DVARO PATALPOS.

Puslapis 33 Previous  1, 2, 3

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Sebastian Redford on Št. 08 12, 2017 4:59 am





...And All The Other Colors



None of us really changes over time.
We only become more fully what we are.

NUOTAIKA:  *here* APRANGA:  *here*



Be abejo visą Sebastiano gyvenimą galima pavadinti be galo keistų reiškinių virtine, tad vargu ar tuomet, kai sugrįš į svetainę ir joje pamatys daugiau nei metus laiko akyse neregėtą, potencialiai be žinios dingusią Lianą Rivas, vyras labai smarkiai nusistebės. Tiesą pasakius sureaguos gana šaltai, kone abejingai, mat išgyvendamas dar vieną, kone naują savo gyvenimą neketino veltui laiko švaistyti asmenims, kurie elgiasi ne tik neprofesionaliai, bet ir nedovanotinai Redford'o atžvilgiu. Vyras jauną, iš pažiūros itin kompetentingą merginą sutiko šiltai, išskėstomis rankomis, įsileido ją į savo profesinį ir asmeninį gyvenimą. Jie netgi suartėjo, pradėję jungtis draugišku ryšiu, o tuomet ji pradingsta ir pasirodo išsičiustijusi nuo galvos iki kojų išpaikintos Katherine dukros surengtame vakarėlyje JO namuose. Įžūlu. Sebastianas atgavo savo gyvenimą. Visiškai visą atmetus subjurusius jo bei Katherine santykius, kurie niekados nebuvo labai aiškūs, bet užimtumo vyrui netruko. Vėl ėmė jausti kaip 24 valandų paroje jam darosi per maža, net jei miegas bei poilsis tapo visiškai nebūtinomis, nereikšmingomis detalėmis. Šį kartą neketino perdėm pasitikėti netikėtai išdygusiais prašalaičiais. Tą pačią akivaizdžiai fatališką Lilith Redford'as norėjo nuo savęs nukrapštyti, tačiau to padaryti negalėjo, nes paslaptinga figūra mokėjo idealiai manipuliuoti jo (o greičiausiai ir kitų individų) emocijomis, tad ir Sebastianas kažkaip keistai, nesąmoningai leidosi tampomas už virvelių. Vis rečiau paklausdavo savęs kam jam iš viso reikia kažkokios asistentės, be kurios paslaugų puikiai vertėsi visą šį laiką. Abejones užpildydavo itin įtikinantis jausmas, neva Lilitos jam reikia, nes... reikia?.. Sunku paaiškinti. Tamsiaplaukei nebuvo lengva atsispirti. Tiksliau visiškai neįmanoma. Redford'as vėl palengva spraudė save į savotišką komforto zonos burbulą. Grėsė be galo daug darbo. Dvi įmonės ir nė viena iš jų neturėjo tinkamai sukonfigūruoto valdymo modelio, o ką kalbėti apie viešo asmens privilegijas bei įsipareigojimus. Saitų nuo korporacijos nutraukimas toli gražu nesuteikė tokios laisvės, kokios galbūt norėjo. Sebastianas laikėsi savo abejotino "protingumo" susitarimo Desmond'ą paversti atsakingiausiu asmeniu "BloodPharm" taryboje. Vos tik NSPNUK laivas ėmė viešai skęsti, pirmasis iš jo išbėgo visas Abberline'ų žiurkynas, tiksliau dvi didelės žiurkės mums visiems puikiai žinomais vardais. Desmond'as netruko po savo sparneliu priglausti ir žmoną. Korporacija prieš juos neturėjo visiškai jokios galios. Tai buvo du asmenys, kurie žinojo neįtikėtinai daug kompromituojančios informacijos. Žinoma mirę jie buvo kur kas vertingesni, nei gyvi, tačiau sunku kėsintis į gyvybes asmenų, kurie kraštutiniu atveju gali turėti vampyro kraujo savo sistemose. Nebūtų patikėjęs, kad Abberline'ai pasiryžtų tam savo noru, galbūt nesiryžtų net ir stipriai paskatinti (gi didžioji dauguma korporacijos kontingento sudarė rasistai). Sebastianas nesivertė per galvą, kad bet kokia kaina užtikrintų sutuoktinių subinių gerovę. Negalima teigti, kad saugumas Desmond'ui nerūpi, tačiau galia bei įtaka jam visados rūpėjo labiau. "BloodPharm" visados buvo pagrindinis korporacijos finansinis šaltinis (neskaitant riebaus procento mokesčių, surinkamų iš vampyrų), ko gero, vyras velniškai didžiavosi savimi turėdamas Elizabetos karalystę savo kišenėje. Visgi ši linkmė nebuvo itin aktuali Redford'ui, visados labiau prijautusiam "PaxPharm'ui", kuris it feniksas pakilo iš bankroto bei verslo gėdos pelenų. Nebesijautė prasikaltęs prieš žmoniją, net neabejojo, kad pametė motyvaciją dirbti nuoširdžiai, tačiau patiko iš viso to užsidirbti. Savirealizacija Sebastiano dabar netraukė, troško užimtumo. Ne veltui dauguma sėkmingų pasaulio figūrų pasižymi psichopatams būdingomis savybėmis - nėra sudėtinga lipti per galvas, kuomet stokoji empatijos, o ir nebijai manipuliuoti. Emociškai bei psichologiškai perdegęs Redford'as turėtų gana perspektyviai kilti karjeros laiptais. Tą patį žinomumą ketino apsukriai išnaudoti finansinei naudai pasiekti. Nepasidarė materialistas. Tiesiog pasaulis šis taip sudėtas, kad tikrą galią savo rankose turi ne galingiausi vikanai, netgi ne tie patys Mikaelson'ai, o korporacijos, pinigais aptekę pasaulio galingieji. Kažkokiu būdu įsitrinti į jų gretas būtų miela. Vardą bei skambią "pirmojo viešo vampyro" etiketę Sebastianas jau turėjo. Beliko šiek tiek pasistengti.
Redford'as žinoma pastebėjo Elissos draugiją palaikantį vyruką. Net jeigu NIEKADOS neturėjo į seserį nukreiptų liguistų seksualinių ar romantinių intencijų, dabar į ją kaip į moterį, ne kaip į savo kraujo giminaitę žiūrėjo labiau, nei bet kada iki tol. Reikšmingiausia intymumo riba buvo peržengta, Elissa tapo moterimi, kurios Sebastianas vieną nesuvokiamą akimirką neįtikėtinai troško. Matyti ją kažkokio tipo draugijoje nebuvo labai malonu, mat Redford'as dar niekados taip gerai nesutarė su savo vidine egoistiškai savimyliška išpera, kurią kaip džiną išleido iš butelio. Tai nebuvo pavydas. Tai buvo despotiška intencija kontroliuoti, kurios pradmenys slypėjo spalvingame Ambrose šeimos genofonde. Sebastianas iš ties panašėjo į savo tėvą. Tik pats to nesuprato.
Marcus'o užkalbėtas laikrodis Redford'ą gelbėjo kiekvieną mielą sekundę. Nebuvo tikras kada pasiryš treniruoti save troškulio suvaldymui. Netgi netikėjo, kad sugebės padaryti tai savomis jėgomis. Net ir itin vylingas vyras šį kartą jautėsi visiškai nokautuotas jėgos, kuri buvo stipresnė už sveiką protą bei gerą širdį. Nesijautė maloniai apsuptas didelio skaičiaus žmonių. Visai kaip ir anuomet, taip ir dabar jautėsi tarsi tiksinti bomba. Angelitas vis dar vertė Sebastiano žarnas pradėti pintis, bet Dean'as dingo su visomis kalcio sulfato kristalų atsargomis, įskaitant profesionaliai parengtą amuniciją. Žinoma užsakė angelito siuntą į naujus savo namus. Berods keliaus ji iš Nepalo, ir toli gražu ne vieną mėnesį. Dar nebuvo paruošęs jokios gynybinės prieš save patį sistemos ar informavęs aplinkinių, kaip ja naudotis. Kartais Redford'ą reikia, tiesiogine ta žodžio prasme, nugesinti. O Katherine tikrai ne visados bus šalia, kad tą padarytų.
Redford'as nejautė Toniui užuojautos. Suprato jo būseną daugiau protiniu, nei emociniu būdu. Visai kaip ir suvokė tai, kad gedintis, nusitašęs ir negandų prispaustas Gomez'as nebus veiksmingas būdas prisikasti prie Cross'o. Tai bent jau pasiryžo būti kantrus, gailestingas ir jaunuoliui kiek pagelbėti grumiantis su gyvenimo uraganais. Tiesą pasakius būtų bandęs jį užkalbėti, tačiau ne visai suprantama Tonio esybė kėlė Sebastianui įtarimų. Dvaras, kuris ilgą laiką priklausė Lockwood'ams Redford'ui niekados nesijautė artimas. Tai nebuvo statinys, kuris įprasmintų namų dvasią. Čia visados radosi geroookai per daug žmonių, bei vyrui norėjosi, kol galiausiai prie to priprato. Dvaras panašėjo į viešbutį, o ne Sebastianui iš ties priklausantį privatų pastatą. Čia nuolatos gyveno Elissa, dažnai "blaivėsi" Meisonas, o ir Katherine jautėsi čia tarsi namuose. Visgi Redford'as nevengdavo parodyti, jog būtent jis yra šios beprotiškos šeimos galva, ir vien tik dėl to, turi būti gerbiamas. Galbūt su Victoria turėjo užmegzti kiek brandesnį, mažiau principingą dialogą, bet vargu ar gailėjosi galutiniu rezultatu. Keista sulaukti klausimo, neva ką darai savo paties troboje. Tonį ir Sebastianą skyrė didžiulis moralinės brandos amžiaus skirtumas nepaisant jaunų vyrų pavidalų. Redford'as išliko kantrus ir... abejingas. Neketino nusileisti iki tokio lygio, kad Gomez'as prie jo pasijaustų per daug laisvai, lyg galėtų imti tauzyti it du bičiuliai. Išklausė, analizavo ir pasidarė tam tikras išvadas. Tai, kaip vaikinas save apibūdino patraukė graiko dėmesį. Labai dviprasmiškas išsireiškimas, visgi netrukus paaiškėjo, idant prasmės ieškoti labai giliai nereikia. Atsispyrė raginimui pralieti šiek tiek Tonio kraujo parodomaisiais sumetimais. Redford'as netgi kiek išsitempė nežinodamas kiek didvyriškumo pasirodys jo reakcijoje. Vienu momentu netgi vyruko į jo pusę ištiestą riešą grubokai atmeta atgalios. Sebastianas atrodė apniukęs.
- Parodyk tokį triuką asmeniui, kuris per visą gyvenimą nėra sutikęs vampyro. Galbūt tada iššauksi tokią reakciją, kokios dabar pageidauji,-turbūt nervingas, irzlus ir ne visai draugiškas tonas nesukėlė Toniui minčių, kad pjaustytis Sebastiano akivaizdoje nėra tokia jau ir gera mintis. Nesvarbu, jog ką tik "pavalgė". Iš pažiūros, tekstūros, pojūčio bei kvapo žmogiškas Gomez'o kraujas kėlė vyrui vampyrišką jaudulį. Vargu ar hibridas pastebėjo po graiko akimis akimirką švystelėjusį išdavikišką kraujagyslių voratinklį. Visgi Redford'as pasistengia su savimi, su savo pagrindiniu instinktu susidoroti. Nebuvo lengva, nė viena silpnumo akimirka nėra paprastai pergyvenama. Neįsivaizdavo kokia sumauta linkme viskas pakryptų be intervencinės priemonės iš magijos pasaulio. Na, tos, kurią nešiojosi ant rankos.
- Tu viską pradedi ne nuo to galo,-akivaizdžiai ramesnis Sebastiano balsas suvirpina orą. Vargu ar jo pastaba atsidavė prasmingumu. Priverstinai iškvėpė išduodamas "pasidavimo", nusileidimo emociją, susitaikė, kad racionaliai susišnekėti su Gomez'u dabar nepavyks,-Aš net nesuprantu ką veiki dvare. Sąsajos su Victoria Lockwood?-šypteli it pasišaipydamas. Mažų mažiausiai galėjo palaikyti Tonį minėtosios draugeliu, neturėjo žalio supratimo apie tikruosius jųjų bendravimo motyvus. Bet palyginus ši paslaptis atrodė kone nereikšminga, sulyginus ją su ta pačia paslaptinga Olivios Frano nėštumo istorija, kuri vargu ar bus kada nors įminta. Ką gali bendra turėti Victoria Lockwood, Anthony Gomez'as bei Frano šeimyna? Arianą - stebuklingą kūdikį, kuris prasidėjęs iš sėklos Niklaus sūnaus bei Katherine Pierce bei Mason'o Lockwood'o dukros įsčių, apsukrių vikanių liko perkeltas į visiškai atsitiktinę moterį - Olivią. Ar sulyginus su faktu, kad šio dvaro svetainėje fantastišką trauką vienas kitam pajuto broliu bei seserimi drąsiai galintys vadintis individai. Ar galiausiai faktą, jog Liana yra Sebastiano dukra žinojo kone visi išskyrus patį Sebastianą.
- Sprendžiant iš to kaip smagiai leidai laiką alkoholio bei socialinės izoliacijos draugijoje išvada peršasi gana aiški,-neužbaigė minties, bet savaime suprantama, kad abiejų tėvų (abiejų, nes tėvas ne tas, kuris padarė, o tas, kuris užaugino, yas?) netekęs vyrukas vargu ar pageidavo linksmybių bei kompanijos,-Neturiu laiko, noro bei kantrybės tave blaivyti, vaikine. Man reikia, kad rytoj būtum žvitrus, kaip voverė, nes patikėk manimi nesi kaltas dėl savo tėvų mirties. Kaltininkas, arba kaip pats išsireiškei, psichas, šiuo metu greičiausiai važinėjasi savo Rolls-Royce'u ir supisinėja kam nors gyvenimą. Aš turiu planą ir man reikia, kad prie jo prisidėtum. Po galais, netgi leisiu tau čia pasitrinti,-girtas, bet pastangos dėmesį išlaikyti nestokojantis Tonio žvilgsnis teikė vilties, kad Sebastiano pateikta informacija nutekėjo reikiamais kanalais. Priartėjęs šiurkščiai iš Gomez'o rankų ištraukia mobilųjį (galėjau aišku parašyti kišenės, bet negi ims grabinėt čia girtą :DDD) suleisdamas akis į ekraną. Hibridas šokteli priekin tarsi norėtų bandyti atsikovoti sau priklausantį daiktą, tačiau pats atsimuša į horizontaliai ištiestą Redford'o dilbį. Nestumtelėjo vaikino, tiesiog pabandė jį nuo savęs atitverti. Suveikia puikiai. Adresų knygelėje tarp dažniausiai naudotų numerių aptinka vos kelias moteriškos lyties atstoves: Marisol (R.I.P.) bei Maggie. Kadangi pastaroji yra Tonio motina, sekanti greičiausiai nebus jo antros eilės pusseserė. Paskambina būtent jai. Šaukimo signalas skambėjo ilgai, bet nepasimeta įsijungus balso paštui.
- Labas. Aš vardu Sebastian'as ir šiuo metu bandau susisiekti su tavimi tik dėl to, kad turiu įtarimą, jog esi svarbi Toniui,-nepadoriai vėlyvas paros metas skambinti merginai. Visgi charakteringas, malonus vyro balsas kaip tikėjosi jis pats, užhipnotizuos,-Jis...-specialiai ala dramatiškai užtyla, sukurdamas iliuziją, tarsi jam būtų širdį užgulę,-Išgyvena tikrai sunkų periodą. Tonis neteko tėvų. Tad Tonis prisigėrė tapdamas neblaivia problema, kurią turiu pasistengti išspręsti. Atsiųsiu žinute tau savo namų adresą. Jei galėtum juo bent šį vakarą, na, tiksliau, naktį pasirūpinti likčiau ne šiaip dėkingas, o skolingas. Tikiuosi atvyksi. Iki pasimatymo?-užbaigia pasaldinęs balsą veik iki nekalto flirto lygio. Nebuvo tikras ar Gomez'as kreivai sužvairavo, bet tam teisę turėjo. Gražina vaikinui mobilųjį neturėdamas jokios dingsties juo naudotis ilgiau. Kompanionas elgėsi kvailokai ir Sebastianas nesijautė saugiai netoli tokio individo. Skamba kiek komiškai, tiesa? Reikalas tas, kad save įpjauti nebijančio, depresyvaus bei girto vaikio draugija atakavo Redford'ą nerviškai. Į situaciją žiūrėjo logiškai. Toniui reikėjo paguodos, šilumos, o Sebastianas pasiūlyti galėjo tik prabangią lovą, tačiau vargu ar tai būtų prisidėję prie emocinės jo būklės pataisymo. Palydėjo Gomez'ą iki laikinu prieglobsčiu tapsiančio svečių kambario. Maggie dvejojo nežinodama ar nori išklausyti Tonio jai paliktos žinutės. Smalsumas, šioks toks pyktis, principai, netgi nerimas buvo persipynę tarpusavyje. Ji norėjo pranešimą ištrinti, tačiau regis lemiamą akimirką nuspaudžia tam priešingą mygtuką. Nustebo išgirdusi visai ne Gomez'o balsą.

Reabilitacinis periodas, kaip galima numanyti, Megei nebuvo lengvas. Išgyveno bene labiausiai šokiravusią patirtį savo gyvenime. Netgi gynybinė žmogžudystė, atrakinusi vilkolakio geną nebuvo tokia sukrečianti. Mintis, jog tavo viduje mirė maža, nekalta gyvybė... Uch. Blackwood tikrai būtų pasilikusi vaiką, jeigu aplinkybės būtų išsidėsčiusios to naudai. Ligoninėje jos nelaikė ilgai. Niekados neturėjo daug draugų, nesitikėjo gėlių, vizitų, bet Džimio nuoširdus rūpestis ja buvo būtent tai, ko Megei reikėjo. Ji neleido sau pradėti galvoti, kaip norėtų būtent Tonio jo vietoje. Turėjo būti akla, kurčia ir kvaila per visą pilvą, idant nesuprastų, kad Gomez'as turi rimtų problemų. Blackwood bandė su juo susisiekti, išsiaiškinti to žiauraus, lemtingo vakaro atomazgą. Ji tikrai stengėsi būti stipri ir nepalūžti net jeigu jautėsi tuščia bei kiek atbukusi. Kažkaip net nenatūraliai siekė kaip įmanoma labiau apsikrauti svetimomis, ne savo problemomis, idant turėtų kuo mažiau laiko sriūbavimams. Susipažino ir su Victoria Lockwood, kurios intencijos nekėlė Megei didelio pasitikėjimo. Ne visai jautru ar taktiška neseniai persileidusią moterį kviesti į "dūzges". Neįsižeidė, tačiau jausmas nukrėtė ne itin malonus. Tamsiaplaukė dabar troško ramybės. Mintis, jog buvo nėščia kiek pakeitė Blackwood požiūrį į jos pačios kūną. Dar niekados taip smarkiai nenorėjo išsilaisvinti iš Lili Alvar įtakos, dievaži, privalėjo kažką dėl to daryti. Džimis žinojo "šunišką" Maggie paslaptį. Po galais, mažiausiai dešimtį kartų buvo praeityje padėjęs merginai iškęsti pilnatį. Žavingas randas ant dešiniojo vyruko dilbio? Taip, merginos darbas. Naivu prisiartinti prie vilkolakio per pilnatį ir tikėtis, idant šis nebandys tavęs bent jau pagąsdinti. Grybžtelėjo Džimiui per ranką dar palyginus tikrai švelniai. Net jeigu nebuvo agresyvi vilkė, pilnaties metu Blackwood vis vieną nepriminė prijaukinto, naminio šuniuko. Tamsiaplaukė išpasakojo sutuoktiniui kiekvieną jai ramybės nedavusią problemą, tačiau ypatingai akcentavo susijusią su mėnulio prakeiksmu. Dialogas netrukus tapo netgi vertingas, kai Džimis paminėjo, jog pažįsta vieną vyruką iš laboratorijų, kuris padauginęs alkoholio jam ne kartą gyrėsi apie sėkmingai atliekamus eksperimentus su vilkolakiais. Įžvelgęs viltį Maggie akyse jis pažadėjo pasidomėti. Net ir turėdama tiek mažai informacijos Blackwood stengėsi nukreipti mintis kažkur kitur, ieškoti išeičių, antraip labai greitai pradės savęs gailėtis bei įklimps į depresyvų liūną. Vieši skandalai smarkiai pakeitė korporacijos politiką. Jie tikrai nebuvo pratę savo eksperimentams ieškoti savanorių, pasirašinėti su jais sutartis ir pan. Niujorko filiale Blackwood pasirodė nes pati to norėjo. Įkalbėjo Džimį jos nelydėti, nenorėjo jo bauginti. Vyrukas nebūtų leidęs jai pasirašyti tų dokumentų, kurių sukta, dalykine kalba išreikšta mintis žadėjo nepatogumus bei skausmą. Maggie toli gražu nekankino taip, kaip žalojamas buvo Mason'as, tačiau naivia mergina sumanipuliuoti nebuvo sudėtinga. Baltu chalatu vilkinti persona gana greitai išsiaiškino Blackwood viltis bei motyvus. Laboratorijų kompleksas Italijoje buvo mėnulio prakeiksmo panaikinimo pradininkas ir technologija neseniai tapo naudojama kituose padaliniuose, įskaitant Niujorko, kuriame rinko savanorių grupę. Maggie netgi patikėjo tuo, neva korporacija daro jai paslaugą, neva liks skolinga, tad savu noru pasirašė sutartį, jog metus laiko reguliariai lankysis laboratorijose tam, kad specialistai ant jos testuotų įvairias inovacijas. Blackwood atsigulė ant kieto, nepatogaus gulto. Tamsa aptraukė jos akis. Atrodo viskas tetruko akimirką. Prasimerkusi mergina jautė didžiulį fizinį silpnumą. Kūną nemaloniai dilgčiojo, jis buvo tarsi aptirpęs. Maloniai nusiteikusi laborantė teiravosi kaip Maggie besijaučianti. Tamsiaplaukę supykino. Tąsus seilių kūlis išsiveržė iš jos burnos plekštelėdamas ant baltų plytelių. Žiaukčiodama bandė kalbėti, stengėsi išsiaiškinti kas jai buvo padaryta. Šyptelėjusi moteris išliko paslaptinga, tačiau nutuokdama apie Blackwood interesą viltingai pridėjo, neva ar suveikė taps aišku per sekančią pilnatį. Žinoma korporacija nebuvo suinteresuota savo laboratorinių triušiukų iš tikrųjų greitai bei sėkmingai išgydyti. Jie galėjo tą padaryti, bet kokia prasmė? Jiems reikėjo vilkolakių, jie norėjo išsiaiškinti jų galimybes, privalumus bei apribojimus. Jie buvo pradėję gaminti įvairius ginklus, kurti virusus. Maggie tapo kraugeriškos sistemos dalimi. Be jokios abejonės ateinanti pilnatis transformuos merginą į vilkę. Laboratorijose ji praleis daug valandų, patirs kančių, izoliacijos bei skausmo, tikės, jog visa tai yra daroma tik tam, idant Blackwood liktų "atkoduota". Meistriškai slėps savo "užklasinę" veiklą, maskuos mėlynes, adatų subadytas rankas. Palaikys tik nesuvokiamai didelė viltis, neva vieną dieną tai atneš trokštamą rezultatą. Ji atsikratys mėnulio prakeiksmo, tačiau tai įvyks ne iš karto.
Kadangi iš darbo kavinėje liko išmesta turėjo daugiau laisvo laiko. Nejuto didelės aistros visiškai jokiai veiklai, tačiau stūmė save užimtumui, nes šio neturėdama pagaudavo save skęstančią ašarų pakalnėje. Viduje jautėsi be galo prastai, bet didvyriškai su tuo kovojo. Tą dieną išsiruošė kelionei į prekybos centrą elementariam maisto produktų bei buities prekių atnaujinimui. Ne specialiai įžengė į vaikiško asortimento skyrių, stabtelėjo prie tvarkingai sukabintų, įvairiaspalvių šliaužtinukų. Krūtinę užspaudė be galo tamsus jausmas. Turėjo pasistengti, idant neapsipiltų ašaromis. Liūdesį netrukus galutinai išvaiko pasigirdęs pažįstamas balsas. Puolė sukinėtis bei dairytis, kuomet pasirodo prekių vežimėlį stumiantis... Mason'as! Pastebėjo ir jam draugiją palaikančią tamsiaplaukę merginą, kuriai su užsidegimu kažką pasakojo. Maggie nekaltino vyro dėl savo problemų, bet tą akimirką kraujas gyslose užvirė atimdamas jai sveiką protą. Įsiutusi Blackwood netipiškai savo "vargdienės" natūrai pripuolė prie Lockwood'o delnu skambiai užvažiuodama jam per veidą. Sutrikęs vyras susigaudė ne iš karto, kai Maggie pradėjo savo litaniją. Įširdusi moteris nejučia apsipylė ašaromis, stengėsi kalbėti net tada, kai rauda ėmė gniaužti kvapą.
- Tą kartą plyšo prezervatyvas, Meisonai. Prieš keletą dienų mane paleido iš ligoninės. Aš persileidau,-apsiėjo be įžeidinėjimų, tiesą pasakius jos balsas skambėjo ramiai, nors ir lūžinėjo,-Tau tai tik vienos nakties nuotykis. Eilinė mergina, kurią netrukus pakeitei kita,-pagiežingai sušnairavo į Eleną,-Kaip aš turiu gyventi žinodama, kad manyje mirė mano pačios vaikas?-sunkiai užbaigė žodžius, nes emocijos tapo tiesiog per daug intensyvios. Mason'as tikrai stengėsi sutvarkyti situaciją, tačiau Blackwood jo neklausė. Jie nieko neišsiaiškino, nes su meltdown'ą išgyvenančia Maggie nebuvo lengva susišnekėti. Finale ji tiesiog išbėgo iš salės palikdama Lockwood'ą ir jo palydovę užnugaryje. Žinojo, kad pasielgė kvailai, bet tą akimirką, tą sekundę negalėjo nieko su savimi padaryti. Sugrįžusi į automobilį stengėsi nusiraminti. Žvilgtelėjo į veidrodėlį. Išbalęs, ašarotas jos veidas atrodė klaikiai. Nesijautė geriau. Atrodytų išsiliejo, išleido ilgai laikytą pyktį bei frustraciją, tačiau to nebuvo gana. Ji grįžo į namus taip ir neapsipirkusi. Savo nelaimei tapo dalimi dar vienos scenos, tik šios kaltininkė Maggie nebuvo. Džimis tikrai nebuvo didelis Tonio gerbėjas. Stengėsi jį toleruoti iš pagarbos tamsiaplaukei, tik tiek. Šį kartą būtent ponas Blackwood'as buvo agresorius, tačiau vyrų konfliktą neteisingai interpretavusi mergina puolė ginti būtent pastarojo. Žinojo gi apie supernaturalią Gomez'o prigimtį, jo sunkią kovą kontroliuojant savo instinktus. Net Toniui priklausantį kraują priskyrė Džimiui. Momentas buvo toks netikėtas, kad nespėjo net pasidžiaugti matydama vaikiną. Priešingai - išvijo jį lauk bei aprėkė. Emociškai Blackwood labai stabili tikrai nebuvo, bet vargu ar galima ją dėl to kaltinti. Pati nesuprato kaip jaučiasi dėl Gomez'o, pati kažkaip jo vengė ir dabar, regis, savo noru susikūrė priežastį ant jo pykti. Štai kodėl labai nenoriai sureagavo į Tonio žinutę, kuri netrukus pasirodė esanti visai ne nuo telefono savininko. Šaltai sureaguoti į situaciją Maggie negalėjo. Ji nenuslėpė nuo Džimio to, kad ketina vykti parsivežti nusigėrusio Gomez'o ir vargu ar Blackwood'as pasijautė pamalonintas. Nepaisant nepasitenkinimo jis pasisiūlė važiuoti kartu. Mergina pritarė. Tikrai nenorėjo pasilikti su Toniu dviese, Džimio būvimas šalia suteiks atmosferai dalykiškumo. Sėdo į savo senutėlį automobilį ir išvažiavo. Navigacijoje suvestos apylinkės nebuvo Blackwood pažįstamos. Netgi kai atvyko į dvarą negalėjo patikėti, kad adresas tikrai yra teisingas, nes negalėjo suprasti ką Gomez'as galėtų čia veikti. Ta prasme, tokiuose ištaiginguose beveik-rūmuose. Džimis kelis kartus patikino, idant koordinatės yra teisingos. Palydėti Maggie į vidų atsisakė. Mergina jautėsi žiauriai nejaukiai artėdama link didelių, pravirų durų. Buvo prastai apsirengusi, nepasidažiusi, nepaklusnius plaukus susisukusi į netvarkingą kuodą. Tarp kerinčios prabangos, o ir prasilenkusi su įstabaus grožio moterimi (Elissa), Blackwood jautėsi it žuvis išmesta į krantą. O ką kalbėti apie užgriuvusius kompleksus dėl savo išvaizdos. Nesiryžo eiti į vidų. Nejaukiai susimėtė, net kumščiu pastuksena į medines duris. Duslus garsas paskendo garsiai grojančioje muzikoje. Smalsiai atėjūnę stebėjusi vikanė juokdamasi pasiūlo jai užeiti.
- Tu turbūt Maggie?-laiptais nusileidęs Sebastianas pasitinka pasimetusią Blackwood, kuri baikščiai dairėsi savo didelėmis akimis. Ji buvo visiškai apstulbusi. Vargu ar tikėjosi šį vakarą susidurti su vienu žinomiausių vampyrų. Kukliai linktelėjusi Blackwood pajunta šaltą Redford'o ranką ant savo peties,-Palikau Tonį viršuje, esu įsitikinęs, kad jis atsijungė. Tau reikės pagalbos. Eime,-paraginęs Megę sekti paskui, ima kilti laiptais į viršų. Tai buvo pirmas kartas kai Maggie lankėsi tokiuose įspūdinguose namuose. Dievaži, net Sims'us žaisdama tokių nepasistatydavo. Užspausta nejaukumo jausmo ji nepratarė nė žodžio. Išvirtęs ant didelės lovos kambaryje gulėjo Gomez'as. Sparčiai prie jo priartėjusi Blackwood pabando vyruką pažadinti švelniai patapšnojusi pirštais jam per veidą. Tuojau įsikiša Sebastianas, kuris iš karto perima Tonį į savo rankas persimesdamas vyruką per petį. Tryse nusileido į svetainę, tuomet pranėrė pro duris ir pasiekė lauką. Redford'ą, Gomez'ą bei Maggie iš kart pasitinka Džimis, kuris atidaręs galines dureles padeda perkelti Tonį į automobilio vidų.
- Ačiū, kad atvykai. Kad atvykot abu,-dirstelėjo ir į Džimį, kuris laikėsi atokiau.
Megę stebino tai, kad iš pažiūros Sebastianas vaikiną prisiėmė šitaip asmeniškai.
- Ne pirmas kartas. Vaduoti Tonį iš nepatogių situacijų man tapo įprasta,-ji švelniai nusijuokė žvilgtelėdama į Džimį, kuris neatrodė labai patenkintas Blackwood komentaru. Vyras niekados nesuprato kodėl tamsiaplaukė yra tokia neabejinga tam vaikėzui. Atsisveikinę jie sulipo į automobilį ir išvažiavo.

Sebastianas negrįžo atgalios į dvarą. Stabtelėjęs akimis pasekė grakščiai numainuojantį Elissos siluetą. Iš ties bjauriai su seserimi pasielgė, kuomet atsitvėrė nuo jos visiška tylos siena. Žinoma komentuoti to kas tarp jųdviejų įvyko nereikia, tačiau ignoruoti vienas kito jie tikrai negali. Redford'as pasekė moterį, kuri ne per seniausiai įžengė į pasakiškai atrodantį dvaro sodą. Ji puikiai girdėjo nugaroje jos aidinčius vyro žingsnius. Elissai sustojus greta fontano, Sebastianas atsidūrė šalia. Trumpai žvilgtelėjęs į Elissą nuvedė akis tolyn. Iš pažiūros sodas netgi šiek tiek priminė fėjų pasaulį, kuriame svečiavosi ne kartą. Pasirėmė ranka į šaltą marmurinį paviršių jausdamas kaip odą kutena mažyčiai vandens purslai.
- Horatius gyvas, Elissa. Mačiau jį savo akimis, o po to jis epiškai atspardė man subinę,-dialogą pradėti kažkaip reikėjo, tad inicijuoja temą, kuri vyrą neramino labiausiai. Šviesios vyro akys nusileido link moters pilvo. Redford'as pats dorai nesuprato to, ką jautė ir ką girdėjo. Galbūt Elissa pagalvojo, kad Sebastianas suprato, tačiau pati idėja buvo per daug nereali, kad galėtum savaime pasidaryti teisingą išvadą.
- Kiek senai žinai, kad esi fėja?-vyras nenuslėpė to, idant turi visai neprastą supratimą apie būtybes, kurias drąsiai pavadintų bene didžiausia savo silpnybe. Sebastianas tikrai neketino vengti Elissos, įskaitant šį vakarą. Katherine tikrai nepatiktų matyti Redford'ą besišnekučiuojantį su savo seserimi, akivaizdžiai jautė jai stiprią antipatiją, bet turint omeny, kad pats vyras niekados negriežė danties dėl Pierce ir Meisono susidūrimų ar nesijautė nejaukiai gyvendamas namuose, kuriuose porelė seniau apdulkino kiekvieną kampą, tiesiog neapsisunkino visokiais bereikalingais nerimais. Giminaičiams reikėjo be galo daug visko išsiaiškinti ir geriau tą padaryti dabar, nei sekantį kartą, kuris greičiausiai neateis labai greitai.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“And here I am, trapped between two men: one loved me too much and other one - too little.”
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1516
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : New York
Meilė : The myth, the legend, the baddest bitch of all.
Draugai : Dean, Mason, Rebekah
Rūšis : Vampyre/Seraphim
Darbo paskirtis : Public figure, businessman.

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t740-redsebastian1-instagram#33911

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Katherine Pierce on Antr. 08 15, 2017 7:01 am




Bittersweet ball vol. 1




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Mischa Book Chillak - Ready Or Not




NO HARD FEELINGS. OR THIS IS JUST ANOTHER GAME? (song)
Katherine Pierce visuomet buvo viena tų asmenų, kurie nesugeba atleisti ar bent pabandyti sugyventi su kvailystėmis (jos asmeninė nuomonė), kurioms kartas nuo karto, įvairovės daliai pasiryžta (ne)mirtingi asmenys. Niekada netoleravo išdavikiškumo, nepriklausomai nuo to ar šis buvo iš partnerio, draugo ar šeimos nario pusės. Paprasta kaip 2x2, jei susimauni, vadinasi prarandi viską, kas tau buvo svarbu ir nesi vertas antros galimybės, antraip, pamokos išmokti nesugebėsi ir darysi tai periodiškai, tik kaskart su mažesne tikimybe kad nusikalstamos veikos metu tau užmins ant uodegos. Kiekvieną kartą, kuomet nemirtingoji garbanė nudegdavo, vienokia ar kitokia prasme, jos visas kūnas prasikaltusiam imdavo netiesiogine to žodžio prasme, priminti ledokšnį, kuris it užkalbėtas nebe atitirpdavo, net statomas prie pačios karščiausios pragaro liepsnos. Toks yra tas gyvenimas, ir akivaizdu kad su tuo padaryti nėra įmanoma nieko, ypatingai kai tos pačios aplinkybės verčia tave dar, ir dar, ir dar kartą apsvarstyti tai, kad nenori tokio šūdo savo gyvenime. Sebastian‘o atžvilgiu žinoma viskas nebuvo taip lengva, o ir mintys apie visapusišką atsitraukimą kažkaip nemaloniai nuteikė. Visgi, nemirtingasis net natūraliai nesistengdamas to daryti, stūmė garbanę nuo savęs, kaip purškalas nuo vabzdžių, pastaruosius stumia šalin. Perspektyviai. Ir tiesą sako žmonės, kad kartais reikia užlaikyti liežuvį už dantų, nes tai yra geriau, nei sakyti bet ką, vardan to kad sakyti. Išimtimi gali būti tik tvirta, nepalaužiama nuomonė, kuri yra būtina, nors ir dažniausiai visapusiškai atstumianti. Oh well... Vienokiu ar kitokiu atveju, Katherine buvo įstumta į labiausiai nepavydėtiną padėtį, kuomet ir pati nebuvo visiškai tikra dėl to, kaip turėtu reaguoti į aplinkybes, kurių negalima ištrinti iš istorijos metraščių. O jei ir galima, tai ne kiekvienas norėtu kad taip atsitiktu. Ji jautėsi keistai neapsisprendusi, ir kuomet vienu metu buvo pasiruošusi pademonstruoti savo nepriekaištingai deimantais padailintą vidurinio piršto manikiūrą, kuru tiesiog pakilnoti pečius, leidžiant suprasti jai jai visiškai nerūpi tai, kas vyksta. Nmet tuomet kai Sebastian‘as labai rimtai nusprendė laikytis savo pozicijos, ir netgi kartas nuo karto (ne)apgalvotai spjauti garbanei į veidą apie tai, kaip šiam patiko nuotykis su Elissa, bei jis nesupranta kodėl istoriškai žinoma antrininkė dėl to jaučiasi, sakykime „nemaloniai“, ji savo ruožtu natūraliai tolo. Tikriausiai tie žodžiai, kurie mena neva ir „šuo pripranta kariamas“, nieko bendro neturėjo su realybe, ar bent jau tokia asmenybe, kokia buvo, yra ir bus Katherine Pierce. Galima ją už tai nuteisti, galima užmėtyti akmenimis, tačiau finale ji išeis aukštai iškėlusi galvą, ne kas nors kitas. Ir ar tai nutiks greta Redford‘o, yra labai rimtas ir šiuo metu beprotiškai sudėtingas klausimas, į kurį atsakymo nesugebės surasti nei galingiausi vikanai, nei išmintingiausi mokslininkai. Tai parodys tik laikas, bei abipusis santykis, kuris prives arba prie vieno kelio, arba prie skirtingų.
Ne per daug ilgai trūkusi viešnagė Jungtiniuose Arabų Emyratuose kartu su savimi atnešė tūkstančius įdomių ir netgi galima pasakyti kad neįprastų potyrių. Pradėti reikėtu nuo nevaldomo galios išsiveržimo, kuris įvyko dar būnant ore. Atrodė kad šiek tiek per liesas Pierce kūnas nebe istengė savyje užlaikyti tos galybės, kuri galiausiai pareikalavo būti išleista į paviršių. Ir nepriklausomai nuo to, kad tamsiaplaukė garbanė kategoriškai atsisakė tai komentuoti, suvesdama viską ant neįpareigojančio „oops“, tai liko didžiule mįsle, kuri taip ir nebuvo iminta ne vieno, iš išgyvenusių. Visa laimė, kad iš „katastrofos“ vietos pavyko pasiplauti pakankamai lengvai, nenukreipiant per daug bereikalingo dėmesio į save. Sekė ir pakankamai adekvatus bendravimas tarp Katherine ir Sebastian‘o. Jokios seksualinės įtampos, tiesiog dviejų suaugusių asmenų delikatus, ir netgi šiek tiek oficialus bendravimas, kuris pasibaigdavo kaskart, kai jie patraukdavo skirtingais keliais. Ir nors Redford‘as likdavo įkalintas pastatuose, mat negebėjo išnerti į saulės šviesą neužsidegus it fakelas, Pierce tą laiką išnaudojo asmeniniams malonumams. Aplankė žymias Dubajaus vietas, observatoriją, kelis prašmatnius restoranus. Susipažino su keliais asmenimis, kurie jos manymu dar sugebės pasitarnauti jos pačios ateity. Ši šalis, jai atrodė kaip kažkas neįtikėtino, atimančio sveiką nuovoką ir gebėjimą kalbėti nesutrinkant. Na, nėra paslapties tame, kad garbanė dievina prabangą, ir tokią, apie kurią gali pasvajoti net dabartinis ponas USA prezidentas. Ji mylėjo gyvenimą, ir vienareikšmiškai mylėjo save, todėl niekur nesistengė savęs varžyti. Na, nebent meilės reikaluose, kurie dabar net nebe atrodė tokie būtini ar reikšmingi. Žinot kaip būna, kai mažas vaikas rodo natūralų susidomėjimą įjungtą dujine? Ir kai jis galiausiai prisiliečia prie įkaitusio stiklo, tas susidomėjimas kažkaip mistiškai išgaruoja. Savitai interpretavus šį pavyzdį, galima jį pritaikyti ir Katherine. Kažkas tiesiog pasikeitė, arba pasikeitė ji. Kas iš tiesų būtu gana keista, turint omeny tai, kad ji net daugiau nei 500 metų išlaikė SAVO charakterį, kuris arba paskandindavo aplinkinius euforijoje, arba vertė ją paniekinti nuo pat pirmos akimirkos. Kažko per viduriuką paprasčiausiai neegzistavo. Išnaudodama savo laisvą laiką savo pačios malonumų patenkinimui, nepamiršo ir asmeninio socialinio gyvenimo, kuomet į socialinio tinklalapio „instagram“ patalpino kelias kompromituojančias nuotraukas, turinys kurių pasauliui pademonstravo pakankamai daug, paliekant gana menką vietą fantazijoms, arba atvirkščiai, jas sukeliant dar daugiau. Bendravo ir su likusiais NYC, nors pagrinde ir tekstinėmis žinutėmis, kurias vėliau begėdiškai ištrynė, nenorėdama kad kas nors, labai smalsus kištelėtu savo nosį ten, kur ne vieta. Oh, o ką kalbėti apie epišką ir totaliai BADASS kerštą, kuris tapo įgyvendintas, kuomet fiktyvi Redford‘ų šeima triumfuojančiai įžengė į korporacijos iš-pampintą vakarėlį. Tai buvo nepakartotinas ir vienetinis veiksmų planas, kuris privertė Pierce atsiminti tai, kad norint, ir būnant nemirtinga, galima padaryti beveik viską. Vargu ar kada prieš tai dar jautėsi tokia laisva, piktdžiugiška ir nevaržoma. Šis jausmas beprotiškai patiko, ir tam tikru metu sukėlė natūralią seksualinę iškrovą (ne paslaptis yra tai, kad moters organizmas yra tikras stebuklas, mat vien tinkamų minčių galia galima iššaukti sau pačiai orgazmą). Nieko nenutuokė apie tai, esti Redford‘as vis dar jaučia kiekvieną ryškesnę Katherine emociją. Nesuglumo, netgi nepajuto gėdos, kuomet sutiko reikšmingą jo žvilgsnį, kuris buvo nukreiptas į ją (nesikartosiu per daug, aprašydama tuos pačius įvykius, tik kitais vartojamosios kalbos žodžiais, kad nevarginti ilgais tekstais apie tą patį, nes Laura labai puikiai aprašė šią dalį, aš savo ruožtu paminėsiu tai, kas vyko toliau, prieš grįžtant atgal į dvarą, kuris nebe buvo primetamas kaip Pierce namai).
Barasti Beach. Dar viena galimybė pasikalbėti akis į akį, kuomet aplink nebuvo ne vienos žinomos (ne)gyvos sielos, atskleidė dar šiek tiek paslapčių, kurios prieš tai nebuvo iškeliamos į viešumą, dėl tam tikrų priežasčių. Visapusiškai sarkastiškame Katherine veide vienu metu netgi sušmžavo gailestingumo mimika. Kad ir kaip be pasukus, Sebastian‘as buvo pakankamai svarbus asmuo garbanės gyvenime, todėl žinojimas kad jam nėra viskas gerai, nebuvo maloni žinia, nors Pierce ir būtu „šlapiai“ sapnavusi kad jam egzistuoti praradus ją nebūtu visapusiškai linksma. Tačiau po visu tuo „piktavalės“ fasadu, ji buvo jaučianti, gyvenanti ir netgi suprantanti asmenybė. Vienu metu, kaip tik tuomet, kai Redford‘as nusprendė savo žodžius apibrėžti reikšmingu žvilgsniu, garbanė ištiesė savo rankas palei stalą į priekį, tarytum būtu norėjusi suimti jo plaštaką tarp savo delnų. Gana smulkus, daugumai net nieko nereiškiantis gestas taip ir neliko įgyvendintas iki galo, mat tam sutrukdė pasirodęs senas fatališkosios garbanės praeities šešėlis. Stefan Salvatore. Iš tiesų labai išvaizdus ir geras vyras, vargu ar nusipelnęs to, kas šio akivaizdžiai laukė. Sebastian‘o pirminė reakcija natūraliai iššaukė Pierce kikenimą. Nežmogiška? Ne. Komiška? O taip. Kelias pirštais prisidengusi lūpas, nemirtinga asmenybė sunkiai tvardydama kikenimą pasistengė paaiškinti kad šis asmuo nėra tas, apie kurį pagalvojo Sebastian‘as. Nors reikia pripažinti, kad net suvokdamas tiesą, ir vis vien lengvai Salvatore nepaleisdamas, vyras „paglostė“ oponentės savimeilę. Nes, jau nebe buvo paslaptimi tai, kad šešėlinė Silas versija kadaise buvo reikšminga figūra tamsiaplaukės gyvenime. Tikriausiai valdoma natūralaus smalsumo, Katherine sutiko suteikti pirmam vampyrui galimybę paneigti jos įžulius, pašaipius komentarus apie tai kad jam visai kuku, bei jokių sparnuotų dievybių nėra, nebent tai yra kažkieno laki vaizduotė, kuri yra remiama pasakų. Tiesą pasakius, kelionė kateriu ir galiausiai šioks toks klaidžiojimas palaipsniui ėmė kelti garbanės nuobodulį, o ir kulniukai pastoviai nelabai patogiai smigo į žemę (not fun). Kiaurai veriantis Pierce žvilgsnis susidūrė su jo.
– Tikiuosi kad nemanai, kad dėl to kad iš po žemių ištrauksi griaučius, kurie nebus nei beždžionės nei žmogaus, imsiu ir pradėsiu laikyti tave mažiau pamišusiu? Tebūnie, daryk ką užsimojęs, vis vien jau sugaišome per daug laiko tam, kad nusigauti iki šios vietos. Sugadinau savo mėgstamus batelius ne tam, kad apsisukti ir eiti atgal. – Pavartydama akimis, Katherine akivaizdžiai nebuvo nusiteikusi padirbėti juodo darbo, ir pavyzdžiui padėti traukti kūną iš po žemių. Nebuvo tuo suinteresuota, nors iš tiesų, buvo įdomu, jei ši beprotiška priklausomybė, o ir pati rūšys yra tikra, kaip gi elgsis pats Sebastian‘as? Ims varvinti seiles, puls sudžiuvusį lavoną, griaučius? Ar mes iššūkį, pakilnodamas antakius, bei tokiu būdu parodydamas akivaizdžią provokaciją? Nutikti galėjo bet kas, tačiau tai kas nutiko, privertė garbanę netgi prasižioti. Garbanė leido Redford‘ui kalbėti toliau, nepriklausomai nuo to, kad prieš tai pastebimas pašiepimas jos veide ėmė blankti. Užvaldyta kitokių emocijų, originali vampyrė, labai aiškiai pademonstravo savo nepasitenkinimą pirmiausia dėl to, kad kalba ėmė liesti kažkokią mistinę būtybę, kuri pirmiausia buvo ji. Pavydas? Taip, tai geriausiai moters jauseną apibūdinęs jutiminis procesas. Nepertraukė jo net tuomet, kai vyras ėmė elgtis kaip didžiausias pimpis ever. Na, galima sakyti kad Katherine yra švelniai tariant ne viso proto, tačiau vargu ar jai asmeniškai yra labai malonu girdėti iš patinkančio asmens, apie tai, kokį „saldžiausią“ periodą šis yra išgyvenęs su kita, o ant viršaus dar ir gauti ir iš „gailesčio“ skuduro tiesiai per veidą. Tiesa yra tame, kad kiekvienas asmuo, savo partneriui siekia (nebūtinai sąmoningai) būti geriausiu visomis prasmėmis, antraip jei to nėra, atsiranda visiškai suprantamas noras ieškoti to, kas yra geriau: juda geriau, mylisi geriau, kalba geriau ir galiausiai netgi kvepia maloniau. Smulkmenos, bet gyvenime net labai aktualios. Jei Pierce būtu gyva, tikriausiai nuo šios akimirkos jos veidas nusidažytu raudoniu, kuris yra būdingas tuomet, kai visą kūną užvaldo įsiūtis. O taip, dabar fatališkoji vampyrė siūto kaip suerzinta laukinė katė, kuri bet kuriuo metu gali nutraukti tau galūnę vien todėl, kad užpisi baksnodamas jai per nosį. Apniūkęs, rūstus josios veidas pirmiausia „paryškino“ ir taip ne blankias akis, kurių žvilgsnis atrodė kad jei galėtu, būtu susprogdinęs Sebastiną, į tūkstančius dalių, o tuomet su pasimėgavimu stebėjęs kaip visą tai vėl susilipina į vientisą masę. Visgi, pasirodo kai kuriuos sunaikinti yra beveik neįmanoma, o gal ir nereikia. Pirmiausia pro garbanės lūpas išsiveržė prunkštimas, kuris buvo palydėtas ir  monologo.
– Jautiesi kaltas tik dėl to, kad tai privertė mane pasijausti „siaubingai“? – Klausiamas tonas kaip mat užpildė aplinką, nepriklausomai nuo to, kad čia pat buvo ir pašalinis asmuo, Pierce visiškai nejuto sarmatos, kirsti atsakomą smūgį, kuris asmeniškai jam, gal tokiu ir nepasirodė, tačiau jai pačiai tikrai pasidarė kur kas lengviau, ką kalbėti apie tai, kad daug aiškiau. Nepasibodėjo net demonstratyviai kelis kartus suploti, po ko susikryžiavo rankas po savo krūtine, visiškai nespecialiai šią kilstelėdama viršun. – Bravo. Rimtai. Visuomet sakiau kad tu esi kitoks, nei dauguma. Ir esi, nes esi didžiausias pimpalas, kokį ten teko matyti per savo solidžiai ilgą gyvenimą. Tačiau dabar paklausyk manęs, Seb‘ai. Nežinau kiek iškreiptas yra tavo matymas, tačiau leisk pasakyti tiek, kad neverta sakyti moteriai, kad trokšti jos, rodyti tai, ir netgi pažadėti kad ji taps tavo, ankščiau ar vėliau. O paskui jai tėkštelėti į veidą, neva tu nesigaili kad padarei didelį „game over“, užtat gavai pimpalu pamaskatuoti sesers vaginoje. Ir dot dot dot. – Vos pastebimai kilstelėdama savo antakius, garbanė net nesistengė prisileisti prie Redford‘o, kaip ir kelis kartus prieš tai, už šio riebius išsireiškimus trinktelėti jam ne mergaitiškai. Po tokios mielybės, kurią gavo išgirsti jau nebe pirmą kartą, pasidarė koktu. Pavargo, atsibodo. Nenorėjo liestis, net šalia stovėti. Ir visgi tęsė, negalėdama jausti tos ribos, kada jau reikėtu užsičiaupti.
– Todėl verčiau pabaksnok pirštu į tuos gailesčio trupinius, kuriuos pabėrei, bei susikišk juos į savo išangę, nes prisiekiu, jei tai tauškėsi ir toliau, mano ausys ims kraujuoti, kaip bet kuriam normaliam asmeniui, nuo Byberio dainų.
Šiek tiek liguistas Sebastian‘o pasakojimas apie tai, ką jis veikė ankščiau domino kur kas mažiau, nei visai netrūkus pasirodęs sudžiuvęs lavonas, bei tai, kokiu principu liko panaudotas Salvatore, kuris čia reikalų turėjo mažiausiai, bei akivaizdu, kad pasiimtas kartu buvo ne vien tam, kad apsiimtu kasimo darbais. Garbanė nuolankiai, su ne ką mažesniu susidomėjimu stebėjo kaip hibridės kūnas prisipildo, atgyja visiškai naujam gyvenimui. Pasąmonė žinoma įsiminė tai, kaip gi ši individuali asmenybė atsirado, kaip veikė, ir kiek daug reiškia Redford‘ui. Ir visgi, šios magiškasis organizmas tikrai kėlė labai įdomų jausmą. Ne, moteris neveikė jos seksualia prasme (gal todėl, kad nesiskundė to stygiumi? galu gale, dabar ne akmens amžius, kad b8tu reikalingas gyvas pimpalas, tam kad padaryti sau gerai), tačiau žadino beprotiškai didelį norą ją suėsti. Taip taip, ne perkeltina prasme. Jei Sebastian‘as nebūtu saugojęs fėjos pasturgalio, Katherine tikriausiai nesugaištu ne akimirkos, kuomet jausdama burnoje besikaupiančias seiles, užsipultu tą beprotiško, visiškai nežemiško grožio atstovę, ne vien kad sugerdama jos kraują, tačiau ir sukramtydama odą, vidaus organus, bei iščiulpdama kaulų minkštimą.
Sunku paaiškinti ant kiek liguistas, bei nevaldomas buvo šis troškimas, kuris apsireiškė visiškai netikėtai, ir visiškai nesuprantamai. Žinoma, Katherine suprato tą nesustabdomą norą, apie kokį kalbėjo Redford‘as, ir visgi, vargu ar kada būtu leidusi sau pripažinti tai, kad jis galėtu būti teisus. Mat, priešingai nei jo sužadinti impulsai, Katherine buvo nukreipti į niokojimą. Galima tai pavadinti tuo, kad labiausiai yra sužadinami tie troškimai, kurie ilgai buvo slopinami, nors ir kūne patys aktualiausi. Galima pasakyti ir taip, esti Katherine labai akivaizdžiai buvo priešinga asmenybė, nei Redford‘as, todėl ir reakcija buvo kitokia. Vienaip ar kitaip, reakcija buvo, ir ji buvo neįtikėtinai audringa. Juk vien atsižvelgiant į tai, kad Sebastian‘ui teko pasistengti kad smulkaus sudėjimo vampyrė nepasiduotu į priekį. O ji drąskėsi, plėšėsi, ir atrodė kad buvo tam tikru metu visapusiškai praradusi sveiką nuovoką. Galu gale, ji netgi leido dalinį mitologinį šaltį, viską, kad tik būtu paleista. Ir jei ne hibridės stebuklingos galios, kurias ji pademonstravo visai netrūkus, sunku nuspėti kuo gi viskas būtu pasibaigę. Nublokšta nesuprantamos jėgos, Pierce nukrito tiesiai nugara ant Redford‘o, po ko, paskubomis nuo šio nusirideno. Stebėjo kaip nuogos moters pavidalas ėmė sparčiai tolti. Atgulė ant žemės, stipriai sukąsdama dantis.
– Gerai, tu teisus. Tiesa, tarpkojis man nesudrėko, o gaila. – Gana lėkštas pasisakymas, tačiau ko dar galima tikėtis iš asmenybės, kuri nemėgsta pripažinti kad kažkur gal buvo neteisi. Vienaip ar kitaip, šio vakaro planai buvo išbaigti, nors du iš čia buvusių, atgal į NYC nesugrįžo iš karto. Reikėjo užbaigti dar kelis reikalus, kurie pasirodo kad buvo ne mažiau svarbūs.


KILL OR BE KILLED. NIKLAUS IS GONE. (song)
Kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo to, ar yra gyvas ar nemirštantis sugeba padaryti klaidas, kurios galiausiai galėtu sugriauti jų pačių gyvenimus, atitraukti artimuosius ir palikti slegiančiame vienišume. Ir galima teigti kiek tik norima, neva vienatvė gali netgi būti geras dalykas. Iš tikro, niekas nenori būti vienišas, ir jei tokiu tampa, tuomet apsimeta kad susitaikė, arba būtent to ir troško visą savo gyvenimą. Katherine buvo viena tų asmenų, kurie neturi greta „tikrosios šeimos“, arba draugų, arba tų, kuriems jos esybė nuoširdžiai rūpi (nespaudžiama ant gailesčio, neprigalvokit, o skaitykit toliau. xDD). Išduota kartą, antrą, trečią ir galiausiai paversta į nemirtingą asmenybę, ji nesistengė susikurti santykius, kurie būtu grindžiami natūraliai kylančia simpatija: naudojosi vampyriškais privalumais, užkalbant kitus ją „dievinti“, ir ilgus šimtmečius toks planas pakankamai gerai veikė. Todėl atsitiktinai, ar nelabai, sutikti asmenį, kuriam tu imtum rūpėti tiesiog todėl, kad pats asmuo taip nusprendė – Katerinai yra keistas, nesuprantamas ir netgi atstumiantis dalykas. Ji, kaip vilkolakių fanatikai galėtu išsireikšti, yra „vienišas vilkas“, kuris yra ant tiek pripratęs prie to esti gali pasitikėti tik savimi, kitokios įvykių sekos net neprisileidžia. Tarp kitą ko, teoriškai kalbant apie vilkus, ar kas nors yra sau užsidavęs klausimą:
„Jei prieš tave yra du vilkai, vienas jų yra piktas, kitas, nusiteikęs draugiškai. Kuris gi iš jų gali tapti tavo draugu?“. Atrodytu kad atsakymas yra lengvas ir netgi labai logiškas. Taip, bet kuris. Priklausomai nuo to, kuri pradėsi maitinti. Tai gal, kitokiame kontekste, ir liečiant visiškai kitokius prioritetus, tai yra tinkama ir pačiai garbanotai moteriai, vardu Katerina?
– Galiu pasveikinti tave su pergalingu ėjimu prieš korporaciją, tačiau manau kad dabar, turiu teisę pareikalauti tavo pagalbos, na žinai kaip oponento, „paslauga už paslaugą“ principu. – Neprireikė labai daug laiko tam, kad prieš užsakant bilietus atgalios į NYC, originali vampyrė imtu tam tikra prasme reikalauti atsakomosios paslaugos, juk apart tai kad ji nuoširdžiai pasimėgavo kankinimais, kurie buvo realizuoti Elizabeth adresu, ji negavo iš to kažko, atitinkamai materialaus ar naudingo konkrečiai jai. Savo ruožtu Sebastian‘as atgavo savo turtą, kompanijas ir netgi tam tikra prasme „prašviesino“ savo suteptą visuomeniškai vardą. Ji nesistengė kalbėti iš karto tiesiogiai, kuomet palinkdama link Redford‘o (kadangi tai mano rankose, sakykime kad pirmasis vampyras buvo atsisėdęs kur nors, bei akis nukreipęs į kompiuterio ekraną, kur ir stengėsi surasti optimaliausią variantą kelionei namo). Būdama jam už nugaros, garbanė leido savo vešliems, tamsiems plaukams sukristi ant jo nugaros, peties. Pasilenkė taip, kad jos kairiosios rankos pirštai, delnas atsirėmė į Redford‘o petį, o tarp veidų būtu išgautas labai minimalus atstumas. Šiek tiek pasukusi savo akis į kompiuterio ekraną, ištiesė laisvą ranką, sudėdama delną ant Sebastian‘o plaštakos. Imdama manipuliuoti savo ir svetima galūnėmis, „bluetooth“ belaide pelyte sukeitė galutinio tikslo vietovę, pakeisdama šią iš New Jork į Tokio, Japan. Jau nuo šios akimirkos, tapo aišku, kad moteris neketina praleisti progos, pagaliau susikauti su asmeniu, kuris jos gyvenimą gadino ištisus penkis šimtus su viršumi metų, neleisdamas atsikvėpti ar bent sustoti. Be jokios abejonės, ji būtu galėjusi pademonstruoti pasigailėjimą, atleidimą ir netgi leisti visai savo paniekai nusiplauti taip, kaip nusiplauna kakutis tualete, nuspaudus vandens nuleidimo mygtuką. Tačiau tuomet kalba eitu netgi ne apie Katherine Pierce, o apie kokią nors „wanna be“, kuri galiausiai pasiekusi savo užsibrėžtą tikslą, ima ir pasibaido dėl neaiškių priežasčių, kurios finale pasirodytu netgi per daug žmogiškos. Lėtai, pirmiausia pasukdama į Sebastian‘ą žvilgsnį, vėliau pasuko ir pačią galvą. Net neturėdama prievolės to daryti, specialiai ėmė pakankamai tankiai kvėpuoti, leisdama savo per praskleistas lūpas besiveržiančiam iškvėpiamam orui, susidurti su jo oda. Provokuodama, arba kaip visuomet „erzindama“ savo lipšnoku būdu, garbanota nemirėlė pasistengė kad abi jos rankos galiausiai atgultu ant vampyro pečių. Nosies galiuku, o vėliau ir it atsitiktinai, lūpomis, liesdama jo ausies kaušelį, vos pastebimai primerkė savo žvitriai klastingas akis. – Noriu kad jis mirtu, tačiau šį kartą visiems laikams.
It nuodinga gyvatė, arba paprasčiau tariant seduktorė, garbanė net labai erotiškai iškišo liežuvį, juo švelniai palytėdama pirmo vampyro ausies kriauklę (kaušelį), ir tuomet dantimis šiurkštokai krimstelėjo per šio, to paties organo, spenelį. Ir kart po to, atsitraukdama, liko pasidabinusi labai savimi patenkintą veido išraiška. Ir žinoma, kadangi Redford‘as stengėsi rodytis kaip „all cold“, Pierce dar kartą pasinaudojo proga praleisti saulėtą dieną būdama su pačia savimi. Šiokios tokios lokalios linksmybės, kaip mat įsuko garbanę į savo ratą, kas tik dar labiau parodė esti ji ima atsipalaiduoti vis labiau. Susitiko su Sebastian‘u tik tuomet, kai jau buvo būtina keliauti į Tokio. Ir jie iškeliavo, pagaliau parodydami tai, kad geba išsiugdyti pakankamai didelę vendetą, pakankamai didelį charakterį, kuris padėtu atsikratyti visais tais kenkėjais, kurie ne tiek pasauliui, kiek iš dalies jiems abiems tam tikru metu buvo pakišę vieną ar kitą koją. Visiškai teisingai, just like that.
Nepriklausomai nuo to, kad Katherine vadovavosi viena akimirka, bei troško imtis veiksmų čia ir dabar, Sebastian‘as gavo ne lengvą užduotį paaiškinti šiai, kad nebus taip paprasta. Žinoma, negalima sakyti kad jis nuoširdžiai nepasitikėjo tuo, esti garbanė nesugebėtu to padaryti. Tiesiog geriau nei kas kitas, žinojo kad Mikaelson‘ai yra laikomi ne vien uždaros, gerai apsaugotos aplinkos, tačiau ir galingos magijos šleifo, kurį pasistengė sukurti vyriausia iš minėtos šeimos atstovų. Taip, jie galėjo bandyti kreiptis į Ambrose pusę (kuri be jokios abejonės yra skaitoma kaip stipriausių vikanų karta), tačiau būtu per daug negražu versti Katherine dirbti pėtis į petį su Elissa, o Sebastian‘ą su Silas. Paaiškindamas iš savo pusės žinomą informaciją, Redford‘as primygtinai pareikalavo Pierce nusileisti ant žemės ir imti galvoti galva, nes kitaip josios troškimas supleškės kaip naktinis drugelis, pavyliotas laužavietės. Jie nusigavo į Tokio, kur atliekant tam tikras manipuliacijas, tiek bandant praktikuoti „atsekimo“ burtus, tiek paprasčiausiai naudojantis kompiuteriu su internetu, sugebėjo surasti vietinį raganių koveną, kuris ne vien kad nemaloningai buvo nusiteikęs originalaus hibrido atžvilgiu, bet ir aplamai buvo priversti slapstytis nuo po visą pasaulį, it piktžolės šaknys išplitusios korporacijos, užsivedusios ant to, kad reikia išrišti kiekvieną rūšį. Kartu jie surado vietą, kurią savo „gamtiniais namais“ laikė minėtasis, ganėtinai stiprus, kovenas. Net tuomet, kai Redford‘as stengėsi kalbėti kiek galima labiau civilizuotai, Katherine savo ruožtu kaip visuomet į aplinką pylė tulžį, spaudė, reikalavo ir dalino visiškai ne tuščius grasinimus. Buvo sunku patikėti tuo, kad kompromisą pasiekti pavyks taikiai, tačiau pabandyti buvo verta. Raganos, kurios neatlaikė vampyrų „good cop, bad cop“ elgsenos, galiausiai pareikalavo kad šie išvyktu. Kurgi ne. Tikriausiai dėl to, kad visuomet mėgavosi tuo vaizdu, kuomet Redford‘as pademonstruoja ne vien gebėjimą dirbti liežuvių, tačiau ir savo tamsesnius atspalvius, suteikė jam progą padaryti tai kas, na, pripažinkime, jam ir pačiam visai patiktu. Ir nereikia lia lia, žudikams žudyti patinka. Vyriausia, ir matomai labiausiai garbinama koveno ragana iškėlė savo rankas, kuomet pasistengė abiems vampyrams sukelti beprotiškai stiprų galvos skausmą. Ir tiesą pasakius, abu tai be jokios abejonės nubloškė ant žemės. It nežemiška, nematoma jėga ėmė tuo pačiu metu tiek lyditi smegenys, primenant kas tas „aneurizma“ yra, bei spausti visus kaulus, kad atrodytu nuo bet kokio pasipriešinimo jie ims ir paprasčiausiai ims lūžti. Katherine žinoma buvo stipri, neapsakomai stipri moteris, bet prieš raganas pašokinėti gali tikrai ne kiekvienas, tuo labiau, savo galiomis naudotis garbanė tik mokytis pradėjo. Užtat Sebastian‘as, jis buvo akivaizdžiai su tuo susidūręs kur kas daugiau, ir šiaip, visai ne vyriška imti ir kristi po kojomis kažkokiai bobai, kuri telepatiškai tave spaudžia prie žemės, o tau asmeniškai ji net nieko nereiškia, kad imti ir pasiduoti tokioms manipuliacijoms. Burgzdama Katherine nesistengė labai priešintis, žinodama kad pati nuo to nemirs, o štai ragana pavargs, arba Redford‘as privers ją „pavargti“. Taip, tą naktį įvykdo dar vienas visiškai neįtikėtinas dalykas. Pro beprotišką skausmą, didžiules raganos pastangas sunaikinti pirmąjį vampyrą, jis pirmiausia ėmė šliaužti link „gerosios piktadarės“. Ir kuo labiau ji vyrą spaudė, tuo labiau jis niršo ir tuo labiau priešinosi. Tikriausiai ir jam pačiam pasirodė visko „too much“. Garbanė nesulaikydama skausmingo švokštimo, pasuko akis į raganų lyderę, pašaipiai, netgi su girdimu bandymu nusijuokti, tarė.
– Matai, priešingai nei dauguma jūsų netiesioginių bestuburių, mano draugas nėra taip jau ir lengvai suvaržomas. – Gaudama dar vieną skausmo dozę, Katherine buvo priversta ne vien kad nutilti, tačiau ir susimerkti. Ir tuomet, viskas pasibaigė. Atmerkusi akis, ji matė, kaip ant žemės nukrenta begalvos raganos kūnas, kuomet šios viršutinė galūnė tebėra laikoma už plaukų, tarp Sebastian‘o pirštų. Not bad at all. Sebastian‘as savo ryžtu nustebino ne vien likusias raganas, tačiau ir Katherine, kuri kildama nuo žemės paviršiaus liko pasidabinusi plačia šypsena, kurią teko nuslėpti tuomet, kai prireikė tęsti pokalbį toliau. Net jei prieš tai „susimyžusios“ raganos priešinosi prisidėti prie burto, kuris galiausiai nulauš Freya‘s Mikaelson apsaugas, dabar jos kur kas labiau baiminosi dėl savo pačių gyvybių. Pradėtas procesas, visai netrūkus iš ganėtinai lengvo, tapo veik fatališku. Kiekviena ragana, kuri buvo sudariusi žiedinį magišką ratą, ėmė iš visų galūnių plūstis kraujais, kratytis, kol galiausiai tiesiog iškrito. JOS VISOS žuvo. Ganėtinai aptirpęs Katherine žvilgsnis susidūrė su Redford'o.
– Ir viskas? Tikiuosi bent spėjo padaryti ką reikia... – Nežmoniška, tačiau būtent tokia buvo garbanės reakcija į tai, kad dėl kažkokio sumauto jos asmeninio įnorio ką tik mirė gal 20-30 nekaltų vikanių. Visiškas nesusireikšminimas, kuomet net nebandydama pasivarginti paslėpti masinę „savižudžių“ aikštelę, ji viso labo patraukė prie mažo, išnuomoto automobilio.
Susidaryti atsarginį planą nebuvo nei laiko nei galimybių, todėl abu vampyrai sutartinai nusprendė rizikuoti viskuo, ir keliauti būtent ten, kur buvo laikomi minėti karstai, slepiantys originalių vampyrų kūnus. Kelionė iki minėtosios vietos netrūko net valandos, per kurią Redford‘as susisiekė su savo „kompiuterių meistru“, kuris vėliau pasitarnavo atidarant Mikaelson‘ų saugyklą. Visa laimė, kad vaikis nebuvo informuotas tuo, kas tiksliai ten buvo laikoma, mat vargu ar būtu sutikęs prisidėti prie to, kad galutinai būtu sunaikintas jojo biologinis tėvas. Atidaryti saugyklą, netgi nuotoliniu būdu vaikinukui nepasirodė labai sunkia užduotimi. Matomai jei esi kažkame geras, vadinasi tikrai esi geras. Plieninės, beprotiškai sunkios durys atsivėrė, ir abu vampyrai buvo priversti užuosti natūraliai sklindantį „sudžiuvusių“ kūnų tvaiką, kuris susikaupia net tuomet, kai patalpa yra gerai vedinama, nors tokia ir nebuvo. Garbanės žvilgsnis kaip mat susidūrė su prieš akis matomais karstais. Ji sustingo, liovėsi judėti, ir iš pažiūros atrodė kad būtu pakeitusi savo nuomonę, kas būtu tikėtina iš bet ko kito. Žinojo, kad Redford‘as norės matyti ar net padėti. Ir ji neketino jam tai leisti. Gana greitai atsisukdama, Pierce antgamtiškai stipriai pastūmė pirmąjį vampyrą, ir įsmukdama į statinio vidų, jam kone prieš nosį, užvėrė duris. Žinoma, labai norėdamas, jis tikrai galėjo jas dar kartą atidaryti Tonio pagalba, arba fizinės jėgos, kurios jam netrūko. Bet ar tikrai norėjo? Ar tikrai bandė įsiveržti į vidų, jei jo pasąmonę pasiekė mintis apie tai, kad Katherine Pierce nepasirinks lengviausią kelią į kerštą, ji vienareikšmiškai pirmiausia suteiks Niklaus Mikaelson galimybę pripildyti savo plaučius šiuo tvankiu oru. Vos tik užspaudusi duris, garbanė iš karto prie staktos pridėjo abu savo delnus, nuo kelių akimirksniu pasklido nežmogiškas, nenatūralus šaltis, kuris kone iš karto „užlopė“ duris taip, kad jos paprasčiausiai sulipo su stakta. Žinojo esti jei Redford‘as kaip visuomet viską išsiaiškins greičiau, nei dauguma „tamsesnio“ mąstymo individų, jis tam sutrukdys. Galu gale, nebuvo panašu kad jis norėtu kad garbanė mirtu dėl kažkokios kvailystės, ar mirtu aplamai. Ji atsitraukė nuo durų, kuomet šios akivaizdžiai suvirpėjo nuo galingo smūgio, privertusio vietomis įskilti milžiniškam ledo sluoksniui, bei vietose netgi įlinko. Ir visgi, ji negalėjo leisti kad viskas pasibaigtu dar ankščiau, nei būtu pradėta. Jautė ir girdėjo Sebastian‘o pasipriešinimo, tačiau vis vien artinosi prie karsto, kuriame buvo jis. Niklaus Mikaelson. Atlapoti dangtį nepasirodė sunku, kaip ir vėliau iš jo krūtinės ištraukti durklą, vertusį originalų hibridą miegoti amžinu miegu.
– Nagi nagi, tik pasižiūrėkite kas pagaliau sutiko sugrįžti į gyvenimą. – Sudžiuvęs ir pilkas kūnas sujudo, nors jis ir nepasikeitė iš bendros išvaizdos, jis vienareikšmiškai išplėtė akis, kurių žvilgsnis iš karto susirado Katherine apgaulingai apgailestaujantį, tačiau tuo pačiu metu ir mielą veidelį. Keista, tačiau Katherine netgi stengėsi kalbėti taip, tarytum jos gyvenimo siekius ir buvo tai, kad šis vyras būtu gyvas. Ir kadangi buvo pakankamai gabi apgavikė, tai pateikti netgi nebuvo labai sudėtinga. Ji prikišo savo pačios riešą prie lūpų, vampyriškais dantimis perkąsdama odą, bei leisdama kad keli lašai erzinančiai nukapsėtu ant Mikaelson‘o lūpų. To visiškai užteko, kad jis imtu panašėti į labiau gyvą padarą.
– Nežiūrėk taip į mane. Lygiai tiek pat, kiek pasaulis būtu nuobodi vieta gyventi be manęs, tokia būtu ir be tavęs, Niklaus Mikaelson. Originalusis, pirmasis hibride. Ir jei tu ne prieš, mes su tavimi neblogai pažaisime... – Jei tai būtu ne garbanė, būtu galima pagalvoti kažką intymaus, bet kadangi tai buvo ji, tokie žodžiai nereiškė nieko gero. Nors tuo metu originalusis ir labiau buvo sudomintas tuo, kad vampyrė leido pasistiprinti savo krauju. Kadangi savitvarda ir susilaikymu, savikontrole hibridas pasigirti reikėjo, jis savo priešės kraujo išgėrė lygiai tiek, kad galėtu imti judėti, ne lašo daugiau. Vienu metu, kuomet Niklaus lipo iš karsto, matomai būdamas suinteresuotas tuo, kas yra antrame, jis ir Katherine atsisuko į plieninių durų pusę, kurios ir toliau akivaizdžiai tabalavo ir tik laiko klausimas te buvo, kuomet šios išvirs velniop. Tikriausiai būtent tai, o ne natūralus Niklaus‘o sumanumas, privertė jį į viską pažvelgti visiškai kitomis spalvomis. Jis negaišo laiko, kuomet sukibo garbanei į gerklę, suspausdamas taip stipriai, kad pirštais paprasčiausiai pradūrė jos kakle 10 skylučių. Jis teškė originalią vampyrę į sieną, ne akimirkai nepaleisdamas šios kaklo. Ji pasipriešino, kuomet keliais stipriais smūgiais sulaužė šiam ranką, kurią jis naudojo, kaip savotišką „ginklą“. Abu asmenys pakeitė žmogišką pavidalą į žvėrišką, puldami vienas kitą taip, tarytum rytdienos negalėtu sulaukti ne vienas jų. Plakėsi taip stipriai, kad viskas kas buvo šios statinio viduje, įskaitant ir antrą karstą, kuris nemaloniai teškėsi ant grindų, iš savo vidaus išverčiant sustabarėjusį Elijah kūną. Apkandžiojo, apdraskė, aplaužė vienas kitą. Iš pažiūros viskas vyko taip greitai, tarytum jie abu būtu povais, kurie ketino parodyti kieno uodega yra dailesnė, nors ir suprato kad geriausiu atveju, gyvas iš čia išeis tik vienas. Tačiau ne vienas neketino tapti ta auka, kuriai bus priversta pasakyti „sudie“ amžiams. Lemtinga akimirka atėjo visiškai netikėtai, nes kažkuriuo metu atrodė kad savo galiomis, apsukrumu ir panieka, jie buvo visapusiškai lygus. Pierce abejomis rankomis sukibo į Niklaus galvos plaukus (ne bobiškai, kai vyksta kačių peštynės), tai buvo geriausia vieta pradėti rodyti kad ji geba šiek tiek daugiau, nei tipinis vampyras. Šaltis, kurį leido buvo stipresnis, nei bet kada ankščiau. Ji stingdančiai ir negrįžtamai naikino kiekvieną originalaus hibrido kūno dalelę, sušaldydama iki tiesiog ledo figūros, jo kaukolę, smegenys, veidą, torsą, ir baigiant net batuose paslėptus kojų nagus. Būtent tuomet, kai Niklaus Mikaelson prarado bet kokią galimybę „atšilti“, pasigirdo didžiulis „BUM“, kurį iššaukė duris išvertęs Sebastian‘as. Ir būtent jo akyse, visapusiškai sustingęs ledo gabalas, kuris dar iš bendros figūros dar priminė Mikaelson‘ą, buvo su nežmogiška jėga pastumtas į sieną. Jis subyrėjo į milijonus smulkių ledo ir sniego gabaliukų. Visa aplinka, netgi tos pačios sienos, bei lubos, grindys ir ką jau kalbėti apie elektronika, buvo apsitraukę ledokšniais. Subyrėjęs iš pelenai kūnas, paliko Katherine akimirkai sustingusią, nesuprantančia kad tai buvo pabaiga. Ji vis dar atrodė stipriai sužeista (gal žaizdos ir susitraukė, tačiau drabužiai ir oda vis dar buvo pasidengusi krauju). Atsisukdama į Sebastian‘o pusę, ji nepratarė ne vieno žodžio. Tačiau ar dabar reikėjo būti didžiuliu išminčiumi, kad suprasti kad lėktuvo katastrofa nebuvo toks ir nespecialus, netikėtas dalykas? Galu gale, Pierce buvo būtina praktikuotis, tam kad įgyvendinti šitai, ir pripažinkime, moteriškas pavydas, skatino ją kaip nors „netyčia“ atsikratyti Katie. Nuleidusi pečius, garbanė išleido emociškai būtiną atokvėpį. Kažkodėl, neatrodė kad būtu baisiai laiminga, veikiau keistai rami. Žengė kelis žingsnius link Redford‘o. Sustojo priešais, pažvelgė į jo akis. Tikriausiai jiems abiems dabar nebuvo būtina kalbėti, todėl ji viso labo kelis kartus linktelėjo galva, ir po to, visiškai be jokio pagrindo ar išankstinės užuominos, gana greitai ir šiek tiek nerangiai suglaudė savo lūpas su priklausančiomis pirmam vampyrui. Tai netrūko ilgai, bet atrodė kad po šio siaubo, tai buvo būtina pačiai Katherine. Kaip ir prisitraukusi prie akivaizdžiai mylimo asmens, ji ir atsitraukė pirma...


BIRTHDAY BALL OR SHOWING THEM YOUR TRUE COLORS.  (song)
Garbanė vargu ar būtu buvusi savimi, jei nepadarytu ko nors, galima sakyti kad kvailo, tačiau tuo pačiu metu ir nekaltai niekingo. Tai buvo jos gyvenimo pasirinkimai, kurių nesistengė gailėtis, tiesiog ėjo savais keliais, ir nekvaršino dėl to sau galvos. Kelionė iš Tokio, kur buvo laikomas Niklaus Mikaelson kūnas, turėjo būti tokia pat ilga, kaip ir kelionė iš Dubajaus. Apytiksliai 13.5 valandų. Žinoma, vampyro gyvenime tai tėra dalis trupinio, tačiau, kai kelionę praleidi su savimi, na, malonumas menkas. Specialiai, neperspėdama Redford‘o, Pierce sukeitė bilietus, šiam nepastebimai pakišdama rytinį skrydį, kas reikštu kad Sebastian‘as turėtu pirmiausia sudegti saulės spinduliuose, o vėliau gal būti nuneštas į lėktuvą. Tokio gana išsivysčiusi vietovė, todėl „akučių žaismas“ nesuveikė, o ir pati garbanė pasistengtu kad vieną skrydį nuo kito skirtu mažiausiai 12 valandų. Prieš nusigaudama į NYC, moteris turėjo sutvarkyti kelis, labai rimtus reikalus, todėl nenorėjo kad šią kas nors blaškytu. Netrūkus josios jauniausiai atžalai turėjo sukakti dar vienas pliusas prie amžiaus apibrėžimo, todėl buvo būtina iškrapštyti visas savo offšorines sąskaitas, bei nustebinti dukterį taip, kaip tik Katherine te sugeba. Ir visgi, prieš imantis, o tiksliau tuo pačiu metu, buvo būtina susitikti ir su Lockwood‘u. Kaip be pasukus, šis vyras yra Victorios biologinis tėvas, o kartu, jie galėjo dukteriai paruošti ne mažą staigmeną. Deja, net neįsivaizdavo, kad jųjų atžala ir pati veikė savarankiškai, kuomet nusprendė surengti aukštos klasės vakarėlį, net ne savo namuose.  Taigi, Sebastian‘ą nuo Katherine skyrė pusė paros. Ir nepriklausomai nuo to, kai jau spėjo apsilankyti savo būte, bei suruošti staigemą dukteriai (žinoma ne žodžiu neprasitarusi apie tai, kad yra mieste), ji nukeliavo į oro uostą, kaip tik tuo metu, kuomet lėktuvas, kuriuo skrido pirmasis vampyras nusileido. Pasitikdama, garbanė buvo atsisėdusi ant savo mėgstamo visureigio kapoto, atmetusi rankas atgal, sau už nugaros, bei iš dalies atrodydama gana seduktyviai. Stebėdama tai, kaip pirmasis vampyras pakeliui link garbanės transporto priemonės, pasigavo sau žmogišką auką, grakščiai nuslysdama nuo kapoto, Pierce viso labo galvos mostu nurodė, kad šie abu gali užimti vietą gale. Keista, tačiau po įvykių kurie vyko prieš tai, garbanotoji moteris atrodė pakankamai atsipalaidavusi, bei neužsisukusi. Ji tiesiog ganėtinai neutraliai (savame stiliuje, be jokios abejonės) reagavo tiek į aplinką, tiek į patį Sebastian‘ą. Net nepasivargino pasiaiškinti, kodėl sukeitė bilietus, ar aplamai, ką veikė per tą laiką, kuomet šie buvo atskirti ganėtinai didžiulio atstumo. Užimdama vietą prie vairo, padarė prielaidą, kad vampyras norėtu nusigauti į savo namus, todėl, nieko netardama, kaip tik ten ir išsuko. Kelionė iki kadaise garbanei priklausiusio dvaro nebuvo labai ilga, visgi vienareikšmiškai tyli. Vargu ar buvo verta abejoti vampyrės vairavimo gabumais: taip iš pirmo žvilgsnio spaudė taip, kad nesunku buvo nuspėti esti ji yra greičio fanatikė, arba bent jau kelio chuliganė. Pažeidinėjo iš esmės tik saugaus lenkimo, bei saugaus greičio taisykles, o visą kitą, privedė prie nuomonės, kad net medinukas daugiau tikimybės turi tapti žmogumi, nei ji padaryti eismo įvykį. 20 minučių, ir visureigis liko įparkuotas Sebastian‘o dvaro teritorijoje, ten, kur akivaizdu kad buvo per daug nežinomų, bei pirmą kart matomų automobilių. Išsiropšdama iš transporto priemonės, Pierce neparodė noro pirma patekti į dvaro vidų, viso labo atšiauriai nužvelgdama viską aplinkui. Tikrai žalio supratimo neturėjo, esti Victoria pasielgs būtent taip, kaip tai būtu padariusi jos biologinė motina. Padarys būtent tai, ko nori, ir parodys didelį „idgaf“ prieštaraujantiems. Sekdama paskui dvaro savininką, Pierce buvo priversta staigiai sustoti, netgi pasitraukti į šoną, kad kuo geriau įžiūrėti visiškai be jokio reikalo sustingusį Sebastian‘ą. Na, švelniai tariant, jis atrodė taip, tarytum vakarėlio vaizdas jam būtu pats siaubingiausias dalykas, kokį tik teko matyti. Natūraliai, o gal iš vidinio susirūpinimo, moteris prisilietė prie pirmo vampyro, tam tikra prasme atitaikydama tą momentą, kuomet jis atkuto po vaizdo, kuris buvo it papildoma plokštė „integruotas“ į šio regą. Atsekdama Sebastian‘o žvilgsnį, kuris pirmiausia susidūrė su Elissa, Pierce viso labo pavartė akimis, bei nebe užkabindama šios temos, nusprendė pereiti prie tos, kuri buvo akivaizdžiausia, o tiksliau lietė josios dukterį. Šiek tiek praskleidusi lūpas, ji kiek pakimusiu balsu prasitarė.
– Tave nustebins tik tai, kad mano dukra viso labo tik mokosi atrasti save. Nesiūlau šios nuvertinti ankščiau laiko. – Manydama kad tuo pokalbis bus baigtas, bei ši galės patraukti kur nors toliau, kad galėtu pertvarkyti prieš tai sutvarkytus formalumus, kurie pasirodo nenumatytai buvo pristatyti visai kitu adresu, nei tas, kuriame dabar buvo jauniausioji Lockwood. Nemaloniai buvo pertraukta būtent to, kad Sebastian‘as tiesiog nesugebėjo nulaikyti liežuvio už dantų, kuomet labai netaktiškai ėmė vertinti Victorios genofondą, bei panašumą į savo biologinius tėvus. Pierce antakiai ženkliai nusileido, kuomet ji piktoku žvilgsniu dirstelėjo į pirmojo vampyro pusę. – Žinoma, visai pamiršau pasakyti kad Victoria yra tavo biologinė dukra. Arba to vyruko, su harliu. O gal magnato iš Los Andželo? Ak ne, taigi paskutinis buvo tas, eh, nepamenu vardo. Bet pimpalą turėjo tikrai solidžiai didelį. – Vien iš Katherine kalbos, bei aiškiai leidžiamo sarkazmo, buvo galima suprasti kad ji kalba tam, kad kalbėti, o kažko tikro ar bent jau įtartino nepamini. Galu gale, nustojusi priimti prie širdies Redford‘o įkandimus, liečiančius konkrečiai jos tarpukojį, ji nusprendė duoti vietos subanguoti jo vaizduotei. Galu gale, ar kas nors iš tiesų žino, kokia yra tikroji Katherine Pierce, ar susipažįsta tik su ta jos puse, kurią ji nusprendžia pademonstruoti? Galu gale, visi tai daro, nepriklausomai nuo to ar yra mirtingi, ar stebuklingi, ar niekuo neypatingi. Užvertusi savo tamsias akis, ji ir pati suvokė kad jos dukra puikiai girdi tai, kas yra kalbama, ir nors turėtu suprasti, kad tai yra viso labo traukimas per dantį, nusprendžia čia pat ir paneigti savo ištartus žodžius. – Kad ir kokia pigia mane laikai, turiu nuvilti. Ta graži mergina, kuri gal ir nėra labai panaši į savo tėvą, yra Mason‘o. Kiek genetiškai, tiek ir emociškai. Ir patikėk manimi, net jei vizualiai ji labiau gavosi į mano pusę, gerą širdį pasiėmė iš jo. – Nutaisiusi ganėtinai kvailoką veido išraišką, garbanė leido pirmam vampyrui savanoriškai pasitraukti, kuomet pati padarė tą patį, tačiau į priešingą pusę. Iš savo mažyčio rankinuko ištraukusi mobilų telefoną, moteris nusisuko nugara į vakarėlio pusę tam, kad galėtu pradėti pokalbį išmaniuoju aparatu. Jis buvo sausas, dalykiškas, nurodantis tiek laiką, tiek vietą, tiek tam tikrus asmeninius tapatybės duomenys. Panašu kad Pierce kalbėjo apie tam tikrus dalykus, kurie lietė jos dukterį, bei tai, dėl ko ji sugrįžo į NYC ankščiau, nei Seb‘as. Triukšmas, kurį visai netrūkus sukėlė pirmasis vampyras, paskatino daugumą žmonių, imti grūstis pro duris. Ir viskas ką padarė Katherine, tai lemtinga akimirka atsisukdama veidu į viso chaoso „kaltininką“, susitiko su savosios dukters žvilgsniu. Tai buvo ne vien ne taktiška, tačiau ir visapusiškai sušikta. Net jei nesistengė kištis į savo jauniausios dukters asmeninį gyvenimą, leisdama jai gyventi, miegoti, ar jodinėti ant vandenyno dugno apžergus poną vandenių, ne už ką nebūtu leidusi kad jos atžala būtu žeminama prieš kitus asmenys, kurie gal ir ne pačioje tinkamoje vietoje, tačiau susirinko dėl jos. Kauomet dalis asmenų, pasibaiminę savo gerovės pasišalino, Katherine te spėjo žengti kelis žingsnius į priekį, praeidama pro išeinančius, kurių tarpe dar kartą sušmiežavo Elissa Ambrose. Na gerai, logiškai mąstant, pastaroji čia gyveno, todėl jei kas nors ir turėjo išeiti, tai būtent Katherine. Kitą vertus, Pierce tikrai neketino nusileisti kažkokiai vištelei, kuri sugeba susimyžti dėl savo brolyčio, o tuomet sutartinai galvoti kad tai buvo nuostabu. Yeah, so so. Pristabdyta, tam tikru metu, garbanė pametė Victoria iš akių, dėl ko buvo priversta vėlgi susitelkti į telefoninį pokalbį, kuris jau aiškiai ėjo į pabaigą. Net nepadėkodama, mat buvo sumokėti didžiuliai pinigai už paslaugas, todėl ir paslaugos turėtu atitikti savo vertę, ji įsimetė ragelį atgal į su savimi turėtą rankinę. Pakėlusi žvilgsnį, ji akis į akį susidūrė su Sebastian‘o sūnumi, į kurį pažvelgė taip, tarytum matytu kiaurai. Visiškai nepagarbiai. Na, bet ir negalima pasakyti kad jie kada nors labai gerai, ar bent pakenčiamai sutarė. Giliai įkvėpdama, garbanė kilstelėjo antakius, neatsakydama į pasisveikinimą.
– Tikiuosi kad supranti tai, kad praktiškai kiekvienas čia esantis turi antgamtiškai tobulą klausą? Bet palauk. – Demonstratyviai leisdama niekuo dėtam vyrukui, kuris tikrai stengėsi su garbane bendrauti maloniai, taikiai, kad jei šis labai norėtu, galėtu pašaukti savo tėvo vardą, ir šis galiausiai imtu ir atsilieptu ar kažkas panašaus į tai. Specialiai vėl sukišdama vieną iš savo rankų į mažyti YSL rankinuką, ištraukė iš ten mobilų telefoną, labai veidmainiškai imdama per ekraną braukyti pirštu. – Leisk patikrinti jo dienotvarkę. Oi palauk. Ne jo žmona. Atsiprašau, neturiu žalio supratimo. – Nenatūraliai priversdama savo lūpas subanguoti, iš savęs išlaužė kaip galima malonesnę šypseną, kuomet vėl demonstratyviai ėmė žvalgytis kur gi yra josios dukra. Pastebėti skirtingą energetiką kone kybant ore, nebuvo labai sudėtinga, ypatingai, kai kai kurie kūnai skleidė pakankamai savotišką tam tikriems asmenims traukiantį kvapą, o gal aurą? Vienu žodžiu, kažką, kas atrodė ant tiek surealistiškai nerealu, kad to net bet kurios žinomos kalbos  žodžiais paaiškinti paprasčiausiai nebuvo įmanoma. Žinoma kad suprato tai, kad Marcus‘as čia pasirodė ne todėl, kad jam labai parūpo pabendrauti su antrininke, o tam buvo kitokia priežastis, kuri iš šalies tikrai nebuvo guodžianti. Vampyriški refleksai: klausa, rega, jutimai, - visą tai vertė viską matyti, girdėti ir jausti kur kas didesniu lygiu, nei tai gali daryti bet kuris kitas, paprastas asmuo. Pastebėjo Elissą dar kartą, kaip tik tuo metu, kuomet Marcus‘as šiai ėmė mojuoti. Pastebėjo ir prie jos esantį, ypatingai nematytos išvaizdos vyruką, ir Sebastian‘ą, kurio išraišką matant tą patį, atrodė parūgusi. Prunkštelėdama, Pierce ištiesė savo ranką, kuria paplekšnojo Varias‘ui per petį. – Siūlau verčiau pasiteirauti to savo tetulės, nes priešingai nei kas kitas, ji labai, labai artimai palaiko ryšius su tavo tėtuku. Todėl atsakys tau į visus klausimus, ir kur jis, ir kada jis, ir kodėl jis. – Šiek tiek susiaurindama akių vokus, moteris dirstelėjo į lango pusę, tik įsitikindama tuo, kad kaip tik dabar pats laikas būtu pasiekti savo dukterį. Ir kai dar kartą atsisuko į varloko pusę, ėmė kalbėti kiek ramiau, gal net tam tikra prasme draugiškiau. – Paklausyk, tu esi geras vyrukas. Todėl, mano patarimas tau, laikykis nuo viso šio mėšlo kaip galima toliau. Nes niekada negali žinoti, kaip gi sunku nusiplauti nuo savęs prilipusį purvą. Tau leidus, arba jei nori, gali eiti kartu. Tačiau man dabar reikia surasti savo dukterį, įteikti jai dovaną ir pagaliau važiuoti namo. Žinai, sūkurinė vonia, aromatinės žvakės, raudonas vynas. Kaip ledi. – Kelis kartus linktelėdama galva, garbanotoji moteris nusprendė daugiau nebe tampyti laiko už ūsų, bei pagaliau pasileido link savo dukters, kuri iš pažiūros buvo nutolusi nuo čia susirinkusių.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I’m glad you’re not dead
Trust me, Sebastian. When I’m gonna be up to something, you’ll know it. C’mon. Kiss me … or kill me. Which will it be Sebastian? Right now, we both know that you’re only capable of one.

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!
avatar
Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2791
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : Mr. Not so PERFECT
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=4KJEZhUDSAY

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Elissa Ambrose on Št. 08 19, 2017 4:30 pm




Letting go of the past. And it's demons




 DAINA:
Seether - Broken ft. Amy Lee


Victoria
Victorios veidas liko saltas, sustinges. Viduje it vulkanas verdanti hibride savo patevi nuzvelge tuzmingai, piktai, taciau i kalbas nesileido. Nebande gelbeti situacijos, neketino sulaikyti pabugusiu savo sveciu. Vakarelis buvo negriztamai sugadintas​. Apsizvalge, taciau Tonio neisvydo ir tai tik dar labiau sugadino jau ir taip subjurusia merginos nuotaika. -Dabar bent zinau, kad skoni vyrams paveldejau is taves,-sarkastiskas komentaras buvo palydetas atitinkamai ''bitchy'' sypsenos kuomet zmoniu apsuptyje jaunoji Lockwood galiausiai isvydo savo motina. -Sveika sugrizusi,-issketusi rankas garbane pademonstravo nora buti apkabinta. -Ahh... tu net neisivaizduoji kaip man taves truko,-nors merginos balse ir buvo jauciama priekaisto gaidele, Victoria akivaizdziai mamos buvo pasiilgusi. Moteru santykiai buvo isskirtiniai, savotiski. Ziuritn is salies kartais atrodydavo, jog abi tiek emociju, tiek silumos stokojancios butybes yra viena kitai abejingos, taciau daryti tokia prielaida butu labai neteisinga. -Dziaugiuosi, kad tetis dalyvauti negalejo... numanau, kad tikai nebutu leides tam pasiputeliui manes sitaip pries visus isjuokti,-labiau papusti lupu ji nebutu galejusi, net jei ir noretu. Akivaizdziai paniurusi mergina sunere abi rankas sau po krutine. Jos zvilgsnis akivaizdziai kazko ieskojo. Atsiduso. -Jis visada toks...?-specialiai nutylejusi epiteta, kuris taip ir sukosi ant liezuvio galo hibride dramatiskai pavarte akis. Galbut todel, kad bijojo kaip nors kistis i savo biologiniu tevu santykius, Victoria laikesi labai saliskos pozicijos nenoredama buti apkaltinta, jog Redford'o nemegsta tik todel, kad anas kesinasi uzimti jos ''tetuko'' vieta seimyninese fotografijose. Mate, galejo iskaityti is Katherine veido, kad kazkas vis gi buvo ne taip. -Viskas... gerai?-trumpam pamirsusi, jog tai ji cia yra auka, nukentejusioji, mergina sueme pasnekoves dilbi. Deja, Katherine visuomet buvo is tu, kurie it chameleonas sugeba savo jausmus ir nuotaikas paslepti, suvaidinti. Victoria zinojo, kad net ir kankinama, mama savo vidiniu, ypac su vyrais susijusiu isgyvenimu jai neisduotu. Tai buvo asmeninis jos reikalas ir dukra tai gerbe. -Ei, geriau nusifotografuokim, noriu nusiusti selfi teciui!-issitraukusi mobiluji Victoria apglebe mama per liemeni bei nutaise ''selfie'' budinga veido israiska. -Kai paskutini kart su juo kalbejau, jis kazka uzsimine apie staigmena, kuria esi man paruosusi?-israiskingai kilstelejusi viena antaki, mergina klastingai sypteljo.
Anthony
Bukai vepsodamas i savavaliskai jo mobiliuoju telefonu pasinaudoti sumaniusi Redford'a, Tonis piktai, na bent jau tiek kiek leido jo apgirtusi mina, primerke akis kai vyras eme saldzialiezuvauti. -Ji neatvaziuos. Mes susipykom,-besipinantis liezuvis tikrai gerokai apsunkino vaikino saviraiskos galimybes. Gedinga, taciau kas butu pagalvojes, kad lig siol it inkstas taukuose per gyvenima laviraves vaikis atsidurs tokioje apgailetinoje situacijoje,  kad savavaliskas saves atbukinimas svaigalais atrodys vienintele iseitimi. Ta is dalies nereiksminga rekacija buvo tikru tikriausias pavydas, kuri blaivas Tonis siaip jau labai gerai kontroliuodavo. Ne pats nesuprasdamas, si karta jis pats, nepiklausomai nuo to kaip elgesi Maggie, buvo visa galva panires i susizavejimo mergina liuna. -Ponas Redford'ai, jei leisit man cia pernakvoti... sianakt. Pazadu, kad daugiau manes cia nebepamatysit,-istieses ranka jis pereme savo telefona atgal, taciau pasnekovui nepademonstravus absoliuciai jokio noro testi niekur nevedanti dialoga, jis ir pats uzsiciaupe. Svaigo galva. Pykino. Kalbeti, o ir formuluoti sakinius buvo sunku. Niekaip nesuprato, kodel zmones taip liaupsina alkoholi? Mintyse pasizadejo sau daugiau niekada to brudo neliesti.
-Aciu. Lieku skolingas,-bukai sypteli paprasytas sekti paskui. Atsidures kambaryje, tiesiu taikymu neria i lova. O tiksliau ant jos. Atsijunge ne is karto. Kuri laika spoksojo i lubas, kurios siek tiek sukosi. Girdejo apacioje tebegrojancia muzika, duslius zmoniu balsus, kurie persipyne tarpusavyje skambejo kaip vientisas sumulys. Ilgainiui, ne pats to nepajutes uzmigo. Nepraejo nei valanda kai jo skruostus palytejo svelnios Maggie rankos. -Mmm...-nepraplesdamas akiu jis viso labo sueme jos riesa, patraukdamas ji sau nuo veido. TOKIO girto Maggie vaikino dar niekuomet nebuvo maciusi. Net laikais kai neigiamos Alvar itakos veikiamas jis linksmindavosi alfos kompanijoje. Anthony dabar buvo pasiekes tai, ka zmones metaforiskai yra linke vadinti ''dugnu''. Jam neberupejo rytojus... neberupejo si diena. Jis nebenorejo jausti. Niekuomet nebuvo vienas tu saltakrauju ''kietuoliu'' todel susidoroti su dabartiniais isgyvenimais vienam paciam dabar atrode pernelyg didele, neigyvendinama uzduotis.
Elissa
​Naktis buvo silta, taciau Elissos oda paziurpo vos isgirdus zingsnius sau uz nugaros. Ji numane kad cia jis, taciau atsisukti kategoriskai atsisake. Laike zvilgsni nukreipta i ispudingo vidinio kiemo centre stuksanti senoviska fontana. Ramus vandens ciurlenimas anaiptol neveike  moters relaksuojanciai. Ranku pirstai taip virpejo, kad juos slepdama Ambrose privalejo jomis save apglebti. Tarytum jai butu salta. Kita vertus, salimais atsidures pasnekovas skleide savotiska, gyviesiems nebudinga salti. Tai buvo pirmasis judvieju susitikimas po... ilgo etapo, kurio metu nei Ellisa, nei Redford'as nieko vienas apie kita nezinojo. O gal ir zinoti nenorejo. Kas bepasakys. Tamsiaplauke grazuole isklause trumpu, taciau stebetinai konkreciu vyro klausimu. Prabilti neskubejo, nors ir jaute i save nukreipta skvarbu jo zvilgsni. Staiga viskas nusciuvo. Nebebuvo girdeti sumulio, kuri kele is vakarelio pasisalinti nutare zmones, o priesais, didziuliame fontana ciurlenes vanduo liovesi judejes. Tarytum butu sustinges. Uzzsales. Elissa neatsiliepe kai Sebastian'as pakartotinai i ja kreipesi. Neatisisuko. Palietes ja vyras issklaide jos silueta tarytum ji tebuvo mirazas. Jis sumirksejo. Kai atsimerke, Redford'a supo tamsus miskas. Nei Elissos, nei prabangaus, ne viena desimtmeti skaiciuojancio dvaro aplinkui nebebuvo matyti. Tolumoje buvo girdeti dvieju moteru dialogas. Reikia tik isivaizduoti Sebastian'o fizionomija kai sis suvoke pazistantis jas abi. Regejo kaip Floriana Elissa apseda, nors kas tikrai ivyko galejo suprasti tik tuomet, kai motinos kunui sukniubus, sesuo atsisuko jo pusen, o jos akyse subolavo sudvigubejusios raineles. Kraupus reginis neuzsitese. Vaizdas eme virpeti, lietis ko pasekoje vyras tarsi megindamas atsitoketi, sumirksejo. To uzteko, kad veiksmas persikeltu kitur. Atsidure blausiai apsviestame dvare. Priesais ji stovejo Horatijus, kuris elgesi taip tarytum jo ne nepastebejo. Tiesa, pastarasis is tiesu jo nemate. Viskas ka patyre, mate Redford'as buvo Elissos prisiminimai. -Labai apgailestauju, kad atkeliavai is paties pragaro, kad isitikintum, kad nieko pakeisti cia negali. Palikimo neisvengsi,-tironiskas, pasaipus vyro balsas buvo pasitiktas moters, o konkreciau - Elissos raudos. Puolusi vyra eme kumsciais dauzyti pastarojo krutine. -Sebastian'as nera tavo vaikas, Floriana,-suciupes zmonos ''indo'' rankas jis megavosi moteriai keliama sirdgela. -Nuzudziau issigimusi mudvieju pirmagymi sitomis rankomis,-jis sukrizeno. Elissa klyke, isteriskai reke, taciau issilaisvinti nebande. Regis normalus, zmogiskas skausmas buvo sukaustes, susilpnines is paziuros motinisku jausmu stokojancia zmogysta. -Vadinasi mes nuo pat pradziu buvom pasmerkti., nes Elissa nera tavo,-po keleta akimirku trukusio kukciojimo ji pakele nuo raudos patinusias, raganiskas akis i broli. Kraupi, paklaikusi sypsena perskrode jos veida. Floriana zinojo, kad Elissos gimimas, jos esybe buvo spejusi paliesti is esmes suakmenejusios Horatijaus sirdies pakrascius. -Nagi, isitikink... Nagi!-jos akys issipute. Atrode visiskai pametusi prota. Savais dantimis perkandusi sau riesa ji eme varvinti krauja ant grindu po nosimi murmedama burtazodzius. Nedidele balute eme keisti forma kol galiausiai issisakojo i dvi siauras atsakas. Kraujas, saldus feju kraujas pagaliau atskleide Elissos kilme tiek jai paciai, tiek pries tai tevu laikytam Horatijui.

-Sebastianai?-svelnus Ellisos balsas padejo vyrui atsitoketi. -Sebastianai?-akimis prikausciusi jo sutrikusi zvilgsni ji atrode rami, susikaupusi. -Dabar tu zinai...-(siame taske, Elissa mano, kad nera niekaip susijusi su Sebastian'u, nes ne nenutuokia, kad Floriana ir Horatijus buvo broliai) -Florianos nebera...-sukuzdejo nusukdama akis. Uzsigalvodama. Nutilo. -Man reikia tavo pagalbos. Jei galeciau, kreipciausi i Silas'a, bet negaliu,-staiga nutilo pastebejusi vyro zvilgsni nukreipta sau ties juosmeniu. Supanikavo. Burtininkes krutine eme sparciau kilnotis. Atatupsta ji eme trauktis, taciau jis netruko jos pasivyti. -Ne!-siurksciai patrauke jo, jos link istiesta ranka ketinusia paliesti jos suapvalejusi pilva. Ji nenorejo, neplanavo jam pasakyti. Viskas turejo buti ne taip. Zinojo, kad Sebastian'as niekuomet nesutiktu pakelti rankos pries savo paties vaikus. Elissa ketino ji pergudrauti, itikinti Redford'a kad vaikai ne jo, taciau nutiko kazkas nepaaiskinamo, kazkas ko Elissa lig siol dar nebuvo patyrusi. Tarsi jausdami biologinio tevo skleidziama energija, dvyniai sujudejo. Is nuostabos pravertos moters lupos taip ir nespejo susiciaupti kuomet pajuto vyro ranka sau ant pilvo. -As privalau jais nusikratyti,-isposkino netiketai, sugadindama ''magiska'' akimirka. -Tai del to kas as esu. Tam pasauliui manes reikia, as privalau jiems padeti,-judvieju zvilgsniai susitiko. Elissos akys atrode... maldaujancios. Ji neturejo kito pasirinkimo. Buvo pernelyg silpna, kad nestuma nutrauktu pati, maza to, jos magija ir toliau nepaliaujamai silpo. Tarytum pati placenta butu ja naudojusi dvyniu vystymuisi. Elissa nezinojo tikruju Asmodeus planu. Nenumane kokia is tiesu buvo jos role feju populiacijos atkurimo misijoje.
Anthony
-Neprivalai juo rupintis! Jis- ne tavo atsakomybe..-prislopintas, taciau neabejotinai ikyrus Jimmio balsas kitame kambaryje pazadino Tony. -Taip,bet Maggie, jis yra suauges asmuo!-pokalbis neprimine ginco, taciau Blackwood'as labai enuziastingai gyne savo pozicija. -Nieko jis negirdi. Ar matei kada taip nusitasiusi zmogu?-Tonis rankomis perbrauke sau per veida. Liudnos, labai liudnos vaikino akys letai sumirksejo. Taip, jautesi siaubingai, kankino pagirios, taciau dar blogesne savijauta vaikina grauze is vidaus. Jautesi pasiekes dugna. Vos per keleta savaiciu virto zmogzudziu, ieskomu nusikalteliu, nasta. Giliai ikvepe. Jo tevai nebutu noreje ji toki matyti. Marisol visa savo gyvenima dare viska, kad tik jis butu laimingas. Kaip gaila, kad jis taip ir nespejo jai uz tai padekoti. Neturejo progos atsisveikinti. Prisiminus paskutini pokalbi, atsiauru savo tona, jo akis uztvinde asaros, taciau vaikinas netruko giliai ikvepti, pakilti is lovos bei nutaisyti kaip imanoma zvalesni veida. Reikalai pasieke toki taska, kad daugiau smukti tiesiog nebebuvo imanoma, nebebuvo kur. Vienintelis kelias buvo i prieki ir jis ketino juo eiti nebesizvalgydamas atgalios.
-Labas rytas,-duslus, uzkimes jo balsas pertrauke Maggie ir Jimmio dialoga. -Atleiskit uz vakar. Klausyk, labai dekoju uz viska, zmogau..-perlipes per visus savo principus jis istiese ranka Blackwoo'o pusen ir ja paspaude. Tada pasisuko i mergina. -Galiu su tavimi snekteleti... lauke?-nedrasus, susigedes jis ne is tolo neprimine Tonio, kuri Maggie pazinojo. To guvaus, charizmatisko, geros nuotaikos nestygsancios vaikio tiesiog... nebebuvo. -Atleisk. Uz viska,-nedrisdamas pakelti i ja akiu, jis susikiso rankas sau i kisenes. -Tu tikriausiai skaitei naujienas?...-jam neprireike sakinio baigti. Mergina supratingai linktelejo neversdama jam balsu pasakyti to, kas panasu, kad tiek jam, tiek jai draske sirdi. -As... vos tik atgausiu ju kunus, ketinu suorganizuoti kuklias laiduotuves... jei noresi...-nerado tinkamu zodziu, mindzikavo. -Marisol tave dievino. Ji butu norejusi, kad ten butum,-sulaukes pritariancio galvos linktelejimo, jis palinko jos apkabinti. -Laikykis, gerai?-liudokai syptelejes jis atsisveikino ir pesciomis patrauke kitapus gatves, kur jo lauke tamsios splavos automobilis vairuojamas Tayler'io Lockwood'o.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Don't worry, all is well. All is so perfectly, damnably well. I understand now, that boundaries between noise and sound are conventions. All boundaries are conventions, waiting to be transcended. Moments like this, I can feel your heart beating as clearly as I feel my own, and I know that separation is an illusion.
avatar
Elissa Ambrose

Pranešimų skaičius : 184
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 35
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Neisipareigojusi (Dean)
Draugai : Dean Winchester
Rūšis : Medziotoja/Ragana (34/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Sebastian Redford on Sk. 08 20, 2017 6:43 am





I'm in control, born on my own




None of us really changes over time.
We only become more fully what we are.

NUOTAIKA:  *here* APRANGA:  *here* DAINA:  Five Finger Death Punch - The Bleeding



Intencija išsiaiškinti su Katerina kartą ir visiems laikams vargu ar buvo šiuo metu pasiekiama. Sebastianas nenorėjo analizuoti to, kame sutarimo jiedu niekados neras, neketino ilgiau svaidytis kaltinimais, ieškoti atsakymų, nes finale tai paprasčiausiai nepakeis to, kas įvyko. Tai nepakeis momento, kai pagreitį įgavę jųdviejų santykiai virto į didelį nesusipratimą ir jiedu net neturėję progos deramai vienas kitu pasidžiaugti ėmė ir nutolo. Tai buvo neišvengiamas įvykių scenarijus. Net tos pačios magiškos seksualinės įtampos tarp jųdviejų kone neliko atmetus kelis momentus Dubajuje. Pakankamai dalykiškas jųdviejų bendravimas vyrui jautėsi gana keistai, tačiau nebuvo nė akimirkos, kad Redford'as "išeitų" iš savo personažo. Nebūtų pasiryžęs ir atsakyti į klausimą ar visa tai reiškia galutinę santykių baigtį. Prisirišimas, meilė tikrai nėra tos emocijos, kurias Sebastianas sugebėtų lengvai perdirbti, užrakinti. Žinoma meilė kinta, ji nebūtinai privalo būti kūniška, aistringa, atimanti sveiką protą, tačiau vyras tikrai nenustojo jausti viso to garbanei. Visai kaip seniau, taip ir dabar jiedu vienas kito paprasčiausiai nesuprato. Redford'as nelindo Katerinai į akis, nedemonstravo atgailos, o tam tikrais momentais buvo toks sušiktai atviras, kad tai kompanionei paliko nemalonų skonį. Tai nėra kažkokia specialiai pasirinkta piktybiškos pakraipos strategija. Sebastianas leido vampyrei pažinti jį visiškai visą, pažinti jo klaidas, praeitį, ne tik pacukruotą gero vyruko fasadą. Jis netgi viduje neužrakino skaudulių, jis juos paprasčiausiai paleido. Atgimimas reiškė ne tik kūniškai išgyventą sukrėtimą, patyrė tai tiek psichologiškai, tiek dvasiškai. Kai morgą primenančiame kambaryje atmerkė akis išgyventi etapai, patirti džiaugsmai, padarytos klaidos Redford'ui reiškė kažką tolimo, kažką, nuo ko turėtų atsiriboti. Kone visą metą nuo pabudimo vyras praleido gailėdamasis, ilgėdamasis to, ko neįmanoma susigrąžinti. Natūralu, kad galiausiai pasakė sau gana. Vargu ar savigaila sulopytų dviejų nemirtingų būtybių ryšį, vargu ar egzistavo žodžiai, kurie būtų vidinius graužulius sutraiškę, tarsi kirminus. Tiek Katherine, tiek Sebastianas nesitardami priėmė sprendimą paleisti, ir gyventi toliau. Tiesa, atsiriboti nuo jausmų tikrai nebuvo lengva. Nė vienas iš jųdviejų, kaip žadėjo, nenusipirko lėktuvo bilietų ir neiškeliavo į kraštą, kaip įmanoma toliau esantį vienas nuo kito. Viskas nebebuvo taip magnetiška kaip seniau, bet net to jiems dabar reikėjo. Reikėjo atsistatyti ir priimti rytojų. Visgi kaip partneriai kriminale jie veikė it kokia superkomanda. Pierce nesmerkė vyro, kuomet jis pasirodydavo per daug brutalus aplinkiniams, Sebastianas savo ruožtu visiškai natūraliai priėmė gana dygliuotą garbanės asmenybę. Gerbė jos laisvę, tačiau Kat manipuliacijoms nepasidavė. Toleravo jos pagiežą, sarkazmą, nepradėjo konfliktų ir savo ruožtu atrodė abejingas, išskyrus momentus, kai nebūdavo. Galų gale žiūrėti į nemirtingąją taip pat, kaip žiūrėtų į svetimą jis negalėjo. Kaip žiūrėjo į ją, nežiūrėjo į nieką kitą.
Katherine tikrai nenustojo būti dviprasmiška, nesiliovė ji vyrui kelti ir nevienareikšmių emocijų. Ji gebėjo ne tik meistriškai vilioti, bet ir suerzinti. Redford'as nevyniojo žodžių į vatą, o turėjo. Bent kartais. Žinojo puikiai kaip viduje jautėsi dėl "~20ies minučių su Elissa Ambrose", kad tai nebuvo magija, proto aptemimas, vudu, o savanoriškas pasirinkimas. Po viso to jautėsi bjauriai ir ta emocija sunaikino Sebastianą greičiau, nei tai padarė procesas, gana greitai pavertęs vyrą į lavoną. Dabar į visa tai žvelgė šaltai. Tas momentas tikrai buvo keistas, nes kaip vyras nepajėgė būti abejingas Elissai, dėl to, nelabai troško susidurti su ja akis į akį. Tiesiog nesuprato kaip į ją reaguos ir tai kiek gąsdino. Norėdamas išvengti įtakos, kurią jam galėjo padaryti fėjų kraujas (ypač kai pagaliau suvokė, kaip nemaloniai Katherine reaguoja į faktą, kad Sebastianui gali netyčia pimpalo galvutė sudrėkt nuo netoliese esančios fėjos raudonų kūno skysčių), Redford'as paprašė Marcus'o dar vienos paslaugėlės. Nemaloniai pripažino faktą, kad visgi naudojasi sūnaus jam parūpintu "cheat'u", kas graiko manymu išdavė apie jo silpną valią, tačiau kartais privalai "nužeminti" savo aroganciją dėl "kilnesnio" tikslo. Žinoma nesakė Katerinai, kad planuoja "užsikoduoti", nes nenorėjo parodyt, neva daro tai dėl jos. Skamba neromantiškai, bet Redford'as tikrai gerbė Pierce teisę turėti apsisprendimą ir laikytis jo, tad vengė jį kažkaip paveikti.
Gana keista būti kartu, bet tuo pačiu atskirai. Keista bandyti būti partneriu, kompanionu moteriai, kurią myli ir tiesą pasakius tai buvo vienintelis aspektas, kuris Sebastianui nedavė ramybės, tarsi įkyrus, šizofreniškas balselis galvoje. Keista nesuvokti taško, kuriame atsidūrė santykiai ir neleisti matyti jų ateities. Keista nustoti svajoti, dėti į tai viltis bei mintis. Nepajausti to, kad net būdama šalia Katherine iš tiesų yra be proto toli buvo neįmanoma, visgi nelabai dabar stengėsi, idant tai pasikeistų. Ir viskas tik dėl to, kad buvo praėję dar per mažai laiko. Palaikė vegetacinę stadiją nevengdamas Pierce, tačiau ir nesistengdamas su ja suartėti, tarsi norėtų susigrąžinti jos pasitikėjimą. Net ir laikui nepavaldūs vampyrai iš tiesų yra nuo jo smarkiai priklausomi. Visai kaip žmonėms, taip ir nemirėliams jis tam tikras asmenines katastrofas paverčia mažiau liūdinančiomis bei jaudinančiomis. Negalėjo nepastebėti to, kaip meistriškai Katherine sugebėjo susidoroti su žlugusių vilčių drama, tad tikrai neketino drabstytis asmeniškumais, nes nenorėjo priminti jai jausmo, kurį ji išgyveno dvaro požemiuose priešais nuogą, purviną ir sužvėrėjusį Sebastianą. Nenorėjo ir pats to prisiminti. Net tvirtinti, kad tada, tuo metu tai nebuvo jis, neva jo lūpomis kalbėjo frustracija, įsiūtis bei alkis negalėjo, mat visa tai yra neatsiejama jo kaip vampyro dalis. "Paslauga už paslaugą" taisyklė tikrai nebuvo numatyta Redford'o. Jis net nepasijuto skolingas garbanei už tai, kad pasiėmė ją į įdomią misiją, kurios metu nužudė ir pakankino aibes žmonių, tai tikrai nebuvo kažkokia naujiena vampyrei. Jos pageidavimo pobūdis iš ties nustebino. Žinojo koks duobėtas kelias jungia garbanę bei originaliųjų šeimą, visgi nebūtų tikėjęsis to, kad Pierce pasiūlys su pačiu ryškiausiu Mikalson'ų šeimos nariu paimti, susidoroti ir padaryti tai amžiams. Amžinumo sąvoką dabar vertino be galo skeptiškai. O ko reikia norėti iš asmens, kuris negali leisti sau palaidoti nė vieno artimojo, nes jie turi tendenciją sugrįžti iš mirusiųjų? Na, visai, kaip pats Sebastianas. Vargu ar būtų taip noriai "pasirašęs", jei ne suvokimas, idant norint iš tiesų eliminuoti Niklaus reiktų sunaikinti visą Mikaleson'ų šeimą. Ar pačią magiją, kurios dėka lieka sulaužyti visi gamtos dėsniai. Be to, kalbant apie magiją, kurią labai ilgai laikė prieše, ne maitintoja, Redford'as buvo pasiryžęs palengva prisijaukinti. Praktiškai neturėjo kitos išeities, mat pasiardyti prieš Horatijų, Silas'ą ar tą pačią Elissą tikrai negalėtų. Visai kaip vis dar negalėjo valdyti savo ugnies stichijos, ar net ją iššaukti, kada jam to norėjosi. Sebastianą su Klausu jungė dinamiška, nevienareikšmiška "priešystė", tačiau kažkaip egzistuoti ir nemaišyti vienas kitam jie sugebėjo. Žinoma prie to smarkiai prisidėjo ir Beka su Frėja (tiksliau Silas) nusprendusios sudainuoti savo broliams lopšinę, nes vargu ar hibridas būtų priėmęs naują pasaulio tvarką ar galų gale nesuradęs būdo kaip sunaikinti Sebastianą, kadangi laikė jį atsakingą už Caroline mirtį. Iš tam tikros pusės Niklaus eliminavimas buvo naudingas ir jam, tačiau stengėsi šios temos nepergalvoti. Nenorėjo pradėti mąstyti apie tai, kaip ši užduotis, o tiksliau jos įgyvendinimas paveiktų Rebeką. "Papersk ir nesidairyk", yeah. Nežinia ar Katherine būtų grįžusi prie savo žaidėjos ištakų, jei Redford'as nebūtų jai įspūdingai prisidirbęs. Garbanės artumas, jos kūno kvapas, balsas, bendras jos esybės pojūtis iš ties jaudino Sebastianą, kuris atrodė įtikinamai abejingas. Pierce lipšnumas gal ir neturėtų stebinti vyro, kuris su Katherine reikalų turi tikrai ne pirmą dieną, tačiau dabar nesuprato potekstės. Aišku kaip diena - jie nėra vienas kitam abejingi, vargu ar kada nors iš tikrųjų bus vienas kitam abejingi, tačiau kur šios vilionės turėtų nuvesti? Galbūt jos neįtikino vyro abejingumas ir ji norėjo patikrinti kiek natūralus jis yra? Visgi žinant Katherine geriau laikytis nuomonės, kad kartais ji elgiasi, kaip elgiasi neturėdama tikslo bei motyvo. Ji dievino žaisti savo žaidimą ir maloniausiai tai daryti su asmeniu, kuris nėra abejingas, bet laikosi pagarbaus atstumo. Pierce tikrai nebūtų įkritusi į Sebastiano tinklą it vargšytė musytė, jei vyras būtų parodęs savo alkį. Veikiau ji troško parodyti ko Redford'as neteko peržengdamas lemtingą ribą.
- Ko tu sieki?-kiek per daug piktai išlemeno, kuomet sugavęs garbanę už rankos sugriovė jos lipšnų, erotišką spektaklį. Vampyras neturėjo omeny Katherine plano išsiųsti Nik'o pas šventą Petrą (tiksliau Liucifer'į. TIKSLIAU Lilith), tačiau ji išvengė pasiaiškinimo. "Noriu kad jis mirtu, tačiau šį kartą visiems laikams.". Sebastianui užteko tokio atsakymo, jis netgi leido Pierce užbaigti idėją, kurią jaunos išvaizdos moteris buvo sutelkusi ties vyro kūnu. Reagavo į visa tai nenoriai, tiksliau stengėsi nereaguoti visai. Neketino žaisti ir pasiduoti taisyklėms, kurias vėl diktavo garbanė. Žaisti šį žaidimą dabar iš ties buvo nemalonu. O taip tikrai nebūtų jeigu Redford'as nesijaustų kaltas.

Su Marcusu susitiko dar Dubajuje. Nenuostabu, kad su Katerina jie nesusidūrė, nes vampyrai nebuvo vienas su kitu sulipę it nepamaišyti koldūnai ir laiko sau turėjo į valias. Vienu iš tų momentų, kai privalėjo būti užsibarikadavęs kambaryje, nes dienos metas, tiksliau aršiai spiginanti saulė varžė Redford'o laisvę šis paskambino sūnui ir pasistengė jį įtikinti atvykti. "Tikrai nespėsiu to padaryti labai greitai" - Marcus sutiko, tačiau priminė tėvui, kad skrydis iš Paryžiaus į Dubajų, geriausiu atveju, dviženklį skaičių valandų. "Negi negali pasinaudoti magija ir atsidurti čia per akimirką? Greito persikėlimo manevras? Kažkas tokio?" - nepasibodėjo panaudoti "Drakonų Kovos" užuominos, tiesą pasakius kalbėdamas kaip tik galvojo apie Goką. Marcus kažką numykė, pažadėjo pamėginsiąs. Pamėgino iš ties nuo dūšios, nes iš kambaryje prasivėrusios kirmgraužos išlindo Redford'o lauktas asmuo. Sebastianas atrodė apšalęs. Sėkminga Marcus'o teleportacija nuteikė vyrą kažkaip moksliškai fantastikai. "Jei šita skylute galima pasinaudoti norint pakeliaut po kosmosą privalėsi ir mane išmokyti ". Vyrukas nusijuokė pavymui pridėjęs, kad viskas nėra taip paprasta. "Man vis dar sunku rasti bent vieną magijos pliusą" - išreiškė nusivylimą. Neįpareigojanti, draugiška šneka netrukus perėjo į dalykinę. Išklausęs Redford'o idėjos vyrukas susimąstė. "Be problemų. Tik bijau, kad man reikės jos kraujo. Matai, užkalbėdamas laikrodį turėjau įsipjauti į pirštą. Burtas turi "paragauti" kraujo, kad žinotų, nuo kokios silpnybės apsaugoti, o fėjų kraujas yra visai kas kita". Sebastiano nesukrėtė Marcus'o išmintis, šis vyrukas savyje slėpė daugybę žinių ir ne visos jos buvo susijusios su mūsų pasauliu. Vampyras susimąstė. Nenorėjo siūlyti sumedžioti Lorrellos, bet kitos išeities nebuvo. Išgirdęs apie iš ties unikalią hibridę vaikinas neslėpė nuostabos. "Manimi ji nepasitiki, bet tu... Patraukti jos dėmesį tau nebus sunku. Patikėk" Redford'o potekstinis užtikrintumas nekėlė Marcus'ui pasitikėjimo. "Ką turi omenyje?" pasidomėjo kone pajutęs užuominą, lyg turėtų susirūpinti savo saugumu. Prajuokintas Sebastianas nusijuokė. "Žinau, kad turi merginą, bet turėsi smarkiai pasistengti, kad su ja nepasimylėtum. Ji labai moka įtikinti". Ak, Marcus'o išraiška tapo neįkainojama ir tai vampyrą prajuokino tik dar labiau. Nebuvo tikras ar nori keliauti kartu, nes fėjų kraujas bei kūnas traukė nemirelį nesuvokiamai, tačiau vaikinas patikino, kad sugebės sukontroliuoti bet kokią situaciją. Jis netgi užkalbėjo tėvo mobilųjį (kas sakė, kad tai būtinai turi būti žiedas, pakabukas ar apyrankė?!) dėl apsaugos nuo saulės. Nepaeina šitas reikalas, nes storas užuolaidas drąsiai praskleidęs Sebastianas kaip mat nusvilo. Sutrikęs Marcus nesuprato ką padarė ne taip, bet liko nuramintas tėvo, kad tokios anomalijos jo anei kiek nestebina. "Vampyru tapau uoloje, pilnoje angelito ir dabar negaliu prie jo prisiliesti. Atvirtęs nebegaliu vartoti klonuoto ar žmogaus, bet jau "pastovėjusio" kraujo. Ne be reikalo negaliu apeiti ir saulės barjero. Už kiekvieną pranašumą atgalios gaunu apribojimą. Greičiausiai, taip ir turi būti". Ne dažnai buvo galima išgirsti Redford'ą filosofuojantį pusiausvyros, ankstesnių jėgų klausimais. Marcus išėjo iš kambario netrukus po to, kai nesudėtingas asmens būvimo vietos nustatymo burtas nurodo varlokui potencialią Lorrellos būvimo vietą. Ji turėjo Sebastiano kraujo, atsekti jo taipogi turinčius asmenis nebuvo sunku. Redford'o dėmesį patraukė tai, kad ant žemėlapio išsiliejęs jo kraujas išsišakojo į tris ryškias gijas. Marcus žinojo, kam jos priklausė, tačiau neketino apie tai kalbėti su Redford'u. Tik ne dabar.

- Ar tu angelas?-fėjų kalba prabilusi Lorrella pasitiko jos pusėn artėjantį vaikiną. Nuoga, išsigandusi ir sutrikusi ji slėpėsi oloje, be galo primindama savo kūrėją, kuomet nubudo šis.
- Neketinu tavęs nuskriausti,-kontaktą mezgė anglų kalba, nes fėjų kalbos tikrai nemokėjo. Atsargiai, iš lėto artėdamas Marcus nesuprato kodėl šalia hibridės jis turėtų jaustis nesaugiai. Pasakiško grožio mergina atrodė nekalta, įbauginta, trapi. Taip, ATRODĖ. Šmukštelėjusi tiesiai prieš varloką, šviesiaplaukė mergina kaip mat įsisiurbė iltimis į jo kaklą. Buvo išbadėjusi. Ir visai nesvarbu, kad nuo nubudimo  ji jau nužudė mažiausiai kelias dešimtis žmonių.
- Tu tooooks skanus!-trumpai atsiplėšusi ji apsilaižė kruvinus dantis. Nesuvokiamai stipri būtybė, fiziškai varlokas pasipriešinti jai tikrai negalėjo. Tokios išsiblaškymo akimirkos Marcus ir laukė. Turi būti visiškas kvailys norėdamas šiurkščiai nuplėšti nuo savęs iltimis įsikibusį vampyrą, žinoma nebent trokšti plėštinės žaizdos kaklo srityje. Pasinaudojęs telekinezės galia vaikinas nubloškia Lorrellą šalin. Bubtelėjusi ji nesutriko. Piktai urgztelėjusi šoko link Marcus'o ketindama pratęsti puotą, tačiau hibridė sustingo ore negalėdama pajudėti.
- Neketinu tavęs skriausti,-pakartoja, delnu spausdamas kraujuojančią žaizdą. Iš vyriško "tašiuko" išsitraukęs nedidelį švirkštą, suleidžia adatą į merginos šlaunį. Verksmingas fėjos suinkštimas privertė Marcus'ą pasijausti dideliu šikniumi. Stengėsi nespoksoti į nuogą jos kūną, visgi šalia jo jautėsi nejaukiai. Prieš ištraukdamas adatą atkreipė dėmesį į tai, koks neįprastai skaistus, netgi kiek švytintis yra fėjos kraujas.
- Atleisk,-iš lėto toldamas atbulomis nenuleido akių nuo šviesiaplaukės. Pasiekęs saulės ryškiai apšviestą ruožą paleidžia Lorrellą iš savo įtakos. Didžiulė, nematoma jėga vėl švysteli prieš Marcus'ą šį kartą išversdama jį iš kojų. Plojasi ant žemės pajausdamas ant savęs šiltą, nuogą kūną. Hibridė neturėdama apsaugos nesvilo saulės šviesoje. Pasijautė kvailai, kad to nenumatė. Plėšriai išsišiepusi fėja palinksta, tarsi grįždama prie užkrešėti nebaigusios žaizdos, tačiau vietoje to ji... įsisiurbia į vaikino lūpas! Aistringai aimanuodama Lorrella išdavė pasimėgavimą. Marcus nesureagavo nežinodamas kaip sureaguoti turėtų.
- Tu toks gražus, noriu su tavimi mylėtis,-švelnus jos balsas suvirpino orą. Vaikinas jautė burnoje ne tik saldžias fėjos seiles, bet ir savo paties kraują. Atplėšė merginą nuo savęs, tačiau ši sugavusi varloko riešus prispaudžia juos prie žemės parodydama savo fizinį pranašumą. Ji vėl įsisiurbė į Marcus'o lūpas, lėtai vinguriavo klubais sukamaisiais judesiais atakuodama vyruko klyną,-Paimk mane...-sumurkia ji vieninteliais jai žinomais angliškais žodžiais. Varias prasilaužė. Angeliška, dieviškai graži mergina viliojo ne tik išvaizda, bet ir laukine siela. Pasielgė sau tikrai nebūdingai, kai suėmęs fėjos sprandą pritraukia ją šiurkščiam bučiniui. Jos kūnas iš ties jautėsi visai kitaip, nei žmogaus. Mergina buvo neapsakomai saldi, viliojanti, dangiška. Lorrella nuplėšė jo dėvėtus marškinius. Sagos išsilaksto į visas puses it kulkos. Šiurkščiai lietė, bučiavo ir kandžiojo vaikino krūtinę slinkdama žemyn. Atsikračiusi Marcus'o kelnių apžioja jo bene pilnai pasistojusį kotą. Čiulpė jį giliai, mėgaudamasi. Tada atsitraukusi įvedė jį į save. Meistriškai raivėsi keldama eurofiją šiai seksualiai avantiūrai pasidavusiam varlokui. Pajutusi, kad vaikinas gali per greitai išsilieti suleidžia iltis į tas pačias prakąstas žaizdeles. Vyrukas nesipriešino pripildydamas burną dejonėmis. Marcus išsilieja fėjai spėjus kiek atšokti. Šilta, balkšva srovelė šauna ant jos kūno, krūtų. Nespėjusi užpildyti savęs malonumu Lorrella užropoja arčiau varloko veido ir galiausiai jį užsėda išsireikalaudama glamonių liežuviu. Orgazmą pajuto net ne vieną, ištisinė jų banga užliejo hibridę, kurios aimanos veikiau priminė isterišką, pornografinį riksmą. Prieš atsiplėšdama ji pirštu pervedė per drėgną savo krūtinę netrukus pirštą erotiškai, su pasimėgavimu apčiulpdama. Sutrikęs, tankiai kvėpuojantis Marcus lieka stebėti kaip interesą praradusi fėja numainuoja savo keliais.
Sulaukęs Marcus'o sugrįžusio Sebastianas prapliupo juokais. Ne tik iš jo sudraskytų rūbų, bet ir iš jo akių buvo aišku KAIP baigėsi akistata su Lorrella.
- O tu kartais neturi merginos?-smogia žemiau juostos. Paralelė tarp varloko ir vampyro "nuklydimų" Redford'ą paveikė ne visai maloniai. Vaikinas nežinojo net kaip pakomentuoti.
- Greičiausiai nebe,-karčiai atsidusęs sklesteli ant lovos. Pajuto sunkią, šaltą Sebastiano ranką ant savo peties.
- Fėjos...-klaida savo silpnumą teisinti kaltinant rūšį ir jos specifiką, bet momento, tinkamesnio tokiai frazei tekštelėti negalėjo išpulti,-Geriau pasakyk jai. Patikėk manimi, taip geriau. Jei slėpsim klaidas bei silpnybes nuo tų, kuriuos mylime versime juos mylėti ne mus, o tam tikrą, priimtinesnę mūsų pačių versiją. O kuo santykiuose mažiau melo, tuo daugiau supratimo, harmonijos ir... sekso,-tai buvo pirmas momentas, kai galėjo duoti savo sūnui tėvišką patarimą ir tai bus pirmas kartas, kai Marcus'as juo pasinaudos. Adelina išgirdusi apie vaikino nuotykį skaudžiai trenks jam per veidą, tačiau pažadės nelaikysianti neapykantos jeigu jis sutiksiąs seksui tryse su dar vienu vyru. Ugninė raudonplaukė būtent ir patraukė varloką savo pašėlusia prigimtimi, ji jaudino vaikiną ir šis pagaliau pasiryžo išbandyti su ja kūniškus malonumus. Gi, doooh, iki susipažįstant su ja buvo "neliestas". Vargu ar galėtų dalintis iš ties mylima moterimi su kitu vyru. Marcus'as jau kurį metą galvojo apie kitą, apie Eleną Gilbert, akistatos su kuria niekaip negalėjo pamiršti. Jei tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio, tada kas yra meilė iš pirmo žvilgsnio? Pasistengęs prablaškyti sūnų tą patį vakarą nusivedė jį pasitrinti po įstabų miestą. Turėdamas patobulintą apyrankę ant riešo nejautė jokių ypatingų "vibracijų" dėl kelių retų fėjiškų egzempliorių mūsų pasaulyje.

Sebastiano neapleido nuojauta, idant kažkas su Niklaus užmigdymu ar tuo pačiu miegu yra ne taip. Jis nebandė numušti Katherine entuziazmo, net atrodytų vyro skepticizmas virto į visapusį palaikymą, kitaip vargu ar būtų leidęs sau laisva ranka lieti kraują tam, kad įbauginti koveną Mikaelson'ų šeimos prisibijančių raganų. Žinoma akistatos metu pasirodyti iš ties stengėsi. Na, panašiai kaip tada, kai užterorizavo Elizabet. Pasinaudojo tuo, kad "senovinis" jo kūnas galėjo atlaikyti daugiau, nei net per pus jaunesnio vampyro. Gal ne specialiai bandė pasirodyti labai jau toks badass prieš Kateriną, tačiau nuotaiką tikrai kiek hiperbolizavo siekdamas įsimintinesnio rezultato. Kartais savaime gaunasi taip, kad pamandravoji prieš simpatiją. Paviršutiniška, bet ak taip žmogiška. Jie puikiai, tobulai palaikė vienas kito "beprotybę", papildė liguistą, sadistišką vienas kito elgesį. "Power Couple" apibrėžimas negalėtų būti labiau tikslus. Savaime suprantama iki Niklaus jie nenusigavo per vieną dieną. Protingai padalinę užduotis, kaip galima tikėtis, išsiskirstė iki susitikimo paskirtu laiku, paskirtoje vietoje. Likęs vienas galėjo pradėti galvoti apie absoliučiai bet ką, būdamas protingu būtų pasismaukęs ir "Prajūtūbinęs" visą naktį bei rytą ar atlikęs bent keletą darbinių savo užduočių, kol Katherine dėliojo lemiamus savo plano štrichus, bet neee. Prasibrauti pro apsaugas nepasinaudojus hakerio paslaugomis būtų sudėtinga ir net nemalonu, tad jėga skintis kelio iki originaliųjų karstų neketino. Ypač kai išbandė, kaip skaudžiai "kanda" vienas iš apsaugos mechanizmų, tai UV spinduliuotė. Nejuokavo prašęs Marcus'o šiokių tokių "raganavimo" pamokų. "Staigaus persikėlimo manevro" (lel) instrukcija iš pažiūros skambėjo painiai, bet kelis kokteilius išgėręs varlokas atsipalaidavo ir ėmė kalbėti konkretesniais žodžiais. Nebuvo dar to bandęs, bet puikiai atsiminė pamoką. Žinoma susikaupti, kuomet esi svilinamas UV lempų nėra paprasta. Pridėjęs ranką prie sienos Sebastianas stengėsi kaip įmanoma geriau pajausti save kitapus. Kuomet turi savyje didelę magijos jėgą tarsi natūralų talentą, pasiduoti antgamtiškumui nėra taip jau ir sunku. Visi Ambrose palikuoniai turi šią dovaną, tik ne visi ją vertino. Buvo užsimerkęs kai pajautė kažką iš ties keisto. Ne kiekvieną dieną praneri pro materiją kaip vaiduoklis. Ne visai teleportacija, bet kažkas iš tos operos. Gaila, kad ryšį su magiškuoju aš nutraukė kiek per anksti ir sienoje paliko įstrigusį savo batą. Ką gi. Išvydo karstus, kuriuos Rebeka AKIVAIZDŽIAI buvo perkėlusi į Tokiją. "Kodėl vampyrus visada kiša į karstus?" pagalvojo atverdamas vieną jų, kuriame gulėjo Elijah. Atrodė netipiškai pamėlęs ir negyvas, bet su tipiškai geru, kokybišku kostiumu. Vardan įdomumo ištraukė tą velnio kuolą, įsmeigtą į originaliojo krūtinę. Tikėjosi bent kažkokios reakcijos, bent staigiai ir baugiai atsimerkiančių akių, o nenutinka visiškai nieko. "Hm" - garsiai myktelėjo nesuprasdamas kame čia šaknys. Atvožė Niklaus karsto dangtį ir pakartojo ėjimą. Nieko, IR VĖL. "Hmmmmm" - gerokai ilgesnis, susimąstymą išreiškiantis garsas trumpam užpildo patalpą. "Negi Frėja bus juos dar kažkaip apsaugojusi?" - tyliai pamąstė pradėjęs nervintis. Nenorėjo, kad tokiu ryžtu, tokiomis velnioniškomis ugnelėmis akyse rusenanti garbanė patirtų nusivylimą. Bene tokį pat, kaip tada požemiuose. Nemirėlis spėjo visai neprastai išaiškinti, netgi suprasti garbanės asmenybę. Teatrališkoji vampyrė, pagaliau priartėjusi prie Nik'o, jausdama kažkokį užtikrintumą bei pranašumą prieš jį TIKRAI pasistengs, kad momentas būtų jaudinantis. Buvo įsitikinęs, kad Pierce neatliks visko paprastai. Maždaug ateis, šnai ir nebėra Niklaus Mikaelson. Ji TIKRAI neatsilaikys pagundai paskutinį kartą sužaisti, galbūt net sumenkinti savo priešą, priversti jį pasijausti bejėgiu bei nugalėtu. Sebastianas susikaupė pasistengęs pasinerti į nedidelę meditaciją. Šiek tiek studijavo magiją. Jei ne šiokios tokios pastangos "pasikelt lygį" Redford'as nebūtų įgyvendinęs šio savo tiriamosios pakraipos plano anei jokiame žingsnyje. Kalnas padrikų vaizdų ėmė byrėti į vyro galvą. Matė Rebeką, Frėją, save patį iš šalies, kai su blondine stovėjo greta šių karstų Angelų mieste. Matė dar kažką, bet tai sukelia keistą pažįstamumo pojūtį. Tos vyriškos figūros neišaiškinti negalėjo. Pasirodo Silas iš peties padirbėjo vardan to, kad Niklaus su Elijah prikelti nebūtų įmanoma. Sebastianas bandė, velniškai stengėsi nulaužti Silas'o uždėtą magijos kodą, tačiau jis buvo kur kas už jį stipresnis varlokas. Po keliasdešimto karto nudegęs pirštus galiausiai pasidavė. Magiškosios energijos jėgos išseko, vyrui svaigo galva ir akyse dvejinosi. Privalėjo atsitraukti. Kadangi nusilpo KAIP TURI BŪT, net išsinešdinti iš čia iš karto negalėjo. Tai pačilino kurį metą, kol galėjo atkartoti vaiduoklio manevrą. Žinojo, kad šimtų raganų mirčių neužteks norint susitvarkyti su tuo, ką Silas pridirbo. Ypač kai deramai nesuprato kiek toli driekiasi tas burtas ir ar jo dėka originaliuosius iš vis įmanoma sunaikinti. Nepermatė gi brolyčio motyvų kiaurai išvydęs keletą vizijų, taip? Galbūt padėti galės Marcus, kadangi yra ne ką mažiau galingas varlokas, už Silas'ą? Nejautė jokio "gal geriau nereikia, juk ir taip per dažnai kreipiuosi". Realiai tokie momentai tik ir priartindavo Sebastianą ir Marcus'ą prie to, kad jie praleistų tėviškai sūniško laiko. Vyrukas atsiliepė į dar vieną tėvuko pagalbos šauksmą. Varlokas gana ilgai narpliojo Silas'o burto mįslę, kol suprato vieną dalyką - bet kuri paprasta, "žemiška" ragana nesvarbu kokia galinga ji bebūtų nebūtų galėjusi pasiekti tikslo. Tikrai ne kiekvienas, ir net ne retas magijos naudotojas gali keliauti po pasaulius, labai skirtingus ar neįtikėtinai panašius į mūsų. Visados egzistuoja išeitis norint apeiti net ir patį sukčiausią, stipriausią burtą ir šį kartą atsakymas slypėjo būtent alternatyviose realybėse. Marcus'as pagavo savo tėvą nustebusį, kad mokslininkų spekuliuota tema iš tiesų yra visiškai reali. Ir iš tų pasaulių sunkiai, bet vis vieną rado tokį, kuriame surinkti 9 specifinių vilkolakių seiles tapo įmanoma. Sekantis etapas - antrininko kraujas. Šioje temoje sūnų apšvieti teko Sebastian'ui. Būtent taip Marcus sužinojo Elenos paslaptį ir faktą, kad regi jos veidą kitokį, nei jis yra iš tikrųjų, tačiau neketino Elissos burto bandyti nulaužti. Na, matyti Eleną su tokiu pat veidu, kokį turi Katherine būtų ŽIAAAURIAI keista. Kol kas nebuvo tam pasiruošęs (be to, Palvin yra hot <3). Įsibrovė į Elenos namus merginai miegant. Sklestelėjo šalia užburtas ramybės ir nepaprasto merginos grožio. Žinoma šis veidas nepriklausė Elenai, tačiau pajuto trauką būtent "tokiai" Elenai. Galiausiai koks skirtumas kaip atrodo tas veidas? Marcus'ą mergina traukė visa savo esybe. Jautėsi kone išniekisiantis antrininkę kai paėmė šiek tiek jai priklausančio kraujo. Nebūtų galėjęs jai deramai paaiškinti susiklosčiusios situacijos. Be to, šalia jos miegantis Mason'as veikė kaip geriausias cockblock'as pasaulyje. Tikrai nesitikėjo, kad tokia įstabi persona kaip Elena bus vieniša, na bet vienišas nebuvo ir Marcus. Grįžęs jis pradėjo burtą. Devynių specifinių vilkolakių seilės - check. Gyvos antrininkės kraujas - check. Galingas raganius? Check. BOOM. Success. Prilaikė stipraus burto nusilpintą Varias'ą, kuris išorine rankos dalimi valėsi kraujuoti pradėjusią nosį. Sebastianas pabandė vyruką paguosti papasakojęs savo "sėkmingą" būrimo istoriją šioje vietoje kiek anksčiau šią naktį. Marcus'as vis mažiau praktikavo magiją, nelabai noriai į tai ėmė žiūrėti, tačiau pasakyti ne savo tėvui negalėjo. Brangino laiką su juo, be to, žinojo, jog jis turi polinį veltis į visokias problemas ir norėjo jam padėti. Kuomet jie laiką leisdavo neįpareigojančiai imdavo jaustis gana keistai, mat riba, tarp draugiško ir tėviško požiūrio į Sebastianą buvo iš ties neryški. Bet kai jiedu narpliodavo kažkokias mįsles pajusdavo stiprų, tvirtą, tėvišką Redford'o petį, o to jam kartais iš ties reikėdavo. Marcus ne tik, kad neturėjo vaikystės, jis neturėjo sumauto gyvenimo ir tai tęsėsi daugiau nei 2000 metų. Pirmojo vampyro gyvenimas su visa ta beprotiška dinamika vertė varloką jaustis tikrai labai vaikišką bei nepatyrusį. Nepaisant to, jog žinių bagažas pas vyruką buvo be proto didelis, išgyvenimų, praeitų savo paties kojomis bene neturėjo. O užtenka tik "prisiliesti" prie Sebastiano ir štai nutinka kažkas keisto ir netikėto. Keista ir netikėta buvo pasimylėti su Lorrella, po paraliais. Bet kaip neįtikėtinai skamba Redford'o žygdarbio idėja, ką? Vyras dėl mylimos moters keršto bei satisfakcijos savo iniciatyva išgelbėjo Klausą bei Elijah nuo pragaištingo burto tik tam, kad vienas jų liktų nužudytas. Vau. Ar ketino tuo pasipuikuoti? Hell no. Darė tai tikrai ne dėl reklamos.
Žinoma vyras nerimavo Katerinai nusprendus pasilikti su Niklaus dviese. Neturėjo jokios abejonės, jog Marcus'o pastangos nebus nuėjusios veltui. Girdėjo oponentų dialogą, o akivaizdūs kovos garsai skatino vyrą tučtuojau įsikišti. Tiesą pasakius dabar norėjo pasirodyti susirūpinęs, bet sugadinti saldžios keršto akimirkos neketino. Sunkius, plieninius vartus išverčia specialiai ne iš pirmo, antro ar penkto karto. Vaizdas, kurį pasitiko... Mah Gawd. Tiek Katerinai, tiek Sebastianui velniškai tiko šitas drastiškas kovingumas, tačiau vyras nepajuto tokio begalinio akimirkos saldumo, kokį dabar išgyveno garbanė. Būtent jos ranka nutraukė Nik'o tūkstantį metų trukusią egzistenciją. Ji sulaukė savo keršto, nusipelnė kiekvienos šio didingo momento akimirkos. Gerbdamas momentą Redford'as nekalbėjo, nelaikė juokelių, pastabų ir panašiai. Sunkus jo žvilgsnis išdavė savotišką pasigėrėjimą Pierce. "Atsigavęs" Sebastianas prišoko prie merginos, apžiūrėjo jos pavidalą norėdamas įvertinti vampyrei padarytą žalą.
"Kaip beprotiška šokti prieš dvigubai už tave vyresnį vampyrą, Kat, bet džiaugiuosi, kad visgi šokai" - neiškentė neįamžinęs akimirkos žodžiais, kurie prasidėje gana priekaištinga gaida pavirto į aiškų komplimentą.Galėjo prisiekti, kad Katherine bučinys nebuvo skirtas tam, kad išreikšti prieraišumą. Padėką? Gal. Atsisveikinimą? Irgi įmanoma. Faktas, kad dėl šio kontakto nepasijuto gerai ir maloniai. Prieš išsmukdamas lauk Redford'as pagriebė mažytį, įšalusį gabalėlį su Niklaus audiniu. Dėl visa pikta. Niekados negali žinoti kas nutiks, gal vampyrą iš ties teks bandyti prikelti. Pavyzdžiui, kovojant prieš galingą priešą, m? Materializuoti kūną nėra lengva, tačiau jeigu turės jam priklausančią dalį... Ir ne, nešiotis kišenėje gabalėlį lavono tikrai nėra keista, ne.
Katherine šiuo atveju, o ir bet kuriuo kitu, tikrai būtų gynusi savo dukrą, ypač kai tam tikros jos elgesio tendencijos atkeliavo būtent iš Pierce genofondo. Nesiekė specialiai trypti moteriško vampyrės orumo su savo bajeriukais, taip gavosi. Ir vėl sukalbėjo kažką per daug netaktiškai, tad ir vėl bandė mylimosios kantrybę. Nepriėmė NĖ VIENO jos žodžio už gryną pinigą. Buvo bene tikras, kad paskutinį kartą ji savyje turėjo būtent jo pimpalą, tik žinoma tai nebuvo visai malonu ar prisimintina. Jau įsitikino, jog laisva ranka Kat savęs bet kam nedalina ir tas jo pavydų, savininkišką demoną tikrai ramino. "Gaila..." - dirbtinai atsiduso mesdamas į vampyrę keistai viltingą žvilgsnį. "Žinai, "BloodPharm" jau senokai dirba prie vampyrų vaisingumo klausimo. Po galais, jeigu vampyrai būtų tapę vieši kokiais 1900aisiais, gal tokią Victorią būčiau įpurškęs ir aš tau, kai dulkinomės po visą Čikagą kaip išprotėję" - vargu ar iš tiesų galvojo taip, magėjo tiesiog taikliai atsikirsti. Kiek širdo ant jos už klastą dėl lėktuvo bilietų, tad ir nusiteikimą demonstravo nedraugišką.

Užlaikęs žvilgsnį ties Katherine veidu Marcus tikrai be galo sunkiai virškino faktą, kad taip pat atrodyti turėtų ir Elena Gilbert. Nieko keisto, jog apie ją dabar pagalvojo. Tiesą pasakius galvojo apie ją itin dažnai. Ne visai pagirtinas elgesys turint pašonėje širdies draugę. Kad ir koks užtikrintas jautėsi žengdamas į žmonių pasaulį, tinkamai orientuotis jame vyrukui sekėsi iš dalies. Visai kaip naujagimis turėjo pratintis fizinį kūną, kurio neturėjo, bet troško velnioniškai ilgą laiką. Į nedraugišką vampyrės atkirtį atsako juoku. Nusijuokė nuoširdžiai, tarsi jos kalbą būtų priėmęs kaip sąmojį.
- Taigi išsiskyrėt? Ar jus išskyrė? Nes man pasirodė, kad Sebastianui visai patinka laikyti tave savo žmona. Bent jau viešai,-pastebėjęs loginį neatitikimą jo paties žinių bagaže, išlaiko savo veidą bei natūrą draugišką. Stabtelėjęs prie Pierce iš pradžių planavo persimesti keliais sakinukais ir tuomet patraukti savo keliais. Mat PRIVALĖJO sužinoti kaip baigėsi reikaliukas su originaliaisiais. Tik po laiko supras, kad šiuo klausimu "ištardyti" gali pačią garbanę. Pastaroji pagieža tryško vėl, kurstydama Marcus'o smalsumą. Nepaisant to, kad realiai su Katherine bendravo vos kelis kartus jautėsi jai pažįstamas, visai kaip ir pažįstama jam jautėsi ji. Sebastianas dėl Pierce niekados nedaugžodžiavo, tiesą pasakius, tik paskutiniu metu ėmė atviriau jam apie ją kalbėti.
- Susipykot. Tai akivaizdu,-reziumuoja vampyrės nuotaiką stengdamasis analizuoti toliau,-Dėl Elissos? Kas nutiko?-labai mažai vilties turėjo, kad Katherine ims ir pasipasakos, tačiau Marcus'o pastebėjimai buvo teisingi. Arba Kat tiesiog nekenčia viso ją supančio pasaulio. Pašnekovė sumojo trauktis, bet dialogo užkabintas varlokas pasukti savais keliais dar nenorėjo. Susitikti su vakarėlio kaltininke planavo bet kokiu atveju, netgi paruošė jai mažą, kiek romantišką dovaną. Victoria jam paliko turtingos mergaitės įspūdį, o norint tokiai personai kažką padovanoti turi arba smarkiai patuštinti kišenę (o pinigų vaiks daug neturėjo), arba išsisukti kažkaip originaliai. Iš kelionių po dimensijas parsinešė keletą žiedų gėlių, kurie neegzistavo čia. Vieną ant spintelės paliko Elenai. Kitą įteikė Adelinai, trečią? Na, buvo kiek prietaringas ir nenorėjęs imtis su savimi lyginio skaičiaus, nuskynė tris žiedus. Kaip paaiškėjo sprendimas buvo teisingas. Įspūdingą augalą "prisiminimui" įamžino stiklo kube, kuriame jis išliks nenuvytęs.
- Būčiau ieškojęs Victorios bet kokiu atveju,-numykia parodydamas, kad eis kartu. Nors iš tikrųjų norėjo pasislėpti nuo nemirtingų, visa girdinčių ausų ir Katerinos šio to paklausti.Pastebėjęs, jog jiedu ima eiti į tam visai nepalankią pusę, švelniai sulaiko Pierce. Jiems stabtelėjus, įdėmiai įsižiūri į rudas, visai kaip jojo paties, tik kiek šviesesnes akis.
- Noriu su tavimi apie šį tą pašnekėti. Galbūt man net neprireiks apie tai kalbėtis su tėvu,-rimtu nusiteikimu dvelkiantis vyrukas patraukė Katherine susidomėjimą,-Negaliu apie tai kalbėti čia. Turiu įtarimą, kad tai savotiška ir didelė jūsų abiejų paslaptis,-pakurstęs Pierce nuotaiką tik dar labiau išsireikalauja išėjimo į kiemą, tačiau Victorios užkalbinta vampyrė finale prioritetus susidėliojo teisingai. Bendraudamas su savimi pasitikinčiomis, drąsiomis, stulbinančio grožio moterimis Marcus elgėsi gana... nedrąsiai. Pritrenktas to, kokia įspūdinga yra toji Victoria Lockwood (ir nereikia tokio įspūdžio traktuoti kaip vaikino nesugebėjimo susitelkti į moterį, su kuria palaikė artimą ryšį, tiesiog, kai pamatai kažką gražaus, admire it from distance ( ͡° ͜ʖ ͡°)), nesikišo į dviejų moterų pokalbį. Pastovėjo kiek nuošaliau gerbdamas pokalbio privatumą, kol užtaikęs tinkamą momentą nusprendžia su mergina pasisveikinti. Iš pirmo žvilgsnio net neatrodė, kad hibridė Marcusą prisimenanti.
- "Black Widow" baras? Aš buvau tas melancholiškas vyrukas su gitara ant scenos. Įsiveržei ir pareikalavai sugroti kažką linksmesnio. Niekad nepamiršiu, pasakei, kad mano muzika yra tokia, tarsi verstų ilgėtis to vaikino, su kuriuo užmezgei akių kontaktą metro prieš 7 metus,-matydamas, kad Victoria vis dar sunkiai gaudo siūlų galus, vaikinas supratingai nusišypso,-Buvai įkaušusi. Žodžiu nesvarbu. Su gimtadieniu,-spinduliuodamas užburiantį geranoriškumą vyrukas ištiesia į merginos pusę gražiai supakuotą, kubo formos dovaną. Savo vaikino pasigedusi Adelina pagaliau susirado Marcusą. Apkabinusi jį per liemenį, patraukia į save. Užuodęs stiprų nuo jos sklindantį alkoholio kvapą nusijuokė nusistebėjęs, kad rusvaplaukė sugebėjo taip greitai įkaušti. O tada prisiminė, jog jai visados daug ir nereikėjo, idant pajaustų tą alkoholio sukeliamą socialinę laisvę. Adelina tikrai nesijautė patenkinta supratusi, idant jos širdukas sirpsta pritrenkiančio grožio moterų draugijoje. "Niekados daugiau manęs neišduok" - rimtai, bene piktai sukuždėjusi vaikinui ji pakšteli rausvai nudažytomis savo lūpomis į priklausančias Marcus'ui. Atlyžusi ji nusiveda varloką prie užkandžiais nukraito stalo. Net jeigu didžioji dauguma vakarėlio dalyvių išsilakstė įbauginti Sebastiano "šilto priėmimo", nedidelė grupelė Victorios draugų liko. Jie toliau svaiginosi alkoholiu, bendravo ir šoko.
(Dabar mano idėja tokia, kad Katerina gali drąsiai palaikyti pokalbį su Vic'ą, bet tuo pačiu mes galim skelti jį ir pokalbis su Marcus'u vyksta tuomet, kai Katerina pabaigė su Vic'a? Makes perfect sense Very Happy)
Marcus'as tik buvo pradėjęs "aiškintis" su garbane ir nepasijautė maloniai, kuomet jųdviejų pokalbis turėjo nutrūkti. Vis žvilgčiojo į vampyrės pusę laukdamas kada ji atsilaisvins. Ir kuomet taip nutinka, sugrįžta. Į pyktelėjusią Adeliną sureaguoja šypsena. "Ji Sebastiano mylimoji, Dele" - pasako taip, tarsi tai turėtų sugriauti bet kokias merginos abejones. Pabučiavęs širdies draugę į lūpas, vyrukas nužingsniavo link Katherine. Nusijuokė pagavęs jos "ir vėl tu čia" žvilgsnį.
- Ar neatsisakytum įkvėpti šiek tiek gryno oro?-pasiūlo vampyrei persikelti į kiemą, su kuo garbanė žinoma sutinka. Jie abu išnėrė į lauką, pajutę kontrastingą temperatūrų skirtumą. "Abstrakčiai" apsidairęs pastebėjo taku numainuojančią Sebastiano figūrą. Grąžino žvilgsnį į Katherine ir kai pradėjo kalbėti nepagalvojo, kad jųdviejų dialogą Redford'as panorėjęs galės labai nesunkiai išgirsti. Visai kaip Katherine Sebastiano su Elissa.
- Tėvas nesakė man kurių galų jam reikia nuimti tą nelemtą burtą nuo Niklaus mumijos ir niekados nebūčiau sužinojęs kodėl tai tapo reikalinga, tačiau seansą baigiau ne visai teisingai ir sąsają su ta vieta jaučiau dar kurį laiką. Gana aiškiai pajutau kaip Niklaus siela perėjo į kitą pasaulį. Jūs jį nužudėt,-stengėsi kalbėti šaltai, visgi kažkoks kartėlis Marcus'o balse jautėsi. Tikrai nebūtų sutikęs su Sebastiano "reikalavimais" jeigu būtų žinojęs, kad prisideda prie vampžudystės. Nutuokė kas per asmuo yra Niklaus Mikaelson, tačiau vargu ar būtų norėjęs prisidėti prie jo galo. Visi sulaukia sau skirto atpildo. Niekados nenorėjo būti (iš dalies) tuo atpildu,-Rimtai? Kam reikėjo į visa tai įvelti mane? Ir iš viso, kam reikėjo nuimti nuo jo burtą, neleidžiantį jam prisikelti tik tam, kad paskui jį nužudytumėt?-šį kartą tiek nesusipratimą, tiek erzelį išreiškė atvirai,-Nebent aš kažko nežinau ir be burto nuėmimo nebūtumėt galėję jo sunaikinti,-pasamprotauja pro gilų, sunkų atodūsį ieškodamas Sebastiano ir Katherine veiksmams logikos ir savomis jėgomis. Marcus net ne tikėjo, o žinojo visos supistos mūsų visatos veikimo principą, kad už kiekvieną blogą darbą, kiekvieną niekšystę gauni niuksą atgalios. Vaikinas saugojo savo karmą, ar stengėsi ją saugoti. Visgi prisidėjimas prie kažkieno gyvybės atėmimo yra reikalas rimtas.

Įtampos išvengti tarp pašnekovų nebuvo įmanoma, visgi bejausmis Sebastiano veidas neišdavė nieko. Nejautė nerimo, kažkokio susigėdimo, netgi stengėsi nesijausti prasikaltęs prieš savo seserį. Atėjo pas ją, drąsiai žiūrėjo jai į akis tikrai ne tam, kad parodytų savo silpnumą. Vyras pasuko sodo link paskui Elissą, nes ketino visapusiškai drąsiai, oriai, be gailesčio, be pasigėrėjimo pripažinti tai, kas tarp jųdviejų įvyko. Pripažinti tiesą, kurios pakeisti šioje laiko linijoje nebuvo įmanoma. Graikiškos (iš dalies) kilmės moteris visados skleidė ypatingą aurą, kuri negrįžtamai pakito Elissai sukomplektavus save visiškai pilnai. Atšiauri, kietakaktė (ir kietašiknė) moteris virto trapia, moteriška, jaudinančia būtybe. Sesuo visados ypatingai rūpėjo Sebastianui, kuris ją laikė vieninteliu gražiu, teigiamu dalyku augant Ambrose namuose. Netekti jos buvo tragiška, sukrečianti patirtis ir tikrai neketino netekti Elissos vėl. Ir visai nesvarbu kiek juodų kačių perbėgs juodu jungiantį kelią. Susitikus jųdviejų šviesiems žvilgsniams Redford'o širdis suvirpėjo ne kartą. Niekados nebūtų norėjęs statyti Elissos į nepatogią padėtį, priversti ją kentėti. Buvo akivaizdu, kad nė vienas jų į momentą viename šio dvaro vonios kambarių negalėjo žiūrėti visiškai šaltai. Jie visados bus neįtikėtinai vienas kitam brangūs ir šis nutolimas, ši patirtis negrįžtamai pakeitė jų ryšį. Sebastianas neturėjo laiko, kad užtektinai pasidžiaugtų Elissos grįžimu į savo gyvenimą ir ši galimybė atrodė atimta iš jo amžiams, nes tyras, broliškas jųdviejų ryšys tapo sugadintas. Net nežinojo kaip turėtų jaustis žvelgdamas į tamsiaplaukę. Mylėjo ją lygiai taip pat stipriai, kaip seniau, tačiau tuo pačiu tie jausmai tarsi siekė kurstyti gėdą, amoralumą. Lyg broliška-seseriška meilė nebegalėtų būti taikytina jų santykiams, tačiau su emocija daryti kažką tikrai reikėjo. Ir tai tikrai nebuvo prieraišumas, kuris galėtų pereiti į tokius jausmus, kokius Sebastianas kadaise turėjo Saloninai, o dabar - Katerinai. Redford'as visados buvo pareigos žmogus. Vargu ar jis galėtų lengva ranka nusikratyti įsipareigojimų, net jeigu santykis su jais skaudintų kitą vyrui beprotiškai brangią moterį. Vargu ar Elissa su Kat kada nors bus draugėmis, bet dėl "mažyčio ups" su seserimi nutraukti ryšio su ja tikrai neketino. Ir tai, kad pasekė graikę sodo link buvo akivaizdžiai tą įprasminanti žinutė.
Slapčia vyras iš ties ilgėjosi to magiškai neįpareigojančio, žmogiško bendravimo tarp jųdviejų laikais, kai tiek Elissa, tiek Sevastianos buvo paprastais vaikais, bandžiusiais išlikti vaikiškais. Žinoma vyras privalėjo suaugti greičiau, nei jo brolis ar sesuo (kuri netrukus išnyko iš jų pasaulio), turėjo rūpintis jaunesniu broliu, užauginti Elissą, bet tada viskas iš ties atrodė kur kas aiškiau ir paprasčiau, nei dabar. Jųdviejų bendravime nelikdavo vietos magijai, vizijoms, visam tam prakeiktam mėšlui, prilipusiam taip, kad nusikrapštyti atrodė įmanoma. Pranašiški sapnai, neprašomai, netikėtai į galvą sulendantys vaizdiniai yra kone neatsiejama Ambrose šeimos dalimi, tačiau Sebastianas niekados prie to nepriprato. Vargu ar būtų paniręs į Elissos "transliuojamus" prisiminimus, jeigu stipraus ryšio tarp jų nebūtų. Prie fontano stovinčio vyro pavidalas visiškai sustingo, kuomet mintimis persikėlė į visai kitą plotmę. Vampyras nejudėjo, nemirksėjo, mėlynos jo akys tapo tuščios. Ir kai sugrįžo, tik išsitempęs nemirėlio kūnas išdavė apie tai, kad viduje Sebastianas kone virė. Girdėjo Elissos kreipinį į jį, tačiau pasiliko teisę iš karto nesureaguoti. Baugus, šaltas Redford'o žvilgsnis pagaliau susitinka sesers veidą. Netikėta, neįtikėtina, bet vyro lūpos subanguoja sukurdamos šiurpokai atrodžiusią šypseną. Tiek vizualiai, tiek energetiškai nuo pašnekovės skyrėsi it diena nuo nakties. Šiltą, šviesią fėjos aurą temdė tik šalia jos stovinčio, tamsos ir šalčio prisigėrusio vampyro esybė.
- Man nerūpi, Elissa,-abejingas, žemas Sebastiano balsas suvirpina orą užtikrinta maniera. Vyras įsileido į save informaciją, tačiau atsisakė ją apdoroti. Jau seniai suprato tai, kad jo šeima, jos peripetijos yra painus, bjaurus reikalas ir norėdamas neišprotėti turi į tai, į bet kokios gniuždančios tiesos momentą nereaguoti. Privalo. Redford'as ne kartą buvo priartėjęs prie akimirkų, kuomet trumpi sveiko proto aptemimo momentai grasindavo pavirsti visai ne į laikiną būseną, o stadiją. Neleido sau net priartėti prie beprotybės, kuri Sebastianą pakeistų radikaliai, galbūt net negrįžtamai. Vizijos apie Katherine mirtį Redford'o nebuvo aplankiusios ilgą laiką, bet vyras žinojo, kad raktas į jo žmogiškumą dabar kažkur randasi dvare ir greičiausiai stovi beprotiškai pasipūtęs. Ant aukštakulnių įspūdingais kulnais. Bet kokia tiesa apie jį patį, jo šeimą, kad ir kokia šlykšti, sukrečianti ji bebūtų nublanko prieš tamsą ir chaosą, kuriam save pasmerktų suvokęs, jog Katerinos Pierce susigrąžinti vyras nebegalėtų, nes neliktų pačios Katerinos Pierce. Tarsi siekdamas emocinio palengvėjimo lėtai iškvepia šaltą orą,-Tai visiškai nieko nekeičia,-griežtai nukerta, nenoriai leidęsis į jųdviejų santykių apibrėžimo temą,-Esi mano sesuo, ne dėl to, kad abu išlindom iš tos pačios pizdos,-panieka Florianai sunkte sunkėsi ir tai akivaizdžiai išdavė tai, kad abejingu besidedantis vyras iš tiesų viduje išgyvena nesuvokiamai margą emocijų spektrą. Sebastiano balsas neskambėjo ramiai. Vampyras niršo,-Esi mano sesuo, nes tave dar kūdikį paėmęs į rankas supratau, kad jeigu neiškeisiu žaislų į pareigą tavimi rūpintis, tu neišgyvensi,-galėjo prisiekti, kad jautriame Elissos žvilgsnyje išvydo lygiai tą patį, apie ką galvojo Redford'as. Jie abu matė pakrikusią, sugniuždytą Florianą, kuri niekados nebūtų galėjusi pasirūpinti savo jauniausia, trapiausia atžala. Keista. Tuomet, kai kritiškai išgyveno faktą, idant sugulė su savo paties seserimi būtų sielą pardavęs už tokią akimirką, kuri paneigė jųdviejų giminystės ryšį, tačiau tiesos akivaizdoje Sebastianas puolė tą ryšį ginti, it būtų pajautęs nesaugumą,-Ar tai turėtų padėti pasijausti geriau? Ar dabar bent vienas iš mūsų turėtų jaustis taip, lyg didžiulė emocinė našta būtų nuslūgusi nuo krūtinės? Nes jokio sušikto palengvėjimo aš nejaučiu, Elissa. Man nusispjauti ant Horatiaus, nusišikti ant Florianos. Esi naivi, kvaila mergiotė jeigu palaikydama kontaktą su jais tikiesi palaikymo, supratimo, meilės ir švelnumo,-šalta, stipri Redford'o ranka nugula ant Eli peties, švelniai spustelėdama lepią moters odą, it būtų reikalavęs daugiau atidumo. Kiek priartėjusio vyro veide ryškėjo pyktis, panieka, nelygu bandė seserį įbauginti. Netrukus jis prabyla vėl. Ir žodžiai buvo lėti, griežti,-Nustok veltis į reikalus, susijusius su tomis dviem savanaudiškomis išgamomis. Jiems niekados nerūpėjom kaip šeima, kaip jų pačių dalis. Kodėl ji tave apsėdo, Elissa? Kad apžiotum mano kotą? Neee. Jie visados troško mus valdyti, mumis naudotis, gal net išvaryti iš proto. Jie tave pribaigs, Elissa. Vieną sušiktą dieną jie mus visus pribaigs,-ar vyras bent ką nors nutuokė apie jo šeimyniškių ketinimus? NE! Tačiau šią akimirką būtų įtikinamai, baugiai pasakęs bet ką, kad vikanė nutrauktų su Horatijumi bei Floriana bet kokį ryšį. Galiausiai vargu ar būtent Floriana užmezgė su Elissa pirmąjį kontaktą. Net jeigu ir užmezgė, būtent Eli įsileido ją į save, į šį pasaulį. Ji niekados neturėjo Florianai atsakyti. Redford'as pagaliau galėjo paaiškinti keistą sesers elgesį jo gimtadienio šventėje. Ir jeigu maža dalis pačios Florianos buvo tada, kai Elissa šaltai, bet užtikrintai flirtavo su savo broliu... Tai tiesiog šlykštu. Ir Sebastiano išraiška tikrai atrodė taip, it būtų pauostęs kažką susmirdusio. Redford'as kiek atšlijo. Nutraukia gilų, įtemptą kontaktą (įskaitant akių) pažvelgdamas į horizontą. Vyras atrodė visiškai nurimęs,-Aš ketinu susidoroti su jais abiem. Jeigu reiks, pats abu nusiųsiu atgalios į pragarą. Bet tu su tuo neturėsi nieko bendra,-griežtas tonas priminė savotišką įsakymą. Ketino bet kokia kaina apsaugoti Elissą nuo grėsmių, ypač dabar, kai žinojo, jog Horatius ir Floriana traktuoja ją kaip silpną grandį. Kreipusis į Sebastianą, toji šmėkla niekados nebūtų pasiekusi savo tikslo. Tuščios Redford'o akys sugrįžta į pašnekovę. Trumpai "pakybojusios" ties graikės veidu, jos lėtai nuslysta žemyn ir sustoja būtent ties jos pilvu ir tas išduoda apie tiriamą, ne geidulingą žvilgsnio pobūdį. Tai ką jautė buvo nepaaiškinama. Ištiesia ranką, išlenkia pirštus. Kone magnetiška trauka vertė vyrą prie ten švelniai prisiliesti. Neprisilietė. Elissos žodžiai Sebastianą tiesiog nuplikė. Vikanė skambėjo kaip sušikta beprotė. Redford'o veidas persikreipė veik neatpažįstamai. Vargu ar graikė matė savo brolį tokį šiurpų, piktą, pasibjaurėjusį. Vampyras pačiupo kompanionę už abiejų dilbių. Spaudė smarkiai, neabejotinai plėšydamas kraujagysles delikačioje moters odoje. Magijos kalba netikėtai prabilęs vyras nesibodėjo užkeikti sesers savo norui bei nuožiūra. Supratusi klastą Elissa pabandė pasipriešinti, visų pirmiausia bent fiziškai, tačiau Redford'as tik dar atkakliau parodė savo fizinę jėgą. Jis paleido seserį palikęs ant jos rankų ryškias žymės, kurios turėjo prasmę (tai yra, kol veiks užkeikimas, tol smurtiškai atrodančios kraujosrūvos links ant jos rankų). Sukrėstas Ambrose ketinimų pasmerkti dvynius pražūčiai, vyras elgėsi šiurkščiai. Sugavęs pasimetusią Elissą už sprando prisitraukia artyn tam, kad jųdviejų veidai atsidurtų artimame, panašiame lygyje. Įniršęs vampyras šnopavo.
- Bandyk jiems pakenkti - mirsim. Abu. Pabandyk nuimti prakeiksmą - MIRSIM. ABU. Ar supratai?-nestipriai sukratęs seserį, brutalus Redford'as viduje išgyveno kažką... neįtikėtino. Jaudulį, kurį jautė puikiai užmaskavo įniršiu. Pašnekovė veikiausiai žalio supratimo neturėjo, idant Sebastianas praktikavo magiją. Pasakęs "fuck it" specialiai pasinėrė ne į bet kokią, o juodą, naikinančią. Nelabai turėjo ką prarasti. Šviesą, gerumą, sielą, teigiamą karmą?! Pfff. Nieku gyvu nebūtų leidęs Elissai atsikratyti vaikais, užtikrintai bręstančiais jos įsčiose. Redford'as ilgai gyveno įtikėjęs, idant tėvu būti niekados negalės ir dabar... Šis supratimas buvo vieninteliu gražiu, teigiamu dalyku, kuris vyrui pastaruoju metu nutiko. Buvo pasiryžęs padaryti visiškai viską, kad šis pokytis jo gyvenime atneštų kažką iš ties stabilaus, gero. Akivaizdžiai jam nerūpėjo kokių minčių šia tema turėjo vaikų motina. Žinoma vampyras perlenkė lazdą ieškodamas su Elissa susitarimo. Am, jis visai neieškojo su ja susitarimo. Paėmė ir nusprendė už juos abu. Moteris tikrai galėjo pastebėti kaip smarkiai pasikeitė Redford'as. Ir koks jis visgi panašus į Horatijų. Kalbant apie jį... Sebastianui nuoširdžiai nerūpėjo tai, kad visgi yra nesantuokinis benkartas, o tokių Horatijus veikiausiai turėjo ne vieną. Iš jo, kaip žmogaus gyvenimo vyrui mažai kas terūpėjo, mat buvo supratęs, koks neįtikėtinai pasikeitęs graikas dabar yra. O prisikėlimą iš mirusiųjų laikė tikrų tikriausiu atgimimu. Pasaulį išvydusi gyvybė, jei tikėsim reinkarnacija, niekados neprisimindavo savo praėjusių gyvenimų. Prisiminti jų nesistengė ir Redford'as.

(Iš Maggie atsakyta bus, kai pereisim į sekantį jų plotą, nes čia Meg ir Tonis jau man vapšė ne į temą atrodo :DD)




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“And here I am, trapped between two men: one loved me too much and other one - too little.”
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1516
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : New York
Meilė : The myth, the legend, the baddest bitch of all.
Draugai : Dean, Mason, Rebekah
Rūšis : Vampyre/Seraphim
Darbo paskirtis : Public figure, businessman.

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t740-redsebastian1-instagram#33911

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Elissa Ambrose on Pir. 08 21, 2017 4:52 pm




Dark Fairies & where to find them




 DAINA:  Sia - To Be Human NUOTAIKA:


FLASHBACK
Elissa visuomet buvo optimistiska, sviesi asmenybe, kuri deja blogi ir negandas trauke it magnetas. Dar laikais, kai save vadino Cassidy, ji bande pateisinti, uztarti vampyrus nepaisydama to, kad visa jos tuometine seima ju neapkente. Galbut todel, kad buvo stipri kaip asmenybe, ji retai leisdavosi paveikiama kitu nuomones, ju isitikinimu. Diena, kai Asmodeus atsirado jos gyvenime nebuvo isimtis.
''Tu daug ko nesupranti, Elissa. Jis yra atsakingas uz tai, kad tokiu kaip tu ir as nebeliko.''
''Nemanai, kad persudai del populiacijos isnykimo kaltindamas viena asmeni? Galbut, jei fejos nebutu pacios surengusios supernaturalaus teroristinio ispuolio pries save pacias, dabar neisgyventum tokios egzistencines krizes?''-Elissa ir toliau krove daiktus i lagamina. Kambarys skendejo is paziuros nejaukioje tyloje, taciau taip pasirodyti galejo tik tiems, kurie nezinojo apie telepatinius feju sugebejimus bendrauti mintimis.
''As negaliu tau visko paaiskinti. Yra dalyku, kuriu tiesiog negaliu su tavimi aptarti. Tu nesioji jo palikuonis. Esi su juo susijusi... savo noru''-Asmodeus intonacija isreiske akivaizdu pasibodejima su Redford'u santykiauti sutikusia moterimi.
''Klausyk. Laikyk savo nosi ten kur jai ir vieta-savo asmeniniuose reikaluose. As ir mano pasirinkimai, su tuo neturi nieko bendra.''-moteris apdovanojo ji rusciu zvilgsniu, kuris netrukus vel buvo nukreiptas i kruopsciai lankstomus drabuzius.
''Tu sutikai padeti, vadinasi visa tai-musu abieju reikalas. Juk supranti, kad nesiodama tuos demonus savo isciose, tu negalesi perzengti portalo. Maza to, tavo jegos juntamai senka. Kuo ilgiau lauksim, tuo maziau sansu, kad pajegsi perzengti vartus kartu su manimi.''
''Mano jegos nesenka...''
''Vienintelis dalykas prastesnis uz tavo melavima yra tavo drabuziu lankstymo igudziai.''-vaikinas syptelejo.
Gana itemtas judvieju bendravimas pamazu keitesi, kazkas verte Elissa juo pasitiketi. VIsu pirma, jis isvadavo ja nuo Florianos issaugodamas tiek fizini jos kuna, tiek jos givybe. Ji buvo jam skolinga ir ketino atsilyginti padedama atstatyti ant isnykimo ribos svyruojanti feju pasauli. Ambrose neturejo zalio supratimo kuo is tiesu galetu padeti fejoms, bet vylesi, kad paslaptingasis ''ateivis'' vis gi yra paruoses veiksmu plana apie kuri su ja tiesiog nebuvo pasirenges kalbeti kol ja su Sebastian'u kazkas tebesiejo. Elissa trosko ten patekti. Susipazinti su savo istakomis. Isivaizdavo ta pasauly kitoki. Geresni. Deja, netolimoje ateityje jos lauks didziulis nusivylimas supratus, kad ir pats Asmodeus gerai nezino kaip ta pasauly isgelbeti. Shia nebuvo paruosusi veiksmu plano po to kai jis sunaikins Sebastian'a. Ji buvo susitaikiusi su galimybe, jog jos sunus kovoje zus. Saldus kerstas pateisino VISAS priemones.
''Viskas bus gerai. Nematau kodel jis turetu tam priesintis. Net neketinu jam pranesti, jog jie jo.''-Elissa anaiptol nebuvo tokia uztikrinta kokia bande vaizduoti.
''Mes neturim daug laiko. Jei tavo planas neisdegs. Privalesime imtis manojo.''-jis niekada taip ir nesupazindino Elissos su tikraisiais savo ketinimais.
''Ir koks tas tavo planas?''
''Jis tau nepatiks...''
PRESENT
Sebastian'o replika apie tai, kad vis dar ziuri i ja kaip i seseri priverte Elissa pajusti nemalonu, kone sleikstu skoni burnoje. -Atleisk. Negaliu i tave ziureti taip kaip anksciau. Tik ne po TO,-ji neatrode susigedusi, nebande ''vynioti i vata''. -Musu nesieja kraujas, nesijauciu kalta del to kas nutiko,-gan atviras pareiskimas buvo ilgai brandintas. Elissa turejo marias laiko galvoje perkratyti viska kas tarp judvieju ta vakara nutiko. -Suprantu, kad viskas yra kiek sudetingiau is tavo puses. Tu buvai vyresnis. Atsimeni mane vaikysteje,-isikarsciaves dialogas ne is tolo neprimine giminaiciu barnio. -Tai praeitis, Sebastian'ai,-neigiamai papurciusi galva ji ironiskai syptelejo isgirdusi sekancius vyro zodzius. -Galbut as ir suklydau leisdama Florianai perzengti nelemtus pragaro vartus, sugrizti atgal i zeme, bet su Horatijaus sugrizimu as neturiu nieko bendra. Florianos nebera. Ji mire. Visam. O su savo tevu gali susidoroti pats. As gavau atsakymus i visus man rupejusius klausimus,-dar karta pakraciusi galva ji atrode siek tiek isizeidusi. -Nebeesu maza mergaite. Man nera butina atsiklausti taves ar Silas'o. Jei pamirsai, visa amzinybe praleidau tremtyje ir tik savo pacios deka is ten issikrapsciau. Nei tu, nei Silas'as man nepadejot. Taip, kad savo broliskus pezalus galite pasilaikyti sau. As privalejau suprasti kas as. Privalejau atrasti savo saknis. Floriana yra... buvo... neatsiejama sios deliones detale ir dabar as zinau, kad atsakymu i man rupimus klausimu as turiu ieskoti kitur. Bet tai mano kelione, kuri su jumis neturi nieko bendra,-ilgainiui jie eme kalbeti vienas per kita, ramus dialogas virto gincu, kuri netrukus nutrauke pakeltas Elissos balsas. -Liaukis elgtis su manim tarsi buciau tavo nuosavybe!-is pasipiktinimo suraukti jos antakiai, tuzmingas zvilgsnis buvo nukreiptas tiesiai jam i akis. Kazkur, pasamoneje smestelejo seniai isgyventa scena, kurios epicentre buvo ne kas kitas, o Horatijus ir Floriana. Elisos lupomis issprudo kadaise motinos isrekta fraze ir tai priverte jos kuna nueiti pagaugais.
Ji eme trauktis atatupsta. Nesipriesino. Neisleido nei garso nepaisant to, kad vyriskos rankos spaude jos riesus taip, kad rodesi tuoj ims trupeti kaulai. Zvelge i rustu vyro veida nusciuvusi, issigandusi... paklusni. Baimes pilnos jos akys netruko pavandenyti. -Prasau... atsiimk uzkeikima...-susnibzdejo kvepuodama taip, tarsi ketino bet kuria minute imti ir nualpti. Drebejo. Laike kraujosruvomis isvagotas rankas sau prie krutines taip, tarsi bandytu tokiu budu save apsaugoti. Elissa dar niekada neatrode tokia pazeidziama, tokia sutriuskinta. -Sebatian'ai, tu negali is manes sito reikalauti!-staiga pasileidusi pasnekovo pusen ji puole ji kumsciais, bet veltui... tik tam, kad jos riesai ir vel butu suciupti i kur kas stipresnius nei josios gniauztus. -As turiu proga grizti... grizti ten is kur esu kilusi, bet tik ne... tokia,-jos skruostais ritosi asaros. Pavandenyje akys sunkiai begalejo iskaityti Redfprd'o israiska. -Tu gali... Gali perkelti juos i Katherine,-staiga isposkino pasiulyma, kurio pati Katherine ne uz ka nepriimtu. -Sebastian'ai, prasau,-sukukciojo dar karta, taciau vyras nerode pasigailejimo, uzuojautos. -Tu pasigailesi sito sprendimo, Redford'ai...-Elissos veidas apniuko. Sviesios jos akys tapo stiklines, piktos. Sutapimas ar ne, staiga pasigirdo griaustinis ir i zeme pabiro simtai, tukstanciai smarkaus lietaus laseliu. Visai kaip filmuose.
DALIS IS VICOS PERSPEKTYVOS DAR BUS, BET PASILIKAU JA RYTOJUI, NES YOU KNOW, PRIORITIES.





_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Don't worry, all is well. All is so perfectly, damnably well. I understand now, that boundaries between noise and sound are conventions. All boundaries are conventions, waiting to be transcended. Moments like this, I can feel your heart beating as clearly as I feel my own, and I know that separation is an illusion.
avatar
Elissa Ambrose

Pranešimų skaičius : 184
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 35
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Neisipareigojusi (Dean)
Draugai : Dean Winchester
Rūšis : Medziotoja/Ragana (34/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Sebastian Redford on Antr. 08 22, 2017 9:36 am





Dragon




None of us really changes over time.
We only become more fully what we are.

NUOTAIKA:  *here* APRANGA:  *here* DAINA:  Nine Inch Nails - We're In This Together



Vyro veidas neatrodė supratingas, tačiau išklausė linktelėjęs, it gerbtų Elissos nuomonę. Jos nuoširdūs, velniškai taiklūs pasisakymai vertė Redford'ą su pašnekove savotiškai susitapatinti. Suprato kodėl moteris nebegali žiūrėti į Sebastianą, kaip į brolį, bet tai toli gražu nekeitė to, kaip jautėsi pats.
- Nežiūriu ir aš į tave taip pat, kaip seniau,-pripažįsta su karčiu prieskoniu balse. Mąslus vyro žvilgsnis sugrįžta į blyškų Ambrose veidą,-Aš nesigailėjau to net tuomet, kai maniau, jog mus sieja kraujas,-Sebastiano balsas atsidavė dar didesniu kartėliu. Jautėsi keistai šnekėdamasis su ja taip nuoširdžiai, tačiau tuo pačiu negalėjo nusikratyti nuojautos, jog elgiasi teisingai ir jam tai netgi yra būtina. Tai buvo opi problema apie kurią pasikalbėti negalėjo su niekuo. Nebent su kokiu apmokamu specialistu, bet Sebastianas niekuomet taip nenusižemintų. Ta pati Katherine net nesistengė mintimis pastatyti savęs į Sebastiano poziciją. Redford'as jautėsi velniškai nuo to pavargęs ir šiuo metu čia, prie fontano jautė ramybę,-Gerokai sunkiau man buvo suprasti, kad vis dar labai mažai žinau apie save ir apie savo tamsą. Sunku susitaikyti ir su tuo, kad negrįžtamai pakenkiau savo ir Katherine santykiams. Tau nepasirodė ir nepasivaideno - ji man tikrai labai rūpi. Bet tuo pačiu jaučiuosi ciniškai tą sakydamas. Nebent kažkokiu iškreiptu, sumautu būdu mes iš tiesų skaudiname tuos, kurie mums rūpi labiausiai,-nežinia kodėl pašnekovei tą pasakė, kodėl tokia linkme pakrypo vampyro kalba, kodėl jis iš viso paminėjo Kateriną. Galbūt norėjo nubrėžti ribas tarp jųdviejų pasikeitusių santykių, norėjo parodyti, kad nepajėgtų laikyti Elissos svetima, negimininga jam dėl to jei vieną dieną nuspręstų nebekovoti dėl Pierce, Sebastianas prisistatytų prie Ambrose durų tam, kad pa'chill'int ir pažiūrėt "Netflix'ą". Vyro širdis užtikrintai priklausė pasipūtusiai ir kartais nepakenčiamai vampyrei. Ši su Marcus'u dar nebuvo įžengusi į kiemą, tad leido sau kalbėti atviriau, nei tą darytų jausdamas Kateriną kažkur netoliese. Jos kraują vis dar jautė savyje, kaip mažą pačios garbanės dalį jo viduje. Nenustojo jausti ir jos emocijų. Ypatingai tuomet, kai šios buvo itin stiprios ir dedikuotos pačiam Redford'ui. Visgi Sebastianas kiek sugudravo siekdamas sumažinti pyktį, kurį garbanė jam jautė. Nupirko butelį reto, prabangaus vyno. Būtent tokio, kokiam žinojo Kat neatsispirs. Žinoma negalėjo jo atkimšti, tai būtų tikrai pakenkę gėrimo kokybei. Prieš tai pasitreniravo, tiesą pasakius, treniravosi gana ilgokai, bet sugebėti "prakišti" pirštą, pirštus ar visą ranką kiaurai materijos. Pavyko, visai kaip ir užlaikyti tokį vaiduoklišką kontaktą. Giliai įsipjovė į pirštą, pranėręs jį pro tamsiai, kone juodai violetinės spalvos butelį. Sunkūs, tiršti Sebastiano kraujo lašai ėmė byrėti į turinį. Grąžino jį atgalios į raudonos spalvos kartotinę dėžę, kurios popierius prabangiai žaižaravo auksiniu atspalviu. Redford'as paliko kortelę. Užrašė "...her's breath is as sweet, the dew on the vine". Bob'o Dylan'o žodžiai. Nereikia tikėtis, kad nepoetiškas graikas "pareitų" su tokia romantiška fraze. Dėžę nusiuntė į Kat namus. Nebuvo tikras, kad žuvelė užkibs. Visgi jautėsi vertas šiokios tokios lygybės. Redford'ui buvo daug sunkiau šaltai reaguoti į Pierce, kai ją jautė taip, tarsi netikėtais momentais ji pati pirštais švelniai perbėgtų per jo sielą.
Elissos stiprybė bei užtikrintumas padėjo Sebastianui išlaikyti vidinę nuotaiką, be galo panašią į jojos. Tas nežemiškumas traukte traukė prie fėjos kraujo turinčios moters gyvybę. Pakėlė akis regėdamas tuziną sparneliais plakančių jonvabalių, kurie viršuje švietė tarsi kalėdinės girliandos. "Here we are standing and talking while dozens of bugs are fucking above our heads" - tik pagalvojo nenorėjęs pastebėti to balsu dėl frazės dviprasmiškumo. Ir potencialių paralelių. Nežiūrėjo į seserį tuomet, kai vėl prabilo:
- Kelintą jau kartą išgyveni save iš naujo? Nesistebiu kodėl tavęs jau niekas nebestebina. Ir kodėl tau nerūpi gyvenimas, kuriame apie tikrąją save žinojai tiek nedaug,-šypteli pažvelgdamas į ją supratingai. Ir iš tiesų, Elissa turėjo labai mažai laiko tam, kad Sebastianą prisipratintų kaip brolį. Ji buvo tik vaikas, kai Redford'as matė save kaip koloną jų byrančios šeimos namuose,-Galbūt jei sužinočiau, kad esu elfas, gnomas, angelas, Aragornas iš "Žiedų valdovo" dar koks velnias man būtų kur kas paprasčiau viską suprasti ir pereiti,-kiek sarkastiška gaida nuskambo kone savaime. Taip nutikdavo dažnai, kai pajausdavo, jog jo kalbos ima atrodyti per daug rimtai. Nenorėjo, kad Elissa pagalvotų neva iš jos šaiposi. Ji apie savo tikrąjį antgamtiškumą niekados su Redford'u nekalbėjo, bet to ir nereikėjo, nes vyras savomis jėgomis sugebėjo pasidaryti teisingas išvadas.
Pyktis, kuris netrukus palies Sebastiano veidą taip ir nenuslūgs. Nepaisant to, kad pats "įsakė" seseriai nekišti nagų prie Horatiaus, nepasimėgavo kategoriška "IDGAF" Elissos nuomone. Įsiuto, pasiuto. Gerojo Redford'o imidžas sugriuvo per akimirką. Visi tie supratingi žodžiai, kuriais virpino orą kiek anksčiau vampyrui ėmė nereikšti nieko. Dėl to netrukus prieštaraus viskam, kam  atrodytų pritarė, ką suprato ar stengėsi suprasti.
- Didžiausia klaida kokią gali padaryti, tai nuvertinti Horatijų, jo galimybes ir motyvus,-žemas vyro balsas priminė niršų urzgimą,-Manai būsi saugi, nes žinai kaip "sugydyti" nulaužtą gėlės stiebelį?-akivaizdžiai šaipėsi. Tai kaip sesuo bandė nutraukti su Ambrose šeima saitus iš ties pykdė Sebastianą,-Koks skirtumas iš ko sudarytas yra tavo sušiktas kraujas ir kur užkastos glūdi tavo šaknys. Ne sparnuotos, blizgučiais bezdančios moterytės tave užaugino. Kada paskutinį kartą lankei James'o kapą?-puolė, puolė ir dar kartą puolė Elissą, bene meistriškai užmaskavęs tai, kad jautėsi įsižeidęs dėl moters "akiplėšiškumo" ėmus laikyti save tikrų tikriausia fėja, o ne Ambrose, kuriai kūdikystėje vystyklus keitė būtent Sebastianas. Ne veltui sakoma, kad geriausia gynyba yra puolimas. Įtampa tarp jųdviejų suaštrėjo. Prasidėjo konfliktas ir nė vienas iš jų neketino nusileisti. Jautėsi puolamas, neteisingai kaltinamas. Neįvertintas,-Ak taip, atleisk, kad neperskaičiau to raštelio, kurį man atsiuntė tavo fėja krikštamotė iš Tra-la-la-lando prašydama tave iš jo ištraukti,-kone pasišiaušė, prie to ir balsą pakėlė. Nesuprato sesers, nesistengė jos suprasti. Sebastianas nebandė savęs susieti emociškai su Elissa tam, kad pajaustų jai empatiją. Ji padarė klaidą nusprendusi naudoti prieš vyrą visišką atvirumą. Į tą patį sakinį suėję keli raktiniai žodžiai sugriovė potencialią galimybę jiems susikalbėti, rasti kompromisą ir viską išspręsti kaip įmanoma diplomatiškiau. Redford'as nebebuvo diplomatas. "Aš privalau jais nusikratyti" - tai skambėjo jo galvoje tarsi netylantis aidas. Vyras kaip tik spaudė moters riešus. Velnioniškas, įpykęs jo veidas, keista, bet nė karto neparodė vampyriškos kaukės.
- Esi mano sesuo!-sušaukia jai piktai į veidą taip, tarsi šie žodžiai turėtų paaiškinti Sebastiano poziciją,-Nėščia, kvaila, padebesiais skraidžiojanti sesuo!-tęsė ne smarkiai, bet nemaloniai sukratydamas liesą jos kūną. Baigęs ritualą Redford'as taip ir liko atšokęs, jis nebebandė prie sesers prisiliesti tam, kad sukeltų jai skausmo,-Net nenoriu pagalvoti kokios beprotiškos, liguistos idėjos sukasi tavo galvoje, kaip ketinai pateikti savo nėštumą ir ką su vaikais daryti. Turėčiau uždaryti tave į sumautą beprotnamį, tad laikyk šiuos apribojimus gailestingumu,-vyras negirdėjo moters prašymo. Jis buvo apakintas įsiūčio, jautėsi atvirai, siaubingai pasibaisėjęs Elissa. Dar blogiau jautėsi pradėdamas suprasti, kad ši būtybė tikrai nebėra jo sesuo,-Grįžti iš kur esi kilusi?-sugrįžo prie temos kaip mat pakėlęs toną. Pašaipi grimasa jo veide neužsilaikė,-Kodėl tai tau šitaip smarkiai rūpi? Mėnesių mėnesius leidai dvare užsidariusi savo mažame, nelaimingame pasaulyje. Silpna ir vieniša, nors turėjai visas įmanomas galimybes būti laiminga. Tada atrakini kažkokią stebuklingą čiakrą ir pradedi kratytis viso gyvenimo, kurį turėjai anksčiau?-rėkė. Įsiutęs Sebastiano tonas pripildė tuščią sodą. Subjuręs jo veidas netikėtai kiek nuslūgsta,-Džiaugiuosi, kad pagaliau turi jėgų kabintis į gyvenimą. Keli klausimus, užduotis, nori atsakymų, sprendimų. Bet tu neturi visiškai jokios teisės sakyti man, kad susidraugavusi su savo fėjūkštėmis nusprendei nusispjauti į tai, kad kažkam vis dar esi sesuo, teta ir dukra. Turėjau jas visas iškersti kai turėjau tam progą,-spjaute išspjauna, tarsi šią akimirką trokštų kaip įmanoma labiau Elissą savo žodžiais sužeisti,-Tas saldžiarūris, kuris palaikė tau draugiją svetainėje, vienas jų?-paklausia su šiurpia potekste. Tuščias Sebastiano žvilgsnis atrodė baugiai,-Nesistebiu, kodėl pajaučiau jam antipatiją vos jį išvydęs. Tik fėjos gali atrodyti kaip keksiukai su pabarstukais. Tik pabandyk naudoti prieš mane kažkokius triukus, Elissa...-vyro balsas skambėjo lėtai ir įdėmiai. Įtemptai žiūrėjo į spindesį praradusias Elissos akis. Įspėjo ją, tačiau nesivaldė ir grasino,-Išmėsinėsiu tavo draugužį lygiai taip pat, kaip sėkmingai išmėsinėjau visas tavo krikštamotes fėjas tetules,-pagaliau vyro veide pasirodo juodi kraujagyslių tinklai. Sebastiano akys paskendo jo paties kraujyje,-Tu jų iš manęs neatimsi,-turėdamas omenyje dvynius, kuriuos dabar jautė stipriau, nei savo pyktį, atsitraukia jausdamas kaip artėja prie taško, kai nebegalės suvaldyti savo žiaurumo. Nusuko veidą, susimerkė. Ryškūs vampyriški bruožai palengva blėso.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“And here I am, trapped between two men: one loved me too much and other one - too little.”
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1516
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : New York
Meilė : The myth, the legend, the baddest bitch of all.
Draugai : Dean, Mason, Rebekah
Rūšis : Vampyre/Seraphim
Darbo paskirtis : Public figure, businessman.

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t740-redsebastian1-instagram#33911

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Katherine Pierce on Kv. 08 24, 2017 2:58 am




Bittersweet ball vol. 2




NUOTAIKA:  *click here*   APRANGA:  *click here*   DAINA: Kaleo  – Way Down We Go.




ARE YOU READY FOR NEW CHAPTER OF YOUR LIFE?
Būdama prabangos ir kokybės puoselėtoja bei gerbėja, istoriškai žinoma antrininkė niekada neleido sau pašykštėti ties pirkiniais, kurie atrodo kaip puiki investicija, ne viena vienai akimirkai, tačiau ir ateičiai, kuri šiuo atveju atrodo neišsibaigianti. Nepriklausomai nuo to, kad kokiame nors „ebay“ išpardavusi savo aukštakulnių kolekciją, galėtu pamaitinti bent pusę valkataujančių genčių, panašiomis „labdaromis“ niekuomet neužsiėmė. Na, nebuvo gera asmenybė, ir vargu ar viešumas ar dar kokios kitos aplinkybės būtu galėjusios kardinaliai pakeisti garbanės būdą. Kai kurie dalykai paprasčiausiai nėra lengvai pakeičiami, kaip kad atrodo esti turėtu. Katherine Pierce investavo į save, savo poreikius, bei savo artimiausius. O konkrečiau kalbant, į jauniausią dukterį (mat su pirmagime neturėjo atitinkamai daug laiko, bei šiai sugrįžus neįvyko kažkas panašaus į magišką momentą, kuomet susijungė dvi sielos puselės, bei tapo vientisu gyvu objektu). Victorios gimtadieniui pasiruošė iš peties. Neketino pasirodyti prieš kitus, apdovanodama ją kažkuo, kas paprastiems mirtingiesiams yra tik „šlapios svajonės apie gerą gyvenimą“. Paprasčiausiai kitokios dovanos, nei kad pasirinko, negalėjo įsivaizduoti. Galu gale, nepritekliaus Pierce seniai nejautė. Pinigai kartas nuo karto išsibaigdavo, tačiau fatališkoji tamsiaplaukė rasdavo vieną kitą būdą, kaip tinkamu metu „mirktelėti“, bei gauti jų dar daugiau. Nereikia pamiršti ir to, kad prie pasirinkimo prisidėjo ir biologinis Victorios Lockwood tėvas, kuris pardavęs dvarą, kuriame šiuo metu ir buvo surengtas gimtadienio vakarėlis hibridės garbei, piniginio trūkumo taip pat nejautė (arba pajus, kuomet šiam ateis sąskaita, kurią nori ar ne, tačiau teks pasirašyti, mat, prisikalbėjai – vadinasi turi tesėti savo duotą pažadą, arba sutikimą, arba kažką, kam sutiko). Sugebėjusi pakankamai greitai suderinti visus formalumus, kurie netrūkus bus įgyvendinti ir realiame laike, garbanė neketino pernelyg ilgai užtrūkti šiuose namuose. O ir kalbėdama su Sebastian‘o užvadintu sūnumi, nesumelavo, kuomet pareiškė ketinanti pasimėgauti vyno buteliu, vonios procedūromis ir visapusiška dvasine relaksacija, kurio reikalavo originaliosios poreikiai. Žinoma, atsižvelgiant į situacijos absurdiškumą, ji galėjo ir pasilikti čia, bei visais išvardintais dalykais taip pat užsiimti čia. Visgi, kankino nemalonus jausmas, kuris tiesiog vertė Petrovą norėti apleisti dvaro patalpas, kurios dabar nebe priminė namų, o išgyventus nemalonius įvykius, kuriuos su mielu noru būtu pašalinusi iš savo galvelės ir išdrįsusi gyventi toliau. Nebent, žinoma išdrįso, bet niekam apie tai neprasitarė? Vienaip ar kitaip, vakarėlis pačiai vampyrei nebuvo didžiulė staigmena, kuriai nebūtu pasiruošusi. Greičiau nustebino vieta, apie kurios lokaciją visiškai neįtarė. Ir jei būtu atvirkščiai, greičiausiai būtu liepusi dukteriai nesavivaliauti, o leisti jai pačiai neva „pasirinkti“ vietą, kuri galiausiai būtu dar didesnė ir malonesnė staigmena pačiai Victoriai, nei kad pavyks tai padaryti dabar.  
Marcus Varias, nepriklausomai nuo šio kone iš tolo spindinčio tyrumo, niekada nebuvo sudominęs savo asmenybę garbanės. Nesvarbu buvo net tai, kad šis buvo laikomas biologiniu Redford‘o sūnumi, kuris palyginus į šį pasaulį įsiveržė visai neseniai. Jis kėlė originaliai vampyrei lygiai tiek pat emocijų, kiek tai kėlė ir Silvanus Varias. Tiesą pasakius, neabejinga (kas reiškia ne vien teigiamą alsavimą į minimo asmens pusę) Katherine jautėsi tik dviejų Ambrose šeimos atstovų atžvilgiu. Konkrečiau kalbant, Elissos nekentė, Sebastian‘ą mylėjo, ir nei vienas, nei kitas dalykas moteriai nepatiko. Per daug akivaizdus jauno varloko bandymas sužinoti daugiau, o gal net išmokti labiau suprasti Petrovą, neatrodė būtinas. Greičiau tai netgi šiek tiek trikdė, mat ji niekada nebuvo iš tų asmenų, kurie visus pageidaujančius įsileidžia į savo gyvenimą, nepriklausomai nuo to, ar šis tuo metu yra teigiamai ar neigiamai išsidrėkęs. Su jauniausiu minėtosios šeimos nariu, fatališkoji tamsiaplaukė nuo pat pirmos dienos elgėsi atgarsiai, nedraugiškai, kartais netgi pastebimai užgauliai. Ir visgi, iš visų susirinkusių dvare, šis vaikis buvo vienintelis, kuris ne vien kad atkreipė dėmesį į tai, esti Katherine Pierce atrodo it ne iš tos kojos pakilusi  iš lovos, bet dar ir akivaizdžiai nenorinti čia būti. Keista iš tiesų, kai imi galvoti apie tai, kad pats gyvenimas kartais į tą pačią vietą suveda neteisingus asmenys, teisingam pokalbiui. Juk jei ne Marcus pasirodymas, galimas dalykas, kad ši diena būtu pasibaigusi ne taip teigiamai, nei pačios Pierce atžvilgiu, nei to paties Sebastian‘o. Tikriausiai su metais nereikėtu stebėtis tuo, kad kai kurie asmenys tave priima ne kaip unikalią asmenybę, o kaip šešėlį, kažkieno kito fiziologinio atvaizdo pasikartojimą. Ir tai iš esmės turėtu būti priimama kaip savaime suprantamas dalykas, nepriklausomai net nuo to, kad ne velnio nesupranti su kuo būtent dabar esi tapatinama. Taip, būti viena iš antrininkių, nėra pats įdomiausias dalykas, nors ir reikia pripažinti tai, kad tarp pasikartojančių Amaros šešėlių, Katherine ne vien teisingai laikė save išskirtine, ji tokia ir buvo. Intensyvus Varias‘o žvilgsnis pakankamai sunkiai atgulė ant garbanės fasado, kuomet jis akivaizdžiai ne kaip dauguma, nepraleisdamas jos užgaulių žodžių per save, elgėsi taip, tarytum sugebėtu surasti bendrą kalbą greičiausiai net su pačiu velniu, kurio(s) motina kaip tik žvelgė į jo pusę. Pasigirdęs krizenimas iš pašnekovo pusės akivaizdžiai privertė Katherine antakiams nusileisti, įgaunant kiek labiau vizualiai rūsčią mimiką. Suprato kad jis nesušaipė, tačiau nedrįso to priimti ir geruoju. Ganėtinai greitai nepatenkinta veido išraiška tapo pašaipia, kuomet garbanė pasinaudodama proga atkartojo, pagal galimybes, vyruko juoką. Nors ir tai netrūko labai ilgai, mat jis privertė Katherine užsičiaupti, greičiau, nei ji spėjo pasisakyti. Ir tam net nereikėjo sukišti savo liežuvio, kad užimti jos burną naudingesne veikla. Taip taip, penkis šimtus metų gyvenančią nemirtingą, bei žinoma patyrusią moterį, visgi galima nustebinti. Ir stipriai.
– Apie ką tu kalbi? Mes niekada ir nebuvome... Ne. Slidi, nuodinga gyvatė. – Ne pats maloniausias epitetas, pavartotas mylimo asmens pusėn, tačiau suvokimas kad priedanga nebuvo tiesiog žodžiais paremta, tačiau ir įteisinta, privertė Katherine tuo pačiu metu ir pradėti niršti, ir norėti dabar pat susirasti Sebastian‘ą, bei jei tai buvo jo rankų darbas, nusukti šiam pautus. Neigiamas požiūris, tačiau ar galima buvo tikėtis ko nors kito? Vargu ar esant tokioms aplinkybėms, garbanė būtu ėmusi lydytis kaip varveklis per didžiausius karščius, vien nuo minties, kad kažkas pasistengė jos „laisvės“ suvokimą, padaryti visiškai šiam priešingu. Nenorėjo būti „žmona“ nei savo noru, nei priverstinai. Net jei kada nors ir būtu leidusi sau panašią privilegiją, greičiausiai p[paskutinę akimirką atsisakytu. Santuoka yra sunkus darbas, didelė atsakomybė ir galiausiai, kažkas, kuo juokauti nėra valia. Mat, pajuokavus, paskui sudėtinga imti ir supykti kad nieko nesigavo, kai iš tiesų net nesistengei kad būtu kitaip. Nemalonu buvo stovėti ir dabar, parodant tai, kad Katherine Pierce nesugebėjo viską apgalvoti, ir net kažkoks vaikėzas, kurį mato gal trečią, o gal ketvirtą kartą savo gyvenime, apie ją žino daugiau, nei ji pati.
– Tai visiškai nieko nekeičia, apart tai, kad tavo tėvas verčiau šiandiena lai nesirodo mano akyse. Ir aplamai, Marcus‘ai, viešasis pasirodymas prieš publiką, parodant begalinius jausmus ir visas kitas nesąmones. Yra farsas, todėl gali būti visiškai ramus. Nesu aš labai ilga stotelė jo gyvenime. – Net nesistengdama tamsiaplaukė kalbėjo taip, tarytum tekstą būtu išmokusi, o ne pasakiusi tai su rimtu užtikrintu ir netgi aiškiai nuoširdžiu prieskoniu. To paprasčiausiai nebuvo. Po kelionės, kuri galėjo pakeisti viską, o pasirodo kad buvo tik „nusikaltimo partnerių“ darbo išvyka, prioritetai dar labiau susvyravo. Ir pati Katherine nebuvo visapusiškai tikra tuo, kaip viskas pasisuks visai netrūkus. Tikriausiai jei nebūtu buvęs burtininkas su Hario Poterio lazdele, Marcus Varias galėtu kandidatuoti į pasaulio mąstu žinomus psichologus, po tam tikrų metų, praleistų peršokant iš vieno šios sferos kurso, į kitą. Matomai net nežinodamas visko, jis pastebėjo smulkmenas, kurios atrodė nepastebimos net viso ko dalyviams. Katherine žvilgsnis nusileido, matėsi kaip įsitempė jos veido raumenys, kurie ties žandikaulio susijungimo linija, subangavo. Prunkštelėjo. Atrodytu kad visiškai neturėdama net didelio noro kalbėti apie tai, kas vis dar kėlė nemalonų prieskonį burnoje. Žvilgsnis keliavo visur, susidurdamas su atsitiktiniais žmonėmis, kurių tarpe nebuvo nei Sebastian‘o, nei Elissos. Keista tiesa? Jei asmens vaizduotė yra laki, o ir širdis vis dar uždegimo stadijoje, per akimirką gali prisigalvoti tūkstančius įvykių scenarijų, kurių ne vienas nebus geras. Nemirtinga moteris vos pastebimai supurtė galvą, ir tuomet pasistengdama kuo įtikinamiau apsimesti kad jos tai visiškai nejaudina.
– Kodėl tai darai? – Gana tiesus klausimas, kuris atrodė kad susiformavo visiškai netikėtai, mat nieko panašaus abu pašnekovai prieš tai nebuvo užkabinę. Manydama kad taip galėjo šiek tiek  suklaidinti Marcus‘ą, garbanė pasistengė kaip galima aiškiau perfrazuoti savo klausimą, kad jis galiausiai taptu kaip galima labiau suprantamas.
– Mes abu puikiai žinome tai, kad imtum šaudyti fejerverkus iš apatinio taško, jei tik Sebastian‘as pagaliau atsitokėtu ir sugrįžtu pas tavo mamytę. Kuri, hm, visgi mano dėka dabar yra tokia pat amžina, kaip ir beveik visi čia susirinkę. Tuomet, kodėl bandai kalbėti su manimi, kai turėtum kur nors nuošaliau ploti tam, kad likimas visgi gali būti maloningas? – Šiek tiek kilstelėdama savo išraiškingus antakius, garbanotoji moteris leido ganėtinai aiškiai suprasti tai, kad kalba apie Elissą, jai yra nemaloni, todėl, kaip tik tuo metu, kuomet jie abu ėmė eiti link Victorios, kuri laikėsi nuošaliau, spėjo atrėžti ganėtinai šaltą, ir pastebimai vis dar skausmingą atsaką. – Mhm. Tik kas vyksta tarp Sebastian‘o ir Elissos, jų gali ir paklausti, tuo pačiu ir kodėl manęs tai nebedomina. Na žinai, paturėsit artimą šeimyniškai vyrišką diskusiją.
Lemtinga akimirka pristabdyta, Katherine taip ir nepasiekė savo dukters, kuri akivaizdžiai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad originali vampyrė pagaliau žengė į šios pusę. Paskatinta atsisukti į jauniausią Varias šeimos atstovą, garbanė vos pastebimai primerkė akis. Jie abu puikiai suvokė, esti jaunam vyrui pavyko atkreipti nemirtingosios dėmesį, prakalbant apie vienintelę paslaptį, kuri dar išlaikė Redford‘ą su Pierce pakankamai arti vienas kito. Net jei pačiam Sebastian‘ui paslapties atskleidimas nesukeltu labai didelių problemų (na daugiausia tektu pavartyti akis klausant kaip buvusi mylimoji, verkšlena „Seb‘ai, kaip tu galėjai?!“, ir atkentėti kaip ji labai moteriškai kumščiais daužo šiam per krūtinę, tikriausiai siusdama signalus neva nori būti apkabinta. aha, kalba eina ne apie Saloniną ar tą pačią Katherine, o apie Niklaus Mikaelson jauniausią seserį, jei kartais vis dar netapo aišku), užtat Katherine lauktu dar vienas ilgas, arba netgi neišsibaigiantis interesų karas su šeima. Arba, teisingiau būtu pasakius, su dukterimi, kurios prarasti tikrai kad nebuvo nusiteikusi.  
– Duok man dešimt minučių. – Sausokas, tačiau pakankamai reikšmingas atsakymas išsprūdo pro raudona spalva nudažytas Katherine Pierce lūpas, kuomet ji pagaliau susidūrė su savo dukterimi akis į akį.
Priartėdama prie savo jauniausios dukters, Katherine nesugaišo ne akimirkos, kuomet klestelėdama rankomis, kaip mat prisitraukė jubiliatę į savo glėbį. Nepriklausomai nuo to, kad visos Petrovos giminės moterys buvo savarankiškos, stiprios ir akivaizdžiai šiek tiek stokojančios demonstratyvių emocijų, svarbiausia kad abi puikiai suvokė kaip vieną kitą myli, ir kiek viena kitai yra reikalingos. Neužlaikydama apkabinimo per daug ilgai, prieš pilnai atsitraukiant, garbanė šiek tiek praskleidė dukters tankius, tamsaus kaštiono plaukus, it būtent taip nuguldami jie atrodo kur kas patraukliau, nei prieš tai. – Galiu nuraminti nebent tuo, kad artimiausiu metu panašios kelionės nenusimato. Nebent pagaliau esi pasiruošusi pradingti iš šios susmirdusios šalies, bei aplankyti madų savaitę, kartu su manimi? Šioks toks prasiblaškymas, atkutiuras, bateliai, aukštoji mada. M? – Sunku pasakyti ar garbanė nuoširdžiai manė kad dukra sutiks su panašia kelione, ypatingai todėl kad ir pati čia turėjo tam tikrą užduotį, kuri vertė ją pasilikti. Tačiau, argi galima uždrausti merginoms šiek tiek pamaloninti savo širdį, kažkuo ypatingu? Galu gale, minėtame pristatyme Pierce buvo privaloma dalyvauti, mat po ilgo darbo ir didelių pastangų, josios kolekcija pagaliau turėjo būti pristatyta Paryžiuje (kartu su apranga, kurios taip baiminosi Redford‘as, vadovaudamasis vizija, kuri nuo pat pirmosios akimirkos viską supratus, vertė jį laikytis atstumo). Katherine antakiai vėl išraiškingai pakilo, kuomet dukra išreiškė būtent tai, kad Sebastian‘o dėka jaučiasi nemaloniai, pridėdama tai, kad jei čia būtu Mason‘as, viskas būtu pasibaigę kitaip. Tiesa, tik vargu ar Mason‘o naudai. Galu gale, ir pats mirtingasis vargu ar paleistu vadžias, žinodamas, kad nugalėti, bent jau fiziškai prieš 2000+ metų gyvenantį padarą, nepavyks. Vos girdimai krenkštelėdama, garbanė pakreipė žvilgsnį į dukters pusę, kaip tik tuo metu, kuomet pasiryžo pratęsti savo monologo dalį, skirtą jai, nepriklausomai net nuo to, kad visai šalia buvo Redford‘o sūnus. – Jei tau palengvės, galiu sulaužyti jam kojas. Nors ne, greičiausiai palengvės ne tau, o man. Tiesa, Mason‘as nesakė kodėl nusprendė čia nepasirodyti? Nes kaip suprantu, priešingai nei aš, jis buvo informuotas apie tavo gimtadienio šventės vietą? Ar šį kartą Elena, nusprendė laikyti tavo tėvą už uždarų durų, neleisdama jam pasižmonėti? – Kiek susiaurinusi savo akių vokus, garbanė viso labo numojo ranka į klausimą apie tai, ar Sebastian‘as visuomet yra „fun blocker‘is“. Atsiminus jo paties vakarėlį, kurį surengė Pierce, taip, vyras tikrai nėra pasilinksminimų, bent jau panašia forma, gerbėjas. Neįpareigojanti, nuoširdi ir dėl to kiek „pavargusi“ šypsena užpildė Katherine veidą, kuomet ši sulaukė klausimo apie tai, ar viskas yra gerai. Victoria visuomet buvo išmintinga mergina, kai tai lietė bet kokį klausimą, nesusijusi su jai patinkančiais, priešingosios lyties atstovais. Ji nevertė savo motiną atsakyti į klausimą, kuris iš pat pradžių buvo pasmerktas tylai. Katherine nebuvo pratusi kalbėti apie išgyvenimus, stengėsi su tuo susidoroti profesionaliai, priimdama kaip patirtį, ir daugiau atgal nebe įsileisdama. – Puikiai.
Victoriai išsitraukus savo mobilų telefoną, Katherine net nesipriešino tam, kad įsiamžinti kartu su dukra, priešingai, vienai nuotraukai puozavo kartu su ja, o į kitą netgi prisitraukė ir čia pat buvusį Marcus‘ą. Nieko asmeniško, juk dalyvavus Lockwood gimtadienio šventėję, būtu visai nemalonu nepasidaryti su šiuo grožiu bent vienos nuotraukos, atminčiai. Ir galu gale, visai netrūkus pasirodys (ko Katherine nepastebės, mat bus užsiėmusi kitais dalykais), kad Varias turi ganėtinai gerą skonį, jei leido sau pasimėgauti gimtadienio kaltininkės išvaizda, bent iš šalies. Iš kart po šio proceso, suteikdama progą dukrai persimesti keliais žodžiais, kaip čia pasakius, su savo įbroliu? Kritiškai atsižvelgė į tai, kad vaikinukas iš pažiūros stengėsi netgi tam tikra prasme sukelti jos dukteriai įspūdį. Ir nors pati liko to nekomentavusi, vien savo žvilgsniu leido suprasti. – „Geriau net nebandyk, vieno Ambrose Petrovų gyvenimuose ir taip yra per akis“, – tai niekada nebuvo ištarta balsu, tačiau reikia pabrėžti tai, kad kartais vieno ar kito reikšmingo žvilgsnio, mimikos, užtenka net labiau, nei didžiulio ir varginančio poteriavimo. Visa laimė, kad šis pastatas buvo didžiulis, o tai reiškia kad išėjimų ir įėjimų jame buvo ne vienas. Jei Sebastian‘as su Elissa buvo iš vienos namo pusės, tuomet Katherine savo dukterį nusivedė prie kitos, kuri buvo šone.
– Jau kuris laikas mes su Mason‘u svarstėm apie tai, kad tu turėtum pradėti gyventi savarankiškai, be kontrolės, laisva ir galinti daryti tai, kas tau šauna į galvą. Ir kadangi mes su juo nesame tie tėvai, kurie tik palydi pro duris. – Galvos mostu garbanė specialiai nurodė šiek tiek tolėliau kieme stovintį automobilį. 2017-tų metų, vis dar nepaliestu salonu kvepiantis, Aston Martin „Disco Volante“ markės transporto priemonė, sodriai vyšninės spalvos kaip tik tuo metu lūkuriavo savo pirmosios ir vienintelės savininkės. Pierce pasilenkė prie savosios rankinės, kuomet iš ten ištraukdama raktelius nuo minėto objekto, atkišo šiuos į dukters pusę. – Kol nepradėjai strakalioti iš laimės, eikime apžiūrėsim vidų, ten dar šis tas yra. Dar vienas raktas, tačiau nuo kitokių, ne automobilio durų. – Paskatindama Lockwood praeiti prie automobilio, nuolankiai nusekė paskui. Negana to, dukrai atsisėdus prie vairo, Katherine sustojo prie transporto priemonėms pasilenkdama prie lango. – Į navigacijos sistemą yra įvestas adresas. 144 Duane Street, New York, NY, 10007. Nuo šios dienos, mano mažute, tu esi visapusiškai savarankiška, nuo niekuo nepriklausoma, suaugusi moteris. Tai tavo namų raktai, ir tikiuosi kad vos tik įsikursi, būsiu pirmoji, kuri bus pakviesta užeiti į vidų. Su gimtadieniu Victoria. – Pralysdama pro pravirą langą, Katherine stipriai apkabino savo dukterį, apdovanodama šią lengvu pakštelėjimu. Po ko, pabuvusi šalia visai nedaug, buvo priversta atsiprašyti kuriam laikui, su pažadu kad Vic dar šiandiena privalo kartu su ja pralėkti su vėjeliu.


SOMETHING BAD YOU CAN DO, FOR YOUR LOVED ONES.
– Žinoma. – Vienu žodžiu, sutikdama su Varias prašymu apleisti tas patalpas, kluriuose esantys nemirtingieji gali laisvai išgirsti vykstantį pokalbį, Katherine kartu su varloku apleido dvarą, šį kartą, visiškai atsitiktinai žengdama būtent ten, kur jos pokalbis, Sebastian‘ui norint, galėtu būti išgirstas, lygiai taip pat, kaip ir Katherine, kuri greičiausiai ir čia geriau būtu verčiau likusi be informacijos, kuri jai buvo nebūtina. Atsidurdama kieme, kaip ir įprasta, labai jaunai atrodanti vampyrė, iš savo mažos rankinės ištraukė cigarečių pakelį, bei žiebtuvėlį. Leido burtininkui pradėti kalbą pirmam, stengdamasi kaip galima mažiau pademonstruoti tai, esti jo žodžiai mažu mažiausiai sukėlė moters smalsumą, ką kalbėti apie tai, kad nebuvo tikra tuo, kiek daug Marcus žino, bei ko ketina pareikalauti už savo tylą. Kaip pasirodys paskui, nustebino ir tai, kad jis nepareikalavo nieko daugiau, kaip atsakymą į sau rūpimą klausimą. Tiesa, šis jaunas vyrukas greičiausiai buvo labiausiai nesavanaudiškas, tyras asmuo, kokį tik teko regėti tamsioms, garbanės akims. Net suvokti jo motyvus buvo sunku, mat niekada nemanė kad yra tokių, kurių sielos yra šviesos, be jokio purvo, kuris einant per gyvenimą neišvengiamai atsiranda. Kurio nuplauti, nuvalyti ar kitaip pašalinti nėra įmanoma, ir kuo toliau, tuo labiau jis suteršia tą šviesą, su kuria gimsta kiekvienas mūsų, dar tuomet, kai nėra pažinęs pasaulio tomis spalvomis, kokiomis šie yra nudažytas.
– Pirmiausia siūlau tau labiau prižiūrėti savo draugę, žinai moterys ir alkoholis yra labai prasta draugija, ypatingai kad dvaras yra perpildytas vampyrų, kurie vargu ar labai noriai siurbia tą šlykščią kraujo imitaciją iš krištolo taurių. Tiesiog pasiūlymas. – Kaip tyčia pradėjo kalbėti apie visiškai kitokius dalykus, tarytum dar būtu bandžiusi kaip nors nukreipti ar atitolinti jųdviejų kalbą, ypatingai dėl tos priežasties, kad antgamtinė klausa, visiškai nespecialiai, netgi nenoriai fiksavo dalį dialogo, kurį vedė kitas duetas, besirandantis ne tiek toli, kad išlaikytu privatumą. Atrodė kad net susitelkti į Marcus‘ą darėsi kuo toliau, tuo labiau sudėtinga. Atsikrenkštė, dar kartą pabandydama susitelkti į pašnekovą esantį priešais.
– Palauk, tu burbi taip greitai, kad man labai sunku suprasti apie ką tu aplamai kalbi. Iš viso, kokiais būdais tu gali būti susietas su Niklaus Mikaelson mirtimi, jei tavęs ten ne kvapo nebuvo? – Marcus nesiliovė kalbėti, išreikšdamas ne vien savo nepasitenkinimą dėl to, kad buvo įveltas į šią nedėkingą situaciją, tačiau ir tai, kad net dabar jis žinojo kur kas daugiau, nei pati Katherine, kurios rankos buvo paskutinis dalykas, kurį pajuto originalusis hibridas, prieš savo paties mirtį. Prieš tai užsidegta cigaretė prarado savo paskirtį, bei įdomumą, kuomet garbanė kilstelėdama ranką, tarp kurios pirštų laikėsi smilkstanti suktinė, palytėdama savo švelniai subanguotus tamsius plaukus. Stengėsi kaip galima greičiau susidėti visus reikiamus taškus ant I, nepriklausomai nuo to, kad buvo aktyviai trukdoma pašalinių garsų. Jos tamsus, skvarbus žvilgsnis vėl susidūrė su varloko akimis. Lūpos šiek tiek subangavo, it paskatindamos tai, kad pro jas imtu veržtis jos šiek tiek kimus, tačiau klausai labai malonus balsas (matomai dėl to kad nepratino savęs specialiai šį ploninti).
– Tu nori pasakyti, kad..? Palauk. Sebastian‘as tam asmeniui nieko nepadarė, už tai atsakinga esu tik aš. Ak vaikeli, tu tiek daug nežinai, ir atrodo kad tuo pačiu metu žinai per daug. Tas asmuo, tas monstras buvo nusipelnęs mirties. Ir kad ir kaip paradoksaliai ir lėkštai tai tau skambėtu, tai buvo mano asmeninis karas, kurio finale ankščiau ar vėliau būtu kritęs jis, arba aš. Tačiau, nesuprantu... – Ji vėl kalbėjo taip, tarytum negebėtu susigaudyti viskame iš karto. Vidumi, kaip ne keista, suprato viską iš karto, nors pasakyti tai balsu, atrodė beveik neįmanoma. Atrodė susimasčiusi, šiek tiek pasimetusi, buvo labai sunku pripažinti sau tai, kad Sebastian‘as tai padarė nesavanaudiškai, netgi neužsiminęs apie Marcus‘o įsikišimą ne vienu žodžiu. – Jis tai padarė dėl manęs, manydamas kad tai niekada neišlys į paviršių. Jis suteikė man galimybę susidoroti su savo demonu. – Kone tuo pačiu metu, Katherine prarado dėmesingumą, taip ir nesuteikdama, o gal suteikdama, tačiau pati to visiškai nesuprasdama, Marcus‘ui tą atsakymą, kurio jis laukė. Didžiulis jutiminis uraganas užpildė tamsiaplaukės kūną, kuomet daug kas, kone per vieną atskleistą akimirką, vieną „darbelį už nugaros“, tapo kur kas labiau aišku. Blogiausia buvo tik tai, kad tuo pačiu metu garbanė jautė ir didelę kaltę, kurios nebuvo pasiruošusi paaiškinti. – Atleisk, aš turiu jį pamatyti. – Atsitraukdama nuo Varias‘o, garbanė visiškai pamiršo apie tai, kad betraukdama cigarečių pakelį, kažkur pametė savo rankinę, su asmeniniais daiktais, kurių tarpe buvo ir mobilusis telefonas, kuris jai asmeniškai, be jokios abejonės visada buvo reikalingas. Atsitraukdama nuo Varias‘o, Pierce ženkliai sumažino ne menką atstumą nuo savęs ir toliau audringai kalbančios poros asmenų. Ketino ten pasirodyti, nepriklausomai nuo to, kad jų pokalbis buvo svarbus, manydama kad jos apsireiškimas yra kur kas svarbesnis. Ir tik tam tikri žodžiai, tam tikra tiesa, kurią pavyko išgirsti, privertė ją sustoti, taip ir nepasiekus tikslo. Sukandusi dantis, galėtu prisiekti, kad būtent tuo metu, tik daliai sekundės susitiko su Sebastian‘o žvilgsniu. Jos reakcija, kuri buvo tokia stipriai kontrastinga, susiliejo tik į neužtikrintą galvos pakratymą, įamžinantį neigimą. Apsisuko atgalios. Skubrus žingsnis, stipriai gadino plonus kulniukus, kuriais buvo padabinti garbanės aukštakulniai. Stengėsi iš čia išsinešdinti kaip galima greičiau. Ne, tai nebuvo panaši reakcija į tai, kuomet Redford‘as ne vieną kartą pasisakė apie savo nuotykį su Elissą. Tai buvo kažkas kita, nuo ko ji ketino pasitraukti. Praeidama pro Marcus‘ą, antrininkė tarstelėjo. – Jei pamatyti Victoria, būk geras, atsiprašyk mano vardu, kad negalėjau pasilikti.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I’m glad you’re not dead
Trust me, Sebastian. When I’m gonna be up to something, you’ll know it. C’mon. Kiss me … or kill me. Which will it be Sebastian? Right now, we both know that you’re only capable of one.

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!
avatar
Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2791
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : Mr. Not so PERFECT
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=4KJEZhUDSAY

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Elissa Ambrose on Pen. 08 25, 2017 3:42 pm




I want to make You suffer




DAINA: Eminem - Superman





​Nei vienas Ambrose seimos palikuonis gerai nezinojo kaip is tiesu reiketu traktuoti vadinamaji ''palikima'' ir kokios negandos ju visu laukia uz tai, kad kadaise ju tevai panoro priklausyti aukstesniai materijai nei iprasti zmones, taciau nesugebejo teseti vieninteles ir regis tokios elementarios salygos - islaikyti magija, neleisti jai nuteketi. Laukdami baisios, taciau neisvengiamos apokalipses, regis ne vienas ju nesitikejo, kad ''palikimas'' nebus toks vienareiksmiskas. Tai neprimins stichines nelaimes. Tai neatims ju givybiu. Tragiskas ir tamsus, visa griaunantis ir naikinantis, jis buvo uzkoduotas ju DRN, kesinosi buti perduotas ju palikuonims. Nuo ''palikimo'' issigelbejimo nebuvo. Visi esami ir busimi Ambrose ar su jais gyvenimus susieti pasirize individai buvo pasmerkti negandoms, liudesiui, agonijai​. Tai it tamsus, juodas debesis persekiojo sia seima pamazu pasiglemzdamas ir jos sviesulius, tokius kaip Elissa ar Sebastian'as. Apnuodydamas ju sirdis ir protus. Florianos ir Horatijaus istorija kartojosi.
Past
''Sebastian'as nera toks. Jis nera pabaisa...''-pirmine Elissos reakcija suzinojus apie tai ka kadaise padare jos brolis buvo neigimas.
''Tu jo nepazisti.''
''Tu TAIP PAT jo nepazisti.''
''Feju kraujas yra jo silpnybe...''
''Tai buvo labai seniai. Visi vampyrai praeina etapa kai saves nekontroliuoja...''-ji pertrauke Asmodeus siam nespejus uzbaigti sakinio.
''Jis isibrove i pasauly, kuriam nepriklause! Jis zinojo ka daro!''
''Tu viso labo zinai viena istorijos puse! Tu dar nebuvai gimes!''
''As tikiu savo zmonemis, jie paaukojo viska, kad naujai feju kartai netektu gyventi baimeje...''-Asmodeus nebuvo toks tikras, kokiu dejosi, taciau kalbejo itikinamai. Metu metais i galva brukama litanija buvo paveikusi vaikino smegenis. Kito gyvenimo, kitu tiesu jis tiesiog nezinojo.
''O as tikiu savo broliu.''
Present
Elissa giliai ikvepe. Nesitikejo, kad judvieju dialogas taps toks audringas. Drebejo. Virpejo it lapas. Sebastian'o pasipiktinimas buvo is dalies supratamas, bet tuo paciu ir liguistas. -Kaip gali vis dar traktuoti mane kaip seima? Tai liguista...-pasipiktinusi surauke antakius. -Pripazink, kad nuo musu susitikimo pradzios nejautei man nieko kito kaip trauka, kuri neturi nieko bendra su kraujo sauksmu!-jos zodzius sugere juos supusi nakties tamsa. Sebastian'as ir toliau kalbejo, neuzsiciaupe. -Kaip tu gali taip sakyti?!-uzsidengusi burna, pasibaisejusi ji atsitrauke atatupsta. Jos akys pludo asaromis, taciau ilgainiui jose eme atsispindeti ituzis. Jausmai kunkuliuojantis moters sirdyje nebuvo siai budingi. Ji nebuvo pratusi jausti pagiezos. Nekesti. -Vadinasi jis buvo teisus...-neigiamai papurciusi galva ji susnabzdejo.Sebastian'o savininkiskumas ja gasdino, verte jaustis varzomai, tarsi asmenine jos erdve butu ribojama ir ji negalejo padaryti nieko, kad jis atsitrauktu. Vienas uz kita siurkstesni, labiau krauja stingdantys teiginiai verte ja jaustis vis labiau pazeidziama, vieniska, svetima. -Atsiimk savo zodzius!-staiga pratrukusi Elissa suspaude kumscius ir didziule, nors ir nematoma jega nubloske Redford'a tolyn, priverte suklupti. -Dievai mato, bandziau tave pateisinti! Tavimi tiketi, bet Asmodeus teisus. Tu esi saltakraujis zudikas!-zengusi link vyro, kuris jau buvo spejes pakilti, ji priverte ji ir vel parklupti. -Mano brolis mire ta diena kai atgimei TU,-turedama omenyje Redford'o tapima vampyru ji atrode neperkalbama.
Jos veidas, israiska... Elissa pagaliau atgavo pasitikejima savimi, savo jegomis, kuriu jai suteike pyktis. Moteriai sis labai tiko. -Nori, kad isnesiociau vaikus, kurie tau ir tavo paukstytei nuolatos primins apie tai, kad esi priklausomas nuo feju kraujo?-priartejusi prie besistojancio ant koju vyro ji palytejo jo smakra. -Very well...-ji syptelejo. Bene globejiskai, siltai. Patraukusi rankas nuo vyro ji siek tiek kilstelejo savo smakra. Akys eme mirkseti neiprastai daznai ko pasekoje jos akys... Ellisos akiu uobuoliai tapo visiskai balti. Ji eme tyliai, taciau neabejotinai ryztingai kalbeti uzkeikima, kuris turejo paversti artimiausius penkis menesius Sebastian'o gyvenimo lygiagreciai agoniskus, vieniskus... visai tokius, kokius buvo pasmerkta isgyventi Elissa.
-Kol si pasauly isvys tavo taip trokstami kudikiai,-istare siuos zodzius su pastebimai jauciamu karteliu. Elissa nebuvo pasiruosusi tapti motina. Tik ne tokiomis aplinkybemis. Jos ir Sebastian'o nesiejo meile, silti jausmai. Ji negalejo neigti, kad jaute priesais dabar jau stovinciam fyrui kuniska trauka, taciau tai anaiptol nebuvo jausmai, kuriu pagrindu yra kuriama seima. Palikimo deka ar ne, burtininke negalejo nuo jo pasitraukti. Skamba paradoksiskai, taciau bet kuri sveiko proto butybe butu norejusi begti, sleptis.... tik ne ji. Ji jaute nenusakomai stipru nora islikti salia, nors tuo paciu ji ir niekino, manesi neapkencianti. -...kiekvienas tavo prisilietimas, artumas bus prazutingas tai, kuria myli,-Elissa nenuleido akiu nuo jo veido israiskos. Norejo pamatyti, pajusti jo nevilti, bejegiskuma. Norejo priversti ji jaustis taip, kaip jis priverte pasijusti ja. Fejos burtas buvo skirtas konkreciai Katherine. Nezinia is kur burtininke buvo spejusi pramokti juodosios magijos, taciau aisku buvo viena - Elissa nebuvo ta vienareiksmiskai gera, vien tiktai baltaja magija praktikuojanti ragana.
-Tu nezinai su kuo turi reikala, Sebastian'ai,-neigiamai papurciusi galva ji stovejo pries ji issitiesusi, didi, taciau gerai isiziurejes butum sugebejes pamatyti kaip virpejo moters pirstai. Ji anaiptol nesijaute tokia uztikrinta, tokia stipri kokia dejosi. -Jis taves nelies kol cia esu as, nes naiviai tikedamasi, kad priimsi teisinga sprendima, paprasiau jo duoti man laiko tave perkalbeti. Tu turi dvidesimt keturias valandas... Tam, kad nutrauktum si prakeikta saita, padetum man nusikratyti siuo nestumu ir pasitrauktum man is kelio,-Elisos motiniski instinktai akivaizdziai dar nebuvo ''nubude''.  Nepaisant visko kas tarp ju nutiko, tamsiaplauke neslepe intensiju pasilikti dvare, kurio teisetas savininkas dabar buvo Redford'as.
Ji zenge link jo, taciau pries prasilenkdama, sueme vyro riesa, o tiksliau ji puosusi laikrodi. Vyro pasamone perskrode padrikos, taciau nepaprastai ryzkios vizijos.
Vizija NR 1
Vizija NR2
Vizija NR3
Vizija NR4
Vizija NR5
-As isvesiu tave is tavo sumauto proto, Sebastian'ai. Zaisiu tavo smegenimis tol, kol pats nebesuvoksi kas is tiesu yra realybe, o kas ne. Prarasi viska, kas tau yra svarbu. Liksi tuscias ir nelaimingas. Visai kaip as.
Dali is VIctorios vel atidedu, nes kiek zinau Alia raso dabar is Livianos, o Lauros dienos jau suskaiciuotos tai bandau skubet, kad dar speti vistukas atrasyt Smile






_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Don't worry, all is well. All is so perfectly, damnably well. I understand now, that boundaries between noise and sound are conventions. All boundaries are conventions, waiting to be transcended. Moments like this, I can feel your heart beating as clearly as I feel my own, and I know that separation is an illusion.
avatar
Elissa Ambrose

Pranešimų skaičius : 184
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 35
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Neisipareigojusi (Dean)
Draugai : Dean Winchester
Rūšis : Medziotoja/Ragana (34/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Liana Rivas on Št. 08 26, 2017 6:32 am




Bittersweet ball vol. 3




NUOTAIKA: *click here* APRANGA: *click here* DAINA: Zayde Wølf – Walk Through the Fire




LIFE, THAT EXISTS IN MY IMAGINATION. (theme)
Liana Rivas yra išgalvotas personažas, kuris nuo pat pradžių turėjo palengvinti egzistavimą iš tiesų protingai, tačiau didžius gyvenimo išbandymus patyrusiai asmenybei. Asmenybei, kuri buvo sukurta iš šviesos ir begalinės meilės, tačiau atiduota į tamsos rankas. Ji apsimetė mokslininke, moterimi, kurios esminis gyvasties „varikliukas“ yra nukreiptas į genų inžineriją, geresnio gyvenimo išieškojimą melekulių ir dar smulkesnių dalelyčių lygmenių. Galima teigti, kad dar būnant mažu vaiku, Liviana buvo išduota, na, bent taip šaukė šios širdis. Ir būnant vaiku, suaugusiųjų pasaulis ne taip sklandžiai ir tinkamai suprantamas. Ji ilgus metus pyko ant savo tėvų, konkrečiau ant savo tėvo, kad jis kovėsi per silpnai, kad jis nepasipriešino iš visų jėgų, kad jojo dukterys liktu kartu su juo. Tas pyktis slėgė Livianos širdį, ir ji nuoširdžiai laukė, kad be žinios dingęs Sevastianos it koks didvyris iš sakmių, bet kuriuo metu išsiverš į Horatious namus, bei išgelbės ją, bei Marcia. Ir kad ir kaip tikino save tuo Livė, kaip tuo tikino savo seserį, nieko panašaus nenutiko. Bėgant laikui, ji žinoma suprato kad tėvas neturėjo jokios galimybės tai padaryti, suprato esti gyvenimas kartais susideda savo sienas taip, kad jų paprasčiausiai neįmanoma nei apeiti, nei pralaužti. Ir akimirką, kuomet po daugiau nei 2000 metų, jie pagaliau susitiko, apsimetusi kitu asmeniu, Liviana nusprendė užimti nešališkosios stebėtojos poziciją. Pažinti jį kaip asmenį, būti šalia, tačiau ne dukters, o greičiau teigiamai jo atžvilgiu nusiteikusios draugės, kompanionės, bei verslo partnerės, poziciją. Kurį laiką šis įvykių scenarijus iš tiesų veikė. Matyti kaip Sebastian‘as statosi savo gyvenimą iš naujo, kaip susigrąžina ne vien Saloniną, bet ir leidžia gimti Marcus‘ui – tai buvo stebuklinga. Atrodė kad tuo metu trūko tik vieno asmens, kad tamsai pasipriešinusi šeima vėl būtu vieninga. Paika, tiesa? Visgi, visi žmonės susideda iš to, kad matant iš tikro gražius dalykus, širdis ima visu kūnu pumpuoti laimės hormoną. Matyti savo tėvus gyvus (beveik), kartu net po kelių tūkstantmečių. Tai nuostabu, nors ir labai netikroviška. Liviana bandė juos du pažinti, todėl su mielu noru sutiko su Redford‘o pasiūlymais vakarieniauti su jo šeima, pažinti jo artimiausius, būti pristatytai kaip svetimai, bet artimai. Argi buvo galima praleisti šią progą, bent akimirkai apsimetus kad šis išgalvotas pasaulis, gali būti tikras? Ką kalbėti apie tai, kad Varias gavo galimybę pažinti ir savo brolį. Tiesa, juk buvo ligoninėje tuomet, kai jis gimė. Ir visgi, Livianos akimis, šis tobulas gyvenimas ėmė sparčiai bliukšti, kaip išleistas burbulas. Negalėtu dėl to kaltinti visiškai nieko, tame tarpe ir Sebastian‘o ar Saloninos, ar tos pačios juodosios katės, perbėgusios kelią, vardu Katherine. Liviana atitolo, ir čia priežastis nieko bendro neturėjo su tuo, kad šeima kaip tokia, liko tik pavadinimu. Jos asmeninis gyvenimas turėjo kur kas svarbesnių užduočių, apie kurių seką nebuvo supažindinta iš anksto. Įvykiai, kurie ištiko tamsiaplaukės gyvenimą, buvo nesuvokiami blaivaus proto, ir ji net neturėjo galimybės prašyti pagalbos, kurios jai žinoma reikėjo. Izoliuota, įkalinta, ir 24/7 kankinama savo buvusio sutuoktinio, ji stengėsi išlikti stipri, stengėsi nepaduoti vaizdo esti buvo sužalota tiek fiziškai, tiek emociškai. Jai netgi pavyko pasinaudoti proga, bei šiek tiek silpnoka Geminus apsauga, kad pabėgti. Bent vizualiai kuriam laikui pradingti nuo žemės paviršiaus. Sužeista, sutaršyta ir visiškai svetima šiam pasauliui, ji TIKRAI ketino nutraukti apgaulės saitus, kuomet dar bandė pirmiausia surasti Sebastian‘ą. Būtent tuo metu, tėvo jai reikėjo kur kas labiau, nei kada nors ankščiau. Jo stiprybės, jo šalto proto ir gebėjimo sustatyti viską į savo vietas. Juk po panašių patyrimų, kuriuos išgyveno jojo pirmagimė, suaugusios kūne ji buvo maža, sužalota mergaite, kuriai reikėjo artimo asmens priedangos. Naivu tikėtis, kad savo dukters neauginęs ir apie jos gyvastį nieko nenutuokęs Redford‘as imtu ir pajaustu jai begalinę tėvišką meilę. Bet, jis buvo pakankamai stiprus, kad galėtu bent padėti jai išgyventi, pakilti ant kojų ir kartu pribaigti tą išgamą, kuris laikydamas save pasaulių dievu, daro viską, kas tik šiam šauna į galvą (kalba eina apie Chariton Geminus). Taip ir nepasiekė Redford‘o, sustabdžiusi save kone lemtinga akimirka. Berlyne, ji gyvai matė savo tėvą paskutinį kartą. Nereikia būti nemirtingu kraują siurbiančiu demonu, kad pamatyti esti tėvas buvo pakitęs. Mirtingas, jo pašonėj buvo moteris, kuri kėlė jam šiurpuliukus, ir aplink viskas skandino jį dėmesyje, kuris net būnant vampyru, stipriai suvaržytu jo veiksmus. Taip, jai reikėjo tėvo, tačiau jo gyvenimas pats iš savęs nebuvo mažiau komplikuotas, nei josios. Ji pasitraukė, tačiau ne taip, kaip viskas vėliau ėmė atrodyti iš šalies.
Visa laimė, kad Ambrose giminė yra didžiulė ir plati, todėl reikiamos „paramos“ galima rasti ir iš tų, kurie kaip tik tinkamu metu nusprendžia taisyti praeities klaidas. Silvanus Ambrose nebuvo natūraliai tamsi asmenybė, jis taip pat buvo aplinkos auka, kuri buvo priversta priimti klaidingus sprendimus, kurie kartu su savimi atnešė tik dar daugiau blogio į šį šviesą retai matantį pasaulį. Viena iš Silvanus klaidų, taip pat buvo Liviana. Juk, jei ne praeitis, kurioje vyras bandė įsiteigti savo tėvui, tokiu būdu nuskausminant Sevastianos, pastarojo dukterys butu nugyvenusios tam laikotarpiui normalų gyvenimą. Magiškuoju būdu radusi galimybę pasiekti minėtą asmenį, Rivas net nesvarstė du kartus, kuomet pasirodė prieš savo dėdės namų duris. Keista, tačiau jis visgi buvo vienu iš tų asmenų, kurie suprato viską kone akimirksniu. Jis priglaudė dukterėčia po savo „sparneliu“, ir netgi tam tikra prasme, ištiesė į ją pagalbos ranką, vėl pradedant viską nuo nulio. Silas visuomet buvo labai talentingas burtininkas, todėl pasirūpino tuo, kad Chariton‘ui Liviana taptu nepastebima, netgi jei jie prasilenktu, eidami tuo pačiu keliu. Jis buvo šalia net tuomet, kai ji prarado savo gyvenimo laimę (šis apsakymas bus ateity, kuomet išaiškės tiesa apie Niklaus Mikaelson mirtį, jo kaltininkus ir nuo Lauros laisvo laiko priklausys ar tai bus pasakojimas, ar flashback‘as, so stay tuned). Keista, kai gyvenimas kartas sujungia priešus tam, kad viskas vėl įgautu prasmę. Liviana apsigyveno savo dėdės namuose, bent iki tos akimirkos, kol atgavo savo jėgas, tam kad veikti, ne vien egzistuoti, toliau. Palaipsniui ji taip pat surado kelią pas savo brolį, bent jau buvo įsitikinusi tuo, esti Marcus Varias yra josios brolis. Jis buvo antrasis asmuo, kuris buvo supažindintas su tiesa, kurią žinojo ir prieš tai. Juk tuo metu, kai gyvenimas virė čia, jis matė viską iš kitur. Būtent su juo palaikyti ryšį atrodė lengviausia. Išmintingas, tamsos nesuteptas asmuo. Ką galima žinoti, gal jis vienintelis iš visų Ambrose liks išskirtiniu, kitokiu? Trečia ir šiuo metu paskutinė asmenybė, kuri buvo supažindinta su Liviana, ne Liana, buvo Elissa Ambrose. Nepriklausomai nuo to, kad ši moteris savo gyvenime buvo patyrusi daugiau šalto, nei šilto, ji priėmė Livianą išskėstomis rankomis. Sunku pasakyti kas būtent apie Elissa yra kitaip, tačiau jo suprato viena kitą, nereikalaudamos paaiškinimų ir kažko kito. Jos tiesiog, kažkokia magiška, mistiška ir nesuprantama prasme pajuto tą ryšį, kuris būna tarp artimų, iš tikro artimų žmonių. Gal todėl, Liviana nusprendė palaikyti Elissa, lygiai taip pat, kaip pastaroji palaikė ją? Būtent šiai moteriai Sebastian‘o dukra pasakė viską, VISKĄ ir galiausiai net ne akimirkai nebuvo nuteista. Žinoma, Rivas dar nebuvo pilnai pasiruošusi susitikimui su Sebastian‘u, kuris žinoma buvo neišvengiamas. Elissa kaip tik ir patarė dukterėčiai pasilikti namuose, į kuriuos visai netrūkus turėjo grįžti Redford‘as. Suėmusi savo „šūdus“, Liviana nusprendė kad pasiliks, sulauks Sebastian‘o ir surizikuos visiškai viskuo, pasakydama pagaliau jam tai, kas jis tiesų yra, ir kad jai vis dar reikalingas jis kaip tas „didvyris“, kurio laukė vaikystės laikais. Netikėtai pasirodžiusi Victoria šiek tiek, visiškai nespecialiai, pastatė Livianą į gana paiką padėtį, neva ji pasirodė vakarėlio metu, lyg niekur nieko, nepriklausomai nuo to, kad pirminis planas buvo visiškai kitoks. Visgi, Elissa patikino kad tai nieko nekeičia, bei Sebastian‘as yra vertas žinoti tiesą, o šis vakarėlis. Tai tiesiog kažkas, į ką ne vienas neatkreips dėmesį. Ji netgi paskolino dukterėčiai vakarėlio temą atitinkančią aprangą, leisdama pasirinkti ją iš tų, kurias dienos pradžioje į šiuos namus, šį dvarą, pristatė dizaineriai. Iki pat Sebastian‘o sugrįžimo, jo dukra laukė tetos kambary, nenorėdama be reikalo vaidentis, o ir to poreikio linksmintis nebuvo. Nebuvo ir noro. Galu gale, ji pasirodė čia ne tam, kam atvyko bent 98% asmenų grupės.


THERE IS LIGHT IN THIS DARK DARK WORLD. CAN YOU SEE IT? (theme)
Nervingai sukinėdama maskaradinę kaukę savo rankose, Liviana buvo įsitaisiusi ant lovos kojugalio, dar tuomet, kai jos dėmesį patraukė už lango pasigirdęs ganėtinai griausmingas, dar vieno atvykusio automobilio, variklio garsas. Įremdama pėdas į prabangius (taip pat iš Elissos pasiskolintus) aukštakulnius, ji išsitiesė visu ūgiu, kuomet žengė tuos keliolika trūkstamų žingsnių iki praviro miegamojo lango. Laisvos rankos pirštais šiek tiek praskleidusi užuolaidas, be jokios abejonės prikaustė žvilgsnį prie Redford‘o, kuris ryžtingai pajudėjo didžiulio dvaro vidaus link. Tiesą pasakius, net nepastebėjo kartu su juo atvykusios garbanės. Nesikišo į jo asmeninį gyvenimą prieš tai, neketino tai daryti ir ateity. O ir galiausiai, čia atvyko ir čia pasiliko ne tam, kad prie arbatos pasikalbėti apie tai, kaip šiam sekasi susitvarkyti su kaip diena ir naktis besikeičiančiu savo viešu įvaizdžiu. Atatupsta atsitraukdama per žingsnį nuo lango, Rivas paslėpė dalį savo veido po kauke, kuri buvo skirta šio vakarėlio tematikai apibrėžti. Palengva, neskubant ji apleido miegamojo patalpas, pagaliau praeidama ilguoju koridoriumi iki laiptų, kurie vedė į žemutinę pastato dalį, kurioje ir buvo išsidriekęs vakarėlis. Keistas faktas, tačiau Victorios Lockwood garbei surengtas vakarėlis, kaip tyčia surinko visus tuos asmenys, kurie ketino vienu ar kitu momentu atimti ne iš jubiliatės, o būtent Sebastian‘o dėmesio gabalą. Ir tam kiekvienas turėjo svarbių, iš jų asmeninės nuožiūros, svarbiausių, priežasčių, prieš kurias kitos, paprasčiausiai netekdavo jokios prasmės. Iš dalies, teisus buvo kiekvienas, tik ne kiekvienas girdimas. O tai, greičiausiai ir buvo didžiausia visos esamos, ir taip nepalankios, situacijos tragedija.
Tamsiaplaukė, kuri buvo pridengusi savo veidą po maskaradine kaukę, o kūną apdengusi ilga, tamsiai mėlynos spalvos suknele pasiekė laiptus, vedančius iš antro aukšto, į apačią. Ji grakščiai prisilietė kaire ranka prie turėklų, kuriuos lytėdama, žengė pirmuosius žingsnius per laiptus. Skvarbus, šiek tiek liūdnokas, arba pavargęs žvilgsnis, buvo nuleistas žemyn. Nepriklausomai nuo to, kad Elissa Ambrose pasistengė kad šios dukterėčia atrodytu kerinčiai, bei tai sulaukė daugybės į ją nukreiptų žvilgsnių... Vyrai, žinoma troško tokios kaip ji, o moterys savaime nekentė jos, nes norėjo būti tokios kaip ji. Livianos genai buvo nepriekaištingi, iš savo biologinių tėvų, ji paėmė viską, kas buvo geriausia. Jos vizualusis pavidalas atrodė kerintis, nepriklausomai nuo to, kad moteris niekuomet nesinaudojo šiomis privilegijomis, ir palyginus su kokia nors Katherine Pierce, net tinkamai negebėjo elgtis su savo pačios kūnu. Tipinis flirtas, bei gebėjimas prikaustyti aplinkinius savo elgsena, moteriai buvo svetimas dalykas. Ji labiau save laikė kovotoja, nei kad viliotoja. Juk ne visos hyperseksualios. Besileisdama laiptais, tamsiaplaukė buvo paviliota nesuvokiamos, nežmogiškos energetikos, kuri kone prikaustė šios žvilgsnį ties vienu, konkrečiu asmeniu, besiradusiu kiek tolėliau nuo visos triukšmingos aplinkos. Keista, tačiau galėtu prisiekti kad būtent tuo metu, visa aplinka susilydė į vientisą, nejudrią masę, kurios epicentre buvo tik vienas asmuo, nuo kurio atitraukti žvilgsnio atrodė neįmanoma, ir tiesą pasakius, visapusiškai nenorima. Tik tas nelemtas rėmas, kurio švelniai laikėsi buvo savotiška „keurode žvaigžde“, kuri vedė tinkama linkme. Ji nesustojo, traukiama į priekį kaip antgamtiškas magnetas, neleidžiantis sustoti. Ir nepriklausomai nuo to, kad visą tai vyko pakankamai lėtai, kaip filmuose apie tikrosios meilės romanus. Ji nusileido, grakščiai ir tvarkingai praeidama pro kiekvieną kliūtį, kuri bent iš dalies pasitaikė einant prie jo. Abipusis akių kontaktas nenutrūko ne akimirkai, tai atrodė magiška, bet tuo pačiu metu ir tikra. Livianos širdis spurdėjo krūtinėje, taip stipriai, kad atrodytu bet kuriuo metu būtu galėjusi paprasčiausiai pramušti jos fasadinėje dalyje skylutę, bei išsiveržti į laisvę. Tamsiaplaukė prarado aplinkos nuovoką, nesugebėdama iš karto pastebėti greta Asmodeus buvusios Elissos. Jos lūpos lengvai, šiek tiek erotiškai prasiskleidė, kaip tik tuo metu, kai šiuos du asmenys te skyrė toks minimalus atstumas, kad vizualiai atrodė, kad jis turi būti užpildytas bučiniu. Visapusiškai pakerėta akimirkos, ji sustojo, tačiau tik todėl, kad jei būtu žengusi dar bent vieną žingsnį, be jokios abejonės būtu susidūrusi su juo. Gali būti, kad būtent to, būtent šiuo metu ir troško: prisiliesti, tam, kad įsitikinti kad visą tai yra tikra. Jis pasisuko šiek tiek, ji taip pat, tarytum tik iš dalies suteikdami sau galimybe, kuria nepasinaudojo, atsitraukti. Neatsitraukė. Jautė vienas kito alsavimą, kuris maloniai susidurdamas su priešais esančiais veidais, savotiškai glostė odą. Maloniai, geidulingai ir nuodėmingai svilinančiai.
– Tai tu... – Trumpas ir beprotiškai tylus balsas išsiveržė iš tamsiaplaukės burnos, kaip tik tuo metu, kuomet iki jiems susiliečiant trūko viso labo mažo sujudimo. Būtent tą akimirką, tapo aišku, kad jie jau dabar nebuvo svetimi vienas kito atžvilgiu. Tačiau, kaip gi tai yra įmanoma, jei pats Asmodeus šia žeme žengė, palyginus niekingai neseniai? Taip, Liviana matė prieš save esantį asmenį, kaip artimą, tobulą tiek kūnu tiek siela asmenį, kuris būtent šiuo metu ją traukė taip pat stipriai, kaip skęstantį traukia noras įkvėpti oro. Tik Elissos skambus išsireiškimas privertė šiai nuo realybės atitolusiai, beprotiškai vyliojančiai akimirkai nutrūkti. Livianos antakiai gana greitai pakilo aukštyn, kuomet ji įkvėpdama atsuko veidą į savo giminaitės pusę. Net nepastebėjo to, kad taip ir nesugebėjo tinkamu ar bent žmogiškai būtinu atstumu atsitraukti. Nebe toks intensyvus, o greičiau pastebimai palankiai nusiteikęs žvilgsnis, bei kartu dėmesys kaip mat persikėlė Elissai, kuri kaip tik tuo metu nusprendė šiek tiek „pagražintai“ pristatyti Asmodeus savo dukterėčiai. Vargu ar tamsiaplaukė įsileido į save klaidinančią informaciją apie tai, kad jie visi trys tam tikra prasme yra jungiami to paties kraujo. Juk pačios Rivas žiniomis, viskas buvo ganėtinai priešingai. Fatališkai atrodančios, tamsius atspalvius pasirinkusios moters veide subolavo plati šypsena, kuomet ji dar kartą pasukdama žvilgsnį į Asmodeus pusę, vos pastebimai linktelėjo galva, taip įprasmindama pasisveikinimą, kuris jiems abiems akivaizdu, kad nebuvo būtinas. Visgi, ji sutiko su melagingu žaidimu, kuriam startą davė Elissa. Ji pasitikėjo šia moterimi, todėl net minties nepakurstė neva už Asmodeus pasirodymo gali slypėti kažkas daugiau, ko ji nesuprato dabar. – Malonu pažinti dar vieną šios didžios šeimos atstovą. Nesijaudink Elissa, pasirūpinsiu kad jis jaustųsi čia taip, tarytum šie namai būtu jo paties. – Nieko pikto savo žodžiais nenorėjo pasakyti, kuomet verbaline kalba pritarė tam, kad Asmodeus yra paliekamas patikimuose rankose. Ir tuomet, kai Elissa atsiprašė, mat ketino pasikalbėti su vienu ar kitu asmeniu, Livianos žvilgsnis vėl susidūrė su Asmodeus. Ji puikiai suvokė tai, kad jis nesuprato ne vieno žodžio, kuris sklido pro jos lūpas, tačiau, žvelgiant iš kitos pusės, kartais žodžiai yra nereikalingai, kuomet aiškiai kalba kūnai.
– Tu vis dar visiškai nesupranti, ką aš sakau? – Šis klausimas nereikalavo atsakymo, ypatingai todėl, kad ši magiška akimirka, kuriai išsivystyti suteikė galimybę, kaip ne keista, pati Elissa, kuomet nusprendė pasitraukti, užsiimant jai svarbesniais reikalais, tęsėsi ir toliau. Plati ir iš pažiūros visiškai nekalta šypsena puošė Livianos išraiškingų bruožų veidą. Ji vos pastebimai papurtė galvą, ir pati vis dar negalėdama patikėti tuo, kad šis susitikimas yra tikras, ypatingai kad buvo visiškai tikra, kad niekada nieko panašaus nenutiks, bei niekada panašius jutiminius procesus nesugebės pajausti.
Tiesa, tamsiaplaukė vis dar jautė pareigą pasikalbėti su Sebastian‘ų, dar prieš tai, kai jis susidarys netinkamas išvadas, remdamasis tuo, kas yra „piešiama“ prieš jo akis, o „piešdama“ buvo netinkama ir netgi nepagarbi situacija. Ir visgi, Rivas netgi nepasivargino pasidomėti kodėl Asmodeus neturėtu susikirsti su Sebastian‘ų. Nesusireikšmino net tuomet, kai Redford‘as iškėlė šou, išvarydamas visus iš savo namų, bei pagrinde mirtingi asmenys ėmė sprukti, gelbėdami, arba galvodami kad gelbėja savo pačių gyvybės. Šis susistumdymas, privertė Elissa apleisti dvarą, persikeliant į kitą vietą, kurioje netrūkus pasirodė ir Sebastian‘as, kuris jau prieš tai buvo pamestas iš jojo dukters akiračio. Lygiai taip pat, kaip ir Asmodeus, Liviana nepasidavė „bandos instinktui“, ir tai nieko bendro neturėjo su tuo, kad ji nesibaimino dėl savo pačios galimos žūties. Ne šios žemės atstovo (tik nepagalvokit apie žalius žmogeliukus, su didelėmis galvomis) gestas, ištiesta ranka į tamsiaplaukės pusę, ganėtinai greitai buvo priimta kvietimui. Jie ir vėl tai padarė, liovėsi galvoti apie aplinką, liovėsi matyti kas vyksta ir tam tikra prasme, visiškai pamiršo apie tai, kad pasirodė čia vedami svarbių priežasčių. Burtininkės rankos atgulo ant jo pečių, kuomet visas kūnas sutikdamas su „apkabinimu“ kuris yra būdingas lėtam šokiui, prilinko taip arti, kad maloniai glaudėsi. Pro šį menką kūnų atstumą, ji dar kartą pažvelgė į jo akis, kurios savo šviesa, savo bedugniškumu vertė prarasti sveiką nuovoką. Liežuviu perbraukdama per savo švelniu atspalviu nudažytas lūpas, ji dar kartą visiškai be reikalo vertė save kalbėti. – Tu neįsivaizduoji kiek daug dabar atiduočiau, kad gebėtum suprasti mane...


WHEN TWO WORLDS COLIDE. (theme)
– Jei leisit man pasilikti čia, aš prisiekiu, padėsiu jums viskuo, kas būtina! Man tereikia šiek tiek laiko... – Prieš daugiau nei porą šimtmečių realaus laiko, Liviana Varias buvo patekusi į pakankamai keblią situaciją, kurios metu, ji negebėjo pasipriešinti Chariton Geminus garbintojams, kurie sudėjo visas savo pastangas į tai, kad įvaryti burtininkę į kampą, kad tik ši išduotu kur randasi būtini ingridientai ir paties vilkato kūnas. Ji buvo vienintelis asmuo, kuris buvo informuotas apie tai, kokie magiški objektai yra būtini tam, kad išgelbėti šį pasaulį nuo mirtinai jam pavojingo monstro, kuris nesustos, nepasiduos iki pat tos akimirkos, kuomet galiausiai pasieks savo. Patekusi į pakankamai nepalankią sau padėtį, jauna ir laikui nepavaldi moteris ėmėsi kraštutinumų, kurie galiausiai privertė ją apsvarstyti galimybę magišką akmenėlį, kuriame buvo slepiamas Chariton‘o kūnas paslėpti atsitiktiniame, paraleliniame pasaulyje. Ji manė kad pateks į žinomos visatos kitokią versiją, ir tik nelemta klaida, arba visapusiškai atsitiktinumas atvedė ją ne kur kitur, kaip į slaptą ir vargu ar daugeliui žinomą mistiškų, fėjų pasaulį. Ak, ji net nenutuokė kad dar visai neseniai (jei skaičiuoti nemirtingais metais) ten pasidarbavo jos biologinis tėvas. Vartai atvėrę bedugnę, paskatino burtininkę šokti per portalą, kuris galiausiai nusviedė ją tiesiai į vandenį, skaidrų, tyrai žydrą, šiltą. Išplaukė pati, tačiau vargu ar tikėjosi būti pasitikta jai prieš tai nematytos ir nežinotos rūšies. Moterys, kurios atrodė it amazonės (nuostabaus grožio, viliojančios elgsenos ir neapsakomos energetikos) suėmė Livianą už žastų, nerizikuojant savo pačių gerove, izoliavo nuo aplinkinių akių. Kol gandas apie dar kartą atvertą portalą nepasklido, vyriausiosios buvo įpareigotos sužinoti kokio velnio į jų pasaulį įsiveržė šį asmenybė, ko ji siekia ir kaip tai gali atsiliepti joms. Liviana žinoma kad galėjo pradėti meluoti, sakydama kad tai nutiko netyčia. Iš dalies ir nutiko, bet mesdama portalo burtus, stengėsi surasti saugiausią vietą, kuria kaip tik ir buvo šis pasaulis. Ji paaiškino kaip viskas nutiko, kokia yra josios gyvenimo užduotis ir kad jai viso labo reikia šiek tiek laiko, o tuomet ji grįš atgal. Vyresniosios ne iš karto, tačiau palankiai atsiliepė į josios prašymą likti, nors ir uždraudė čia pasilikti akmenėlį su monstro siela (matomai savo pamoką pramoko, jei nieko bendro su tuo nepanoro turėti). Tik viena, įstabaus grožio, moteris kalbėjo su Liviana. Ji paprašė paslaugos atgal, kurios Varias neatsisakė. Tai atrodė kaip abipusiškai naudingas sandoris. Jau sekantį rytą, nekviesta viešnia buvo pristatyta (vis dar nežino kaip tiksliai, mat vietinė kalba skambėjo gražiai, nors ir visapusiškai jai buvo nesuprantama, o ir moteris kuri palaikė ryšį su Liviana, net nesistengė aiškinti kas ir kaip) jaunam vyrui, kuris vėliau paaiškėjo ir buvo Asmodeus. Kaip dauguma mano „sparnuotosios pasakų būtybės“ suteikė Livianai prieglobstį, net nenutuokdamos apie tai, kad ši yra to paties „monstro“ kurio jos taip baiminosi, dukra. Savo ruožtu tamsiaplaukė sutiko treniruoti, mokyti kovos meno tą asmenį, kurio šios būtybės net nelaikė visapusiška asmenybe. Ryškiai mėlynos spalvos vyras panašu kad ir pats nebuvo nusiteikęs manyti kitaip, todėl tam tikra prasme, pirmasis inicijavo parodomąją kovą su Liviana. Paplūdimys, kuriame vyko apmokymai, buvo apsuptas mistinių būtybių, kurios nenusuko akių net tuomet, kai iš kito pasaulio atvykusi viešnia dar kuris laikas akivaizdžiai dominavo prieš jų rūšies atstovą. ... (to be continued)




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Always choose wisely, you can rather choose prince charming or the dark knight.
Oh can't you see? You belong to me. How my poor heart aches with every step you take, Every move you make, Every vow you break, Every smile you fake, Every claim you stake... I'll be watching you.
avatar
Liana Rivas

Heart still beating for the cause, soul still bleeding from the loss.


Pranešimų skaičius : 368
Įstojau : 2016-07-18
Miestas : Niujorkas
Meilė : “It's complicated”
Draugai : Rheia Falco
Rūšis : Ragana (25/±2000)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 33 Previous  1, 2, 3

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume