiau pabrėžti tai, kad elgėsi iš tiesų visiškai priešingai, nei jai yra tipiška, vienu dideliu gurkšniu ištuštino savo turėtos stiklinės turinį. Susiraukė nuo deginančio alkoholio poveikio, ir tokiu būdu leido suprasti, kad su pasiūlymu sutinka. Jis atsisėdo šalia, ji palinko arčiau, nuoširdžiai pasiduodama koketavimo žaidimui. Laikė sukryžiavusi savo ilgas kojas, kartas nuo karto lietė savo anglies juodumo plaukus, juos arba atmesdama už nugaros, arba tam tikrą sruogą užsikišdama už ausies. Bendravimo metu, kuris pasirodė be galo lengvas, nevengė ir dviprasmiškų prisilietimų prie priešingos jos lyčiai atstovo kelio, lyg ir pritardama tam, kas buvo kalbama. Kad ir kokią ilgą gyvenimo patirtį, negerą patirtį turėjo, šiuo metu nesugebėjo pastebėti tai, kad Geminus elgėsi visiškai nenatūraliai, ir netgi į tam tikrus jos skleidžiamus flirto signalus, išreiškė menką susierzinimą. Ji jautėsi tarytum būtent šią akimirką buvo laisva, tam tikra prasme, apsimetė kita asmenybe, kuri buvo verta atsipūsti, apie nieką negalvoti ir paprasčiausiai pasiduoti vienai nelemtai akimirkai, už kurią paskui gali būti ir kiek gėda.


I'M SLIPPING INTO THE DEEP END I CAN'T CATCH MY BREATH. ft. Thor Geminus (theme)
– Rimtai? – Tamsiaplaukės akių plyšiai kone iš karto įgavo labiau „lapišką“ siauresnį linkį, kuomet gerą valandą kompaniją palaikęs vyras nusprendė kad šis vakaras turėtu pasibaigti ankščiau, nei ji nebe sugebės suvaldyti savęs, bei paprasčiausiai prisnus tiesiai čia, prie stalo, kuris vargu ar būtu labai patogia nakvyne tokiai moteriai, kaip ji. Juk vien iš aprangos, jos elgsenos ir tos pačios akivaizdžiai išsilavinimą išduodančios kalbos, buvo galima suprasti kad Rivas toli gražu nėra labai paprasta, tipinė panašių vietovių lankytoja. Kitą vertus, jis buvo teisus. Dar viena taurė, ir viskas galėjo pasibaigti ir dar nemaloniau, nei miegas ne namuose, ant lovos. Atmestinai pavarčiusi akis, ji pasistengė nuo kėdės pakilti pati, tačiau kūnas atrodė kad tapo toks sunkus, kad tokio paprasto dalyko padaryti savarankiškai nepavyko. Ir nepaisant akivaizdaus girtumo, ji tikrai kad neketino pripažinti esti nesugebėtu nusigauti iki namų „in one peace“. Tuo labiau, Geminus čia pat pasisiūlė palydėti Livianą iki viešojo transporto, kuris galiausiai šią nugabentu ten, kur jai atrodytu saugu. Prabilęs barmenas, atgal sulaukė pamosavimo ranka. Ir nesvarbu, kad žvelgiant iš šalies, jis greičiausiai buvo vieninteliu, labiausiai susirūpinusiu individu, kuris nenorėjo kad tokia daili moteris paskui imtu mirgėti laikraščiuose kaip prievartos auka, arba dar baisiau, atrastas nežinomas, laikinai iki tapatybės nustatymo užvadintas „Jane Doe“  vardu kūnas.
– Viskas gerai. Net jei dabar taip neatrodo, aš galiu savimi pasirūpinti... – Švelniai tariant, tokius žodžius būtu galima pavadinti padėties neįvertinimu. Ypatingai todėl, kad netgi pakilti nuo kėdės, be tam tikros atramos, tamsiaplaukė paprasčiausiai nesugebėjo. Ir visgi, kad ir kokias mintis ji būtu galėjusi prisileisti toliau, tai kas nutiko, galiausiai pribloškė juos abu. Leisdama kad šviesiaplaukis lydėtu ją, laikydamas už liemens, stengėsi suvaldyti galvos svaigimą, kuris atrodė tai akimirkai buvo tapęs opiausia nemirtingos moters problema. Gašlūs, nepažįstamų žmonių komentarai, švilpimas ir to paties Thor‘o reakcija, šiek tiek privertė ją atsitokėti. Akimirkai, apsvarstant tai, kaip galėtu pasibaigti šis, dviejų visiškai nepažįstamų asmenų, susitikimas. Nebuvo tiek „apdujusi“ kad nepastebėtu, esti jie ėmė eiti priešingai nuo kone prie baro stovinčių taksi automobilių. Liviana nesipriešino, atvirkščiai, netgi paleista, ir netrūkus grubokai suimta už rankos, ji klusniai pėdino paskui. Tai buvo žaidimas su ugnimi, kuriam ji toli gražu nebuvo pasiruošusi. Ji netgi kikeno, įsivaizduodama kad tai yra gana linksma. Kad linksma yra tai, kad stipriai maudė pėdas, ir ji nelabai rangiai ėmė šokčioti pirmiausia ant vienos kojos, vėliau ant kitos, kad galėtu nepatogius aukštakulnius nusiauti. – Luktelėk, sustok trumpam. Man sunku pasivyti...
Jau pakeliui beveik neapšviesto šaligatvio, ji taip ir neparodė pasipriešinimo, atvirkščiai, imdama kiekvieną, net menkiausią veiksmą, priimti kaip savotišką žaidimą, kaip nuotykį, kurio geidė pati. Būtina pabrėžti tai, kad Liviana nebuvo jauna ir naivia mergaičiuke, kuri nesuprastu kur link ėjo visas veiksmas. Ji nepagalvojo tik apie vieną, kad Thor‘o ketinimai buvo priešingi tiems, kurie tuo metu sukosi jos mintyse. Grubiai įtraukta į neapšviestos gatvės plotą, bei beveik tuo pačiu metu aršiai pastūmėta link artimiausios plytų sienos, ji nedvejojo ne vienos akimirkos. Aukštakulniai, kuriuos laikė nemirtinga burtininkė išslydo iš pirštu, garsiai kulniukais susitrenkdama su drėgnu nakties asfaltu. Dar viena akimirka, ir ji žengė lentingą žingsnį link nepažįstamojo, užtikrindamai užkeldama savo rankas ant jo kaklo šonų, sprando. Taip pat užtikrintai, tarytum būtu visiškai laisva, bei būtent jo dėmesio ištroškusi būtybė, prigludo artyn. Visa savo fasadine dalimi jautė jo kūną, tuomet, kai priglaudė savo lūpas prie jo, paskatinančiai šlapiam, ne visai tvarkingam bučiniui. Praskleistos jos lūpos, degte degė noru liežuviu susiliesti su jo burna, pajausti tą „pirmojo bučinio“, susimaišius dviejų asmenų seilėms, dilgčiojimą. Jei jis būtu apglėbęs ją rankomis, būtu pajutęs kaip jos liaunas kūnas ima skleisti malonias vibracijas. Tačiau, priešingai nei to galima tikėtis, vyras stipriai sučiaupė lūpas, kategoriškai atsisakydamas atsakyti į bučinio. Atsitraukė, neslėpdama akivaizdaus sutrikimo savo mimikoje. Tą akimirką, kuomet jis net nespėjo prasižioti kalbai, ji jau norėjo prasmegti skradžiai žemę, jautė gėdą ir didžiulį pasimetimą. Tikriausiai dar ilgai nebūtu drįsusi pažvelgti į jo pakankamai šviesias akis, jei ne dar kartą pakartoti žodžiai, reiškiantys kad ji turėtu jį pažinoti. Apėmė didžiulė pykčio banga, galbūt iššaukta būtent to nemalonaus jausmo, kuomet buvo tiesiogine to žodžio prasme, žaibiškai atstumta.
– Kodėl tu užsivedei, kaip užstrigusi plokštelė? Aš niekada ankščiau nesu tavęs mačiusi! – Netikėtai sau pačiai, tamsiaplaukė pakėlė balsą, kuris tam tikru metu, nuskambėjo neužtikrintai ir šiek tiek stingstančiai. Pasišlykštėjimas, ir toks pat gilus sutrikimas buvo matomas iš jo išraiškingų bruožų veide. Ir akimirka, kuomet vyras ėmė valytis savo lūpas, tarytum jos intymumą nešęs prisilietimas buvo jam be proto nemalonus, ji stipriai suspaudė žandikaulį. Tai buvo ją žeminantis gestas, ir daugiau to kęsti tamsiaplaukė neketino. Pasilenkusi, ji suėmė savo batelius, akivaizdžiai parodydama kad neketina daugiau čia pasilikti, ar tuo labiau kalbėti apie tai kas nutiko vos prieš daugiausia minutę.  Pasišlykštėjimas, ir toks pat gilus sutrikimas buvo matomas iš jo išraiškingų bruožų veide. Ir akimirka, kuomet vyras ėmė valytis savo lūpas, tarytum jos intymumą nešęs prisilietimas buvo jam be proto nemalonus, ji stipriai suspaudė žandikaulį. Tai buvo ją žeminantis gestas, ir daugiau to kęsti tamsiaplaukė neketino. Pasilenkusi, ji suėmė savo batelius, akivaizdžiai parodydama kad neketina daugiau čia pasilikti, ar tuo labiau kalbėti apie tai kas nutiko vos prieš daugiausia minutę.  
– Subingalvis. Negaliu patikėti kad iš viso sugebėjau pasižiūrėti į tavo pusę. Užsikišk ir nesiartink daugiau prie manęs. Negaliu patikėti, dar tokio lygio absurdo nebuvau patyrusi... – Nervingai kilstelėdama ranką, ji kelių pirštų pagalvėlėmis perbraukė per savo kaktą, ant kurios buvo galima užčiuopti streso sukeltus šalto prakaito lašiukus. Ketino pasitraukti, netgi žengė kelis žingsnius toliau nuo sienos, toliau nuo jo. Geminus nesiliovė kalbėti, ir tam tikra jo kalbos dalis, privertė Livianą sustingti. Stovėdama atsukusi jam nugarą, ji susikaustė, kuomet išgirdo savo kadaise mylėto, o vėliau daugiau nei du tūkstančius metų niekinto vyro pavardę. Galiausiai buvo paminėtas ir jo vardas. Nemirtingoji ragana sumerkė akis, užlaikydama orą. Nebuvo užtikrinta tuo, kad derėtu atsisukti veidu į vilkatą, galu gale, vien mintis apie tai kad Chariton‘as nėra galutinai sunaikintas, vertė prisiminti kiekvieną akimirką, kiekvieną priežastį, kodėl norėtu kad jis kentėtu, kad ir kokiame pragaro katile dabar virtu. Suspaustas, „surakintas“ žandikaulis dar stipriau įsitempė, kuomet, ji visgi pasiryžo dar kartą pažvelgti savo baimėms ir paniekai į akis, kuomet pasisukdama ant kulniuko, įsmeigė žvilgsnį į Chariton‘o sūnų.
– Sveikinu, esi labiausiai nieko verto šliužo sūnus. Nesuprantu tik tavo rolės tame, čia dar vienas jo sadistiškas pasišaipymas, žaidimas? Bandymas priminti, kad net po mirties, jis visuomet bus kažkur netoliese? Paklausyk manęs įdėmiai. Laikykis kaip galima toliau, nes man ranka nesudrebės sunaikinti jį, bei kiekvieną jo pakaliką, dar kartą. OK?
„...tavo sūnus“ ant viršaus ištarta frazė pribloškė dar labiau, nei tiesa, kurios Liviana žinoti nenorėjo. Nenorėjo prisileisti net minties apie tai, kad šis montras, šis padaras dar gali būti kažkur netoliese, bet kokia forma, bet kokiu pavidalu, netgi minimaliomis DNR dalelėmis priešais stovinčiame vyre. Prunkštelėjo, akivaizdu kad nesugebėdama iš savęs išspausti netgi minimalaus atsakymo. Pabandė paneigti jo pareiškimą galvos supurtymu, vietoje to, pavyko parodyti kažką neužtikrinto.  
– Šlykštus melas! Mano ir to padugnės sūnus yra seniai miręs. – Liviana nebuvo tikra, kaip iš tiesų susiklostė jos vienintelio sūnaus gyvenimas. Tačiau dieną, kuomet buvo priversta jo išsižadėti atsiminė taip, tarytum ji būtu nutikusi dar vakar. Atsiminė jo šiltą kūnelį, susukta į šilumą išlaikančią, paprastą medžiagą, jo ramų veidelį, neįtarianti apie mirtį nešantį jo paties tėvo troškimą, apie tai, kad pasilikdama jį, ji nesugebėtu jo išsaugoti. Pamena ir išsirinkto pirklio žmonos rankas. Šiek tiek kaulėtas, ir pavargusias nuo pastovaus darbo, rankas, kurios perėmė iš jos tą mažyti, niekuo kaltą berniuką, bei auksinių monetų maišelį. Ji atsimena kaip plyšo širdis, žinant kad tai buvo paskutinis kartas kuomet matė savo Cato. Atsimena kiek stiprybės ir paniekos turėjo suturėti savy, kad būti gera žmona savo vyrui, apgaunant jį, esti savo pačios rankomis nutraukė jų vienintelio vaiko gyvybę. Ji nebuvo tikra, kad Cato išgyveno iki orios senatvės, nebuvo net tikra ar jis paveldėjo jos kraujo linijos magiją. Tačiau tikra buvo tik dėl vieno, jis buvo normalus, mirtingas žmogus, nieko bendro neturintis su ta tamsa, kuri gaubė Liviana tiek iš Ambrose, tiek iš Geminus pusių.  Net jei ji prabilo užtikrintai, abejonės sėkla buvo pasėta, giliai ir žaibiškai imdama leisti šaknis. Kas jeigu, nespėjęs apsvaigti nuo didžiulės galios troškimo, jis žinojo apie tai ką buvo padariusi jo žmona. Kas jeigu, jis susirado Cato ir dabar priešais stovi jos sūnus, kuris kaip ir Salonina buvo užšaldytas laike iki tam tikros akimirkos, akimirkos kuri galėtu turėti kažką bendro su paskutiniais įvykiais Geminus egzistavime? Kas jeigu, jis trokšta eiti tėvo pėdomis, ir sugriauti pasaulių pusiausvyrą, iškeliant praragą į paviršių? Ne, tai, dar didesnė absurdo viršūnė. Kad ir kokiame sumautame gyvenime egzistuotu, matydama savo vaiką, sugebėtu jame pažinti dalį savęs. Dalį tos šviesos ir teisingumo, kurio stengėsi laikytis visą savo egzistavimą, neleidžiant blogiui laimėti. Ir tos dalies čia nebuvo. Liko tik vienintelis būdas įtikinti save pačią tuo, kad šis asmuo, pristatantis save jos vaiku, yra apsimetėlis. Rizikingas žingsnis, ypatingai nežinant kiek atspari fiziologiniai mirčiai dabar yra pati. Sumažindama atstumą, ji stengėsi judėti neskubriai, tam kad nesudaryti per didelio įtarimo. Galu gale, negalėjo sau leisti kad kažkoks apsimetėlis imtu ir tryptu jos praeitį, arba bandytu sujaukti jos mintis, arba dar blogiau, pratęstu savo biologinio tėvo pradėtą kelią. Sustodama pakankamai arti Thor‘o, Liviana staigiu mostu, savo batelio dėka nuo žemės atspyrė kažkokį surūdijusį plono cilindro formos gelžgalį, iš visų turimų jėgų įsmeigdama jį į vyro pilvo ertmę, ten, kur randasi kepenys.





_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Always choose wisely, you can rather choose prince charming or the dark knight.
Oh can't you see? You belong to me. How my poor heart aches with every step you take, Every move you make, Every vow you break, Every smile you fake, Every claim you stake... I'll be watching you.
avatar
Liana Rivas

Heart still beating for the cause, soul still bleeding from the loss.


Pranešimų skaičius : 375
Įstojau : 2016-07-18
Miestas : Niujorkas
Meilė : “It's complicated”
Draugai : Rheia Falco
Rūšis : Ragana (25/±2000)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Thor Geminus on Antr. 11 21, 2017 4:57 pm




Knowing the unknown




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Ruelle – Deep End




Nice try, baby. ft. Liana Rivas (theme)
-Auch,-istaria tai taip, tarytum moteris butu jam stipriai ignybusi. Jo israiskoje atsispindejo pasipiktinimas bei nuostaba del tokio paiko grazuoles ejimo. -Not cool, baby,-atrodytu isizaides jis neigiamai papurte galva. –Ka tokio tau padariau, kad nusipelniau… sito?-giliai atsiduses sulaike kvepavima bei vienu truktelejimu pasalino svetimkuni lauk. –Tikiuosi dabar jautiesi kvailai… Mane ka, tai turejo… nuzudyti?-atrode nuosirdziai sutrikes. –Zinai…-lengvai ismeta kruvina gelzgali I ora, o veliau graksciai ji sugauna. –As tikejausi tai padaryti civilizuotai…-ir kai mergina maziausiai to tikejosi, pastumia ja sienos link. Apskaiciuoja savo jega jos nesuzeisdamas, taciau jo rankoje lieka josios delninuke. Po viena isima is jos telefona, kuri atsainiai pameta jos link per daug nesuinteresuotas ar si ji pagaus ar ne. Galop jo pirstai nedideleje silku isklotoje ertmeje atranda tai ko ieskojo – vairuotojo pazymejima. –Livijana Rivas…-sumurma sau po nosim ir atmintyje is kart smesteli jo pokalbis su Silas Ambrose. -…jis buvo pametes galva tik del vienos moters… tos moters vardas – Livijana Rivas.
-Fuck you, Silas’ai…-sumurma sau po nosimi akivaizdziai sutrikes. Jo zvilgsnis nutolsta, tarsi vaikinas butu mintimis nukrypes kazkur kitur, kazkur toliau nuo sios vietos. Atsitoketi privercia is ranku pastverta delninuke. –Atleisk… as apsirikau,-atsiprasymas sio vyro lupomis nuskamba nenaturaliai. –Buvau tikras…. Uztikrintas, kad Charitonas,-tevu sio zmogystos jis niekada nepripazino. -<…>buvo tau istikimas,-naturalu pasipiktinimas tamsiaplaukes veide klaidingai interpretaves kaip pagieza del aptarinejamos neistikimybes, jis neigiamai papurte galva, o jo kaktoje isimete keletas nepasitenkinima isreiskianciu rauksliu. –Atleisk, kad turejai tai isgirsti is manes…?-jo teiginys pasibaige klausiamaja gaidele. Nebuvo tikras ka turetu tokioje situacijoje pasakyti. Nebuvo is tu, kurie taikliai skaite moteru emocijas ar teisingai jas interpretavo. Moteriai taip nieko ir nepasakius, eme jaustis dar nepatogiau. –As jo sunus… ta jis pripazino pats, ta viena karta kai buvau su juo susitikes akis I aki… na, gal ir nepripazino, bet ir nepaneige,-izvelges itaruma tamsiose jos akyse jis ir pats pasisiause. –Jei tu ne mano motina, vadinasi jis nebuvo istikimas. Du kart du. Elementari matematika, argi ne?-siuo momentu jis nebeatrode suinteresuotas pasnekove. Pasikase galva, sujaukdamas ir taip ant galvos tvyranti chaosa aka savo plaukus. –Man reikes, kad eitum su manim…-sumurmejo lyg sau paciam, lyg jai. Primerke akis isisteibeledamas kazkur jai per peti. –Turiu dvi teorijas – tas kales vaikas vis dar gyvas arba… tau sitai nepatiks,-piktdziugiskai syptelejo manydamas, kad Liviana kazkuria prasme puoseleja velioniui romantiskus jausmus ar sirdgela del jo netekties. Siaip ar taip, Silas’as nebuvo jo supazindines su tikrosiomis juju santykiu peripetijomis ar santykiu statusu priesais jo biologinio tevo mirti. –Arba jis turejo anksciau manes gimusi vaika, kuris vis dar gyvas!-spragteli pirstais pats nustebes del savo kriminalu narpliotojo igudziu, taciau jo sypsena netrunka apniukti. –Sitoj vietoj tu pradedi strykcioti is laimes, nes tai reikstu, jog tavo sunus tebera gyvas,-nesulaukes reakcijos, kurios tikejosi, jis atsidusta. –Tikrai? Pradedu manyti, kad vienintelis tavo pulsa paspartinantis dalykas yra zmoniu durstymas ivairiais gelzgaliais,-koja paspiria netoliese gulejusi ir neseniai jo viduje pabuvojusi ginkla. Sypteli, izuliai, flirtuojanciai, taciau tuo paciu ir erzinanciai. –Hey… no judgment here,-pasisaipo patraukdamas netoliese priparkuoto savo automobilio. Zinojo. Buvo tikras, kad moteris paseks is paskos. Geltonos spalvos McLaren P1 tikrai trauke aki. Savotiskai tiko savo savininkui, kuris taipogi mego demesi, greiti ir lengvai prieinamas moteris.

Ilipo I atomobili, uzvede varikli ir visai neskubedamas eme jungineti radijo kanalus ieskodamas ko nors lengvai klausomo. Ne nezvilgtelejo i galini veidrodeli. Jei k air zinojo apie moteris, tai TAI, jog jos yra smalsios. Ji neatsisakys jai pameteto siulo galo. –Hm….-eme niuniuoti ieskodamas dantu krapstuko, kuri zinojo, buvo isitikines, kad turi kazkur… kazkur cia pat… -Po velniu,-kruptelejo netiketai uzsitrenkus keleivio durelemes. Ji neatrode pateninta. Jis syptelejo. –Tikiuosi neesi elergiska sunims,-tarstelejo, taciau tai vargu ar buvo atsakymo reikalaujantis klausimas. Veikiau – teiginys. Faktas, jog ten kur jie vaziuoja, bus ir jo mylimas augintinis.
Keliones metu jo veidas apniuko. Jis nebuvo snekus. Tiesa pasakius, apskritai nepratare ne zodzio, kas veikiausiai vare pakeleive is proto. Siaip ar taip, avantiura, kurios emesi Liviana neapsiejo be rizikos. Jis – nemirtingas, visiskai jai nepazistamas, o blogiausia – su Charitonu susijes – tipas, vezesi ja nezinoma kryptimi, i prasta reputacija pasizymincia Nju Jorko dali, masina, kuri is pirmo zvilgsnio… turejo buti vogta. Juk tai, kur jis gyveno, kaip rengesi tikrai nesutapo su vairuojamo automobilio marke. –Apsiekime be viso sito,-sustabdes ryzkiaspalvi McLarena jis atsiduso. Sueme vaira bei padare menkute pauze. –Mano motyvai… tai mano asmeninis reikalas. Kaip ir tai, kodel pati, savo noru turejai su tuo isgama kazka bendro. Matai, mano saitai su juo… biologiniai,-skestelejo rankomis, truktelejo peciais. Jo tonas buvo sarkastiskas, o lupu taip ir neapleido ta ‘’draugiska’’ sypsenele. Zinojo, kad elgiasi it stuobrys. Galbut todel, sustabde save nuo karstakosiskesniu komentaru nusukdamas galva i lango puse. Giliai ikvepe. –Jei tau taip svarbu zinoti… Noriu zinoti kas po velniu manes laukia. Man nereikia jo galiu, jo sebru. Apskritai – nenoriu su juo tureti nieko bendra. Bet stai mano ‘’drauguzis’’ Silas’as yra isitikines, kad Charitono mirtis anaiptol nereiskia, kad viskas baigesi. Jis isitikines, kad jo ‘’legacy’’ ir toliau gyvuos. Todel,-atsiseges dirza jis be jokio perspejimo ima ropstis lauk is automobilio. –<…>man idomu…. Kur nutekejo tos nelemtos galios. O kadangi tu mielasirdingai sutikai man pagelbeti…-palauke kol ir josios dureles trinktelejo. –Tikiuosi, kad sugebesi nuvesti mane prie tikrosios mano motinos,-paskutini savo sakini vyras veikiau sumurmejo. Neatrode suzavetas minties, kad viskas ka is tiesu zino, tai kad nezino absoliuciai nieko.
-Ei, ei,-vos izengusi pro duris ji pasitiko grazuolis, baltai pilksvas suo. Caktelejo liezuviu duodamas savame kailyje netverianciam gyviui sekti is paskos. Pakeliui i virtuve, kuri nuo saliono nebuvo atitverta jokiomis sienomis, nusispyte batus, kuriuos tiesiog paliko viduri kambario. –Tam, kad nustatytum jos buvimo vieta… tau reikes kokiu priemoniu?-kreipesi I viesnia, kuria taip ir buvo palies tarpduryje. –Se…-iberes augintiniai maisto, emesi vandeniu pildyti jos vandens dubeneli. Stebint is salies, galejo pasirodyti ironiska, kaip toks storzieviskas siknius su sunimi elgesi it si butu jo vaikas. –Kas?-pastebejes, kad viesnia apziurineja jo gyvenamaja erdve, jis surauke antakius. Atsainiai uzkiso pusilgiu, i visas puses styranciu plauku sruoga sau uz ausies. Staiga pasijaute… smerkiamas. Reikia pamineti, kad vietos cia tikrai stigo, beto kai kurias lentynas neabejotinai denge ne toks ir plonas dulkiu sluoksnis. –Prisesk… ?-liepiamaja intonacija siek tiek susvelnino zodzio pabaigoje ibrukta klausiamoji gaidele. Uzkaites virduli netruko paruosti puodelio juodos kavos. Nebuvo uztektinai svetingas, kad psaidometu ar dama kava geria su pienu ar cukrumi. Viso labo padejo puodeli priesais, su savimi taip pat atsinesdamas pustusti viskio buteli. –Neisizeisk, bet ten bare neatrodei uztektinai blaiva, kad vairuotum. Nezinau kaip ten su magija, bet manau, kad ant sluotos irgi nebutum sedus pries tai bent kiek neprasiblaivius,-kreivai syptelejo. Akivaizdziai trauke burtininke per danti. Sofa buvo gan zemai, todel atsisedes ant kedes, prie pat rasomojo stalo jis i ja ziurejo kiek is auksciau. O tai savaime attidenge jam is ties akiai malonu vaizda i josios iskirpte. Prunkstelejo, taciau nieko nepasake. Kiseneje netruko susizvejoti iPhono sim kortelei isimti skirtos ‘’adateles’’. Bakstelejo ja sau i pirsta, kuri is kart atkiso jai pries nosi. –Ka? Neuzteks?






_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
avatar
Thor Geminus
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 223
Įstojau : 2013-08-08
Rūšis : Vilkatas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Liana Rivas on Antr. 11 21, 2017 5:04 pm




Lightning and thunder




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Ruelle – Deep End




YOU CAN'T FALL ASLEEP BECAUSE REALITY IS FINALLY BETTER THAN YOUR DREAMS. ft. Thor Geminus (theme)
Surūdijusio geležinio cilindro dėka sudraskytas odos audinys išstūmė iš organizmo vos keleta stambių lašų kraujo, kuris ne visai tvarkingai atgulė ant tamsiaplaukės rankos odos. Nerviniai receptoriai iš karto identifikavo vidaus skysčio nenatūralią padidintos temperatūros šilumą, kas tik patvirtino esti nepažįstamasis nėra tiesiog paprastas žmogus. Tai nebuvo ėjimas, kurį iššaukė pažeminta savimeilė dėl atstumiančio nesusipratimo, tai buvo savotiškas patikrinimas, testas, kurį Geminus išlaikė. Sunku pasakyti kaip siaubingai būtu pakrypę įvykiai, jei priešais esantis asmuo visgi būtu Varias – Geminus santuokos ir pakankamai ilgai trūkusių santykių rezultatas. Liviana puikiai suvokė kad sunaikinti Chariton‘ą galutinai, yra veikiausiai nepasiekiamas dalykas, kažkokiu būdu jis sugeba egzistuoti net tuomet, kai neturi fizinio pavidalo. Jis yra pavojingiausias asmuo, labiausiai „nuo proto nušokęs“ išpera, kokį tik savo gyvenime buvo sutikusi daugiau nei 2000 metų egzistuojanti burtininkė. Siaubingiausia buvo tai, kad ji būtu „išlaisvinusi“ savo pačios sūnų nuo gyvenimo, jei tik tai suteiktu garantą esti Geminus viską nuodijanti energetika nepasiektu jo sąmonės. Ganėtinai greitai atitraukusi ranką nuo cilindro, kuris liko Thor‘o kūne, ji net nesivargino sumažinti atstumo, kuris tarp jų dviejų, dėl užpuolimo vedusių aplinkybių, buvo ganėtinai menkas. Ir net jei prieš tai serafimo dukters nusiteikimas buvo labiau lengvabūdiškai erotiškai, dabartinis stovis labiau priminė ledokšnio gabalą. Jos tamsiai rudos spalvos akys buvo kiaurai veriančiai įsmigusios į Geminus veidą. Nuolankiai, įdėmiai stebėdama kiekvieną ten esančio raumens sujudimą, stengėsi kaip galima ramiau reaguoti į akivaizdžią pašaipa, kuria vyras suspindo, kuomet pademonstravo tai, kad sužeidimas, kuris būtu pražudęs mirtingą asmenį, jam nesukėlė galima sakyti, visiškai jokios žalos. Tamsiaplaukė be jokios abejonės puikiai suprato, kiek paikai turėjo iš šalies atrodyti toks drastiškas žingsnis, bet, galutinis rezultatas pateisino priemones. Ir svarbiau už tai, šiuo metu nebuvo nieko.
– Jei būtum kilęs iš manęs, tuomet greičiausiai taip. Paklausyk, mano sūnus gimė dar tuomet, kai Charitonas buvo mirtingas žmogus, liguistai ištroškęs galių. Kuriam buvo nesvarbu, kad tam kad įgauti nemirtingumą, jis turės paaukoti savo paties vaiko širdį ritualui, kuris galėjo netgi nepasisekti. Skamba varpeliai? Tai kad esi ne taip paprastai sužeidžiamas, te parodo kad su manimi bendro turi lygiai tiek pat, kiek apskritimas kampų. – Tai, kaip lengvai vilkatas iš savo kūno pašalino svetimkūnį, pamesdamas šį į orą, bei netrūkus sugaudamas, privertė Liviana priimti kiek „kovingą“ poziciją. Dėl kažkokios priežasties, o gal dėl to kad tai būtu tikėtasi iš šviesiaplaukio biologinio tėvo, pirma mintis, kuri aplankė jos protą, buvo smūgis tuo pačiu gelžgaliu, tačiau šį kartą per jos dailią galvelę, nei kad bandymas „pasikedenti plunksnas ir pasirodyti“. Sukando dantis, ir panašu kad tapo kur kas labiau įsitempusi, nei kad buvo prieš tai. Tačiau, nepaisant viso šito, Rivas elgėsi oriai, neparodė kokie jausmų uraganai tuo metu kankino visą jos kūną iš vidaus, gamindami tiek adrenaliną, tiek noradrenaliną, kas didesnėmis dozėmis yra totalus nuodas mirtingam organizmui. Jos širdis kalėsi stipriai, su lyg kiekvienu žodžiu, atskleidžiančiu vis daugiau tiesos, kuri sklido iš priešais buvusio vyro lūpų.
Stumtelėta, ji ir pati tinkamai nesuprato kaip jos laisvoje rankoje laikyta galanterijos detalė, atsidūrė jo rankose, vien smalsumas ir nieko daviau, neprivertė moters imtis priemonių tam, kad atimti iš jo savo nuosavybę. Keista, tačiau turėdama tūkstančius galimybių panaudoti tiek savo kovos žinias, tiek magiškas galias, ji nepadarė nieko. Gal, tokiu būdu ji pati norėjo pasilikti čia, ir leistis būti įklampinama į „nuotykius“ kurie jai nepriklausė? Vienaip ar kitaip, ji pasiliko, ir tuomet kai vyras mestelėjo į jos pusę mobilaus ryšio priemonę, ši atsitrenkusi į jos plokščią, ištreniruotą pilvuką, nugarmėjo žemyn. Iphone aparato stiklas iš karto apsigaubė voratinklį primenančiu peizažu. Pats ekranas ėmė mirgėti visomis vaivorykštės spalvomis, kas išdavė tai, kad iš šio jau nieko gero nebe liko. Iš dalies gerai, net jei Asmodeus ir bandytu ją pasiekti šiuo būdu, paskambinus ir žinoma nepratarus ne vieno žodžio, dabar to padaryti negalėtu užtikrintai.
– Atsiprašau? Ne, tai tikrai nuostabu. Ką būtum daręs jei ant kortelės būtu parašyta „Džozefina Šaldytuvėnson“? Negana to, kad susigalvojai kad neva galiu būti tavo motina, palaikei iškrypėle kuri galėtu bučiuoti savo vaiką netinkamai, ir dar šitai... ...nebuvimas tikram kaip gi aš atrodau ar kuo esu vardu? Na ne, rimtai, nuostabu. – Neigiančiai supurčiusi galvą, burtininkė nusuko akis, suklusdama sekantį kartą tik tuomet, kai buvo ištartas Silvanus Ambrose vardas. Šis vardas nėra labai vartotinas tarp šio laikmečio žmonių, kas iš karto sutapatino įvardinimą su artimu giminaičių, kuris pasirodo kad žaidžia su visų likimais ir toliau, taip pat sėkmingai. Lėtai įtraukdama orą pro nosį, moteris pasistengė pakelti akis į kalbantį.
Pasirodo kad ir to nebuvo gana, mat pasimetimas ir pyktis kuris pirmiausia buvo iššauktas atstumiančiu Thor‘o elgesiu, vėliau palydėtas Silvanus paminėjimu ir galiausiai neteisinga padėties interpretacija, privertė Livianos skruostikaulius nusidažyti nerviniam raudoniui. Jos ir Chariton‘o praeitį galima apibūdinti bet kokiu šio pasaulio žinomu, neigiamumą nešančiu žodžiu, bet toli gražu ne meile ar prie jos prilipinamu nusivylimu. Tapo sunku įsivaizduoti kokią būtent rolę tame sužaidė giminaitis, tačiau kad ir ką jis padarė ar pasakė, tai buvo naudinga tik jam pačiam. Ak, kokia banalybė, „tyli kiaulė, visada kasa gilią šaknį“. Net bandydamas „persimesti“ į teisingumo gretas, vienas seniausių istorijoje magų, ir toliau buvo tamsos apsuptas. Mylinti moteris žinoma kad būtu priėmusi žinią apie vyro neištikimybę, ar nesantuokinius vaikus ganėtinai emocionaliai, pasijaustu išduota, menkaverte. Tačiau tai nieko bendro neturėjo su Liviana. Tik ne dabar, tik ne kontekste, kuriame buvo menamas tas niekaip nenugalimas monstras. Nemalonumą sukėlė vien mintis apie tai, kad dar yra asmenybių, kurie gali manyti esti tarp jos ir buvusio sutuoktinio tebėra gražus ryšis. Akių vokai susiaurėjo, antakiai nusileido ir pats veidas įgavo rūsčią miną. Ji praskleidė savo lūpas, netgi per daug akivaizdžiai pagiežingai perklausdama:
– Buvai užtikrintas dėl ko? Akivaizdu, kad ir kokią informaciją tau suteikė Silvanus, ji nieko bendra neturi su tiesa. Apmaudu, tačiau aš neprivalau tau nieko aiškinti. – Tai kad vyras dar kartą nemandagiai prakalbo ant viršaus, pabrėždamas savo nuomonę, kuri šiuo metu buvo stipriai klaidinga, tamsiaplaukės reakcija persiorientavo į prunkštimą, kuris visai netrūkus susipynė su kikenimu, kuris išdavė tai, kiek apgailėtina ši padėtis atrodė Sevastianos ir Saloninos dukrai. – Susimildomas. Tik nepradėk galvoti, kad tiesa kad esi jo sūnus mane kaip nors žeidžia. Būčiau kur kas laimingesnė, jei šio padaro niekada gyvenime nebūčiau sutikusi. O jei ir būčiau, tuomet iš kart šį pražudyčiau, neleisdama jo nuodams sklisti visus tuos du tūkstančius metų. Akivaizdu kad tu nieko nežinai, tačiau galbūt būtent tai tave ir gelbėja... – Įtarumas visgi buvo matomas Rivas veide, nepriklausomai nuo to, kad ji akivaizdžiai labai abejingai reagavo į tai, kad Charitonas mosikavo savo agregatu kur tik šiam buvo paranku. Jos ir to vyro nerišo visiškai niekas, apart abipusį norą vienas kitą pražudyti. Ji nedrįso abejoti tiesa, kad Thor‘as yra sudėtas iš vilkato DNR, įtarumas labiau atsispindėjo tuo klausimu, ką jis ketino įrodyti, ką ketino pasiekti. Ir jei tai buvo Geminus energetika, visa jo tamsa. Tai te reiškė vieną – priešais stovėjo visai ne seksualiai patrauklus vyras, o sekantis taikinys, kurį teks stebėti, kad nebūtu pradėtas antrasis Geminus viską naikinančios valdžios bumas. Liežuviu perbraukdama per savo lūpas, moteris iš karto atrėmė. – Na taip, pasakei ir prisnigo. Niekur aš su tavimi neisiu. Negana to, ši diskusija ir taip pernelyg ilgai užsitęsė...
Tai tebuvo nieko nelemiantis sutapimas (jei manyti kad viskas kas vyksta aplink mus, su mumis neturi nieko bendra), tačiau visai netrūkus vėlyvos nakties oras tapo apsunkintas, slogus, pasigirdo stipraus griaustinio atgarsis, kuris buvo palydėtas visai netoli nuo kalbančių, tačiau ganėtinai saugiu atstumu, į drėgną asfaltą atsitrenkęs žaibas. Livianos išraiška ir pati povyza nepakito ne per colį. Ji vis dar stovėjo apnuoginta nugara atsirėmusi į raudonų plytų sieną, įdėmiai stebėdama Geminus akis, tarytum būtu bandžiusi jo nutolusiame žvigsnyje pamatyti kažką daugiau, nei šis meistriškai išlaikė savy. Jos nesujaudino net tie žodžiai, kad jo manymu jos sūnus visgi gali būti gyvas. Netikėjo tuo, o po teisybei, netgi buvo beveik tikra kad josios vaikas nugyveno oriai, sukūrė šeimą ir mirė nuo senatvės. Na, kokios ten senatvės, jei tų laikų vidutinis išgyvenamumo amžius nebuvo toks ir didelis: prasta higiena, medicinos žinių nebuvimas ir kiti aspektai. Jos nejautrumą jo žodžiams, nebuvo sunku praleisti pro akis, ir žinoma vilkatas tai pastebėjo. Negana to, nesusilaikė nepakomentavęs.
– O ko tu tikėjaisi, esu kario dukra, ir visą savo gyvenimą sekiau jo pėdomis. – Gal ir ne visai teisingai, tačiau būtent šiais žodžiais tamsiaplaukė graikė nusprendė apibūdinti savo atsaką į jos interpretaciją, kurią išsakė nepažįstamasis. Ir WTF?! Visiškai nespecialiai ir netgi kiek neapgalvotai, ji leido savo veide pasirodyti menkai šypsenai. Kuri pradingo taip pat greitai, kaip ir smegenys pagaliau palietė informaciją, kad Charitonas gali būti gyvas. Ne, ji nesvarstė galimybės, kad galios, energetika kurią jis savy kaupė, perėjo kam nors kitam. Tačiau kad jis išgyveno, šitai atrodė gana realu. Kadaise surišusi savo gyvenimą su jo energetika, ji buvo tikra kad išliks gyva tol, kol jis nebus galutinai sunaikintas. Ir tai kad ji vis dar buvo čia, nejautė jokių organizmo permainų, vedė prie to, esti viskas nepasibaigė taip gražiai, kaip yra nusakoma filmuose kur gėris nugali blogį. Kvietimas eiti kartu buvo naudingas ir Livianai, mat bet kokiu metu ji galėjo pareikalauti jo “pagalbos” arba tiksliau sakant “meškos paslaugos”, kraujo ritualui, kuris be jokios abejonės atskleistu ar Chariton’as tebėra čia, ar Thor’as yra vienintelis tiesioginis jo palikuonis. Win/Win situacija, tačiau prieš tai tektu paminti savo savigarbą.
– Pakartosiu tai paskutinį kartą: Chariton’as mano sūnaus gyvo nebūtu palikęs, ir tai buvo per daug seniai, kad iš Cato dabar būtu likusios bent dulkės. Vadinasi, jis pats greičiausiai tebėra gyvas. Nes antra tavo teorija yra per daug paika, kad būti tikra. – Tuo baigdama savo kalbą, tamsiaplaukė pasiliko stovėti vietoje, kuomet Thor’as demonstratyviai pasitraukė prie savo transporto nekasdienės, iššaukiančios transporto priemonės. Vieną buvo aišku, Liviana nenorėjo sugrįžti namo, susidurti su ten paliktomis problemomis, pykčiais ir vienas kito nesupratimais. Nenorėjo žvelgti Asmodeus į akis, jai pačiai buvo būtinas laikas, ir Thor’as su šia iškelta dilema, šiuo metu atrodė tobula distrakcija, bent šiai nakčiai.
Pakankamai užtikrintai atsekusi paskui Geminus, ji įsliukino į jo transporto priemonės vidų, užimdama keleivio vietą, dar prieš tai, kai durelės nusileido, sandariai „įkalindamos“ salono viduje du, visiškai svetimus vienas kitam asmenys, kurie to nežinodami, turėjo daugiau bendro, nei tai buvo galima numanyti. Liviana viso labo dirstelėjo į šviesiaplaukio vilkato pusę, tarytum nusistebėdama kodėl jis delsia, nepradėdamas kelionės. Tai buvo rizikinga, ji net nenutuokė kur vyksta ir kaip visą tai gali baigtis. Tačiau dėl neaiškios priežasties, ji buvo tikra tik dėl vieno: kad sugebės save apginti, jei tik tam bus būtinybė. Iš vietos pajudėjusi transporto priemonė, ėmė „nešti“ keliaujančius nežinoma Rivas linkme. Šiame mieste ji buvo dar palyginus visai ne seniai, didžioji dauguma gatvių atrodė vienodai. Thor‘as taip pat pasirodė ne per daug šnekus, o tyla tikrai labai greitai ėmė smaugti. Todėl ji nepasielgė kaip tipinis „šturmanas“, nepajungė muzikos fonui. Ji neatsisukdama į Geminus, nusprendė kad privalo paklausti kone svarbiausio dalyko, koks tik buvo. – Pasakyk tiesą, kodėl galvodamas kad esu tavo motina, mane susiradai? Ir nepradėk tyčiotis, kad pritrūkai motiniško apkabinimo, ar sušukavimo. – Specialiai pabrėždama tai kad jis buvo šiek tiek susivėlęs, sukreivino savus antakius, pasukdama savo akis į jo pusę, patikslindama.
– Tai dėl energetikos, jo paveldo? Ar bent suvoki kad tai suėda asmenybę, it koks parazitas? Aš mačiau kaip tai suėdė Chariton‘ą, kokį monstrą iš jo padarė vardan to kad valdyti viską ir visus. Tu turėtum laikytis nuo to, kaip tik įmanoma toliau... Pats nesupranti kur lendi ir galiausiai kokią kainą turėsi už tai susimokėti. Tai juodoji magija, ji kainuoja.
Tikėtis tiesioginio atsakymo nebuvo verta tikėtis, tačiau Liviana nesulaukė nieko atgal, kas tik parodė kad Thor‘as neketino su ja dalintis savo sumanymais, planais ar tuo labiau klausyti patarimų. Kai asmuo ura užsispyręs ir siekia savojo tikslo, yra normalu kad viskas aplinkui tampa tiesiog sulietomis detalėmis, kurių nei matai, nei girdi. Liviana neigiamai papurčiusi galvą, nusuko akis į langą, ne žodžiu nesutrikdydama atmosferos iki kol automobilis sustojo viename gyvenamų kvartalų.


IF WE COULD BREAK THROUGH THE CEILING ABOVE US, WE COULD BE FREE. ft. Thor Geminus (theme)
„Tikiuosi neesi elergiska sunims“, – teiginys privertė tamsiaplaukę suraukti antakius, mat nebuvo tikra dėl to ar jis tai pasisakė turėdamas omeny augintinį, ar bandė pasišaipyti iš to kad dauguma vilkolakių kartais nuo karto mėgsta save įvardinti panašiais epitetais, o ji, kaip be pasukus dabar nežinoma linkme vyko su mistiniu vyruku, o prieš tai buvo ištekėjusi ne tiek kad už pirmojo vilkato, iš kurio veliau išsiraizgė tiek vilkatų, tiek vilkolakių rūšys. Jis buvo jų dievas, kad ir koks psichas, bet dievas. Išraiškingi, natūraliai juodi antakiai nusileido, kuomet nemirtinga moteris išreikšdama savo nepasitenkinimą, atsisakė pažvelgti į Thor‘o pusę, nusukdama veidą į dešinės pusės lango pusę. Vis dar nebuvo pilnai tikra tuo, kaip pasibaigs ši naktis, tačiau rizikos troškimas, smalsumas ir traukianti pakeleivio išvaizda, tam tikra prasme nusvėrė sveiko proto svarstyklių pusę. Privertė save nutilti tik kelionės laikotarpiui, mat ir už tikrai ne kasdien matomos transporto priemonės sėdinčio vyro pozicija taip pat nebuvo nukreipta į pokalbio užmezgimą. Priešingai, nei tai būna su įprastais žmonėmis, jis tikrai sudarė įspūdį kad tiek savo automobilį gavo ne legaliais keliais, vežė tamsiaplaukę nežinomais ir ne labai daug pasitikėjimo įpūsiančiais maršrutais, jis dar ir nesiteikė kalbėti. Stuobrys. Liežuviu perbraukusi per savo natūraliai išraiškingas, putlias lūpas, moteris stengėsi įsiminti kelia, kuriuo vyko kelionė. Galu gale, nebuvo užtikrintumo kad sugrįžti pavyks lygiai taip pat, kaip ir nuvykti į kelionės tikslo vietą. Liana atsisuko tik tuomet, kai šviesiaplaukis prabilo.
– Jis ne visuomet buvo tokiu. Ar šis atsakymas tau pasirodys pakankamu? – Tai nebuvo paaiškinimas, kuris atskleistu ką nors daugiau, ar bent sudėtu kelis taškus į reikiamas vietas, leidžiant suprasti kokia buvo Chariton‘o praeitis, ir nuo kurio taško viskas stipriai susimovė. O ir pati Liviana, nebuvo tikra tuo, kad Chariton‘as vistik visada buvo blogas, tik ji pati buvo apakinta jo „didvyriškumo“ kuris buvo peršamas iš pradžių. Ne viskas yra žinoma net dabar, kai nuo pažinties akimirkos prabėgo kur kas daugiau, nei pora tūkstantmečių. Per daug vandens nutekėjo, ir pradžios istorija tiesiog tapo per daug neaktualia. Ir visgi, ji pasistengė parodyti šiek tiek atvirumo tam, kad paskatinti jį padaryti tą patį. Ne be naudos sau pačiai. Buvo BŪTINA sužinoti kodėl jis taip trokšta sužinoti tiesą apie galias ir energetiką, kuri nedingo Chariton‘ui mirus.
– Tavo „draugužis“, Silas. Yra mano dėdė, ir jis puikiai žino kad tu negali turėti su manimi visiškai jokių sąsajų, ir visgi jis paskatino tave galvoti kad yra priešingai. Tiesa, dėl vieno jis buvo teisus. Mirus Chariton‘o kūnui, galios ir energetiką, kurią jis buvo sukaupęs, niekur nepradingo. Tokia tamsa nėra išnaikinama nukirtus jos kamieną. Ji plinta, ir kad ir kur ji yra išplitusi dabar. Tas asmuo yra gyvas lavonas, ir aš neturiu omeny natūralius per didelės energetikos dėsnius. – Čia Liviana buvo atvira, jos amžino gyvenimo užduotis ir buvo palaikyti gamtos balansą, varžyti, slėpti ir įvairiais magiškais ritualais slopinti tą tamsą, kurią sukūrė jos buvęs vyras. Padugnės, kurios buvo apsūpusios Geminus tebuvo menki kareivėliai sadistiniame kare, kuris buvo paskelbtas daug seniau, nei kas nors tai galėtu atsiminti. Ir ji tikrai nesustos, tol kol bus gyva, stengsis kad šis mirtį nešantis virusas nenuodytu šio pasaulio, kad ir kokią kainą teks už tai susimokėti. Pasukdama savo tamsias akis į pašnekovo pusę, Rivas pasistengė išreikšti savo nuomonę, kuri žinoma nebuvo būtina.
– Jei tu iš tikro esi jo sūnus, turi ir pats suvokti kas tavęs laukia, nepriklausomai nuo to ar ta energetika tave pasieks. Jis tiesiogine to žodžio prasme, vilkatų dievas. O tai reiškia kad tu ir pats turi didžiules galias, kurių akivaizdu dar neatradai, ir kurias gali arba išpuoselėti, arba prislopinti. Ir jei tau įdomi mano nuomonė, pasiūlyčiau pasirinkti pastarąjį variantą.  
Burtas, kuris galėtu nurodyti kraujo giminę, nebuvo sudėtingas ir jo parengimas nebūtu pirmu kartu, kuomet Livianai tai tektu atlikti. Galu gale, lygiai tokiu pačiu principu tamsiaplaukė sutiko savo biologinė tėvą, o vėliau ir likusius savo šeimos narius, kurie skirtingomis aplinkybėmis, mistiškais būdais išgyveno iki šių laikų. Ji net neabejojo kad šį procesą pavyks padaryti ir dabar, vidinę baimę kėlė tik tai, kad minėtasis burtas gali parodyti ir Chariton‘ą, kuris kokiu nors būdu sugebėjo rasti galimybę išlikti, net po to, kai su juo buvo susidorota. Liviana nematė to savo akimis, neatliko to savo pačios rankomis, todėl nebuvo tikra kad viskas tikrai baigta. Šiame NY krašte buvo pirmąjį kartą, todėl išlipdama iš transporto priemonės, kuri akivaizdžiai nebuvo labai tipinė panašiai vietovei, nesusilaikė nenužvelgdama visko aplinkui. Ir visgi, pajudėjus Thor‘ui, padarė tą patį. Sekdama paskui naujai pažintą vilkatą, ji visiškai natūraliai kelis kartus dirstelėjo į jo sėdimąją. Sustodama prie durų, kurias netrūkus Geminus atidarė. Neįžengė į vidų iš karto, viską pirmiausia nužvelgdama iš saugaus nuotolio. Parbėgęs šeimininko išsiilgęs šuo, į Livianą sureagavo ganėtinai neutraliai, kas įpiršo mintį, kad šis butas jau buvo matęs ne vieną ilgų kojų savininkę, antraip, turėtu sulaukti bent burzgimo? Galėjo ir klysti, tačiau šiuo metu savęs šiuo klausimu kamuoti neketino. Perkeldama per slenkstį, ji uždarė už nugaros likusias duris. Prie šuns nesiartino, o ir Geminus augintinis labiau parodė suinteresuotuma maistu, nei kad svečiu. Iš tiesų, buvo keista matyti Thor‘ą taip maloniai besielgianti su šunimi, kai pats iš savęs pasirodė pilnu arogancijos maišu. Vos timptelėjo lūpas į šoną, imituodama lengvą vypsnį. Stengėsi ne per daug pastebimai nužvelgti patalpas, kurios buvo gausiai apstatytos, ir neleido judėti iš tikro laisvai. Vienišiaus „chata“, kitaip negalima apibūdinti panašaus stiliaus būto, mat akivaizdu jog moters rankos čia seniai nebuvo, arba nebuvo visai. Lentynos kaupė dulkes, o ir daiktai keliuose vietose buvo pamesti tiesiog tam, kad reikėjo kažkur pamesti. Aukštakulnių nenusiavė, ir tai buvo jos klaida. Gal ir nesistengė atrodyti taip, tarytum bandytu jį pasmerkti dėl matomo chaoso. Ir kai vyras užklausė kas ne taip, ji pasimetė, kuomet iš kart pasukusi akis į jo pusę, net nebuvo tikra kur turėtu statyti kojas, kad galėtu saugiai nusigauti iki sofos, kurią jai nurodė. – Nieko. Bet ar tu tikrai įsitikinęs kad esi jo sūnus? – Tai buvo labiau pašaipa, nei kad rimtas klausimas. Chariton‘as mėgo ne vien valdžią, tačiau ir didžiulias patalpas, laisvę, kur galėtu vaidinti tam tikra prasme „karalių“. O šitai, toli gražu nepriminė vietos, kur panašaus tipo asmuo galėtu gyventi. Gerai, juokelis buvo niekam tikęs. – Nesijaudink, tikiuosi kad surasiu viską, ko man reikės. – It specialiai neatkreipdama dėmesio į liepiamai nuskambėjusį pasiūlymą atsisėsti ant sofos, ji patraukė prie lentynos, kurią nužiūrinėjo prieš tai. Įvairios knygos, popieriai... Įdomu, ar jis bent kartą buvo visą tai atsivertęs? Nepriminė tokio tipo, kuris skaitytu dėl smagumo ar savitobulėjimo. Ir vėlgi, dar viena mintis, kurios ji šiuo metu nesistengė nagrinėti, bet ji įkyriai lindo į galvą. Tarp dulkių sluoksnio, bei chaotiška tvarka sudėtų raštų, ji paėmė miesto žemėlapį. Žinoma, vilties kad jo biologinė motina buvo visai šalia, buvo ne daug. Bet, kito pasirinkimo dabar nelabai buvo. Nuo ten pat, taip pat paėmė pora parafininių žvakių. Ir tuomet, kai ketino pasisukti eiti atgal, prie tos pačios sofos, kuri jai buvo pristatyta kaip atsisėdimo vieta, po kojomis pasipynusi Thor‘o augintinė (arba augintinis), šiek tiek sumaišė tamsiaplaukės lygsvarą, o tuomet „meškos paslaugą“ padarė ir iš organizmo neišgaravęs alkoholis, bei per daug plonį aukštakulnių kulniukai. Paslydo, ir buvo visiškai tikra tuo, kad it bulvių maišas nukris ant grindų, ir jei pasiseks neužsimuš susitrenkdama į kokį nors aštresnį kampą. Tačiau kaip bebūtu keista, arba atsitiktinumo dėka, arba greitos Thor‘o reakcijos, liauna tamsiaplaukė sukrito tiesiai į jo stiprias rankas. Spėjo tik stipriai susimerkusi aiktelėti. Jo kūno šiluma dar stipriau apsvaigino, ir it saugodama save pačią, ji stipriai prie krūtinės prispaudė tuos daiktus, kuriuos susirinko ritualui. Atmerkusi akis, burtininkė įsistebėjo į priklausančias Geminus. Jo akių rainelės buvo šaltos, šviesiai mėlynos spalvos, skandinančios. Nejaukumo jausmas apėmė kone iš karto, ir net galėdama atsitraukti iš karto, moteris to nepanoro. Keista ir erzinanti tyla įsivyravo staigiai ir netikėtai. Nebyliai suamsėjusi, Liviana galiausiai privertė save atsitraukti, ir šį kartą, kaip galima saugiau atsisėsti prie staliuko, ant sofos. Nenorėjo komentuoti to, kas nutiko, todėl leido kad buto šeimininkas pasirūpintu kavos gėrimu ir kažkuo tauresniu sau.
– Haha. Labai šmaikštu, net pilvo raumenys paskaudo, ant kiek juokinga. Tikriausiai tavo žinios apie magija apsiriboja tik Hario Poterio filmais? Turiu omeny, šluota...? – Susakė tai be galo rimtai, todėl net prie didilio noro nusijuokti, nebūtu iš ko. Atsargiai pastumdama puodelį ant stalo krašto, tamsiaplaukė išskleidė žemėlapį ant stalo paviršiaus, priešais save pasistatydama abi žvakes. Visa laimė kad buvo kilusi iš galingos varlokų šeimos, o tai reiškė kad tam kad „įžiebti ugnį“, jai nereikėjo turėti su savimi žiebtuvėlio. Vos vienas žodis mirusia kalba, ir žvakių liežuvėliai pasidengė ramia liepsna. Atsuko akis į Geminus, kaip tik tuo metu, kuomet jis įsidūrė sau pirštą. Tai sukėlė lengvą prunkštimą, ir ji taip nieko ir nepasakiusi, šį kartą jau daug sėkmingiau persikėlė į virtuvę, iš kurios stalčiuko ištraukė didelį virtuvinį peilį. Sugrįžusi, ramiai suėmė vilkato ranką, lėtai, ir ne per daug giliai ašmenimis perbraukdama per vidinę jo delno pusę. Padėjusi šaltąjį ginklą toliau, abejomis rankomis suėmė jo delną, šį suspausdama į kumštį. Nukreipė į žemėlapio centrą taip, kad lašantis kraujas pasiektu slidžia danga apdengto popieriaus paviršių. Atrodė labai susikaupusi, ir kuomet paleido Geminus ranką, pajuto kad šio akys buvo nukreiptos toli gražu ne į procesą, o būtent jos ganėtinai atvirą iškirptę. Tai akimirkai išblaškė, galu gale, po incidento su nevykusiu, arba tikslingiau būtu pasakyti, neįvykusiu bučiniu, jis skleidė kiek per daug dviprasmiškus signalus, ir nepakliūti dar kartą, tapo sunkoka. Sumerkusi akis, bei šiek tiek atlošusi galvą, burtininkė ėmė sau po nosimi šnabždėti nesuprantamus jam žodžius. Pralietas kraujas, iš pradžių lėtai, o vėliau įgaudamas pagreitį ėmė „keliauti“ per žemėlapį viena konkrečia kryptimi. Vos kelios sekundės ir kraujas liovėsi judėti, tačiau tai ne viskas, kas atrodė mažumėlę keista. Transo būsenoje, Liviana atrodė tarytum nepasiekiama išorinio pasaulio, ir akimirka, kuomet atkuto iš to būsenos, staigiai įtraukė oro į savo plaučius, taip, tarytum būtu gavusi dūrį tiesiai į širdį. Instinktyviai ji pridėjo savo delną prie krūtinės dalies, kuri buvo atidengta iškirptės. Dar neatsisukdama į Thor‘o pusę, ji grubiai perbraukė per kraują ant popieriaus. Kadangi jis buvo slidus, beveik viskas nusivalė, ir tik Lili Santanico Alvar klubą nurodanti vieta, buvo prisunkusi krauju. Šiek tiek iš vėžių išmuštas Livianos žvilgsnis susirado Thor‘o akis. Jos balsas nuskambėjo monotoniškai, tyliai.
– Man labai gaila, bet. Moters, kuri suteikė tau gyvybę, nebėra. Jos mirtis yra ant tiek šviežia, kad aš vis dar jaučiu jos skausmą... Jos kraujas tebėra pralietas ten, kur ji mirė. Juo taip pat yra suteptos tavo rankos. Bet tu nesi žudikas. – Tamsiaplaukės žvilgsnis tapo nutolęs, prislėgtas. Ji tarytum jautė tai, ką juto jis. Galu gale, ji puikiai suprato ką reiškia prarasti tėvus. Savuosius prarado dar tuomet, kai buvo maža. Dievaži, ji iki pat šiol puikiai pamena, kaip Sevastianos nusivedė ją ir Marcia pas Horatiu, kaip Sevastianos buvo parklupdytas, ir kaip stipriai jį šaukė kad „tėvelis“ jų neatiduotu, kad jas išgelbėtu, apsaugotu... Ir jis nepadarė nieko, dingdamas tarytum skradžiai žemę. Netrūkus ir Salonina buvo paskelbta mirusia. Nesvarbu kad bėgant metams, amžiams, ji sužinojo tiesą, kas nutiko iš tikro. Tačiai to jausmo, tai ne kiek nenuslopino. Kadangi buvo visai netoli, ji ištiesė savo ranką, delną uždėdama ant Thor‘ui priklausančios plaštakos. Tarytum nebyliai norėdama parodyti jam kad, nepriklausomai nuo to kad jie apie vienas kitą nežino visiškai nieko, ji yra čia.





_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Always choose wisely, you can rather choose prince charming or the dark knight.
Oh can't you see? You belong to me. How my poor heart aches with every step you take, Every move you make, Every vow you break, Every smile you fake, Every claim you stake... I'll be watching you.
avatar
Liana Rivas

Heart still beating for the cause, soul still bleeding from the loss.


Pranešimų skaičius : 375
Įstojau : 2016-07-18
Miestas : Niujorkas
Meilė : “It's complicated”
Draugai : Rheia Falco
Rūšis : Ragana (25/±2000)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Thor Geminus on Tr. 11 22, 2017 2:18 pm




Lightning and thunder




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Ruelle – Deep End




YOU CAN'T FALL ASLEEP BECAUSE REALITY IS FINALLY BETTER THAN YOUR DREAMS. ft. Thor Geminus (theme)
Monsters in your head... monsters under your bed. ft. Liana Rivas(theme)
Netycinis moters nerangumas sukele nejaukia pauze. Isitikines, kad grazuole atgavo ligsvara, kreivai syptelejo nuo zemes kilstelejes smarkiai apgrauzta suns zaisla uz kurio ji tikriausiai ir uzkliuvo. –Apskritai stebiuosi, kad su tais batais issilaikai vertikalioje padetyje,-neatrode nusiteikes pasnekesiams. Is viso, buvo tylenis, taciau progos patraukti ka nors per danti atsisakyti tiesiog nepajegdavo. Syptelejo nuplikytas burtininkes zvilgsnio. Jam patiko, kad grazuole neieskojo zodzio kiseneje, maza to, ir pati nepraleido progos ‘’paznaibyti’’ jo sarkastiskais komentarais. –Man nepatinka dalykai, kuriu negaliu apciuopti… kuriu nesuprantu,-atsainiai guztelejo peciais tarytum tokio paaiskinimo uztektu pagristi jo ziniu stygiu magijos sferoje. Visgi, kai jo plastaka atsidure jos rankose, seke kiekviena jos judesi su neslepiamu susidomejimu. Ne nekrustelejo kai si peiliu ipjove jo oda. It uzburtas, zvelge i putlias, negirdeta kalba snekancias lupas. Jo zvilgsnis kartkartem nukrypdavo i zemelapi ir tai kas jame vyko, taciau netrukdavo ir vel sugrizti ties jos veidu. Tobula, astri zandikaulio linija, ilgos blaskstienos… Lupu kamputyje nejucia isimete sypsnis, kuris anaiptol netiko prie to kas siuo metu vyko patalpoje. Jo demesi isblaske inskti pradejes suo. –Eik i kambari,-paliepe grieztai, taciau nekeldamas tono. Tarsi bijodamas isblaskyti, sudrumsti net ora bute sustingdziusia magija. Suo dvejojo. –Gulk,-pakilo suimdamas augintine uz apykakles ir pastumedamas i kambari, kuris siaip jau keturkojei buvo draudziama zona. –Hm?..-kai moteris prabilo jis ne is karto suprato, jog kreipiamasi butent i ji. Priejo, pritupe prie mazaugio kavos staliuko bandydamas miesto zemelapyje iziureti kazka, kas is paziuros taip neigiamai paveike namu viesnia. Jo kaktoje isimete kelios nerim rauksles. Sirdis… butu galejes prisiekti, jog jaute pastaraja sau gerkleje. Jo kvepamias padaznejo, o ranku delnai suprakaitavo. Pakilo taip ir neistares ne zodzio. Galvoje is kart susmezavo maziau nei pries savaite ivykes dialogas. -<…>tavo motina,-silpnas Lili balsas it uzsikirtusi plostele eme suktis jo smegenineje. Akimirka, vos akimirka jo veide atsispindejo sumisimas, liudesys, kuri netruko pakeisti… pyktis. Suraukes antakius jis atsikrenkste. –Wow,-teistare su ironiska sypsenele, kuri puikiai maskavo tikruosius jo jausmus. –Kagi, vadinasi is jos jau nieko nesuzinosiu,-guztelejo peciais ir pastveres buteli viskio, gurgstelejo. –Aciu uz… viska,-susizgribes, jog viesnia neturi nei masinos, nei telefono, kurio pagalba galetu issikviesti taksi, jis is galines dzinsu kisenes issitrauke pinigine ir savaja susisiekimo priemone. –Sveiki… Taip, noreciau issikviesti taksi i….-isispraudes telefona tarp ausies ir peties jis nukulniavo virtuves link ketindamas pokalbi pratesti tenais. Prisidege cigarete. Elgesi taip kasdieniskai, taip atsiputusiai… Lyg ne jam ka tik buvo pranesta, jog butent ji pagimdziusi moteris neseniai iskeliavo anapilin. -<…>Mhm… Ne adreso nezinau. Keleive pati tai pasakys vairuotojui…-ji girdeti daresi sudetinga, mat uzdeges gartraukio sviesele, jis ijunge ir pati garu surinkeja ketindamas uzsirukyti. Taip ir nespejes itraukti dumo, jis atsisuko i Liviana. –Telefona tikrai galejai sugauti, bet…-isikises cigarete tarp lupu jis is pinigines istrauke keliolika kupiuru. –Nemegstu likti skolingas. Ypac raganoms,-vyptelejo. –Burtininkems?-atkiso pinigus. –Manau kelionei uzteks, o ir telefona, gal ne iPhone X, bet irgi isigysi,-syptelejo akivaizdziai traukdamas ja per danti.
-Ei…-surauke kakta. -Esu dar kai ka tau skolingas,-atsidure salia jos staiga. Praviru duru rankenos paleisti nespejusi Liviana net ir noredama nebutu spejusi tam pasiruosti. Vienos rankos pirstais suemes jos galva, jis prisitrauke ja buciniui. Visai tokiam, koki pirma kart, tiesa nesekmingai, iniciajavo butent tamsiaplauke. Jos lupos, gal but is netiketumo, o gal ir ne, prasiskyre isileisdamos jo ‘’smaila’’ liezuvi vidun. Nenutraukdamas geidulingo bucinio, drasiai, taciau ne per jega, sueme jos duru rankena laikiusi riesa priversdamas ja paleisti. Zenge arciau, visu kunu priremdamas ja prie minetuju duru. –Tavo suknele yra painiausias man kada matytas apdaras,-atsitrauke tik trumpam, kad atgautu kvapa, taciau to uzteko, kad veide ir vel susimestu tas jam budingas kampinis sypsnis. Nezina ar todel, kad ji tikrai jam patiko, ar tiesiog nenorejo pasilikti vienas, jis neleido nei sau, nei jai stabteleti, susimastyti. Siaip ar taip, trumpi, nepastovus, daznai vienadieniai santykiai su moterimis buvo vienintelis pastovus dalykas jo gyvenime. Kad ir kaip ironiskai tai skambetu. Sueme jos sedmenis. Letai, taciau drasiai nuslydo ties arciau kelnaiciu patekti padejusia iskirpte. Nepaisant, kad priesingai nei iprastos jo suguloves, si ne tik nebuvo nuoga, bet dar ir devejo elegantiska ruba, truksmingas jos kvepavimas veike it afrodiziakas. Jo pirstai netruko apciupti jautriausia kuno vieta traktuojamo klitorio. Elgesi su juo svelniai, erzinanciai. Mate, jaute, jog ji yra susijaudinusi. Siek tiek atsitrauke. Paskubomis atsisagste baltos spalvos marskinius apnuogindamas iki skrupulu istreniruota savo pilvo presa. Nepratare ne zodzio, taciau tikriausiai todel, kad viskas vyko taip staiga, nejaukumo situacijai tai anaiptol nepridave. Sueme jos slaunis, trukteledamas ja i save. Inicijavo dar viena bucini bei tuo paciu suimdamas jos ranka nesidrovedamas prikiso sau prie kelnese tunancio, sukietejusio agregato. Nebuvo romantikas. Anaiptol. Nebuvo ir is tu, kurie daug laiko skiria vadinamiesiems foreplay. Kokia gi prasme jei neketini tos moters susitikti dar karta?

Skubejo. Galbut todel, kad kazkas viduje kuzdejo, jog ji anaiptol ne tokia kaip visos, lig i lova pasiguldytos mergses. Klasikine apranga, prabangus pateliai bei papuosalai, net tai kaip ji kvepejo bylojo, kad siaip jau vadinamaisiais ‘’take away’’ ‘’besimaitinantis’’ vyras siandien gavo proga ‘’paragauti tikro, namuose ruosto maisto’’.  Trisdesimt dvejus metus skaiciuoajntis vilkatas zinojo – tokios kaip ji, gavusios proga susimastyti, persigalvos, pasipustys padus. Pasiturincios, savo verte zinancios grazuoles retai silydavo tokiu kaip jis patalus. –Wow,-trumpam nustero kuomet josios apdaras lengvai nuslydo moters oda, tvarkingai sukrisdamas ant zemes. Nuosirdi, nesuvaidinta grimasa smestelejo jo veide. Is paziuros tobula… visapusiskai tobula moteris turejo tureti kazka… ‘’ne taip’’. Buvo mates visko- klisu koju, asimetrisku krutu… Tokios budavo lengviausiai prieinamos. Kompleksuotos. Bijancios rimtu, ilgalaikiu santykiu. Taciau ji… Visi Livianos kuno linkiai buvo tiesiog tobuli. Stangrios, nei per dideles, nei per mazos krutys, plokscias pilvukas bei ilgos… dievazi, rodos niekada nesibaigiancios kojos, kuriu raumenis tie aukstakulniai tiesiog tobulai paryzkino. Jausdamas kaip josios pirstai paskubomis ima atsegineti jo kelniu uztrauktuka, is galines kisenes suspeja issitraukti prezervatyva. Igudusiu judesiu, dantimis atplesia pakeli ir dar pries tai kai moteris speja kojomis apsivyti jo klubus, pastaraji uzsimauna. Isiskverbe ja izuliai, giliai ir be preliudiju. Viena ranka prilaikydamas josios nugara, kita suciupo besiplaikstancius jos plaukus, siurksciai juos timteledamas atgal. –Luna! Eik i vieta!-suriko ant po kojomis pasimaisiusios augintines piktai, siukrsciai. Is pirmo zvilgsnio tikrai nebuvo is tu, kurie noredami sukurti romantiska jaukia nuotaika, visur pridegioja zvakiu ar priskaibo rozes ziedlapiu. Ne. Paguldes ja ant pailgo, gan siauro virtuves stalo abiejomis rankomis sueme jos krutis taip ir nenutraukes judvieju sueities. –Fuck,-po kurio laiko, sustojo, liovesi. Jo veida perskrode dviprasmiska sypsena. Taip kaip biologiskai sutiko judvieju kunai tiesiog vare is proto. Zinojo, jei nesustos, ‘’pareis’’ cia ir dabar. Atbula ranka nusivale kakta ispylusius prakaito laselius. Zenge kelis zingsnius atbulas kol nugara pasireme i vesu saldytuvo pavirsiu. –Man reikia keletos…-nespejo uzbaigti sakinio mat moteris graksciai, it pantera nusliuoge nuo stalo ir atsirado visai salia. Ju lupos ir vel susijunge buciniui. Syptelejo. –Sit kaip…-sueme ja uz plauku, ne skaudziai, bet savininkiskai atitraukdamas nuo saves. Apsuko moteri aplink asi priversdamas veidu lyteti stalvirsi ir nieko nelaukes iejo i ja taip vadinamaja suniuko poza. Ironiska. Kiek daug su sunimis susijusiu sasaju (lol) Dabar, kai ji negalejo matyti jo veido, nesibodedamas is malonumo uzverte akis. ‘’Galeciau ja dulkinti kiekviena diena’’-mintyse smestelejo jo paties zodziai, kuriu jis, zinoma, neistare balsu.




[/quote]

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
avatar
Thor Geminus
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 223
Įstojau : 2013-08-08
Rūšis : Vilkatas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Liana Rivas on Tr. 11 22, 2017 4:05 pm




Unfaithful




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Ruelle – Deep End




YOU CAN'T FALL ASLEEP BECAUSE REALITY IS FINALLY BETTER THAN YOUR DREAMS. ft. Thor Geminus (theme)
Susitelkimas buvo toks stiprus, kad šiuo metu Livianos iš tranzo būsenos nebūtu „pažadinęs“ nei žemės drebėjimas, nei cunamis, nei bet kokia gamtinė stichija. Ji tarytum fiziškai vis dar buvo likusi realiame laike, tačiau šios pasąmonė persikėlė į kur kas klampesnes vietas. Vietas, kur buvo galima surasti atsakymus netgi į visiškai nepageidautinus klausimus. Vietas, kurios tam tikru metu įsitraukia kiekvieną iš burti galinčių asmenų, nesuteikiant galimybės sugrįžti atgal tame pačiame prote, kokiame ten buvo įžengta. Keista, tačiau net prie tokio burto, kuriam buvo būtinas kraujas, kiekviena iš pastatytų ant žemėlapio žvakių liepsnelių nesukrutėjo, nesuvirpėjo ir niekaip apie savo tikrumą neprasinešė. Kažkuriuo metu, stebint liepsneles, buvo galima pagalvoti kad tamsiaplaukei ėmus kalbėti mirusiųjų kalba, jos paprasčiausiai sustingo. Liovėsi jausti tiriantį josios kūną, Thor‘o žvilgsnį, kaip ir negebėjo išgirsti jo paliepimus ritualo išsigandusiai augintinei. Atkusti pavyko tik tuomet, kai ritualas buvo baigtas. Visgi, įdomu tai, kad atliekant panašius ritualus, Rivas niekuomet neleisdavo matomiems „vaizdiniams“ praeiti pro save, priimdavo tai kaip chaotiškus paveiksliukus, kuriuos jai suteikia aukštesniosios jėgos, tarytum suteikdamos ir daugiau trokštamų žinių ir užuominų, kurias galiausiai suvedus į vientisą informaciją, galima buvo susidaryti tinkamas išvadas. Tačiau šis kartas tapo visiškai kitokiu. Vargu ar su tuo ką nors bendra turėjo Gaminus, tačiau tai ne juokais šokiravo burtininkę. Skausmas, kurį juto piršo nuomonę kad mirtis, apie kurią buvo kalbama, nebuvo atsitiktine, arba padaryta nepatyrusių rankų. Tame buvo įsimaišiusi beprotiškai tamsi jėga, gali būti kad tamsesnė ir senesnė nei josios buvusio vyro energetika. Ak kad tokius reiškinius būtu galima traktuoti ar suvokti tinkamai laiku. Būtu galima išvengti daugybės tragedijų, kurios dar laukė priešaky. Stebėdama tai, kaip į verdiktą sureagavo šviesiaplaukis, pasistengė kad jis kiek galima ilgiau jaustu „paramos“ ranką, kurią ant kelio šiam pridėjo Liv. Tokiais momentais pasakyti kažką, kad ir tipinius „užuojautą išreiškiančius“ žodžius buvo ne vien veidmainiška, tačiau ir bereikalinga. Joks žodis, joks prisilietimas ir tikrai kad joks pasakymas „aš žinau ką tu jauti“, nepakeis nemalonios, tragiškos situacijos, kurią šiuo metu buvo priverstas išgyventi vilkatas. Nebuvo tikra kokius santykius vyras palaikė su savo biologine motina, net nežinodamas apie tai, kas ji iš tiesų yra, tačiau tik akimirkai jo akyse pasirodžiusi širdgėlą, kurią pakeitė pyktis, pasakė kur kas daugiau, nei reikėjo. Jis liko visiškai vienas. Ir kas gali būti baisiau, nei vienatvė? Liežuviu perbraukdama per savo lūpas, moteris neparodė per didelio pasikeitimo savo išraiškingų bruožų veide, kuomet vyras staiga pakilęs, pasitraukė toliau. Žinoma, nieko kito tikėtis ir nebuvo galima, kaip tiesioginio parodymo, kad jai jau laikas. Gal ir gerai, kad viskas atrodė kad baigsis šitaip.
– Man gaila, kad nepavyko padėti labiau. Ir kad ir kaip tai brutaliai be skambėtu, negali žinoti, gal šitai yra tau į gerą...
Tardama tai dar prieš tai, kai vyras atsitraukė link virtuvės ploto dalies, pati savo ruožtu dar kartą pažvelgė į krauju sugadintą žemėlapį. Burtas, kuris nurodė Thor‘o motinos buvimo vietą, arba teisingiau būtu pasakius, kur dar tarp grindų medžio plokščių yra įsigėręs jos kraujas, taip pat parodė kad šia žeme nevaikšto ne vienas asmuo, kurio genų fondas būtu gretutinai panašus. Taip, nekalbant apie tai garsiai, Liviana įsitikino kad Chariton‘as iš tikro yra baigta istorija ir tam tikra prasme „užversta knyga“, kurios skaityti daugiau neketinanti. Delnais perbraukusi per savo vilkėtos suknelės medžiagą, tamsiaplaukė nemirtingoji pasilenkė prie uždegtų žvakių, kurias paeiliui užputė. Dalis būto kaip mat ėmė kaupti deginto parafino (vaško) kvapą. Ji pakilo, numanydama kad geriausia taksi automobilio būtu palaukti ne pasilikus šiame bute, o būtent lauke. Galu gale, nemaloni įtampa ir taip buvo per daug užpildžiusi ankštą buto erdvę. Pakilo ir dailus, į vilką panašus šuo, kuris akivaizdu kad buvo mokytas saugoti asmeninę erdvę, mat nesuteikė viešniai per daug laisvės keliauti per busto vidų laisvai. Augintinė pasiekusi Rivas šlapia nosimi bakstelėjo į josios delną, kas iššaukė burtininkės veide lengvą šypsnį. Pirštų galiukais moteris perbraukė per keturkojes galvą, ir galiausiai žengė tuos kelis trūkstamus žingsnius iki lauko durų. Žemas vyro balsas, užpildęs atmosferą privertė pirmojo vampyro dukterį atsisukti. Livianos veide subolavo kampinė, paslaptingumu dvelkianti šypsena. Suskubo paaiškinti, net jei paaiškinimas šiuo metu nebuvo reikalautinas ar prašytas.  
– Klaidingas teiginys. Akivaizdu kad ne vienas tu, šiandiena turėjai iš anksto numatytą tikslą. – Žinoma sunku pavadinti „pabėgimą iš namų, norą pasilikti su draugu vardu alkoholis ir likti nepasiekiamai“ galima pavadinti tikslu. Tačiau kaip be pasukus, Liviana tikrai mažiausiai troško būti surasta. Buvo būtina bent kuriam laikui pasilikti su savo pačios mintimis, bei galiausiai šiek tiek atpalaiduoti organizmą legaliais nuodais, kurių nesibodėjo akivaizdžiai padauginti. Thor‘o pametėtas, ir Livianos nepagautas telefonas, taip ir liko tobula priežastimi pasiaiškinti vėliau, kas gi nutiko, kad ji pradingo tam tikram laikui iš ryšio zonos. – Vikanės. Raganos gyvena pasakose, ant nosies turi didžiulias plaukotas karpas ir skraido ant šluotų. Burtininkai atlieka triukus su kortomis. Bet, man patinka, kaip mąstai, skolingam likti neverta. – Tamsiaplaukės veide pasirodė neįpareigojanti, blanki tačiau tuo pačiu nuoširdi šypsena, kuomet ji ištiesusi ranką paėmė pinigus, kurie buvo pakišti į jos pusę. Delninuką matyt pamiršo automobilio salone, mat prie savęs jos neturėjo, o ir gebėjimų „užkalbėti“ mirtinguosius, kaip tai daro vampyrai, kuomet nori kažko pasiekti ar kažką gauti nemokamai, neturėjo. Eiti ant kulniukų, dėvint tokią suknelę iki namų, kurie buvo veik kitame miesto gale, nebuvo ypatingai saugus sprendimas. – Sudie, Thor'ai.
Lianos vardu prisidengusios gražuolės rankos pirštai nugulė ant durų rankenos, tvirtai ir užtikrintai ją suspausdami. Dar viena akimirka, ir ji būtu palenkusi ją, pravėrusi duris ir amžiams pradingusi iš visiškai jai nepažįstamo vyro gyvenimo. Ir tai būtu teisingiausias sprendimas, kokį tik šie du suaugę žmonės galėtu priimti. Negalima pamiršti, kad tamsiaplaukė nemirtingoji nebuvo vieniša, ji net nebuvo sumišusi, esti nežinotu kaip toliau turi klostytis jos asmeninis gyvenimas. Buvo tikra kad myli iš kito pasaulio ištrūkusią asmenybę, todėl net minties apie kitą vyrą, net jei tai būtu vienos nakties nuotykio pavidalu, neturėjo būti. Vienas „Ei“, privertė ją sustoti, o tolimesni žodžiai, neatitraukiant rankos nuo rankenos, pasisukti į visai šalia atsiradusio vilkato pusę. Jos tamsių akių žvilgsnis iš karto susirado jo šviesias akis, išduodamas nesupratimą.
Žmogiški kūnai iš tiesų yra labai įdomūs, mat jų ketinimus galima pastebėti dar prieš tai, kai yra įgyvendinamas veiksmas. Jau tuomet, kai šviesiaplaukis vilkatas atsidūrė per daug arti vikanės kūno, ji puikiai suvokė kokie bus šio tolimesni veiksmai, ir visgi ji turėjo net du pasirinkimus: atsilyginti tuo pačiu, ir palikti jį nieko negavus, arba pasiduoti beprotybei, kuri jos asmenybei buvo svetimas, tik kažkodėl šiuo metu net labai trokštama. Atsakomasis bučinys nebuvo neapgalvotas ar netikėtas, mat vos tik pajuto jo šiltas lūpas ant savųjų, šiek tiek prasižiojo, jo į vidų „įsibrovusį“ liežuvį sutikdama savuoju. Dar tuomet, kai bandė jį pabučiuoti pirma, susikūrusi nuojauta neapgavo, jis puikiai žinojo ką darantis. Šlapias, geidulingas ir kvėpavimą atimantis bučinys buvo vertas laukimo. Dievai mato, jo skonis, švelnus, šiek tiek lipšnus lytėsimasis liežuviais privertė tamsiaplaukės kūną pajausti didžiulę elektros iškrovą. Nepriklausomai nuo to, kad buvo įsipareigojusi kitam, ji net neprisileido minties apie tai, kad net tokiu nelabai kaltu dalyku, kaip bučinys, gali sukelti jam skausmą. Negalvojo apie tai visiškai, tačiau ir neatrodė taip, tarytum tuo viskas ir pasibaigs. Ambrose giminės atstovės laisva ranka, aršiai ir akivaizdžiai geidulingai sukibo į Chariton‘o sūnaus marškinius, pirštais sugniauždama medžiagą, bei tuo pačiu metu jį visą patraukdama arčiau savęs. Ak, buvo pakerėta akimirkos taip stipriai, kad pati nesusirūpino atitraukti rankos nuo durų, leidžiant joms išdavikiškai užsiverti. Tai už Livianą padaręs Thor‘as ir pats juto, kad gražuolė visiškai nenori pasitraukti iš čia, sėsti į automobilį, ir nebe atsisukant išvažiuoti. Jo treniruotas kūnas „įrėmino“ Rivas tarp jo ir durų, tarytum nebe norėdamas suteikti šiai erdvės, bent jau šiai akimirkai. Jis taip pat pirmas ir atsitraukė, tačiau visai trumpam. Apsunkintas kvėpavimas, atrodė labai paviršutinišku ir greitu, net tuomet kai vyro kalba iššaukė burtininkės atodūsį ir šypseną, tuo pat metu. – Vadinasi tu susipainiosi dar labiau, kuomet pamatysi ką vilkiu po ja. – Jos balsas kone sušnarėjo, duodamas startą vyro smalsumui, tiesiog imti ir savo paties akimis, arba tiksliau pasakius, savo paties rankomis, išsiaiškinti ką tamsiaplaukė turėjo omeny. Nieko nuostabaus, kad savimi pasitikinti, tobulos figūros ir tobulos išvaizdos nemirtingoji vertino ypatingai geros kokybės, subtilų seksualumą peršančias aprangos detales. Ir pati neleisdama kad atstumas tarp jų pasidarytu didesniu, pakėlė žvilgsnį į jo akis kaip tik tuo metu, kuomet pajuto jo pirštus ant savo vidinės šlaunų pusės. Jos oda lengvai pašiurpo iš jaučiamo malonumo, o ir kvėpavimas tapo dar labiau „sutrikdytas“. Kurį laiką taip ir nesugebėjo paleisti jo žvilgsnio, tokiu būdu padarydama šią akimirką dar labiau intymesnę. Pirštais jis perbėgo per prisegamų pėdkelnių medžiagą, vėliau arčiau miniatiūrinių kelnaičių su juostelę, pėdkelnes prilaikantį neriniuotą diržą, galiausiai susiliesdamas su jautriausia jos kūno vieta. Gilų moters susijaudinimą galima buvo pajusti kone iš karto, mat vyro pirštų pagalvėlės kaip mat pasidengė seksualiniam susijaudinimui būdingomis gleivėmis. Tai kaip jis švelniai ir erzinančiai vedžiojo pirštus apie klitorių, vertė vikanės kūną imti nevalingai virpėti, kas kart atskleidžiant vis stipresnius raumenų susitraukimus. Pro Livianos lūpas išsiveržė ganėtinai garsi dejonė, kurią prislopinti pasistengė dar kartą sujungdama savo lūpas su jo, pakartotinam šlapiam ir nelabai tvarkingam bučiniui. Buvo sunku patikėti, kaip lengvai ir meistriškai vyras sugebėjo pavergti moters kūną sau, nepriklausomai nuo to, kad visai neseniai jie nerodė jokio susidomėjimo vienas kitu. Jis ir vėl atsitraukė. Tai beprotiškai erzino, mat viskas ką šiuo metu troško tamsiaplaukė tai jausti jo rankas ant savęs, o jo falą užpildžius ją iš vidaus. Stebėdama kaip jis nusivelka marškinius, negalėjo neįvertinti ant kiek jo kūnas yra patrauklus. Kiekvienas raumuo buvo matomas, išraiškingas, darbingas. Dar vienas bučinys ir paskatintas rankos susilietimas su jo kelnėmis privertė Livianos antakiams natūraliai šoktelėti viršun. Tai ką vyras laikė už kelnių užtrauktuko, buvo krauju prisotintas, didžiulis, kietas ir pilną erektinę būseną išgavęs organas. Liesti jį, buvo vienas malonumas, trukdė tik stangti kelnių medžiaga. Paskubomis, tamsiaplaukė prasegė minėto drabužio užtrauktuką, bei šiek tiek medžiagą timptelėdama apačion, leido „dėmesio ištroškusiam agregatui“ įgauti laisvės būseną. Suimdama jį tvirtai, moteris akivaizdžiai mėgavosi tuo, esti turinti galimybę su juo pažaisti. Neapeidama kapšelio, ji spaudė, trynė falą vis keisdama intensyvumą, tuo pačiu metu nepamiršdama ir liežuvių žaismo, vis dar nenutrūkusio bučinio metu. Lemtingą akimirka, ji atitraukė ranką nuo jo akivaizdžiai didingą lytį atžyminčio organo, nestipriai stumtelėdama vyrą atsitraukti bent per žingsnį. Tamsiaplaukės veide vėl pasirodė žaisminga šypsena, kuomet ji nusprendusi jam padėti, atkabino nuo savo kaklo suknelę laikiusį „žiedą – vėrinį“, netrūkus šone prasegdama ir užtrauktuką, ko pasekoje drabužis tiesiog sukrito jai po kojomis, palikdamas ją tik su prisegtomis prie įmantriai ir be galo seksualiai atrodančio diržo pėdkelnėmis, kelnaitėmis su juostele ir aukštakulniais. Nenorėjo daugiau gaišti bereikalingai laiko, todėl kuomet vėl prisiartindama, uždėjo rankas ant jo raumeningų pečių, šoktelėjo į viršų. Ilgos josios kojos kaip mat tvirtai apsivijo aplink jo juosmenį. Ji vėl sukibo į seksualinio geismo perpildytą bučinį, pasistengdama atmesti savo šiek tiek pasibangavusius plaukus šonan, kad šie netrukdytu krisdami ant jų veidų.


I WANT YOU TO FUCK ME LIKE IT'S MY LAST NIGHT IN THIS WORLD. ft. Thor Geminus (theme)
Liviana Rivas vargu ar buvo panaši į tas moterys, kurios dažniausiai sukosi apie Geminus palikuonį, ne vien dėl to kad vyras pastovumu savo gyvenime laikė nepastovius, vienkartinius santykius. Greičiau todėl, kad ji pati iš savęs nebuvo linkusi pasiduoti panašioms avantiūroms, o ir šiuo metu buvo pasižadėjusi visu savo kūnu ir siela įsipareigoti visiškai kitam vyrui. Tačiau, tiek tėra tas pažadas vertas, kuomet, gyvenimas tau pakiša kažką, ko galbūt nepriima tavo protas, tačiau beprotiškai trokšta kūnas. Ir visgi, paradoksalu tai, kad netgi būdama ištikima savo įsitikinimams, netgi turėdama šiek tiek daugiau laiko pagalvoti, vargu ar sugebėtu suvaldyti galima sakyti kad iš niekur susiformavusios aistros, kuri tam tikra akimirka jau nebe sutilpo jos nemirštančiame kūne. Tamsiaplaukės nesustabdė nei įsipareigojimai kitam, nei žinios apie tai kad šis iš proto vedantis šviesiaplaukis yra ne kieno kito, kaip didžiausio pasaulių monstro sūnus. Aistringas ir šlapias bučinys buvo nutrauktas trumpam, užtektinai tiek, kad būtu galima nuplėšti apsauginę foliją nuo „kontraceptinės priemonės“. Folija nuskrido velniop, kuomet vyras meistriškai apgaubdamas savo pasididžiavimą, skubriai susilietė savo penio galvute su moters didžiosiomis lyties lūpomis. Atkabindama vieną iš savo rankų, kurios vis dar laikėsi ant vilkato pečiu, nuleido ją, tam kad patraukti miniatiūrines kelnaites su juostele į šoną. Visai netrūkus, tarytum ir pats nebe galėdamas daugiau tampyti laiko ir vienas kito kantrybę, vyras įėjo į tamsiaplaukės vidų, visapusiškai užpildydamas kiekvieną jos vidaus griovelį. Jausmas, kurį sukėlė šis susijungimas buvo neapsakomas, toks tarytum būtent šios akimirkos moteris buvo laikusi visą savo gyvenimą. Gal ir skamba banaliai, tačiau kaip gi kitaip galima pavadinti ant tiek fiziškai ir emociškai maloniai  „sukrečiančią“ jauseną, kurios dar niekuomet nebuvai patyrusi? Kaip bebūtu keista, šis vyras, šis nemirtingasis kurio niekada ankščiau nebuvo mačiusi, atrodė kad buvo kone sukurtas jos kūnui. Praskleistos lūpos leido susimaišiusius signalus, kurie susidėjo iš tankaus, apsunkinto kvėpavimo ir aimanų. Pasinaudodama proga, dar prieš tai, kai po Thor‘o kojomis pasimaišė augintinė, ir jis paguldė Livianą ant vėsaus stalviršio, paėmė situaciją į savo rankas. Jo ranka prilaikoma josios nugara, bei kita suimti plaukai, suteikė jai progą gerokai išsirėsti, stipriau šlaunimis prisispausti prie jo klubų, imant užtikrintai ir greitai vinguriuoti aukštyn žemyn. Keista, tačiau šiurkštus kreipinys kalytei tik dar labiau sustiprino pojūčius, kuomet ant siauroko stalo paguldyta Rivas, buvo priversta atitraukti savo rankas nuo jo kūno. Jo stiprios vyriškos rankos atgulė ant jos krūtinės, stipriai šią suspausdamos. Buvo tikra, kad būtent tuo metu patyrė dar vieną mikro orgazmą, mat visas kūnas pasidavė nevaldomiems raumenų susitraukimams. Net per tamprią prezervatyvo medžiagą, buvo galima pajusti kaip jo išpampęs falas, kiekviena jo esama stambesne vena, stimuliuoja jos jautriausius kūno lopinėlius. Išlenkusi nugarą, tamsiaplaukė šiaip ne taip, tačiau visgi sugebėjo prisiliesti pirštais prie jo klubų, jausdama kaip sėdimėji raumenys vietomis įlinksta į vidų, vos tik jis iki galo prasiskverbia į josios vaginą. Nenorėjo kad jis „baigtu“ dabar, nenorėjo kad aplamai atsitrauktu nuo jos, bent akimirkai. Ir kai pajuto, kaip jis išsprūsta, atsitraukdamas prie šaldytuvo, nesusilaikė nuo šypsenos, vos kelioms sekundėms įsistebėdama į lubas. Nepratarė ne žodžio, bet tai ir nesvarbu.
It laukinė, nesuvaržoma „katė“, nemirtinga burtininkė pasistengė išlaikyti seksualumo perpildytą momentą, kuomet grakščiai, ir toliau gundančiai nulipo nuo stalo, pasiekdama Geminus. Jos žvilgsnis nusileido žemyn, įsistebėdamas į jo „draugužį“, tai privertė ją iš vis dar jaučiamo malonaus dilgčiojimo tarp kojų, prikąsti apatinės lūpos odelę. Jų it diena ir naktis besiskiriančių spalvų akys dar kartą susitiko, kuomet ji priglusdama arčiau beveik liesdama jo lūpas savosiomis, visgi sušnarėjo. Atrodė maldaujanti pratęsimo, kurio šiuo metu geidė labiau, nei ko nors kito. – Gražink skolą iki galo... – Kaip tik tuo metu vyras, savininkiškai ir kiek grubokai, tačiau maloniai suėmė ją už plaukų, atitraukdamas nuo savojo veido. Toks elgesys moteriai akivaizdžiai patiko, tai kėlė dar didesnį susijaudinimą, ką išdavė ir vėl pro putlias lūpas išsiveržiusi malonumą apibrėžianti aimana. Apsukta ir pusiau paguldyta ant stalo paviršiaus, įtempė savo ilgas kojas, tam tikra prasme, šiek tiek „susiaurindama“ jam pakartotiną įsiskverbimą. Laisvos rankos įsikabino į stalo briaunas, vos tik vyras dar kartą užpildė ją savimi, šį kartą iš galo. Šaltis, kurį skleidė bedvasis objektas, buvo veik nejaučiamas, mat intensyvi  trintis dieviškai degino. Ji nesibodėjo, nevaržė savęs, kuomet susiliedama su aplinka, ėmė kone cypti iš malonumo. Dar prieš tai, kai vilkatas galėtu baigti, išsitiesė visu ūgiu, horizontaliai. Seksui būdingi smūgiai tapo dar garsesni, dar intensyvesni, ir lemtinga akimirka suradusi jo ranką, prikišo ją prie savo kaklo, vien kūno kalba, parodydama esti nori kad jis jį suspaustu pirštais. Tai dar labiau apsunkino kvėpavimą, jos laisva ranka, gana greitai pakilo aukštyn, pirštais surasdama jo susivėlusius, pailgus plaukus, į kuriuos ir suleido nagus. Ir po visų prieš tai patirtų orgazmėlių, ji pagaliau sugebėjo pasiekti taip trokštamą „o“, beveik tuo pačiu metu, kai į kontraceptinę priemonę išsiliejo ir jis. Neatsitraukė pirma, kaip ir neskatino to, kad jis galutinai „atsiimtu“ save iš josios vidaus. Būdama prisispaudusi nugara prie jo, nuo prakaito, šlapios krūtinės, akivaizdžiai sunkiai gaudė kvapą. Jos krūtinė chaotiškai kilnojosi, kartu su išraiškingais, liesais pečiais, taip dailiai įrėminusiais raktikaulį. Atitraukė savo rankas nuo Thor‘o kūną, delnais įremdama jas į stalviršį. Nesiskubino ir pradėti rengtis, net tuomet, kai sveikas protas aiškiai skandavo apie tai, esti būtent toks įvykių scenarijus turėtu sekti dabar. Thor‘as nebuvo panašus į tuos vyrus, kurie „nori prabusti šalia pamylėtos moters“. Jos žandikaulis, kaip ir visas kūnas vis dar akivaizdžiai virpėjo. Ir jai prireikė šiek tiek laiko, kad nuo įtampos pradėjusi maloniai suktis galva, bei sutrikęs, aptemęs regėjimas sugrįžtu į savas vėžes. O ir galu gale, bet koks ryškesnis sujudimas, vis dar kėlė malonumo likučių bangas.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Always choose wisely, you can rather choose prince charming or the dark knight.
Oh can't you see? You belong to me. How my poor heart aches with every step you take, Every move you make, Every vow you break, Every smile you fake, Every claim you stake... I'll be watching you.
avatar
Liana Rivas

Heart still beating for the cause, soul still bleeding from the loss.


Pranešimų skaičius : 375
Įstojau : 2016-07-18
Miestas : Niujorkas
Meilė : “It's complicated”
Draugai : Rheia Falco
Rūšis : Ragana (25/±2000)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Thor Geminus on Antr. 11 28, 2017 3:47 pm




Unfaithful




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Ruelle – Deep End




Breaking the rules I once created myself ft. Liana Rivas(theme)


Jo krutine zliauge prakaitas. Pastaroji kilnojosi taip, tarytum vyras butu perbeges visa ‘’Ninja Warrior’’ kliuciu ruoza. Priesingai nei butu galima tiketis, vos atgaves kvapa jis neprabilo. Nepasake nieko idant mergina pasijustu… jaukiau. Atbula ranka pasivales kakta jis pasiciupo prie gartraukio iki puses susmilkusia, taip ir rukyti nepradeta cigarete. Prisidege. Uzsiruke. Laikydamas suktine atmestinai suspausta tarp lupu, tiesiog cia, nusimove prezervatyva ir imete ji salimais stovejusia, pedalu atidaroma siuksline. Uzsiruke vel, taciau si kart pagavo I save nukreipta merginos zvilgsni. Syptelejo. Izuliai, taciau ir si syk – nebyliai. –Nori?-nuo stalvirsio pastveres puspilni ciagreciu pakeli atkiso ji grazuolei. Elgesi drasiai, uztikrintai. Siaip vyrui tai buvo kasdienybe, nejaukumo ar drovejimosi aspektai buvo seniai praeityje jei kada ir egzistavo. Juk nereikia pamirsti, kad Thor’as praktiskai uzaugo striptizo klube kur nuo pat vaikystes mate nuogas, mazai save tegerbiancias, neretai girtuteles mergses is ko veliau ir susiformavo tas storzieviskas ‘’maco’’ budas lydintis ji iki siu dienu. Patrauke link miegamojo pakeliui pastverdamas ant grindu besimetancia josios suknia, kuria taipogi pametejo jai. –Eeeiii!-issiepe kai mergina ja pagavo. –Kur kas geriau nei ta kart su telefonu,-lengvabudiskas juokelis buvo paskutinis jo pasisakymas pries uzsidarant vonios kambaryje. Nieko sau svetingumas!
Staciakampio formos duso kabina buvo itin anksta patalpa, kad savyje komfortabiliai talpintu du zmones. Taciau Geminus palikuonis damos su savimi nepasikviete anaiptol ne todel. Tikejosi, nuosirdziai vylesi, kad uztektinai prablaivejusios merginos smegenys butent dabar ims siai signalizuoti, jog anoji bus padariusi didziule klaida permiegodama su bala zino kuo ir pasinaudodama sansu, pasipustys padus. No hard feelings. Tiesa pasakius, toks scenarijus padedavo isvengti to banalaus ‘’taip taip, as tau butinai paskambinsiu’’. Jis neieskojo santykiu. Niekada to neslepe. Nieko savo sugulovems nezadedavo, todel jautesi visiskai ‘’guilt free’’ su 9 is 10 ju taip niekada ir nebepasimatydamas. Tiesa, viena Lilith klube dirbusi vilkolake, vardu Natalie, jo namuose buvo palyginus daznas svecias. No strings attached, butent taip taisyklingiausia butu apibudinti dvieju bendradarbiu santykius. Uz ji vyresne, lovos reikaluose patyrusi, taciau savojo isriktojo surasti nesugebanti raudonplauke pas Thor’a uzsukdavo nekviesta, taciau dazniausiai po nevykusiu pasimatymu su vaikinais, kuriuos zvejodavo ‘’tinderyje’’. Ju santykiai budavo tokie neipareigojantys, kad karta uzsukusi ir radusi ji kitos moters draugijoje, Natalie tiesiog pasisiule prisijungti!
Thoras gyveno is ties nerupestinga, palaida gyvenima ir tiesa pasakius, buvo visai tuo patenkintas. Tiesa, jau kuris laikas apie intymuma negalejo ne pagalvoti. Mirus Lili, jis pasinere i painias savo biologines motinos paieskas, kelaivo. Dare viska, kas palaikytu jo uzimtumo lygi, neleistu savyje verdanciam pykciui prasiverzti. Juk butent apie tai jam prigrasino Silas’as. Jame slypejo blogis, tamsa, kuria paveldejo is Charitono. Suprato tai ta diena, kai susipazino su savo biologiniu tevu. Nuo tos butybes sklido nesuvokiamas saltis, tamsa. Thor’as jaute savyje slypincias, i pavirsiu prasiverzti meginancias savybes, kurias it dangti nuo verdancio puodo reguliariai ‘’nuimdavo’’ Silas’as.
Jis ijunge dusa. Siltas vanduo paspipyle jam ant galvos, peciu. Raminanciai veikdamas visa, nuo fizines veiklos siek tiek isitempusi kuna. Sunere pirstus i savo plaukus nubraukdamas juos atgalios. Stovejo taip geras penkias minutes, tiesiog megaudamasis tyla, vandes ciurlenimu. Staiga jo klausa pasieke atsidariusiu duru garsas. Isiklause. Nieko. Vandens neisjunge, taciau juto kaip pamazu pagreiti igavo jo puslas. Galbut pasilikti bute su akivaizdziai pasikausciusia burtininke, nors ir velniskai karsta burtininke ir nebuvo tokia gera mintis? Kas jei ji… Mintyse nespejes apgalvoti scenarijaus, kuriame ji kesinasi ji nugalabyti jis pajuto svelnias, ilgapirstes plastakas apsivejant jo presa. Tvarkingi, nulakuoti nagai eme slysti virun, ties jo krutine. Giliau ikvepe, taciau net jei ir butu bandes, apsisukti i jos puse turint omenyje jo paties stota nebutu buve lengva. Ji prigludo. Visu kunu prigludo prie jo nugaros ir tai neabejotinai jaudino. Jo vyriskuma pabreziantis organas ir vel siek tiek sukietejo. Svelniai, sueme jos, jo kuna glamonejusias galunes, tarsi nenoredamas, kad jomis apciuptu kaip niekad smarkiai krutineje besiblaskancia jo sirdi. Juto jos lupas, kurios prigludo ties desniuoju jo peciu. Nevalingai, dievazi, nevalingai pasuko galva ton pusen noredamas isvysi jos veida. Visa laime, kad smulkute mergina duso kabinoje neuzime daug vietos. Apsisuko aplink savo asi sklandziai, taciau kunu artumas, lietimasis buvo neisvengiamas. Uzdejo savo rankas jai ant klubu. Svelniai, letai kildamas i virus vienu nykciu kliude jos kruti, palydeto speneli. Akimis tyrinejo jos kuna, vengdamas ziuti tiesiai i tamsias josios akis. Nesake nieko, taciau silto, gan karsto vandens ciurlenimas uzpilde ne itin ervu vonios kambari kone paskandindamas ji garuose. Lyzdetelejo savas lupas pries sunerdamas pirstus i slapius, tamsius jos plaukus. Prisitrauke ja buciniui. Lemtingam buciniui. Buciniui, kurio niekada nepamirs.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
avatar
Thor Geminus
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 223
Įstojau : 2013-08-08
Rūšis : Vilkatas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Liana Rivas on Tr. 11 29, 2017 2:06 am




Wicked game




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Ruelle – Deep End




YOU CAN'T FALL ASLEEP BECAUSE REALITY IS FINALLY BETTER THAN YOUR DREAMS. ft. Thor Geminus (theme)
Gavęs užsakymą atvykti į ne patį saugiausią NY rajoną, geltonos spalvos taksi vairuotojas ilgai svarstė ar sutikti su kelione, kuri būtu atnešusi mažiausiai 20 bolerių, kurių jam be jokios abejonės reikėjo. Dirbo jau trečią pamainą, o tai reiškia kad su miego troškimu kovoti teko geriant daug stiprios kavos. Vyras atvyko prie pastato prabėgus ne daugiau nei dešimt minučių po iškvietimo. Jautėsi nelabai saugiai, todėl norėdamas išvengti tam tikrų nesusipratimų, netgi nepagalvojo apie tai, kad derėtu išjungti transporto priemonės variklį, negana to, užsklendė visoje mašinoje esančius „langų ir durelių fiksavimo mygtukus“. Prie vairo pralaukė geras penkias minutes, vis nervingai dirsčiodamas į ant riešo esantį, nusitrynusio dirželio ir aplamai, pakankamai pigų laikrodį. Iki pilno susierzinimo te trūko kliento, kuris nuspręstu nepasirodyti ir neatšaukti užsakymo. Per didelis nuovargis ir laiko taupymo režimas, privertė vyrą paspausti garso signalą kelis kartus, tam, kad užsakovas suprastu esti automobilis jo jau laukia. Vairuotoju dirbantis vyrukas net nenutuokė, kad jo pavežėti turėta Liviana, net neketino tą vakarą pasinaudoti šiomis paslaugomis, mat tuo pačiu metu buvo užsiėmusi kitais, jai malonesniais dalykais. Jis palaukė dar kelias minutes, kuomet matyt nebe norėdamas daugiau gaišti savo asmeninio laiko, bazei pranešė esti užsakovas nepasirodė, ir jis neketinantis daugiau be reikalo daugiau laukti bala žino ko, todėl nieko nedelsdamas išsuko iš daugiabučio kiemo, išvažiuodamas centro link, ir tokiu būtu palikdamas vėlavusią Rivas, eiti iki taksį punkto pėsčia. Tuo pačiu metu, Thor‘o bute iš laiko buvo girdimi automobilio garso signalai, į kuriuos ne vienas neatkreipė dėmesio. Gyvendama pakankamai stabilų gyvenimą, Rivas lygiai taip pat, kaip ir Geminus nesistengė sukurti naujus santykius, ji suvokė esti grįžus namo, teks sugrįžti ir į realybę, kurioje vietos šio vakaro įvykiams neliks. Ji buvo tikra esti NY yra pakankamai didelė vietovė, todėl susitikti dar kartą, yra galimybių mažiau, nei kad šieno kupetoje surasti mažą adatą. Ir net jei natūraliai, žengusi pro savo namų slenkstį, ji apsimes neva yra pavargusi ir išvengdama pokalbio, atguls miegoti, mat nenorės jausti beribę kaltę prieš Asmodeus, užmigti nesugebės, nes vis dar mintyse klajos per neseniai išgyventus atsiminimus. Tačiau su laiku, tai galiausiai sugebės tapti tiesiog atmestinu dalyko, net jei dabar, tai atrodo it tobuliausiai praleista naktis su nepažįstamu jai asmeniu, nuodėmingu, ir tikriausiai jai pačiai netgi labai pavojingu, dėl savosios kilmės.
Vis dar tebelaikydama ištiestas rankas, delnais rėmėsi į stalo paviršių, tokiu būdu, visiškai nespecialiai iš nugaros kone sudurdama abejas savo mentės viena prie kitos, bei išryškindama moteriškai prižiūrėtą nugaros raumenyną. Jautė kaip nuo sprando, per stuburo įlenkimą varvėjo susimaišęs jųdviejų prakaitas. Akimirką, kuomet Geminus nusprendė atitraukti savę nuo liauno tamsiaplaukės kūno, tuo pačiu metu ir ištraukdamas iš josios vidaus dalį savęs, jos antakiai jam nepastebimai išlinko, o lūpos natūraliai prasikleidė. Pilnumo jausmas liko „atimtas“, o sveikas protas ėmė belstis į mintis, skatindamas ją padaryti tai, ką būtu padariusi bet kuri mažai save gerbianti moteris po panašaus kontakto: apsirengti ir pasinaudojus proga, kad jai nėra skiriama per daug dėmesio, išsinešdinti iš čia, pamirštant net adresą. Užsitrauktos cigaretės dūmai ganėtinai greitai užpildė nedidelio ploto sienas dūmais, nepriklausomai nuo to, kad patalpoje vis dar buvo paliktas veikiantis gartraukis. Neskubino atsisukti į Thor‘o pusę, neskubriai, ir vis dar tebebūdama šlaunimis atsirėmusi į stalo briauną, užkišo vieną ranką sau tarp beprotiškai ilgų ir lygių kojų, pastumdama apatinių juostelę taip, kad ši nekeltu diskomforto ir pridengtu stipriai sujautrintą jos kūno vietelę. Nuo aktyvios fizinės veiklos atrodė kad suvartotas alkoholis liko išgaravęs, nors vairuoti dar ir nesugebėtu, tačiau blaiviai priimti sprendimus, jau kitas klausimas. Vėl atrėmusi delnus į stalviršį, tamsiaplaukė pasuko galvą taip, kad galėtu matyti ne taip ir toli atsitraukusį vilkatą. Jos tamsių akių žvilgsnis tyrinėjančiai pakilo nuo jo juosmens iki veido, kuris kaip tik tuo metu, vos akimirkai skendo cigaretės dūmuose. Vyras savo neišprususį svetingumą įrėmino į nebylų pavaišinimą cigaretę, kurios Liana atsisakė, neigiamai krestelėdama galva. Nepriklausomai nuo to, kad Rivas nebuvo mirtinga asmenybė, bei periodiškai turėdavo mirti, bei visai netrūkus po to, ne visai maloniai prabusti, ji niekada taip ir nepasidavė mirtingiems troškimams nuodyti savo kūną panašiais dalykais, kaip kad cigaretės. Gali būti, kad to išvengė ir todėl, kas davo kasdieniniame, atrodytu nesibaigiančiame gyvenime, panašius dalykus sutikti buvo ganėtinai sunku. Tyla, kurioje jie abu buvo paskendę, tarytum nežinodami ką derėtu pasakyti vienas kitam, privertė tamsiaplaukę bent žvilgsniu imti ieškotis savo viršutinio drabužio, raudono vyno atspalvio suknelės, su aukso elementais ties kaklu. Thor‘as tarytum „perskaitydamas“ jos mintis, arba tiesiog norėdamas kad jam būdingas „kasdienybės ritualas“ nebūtu niekaip sugadintas, pasitraukė iš virtuvės ploto, nuo grindų pasigaudamas josios apdarą, bei netrūkus pamėtėdamas jį į graikės pusę. Priešingai nei su telefonu, kurio gaudyti ji atsisakė dėl savo asmeninių priežasčių, suknelę pasičiupo iš karto. Vos pastebima, kampinė šypsena pasirodė josios veide, kuomet, ji ir pati davė ženklą, kad neva apsirengusi pasitrauks iš čia, taip ir nepratarusi ne vieno žodžio, ėmė rengtis. Savo ruožtu vilkatas patraukė į vonios kambarį, iš kurio visai netrūkus pasigirdo čiurlenančio vandens atgarsis. Liviana stabtelėjo, sudvejojo sprendimu trauktis.
Žinoma, nebuvo labai sunku susidaryti prielaidą, esti vyras tiesiog suteikė jai laiko pasitraukti nepastebėtai. Kitą vertus, apie „taip taip, aš tau būtinai paskambinsiu“ dėsningumą ir kalbos negalėjo būti, mat ne vienas jų nežinojo apie vienas kitą faktiškai nieko. O tie mažyčiai tiesios mozaikos gabaliukai, neva jie abu vienokia ar kitokia prasme buvo susieti su Chariton‘u, šiai nakčiai įsibėgėjus, prarado visas prasmes. Pasijuto nejaukiai, matyt dėl to kad nebuvo pratusi nei prie panašių nuotykių, nei prie to, kad būtu vertinama kaip „seksualinės energijos išsikrovimo objektas“, su kuriuo kalbėtis net nėra būtina, vos tik yra gaunama kas norima. Negalėjo ir pati pasielgti panašiai, nepriklausomai nuo to, kad abiems tai būtu išėję į naudą. Jau spėjusi pusiau ant savęs užsitempti klasikinę, beprotiškai brangią suknelę, galiausiai leido jai dar kartą nukristi ant žemės.  Nenorėjo kad ši naktis būtu ištrinta iš atminties, arba priimta kaip „alkoholio ir jo pasekoje išsirituliavusios klaidos“ pasekmės. Galu gale, ji buvo gyvas žmogus, moteris, kuriai buvo būtinas švelnumas, dėmesys ir tikrai kad ne atsainus požiūris, kuriuo ją apdovanojo Thor‘as iš karto po to, kai abu baigė patenkinti savo seksualinius poreikius. Turėjo būti tikra, turėjo atsakyti už savo sprendimą, padarant jį įsimintinu. Nepasiduodama dvejonėms, ji tvarkingai nusiavė aukštakulnius, kurie nepadarė esminio skirtumo jos ūgiui, lengvai ir neskubiai nusiimdama ir tuos seksualius apdarus, kurie taip ir buvo likę ant jos tobulai sudėto kūno. Lėti, tylus žingsniai nuvedė Livianą prie vonios kambario durų, kurių rankeną palenkusi, moteris pateko vidun. Te galėjo galvoti apie tai, kad jis gali paprašyti asmeninės erdvės, arba priimti jos dėmesį. Ir bet koks vyro sprendimas, šiam kartui būtu lemtinas, paliekantis arba malonų arba nemalonų skonį burnoje. Prieš tai girdėdama prausimosi garsus, dabar te girdėjo sustingusio kūno ir į jį atsitrenkiančio vandens garsus. Prisikandusi apatinę lūpą, ji visgi praskleidė ankštos, ir dviems žmonėms nepritaikytos dušo kabinos dureles, po savęs šias užskleisdama. Jo, tobulai raumeningas ir verčiantis gerąją prasme išprotėti, kūnas atrodė įsitempęs, o į sieną atremtos rankos, tik dar labiau paryškino jo ir taip priekaištų neturinčius linkius. Priešingai nei didžioji dauguma jo sugulovių, kurios nesivargindamos atsisveikinti, užsidėdavo drabužius ir pabėgdavo, tikėdamos kad vyras pasivargins jas susirasti dar kartą, Liviana neketino daryti nei vieno, nei kito. Jos ilgos, liesos rankos švelniai ir kiek erotiškai nugulė delnais ant vyro preso, vos akimirkai, ir tai greičiau atsitiktinai, palytėdamos jo lytį atžymintį organą. Akcentavosi į kūnų artumą, kuomet prisiglausdama prie jo, moteris delnais maloniai ir lėtai ėmė slysti per jo krūtinės ląstą, tarytum būtu norėjusi kad jis pasijaustu vertinamas. Elgėsi su jai nepažįstamu vyru ne vien tik kaip su beprotiškai geidžiamu objektu, tačiau ir tam tikra prasme, mylimu. Visu savo kūnu prisiglaudusi prie jo nugaros, tamsiaplaukė nosies galiuku perbraukė per jo mentes, priartėdama lūpomis prie vieno iš pečių, kurį švelniai ir pabučiavo. Jis pasuko galvą į josios pusę, tuo pačiu metu sulaikydamas jos rankas. Nesutriko, dievaži, net minties neatsirado apie tai, kad jis galėtu pareikalauti asmeninės erdvės, ir tokiu būdu pastatyti ją į dar labiau nepatogią padėtį. O juk toks variantas tikrai turėjo savo vietos, jei galvotume blaiviai. Ankšta dušo kabinos patalpa užsipildė garais, nuo šilto vandens, kuris sudrėkino abiejų asmenų kūnas. Thor‘ui atsisukus, Rivas lūpos pastebimai prasiskleidė, o žvilgsnis neužtikrintai, tačiau be galo geidulingai susirado jo veidą, bandydamas susitikti su šviesiomis jo akimis, kurių kontakto vyras akivaizdžiai bandė išvengti. Jam besisukant, Livianos šlaunis, o vėliau ir papilvė susilietė su jo kietumą atgaunančiu falu. Tai jaudino, nepriklausomai nuo to, kad atsidūrusi šalia, nemirtinga burtininkė nesistengė „pasiprašyti“ antro raundo. Jų kūnai buvo per daug arti vienas kito, tam tikra, perkeltina prasme degindami vienas kito odą, sukeliančiais labai dviprasmiškus pojūčius, tokius, nuo kurių pasitraukti arba pabėgti visiškai nebuvo jokios minties. Dabar, priešingai nei prieš tai, ne vienas jų neskubino vienas kito, tarytum bijodami galimybės apsigalvoti, atsitokėti. Šis, palyginus švelnumu ir dėmesiu vienas kitam grindžiamas kontaktas, atrodė apgalvotas, svarbus. Jos tamsūs plaukai, sušlapo nuo vandens, išdavikiškai prilipdami prie nugaros, tapdami tiesiais. Nesibodėdama, moteris iš juntamo malonumo užvertė akis, kuomet jo bandymas liesti jos kūną, tarytum specialiai, bet tuo pačiu metu atsitiktinai, sujautrino susiliestą josios krūties spenelį. Rivas rankos pakilo, dėmesingai nuguldamos ant jo išraiškingos krūtinės ląstos. Žengė atrodo tik pusę žingsnio, tačiau tai nepaliko visiškai jokios asmeninės erdvės. Jie lietėsi, glaudėsi vienas prie kito, kone visu kūnu. Viena jo rankų, pirštais panėrė į tamsius jos galvos plaukus, tuo pačiu metu paskatindama jos žvilgsniui susidurti su taip geidžiamomis ragauti jo lūpomis. Ir vėlgi, skubotumo neliko, kuomet šiek tiek atlošdama galvą, ji noriai pasidavė jausmingai atrodžiusiam bučiniui. Visu kūnu perbėgo malonūs šiurpuliukai, kuomet ji dar kartą pajuto kiek malonus yra jo skonis. Liežuvis tingiai, ir kiek lietai įsiskverbė į jo burnos ertmę, tarytum pasiduodamas intymiam šokiui. Rankos, kurios prieš tai, lietė jo pavydėtiną raumenyną, pakilo dar aukščiau, palytėdamos tiek išraiškingą pečių liniją, tiek sprandą, prie kurio ir sustojo. Sunku apibrėžti tikslingas ribas, kuriomis būtu galima apibūdinti panašaus kontakto poreikį, kad nepadaryti lemtingos, klaidinančios išvados. Tačiau aišku tik vieną, tai kas vyko dabar, buvo neįprasta jiems abiems, tačiau vargu ar dėl to mažiau malonu. Bučinio metu, Livianos akys buvo sumerktos, o kūno kalba, bei kvėpavimas, tas pats širdies plakimas, išdavė kur kas daugiau, nei ši būtu norėjusi atskleisti. Vienas kitam skirtos glamonės išdavė tai, kad jie abu nėra tokie vienareikšmiški ir paviršutiniški, kokiais galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ir tik tuomet, kai dėmesio nestingantis bučinys nutrūko, Liviana palenkė galvą, kakta nespecialiai susidurdama su jo lūpomis, savosiomis tuo metu susidurdama su Geminus kaklu, bei vėliau raktikauliu. Ir dievai mato, jei nebūtu sugebėjusi nuo jo atsitraukti dabar, vargu ar būtu sugebėjusi tai padaryti šią naktį. Ji neparodė pasimetimo, tačiau išvengdama „švarinimosi“ priemonių panaudojimo, kuris be jokios abejonės būtu sukėlęs pagrįstą įtarimą iš Asmodeus pusės. Galu gale, kad ir kaip tai keistai be skambėtu, tačiau užuosti kito „patino“ kvapą, nėra taip ir sudėtinga. Ir neskaitant to, kad Livianos išrinktasis ir nesugebėtu to išreikšti balsu, tai sukeltu jam skausmo. Ir nepriklausomai nuo to, kad ši naktis dar ilgai liks įsirėžusi į tamsiaplaukės atmintį, kaip ir kūnas bandys išdavikiškai priminti visus tuos nepakartojamus potyrius, Asmodeus skausmo kaina buvo tam per didelė, ir ji nenorėjo panašiu būdu jį pražudyti. Atsitraukti, suteikti progą abiems atsikvėpti ar bent atgauti sveiką nuovoką, tapo nepaprastai sunku. Nenorėjo to, nenorėjo pasitraukti ir sugadinti šią neintymiai intymią akimirką. Vos praskleidusi savo lūpas, kurios tebebuvo prigludusios prie Geminus krūtinės, ji trumpam sumerkė akis. Jausdama kaip tvirtos, vyriškos jo rankos slydo per josios nugarą, pasistengė suvaržyti malonumą, kurį juto josios fizinis pavidalas, kuomet pabučiuodama jo krūtinę, ji nebyliai atsisveikino, laisva ranka praverdama dušo kabinos duris, bei iš šios išlipdama. Ant pakabos kabėjo vos vienas rankšluostis, kas tik dar kartą parodė esti vyras negyvena dar su kuo nors, ir šią naktį jis buvo atviras sau, priešingai nei buvo ji. Apsivyniodama puriai malonią medžiagą apie save, tamsiaplaukė nemirtingoji sustojo priešais veidrodį, kurio paviršių nuvalė delnu. Žvelgdama į savo atvaizdą, tam tikra prasme, ji buvo tikra kad nebus jo pamiršta labai greitai, kaip ir jis nebus pamirštas jos, kuomet nusausindama savo plaukus ir kūno odą rankšluosčiu, jau ketino paslapčiomis pasitraukti iš vonios, apsirengti savo „painią“ suknelę, bei pradingti. Tačiau, vargu ar turėjo mintį, esti jis neketinantis jos taip greitai ir lengvai paleisti visam, apsimetant kad ši naktis, šis susitikimas nereiškė  nieko.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Always choose wisely, you can rather choose prince charming or the dark knight.
Oh can't you see? You belong to me. How my poor heart aches with every step you take, Every move you make, Every vow you break, Every smile you fake, Every claim you stake... I'll be watching you.
avatar
Liana Rivas

Heart still beating for the cause, soul still bleeding from the loss.


Pranešimų skaičius : 375
Įstojau : 2016-07-18
Miestas : Niujorkas
Meilė : “It's complicated”
Draugai : Rheia Falco
Rūšis : Ragana (25/±2000)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Thor Geminus on Pen. 12 08, 2017 3:36 pm




Unfaithful




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Ruelle – Deep End




There's no denying, you bring me back to life, baby. ft. Liana Rivas (theme)
Tai, kaip svelniai, kaip letai jos rankos slydo jo kuno pavirsiumi veike raminanciai, taciau tuo paciu metu ir stimuliavo. Jos artumas, moteriskumas buvo nauja, nepatirta. Kogero pirma kart jautesi lyg turetu kazka pasakyti, taciau to nepadare. Jautesi it taip nelauktai isibrovusi i jo asmenine erdve moteris tiesiog eme ir sulauze lig siol jo taip stopiai saugotas ‘’intymumo taisykles’’ priversdama ji pasijausti nejaukiai. Priesingai nei visados, si kart tyla ji slege, verte jo sirdi plakti kur kas smarkiau. Jo elgesys neabejotinai isdave kitonisa, nuo pasaliniu akiu slepta jojo puse. Is pradziu svelniai, paskui kiek agresyviau, savininkiskiau suemes jos plaukus jis prigludo prie moters visu kunu. Dievai mato, nebuvo is tu, kurie mego ilgas gmalones ar bucinius, taciau sis… nors ir ne lytinis ju kontaktas stebetinai teike be galo dideli pasitenkinima. Ji atsitrauke. Jos lupos prigludo prie jo krutines, rankos tebeliete pecius. Jis uzsimerke. Jo rankos palengva paleido jos plaukus. Letai, taciau nebe erotiskai eme slysti tamsiaplaukes nugaros linkiu. Staiga uzsiplieskes jos uzsidegimas staiga uzgeso ir jis tai jaute. Nenorejo klausti ‘’kodel’’. Tiesiog leido jai nebyliai atsisveikinus islipti is duso, apsivyti ranksluosciu. –Zinai, vargu ar tas taksi vis dar taves laukia,-pasekes jos pavyzdziu jis ir pats liovesi svarnesis. Letai, slapiomis grindimis atseke iki jos izuliai stebedamas kaip ji, jo paties ranksluosciu sausinasi veida, krutis, plaukus. Storzieviskai ir anaiptol ne dzentelmeniskai istraukes puru, baltos spalvos ranksluosti jai is ranku, emesi sausintis pats. –Tu visada palieki savo partnerius su ‘’boner’iu’’?-sarkastiskai vyptelejo neatsitiktinai zvilgteledamas i sukietejusi savo fala. Kazkas viduje kuzdejo, kad del tokio jos atsitraukimo buvo kaltas blaivejantis merginos protas. Galbut todel ir pats nebesieme jokiu skubotu veiksmu. Siaip ar taip, nebuvo is tu, kuriuos vien mintis apie prievartavima uzvesdavo uzvesdavo iki negalejimo. Ju zvilgsniai susitiko ir kazkas, gal jos laikysena, gal taip kaip tobulai, it skulptura, atrode jos nuogas kunas, priverte ji nuryti burnoje susikaupusius skyscius. Zenge arciau. Ne nebande apsimesti, kad ziuri jai i veida. Atvirai megavosi pries akis atsiverianciu ir kraujotaka zemiau bambos tik dar labiau aitrinanciu peizazu. Judejo letai, suteikdamas jai pasirinkimo laisve, taciau ji nesitrauke. Priartejo taip arti, begediskai arti. Apsileize virsutine lupa. Rodomuoju pirstu palytejo jos desini peti, letai, taciau drasiai eme juo braukti jai per ranka, kuri isdavikiskai pasidenge mazyciais, dar kitaip ‘’goose bumps’’ pravardziuojamais spuogeliais. Tai issauke nevalinga, kampine jo sypsena. Sueme jos plastaka leisdamas jai savomis rankomis isitikinti, kad nepaisant pries maziau nei penkiolika minuciu ivykusios judvieju sueities, jis buvo daugiau nei pasiruoses visa tai pakartoti. Jo lupos siek tiek prasiskvyre isleisdamos malonu atodusi, kuri sukele dregmes pojutis jo pirstams palytejus josios lytines lupas. Jis zenge dar viena zingsni ne tik iki minimmo sumazindamas tarp ju telikusia erdve, bet ir priversdamas ja nugara atsiremti i siena. Sueme abi jos rankas bei sias iskele siai virs galvos. Viena jo ranka sugrizo prie jautriausio jos kuno tasko ir nepriklausomai nuo to ar si butu tam priesinusis ar ne, eme ji stimuliuoti. Tai kaip is malonumo issiriete jos kunas sake daugiau nei butu pasake zodziai. Tai buvo zaidimas. Rungtynes, kuris is judvieju paliks kitam didesni, labiau neisdildoma ispudi ir jis neketino praleimeti. O gal tiesiog siaubingai trosko padaryti ja dar karta.
Sprendziant is jos kvepavimo orgazmas buvo visai cia pat, taciau butent cia jis sustojo. Klastingai syptelejo kuomet prasimerkusios jos akys susitiko jojo. Jam patiko, ji uzvede tai, kokia paklusni ji buvo. Pries tai atmosferoje tvyrojusi romantiska kaip mat issisklaide. Tebelaikydamas jos rankas viena savuju jis paspartino tai ka pries tai dare pirstais. Jos kunas bangavo is malonumo. –Tureciau atsilygindamas dabar nuo taves atsitraukti,-syptelejo, taciau anaiptol to nepadare. Netrukus isgirdes garsia, suni kitame kambaryje matyt isgasdinusia aimana, jis sueme jos nevalingai virpanti kuna neleisdamas siai atsikvepti. Pervedes i tamsoje skendejusi miegamaji jis parverte ja ant puriais patalais padengtos lovos. Niekad lig siol nebuvo to dares. Nebuvo permiegojes savo lovoje su jokia kita. Kazkoks savotiskas, su asmenine erdve bei intymumu susijes kompeksas, kuri veikiausiai itakojo niekada nepatirta motinos meile.
Lili Santanico Alvar pagimde Thor’a vos sesiolikos. Neketino jo auginti. Pati uzaugusi vaiku namuose, vilkolake ketino vaika palikti taip vadinamame givybes langelyje, taciau maziausiai tikejosi, jog gimdymas presides tokiomis aplinkybemis, kokiomis si pasauli isvydo Thor Geminus. Ta naktis buvo nebuvo iprasta. Lili tai suprato vos per zinias, transliuojamas automobilio radijumi, kurio stiklus vale isgirdo apie si vakara astrologu su nekantrumu laukiama super menuli. Liesos, taciau pilvotos mergaiciukes rankos sustingo. –Nagi, tuoj uzidegs zalia! Jei paliksi muiluotus galinius langus, nemokesiu!-izulus vairuotojas kelis kartus susignalizavo, taciau ji neatrode susidomejusi. Ji zinojo, jog privalo sleptis. Zinojo, kad si pilnatis geruoju nesibaigs.
-Lili… Lili, mazute, kur tu? Nagi, nezaisk slepyniu,-ja pasieke svelnus, automobilio avarijoje zuvusios mamos balsas. –Lili?...-jos intonacijoje buvo jausti sypsena. Visai tokia, su kokia I mergaite zvelgdavo jos mama kai dar buvo salia. Kad ir kas tai buvo, kad irk as ta nakti isviliojo ja is saugaus prieglobscio, kuriame ji ketino praleisti menulio pilnati, nebuvo zmogus. Tai buvo demonas.
Salto prakaito ispilta mergaites kakta apsviete kaip niekad didelis, apskritas ir sviesus menulis. Ji giliai, bet truksmingai ikvepe salto nakties oro. Jos lengva, siek tiek purvina suknele teaprengtas kunelis pasiurpo. –Lili…?-balsas ir vel pasieke tamsiaplaukes, lotynu kilmes mergaites ausis. –Mama?...-ji pravirko. –Mama, as negaliu cia buti. Mama, juk dabar menulio pilnatis,-nepaisant savo pacios zodziu ji letai ejo per dregnas samanas bei ivairiausias misko nuokritas. Staiga, ji suklyke. Lyg didziulis oro gusis butu perskrode josios kuna tuo paciu is vidaus nupirtydamas, it nemenka elektros iskrova. Nepaisydama nieko, ji pakilo, eme begti atgalios, taciau issigelbejimo nebuvo. Nebuvo ir saugios, nuo piktos ja pasirinkusios demono akies saugojusios vietos. Ji bego, kliuvo, krito ir kelesi, taciau vidun isiskverbti meginantis demonas ir toliau it botagu, caize ankstyvu saremiu jau ir taip kamuojama jos kuna. Visa laime, tai neuzsitese. Lili buvo per silpna, kad pasipriesintu, taciau josios isciose nesiotas Charitono vaisius, palaike josios gyvasti neleisdamas numirti. Jei ne tas nestumas, demonui nebutu pavyke. Taciau pavyko. Ilgai nelaukus, Lili savomis rankomis, o tiksliau vilkolakiskais nagais prasipjove savaji pilva bei ‘’issioperavo’’ svetimkuni, kuri ten tiesiog ir paliko. Akys, juodos it smala akys, kuriomis ji pirma karta pazvelge i Thor’a, nebepriklause zmogui.  Paliko ji likimo valiai. Vidury misko. Klykianti, bejegi kudiki, kurio likimas nerupejo absoliuciai niekam.
***
Tolimesnis gyvenimas Thoro ir veliau nelepino. Rastas vietiniu, stovyklautoju jis dar ta pacia nakti buvo nugabentas i ligonine, o is ten pateko tiesiai i vaiku namus, kuriuose on an off pragyveno didesne dali savo vaikystes. Tiesa, kai jam buvo dveji, ji buvo isivaikinusi labai miela, normali seima, taciau vos pirmaja nakti isvydusi tamsoje svieciancias, geltonas jo akis, ji dar kita ryta grazino ji atgalios taip ir nepaaiskinusi kodel. Sekantis karta jam pasiseke dar maziau. Keturmeti, aktyvu ir gana guvu vaika isivaikino jau ir taip sesis ivaikius auginantys, pasalpu medziotojai. Seimos galva buvo tikru tikriausias inteligentas, taciau po gerai ivaldyta kauke, is tiesu slepesi girtaujantis smurtautojas. Zmonos neliesdavo, taciau ant vaiku, net tokiu mazameciu kaip jis, issiliedavo su kaupu. Socialinems tarnyboms aiskino, kad berniukas nepaprastai judrus, kad nuolatos visur kariasi, laipioja medziais, neva tokiu budu ''uzsidirba'', tas ivairiaspalves melynes ant ranku bei koju. Kad ir kaip baisiai tai skamba, blogiausios dienos sviesiaplaukio lauke ateityje. Sulaukes keturiolikos, jis buvo per prievarta iszagintas vyriausiojo tuose nauose gyvenusio, berods astuoniolikmecio, naslaicio Nathan'o. Tai kas ta vakara nutiko tu namu rusyje, neabejotinai priverte ir taip uzsisklendusi, savotiska vaika tapti dar agresyvesniu, asocialesniu. Jau kita savaite, tame paciame rusyje kilo gaisras. Nieko keista, turint omenyje, kad senas, 1970-aisiais statytas namas vis dar turejo malkomis kurenama krosni, kuri ir aprupindavo visus tris aukstus siluma bei karstu vandeniu. Atsitiktinumas ar ne, taciau butent Nathan'as to gaisro neisgyveno. Uzsikirtusi duru sklestis ikalino paaugly rusyje, kuriame jis galop sudege gyvas.
***
–Are you fucking kidding me?!-tarp ju veidu isispraudes suo lyzdtelejo jo veida. –Eik is cia!-pavyjes keturkoje salin jis nuosirdziai nusisypsojo. Tamsoje paskubomis sugrabaliojo visa juostele apsisaugojimo priemoniu, taciau augintine prabegdama svetaines link, nukniauke jam jas is po nosies. –As tave uzmusiu,-zinoma juokaudamas, taciau rimtai pyktelejes ant iprastai paklusnios Lunos, jis pajuto Lianos rankas truktelejusias save link jos. Dar pries tai kai jis butu spejes ka nors pasakyti, ju lupos ir vel susijunge aistringam, prota svaiginanciam buciniui ko pasekoje jis pamyne dar viena nerasyta savo taisykle bei iejo i ja nepaisydamas galimu to pasekmiu. YOLO-you only live once, isn’t it? Tik jo atveju tai turetu skambeti kiek kitaip – YOLF- you only live forever. Velniop viska. Jis buvo pasireges surizikuoti bei pasigauti sumauta venerine liga jei tokia buvo sios stoga raunancios nakties kaina.
Antrasis kartas buvo kitoks. Ka jau kalbeti apie treciaji, kuri nuo antro teskyre keletas minuciu. Dievazi, neprisimine kada butu sugebejes ‘’pabalnoti savo drauguzi erzila’’ tiek kartu is eiles. Blausios, is vonios kambario sklindancios sviesos uzteko, kad sugebetu izvelgti nepriekaistingus jos kuno linkius kai si buvo uzemusi ‘’jojikes’’ pozicija. Tikriausiai pirma kart sutikes moteri, kuri savo sugebejimais lovoje pranoko ji pati, jis is kailio neresi noredamas jai isitikeikti. Istvermes bei fizines jegos reikalaujancios pozos keite viena kita, leisdamos partneriams vis geriau pazinti kits kito kunus.
Nusivares it darbinis arklys, paskutinyji karta jis tiesiog atbulas parkrito ant lovos is kart po to kai nors ir nedideli, taciau dar viena orgazma patyre ji. –Man… man reikia atsigerti,-burnoje buvo tikru tikriausia Sacharos dykuma. –Tu… nori vandens?-sunkiai gaude kvepavima, taciau sypsojosi. –Mhm…-pliaukstelejes siai per pasturgali jis trumpam pasisalino virtuves link. –Ei…?-surauke antakius ne is kart suprates, kad ramiai ant jojo pagalves besiilsinti moteris, miega. Akimirkai stabtelejo. Nezinojo ka daryti. Ir pats buvo pavarges, taciau leisti jai pernakvoti?.... Na tai, jau butu buves treciasis straikas. –Ei… Liviana?-atsisedes ant lovos krasto jis pajudino josios peti, taciau uzuot prabudusi, ji tiesiog pasisuko I jo puse. Angeliskas, tobulas jos veidas atrode toks ramus. Atsigule ir pats. Nesivargindamas uzkloti nei saves, nei viesnios, jis kuri laika tiesiog gulejo klausydamasis kaip kitame kambaryje jo augintine drasko ir kramto prezervatyvu pakuotes ir tai butu buves smagiausias kada sugalvotas zaidimas. –Ei…-tyliai susnibzdejo, atsargiai ja apzergdamas, tikedamasis pazadinti butent taip. Palinko arciau bei ja pabuciavo. Ji, nors ir vangiai, i bucini atsake. Liesi, ilgi jos pirstai svelniai apkabino jo kakla. Galimas daiktas, dare tai per miegus. Nepatenkintas atsiduso, taciau minties ja zadinti vis gi atsisake. Atsigulia salia, ant nugaros bei prisidenge anklode. Uzklojo ir ja. Dievzi, jautesi taip keistai, taip nenaturaliai, kad net tai darydamas , raukesi it rugstu saldaini burnon isimetes mazvaikis. Nebuvo prates su kuo nors miegoti. Maza to, turejo begales erzinanciu iprociu, vienas ju, miegoti viduryje lovos, isitverus i salimais esancia pagalve. Ko dabar padaryti zinoma negalejo. Keleta kartu pakeites skirtingas pozicijas, piktai atsiduso. Moteris miegojo tyliai, it kudikis, nusisukusi nuo jo nugara. Dar siek tiek pasimuistes jis pagaliau ja apkabino. Visai kaip pagalve, tik si syk, vadinamoji pagalve turejo krutis, beto dar ir labiai maloniai kvepejo. Jo akys kaip mat apsunko. Nors, asmenine savo teritorija dievinantis viengungis ir nesitikejo, bet tokia miegojimo pozicija jam be galo patiko.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
avatar
Thor Geminus
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 223
Įstojau : 2013-08-08
Rūšis : Vilkatas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Liana Rivas on Pen. 12 08, 2017 3:48 pm




God of Thunder




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Imagine Dragons – Thunder




YOU CAN'T FALL ASLEEP BECAUSE REALITY IS FINALLY BETTER THAN YOUR DREAMS. ft. Thor Geminus (theme)
Baltas, gaiva dvelkiantis rankšluostis maloniai glaudėsi prie tamsiaplaukės burtininkės kūno, kuomet ji viena ranka laikydama šio lopinėlį, kita braukė per savo tobulai sudėlioto kūno linkius. Pirmiausia apėmusi plaukus, vėliau veido odą, kaklą, krūtinę ir likusius kūno linkius. Iš dušo kabinos pasigirdęs vyriškas žemas balsas, privertė jos veide pasirodyti dantų nedemonstruojančiai, tačiau nuoširdžiai šypsenai. Buvo naivu manyti kad iškviestas taksi automobilis tebelaukia šalimais namo, o jei ir nelaukia, tuomet telefono numeris nėra įtrauktas į „juodusios sąrašus“ kas reiškia kad taksi įmonė neketinanti pakartoti užsakymo. Vienintelis būdas nusigauti iki namų, buvo ėjimas pėstute, ir dėl kažkokios priežasties, tai visiškai nebaugino Rivas. Tikriausiai todėl, kad savo gyvenime, ji buvo patyrusi blogesnių išgyvenimų, nei galimas užpuolimas, su kuriuo susitvarkytu. Thor‘ui pasekus viešnios pavyzdžiu, bei išlipus iš ankštokos dušo kabinos, tam tikra prasme, visiškai nespecialiai prikaustė jos tamsių akių žvilgsnį ties formą akivaizdžiai keičiančiu, krauju prisipildančiu jojo pasididžiavimui, kuris visai neseniai taip deginančiai maloniai buvo užpildęs josios vidų. Tai akimoju sutrikdė burtininkės kvėpavimo tempą, kuris apsunko vien nuo suvokimo kad jis tebėra nuogas, ir ne ką mažiau geidžiamas, gal net daug labiau, nei buvo prieš tai. Praskleidusi savo natūraliai putlias lūpas, tamsiaplaukė nusuko akis, vos tik vilkatas pastebėjęs jos akivaizdžiai sukoncentruotą žvilgsnį, nepabūgo to pakomentuoti. Atmestinai „pavalytas“ veidrodis, atskleidė vienintelį minusą, kurio prieš tai ieškojo, tačiau nerado Thor‘as (trumpam pamirštant jos įsipareigojimą kitam), kurį tik tūri josios kūnas. Pjautinės žaizdos paliktas randas ant dešiniojo peties, randas, kurį Sevastianos pirmagimė „užsitarnavo“ dar tuomet, kai buvo tiesiog mirtinga savosios šeimos atstovė. Sumerkė akis, mat blaivėjantis protas vertė ją prisiminti realybę, kuri paradoksaliai buvo tragiškesnė, nei kad tai gebėjo suformuluoti net šiek tiek „nesveikas“ protas. Nemalonūs atsiminimai užpildė burtininkės pasąmonę, šiai dar nespėjus prideramai atsakyti į ganėtinai dviprasmišką, tačiau tuo pačiu metu ir šmaikštų klausimą, kuris išsprūdo iš Geminus lūpų. Vienas, nei per didelis, nei per mažas randas, kone išnešė tamsiaplaukės pasąmonę į praeitį, kur neatmerkus akių, klausos organus perskrodė ganėtinai žemas, piktas, buvusio vyro balsas. Šis atsiminimas dabar atrodė tarytum pasišaipymas, tarytum sadistiškas spjūvis į veidą, kuris norėjo sugadinti atrodytu magišką trauką, kuri įsiliepsnojo visiškai netikėtai, tiek Varias - Ambrose giminės atstovei, tiek nepažįstamajam.
–  Ir kam tau reikėjo viską šitaip sukomplikuoti? Juk supranti, kad jei būtum leidusi man paaukoti Cato, mes būtumėm visos šitos tragedijos išvengę... – Tai buvo Chariton‘o balsas jos mintyse, ten pat atmerkus akis, ji puikiai matė šlykštų jo veidą, ir ranką, kuri taip aršiai spaudė peilio rankeną. To paties peilio, kuriuo gindamasis nuo Livianos ir Rheos, vyras ir paliko ta nelygų, pjautinį randą, kuris iki pat šių dienų primena burtininkei apie tą laiką, kuris atėmė iš jos visiškai viską, suteikdamas tik tikslą, gyventi tol, kol gyvas jis. Šiuos žodžius vyras ištarė realiame laike, dar prieš metus, kuomet laikė Livianą įkalintą. Tuomet, kai jo pakalikai baigė ją prievartauti, kur tik įmanoma, nepriklausomai nuo to, kad vienintelis jų tikslas buvo užmegzti kūdikį vikanės iščiuose. Jis pasiuntė juos myriop, nežinia ar dėl to kad dar neketino sukurti savo bjaurybių armiją, ar dėl to kad nenorėjo kad bent vienas, kuris jo įsakymų ją „lietė“, liktu gyvas. Vilkatų dievui palinkus link savo buvusios žmonos, jo dėmesys nukrypo ties po pečiu esančiu randeliu, kurį pats ir buvo palikęs. Jis pervedė per jį pirštų, neįtikima, kaip jautriai bei švelniai skambėjo vyro balsas. Apie veidmainiavimą išdavė tik jo bejausmės akys. Tik bejausmis asmuo gali taip ramiai kalbėti apie nužudymą savo paties vaiko. Atrėmęs peilio ašmenis į Livianos odą įstrižai, įpjauna. Geri du milimetrai metalo sulenda į jos petį. – Ką sau pasidarei? Kodėl tu regeneruoji? – Pagaliau jis atkreipė dėmesį į mistišką Livianos savybę. Kraujuoti deramai nepradėjusi žaizdelė lėtai užsitraukia palikdama odos lopinėlį lygų bei švarų. Nesutrikęs vyras pakartoja "procedūrą", tačiau šį kartą peilį pakreipia bei sujudina taip, kad atpjautų tikrai nemažą gabalą jos odos. Nutrūkusi nuo raumeninio audinio ji priminė kruviną, rusvą skudurėlį. Pradėjęs žiūrėti į Rivas it į kokį medicininį eksperimentą akivaizdžiai ketino pritaikyti jai gerokai fiziškesnes bausmes. Neprognozuojamas Chariton‘o  elgesys pasirodo ir vėl, kai vilkolakis ūmiai smeigia peilį į Rivas šlaunį. – Kallllbėėėėk kaaaalllle! – Piktai suurzgė, dar arčiau palinkdamas link moters veido. Galima prisiekti, kad net seilėmis aptaškė, negalėdamas patikėti tuo, esti jo buvusi sutuoktinė buvo parengusi ne vieną planą tam, kad jei bent maža tikimybė atsirastu kad jis ištrūks iš savo asmeninio pragaro, nenugalės.
–  Nebent tuos, nuo kurių pabėgti paslapčiomis visai nesinori. – Dviprasmiškas kontekstas, leido suprasti kad net jei tamsiaplaukė ir baigė prablaivėti, ji vienareikšmiškai suvokė ką daranti. O ir atkutimas po nemalonių ir visiškai netikėtai užplūdusių atsiminimų, nepaliko visiškai jokios žymės. Diskomforto nesukėlė net tai, kad visai netrūkus Geminus rankos pirštai atsidūrė ant to pačio, giliu randu išpuošto josios peties. Priešingai nei paniekinantis drebulys, kurį sukėlė buvęs sutuoktinis, atlikdamas kone tą patį veiksmą, Thor‘o prisilietimas vertė jos kūną imti leisti malonumo sukeltą virpėsį (įdomus faktas: prisilietimo su randu metu, nepriklausimai nuo to kad šis "papuošalas" buvo senas, jis akimoju paraudo, ėmė ganėtinai skausmingai perštėti, kone patvirtindamas tai, kad šviesiaplaukis yra ne vien kad tiesioginis buvusio sutuoktinio palikuonis, bet ir tobulas indas Chariton'o sielai, ko Livianos manymu, vilkatas niekada nesugebės surasti). Dievai mato, net menkiausias jo prisilietimas, dabar vertė pamiršti visą supantį pasaulį, pasiduoti beprotiškai akimirkai, kurioje ir norėtusi paskęsti. Jos lūpos akivaizdžiai prasiskleidė, atrodytu reikalaudamos dar vieno begėdiško žaidimo liežuviais. Nedvejojo, nesitraukė, atvirkščiai, vyrui sumažinus atstumą, ji savo kūno kalba te parodė kad nori jo – beprotiškai. Kalba apie jo suketėjusį falą, tik dar labiau sukėlė malonią, protą išnešančią įtampą. Ir tuomet kai vyras suteikė jai galimybę, o tiksliau paskatino tuo įsitikinti pačiai, jos ranka dar kartą nugulė ant jo tvirtą, didingą lytį atžyminčio organo. Pirštai susispaudė į kumštį, apimdami jo penio storį. Mintyse ji jau geidė parklupti ant kelių, tam kad ne vien rankomis, tačiau ir burna apimti trokštamą objektą. Norėjo jausti jo skonį, jo didumą, kiekvieną ryškesnę kraujagyslę, ir žinoma, patį šiltą, suroką išsiliejimą. Tačiau panašu kad pats Thor‘as tuo metu surėjo kiek kitokį planą, jis norėjo „pažaisti“ su ja, išvesti iš proto ir kone priversti maldauti tęsinio. O taip, jis puikiai suvokė ką darantis, kaip veikiantis šios nakties partnerės kūną. Pajutusi kaip jo raumeningas kūnas prigludo prie josios, pastumdamas arčiau sienos, negalėjo nepaleisti prieš tai tvirtai laikyto „draugužio“. Jis suėmė abi jos rankas, užkeldamas jai virš galvos, kankinančiai keldamas malonumo bangas. Ir net tuomet kai moteris pasistengė atimti iš jo šlapią bučinį, jis apsukriai išsisuko, viso labo leisdamas jai šiek tiek sukąsti jo apatinę lūpą. Atlošė galvą, S raide išlenkė nugarą, palikdama tarp sienos ir stuburo plyšį, kuomet į vonios plyteles atsirėmė tik riestu užpakaliuku ir galva. Jis neskubėjo, erzindamas, pirštais slysdamas per jos vidinę šlaunų pusę. Tai, kokį gilų ir deginantį jausmą tai kėlė išdavė jos apsunkintas kvėpavimas, besiskverbiantis net pro periodiškai suspaudžiamas lūpas. Jos kūnas virpėjo, o raumenys nevalingai tai susitraukė tai atsipalaidavo. Jo pirštai, tarytum puikiai pažinodami jos kūna, tikslingai vinguriavo tarp lytinių lūpų, vis dirginančiai, stimuliuojančiai sukdami ratus apie klitorių. Dar šiek tiek, ir jos kūnas būtu priverstas pajusti dar vieną, giluminį orgazmą, tokį, kokio seniai nebuvo patyrusi ne su vienu vyru. Geminus lėtai atitraukė savo ranką nuo jos vaginos, tuo pačiu metu, netgi pro vis dar laikomas virš galvos rankas, priversdamas ją palinkti į priekį, savuoju veidu susiliečiant su jojo. Trynėsi, lėtai muistėsi, it „katytė“, kuomet kone murkdama visgi paskatino save prabilti dar kartą. Balsas pasirodė pakimęs, tylus, ir tuo pačiu metu kiek gašlus. – Prašau, tik nesiliauk dabar...
Vilkato pirštai tarp ilgų Livianos kojų vėl meistriškai sujudėjo, tuo pačiu metu iššaukdami pakankamai garsią, seksualinę iškrovą išreiškiančią aimaną, kurios ir pasibaidė kitose patalpose likęs augintinis. Vis dar prie jo veido šono glundantis josios veidas, pagaliau susilietė lūpomis su vilkato ausies speneliu. Šiltas, tankus kvėpavimas atsimušė į jo odą, kuomet vis dar tas pats murkiantis, veik maldaujantis balsas pasigirdo dar kartą. Tik šį kartą sukonkretindamas maldavimo tikslą.
– ...prašau, išdulkink mane taip, tarytum tai būtu paskutinė mano diena žemėje. – Galbūt būtent šie žodžiai, galbūt jo paties begalinis noras „nesustoti“, paskatino vyrą atsitraukti nuo sienos, kartu su savimi, apglėbus jos nuo aistros virpantį kūną, perkelti į labiau patogesnę vietą. Netgi nežinodama apie vyro kasdienius įpročius, į miegamas patalpas jokio kito asmens, ji ir taip jautėsi pretty much ypatinga. Pastūmėta ant lovos paviršiaus, bei kone paskęsdama tarp purių, švelnių patalų, ji negaišo ne akimirkos, kuomet ištiesta ranka pasigavo vilkatą už sprando, timptelėdama į save. Jų lūpos vėl susijungė aistringam, nelabai tvarkingai šlapiam bučiniui, bučiniui kurio reikėjo tam, kad ji bent akimirkai „atsipūstu“ po to, kai buvo stipriai sujaudinta dar prie pat vonios sienos. Grakščiai išskietė kojas, tam kad jis patogiai tarp jų įsirėmintu. Jautė, dievaži, tikrai jautė kaip jo didžiulis falas natūraliai trinasi apie jos išorinius lytinius organus, tik dar labiau sukeldamas troškimą patalpinti jį vidun. Nebuvo nesubrendusi naivi mažvaikė, ir nebuvo susipažinusi su jo namais, todėl nuolankiai tikėjosi kad jis netrūks ilgai, kuomet pasirūpins apsauginėmis priemonėmis, kurios pagaliau nutrauks tą emocinį vienas kito kankinimą, delsimu. Čia pat, kai partnerių liežuviai karingai raivėsi apie vienas kitą, ant lovos užšoko stambių kaulų struktūros Geminus augintinė, imdama laižyti jo veidą. Sunku pasakyti ar tai buvo bandymas sutrukdyti, ar bandymas pasiprašyti dėmesio, kurio jis šiandien jai nedavė pakankamai, tačiau visgi tai privertė Rivas atitraukti veidą. Dėl to kad vilkatas judėjo, jo padargas tebesitrynė apie ją, todėl tai ne kiek nepalengvino ar neatitolino ir taip esamos seksualiai maudžiančios įtampos žemiau bambos. Rivas neatkreipė dėmesį į tai, kad augintinė ketino pridaryti „bėdų“, todėl prieš šiai pasitraukiant, žaismingai, ir ganėtinai labai savininkiškai pasisakė. – Neliūdėk per daug mergyte, bet šiąnakt jis mano...  
Ji nesuteikė vilkatui progos ką nors pasakyti, kuomet neatkreipdama dėmesio į tai, kad vyras liko be apsauginių priemonių, paskatino šį palinkti arčiau savęs. Viena ranka buvo sulenkta per alkūnę, bei tokiu būdu suteikė jai galimybę gulėti pusiau sėdomis. Kita ranka pirštais įsikabino į vis dar šlapius nuo dušo vandens jo plaukus pakaušyje. Dar akimirka, bei be proto ar sveiko suvokimo paliekantis bučinys dar kartą užpildė juos abu, neapsakomai stimuliuojančiais jutimais. Jis nedelsė daugiau, kuomet grubokai, tačiau beprotiškai maloniai įėjo į jos vidų. Tiesą sako žmonės, seksas be „gumyčių“ yra visiškai kitoks, kur kas gilesnis, kur kas labiau sutelktas į malonius pojūčius, ką jau sakyti apie tai, kad patalpos neužpildo gumos kvapas. Jos kūnas kone žaibiškai prisitaikė prie naujai jaučiamo dalyko. Odos trintis tapo kur kas labiau intensyviau jaučiama, ir atrodytu buvo savanoriškai atsisakyta tik vieno dalyko. Ir nepriklausomai nuo to, kad antrasis jų kartas buvo labiau sutelktas į kūno „pagerbimą“, prisilietimus, šiurkštumo nepavyko išvengti. Vieną orgazmą sekė kitas, vieną tvirtesnį suėmimą, sekė kitas. Ir jei sakyti kad „seksadromas“ yra kažkas neįtikėtino, tuomet tai tėra vaikų pasaka, palyginus su tuo, kam buvo nusiteikę šie du nemirtingi asmenys. Trumpos pertraukos, po baigimo kažkokiu būdu tapdavo savaime suprantamos kaip nesibaigiantis stimuliavimas oraliniu būdu. Keisdami vieną pozą į kitą, dar sunkesnę, dar daugiau ištvermės reikalaujančią, jie tikrai negalvojant stengėsi sudaryti vienas kitam kuo labiau nepamirštamus įspūdžius, kurie galiausiai taptu nepalyginami su niekuo kitu. Kad ir kaip tai skambėtu neįprastai, tačiau Liviana buvo visapusiškai atsipalaidavusi, pamiršusi „gėdos jausmą“, atsidavusi jam visapusiškai, taip, tarytum tai tikrai būtu paskutinė naktis jos gyvenime. Pamalonindama vilkatą ne vien sunkiai giliais vaginaliniais, bei oraliniais triukais, į save įsileido ir analiniu būdu. Jis tiesiog visapusiškai vedė ją iš proto, versdamas galvoti esti ji gimė tam, kad praleistu šią naktį kartu. Seksualinį susijaudinimą apibrėžiančios gleivės nesumažėjo net tuomet, kai fizinis kūnas patyrė nesuskaičiuojamą galybę mikro orgazmų, su didžiaisiais „o“, ir atrodytu kad daugiau atlaikyti tiesiog neišgalėtu. Akimirka, kai tamsiaplaukė burtininkė baigė paskutinį kartą, vyras pakrito ant nugaros, palikdamas Rivas gulėti ant šono, šiek tiek per stipriai suspaudus kojas per kelius. Kiekvienas raumens sujudimas dabar kėlė malonų, nors ir sunkiai ištveriamą, skausmą. – Mhm...
Vangiai ir pakankamai tyliai nuskambėjęs Livianos balsas, tik dar labiau šią prikaustė prie kagalvės. Jautėsi taip, tarytum visos gyvybiškai svarbios jėgos buvo išsiurbtos iš jos kūno, tačiau mainais ji jautėsi beprotiškai laiminga. Stipriai kabino miegas, ir dar tuomet, kai Thor‘as pakilo iš lovos, nueidamas link virtuvės, kur ir pasisakė kad įsipils vandens, ji panėrė į „sapnų karalystę“. O po teisybei, nesapnavo nieko, tačiau pagrimzdo į visišką ramybę, kurios reikalavo jos fizinis pavidalas, kuris panašu kad daugiau nebe turėjo jėgų. Buvo tiek pavargusi, kad net žinodama kad negali praleisti nakties iki paryčių pas jį, net nesugebėjo apie tai pagalvoti, ką kalbėti apie bandymą atsikelti iš lovos. Geminus pasirodė gana greitai, o Rivas net nepajuto kaip šiek tiek palinko čiužinys, kuomet šis prisėdo ant krašto. Žadinama ji vos girdimai, akivaizdu kad per miegą, sušnabždėjo. – Mhm, tuoj atsikelsiu. – Su lyg šiais žodžiais, Liviana vėl įmigo ramiu miegu. Ir nepaisant to, kad akivaizdu diskomfortą patiriantis vyras dar stengėsi ją pažadinti, pirmiausia sujudindamas per petį, o vėliau ir bučiniu, į kurį moteris atsakė per miegus, kaip ir inicijavo apkabinimą, po kurio, jos rankos sukrito ant patalų, panašu kad ji nespecialiai, tačiau nesugebėjo atkusti ir iš niekur išgauti energijos, o ir noro pakilti. Jam teko susitaikyti ir pabandyti iš šios situacijos išgauti bent kažką gero. Sunkiai, vartydamasis, vilkatas visgi atrado sau priimtiną, tačiau su greta esančiu gyvu žmogumi, pozą. Ji maloniai atsiduso, kuomet pajuto tvirtą ir maloniai šiltą apkabinimą. Jautė kaip jo karštas iškvepiamas oras maloniai šiurpina jos odą, tačiau ir pajudėti nesugebėjo, tarytum buvo paralyžiuota tiek nuovargio, tiek malonumo.
Ryto sulaukė jau po keletos valandų. Pakilusios saulės spinduliai ėmė šildyti nepridengtas kaldra kūno vietas. Sunkiai pramerkdama savo tamsiai rudas, beveik juodas akis, Liviana iš karto susidūrė su miegančio Thor‘o veidu. Jos minoje kaip mat subolavo pasitenkinimo kupina šypsena. Net pati to nesuvokdama, ji su didžiausiu malonumu būtu sutikusi prabusti matant šį veidą, visada. Atsargiai kilstelėdama ranką, vos juntamai pirštų galiukais, moteris perbraukė per jo plaukus, ties smilkiniu ir už ausies. Stebėjo tai, koks ramus jis atrodo miegodamas. Ir kad ir kaip gera ir malonu buvo dabar, realybė nelauktai ėmė belstis į jos protą. Žinojo kad nenori būti išlydėta prideramai, nenorėjo kad jis atsibustu, mat vargu ar sugebėtu atsispirti pagundai „nesiskubinti išeiti“. Atsargiai, bei kaip įmanoma tyliai, kad nepažadinti Geminus, Liviana pakilo iš lovos. Ant pirštų galiukų, ir su didelėmis pastangomis už niekur neužkliūti, ji peržengė per miegamojo slenkstį, kažkur prie virtuvinio stalo susirinkdama savo drabužius. Kuomet Thor‘o augintinė kaip mat pakilo nuo sofos, norėdama nepažįstamąją arba aploti arba bent paurgzti, Liviana pridėjo rodomąjį pirštą prie savo lūpų, tokiu būdu paprašydama kad augintinė netriukšmautu. Pastaroji viso labo pakreipė galvą, tačiau kažkodėl nesukėlė triukšmo, leisdama Rivas apsirengti, nesukeliant bereikalingo triukšmo. Aukštakulnius prisispaudė prie savo krūtinės, ir visiškai pamiršdama apie tai, kad josios rankinė yra pasilikusi vilkato mašinoje, prieš išeidama ant virtuvės staliuko pamėtėjo tuos pinigus, kuriuos vyras buvo įteikęs kaip kompensaciją už telefoną, bei saugiam nuvažiavimui namo. Kažkodėl po vykusios audringos nakties konteksto, buvo kažkaip nemalonu priimti pinigus. Galu gale, jis susimokėjo jai kur kas malonesniu būdu, parodydamas kiek moteris nori turėti savo gyvenime, ir kiek yra priversta atsisakyti dėl tokių kvailysčių kaip „moralės normos“, nusistatymai ir bandymas apsimesti tuo, kuo ji net nėra. Išsliūkindama iš Geminus buto, burtininkė apsiavė aukštakulnius, bei ganėtinai greitai nusileido laiptais į kiemą. Jau ten, žinoma ji susitiko su keliais „rajono kentais“, kurie tiek nušvilpė ją, mat labai akivaizdžiai susidarė nuomonę, esti moteris yra „after sex“ išvaizdos. Vienas net pabandė sugriebti ją už užpakalio, tikėdamasis kad ji ims ir parklups ant kelių, praskaidrindama šiam dieną. Deja, vietoje norėtos fantazijos, vyrukas gavo stipriai sulaužytą nosį, ir vėliau geras kelias dienas pasakojimų draugams, kokia gi arši kalė jam pasitaikė paryčiais. Savo ruožtu, Liviana pakeliui pasigavo taksi automobilį, įtikindama vairuotoją kad šis pavežėtu ją ne už pinigus, o už tikro aukso ir deimantų auskarus, kuriuos nusiėmė dar prieš įlipdama į transporto priemonę. Vairuotojas ne vien kad sutiko, bet ir labai nudžiugo tokia pasitaikius sėkme, juk jau už poros dienų laukė jo sutuoktuvių metinės, trisdešimtosios, ir jis neturėjo ne skatiko kad nupirkti savo žmonai ką nors gražaus. O dabar, šis papuošalas pasirodė kaip niekad tinkamas.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Always choose wisely, you can rather choose prince charming or the dark knight.
Oh can't you see? You belong to me. How my poor heart aches with every step you take, Every move you make, Every vow you break, Every smile you fake, Every claim you stake... I'll be watching you.
avatar
Liana Rivas

Heart still beating for the cause, soul still bleeding from the loss.


Pranešimų skaičius : 375
Įstojau : 2016-07-18
Miestas : Niujorkas
Meilė : “It's complicated”
Draugai : Rheia Falco
Rūšis : Ragana (25/±2000)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Thor Geminus on Št. 12 16, 2017 4:45 pm




Knowing the unknown




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Ruelle – Deep End




BABY, THIS IS WHERE YOU WANNA BE AND THIS IS WHERE YOU RUN AWAY. ft. Liana Rivas (theme)
Jis pabudo is kart po to, kai jos ilgi, grakstus pirstai palytejo jo skruosta. Priesingai nei butu galima tiketis, nekruptelejo, neatsimerke - niekaip neissidave, jog Liana netycia ji pazadino. Letai, vangiai pramerke akis kai mergina pakilo is lovos. Paslapcia zvelgdamas i liauna jos kuna jis blankiai syptelejo. Netruko pasigirsti tyliai uzrenkiamu lauko duru garsas. Uzsimerke. Zinojo – ir vel uzmigti tikrai nebepavyks, taciau ir skubeti kur neturejo. Keistas, lig siol negirdetas balsas galvoje ikyriai klause ‘’kodel leidai jai taip iseiti?’’. Jo mobilusis staiga suvibravo. ‘’Gali pradeti si vakara?’’-zinute buvo siusta telephone neisaugoto numerio, taciau Thor’as zinojo kam jis priklause. ‘’Lieku tau skolingas’’-atrase ne taip sparciai kaip butu norejes, nes telefonas ir vel sumane ikisti savo trigrasi, neva koreguodamas gramatines jo klaidas bei siulydamas su kontekstu nieko bendra neturincius zodzius. ‘’Nepamirsk aprangos kodo’’. I sia zinute sviesiaplaukis jau nieko nebeatsake. Zinojo spintoje turintis juodos spalvos kostiuma, kurio reikalavo jo naujai igytas darbas miesto centre isikurusiame prasmatniame sokiu klube. Gal ir ne idealus scenarijus, bet Geminus ketino kaip reikiant isspausti jam gyvenimo pametetas citrinas, o tai reiske – kaip imanoma greiciau ir brangiau parduoti po lova gulinti maisa su kokainu bei ekstazio tabletemis. Taip, niekam ne paslaptis, jog Lili dulkinosi su Toniu, taciau niekada pastaruoju nepasitikejo uztektinai, kad leistu jam bent nosi ikisti i financinius klubo reikalus, kuriais Thor’as ir uzsieme pastaruosius desimt savo gyvenimo metu. ‘’Klubo apsaugininkas’’ buvo oficiali, legali jo profesija, taciau narkotines medziagos, susitikimai su ju tiekejais, o veliau ir perpardavinejimo kuravimas buvo tikroji jo nisa. Tik jis vienas, be pacios Alvar, zinojo, kur klube yra laikomi svaigalai ir jis anaiptol nepasibodejo grizti ten dar ta pacia nakti bei istustinti slapta buvusios savininkes seifa. Rizikingas, taciau genealus planas. Ketino uzdirbtus pinigus investuoti. Protingai investuoti. Visa si laika, BloodPharm atrode kaip labia perspektyvus pasirinkimas. Nieko stebetino, turint omenyje, kokiais laikais jie dabar gyveno.
Ne nepastebejo kaip maigydamas telefona, veikiausiai is neturejimo ka veikti, galop uzklydo i JOS internetine Instagram paskyra. Syptelejo. Tiesa, sypsena nebuvo nuosirdi ar tikra. Veikiau ironiska. Lengvai krestelejo galva uz ausies uzkisdamas pusilgiu plauku sruoga. Liviana akivaizdziai nebuvo ‘’laisvas paukstis’’. –Ir kas galejo pagalvoti,-atsiduso, taciau ir toliau brauke pirstu, is apacios i viru, perziuredamas nuotraukas, kuriose moteris ne kiek neprimine saves. Ar bent tokios, kokia teko pazinti jam. Paselusios, aistringos, nesuvaldomos. Gal todel, kad buvo sarkastiskas siknius, eme ir ‘’uzlaikino’’ nuotrauka, kurioje ji uzfiksuota su, kas is pirmo zvilgsnio atrodo kaip oficialus sirdies draugas. Numete telefona sonan. Kazkaip… piktai. Net antakius siek tiek surauke. Nebudingai sau paciam jis elgesi tarytum butu… isizeides? Hipokritiska. Turint omenyje, kad ji apie ji taip pat nezinojo beveik nieko. Staiga jo mintis permelke nemalonus jausmas, o gal veikiau suvokimas, kuris regis net burnoje paliko sleikstuli. ‘’Jis buvo pametes del jos galva…’’-galvoje skambejo Silas’o zodziai. Nejau jis permiegojo su ja vien tam, kad kazka irodytu savo mirusiam tevui? Ne ne… Tai visiskas absurdas. Neigiamai papurtes galva jis, deja, neatrode tuo uztikrintas.

Tvarkingai susukuoti, siek tiek zele sutepti plaukai bei judas kostiumas is pirmo zvilgsnio tikrai galejo sudaryti klaidinga ispudi, taciau vos praveres burna, Thor’as issidave esas tas pats, kadaise Lili klube dirbes ir nieko bendra su ausktuomene neturintis tipas. -… Ciusk is cia,-atmestinai salin pavijes I kluba patekti meginusi nepilnameti jis prisidege cigatete. –Tuoj grisiu, einu parukyti,-tarstelejes kartu su juo prie iejimo dirbusiam apsauginiui, jis pasitrauke atokiau nuo paradiniu duru. Prie jo is kart prisistate keletas damu, taciau anaiptol ne pasisnekuciuoti. –Penkiasdesimt doleriu,-tarstelejo saltai, garsiai ciaumodamas kramtomaja guma. –Tu tikriausiai juokauji? Nuo kada tokios kainos… zinai ka? As galiu to gauti ki…-viena is moteru atrode pasipiktinusi, taciau dar pries tai kai sioji butu spejusi uzbaiti sakini, jis ja pertrauke. –Zinau is kur sito gaudavai a n k s c i a u,-lupu kamputyje smestelejo savimi pasitikinti grimasa. –Bet galiu tave u z t I k r i n t i, kad tu prekeiviu Nju Jorko gatvese nebeliko, taip, kad… rinktis tau,-apsilaize virsutine lupa. Atrode mazai suinteresuotas deribomis. –Klausyk, man reikia dirbti,-skubino, spaude jas i kampa, nors gerai isiziurejus, butum pastebejus, jog jo rankose smilkstanti cigarete dar toil grazu nera surukyta. –ID?-puiki jo klausa uzfiksavo kolegos balsa kai prie duru atsidure jo demesi is kart prikausciusi moteris. Nebuvo jos mates jau beveik menesi. Jei tiksliau, tris savaites. Jau buvo spejes pamirsti ta kimu, seksualu jos balsa. –Tu eik pirmas, as tuoj surasiu,-pirma saves praleisdama savo palydova ji zaviai nusisypsojo apsauginiui. –Atleiskit, bet be ID nieko nebus,-kaip imanoma mandagiau galva papurte prie duru stovejes Igoris. –As…-ji prasiziojo kalbeti, taciau nutilo, pajutusi vesius jo pirstus sau ties sedimaja. –Tikrinai telefono dekliuka?-pries tai skalndziai, veik nepastebimai uzkises jai priklausiusi, jo masinoje ta nakti palikta asmens dokumenta merginai uz trumpo, bet labia aptemto sijono, jis ne nesyptelejo. Elgesi taip, tarsi matytu ja pirma karta, taciau kai ju zvilgsniai susitiko, jis syptelejo. –Supratau, tuoj busiu,-atsiliepe i racija, taciau vis dar zvelge i ja. –Viduje kilo mustynes,-pasukes galva i kolega jis ant zemes numete bei uzgesino cigarete. –Tu cia susitvarkysi?-is rusu kilmes tamsiaplaukio sulaukes uztikrinto linktelejimo, jis sparciu zingsiu patrauke vidun. Sutapimas ar ne, taciau pro specialias duris zenge kartu su Asmodeus, gan izuliai si pastumdamas. Varteliai supypsejo, ko pasekoje, Asmodeus buvo sustabdytas bei apieskotas. Nuodugniai apieskotas. Nors supypsejo visai ne jis, o su savimi medzioklini peili, bei narkotikus besinesiojantis Thor’as.

-Kur tavo draugas?-pastebejes ja viena, lukuriuojancia prie baro, jis priejo. Linktelejo barmenei, kurios issaukianti, seksuali apranga nublanko pries kur kas subtilesni, taciau ne maziau seksualu Livianos apdara. Prunkstelejo dar pries tai kai moteris butu spejusi prabilti. Jis gerai zinojo, kur yra Asmodeus. Taip pat gerai kaip ir del ko vaikinas buvo sustabdytas, taciau neketino sia informacija pasidalinti su salimais esancia moterimi. Tai kas nutiko netrukus, buvo taip sklandu, taip atsainu, kad tik budri akis butu galejusi suvokti kas is tiesu cia vyksta. Barmene priesais ji pastate du buteliukus – alaus ir vandens. Pries paimdamas jam skirtus, nor sir neuzsisakytus gerimus, jis vos kelioms sekundems isikiso viena ranka i kelniu kisene. Sueme buteliukus kaip tik tuo momentu kai prie baro priejo pliktelejes dzentelmenas. –O, cia tikriausiai jusu,-jo balse nebuvo girdeti nuostabos, jis skambejo vangiai. Iteike buteli vyrui, kuris pereme ji atsargiai (kartu su prie dregnos taros prilipusiu mazyciu, permatomu plastikiniu maiseliu). Vyras padejo 55$ dolerius ant baro stalo priesais Thor’a, o sis, savo ruoztu, pasisavino 50$ dar pries tai kai likusius 5$ pastebejo barmene. DJ’us eme leisti daina, pavadinimu ‘’Cola’’ (https://www.youtube.com/watch?v=fF3f1gwbnvY), kuri sukviete nemaza dali klubo lankytoju i butent sokiams skirta aikstele. –Ka veiksi si vakara?-pasilenke siek tiek arciau, taciau mergina per garsiai grojancia muzika vis vien jo neisgirdo. –Ka veiksi sianakt?-perklause palinkdamas dar arciau, kone lupomis liesdamas jos ausies speneli. Syptelejo. Elgesi izuliai, taciau to nesureiksmino. Siek tiek atsitrauke. Tai kaip ja nuzvelge, kaip is pradziu siek tiek prikando, o paskui lyztelejo apatine savo lupa… viskas bylojo apie vienareiksmiskus ir tikrai ne nekaltus jo ketinimus jos atzvilgiu. Pastaruju savaiciu uzimtumas nepaliko laiko nuodugniau apmastyti kaip is tiesu del jos jautesi. Gal ir gerai, turint omenyje, kad kuo daugiau apie tai galvojo, tuo labiau susipainiojes jautesi. Tvirtai zinojo tik viena – norejo dar karta su ja permiegoti. Horizonte pasirodes Asmodeus viska sumaise. Piktai atsiduso taip ir nespejes nieko daugiau pasakyti. –O stai ir jis!-pastvere savo vandens buteliuka ir paplojes jam per peti patrauke savais keliais. –Tokios damos kaip ji, nevalia palikti vienos, drauguzi,-neva draugiskai syptelejes jis taip ir neatsisuko i Liviana. Neatsisveikino. Galbute todel, kad zinojo, jog jie dar susitiks.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
avatar
Thor Geminus
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 223
Įstojau : 2013-08-08
Rūšis : Vilkatas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Liana Rivas on Sk. 12 17, 2017 12:14 am




God of Thunder




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: G-Eazy & Halsey – Him & I




WHEN FULLY WAKE UP FROM THE DREAM, AND  REALITY KICKS IN. ft. Asmodeus (theme)
Tik pasiekusi savo gyvenamą pastatą, tamsiaplaukė pagaliau pajuto didžiulį slėgį krūtinės plote, ką galima būtu traktuoti kaip sąžinės šauksmą, dėl to, kad ji pasielgė ne taip ir teisingai, savo antros pusės atžvilgiu. Jausmingumą mažai išduodantis josios veidas nusidažė blyškiais atspalviais, kuomet akis į akį susidurdama su budinčiu asmeniu, pirmame aukšte, moteris linktelėjo galva, tokiu būdu įrėmindama pasisveikinimą. Toliau sekė modernus liftas, pakilimas į aštuntą aukštą, bei tylus stabtelėjimas prie savo buto durų. Ji puikiai žinojo esti Asmodeus yra viduje, ir vargu ar šią naktį jis praleido miegodamas, kuomet po konflikto ji taip ir negrįžo namo. Norėdama ištraukti buto raktus, nemirtinga burtininkė atkreipė dėmesį į tai, kad su savimi neturi mažytės rankinės, kurioje buvo laikomas ne vien kad mobilus telefonas, kurį savo noru „nepagavo“, raktai, bei tapatybės kortelė. Prisikandusi apatinę lūpą, ji privertė save krumpliais garsiai palytėti durų paviršių. Kito pasaulio atstovas, jos mylimas žmogus duris atidarė greitai, o ir iš jo veido buvo galima pamatyti nerimo žymias. Žodžiai tiesiog užstrigo pusiaukėlyje, kuomet Liviana žengė trūkstamus žingsnius, patekdama į vidų. Atrodytu specialiai išvengė fizinio kontakto, nenorėdama savo dabartinės jausenos komplikuoti dar labiau. Žinoma, paaiškinimas nebuvo būtinas, galu gale, Asmodeus taip ir nebuvo išmokęs vietinės kalbos, o ji net nepasistengė suprasti jojo, ir dar vienas bandymas aiškintis santykius būtu dar vienu, pakartotinu „rėkimu“ garsų, kurių būdami oponentais, jie nesuprato. Keista, tačiau susitikus po tiek daug laiko, pirmą kartą, kalbos barjeras nebuvo tapęs kažkuo labai aktualiu, ir tik laikas parodė esti nekalbant, viskas ima kristi velniop. Nes žmonės sutverti tam, kad galėtu komunikuoti ne vien kūno kalba, kad galėtu žodžiais išreikšti savo jausmus, poreikius ir elementariausiai palaikyti ar tai gilų, ar tai paviršutinišką ryšį. Kaip ir įsivaizduodama tai, dar būnant Thor‘o bute, Liviana nebyliai nukeliavo iki vonios kambario, bandydama net negalvoti apie tai, kad Asmodeus dar bandė ją sustabdyti. Tačiau, nemalonus alkoholio kvapas tebebuvo įsigėręs į jos drabužius, ką kalbėti apie tai, kad svetimo vyro kvapas, buvo įsigėręs ne vien kad į tamsiaplaukės atmintį, bet ir į jos kūną. Vonios kambarys vos per kelias minutes prisipildė garais, aprasojo didžiulis veidrodis, o tamsiaplaukė iš ten nepasirodė greitai. Reikėjo ne vien švarinimosi procedūros, bet ir laiko, kurį galėtu paskirti minčių susidėliojimui. Tuo pačiu metu ji jautėsi stipriai prasikaltusi, ir kas baisiausia laiminga dėl šitaip praleistos nakties. Sumišimas, atrodytu tos pačios smegenys galėtu pasidalinti į dvi puses, du frontus ir paskelbti karą. Po laiko, įsisupusi į pailgą rankšluostį, moteris pagaliau liovėsi slėptis. Svetainės centre jos jau laukė Asmodeus, rankose laikydamas puodelį su karšta arbata, ta pačia, kurią Liviana gerdavo dažniausiai. Sukandusi dantis, ji vėl pasistengė „pabėgti“, pasislėpti už uždarų, tačiau šį kartą miegamojo durų. Panašu kad jos išrinktasis nesuprato šio poreikio, kuomet sulaikė duris ranka, dar prieš šioms užsiveriant jam prieš veidą. Sevastianos Varias pirmagimė nepakeldama akių, neigiamai papurtė galvą, bent kūno kalba, suteikdama suvokimą, esti norinti pabūti viena. Jo pirštai atitrūko nuo durų, kuomet šios galiausiai užsivėrė. Prigulė ant lovos krašto, ir nepaisant to, kad tai buvo ankstyvas rytas, ketino išmiegoti bent kurį laiką, ar bent apsimesti miegančia. Kūno vidus, kunkuliavo priešingais vienas kitam jutimais, tai glumino, varė į neviltį. Ir visgi, po kurio laiko, miegamojo durys tyliai prasivėrė, kuomet stengdamasis netriukšmauti į vidų praėjo Rivas vaikinas. Priguldamas šiai už nugaros, atsargiai šią apkabino, suteikdamas saugumo jausmą. Jausmą, kuris tuo pačiu metu, it speciali piliulė, sukėlė jai dar daugiau šalutinio kaltės prieskonio. Moteris nebyliai pravirko, kuomet vyro rankos apglėbė ją stipriau, o lūpos prisispaudė kažkur prie paausio. Jie nebuvo tais žmonėmis, kurie savo susitaikymą apibrėžtu aistringu seksu. O ir kokia kalba gali eiti apie aistrą, kuomet vienas myli nuoširdžiai, o kitas net mintyse yra neištikimas? Teisingai sakoma, kad rytas yra protingesnis už vakarą. Tik šiuo atveju, protingesniu tapo vakaras, nei kad rytas. Bėgo dienos, savaitės, ir Liviana su Asmodeus visgi išsprendė savo nesusipratimus, vėl pasistengė pradėti viską nuo balto lapo, paliekant jos „tamsią paslaptį“ paslaptimi, kurios liudininkais liko Liviana, Thor‘as ir sienos, kurios matė jų netikėtai užsiliepsnojusią aistrą. Tamsiaplaukė per tas tris savaites nesulaukė žinios iš Thor‘o, bei pati nepasivargino šio susirasti, nepriklausomai nuo to, kad kai kurių dalykų pamiršti tiesiog nėra įmanoma. Visgi, vieno dalyko paleisti tekėti savo vaga nedrįso. Naktis, praleista su Geminus, atnešė ne vien kad nepamirštamus potyrius, sumaištį jausmuose ir nežinojimą kaip derėtu elgtis toliau. Bet ir tiesą, esti kažkas jos šeimoje vis dar vyksta ne taip, kaip turėtu. Priešingai nei Thor‘as, Liviana savo dėdę pažino iš kitokios pusės, todėl įtarimas kad nemirtingasis turi savo slaptų asmeninių užmojų, neapleido burtininkės. Iš mobilaus ryšio salono gavusi naują susisiekimo priemonę (Iphone X, žinoma), tamsiaplaukė iš karto paliko balso žinutę Silvanus. Joje pareikalaudama, kad vyras kaip galima greičiau su ja sususiektu, mat jei jis nepaaiškins kodėl paskatino Chariton‘o sūnų ją susirasti, pateikdamas jam melagingą informaciją, nėra normalus veiksnys. Apmaudu, bet per ateinančias tris savaites, giminaitis apie save neprasinešė, tarytum vengdamas dukterėčios. Nepaisant šito, Livianos gyvenimas vėl atsistojo į įprastas vėžes, iki vakaro, kuris dar kartą stipriai sumaišė visas kortas...

FEELS LIKE WE'RE ON THE EDGE RIGHT NOW I WISH THAT I COULD SAY I'M PROUD. ft. Thor Geminus (theme)
Vėlyvas vakaras, šiek tiek drėgnas oras, žemai nusileidęs rūkas. Nepriklausomai nuo to, kad laisvu laiku, kurio Liviana pastaruoju metu turėjo pakankamai daug, ji stengėsi išmokyti Asmodeus vairuoti nenumušant stulpus ir taip vadinamus gyvuosius „kėglius“, iki naujai renovuoto klubo vairavo pati. Palikusi savo transporto priemonę specialioje aikštelėję, su užrašu „klubo lankytojams“, moteris suskubo prie apsauginio, kuris ne vien kad tikrino visus patenkančius į pastato vidų, bet ir šių skaičių, kad nekiltu grūsties. Dauguma norinčių taip ir liko stovėti, laukdami savo eilės beprasmiškai. Kaip įprasta, į klubą pirmiausia buvo įleidžiami arba labai turtingi žmonės, arba labai gražūs. Visa laimė kad Rivas atitiko abu apibūdinimus. Akivaizdžiai rusiškas šaknis turintis „ambalas“, pirmiausia praleido Asmodeus, o štai su Liviana nusprendė praleisti kiek daugiau laiko. Pareikalauta tapatybės kortelė, tebuvo standartinė procedūra, kuri vos nesugadino vakaro. Nemirtinga Ambrose šeimos atstovė visiškai pamiršo apie tai, kad jau kelias savaites buvo likusi be asmens dokumentų. Ir jei kelių policijai pilnai užtekdavo pateikti savo asmens kodą, klubo apsauginiam tai nebūtu tinkamas įrodymas. Žvilgsniu palydėjusi Asmodeus, kuris stabtelėjo prie pat įėjimo į klubą, po dokumento pateikimo, klasikiniu, prabangiu ir tikrai kad subtiliu seksualumu dvelkiančiu apdaru vilkinti gražuolė prasitarė, tuo pačiu, seksualiai skambančiu, pakimusiu balsu.
– Tu eik pirmas, aš greitai surasiu dokumentą. – Žinoma kad blefavo, mat puikiai suprato kad jos asmeniniai daiktai pradingo per neapdairumą, dar tuomet, kai ji pirmą ir paskutinį kartą matėsi su Geminus. Vargu ar galima pasakyti kad vyras šiuos pasisavino sau, greičiau ji pati buvo paskendusi kituose mintyse, nei kad savo asmeninių daiktų išsaugojimo tiksluose. Sudarydama vaizdą, kad ieško mažyčiame rankinuke ko nors panašaus į dokumentą, Liviana viso labo vilkino laiką, bandydama sugalvoti būdą kaip galima būtu patekti į vidų, anonimiškai. Ar derėtu pradėti flirtuoti? O gal sumokėti papildomą mokestį, kuris vyrukui pasirodytu pakankamas, kad įleisti dailiosios lyties atstovę į vidų. Niekada prieš tai nebuvo susidūrusi su panašiais sunkumais, ir tiesą pasakius, šią akimirką apsvarstė galimybę kad vampyrams gyventi yra kur kas paprasčiau, mat tokios peripetijos jiems paprasčiausiai nesukelia visiškai jokio sunkumo. – Aš... – Pasistengė prabilti dar kartą, tačiau buvo per daug prasta melagė, kad imtu ir pokalbio eigoje sugebėtu sugalvoti ką nors, kas jai padėtu. Visa laimė, kad visai netrūkus prie jos pasirodė „knight in shining armor“, jei tik galima taip apibūdinti visiškai šiam epitetui svetimą asmenį. Prieš aplinką užpildant žemam, bei malonius odos šiurpuliukus sukeliančiam balsui, burtininkė pajuto kaip nuo vėsaus oro šaltoki pirštai nugulė ant josios juosmens, arčiau sėdimosios dalies. Kūnas ir vėl išdavikiškai sureagavo kur kas ankščiau, nei tai padarė protas. Jos tobulai sudėtas kūnas išsitempė kaip styga, akių vokai paslėpė akis, o pro praskleistas lūpas išsiveržė netikėto malonumo aiktelėjimas. Keista, tačiau būtent šią akimirką, Rivas net nepagalvojo esti taip liesti ją galėtu kas nors kitas, jausmas buvo keistas, nepakartotinas, šiek tiek nuodėmingai deginantis. Juk ji net pamiršo su kuo buvo, ir tai kad tas „kažkas“ buvo visai netoliese. Ką kalbėti apie rusakalbio apsauginio pastabumą. Thor‘o stovis, profesionalus šaltumas nuleido ant žemės staiga, lygiai taip pat kaip ir pakylėjo. Tamsiaplaukė atrodė šiek tiek pasimetusi, nustebusi kad mato jį po šitiek laiko visiškos tylos. Krestelėjo galva, bandydama priminti sau kad turėtu elgtis kaip galima natūraliau, tuo labiau prie kitų akių, kurios gal ir nepasakys nieko, bet pastebės, daugiau, nei kad derėtu. Nieko netardama, tamsiaplaukė užkišo ranką sau už nugaros, ten pat, kur prieš tai buvo prisilietęs Geminus. Plastmasinis svetimkūnis, prigludęs prie odos juntamai šaldė, todėl tikslią jo buvimo vietą, nebuvo sudėtinga susirasti. Ištraukusi iš už aprangos medžiagos kortelę, Liviana užtikrintai atkišo šią apsauginiam, kuris komunikavo su ja. Veide subolavo kvailoka, tačiau nelabai natūrali šypsena. Igoriui apžvelgiant dokumentą, Liviana visai natūraliai žvilgsniu susirado Geminus veidą, pirmiausia susidurdama su jo lūpomis, vėliau pakildama ties akių linija. Ak, kaip sudėtinga buvo nuvyti gėdingai nuodėmingas mintis apie tai, kad dabar su didesniu malonumu įsisiurbtu į jo lūpas, jas šiek tiek apkandžiodama, susiliestu su jo liežuviu, nei kad stovėtu čia ir apsimetinėtu kad viskas ko nori, tai patekti į klubo vidų. Jis nusišypsojo. Dievai mato, vien jo šypsena vertė kojų girnelėms imti lenktis. Ir kodėl jis taip stipriai veikė jos kūną, net nepridėdamas tam pastangų? Įvertino ir tai, kaip vyro raumeningas kūnas tobulai derėjo su klasikiniu kostiumu, kurį jis vilkėjo. Timptelėjo savo lūpas į vieną pusę, sudarydama kampinę, sulaikomąją šypseną. Jis prabilo, tačiau savo žodžius paskirdamas ne jai, o pranešimus į ausinę perduodančiam asmeniui, taip ir nenuleisdamas akių nuo jos. Jautė, kaip jo mėlynos akys kone veria ją kiaurai. Privertė save pasukti veidą į kitą apsauginį. – Viskas gerai? Čia šiek tiek šaltoka, jei nieko prieš, jau norėčiau užeiti į vidų.
Šis teigiamai linktelėjo, paduodamas dokumentą atgal. Ir akimirką, kuomet Liviana atsisuko į tą pusę, kurioje buvo likęs Geminus, jis buvo pradingęs. Lygiai taip pat, kaip ir iš akiračio buvo dingęs Asmodeus. Ji nematė kaip Thor‘as ar tai specialiai, ar netyčiomis, ar abiem variantais tuo pačiu metu, pasirūpino kad nekalbantis asmuo patektu į šiokią tokią bėdą. Praeidama į triukšmingą aplinką, Chariton‘o našlė, iš karto patraukė prie staliuko prie baro. Livianai nervingai žvilgsniu keliaujant per aplinkui esančių žmonių veidus, susidarė įspūdis, esti ji kažko ieškanti konkretaus, tačiau tik „gyvenimo tiesas“ žinantis asmuo, galėtu pasakyti ką tiksliai pamatyti ji troško. Prie išvaizdžios, bei ganėtinai unikalios išvaizdos moters gana greitai prisistatė pakankamai įkaušęs vyrukas, kuris iš karto kreipėsi į barmenę, pareikalaudamas kažkokio prancūziško putojančio gėrimo damai greta. Rivas klausa gana greitai užfiksavo vyruko bandymus šią „nukabinti“. Tik tiek, kad tamsiaplaukė visiškai nebuvo tuo suinteresuota. Ir kai ji nesibodėdama pareiškė kad vyruko bandymai jos nedomina, jis, veikiausiai dėl spėto išgerti alkoholio, arba vaikiškai paiko išsiauklėjimo ėmė vapėti, kad ji net nenumano kas jis toks esantis, maža to, kad jis puikiai žino tokias steriotipines „mergšes“ (tiksliau, vyruko išsireiškimas buvo „whores like you“) kaip ji, kurios panašiuose vietose pasirodo visos iš savęs išsičiustijusios, laukia kada toks „galingas vyras“ pagaliau pasirodys jų gyvenime, bei padarys jį mažiau apgailėtiną. Juk „mažosios turtingų tėtukų mergaitės“ yra pratusios prie panašaus dėmesio, tai kokia prasmė jai dabar yra šakotis? Gerai, dėl vieno nepažįstamasis buvo teisus, ji buvo turtingo „tėtuko“ mergaitė, kuris prie to pačio buvo dar ir pirmuoju vampyru, kuris prie didelio noro iš viso šio pasaulio gebėtu palikti tik kraujo balutę, mat vakare jokios įdomesnės veiklos nerado. Livianos kantrybė seko, o Asmodeus šiuo metu nebuvo ne kvapo. Kilstelėdama ranką, ji keliais pirštais perbraukė per savo antakių tarpą, tarytum toks veiksmas gebėtu nuimti toną nuovargio, kurį per minutę laiko sukėlė įkaušęs ir vargu ar asmenybę turintis individas. – Paklausyk, aš stengiausi būti maloni, kai pasakiau kad manęs nedomina, ir kadangi tu nepasitraukei. Perspėsiu tik vieną kartą, jei neužsikiši dabar pat, bei nepatrauksi savo keliais, pirmiausia ką padarysiu, tai priversiu tave nusikąsti tą purviną liežuvį, kuriuo čia plaki. Ir jei šito tau pasirodys per maža, sulaužysiu tau abiejų rankų pirštus, kad bent mėnesį, tais purvinais įnagiais negalėtum paliesti ne vienos savigarbą turinčios moters kūną. Gerai? – Neigiamai papurčiusi galvą, ji liovėsi klausyti pasipūtėlio vapėjimo, kuris tapo tik dar labiau aršus, vos tik jis įsiklausė į tiesioginį Rivas perspėjimą, kad geruoju jam nepasibaigs. Galu gale, ji kalbėjo tiesą. Save apginti gebėjo, o ir nelabai toleravo nepagarbą, kurią reiškė minėtasis asmuo. Keista, tačiau jo nepaveikė jos žodžiai, bet Geminus pasirodymas, kaip mat pakeitė apgirtusiojo motyvus. Matyt suvokdamas kad su apsauginiais geriau reikalų neturėti, o ir aplamai Thor‘o sudėjimas vertė manyti, kad pasimaišius šiam po kojomis, galima kaulų ir nebe susirinkti, jis pasiduodamas iškėlė rankas, bei iš karto pasistengė kuo labiau nepastebimai (nors tai sunkiai sekėsi daryti), pasišalinti. Sunku pasakyti kuo tam nelaimėliui pasibaigė vakaras, mat daugiau Liviana šio nebe sutiko. Negalima pasakyti kad šviesiaplaukio pasirodymas dabar, prie baro staliuko buvo visiškai netikėtas Livianai. Tačiau tai, kaip jo klausiamas balsas sudrebino orą, vos akimirkai, tačiau paliko Liviana be amo. Pečiai šiek pakilo, o natūraliai iššauktas galvos papurtymas, puikiai atvaizdavo „i don‘t know“ išraišką. Sunku buvo įsivaizduoti kur „užstrigo“ Asmodeus, ir negalėdamas susikalbėti bendrine kalba, ar sugebės išsisukti iš esamos padėties? Tik kažkodėl natūraliai turintis būti nerimas dėl atrodytu mylimo asmens, kažkaip nublanko šio vyro draugijoje. Stengėsi elgtis šaltai, neparodyti akivaizdžiai kiek labai norėtu dabar vienumos su juo. – Nemaniau kad dar kada nors tave pamatysiu. Būkime teisingais, tai kas... – Ji nepabaigė savo kalbos, kuomet tamsiaplaukės dėmesį akivaizdžiai patraukė įdomus reiškinys, kad už baro dirbanti moteris ant stalo, priešais Geminus pastatė du buteliukus, skirtingų gėrimų, kurių jis akivaizdžiai nebuvo užsakęs. Nutilo, stebėdama tai, kas vyks toliau, po ranka pasitaikė ir tai, kad salę buvo užpildžiusi garsi muzika, tad susikalbėti kuo toliau, tuo labiau darėsi sudėtinga. Nebuvo „detektyve“, tačiau ir nebuvo visiškai naivia, prie aplinkos neapsipratusia persona, kuri prabuvo neseniai ir dar nežino visų gyvenimo suktybių. Liviana, priešingai nei dauguma nemirtingų asmenų, savo gyvenimo trūkmę išgyveno pilnai, be kokių nors magiškų „komų“. Savy ji buvo sukaupusi begalines žinias, tačiau nepaisant to, netapo snobiška, uždara ar kaip nors stipriai išsiskiriančia iš kitų, šiuolaikinių moterų. Žinoma, kai kurie aspektai išdavė jos kitoniškumą, ir tai jie buvo labiau asmeniniai. Nebuvo tikra kad sudaryta prielaida, po to kai prie jų trumpam prisijungė nežinomas vyrukas, o ant stalo padėta suma, neatitiko alaus įkainio net čia, ir ką sakyti kad pinigus pasisavino Geminus, buvo teisinga. Visgi, šioks toks nusivylimas šmėkštelėjo Rivas veide. Tiesa, apie Thor‘ą ji nežinojo visiškai nieko, apart tai kad jis ją beprotiškai traukė, kad jis buvo jos buvusio vyro sūnus (ką išdavė ne vien fiziologinis panašumas, detalės, bet ir randas, prie kurio prisilietęs šviesiaplaukis, sukėlė burtininkei nemalonius pojūčius, primenančius, kad kad ir kas nutiktu, kad ir kiek amžių prabėgtu, Chariton‘as su visu savo paveldu, amžiams nepradings), jis būtinai turėjo būti įsivėlęs į kokius nors nešvarius darbelius. Juk velniai trauktu, tamsa ir visi kartu su ja ateinantys priedai buvo sudėti į jo DNR. Dirbtinai ištempusi lūpas į vypsnį, moteris nusuko akis, kaip tik tuo metu, visiškai nespecialiai neišgirsdama jojo klausimo apie šio vakaro praleidimo. Užtat, kai Geminus prisiartino labai arti, savo lūpomis kone susiliesdamas su Livianos ausies speneliu, malonus šiurpas vėl sukrėtė jos kūną, o patikslintas klausimas, privertė smegenys sugrąžinti atsiminimus iš TOS nakties. Kadangi sėdėjo užsikėlusi vieną koją ant kitos, kažkaip nespecialiai stipriau įtempė šlaunis. Dievaži, jei tik jis gebėtu skaityti jos mintis, tai nesunkiai pasijaustų pamalonintas minties, esti net atsiminimai apie kartu praleistą laiką iki pat šiol tamsiaplaukei sukelia tokius protą išnešančius jutiminius procesus. Patikslintas klausimas taipogi privertė ją pasukti veidą į jo pusę, ir tikriausiai tai buvo neapskaičiuotas atstumo įvertinimas, arba paties likimo išdaiga, tačiau ji vos vos sugebėjo išvengti susilietimo su jo veidu, kuris atsidūrė labai pavojingai arti. Iš karto atsilošė atgal, nenorėdama kad pasirodęs Asmodeus imtu įtarti kažką negero. – Juk žinai, kad aš ne viena čia. – Kiek per daug abejotinai nuskambėjo jos atsakymas, kuris planuotai turėjo būti kategoriškas. Nesunkiai matė, kaip godžiai ir veik savininkiškai vyras nužvelgė jos ir vėl ganėtinai atvirai pateiktą aprangą, kuri šį kartą nebe buvo paini. Net tas pats tamsiaplaukės kvėpavimas ėmė atrodyti labiau apsunkęs, mat krūtinė kažkaip nepaprastai kilnojosi, šiai kiekvieną kartą filtruojant orą. Į trokštamos nuodemės kampą Livianą stumiančią situaciją išgelbėjo (arba sugadino) pasirodęs Asmodeus. Per akimirką, viskas atslūgo, net kvėpuoti pasidarė lengviau. Akivaizdu, suvaidintas Thor‘o bičiuliškumas, suteikė šviesiaplaukiui progą netiesiogiai pasišaipyti iš Livianos vaikino. Galima prisiekti, ji baisiai nenorėjo kad jie abu kada nors susidurtu, ar būtu pasakyta kas, ką Asmodeus sugebėtu suprasti. Tai tapo velniškai rizikingu žaidimu. Žaidimu, kuriame nebuvo taisyklių. Nueidamas Thor‘as neat neatsisuko. Sunku pasakyti kodėl, bet pasidarė kažkaip nemalonu. Rivas net neįsivaizdavo kokios mintys ėmė suktis Geminus galvoje, kuomet jis išvengė netgi banalaus atsisveikinimo. Pasistengdama sukoncentruoti savo žvilgsnį į palydovo pusę, kaip galima natūraliau nusišypsojo. – Tai senas pažįstamas iš buvusio darbo. Jis ankščiau dirbo Sebastian‘o įmonėje, ten kur kadaise teko CO pareigas užimti man. Jis dirbo valytoju. Akh, matyt paaukštino pareigose. – Ji vėl pasidabino sau būdinga, plačia ir be galo miela šypsena, įsivaizduodama kokias nesąmones kalba, ir kad priešais esantis asmuo nesupranta ne vieno žodžio. O gal šis bereikalingas pasiteisinimas, jam net nebuvo reikalingas? Jautė kad yra būtina užimti abu kokia nors kitokia, dėmesį atitraukiančia veikla. Šiandien neplanavo gerti, todėl paprašė kad jai būtu padarytas „virgin mojito“, o Asmodeus ko nors stipresnio, kas čia paklausiausia. Šoktelėjusi nuo kėdės, Liviana vien savo kūno kalba ėmė rodyti esti norinti pašokti. Ir nors Asmodeus šį kartą nusprendė neprisidėti prie šios avantiūros (o gal tiesiog sumojo norintis iš pradžios matyti ją judant), tamsiaplaukė įsitraukė į šokančio jaunimo gretas, pirmiausia išlikdama „ant akių“, o visai ne už ilgo, visiškai atsitiktinai paskęsdama minioje. Nebuvo naujokė šokių aikštelėse, mokėjo linksmintis, nepriklausomai nuo to, ar buvo apsupta kompanijos, ar visiškai viena. Vilkimas kostiumėlis, bei gana atviro švarkelio apačioje esantys kutai, suteikė jos įvaizdžiui dar daugiau rytietiško, išsiskiriančio iš aplinkos, prieskonio. Nereikia slėpti to, esti ji norėjo būti pastebėta, tačiau būtent šiuo metu tik vieno asmens akių, ir jos nepriklausė asmeniui, su kuriuo atvyko.  




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Always choose wisely, you can rather choose prince charming or the dark knight.
Oh can't you see? You belong to me. How my poor heart aches with every step you take, Every move you make, Every vow you break, Every smile you fake, Every claim you stake... I'll be watching you.
avatar
Liana Rivas

Heart still beating for the cause, soul still bleeding from the loss.


Pranešimų skaičius : 375
Įstojau : 2016-07-18
Miestas : Niujorkas
Meilė : “It's complicated”
Draugai : Rheia Falco
Rūšis : Ragana (25/±2000)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Thor Geminus on Tr. 12 20, 2017 2:04 pm




God of Thunder




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: G-Eazy & Halsey – Him & I




WHEN FULLY WAKE UP FROM THE DREAM, AND  REALITY KICKS IN. ft. Liana Rivas (theme)
Asmodeus vienu mauku isgere priesais ji pastatyta stipruji gerima. Nenuleisdamas akiu nuo sokiu aiksteleje jundancios savo moters jis atrode sunkiai tveriantis savame kailyje. Netgi tai, jog buvo sustabdytas dar prie iejimo, net tas sugaistas laikas nesugadino vyrui upo, kuris siandien buvo itin pakiletas. Jis ketino ja nustebinti ir vien mintis apie busima jos reakcija verte ji sypsotis. Jis pakilo nuo baro kedes ant kurios buvo prisedes bei ramiai nuzingsniavo link jos. Nepaisydamas triuksmingos aplinkos ir aplink judanciu kunu, kurie asmenines erdves paliko labai nedaug, jis atrode susikoncentraves tik i ja. Uzdejo savo rankas jai ant klubu ir tiesa pasakius, nustebo kai ji i ji atsisuko staiga, it butu nuplikyta karstu vandeniu. Jis nusisypsojo. Raminanciai. Taip kaip mokejo tik jis. –Tu atrodai nepakartojamai,-palinko link jos ir istare tai garsiai, taciau su kitonisku akcentu. Tebesisypsojo. Jos reakcija buvo neikainojama. –Norejau tave nustebinti,-jis ja apkabino tada siek tiek atsitrauke. –Myliu tave labiau nei gali isivaizduoti,-svelniai sueme jos skruosta bei pabuciavo i lupas.
-Ko tu toks ne nuotaikoj?-i Thor’a kreipusis tamsiaplauke mergina buvo gerokai uz ji zemesne. Tai kaip klubo rubineje dirbusi dvidesimtmete elgesi, kaip rengesi anaiptol neatitiko ‘’ledi’’ ivaizdzio, taciau vaikinams regis nuolat kramtomaja guma ciaumojanti nepraustaburne vis delto patiko. –Neissimiegojau,-tarstelejo zemu, niuru balsu, taciau savo zvilgsni ir toliau laiko nukreipes i sokiu aiksteles centre besiglebesciuoancia pora. Stoveje nugara pasiremes siena, ant krutines suneres rankas bei siek tiek suraukes antakius. –Ka veiksi po darbo?-ir toliau neatstojo bendradarbe. –Vaziuosiu namo,-jo ir Lianos akys susitiko. Jis neva susiciaugciojo. Specialiai. Syptelejo kai ta pati padare ir Rivas. Salimais stoviniuojanti mergina sueme jo riesa. Kad ir su kuo per atstuma kontaktavo Thor’as, tai akivaizdziai jos nejaudino. –Cia mano numeris, jei… na zinai. Kada noresi… neissimiegoti,-dantimis atkimsusi su savimi tureta rasikli, ji eme ant jo delno keverzoti savo telefono numeri. Vilkatas buvo privertas savo demesi pagaliau sukoncentruoti ties jo reikalaujancia mergina. –Turesiu omeny,-kreivai syptelejo. –Trina?! Kur po velniu yra Trina?!-ausyje eme burzgeti klubo vadybininke. –Ji cia, su manimi,-atsake rimtai, profesionaliai. –Pasakyk, kad nestu savo subine i rubines! Zmones laukia eileje!-virsininke atrode suirzusi. –Perduosiu, bose,-vyptelejo. –Ei, varyk atgal kol Anna taves neatleido,-sie zodziai buvo skirti tamsiaplaukei, kuria pazinojo jau beveik tris savaites. Anot Igorio, jaunute Trina ‘’turi daug potencialo’’. Vien prisimines sia apsauginio fraze jis prunkstelejo. Zvilgtelejo i minia, taciau jos ten nebebuvo. Nei jos, nei jo. Stebetina, taciau nejaute minetam vyrui stipriu neigiamu jausmu. Veikiau uzuojauta. Kad ir kas juodu suvede, tai nesites. Jiedu akivaizdziai kits kitam netiko.
***
-Thor’ai, gal pavezesi mane namo?-atidavinedama klubo sveciams paltus bei striukes, Trina atrode gyvibinga, kupina energijos nepaisant to, kad laikrodis muse beveik sesta valanda ryto. Klubo lankytojai, daugiausiai poromis judejo lauko link kur daugumos ju lauke asmeniniai vairuotojai arba is anksto uzsakyti taksi automobiliai. Netrukus horizonte pasirode ir jiedu –Liviana ir Asmodeus. Vyras ejo apsikabines grazuole per peti, nudelbes galva – akivaizdziai padaugines. –Aawww,-Thor’as nutaise perdem apgailestaujanti veida uz ka susilauke niukso i peti. –Man reikia I tuoleta,-nugirdo Asmodeus besikreipiant i savaja sirdies drauge. Thor’as pasisove padeti. Paleides tarp dantu rakineta krapstuka jis isikiso ji i kairyji lupu kamputi. –Aiks cia, drauguzi,-persimete burtininko peti per savaji bei patrauke vyrams skirtu tuoletu link veikiausiai palikdamas Liviana siek tiek sutrikusia, o gal net ir sunerimusia del tikruju jo ketinimu.
Jiedu grizo ne greitai, po geru desimties minuciu. Thor’as ejo is paskos, maigydamas telefona ir is pirmo zvilgsnio visai nesuinteresuotas aplink vykstanciu balaganu. –Nieko keista, kad neesi jam istikima,-issiunte asmenine zinute Livianai naudodamasis instagramos paskyra pridedamas besijuokiancia animacija. Blefavo. Asmodeus slapinantis ne nebuvo perzenges tuoleto duru slenkscio, taciau atsisakyti moters paerzinti tiesiog negalejo. Kilstelejo galva tik tuomet kai Rivas rankose laikomas mobilusis isleido negarsu ‘cinkt’. Palauke kol si zinute perskaitys bei pakels i ji akis. Vis dar stovedamas uz Asmodeus, sudeliojo nyksti bei rodomaji pirsta taip, tarsi vaizduotu kazka mazo, nedidelio. Surauke antakius bei guztelejo peciais. Moters reakcija priverte ji placiai nusispypsoti. –Klausyk, Thor’ai… namo grisiu pati,-staiga pasigirdes Trinos balsas nuleido ji ant zemes. Nesuprasdamas tokio staigaus dar neseniai su juo koketavusios merginos persigalvojimo jis siek tiek susirauke, taciau linktelejo. –Okey,-akies krasteliu dirstelejo i Liv, kuri isdavikiskai, nor sir paslapcia, sypsojosi. –Aciu,-Asmodeus atsisuko jam padekoti. –Ner uz ka, zmogau,-dantu krapstukas ir vel buvo atsidures jam tarp priekiniu, apatiniu dantu. Atrode atsiputes, nerupestingas. –Iki pasimatymo,-pamerke aki butent jai, Liv.

***
Grizo namo apie septinta ryto. Nusispyre batus. Garsiai per garsiai ijunge muzika(https://www.youtube.com/watch?v=UX7bxe2whlw) Buvo piktas ir suirzes. Tai buvo matyti is to kaip salin nusviede pries tai deveta, uniforma virtuosi juoda kostiumini svarka. Prisidege cigarete, atsainiai pagloste pasisveikinti atbegusios augintines galva. Nesuprato, dievazi, nesuprato moteru. Tarp lupu laikydamas cigarete iki puses prasisagste baltus savo marskinius kol jo nesustabde beldimas i lauko duris. Kad ir kas ketino patekti vidun, nekantravo. Sukluso. Letai patrauke duru link is pradziu zvilgteledamas pro juose imontuota ‘’akute’’. Itrauke dar viena duma pries pagaliau jas atlapodamas. Nusisypsojo. Letai ispute plauciuose uzlaikytus dumus ileisdamas ja vidun. Susiaurino akiu vokus, siek tiek surauke antakius. Jo zvilgsnis provokavo, galbut todel pries tai tvirtai nusiteikusi mergina dabar, perzengusi duru slenksti, atrode kur kas labiau sutrikusi nei pries tai. –Pasakysiu atvirai, nesitikejau, kad vis del to ateisi,-palikes moteri uznugaryje letu zingsniu pasuko virtuves link. Po tekanciu ciaupo vandeniu uzgesino cigarte. Kazkas, galbut jos kuno kalba, sufleravo, jog ji neatejo cia pasismaginti. Kazkur, pasamoneje, zinojo si vakara perzenges riba, taciau nieku gyvu neketino to pripazinti garsiai. Rankomis pasirme i uz saves buvusi stalvirsi, tiesiog laukdamas kol pirma prabils butent ji. Jo veidas surimtejo, zandikaulis siek tiek isitempe. Net tai, su kokiu dziugesiu viesnia sutiko jo augintine, nepriverte jo veido nors kiek pralinksmeti. Ji prabilo. Kad ir ka sake, jos balso tembras taipogi nebuvo dziugus. Jis… jis savo ruoztu, nenuleisdamas nuo jos akiu, eme atsisegineti likusias marskiniu sagas. Elgesi netaktiskai. Izuliai. –Mhm…-sumurmejo supratingai linkteledamas. Nusivilko virsutini ruba bei suglamzes numete kazkur ant grindu.





_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
avatar
Thor Geminus
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 223
Įstojau : 2013-08-08
Rūšis : Vilkatas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Liana Rivas on Tr. 12 20, 2017 2:11 pm




God of Thunder




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Imagine Dragons – Thunder




♫♫♫

It's getting late now, hey now
Enough of the arguments
She sips a Coca Cola
She can't tell the difference yet
Oh, oh oh oh
Oh oh oh, oh oh oh
Oh oh oh, oh oh oh
Oh oh oh, oh oh oh (She can't tell the difference yet)

♫♫♫

Pasidavusi muzikiniams garsams, kurie gal ir nebuvo visiškai Rivas skonio, tačiau būtent šiuo metu suteikė didžiulę pagalbą tam, kad judesiuose pateikti savo kūno kalbą ypatingai, ypatingai traukiančiai akį. Net tuomet, kai tamsiaplaukės mintys buvo nukreiptos į niekur, į vidinį tuštumą, kuriame buvo paskendęs visas klubas, bei jame esantys asmenys, jos kūnas, savaime, tarytum nereikalaudamos burtininkės leidimo, savo geismingai atrodantį šokį paskyrė būtent nuošaliau besirandančiam klubo apsauginiui, kaip tik dabar ramstančiam nugara atsitiktinę sieną. Susiliedama su aplinka, arba teisingiau būtu pasakius, atsidurdama veiksmo epicentre, Liviana net nepastebėjo, kaip visai netrūkus prie šios prisiartino konkretus asmuo, kurio rankos, atsidūrusios ant josios klubų, pirmiausia privertė krūptelėti, o vėliau ir per daug staigiai atsisukti. Jo šilta, ir atrodytu net iš tolo ramybe dvelkianti šypsena kaip mat atėmė tamsiaplaukės nerimą. Jos veide pasirodė lengva, ir šiek tiek neįpareigojanti, tačiau vidinį pasitenkinimą atspindinti išraiška. Tik vargu ar ji galėjo tikėtis to, esti jam praskleidus lūpas, patalpas užpildys ausiai malonus balsas, žodžiai, kuriuos ji supras. Moters išraiška be jokios abejonės buvo visapusiškai nuoširdi: tamsios spalvos akys tapo šiek tiek vandeningos, ir tai buvo puikiai pastebima dėl apšvietimo, kuris periodiškai krito ant josios veido. Šypsena, kuri prieš tai nedemonstravo nepriekaištingos dantų linijos, dabar buvo atvira. Jis prabilo dar kartą, ir galbūt kam nors tai ir pasirodytu visišku menknekiu, tačiau Livianai, girdėti jo balsą, suprasti jo žodžius, buvo tiesiogine to žodžio prasme – magiška. Vienintelis aspektas, kuris iš tikro ilgą laiką jiems trukdė, per akimirką tapo pašalintas iš istorijos, tarytum nežymi smulkmena, apie kurią netgi nėra verta kalbėti. Ji kilstelėjo abi savo rankas, pirštų falangas paslėpdama savo lūpas. Tai atrodė emocionalu, tikra. Ji tikrai džiaugėsi. Kuomet pro visą tai, galiausiai pasigirdo vis dar šiek tiek emocionalus kikenimas, jis apvijo jos liauną kūną savomis rankomis, ir netrūkus, ištaręs žodžius, kurių moteris nebuvo girdėjusi mažiausiai tūkstantmetį, prisitraukė ją būčiniui. Nedrįso pasakyti to paties, nedrįso pasakyti visiškai nieko. Tarytum, visą tą laiką tauškėdama pati, būtent dabar, būtu norėjusi tik klausytis jo balso, jo skambesio ir žodžių, kuriuos jis atsirinktu. Keista, tačiau nepriklausomai nuo to, kad bučinys buvo šiltas ir malonus, jis nesukėlė didžiulės vidinės bangos, kuri sudrebintu kūną, pašiauštu odos plaukelių ramenys, ar apsvaigintu galvą. Pasijuto kalta dar labiau, kuomet atitraukusi savo veidą nuo Asmodeus, visiškai atsitiktinai (o gal ir specialiai) žvilgsniu minioje susirado būtent Geminus. Jis veidmainiškai „sužiaugčiojo“, ir kai nemirtingosios žvilgsnis nukrypo šiek tiek šonan, net iš tolo buvo galima pamatyti kaip „netinkamai“ ji sureagavo į prie pat Geminus besirangstančią mažametę. Pasibjaurėjimas visiškai nežinima mergina, o tiksliau tai kad ji sumojo bent pastovėti šalia jo, iššaukė atitinkamai atsakomą „mane tai vimdo“ išraišką jos veide. Mate kaip Thor‘as dėl to nusišypsojo, ir tai privertė Liviana nusukti akis, bei akimirkai šias sumerkti. Jos veidas atsidūrė prie pat Asmodeus galvos šono, lūpos beveik lietė jo ausį, kuomet  visgi privertė save prabilti.
– Aš irgi tave myliu. – Tai nebuvo visiškai teisingi žodžiai, tiksliau, tai nebuvo nuoširdus prisipažinimas jausmuose, kuriuos jam juto. Greičiau, tai buvo tam tikra prasme priminimas sau, kaip iš tiesų turėtu elgtis, ką turėtu jausti, nepaisant tos nuodemės, kuri net neprašoma, taip ir liko norima. Iš aikštelės jie pasitraukė ganėtinai greitai, ir likusį vakarą praleido kalbėdami. O taip, kalbėdami. Buvo sudėtinga patikėti tuo, kaip viskas pasikeitė, tuo pačiu metu bandant patikinti save tuo, esti tai kas įvyko tarp jos ir Geminus nereiškė nieko, kai reiškė iš tiesų daug. Moteris, priešingai nei kad vyrai, yra linkusios viską apgalvoti tūkstančius kartų, bandant suprasti save. Tik vienu metu, kuomet ant staliuko buvo pastatyti dar viena stiklinė vandens, ir jau skaičių pametusį tauriojo gėrimo, ji atsiprašė savo palydovo, pareikšdama kad turi trumpam apsilankyti „damų kambarėlyje“. Tai padarė neatsitiktinai, mat kaip tik į tą pusę buvo pasukusi prieš tai, prie Geminus buvusi tamsiaplaukė. Užeidama į tualetą, Liviana sustojo prie veidrodžio, iš savo mažytės rankinės ištraukdama skystą lūpdažį. Matė, kaip iš kabinos išėjusi Trina, stabtelėjo visai netoli, prie kriauklės. Stengėsi elgtis taip, tarytum iš tiesų būtu labai sudominta jaunutės klubo darbuotojos likimu. Praskleidė savo lūpas, tuo pačiu metu, kuomet veidu pasisuko į tamsiaplaukės vaizdą, tokiu būdu sulaukdama jos pastebėjimo esti, nepažįstamoji norėtu užmegzti pokalbį.
– Suprantu kad tai yra visiškai ne mano reikalas, tačiau ar kartais ne tu buvai prie to šviesiaplaukio apsauginio, Thor‘o? Paklausyk, tai tėra draugiškas patarimas. Nes puikiai suprantu tai ką jame matai... – Pastebėdama tai, kad mergaitė sukluso, kuomet buvo paminėtas vilkato vardas, Liviana ir toliau labai rūpestingai pratęsė. – Pati buvau užkibusi ant tos dailios šiknos. Negana to, kad seksas su tuo primatu pasibaigė tuo, kad jis užlipo ant manęs kaip arklys, ir atjojo gal kokias dešimt sekundžių daugiausia, tai dar apdovanojo gonorėja. Prisiekiu, pusę metų turėjau gydytis per kažkokį asilą.
Neigiamai papurčiusi galvą, Liviana, pasistengė iš savęs išspausti kaip galima natūralesnę išraišką, kuomet paslėpdama kosmetinę priemonę, atgal į savo mažytę rankinę, delnu draugiškai patrynė per Trinos petį, bandydama išreikšti paramą.
– Noriu pasakyti, kad jei ir nuspręsi surizikuoti, būtum atsargi. Na žinai, mes mergaitės, turėtume laikytis iš vien... – Šyptelėdama, Liviana apleido tualetą. Visai netrūkus, susiradusi Asmodeus, tamsiaplaukė burtininkė paprašė vakaro baigties, mat kažkaip netikėtai pasijuto pavargusi. Matė kad josios vaikinas buvo gerokai padauginęs, o tai reiškia kad vakaro baigtis greičiausiai apsiribos miegu, ko burtininkė ir siekė. Padėdama jam išeiti į lauką, jau ketino griebti savo automobilio raktelius, kuomet beveik kaktomuša susidūrė su Geminus. „Aawww“ atgarsis išlementas iš vilkato pusės suerzino, todėl visiškai neapgalvotai, Rivas kumštelėjo jį į petį, vidumi kone melsdama kad Asmodeus to nepastebėtu, dėl to kad buvo nuleidęs galvą. Vietoje to, svetimšalis (arba svetimpasaulis?) pasisakė norintis nusilengvinti. Liviana jau ketino apsisukti, kuomet liko priblokšta Thor‘o įnorio šį palydėtį. Šviesiaplaukius pastvėrus Asmodeus, ir nusivedus šalin, Sevastianos pirmagimės širdis ėmė stipriai kaltis į krūtinės ląstą, tarytum būtu norėjusi pramuštui joje skylę ir iškristi ant purvino asfalto. Įvairiausios mintys ėmė lysti į galvą, o tai kad vyrukai užtrūko, tik dar labiau viską komplikavo. Nerimavo. Baisiai nerimavo, ne tiek dėl to, kad tiesa bus išleista į paviršių, o dėl to ką gali padaryti Asmodeus, jei pademonstruos savo galias. Laikas slinko ypatingai lėtai, ir kai horizonte pasirodė jie abu, Liviana tik stipriau suspaudė rankose laikytą telefoną. Kuris kaip tyčia, sutapus aplinkybėms pyptelėjo. Burtininkė nuleido akis į ekraną, kuomet perskaitė žinutę, kuri buvo atkeliavusi iš Thor‘o socialinio tinklo anketos. Sekančius savo veiksmus atliko veik intuityviai, nesuteikdama sau galimybės apgalvoti ką daranti, juk geriausia buvo susiraukti ir nieko nepasakyti. Savo telefone surinko tekstą, ypatingai paskubomis.
„Tai tebuvo vieną kartą“, „Daug kartų, bet tik su tavim“, „Eik velniop, neprivalau teisintis“, Neutral  Neutral  Neutral. Keturios žinutės, viena po kitos pasiekė vilkato telefoną, kuomet savąjį aparatą įsidėdama į rankinę, Liviana akivaizdžiai prarado gerą nusiteikimą, kuomet jos vaikino daikčiukas, buvo akcentuotas kaip mažesnis, nei tipinis. Visa laimė, kad nuo pasisakymo sustabdė pasirodžiusi Trina, tai kad ji puikiai suprato žinutę, kurią jai pateikė Liviana, bei atsisakė būti „pavėžėta“ greičiausiai iki Geminus sofos, ir ne toliau. Burtininkės veidas nušvito, nors ji ir stengėsi to neparodyti na, labai akivaizdžiai. Kampinė šypsena, šioks toks savimyliškumas. O taip, nebuvo būtina būti išminčiumi, kad suprasti kad Rivas buvo prikišusi prie to savo nagučius. Paėmusi Asmodeus už porankės, ji nusprendė patraukti prie savo automobilio, kuomet pastarasis dar nusprendė padėkoti. O dieve, už ką? Už tualeto krypties parodymą, ar tai kad jis dulkino Liviana taip, kaip ji buvo to verta? Neigiamai papurčiusi galvą, moteris nieko nepasakė į paskutinius Thor‘o žodžius, nors pasimetimo, bei nenoriai besiveržiančią šypseną, sulaikyti buvo ypatingai sunku. Išvažiavo, tačiau tuo naktis, tiksliau paryčiai, nepasiekė pabaigos.


I'M TRYIN' I'M TRYIN' NOT TO FORGET MY WORDS WHEN I'M AROUND YOU. ft. Thor Geminus (theme)
– Susikaupk Liviana. – Padrasinančius žodžius sau, moteris ištarė dar prieš tai, kuomet stovėdama priešais Thor‘o buto duris, krumpliais ganėtinai nerimastingai ėmė barbenti į durų paviršių. Palikusi Asmodeus namuose, miegoti ant lovos, nepasivargino netgi padėti šiam nusirengti, kuomet kaip galima tyliau, paspruko iš buto, įsėdama į savo transporto priemonę, ir negaišdama ne akimirkos, išsukdama į Geminus namų pusę. Buvo galima išgirsti kaip buto viduje, nuo sofos pirmiausia nušoko vilkato augintinė, o tuomet pasigirdo žingsniai, kurie įtakojo durų atlapojimą. Jie susidūrė žvilgsniais, ir būtent tą akimirką, Rivas prarado bet kokį ryžtą, kuriuo kaustė save prieš tai. Žvilgsniu slystadama nuo jo veido, per pusiau atidengtą krūtinę, o vėliau ir netgi ramybės būsenoje matomus iškilumus žemiau bambos, susimerkė. Vaizduotė subolavo kone iš karto, ir nors ne vienas jos kūno raumenukas nesujudėjo, tačiau ji puikiai įsivaizdavo, kaip atmetusi savo sprendimą, ji žengia drąsų žingsnį link Geminus, pirštais tvirtai įsikabindama į jo marškinius, bei lūpomis prisispausdama prie jojo. Kaip kantrumu nepasižyminčios rankos, kone nuplešia nuo jo marškinius, o dėmesio reikalaujantis liežuvis prasiskverbia į vilkato burnos ertmę. Dievaži, netgi savo kūnu pajuto tą jausmą, kaip jis stipriai suima ją už sėdmenų, ant odos palikdamas paraudimo žymes, bei „užsimauna“ ant savęs. Priversdama atkusti save iš šios fantazijos, tamsiaplaukė krenkštelėjo, tuo pačiu metu, kai kilstelėdama vieną iš savo rankų, nervingai delnu perbraukė per savo sprandą. Gavusi leidimą praeiti pro šalį, tik peržengusi durų slenkstį, Livianą pritūpė, mat Luna labai greitai prisistatė pasisveikinimui. Žaismingai paglostydama kalytės snukelį, Rivas vėl išsitiesė visu ūgiu. – Tik nesakyk, kad laukei kažko kito? Rūbininkės?
Visiškai iš niekur atsiradęs klausimas, privertė tamsiaplaukę dar kartą pabandyti susikaupti kalbai, kurią stengėsi atrepetuoti dar tuomet, kai nebuvo susidūrusi su juo akis į akį, šiame bute. Stengėsi nepamiršti žodžių, kurie atrodytu ketino išgaruoti, vien nuo to, kad Geminus buvo netoliese. Įtraukusi oro į savuosius plaučius, ji pagaliau prisivertė prabilti.
– Mums reikia pasikalbėti. Paklausyk, mes puikiai praleidom laiką, tą naktį. Nemeluosiu, tai buvo daugiau nei puiku, tu buvai daugiau nei puikus. Tačiau esmės tai nekeičia, tai tebuvo vienos nakties reikalas. Mes abu, tuo metu buvome per daug prispausti aplinkos, kad galvoti „blaiviai“. O šiąnakt, tu peržengei ribas. – Keista, kiek ramus buvo jo veidas, kuomet Liviana nuoširdžiai stengėsi nepaslysti ir išdėti iš anksto išmoktą kalbą, kuri turėjo sudėti visus taškus ant i, bei leisti jiems daugiau nebe išsidirbinėtu. Jautė kaip žodžiai paprasčiausiai skamba beprasmiškai, mat, tai labiau priminė išmoktą tekstą, nei kad kažką, ko moteris iš tikro norėtu išreikalauti. Burna džiuvo, ir kai Liviana pasistengė sumažinti atstumą, pasiekė prie kriauklės stovintį asmenį. Užkišdama ranką jam už nugaros, paėmė nuo stalviršio puspilnę stiklinę vandens, ketindama bent suvilgyti sau lūpas, tačiau čia pat, pakeitusi nuomonę, visgi, žengė kelis žingsnius atgalios. – Mes abu esam suaugę žmonės Thor‘ai, tai kas nutiko, nutiko, ir aš net nenorėčiau to pakeisti. Bet aš turiu savo gyvenimą, tu neabejoju, taip pat. Suprask... Ta naktis nesuteikia tau teisės elgtis šitaip. – Sukandusi dantis, tamsiaplaukė burtininkė pagaliau pastebėjo kad taip ir nenuleisdamas akių nuo viešnios, ėmė iki galo atsiseginėti vilkėtų marškinių sagas. Išdavikiškai nusiteikęs jos kūnas „suvibravo“, o ir ji pati liovėsi atrodyti primestinai užtikrinta. Užsikirto. Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, Rivas praskleidė lūpas, imdama gana intensyviai kvėpuoti per burną. Žvilgsnis kone sustingo, kuomet vyras įžūliai nepasibodėjo pademonstruoti iš ko yra sudėtas, kuomet apnuogindamas savo torsą, numetė marškinius ant grindų. – Ką tu darai...? – Seksualinė vibracija nuo vilkato sklido net tuomet, kai jis nesistengė to rodyti. Ir burtininkė buvo per daug silpna, kad sugebėtu tam aiškiai pasipriešinti, nusisukti ar bent jau taip geidulingai nestebėti jo. Prisikandusi apatinės lūpos odelę, ji neužtikrintai neigiamai papurtė galvą, kuomet suvokė, esti nelabai gali ar nori pasijudinti iš vietos, ar bent atitolti nuo jo.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Always choose wisely, you can rather choose prince charming or the dark knight.
Oh can't you see? You belong to me. How my poor heart aches with every step you take, Every move you make, Every vow you break, Every smile you fake, Every claim you stake... I'll be watching you.
avatar
Liana Rivas

Heart still beating for the cause, soul still bleeding from the loss.


Pranešimų skaičius : 375
Įstojau : 2016-07-18
Miestas : Niujorkas
Meilė : “It's complicated”
Draugai : Rheia Falco
Rūšis : Ragana (25/±2000)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Thor Geminus on Kv. 01 11, 2018 2:04 pm




God of Thunder




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Imagine Dragons – Thunder



-Manai man nusispjaut ant musu rases isnykimo? Ant feju likimo?-
ituzusi Elissa stipriai surauke antakius.
-Tu laisva valia susigiminiavai su tuo… tuo padaru! Tavo vaiku kraujas yra dar labiau suterstas nei manasis!-Asmodeus smerkiantis zvilgsnis ne kiek netrikde burtininkes, veikiau erzino.
-Nekisk cia mano vaiku!-dar ne taip seniai bodejusis savojo nestumo, vos pagimdziusi dvynukus, Elissa tapo arsia ju globeja. Ji buvo pasirengusi paaukoti savo givybe, kad mazylius apsaugotu. Galbut hipokritiska taip manyti, taciau dabar ji jautesi it dabartine jos padetis butu staciusi ja tarp dvieju ugniu. Ji puikiai zinojo, kad Asmodeus teisus – jiedu yra vienintele viltis, tik jie du buvo atsakingi uz feju islikima. Taciau priesingai nei jis, ji netrosko Sebastian’o mirties ir ne neketino to slepti. –Jei bent pirstu paliesi mano vaikus arba ju teva, prisiekiu, Asmodeus… sunaikinsiu tave,-aiskiai isdesciusi savo prioritetus ji buvo pasirengusi diskusija baigti.
-Tuomet, koks tavo planas? A?-ikyriai sekdamas paskui ja, jis atrode per pus tiek isiaudrines kaip sioji.
-O koks TAVO planas?-staiga atsisukusi i ji, tamsiaplauke priverte ji krupteleti. Ne paslaptis, kad Asmodeus galios seko su kiekviena zemeje praleista diena. Jie abu tai zinojo. –Vesk Liviana. Susilauk su ja vaiku ir melskis… melskis, kad ji nesuzinotu kas tavo tevas,-Elisos akys susiaurejo. Ji vienintele be Asmodeus zinojo, kad juodu sieja ne tik nuosirdus jausmai. Jie buvo kraujo broliai.

***
Thor’as isiko savimi. Tylus, is paziuros ramus ir bala zino ka is tiesu galvojantis jis stebejo ja atidziai, gal net kiek sarkastiskai sypsodamasis. –Mes permiegojom, baisaus cia daikto? Elgiesi lyg buciau atemes tau nekaltybe,-prunkstelejo elgdamasis kaip stereotipinis stuobrys. Ir vel buvo jai saltas, svetimas. –Jei kas ir perzenge ribas, brangute, tai tu… ateidama cia,-neatrode susierzines ar rimtas. Veikiau bande moters kantrybe. Juk puikiai mate kur krypo jos akys, mate kaip i netiesiogini viliotini reagavo jos kunas. Tai priverte ji nusisypsoti. Ji ir toliau kalbejo, taciau jos zodziai, sakiniai tam tikra prasme prarado prasme. –Ka as darau?-klausiamai kilstelejo viena antaki. Jo veido taip ir neapleido ta dviprasmiska sypsena, kuri jam taip tiko. Pasitikejimas savimi, savo kunu nebuvo prigimtinis jo bruozas. Kazkada liesas, sviesiaplaukis ir kompeksuotas berniukstis kuno kultura uzsiemineti eme tik po to kai savo paliegusio kuno deka nesugebejo apsiginti ir to pasekoje buvo seksualiai isnaudotas. Prireike ne vieneriu metu, taciau pasiektu rezultatu didziavosi. Didziavosi savo kunu, taciau ne del estetiskai dailiu raumenu linkiu, o del to, kad tai buvo tobuliausias kada jo turetas ginklas.
Jis zenge tuos keleta trukstamu zingsiu tam, kad atsidurtu visai salia jos. Ji nesitrauke, ne nekrustelejo. Akiu kontakta palaike vos keleta sekundziu mat jo akys izuliai ir ne kiek nesibodedamos netruko nukrypti ties gilia, gundancia jos iskirpte. –Kertu lazybu, kad jis nenutuokia, jog megsti siurkstuma…-lyztelejo savas lupas, o jo zemas balsas tapo kur kas tylesnis, intymesnis. Tai kaip ji kvepavo, ji jaudino. Tai kaip kilnojosi jos krutine, kaip jo artumas ja veike tiesiog vede is proto. Jis palinko siek tiek arciau. Jaute jos silta kvepavima atsimusant i nuoga savo krutine. Ji kilstelejo smakra. Uztektinai, kad ju lupos atsidurtu vienoje linijoje. Tetruko vienos, sumautos mili sekundes, kad jos susijungtu, taciau atmosfera kaip mat atsalde smarkus, gal net agresyvus beldimas i lauko duris. Jo akiu vyzdziai issiplete. Fizionomija kaip man surimtejo. Neistare ne zodzio, taciau akiu pagalba parode merginai eiti i miegamaji. Net jei si ir butu priestaravusi manydama, kad yra tikimybe, jog ja cionais atseke Asmodeus, jis atrode neperkalbamas. –Luna, i kambari,-istare sausai, ramiai. Atidare duris taip ir nepasirupines apsirengti. –Rick’ai…?-surauke antakius uz duru isvydes sena biciuli, viena is Alvar klube veikiausiai tebedirbusiu vilkolakiu. Tarp vyru nespejo ivykti absoliuciai joks dialogas. Rick’o rankoje isvydes ginkla, Thor’as it veiksmo filme, suskubo uzverti duris, taciau vyras impulsyviai i tarpdury ikiso laisva galune bergzdziai tikedamasis tokiu budu vis delto patekti i vidu. Rick’o nelaimei, Geminus buvo stipresnis. Pasigirdo ausiai nemalonus ‘trakst’’. –Aaaaaaa! Mother-fucker!-nusikeike visus keturis pirstus is vien susilauzes ‘’isilauzelis’’. Is kart po to seke suvis. Si syk garsiai suriaumojo butent Thor’as. –Fuuuuck!-zemas job also tembras priverte miegamajame kartu su Liana buvusia Luna loti. Kaip paselusi, augintine eme draskyti duris megindama istrukti, apsaugoti seimininka, i kurio duru rankenos nespejusia paleisti plastaka buvo isodinta duris kiaurai perskrodusi kulka. Rick’as isiverze vidun, taciau vilkatas pasitiko ji smugiu i kakta. Smugiavo savaja. Stipriai. Uztektinai stipriai, kad oponentas atsijungtu. –Fuck…-sumurmejo paspirdamas vyra koja mat pastarasis sukrito taip, kad jo koja trukde uzverti lauko duris. Nenorejo smailanosiu kaimynu trigrasio, o dar blogiau – policijos isikisimo. Zinojo, gerai zinojo ka cia veike Rick’as. Ir tai neabejotinai turejo glaudu rysi su po jo miegamojo lova vis dar slepiamu narkotiku pilnu lagamineliu.
Piktai snopuodamas, sveika ranka sueme ant grindu gulinti uztaisyta ginkla. Plastakoje isodinta sidabrine kulka neleido prasideti supernaturaliam gijimui, taciau tai dabar neatrode aktualu. Zinoma, skaudejo, taciau ne taip stipriai kaip kazkada draugu vadinto tipo pasikesinimas. Na, jei gerai apgalvosime, pirmasis draugystei duobe iskase visgi Thor’as. Savanaudiskai pasisavines kone pirmini pelna klubui nesusi ‘’geri’’, jis ant ‘’ledo paliko’’ visus ten dirbusius vilkolakius, tame tarpe ir nelaimeli Rick’a. –Viskas gerai, ssss,-iejes i kambari jis raminti emesi suni, tarsi tai kas katik ivyko nereikalautu pasiaiskinimo pries siu namu viesnia. Atrode nejuokais susierzines. Pravere salia lovos buvusio naktinio staliuko stalciu bei isardes imete i ji ginkla bei pavienius sovinius. Tarp saugos priemoniu suzvejojes nezinia ka ten veikusius antrankius, pagaliau zvilgtelejo i Liana.
(track – Lorde – Homemade dynamite spausti cia)
Vienoje rankoje laikydamas antrankius, kita, suzesta ranka sueme jos galva bei prisitrauke aistringam buciniui. Abieju kunus buvo uzliejusi nepaprasta adrenalino banga. Savo kunu priverte ja zengti atbula kol si pagaliau susidure su siena. Liezuviu agresyviai isiskverbe i jos burnos ertme, taciau ten patekes tapo gerokai vangesnis, subtilesnis. Glaudesi prie jos visu pusnuogiu savo kunu. Is paziuros labai netinkamu tam laiku sukietejes jo penis, nors ir per kelnes, trynesi ties jos tarpukoju. Valgomajame pasigirdo Rick’o isleista aimana. –Palauk,-atsitraukes prie del ivikiu sekos tikriausiai sutrikusios, bet nepaisant to, lygiagreciai susijaudinusios moters, jis patrauke ant zemes gulincio vyro link. Sueme sveika jo ranka bei prirakino sia prie radiatoriaus. Grizes i miegamaji uztrenke po saves duris. Nenorejo nei matyti, nei zinoti kada buves draugas galutinai atsipeikes. Rado Liv ten, kur ja ir paliko. Tiek jo, tiek jos krutines lasta kilnojosi it paselusios indikuodamos apie viduje be proto smarkiai plakancias judvieju sirdis. –Jis gyvens,-vienas nuo kito plesdami drabuzius, jie ir vel surakino savo lupas slapiam, geidulingam buciniui. Parvertes ja ant lovos jis nesiskubino i ja ieiti. Letai eme buciuoti vidine jos slaunies dali, visai salia jautriausios jos kuno vietos gerai zinodamas, kad net jo kvepavimas pastaraja siuo metu dirgina. Siek tiek atsitrauke. Padare pauze. Jos rankos atsidure ant jo peciu. Erzino. Specialiai vilkino laika, nors mate, kad josios kunas yra pasirenges sueiciai ne maciau nei iki akmens kietumo sukietejes jo falas. –Tu neturetum cia buti,-syptelejo. Apsilaize lupas pries vel imdamas vangiai buciuoti jos papilve. Netrukus jo liezuvis godziai, it butu to laukes visa amzinybe palytejo jos klitori. Prireike gelezines savtvardos, kad neimtu tenkinti savu, gyvulisku instinktu. Jos skonis, jos aimanos teike begalini pasitenkinima. Kitame kambaryje Rick’as eme muistytis, suzvango jo judejimo laisve riboje antrankiai, taciau Thor’ui tai atrode ne motais. Priesingai, tai net savotiskai jaudino.





_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
avatar
Thor Geminus
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 223
Įstojau : 2013-08-08
Rūšis : Vilkatas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Skersgatvis prie baro

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume