DVARO PATALPOS.

Puslapis 23 Previous  1, 2, 3  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Katherine Pierce on Sk. 03 05, 2017 6:03 am

– Ooou, parsitempei namo sušlapusį ir sušalusį nuo žvarbios žiemos, šunytį... Kaip miela. Bet ar dabar galime važiuoti, nes nenorėčiau kad bent vienas mūsų pasigautu blusas arba blogiau, šio gauruočiaus atveju net oru plintančios lytinės infekcijos. – Pastebimai pašiepiantis švelnaus moteriško balso skambesys užpildė, pakankamai dideles ir erdvias apatinio aukšto, patalpas. Originali vampyrė leidosi laiptais iš antro aukšto, per dangą kaukšėdama savo unikaliais aukštakulniais, kurie atrodo ne vien nuostabūs, bet ir labai patogūs nebent tik tuomet, kai stovi parduotuvės vitrinoje. Pierce veido išraiška neišdavė tam tikro nepasitenkinimo, kuris spinduliavo dar tuomet, kuomet Sebastian‘as apleido dvarą, išvykdamas pas Lockwood‘ą, vos tik šis pašvilpė. Tiksliau, paskambino, tačiau kam gi rūpi detalės? Garbanotosios gražuolės lūpos šiek tiek pakilo, kas išdavė tai kad ji arba ketina pasinerti į „akių draskymą“ arba pasitraukti iš šios vietos nepratarusi ne vieno žodžio. Aišku buvo tik vienas dalykas, net tuomet kai praeitą kartą Mason‘as sėkmingai ėmė tampyti jos nervus, šis kartas buvo visiškai priešingas. Nebent, žinoma viską galima būtu paaiškinti dar paprasčiau, kad moteris kiekvieno susitikimo metu tampa dar labiau abejinga buvusiam sutuoktiniui. Nors, netrūkus po išsiskyrimo ir taip nebuvo ne vienos priežasties, net ir suaugusi dukra netapo priežastimi, dėl kurios Pierce derėtu kartas nuo karto pasilaikyti nuodingą liežuvį už dantų. Ak, kartais tiesiog labai smagu, vien dėl smagumo, imti ir sutrypti kieno nors savi-vertę arba jausmus su purvais tam, kad pasižiūrėti kiek gi daug spaudimo gali atlaikyti mirtingo asmens psichika. Kitą vertus, jau senokai laukia, kada gi buvęs alfa patinas (Ko nepasakytu apie jį, kaip apie individą su dviem kiaušiniais ir dešriuku per vidurį, mat alfa patinai nesimėčioja kaip rujojančios kalės, o žino ko nori, pasiskirdami vienai patelei, iki gyvenimo galo. Taip gi daro vilkai? Nebent, jis tėra maišytas brisius, kas gi dabar žinos, ką?), ims ir nušoks nuo dangoraižio arba šoks po važiuojančiu greitaeigiu. Nieko, kai turi amžiną gyvenimą, gali šiek tiek ir palaukti. Šis didžiulis dvaras laikė savo sienose trys asmenys, tačiau nemirtingosios žvilgsnis, net tuomet kai jautė kad Redford‘as atvyko ne vienas, pirmiausia susitiko su juo. Žvilgsnis tuo pačiu metu atrodė ir beprotiškai gilus, skandinantis ir tuščias. Taip, tuščias ir pavargęs. Tokiu nebuvo visą laiką, bet užteko tik vilkolakiui pasirodyti, kuomet jos vidus užsipildė lengvu nusivylimu. Ko gero neketino to akcentuoti, kuomet nuleido akis, galiausiai baigdama leistis tais senoviniais, tvirto ąžuolo laiptais. Nesistengė atsidurti nei prie vieno iš didžiuliame dvare esančių vyrų, įtartinai ir visiškai nebūdingai sau pačiai, išlaikydama pakankamai didelį atstumą. Nežinia, ar tai buvo apgalvotas sprendimas, bandant išvengti labai nemalonų kvapų junginį, arba paprasčiausiai rezgė kažką, kas nepatiktų ne vienam.
„Tikrai nenumirsiu kol nepriversiu tavęs manęs norėti. TIKRAI norėti“, – Ir tikrai, be galo nekaltai ir nepiktybiškai skambanti frazė, tačiau tuo pačiu metu ir nevisai tikroviškai. Tuo metu, kuomet Katherine nusprendė numalšinti savo šiek tiek išsiderinusią savitvardą, mat emocijos, tos, kurias galima pavadinti visapusiškai neigiamomis paėmė viršų, paskatindamos ją piktybiškai rėžti savo nepasitenkinimą, plaučius bandė pripildyti karčiais ir netgi šiek tiek dusinančiais cigaretės dūmais. Šis įprotis atsirado labai seniai, tiksliau gūdžiais Čikagos laikais, kuomet tai atrodė ne vien madinga, bet ir skirta aukštuomenės individams. Vyrai smaginosi traukdami cigaras, prie viskio, kuris tais laikais dar nebuvo skiedžiamas šaldyto vandens kubeliais, o moterys rūkė ilgas cigarelęs, įstatytas į rankų darbo pypkes. Vilkėjo ilgas pirštines, bei niekada tabako suktinių neėmė nuogomis rankomis. Buvo įprasta, kad dailiosios lyties atstovių rankos visuomet kvepėtu skaniai, ir į tai niekaip nebuvo įtraukiamas rūkomas tabakas. Tiesą pasakius, anais laikais, jis net buvo tikras. Įprotis nebuvo labai pastebimas, nei anuomet, nei dabar. Tamsiaplaukės garbanės plaučiams, tai nesuteikė jokios įtakos, mat tai kas apkalbėdavo, gana greitai vėl tapdavo kūniškai rausvos spalvos. Toks jau tas vampyrų gyvenimas, joks nuodas, galutinai tavęs neišgali sunaikinti, arba sugadinti. Nepasakė nieko atgal, tačiau naivu buvo manyti, kad toks išsireiškimas, kuris nebuvo paskatintas jokios šalutinės jėgos, o greičiau ištartas todėl, kad buvo norėtas ištarti, privertė moters lūpas subanguoti. Nežymiai, bet, bent jau nuoširdžiai. Neatsisuko, ir nepažvelgė išvažiuojančiam vyrui į akis, kas gal ir būtu padėję suvokti ar šis šaiposi, ar kalba iš širdies. Tačiau, per daug į tai ir nesigilino. Galu gale, jei tai būtu tiesa, Sebastian‘as būtu ant savęs užsikrovęs pakankamai neįgyvendinamą užduotį. Kodėl? Paprasta. Katherine neplanavo imti ir pamėgti ką nors taip stipriai, kad minėtasis asmuo imtu jai rūpėti. Tiksliau imtu rūpėti jo egzistavimas, gerovė, asmenybė, na ir žinoma, kūnas. BMW transporto priemonei išsukus iš dvaro kiemo, Katherine baigė sutraukti cigaretę, jos nuorūką nerūpestingai pamesdama ant žemės. Vilkėto aukštakulnio nosimi pabraukiusi per jau smilkti pradėjusį filtrą, tamsiaplaukė elgėsi taip, kaip nedarytu būdama šio pastato šeimininke. Galu gale, kai tau pačiai nesinori kylant saulei, pasirodyti verandoje ir susidurti su šiukšlėmis, tu paprasčiausiai nešiukšlini. Neketino rodytis kvailute, ir stovėti it įkasta, todėl negaišdama ne minutės, pateko į dvaro vidų. Smalsumas vertė ją sėkmingai apvaikščioti tas patalpas, kurios jau buvo paliestos naujo savininko. Šniukštinėjo, lietė Redford‘o asmeninius daiktus, ir netgi vienu metu pagavusi save nuobodžiaujant, prie savo portreto, kuris taip ar taip buvo sugadintas, pripiešė ragiukus. Tokius, kokius dažniausiai vaikus mokina piešti švietimo įstaigose. Geriau neatrodė, mat tie Hitlerio stiliaus ūsai, visai nesižiūrėjo ant josios neįtikėtinai maloniai atrodančio veido. Bet ai, kam gi rūpi tokie dalykai, kaip sentimentai? Bent jau kol nebuvo surasta „šeimos memuarų“ knygą. Ji vis dar buvo šiame dvare, bei savo puslapiuose slėpė be galo daug informacijos apie Petrovos praeitį, tą, kuria ji nebuvo norėjusi dalintis. Visgi, net jei ir pasidalintu, katastrofos neįvyktu, juk tai kas labiausiai kėlė keistą jauseną, buvo mažytis, ranka pieštas portretas, vienintelis vizualus įrodymas to, kaip atrodė Katerinos, taip, Katerinos, ne Katherine, biologiniai tėvai, kadaise mirę per ją.
– Ak, mielas ir visų visuomet skriaudžiamas, Mason‘ai, tu nežinai net trečdalio to, ką aš galiu padaryti. Todėl, gali miegoti neramiai ir toliau, mat tavo nelaimei, aš triumfuosiu ir šiame reikale, su visais paparaciais ir tobulu parodymu visam pasauliui, kad esu gera mergaitė. Niekada nepamiršk to, kad nesu kokia kvaila vampyriukštė. Esu Katherine Pierce, ir aš visuomet išgyvenu. – Šniukštinėjimas netrūko ilgai, kuomet abu vyrai nusprendė pasirodyti šiuose namuose. Nemirtingosios moters balsas dar kartą užpildė patalpas, kaip tik tuo metu, kuomet žvilgsnis palydėjo link lauko durų pasukusį Redford‘ą (įsivaizduokime, kad vyras pasitraukė ne tam, kad palikti suvirškintą maistą klozete, bet panašu kad buvo labai suinteresuotas kelione, kuri laukė jųdviejų, todėl pasuko link automobilio: nebyliai paskatindamas ją, bei tuo pačiu bandydamas išvengti piktžodžiavimo, kuris buvo net labai akivaizdžiai nuspėjamas). Pasukdama akis į likusį asmenį, vilkolakį, tamsiaplaukė pasistengė iš savęs išspausti kiek galima labiau įtikinamai atrodančią nuostabą, tokią, tarytum pati ką tik būtu paliesta iki sielos gelmių.
– Pasakė man, ką? Kad esi didžiausia gėda „stipriosios“ lyties atstovams? Kad turėdamas net menkiausią progą kištelėti savo mažytį, niekuo neypatingą, dešriuką į drėgną ir šiltą vietelę, užsilipi ant viršaus ir atjoji, tarytum būtum arklys? – Pašaipus tonas, bei panašiai atrodanti veido išraiška, galiausiai pasikeitė, atrodydama įtikinamai apgailestaujančia. Ji net palenkė galvą, bei kilstelėjo savo tvarkingus antakius, bandydama išgauti iš savęs išraišką, kuri būtu verta Oskaro statulėlės. – Ne, jam to nereikėjo. Kadaise buvau ištekėjusi už tavęs.
Lockwood‘ui nusprendus atsitiktinai pademonstruoti savo apnuogintą užpakalį, Pierce žvilgsnis savaime atsidūrė ten, tačiau vargu ar todėl, kad ji būtu norėjusi suleisti savo juoda spalva nulakuotus nagus. Greičiau todėl, kad būtu norėjusi timptelėti džinsus į viršų taip, kad tarp jo kojų kabantys kiaušiniai kaip galima labiau susispaustu. Veide išraiška tapo labai dviprasmiška, kuomet akių vokai pastebimai susiaurėjo. Jos mėgstamas, padūmavusių akių makiažas, beveik paslėpė tas tamsiai rudos spalvos raineles, ir ji žengė į priekį. Lėtai, tarytum neturėtu prasmės kur nors skubėti, nepaisant to, kad laikas tikrai spaudė. Buvo prarastas mažiausiai pusvalandis, o lėktuvas kuris buvo užsakytas dar šios dienos pradžioje, laukė uoste akimirkos, kuomet galės pakilti, nusileidžiant Berlyne. Keldama savo ilgas, liesas kojas, tikriausiai vien iš įpročio šias kiekviename žingsnyje šiek tiek kryžiuodama. Čiurnos atrodė beprotiškai seksualiai: įtempti raumenys, tvarkingi linkiai ir tie vienetiniai aukštakulniai, kurie suteikė ne vien ūgio, bet ir dar geresnę stovėseną. Pasiekti ant sofos prisėdusį Lockwood‘ą nebuvo labai sudėtina. Ji palinko link jo skubriai, gal net kiek per aršiai, mat niekuo nevaržoma krūtinė, kurią dengė viso labo pagal užsakymą pasiūtas kostiumėlis su beveik bambą siekiančią iškirpte, kurios centre vis dar blizgėjo aukso grandinėlė, kitaip vadinama choker‘iu. Užsiimdama „šuniuko“ pozą, garbanotoji moteris atrėmė savo delnus į augegesio kelius, specialiai sudurdama savo akis su jo. Matė, kad jam tikrai sunkiai sekasi nulaikyti žvilgsnį ties jos veidu, kuomet vos pastebimai šyptelėjo. – Jei tau nesvarbu, kaip kad bandai pakartoti jau tūkstantinį kartą. Kokio velnio vis dar triniesi čia? Be to, su Sebastian‘u, kaip ten sakei? Dulkinuosi? Ak taip, tikrai dulkinausi, bet dar prieš tai, kai sugalvojai jį pavadinti savo draugu. Ir nepamiršk, jis vedęs. Su vedusiais neprasidedu. Nors, galėtum iš jo šio bei to pasimokyti... – Pakankamai nemalonūs žodžiai, tačiau tuo pačiu su savimi nešantys ir tiesą, ir melą ir netgi šiek tiek kontraversijos, kuri priverčia pagalvoti apie tai, kad garbanė gal ir nebuvo ta moterimi, kuri visą laiką saugojo save savo sutuoktinui, kuomet jis tratino viską aplinkui. Tik mažas kabliukas, maža mintis pasvarstymui, kuris neturėtu labai maloniai paglostyti pautus. Ji išsitiesė, nieko nepasakydama apie Victoria. Gal todėl, kad niekada nesvarstė jos kaip ginklo, prieš Lockwood‘ą. O ir galu gale, buvo visiškai tikra tuo, kad Mason‘ui ir pačiam užtenka susigalvoti visokių dalykų, tame tarpe ir tai, kad gyvendama su savo netikru, visiškai fiktyviu tėvu, kuris gali pasiūlyti ką nors daugiau, nei pastoviai ore sklindantį alkoholio tvaiką, ji pati savo noru ims linkti link to, kas netikra, bet bent jau verta dėmesio. Ką gali žinoti, tiesa? Juk Katherine jau seniai nebelenda į SUAUGUSIOS savo dukters gyvenimą, viso labo šiai nežinant užtikrina jos saugumą, ir nieko daugiau. Tikriausiai tai arba „prastos“ arba „geros“ motinos ėjimas, čia jau iš kokios pusės bandysi žiūrėti. Mason‘as buvo teisus, kuomet svarstė apie tai, kad jo buvusiai nėra visiškai nusišikti ant to, ką jis jai jaus. Ne, tačiau netroško jo kaip amžinai ją dievinančio individo, mat puikiai suvokė kad niekuomet nenori su juo susidėti dar kartą. Prarado susidomėjimą, ir nelabai patiko sau pačiai, kuomet buvo su vilkolakiu. Visgi, gal daug įtakos davė „karšta ir šalta“ žaidimas su Redford‘u? Na, palikime tai ateičiai, tiksliau žaidimui prieš publiką. Atsitraukė dar prieš tai, kai gaisrininkas pakilo ant kojų.
Tokiu pasitraukimu vienas nuo kito, ir turėjo viskas nutrūkti. Turėjo, tačiau nenutrūko. Ji buvo be patraukianti eiti pro duris, kuomet tik pasiekusi durų rankeną, sustojo. Mintys, kurios sukosi tamsiaplaukės garbanės smegenų grioveliuose, nebuvo panašios į pavydą, kerštą ar kažką panašaus, kas būtu susieta su sužalota savimeile ar prarastu sportiniu interesu. Tiesa slėpėsi dvejuose dalykuose: Sebastian‘as ir Elena. Vienas asmuo, moteriai patiko tuo, kad suaugo ir išmoko priešintis bet kam, kas tik bando šį išbalansuoti (tiksliau, vyras visuomet tai gebėjo, sprendžiant iš to, kaip meistriškai parodė galintis apsukti situaciją, paimant valdžią į savo rankas, tik ankščiau tamsiaplaukei tai neatrodė labai įdomu), antrasis asmuo, buvo tuo, kuris Pierce baisiai nepatiko. Ir argi galima tikėtis iš Katherine bent dienos, kuomet ji nepadarys nieko klastingo, pikto? Oi vargeli, tikrai ne. Kitaip, jau baigėt pamilti asmenį, kuris yra kaip nenuspėjama, viską niokojanti lavina. Ji patraukė ranką, taip ir nepalenkusi rankenos, kuomet taip pat neskubiai pakilo laiptais, kuriais prieš tai tą patį veiksmą atliko ir Lockwood‘as. Taip, ant šių laiptų jie kadaise „smaginosi“, visgi dabar tai tebuvo laiptais, kurie nekėlė jokių atsiminimų, jokių malonių pasąmonės atkarpų. Na, kai kuriems tiesiog yra paprasta paleisti, kai kuriems nelabai. Pierce pasiekė miegamojo patalpas, kurias pasirinko vilkolakis. Nebuvo sunku nuspėti, už kurių durų slėpėsi gyvas asmuo, kuomet vampyriška klausa puikiai fiksavo šio kvėpavimą. Pradariusi duris į vidaus kambarį, garbanė pakankamai garsiai šias užtrenkė. – Vadinasi, Elena? Tikriausiai negebėjai rasti dar labiau nevykusios mano antrininkės? Ak, Mason‘ai, net būdamas ne visai savame prote, tu vis dar desperatiškai stengiesi surasti kažką, kas tau primintu mane. Beprotiškai apgailėtina, negi pats nematai? – Pažerdama klausimus, moteris akivaizdžiai smaginosi vien nuo minties, kad verčia buvusį sutuoktinį jaustis nemaloniai. Na, vargu ar kada nors nuoširdžiai troško matyti jį laimingą. Negalvojo apie jį visai, bet būtu gi labai smagu, pasidabinti ryškiai raudona suknele, bei pasirodyti jo laidotuvėse. Žinoma, prieš tai jam reikėtu agoniškai pasikankinti ir visą kitą, bet balius būtu visai neblogas, kuomet visi taškai liktu sudėti ant „i“. – Bet negaliu tavęs kaltinti, nors ir jaučiu pareigą nuvilti. Net jei Elena vizualiai atrodo pakankamai panaši į mane. Tu niekada nebūsi net arti to, kuo esu aš. Ir kalbant apie tai... Įdomu, ar Elena labai apsidžiaugtu, jei. – Taip, pasirodo šis spektaklis buvo labiau skirtas ne Mason‘ui, o Elenai. Katherine nemėgo šios moters dėl tūkstančio priežasčių, ir tikrai planavo vieną dieną aplankyti šią, pagaliau nutraukiant jos „kančias“, bei tuo pačiu metu gyvybę. Bet tai, kaip viskas susiklostė dabar, atrodė kur kas labiau įtraukiantis žaidimas, nei kad tiesiog brutalus fizinio kūno sunaikinimas. Tai palauks, net dabar, nematė nieko skaudesnio, nei kad antrininkės tikriausiai sugulimą ne vien su labai netinkamu vyru, bet ir tai, kad jis joje mato toli gražu ne ją. Po antklode kyšantis Lockwood‘o pasididžiavimas, sukėlė prunkštimą. – Ak, kaip miela, tu džiugiai nusiteikęs. – Apsimetė kad neišgirdo jo prašymo pasitraukti šalin, kuomet nebe gaišdama daugiau laiko, prisėlino prie lovos, grubiai, net per daug, kas buvo visiškai nebūtinu dalyku, suėmė vyrą už kaklo, viena ranka, kuomet kita patraukė nuo jo veido pagalvę. Vampyriškas gebėjimas demonstruoti nežmogišką jėgą, net prieš vizualiai stipresnius už save, buvo tobulas nemirtingumo pliusas. Panaudojo dar daugiau jėgos, kuomet kilstelėdama Lockwood‘o nugarą nuo čiužinio, stipriai įrėmė pusę jo kūno į lovos galvūgalį. Užteko tik vienos akimirkos, žvilgsniams susidurti. Ir kaip gi Lockwood‘as vis dar nepasimokė, kad verbeną vartoti net labai būtina, kai sukiesi aplink vampyrus, kurie vis dar pasitaikius progai maloniai „išdulkins“ tau protą? Na ką gi, jam labai nepasisekė.
Užteko tik vienos akimirkos, vieno trumpo, priešingos lyties asmenų, žvilgsnio susidūrimo, kad originaliosios vampyrės vyzdžiai pirmiausia susitrauktu, vėliau išsiplėstu. Jis prarado „išsigelbėjimo“ akimirką, kuomet tapo visiškai pavaldus jos įtakai. Tiesa, tai buvo pakankamai purvinas ėjimas, tačiau Katherine vargu ar kada žaidė švariai. Ir visiškai nebuvo svarbu tai, kad savo pradinę įtaigą moteris sukūrė tam, kad Mason‘as būtu saugus nuo antgamtinio pasaulio nesąmonių, kad būtu saugus nuo Niklaus Mikaelson‘o, kuris laikė jį kaip savo asmeninę kalyte, pramogoms. Dabar pasekmės nebuvo reikšmingos. Net jei Mason‘as ir sugrįžtu prie seno, prie keršto planų, kurie žinoma neišdegtų taip, kaip jis to norėjo, dabar ne vienas vampyras negalėtu parodyti savo tamsią pusę, nesulaukdamas už tai baisios bausmės. Nors, jei būtu kitaip, nuo dabartinio žingsnio, tai nesustabdytu Katherine. Ji norėjo kad jis būtu sugniuždytas, susimautu net su ta, su kuria yra dabar, ir galiausiai suvoktu, esą kaltas dėl visko buvo jis pats, jo gyvenimo būdas ir nemokėjimas vertinti to, kas šalia. Tuo labiau, visai smagu žinoti, kad vienu šūviu galima nokautuoti daugybę gyvūliukų. Mason‘as, Elena ir netgi Sebastian‘as. O taip, reikia dar kartą paminėti tai, kad garbanei visai nepatiko tai, kad du labiausiai skirtingi asmenys tapo draugais, ir buvęs pastoviai trinasi šiuose namuose, nepalikdamas erdvės likti dviese. Juk net nedarant nieko lytiškai nuodėmingo, tai vis vien gadino mažu mažiausiai nuotaiką, ką kalbėti apie kitus dalykus.
– Prisimink. Kiekvieną akimirką, kiekvieną žodį ir jausmą, kurį priverčiau tave pamiršti. Prisimink, ir pajausk viską, ko buvai netekęs, šiuose namuose, šiame kambaryje. Aš atlaisvinu tave nuo įtaigos, Mason‘ai. – Grubiai paleisdama jo kaklą, nemirtingoji net nesivargino pasilikti čia, tam, kad įsitikinti kad suveikė. Ji ir pati puikiai žinojo, kad suveikė, tai išdavė vilkolakio žvilgsnis, kuris tapo visiškai kitoks, nei buvo prieš tai. Jos pirštai atitrūko nuo vyro kaklo, kuomet kūnas nuo lovos, į kurią prieš tai buvo pasirėmęs. Ji pasitraukė, apgalvotai palikdama jį vieną, su visais tais vidiniais demonais, kurie buvo išleisti į laisvę tam, kad sujaukti ir taip ne labiausiai stabilų Mason‘o gyvenimą. Viskas atrodė taip, tarytum vyko pro tirštą rūką, pro kurį beveik nieko nesimatė. Ji neleido pamatyti savo veido išraiškos, kuomet uždarydama duris, paskubomis nusileido laiptais, ir galiausiai išsinešdino iš pastato vidaus. Be jokios sąžinės graužaties, be jokio noro pasilikti, netgi patenkinta.
Kieme stovintis baltos spalvos BMW visureigis, jau burbuliavo tais neįtikėtinai maloniais klausai, dirbančio variklio garsais. Tamsiaplaukės garbanės veide subangavo pastebima, tačiau dantų nešiepianti šypsena, kuomet ši atitrūkdama nuo vietos, kurioje trumpam stabtelėjo, galiausiai nukulniavo link transporto priemonės. Ilgai netrūko, atsisėsdama ant priekinės keleivio sėdynės, iš karto pasuko akis į Sebastian‘ą.
Kieme stovintis baltos spalvos BMW visureigis, jau burbuliavo tais neįtikėtinai maloniais klausai, dirbančio variklio garsais. Tamsiaplaukės garbanės veide subangavo pastebima, tačiau dantų nešiepianti šypsena, kuomet ši atitrūkdama nuo vietos, kurioje trumpam stabtelėjo, galiausiai nukulniavo link transporto priemonės. Ilgai netrūko, kuomet atsisėsdama ant priekinės keleivio sėdynės, iš karto pasuko akis į Sebastian‘ą. – Atleisk, mane šiek tiek užlaikė. – Trumpas ir visiškai nieko blogo neišduodantis paaiškinimas, privertė tamsiaplaukę palinkti link vairuotojo. Tikriausiai tai nebe stebino ne vieno, kuomet ji elgėsi per daug lipšniai, ar netgi šiek tiek erzinančiai. Galu gale, jie nebaigė savo kūnų „pokalbio“, kuomet buvo nemaloniai sutrukdyti. Jos dešinė ranka vėl atsidūrė ant Redford‘o krūtinės, specialiai slinkdama apačion. Keista, kad nei vienas, nei kitas nesiryžo paprašyti to, ko norėjo vienokiu ar kitokiu metu, kuomet bandė tai surasti savarankiškai, naudojant ganėtinai dviprasmiškus prisilietimus. Jos tamsus žvilgsnis tarytum sustingo ant mirtingojo veido, nors išraiška taip ir liko mielai žaisminga. Neįpareigojančiai Pierce ranka, pirštai lietė jo vilkimą drabužį, palengva artėdama prie šio vilkimo beformio džemperio. Kišenės buvo tuščios, kuomet jos ranka nusileido dar žemiau, ir... bingo! Iš kelnių ištraukusi mobilų telefoną, paprasčiausiai šį išjungė, kažkodėl nusprendusi kad gal ir neverta vykti į oficialų renginį, su sugadinta susisiekimo priemone. Laikinai neveiksnus mobilusis aparatas švistelėjimo būdu, atsidūrė ant galinės sėdynės, kuomet tamsiaplaukė neužsisegdama saugos diržo pasisuko taip, kad jos kūnas būtu pakreiptas į vairuotojo pusę.
– Dabar, kai mums tikrai niekas nebe sutrukdys, gali pradėti kelione, brangusis. – Prunkštelėdama, ji neatrodė piktybiška, bent jau šiuo metu. Net keista, tačiau tikrai atrodė labai atsipalaidavusi ir nusiteikusi kelionei. Galu gale, ne veltui buvo kamuojama tokios jausenos. Per daug pasitikėjo savimi ir savo pasiruošimu, kad baimintis neva kas nors gali pasisukti netinkama linkme. Vienos rankos pirštai šiek tiek susilietė su ryškiai raudona spalva nudažytomis lūpomis, kuomet originali vampyrė, tikriausiai net labai netikėtai net sau pačiai, nusuko veidą į lango pusę. Nieko nereiškiantis veiksmas, tačiau vis vien, labai nebūdingas ir keistas. Toks, kuris priverčia pagalvoti, o kas bus dabar, toliau?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I’m glad you’re not dead
Trust me, Sebastian. When I’m gonna be up to something, you’ll know it. C’mon. Kiss me … or kill me. Which will it be Sebastian? Right now, we both know that you’re only capable of one.

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!
avatar
Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2754
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : Mr. Not so PERFECT
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=7dlazKlbiQs

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Sebastian Redford on Sk. 03 05, 2017 10:22 am

Sebastianas niekados nebuvo didelis šnekorius jeigu kontaktuodavo su nepažįstamais asmenimis arba buvo papuolęs į nemalonią kryžminės ugnies principo situaciją. Čia visai kaip dabar. Jis iš kart užčiaupė burną, neketino prisidėti prie buvusiųjų mylimųjų konflikto. Aną kartą kišosi, replikavo ir tai nesibaigė smagiai, o ir teko pešiotomis nueiti ne vieną kilometrą namo, maža to prasilenkiant su iš tolo atpažįstamu Katherine automobiliu. Vyrui niekaip nepavyko įtikinti Meisono, kad nemiega su Pierce, dėl to jiedu ir susipyko. O tada pamiršo apie tai, nes yra tipiniai vyrai ir nelaiko pagiežos. Akcentuodamas savo poziciją Sebastianas iškelia rankas, pamosikuoja jomis tarsi pasiduotų, duotų viršų kompanionams. Ir tada nusprendęs išsinešdinti apsisuka patraukdamas link išėjimo. Prasilenkė su garbane ir vis dar nekalbėdamas pirštu pabaksnoja į rankinį savo laikrodį primindamas vampyrei, jog jiedu skuba ir kad ir kokias sąskaitas su buvusius sutuoktiniu norėtų suvesti moteris, verčiau padarytų tai greitai. Giliai, lyg būtų nepatenkintas atsidusęs Redford'as šauna pro duris pasikeldamas nuo žemės savo lagaminą. Tiesą pasakius tikėjosi, kad Katherine kone paseks iš paskos, bet gi ne. Nesuvokė net kaip pasijuto tą supratęs. Taip jaustis ir dar tokioje situacijoje jam nebuvo tipiška. Kankino savotiškas smalsumas ar tai keistas kompleksas suvokti, jog garbanė dabar yra Meisono draugijoje. Tebeturėdamas visapusišką prieigą prie Pierce automobilio pirmiausia nusitaiko į bagažinę, kurioje pasideda lagaminą. Tuomet iš karto patraukia prie vairuotojo pusės, įsėda, užsisega saugos diržą, tada pasileidžia muzikos neapsidžiaugdamas, kad čia negaudo "Rock FM'o". Keista, bet kai klubinis "Slow Motion! Hot Light - Dynamite (Original Mix)" kūrinys įsibėgėja Sebastianas pajaučia, kad gal ir nieko visai susiklauso. Iš kelnių kišenės išsitraukęs mobilųjį, o tuomet jau pasineria į bekraštes interneto platybes. Kuo toliau, tuo keisčiau jam atrodė tas Katherine delsimas. Nebūtų patinas gi, jei pasamoningai netrokštų vienintelės čia esančios patelės dėmesio sau, juolab niekuomet nesijautė labai lievas. Kai tiesiogiai į įėjimą dvaran nenukreiptas vyro žvilgsnis pagauna toje pusėje sumirgėjimą, nukreipia šviesias akis reikiama linkme iš kart pastebėdamas Katherine šypseną. Atsakomai Sebastianas susiraukia grubiai grąžindamas telefoną į kelnių kišenę bei ignoruodamas diskomfortą, kurį kėlė į odą įsirėžusi susisiekimo priemonė. Tapšnodamas pirštais į vairą nekrusteli iki to momento, kai Pierce pagaliau įsėda. Atmosfera salone kaip mat pasikeičia, ji taipogi prisipildo subtiliu moteriškų kvepalų aromatu.
- Ar Meisonui prieš miegą reikia pasekti pasaką?-pagaliau prasitaria nenuslėpdamas nepasitenkinimo, kuris atrodė keistas, tarsi iš piršto laužtas,-Pasakyk prašau dabar, nes tokius dalykus privalau žinoti turint omeny, kad nežadu atimti iš Meisono privilegijos būti mano draugu jokiu artimiausiu metu,-kiek veidmainiškas šypsnis "susikoncentruoja" Sebastiano lūpose. Vyras neketino ieškoti savo puolimo motyvų, mat pagrindinis ir susijęs su būtinybe kuo greičiau pasiekti oro uostą buvo ir taip akivaizdus. Žinoma nesitikėjo išgirsiąs kažkokį paaiškinimą, mat jau ir taip leido sau per daug demonstruodamas nepasitenkinimą, kurį Piece lengvai galėtų palaikyti pavydu. Juk savotiškai nebuvo visiškai abejingas nė vienai iš savo širdies damų. Galbūt jeigu leidi sau pereiti per dešimtis moterų sugebi lengviau emociškai nuo jų atsisijoti, tačiau Sebastiano atveju tai buvo tik dar viena praktiškai neištirta teorija. Pajutęs keistą fizinį jausmą, kai pasidaro karšta, nors iš tiesų taip nėra, atsiraitoja rankoves nepagalvojęs apie tai, kad atidengė ryškias ir baisokai atrodančias kraujosrūvas ties dilbio sąnariu.

Trečiadienio vakarą leido "Paxton Pharmacies" laboratorijose, kai sekretoriaujanti Isobel pranešė apie lankytojus, pageidavusius įmonės savininko. Tas Sebastianui iš karto pasirodė keistokai, mat nebuvo suplanavęs susitikimų. O ir šiaip jie dabar teisėtai priklausė Lianai, kuri dar keisčiau skradžiai žemėn prasmego. Ji neatsakė į jokius skambučius, o kai nuvažiavo į jos namus neaptiko visiškai jokių gyvybės juose pėdsakų. Netipiškas elgesys velniškai pareigingai bei punktualiai moteriai, tačiau neleido sau pradėti panikuoti, nes Rivas buvo praleidusi vos vieną darbo dieną, tačiau tikrai jautėsi susirūpinęs. Pirma mintis šovusi į galvą dėl kažkam prisireikusio Redford'o buvo susijusi su Liana ir tai nebuvo gera mintis. Juolab susidūręs su grupele kostiumais vilkinčių vyriškių kaip mat palaikė juos FTB ar kriminalistais. Nepaleido tokio įspūdžio net tuomet, kai neprisistatę vyriškiai pareikalauja Sebastiano vykti kartu su jais. Pala, kodėl? Kur vykti?. O vienas jų atsainiai myktelėjo neva į "NSPNUK" laboratorijas. Pfff, o jau buvo pradėjęs manyti, jog bus apkaltintas Lianos nužudymu ar panašus mėšlas. Įsodintas į juodą "Jaguar F-PACE" automobilį, iš abiejų pusių apspaustas augalotais plikiais (pats yra stambaus sudėjimo, bet palyginus su jais, tai jautėsi kaip špygutė) jautėsi mažų mažiausiai nesmagiai. Net negalėjo pasakyti kur važiuoja ir kokius objektus aplenkia, nes pro dramatiškai užtamsintus langus matė tik pralekiančių vaizdų kontūrus. Jaudinosi. Širdis tikrai ėmė sparčiau plakti ir vien tik dėl to, kad niekas nesiteikė jam paaiškinti kas vyksta. Kai išlipo ir apsidairė suvokė tik tiek, idant niekados nėra šioje vietovėje buvęs. Korporacijos laboratorijos atrodė kaip vienas tų akylai saugojamų valstybinių objektų. Lauke patruliavo nemažai ginkluotų žmonių vedančių didelius šunis, suskaičiavo kelis bokštelius, pastatytus prie kelių metrų aukščio betoninių tvorų, viršuje apraizgytų spygliuota viela. Tie vyrai tikrai nebuvo iš FTB, bet blemba, pasijautė tarsi vedamas į kalėjimą. Jį atvedė į pastatą, tada liftą, kuris praėjo leistis žemyn. Laboratorijos matomai buvo įsikūrusios po žeme. Toliau sėkmingai niekas nieko jam nepaaiškino, kai atvedė į tuščią palatą ir paliko. Netrukus pasirodė jaunutė šviesiaplaukė, nedrąsiai paprašiusi duoti jai šiek tiek savo kraujo. Sebastianui visiškai nepatiko ši idėja, tad nieko keista, jog atsisakė. Baikštaus žvilgsnio savininkė linktelėjo skubriai išeidama. Ji sugrįžo, tačiau atsivedė grupelę agentų, kurie sprendžiant iš savo povyzos buvo pasiruošę duoti Redford'ui į snukį jeigu tik prireiks. Nusileido. Atsigulė ant gulto, stebėjo tuos akmeninius vyrų veidus piktai, tarsi badytų juos peiliais. Netrukus pajuto kaip adata perskrodžia jo odą. Kažkas tame suveikia it ūmi cheminė reakcija. Sebastianas puikiai suprato, kad negali leisti jiems paimti jo kraujo. Jie sužinos. Sužinos tiesą, idant jis nebėra vampyras, o tai prilygtų savižudybei. Redford'as pašoka ant kojų. Adata sulūžta, kovingai nusiteikęs graikas šoka link agentų ketindamas pro juos prasibrauti. Sustabdytas kaip mat vienam iš jų užvažiuoja kumščiu, tada sekančiam, tačiau netrukus vienas iš nukentėjusiųjų panaudoja elektros šoką. Kad ir koks šūstras jautėsi, prieš tokią priemonę - nepašokinėsi. Nukratytas atsijungia kone iš karto. Kai paplėšė akis viskas aplinkui sukosi. Niurzgėjo it pagirių kamuojamas, net negalėjo pasakyti ką jam skauda, nes jautėsi sudaužytas. Įžiūrėjo ryškias šviesas lubose, kurios palengva susifokusavo. Palenkęs smakrą pastebėjo palatoje stovinčią Alexis. Ji tikrai neatrodė patenkinta.
- Kada tu pagaliau suprasi, kad norėdama su manimi į pasimatymą gali tiesiog pasiūlyti man nueiti su tavimi kavos? Kam nuolatos naudoti tą agresiją?-šaipėsi. Negalėtų ko gero rasti moters, kuri būtų mažiau suinteresuota burkuoti su juo, nei Farraday.
- Koks tu mulkis, Sebastianai. Kada ketinai man pasakyti, kad esi žmogus?-kaip visuomet ji neketino reaguoti į vyro "provokacijas". Jos tonas iš karto patraukia vyro dėmesį. Jis nebuvo kaltinantis, greičiau susirūpinęs.
- Ar papuoliau į labai didelę bėdą?
- Didžiausią.
- Ups.
Vargu ar jis leido sau suvokti situacijos kėblumą ar tai, į kokią padėtį pastatė agentę, su kurią iš korporacijos bendravo daugiausiai. Ji buvo tarsi jo "auklė" privalėjusi užtikrinti tinkamą Sebastiano elgesį. Ir faktas, jog ši negalėjo nustatyti, kad Redford'as yra mirtingas neabejotinai atsilieps mažų mažiausiai jos reputacijai.
- Nesijaudink, saulele. Jau labai greitai būsiu sliekų ir kirminų problema, nes jiems teks perdirbinėti mano lavoną,-ironiškai šyptelėjęs vyras atsisėda. Rankų per tai, kaip tvirtai jos buvo subintuotos net sulenkti negalėjo. Jautėsi velniškai silpnai,-Kiek litrų kraujo jie iš manęs išsiurbė? Jaučiuosi šūdinai,-nesiteikė detaliau paaiškinti savo ankstesnio pasisakymo, nes nenorėjo plėtoti tos temos. Juolab vien iš Alexis nusiteikimo buvo galima suprasti, kad užsitraukęs korporacijos nemalonę Sebastianas gali būti netrukus pašalintas. Jis nežinojo KIEK informacijos jie surinko ištyrę jo kraują,-Man reikia namo, turiu pamaitinti savo "tamagotchi",-pabandė atsistoti. Pavyko, nepaisant to, kad kojos nelaikė. Kai aptemęs vaizdas akyse palengva susinormalizuoja, iš lėto pajuda durų link. Nustebo, mat Alexis nesistengė jo sulaikyti.
- Tai aš tikrai galiu eiti namo?
- Mhm,-į lakonišką agentės atsaką nesureaguoja jokia neverbaline išraiška.
- Durnių laivas,-šnypšteli išnešęs savo "kūbatūrą" pro išėjimą. Niekas kas buvo susiję su korporacija jam "nemeikino senso". Kam paleisti asmenį, kuriuo norės atsikratyti? Žinoma nebent jų motyvai bus kitokie.

Mažai vilties buvo galima dėti į tai, kad Katherine pajėgs nusėdėti savo vietoje neparodžius, jog yra natūrali asmeninės erdvės uzurpatorė. Stengėsi neužgniaužti kvapo pajutęs ją arti, ypatingai tą nuo jos kūno sklindantį šaltį. Apsimetė, idant jaučiasi neutraliai nors ir sėdėjo it styga išsitempęs. O kad Pierce sumojo dar kartą pasikėsinti į jo telefoną... Na, apie tai tikrai nepagalvojo. Liūdnai atsidūsta iš kart, kai mobilusis "negražiai" plekšteli ant odinės sėdynės.
- Phew. Tikrai esi panaši į moterį, kuri savo "aukų" pasididžiavimus nešiojasi rankinėje, tad džiaugiuosi, kad prilindai nenuplėšti maniškio,-kandus liežuvis jį jau ne kartą išgelbėjo iš nejaukių situacijų su Katherine, kai nepajėgia išlikti absoliučiai abejingas jos artumui. Garbanės tyla nebuvo gera byla. Ir visgi Redford'as buvo įsitikinęs, jog dabar ji galvoja būtent apie tai, ką "nuveikė" dvare su Meisonu. Kodėl vienintelė mintis, kuri bandė praskleisti nežinomybės širmą buvo susijusi su Pierce burna ir Lockwood'o pimpalu? Žinoma visiškai nelogiška idėja, tačiau turint omeny Katherine nenuspėjamumą nenustebtų, jeigu ji bandytų apsukti abu draugus apie pirštą tam, kad šie iki mirties kovotų dėl privilegijos į garbanę. Vos ne kaip riterių laikais. Gi savo galvoje Sebastianas Pierce elgesį buvo interpretavęs savaip.
Nužudytojo JAV prezidento vardu pavadintą oro uostą pasiekia tikslint paskutinėms likusio laiko minutėms. Iš bagažinės ištraukė savo ir Katherine priklausantį bagažą, skubiai patraukdamas link ten, kur jųdviejų laukė pilotas. Nebuvo lengva tįsti tas penkias tašes, bet tuo pačiu neketino parodyti, kad jam sunku. Prakaitas žinoma buvo pradėjęs mušti, kai fiktyvūs sutuoktiniai pasiekia privatų lėktuvą. Pasisveikino su pilotu, įsiropštė vidun. Yra daugybė dalykų, kurių vis dar nėra bandęs ir kelionė privačiu lėktuvu yra vienas jų. Negalėtų pasakyti, kad tai, kaip atrodė vidus jam įspūdžio nepatilo. Numetęs daiktus belekur, iš karto patraukia prie baro. Išsiėmęs didesnę lėkštę kaip mat prikrauna ją užkandžiais: vaisių salotomis, sūriu ir krevetėmis. Įjunka kimšti ne dėl to, kad būtų labai alkanas, o šiaip. Maistas = meilė. Praėjęs į piloto kabiną paprašo jo dar nekilti, nes "Whole Foods" turėtų jam pristatyti maišą su produktais. Beveik iš karto išgirsta kaip atvykęs išvežiotojas kreipiasi į lėktuve esančius asmenis pranešdamas apie savo pasirodymą. Susimokėjęs už siuntinį + arbatpinigiai, paskubomis susigrūda į save maistą demonstruodamas akivaizdų Katherine ignoravimą. Pasiėmęs maišą su produktais, Sebastianas užsidaro lėktuve esančioje virtuvėlėje. Praeina geras pusvalandis, kai Redford'as trumpai pasirodo išlėkdamas į tualetą taip desperatiškai, it jam būtų vidurius paleidę. Tuo pačiu į lėktuvo saloną paleidžia skanių kvapų, atėjusių nuo viryklės. Neužgožė jie tikrai fakto, kad mažiausiai dešimt minučių praleidžia kosėdamas tuo siaubingu, sausu, prriešmirtiniu kosuliu. Išlenda sunkiai švokšdamas, svirduliuodamas, tualetiniu popieriumi valydamasis ne tik burną, panosę, bet ir paakius, iš kurių kraujas irgi sunkėsi. Nieko nesakęs vėl užsidaro virtuvėje. Praeina dar vienas pusvalandis, kai Sebastianas pagaliau pasirodo su lėkšte rankoje. Šypsojosi it būtų ne tik patenkintas, bet ir pakiliai nusiteikęs. Jis indą padeda ant stalo, priešais sėdinčią Katherine.
- Karšti ledai. Vuolia. Patikėk, aš nepamiršau,-buvo akivaizdu, kad lyzinasi. Antraip nebūtų praleidęs tiek laiko tam, kad pagamintų mėgstamiausią "Marissos" desertą. Pasidžiaugia pagaliau turintis progą atsisėsti, nes jautėsi tikrai labai ne kaip. Rimtas Sebastiano žvilgsnis užtikrintai užsilaiko ties garbanės veidu,-Tada dvare... Nenorėjau tavęs įžeisti. Priimk tai kaip atsiprašymo gestą. Su tavimi taip sunku bendrauti... Vieną akimirką tau nusispjaut, tau viskas ne motais, esi šalta, abejinga būtybė, o kitą mušiesi, nes pasijauti įžeista ir sunervinta,-tikrai nenorėjo, kad jo atsiprašymas, kuris iš pažiūros atrodė tikrai nuoširdus taptų menkesnis dėl to, nelyginant replikavo tame pačios Pierce kaltę,-Kaip manai kas būtų tau jeigu lėktuvas nukristų?-neįtikėtini tie Sebastiano minčių peršokimai. Atrodė žaismingai sumasintas netikėtai tvinktelėjusios minties,-Man visados buvo įdomu kiek atlaikyti gali vampyriškas kūnas, pavyzdžiui, įvykus atominiam sprogimui, paleistas į atvirą kosmosą ir taip toliau,-pliauškė niekus, tačiau visiškai nuoširdžiai. Elgėsi su Katherine dabar kone taip, lyg leistų laiką geros bičiulės draugijoje. Tiesa ta, kad dabar apie jį ir jo būklę vampyrė žinojo daugiausiai,-Tau korporacija atsiuntė tą aplanką su mūsų fiktyvių santykių planu ir asmenybės bruožais? Ten viskas parašyta, atseit kada susipažinom, kiek mums metų, kuo abu užsiimam ir panašiai. Tikėjausi, kad leis improvizuoti, bet kur jau...-nutęsia nusižiovaudamas. Negalėtų apsakyti kiek apsunkęs pasijuto, kai šitaip patogiai išsidrėbė, kai atrodytų atsipalaidavo kiekvienas kūne esantis raumenėlis,-Tikrai būčiau pasinaudojęs proga pasakyti, kad "Duran Duran" yra mėgstamiausia tavo grupė,-sukikena ir vėl rėmęsis tuo, kiek pamena apie "Marissą", kuri nekentė Duran Duran. Žinoma jo įsitikinimu ta jo savaip mylėta asmenybė buvo tiek pat fiktyvi, kiek visa Sebastiano ir Katherine "santuoka". Vien tik dėl to, kad akys perštėjo užlaiko jas užmerktas kiek ilgiau. Jautėsi toks bejėgis ir nusilpęs, kad dieve padėk. Jei taip ir toliau, teks pradėt ryti kažkokias piliules vardan žvalumo ir energijos. Kitaip neatlaikys net Berlyne numatyto viešumo maratono.

Toliau: http://bloodyrose.forumlt.com/t733-bloodpharm-facilities#33591 ir gal gali ištrinti iš ten postą mano tą? :DDDD Blę, maniau ištryniau aš jį :DDD

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“She's selfish. She's unpredictable. She is something you can't fully trust and understand. But also she's wild and passionate. She's the most exciting thing ever happened to me.”
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1487
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : Niujorkas
Meilė : The myth, the legend, the baddest bitch of all.
Draugai : Dean, Mason, Rebekah
Rūšis : Vampyras (33/2595)
Darbo paskirtis : JNK pirmininkas, "RedCorp" savininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t740-redsebastian1-instagram#33911

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Mason Lockwood on Kv. 03 09, 2017 4:38 pm

Jo sviesiai melynu akiu centre esancios raineles is pradziu issiplete, o paskui susitrauke. Taip staiga, taip atsainiai Katherine pasejo visiska chaosa dar girtoje buvusio sutuoktinio makauleje. Jis kruptelejo ir giliai ikvepe kai trinktelejusiu duru garsas tarytum butu pazadines ji is soko, kuriame atsidure vos tik visi pries tai uzkalbeti jausmai grizo. Grizo ir smoge siaubingai stipriai. Mason'as sedejo sujauktoje lovoje, o jo stiklines akys ne nemirksedamos zvelge priesais save. Gerkleje susikaupusius skyscius nuryti buvo neprotiskai sunku. Tvardesi. Tramde begalini nora begti ikandin moters, kurios jausmus, pasitikejima ir meile jis iskeite i nieko nereiskiancius, epizodinius romanus vien tam, kad uzpildytu ta viduje tvyrojusia tustuma, kuri su begant laikui tik didejo. Didejo su kiekviena prasalaite atsidurusia jo lovoje ir net tada kai jo vaiko susilaukusi grazuole suteike jam antra, trecia sansus jis nepasimoke. Tarsi plastake skrendanti i ugni jis vel ir vel kartojo klaidas, kurias pries tai dare jo tevas, o veliau vyresnysis brolis. Truksmingai ikvepes jis jautesi tarsi krutine butu sleges akmuo. Pirma kart i situacija pazvelges kitomis akimis, kitu kampu nepaisant savo neblaivumo jis suvoke prarades ja amziams ir tai... skaudejo. Uzkalbedama ji, priversdama pamirsti tai ka jai jaute... suteikdama jam antra sansa ji pasielge taip nebudingai sau, taip... nesavanaudiskai. Jis nusipelne to ka dabar jaute. Nusipelne to su kaupu uz tai ka priverte ja patirti per visus tuos drauge ir atskirai praleistus metus.
Apsidaire. Tusti, tyloje skendintys namai savyje saugojo tiek daug prisiminimu, tiek daug aistros kupinu akimirku, kurios dar neseniai reiskusios viso labo praeiti dabar atrode tokios neapsakomai brangios. -Katherine?!-skausmingas, kone graudus riksmas perskrode namu, kuriuos garbane seniai paliko sienas. Jis buvo girtas, labai girtas, taciau tai nesutrukde jam kerepliskai issirioglinti is lovos ir pasileisti apacion. -Katherine, atleisk,-ciut nenusivertes jis sudribo ant placiu, senovinio tipo azuoliniu laiptu dar neapsiekes ju apacios. Isitveres i artimiausia turekla jis pasireme i ji galva. -As to nenusipelniau,-sumurmejes jis surauke antakius. Jautesi kaip paskutinis sudo gabalas ir ne tik del to, kad pagirios jau buvo ant nosies. Pykino. -Sebai?!-isitveres to pacio tureklo jis vel pakilo. VIen is balso balso buvo akivaizdu, kad sunkiai liezuvi apverciantis Lockwood'as nebuvo emociskai stabilios busenos. Jam reikejo draugo, reikejo su kazkuo pasikalbeti, taciau namuose jis buvo vienas. Visa laime, kad alkoholis temde jo detektyvinius ir intelektualinius sugebejimus antraip sudejes visus taskus ant i ir perprates dviprasmiska Katherien fraze apie jos ir Redford'o rysius, jis veikiausiai nebutu uzsilikes siame dvare ir tiesa pasakius tai, kaip paaiskes veliau, jam butu iseje i nauda.
(Carrie Underwood -Dirty Laundry) Jis truktelejo viskio tiesiai is butelio, kuri rado Sebastian'o bare. Susmukes ant grindu virtuveje, kurioje jiedu su fataliskaja tamsiaplauke ne karta aistringai dulkinosi jis skausmingai susirauke. Akys prisipilde asaru. Sirdi draske prisiminimai apie dienas kai tarp ju viskas buvo gerai, kai jiedu buvo laimingi. Taciau ar kada laiminga buvo ji? Ar kada is tiesu sugebejo atleisti jam uz ta karta kai uztiko ji ir Reese nuogus vonios kambaryje? Vel gurkstelejo alkoholio, kuris neteike jokio malonumo, veikiau vimde. Nieko stebetina, jog Katherne bodejosi moters, kuria per ji buvo tapusi. Silpna, sugniuzdyta, pazeidziama. Tai nebuvo ji. Tai buvo moteris, kuri pernelug karstai mylejo jos neivertinusi vyra. Avigalvi. Pasileideli. Nuotykiu ieskotoja. -Katherine?-strimgalviais pakiles ant koju jis isverte Jack Daniel's buteli kai paradiniame kambaryje pasigirdo zingsniai. Nesureiksmines padarytos betvarkes jis nusvirduliavo ten is kur sklido vyriski balsai. -Mason'ai Lockwood'ai, malonekite eiti su mumis,-masyviu ginklu nesinas i aro pareiguna panasus vyras kreipesi i pusnuogi vilkolaki, kuris dabar primine girta ir kaip be paziuresi, apgailetina suski. -Kas jus?-svirduliuodamas jis zenge i prieki. Siuo metu ir juda rodesi iki keliu, ka jau kalbeti apie bene 7 ginkluotus vyrus, kurie regis nebuvo nusiteike snekuciuotis. Korporacijos pasiusti pareigunai turejo uzduoti - likviduoti galima publikai neapdorotos informacijos nutekejimo saltini. -Nesdinkites. Cia privati nuosavybe,-pasigirdo uztaisomo ginklo garsas. -Mason'ai Lockwood'ai, jusu paties labui, nesipriesinkite ir pakluskite mano nurodymams. -Nei as, nei korporacija, kuriai atstovauju neturi jusu atzvilgiu priesisku ketinimu. -Ah sitkaip,-sarkastiskai vyptelejes jis vangiai sumirksejo. -Vadinasi sitie,-parodes i ginkla pasnekovo rankose jis zenge artyn ir tai priverte likusius vyrus pakeisti padeti atstatant saunamuosius ginklus tarytum jis butu ''gresme''. -..cia tik tarp kitko? Tikrai?-susijuokes jis negalejo susilaikyti nepasisaipes is perdem rimtos korporacijos pareigunu elgsenos kai tuo tarpu jis primine vaiksciojanti bei alkoholiu dvokianti numireli. -Neversk musu to daryti, Lockwood'ai,-pagrasino matomai visam siam maskaradui vadovaves tipas, kurio veido bruozu Mason'as negalejo iziureti del kone visa pastarojo marmuze dengusio salmo. Vyrai persigrupavo taip ji apsupdami. Laikas deryboms baigesi. O gal ginkluotasis tiesiog neturejo didelio tolerancijos kiekio derybu vesti su ciut ant koju pastovinciu girtuokliu, kas cia zino. Gave keliu rankos gestu nurodymus du vyrai suciupo Mason'a uz pazastu, treciasis ireme ginkla i pakausi. -Judinkis,-paliepe tas, stovintis uznugaryje ir tvirtai stumtelejo ji priekin. Gal ir ne protingas ejimas, bet net ir tokioje stadijoje vilkoalkis gan manevringai issilaisvino nuo ji laikiusiu vyru ir jau kita akimirka laike astrius it durklas nagus prikises pries tai ji ginklu raginusiam sauliui po smakru, prie kaklo. -Ko jums is manes reikia?-sviesiai melynos jo akys sutviskejo neiprasta, pykciu liepsnojancia slalva, taciau kaip ir buvo galima tiketis, cia jo pasipriesinimas ir buvo ''nugesintas''. Pasigirdo suvis ir jis susmuko. Ten kur stovejo. It sunkus bulviu maisas, Mason'as buvo pasiustas i gilu, besapni miega is kurio pabudus jo lauke tikru tikriausias kosmaras.

-Sirdies ritmas dazneje. Manau jis netrukus pabus,-
fakta konstatavo itin ramus, moteriskas balsas. Jo plaukai buvo nuskusti trumpai, vietomis plikai, tam, kad ten butu galima pritvirtinti mazycius prietaisus skirtus ne tik sekti jo givybines funkcijas, bet ir smegenu veikla. Pramerkes akis jis ne is kart suvoke kur randasi, tik veliau, laboratorijoje dirbantiems daktarams susisgribus jis buvo istrauktas is magnetinio rezonanso masinos bei supazindintas su is paziuros labai juo susizavejusiu bei suinteresuotu profesoriumi. -Mes dar nebuvome susidure su tokiais kaip tu, Mason'ai,-nusisypsojes vyras zvelge i ji is auksto, tarsi jis butu kazkoks laborotorinis triusiukas, nereiksmingas sutverimas. Pabandes pakilti jis buvo sustabdytas visu tu laidu, laideliu, kurie buvo pritvirtinti ties jo rankomis. -Aaaah!-skausmas, nepasitenkinimas ir siaubingos pagirios vienu metu priverte ji elgtis impulsyviai, neapgalvotai. Emes plesti ivairaus plauko slangutes jis dalinai issilaisvino, taciau tuo pat priverte daugybe ji supusiu aparatu erzinanciai pypseti. Daktarai susizvalge bei ivertine situacija operatyviai suleido jam anestetiku doze pasiuntusia ji i dar viena gilu miego seansa. -Kas jus?-pries issijungdamas jis nerimastingai apsidaire. -Ko jums is manes reikia?...-banalus, taciau objektyvus jo klausimas nebuvo sureiksmintas mat baltais chalatais vilkintis kolektyvas ir toliau kazka inirtingai aotarinejo. Susijaudine, pakyleti, tarytum katik butu atrade vaista nuo vezio. Tam tikra prasme, taip ir buvo. Jei traktuosime vampyrus kaip siu dienu vezi, kuri korporacija taip ilgai trosko visapusisnai kontroliuoti. Taip ilgai jie turejo apsikesti su arogancija ir pasiputimu, taip ilgai jie turejo laviruoti, pataikauti, kad minetieji nakties padarai sutiktu bendradarbiauti, sutiktu buti viesai demaskuoti. Taciau dabar, kai ju rankose buvo galimai mirtinas ginklas pries nemirelius- vilkolakio seiles - korporacijai dirbantys mokslininkai manesi atrade rakta. Rakta, turejusi pagaliau uzrakinti sia nelemta pandoros skrynia. Anksciau ar veliau visuomene atsisuks pries kraujasiurbius. Naturalu, jog net ir nuo dantu iki koju pirstu galiuku apsiginklave amerikieciai nesijaus visiskai saugus zinodami, kad aplink galimai tyko ju pasamone manipuliuoti gebantys zudikai taip ir laukiantis progos pulti. Zudyti tam, kad patenkintu savo iskrypusi buda maitintis. Dabar, prireikus, jie gales tokiais atsikratyti.
Pabudes jis jautesi keistai, tarsi vis dar skrajotu padebesiais. Supykino. Labai operatyviai sureagavusi sesute kystelejo jo pusen inda, kuri netrukus pripilde jo skrandyje pupsojes alkoholis. Visa jo skaudanti kuna tase, mat vemti is ko neturejo, taciau buvo be proto bloga. Eme kresti drebulys, pilti saltas prakaitas. Akies krasteliu amte kaip sviesiaplauke moteris kazka uzsirasinejo i rankose laikoma aplanka. -Aah!-skausmingai susirietes jis persisveres iskrito is lovos. Buvo pernelyg silpnas, kad sugebetu kontroliuoti metamorfoze, kuri istikdavo jo kuna su lig kiekviena pilnatimi. Garsiai kvepuodamas jis eme sliauzti saltomis grindimis vilkedamas viso labo ligoninese pacientu devimas ''sukneles''. Jo veidas issitempe, smilkiniuose issisove venos, o akys tapo skaisciai geltonos. Jis reke, reke is skausmo kuomet visas kunas pamazu eme keistis. Nenaturaliai issilenkes stuburas garsiai traksteledamas luzo. Ne nepastebejo kaip palatoje su juo pries tai buvusi moteris nuspaude alerma ir spruko lauk pries tai uzkodavusi elektrines duris skyrusias balta it sniegas palata ir valdymo pulteli, kuriame susede kava gere trys daktarai. -Neitiketina,-susizavejes pirmasis ju priejo arciau nepersaunamo stiklo, kad galetu is arciau pasigereti Lockwood'o transformacija. -Kaip mes tai praziopsojom?-paantrino kitas pries tai kai i palata ileisti ginkluoti vyrai nieko nelaukdami puole galutinai formos pakeisti nespejusi Mason'a. Jis muistesi, urzge, taciau nespejes pulti buvo pakratytas elektros ir tai suteike vyrams sansa pagaliau paimti ta taip reikalinga seiliu megini, kuris veliau bus patvirtintas kaip panaceja pries nemirelius. Stipri elektros srove virsma pristabde ir jis leisgyvis sukniubo ant grindu. Taciau ne ilgam. Netrukus viskas ir vel kartojosi tik si kart jis buvo paliktas agonija kesti vienas pats. Dabar viso ko epicentru tapo jo seiles ir tik pries tai viska uzsirasinejusi blondine liko stebeti palatoje selstancio ir istrukti bandancio laukinio zveries - balto melynakio vilkolakio vardu Mason'as.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Don't worry, all is well. All is so perfectly, damnably well. I understand now, that boundaries between noise and sound are conventions. All boundaries are conventions, waiting to be transcended. Moments like this, I can feel your heart beating as clearly as I feel my own, and I know that separation is an illusion.
avatar
Mason Lockwood

Throw me to the wolves & I will come back leading the pack.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1101
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 36
Miestas : Pennsylvania
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian, Elena, Jake
Rūšis : Alfa
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Desmond Abberline on Št. 03 18, 2017 4:00 pm


_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I keep looking for something I can't get Broken hearts lie all around me And I don't see an easy way To get out of this.
avatar
Desmond Abberline

Between two evils, I always pick the one I never tried before.


Pranešimų skaičius : 423
Įstojau : 2013-11-02
Miestas : Niujorkas
Draugai : Nėra draugiškas
Rūšis : Mirtingas žmogus (35)
Darbo paskirtis : NSA laboratorijų vadovas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Sebastian Redford on Sk. 04 09, 2017 2:00 pm





Family Business


Šis nedidelis plot'as galėjo nutikti bet kada. Man tiesiog reikia jo tam, kad paaiškinti tam tikrus neatitikimus Sebastiano gyvenime <3




Pagaliau pradėjęs savo gyvenimą, Marcus ganėtinai nenoriai žiūrėjo į stiprių burtų bei magijos pusę. Supratimas, jog priešingai nei jo tėvas ar jo dėdė ar galiausiai mama vaikinas nėra nemirtingas teikė iš ties labai daug džiaugsmo ir savotiško užtikrintumo sava ateitimi. Jo norai, ambicijos buvo be galo žmogiškos. Jis siekė atrasti save, pamilti, tapti tėvu, seneliu ir vieną dieną tiesiog numirti. Banalokas scenarijus, tiesa? Bet tai buvo vienintelė, didžiausia jo svajonė. Tiesa veltis į pažintis jam atrodė ne taip jau ir paprasta. Ypatingai kai privalėjo pasirūpinti motina, kuri netikėtai ir dar taip neseniai žengė į "forever young" individų gretas. Jai sekėsi puikiai. Geriau, nei tikėjosi. Padėjo jai priprasti valdyti kraujo troškimą, o neilgtrukus Salonina iš ties pradėjo gyventi. Turėdama sūnų šalia ir nepuoselėdama jokių romantinių jausmų Sebastian'ui, ji pražydo naujais atspalviais. Jos negraužė praeities demonai. Jiedu tiesiog fantastiškai palaikė vienas kito gyvenimo aistrą. Nepaisant to, jog visa tai iš dalies nebuvo tikra, Marcus džiaugėsi matydamas savo mamą tokią. Ji buvo saugi. Tačiau susitikimas su tėvu aprimus jųdviejų "Paryžiaus dramai" tapo neišvengiamas. Kodėl kankino tėvą tokia nežinomybe? Tikrai nesirgo labai dideliu teisuolio sindromu, tiesiog stengėsi elgtis taip, kaip jam atrodė geriausia. Sebastiano sąmonėje atsikartojanti pranašystė nedavė vaikinui ramybės, savotiškai slėgė. Visgi negalėjo rasti išeities kaip viską sutvarkyti. Kaip išlaviruoti, kad nereiktų laužyti savo ir kitų interesų. Stebėdamas tėvą daugybę metų Marcus buvo įsitikinęs, jog sužinojęs visą tiesą anksčiau laiko jis tikrai būtų pasistengęs viską velniškai sumalti, užsipulti Sailą, įkalbinti Elissą kokiam beprotiškam burtui. Būtų tai pačiai Katherine galvą nusukęs už jos savanaudišką įsikišimą į Varias šeimos gyvenimą. Nenorėjo pykčių, neapykantos ir karo nepaisant visiškai visko, galiausiai elementaraus supratimo, kad kartais to karo netgi reikia. Susikrovęs būtiniausius daiktus vaikinas išsiruošė į Niujorką ilgai lauktam, būtinam ir neišvengiamam susitikimui su Sevastianos. Nedidelis, elementarus "susekimo" burtas atvedė vyruką visai ne į modernią rezidenciją Brukline, o į dvarą, toli gražu nepanašaus į statinį, kuriame įsivaizduotų gyvenant savo tėvą. Namuose nieko nebuvo, tačiau galėjo jausti aibes čia persipynusių, įvairių individų energetikų. Nepasikuklino įeiti į vidų. Ir pirmas dalykas, kurį pastebėjo tai buvo virš židinio pakabintas, keistai sugadintas Katherine paveikslas. Motyvai, privertę Sebastianą išsiveržti į viešumą Marcusui buvo neperkandami, tačiau tikėjo, jog tėvas tikrai nebūtų taip pasielgęs dėl kokios nors paviršutiniškos priežasties. Matyti jo veidą žurnaluose, "akompanuojamą" jo žmona pristatomos vampyrės... Na, tai tikrai galėtų palaikyti akibrokštu. Visgi buvo įsitikinęs, kad tai nėra tik atsitiktinumas, išdaiga. Sebastianas nebuvo linkęs apstatyti save asmenimis, kurie nekėlė jam mažų mažiausiai susidomėjimo. Kažkoks neadekvatus kerštas Saloninai? Netikėjo ir tuo. Nebuvo susipažinęs su Katerinos Petrovos fenomenu nors ir pasižadėjo sau stebėti ją su didesniu atidumu ir jeigu būtų pažinojęs veikiausiai greitai prieitų išvados, kad ji padarė nemažą įtaką tam, kaip per šiuos mėnesius pasikeitė jo tėvas. Labai daug laiko nepraėjo ir paradinės durys pradeda skelbti tai, jog šias kažkas pravėrė. Iš anksto netgi negalėjo tinkamai suvokti energetikos, kurią pajautė, tačiau pasirodęs tėvo veidas puikiai atsakė į sugluminusį klausimą.
- Marcusai?-vyras suvapa išsižiojęs, vargiai pajutęs kaip iš rankų išslysta pirkiniais prikrauti maišai.
- Tėve,-negalėjo nuslėpti užplūdusio džiaugsmo, kuris atrodė nuoširdus ir abipusis. Abu vyrai priartėjo vienas prie kito, apsikabino. Skyrė tikrai labai nedaug laiko tam, kad būtų Sebastiano sūnus, kad su juo bendrautų ir dėl to tikrai jautė didelę kaltę.
Jie nužengė prie sofos, atsisėdo. Pirmasis kalbėti ėmė būtent Redford'as. Jis išreiškė džiugesį matydamas čia savo sūnų, domėjosi kaip jam seksi, tarsi specialiai vengdamas užkabinti Saloninos temą. Visgi faktas, kad čia pasirodė buvo didele dalimi grįstas būtent jiems abiems be galo brangia moterimi. Pritarė tėvui pasiilgęs jo paties, tačiau su apmaudu prasitarė, idant užsibūti negalės. Sebastianas neatrodė tuo patenkintas, akivaizdžiai laikėsi nepažėręs priekaištų, kurių Marcus tikrai buvo vertas. Ir vien tik dėl to paskubino save pradėti svarbiausias jųdviejų susitikimo temas.
- Tėve...-gilus, susimąstęs vaikino žvilgsnis labai nenoriai krypo į šalimais sėdinčio Sebastiano pusę,-Mes pasielgėme savanaudiškai, iš dalies nedovanotinai. Atleisk man dėl to, visa tai... Tai buvo mano idėja.
- Nemanai, kad neturėtum atsiprašinėti ir už savo motiną?-vyras atrodė suirzęs.
Susikrimtęs Marcus atsiduso.
- Ji nekalta, patikėk,-nesistengė Sebastiano primygtinai įtikinti, kad šis tulžį lietų būtent ant savo vaiko. Jautrus vaikino balsas buvo kupinas kaltės, o demonstruojant tokią poziciją sunkiai išleistum save į aršius debatus,-Tą dieną, kai dėdė pažadino mamą jis nespragtelėjo pirštais ir ji nepramerkė dėl to akių. Jis "pasiskolino" užtektinai metų iš tavo gyvybės energijos tam, kad ji galėtų nugyventi ilgą ir gražų gyvenimą. Ir momentas, kai išgėrei vaistą tapo kritinis. Jungtis nutrūko, paprasčiausiai nebeliko šaltinio, iš kurio ji galėtų semtis gyvybinės energijos. Mama ėmė sekti, senti. Nežinojau kaip ją išgelbėti.
Sebastianas negalėjo likti abejingas liūdnoms Marcuso akims nepaisant to, kad širdo. Ant jų, ant savęs, ant viso sumauto pasaulio.
- Aš tiesiog norėjau vėl būti mirtingas,-teisinosi, bet tai nebuvo kažkoks nevykęs bandymas pagrįsti savo klaidą banaliu "norėjau".
- Aš suprantu, tu nežinojai, kad taip nutiks. Kad taip gali nutikti.
- Kaip ji dabar?-atrodė, jog Sebastianui prireikė iš ties daug jėgų norint pateikti šį klausimą būtent tokia tariamai atsainia forma
- Viskas... Viskas yra gerai,-nedrąsus Marcuso patikinimas sukėlė vyrui įtarimą.
- Sprendžiant iš to, kad esi čia, manau esi daugiau nei pasiryžęs man viską susakyti. Klok,-net atsilošia it rodydamas, idant yra pasiruošęs ilgam pasakojimui.
Vyrukas pritilo. Gilios, rudos akys nepaleido rūstoko Sebastiano veido. Tačiau kai prabilo, kalbėjo drąsiai ir užtikrintai:
- Vienintelis man žinomas būdas - nemirtingumo burtas, tačiau... Aš negaliu jo naudoti. Sailas, Elissa... Jie naudoja juodą magiją, o ji visada turi kainą. Esu kitoks. Daugybės burtų negaliu atlikti, nes jie reikal...
- Aš suprantu, nesiteisink.
Pajutęs sunkią tėvo ranką ant peties Marcusas guviai šyptelėjo. Sebastiano palaikymas veikė raminančiai ir reiškė daug. Tikrai tikėjosi gerokai audringesnės jo reakcijos.
- Taaaai spėjai susirasti naują žmoną?-nusijuokė nusprendęs neskausmingai pasišaipyti.
- O dievai, labai ilga, velniškai paini istorija,-nebuvo panašu, jog norėtų į pradėtą temą gilintis, tačiau Marcuso žvilgsnis primygtinai reikalavo paaiškinimo ir tai Sebastianą nokautuoja,-Patikėtum, kad už vampyrų egzistavimo paviešinimo slepiuosi toli gražu ne aš vienas?
- Žinoma. Vargu ar pats būtum sugalvojęs tokią kvailystę,-nesusivaldė ir "gnybtelėjo" vėl, tačiau tikrai neperspaustai sarkastiška forma.
Sebastianas trumpai susiraukė, bet tęsė:
- Sumauti suskiai iš korporacijos. Sakė nukeps jus abu, jei nepasirašysiu. O Katherine... Ta velnių prišveitusi moteris...-prisimerkęs Redford'as daugiau atrodė ne pagiežos kupinas, o nutolęs,-Jiems ne šiaip reikėjo gerojo samariečio vampyro, bet ir ilgakojės efektingos gražuolės prie jo. Nes visuomenė dievina ilgakojes efektingas gražuoles. Piaras.
- Bet tu nebeesi vampyras, tiesa?-klausteli atsargiai, atrodytų sunkiai surišdamas padrikai išsimėčiusius galus.
- Ir kas?-drebia kiek storžieviškai, it būtų įsižeidęs dėl sūnaus nepatiklumo,-Nuo to man tik geriau. O apsimetinėti nėra sunku, kai įpranti,-šypteli keistai patenkintas, nelygu jaustųsi išdidžiai dėl sklandžiai patempiamo, sunkaus melo kryžiaus.
Marcusas tylėjo galvoje dėliodamas sekantį sakinį.
- Toji Katherine...
Sebastianas klusteli išgirdęs sūnų tariantį vampyrės vardą.
- Iš esmės gali jai padėkoti už tai, kad išgelbėjo mamai gyvybę,-vaikinas nujautė kokią tėvo reakciją gali iššaukti tokio fakto pateikimas, tačiau Redford'as neatrodė nei velniškai šokiruotas, nei įtūžęs. Jis atrodė... pasiruošęs. Pasiruošęs tiesai.
- Ką ji padarė?-sustingęs vyro veidas tobulai derėjo su ta "akmenine" intonacija.
- Ji pavertė ją vampyre. Bet tai ne viskas. Katherine užkalbėjo ją nejausti tau visiškai nieko.
Kurį momentą atrodė, jog Sebastianas ne tik nekvėpuoja, bet aplamai visa jo organizmo veikla sustojo.
- Aš galiu pabandyti užkalbėjimą nuimti,-Marcus tęsė stengdamasis nereaguoti į nesuprantamą tėvo reakciją,-Bet... Tėti, tas sapnas, kurį nuolatos sapnuodavai. Kur matydavai Saloniną negyvą... Tai nėra šiaip sapnas. Tai pranašystė. Aš nežinau kaip viską sutvarkyti.
- Tai puikiai paaiškina kodėl viešas triukas su Katherine neprivertė Saloninos čiupti mobiliojo ir manęs aprėkti,-ironiškas Sebastiano tonas šauna it perkūnas iš giedro dangaus.
Neįtikima... Jis juokavo. Marcus sėdėjo kiek pasimetęs.
- Atsipalaiduok. Tam tikru momentu man viso šito pasidarė tiek per daug, kad aš perdegiau. Jūs padarėt vienintelę, lemtingą ir viską pakeitusią klaidą, kad viso to man nepasakėt anksčiau. Aplinkybės ir visa kita man nerūpi.
Marcus negalėjo patikėti, kad taip kalba jo tėvas. Asmuo, dievinantis (ar dievinęs?) Saloniną kūnu ir siela, vyras, kuris buvo pasiryžęs padaryti dėl jos viską. O šiuo atveju atleisti., suprasti.. Tai atrodė tikrai labai nesudėtinga.
- Elkitės kaip išmanot. Žinai, aš čia visai neprastai sukuosi. Palik Saloniną ramybėje. Tikrai neketinu rizikuoti jos gerove. Pats gi nusprendei ją nuo manęs izoliuoti, kol pradėjęs suktis lemties ratas neįtraukė jos į išpranašautą pražūtį,-šaltas, perdėtai abejingas Sebastiano balsas toliau virpino orą statydamas Marcusą į iš ties nemalonią padėtį.
- Turi visas teises pykti.
- Aš nepykstu, Marcusai. Man tiesiog nusibodo. Nusibodo nuolatos jaudintis ir tridavot dėl absoliučiai visko. Aš myliu tavo mamą, visada mylėjau ir mylėsiu. Ar tu nori, kad pradėčiau verkšlenti dėl to, kaip smarkiai noriu su ja būti nepaisant to, kad tikini, jog dabar tai neįmanoma?
- Aš taip nesakiau.
- Pasirūpink savo mama. Tikrai norėčiau su ja susitikti, kai visa tai atrodys mažiau sumauta. Jūs neturėjot pradingti. Ji neturėjo pradingti. Net nebandyk manęs kaltinti dėl to, kad mano pasaulis nesustojo. Ir patikėk neketinu jo stabdyti.
Marcusą tikrai skaudino Sebastiano abejingumas, kurį neabejotinai sukėlė stipriai jį paveikę širdies skauduliai. Jųdviejų dialogas pradžioje turėjęs šiltą, malonią atmosferą pasidavė visiškam to kontrastui. Tačiau taip nutikti turėjo. Ir vaikinas kaltino save.
- Ji stipri, tėti. Ja nereikia rūpintis,-mesteli tarsi norėdamas pataisyti situaciją, bet piktas Redford'o veidas nerodė užuominos į Varias šeimos paliaubas.
- Sakykim,-nenustojo demonstruoti "požiūrio" ir tai privertė Marcusą pasiduoti.
Jiedu išsiskyrė ir nepadarė to visai taikiai. Sebastianas paprašė sūnaus dažniau jį lankyti. Negalėjo jam pripažinti, jog miršta, tačiau nepasijautė kaltas, kad jų atvirumo mainai nebuvo iki galo pilnaverčiai ir abipusiai. Redford'as iš ties turėjo labai apie daug ką pamąstyti. Ironiška, bet apie Katherine indelį į jojo ir Saloninos įsiskyrimą nebuvo nė pagalvojęs! Ir visgi. Vyras jau buvo pripažinęs savo naivumą ar iš kitos pusės - siaubingai durną galvą. Pierce vėl žaidė su juo trokšdama sugriauti viską, kas Sebastianui buvo brangu vardan savo iškreipto, sportinio intereso jį palaužti. Paversti jį savo nuo jos liguistai apsvaigusia, desperatiškai priklausoma nuosavybe. Redford'as tikrai norėjo pykti, širsti, apsiputot, keiktis ir sudaužyti keletą lėkščių rinkinių, tačiau... Vis dar jautėsi kažkoks atbukęs. Neblefavo kalbėdamas apie tą perdegimą, kurį vienu momentu pajuto. Jei žinotų, jog turi daugiau laiko gyventi, greičiausiai būtų užsibrėžęs tikslą versti naują būties puslapį. Bet dabar paprasčiausiai turėjo laukti kol visa tai bus baigta. O ir pykti ant Katherine darėsi keistai sudėtinga.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“She's selfish. She's unpredictable. She is something you can't fully trust and understand. But also she's wild and passionate. She's the most exciting thing ever happened to me.”
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1487
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : Niujorkas
Meilė : The myth, the legend, the baddest bitch of all.
Draugai : Dean, Mason, Rebekah
Rūšis : Vampyras (33/2595)
Darbo paskirtis : JNK pirmininkas, "RedCorp" savininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t740-redsebastian1-instagram#33911

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Sebastian Redford on Sk. 04 23, 2017 6:42 am

Ankstesnis plot'as: http://bloodyrose.forumlt.com/t733-bloodpharm-facilities#33897






Show must go on


NUOTAIKA: STILIUS: *click*



Katherine ir Sebastiano keliai, tarsi pats likimas būtų bandęs juos suvesti į tą patį tašką mįslingai išsiskyrė ne kartą. Senovės Romos, Dalmatijos provincijos sostine vadinta Salona 1764aisiais, pirmojo vampyro prisikėlimo metais buvo tapusi Solinu Kroatijoje. Tikrai ne vieno miestelio žmogiškoji populiacija liko išnaikinta, nes sveikos nuovokos išbadėjęs archajiškų šaknų nemirėlis tiesiog neturėjo. Troškulys buvo stipresnis už bet kokį kitą Sevastianos kada nors patirtą jausmą, jis buvo begalinis, laukinis, nesuvaldomas ir akinantis. Kruvina nakties šmėkla, mirtį sėjančia giltine... Jį vadino pačiu iš pragaro ištrūkusiu nelabuoju. Nepažabojama, mirtina jėga, kurios neatlaikė nei akmens, nei magijos barjerai, padaras, kurio sužeisti, pažaboti negalėjo jokie ginklai ar kitos laiko patikintos priemonės. Kad būtybė yra kitokia, nei garsioji Mikaelson'ų šeima su savo naujavirčiais aišku tapo ganėtinai greitai. Nedaug gyvųjų liko, kurie galėjo pernešti žinią, tačiau kruvini, nevaldomi įvykiai pasiekė ir Niklaus ausis. Kroatijoje tuo metu viešėjo ir pati Katherine, kurios gyvenimas įpusėjo savo amžino bėgimo bei slapstymosi nuo Niklaus užduotį. Ak, ir tikrai ne be apsukriosios garbanės įsikišimo Mikaelson'ų šeimos galvą persmelkė naujiena apie galingą, neidentifikuotą nemirelį. Ji tikėjosi, kad Varias ir Klauso keliai susikirs, kad jie stos į kovą, galbūt sunaikins vienas kitą? Na, blogiausiu atveju bent sumėtys pėdas ir išlos daugiau laiko. Būtent šis variantas ir pasiteisino, nes 1765aisiais (buvo praėję nepilni metai destruktyvaus vampyro egzistavimo) Sevastianos su Nik'u nesusidūrė. Vietoje to Redford'as iš likimo sulaukė kur kas vertingesnės dovanos - Rebekos, kuri tapo lemtingu posūkiu pirmojo vampyro gyvenime. Praėjo eilė metų ir kaip bebūtų keista nemirėlis ėmė užimti tam tikrą vietą Niklaus kasdienybėje. Vienu momentu jiedu net visai neblogai sutarė, o Sebastianui dar nestigo jėgų sukandus dantis vykdyti užduočių, kurių dėka po truputį pelnė vis didesnį Mikaelson'ų šeimos pasitikėjimą, įskaitant ir paties Klauso. Ir viskas tik dėl to, kad sekdamas savo herojišką "darbotvarkę" užkirstų vyrui kelią "pasikelti" iki šio to mažumėlę nagliau nei paprasto originalaus vampyro, kas, na, dalinantis šį statusą su kitais giminės atstovais (ir keliais pavieniais individais su užslaptinta kilmės istorija) tikrai galėtų pasirodyti kiek... nuvalkiota. Niklaus paskyrė Sebastianui ganėtinai aiškią užduotį: jis įteikė jam voką su vardu, nuotrauka bei informaciją apie šviežiausiai užfiksuotą šio asmens būvimo vietą ir įsakė šią personą surasti, pristatyti arba prireikus nužudyti. Visas šis pasakojimas, ši įžanga neturėtų visiškai jokios prasmės, jei tame voke nebūtų įrašytas Katerinos Petrovos vardas su į jį įdėta Niklaus rūstybę užsitraukusios vampyrės nuotrauka. Visgi Redford'as niekada to voko taip ir neatplėšė. Pirma - jis neketino aklai vykdyti kiekvienos Klauso užgaidos ir antra - jiedu su Rebeka artėjo prie to momento, kai turėjo padėt originalųjį vampyrą, kaip tikėjosi, ilgam į vietą. Vyras voką kažkur pasidėjo ir jis paprasčiausiai pasimetė kažkur tų laikų Naujajame Orleane. O gaila, tikrai gaila. Bent jau turėtų atsiminti kažką įdomesnio, nei tik azartišką, trumpą romaną Čikagoje.
Patiko jam stebėti su kokiu goduliu ir pasitenkinimu Katherine įniko reguliuoti savo skysčių balanso. Vyro veidas keistai priminė išraišką močiutės, kuri peni savo pasak jos pačios visados nedavalgiusį anūką, ta išraiška kažkokia globėjiškai patenkinta. Ir žinoma kiek piktdžiugiška dėl priežasties, kurią visų pirmiausia išsakė balsu. Galėjo prisiekti, jog "Pure Blood" (be jokios abejonės šis pavadinimas pasirodė ironiškas ir pačiam Sebastianui, bet kaip jam paaiškino gamintojai tai čia grynai reklaminė priemonė, kuri skatins tik dar didesnį produkto aptarinėjimą) technologiją sočiai prifinansuota pramonė išvystė idealiai ir gaminys toli gražu neturėtų priminti to birzgalo, kurį asmeniškai sintetino savo asmeninėje laboratorijoje. O ką kalbėti apie platų skonių spektrą. Kadangi kaip Jungtinio Nemirtingųjų Komiteto narys ir pagrindinis įmonės akcininkas privalėjo dalyvauti kiekviename "Blood Pharmacies" kūrybiniame žingsnyje, degustuoti mėginius buvo priverstas ir pats. Gi negalėjo niekam pasakyti, kad nėra vampyras. Ir tiesą pasakius šis braškinis variantas, kurį intensyviai į save pylėsi spalvą užtikrintai atgaunanti nemirtingoji jam pasirodė visai nieko. Ta prasme, visai nieko pasirodė net jam, žmogui. Bet vis vieną ilgai galvojo apie tą neįtikėtiną paradoksą, gi nugyveno kelis žmogaus gyvenimus kiekvieną akimirką kovodamas kartais net su sunkiai suvaldoma pagunda suleisti iltis į žmogaus kaklą, o užteko stebuklingo kuklios išvaizdos antrininkės (ehem, sakykit jūs man ką norit, bet devyniolikmetė Nina Dobrev buvo kažkas WOW lyginant su dabartine džiūsna Nina, nors man patinka jos nauja plaukuosena by the way :DDDDD) kraujo ir tai tapo tokia pat praeitimi, kaip visa ta "karo didvyrio" profesija Romos imperijos laikais. Katherine iš principo negalėjo vaizduoti sužavėtos sintetinio gaminio skoniu. Jųdviejų konfrontacija pasireikšdavo net labai absurdiškais momentais ir neaišku jiedu labai užsispyrę ar tiesiog vaikiški? Garbanė buvo praradusi tikrai nemažai kraujo (tas vaizdas, kaip Petrova pasismeigė ir ryškios spalvos kūno skysčiai ėmė tekėti jai per lūpas, nosį, akis ir ausis Sebastianui dar ilgai prieš akis stovėjo), kažkaip suabejojo ar tų dviejų buteliukų užteks tam, kad vampyrė įgautų savo pilnavertiškai žavingą formą ar visgi šiek tiek pritrūks ir dėl to ji taps dar sunkiau sukalbama. Šiuo momentu atsakyti į šį klausimą dar negalėjo, bet netrukus taps aišku, kad to kraujo mažne pritrūko bent iki to, idant Katherine parodytų geresnę nuotaiką. Atsižvelgiant į tai kas nutiko, į iš ties spalvingą, nuotykingą viešnagę Berlyne jie abu it susitarę į "smulkmenas" nesivėlė. Norėdamas apeliuoti į garbanės žmogiškumą, kurį pamatė ne kartą ir galiausiai palankumą pačiam Sebastianui, padarytų didelę klaidą. Mielai iš viso būtų nelietęs tos temos, bet tarsi suvokdama, jog vyro akyse kone negrįžtamai sugriovė savo beširdės, savanaudės blogystos amplua garbanė įspyrė save tučtuojau apsiginti. Arba kitaip tariant, eilinį kartą perspausti tas savybes, kurių dėka Katherine Pierce yra laikoma neigiama figūra. Šiuo atveju Redford'as galėjo pasirinkti vieną iš dviejų variantų: klausaisi KĄ ji sako arba seki tai, KAIP tas yra sakoma, mat drauge šie aspektai visiškai nesiderino. Moteris buvo... sutrikusi. Tačiau Sebastianas puikiai suprato kodėl taip yra. Jis netgi žinojo tai, kaip pats turėtų elgtis. Žinoma pats logiškiausias variantas yra nupešiot šiek tiek savo vidinį gaidį ir pasiduoti įtakai, kurią pripiršti bando garbanė. Tačiau Redford'as kaip žmogus, kaip vyras, tėvas ir brolis ne visados pasirodydavo itin logiškas, tiesa? Galiausiai jis tikrai pagaliau leido sau elgtis taip, kaip nori, o ne kaip reikia. Jautėsi laisvas ir keistai atsipūtęs. Vyro veide neatsispindėjo jokios ryškesnės emocijos. Tipinė, neutrali išraiška. Akivaizdžiai stebėjo gundantį ir visiškai nebūtiną Katherine veiksmą, kuomet ši praskėtė kojas tarsi norėdama Sebastianą "pakviesti". Vyro fizionomija persimaino. Atrodė įniko kažką gi net labai skeptiškai vertinti. Ir ne ką kitą, kaip Pierce prasiskėtimą.
- Tenka su dideliu liūdesiu pripažinti, kad sujaudintas nepasijaučiau. Kat, tu susimušei su dvigubai už tave didesniais vyrukais, tada pasistengei, kad iš tavęs liktų nepatraukli, melsvai pilkšva mumija, tuomet buvai pernešama iš vienos vietos, į kitą. Esi susitaršiusi, murzina ir apglamžyta. Oralinis seksas yra paskutinis dalykas, kurį dabar su tavimi padaryčiau. Man daug labiau norisi tave pašukuoti. Ar suklijuoti tą batelį,-pakili vyro nuotaikai akivaizdžiai atsispindėjo tame, kiek sklandžiai ir išmoningai sugebėjo sudėlioti sakinius. O prie to dar ir pūtėsi, kas tapo kone neatsiejama Sebastiano saviraiškos dalimi. Būtų velniškai neįdomu jeigu nesugebėtų prieš Kateriną atsilaikyti. Ir deja, bet šiuo klausimu galėjo tik verbaliai. Negalėjo nuslėpti ir to, kad džiaugėsi sugadinęs pirminį Pierce visų galų surišimo planą. Kažkodėl visuomet kai susidurdavo su tikrai pavojingomis personomis (Horatiumi, Silas'u, Chariton'u), kurias turėtų kažkokiu būdu suvaldyti, vyras pasirinkdavo nelaikyti jų didele grėsme. Išgauti tokią išvadą išėjo kažkaip natūraliai, nebėgo gi nuo įsipareigojimų, mat tokį bruožą įgijo palyginus neseniai. Dar nespėjo apgalvoti kaip jaučiasi dėl to, kad garbanė visą šį laiką turėjo slaptą vaikiną. Tikrai nenorėjo nuoširdžiai galvoti apie ją kaip apie laisvo elgesio moterį, bet kartais faktai kalbėdavo patys už save. Neketino vaizduoti didelio pavyduolio, neketino pulti tardyti vampyrės su kokiu pūkiu baisuoliu susidūrė tame laikiname savo kalėjime. Pilnomis žarnomis jautė, kad tai yra tema, iš kurios išgautų tik nuviliančius atsakymus. Sebastianas sulaukė klausimo ir tai buvo iš anksto paruoštas, užslėptas, bet tuo pačiu atviras teiginys, kurio paskirtis buvo palikti vyrui burnoje nemalonų skonį. Nesusiraukė net, nenorėjo, kad nesunkiai įskaitomos emocijos Redford'o veide koreguotų jos žodžius. Juk pastebėjusi erzelį ar požymius, idant jaučiasi įžeistas ar neduok die įskaudintas, Katherine tiesiog pasidžiaugs žaizda, kurią pats atidengei, ir ji ten durs, krapštys kol apsisnarliuosi. Keista, bet per trumpą laiką išbandęs ją įvairiose situacijoje jautėsi neprastai perkandęs Pierce elgsenos modelį. Nebūtų įdomu pradėti tuo girtis, bet iš kitos pusės... Turėtum būti aklas ir visiškai durnas, kad pro pirštus praleistum kaip smarkiai garbanės žodžiai prieštarauja jos veiksmams, kurie aprėpia netgi eilės savaičių atgal periodą. Maloniai sekanti dalis tikrai nesusiklausė. Galėjo prisiekti, kad plaukuotą Chariton'o marmuzę matė pirmą kartą gyvenime ir nejautė tam tipui skolingas kažkokių asmeniškumų. Žinoma net tokią rimtą, nerimą keliančią temą ketino nuleisti juokais, nes kam dabar gadintis sau "šventinę" nuotaiką?
- Nori pasakyti būtum mielai ten pasilikusi ilgiau tik tam, kad perkastum jo su manimi susijusius motyvus?-Sebastianas atrodė perdėtai šokiruotas išvados, kurią pats ką tik reziumavo,-Šiuo klausimu jūs man abu atrodot vienodai manęs apsėsti. Kažkoks sumautas beprotnamis. O aš maniau, kad susigrąžinęs mirtingumą viso šito nusikratysiu... Naivuolis,-šaipėsi net ir tada, kai dramatiškai atsiduso. Katherine tikrai turėjo suprasti, kad jos, jo ir jos "vaikino" sąryšis Redford'o nedomina. Nors iš tiesų žinoma domino dar ir kaip. Ne, jam tikrai nebuvo svarbu susižinoti, ką padarė tokio, kad užsitraukė Geminus rūstybę. Kankino smalsumas tik dėl to, ką visame tame veikia Pierce ir galiausiai kokios jos ir vilkolakio sąsajos. Juk jei ne viešbučio kambaryje juodu užpuolę Geminus parankiniai, nestotų jokia priežastis tam, kad įkaitinęs vaizduotės žaidimas taptų realus.
- Niekas tavęs ir negelbėjo, nesusireikšmink,-šnypšteli kiek per storžieviškai, mat jam pasirodė tiesiog būtina apginti savo subingalvio imidžą,- Na, moteris, šitaip aršiai ginanti savo seksualinį orumą turėtų būti visiška beprotė jei tampymasis su keliais bičais vienu metu jai atrodo visiška norma,-specialiai panaudoja tą "lyg tarp kitko" manierą, tačiau didvyriško prieskonio nenukratė. Vis vieną viską susuko taip, neva būtų stengęsis apsaugoti Katherine nuo paleistuvavimo, nes Sebastianas turėtų dar vieną priežastį tą jai prikišinėti. Su pavyzdžiais.
Net ir dabar sėdėdamas čia sveikas gyvas, su pilnu pilvu picos ir garbanės kraujo dirbtinai sukelta fizine eurofija kūne suvokė, kokį visgi nelogišką sprendimą vampyrė priėmė tame požemyje. Vaduoti nuo mirties asmenį, kuriam ir taip nedaug to laiko liko... Tai neracionalu. Kvaila. Atmetus akivaizdžiausią "you're sooooo into me" priežastį sekanti piršosi taipogi visai mielo pobūdžio. Galbūt Katherine nenorėjo, kad paskutinį laiką Sebastianas užbaigtų būtent šitaip? Nebent, žinoma, tokią mintį apsuktum ir gautųsi mažiau džiuginantis variantas: Pierce turi planų Redford'ui, idėjų kaip dar kelis sykius epiškai pavažiuoti jo nervais, savigarba ir kitomis savybėmis, kurios darė jį tokį pasipūtusį ir kietą, ji vis dar kryptingai siekė jį palaužti ir tos tikrumo akimirkos prie limuzino ar viešbučio durų iš tiesų yra tikros tiek pat, kiek fiktyvių akcijų vertė. Vyras nesunkiai aprobuotų pirmą tokios tezės dalį, tačiau dėl paskutinės norėtų ginčytis ir daryti tą aršiai. Jis buvo ten. Jis žino ką jautė, ką tuo metu spinduliavo pati Katherine. Ir tai buvo daug tikriau už bet ką kitą, ką yra pastaruoju metu patyręs (o patyrė daug). Tikriau už daugiau psichologinį, nei gilų ir nuoširdų džiaugsmą, kad Cassidy Argent pasirodo visados buvo jo mažoji sesutė, už momentą, kai per akimirką jo kietai įmigęs sūnus virto suaugusiu vyru. Tikriau už tą pačią akimirką, kai Salonina sugrįžo į jo gyvenimą ir tai sukėlė dirbtinę nuotaiką, idant viskas gali būti taip, kaip buvo tada. Bet negali. Tačiau kodėl Sebastianas ganėtinai paviršutiniškai džiaugėsi dėl Elissos ir Marcuso sugrįžimo? Kiekvienas jam svarbus asmuo tokiu yra ne dėl iš anksto prikabintos etiketės, o drauge siejusios patirties, išgyvenimų. Elissą atminė kaip mažą padūkusią mergytę, kurio netektis užtemdė vienintelį šviesulį Sevastianos gyvenime. O dabar... POF ir ji išdygsta prieš akis kaip suaugusi, fiziškai už jį netgi vyresnė moteris, kuri ilgus metus gyveno ne jai priklausantį gyvenimą. Jam sunku buvo tiek su Elissa, tiek su Marcusu pajausti tą tikrą giminišką ryšį. Psichologiškai, savoje galvoje jis žinojo ką jam reiškia šie žmonės, tačiau širdyje... Kad ir kaip žiauru pripažinti, bet to nejautė. Koks jis turėtų būti brolis ir tėvas, kai tų asmenų nė deramai nepažįsta? Kai VISIŠKAI neprisidėjo prie jų raidos, pasaulio pažinimo? Žinoma turėjo skirti laiko, kad tiek Elissą, tiek Marcusą pažintų. Tačiau tas atotrūkis būtent ir lėmė tai, kad jie visi gyveno tarsi atskirus gyvenimus. Redford'as suvokė tai, tad norėdamas su seserimi suartėti, pakvietė ją įsikurti drauge į dvarą. Bet ir nepaisant to sugebėjo drauge praleisti velniškai mažai laiko. Aišku čia jo kaltė, nes pastoviai laksto užsivertęs reikalais ir problemomis. Arba vengė jos specialiai, nes nenorėjo, kad ši išaiškintų jo tikrąją būklę. Nenorėjo abejoti tuo ką jaučia. Protas pavesdavo, apgaudavo dažnai, bet tik ne jausmai. Kiekvienas Sebastiano kada nors mylėtas asmuo suteikė jam neįsivaizduojamai daug, neįkainojamos patirties ir pamokų, o galiausiai išmokė ir paleisti tai, ko neįmanoma pakeisti. Visgi reikėjo jam tą dozę Elenos kraujo suvartoti, kad išmoktų tokią svarbią pamoką ir nustotų idealizuoti laikus, kai viskas atrodė kur kas paprasčiau. Norėjo to paprastumo ir dabar, bet tai nebuvo jo gyvenimas. Tai netgi nebebuvo tai, kas jis yra pats.
Ar ji pati suvokė, kad daro klaidą vesdama juodu ant kelio, kurio Redford'as stengėsi išvengti? Juolab jam tai atrodė kaip eilinė situacija, kuomet aptikusi žmogišką, silpną vietą Katherine smogs ir pasistengs padaryti tai negailestingai. Visgi vyro "arkliukas" šiuo atveju nebuvo perspausta vaidyba. Jis neprabilo, tačiau mina pasirodė tokia... pritarianti ir apgailestaujanti. Tarsi tikrai nesigailėtų dėl to savo įspūdingo širdies atvėrimo momento, bet tuo pačiu ir pats galvotų, jog yra kvailas per visą pilvą, idant savo vidinį "aš" pakreipė būtent tokia linkme. Jo neabejingumas Katerinai tapo nerašyta išpažintimi. Garbanei balsas nedrebėjo, tačiau ji tikrai atrodė taip, tarsi verstų save kalbėti visus šiuos nonsensus. Sebastianas sėdėjo sučiaupęs lūpas, bet pagarbiai klausėsi. Atrodė it reaguoja į jos šnekas pakankamai jautriai, kol... nusišypsojo. Tai buvo nuoširdi, geranoriška šypsena be menkiausio piktdžiugos elemento. Ir tai neturėjo nieko bendra su tuo, ką instinktyviai paruošė sušnekėti. Giliai įkvėpė, "gendantys" vyro plaučiai švokštė.
- Taaai pasikėsinai į mano šeimos židinį tik tam, kad man būtų sunkiau jį vėl sukurstyti?-nelogiška. Ji užrakina galimybę Saloninai mylėti Sebastianą jos pačios viduje, o tuomet pasako, kad tikros meilės užkalbėti neįmanoma ir tipo "go for it"? Ir dar tas pripažinimas dėl amžinos meilės Meisonui išsakytas be lašelio pasimėgavimo ir užtikrintumo? Galbūt priešingą reakciją Katherine bandymui nukreipti vyrą apkalbėta linkme tik išsigalvojo, nes dievai mato, norėjo, kad kiekvienas jos ištartas žodis iš tiesų atspindėtų kontrastą tam, kokie yra tikrieji Pierce ketinimai. Galbūt ji tiesiog bijo? TAIP BIJO. Nes jis matė ją tikrą ir jeigu jie nepasuks į skirtingas puses... Na, įsisukusio rato sustabdyti bus nebeįmanoma. Bet būtent tai ir veikė šitaip... ambicingai. Redford'as papurto galvą ir dar prieš tai, kai nugirdo jos atsakymą pakilo iš vietos. Apėjo staliuką, ant kurio pūpsojo tušti "Pure Blood" buteliai ir atsistojo priešais sėdinčią Kateriną. Nelabai padorus atstumas ir ypatingai kūnų padėčių lygis, bet nepanašu, jog tai Sebastianą trikdytų. Jis specialiai užlaiko povyzą įsikabinęs į rudas, drąsiai ir kiek provokuojančiai į jį žvelgiančias vampyrės akis. Visgi žiūrėti "iš aukšto" į ją pabosta, vyras pasilenkia ir jų veidai pagaliau atsiduria vienodame lygyje. Įdėmus, intensyvus, tiriantis ir pakankamai sunkus vyro žvilgsnis būtų privertęs bet ką pasijausti nejaukiai, tik ne ją.
- Tu nepasakei korporacijai didelio ne ne ne gal net apie tai negalvodama, pasilikai su manimi tam, kad mane dar kartą įsimylėtum,-įžūliai drąsus pareiškimas. Ir dar koks pasitikintis savimi atrodė, kai su akivaizdžiu pasimėgavimu perfrazavo pačios Katherine jam anksčiau dedikuotus žodžius. Vyras ištiesė ranką pro Pierce petį, tarsi norėtų įpinti pirštus į jos plaukus. Pasviro kiek į priekį priversdamas garbanę padaryti tą patį. Buvo taip arti jos, kad puikiai jautė nuo jos odos sklindantį šaltumą, kuris krėtė it švelni elektros srovė. Užuodė jos kūno kvapą, kvėpavimą. Vienu momentu netgi susilietė nosies galiukais subtiliai, vos juntamai,-A. a. Nebūtina žeisti mano jausmų,-užbaigė neleidęs jai replikuoti, mat prispaudė smilių prie pridėtinį pigmentą praradusių vampyrės lūpų. Netrukus tampa aišku, kad taip arti Katherine prisigretino tik tam, kad paimtų už jos nugaros ant sofos atlošo padėtą planšetę. Užtenka jogei ši atsidurtų Sebastiano plaštakoje ir vyras užtikrintai atšlyja. Neatrodė ypatingai paveiktas netikėto suartėjimo. Dribo atgalios į fotelį, susikėlė kojas ant staliuko, užkišo ausis ausinukais. Visą laiką šypsojosi patenkintas, nenukreipęs akių nuo jos amžinai jauno veido. Žinoma šypsena nulinksta, tačiau džiugiai nusiteikęs atrodė ir tuomet, kai įlindęs į failų saugyklą pasileidžia dar nematytą "Stranger Things" seriją. Iki pat skrydžio pabaigos labai šnekus nebuvo. Žinoma turėjo kelis sykius nueiti iki tualeto ir užkąsti, bet su Katherine ypatingai nebe bendravo. Tyla jos draugijoje kažkaip neslėgė. O ir šiaip buvo per daug užsiėmęs tam, kad užbaigtų minėto serialo sezoną. Keletą kartų net sukosėjo, tačiau tai net nebuvo panašu į tuos intensyvius, stiprius priepuolius, kurie krėsti ėmė pablogėjus Sebastiano būklei. Nusileidę oro uoste fiktyvūs sutuoktiniai išsiskyrė, mat Redford'as buvo suaudęs mintį aplankyti Rebeką. Dar lėktuve raštelėjo žinutę Meisonui. Gal jau kokią devintą per visą viešnagę Vokietijoje. Dvare paliktas bičiulis neatrašė į nė vieną žinutę, visai kaip ir nekėlė ragelio, tačiau tai didelio įtarimo vyrui nesukėlė. Tikrai nebūtų pagalvojęs, kad Lockwood'ą į pačią Romą nusitempė vienas įtakingesnių "NSPNUK" įgaliotinių. (Bet tai jau kita, atskira, ne SebKat istorija, kuri turėjo įvykti ir ĮVYKS tarpe tarp Sebastiano grįžimo į Niujorką ir sekančio chapter'io dvare taigi SOON.)

Visapusiškas vyro pagyvėjimas buvo pastebimas ne tik jo veide, bet ir veikloje. Noriai dalyvavo įvairiose JNK veiklose, pats pradėjo ne vieną iniciatyvą, tačiau orientavosi tikrai ne tik į vampyrų gerovės gerinimą, nors Alexis primygtinai spaudė nesiblaškyti. "Paxton Pharmacies" darbai niekuomet nebuvo orientuoti į nemirtinguosius ir Sebastianas tęsė įmonės veiklą. Žinoma pastebėti fakto, kad Liana prasmego skradžiai žemėn negalėjo ir tai tikrai vertė jausti nerimą. Krutino kriminalistus, samdė detektyvus ir... nieko. Tarsi ją ateiviai būtų pagrobę ir nunešę į kitą saulės sistemą. Turėjo vienintelį įrašą iš įmonės patalpų, kuomet Rivas nuo žemės kėlė akivaizdžiai negaluojantį vyrą. Domėjosi jo asmenybe, bet susižinoti išėjo ne tiek ir daug. Visi galai vedė link Niklaus'o, tačiau jis gulėjo užmigdytas ir budinti jį tik dėl to, kad išsiklausinėti kas ten per bičas būtų didelė nesąmonė, o ir Rebeka tokių veiksmų neaprobuotų. Taigi pasiekė akligatvį ir nieko negalėjo dėl to padaryti. "Paxton Pharmacies" vadovo vadeles vėl teko perimti pačiam, tačiau iš lėto audė mintį kaip galėtų apjungti visas tas įmones, į kurių veiklą yra įsitraukęs. Pradėjo svajoti apie jungtinį, aukštųjų technologijų gamybinės paskirties dalinį, netgi žiūrinėjosi patalpas, po truputėlį kūrė projektą. Tačiau atmetus visas šias profesines ambicijas Redford'as negalėjo padaryti nieko, kad sutvarkytų savo paties sveikatą. Žinoma rado būdą kaip progresuojančius negalavimus valdyti ir kiek nuslopinti. Visgi supratimas, jog aproksimatliai net optimaliomis būklės kontroliavimo sąlygomis turi ne daugiau kaip dvidešimt metų gyvenimo, kuris bus paženklintas vaistų rijimu ir "sėdėjimu ant adatų" slėgė. Pasiduoti nenorėjo. Egzistencine prasme pajuto kažkokį antrą kvėpavimą. Tas trumpas laikas su Katherine Berlyne padėjo Sebastianui suvokti, jog jis visgi myli gyvenimą, kad ir koks sumautas ar kartais nepakenčiamas jis būtų. Suprato, kiek visgi daug turi prarasti. O ir jausmų garbanei klausimas liko atviras ir neišspręstas. Tai "kniso" visų labiausiai. Paskutinį kartą jiedu matėsi kai išsiskyrė oro uoste Niujorke. O tuomet sekė pusantro mėnesio trukęs akivaizdus vienas kito ignoravimas. Situaciją traktavo dvejopai, mat šis boikotas jam patiko tiek pat, kiek nepatiko. Turėjo valias laiko tam, kad susidėliotų mintis ar šių priešingai - neliestų, nes buvo tikrai smarkiai užsivertęs reikalais. Taip pat galų gale padarė tai, ką padaryti turėjo seniausiai. Sebastianas nuvyko į Paryžių. Priežasčių tam buvo daug, bet visas jas slėpė po Marcuso gimtadienio paminėjimu, mat nuo tos akimirkos, kai besielis, daugiau nei du tūkstantmečius Saloninis įsčiose miegojęs naujagimis išvydo pasaulį buvo praėję lygiai metai. Su savo vaiku bendravo ne tiek ir mažai, tiesą pasakius. Įvairios virtualios priemonės leidžia palaikyti ryšį su asmeniu, net jeigu jį ir tave skiria tūkstančiai kilometrų. Tiesa, tėviškai sūnišku jųjų ryšio nepavadintum. Vyras nejautė turįs teisę Marcusui pamokslauti ir panašiai, nes neretais atvejais jis parodydavo geresnę išmonę bei moralę, nei pats Redford'as. Jie bendravo kaip bičiuliai, o ir bendrų interesų turėjo ne vieną. Tame tarpe jų - muziką. Kartu su savimi vežėsi keletą itin retų vinilo plokštelių ir pažadą išmokyti sūnų groti gitara ar bent jau pravesti pradžiamokslį. Visgi Sebastiano planuose įrašyta viešnagės trukmė susidėjo vos iš kelių dienų. Norėjo pamatyti Saloniną ir ypatingai pajausti kaip į ją reaguos. Turėjo mintį, idant išvydęs ją suvoks, kad trauka Katherine buvo tik idiotiška silpnumo akimirka, marazmas ir viskas ko norės sau ateičiai, tai grąžinti į savo būtį moterį, be kurios neįsivaizdavo savęs paties. Klydo. Sebastianas jaudinosi, širdis malėsi krūtinėje, tačiau momentas, kai išvydo gerą, tyrą Ninos veidą, atsivėrusį pro durų plyšį pajautė visišką ramybę. Ji buvo informuota, kad Redford'as atvyks, ji netgi buvo suruošusi nedidelę puotą. Pasirodo tapo labai susižavėjusi prancūzų virtuve ir maisto gaminimas įgijo jai visai kitokią, netgi kiek meninę prasmę. Vyras jos akyse tikėjosi daugiau antipatijos jam, tačiau to paprasčiausiai nebuvo. Salonina buvo tokia pat pasakiškai miela, šilta būtybė, kokią ją žinojo visuomet, skirtumas tik tas, kad ji Sebastiano nebemylėjo, negeidė kaip vyro. Jie elgėsi, šnekučiavosi draugiškai ir vyras nė karto nepajuto įtampos ar keistumo. Harmoninga nuotaika idealiai prilygo tam, ką Redford'as jautė bendraudamas su Rebeka. Jis neginčijamai vis dar mylėjo šias dvi jam itin svarbias moteris, tačiau tai nebuvo tas epinis, iš proto varantis aistros ir prisirišimo jausmas. Tai nebuvo kažkas, kas pakylėtų iki debesų, kas verstų širdį plakti stipriau, kas verstų jaudintis, uzurpuotų mintis ir kiekvieną elementą kasdienybėje. Paleisti Niną pasirodė lengviau, nei tikėjosi. Gerbė ją labiau, nei bet ką kitą šiame pasaulyje, matė kokia ji laisva ir laiminga, nes pagaliau turi progą realizuoti save taip, kaip nori. Žinojo, kad grąžinęs save į jos gyvenimą ne tik pasmerks mylimą moterį pražūčiai kaip bylojo Marcusą neraminanti pranašystė, tačiau tuo pačiu ir privers ją taikstytis su visu tuo šūdu, kuriame Sebastianas periodiškai išsimozoja. Ji buvo verta naujo gyvenimo. Kažko pilnavertiško ir gražaus. Gi siaubingiausi įvykiai jos gyvenime šią jauną moterį ištiko tik dėl to, kad ji tapo susišikusios "Ambrozijos" dalimi. O kiek daug dar jie nežinojo apie šią šeimą, kiek daug tamsių paslapčių į kapus nusinešė Floriana ir saugojo vardą pakeitęs Horatijus... Tas pats Marcus net su savo aukšto lygio protiniu ir moraliniu intelektu bei didžiulėmis magijos galimybėmis nebūtų įtaręs, kad Sebastianą iš tiesų turėtų vadinti broliu. "Žaidimas" su Ambrose giminės kūdikiais ateityje persikels į visiškai naują lygį. Dar tiek neatskleistų paslapčių gaubia Elissą, Sevastianos ir Silvanus... Kai sugrįžo į Niujorką jautė neišpasakytai didelę, kone euforišką ramumą savo "odos kalėjime". Žinoma nesąžininga buvo toleruoti faktą, jog iš Ninos buvo atimta pasirinkimo laisvė, tačiau taip geriau. Marcus pažadėjo rasiąs būdą panaikinti Katherine užkalbėjimą, bet dar ne dabar, mat nebuvo įsitikinęs ar pranašystė nepasikartos Sebastiano vizijose. Pats gi asmeniškai patikino, jog jokio ryšio su magija nejautė nuo pat to momento, kai pakilo savo mirtingam gyvenimui. Tai graikiškos kilmės jaunuoliui pasirodė daugiau nei keista, tačiau Redford'as galėjo pateikti ne vieną pavyzdį, nuo kurio pobūdžio Marcusą būtų apėmęs dar keistesnis pojūtis. Ir tos smulkios anomalijos prasidėjo nuo tos akimirkos, kai Redford'as pasistengė, jog į jo būtį sugrįžtų legendomis ir mitais apipinta vampyrė. Kalbant apie ją... Gerbė jos erdvės ir privatumo poreikį. Darė tai kur kas sėkmingiau, nei sakykime Alexis, kuri neatrodė patenkinta tuo, kad fiktyvi ponia Redford kurį metą nelydėjo savo vyro į jokį viešesnį renginį ar filmavimą. O viešasis sektorius įspūdingos išvaizdos garbanės pasigedęs tikrai buvo. Savo ruožtu negynė jos, tačiau privalėjo paminėti, jog jiedu yra be galo užsiėmę individai. O kuo užsiėmusi visą tą metą buvo mis Petrova tai atsakyti galėtų tik ji pati. Gal burkavo su savo pakaitiniu balandėliu? Sebastianas toli gražu nesislapstė ir Chariton Geminus pakartotinai į graiko gerovę nepasikėsino. Keista, nes tąkart rūsyje jovalą paliko didelį ir visiškai nelogišką.
Į tai, kad dvaras atitiktų konkretų ponaičio Redford'o skonį teko sukišti pusę sumos, kiek kainavo pats objektas. Prie projekto dirbo net keli žymūs Niujorko interjero dizaineriai. Ir žinoma Elissa, kurios draugija leido nepaskęsti melancholijoje. Tarp visų viešumo ir paranormalių problemų kartais sveika pasinerti į kažką buitiško. Dvaro vidus tapo modernus, kiek įmanoma minimalistinis, bet tuo pačiu prabangus. Mėgo natūralių medžiagų, akmens, stiklo akcentus, šviesius pastelinius atspalvius. Jo namai visuomet atrodė visiškai kitaip, nei Mikaelson'ų archajiška tvirtovė. Dvaras tapo kone neatpažįstamas. Keista, kad vyras sugebėjo tai atsekti, tačiau artėjo ir jo oficialus kūno pasenėjimo metas, ko nebuvo nutikę daugiau nei du tūkstančius metų. Žinoma neketino švęsti savo gimtadienio. Neturėjo tam jėgų, noro, o ir būtinybės nematė. Maža to organizmas ėmė priprasti prie vaistų ir serumų, tad šių poveikis silpnėjo. Matomai įvertinęs sumą metų, kiek galės ištempti nepasimyrojęs, skaičiavimuose padarė klaidą. Tiksliau neatsižvelgė į faktą, kad organizmas pripranta prie visko, kas yra reguliariai vartojama. Priepuoliai dažnėjo. Kai kurie jų vėl tapo stiprūs. Darėsi sunku būklę nuslėpti nuo Elissos, jai tikrai kilo įtarimų. Griebdamasis šiaudo stengėsi sveikatą taisyti sportu ir sveika mityba, bet iš to neišpešė nieko apčiuopiamo (apart geriau atrodančio kūno). Gąsdino mintis, idant greičiausiai teks susitaikyti su tuo, kad pakeisti nieko negali. O jam tikrai pradėjo patikti šis naujas gyvenimo etapas... Verslo pasaulyje inovatyvūs protai dažnai randa vienas kitą. Kadangi stengėsi kaip įmanoma dažniau važinėtis su savo elektrine "Tesla", momentas, kai paspaus ranką pačiam Elon'ui Musk'ui tapo neišvengiamas. Velniškai įkvepiantis tipas. Gana greitai suprato, kad nori sukišti nemažai pinigų į kai kuriuos jo vykdomus projektus. Net savo dvarą pritaikė "SolarCity" sistemai ir galėjo pasigirti turįs išmaniausią, saulės energija aprūpinamą trobą visoje kaimynystėje. O ir reklamą neblogą pasidarė tiek sau, tiek minėtai korporacijai už ką Elon'as sakė atsidėkos naujos kartos "Teslos" elektromobilio prototipu. Ranka ranką plauna. Kaip reklaminė priemonė Sebastiano Redford'o asmenybė turėjo tikrai nemažą galią. Grįžinėjo namo. Buvo vakaras. Apžiūrinėjo prototipus priemonių, padėsiančių vampyrams "toleruoti" dienos šviesą. Ir kaip gerai, kad šie netrukus pasieks rinką, nes atsibodo sėlinti šešėliuose ar aiškintis kokiu būdu jam pavyksta saulės šviesoje nepavirsti į šiškebabą. Sumauti landūs paparacai. Buvo sudaręs naują, didelę komandą žmonių, kurie dirbo prie technologijų nemirėliams. Prie troškulio suvaldymo priemonių, saulės šviesos prevencijos, mitybos gerinimo aspektų. Tai buvo jo darbas, jo veidas. Pirmas viešas vampyras, vampyrų visuomenės vedlys. Bet kiek ilgai tai būtų trukę net jei Redford'o sveikata neblogėtų? Ilgainiui taptų akivaizdu, kad vyras sensta. O tuomet žinoma įsikištų korporacija ir Sebastianą greičiausiai kaip mat nukeptų. Negalėjo jie leisti, kad jų planai ir reikalai kažkaip susikompromituotų. Galbūt tas jau būtų seniai padaryta, tačiau kol iš Redford'o buvo galima išpešti naudos, jie jį laikė ir nejudino. Vyras pasijaučia tikrai labai įdomiai, kai netolimame horizonte įžiūrėjęs dvaro kiemą pastebi jį užgulusią aibę įvairių spalvų automobilių. Privažiavęs neprasiskynė kelio iki garažo net, tad teko savo "Teslą" numesti kažkur pašonėje. Susiraukęs įsirauna į dvaro vidų. O ten... Daugybė žmonių, gėrimai, garsi muzika, šviesos. Didžėjus? WTF... Žinoma pirma mintis buvo "tipo čia viskas dėl manęs? Nes pagaliau pasiekiau Kristaus amžių?". Bet nesąmonė, niekam apie tai nebuvo užsiminęs. Gal Elissa užsimanė vakarėlio, bet tai tikrai nepanašu į ją. Blaškydamasis po sausakimšą kambarį ieškojo sesės, tačiau aptinka visai ne ją. Šios personos pastebėti neįmanoma. Sebastianas atrodė piktas ir nepatenkintas, kai specialiai bumbteli į Kateriną, kuri rankoje nešėsi porą stiklų su gėrimais. Greitai vieną konfiskuoja ir užsiverčia. Tarsi to būtų reikėję nuraminti nervams. Nurijęs karčiai rūgštų gėrimą (bbž kas ten do velnias buvo), pagaliau kreipiasi į akivaizdžią vakarėlio kaltininkę.
- Kas per šūdas, Kat?-negrubiai pačiumpa vampyrę už alkūnės ir pasiveda moterį kiek toliau,-Išnyksti daugiau nei šešioms savaitėms...-busted! Tikrai skaičiavo nesimatymo laiką?-...ir vaidindama dvaro šeimininkę sugalvoji viską čia suversti? Ką tik padarėm remontą, dėl dievo meilės...-iš šono priminė purkštaujančią primadoną, kuriai gaila, kad subraižys parketą. Jei rimtai, tai širdo, kad Katherine grįžo ne kaip nors delikačiai, o su trenksmu,-Alexis visa tai nepatiks, o man tikrai nusibodo jai aiškintis dėl kiekvieno pirstelėjimo,-nenustojo priekaištauti ir vargu ar toną praras taip greitai,-Kur mano sesuo? Kur Elissa? Ji leido, kad tai įvyktų?-pamanė, visai logiška, kad abi moterys susipažino. Gal būtų ir toliau putojęsis, bet trenkia ligi skausmo gerai pažįstamas jausmas. Prisidengęs burną delnu kosėjo iki tol, kol kraujai nepradeda veržtis per nosį, akis, ausis ir galiausiai lūpas. Pasijuto žiauriai prastai. Galva sukosi, vos laikėsi ant kojų. Greitai sureagavusi Katherine pasistengia nuvesti Sebastianą į atokesnę vietą. Vos gaudė orą. Plaučiai buvo it kraujuose paplūdę ir sunkiai priėmė į save kūnui taip būtiną orą. Bet tik pajaučia, kad mažumėlę geriau pasidarė ir kaip mat sumoja išnaudoti susiklosčiusią situaciją Pierce koneveikimui.
- Sveika sugrįžusi, širdele,-dirbtinai džiugi šypsena nusėda Redford'o lūpose. Šis plačiai išsišiepė atidengdamas kruvinus dantis, o tuomet pasilenkia pabučiuodamas vampyrę į skruostą. Žinoma paliko ant jo kruviną žymę, bet to ir siekė. Kalbėjo sunkiai, gaudė orą. Balsas buvo silpnas, o intonacija kiek isteriška,-Ačiū už gimtadienio vakarėlį. Šiandien man sueina 33 fiziniai metai. O dabar išvesk visus tuos svolačius lauk, nes turiu milijoną darbų. Mūsų šeimoje kas duonai uždirba? Taip, aš. Todėl leisk savo nuostabiam vyrui dirbti ir toliau, kad veltėdė žmona galėtų dėtis ant veido kaukes su deimantų dulkėmis,-Sebastiano tonas buvo griežtas ir kiek perspaustas. Puikiai suprato, kad Katherine nė pirštelio nepajudins, idant jo paliepimas įgautų įgyvendinimo formą. Tiesiog vėl drabstėsi purvais ir tiek. Nes pagavo save šiuo momentu įsižeidusį dėl Pierce pradingimo ir šiaip visos šios invazijos į jo privatų gyvenimą.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“She's selfish. She's unpredictable. She is something you can't fully trust and understand. But also she's wild and passionate. She's the most exciting thing ever happened to me.”
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1487
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : Niujorkas
Meilė : The myth, the legend, the baddest bitch of all.
Draugai : Dean, Mason, Rebekah
Rūšis : Vampyras (33/2595)
Darbo paskirtis : JNK pirmininkas, "RedCorp" savininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t740-redsebastian1-instagram#33911

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Katherine Pierce on Antr. 04 25, 2017 8:04 pm

Laikas praleistas Berlyne dar ilgai liks atminty, kiekvieną kartą primindamas apie tai, kas nutiko, ko būtu geriau išvengti ir tai, kokius pojūčius tai sukėlė. Būtu labai klaidinga susidaryti išvadas, kad fiktyviai Redford‘ų šeimai, kartu praleistas laikas reiškė lygiai tiek, kiek kiekviena aptariama istorija reiškia vakaro laidos vedėjams. Prieš išvykstant, o tiksliau prieš išlipant iš oro transporto priemonės, pakeliui į prabangų viešbutį, Katherine buvo kone tikra tuo, kad viskas kas gali nutikti toliau, tai melo voratinkliu apipinta „pasaka“ apie kartu išlikusius vampyrus ir tai, kad jie yra labiausiai tinkami pristatyti viešai publikai tiesą apie tai, kad žmonės nėra vienintelė rūšis, kuri geba protauti ir palaikyti komunikacinius ryšius. Tačiau viskas kas nutiko, o kas svarbiausia, viskas kas buvo visapusiškai tikra, sukėlė labai dviprasmiškas mintis, sunkiai perprantamus pojūčius, kurių svarbiausią buvo nesuvaldoma baimė. Katherine yra viena iš tų asmenų, kurie nemėgsta parodyti tikrosios savęs, supažindinti su tuo ką ši galvoja ar tuo labiau jaučia. Tai su laiku išugdyta savigynos sistema, kuri dar ne karto nebuvo nuvylusi tamsiaplaukės. Juk, iš dalies, jei niekam neleidi atsidurti prie tavęs pakankamai arti, negali laukti kad tave galiausiai įskaudins. O žmonių prigimtis tokia ir yra, ankščiau ar vėliau jie padaro kokią nors „kiaulę“, po kurios tau sulipdyti save pačią tampa gana sudėtinga. Ir jei tai pritaikyti tamsiaplaukei garbanei, na, ji dažnai sugebėdavo save apsupti labai niekam tikusiais tipais, po kurių buvo būtina tam tikro pobūdžio reabilitacija. Visa laimė tame, kad būnant nemirtinga, bent negali pasakyti kad sugaišai savo metus ir laiką, kuriuos atidavei vienam ar kitam individui. Šioks toks pliusas, tiesa? Žaidimas, kuris pirmiausia te kėlė sportinį interesą ir didžiulį norą įtikinti ne vien save, bet ir oponentą, kad šis yra lygiai toks pats „netobulas“, dažnai stipriai klystantis „paršas“, su kokiais teko susidurti ne kartą, palyginus labai greitai tapo kažkuo daugiau. Bei pasiekęs tam tikrą kritinį tašką, tapo ne vien įdomus, tačiau ir būtinas. Laikas, nepriklausomai nuo aplinkybių, kurį teko praleisti kartu su Redford‘u, Katherine vertino, priėmė kaip svarbų ir vos ne kasdien reikalingą dalyką. Net kai manė kad yra žaidimo įkūrėja, jau tapo šio marionete. Ir šį kartą virveles tampė pats likimas, su kuriuo fatališkoji garbanė taip noriai stengiasi kovoti. Savo ruožtu, Sebastian‘as piršo visiškai kitą poziciją, dėl kurios šio fiktyvi žmona buvo visiškai išstumiama iš komforto zonos, ir tai kuo toliau, tuo labiau glumino. Sunku visgi pasidaro, kuomet susiduri su lygiu sau oponentu, kuris ne tiek, kiek nepasiduoda tavo įtakai, tačiau sugeba ne vien tave stumtelėti, bet priversti norėti sugrįžti atgal. Ir kai yra sakoma NORĖTI, tuomet taip, kad tai taptu kone labiausiai aktualiu sprendimu, kokį tik galima priimti.
Katherine buvo beprotiškai smalsu sužinoti tiesą apie tai, kas iš tiesu slėpėsi po greičiausiai, ir kaip kad tam tikri įvykiai parodė, išsigalvoto Sebastian‘o Redford, vardo. Antrininke ženklinama moteris buvo sugebėjusi sužinoti pakankamai daug apie asmenį, su kuriuo pastaruoju metu praleido tiek daug laiko, tačiau palyginus su tuo, ką šis ketino pasilikti tik sau vienam, ji sugebėjo išsiaiškinti visai ne daug. Galima pasakyti kad tai buvo viena tų priežasčių, kurių buvo daug, kodėl tamsiaplaukė vis dar nenutraukė ryšio su pirmu vilkolakiu. Tiesa, pastarasis net labai atitiko moters asmenybę, bet ar būtu gebėjusi save įsivaizduoti su juo santykiuose? Vargu. Vyras per trumpą laiką padarė per daug klaidų, ir kažkaip keistai vis dar buvo apsėstas savo buvusios šešėlio. Prastas pasirinkimas, bandant prie savęs „prisirišti“ kažką naujo. Taip, Geminus buvo vienas iš tų asmenų, kurie apie Sebastian‘ą žinojo daugiau, nei tipinis asmuo, kuris atrodo visai ne seniai ėmė vaidentis jo kasdieniniame gyvenime. Kita priežastis, privertusi Katherine pasilikti, bei toliau kruopščiai vykdyti savo planus minėto asmens atžvilgiu, noras pasipriešinti vilkolakiui, šiam įgyvendinant jo asmeninius troškimus. Vien mintis apie tai, kad jis troško sunaikinti visą pasaulį, išgyvenamumo sistemą ir pasistengti kad kiekvienas šiam patarnautu, o tame tarpe ir Katherine dukra, Victoria... Na, sakykime, kad tai visai ne džiugino. Ir aplamai, kuo gi šiam taip pamaišė Redford‘as? O tiksliau, ką jis padarė, kad nusipelnytu ne vieną šimtmetį kaupto pykčio ir pagiežos liepsną, kurią ruseno ponas vilkolakis? Smalsumas, taip, tai priežastis. Ir visgi, įsigilinus į tai, galima pastebėti ir kažkur iš vidaus kylančią būtinybę būti ten, kur buvo vilkolakis. Ir nereikia to interpretuoti kaip tam tikrą seksualinę trauką (tiesą pasakius, tokią jautė kitam). Tai tiesiog keistas, niežulį keliantis jausmas, kuris tave verčia daryti tai, ko lyg ir nenori, bet darai, nes jauti kad tau pačiai to reikia. Vilkolakis turi kažką, ką apibūdinti yra sunku. Tačiau tai su jo asmenybe, ar su tuo kaip jis atrodo, nieko bendrą neturi. Net jei ankščiau, kuomet vyko pažintis ir pirmosios šios savaitės, Katherine buvo sudominta tuo, koks jis yra. Gaila, bet pradinė nuomonė labai greitai pasikeitė. Arba pasikeitė jos pačios jutiminis „mygtukas“, kuris savaime pasispaudė tuomet, kai ši pasiliko Niujorke, net jei prieš tai planavo išvykti kartu su Victoria. Redford‘as greičiausiai tik juokais išsireiškė neva mano kad Pierce yra apsėsta juo. Taip nėra, bent ne taip, kaip skamba ši frazė.
Dar būnant lėktuve, Katherine iš paskutinių stengėsi nedaugiažodžiauti, manydama kad pasakė pakankamai, kuomet pasistengė sudėti visas pastangas į tai, kad mirtingasis vyras apsvarstytu galimybę atsitraukti, kol nėra vėlu. Ir ji buvo beveik tikra, kad pasirinktais žodžiais, mažu mažiausiai privers jį jaustis nemaloniai, ką kalbėti apie tai, kad bet kuriam tipiniam vyrui, tai simbolizuotu savotišką pažeminimą. Vien mintis apie tai, kad teko labai pasistengti kad išspausti iš savęs melą apie Lockwood‘ą, vertė pradėti žiaukčioti. Tiesa pasakius, ji net NORĖJO kad jis atsitrauktu, nes velniškai baiminosi to, kad gali ateiti diena, kuomet pati ne vien negalės, bet ir visiškai nenorės ieškoti priežasties, kodėl nereikia imti ir pasiduoti jam. Galima sakyti kad ji galvojo per daug, tačiau, nuoširdžiai manė kad taip yra kur kas geriau. Išlaikyti atstumą, arba bendravimą kuris atrodytu priverstinis, būtu kur kas geriau, abiems. Jis vis dar buvo vedęs, ir gal šiuo metu netgi šiek tiek susipainiojęs... Velniai griebtu, sapalionės. Buvo net labai akivaizdu kad Redford‘as atsakė už kiekvieną savo veiksmą, ir štai kas labiausiai varė tankiomis garbanomis pasidabinusią bulgarę. Tikėdamasi kad šips pastangų pasirenkant ne ypatingai maloniai skambančius žodžius, pakako. Tačiau akimirka, kuomet Sebastian‘as uždavė labiau „per dantį traukiantį“ klausimą, jos antakiai nusileido. Išlemeno kažką panašaus į tai, kad šiai pačiai buvo smagu pamatyti ant kiek jis tvirtai gali laikytis savo įsipareigojimu, ir kai pamatė kad jie skilo, tapo nebe įdomu. Melavo ir čia, mat kūnas savaime prieštaravo vartotiniems išsireiškimams. Juk, būtent dabar, jam būtu pilnai užtekę dar kartą sumažinti atstumą, prieiti arčiau ir... Jis būtent taip ir padarė. Pakildamas nuo sėdimos vietos, Redford‘as atsidūrė priešais savo oponentę, nepriklausomai nuo to, kad pasirinko užsiimti stovimą poziciją, kuomet ši savo ruožtu sėdimą. Atstumas ir oponentų veidų lygis buvo ganėtinai nepadorus, tačiau vargu ar nemalonus. Nemalonus, o tiksliau nejaukumą sukeliantis buvo tas gilus ir šiek tiek apsunkintas akių kontaktas, kuris panašu kad šiuo metu buvo galėjęs pasakyti kur kas daugiau, nei kad bet kokie žodžiai, savo ruožtu atrodantys ne vien beprasmiškais, bet ir nereikalingais. Originaliosios nemirtingosios veido išraiška atrodė sudominta, net tuomet, kai šios antakiai geru centimetru pakilo aukščiau, nei yprastas šių lygis. Kvėpavo lėtai, apsunkintai. Žvilgsnis, prieš susidurdamas su vyro akimis, pirmiausia stabtelėjo ties vaizdu priešais, konkrečiau kūno dalimi žemiau bambos. Tai sukėlė keistus atsiminimus, ar tai iš ne taip seniai vykusio pasąmonės žaidimo, ar tai iš vieno tų epizodų, nutikusių 2011-tais. Tai privertė garbanę, gal nelabai atitinkamai situaciją, liežuviu perbraukti per savo apatinę lūpą, kuri net nebūdama paryškinta tam tikromis kosmetinėmis priemonėmis, atrodė gyva, prisirpusi. Žvilgsnis pakilo viršun, kaip tik tuo metu, kuomet Sebastian‘as ištarė kone tokius pat, tačiau savo naudai labiau perfrazuotus žodžius, kuriuos prieš tai šiam buvo ištarusi tamsiaplaukė. Ne pati nepajuto, kaip subolavo lūpų kampučiai, tolygu tam, tarytum ji būtu norėjusi nusišypsoti, bet tuo pačiu metu sau tai uždraudusi. Ar atrodė pasimetusi? Taip. Ar jautėsi nepatogiai ir prieštaringai? O taip! Jis paliko žemyn, ir net jei protas šaukė kad dabar buvo pats laikas atsilošti ir apsimesti kad jos visai nedomina šis pasirodymas, savaime palinko į priekį. Dievaži, vos per vieną akimirką, ji sumovė viską, ką buvo pasakiusi prieš tai. Ir dabar buvo naivu imti ir teisintis, kad tik vedžioja mirtingą vyrą už nosies, bet kurią akimirką ketindama šiam nusikvatoti tiesiai į veidą. Paliko dar labiau, šiek tiek nuleisdama akių vokus. Buvo labiau nei akivaizdu, kad nemirtinga būtybė dabar labiau savo dėmesį akcentavo ne į tai, ką jis sakė, o į tai, kaip arti buvo. Tą akimirką ji nesugebėjo atitraukti žvilgsnio nuo jo lūpų, bei tai, kaip šios sujuda, kiekvieną kartą, kuomet jis ima kalbėti. Ši akimirka sukėlė labai svaiginantį jausmą. Juk tikrai, šiek tiek svaigo galva, ir visas kūnas kažkaip maloniai dilgčiojo. Ištiesta jo ranka, privertė ją iki galo sumerkti akis. Kad ir kaip tai dabar atrodo kvaila ir netgi iš dalies juokinga, Katherine šiek tiek praskleidė savo lūpas, tuo pačiu metu lėtai, giliai ir šiek tiek jaudinančiai įkvėpdama. Kažkodėl buvo visiškai tikra, kad netrūkus po to kai jis vos vos prisilietė savo nosimi prie jos, pasiduos bučiniui. Visai nebūtu klaidinga pasakyti kad norėjo būti pabučiuota, nors to ir nenutiko. – Neversk manęs priminti...
Taip ir nebaigė savo kalbos, mat pajuto kaip mikliai Redford‘as baigė savo, pridėdamas rodomąjį pirštą prie jos lūpų. Tą akimirką, tapo aišku, jis žaidė. Ir reikia pripažinti, kad visai neprastai. Hipnotizuojanti akimirka pasibaigė, tuomet kai jos aštri klausa pagavo atgarsį už nugaros. Planšetinis kompiuteris, kurio nematė prieš tai, dabar atsirado jo rankose. Pasijautė švelniai tariant ne kaip. Užvertusi akis, ir netgi gana garsiai prunkštelėjusi, Katherine kaip mat prispaudė nugarą prie užimtos vietos atlošo. Nenorėdama komplikuoti ir taip įtemptos padėties, moteris tolimesnio skrydžio metu liko pakankamai nekalbi, visai kaip ir Sebastian‘as. Kelionė atrodė ilga, mat beveik viską laiką viduje perštėjo noras, kaip galima greičiau baigti šią būtiną kelionę, pasileidžiant kur nors, kur nereikėtu apie viską galvoti. Aplamai, dabar geriau net atrodė pasilikti su pačia savimi, nei kad imtis bet kokio, kad ir nieko verto dialogo su Sebastian‘u. Elgėsi labai tipiškai tiems standartams, kurie yra pas asmenų, kurie mėgsta naudotis oro linijomis. Ji stengėsi nevykusiai apsvaiginti save alkoholiniais gėrimais, kurie paprasčiausiai neveikė, vienu metu net apsimetė užsnūdusi. O gal net kažkuriam laikui net privertė save tai padaryti. Darė viską, kad nereikėtu net susidurti žvilgsniu. Juk tai, ką jis pasakė prieš atsitraukdamas. Analizuojant, galima teigti kad tiesiog pasakė tai, ką ji pasakė jam, visiškai ne laiku, ne vietoje ir ne tiesą. Bet, kitą vertus gal tai buvo pakankamai realu? Ar galima tai pavadinti panašiu jausmu, jei tavo troškimai ir tavo mintys yra nukreiptos į vieną ir konkretų asmenį? Ar nemirtinga, šalta ir ekscentriška vampyrė jautėsi įsimylėjusi asmenį, kuriam net gyventi liko neilgai? Sunku pasakyti ar tai yra tas jausmas, tačiau aišku vieną: norėdama pasitraukti tiek nuo Sebastian‘o, tiek nuo viso šio farso, bandant įtikinti visus ir viską kad vampyrai yra labai nepavojingos būtybės, ji pasitrauktu. Moteris nežiūrėtu į tai, kokios pasekmės šios lauktu, ji sugebėtu surasti būdą, kaip iš viso to išsinarplioti nesusigadinus net nepriekaištingai atrodančio manikiūro, tą patį parūpintu ir dukteriai. Visgi ji nepasitraukė iki šiol, to nenorėjo. Nusileidus lėktuvui, Katherine net nepasakė „bye bye“, kuomet susirinkusi savo asmeninius daiktus, patraukė link vietos, kur buvo paliktas jos asmeninis automobilis. Suvertusi lagaminus į bagažinę, garbanė dingo it skradžiai žemę.
Šešios savaitės. Šio laikotarpio tamsiaplaukei vampyrei prireikė tam, kad susidėti visas savo mintis ir jausmus į tinkamas lentynas, susidaryti išvadas ir netgi įtikinti save tuo, kad „ai, šis žaidimas, jei liks žaidimas, visai neblogas“. Ji nesirodė ne vienai sielai, kuri būtu sutepta tam tikrais magiškais potėpiais. Nesulaukė net skambučio iš to paties Geminus, kuris tikriausiai buvo įtikintas tuo, kaip ten viskas buvo palikta. Bandydama užimti save tam tikromis veiklomis, Katherine bendravo su žinomais aprangos dizaineriais, kurie tarp kitą ko, buvo pakviesti į vakarėlį, kuris davė startą Sebastian‘ui priklausančiame dvare. Nusipirko pakankamai kukliai atrodantį butą, kurį įrengė taip, lyg tai primintu kažkokios menininkės studiją. Dekoravimas atrodė modernus, priminė šiek tiek erdvę puoselėjantį skandinavišką stilių. Daug dirbo, stengdamasi galvoti apie Berlyną, kuo mažiau. Ir iš dalies tai padaryti net pavyko, bent iki tos akimirkos, kuomet susitiko su moteriško žurnalo „Cosmopolitan“ vyriausia redaktorę. Tai kas atrodė bus skirta tik vokiškai skaitančiai auditorijai, galiausiai paplito pasauliniu mastu, kone kiekvienos šalies filialas troško savo naują numerį paremti į dailiosios vampyrės temą. Interviu žinoma buvo asmeniškas, šiek tiek apimantis vampyrišką moters pradą, jos pomėgius, jos santykius su vyru ir tai kaip gi pasikeitė gyvenimas, kai nebe liko būtinybės slėptis, apsimetant tipine. Cha! Katherine Pierce ir žodis „tipinė“, kažkaip visai nieko bendro neturi. Tačiau tebūnie. Daug informacijos apie save ji pasakė klaidingo, daug ką pasakė nuoširdžiai ir net vienu metu sutiko kad pasirodys per viršelio atidengimo vakarą, nors jau po dienos, pranešė neva nemano kad tai gera mintis. Tarytum jos kasdienybė yra labai kruopščiai sudėliota, ir ji viskame tame dar norėtu išlaikyti šiek tiek privatumo. Negalima pasakyti kad redaktorė nenusivylė, nors laimei, pasirodė pakankamai supratinga. Tuo metu kai žurnalo paruošiamieji darbai davė startą, Pierce vėl panyko į darbus, kurie galiausiai privertė ją šiek tiek pakeliauti. Taip, aplankė: Los Andželą, Jungtinius Arabų Emyratus, Milaną ir netgi Maskvą. Kažkuriuo metu net buvo apsvarsčiusi galimybę nuvykti į sau gimtąjį miestelį Bulgarijoje, nors ir atsisakė šios minties gana greitai. Su Sebastian‘u susisiekti nesistengė, ir net į jo ar korporacijos skambučius, bei žinutes – neatsakė. Ignoravo, labai nemaloniai, tačiau tuo pačiu metu net labai tipiškai sau, stengėsi bent kurį laiką būti nepasiekiama. Kitą vertus, tai padaryti yra sunku, kuomet tavo veidas yra žinomas labiau, nei pirmosios ledi ar Kardashian klano atstovių. Visgi, galima pagirti už tai, kad nepaisant norėtų susitikimų, Katherine liko inkognito. Kadaise tokiu pat principu elgėsi, prisidengdama „Marissa“ vardu, o kažkada net gaudama „velnių“ ir savuoju.
Vienos iš minėtų kelionių metu, Katherine susipažino su muzikinio pasaulio atstovų, kuris šiai pasirodė vertas dėmesio pirmiausia dėl to, kad kiekvieną savo takeliuose naudojamą garsą, pirmiausia užfiksuodavo iš aplinkos, ir tik tuomet apdorodavo kompiuteriu. Tai pasirodė labai įdomu, kaip ir įdomus pasirodė, na visai ne keista, kad vyriškosios lyties atstovas. Ilgai netrūko, kad įtikinti mirtingą vyrą, kad šis kone privalo padaryti pasirodymą „jos namuose“, kurie sukels ne ką mažesnį įspūdį, nei kad ji pati. Ilgai įtikinėti neteko greičiausiai ir dėl to, kad Pierce buvo žinoma asmenybė, ir jei ne kiekvienas, tuomet kas antras troško atsidurti jos akiraty. Pirmiausia pranešė vyrukui datą ir vietą, kur šis turėtu atvykti. Ir tik tuomet, prisiruošė sugrįžti atgal. Ir tikrai kad ne į tą butą, kuris palaipsniui tapo ne namais, o greičiausiai laisvalaikiui skirtą „asmenine erdve“. Aresas buvo Sebastian‘o. Visai smagu darėsi vien nuo minties, kad taip lengvai pavyks suklibinti jo nusistovėjusį gyvenimą, nors ir net į galvą mintis nebuvo šovusi, kad pasirinkta data susi-dubliuos su jo oficialia gimimo diena. Nesunkiai surado maisto tiekėjus ir reikiamus asmenys, kurie atrodys estetiškai ir bus pakankamai nusiteikę liksmam laiko praleidimui. Tai buvo kaip ir žmogiška „grietinėlė“, tačiau ne ta, kuri save galėtu pavadinti snobiška. Visai netrūkus į Redford‘o namus ėmė rinktis visiškai nepažįstami nei jam, nei atvirai kalbant pačiai Katherine žmonės. Maisto tiekėjai, asmenys atsakingi už aplinkos pakeitimą (juk reikėjo paruošti ir vietą DJ, ir dosnų vaišių stalą ir visus kitus pribambasus). Tą dieną, Katherine gavo progą susipažinti ir su Elissa Ambrose, kuri pasirodo yra net labai mirtinga Sebastian‘o sesuo. Hm, ir kas galėjo pamanyti, ką? Mergina ne vien tik kad sutiko šiek tiek „pasileisti plaukus“, bet ir pasirodė labai priimtina asmenybė. Sunku pasakyti kas būtent sukėlė nemirtingosios susidomėjimą, ar tai kaip Elissa atrodė, ar tai kad ji atrodė kur kas labiau atsipalaidavusi, nei Sebastian‘as. Tačiau, jos greitai rado bendrą kalbą, ir netgi viena kitai ištiesė pagalbos ranką surengiant efektingą vakarėlį, apie kurio egzistavimą žinodami, paparaciai vėliau nesugebėtu nulaikyti liežuvių. Visgi, vakarėlis buvo privatus, o tai reiškia kad nepageidautini ramybės drumstėjai nebuvo laukiami, ar tuo labiau įleidžiami į teritoriją. Visa laimė kad šio iš išorės pilį primenančio, pastato savininko nebuvo namuose. O ir šio sesuo, kaip ne keista ne žodžiu neužsiminė kad yra didesnė proga, nei kad „šiaip“. Juk žinodama kad tai Sebastian‘o gimtadienis, pasišaipydama Pierce greičiausiai būtu įteikusi tapkes su vienaragiais ir kokį keksiuką, ne pirmo šviežumo. (xDDD) Nuo vakarėlio pradžios prabėgo vos viena valanda, tačiau didžioji dalis susirinkusių buvo gerokai apšilusi: vieni vaišinosi svaigiaisiais gėrimais, kiti šoko pasiduodami išskirtinai skambančiam ritmui, treti bendravo. Katherine savo ruožtu sugebėjo padaryti viską, tuo pačiu metu atrodydama iš tiesų stulbinančiai. Jos kūną dengė kaip visuomet, it pirštinė apgulantį suknelė, subtili ir tuo pačiu metu atvira. Tamsūs plaukai šiek tiek subanguoti, veidas kaip visuomet padailintas makiažo priemonėmis, kurios iš esmės turėtu nuslėpti jos itin menką fizinį amžių. O ilgos ir liaunos jos kojos, papuoštos raudonos spalvos aukštakulniais. Visgi ne tiek apranga, kiek pačios Katherine asmenybė traukė aplinkinių akį, primindama apie tai, ant kiek ji įtraukianti yra. Nuo vakarėlio pradžios prabėgo vos viena valanda, tačiau didžioji dalis susirinkusių buvo gerokai apšilusi: vieni vaišinosi svaigiaisiais gėrimais, kiti šoko pasiduodami išskirtinai skambančiam ritmui, treti bendravo. Katherine savo ruožtu sugebėjo padaryti viską, tuo pačiu metu atrodydama iš tiesų stulbinančiai. Jos kūną dengė kaip visuomet, it pirštinė apgulantį suknelė, subtili ir tuo pačiu metu atvira. Tamsūs plaukai šiek tiek subanguoti, veidas kaip visuomet padailintas makiažo priemonėmis, kurios iš esmės turėtu nuslėpti jos itin menką fizinį amžių. O ilgos ir liaunos jos kojos, papuoštos raudonos spalvos aukštakulniais. Visgi ne tiek apranga, kiek pačios Katherine asmenybė traukė aplinkinių akį, primindama apie tai, ant kiek ji įtraukianti yra. Prieš pasiekdama alkoholinių gėrimų stalą, originali vampyrė pakankamai atvirai flirtavo su prie muzikinio pulto stovinčio vaikinuko, kuris ne vien nesibodėjo išlaikyti šiek tiek nepadorų atstumą, bet ir išnaudodamas savo „perliukus“, leido šiai šiek tiek pažaisti su garso miksavimo technika. Ji tai darė natūraliai, greičiausiai todėl kad Redford‘o elektromobilio variklį išgirdo dar tuomet, kai šis net nebuvo pasiekęs kiemo.
Pokalbį su Sickick pseudonimą pasirinkusiu mirtinguoju baigė netrūkus po to, kai šios tamsiai rudos akys vos akimirkai susidūrė su dvaro šeimininko fiziniu atvaizdu. Atsitraukdama nuo pulto, ji suskubo prie gėrimų, bei pasigavusi dvi pirmiausia pasitaikiusias po ranka taures, it visai netyčia patraukė atgal, kur buvo prieš tai. Elgėsi taip natūraliai ir taip įtikinamai, lyg nebūtu net pastebėjusi kad po šiuo stogu tapo dar vienu asmeniu daugiau. Atitinkamai imituodama nepasitenkinimą po „netikėto“ susidūrimo, garbanė pasisuka ant kulno tam, kad atsistotu veidu į Redford‘ą. Jos šiek tiek praskleistos lūpos netrūkus išleido pirmuosius atgarsius, kurie nepriminė atsakymo į klausimą, kurį šiai pirmiausia uždavė Sebastian‘as. Per daug nesureagavo į tai, kad taurė buvo pasisavinta, tiesą pasakius net pati nenutuokė kas joje buvo.
– Oh, dar viena akimirka, ir būčiau pasakiusi kad tai šlapimo mėginiai, kuriuos reikalavo Farraday. – Aišku, net iš skonio buvo galima suvokti kad taip nebuvo, bet argi ne smagu imti ir šiek tiek paberti Redford‘ui ant galvos nemalonumo? Vyras iš karto ėmė žerti žodžius, kurie buvo perpildyti nepasitenkinimo, kas te iššaukė pastebimai net labai abejingą Katherine reakcija, kuomet ji viso labo sukreivinusi lupas ėmė suktis tam, kad ir toliau pratęsti savo numatytą kelionę. Velniai griebtu, ne vien nemandagu, bet ir visiškai nepagarbu oponento atžvilgiu. Jai užteko tik nusisukti, paliekant Sebastian‘ą sau už nugaros, kad josios veide subanguotu ta pati, savimi patenkinta šypsena. Ji atsisuko dar kartą, tačiau šį kartą pademonstruodama savo kruopščiai įtikinamą skepticizmą, su šiokiu tokiu šlakeliu kaip visuomet persūdytos ironijos.
– Sakai šešioms? Mh, keista, juk būtent tiek laiko bandžiau tave ignoruoti. O kas yra, negi taip karštligiškai manęs pasiilgai, kad neradai kuo daugiau save užimti, kaip tik nelabai skoningu remontu? – Šiek tiek kilstelėdama antakius, žinoma kad neprarado progos dar kartą pabrėžti tai, kad jai asmeniškai nelabai patinka tai, kad jos buvusio gyvenimo pamatai buvo visapusiškai sugriauti. Tame tarpe ir durų, vedančių iįš pagrindinio pirmo aukšto kambario, stakta. Ta pati, kuri buvo sugadinta keliais pjautiniais brūkšniais, kuriais žymėjo mistiškai greitą Victorios augimą. Smulkmena, bet vis vien kažkas iš to gyvenimo, kurį paliko sau už nugaros. Neigiamas pašnekovo nusiteikimas šiuo metu netgi atrodė šiek tiek žavus, turint omeny, kad jis stengėsi visapusiškai pasipriešinti tam, kas šiuo metu vyko šio namuose. Žinoma, kad vidumi džiūgavo dėl to, kad paliko ne patį geriausią įspūdį apie savo pasirodymą, jo akyse. Tačiau dėl kažkokios priežasties net neprisileido prie savęs minties, neva jis pyksta dėl to, kad ji pati buvo pradingusi iš akiračio, ir ne vien jo, o visų. Neatsižvelgdama į tuos klausimus, o vėliau teiginius, kuriuos savo ruožtu dėstė Sebastian‘as, įdavė kažkokiai, pro šalį praeinančiai viešniai pilną taurę. Ką čia, tiesiogine to žodžio prasme, įgrūdo šiai į rankas, kuomet specialiai sumažindama atstumą tarp savęs ir Redford‘o, neskubriai uždėjo savo liesas, šaltas rankas ant jo pečių. Ilgai delnus ten neužlaikė, it žvilgsnio būtu mažą, nusprendė šiek tiek gundančiai pačiupinėti jo vilkėtą odinį švarką. Panašu kad pasirinktą Sebastian‘o stilių įvertino. O gi keista, kad pastaruoju metu jis savo išvaizda rūpintis pradėjo kur kas labiau, nei prieš tai, kai dažniau pasirodydavo su džinsais ir per dideliu, arba tiesiog formos neturinčiu džemperiu su gaubtu. Giliai įkvėpė, kuomet akivaizdžiai koketuodama su priešais stovinčiu mirtingu ir neva neypatingu (negalėjau susilaikyti nepaminėjusi xDDD) vyru, gana lėtai pakėlė akis į jo veidą.
– Turi omeny tą aukštą, šiek tiek per daug liesą tamsiaplaukę, kuri čia gyvena? Amm, taip, paskutinį kartą ją mačiau tuomet, kai uždariau slaptuose požemiuose po šiuo pastatu. Tuose pačiuose, kuriuose ankščiau laikydavau Mason‘ą, kuomet jis tapdavo per daug nepakeliamas kompanionas. Gana jauki vieta, aha. – Užvertusi akis, Pierce ganėtinai greitai, kone valdydama norą nusikvatoti, pasitaisė.
– Aš juokauju, kuo gi tu mane laikai? Elissa. Taip, minėta mergina tikrai labiau nei tu suvokia, ką reiškia mokėti šiek tiek atsipūsti. Bet to, brangusis, juk žinai, kad nemirsi dėl to, jei bent akimirkai nustosi būti toks snobiškas. – Tikriausiai priepuolis, kurį patyrė pašnekovas pasirodė šį kartą net labai laiku, neleisdamas Katherine pradėti pilti purvą ant Alexis ir visų kitų, kurie yra bent iš dalies susieti su minėta persona. Tiesą pasakius, Pierce labai skeptiškai priimdavo kiekvieną moters papeikimą, ar bandymą pripiršti veiksmų planą, kuris jai kažkodėl atrodė labiausiai tinkamas. Niekada neklausė mirtingosios, niekada ir neketino to padaryti. Tikriausiai pačios vampyrės ego buvo per daug didelis, kad imti ir paklusti kam nors, kas užsimanytu šią suvaržyti. Galima pasakyti kad tamsiaplaukė garbanė yra pakankamai konfliktiška asmenybė, arba per daug stipri. Tačiau bet kokiu atveju, paklusnia jos padaryti nesugebėtu net amžinybę trunkantis kankinimai, kokius atlaikyti nesugebėtu net stipriausi vyriškosios giminės atstovai. Ji buvo, yra ir visuomet bus savimi. Nepalaužiama, savanaudiška, impulsyvi ir karštligiškai reikli. Kosulys, kuris netrūkus buvo palydėtas kraujo išsiliejimu, privertė Pierce veikti žaibiškai. Tikriausiai suveikė savisaugos mechanizmas, kuris neleido kad kas nors imtu ir ištraukęs mobilų telefoną, užfiksuotu šį incidentą, paskui už apvalią sumą parduodamas bulvariniam laikraščiui, kuris žinoma išspausdintu kvailą straipsnį su dar kvailesnę antraštę. Visgi verdiktas būtu toks pat, tai atkreiptu per daug aplinkinių dėmesio, sukeltų klausimus, į kuriuos tinkamo atsakymo nebūtu. Visai panoro kaip tik dabar atsilyginti buvusiam pirmam vampyrui tuo pačiu, kuo šis atsilygino jai, kuomet jie susitiko po tam tikros nesimatymo pertraukos. Pasinaudodama savo antgamtiškais sugebėjimais, ji perkėlė tiek save, tiek Sebastian‘ą į labiau nuošalią vietą, kuri pasirodė esanti virtuvė. Sau už nugaros uždarė duris, kuomet, paleisdama oponentą, atmetė rankas taip, kad šios būdamos šiek tiek sulenktos per alkūnes, įsiremtu į jos pasturgalio viršų.
– Ar man tik atrodo taip, ar tu tikrai pyksti kad sugrįžau tik dabar? – Neatitraukdama rankų nuo savęs, Katherine pakankamai drąsiai žengė žingsnį į priekį, priartėdama prie vienintelio šiame namo gale esančio asmens. Šiek tiek kilstelėjo smakrą, pagrinde tam, kad galėtu žvilgsniu susidurti su jo šviesiomis, giliomis akimis. Pakankamai ramiai įkvėpdama ji pagaliau atitraukė rankas nuo savęs, šias perkeldama ant jo, o tiksliau ant jo kaklo, nykščiais imdama šiek tiek plavinėti per mirtingojo smilkinius. Dar kartą panaudotas šaldantis efektas, kuris yra mažiau malonus, ir daugiau veiksmingas stabdant kraujavimą, kuris bet kuriuo metu galėjo padaryti visiškai nepataisomą padėtį. Nepratarė daugiau ne žodžio, kuomet šiek tiek pasitempusi į viršų, tuo pačiu metu savo fasadine dalimi pasirėmė į Sebastian‘o fizinio pavidalo priekį. Susidarė jausmas, kad ji arba vėl elgiasi lipšniai, arba kažkodėl ketina paragauti jo lūpas, kurios buvo suteptos stebuklingu krauju... Ne, pastarasis variantas ne vien nelogiškas, bet ir visiškai nerealus, turint omeny tai, kad Katherine nieku gyvu nerizikuotu savo mirtingumu, nei jei tai suteiktu akimirkos malonumą. Atitraukdama vieną ranką, ji nuo spintelės, padėklo su vaisiais, nugvelbė labiausiai prisirpusią braškę. Atrodė pasipūtusi, ir vizualiai piršo mintį kad jai visiškai nesvarbu tai, kad šis priepuolis ir jo tęstinumas, visiškai nebūtu svarbus jai asmeniškai. Juk reagavo palyginus šaltai, tikrai kad nepuldama klausinėti kaip vyras jautėsi ar ką galėtu padaryti kad jam būtu geriau. Žinoma, kad galėjo vėl pasiūlyti pasidalinti skysčiais, ne tais, kurie pasireiškia, kuomet yra sujaudinamos tam tikros, lytinės vietelės, o tais, kurie varomi venomis. Bet. Nepasiūlė. O ir pilnai užteko pasitelkus klausos ir regos organus, it praskenuoti jį, įsitikinant kad padėtis švelniai tariant ne kokia. Tikriausiai be Redford‘o, buvo viena iš tų asmenų, kurie užtikrintai žinojo kiek prastai jis jautėsi, visgi dėl to nepajudindama ne vieno piršto. Argi tai nėra dėl to, kad ir pati kadaise buvo susidūrusi su šia problema, bei buvo kone tikra tuo, kad išsigelbėjimo nėra. Visgi keista, kaip vaistas, grįstas Sebastian‘o krauju, kadaise pagydė jos susirgimą, tačiau atvirkštinis variantas te suteikė trumpalaikį pagerėjimą, po kurio sekė pablogėjimo banga. Prieš pat menką bučinuką į skruostą, kuris paliko po savęs kruviną žymią, Katherine pritraukė uogą prie savo lūpų, jomis dalį jos apgaubdama. Atsikando visai ne daug, visgi esmė buvo net ne tame, ką padarė, o kaip tai padarė. Klasiškai, gundančiai ir šiek tiek pornografiškai. Pametusi likusią uogos dalį šalin, vėl sugrąžino savo ranką ant Redford‘o, dabar abi laikydama jam ant sprando, pirštais šiek tiek nardant po jo pakaušio plaukus. Imitavo, o gal ir nelabai imitavo, mat pati to norėjo, savotišką apkabinimą.
– Tu mane maustai? – Klausimas pasigirdo kone tuo pačiu metu, kuomet Sebastian‘as prisipažino neva šiandien yra jo gimimo diena. Kadangi pati niekuomet nebuvo sureikšminusi panašaus dalyko, mat kai gyveni ne vieną šimtmetį, kažkaip tai savaime tampa visiškai nebe aktualu. Tačiau jo atveju, situacija buvo kiek kitokia, o ypatingai dėl to, kad pati Katherine nelabai pozityviai vertino jo sveikatą, bei nuoširdžiai manė kad jis gyvens kur kas trumpiau, nei bus baigtas visas tas konferencijų turas, kuris jau dabar yra įtrauktas į fiktyvių sutuoktinių dienotvarkę. Tą pačią, į kurią taip atšiauriai ir visai nepareigingai žiūrėjo nemirėlė. Jos akys įgavo labiau apvalią formą, nors kūnas tuo tarpu nepasitraukė toliau. Iš dalies, tokiu būdu ir toliau kabėjo ant jo, nepriklausomai net nuo to, kad jis neatrodė estetiškai nenusivalęs viso to kraujo nuo savęs. Bet reikia pripažinti, netgi labai skaniai. Prieš tai šiaip ne taip pademonstruota nuostabos išraiška labai greitai peraugo į kažką klastingo. Ji net šiek tiek primerkė akis, prieš pradedant kalbėti, pakreipdama lūpas į šypsnį. – Vadinasi mes paminėsime tavo gimtadienį tinkamai. Vis vien netikiu kad turi labai daug draugų, todėl tiks ir visi tie žmonės. Be to, kažkur netoliese yra tavo sesuo. Nagi, liaukis purkštauti, tau visai netinka „primadonos“ vaidmuo. Galu gale, tai gali būti paskutinis tavo gimtadienis, brangusis. – Šiek tiek labiau pasitempdama link jo veido, specialiai ėmė kalbėti kaip galima tyliau, nepriklausomai nuo to, kad šiuo metu šiaip ar taip niekas jų nebūtu nugirdęs.
– Nagi, mes galime bent vienai dienai pamiršti apie visas Alexis ir Co. Tuo labiau, manau kad tau sąžinė neleistu atimti iš mylimos savo žmonos galimybę imti ir surengti tau tinkamą šventę... Tuo labiau, vis dar esi man skolingas už tai, kad nepalikai manęs Berlyne.
– Specialiai pakartodama jo paties veiksmus, prieš jį, prispaudė rodomąjį pirštą prie Sebastian‘o lūpų. – A. a.Nereikia žeisti mano jausmų.
Stengėsi atrodė kaip visuomet lipšniai žaisminga, nepriklausomai nuo to, kad akimirka, kuomet palietė jo lūpas savuoju pirštu, pasigailėjo, kad pasirinko tokį nekaltą susilietimą, kuris tik dar labiau suglumino. Tiesa, stengėsi gi parodyti kad viskas kas vyko Berlyne, visiškai nieko nereiškia, kaip ir nereiškia tas menkas, nepavykęs pokalbis grįžtant atgal į miestą, kuriame gyveno. Žvilgsniu susidurdama su jo lūpomis, pasijuto keistai, buvo sunku nepadaryti ko nors, ko nederėtu. Laikėsi, manė kad geba suvaldyti tiek savo norus, tiek žodžius, tiek kūno kalbą.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I’m glad you’re not dead
Trust me, Sebastian. When I’m gonna be up to something, you’ll know it. C’mon. Kiss me … or kill me. Which will it be Sebastian? Right now, we both know that you’re only capable of one.

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!
avatar
Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2754
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : Mr. Not so PERFECT
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=7dlazKlbiQs

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Sebastian Redford on Kv. 04 27, 2017 9:06 am






Show must go on


NUOTAIKA: STILIUS: *click*



Nepaisant to, kad savo darbotvarkę galėtų padalinti keliems žmonėms ir dar liktų, mintyse, užverstose įvairiais su verslu bei žiniasklaida susijusiais niuansais bei asmeninėmis problemomis Katherine Pierce tapo ne dažna viešnia, o nuolatinė gyventoja. Jau pats nebesuvokė kokia linkme pakrypo jųdviejų konfrontacija, dar sunkiau būtų įvardyti jųjų ryšį bei trauką apibūdinančius santykius, tačiau kas vyko Berlyne buvo... rimta. Ko gero bendrai sudėjus minutes, kurias praleido galvodamas apie įsidėmėtinos išvaizdos vilkolakį gautume kokias dvi, nes Sebastianui rūpėjo visai kas kita. Nedavė ramybės sau galvodamas apie moterį, kurios motyvus suprasti sunkiau nei pačią visatą (arrrr bent tiek pat sunkiai). Apie vampyrę, kuri traukė, trikdė ir jaudino. Kuri kiekvieną kartą atrodė sava, bet nepažinta ir kartais net pavojinga. Galbūt kadaise už tokius pojūčius ir būtų save morališkai nuskalpavęs, tačiau dabar visai netroško perdėm apsisunkinti ir taip nelengvos būties. Kone jautėsi visapusiškai pasiruošęs naujiems santykiams, naujoms galimybėms ir naujiems jausmams, tačiau suvokimas, kad visu tuo pasidžiaugti turi ne tiek jau ir daug laiko Sebastianą kiek stabdė. Nepaisant to, kad lėktuve nebūtų leidęs sau spirti Katerinos į kampą tam, idant ši trauką vyrui pripažintų atsakomaisiais veiksmais negalėjo nuslėpti nuo savęs tiesos, jog su pačiu didžiausiu malonumu būtų vampyrę ne tik pabučiavęs. Visgi nusprendė atsitraukti. Čia visai, kaip ji pati "rekomendavo", tačiau tuo pačiu ir visai kitaip. Mat skirtumas tarp atsitraukti ir viską užraukti velniop tikrai yra. Kažkokios trumpalaikės simpatijos niekados nebuvo būdingos Sebastianui kaip vyrui. Jis ne tik puikiai valdė savo lytinius poreikius, jam neblogai sekėsi suprasti save patį. Redford'as niekuomet neturėjo progos "Marissos" paleisti taip, kaip tą padarė su Rebeka ar ta pačia Salonina. Galiausiai ir laiko išrutulioti stiprų dvasinį ryšį tikrai pritrūko. Galbūt iš psichologinės pusės Katerina Petrova jam atrodė tarsi neužbaigta užduotis ir jis nesąmoningai troško išsiaiškinti su ja kartą ir visiems laikams. Juolab tam tikri jos elgsenos aspektai tikrai teikė vilties, idant kažkur giliai po tomis krūtimis, tiksliau ties kairiąją, guli gyva, aistringa ir meilės trokštanti, ŽMOGIŠKA širdis. Sebastianas žinojo, kad eilę metų trukę santykiai su Meisonu padovanojo jai dukrą. Abejotų Katherine sugebėjimu puoselėti taurius jausmus, tačiau tėvystė ir motinystė išmoko tikros, begalinės, nesavanaudiškos meilės. Pats perėjo per šitai, nors tiesa, vis vieną liko ganėtinai savanaudiškas. Kažkodėl jam visados patiko gyventi savaip ir sunkiai įvardytų kažkokį siekį, kurį būtų atidėliojęs dėl kito, net ir jam labai brangaus asmens. Juk sunkiai ir dabar "maišė" save su bičiuliais bei giminaičiais, o iš šalies atrodė toks pats nepriklausomas kaip visados. Turėjo didelį asmeninės erdvės poreikį, į ką Pierce nuolatos kėsinosi. Nemokėjo dirbti ar galiausiai atsipalaiduoti šurmulyje ir balagane. Galbūt tikrai kiek priminė snobą?.. Tiesa pats viduje daugiau jautėsi kaip baisus, senas pirdyla ir tai tikrai paaiškina kodėl nemėgo dėmesio, šurmulio, vakarėlių ir jaunučių, lengvabūdiškų merginų, kurių dėka be didelio vargo (ar paklausos stygiaus) galėtų keltis kubu savo vyrišką savimeilę, tačiau tame prasmės nematė visiškai jokios. Sebastiano valia jis nieku gyvu nebūtų įsileidęs nepažįstamų žmonių į savo gyvenamą ir relaksacijos erdvę, bet šiuo atveju nebeturėjo kur dėtis. Namuose jautėsi galįs pasislėpti nuo viso pasaulio ir tokia taisyklė dabar negaliojo. Bet pati Katherine pabrėžė, jog jų žaidime taisyklių nėra. Tik žinoma tuo metu, kai buvo pasakyti šie žodžiai vyras negalvojo, kad į garbanę galės žiūrėti be apykantos ir šiaip viskas pavirs į didžiausią aktualiją kasdienybėje, kad tas žaidimas pradės keisti jį, manipuliuoti jo jausmais ir netgi norėti to, kas prilygta savanoriškam griuvimui į duobę, iš kurios šiaip ne taip išsikapanojai. Iš kitos pusės tikrai galėjo likusį sau metą išnaudoti tam, jogei giliau pasinertų į asmenybę, kuri šitaip negailestingai domino, tačiau jautėsi padarysiąs tą pačią klaidą kaip ir Čikagoje, o garbanės prarasti net jeigu ši pati taip sugalvojo dabar nesinorėjo visiškai. Dviese jie persikeldavo į visiškai kitą pasaulį. Koks skirtumas, kad jis visuomenei pristatytas buvo iš melais apraizgytos perspektyvos. Atmetus keletą Sebastianą nervuotis verčiančių aspektų vyras iš ties mėgavosi tuo, kaip viskas susiklostė. Nesijautė net klaidos kažkokios padaręs. Katerinai stengtis nereikėjo norint priversti Redford'ą pasijausti tikrai gyvu. Užteko jos pačios, jos balso, energijos ir žinoma įvairiapusiškų situacijų, į kurias jiedu įsiveldavo, kad vyras pasijaustų maloniai savo paties odoje. Jų ryšys tikrai panašėjo į neįmenamą mįslę, kuri neturėtų reikalauti atsakymų į kai kuriuos klausimus. Sebastian'ui kažkaip nereikėjo užtikrintumo, kurio Pierce suteikti jam ir negalėjo. Mintis, jog iš jos tikėtis galima absoliučiai visko galiausiai suformavo požiūrį ir jo dėka vyras galėjo sutoleruoti kone kiekvieną garbanės marazmą. Net savotiškai ja pasitikėti. Nebuvo malonu 6 savaites į kiekvieną suplanuotą renginį eiti vienam ar kęsti akivaizdų vampyrės boikotą jam pačiam, tad jeigu ji siekė priversti Sebastianą jos pasiilgti - jai pavyko. Ir žinoma tada, kai jie susitiko vėl vyras turėjo vaidinti atseit kone abejingą. Net ir po tiek laiko atsiminti kaip tipiškai elgdavosi Katherine akivaizdoje nebuvo sudėtinga. Net nebuvo sunku apsimesti, kad kai ją pamatė neužgniaužė kvapo ar stiprus jaudulys nepermušė krūtinės. Tuo metu dar nesureikšmino vampyrės ir po kauke veidą slepiančio didžėjaus kontakto. Taip ar taip garbanė nesielgė tarsi priklausytų tik savo fiktyviam sutuoktiniui. Mat net apie savo buvusį (sutuoktinį) užsimindavo dažniau, nei tai Sebastianui padėtų nustoti manyti, neva Katherine tikrai yra iki galo paleidusi Lockwood pavardę su visomis jos sąsajomis, kurios kilo.
Kadangi per visą gyvenimą nėra buvęs jokiame naktiniame klube (I mean it), negalėtų pasakyti, kad svetainėje dunksinčią muziką pavadintų vežančia. Minėtos kultūros entuziastai galbūt nesunkiai atpažintų savo "talentus" demonstruojantį atlikėją, tačiau Sebastianui tai tebuvo triukšmas ir troško, idant jo čia nebūtų. Nespėjo įvertinti viso vakarėlio organizuotumo, tačiau jei būtų tą padaręs vampyrę galėtų tik pagirti. Vargu ar tai yra pirmas kartas, kai nemirtingoji surengia didelį, gerą tūsą. Jis švęsti progą kaip ir turėjo. Ne kasdien ar net ne kas metus pasikeli savo fizinio amžiaus skaičiuką, kai prieš tai 2594 metus buvai vampyras. Dabar vėl buvo gyvas ir tai reiškė ne tik šiltą kūną, būtinybę kvėpuoti bei plakančią širdį. Visą tą laiką praleistą vampyro rolėje būtų galima drąsiai pavadinti kažkokiu durnu užsiciklinimu melancholiškoje rutinoje, kupinoje savęs paties baimės bei pasibjaurėjimo. Nusikratęs viso šito tapo kone naujai atgimęs. Ar tikrai užteko tiesiog prarasti potraukį kraujui, idant pagaliau nustotų save šitaip ėdęs? Jo aukų sąrašas tikrai nesutrumpėjo dėl to, kad kiekvieną rytą pradeda nuo bandymo tvarkingai pamyžti su stovinčiu. Pajusti norą būti bent kiek gyvesniu galėjo bet kada, tačiau vargu ar yra tiek išmintingas, kad realizuotų panašią idėją kone savaime. Reikėjo sukrėtimo, kitokio pojūčio savo paties kūne ir keistai tai tapo įmanoma. Sugriuvo neįtikėtinai daug sienų, už kurių slėpėsi depresyvioje komforto zonoje. Aplamai į vakarėlį čia reaguotų daug pozityviau, jei jį būtų surengusi būtent Elissa. Kabinėtis prie garbanės buvo principo reikalas. O ir apsimesti, neva net nepamena kas dėjosi tam Berlyne atrodė siektina, bet nebūtina nors ir labai lengva.
Neužspringsta, o ir prarytas turinys į viršų nepakyla Katerinai paleidus apetito nekeliantį sąmojį. Sebastianui jis pasirodė šmaikštus ir į temą, tad pagautas momento susijuokia. Neketino (nors žinoma galėjo) pradėti postringauti apie tai, kad šlapimą atskirtų, nes... Nes kai du mėnesius žygiuoji dykuma ir visam legionui pasibaigia vandens atsargos, o iki artimiausio vandens taško lieka pusė savaitės... Žodžiu. Bet kokiu atveju vengė pasireikšti taip, kad taptų nesunku suprasti iš kokios epochos Sebastianas atkeliavęs. Katherine elgėsi būdingai sau. O ir tie savimeile bei ironija trykštantys išsireiškimai.
- Bandei mane ignoruoti?-ne šiaip paklausia, o išskemenuoja įžeidžiai nusistebėjęs ir veik springdamas. Lėtai pamirksi tarsi bandytų „atsigauti“ ir netrukus lūpose pasirodžiusi gudri šypsenėlė išduoda tai, kad jam daugiau nei pavyko,-Ar čia dėl to, kad planšetinis kompiuteris sudomino mane labiau už tavo lūpas?-specialiai šį kartą akcentuoja Katherine silpnumo akimirką, kurios metu Sebastianas laikėsi tiesiog didvyriškai nepaisant to, kad kiekviena kūne esanti ląstelė traukė vyrą arčiau fatališkos gražuolės,-Atsiprašau neatsiprašau,-kaip mat pasidaro visas toks mandras ir pasipūtęs,-Kol neišsiaiškinau kiek laiko praleidai jomis siurbdamasi į tą kirptis nemėgstantį bičą jokių suartėjimų nebus. O veiklos turėjau apsčiai. Tiesiog žiauriai šalia trūko nuostabios, nuotaiką gadinančios tavęs. Manęs niekas net nepagrobė, neišrengė, neprapjovė ir nepakabino. Gali patikėti?-kilsteli toną keliomis oktavomis užbaigęs reikštis klausimu. Praleido pro ausis Kat minėtą teiginį (ar greičiau nuomonę) dėl visiškai pasikeitusio dvaro interjero. Turėdamas omenyje, idant jo paties tariamo pasipūtimo lygis prilygo josios, pagyras šiuo klausimu vis tiek priimtų kaip bandymą pasišaipyti. Šis dvaras buvo jos namais. Kiekvienas kampas dvelkė prisiminimais. Ypač tais, kuriuose Meisonas tvarko Kateriną taip, lyg nebūtų rytojaus. Iš esmės dėl to ir stengėsi tuos kampus nugriauti ar pakeisti. Aplamai jei būtų žinojęs kam priklausė šis pastatas vargu ar būtų jį įsigijęs. Nesuveiktų net profesionali nekilnojamojo turto agento įtaiga. Tikrai būtų radęs kur investuoti TOKIUS pinigus. Vargu ar bent vienas Sebastiano išsireiškimas Katią kaip nors paveikė, nes sprendžiant iš jos išraiškos garbanė atrodė besilinksminanti. Ir dar tas jos lipšnumas pasireiškiantis tikrai ne dėl to, idant būtinai šią akimirką ji norėtų paliesti tave šian bei ten, nes tau nuo to į tarpukojo zoną pradeda tekėti daugiau kraujo. Ir šiaip. Pažvelgus į juodu nepasakytum, kad viešbutyje Berlyne jie buvo pasiekę tokią ribą, jog dar truputėlis ir būtų sulipę kaip nepamaišyti koldūnai. Šou tęsiasi. Visgi jam buvo visai įdomu kaip turėjo užsibaigti Pierce nebaigta frazė lėktuve. „Neversk manęs priminti...”. Um, ko? Kad tu vedęs? Na taip. Techniškai ją pačią. Bet kaip įtarė Katherine nežinojo kur per tas šešias savaites Sebastianas spėjo pabūvoti, kokius sprendimus priėmė, ką suprato. Ar iš viso kas dedasi vyro galvoje bei širdyje. Jei tai taptų kažkaip stebuklingai jai matoma it ant delno garbanė toli gražu negalėtų prikišti vyrui mėtymosi tarp kelių moterų. Redford‘as žinojo ko nori. Jis norėjo būtent Katerinos. Ir toli gražu ne kaip porelės papukų ir riestos subinytės. Nebuvo pratęs šitaip „mėsinėti“ moterų, ypač tų, kuriuos patraukdavo jo dėmesį. Visa vampyrės persona lipo prie jojo tarsi atitinkanti delionės dalis. Kad ir kaip atkakliai ji teigtų, jog Katherine Pierce nuo pasaptingosios Marissos išskyrė tik išgalvotas vardas Sebastianas galėtų prisiekti, idant dabar ta pati moteris jautėsi visai kitaip. Bet ko gero atvirkštine (jos) perspektyva apie save galėtų pasakyti lygiai tą patį. Tikrai GYVENIME nebūtų įsivaizdavęs, kad Elissa su Katherine galėtų sutarti. Įkvėptas broliškos dvasios kaip tik rekomenduotų vikanei laikytis kaip įmanoma atokiau nuo legendinės nemirelės. Bet kam turinčiam sveiko proto tokiais įspėjimais pasisvaidytų. Žinoma tik ne sau pačiam, mat sveiko proto liko ne tiek jau ir daug, be to... Būtų klaidinga teigti, neva neturėjo ko prarasti. Turėjo labai daug ką prarasti, bet tik dėl šios priežąsties Redford‘ui vienodai paišė. Laikytis visa išgale įsikandus to, ko netektis tave sunešios labiau, nei bet koks kitas ankstesnis ir įsimintesnis išgyvenimas... Na kam to reikia... Ir taip, vyras tikrai pradėjo labiau žiūrėtis savo išvaizdos. Nesąmoningai instinktyvu. Kiekvienas kad ir tos pačios gyvūnijos karalystės narys išsirinkęs simpatiją ima prieš ją mandravot. Tad ir Redford‘ui kilo noras plunksnas šiek tiek pasikedenti. Tiesa vargu ar vadinti Kateriną veltėde yra korektiška. Žinoma vyras yra apie ją ir dar gražesniais epitetais atsiliepęs, tad meh. Socialinėse paskyrose turėjo ne vieną viešiems ryšiams pritaikytą anketą. Tame pačiame „Instagrame“ karts nuo karto prašniodavo pro Katherine Pierce "Redford" anketą, kuri neretai išduodavo veiklą, kurioje garbanę sunkiai įsivaizduotų (pradedant out'ais "tarp mūsų mergaičių" tematika ir baigiant... katukais). Sebastianas žinojo apie jos aistrą piešti rūbų eskizus bei juos versti į kažką gražaus, vienetinio ir apčiuopiamo. Dar 2011aisiais buvo netyčia užmatęs jos juodraštinį sąsiuvinį. O dabar žinomumas nutiesė tikrai ne vieną tiltą "pirmai viešai vampyrų porai" profesine, savęs realizavimo perspektyvomis. Nė nereikia sakyti koks vertingas yra internetas, kai žinai kaip juo naudotis. Ir pasirodo Katherine neseniai pradėjo graužti drabužių dizainerės duoną! Maža to, Pierce netruko išsireklamuoti ir sulaukti pripažinimo iš tokių mados bei stiliaus ikonų, kaip Tom Ford ir Annos Wintour (kas be ko šie, kaip ir dauguma asmenų su kuriais reikalų turėti pradėjo Sebastianas, vampyrais iš tam tikros pusės naudojosi siekdami reklamos). O dar pamena kaip piktai garbanė ant vyro šnypštė, kai šis į "žmonas" pasirinko būtent ją. Pierce žinoma negaliojo durys, kurių ji nesugebėtų atverti, tačiau dabar net stengtis dėl to labai nereikėjo. Be to, ji buvo tokia įsitikinusi, idant korporacija jos nevaldo ir greičiausiai net nepastebėjo, jog prisilaikydama rėmų, į kuriuos yra įsprausta, bent jau nustojo be reikalo lieti kraują. Tie šūdeliukai Berlyne patys prisiprašė. Nevalia taigi kėsintis į naujai-seną, senai-naują Katherine Pierce simpatiją.
Buvo sunku suprasti dėl Elissos įkalinimo požemy ji rimtai ar juokaujanti. Sebastianas piktai susiraukė parodydamas, kad jam visai nejuokinga. Leido jai užbaigti, neįsiterpė. Kaip nekeista žodžius buvo paruošęs nesusijusius su jo seserimi.
- Tu labaaaai dažnai mini Meisoną, cha,-tęsia savo „aš tave užgaudžiau“ odisėją. Kvailai šypsojosi stebėdamas kaip jos veidas perteikia neigiamą reakciją į tokį graiko pastebėjimą,-Ne veltui Rebeka mane patikino, kad judu visados sueidavot atgalios net jeigu aplinkybės susiklostydavo visiškai sumaltos. Tad, jo. Kodėl dabar viskas turėtų būti kitaip?-kilsteli vieną, ala „paslankesnį“ antakį. Ėmė atrodyti nu jau toks gudrus, toks blatnas, kad vajėzau,-Negi vartodama tą rožinį vibruojantį daikčiuką dabar galvoji apie mane?-labai pūtėsi, bet antausio sulaukė visai ne iš Katios, o pats nuo savęs, kai plaučiai eilinį kartą pasiprašo laukan. Po šio nedidelio incidento tikrai atrodė aprimęs. Kurį metą nei jėgų, nei sveikatos neturėjo tam, kad toliau rodytųsi kaip labai didelis šmaikštuolis. Staigus perkėlimas iš vienos vietos į kitą maža to neblogai apsuko galvą. Net tąsios seilės ėmė burnoje kauptis, ruošdamos Redford‘ą apsivėmimui, tačiau lėtai, giliai pakvėpavęs skrandį nuramina. Nepaisant to, kad kone visą šį metą Pierce visaip prie jo lindo ir lietinėjosi, Sebastiano rankos išliko griežtai paliktos prie savę paties. Turėjo save riboti, nes iki to hipnotizuojančio traukos liūno dažniausiai skirdavo tik žvilgsnis, menkas atstumas ir švelnus prisilietimas.
- Man keista kodėl tau iš viso panižo pranykti,-netikėta mintis netrukus persmelks Sebastiano mintis ir vyro veide šmėstelės tobula „tuoj apsivėmimo“ išraiška,- O Dieve, nesakyk tik, kad laiką leidai su tuo šunėku. Ar daug reikalauju prašydamas ištikimybės?-sužaidžia ta jųjų fiktyvios, bet tuo pačiu ir nelabai santuokos korta. Jautriai, net akytes kažkaip specialiai sudrėkino. Šaltos vampyrės rankos maloniai vėsino. Keletą sekundžių nekvepavo, kuomet Kat sugalvoja savu priekiu į jį įsiremti. Norėjo ją stabdyti, tačiau moteris sustabdo save pati. Galima sakyti atkartojo situaciją lėktuve, kuria Redford‘as ją „nubaudė“. Tikrai patikėjo, idant Pierce užsimanė visai ne kažkokios braškės. Sutriko. Ir ganėtinai pastebimai. Tik tada toptelėjo, kad pūpso apsipylęs kraujais ir tai tikrai nėra sexy. Gerai, kad viskas po ranka kažkaip pasitaikė. Ir braškė, ir stovas su vienkartinėmis nosinaitėmis. Pasičiumpa maksimalų šių pluoštą imdamas įnirtingai „gremžti“ veidą, tiksliau jo vietas, kurios paprastai aptekėdavo raudoniais. Nenuleido nuo jos akių. Nuo to, kaip viliojančiai ji paskanauja tos uogos. Vargu ar jai reikėjo tą padaryti. Greičiau ji žinojo, kad tą darydama atrodys velniškai patraukliai ir Sebastianas tai įvertins. Jei ne žodžiu, tai akimis tikrai. Iš pradžių nesuprato kaip Katherine priima jojo gimtadienio faktą. Pamanė, jog ši šaipėsi. Gal taip ir buvo. Nepasigilino į šį klausimą, nepaanalizavo, nes panūdo prasitarti. Visgi buvo ganėtinai greitai užtildytas. O po šito prabilti neskubėjo. Ta „A. a. Nereikia žeisti mano jausmų.” tapo kažkokia ikoniška fraze, kuria mielai svaidėsi abi pusės. Redford’o veidas toli gražu neišdavė minties, jog galbūt pakeitė nuomonę. Stovėjo išsitempęs ir susiraukęs.
- Ne,-nukerta griežtai ir lakoniškai. Nepasistengė net veltis į tolimesnes šnekas, kai atsispyręs šauna tiesiai praeidamas pro Kat šios neužkliudęs,-Jei nori linksmintis – valio. Esu įsitikinęs tas didžėjus, kuris stebėtinai primena Kylo Ren personažą iš naujų “Force Awakens” suteiks tau draugiją geroookai malonesnę už mano kruviną ir mirštančią,-iki kompromiso nusileido. Būtų idiotiška ir žema pradėti vaikyti visus tuos žmogėnus von, tad tebūnie. Tegu vyksta tas vakarėlis, tik žinoma be jo. Skleisdamas “aš piktas” natūrą ganėtinai sparčiu žingsniu išgano save lauk iš patalpos. Netrukus atsiduria didelėje svetainėje. Akys iš karto nukrypo į šokančią publiką užvedinėjantį didžėjų. Tuomet į neonines spalvas, įvairiomis formomis bei greičiais žaižaravusias ant spalvingų šokančiųjų drabužių. Apsižvalgė minimaliai, bet galėjo prisiekti, jog matė Dan'ą Bilzerian'ą su savo bitches, Khloe Kardashian ir... Charlie Sheen'ą? WOW. Dar geriau įsižiūrėjęs suprastų, kad svečių sąrašą sudarė ne pavieniai prašalaičiai, o pramogų pasaulio atstovai, žvaigždės, verslininkai, kitaip tariant elitas. Vis tiek nepasijautė sužavėtas, tad pasirinkęs kuo laisvesnį maršrutą nukeliauja iki pagrindinių laiptų, vedančių į antrąjį dvaro aukštą. Pasiekęs savo miegamąjį įeina. Iš karto pastebi, jog jame nebus vienas.
- Labas vakaras?..-sutrikęs Sebastianas neatrodė itin ryžtingai, kuomet pajudėjo į kambario gilumą. Jo poilsio zona neplytėjo užimdama galybę kvadratų kadangi nemėgo didelių erdvių. Kambarys buvo stačiakampio formos, su dideliu langu vakaruose, dominavo rudi, pagrinde tamsūs atspalviai. Už sienos, prie kurios buvo pastatyta ne per plati lova radosi taip vadinamas kambarys-spinta ir reikėjo jį pereiti norint atsidurti vonios kambaryje. Kuklus apstatymas, modernios detalės tikrai neatsidavė pigumu, tačiau netyčia užklydęs čia kokis prašalaitis vargu ar pamanytų, jog tai nėra svečiams "paguldyti" pritaikyta erdvė, mat ji neatrodė taip pompastiškai, kaip kiti dvaro kambariai, įskaitant vakarėlio širdimi virtusią svetainę. Sukryžiavusi ištiestas kojas, rankomis sau už nugaros pasirėmusi į čiužinį sėdėjo tamsiaplaukė, įspūdingo grožio moteris. Ir ne, ji tikrai nebuvo Katherine Pierce. Nepažįstamoji šypsojosi tarsi patenkinta tuo, kad Redford'as atrodė kiek pasimetęs. Vyras bent stengėsi primesti sau natūralią elgseną ir atlikinėti veiksmus, kuriuos būtų atlikęs net jei čia būtų vienas. Nusiėmęs striukę pameta ją ant fotelio.
- Esi skolingas savo žmonai rimtą pokalbį. Jos vietoje tikrai taip atvirai neburkuočiau su tuo didžėjumi. Tiesa, šimtaprocentinės, atsidavusi meilės istorija - dar vienas farsas?-pagaliau prašneka ir ji, provokuojančiai stebėdama kaip mat apniukusį vyrą. Sebastianas niekuomet nelaikė savęs pavydžiu, bet kažkoks nervas visgi suėmė. Giliai iškvėpė, o pasistengęs nutaikyti kuo neutralesnį toną atsakė:
- Kai esi su kažkuo 132 metus pradedi liberaliau žiūrėti į ištikimybę. Be to, ji natūrali koketė. Neuždrausi gėlės žiedui žydėti. Ir visa kita,-papurto galvą padėdamas sau nuo vienos temos pereiti prie kitos. Tikrai neatrodė, kad norėtų aptarinėti Katherine ir didžėjų,-Leisk atspėti - ieškojai vonios kambario?-anksčiau laiko pabando pats paaiškinti tamsiaplaukės atsidūrimą jojo miegamajame. Iš esmės Redford'ą tik tas ir domino - susižinoti ką ji čia veikia. Moteris šyptelėjo ir kiek atlošusi galvą pasiūbuoja stambias, tamsias garbanas.
- Ne. Ieškojau tavęs,-šitai nuskamba kažkaip... pornografiškai. Jautėsi ne itin maloniai spendžiamas į kampą. Panašiai kaip "Hotel am Steinplatz" su Angelika.
- Ieškojai manęs tam, kad sukritikuotum mano santuoką?
- Ne visai. Turiu pasiūlymą tau, Sebastianai.
Tą akimirką "meldėsi", jog abu negalvotų apie tą patį, mat nepažįstamoji atvirai flirtavo. Vyras klausiamai iškelia antakius prašydamas tęsti.
-Nemanai, kad toks užimtas vyras kaip tu yra vertas geros asistentės?
Tikėjosi, kad jos kalba užsibaigs truputėlį kitaip. Tačiau tikrai nenusivylė. Net kažkaip keistai palengvėjo. Kai per dieną sulauki kelių šimtų žinučių savo "Instagrame" iš merginų ir moterų, kurios atvirai arba netiesiogiai tau siūlosi (nes esi realus Edvardo Kaleno įsikūnijimas, basically, tačiau geriau atrodai ir prieš saulę netviski), pradedi jas visas vertinti kritiškai ir vienareikšmiškai. Redford'as atrodė sudomintas ir nustebęs. Jautėsi išgirdęs atsakymą į itin svarbų klausimą, kurio kažkodėl sau neuždavė. Tikrai dažnai pagalvodavo, kad norėtų smulkesnes užduotis perleisti kažkokiam kitam asmeniui, tačiau net nesusimastė apie tai, ką pašonėje turi visos sėkmingesnės Niujorko verslo figūros - meilužę. JK JK. Asistentę. Patylėjo. Nenorėjo pasirodyti per daug "užkabintas". Bet pasirodė.
- Tai geriausia idėja kokią esu išgirdęs šiandien...-dirsteli į savo rankinį laikrodį,-...nuo 16 valandos,-kadangi technologijų aptarimą su mokslininkais pavadintų sėkmingu, nusprendė būti visiškai atviras,-Atsiųsk savo CV į...
Moteris jį nutraukia, kai krenkštelėjusi parodo pirštu į ant fotelio padėtą aplanką.
- Apgalvota,-mesteli paimdamas į ranką A4 formato papkę skaidriu viršeliu, kurioje slypėjo šios moters gyvenimo aprašymas. Atsiverčia ir visų pirmiausia akis suleidžia į eilutę, kurioje juodavo atspausdintas šios moters vardas.
- Lilith,-tarsi nuskaičiusi Redford'o ketinimus prasitaria ji, pakildama nuo lovos.
- Aš pagalvosiu. O iki tol... Pridėsiu tau papildomą balą jeigu rasi būdą kaip nukrapštyti tą didžėjų nuo mano žmonos,-ištempia perdėm gudrią šypseną ne tik paveiktas savo paties "klastingų" žodžių, bet ir minties, kad bus visai smagu bent pabandyti garbanę paerzinti įstačius prie savęs iš ties efektingai atrodančią moterį, kuri išvaizdos ir elgsenos prasme su pačia Katherine turėjo kažką bendro. Šyptelėjusi Lilith žengė keletą žingsnių arčiau vyro, o tuomet įlindusi į nedidelę, raudoną delninukę išsiima savo mobilųjį.
- O gal iš viso padarom taip, kad jam tektų užbaigti pasirodymą? Pažįstu "The Prodigy" prodiuserį. Duok man valandą.
Ją čia, pas jį siuntė pats ponas Dievas! Labiau patrauktas ar sužavėtas atrodyti negalėjo. Sprendžiant iš to, kokį didelį įspūdį jam paliko ši persona beveik kalbos nebuvo apie tai, kad galėtų jos neįdarbinti užimant pozicijos, kurioje žmogaus jam tikrai trūko (ir reikės dar labiau, kai sveikata pasieks kritinį tašką). Ir šiaip trumpai apsvarstęs šią galimybę nematė nei kliuvinių, nei minusų. Moteris lėtai, žavingai vingiuodama klubais išėjo iš kambario palikdama Sebastianą vieną. Vyras išsirengė (tačiau prieš tai užsirakino, nes maža kas dar sugalvos atklysti) ir palindo po dušu nuplaudamas visos dienos vargus, stresus bei kraujus. Neužfiksavo konkrečiai to momento, kai autorinę didžėjaus muziką (garsas buvo toks didelis, kad viską neblogai girdėjo ir čia) pakeičia fonograma, tačiau Rihannos vokalą atpažino iš karto. Redford'as persirengia pajutęs didelį norą prisijungti prie vakarėlio, kuriame galbūt pagaliau skambės gera muzika. Pierce buvo teisi sakydama, kad tai greičiausiai paskutinis Sebastiano gimtadienis ir jis turėtų atsipūsti. Stovėdamas prieš veidrodį, rankiodamas smulkias marškinių sagas (pasikeitė viršų ir batus) negalėjo nepastebėti to, kad iš veido atrodo visai "iškritęs". Nuovargis, tamsūs paakiai, papilkėjusi oda... O ką kalbėti apie tai, jog per kelis mėnesius neteko kokių 15likos kg kūno svorio ir iš solidžių 102 susimažino iki 87nių, nes visai nebeturėjo apetito. Na, bet žvelgiant į tai pozityviai tikrai priminė vampyrą! Kai pradėjo leistis laiptais apačion tylą muzikos prasme sudrumsčia kurtinantys, ligi skausmo gerai pažįstami "The Prodigy - Firestarter" akordai. Širdis kažkur į kulnus nusirita ir tai buvo akimirka kai suprato, kad Lilith tikraaaai turi naują darbą! Žvilgteli į laikrodį negalėdamas patikėti, kad jau visa valanda praėjo. Pasistengė įsilieti į publiką ir nepradėti fanboy'inti, kad jo mylimi "The Prodigy" koncertuoja jo namuose. Demonstravo kur kas geresnį nusiteikimą, sveikinosi ir persimetinėjo trumpomis replikomis, kol skynėsi kelią link baro. Galbūt jo stiliaus muzika ūpą pakėlė? Įkaušę vakarėlio dalyviai ošė. Kažkur netoli baro pasigauna tą patį Dan'ą ir meta jam dešimties non stop telikos šotų iššūkį. Apgirtęs vyriškis sutinka. Barmenas susidėlioja net dvidešimt stikliukų, visus juos pripildo, papjausto citrinos. Sebastianas susikaupia, o tada pradeda. Pirmas, antras, trečias stikliukai sueina greitai ir be užkandos, tačiau sekantys lindo sunkiau. Nepasidavė. Tuo pačiu neketino ir oponentui nusileisti. Visgi 10/10 iššūkį jie abu užbaigia labai panašiu metu, gal kokia sekunde Sebastianas visgi atsiliko. Nepaisant to tiek pats, tiek Bilzerian'as, tiek penkios jo palydovės darė džiaugsmingą "WOOOO!". Kadangi nebuvo pratęs gerti galva apsisuka žiauriai greitai. Apspanksta dar labiau, kai už rankos Redford'ą pastvėrusi Dan'o draugužė (visos jos atrodė tokio pat tipažo: jaunutės ala "ledinės" kekšytės dideliais papais, subinėm ir trumpom, aptempton suknytėm) parodo norą nusitempti vyrą į šokių aikštelę. Noooo. Spardėsi. Nedraugavo su nė vienu meninio pobūdžio talentu, tad šokti tikrai nemokėjo. Visgi įkaušusi dama ne tik įkyriai karėsi ant kaklo, tačiau ir energingai judėjo muzikos ritmu už juos abudu. Braudamasis pro trypiančių žmonių minią dairėsi. Darė tą jau kurį metą, tiesą sakant ir Katerina atrodė it prasmegusi skradžiai žemėn. Visgi pastebėjo ją prie to paties nelemto, priverstinai pasirodymą baigusio (įdomu kas nutiko?!), įrangą besirankiojančio SICKICK'o (o tikėjosi, kad jo čia nebebus nė kvapo, touché). Fiktyvių sutuoktinių žvilgsniai susitinka ir Sebastianas kaip mat "pasikelia". Net kažkaip šokti pradėjo atseit jam labai smagu čia su ta dirbtine fyfa. Iš nugaros išneria Sebastiano sugėrovas įteikdamas jam didelį bokalą atsuktuvo. Užsiverčia, bet visko neišgeria. Šiek tiek supykino, tačiau vis vieną pasijautė įsiaudrinęs. "WOOOO!".




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“She's selfish. She's unpredictable. She is something you can't fully trust and understand. But also she's wild and passionate. She's the most exciting thing ever happened to me.”
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1487
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : Niujorkas
Meilė : The myth, the legend, the baddest bitch of all.
Draugai : Dean, Mason, Rebekah
Rūšis : Vampyras (33/2595)
Darbo paskirtis : JNK pirmininkas, "RedCorp" savininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t740-redsebastian1-instagram#33911

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Katherine Pierce on Kv. 04 27, 2017 6:19 pm

1490-ti metai, Bulgaria. Vėlyvas žiemos vakaras, atrodė kad nepranašavo ne kruopelytės nerimo, kurį būtu buvę vertą akcentuoti vienokia ar kitokia prasme. Visai jaunutė, septynioliktus metus siekianti Katerine Petrova, praskleidusi užuolaidas, stebėjo kaip stambios snaigės krito iš dangaus, apguldamos visą aplinką skaisčia šviesa. Jos liaunos, ir dar pakankamai vaikiškai atrodančios rankos nugulė ant apvaliai didelio pilvuko, kuriame spurdėjo maža, dar gryno oro nespėjusi įkvėpti gyvybė. Buvo visiškai tikra tuo, kad po savo širdimi, kuri jau tuo metu buvo sužeista praeities įvykių, brandino mergaitę. Kūrė planus, kaip turėtu atrodyti ateitis, ir kokią svarbią priežastį natūrali garbanė dabar turi, nepasiduoti. Įsivaizdavo pirmagymią kaip tamsiai rusvų plaukų, mielo veido ir neapsakomo gilumo akių, šviesulį. Ji netgi buvo pasirinkusi vardą, nepriklausomai nuo to, kad už durų, kurios skyrė jaunosios garbanės kambarį, jos tėvai kurstė planus, kaip nepastebėtai atiduoti mažylę, šiai vos gimus, nespėjus pajusti kas yra ta motiniška šiluma. Gėda, šeimos gėda. Taip įvardino Katerinos tėvas atsitiktinį, sadistiškų ir visiškai jautrumo neturinčių veiksmų pasekmę, pirmagimę, kuri jauniausiai Petrovai reiškė visą jos ateinantį pasaulį. Ir nepriklausomai nuo to, kad biologinė mama atrodo dar stengėsi pakeisti savo vyro nuomonę, bandydama patikinti kad sugebės pasirūpinti anūke taip, it ši būtu jos pačios, bei niekam nebus būtina sužinoti to, kas iš tikro yra mergaitės mama (juk moteris buvo stambi, ir patys žmonės buvo dar nesugadinti pasaulinio spaudimo). Jai nepavyko, Katerinos biologinis tėvas, tos tėvas, kuris visomis įmanomomis galimybėmis siekė kad prieš svetimas akis, jo dukterys atrodytu visiškai tyros, nekaltos, sprendimas buvo nepalaužiamas. Jis neketino leisti ne vienai iš savo dukterų tapti pašaipos objektu, vieniša motina, kuri niekuomet nebus pripažinta visuomenės. Skaitysis it būtu pigi, vyro negebanti išlaikyti mergiukštė, kuri neturi jokios teisės turėti jai tinkamą, laimę atnešančią ateitį. Stovint prie lango, tuo metu dar mirtinga garbanė, lėtai pasuko akis, žvilgsniu susidurdama su visai ne toli kambario židinio stovintį kraitelį. Mažas gultas, buvo išdrožtas iš vieno seniausių apylinkės ąžuolų, dovana nuo vienintelio draugo, vienintelio asmens, kuriuo tuo metu aklai galėjo pasitikėti garbanė. Jis buvo tas asmuo, kuris nesukeldamas įtarimo, lankėsi šios šeimos namuose, rūpinosi dar savotišku vaiku buvusią Katerina. Jis taip pat laukė mergaitės gimimo, nepriklausomai nuo to, kad neketino užstoti draugę, jos gerbę ir jos dar negimusią dukterį. Jis tebuvo paprastas, silpnas žmogus. Stiprus skausmas, persmelkė tamsiaplaukę, sueidamas į pilvo apačią. Ji pirštais įsikabino į palangę, suvokdama kad netrūkus viskas prasidės. Dar viena skausmo banga, privertė ją pakankamai garsiai sudejuoti. Vandenys nubėgo ne iš karto, mat jos pačios kūnas dar nebuvo fiziškai paruoštas tokiai būsenai. Nepriklausomai nuo nėštumą išduodančio pilvuko, garbanė buvo perdėm liesa. Į kambarį subėgo seserys, kurių įkandin pasirodė ir mama. Paskatinta atsigulti ant lovos, ji pajuto, kaip mamos ranka stipriai suspaudė jos delną. Nebuvo būtina pasakyti visiškai nieko tam, kad suvokti kad ji nelieka viena. Ir ši magiška, beprotiškai skausminga, tačiau vis vien magišką akimirką ji bus šalia. Padės jai, ir palaikys tuomet, kai atrodys kad kažkas ima plėšti tave iš vidaus, keliant viso kūno skausmus, panašius į tuos, kuriuos teko išgyventi prieš šiek tiek mažiau, nei devynis mėnesius. Mergaitė į realų pasaulį pasibeldė vos pora savaičių ankščiau, bet tai nepadarė jos mažiau laukiamos. Gimdymas buvo sunkus, mat gimdos kaklelis vis niekaip neketino atsiverti iki reikiamo perimetro, sukeldamas Petrovai tik dar didesnius skausmus. Ji nepasidavė, ne karto neparodė noro prarasti sąmonę, pasiduoti ir tik dar labiau apsunkinti savo dukters gimimą. Ji kovėsi iki paskutinio, iki pat tos akimirkos, kuomet mažyčio, gerai apšiltinto kambario sienas užpildė vaikiško verksmo atgarsiai. Kraujo buvo pakankamai daug, bet argi tokia akimirka tai yra svarbu? Visgi tiesą sako apie tai, kad akimirka, kai pamatai savo pačios kūdikį, visas skausmas, visi išgyvenimai lieka kažkur už nugaros, kažkur, kur jie tampa paprasčiausiai nebe svarbūs. Pro pastebimai nuvargusius, ir nusileisti norinčius akių vokus, ji matė kaip prieblandoje suspindėjo biologinės mamos šypsena, kuomet ji paėmusi savo anūkę, pakankamai greitai įvyniojo ją į baltą audinį.
– Това е момиче. (angl. It‘s a girl) – Šiek tiek pavargęs, vidutinį amžių pasiekusios moters, balsas nurodė tai, ką prieš tai savaime pajuto motiniška, ir beprotiškai stipri jos pačios dukters širdis. Ji džiaugėsi, turėdama galimybę ne vien priimti mergaitę, tačiau ir įsitikinti tuo kad ji buvo visiškai sveika, rausva ir mažytė. Tokia gležna, tokia reikalaujanti kūno šilumos ir meilės. Viso to, ko buvo verta, viso to, ką atiduoti šiai ketino Katerina. Tamsiai rudos akys, gyvos ir vis dar nekaltos Petrovos akys stengėsi prasiskinti sau kelią, pamatyti savo mažytę dukterį. Su jaučiamu palengvėjimu, ji patvirtino tai, kad pagimdė mergaitę. Ištiesė savo rankas, norėdama prisiliesti prie mergaitės, kuri buvo brangi, nepriklausomai nuo to, kad buvo pradėta tamsos, smurto ir paniekos akto metu. Tai buvo visiškai nebe svarbu, juk svarbu buvo tai, kad ji gyva. Ji čia. – Нека я видя... (angl. Let me see her...) – Katerina te spėjo prasitarti, kuomet anapus durų laukęs tėvas, kaip mat įsiveržė į vidų. Jis neketino leisti savo jauniausiai atžalai priprasti prie šios mažos gyvybės. Suvokdamas tai, kad užteks tik vienos akimirkos, tik vieno nelemto prisilietimo, ir visa jo šeima pamatys, kad jokiais būdais negalima atskirti jaunos motinos nuo jos naujagimio. – Жена, не. Какво правиш? (angl. Woman, don't. What are you doing?) – Piktas, ir liepiantis vyro tonas kaip mat pertraukė stebuklingą akimirką, o juk trūko visai ne daug, kad Nadia Petrova (kaip paaiškėjo prabėgus lygiai 500 metų, po mergaitės gimimo) atsidurtu Katerinos rankose. Jis grubiai paėmė mergaitę į savo rankas, neleisdamas ne vienai iš savo moterų prisigretinti ir jį sustandyti. Reikšmingas žvilgsnis vos akimirkai susidūrė su jauniausia atžala, kuomet jis atsukdamas šiai nugarą, žengė pro duris. – Татко, моля те! Не, баща ... Не! НЕ! (angl. Father, please! No, father ... No! NO!) – Katerina, jausdama didžiulį emocinį skausmą, dar stengėsi pakilti iš lovos, visiškai neįvertindama savo silpnumo, ji troško sustabdyti šį neteisingą, jos leidimo negavusį sprendimą. Dievai mato, savo noru ji niekuomet nebūtu atsisakiusi savo dukters. Ir kas gali žinoti, gal jos gyvenimas nebūtu susiklostęs taip, ir nebūtu toks amžinas, koks yra dabar. Ji jautė, kaip veidu bėgo sūrios skausmo ašaros, ir nors net šiek tiek pasijudinti buvo sunku, ji beveik išlipo iš lovos, ketindama basomis bėgti per sniegą, bandant nutraukti šį baisų dalyką. Jokia motina neturėtu būti atskirta nuo savo vaiko, nepriklausomai nuo to, kokios aplinkybės. Jos mamos rankos nutūpė ant pečių, neleisdamos eiti toliau. Suspaudė stipriai, supratingai ir taip, kad neleistu jai padaryti didžiulės klaidos, juk niekas nebuvo tikras dėl to, ką tėvas galėtu padaryti, bandydamas atsikratyti gėda. Sumauta šeimos gėdą, kurią šiam užtraukę jo labiausiai mylėta angeliško veido dukra.
– Не, Катерина. По-добре е за нея. Катерина. Остави я да си върви ... Остави я, Катерина. (angl. No, Katerina. It's better for her. Katerina. Let her go ... Let her go, Katerina.) – Moteris stipriai apkabino savo dukterį, kuriai atrodo nuo kiekvienos šios tragedijos akimirkos darėsi vis sunkiau. – Моля, мама ... (angl. Please, mother ... ) – Tikriausiai užteko tik vienos, konkrečios akimirkos, kad prieš tai gyvybe ir gerumu spindinčios rudos akys, taptu kažkuo šaltu ir visiškai tuščiu. Ji verkė, taip skaudžiai, kaip niekada prieš tai. Ir kimstantis balsas, ir palaipsniui kūną apleidžiančios jėgos, nesuteikė jai galimybės užkirsti šitam kelią. Tokiu būdu Katerina dar katrą buvo išduota tų asmenų, kuriais manė galinti pasitikėti. 1492-ais metais, Katherine pavyko bent kuriam laikui atitrūkti nuo originalių vampyrų šeimos. Ji buvo stipri, nemirtinga tamsos būtybė, kurios vienas pagrindinių troškimų, nepaisant to kad privalėjo išgyventi bet kokia kaina, ji troško susirasti savo mergaitę. Išieškodama kiekvieną miestelį, kiekvieną namelį, ji nesugebėjo surasti netgi siūlo galo, kuris būtu galėjęs ją privesti prie to kad sužinoti kas nutiko jos dukrai. Ir net kai dabar, paklausta apie tai, kas gi padėjo moteriai išgyventi visus tuos metus, ji negalvodama pasakytu, kad niekada neatsisuko atgal. Ir tai būtu tas melas, kuriuo ji su laiku patikėjo pati. Juk būtent tą kartą, ji atsisuko. Ji sugrįžo, tikėdamasi ir melsdama to, kad būtu pagaliau suvienyta su savo atžala. Tačiau to nenutiko nei tuomet, nei po metų, nei po dešimtmečio. Nadia visgi rado kelią, kuris atvedė ją iki Katherine, nors tai ir netrūko ilgai. Jos vėl buvo kartu, ir dar kartą Katherine susimovė. Pirmiausia, ji prašė dukters laiko, kad galėtu tinkamai šią pristatyti tuometiniam savo vyrui, kuriam net mintis apie tai, kad jojo žmona kadaise turėjo savo gyvenimą, nedžiugino. Nedžiugino ir Nadia, dėl to kad buvo visapusiška savo pačios motinos antrininkė (šį kartą ne vizualiai, o atsižvelgiant į charakterį, kuris buvo badantis, griežtas, reiklus ir netgi iš dalies neigiamas). Ir net tuomet, kai Katherine Lockwood (yeah, tuo metu buvo pasiskolinusi svetimą pavardę) pagaliau prisiruošė pasakyti sutuoktiniui apie savo dukterį, bei tai kad pirmus du metus, kuriuos praleido atskirai nuo jo ir jųdviejų dukters, juos praleido su Nadia, bandydama suvaldyti savo susigrąžintą nemirtingumą – tapo per vėlu. Akimirka, kuomet Nadia akis į akį susirėmė su „nežinomu“ vilkolakiu, jos dilbis „pasipuošė“ negyjančia žaizda, kuri bet kokiam vampyrui reiškė tik vieną, neišvengiamą ir niekuo nepristabdomą mirtį. Galima kaltinti Katherine dėl to, kad ši nepasiryžo nuleisti savo savigarbos kartelę, nenukeliavo pas Niklaus Mikaelson, maldauti malonės, tačiau net jei taip ir būtu nutikę, Los Andželas nuo Niujorko toli, ir nusigauti ten, bei sugrįžti atgal per valandą yra neįmanoma. Katherine Pierce savo pačios akimis buvo priversta stebėti kaip jos pirmoji dukra miršta, kaip jos kūnas apsitraukia tuo pilkšvai melsvu šleifu, atimdamas bet kokią galimybę gyventi toliau. Ji prarado ją antrąjį kartą, ir šį kartą visiems laikams. Ji visuomet buvo niekam tikusi motina, nepriklausomai nuo to, kad jautė begalinę meilę kiekvienai iš savo mergaičių. Nadios netektis kardinaliai pakeitė Katherine, sukrėtė taip stipriai, kad šį kartą ji nesugebėjo susitaikyti su šia netektimi, su šia auka, savarankiškai. Padegusi pastatą, kuriame paliko dukters kūną, ji privertė save pamiršti tą skausmą, kurį sukėlė jos mirtis. Tapusi kur kas labiau šalta, kur kas mažiau jautri, sugrįžo atgal į sau įprastą gyvenimą. Tą, kuris buvo tuščia. Ir kai fatališkoji garbanė pasakė Sebastian‘ui kad tikros meilės pamiršti neįmanoma, net jei prie to ima darbuotis originalus vampyras, ji buvo teisi. Mat net tuomet, kai protas neleido gedėti dėl Nadios, širdis sruvo krauju, nuo tuštumos, kurią paliko ta mažytė siela, radusi kelią atgal į savuosius namus. Skausmas, meilė, kartas nuo karto prasibraudavo pro visas pastatytas sienas. Ir taip, sakant iš patirties, to, kas tikra, pakeisti ar manipuliuoti, verčiant galvoti kitaip, neįmanoma. Jausmai visada randa kelią atgal.
– Mhm. Nebent žinoma tavo iškreipta pasąmonė, suprato kad pas mane visuomet nepakrautas telefonas? – Nelabai maloniai nuskambėjo, su akivaizdžiai išreikštu pašiepimu, komentaras. Tačiau, vargu ar buvo galima kaip nors už tai nubausti vampyrę, ypatingai kuomet šios veidas visai nepriminė bandymo kaip nors sumenkinti oponento intelektą. Visada žinojo, kad Sebastian‘as yra pakankamai protingas vyras (arba bent tuomet, kai jam pačiam tai yra reikalinga). Laikantis atstumo nuo susirinkusių žmonių, fiktyvūs sutuoktiniai, žinoma ne be Katherine pagalbos, surado pakankamai atokią vietą, kur galėtu bent kelias minutes praleisti be pašalinių akių. Galima pasakyti kad priepuolis, kuris ištiko Redford‘ą buvo pakankamai parankus jo melagingo gyvenimo partnerei. Tai buvo iš esmės pirmasis kartas, kuomet jie susidūrė akis į akį, po kelionės, kuri dar ilgą laiką neapleido, galima teigti, kad tiek Katherine, tiek Sebastian‘o minčių. Tamsiaplaukė nemirtingoji nebuvo tikra dėl to, kaip sugebės save pateikti, kuomet gaus atsistoti prieš šį vyrą. Bandė save patikinti kad „akimirka“ ar net „akimirkos“ Berlynė, viską sustačius į savas vietas, gali net nieko nereikšti. Ir į tai atsakyti galima buvo tik tuomet, kai paskatintas susitikimas, atneštu dar daugiau akimirkų, kurias būtu nevalia pamiršti, arba atvirkščiai, jomis neapsipatenkinti. Vienaip ar kitaip, pirmasis variantas prilipo kone iš karto, mat antraip, argi būtu labai svarbu pridengti mirtingo vyro autoritetą, bandant primesti neva šis vis dar yra oi dar koks nemirtingas.
Pierce antakiai pakilo aukštyn, kaip tik tuo metu, kuomet pašnekovas su panašu kad šiek tiek persūdytu pasipūtimu tekštelėjo jai tiesą apie tai, neva kažkoks elektrinis „protingas“ daiktas gali būti įdomesnis, nei ryški panelės vampyrų „karalienės“ persona. Aha, vat taip ėmė ir priėmė jo žodžius kaip tiesą. Prieš išleisdama iš savęs bent menkiausią garsą, garbanomis pasidabinusi moteris vos pastebimai praskleidė savo lūpas (prie kurių noriai Redford‘as galėtu prisikabinti, mat viršutinė yra siaura, kas greičiausiai parodo kad ji yra godi asmenybė, arba kitaip sakant perdėtai savininkiška. xDDD) Kištelėdama liežuvio galiuką, ji lėtai perbraukė per jas, tarytum lūpos būtu reikalavusios būtino suvilgymo seilėmis. – Tavo žodžiai skambėtu įtikinamai, ir tikriausiai būdama natūralia blondine, galėčiau teigti kad tu esi vienas tų, kurie nuo elektroninės priemonės rankose, jauti didžiausią, protu nesuvokiamą palaimą. Bet, kaip visuomet yra bet... – Kilstelėdama vieną iš savo rankų, rodomuoju pirštu nurodė vienos iš savo ausų kaušėlį, arba galima buvo suprasti kad nusprendė pademonstruoti beprotiškai daug kainuojančius deimantinius auskarus, kuriuos nusipirko ne iš savo sąskaitos. Žinoma kad galėjo sau leisti juos pati, bet koks gi būtu įdomumas būti kažkieno žmona, kad ir fiktyvia, jei neišnaudoti visas kartu su tuo ateinančias privilegijas, ką? Nebuvo tikra kad Sebastian‘as jau pasitikrino savo banko sąskaitą, tačiau nepatiko vampyrei kad dovanotas vėrinys galiausiai dingo, šį reikėjo kažkuo pakeisti, ir ji žinoma kad be jokios sąžinės graužaties tai ir padarė. – Mano klausa yra kur kas geresnė, nei tavo. Tu to bučinio norėjai lygiai taip pat, kaip ir aš. Ir a. a. Tik nepagalvok, kad man įdomus tavo racionaliai skambantis pasiteisinimas, neva prieš mane pažadindamas išgėrei kelis „redbull“.
Kiek per daug pasitikėjimu savimi spindėjusi išraiška pasikeitė kone akimirksniu, tapdama ne vien kad neutralia, tačiau ir su subtiliai išreikštu pasišlykštėjimu. Sebastian‘as ir toliau sėkmingai (kol kas) tampė suaugusią tigrę už ūsų, tikėdamasis kad ši ims ir žaismingai atsakys jam nekaltu apkabinimu, ar ką ten tos katės mėgsta daryti. Vienaip ar kitaip, jis dar kartą paspaudė ant to, kad neva Katherine buvo ant tiek pigi, kad kone kiekvienas, kuris šiai pasakydavo „labas“ galiausiai vakarą baigdavo šiai tarp kojų. Teko giliai įkvėpti, tam kad susivaldyti nuo noro dar kartą pakasyti delną į jo veidą. Laimei, jis perkeltina prasme sau padarė tai pats. Na gerai, dėl Geminus, Sebastian‘as turėjo grįstą pagrindą taip kalbėti. Kitą vertus, Katherine buvo visiškai laisva moteris, arba buvo įsitikinusi kad tokia yra. Bei pradėdama žaidimą su pirmuoju vilkolakiu, nebuvo įpareigotą viską baigti kažkaip per daug įtartinai. Jis vis dar savy slėpė per daug jai reikalingos informacijos, kurios ir pati paaiškinti iki galo nesugebėtu, net to norėdama, nors ir nenorėjo. Nejautė reikalo teisintis dėl savo veiksmų. PIRMĄ KARTĄ nebuvo verčiama atsiskaityti prieš jokį pimpalą tarp kojų nešiojantį individą. Ir nors Sebastian‘as buvo akivaizdžiai kažkas daugiau, nei tipinis pimpalą tarp kojų nešiojantis individas, ne jo nosies reikalas buvo kas ir kiek kartų lietė Pierce lūpas ar tai viršutines, ar tai apatines. Kiekvienas turi savo praeitį, savo planus ir siekius, kurie ne visuomet yra švarūs arba atitinkantys vienuolių standartus. Ak, bet apie ką mes?
Garbanės veido išraiška pasikeitė taip greitai, tarytum kažkas būtu ėmęs, ir nutraukęs nuo jos dailaus veidelio tam tikro pobūdžio nematomą kaukę. Žinoma, ji ir pati prieš išlipdama JFK oro uoste, stengėsi patikinti Sebastian‘ą, kad istorija su Lockwood‘u dar nėra baigta ir greičiausiai visai ne už kalnų, bus pravertas langas šiam, kad šis įspaustu save pro tarpą, arba tarp šios ilgų liesų kojų. Nesvarbu kad vien nuo minties apie tai, darėsi kažkaip nemalonu. Bet ji pati stengėsi padaryti viską, kad Redford‘as įgautu daugiau blaivaus proto ir nepasiduodamas jos žaidimui, kurio nebe išgali suvaldyti, pasitrauktu, neįstumdamas garbanės į tokią padėtį, kuomet trauktis tektu jai, tačiau toli gražu ne todėl kad pasidarė nuobodu. Juk ji iki galo pasitraukia tik tuomet, kai įdomus asmuo jai tampa svarbus, arba savotiška prasme mylimas. Ir kalba eina ne apie tai, kad su šiuo būtu labai gerai leisti intymias akimirkas. Kalba eina apie visą likusį laiką, kurį norisi leisti kartu, vargu ar darant tuos banalius, gėjiškus dalykus. Nieko apie Katherine nėra banalu, ar absoliučiai kasdieniškai paprasta. Ji išraiškingai suprunkštė, iš dalies net norėdama iš savęs išspausti tokią išraišką, tarytum jai vien nuo to kad „tiesą“ suprasdamas, Sebastian‘as vis dar stypso čia. Nepavyko. Na, sunku primesti kad kvapas malonus, kai tau prie nosies prikiša kakutį. Jis prabilo apie Rebekah, ir kažkodėl būtent tuo metu netgi pasidarė juokinga. Susiturėjo, tačiau vidumi riebiai nusikvatojo ir dar riebiau nusivėmė. Kaip gi keista, kad tikriausiai nėra ne vieno individo, vaikštančio dvejomis, kuris nebūtu susijęs su Mikaelson‘ų šeima. Nagi nagi, sekasi gi. Pirmiausia, oficialus pirmasis vyras buvo šios šeimos kalė, tikriausiai bent kartą išdulkino bent vieną iš minėtosios giminės atstovų, tai dabar ir Sebastian‘as panašu turi kažkokias sąsajas su jais. Nesigilino, paprasčiausiai nenorėdama išgirsti ką nors tokio, ko nenorėtu išgirsti. Sučiaupusi lūpas, ji ištiesė savo dešinę ranką taip, kad suimtu jo kairiosios rankos alkūnę. Praskleidė lūpas, lyg būtu norėjusi pagaliau imti ir išpeikti jį, arba už įtikinamai atrodantį vaidinimą, arba už tai kad jis per daug kvailas, nes nemato kas vyksta jam prieš nosį, iš tikro. Praskleidė lūpas, ir staiga pakeitė nuomonę.
– Ai, koks skirtumas. – Konstatavo kone iš karto, ir to net nebuvo būtina padaryti balsu. Netgi yra kur kas geriau, jei jis ir toliau laikysis savo paskatintos nuomonės apie tai, kad nėra ne menkiausio šanso, kad tarp jų gali užsimegzti kažkas daugiau, nei vienas kito ėdimas, tiesiog todėl, kad tai linksma ir kažkaip net svarbu. Žinoma, mieliau šiuo metu būtu ne savo buvusius santykius aptarinėjusi, ar pavyduolės Rebekos landumą ten, kur jos net neturėtu būti (tikriausiai tai moteriškas pavydas, arba pavydas to, ko ši niekada neturės, t.y. laisvės, kokią pelnytai sau užsigarantavusi yra jos šeimos planus sugriovusi garbanė). Taigi, mieliau viso to nebūtu aptarinėjusi, mieliau būtu sustabdžiusi jį tai akimirkai, ir pasakiusi. Ne, nepasakiusi visiškai nieko, o padariusi tai, apie ką galvojo ne vien per tas šešias savaites, bet ir akimirka, kuomet jis įžengė į šiuos namus. Tačiau, jei žaidimas vyksta, tuomet jis turi vykti sklandžiai, be jokių bereikalingų, kitaip sakant, norimų nukrypimų.
– Galbūt man buvo būtinas laikas pagalvoti, pabūti su savimi, na žinai asmeninė erdvė, mergaitiški reikalai? Ak palauk, visai pamiršau kad tavo žmona yra pigi paleistuvė, todėl taip. Dieną ir naktį leidau kartu su tuo šunėku, kuris kaip ne keista, parodė didesnį norą pamatyti nuogą tave, ne mane. Tačiau tai tik detalės. Hm. Atleisk, tačiau vis dar nematau reikalo būti ištikima fiktyviam, niekur neįregistruotam ir net ne savo noru pasirinktam vyrui, kuris mieliau maigo ekraną, nei mano sėdmenys. Auch. – Demonstratyviai pavartydama akis, nemirtinga garbanė pagaliau atitraukė savo rankas nuo Sebastian‘o, pasisukdama taip, kad galėtu užpakaliu atsiremti į spintelės šoną. Ilgai nebyliai likti nebe teko, mat prieš tai paskelbtas pareiškimas, kad galima šį vakarėlį interpretuoti kaip Sebastian‘o gimtadienį, liko palydėtas „užsišikimu“, kurio jis nesibodėjo pademonstruoti. Išlenktada antakius, ir nutaisydama pakankamai smalsią veido išraišką, te spėjo greitai šiam mestelėti klausimą, į kurį atsakymo jau nebe sulaukė. – Tik nesakyk kad pavydi? – Išgirdo tik natūralų, užsidarančių durų atgarsį, kuomet prieš tai smalsi išraiška, savaime kažkaip tapo labiau savimyliška. Keista tiesa, kaip Katherine sugeba kiekvieną žodį, kiekvieną veiksmą interpretuoti ir priimti būtent taip, kaip šiai atrodo labiausiai tinkama. Ir padaryti tai taip, kad patikėtu ir oponentas. – Nemandagu..
Nepasiliko stovėti čia, tačiau ir nenusekė paskui, bandydama šių dvaro šeimininką palenkti į savo pusę. Priešingai, nei buvo galima numatyti, Katherine sugrįžo prie pulto, prie kuriuo tuo metu SICKICK‘as leido savo originalų gabaliuką „I Wanna Know“. Ne visai mandagiai, tačiau pasiprašiusi iš šio mikrofoną, pirmiausia pasiprašė akimirkos dėmesio sau iš tos elitinės publikos, kuri jau gerokai mėgavosi čia leidžiamu laiku. Supažindino susirinkusius su tuo, kad neva šis vakarėlis buvo surengtas tam, kad paminėti jos mylimo vyro gimtadienio dieną, ir kadangi jis labai drovus, labai norėtu kad visi bent pasistengtu kad šis vakaras jam būtu nepamirštamas dėl to, koks puikus jis asmuo yra ir kad nuoširdžiai yra vertas kiekvieno jų dėmesio. Kalbėjo nei daug, nei mažai, tačiau visai netrūkus po masinio „aww“, sulaukė ir pritarimo, kuris galiausiai sukėlė šiokį tokį šurmulį, dėl to kad niekas iš tikro nepasirodė čia su dovanomis. Ak, bet gerai kad visi susirinkę turi pakankamai daug ryšių, kad imtu ir padarytu stebuklą faktiškai iš nieko. Netrūkus talentingas DJ perėmė situaciją į savo rankas, pratęsdamas susirinkusių masinimą. Katherine tuo tarpu pasileido į publiką, kur bendravo tai su vienu asmeniu, tai su kitu, linkmsinosi, „svaigino“ save neveikiančiu alkoholiu ir labai daug šoko. Galima pasakyti kad tokio pobūdžio vakarėliai nebuvo labai atitinkantys Katherine stilių, dažniausiai būdavo dalyvė, o ne visko koordinatorė. Ir šiaip, žinant panelės Pierce skonį, ji veikiau rinkosi ne daugumos lankytiną Jazz‘o klubą, ar gyvos muzikos koncertą. Vargu ar labai nuolankiai vertino visokias Beyonce‘s. Na, ši turėjo kelias visai neblogas dainas, tačiau nepažinti talentai, dažnai pasitaikydavo labiau talentingi. Kaip ir vaikinas, apie kurį iš tikro žino visai ne daug asmenų, nors jis gali pasigirti savo meile muzikai. Gal, greičiausiai dėl to, Katherine ir susidomėjo jo asmenybe, bei tai, ką jis geba daryti su savo „duonos“ uždirbimu. Vargu ar galėjo tikėtis, kad apytiksliai valandą savo kambary praleidęs Sebastian‘as pasirodys kaip tik tuo metu, kai vaikinukui prie pulto bus „mistiškai“ liepta baigti pasirodymą, išvykstant į skubias gastroles. Įdomu. Visgi, malonu žinoti kad jis nepasidavė taip lengvai, kuomet rinkdamas savo techniką ir toliau bendravo su tariama dvaro savininko žmona. Jo pasiūlymas buvo paprastas, kaip ir ankščiau minėtas „ranka ranką plauna“. Po kaukę slepiantis savo veidą, panašu kad jaunas vaikinas (kurio lūpos, burna juda labai panašiai, kaip pas Jennifer Lopez, jei bent akimirkai pasistengi įsižiūrėti į tą vietą, kurią jis laiko atidengęs), pasiūlė Katherine nusifilmuoti jo vaizdo klipe. Vienu metu net įteikė kompaktinį diską su užrašu „Roll Thru“. Net jei moteris iš karto labai skeptiškai atsižvelgė į panašų pasiūlymą, pažadėjo kad pagalvos, jei šis pasiliks čia išgerti bent vieną taurelę. Ne, nebuvo sudominta juo kaip vyru, bet, kažkoks vidinis balsas kuždėjo, kad Sebastian‘ui tai labai nepatiks. Nepyktelėjo, kuomet čia atvyko visai kiti muzikantai, tiesą pasakius, net visiškai niekaip į tai nesureagavo. Ir kalbant apie vaizdo klipą, jau po kelių dienų susisiekusi su šiuo vaikinu, atsisakė. Ir gerai. Mat kai po laiko pamatė šį vaizdo klipą, šiek tiek pasibaisėjo. Na taip, taip, neslėpė savo seksualumo, tačiau vargu ar būtu noriai sutikusi prieš kamerą nusimesti drabužius iki apatinių, ir raitytis lovoje, liečiant save, imituojant orgazmą nuo tolimo, paranormalaus Sickick‘o poveikio jos kūnui. Kažkas tokio, bet modelis irgi nieko gero apie save nepasakė. Visgi, kartais yra visai gerai atsisakyti tam tikrų pasiūlymų vardan to, kad liktum aukštos klasės moterimi, apie kurią fantazuoja daug kas, nors nuogą matę vienetai. Kažkaip savaime atrodo kad ir tavo kaina yra kur kas didesnė, reikšmingesnė. Gal tai ir kvaila, bet, jos savigarba buvo didesnė nei pimpalo suleidimas į save, nes maždaug norisi iškrauti susikaupusią seksualinę energiją. Jau nuo seno tai galima padaryti ir visai kitokiais būdais.
Prabėgus minėtai valandai, Katherine iš karto suprato kad Redford‘as ėmė įsimaišyti į minią. Atrodė netgi įtartinai pakylėtas. Ir sunku pasakyti, ar tai natūraliai malonus jo kūno kvapas ar tai naudotini kvepalai, tačiau kai yra norima, galima asmenį pajausti net tuomet, kai neatsisuki į šio pusę. Skeptiškai, bent iš pažiūros atsižvelgė į tai kad Sebastian‘as priešingai nei susidūręs su ja, pasirinko kažkokio žvaigždūno kompaniją. Nepatiko tuomet, kai aplink tikrai žavingos (nepriklausomai nuo prarasto svorio ir akivaizdžiai papilkėjusios odos) išvaizdos ėmė trintis visokio plauko pigios moterys. Vargu ar buvo galima tikėtis, kad fatališkoji garbanė ims ir susiturėdama nieko nepadarys. Nebent žinoma toks ir buvo Redford‘o planas, o ji kaip virvėmis tampoma lėlytė ėmė ir pasidavė pykčio, o gal net visiškai nepagrįsto pavydo priepuoliui. – Ooo, šito tai nebus... – Nepriklausomai nuo to, kad visiškai nesuprantamai baigė pokalbį su jaunu muzikantu, pamesdama savo mobilų telefoną ant baldinio paviršiaus, prie kurio buvo, kaip mat patraukė į tą pusę, kur viena iš tų „putyčių“ buvo nusivedusi Sebastian‘ą. Jau vien tai, kad jos šokio būdas buvo hyperseksualizuotas, šiek tiek sunervino. Na gerai, sunervino visai ne vaikiškai. O tai, kad Katherine pastebėjęs gimtadienio kaltininkas net ėmė mėgautis tuo, kaip ant šio užsikarusi buvo ankščiau minėtą moteris, savo klubus trindama į jo jautriausią zoną, iš viso vertė nematomai garuoti. Po laiko, būtu sunku paaiškinti kodėl taip aršiai sureagavo, tačiau, būtent dabar, galvelė visiškai nedirbo. Pasiekusi „šokančius“, arba greičiau būtu pasakyti vieno bandymą šokti, o kito bandymą iškrušti per drabužius, su pastebimu pasibjaurėjimu suėmė moters riešą vos dviem pirštais. Stipriai, tikriausiai ryt pasirodys mėlynės. Veido išraiška išliko pakankamai pašiepianti, netgi galima pasakyti kad iš tam tikro kampo, paniekinanti. Praskleidė savo lūpas tiek, kad pirmiausia galėtu plaučius pripildyti įkaitusiu oru.
Pasiekusi „šokančius“, arba greičiau būtu pasakyti vieno bandymą šokti, o kito bandymą iškrušti per drabužius, su pastebimu pasibjaurėjimu suėmė moters riešą vos dviem pirštais. Stipriai, tikriausiai ryt pasirodys mėlynės. Veido išraiška išliko pakankamai pašiepianti, netgi galima pasakyti kad iš tam tikro kampo, paniekinanti. – Nežinau ir nedegu didžiuliu noru sužinoti, kas per viena esi. Tačiau jei dabar pat nesusirinksi savo netikras blakstienas, pridėtinius plaukus ir priklijuotus nagus su įstatytais papyčiais, pasirūpinsiu tuo, kad tavo veidelis įgautu bent šiek tiek tikroviško atspalvio. – Timptelėdama lūpas į pastebimai kampinę šypseną, garbanė ir toliau tęsė savo pakankamai rimtai skambantį pasireiškimą. – Tu neturi nieko, kas sugebėtu jį sudominti. Ir jei iki šiol to nesupratai, jis vedęs. VE-DĘS. Oh, beje. AŠ jo žmona. Todėl škatc iš čia. – Dar specialiai pakeldama ranką, dar labiau patvirtino savo „kalės“ įvaizdį, kuomet pamojavo moteriai tiesiai prieš veidą. Ir akimirka, kuomet imdama paprasčiausiai ignoruoti apgirtusią „gražuolę“. Jos gilus, tačiau vis dar pastebimai piktas žvilgsnis, kaip mat nutūpė ant Sebastian‘o veido. Galima buvo pagalvoti, kad Katherine laukia tam tikro pasiteisinimo, nors, ir neturėjo tam visiškai jokios teisės. Nors ir suprato kad ši akivaizdžiai parodyta pavydo scena neprabėgs pro jo, net apgirtusias akis. Neigiamai papurtė galvą, net kilstelėdama ranką, nebyliai perbraukė sau per sprandą. Jautėsi keistai, bet visada gi genialios mintys ateina po to, kai ką nors netinkamai padarai. Krenkštelėjo, tarytum norėdama pradėti iš naujo, net pasistengė kaip galima atpalaiduoti savo veido raumenys.
– Pamiršai ką tau sakiau apie dovanų dėžutes ir kaspinus? – Durnai nuskambėjo, bet dar labiau „apsikvailinti“ nebe buvo įmanoma. Hm, piršosi akivaizdi nuomonė, kurią suprato ir pati, nors ir nebuvo užsidegusi didžiuliu noru imti ir tuo patikėti ar bent priimti. Buvo per daug išdidi. Bet, ir suvokė kad netroško šiuo mirtingu vyru dalintis net pačia nekalčiausia prasme, su kokia nors kita, net nulūžusio Katherine nago galiuko, neverta moterimi. Ką kalbėti apie tas, kurios net per daug akivaizdžiai siūlosi, ar kariasi ant jo kaklo. Stovėjo tiesiog taip, nebyliai.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I’m glad you’re not dead
Trust me, Sebastian. When I’m gonna be up to something, you’ll know it. C’mon. Kiss me … or kill me. Which will it be Sebastian? Right now, we both know that you’re only capable of one.

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!
avatar
Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2754
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : Mr. Not so PERFECT
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=7dlazKlbiQs

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Sebastian Redford on Pen. 04 28, 2017 1:32 pm






Show must go on


NUOTAIKA: STILIUS: *click*



Sebastiano gyvenime lengvai ateidavo nebent meilė. Dėl viso kito tekdavo ilgai bei sunkiai dirbti. Išstipęs jaunuolis stipriu graikų kariu nevirto dėl to, kad turėjo tam talentą bei galiausiai genetiką. Visados buvo užsispyręs labiau, nei galbūt to reikėjo ir galėjo per save perlipti tiek kartų, idant dalykai, kurie jam atrodė neįmanomi taptų išpildyta realybe. Sevastianos kryptingai, užtikrintai žengė užsibrėžto tikslo tikslo link. Nesiblaškė. Atiduodavo visą save. Išspaudęs gemalą imdavosi spausti kauliuką. Savotiškai tai priminė kiek liguistą savybę, mat vyro nestabdydavo nei užkilusi temperatūra, nei žaizdomis nusėtos galūnės, nei galiausiai brangių jam žmonių atkalbinėjimai. Jis tobulino savo kūną ir jo galimybes kartais iki sąmonės praradimo. Palaipsniui išvystė koordinaciją, reakciją, lankstumą, ištvermę, jėgą ir beliko tik saldžius pergalės prieš save patį vaisius raškytis. Sevastianos Varias jautėsi neįveikiamas. Žinoma milžiniškas krūvis kūnui atsiliepė anksčiau, nei buvo numatęs. Eidamas trisdešimt trejus savo gyvenimo metus nebeturėjo nei sąnarių, nei gyvybingumo, nei jėgų toliau būti tuo, kuo visą gyvenimą troško. Randų suaižytas, kelias dešimtis traumų išsigydęs kūnas ėmė priminti visai ne tą galingą, o kažkokį brokuotą ginklą. Nenorėjo baigti karjeros legione, tačiau sveiko proto balsas buvo per garsus, idant jį nutildytų. Laimėjęs tuzinus kovų jis privalėjo vieną jų - prieš patį save pralaimėti. Kai tapo vampyru, kai prisikėlė stabili ir tenkinanti kasdienybė taipogi padėta ant lėkštutės nebuvo. Aukštinęs jėgą, greitį ir tvirtumą jis atsigręžė į viso to teorinį priešą protą. Sebastianas buvo stipresnis, greitesnis ir tvirtesnis nei bet kada iki tol, tačiau tai nebuvo JO jėgomis, jo laisva valia pasiektas savęs pagerinimo rezultatas. Dėl savo nemirtingumo visuomet jautėsi kaltas, o kaltė kilniuosius veda prie jos išpirkimo. Pasinėrė į mokslą, į knygas ir galiausiai save patį. Į protą, kurio iki tol toli gražu nebuvo pratęs "judinti", mat dažniausiai veikdavo impulsyviai ir emociškai. Gebėjo puikiai sutelkti dėmesį, vienu metu atlikti kelias užduotis bei atsiminti. Vyro žingeidumo ribos plėtėsi. Jis ėmė klausti savęs kuo galėtų būti šiam pasauliui naudingas, kuo užpildyti tuštumą ėmusią žiojėti iš kart kai suprato, kad jei tik pradeda statytis asmeninio gyvenimo namelį šį kaip mat nušluoja negandų cunamis. Talentingas tame, kuo užsiiminėjo dabar graikas nebuvo. Juodo darbo dėka atsidūrė ten, kur atsidūrė ir eilė baigtų mokslų jo biografijoje atsidūrė ne dėl to, kad susvaigo tą vampyrišką dalykėlį akutėmis, kuris bet kurį "ne" paverčia "o taip". Paprastas popierius, diplomas nereikštų visiškai nieko, jei už jo nesislėptų ilgos valandos savarankiško, kartais varginančio dalykų studijavimo. Tačiau buvo užsivedęs, neįtikėtinai užsispyręs. Kiekvieną temą analizuodavo tiek kartų, idant ši galiausiai suprantama tapo. Visiškai negailėjo savęs vėl ir finale tai pavirto į užsitarnautą rezultatą. Žinoma iki lemtingo "išsiviešinimo" jojo įmonė neklestėjo, tad tikrai turėtų jaustis dėkingas korporacijai už visas tas galimybes suleisti šaknis į verslo pasaulį. Sebastianas tą ir padarė. Neturėjo įgimto genialumo, kad iš saujos nuolaužų ir šlamšto sukurtų kažką nuostabaus ir revoliucinio, tačiau nematė problemų suteikti šansus save realizuoti už jį gerokai talentingesniems asmenims. "PaxPharm" ir "BloodPharm" kompanijas technologiniame lygmenyje sudarė neįtikėtinai nuostabūs protai ir jie vertė vyrą pasitempti. Tikrai neišrado to paties kraujo ląstelių klonavimo, tiesiog išvystytą technologiją kiek pakoregavęs savaip pritaikė savom ambicijoms bei poreikiams. Kita kalba liečia stebuklingus Sebastiano serumus, kurie turėjo poveikį sugreitinti natūralią ląstelių regeneraciją, tačiau ir šie dabar buvo beverčiai, kai "išsigydė" nemirtingumą. Tad pasirodo šiuo atveju dėkoti turėjo visai ne mokslui, jo galimybėms ir ilgoooms valandoms praleistoms laboratorijoje, o elementariai magijai, kurios vyro kūne paprasčiausiai nebeliko. Visgi nusivylęs savimi nesijautė anei velnio. Niekados nelaikė savęs kažkuo ypatingu, išskirtiniu, tačiau bent stengėsi nepapilkėti ir išnykti. Nenustojo kelti sau reikalavimų, nenustojo stengtis, ieškojo vietos po saule, o nesąmoningai net terpės, kurioje pajaustų ramybę bei laimę. Visgi lyginant anksčiau minėtus, ryškiausius ir įsimintiniausius Redford'o užmojus noras paveržti Kateriną Petrovą atrodė kažkoks lengvabūdiškas. Tačiau tai yra ko gero pati įdomiausia, labiausiai įtraukianti, masinanti, viliojanti užduotis, kurią nusprendė realizuoti. Ta moteris buvo kažkas nesuvokiamo, jaudinančio ir ypatingo. Galiausiai ji atrodė kaip visiška Sebastiano priešingybė ir tai natūraliai traukė. Tik dabar dar nesuvokė, jog jųdviejų nuomonės pačiais svarbiausiais gyvenimo klausimais stebuklingai sutapo. Jie taip pat galvojo apie jausmus, prisirišimą, vienodai puikiai gebėjo atsiriboti nuo skaudulių ar atsitverti abejingumo siena. Visgi ši imdavo skilti ir byrėti kai tiek Katherine, tiek Sebastianas sugalvodavo neigti trauką, kurią vienas kitam jautė. Ir dėl šito jie negalėjo visiškai nieko padaryti. Net piktumas nekilo ant kiek natūraliai tos reakcijos veržėsi per kraštus. Tai netgi savotiškai stelbė blaivų protą.
Neįsivaizdavo ką galima veikti, kad nesugebėtum telefono pasikrauti. Reaguodamas absurdiškai į tokį teiginį vyras suprunkštė, bet nepasisakė. Visas tas jo purkštavimas darėsi iš piršto laužtas, kažkoks kvailas ir principingas. Kone perspaudė kiekvieną aštresnį savo asmenybės kampą ir kam? Kad jaustųsi kuo labiau užknisantis ir Katherine galiausiai dėtų į kojas nebegrįžtama atgalios niekados? Juk visiškai to nenorėjo. Šis žaidimas tikrai neturėjo taisyklių, o ir suprasti jį darėsi nebeįmanoma. Atvirai kalbant pralaimėjo jie jau abu, tiesiog dabar liko išsiaiškinti, kuris mažiau. Jie niekuomet nepasiektų tokios ribos jeigu nestokotų noro atsitraukti. Net ir koneveikdami vienas kitą jie negalėjo atplėšti vienas nuo kito dėmesio, akių ar Kath atveju rankų. Negi ji vis dar galvojo, idant perspaustas jos lipšnumas Sebastianą bent kiek trikdė? Visai kaip visi tie įžeidūs komentarai? Ji kalbėjo vėl ir stiprindama draminį efektą pritilo. Redford'as atrodė susidomėjęs, it nekantraujantis kaip vampyrė užbaigs savo kalbą. O kai tai nutinka... Iš netikėtumo net žiopteli. Kitoje situacijoje suformuotas "tu klauseisi mano širdies?" gal ir skambėtų mielai, tik ne dabar. Gyvas vyro kūnas buvo velniškai išdavikiškai nusiteikęs. Jei neblogai kontroliavo visa kita, jaudulio, kurį išduoda intensyvesnis širdies darbas suklastoti negalėjo. Tad nepaisant to, kad stengėsi garbanei neatsiverti per daug, iš tam tikros pusės ji galėjo skaityti jį kaip atverstą knygą. Tipo supykęs kaip mat pasipučia ir sublatnėja. Kai tampi išaiškintas belieka aroganciją demonstruoti. Ne veltui taip vartytis linkę yra kvaili žmonės. Maždaug tokie, kokiu mėgdavo dėtis. Galėjo dar bandyti kažkaip gelbėtis. Atseit "jei būčiau tikrai to bučinio norėjęs, būčiau jį ir pasiėmęs". Visai kaip tada prie limuzino? Neee... Nesutapimus ji kaip mat išaiškintų ir suskubtų į juos apeliuoti. Iš kitos pusės žinoma Katerinai buvo parodęs gerokai daugiau savęs, nei ši jam. Ji žinojo, kad Sebastianas nėra jai abejingas, tačiau dar žalio supratimo neturėjo, jog stovi prieš morališkai niekam neįsipareigojusį vyrą. Ar, kad pati faktiškai yra įpareigota jam pagal visus oficialius dokumentus. Ketino šį pyragėlį pasilikti desertui. Tai yra, kai labai labai smarkiai užsimanys ją sunervuoti. O kol kas ji nepasakė nieko, kas sukeltų begalinį norą to pradėti imtis būtent dabar.
Ne kartą jos veide pamatė ŠIĄ išraišką. Ir kiekvieną kartą ją identifikavęs galiausiai pasigailėdavo. Kažkodėl palaipsniui ėmė nesididžiuoti tuo, kad žino kaip jautriai Pierce reaguoja, kuomet yra bandoma ją nupiginti. Tačiau šį kartą šią "žaizdą" mygė kiek delikačiau. Mat turėjo pilną teisę prikišti vampyrei santykius su paslaptingu vilkolakiu. Jei rimtai tai neturėjo, bet stiprus, mįslingas jausmas vertė vyrą reikšti dėl to pretenzijas. Kitaip tariant pavyduliavo. O tai toli gražu nebuvo būdinga Sebastianui. Lyginant su kitomis jo moterimis, šias jis jautėsi pilnai užkariavęs, o tas "karšta-šalta" žaidimas su Pierce tikrai ėmė kirsti per sąmonę. Nes garbanė mielai primindavo, kokia laisva ir nepriklausoma ji yra. Tas pats vyrą suerzinęs jos flirtas su didžėjumi įėjo į šią reprezentaciją. Turėjo būti "didesnis" vyras ir nesileisti provokuojamas, tačiau neišėjo. Galbūt tą pačią Lilith būtų išganęs lauk, jei nejaustų tokio stipraus noro konkuruoti su Katherine, mat leidosi labai lengvai suvedžiojamas. Jam net įtarimo nesukėlė tai, kad kažkokiu būdu paslaptingoji moteris žinojo, idant Redford'as dirba vienas. Gerai išsireikšta buvo - vyras protingas būna tada, kai pats to nori. O šiaip tai ne itin. Aplamai akivaizdžiai demonstravo ne vieną sau (ar bent "senajam" sau) nebūdingą elgesio tendenciją. Pavyduliavimas, nebrandūs sprendimai, didesnis rūpinimasis savo išvaizda ir galiausiai ne taip jau ir seniai pasireiškęs išlaidavimas. Tiesiog nebematė prasmės laikyti pinigus, ypač kai šie korporacijos dėka jam ėmė tekėti gausiai ir tai palaipsniui nuplovė Sebastiano kuklumą ir skepticizmą. Žinoma dar didesnis gabalas pajamų tekėjo į "NSPNUK" sąskaitas, kas neatrodė labai teisinga atsižvelgiant į faktą, kad šie su savo laboratorijomis nesutiko bendradarbiauti. Nebekilo jam jokių klausimų ar kartais šie slapta nedirba prie kažko mielo, gražaus, geranoriško ir pūkuoto, nes taip tikrai nebuvo. Visgi laužtis į jų duomenis buvo ganėtinai sudėtinga. Turėjo sukaupęs pluoštą kažkokių nerišlių apybraižų, tačiau nieko svaraus ir konkretaus. Neturėjo žalio supratimo net kaip jie traktavo jo kraujo tyrimo rezultatus, nes Alexis tylėjo it vandens burną prisėmusi. Žodžiu reikaluose su tais despotais asmeninės ar žodžio laisvės negausi ir nerasi. Sebastianas pirkosi daugiau stilingesnių rūbų. Tie patys sušikti Clive Christian kvepalai su savo 30ml buteliuku riboto leidimo rinkoje kainuoja virš 2000 dolerių, bet ei. YOLO. O jei rimtai, tai įsigijo juos aukcione ir suplojo gerokai daugiau, nes visi surinkti pinigai turėjo paremti vieną Leonardo DiCaprio planetos išsaugojimo fondų. Turėjo madą investuoti pinigus ten, kur jie atgalios nebe sugrįžta, o ką kalbėti apie kažkokį pelną. "PaxPharm" ilgą laiką dirbo veik labdaringai, nes vyrui ne itin rūpėjo iš to užsidirbti. Kadangi dvarą po smerties planavo palikti Elissai, tuo pačiu nusprendė ir jį iš pagrindų sutvarkyti. Piniginis klausimas Redford'ui sunkumų nesudarė, tačiau seseriai už elementaraus dėmesio jai stoką norėjosi kažkaip materialiai palepinti, be to nebuvo tikras ar ji turi kažkokias įplaukiančias pajamas. Čia visai kaip Marcus su Salonina. Ar tikrai buvo vienintelis sunkiai dirbantis asmuo?! Tiesa, grįžtant prie Katherine seksualinio orumo klausimo problemą sudarė ne tik Chariton Geminus, bet ir miglotos vampyrės sąsajos su Dean'u bei Meisonu. Tikrai nebūtų leidęs sau pradėti jos smerkti, nes šioje situacijoje pats atrodė kvailai (kaip Gerda sakė: "vienas partneris į 1000 metų" :DDDD), kažkoks nepelnytai užsispaudęs. Keista, kad dar nepražilo, nes praleistų progų buvo aibės. Neiššvaistė nė sekundės, idant dėl jų pasigailėtų. Tikrai mėgo padaryti tai kai buvo tikras dėl savo jausmų. Turėjo madą prisirišti ir itin stipriai, o išsiskyrimai (ypatingai tie priverstiniai ir neplanuoti) visados palikdavo skausmingas, srūvančias žaizdas. Taip buvo su Rebeka, Marissa, Salonina. Maloni kibirkštis su Redman nevirto į karštą aistrų protrūkį, nes Sebastianas save stabdė. Savo išrinktajai atsiduodavo 103 procentais ir tikrai nenorėtų, jog kažkas pamanytų, kad tuo gali pradėti naudotis ar galiausiai valytis subinę. Katherine jau buvo peržengusi šią ribą ir Redford'as tvardėsi kiek išgalėjo. Negalima teigti, idant jautėsi jos bent kiek vertinamas. Bet apie kokią vertę galima kalbėti, kai jie niekuomet nesistengė vienas kito iš tikrųjų pažinti? Jų galvose viešpatavo apybraižų, nuojautos sukurti vienas kito įvaizdžiai, kurie ne visados atitiko realybę. Gal ir gerai, nes pažinusi Redford'ą visą tik nusišaipytų, neva nuobodesnio tipo nėra sutikusi. Na taip. Moterys visada pasirenka charizmatiškus šiknius, kurie išduoda jas su jų geriausiomis draugėmis, bet tos kurios visgi pasimoko, šeimas sukuria su ištikimais nuobodomis. Šiuo atveju vyras galėjo didžiuotis, kad iš reprezentacinės perspektyvos realizuoja pirmą variantą, nors širdyje visados nešiosis antrą. Čia pati Pierce kalta, kad šitaip atkakliai šiko ant jo tariamo neįdomumo. Rebekos vardą paminėjo visiškai nespecialia, išsprūdo. Negalėjo žinoti ar ir kiek labai garbanė su ja yra pažįstamos, nes kaip žinia didelis, baisus Kath karas su originaliaisiais Sebastianui yra nežinomas. Geriau tegul taip ir lieka, m? Vyras žinojo, kad Niklaus yra padaręs siaubingų dalykų, o jo broliai tą kentę ir net toleravę. Nežinia kaip pasijaustų sužinojęs, jog Nik'as yra atsakingas už ne tik Pierce šeimos išžudymą, bet ir kelis šimtus metų trukusias slėpynes. Mažiausiai pasigailėtų tempęs jo "nuodiegulį" iš to sumauto bunkerio. Tiesa, lygiai taip pat, kaip visi atrodė susiję su Mikaelson'ais, tai lygiai tą patį būtų galima pasakyti apie antrininkes.
Ryški ironija jos balse veikė linksminančiai. Visgi turėjo vaidinti surūgusį, tad natūraliai kylančią šypseną slopino. Tikrai sunku suprasti kaip Katherine laiką leido atskirai nuo jo, mat socialinės paskyros nieko ypatingo neišdavė. Savotiškas smalsumas žinoma kankino. Bet labiau kankino maža baimė, kad Pierce gali tai pakartoti ilgesniam laikui ar aplamai - su visam. Sebastianui ji prigijo labai greitai. Su visais savo aštriais kampais ir kraujagyslėmis tekančia rūgštimi.
- Am, na, po teisybei...-prikimba tik prie to Kat tvirtinimo, kad jųdviejų santuoka nėra niekur oficialiai užregistruota. Neplanavo šveisti šitos kortos dabar. Bent jau ne atvirai. Neatsispyrė tik pagundai mesti užuominą ar tai įtarimo šešėlį, kuris pradėtų "laisvą ir nepriklausomą" garbanę persekioti. Jei norės susižinos pati kas kaip. Dėl platesnio informacijos suteikimo Redford'o burna bus užsiūta. Arba ne, jei Katherine sugalvotų dar kartą išbandyti verbenos jo organizme veiksmingumą. Visgi nujausdama, kad gali priversti Seb'ą laižyti purvą nuo jos aukštakulnių padų, ji to nedarė. Tiesą sakant nė karto nepasikėsino jo kaip nors sužaloti (apart skambaus antausio), o galėjo atsilyginti būtent taip už per ilgą, kartais per aštrų vyro liežuvį. Ir taip pavydėjo. Jokios paslapties tame nėra, nes tas akivaizdžiai matėsi iš Sebastiano elgsenos ne tik nūnai, bet ir vėliau su tuo "pasirodymu" šokių aikštelėje. Suaugęs vyras, archajiškos kilmės graikas elgėsi kaip sumautas vaikigalis. Gal tiesa, kad stipriosios lyties atstovai tiesiog nesivargina užaugti? Yeah... Paminėti galima ir tas ilgas valandas su Meisonu praleistas geiminant su "PS4" konsole, ginčus, kuris geriau nusimano apie mašinas ir t.t.
Ūpas kiek įmanoma labiau atsipūsti, prisigerti ir pradėti elgtis neadekvačiai stiprėjo. Dar vienas sprendimas, kuris tikrai nėra artimas Sebastianui tokiam, kokį mes pažįstam. Galiausiai jis niekuomet nerodė griežto, kategoriško ne visam tam, į ką jį sugalvodavo įvelti vampyrė. Netiesiogiai užskaitė vakarėlį, kuomet pradėjo jame dalyvauti. Ir kai paaiškėjo, kad jis, o ir visi čia susirinkę švęs pirmo viešo vampyro gimtadienį. 154tą? Čia pagal tas korporacijos pramanytas sapaliones. Nustatyti tikrąjį Redford'o amžių tikrai nebuvo lengva jau vien dėl to, kad tarsi chameleonas vyras mainėsi priklausomai nuo situacijos, nuotaikos ir jį supančių asmenų. Be to, buvo be galo šiuolaikiškas, kalbėdamas vartojo visokius žargonus, dievino technologijas ir šiaip visa tai, ko "jo" laikais nebuvo. Ta pati vyro išvaizda nebuvo kažkokia stereotipiška, o angliškai kalbėjo tvarkingai ir be jokio akcento. Jei žmonės vis dar prisibijo vampyrų, tai kaip išgirstų sužinoję, kad egzistuoja tokių, kurių amžius siekia tūkstantį, net kelis tūkstančius metų? Turės praeiti dar labai daug laiko, kad nemirėliai taptų iš ties laisvi. Jei tokia diena ateis iš viso. Negalėjo tikėtis ar Katherine priartės. Specialiai stengėsi nevėpsoti daugiau į jos pusę, bandė kuo įtikinamiau linksmintis, kai iš tiesų linksma pasidarė tik vėliau, kai prasiskyrusi kelią Pierce kaip mat pasikėsina į "išdulkink mane" nuotaika dvelkiančią merginą. Daugiau nei norėjo, kad viskas įvyktų būtent taip, kaip įvyko. Stengėsi atrodyti nepatenkintas, nors buvo daugiau nei akivaizdu, jog jautė priešingą tam jausmą. Dar pabandė vaizduoti nustebusį, neva nesuprastų kodėl neilgai neženota nepabuvusi vampyrė čia taip užsiputojo, bet ai... Ryški fizionomija vyro veide išdavė didžiulį (ne seksualinį, nes kad ir kaip meistriškai toji laviravo prie Sebastiano kūno tai nesukėlė jokios reakcijos) pasitenkinimą. Ir džiaugsmą.
- Pagaliaaau...-apspangęs graikas šauna prie Katherine pasveikindamas ją ne tik fraze, kuri išdavė jos laukimą, bet ir prisišlyjimu prie jos nuostabiai aprėdyto kūno. Apkabino ją, bet vis dar stengėsi judėti taikydamas į muzikos ritmą. Atrodė, kad net neišgirdo savotiško garbanės grasinimo. Viena jo ranka gulo ant vampyrės dubens, kitą panardina į jos plaukus švelniai suimdamas sprandą, tarsi norėtų "veidas į veidą" pasikalbėti,-Pranešk tam pašlemėkui su ta pigia Helovyno kauke ir prasta muzika...-antipatija Pierce susidomėjusiu tipu tryško atvirai ir stipriai-...kad į pasimatymą neateisi, nes būsi okupuota savo švelniai senstelėjusio diedo. O dabar - gert,-įsiaudrinęs (gal kiek per daug) vyras paima moterį už rankos, pradėdamas skintis kelią velniop iš šokių aikštelės. Kiek apstumdyti (vieną susiūbavusį tipelį ganėtinai smarkiai atstumė von, kad šis neatsitrenktų į Kat) jie pasiekia laikinam vartojimui surestą barą. Prisėda, o Sebastianas "damuša" savo atsuktuvą. Atsikvėpęs pastato bokalą ant stalo paprašydamas padėklo tekilos šotų,-Matei mane visokį, bet ar matei girtą?-klausteli garbanės kikendamas. Darėsi negera vien nuo minties, kad vėl pilsis tekilą į save, kažkaip priverstinai, bet tuo pačiu ir savo noru,-Žinoma tau tai bus kaip lašas jūroje, bet pasistenk bent kiek įkaušti. Gerai? Dėl savo brangaus, mylimo vyro. Gerai?-demonstruodamas plačią šypseną Redford'as paima tarp pirštų pirmą stikliuką. Dar kartą atsikvepia, tuomet užsiverčia ir praryja. Visai pamiršo apie tai, kad turėtų lyžtelėti druskos. Stipriai susiraukęs Sebastianas dozę matomai nugurgė neskaniai. Dar pasvarstė ar jam reikia užsikasti, bet kai supranta, kad net būtina, pavartoja citrinos skiltelę. Atsigavęs perdėm entuziastingai sureaguoja į pasigirdusį "Diesel Power". "WOOOOO!". Ir rankom suplojo ir su'wūūūūūwino. Paskubomis, it spiriamas išlaka dar du šotus, po kurių iškišęs liežuvį dar ir nusikrato. Apsisuko galva ir per greitai stojęsis susvirduliuoja, švelniai bumbtelėdamas į garbanę.
- Dievuliau, aš labai apgailestauju,-kikeno ir pasirėmęs delnu į vampyrės petį pabando save ištiesinti. Vėl pačiupo jos ranką, nes akivaizdžiai ketino grįžti į šokių aikštelę. Ir jam visai nebuvo svarbu, kad nemoka šokti. Tačiau. Prieš akis išdygusi, "pažeminta" ir nuginta šalin mergaičiukė labai specialiai užverčia kažkokį kokteilį ant Katherine krūtinės. "Ups" - įžūliai šypsojosi ji spigindama į Pierce taip, tarsi provokuotų konfliktą. Net nesistengė gintis, neva netyčia,-Ei! Nekietai!-pabara įžūlią dirbtinio grožio puoselėtoją,-Viskas gerai. Nekreipk dėmesio. Prašau nenužudyk jos. Arba gali. Bet truputį,-tauškė visiškus niekus, bet nieko keisto, mat jautėsi girtas. Norėdamas sustabdyti garbanę nuo atsakomųjų veiksmų, suėmė jos rankas praeidamas jai už nugaros. Sukryžiavęs jos galūnes, nestipriai klynu stumteli vampyrę į užpakaliuką it paragindamas eiti. Nusvirduliuoja va taip vorele kaip du pingvinai iki artimiausio vonios kambario. Uždega tenais šviesą ir praeina gilyn, kaip mat pradėdamas nusiiminėti marškinius. Per viršų. Stenėjo, muistėsi kol galiausiai pavyksta. O tada... Na, buvo panašu, kad netikėtai vyrui toptelėjo kažkas svarbaus. Prabyla nutaisęs kone dalykišką miną bei toną:
- Ji ne mane apliejo. JI NE MANE APLIEJO,-taiklus pastebėjimas, Sebastianai! Prapliumpa juoktis ir pradėjęs atseginėti rankose laikomų marškinių sagas netrukus pastebi, kaip šie nuplazdena ant žemės. Ai. Numojęs ranka į savo paties "reikalus" susikoncentruoja į Katherine. Ji sėdėjo ant spintelės ir atsukusi čiaupą dairėsi kempinėlės, skudurėlio ar kažko panašaus,-Aš... Palauk,-supratęs vampyrės ketinimus pradeda blaškytis. Iš dušo kabinos pasiima plaušinę bei sugrįžta atgalios. Užtikrintai ir neapgalvotai atsistoja tiesiai Pierce tarp kojų. Kvėpuodamas kiek šnopavo ir pastebimai svirduliavo. Jam pačiam tai viskas sukosi ir dvigubinosi, tačiau matomai stengėsi suimti save į nagą. Suvilgęs plaušinę vandeniu pradeda švelniai ja valyti lipniu skysčiu aplietą vampyrės odą.
- Taigi,-pradeda dialogą, šviesias akis pakeldamas iki Katios veido lygio. Buvo nusiteikęs rimčiau, tačiau vis dar pakiliai,-Kadangi šiandien mano gimtadienis, manau nusipelniau nuo tavęs dovanos. O man užtektų, kad pasakytum kodėl pradingai,-šypsena palengva išblėsta jo veide. Užlaiko akių kontaktą. Atrodė net kažkoks susiparinęs. Vyras delnu švelniai nuslysta nuo vampyrės kaklo iki pat saulės rezginio. Tą akimirką norėjo prisilietimo, kad ir tokio nekalto,-Nepradink daugiau šitaip,-perdėm jautriai nuskambėjusiems žodžiams Redford'as kontrolės turėjo mažai. Tai išsprūdo nuoširdžiai ir nepagalvotai. Tarsi prašymas,-Tai lyg. Na žinai,-pabandė vartytis, bet žodžių pritrūko norint apibūdinti savo nusiteikimą. Jau kurį metą nieko nedarė su ta plaušine, maža to ją numeta į kriauklę,-Ar nori, kad pasakyčiau kaip labai labai man tavęs trūko? Ar geriau, kad parodyčiau kaip labai labai man tavęs trūko?-provokavo. Net mažos, nematomos, bet esamos ugnelės degė jo mėlynose akyse. Vyras perdėlioja rankas ir šios atsiduria viršum Kath užpakaliuko. Suima jo tiek kiek išėjo. Vargu ar ji tikėjosi, kad Sebastianas ją visą visą trūktelės į save. Kvėpavo labai chaotiškai, širdis it būgnai dunksėjo. Galėjo prisiekti, jog girdėjo savo paties širdies plakimą. Mažytis, nepadorus atstumas tarp jųdviejų veidų priverčia Redford'ą priglausti lūpas prie vieno jos lūpų kampučių. Dabar viliojo būtent jis, o ne Katherine. Tik šį kartą nedarė to tam, kad atsitrauktų,-Šššš...-tyliai šnypšteli neva pajutęs, idant vampyrė bandys prieštarauti, galbūt iš viso atšokti. Šiltas (ir neblaivus) Sebastiano kvėpavimas atsimuša į kiek praviras, ryškiu raudonu lūpdažiu nudažytas jos lūpas,-Jei tai dar vienas vaizduotės žaidimas aš tave užm...-sukalbėjo visai nebūtinai, bet taip ir neužbaigė, nes nutildė pats save, kai žaibiškai ant garbanės veido atsidūrusi vyro ranka pritraukia šį arčiau. Jubiliato (lel) lūpos kaip mat prisispaudžia tarp priklausančių jai. Iš pradžių tai buvo tik stiprus susilietimas ir viskas ką jomis galėjo pajausti, tai Kath kūno šaltumą, kuris kaip ir visiškai viskas apie ją svaigino. Galbūt jam tik pasirodė, galbūt taip buvo iš tiesų, bet pajuto iš jos kažkokį pasipriešinimą ar bent jo intencijas. Parodydamas, kad nepasiduos, grąžina minimaliai atsitraukusią, geidžiamą garbanę prie savęs, prie savo lūpų. Tiesą pasakius truktelėjo pakankamai stipriai, šiurkštokai. Įžūli vyro burna padaro viską, kad prasiskverbtų gilyn ir liežuvio galiuką užlieja salsvas, drėgnas, šaltas skonis, kuris tikrai nepriklausė jam. Perdėjo rankas ant jos liemens, tačiau lietė ne tik jį. Buvo įaudrintas, elgėsi ne per švelniai, o galva dabar svaigo ne tik nuo suvartoto alkoholio. Godžiai kibosi į jos lūpas saviškėmis. Kontaktas buvo stiprus, gilus, bet negreitas. Smarkiai spaudė jos liauną kūną prie savojo. Kad ir kaip įnirtingai ją bučiavo, ją lietė, atrodė tarsi vyrui to būtų negana. Norėjo daugiau. Daugiau jos burnos, daugiau šios skonio, šio iš proto varančio geismo, jausmo, tarsi visas pasaulis būtų sustojęs ir jį sudarytų tik judu. Ir tai, ką jie troško daryti su vienas kito kūnais. Negalėjo geriau išreikšti to, kaip smarkiai visgi norėjo šios moters. Ir reikėjo tik trupučio alkoholio, kad nebe sugebėtų valdytis. Morališkai jis buvo tam pasiruošęs jau Berlyne, kai trumpas vidinis konfliktas neleido vyrui suabejoti, su kokia (ir kuria) dama nori būti. Sebastiano rankos nuslysta link Kath šlaunų, įsikimba į jas. Nereikėjo labai stengtis, idant paimtų ją visą. Nukėlęs moterį nuo spintelės šauna priekin. Neleido jai atsiplėšti, jo burna buvo visiškai okupavusi josios. Netrukus Pierce nugara bumbteli į sieną netoli durų. Paleidęs ją Redford'as veiklai nusiteikusią burną nukreipia į Katios kaklą, aršiai išbučiuodamas kiekvieną tašką, kurio glamonė priversdavo ją išleisti išdavikišką aimaną. Pierce jau senokai buvo išsinėrusi iš tos nelemtos suknelės ir labai neprieštaravo, kai vyras pasikėsina į jos kelnaites. Ypatingai erotiškai nusiteikęs Sebastianas bučiuodamas įvairius josios kūno lopinėlius leidosi žemyn. Šlapias bučinukais ties vampyrės šonkauliais nežymiai pašiurpina jos odą. Vieno staigaus judesio dėka dar kartą suima partnerės šlaunis, patraukia jas į save ir Kath atsiduria pačioje geriausioje įsivaizduojamoje pozicijoje - prasiskėtusi, įsirėmusi nugara į sieną, tačiau dalinai sėdinti vyrui ant pečių. Jo intencijos buvo akivaizdžios, visai ne savanaudiškos, neorientuotos į greitą, būtiną savęs patenkinimą. Šiltas, lėtai vinguriuojantis Redford'o liežuvis prasiskiria kelią tarp sudrėkusių didžiųjų vampyrės lytinių lūpų. Palyti makšties prieangį, tačiau kilo aukštyn. Gal kiek per drąsiai "nusėda" ties pačia varpute, nes Katherine krūpteli. Visgi apsistoja ties ja, švelniai įsisiurbia lūpomis. Sukiojo visą veidą teikdamas apgalvotą sukamąjį judesį. Greitai pajunta kaip sudrėksta jo smarkas, kaip burna prisipildo vos juntamai sūrstelėjusiomis gleivėmis, kurios geriau nei bet kas kitas išdavė vampyrės susijaudinimą. Iš lėto greitino tempą, tačiau šį sulėtina, kai Pierce suvirpa, įsikibdama į tamsius vyro plaukus. Damušė partnerę lėtu, labai švelniu, vis dar sukamuoju judesiu liežuvio galiuku. Norėjo "užkrauti" jai orgazmą lėtai, kad malonumas stipriau "nuneštų jai stogą". Katherine kojų raumenys įsitempė, ji užgniaužė kvapą, o ir spaudė Sebastiano viršugalvį taip, kad tarp pirštų suvenyrui pasiliks ne vieną plauką. Po mažytės "mirtinos" tylos pauzės moteris suaimanuoja, jos dieviškai nulipdytas kūnas sutrūkčioja. Tokios stiprios reakcijos suvaidinti nebūtų įmanoma. Neatsitraukė dar, be galo švelniai slysčiodamas liežuviu iš viršaus į apačią net nekliudydamas itin sujautrėjusios varputės. Tas skonis buvo daugiau nei fantastiškas, tad ir atlipti atrodė nelengva. Keista, bet visiškai negalvojo apie tai, kad su savo erekcija dabar galėtų riešutus skaldyt. Falas buvo toks išsitempęs, TOKS pasiruošęs, idant kėlė net ne visai malonų pojūtį, tarsi grasintų kone susprogti. O ir neelastinguose džinsuose šiam vietos pasidarė mažoka. Pabandė ranka apgraibomis išsivaduoti iš džinsų, bet pajunta Pierce ranką ant saviškės. Atsiplėšęs žvilgteli į viršų, į patirtą seksualinį malonumą išduodantį jos veidą.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“She's selfish. She's unpredictable. She is something you can't fully trust and understand. But also she's wild and passionate. She's the most exciting thing ever happened to me.”
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1487
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : Niujorkas
Meilė : The myth, the legend, the baddest bitch of all.
Draugai : Dean, Mason, Rebekah
Rūšis : Vampyras (33/2595)
Darbo paskirtis : JNK pirmininkas, "RedCorp" savininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t740-redsebastian1-instagram#33911

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Katherine Pierce on Št. 04 29, 2017 9:35 am

„Ji melagė, manipuliatorė, sielos neturinti žudikė, bei saugiausia kalė visame mieste“. Akimirka, kuomet tu pagaliau suvoki kad tavo gyvybė yra svarbesnė už bet kokias kitas aplinkybes, tave priverčia eiti bent kelias žingsniais prieš visus tuos asmenis, kurie trokšta tavo pabaigos. Tą akimirką, tu imi visiškai kitaip žvelgti į savo gyvenimą, į prioritetus, į tai, kas yra vadinama „būtinosiomis aukomis“. Ir net jei dauguma nemirtingų asmenų ankščiau ar vėliau ima jausti tam tikrą sąžinės šauksmą, kuris stengiasi prasibrauti pro visas pastatytas sienas, primindamas tau kiekvieną tavo netinkamą, nežmogišką žygdarbį, su Katherine Pierce tai neturi visiškai nieko bendro. Net įstumta į savotiško „pragaro“ rėmus, ji nepalūžo, kuomet jautė visus savo aukų prisilietimus, vertusius ją savo pačios kailiu, be menkiausios pertraukos, pajausti tai, ką prieš mirtį ji vertė jausti juos. Galima pasakyti kad tai yra negailestingas, nepataisomas ir visiškai nežmogiškas moters gyvenimo būdas, asmenybės braižas ar netgi charakteris. Kitą vertus, galima pagalvoti ir tai, kad ji yra per daug stipri, per daug šalta ar turi per daug storą odą, kad priimtu bet kokio pobūdžio bausmę, kuri sugebėtu vienokiu ar kitokiu būdu šią palaužti. Reikia pabrėžti tai, kad dauguma Katherine priešų, kurie periodiškai, it iš paties pragaro kilę šešėliai, visada stengėsi kapstyti per daug giliai, ieškodami logiškai atrodančių silpnų vietų, kurias būtu galima pradėti kapstyti, sukeliant nežmogišką ar tai fizinį, ar tai emocinį skausmą. Tačiau, kvailiausia buvo būtent tai, kad sužeisti, užgauti ar kaip nors kitaip iš tvirto stovio išderinti tamsiaplaukę buvo galima nelendanr per daug giliai. Jos silpnybės buvo žmogiškos. Nepriklausomai nuo to, kad originali vampyrė tikrai stengėsi pašalinti visus silpnus savo taškus, kai kurie it tai būtu jų paskirtis, stengėsi prasibrauti atgal, kovoti su blaiviu protu. Ji niekada neturėjo šalia savęs tvirto peties, į kurį galėtu pasiremti, bent akimirkai leisdama sau pasijausti mažiau stipria, nei yra iš tiesų. Tai nėra būtinas dalykas, bet kartais tai sukelia net labai maloniai jaučiamą vidinę harmoniją, kad tau nebe reikia pastoviai būti įsitempus, pastoviai apgalvoti kelias tikimybių teorijas, kuriomis panipuliuojant, gali iš bet kokios padėties išsisukti taip, kad niekas net nesuvoks kaip tau tai pavyko. Neturėdama asmens, kuriuo galėtu pasitikėti, garbanė tapo uždara. Uždara tik ta prasme, kad ėmė kliautis tik savimi, o tai reiškia kas su laiku liovėsi prie savęs prisileisti aplinkinius. Kažkuriuo metu, tai tapo net beprasmiška. Stengtis atrasti panašią „paramą“, ėmė atrodyti bereikalingu dalyku, kuris vargu ar pasibaigtu gerai. Ir net tuomet, kai dar bandė suteikti „visuomenei“ vilties, gaudavo ganėtinai stiprų smūgį į nugarą, dar kartą įsitikindama tuo, kad žmonija, nepriklausomai nuo to ar šią sudaro mirtingi ar nemirtingi asmenys, yra žiauri. Ir jei tu pati nebūsi žiauri, šalta aplinkiniams, tuomet pats gyvenimas tave surys, be menkiausio perspėjimo. Kiekviena patirtis žinoma kad palikdavo savus randus ant jos sielos, tačiau, su laiku ji išmoko į tai nebe kreipti dėmesio, o būdama perdėm atsargi, net išmoko to išvengti. Kiekvienas mūsų turi tik vieną gyvenimą, nepriklausomai ar jis turi tam tikrą limitą, arba ne, tačiau jis yra vienas, ir reikia padaryti taip, kad jis taptu užskaitytu. Būdama neigiama asmenybe, Katherine Pierce, tapo savotiška legenda, mitu, apie kurį sklido legendos. Ne visuomet šimtu procentų teisingos, ne visuomet netgi suprantamos, tačiau kiekvieną kartą „išnešančios protą“, ir vargu ar kokia nors teigiama prasme. Visgi, nepaisant viso prieš tai minėto „antagonistės“ vaidmens, fatališka garbanė kėlė susižavėjimą. Ji išgyveno nesantuokinės dukters gimimą, pasirinktą nemirtingumą, susidūrimą su brutalia tiesa, kad jos tėvai buvo išžudyti visiškai be reikalo, savo pačios mirtį tūkstančius kartų ir netgi 500 metų su viršumi bėgimą nuo nemirtingo hibrido, troškusio ne vien šią sunaikinti, bet ir prieš tai priversti kentėti taip, kaip ji to nebuvo dariusi ankščiau. Atsižvelgiant į visą tai, galima tik pasakyti vieną: ji tokia vienintelė. Ir visgi smalsu, kokiu kampu būtu pasisukęs gyvenimas, jei savo laiku tas pats Sebastian‘as būtu nusprendęs aklai vykdyti Niklaus Mikaelson paliepimus. Jei jis būtu praplėšęs gautą voką, ir nusprendęs kad Katherine Pierce vardas turi būti pašalintas iš istorijos? Smalsu tiesa? Galu gale, kad ir kokia Pierce buvo klastinga, tuo metu ji nebuvo nepažeidžiama. Ar ji būtu suradusi būdą kaip pasprukti, ar ji būtu kritusi nuo to vyro rankos (juk vienu metu, nuo šio rankos krito tas pats monstras, kuris iki pat šios dienos, kelia nemalonius šiurpuliukus, vien tuo, kad jo vardas yra ištariamas garsiai), kurias dabar geidė jausti ant savo kūno? Tai amžiams liks paslaptimi, tai niekada netaps žinoma.
Niklaus Mikaelson šiuo metu nebe buvo aktualia problema, atsižvelgiant į tai, kad jo kūnas, šiek tiek primenantis sudžiuvusią slyvą, ramiai sau trūnijo karste, ten, kur šį paliko jo paties sesuo, kurios vardas šiandien buvo paminėtas mažiausiai vieną kartą. Tai, kad už viską buvo atsakingas Silas Ambrose, taip pat buvo didele ir nesuvokiama paslaptimi. Gal ir gerai, kad susidūrimas su šiuo asmeniu neprivertė Katherine pratęsti pažintį kokia nors tolimesne prasme, mat žinodama apie tai, ką šis vyras padarė, norėtu viską pamatyti savo pačios akimis. Na gerai, ne vien pamatyti. Atsižvelgiant į tai, kad originalusis hibridas šiuo metu yra labiausiai pažeidžiamas, antrininkei tai sukeltu mažu mažiausiai didelę pagundą „išvaduoti“ minėtą asmenį iš kančios. Net ir turėdama savo pačios laisvę dabar, ji vargu ar buvo pasiruošusi atleisti ir paleisti. Argi ne taip yra sakoma? Taip, turėdama tokią galimybę, Katherine pasirūpintu kad minėtasis vyras nebe turėtu galimybės prabusti, už tai, kokią skriaudą ir kokį sunkesnį išgyvenamumą jai parūpino. Tikriausiai tai yra normalu, turint omeny kad Katherine Pierce niekuomet nepamiršta skriaudos, kuri buvo nukreipta prieš ją. Ji tik išlaukia labiausiai tinkamos akimirkos, kuri būtu visapusiškai apgalvota, išgvildenta, tam, kad smogti labiausiai sunkinančias aplinkybes atnešantį smūgį. Negana to, ji nedarytu to slapta, norėtu kad apkalbamas vyras ne vien matytu, bet ir suprastu tai, kad būtent ji, o ne kas nors kitas galiausiai padėtu finalinį tašką. Vienaip ar kitaip, šiuo metu Pierce galva buvo užimta kitais dalykais. Todėl, kad ir kaip būtu apmaudu tai pripažinti, akistatos su kadaise mirtinga garbane, Klaus gaus palaukti dar šiek tiek.
Katherine nebuvo informuota apie tai, kad jos pavardė dar kartą buvo pakeista, šį kartą net ne jos pačios noru. Sunku pasakyti kaip sureaguotu į mažytį faktą, kad šios viengungiškas gyvenimas net nespėjo pasiruošti atitinkamai suvokiamam startui, kuomet vėl tapo nebe toks viengungiškas. Žinoma, negalima teigti kad korporacija padarė vos ne „pasaulio pabaigos“ vertą sprendimą, kuomet bandydama išvengti neatitikimų, sutuokė tariamai abu nemirtingus asmenis. Visgi, net tuomet, kai kai kuriems asmenims santuoka yra viso labo archyvuose įtrauktas užrašas, pakeista pavardė ar socialinis statusas leidžiantis ant bevardžio piršto užsidėti prašmatniai atrodantį žiedą. Katherine tai reiškė šį bei tą daugiau, pradedant bent tuo, kad tai kėlė atsakomybę prieš sutuoktinį. Na gerai gerai, kartą sumainiusi žiedus su vilkolakiu, ji pasielgė kažkaip neapgalvotai. Turint omeny tai, kad pati registracija vyko viename tų Las Vegas‘o bažnytėlių, kur dažniausiai apsilanko per dideliu alkoholio kiekiu save apnuodiję, galimas daiktas, kad nepažįstami asmenys. Niekada nevilkėjo baltos suknelės, niekada nejautė to vidinio virpėjimo dėl sprendimo, kurį iš esmės priėmė kaip rimtą. Tačiau, koks dabar skirtumas, kuomet originali vampyrė sėkmingai ištraukė save iš minėto liūno, atsikratydama ne vien ištekėjusios moters statuso, pasiskolintos pavardės, bet ir viso to atsidavimo to nevertam vyrui. Ir dabar, jos išsikovota laisvė ir nepriklausomybė buvo visapusiškai niekinė. Tiksliau, neturinti vietos egzistavimui. Gal todėl, kad Katherine būdas yra kiek per daug neprognozuojamas, ir negalima tikėtis kad į panašų „apžaidimą“ ji sureaguos kaip nors teigiamai, nuo šios minėtą faktą nutylėjo. Fiktyvi santuoka, pasirodo nebuvo tokia jau ir iš piršto laužta. Tačiau žinodamas daugiau, nei šio ne visai teisinga išsireikšti, bet ai, partnerė, Sebastian‘as nemėtė šio fakto šiai prieš veidą, kozirį pasilaikydamas vėlesniam laikui. Gal todėl, kad galėjo nuspėti kad ši kaip mat ims prunkšti ir šnypšti? Gal net šiek tiek garuoti, kad tokiam dalykui nepasirašė, ir nori kad tai būtu nutraukta dabar pat? Vienaip ar kitaip, žinodama kad yra ne tokia ir laisva, garbanė vargu ar būtu savo liežuviu lietusi Geminus burną, nes būtu kažkaip ne fainiai ant dūšios. Bet, kol ši nebuvo informuota, nei šiknos neskaudėjo, nei apie tai aplamai galvojo. Kitą vertus, tai kad Redford‘as vizualiai pasėjo abejonės šešėlį, privertė nemirtingą tamsiaplaukę šiek tiek sunerimti. „Am, na, po teisybei...“, – kas velniai griebtu?!
Šis klausimas ankščiau ar vėliau išlįs į paviršių, nes vargu ar yra įmanoma ką nors ilgai nuslėpti nuo pačios panelės Pierce, ar šiuo atveju ponios Redford? Vienaip ar kitaip, gali būti kad tai atsitiks tuomet, kai Katherine nebe galėdama toleruoti Farraday arogantiškumo, pabandys paspausti ten, kur šiai nemalonu. Gal, ji netgi rimtai nuspręs patikrinti kiek iš tikro gali manipuliuoti Sebastian‘u ir tuo, kad verbena jo neveikia? Ar, kad jai nesvarbu ar ši mažytė gėlytė ima praranda savo natūralų veiksmingumą prieš tokius kaip ji, vampyrus? Gali būti ir toks banalus dalykas, kaip pasibaigusios kreditinės kortelės atnaujinimas. Viskas priklausys nuo situacijos, ir nuo to kiek toli, ar kokia prasme bus pažengę šios poros, nušluojusios Kardashian klano, populiarumą, abipusiai santykiai. Arba vienas kito toleravimas. Tai nesibaigs kažkuo gražiu, kaip kad galima numatyti, mažu mažiausiai tai bus parodyta kaip komiškas vienas kito bandymas pasodinti ant užpakalio. Galu gale, garbanotoji moteris net labai vertina savo saviraiškos laisvę, į kurią, kaip ne keista Redford‘as visai nesikėsina, netgi turėdamas šiokią tokią nuomonę apie tai, kur galima būtu paspausti. Ši pokalbio, arba patogiau sakant vienas kito švelnaus koneveikimo, dalis nutrūko, suteikdama abiems oponentams tolimesnę valandą laiko praleisti visiškai atskirai, užsiimant tuo, ko šie nusprendė užsiimti savo pačių malonumui. < ... >
Niekada netoleravo dirbtinio grožio mergaičiukes, tačiau tai nebuvo priežastis, kodėl būtu svarbu šias kaip nors nuleisti ant žemės, pabrėžiant tai kad ne visuomet gražu yra tai, kas yra padailinta skalpeliu ar adata. Šiuo metu Katherine akivaizdžiai buvo užvaldyta nekontroliuojamo pavydo, kurį iššaukė net ne tai, kad pigiai dėmesio reikalaujanti mergina leido sau šiek tiek per daug, o dėl to, kad nevirškino minties kad prie Sebastian‘o galėtu trintis kas nors kitas. Jau geriau niekas, nei kažkas. Heh. Buvo pasiruošusi pirmiausia numenkinti minėtą personą keliais riebesniais išsireiškimais, tačiau išsakytais taip, kad intonacija pabrėžtu ne vien Pierce charakteristiką, bet tuo pačiu metu ir pakankamai aukštai iškeltą klasę. Tačiau, jei mergina būtu pasiruošusi imti „draskyti akis“, mažu mažiausiai tai pasibaigtu fiziniu perspėjimu, sutrupinant bent vieną jos nugaros stuburo slankstelį. Na, tiesiog nereikia liesti to, kas tau nepriklauso, argi ne taip? (Lyg jai pačiai jis priklausytu, kad taip dažnai mėgsta palytėti, aha. xDDD) Laimei, apgirtusi „praščiokė“ buvo priversta pasitraukti ir čia pat, prieš tai tulžies persmelktas veidas, įgavo labiau panašėjančią nuostabos išraišką. Ant kūno drąsiai nugulusios jo rankos, privertė ją sukasti dantis. Sukando stipriai, mat skruostikaulio raumenys akimoju įgavo kiek labiau pastebimą įdubimą. Taip, nemėgo kai vyrai elgėsi panašiu principu, ir mažu mažiausiai troško šiek tiek apsistumdyti. Nors, ar tikrai taip troško, jei pasidavė šiai provokacijai? Jis atrodė perdėm atsipalaidavęs, ne kiek nesujaudintos „paimk mane“ palydovės, kuri tikrai sudėjo pastangas į tai, kad iššaukti iš apgirtusio, ir iš esmės nelabai tinkamai galinčio reaguoti, vyro, reakcija būtu natūraliai tipinė. Gilus ir vis dar pasipiktinimą išduodantis jos žvilgsnis kaip mat susidūrė su šiek tiek „išskridusiomis“ jo akimis. Vargu ar būtu galėjusi tikėtis panašaus išsireiškimo, kuomet pirmiausia ką Redford‘as pasakė, tai išdėstė paliepimą, kad Pierce nustotu „žaisti“ su savo nauja auka, kaip visuomet vyriškos giminės ir lengvai manipuliuojama,  kuri fiziškai domino lygiai tiek pat, kiek stalo kojelė.
– Rimtai? – Nemirtingosios antakiai žaismingai pakilo, kuomet ji „užsikabindama“ už akivaizdaus, atsakomo pavydo, kaip mat patapo tokia pat koketiškai „blatna“, koks kartas nuo karto atrodydavo jis. Apskritas josios veidas įrėmino savyje kampinę šypseną, kuri atrodė tokia pat nepriklausoma ir įprasta jai, kaip ir nieko gero nežadanti. Ji praskleidė savo ryškiai raudonu pigmentu paryškintas lūpas, kaip tik tuo metu, kai pasiruošė pasisakyti, kone tuo pačiu metu, kai trūko vos akimirkos iki persikėlimo į kitą šio aukšto dalį.
– Tikriausiai tau stipriai svaigsta galva, jei manai kad aš imsiu ir paklusiu tavo nurodymams. Be to, į jokius pasimatymus aš nevaikštau. – Paminėdama paskutinę savo žodžių daly lyg tarp kitą ko, tarytum tai nereikštu visiškai nieko. Nors, iš vienokios pusės reiškė, mat garbanė prisipažino neketinanti susidėti su mirtingu vyru, kuris tiesiog labai puikiai valdo muzikinį pultą, gebą užvesti publiką ir yra apdovanotas ryškiu žandikauliu, kuriuo taip pat gali pasigirti ir ponas „not so perfect anymore“. Keista, tačiau Katherine visiškai nesipriešino būti vedama iš vienos vietos, į kitą. Ir tiesą pasakius, negalėjo atsistebėti tuo, kad pirmą kart per savo pažintį, mato buvusį pirmą vampyrą tokį atsipalaidavusį. Matomai, kad posakis „girtam jūrą iki kelių“, dabar visai tiko. Mat, net jei nuo vyro trenkė nebe taip maloniai, jis elgėsi taip, tarytum visiškai niekas šio šiuo metu nebe kąsytu. Vargu ar būtu galėjusi tikėtis dar geresnio rezultato, kuomet jos pačios „neturiu ką veikti, norsiu pasižmonėti“ vakarėlis, staiga įgavo gimtadienio dienos prieskonį. Žinoma, nebūdama tikra dėl to kad Redford‘as ilgai temps, į save pildamas tiek daug gėrimų, kurie iš dalies net nesiderino tarpusavyje. Visgi, argi galima kaltinti tą, kuris visai neseniai, net norėdamas prisigerti, to padaryti tiesiog fiziškai nesugebėtu? Taip, kartais ir pati Pierce pasiilgsta to laiko, tų dviejų metų, kuomet buvo mirtinga ir fiziškai neatspari kai kuriems aplinkos dėsniams. Praeidama pakankamai laisvai, mat tuo buvo pasirūpinta, garbanė atsisėdo ant aukštos kėdės (kuri kartu su visais kitais agregatais buvo atgabenta vakarėliui, bei tam, kad bet kas galėtu surasti sau vietą ne vien šokių aikštelės centre). Tamsiaplaukės moters veide lūpos šiek tiek subangavo, išgaudamos gana natūraliai atrodančią šypseną. Žinoma, galima sakyti kad asmens iš tikro nepažįsti, kol nepamatei šio girto (absoliučiai), bet iki šiol jau buvo susidariusi pakankamai aiškią nuomonę apie „RedCorp“ vadovą.
Tamsiaplaukės moters veide lūpos šiek tiek subangavo, išgaudamos gana natūraliai atrodančią šypseną. Žinoma, galima sakyti kad asmens iš tikro nepažįsti, kol nepamatei šio girto, bet iki šiol jau buvo susidariusi pakankamai aiškią nuomonę apie „RedCorp“ vadovą.
– Cha. Labai šmaikštu. – Nepriklausomai nuo to, kad jos veido išraiška atrodė palanki, balsas nuskambėjo kažkaip net per daug dalykiškai ir griežtai. Reikėtu pasakyti kad dabar būtu net labai tinkama akimirka parodyti savo žmogiškumą, ir pasijuokti iš tikrai beviltiškos padėties, su kuria susidūre kone kiekvienas vampyras. Kai norisi, o nieko padaryti negali. Be to, kažkaip visiškai atsitiktinai atsiminė kad būtent pirmasis „akis į akį“ susitikimas su šiuo asmeniu buvo kaip tik tuomet, kai perdėm jaunai atrodanti Pierce buvo stipriai padauginusi, ir jei ne Sebastian‘as, tikriausiai tas vakaras būtu pasibaigęs dar viena nelaime. Keista gi, kaip gi šis pasaulis sukasi, kai kažkas tau padaro paslaugą, o tu to ne vien kad niekada nesužinosi, bet netgi nepagalvosi kad taip atsitiko. Tą vakarą Pierce buvo per daug silpna (mat išgerta tekila ne vien kirto per smegeninę, bet ir per visą laikyseną, ir šiaip baisiai norėjo miegoti), kad galėtu pasipriešinti kitataučiui taksistui. Prisiminimas dalinai privertė vampyrę ne vien nuleisti akis, bet ir neigiamai pakratyti galvą, tam kad vėl sugrįžti į realų laiką.
– Manau kad tu užtektinai matei mane neblaivią. Dabar ponas „šiandien mano gimtadienis“ ir tuo pačiu mano brangus ir mylimas vyrę, tavo eilė pasirodyti iš šios pusės. – Netgi padrąsinančiai kilstelėjo antakius, vos tik prie baro esantis asmuo, pastatė padėklą su šotais. Visgi, savo ruožtu kompaniją palaikyti neatsisakė, kuomet dviem pirštais suėmusi stikliuką, pritraukė prie savo lūpų, tam kad jame esantis degus skystis šiek tiek sudirgintu gomurį. Alkoholis neteikė įprasto poveikio, nors skonis, o taip, jis buvo lygiai toks pats, kokį atsimena. Priešingai nei Sebastian‘as, ji atliko visas būtinas arba kitaip tariant patartinas procedūras: druska, šotas, citrina. Vieno pasirodė kažkaip maža, todėl susileido į save dar porą. Taip, jokio poveikio. Tačiau netrūkus pasigirdęs jos nuoširdus kikenimas, nebuvo sukeltas kokio nors kvailo pavaidinimo neva šiai trenkė per galvą. Tiesiog, ta energija, kuria šiuo metu spinduliavo apgirtęs oponentas, ir tas garsus ir entuziastingas „WOOOOO!“, privertė Katherine pratrūkti. Retai kada buvo galima išgirsti šios moters juoką, nebent šis būtu visapusiškai pašiepianti. O šis natūralus, na, reikia pripažinti kad skambėjo mažu mažiausiai maloniai ausiai. Atsižvelgiant į tokių akimirkų retumą, buvo verta dėmesio.
Redford‘o bumptelėjimas privertė šmaikščiai prunkštelėti, tačiau ne vienu žodžiu to nepakomentuoti. Nebuvo tikra, kur šis ketina ją nusivesti toliau, tačiau greičiausiai vien smalsumo vedama, tamsiaplaukė vampyrė pakilo. Pakilo, spėdama žengti vos kelis žingsnius iki tos akimirkos, kuomet susidūrė su visiškai gyvenimiška, ir vargu ar magiškais kerais dvelkiančią situaciją. Sunku pasakyti kodėl nenumatė panašaus įvykio, mat jos savisaugos radarai visuomet buvo pakankamai jautrūs, kad išvengti panašių ar net tokių pat incidentų. Nebent žinoma, vargiai matė kažkokią fizinę grėsmę, kuri galėtu atkeliauti iš minėtos moters. Nebent netyčia, persistengusi su lupų putlinimų, ji netyčia susisprogdintu tą, kuri buvo perdėm putli. Šaltas, lipšnus ir jutimiškai visiškai nemalonus skystis susiduria su Katherine fasadu, apliedamas ne vien delikačiai atidengtą krūtinę, bet ir pačią suknelę. Heh, labai dažnai kažkas vis stengiasi sugadinti jos aprangą. Sustingo, susikaupė labai staigiai, akivaizdžiai neketindama šito praleisti pro akis. Tai mergiukštei jau užteko įžūlumo trinti savo modifikuotą užpakalį prie Katherine (ne)fiktyvaus vyro, o dabar ji peržengė ir taip ant ribos buvusią fatališkosios garbanės kantrybę. Netrūko ne akimirkos, kuomet it grobuonis trūktelėjo save į priekį. – Viskas, dabar tai jau prisiprašei kvanka. Ir jei kartais pamiršai kad prasidėjai su vampyre, leisk tau parodysiu kaip mes susitvarkom su tokiom nieko vertom trupenom kaip tu. Ugh... – Nesugebėjo baigti savo kalbos, kuomet jos agresyvus nusiteikimas prieš mirtingą moterį, buvo nutrauktas. O gaila, mat tikrai būtu norėjusi ne vien pademonstruoti prieš minėtą „tuštutę“ ne vien savo demonišką pusę, bet ir gerokai šią aplamdyti, paliekant gyvą, tačiau tuo pačiu metu visiškai niekam nenaudinga. Be to, vargu ar sužavėsi savo anties lūpomis ir dideliais papukais, kai gulėsi prikaustyta prie lovos. Hm, žinoma, net sudėdamas visas savo fizines galias, Sebastian‘as nebūtu jos sustabdęs, jei intencijos būtu iš tikro rimtos. Nebent žinoma, tokios ir buvo, tik Katherine nusprendė tai atidėti vėlėsniam laikui, kuomet nebus nieko, kas galiausiai ims tauškėti apie tai, kad visas tas vampyrų paviešinimas yra didelis muilinas farsas. – Leisk man ją...
Priverstinai palydėta iki vonios kambario, tamsiaplaukė nemirėlė kaip mat pasiekė veidrodį, kuriame nužvelgė savo atvaizdą: plaukų galiukai buvo šiek tiek sulipę nuo skysčio, suknelė sugadinta, o dalis kūno padengta kažkokia lipšnia mase. Galima būtu prisiekti, kad kažkur po iškirpte buvo įmanoma surasti mažytį ananaso gabaliuką, išmirkytą ar tai sirupe, ar tai kažkame panašios tekstūros. Tai nebuvo pirmasis kartas, kuomet Katherine nepagalvodama apie tam tikrą asmeniškumą ar kažką panašaus, kuomet nedelsdama laiko, suknelės šone surado užtrauktuką. Timptelėdama jį žemyn, išvinguriavo iš aplieto apdaro, palikdama šį ant grindų, bent kuriam laikui. Likdama tik su apatiniu trikotažu, kuris kaip visuomet buvo gana peršviečiamas, bei padabintas neriniais išmuštu raštu. Galima sakyti, kad toks minimalistinis jos stilius, dažnai atrodydavo gundančiai, dažnai ir kaip visiškai bereikalingas, mat jo beveik nebuvo matyti. Šiek tiek pasilenkė, tam, kad galėtu pasiekti suknelę, kurią paliko ant grindų. Nepriklausomai net nuo to, kad tai buvo dvare esantis tualetas, o ne koks viešas, nenorėjo kad jos apdaras dar labiau primintu nebe naudotiną ir nebe reikalingą. Tuo labiau, kad nebuvo visiškai tikra tuo, kad net pasikalbėjusi su Elissa, jos spintoje sugebės surasti kažką tinkamo sau. Nieko asmeniško, bet Katherine aprangos stilius buvo vienetinis, originalus, neleidžiantis kam nors pasirodyti su kažkuo net labai panašiu. Kaip tik tą akimirką, Katherine ir susidūrė su vaizdu, kaip Redford‘as stengiasi išsinerti iš savo marškinių. Tai pasirodė keista, ne šmaikštu. Šmaikštu pasidarė paskui, mat su aiškiai nustatyta dalykiška mina ir tonu, jis pasisakė kad viską ką darė prieš tai, buvo beprasmiška. Prunkštelėjo, vėlgi likdama pakankamai tyli. Reikėjo laiko, kad priversti save dabar pat nesugrįžti į aikštelę. Pakeldama suknelę, vampyrė atsisėdo ant spintelės, vizualiai gana aiškiai bandydama surasti ką nors, kuo galėtu save nuvalyti. Juk jei po vandeniu pakištas apdaras ir prarastu lipšnumą, tuomet jos odą ne taip lengvai. Atsuko čiaupą, dar kartą nežymiai dirstelėdama į Sebastian‘ą.
Akimirka, kuomet mirtingasis vyras visiškai neapgalvotai, arba bent taip pasirodė iš pirmo žvilgsnio, prasispaudė tarp vampyrės šlaunų, sustodamas taip, kad būtu „patogiau“ padėti šiai nusivalyti lipšnumą, galėtu prisėkti kad mintyse ėmė suktis Calvin Harris ir Ellie Goulding „I Need Your Love“ duetas. Vos pastebimi, odą dengiantys plaukeliai šiek tiek pasišiaušė, nors Katherine veidas ir liko toks pat abejingai šaltas. Tačiau žinant kokia ji yra asmenybė, tame nebuvo galima atrasti nieko neįprasto ar netgi atstumiančio. Žvelgė į Sebastian‘o akis, bandydama neparodyti to, kad jaustėsi net labai jaudinama vien nuo to, kaip jis žaidė su plaušine. Kvėpavo lėtai, atrodytu kad net labai apgalvotai. Ir nors rankos, kurias tuo metu nežinojo kur derėtu padėti, atsidūrė ant jo dubens. Šiek tiek spūstelėjo nykščiais, panašu kad negalėdama niekaip apsispręstu ar derėtu jį atstumti nuo savęs, jei ne fiziškai, tai bent žodžiais, ar reikėtu pritraukti... Ir ji te spėjo apie tai pagalvoti, kuomet pajutusi vyro rankas ant savo užpakaliuko, buvo pritraukta pati. Veidas kone susilietė su jo, ir tai akimirkai užgniaužė kvapą (ne todėl, kad nuo jo trenkė spiritu, maušės. xDDD). Šiek tiek praskleidė lūpas, išduodama ne vien vidinį šaltį, kuris yra būdingas visiems ne visai gyviems, ne visai mirusiems, krauju mintantiems padarams. Ji išdavė iš tai, kad balsas kažkur pradingo, mat pradėjo visiškai neužtikrintai šnabždėti, dėdama didžiules pastangas į tai kad nesusiliesti su jo lūpomis, kurios traukė it stipriausias pasaulio magnetas, mažyti įsimagnetinusį varžtelį.
– Aš jau atsakiau į šį klausimą, tik tu kategoriškai atsisakei tai girdėti. Be to, negi tavo garbei surengtas vakarėlis, ir visai neblogai pradėta pažintis su Elissa, yra maža dovana tau? – Žinoma kad atsakė net ne šio vakarėlio metu, daug ankščiau ir visiškai dviprasmiškai, kuomet pabandė paaiškinti savo dingimą, kuomet buvo prisidengusi Marissos vardu. Tai niekada nebuvo apie Mason‘ą. Tai visuomet buvo apie Sebastian‘ą, tiesiog ne vienam iš jų nebuvo lengva tai pripažinti, ar tuo labiau tuo patikėti, net tuomet, kai tai buvo net per daug akivaizdu. Pakėlė savo tamsiai rudas akis, kad galėtu žvilgsniu susidurti su jo veidu, tiksliau ta jo dalimi, kuri yra šiek tiek aukščiau, nei lūpos, kurias geidė bučiuoti, kandžioti ir liesti liežuviu. – Priežastis esi ir visada buvai tu, Sebastian‘ai. – Buvo kone visapusiškai tikra, kad išaušus kitai dienai, mirtingas vyras net neatsimins šio epizodo, galbūt dėl to jautėsi saugi sakydama tai, ką būtu verčiau pasilikusi sau pačiai. Tuo labiau, net jeigu suvartotas iki šiol, bei greičiausiai po to kai apleis vonios kambario patalpas, alkoholis neiškreipė realybės, tuomet padarys tai užtikrintai. Galu gale, padaroksas yra net tame, kad net tuomet, kai vampyrės lūpomis yra tariama tiesa, ji retai kada priimama arba atvirkščiai pateikiama labai skaidriai. Antakiai šiek tiek išlinko, įgaudami ar tai nerimui, sulaikomam skausmui, ar tai orgazmui būdingą linkį (tą, kuris sukelia labai dviprasmiškai malonų vaizdą). Norėjo atsitraukti, stengėsi tai padaryti, tačiau tuo pačiu metu ir atvirkščiai net labai aiškiai linko prie jo. Pakankamai jautriai išreikštas pasisakymas, kuris nuskambėjo labiau kaip prašymas, privertė ją pasijausti dar labiau keistai. Jei tik Katherine būtu galėjusi pasitikėti kuo nors, o kas svarbiausia juo, jei galėtu pasiduoti ir negalvoti apie tai, kas nebūtinai turi įvykti, viskas būtu kur kas paprasčiau. Visgi, galima paminėti kad viskas kas yra apie Kath ir Sebastian‘ą, bei aplink esančius, nėra paprasta.
– Aš negaliu tau to pažadėti... – Net tuomet, kai tai buvo dar viena tiesos apraiška, sulaukusi atgal tik savotiško prašymo nustoti kalbėti, visiškai nespecialiai sumerkė akis. Iš šalies atrodė taip, tarytum jai tai keltu skausmą, tačiau tokį, kuris tuo pačiu metu yra ir beprotiškai malonus. Toliau šiek tiek komiškai nuskambėjusi frazė, gal ir reikalavo pasisakymo, tačiau galiausiai atėmė iš tamsiaplaukės galimybę kalbėti toliau. Stipriai ir ryžtingai prigludusios jo lūpos prie jos, vienu metu paskatino ją įremti savo rankas į jo klubus stipriau, tarytum būtu dar bandžiusi jį atitraukti. Ir kai sakoma „bandžiusi“, labai kvailai skamba, mat norėdama, tikrai būtu taip ir padariusi, juk šiuo metu buvo ne vien blaivi, tačiau magiškų kerų dėka, dar ir fiziškai tvirtesnė, nei jis. Praskleidė savo lūpas, įsileisdama Redford‘o liežuvį į savo burnos ertmę, kurioje susidūrė su jo savu. Prireikė neskubriai, tačiau labai giliai įkvėpti, mat kūno viduje ėmusi kurtis maloni įtampa, vertė ją elgtis natūraliai. Ir nesvarbu net tai, kad būtent šiandien jis rodė kur kas daugiau ryžto, nei kaip įprastai, tą daro ji, PASIDAVĖ. Jo seilių skonis buvo kitoks, tačiau šiuo metu tai visiškai nemaišė, netgi nebuvo aktualu. Pritraukta dar arčiau, jautė kaip jos lytinių organų prieangis, slepiamas po mažyčiais apatiniais, įsirėmė į jo džinsus, kažkur po bamba. Per kelius sulenktos kojos savaime pasikėlė aukščiau, tarytum būtu geidusios susiliesti ne su šiurkščia, prabangių džinsų materija, o su apnuogintu jo kūnu. Sukryžiavo jas, Redford‘ui už nugaros, kiek stipriau suspausdama šlaunis, taip, kad jis jaustu jos stingdančiai šaltą, bet šiuo metu visapusiškai būtiną artumą. Vienu metu net pamiršo kad jam reikėjo kvėpuoti, mat veikla, kurią užėmė savo ir jo lūpas, buvo mistiška, maloni ir beprotiškai jaudinanti. Juk užteko tik fizinio artumo, šlapio bučinio, kad pajaustu kad prieš tai buvęs sausas tarpkojis taptu šlaput šlaputėlis. Jos kūnu keliaujančios jo rankos varė iš proto, ir ji tikrai nevaržydama savęs, ėmė kone šnopuoti, kartas nuo karto leisdama iš savęs išsiveržti ne ypatingai garsioms dejonėms. Keista, kad šiuo metu negebėjo girdėti už durų labai garsiai skambančios muzikos, ir vargu ar galėtu išgirsti, jei kas nors dabar užsimanytu padaryti numerį vienas, ar numerį du, bei čia įsiveržtu. Tiesiogine to žodžio prasme, paskendo tarp jo rankų ir priekinės kūno dalies, prie kurios taip stipriai spaudėsi. Pakelta nuo spintelės, kuri per tą laiką, tapo dar labiau vėsi, nuo natūralios Katherine kūno temperatūros, ji nestipriai atsitrenkė nugara į sieną, prie pat durų, kurios skyrė juos du nuo visų aplinkinių, susirinkusių šiame dvare vien tam, kad galėtu gerokai pašėlti. Ir nepriklausomai nuo to, kad mažiausiai pusė nuoširdžiai pavydėtu to, kas vyko vonios kambary, dabar tai buvo visiškai neaktualu. Šaltos vampyrės rankos, tikrintai pakilo aukštyn, paliesdamos ne vien vyro pečius, tačiau ir vienos rankos pirštais priglusdamos prie jo žandikaulio. Nykščiu palietė ant Redford‘o smakro esantį įdubimą, tuo pačiu metu negalėdama atplėšti savo lūpų nuo jo. Sinchroniškas jų žaismas priminė tobulą, vienas kito pasimėgavimo procesą. Sebastian‘ui apgalvotai atitraukus savo lūpas nuo jos, bei panėrus link kaklo, paskatino tai, kad Pierce rankos savaime ėmė glaustis prie jo vyriškų stiprių pečių, nugaros ir plaukų, į kuriuos taip mėgdavo įsikabinti. Išdavikiška aimana užpildė vonios kambario sienas, kaip tik tuo metu, kai jis apeidamas krūtinę bei šlapiu bučinuku paliesdamas šonkaulius. Jautė begalinį spaudimą ir susijaudinimą viduje. Tik trumpam, ir greičiausiai dėl to, kad kūnas tapo ne visai pavaldus jai pačiai, užpakaliuku susitrenkė su siena, kuomet nesipriešindama praskleidė savo ilgas kojas, kurios kaip tyčia vis dar buvo padabintos prabangiais, raudonos spalvos aukštakulniais. Greičiausiai dėl to kad suveikė savisaugos instinktas, tačiau kuomet viena ranka ėmė liesti savo, lengva, permatoma medžiaga, krūtis. Tiksliau krūtį, kurios spenelis kone veržėsi lauk, būdamas taip stipriai sukietėjęs, taip stipriai sujautrėjęs, kad buvo sunku to neišreikšti kartu su jauduliu keliaujančiais garsais. Tamsiaplaukės lūpos susispaudė, tarytum būtu apglėbusios šiaudelį, kuomet lėtai ir labai jaudinančiai išleido iš plaučių, prieš tai ten užlaikytą orą. Veidas spinduliavo jaučiamo seksualinio malonumo mina, ir kai jis pagaliau priėjo prie jautriausios vampyrės (o konkrečiau sakant bet kurios moters) vietos, jos laisva ranka pasuko užraktą durų, kurios buvo palyginus arti, tam kad niekas nesugalvotu šiems sutrukdyti. Sunku pasakyti ar jausmas buvo panašus į tą, kurį buvo patyrusi ankščiau. Sukosi galva, ir buvo taip gera, kad jos kvėpavimo tempas tapo visiškai nekoordinuotas. Galima teigti, kad vienu metu ne vien kad akyse aptemo, tačiau ir klausa kažkaip įtartinai susilpnėjo. Stipriai rėmėsi nugara į sieną, tarytum kitaip, nebūtu sugebėjusi sulaikyti savęs stovint. Ir net jei atlošti galvą, ir tiesiog mėgautis būtu paprasčiausia, ką būtu galėjusi padaryti, pasielgė priešingai. Jos tamsios akys nusileido žemyn, susidurdamos su tuo beprotiškai deginančiu vaizdu, kurį šiai parūpino Redford‘as. Pajuto kaip dar viena seksualinio malonumo banga užlieja jos kūną, vien nuo to, kad viską ne vien jautė, bet ir matė savo pačios akimis. Jam nereikėjo vargintis ilgai, kad jos kūnas taptu visiškai priklausomas nuo kiekvieno, net menkiausio jo sujudimo. Jausmas neapsakomas, toks, kokio jai negebėjo parūpinti joks turėtas partneris, nei jei jų turėjo ir ne daug. Kone kiekvienas kojose esantis raumuo įsitempė, kartu su savimi atnešdamas visapusišką „proto išnešimą“. Pati nepajautė kurią akimirką stipriai suėmė tamsius Sebastian‘o galvos plaukus, šiuos suspausdama tarp savo pirštų. Palenkė galvą į priekį, leisdama savo ilgiems, banguotiems plaukams sukristi į priekį. Nenorėjo kad jis atsitrauktu, ar būtent dabar sugalvotu sustoti, tačiau tuo pačiu metu jautė, kad ilgai atsilaikyti nesugebės ir pati, mat tik sekundžių reikalas skyrė vampyrę nuo visapusiškos, intymios malonumo pasiekimo viršūnės. Jo liežuvis lietė jos varputę lėtai, apgalvotai ir visiškai švelniai. Tai šiek tiek atitolino garbanę nuo baigimo, taip, kad jo laukimas taptu dar labiau užvedančiu. Ir taip, ji nenorėjo kad visą tai pasiektu pabaigą. Norėjo daugiau, norėjo po tiek laiko, dar kartą pajausti jį savo viduje, pajausti tą temperatūros kontrastą, kuris tampa vienodu, nuo taip reikalingos trinties. Užvertė akis, su lyg akimirka, kuomet pajuto kad šios kojos ima pasiduoti nevalingiems, nesustabdomiems traukuliams. Net bandydama prisikąsti apatinę lūpą, nebe sulaikė pakankamai garsiai išreikšto aimanų koncerto. Tačiau ir tai jo nesustabdė, kas privedė moterį prie taip seniai norėto, visapusišku malonumo. Iš tiesų jautėsi taip, tarytum reikšminga būtu tik ši akimirka, o rytojaus dienos jie nesugebėtu išlaukti. Jis buvo tobulas, kiekvienas jo prisilietimas buvo tobulas, it pats vyras būtu sukurtas jai, jos kūnui ir jos sielai. Stipriai palinko į priekį, tuo pačiu metu atitraukdama savo dubenį nuo mirtingojo veido. Alsavo sunkiai ir šiuo metu netgi labai būtinai rėmėsi į jo pečius abejomis rankomis. Atrodė kad jeigu paleis dabar, nebe išsilaikys ant kojų. Tai buvo taip stipru, taip ILGAI laukta, ir taip beprotiška. Akimirka, kuri vedė prie tolimesnio intymaus, suliejančio kontakto, tapo kone apčiuopiama.
Be jokios abejonės, nesugebėjo nepastebėti koks tvirtas, aiškus tapo jo lytinis organas, kone šaukiantis kad nori būti išlaisvintas iš tos nepatogios aprangos dalies, kuri jį dar tebelaikė. Ir dabar viską sustabdyti atrodė dar labiau beprotiška, nei visą tai pradėti. Juk troškimai kunkuliavo ir degino ir netgi svaigino, taip stipriai... Tikriausiai pasąmonės vingiuose, norėjo nespėti uždėti savo rankos ant jo, nepadaryti nieko, kas priverstu vyrą sustabdyti save bent vienai akimirkai. Norėjo kad būtent dabar galėtu priklausyti jam vienam, tiek savo kūnu, tiek savo mintimis ar siela. Nesvarbu net tai, kad kitomis aplinkybėmis vargu ar būtu pasirinkusi tualetą, dėl savaime suprantamų nepatogumą keliančių aspektų. Visgi būnant su šiuo vyru, viena visiškai neturėjo jokios reikšmės, nei 2011-tais, nei dabar. Svarbiausia buvo tik tai, ką jie darė su vienas kito kūnais, bei kaip jautė vienas kitą. Ji palinko žemiau, vis dar nepaleisdama Sebastian‘o rankos.
– Ne. – Pratęsė visai netrūkus, tiesiog suteikdama jam laiko užsiduoti sau klausimą „kodėl ne?!“. – Negaliu tau leisti paskui teigti neva pasinaudojau akimirka, kuomet buvai ne visai savame prote. Ir jei, tiksliau, kai, tai pagaliau įvyks. Tu ne vien manęs norėsi labiau, nei kada nors ankščiau, bet ir nesuteiksi man galimybės pagalvoti neva tai tik silpnumo akimirka. – Tardama tai, Katherine jautėsi nuostabiai. Žinoma, nuostabiai jautėsi iš esmės dėl to, kad įvyko tai, apie ką ji galvojo ir ko norėjo kau pernelyg ilgą laiką, tačiau dabar jautėsi nuostabiai kad diktavo savo taisykles. Ir galu gale, Sebastian‘as buvo nusipelnęs „nuobaudos“ dėl to kad pastoviai šiai kišo jos praeito ir seniai pamiršto gyvenimo šešėlius, leidosi kad kažkokio pigi mergiukštė prie jo trynėsi ir tai, kad laukė akimirkos, kuomet bus pakankamai girtas, kad galėtu žengti pakankamai drąsų žingsnį į jos pusę. Kažkodėl būtent čia ir dabar, originali vampyrė buvo visiškai pamiršusi apie savo baimę jam. Taip, ne kokią nors natūralią kai turi fobiją ar kažką panašaus, o baimę kad ji pasiduodama šiam vyrui, nudegs savo sparnus taip stipriai, kad daugiau nebe pajėgs norėti visiškai nieko. Prikandusi savo apatinę lūpą, nenorėjo kad jis per daug įsiskaudintu ar bent iš dalies įsižeistu, mat tokių intencijų neturėjo. Keliais pirštais suėmusi vyrą už vis dar drėgno smakro, pritraukė arčiau savo veido, lūpomis paliesdama jo. Atrodo kad iš pažiūros labai lengvas bučinukas, labai greitai įgavo kiek labiau tikrą prieskonį. Taip pat geidulingai, taip pat noriai, Pierce suleido savo liežuvį į jo burną, visiškai nesibodėdama to, kad ant jo lūpų dar jautėsi jos pačios skonis. – Su gimtadieniu, mano brangus Sebastian‘ai. – Sumerkė akis, pasiduodama palyginus, dabar jau visiškai nekaltam kontaktui, ir tik kai dantimis nestipriai sukando jo apatinę lūpą, atsitraukė. Išsitiesdama visu ūgiu, garbanė pasidabino šypsena. Tikrai nesišaipė, tiesiog dabar buvo labai netinkamas tinkamas laikas. Suknelę ant savęs užsitempė pakankamai greitai, nepriklausomai nuo to, kad ji vis dar buvo pakankamai šlapia po vandens procedūros. Visgi, labai akivaižiai to nesimatė. Nesiprausė ir netgi nieko nuo savęs nenuvalė (ir nereikia čia fęę daryt. xDDD), paprasčiausiai norėdama kad tam tikra jo dalis kol kas vis dar liktu ant jos. Žinojo kad turi elgtis kaip galima apsukriau, mat jau leido šiam suprasti, kad jam pilnai užtektu ją šiek tiek paspausti, parodant esti neatsitrauks, kai jos „ne“, pavirs į visiška „o, taip“. Suteikdama Redford‘ui laiko „pabūti su savimi“, mat pas svečius kažkaip nejauku eiti su stovinčiu ir prašančiu meilės agregatu. Ji vis dar flirtuojančiai, žaismingai ir veidžiojančiai už nosies, neslėpė savosios kūno kalbos, net tuomet kai atrakindama duris, atsisukusi veidu į jį, pasitraukė. Akimirksniu muzika užpildė viską aplinkui, kuomet Katherine galiausiai sugrįžo pas tų, kurie tuo metu linksminosi šiame vakarėlyje. Keli pavydūs žvilgsniai kaip mat nusekė vampyrę, mat ši tikrai spinduliavo tą išraišką, kuri natūraliai pasireiškia po to, kai tavo seksualinė energija yra ne vien sudirginama, bet ir išsilieja per visus įmanomus ir neįmanomus kraštus. Sustodama prie baro, Kath atrodė neįprastai patenkinta, šypsojosi. Paprašė vyno, mat šį mėgo labiausiai.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I’m glad you’re not dead
Trust me, Sebastian. When I’m gonna be up to something, you’ll know it. C’mon. Kiss me … or kill me. Which will it be Sebastian? Right now, we both know that you’re only capable of one.

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!
avatar
Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2754
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : Mr. Not so PERFECT
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=7dlazKlbiQs

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Sebastian Redford on Sk. 04 30, 2017 3:05 pm






Show must go on

 

NUOTAIKA: STILIUS: *click*



Katherine tikrai ne visados ėmė Sebastianui atrodyti kaip beširdė furija panašiai kaip tos iš legendų, kurios žudydavo nekaltas mergaites ir maudydavosi jų kraujo voniose, nes taip joms padėdavo išlikti amžinai jaunoms bei gražioms. Nesvarbu, kad tokio mito galbūt ir nėra, tačiau idėja slypinti už to turėtų būti aiški. Aplamai ar asmuo, neišvystęs kokio nors sindromo, psichologinės ligos ar menkos savivertės gali susižavėti asmeniu, kuris neturėtų visiškai nieko gero, patraukiančio? Ir tai toli gražu ne išvaizda, ne kūno linkiai, reljefas bei kontūrai, odos, plaukų tekstūra, net ne žvilgsnis, šypsena, kvapas turėtų būti atsakingi už tai, kad kadaise tau nieko nereiškęs individas taptų veik esmine tavo būties ašimi. Redford'as jau vargiai vertė save prisiminti tuos 2011uosius, kai įsimintinas romanas baigėsi lygiai taip pat, em, įsimintinai. Tada viskas atrodė, jautėsi, netgi uodėsi visai kitaip. Tuomet vargu ar jiedu buvo bent priartėję prie tos ribos, kai širdį virpinančias emocijas suvokei bent iš dalies. Aplamai egzistuodamas be meilės Sebastianas, kaip minėta, tik egzistuodavo. Ne visados pavykdavo mylėti gyvenimą, savo veiklą jame bei vaidmenį ar galiausiai save patį. Trokšdavo tai kam nors padovanoti, visapusiškai atsiduoti, pradėti ryšį, kuris nenutrūktų dėl to, kad ai atsibodo. Norėjo prie savęs partnerės, kuri visai kaip ir jis pats būtų vienodai pasiryžusi dirbti dėl santykių, kovoti su sunkumais ir nepasiduoti. Savotiškai visas savo širdies damas šiuo atveju apvylė pats arba buvo apviltas. Paradoksalu, net ironiška. Ir iš tiesų kai esi žmogus (vadinkitės vampyrais, raganomis, vilkolakiais, fėjomis ir nykštukais kiek telpa, tačiau visa ši mitologija buvo sukišta į homo sapiens sapiens formos pavidalus) daryti klaidas lengva. Dar lengviau nesuprasti, kad darai klaidą. Sunku net pasakyti kas iš tikrųjų yra teisinga, o kas ne. Tačiau taškas, kuriame dabar radosi vyrui atrodė teisingas. Nestigo iššūkių, veiklos, užimtumo ir galiausiai sėkmės. Atrodytų gavo viską, apie ką net pasvajoti nedrįso, bet tik tam, kad trumpai pasidžiaugęs virstų dar viena gamtos ir gyvybės apytakos rato dalimi. Ir net nebus pasiekęs, padaręs kažko tokio įspūdingo, idant būtų atmenamas dar kelis šimtus metų artimos ir tolimos ateities kartoms. Viskas ką galėjo padaryti, tai pasistengti išpildyti bent mažą dalį savo paties norų, realizuoti keletą ambicijų vietoje to, kad bandytų kažkaip neužmirštamai pasižymėti, nes jam reikia, jog jo mirtis virstų laikui nepavaldžiu paminklu. Iš pradžių į visas Pierce piktadarystes žvelgė ganėtinai vienpusiškai. Aiškino jas sadistiškumu, aštrių pojūčių trūkumu, nutrūktgalviškumu, tačiau ilgiau pasisukiojęs apie garbanę imi suvokti, jog kiekvieną jos žingsnį atsveria kartais net visai ne paviršutiniški aspektai. Sebastianas žinojo, kad negali vampyrės per daug spausti, nes šiai pasirodytų lengva ir net smagu į pavojų statyti pašalinius, nieko bendra su jųdviejų reikalais reikaliukais neturinčius asmenis. Nekeista net pradėti suprasti, idant koneveikti ją bet kokiomis priemonėmis bei išgalėmis prasilenkia su tikrosiomis vyro intencijomis. Kelti susidomėjimą jai būtina jeigu nori išlaikyti garbanę arti, bet stokodamas nuoširdumo ir remdamasis tik į hiperbolizuotą vaidybą pasieksi ką būtent? Dirbtinai santykius palaikantį 'šiltnamio" efektą, nuo kurio galiausiai užtrokš viena iš pusių? Nereikia pradėti manyti, kad sumojo Katerina manipuliuoti taikydamasis į jos jausmus, ypatingai į patirtis, kurios ją nuvylė ir tarsi būtų raktas į amžiną, nenuviliančią, tikrą laimę. Būdamas su ja, ko gero, elgėsi laisviau ir nuoširdžiau nei bet su kokia kita gyva būtybe. Nebijojo būti pasmerktas, išduotas ir išjuoktas. Neketino smerkti, išjuokti ir išduoti jos pačios. Galiausiai jie nebuvo vieniši individai, tačiau mieliau rinkosi vienatvę, kurioje nebuvo pavojaus, kad kažkas pasikėsins į tavo gyvenimo brangakmenius, suskaldys juos ir paliks tave tuščią bei kaltą. Visas praeito gyvenimo etapas, kurį praėjo su Salonina jam atrodė toks brangus daugiausia dėl to, kad tai buvo vienintelė vyro patirtis, kurią dėliojo daugmaž teisingai. Sevastianos atsisakė savo šeimos paveldo, nusprendė siekti svajonės, susipažino su mergaite, pamilo ją veik iš pirmo žvilgsnio, ją vedė, netrukus sukūrė šeimą. Turėjo namus, veiklą, pratęstą giminę. Praktiškai netrūko nieko. Net jeigu ir yra panašių svajų atsisakęs dėl jų neįmanomumo tai buvo būtent tas ratas, kuriame neatsisakytų įsisukti dar kartą. Užtikrintumas dėl savęs, rytojaus ir asmens šalia visados verčia jaustis ypatingai, nes atrodo, kad turi galią kurti savo būtį tokią, kokią nori, už ją kovoti ir ją išlaikyti. Vargu ar čiupęs Kateriną taip rimtai, kaip norėtų, leistų kam nors šiam pasauly bent pasikėsinti į laimę, kurią pasistengė vėl susikurti. Vargu ar liktų kvailų principų nekišti nosies į magijos pasaulį, veikiausiai būtų pasiryžęs padaryti absoliučiai viską ką gali, net sunaikinti potencialius kenkėjus, idant niekam net minties tokios į galvą nešautų, jog gali stoti jam skersai kelio. Visgi. Žinojo, kad būdų kaip išsigelbėti nuo mirties greičiausiai egzistuoja. Tad kodėl nieko dėl to nedarė? Pasidavė? Ne! Užtektų tos pačios Katherine žvilgsnio, prisilietimo, jautraus prašymo ir amžinąjį atilsį pasistengtų atidėti neribotam laikui. Sebastianas tą nesąmoningai naudojo kaip priemonę pralaužti palankumo jam požymius, kuriuos norėjo pamatyti ir pajusti. Pati vampyrė būtų sugalvojusi keletą būdų kaip būtų galima Redford'ą išgelbėti. Tačiau kalbant apie šiuos du asmenis akivaizdus egocentriškumas bei užsispyrimas buvo didesni už tikrą, nuoširdų širdies balsą. Niekas dar toli gražu nebuvo aišku. Nebuvo suprantama kas tarp jųdviejų vyksta ir kiek tai rimta. Neprotinga net būtų imti ir "pasileisti plaukus", nes tikimybė, kad Redford'o išgelbėti visgi neįmanoma taipogi yra reali. Prisirišimas virstų klaida, kuri paliktų kartėlį, tuziną neatsakytų klausimų bei sudužusių vilčių. Jis jautė, kad ne dėl gero gyvenimo Katherine Pierce tapo tuo, kuo yra ir nenorėjo jos skaudinti, versti daryti tai, kas jai nepatinka, kas ilgam paliks nemalonų jausmą krūtinėje. Jei ne sveiką protą aptemdęs alkoholis (um, ir pavydas?) galbūt vyras taip ir nebūtų šitaip išdrąsėjęs. Idiotiška kaltę versti svaigalams, tačiau jie tikrai pakeičia savijautą bei mąstymą. Girtas žmogus parodo daugiau tikrojo savęs, tiesiog reikia žvelgti giliau, ne tik į apsiblaususias akis ir svirduliuojančią povyzą.
Nieko keista, kad iš savo copy-past'ų ryškesne, seksualesne išvaizda išsiskirianti nemirtinga antrininkė nesielgė it švelnus pūkelis. Savotišką tendencingumą Sebastiano ir Katherine susidūrimuose pastebėti nesunku. Jiedu visados pradžioje pešdavosi, kol galiausiai vienas jų imdavo ir flirto meną bei jojo galimybes perkeldavo į kitą lygį. Ir tai užhipnotizuodavo, pavergdavo dėmesį, kūną, sielą. Dažnai net patys nesuprasdavo, kad atsidūrė ties riba, kurią peržengti norėjosi labiau, nei sugrįžti į saugią "man nerūpi, tad užsipisk" zoną. Redford'o noras prisilakt žinoma nieko bendra neturėjo su "žavingesniu" savęs pateikimu garbanei, kuri spyriojosi, raukėsi, vaizdavo šaltą ir abejingą, bet to ir buvo galima tikėtis, tiesa? Vyras to tikėjosi ir tai kabino. Nė karto nepagalvojo apie tai, kad Katherine nuotaiką bei elgesį norėtų apversti visai kitu kampu, kad norėtų jos murkiančios ir mielutės. Vargu ar panašūs įvaizdžiai turi kažkokių sąsajų su tuo, kas yra originalioji vampyrė, moteris, pagarsėjusi dėl jai būdingų priešingų tam savybių visumos. Tačiau tuo pačiu tas šaltumas ir abejingumas, ryški ironija bei skeptiškumas vertė Sebastianą nepaleisti Pierce iš savo artimo akiračio. Kiekvienas momentas, kai tame jos tiršto "negatyvo" debesyje prasiskleisdavo netikėti, fantastiškai žavūs šviesuliai... Tai atimdavo amą. Bet Katherine tokia ir yra. Ji nieku gyvu neparodytų palankumo asmeniui, su kuriuo nežaistų ARBA iš tikrųjų nenorėtų bendrauti. Gerai, pripažinkim, kad pasiduoti tos tuštutės iniciatyvoms su viltimi, kad vampyrė užmatys ir jai nepatiks buvo labai, labai kvaila. Tačiau finale tikslas pateisino priemones ir vyras negalėjo pasijausti labiau spakainas. Tik to ir reikėjo. Mažo, bet įsimintino požymio, idant jai nėra vis vien, kad vyrui širdelė šokoladu apsilietų ir cukriniais pabarstukais apsidrabstytų. Nuo šio taško net minties nebeturėjo, kad būtų norėjęs laiką leisti atskirai nuo Katherine. Bet įsivaizduokim kitokią įvykių versiją. Užsidaręs kambaryje ir net jeigu nebūtų susipažinęs su paslaptinga moterimi dirbti negalėtų dėl stipriai kalančios muzikos, o ką kalbėti apie miegą. Ar GALIAUSIAI faktą, jogei tikrai pro jo akis nepraslydo tas pasitikėjimo nekeliantis didžėjaus garbanei parodytas dėmesys. Užsibarikadavęs savo poilsio bei vienatvės zonoje neišbūtų ilgai ir dėl kviestinės grupės, kurią drąsiai pavadintų savo viena mėgstamiausių, nes dievino alternatyvią muziką. Jei Pierce visgi nebūtų nusprendusi ateiti tam, kad išardytų nepadorų merginos staipymąsi prieš josios morališkai labai labai seną, bet fiziškai - nelabai vyrą, šis tikrai nebūtų iškentęs to "Kylo Ren'o" įžūlumo manant, idant gali Katią kažkuo sudominti. Pats būtų nulėkęs ir padėjęs atlikėjui išginti save lauk iš šio įspūdingo statinio toliau nuo dar įspūdingesnės, populiariausios ir žinomiausios visuomenėje vampyrės. Jei kažkur netoliese visa tai stebėtų Alexis, tai mažų mažiausiai abiems per pakaušius užvažiuotų, esą kurių galų jie čia išsidirbinėja. "Kaip maži vaikai..." sakytų atvirai smerkdama visai ne solidžiai atrodančius sutuoktinių sprendimus. Tik vargu ar ji galėtų suvokti kas lemia tokį Kat ir Seb'o elgesį, mat Farraday visai kaip ir absoliutinė dauguma Pierce žinančių personų vertino neigiamai. Mažai trūko, kad daugybė nusikaltimų prieš žmoniją padariusi vampyrė būtų oficialiai areštuota ir teisiama pagal įgaliotus įstatymus. Net jeigu Redford'as būtų spardęsis prisidėti prie korporacijos planų, agentei pagrasinus užleisti snaiperį ant Marcuso ir Saloninos, Alexis tikrai būtų pradėjusi apeliuoti į visus tarnybų užfiksuotus juodus Sebastiano darbelius, kurie kaip ir visų vampyrų buvo susiję su žmonijos populiacijos mažinimu. Gaila aišku, kad vyras savo ruožtu ramiai ir saldžiai miegojo nepagalvodamas apie tai, ką organizacija galėtų daryti su jo krauju. Pati galbūt to neplanavusi garbanė išsidavė, jog Sickick slapyvardžiu pasivadinęs atlikėjas iš tiesų mažai ją tedomino kaip vyras. Nepradėjo džiūgauti apimtas triumfo jausmo, nes jau ir taip per daug džiaugėsi matydamas Kath prieš save. Ji atrodė tiesiog dieviškai. Ta aptempta juoda suknelė, vietomis atidengianti daugiau nuogo kūno, tobulai gulantys tamsūs plaukai, skoningas makiažas suteikęs jos veidui moteriškumo... Tuo atsigrožėti įmanoma būtų tik akims išvarvėjus. Keista, bet kažkokio tipo, kurio sijonų vaikydavosi neturėjo. Kone visos jam pažįstamos moterys vyrui atrodė patrauklios pradedant ta pačia Alexis ir baigiant Frėja Mikaelson. Visgi, kad pasijaustų patrauktas to neužteko. Labai keisti, mįslingi, neapčiuopiami jausmai verčia mus susižavėti. Galima bandyti aiškinti tai giminingų sielų pezalais, sutampančia energetika ir panašiu ezoteriniu mėšlu. Pats Sebastianas manė, jog labaaaai daug dalykų ir reiškinių egzistuoja, kurių išaiškinti net nederėtų. Žinojimas sugadina intrigą. Jausmai yra savotiškas magijos pasaulis - mįslingas ir užburiantis. Nė viena Redford'o širdies damų net vidinėmis savybėmis identiškai neatsikartojo, o panašumų ir nesivaikė. Jei myli žmogų dėl to, kad jis tau primena tavo darželio laikų meilę tai ką žinau... Ta pati Katherine nesigilinus panašėtų į tam tikrą vampyrų padermės stereotipą, tačiau taip traktuoti (taip paviršutiniškai) bet kokį žmogų yra tikrai kvaila. Būtų prašęs garbanės suvartoti kad ir kelias dėžes stipraus alkoholio, idant tik jo poveikis taptų bent kiek juntamas. Pamiršo, bet ir gerai. Nes primygtinai spirti kažką nesaikingam svaigalų vartojimui yra neatsakinga. Tai buvo pirmas kartas, kai tame saikingumo atsisakė pats. Savo vampyriškaisiais metais iš viso propagavo abstinenciją. Vampyrai neapsvaigsta nuo svaigalų, šie tik sušildo kūną užvesdami miegantį, negyvą organizmą. Bet kai atvirto į žmogų pastebėjo, jog alkoholis daro jam fainą poveikį, tad pasišovęs į parankę Meisoną vis dažniau juos degustuodavo pamėgtame bariūkštyje, po krepinio varžybų, lenktynių ir kitų vyriškų pramogų. Galima teigti, kad iš dalies pasidavė bičiulio įtakai. Bet nuo to Ponas Tobulas taipogi ėmė darytis mažiau tobulas. Ir šiaip, nereikia priminti, idant ne visai lengvai tvarkėsi su savo žmogiškumu, ypač silpnybėmis, kurioms atgavus fizinę gyvybę norėjosi vis dažniau pataikauti. Karts nuo karto visai įdomu paspekuliuoti tam tikrais klausimais. Vienas jų, pavyzdžiui, kaip visgi klostytųsi Katherine ir Sebastiano priešdraugystė, jei vyras apart to, kad nužvelgęs Eleną nusprendė, jog Pierce yra karštesnė (dooooh) būtų nusprendęs nepaimti iš jos šiek tiek kraujo asmeniniams poreikiams. Lėktuve tikrai nebūtų įvykęs tasai vaizduotės žaidimas, po kurio graikas jautė tokią didelę seksualinę įtampą bei seksualinio potraukio sužvėrėjimą, kad vis dažniau pagaudavo save su savo paties pimpalu rankoj, nes jeigu nenuleisdavo garo neįstengė net kavos užsiplikyti nepagalvojęs apie tai, kaip kruša Kat ant virtuvinio stalo. Drąsiai galima teigti, kad kaip visuomet viskas susiklostė taip, kaip turėjo susiklostyti. Gręžiotis atgal, analizuoti gal ir atrodė įdomu, bet bereikalinga. Vyras tikrai būtų nuėjęs kitu gyvenimo keliu, galbūt net negalėtų pasididžiuoti ta vizualiai jaunute, bet nuodinga "žmona". Ar galiausiai fantastiškai nuteikiančia nuojauta, kad mitais apipinta vampyrė nėra tokia jau ir abejinga savo fiktyviam, bet techniškai ir nelabai sutuoktiniui.
Kai kuriuos girtumas veikė agresyviai. Tiem asmenims nagai niežėjo konfliktuoti ir muštis, tačiau Sebastianui toks variantas neprilipo. Jis elgėsi juokingai, tauškė visokius niekalus, buvo perdėm energingas ir visai norėjo miailės. Akivaizdžiai jo galūnės tapo vis artimesnės Katherine fiziniam pavidalui. Viduje ir galvoje jautėsi velniškai gerai. Toks tuščias, lengvutis it muilo burbulas. Vargu ar būtų įstengęs net rimtai ant garbanės supykti, jei ji būtų nubaudusi sukerštavusią merginą taip, kaip norėjo. Žinoma be pasekmių tokie veiksmai nepraeitų. Redford'ų reputacija nepaisant nuolatinių bulvarinių skaitalų bandymo sukurti kokią kompromituojančią istoriją buvo nepriekaištinga. Visgi vyras padarė išvadas ir ėmė labai minimaliai pasitikėti asmenimis iš jam būdingos aplinkos, mat šie už pinigus mielai nutekindavo visokių detalių iš pirmosios vampyrų šeimos gyvenimo. Ar burbulas išpūstas nebus iš Kath ir didžėjaus flirto, Sebastiano "šokio" su viena tų madingų "Instagramo" pupyčių tobulais kūnais ir akinančiu "hailaiteriu" ir galiausiai vampyrės scenos bandant šią pastatyti į vietą? Visi skeptikai ir nekentėjai laukė, gaudė tokius momentus, kad galėtų apjuodinti vampyrų rūšies veidu laikomą porą, į kurią neva turėtų lygiuotis kiekvienas nemirėlis. Net tų pačių priešų greičiausiai spėjo ne vieną pritraukti, nors žalio supratimo neturėjo kas jie tokie ir kodėl norėtų išsilieti ant tų dviejų populiarių "tobulučių". Tai arba korporacija stengėsi tokius atmušti, arba piktavaliai dar tik kūrė planus kaip ir kada turėtų smogti. Keli šikniai iš Berlyno iš grupelės, kuri sugalvojo aplieti Sebastianą ir Katherine krauju buvo sulaikyti ir maža to stos prieš teismą. Likę išpuolio dalyviai... Tiesą pasakius nieko apie juos nežinojo, bet nenustebtų, jog pati Pierce likusius kaltininkus nusprendė nubausti taip, kaip tik ji moka. Tokios agresijos žinoma nepalaikytų, nes be jos nebūtų buvę to bučinio ir galiausiai progos limuzine apsvarstyti, suvokti savo norus bei ketinimus. Galiausiai Katios šešių savaičių trukmės atostogos padarė savo ir vyras jautėsi ne tik jos pasiilgęs, bet ir laimingas, jog ji sugrįžo. Nė karto nepagalvojo apie tai, kad toliau jos veidą matys nebent sapnuose ar prisiminimuose. Žinojo, jog bet kokiu atveju jie susitiks, gal net panašiu principu kaip likimas keletą kartų bandė juos suvesti. Kartais atrodo, kad net užslėpti, tačiau stiprūs norai sąmonės lygmeniu veikia tavo sprendimus, dėl to tu mistiškai atsiduri tokiose vietose bei situacijose, idant gautum progą realizuoti tas užmačias. Tuo Kat grįžimo nepavadintum, mat sugrįžo ji savo noru bei triukšmingai. Tik vargu ar dėl to graikas savoje galvoje džiaugėsi mažiau.
Tam tikras paraleles tarp Sebastiano ir Katherine pažinties Čikagoje bei atnaujintos Niujorke tikrai galima brėžti. Dėl savo "vampyriškų" pranašumų mažiausiai po kartą apsaugojo vienas kito užnugarį ir šiuo metu buvo kaip ir atsiskaitę. Net jei seniau buvo mažesnis pagyrų puodas nei dabar vis vieną neketino akcentuoti, jog tasai indų kilmės taksistas būtų nusitašiusią Marissą nusivežęs į atokesnę vietą ir išblizginęs ja savo iešmą. Aplamai jei būtų pasiryžęs dėl šito Kat informuoti netruktų pajausti nemalonų skonį burnoje. Geri darbai tampa kažkokie populistiniai, kai pradedi jais girtis. Vargu minėtu ar Berlyno atveju jie abu puoselėjo kažkokias savanaudes intencijas dėl įsikišimo į veiksmus, kurie oponento stoviui bei būviui atneštų nemalonumų. Tik tikėtis kažko tokio mielo iš Pierce negalėjo. Tačiau tai ir yra tas lemtingas momentas parodęs, kad vampyrė toli gražu nėra tokia atšiauri ir raguota kokia dedasi. Jei Katherine ištisai kaprizus rodytų, na, jėgas netruktų prarasti net atkakliausias interesantas. Visgi jiedu turėjo ryšį, puoselėjo vienas kitam trauką, net iš dalies sudarė sąjungą ir draugystę. Nepaisant to, jog kiekvieną bendrą žingsnį viešumoje patys fiksavo ir kėlė į internetą su prierašais, kurie turėtų parodyti kaip karštai jie vienas kitą mylį, Katherine ir Sebastianas vis vieną leido kartu laiką. Tai futbolo varžybos, laidos ar galiausiai koks nekaltas pasikultūrinimas teatre ar meno galerijoje. Ši dalis, būvimo kartu dalis yra tikra visai kaip ir faktas, jog vienas kito draugijoje jautėsi pakankamai laisvai ir net maloniai. Prisilietimai, žvilgsniai, ypatingas dėmesys vienas kitam buvo suvaidinti, tačiau tokiais neatrodė tik dėl to, kad vargu ar kuri viena dalyvio pusė tuo bent kiek nesimėgavo. Suartėjimas šioje tam ne itin pritaikytoje vietoje - tai visai kas kita. Redford'as neklausė savęs kodėl taip elgėsi. Nenorėjo visų laurų sukrauti ir skubriai suvartotai alkoholio dozei. Troško jos artumo, prisilietimo ir bučinių, nes tai vertė iš vidaus virpėti, jausti malonumą, kurio negalėtų sulyginti su jokiu kitu ankstesniu potyriu. Katherine lūpose paskendo, šis aistringas momentas kėlė neapsakomą, nesuvokiamą malonumą ir tikrai ne vien tik kūnišku lygmeniu. Troško, jogei Pierce priklausytų jam visai kaip ir norėjo, idant tai nebūtų kažkoks vienkartinis pasimėginimas, po kurio sektų dar 6 savaitės boikoto. Savotiškai stengėsi jai kažką įrodyti. Įtikinti, kaip smarkiai ir nuoširdžiai jos visos geidžia, kad jaučiasi vertas viso šito ir pačios vampyrės, kad jo paties intencijos toli gražu nėra savanaudės. Dėl to ir dėmesį jos kūnui, jos malonumui rodė didelį didžiulį. Puikiai atsiminė kur liesti, kur bučiuoti, kurios Pierce kūno vietos dievina švelnumą, o kurioms patinka šiurkštesnis kontaktas. Vienas kito kūnus jie tikrai buvo pažinę geriau už protus bei sielas. Sebastianas elgėsi atidžiai ir jausmingai. Šie keli aspektai iš esmės skiria meilės aktą nuo banalaus sekso. Vaizduotės žaidime buvo elementarus, kiek gyvuliškas pasidulkinimas, tačiau atėjus išsvajotam momentui vyras, pasirodo, nusprendė būti kiek kitoks. Nebuvo lengva susitelkti į tai ką daro burna, kuomet žvėriškas noras paimti Kateriną visą viduje degino ir veržėsi lauk. Tačiau tai toli gražu nereiškė, kad nesimėgavo. Niekados nelaikė savęs fantastišku meilužiu, bet po žiniai, nesavanaudiškas dėmesys partnerės kūnui kiekvieną seksualinę omegą paverstų alfa. Kažkada baiminosi, jog jei tokia akimirka ir ateitų bijotų kažką net pradėti, nes neduok dieve per greitai išsilies ar kitas velnias. Dabar viduje to nejautė, pasitikėjo savimi.
"Priežastis esi ir visada buvai tu, Sebastian‘ai. " Pierce gali tikinti save kiek tinkama, neva Redford'as tokių įsimintinų žodžių sekančią dieną neatmins, bet taip paprasčiausiai nebus. Tai bus frazė, lydima fantastiško jos artumo jausmo, ugningo žvilgsnio, kuri sulaužys paskutinius likusius principus bei dvejones. Neketino vampyrės dabar paleisti. Net jeigu ji negalėdama pažadėti to, kad pasiliks, ffsavo ruožtu vyras pasistengs jos sprendimą atitolti padaryti dar sunkesnį. Kad moteris galvotų apie šį momentą, šį kaitinantį, svaiginantį jausmą ir norėtų dar. Jie pasiekė tokią ribą, kad tolimesnis vienas kito erzinimas nekaltais prisilietimais nebebūtų sukėlęs reikiamo efekto. Reikėjo didesnio sukrėtimo, kažko itin intymaus ir tikro. Oralinis seksas jai - nebloga pradžia. Stengėsi atlikti viską teisingai, Kateriną paveržti, priversti ją bent akimirką, šią karštą, velniškai karštą akimirką pamiršti jų "imk-neduosiu" žaidimo dalį, kuri tapo visiškai nebelogiška tuomet, kai tapo aišku, jog jie abu to nori lygiai taip pat stipriai bei nuoširdžiai. Velnioniškai geidė į vampyrę įeiti, pajausti jos kūnišką vidinį susijaudinimą jautriausia dalimi savo kūne.  Susijungti, visiškai išeiti iš proto. Nė vienas iš  jų nebūtų to pasigailėję. Tai turėjo nutikti. Pagaliau nutikti. Tik Sebastianas nesitikėjo, jog taps toks entuziastingas vilionei, kuri baigėsi fantastiška, švelnia ir rausva Pierce vagina jojo burnoje. Gal ir nebuvo ji deimantais inkrustuota, tačiau kvepėjo ir skonine prasme jautėsi nuostabiai. Niekuomet neneigė, jog seksualine prasme jie buvo geriau nei gerai suderantys partneriai. Visas Katherine kūnas, jo kvapas veikė Redford'ą geriau, nei stipriausia pasaulyje viagra. Galiausiai su jokia kita partnere nėra patyręs tokios seksualinės beprotybės, kuriai atsidavė bendravęs su "Marissa". Ar dabar. Pamesti galvą dėl žymiosios Katherine Pierce nėra taip jau ir sunku, tiesa? Nedievino savęs taip stipriai, kad bet kokia kaina trokštų jai atsispirti iš principo. Ypač kai asmeninis gyvenimas subyrėjo tarsi kortų namelis ar ryški iliuzija. Tas pasąmomingas "aš pabandysiu dar kartą" įsitvirtino giliai bei lengvai išsiplėtojo. Galbūt nusvils, ką gali žinoti. Katherine ne visados priimdavo logiškus sprendimus, jos natūra nenuspėjama tarsi gamtos jėgos. Bet šiuo atveju ir pasakymas vienas geras yra "neliūdėk, kad jos nebėra, o džiaukis, kad ji buvo". Bet kokiu atveju nebenorėtų atsidurti panašiose psichologinėse ir jausmų duobėse, kaip seniau. Tad norint išvengti jų galima slėptis po devyniais užraktais arba į nesėkmes žiūrėti pro pirštus. Pasakyt lengviau, nei padaryti, tačiau pagaliau jautėsi užsikrovęs stiprybės ir "emo" stadija atrodė išvengiama, ypač kai egzistavo rėmai, į kuriuos privalėjo sutilpti nepaisant nieko. Kai Katherine Sebastianą sustabdė vyro antakiai į viršų šauna greičiau, nei spėja sutrikti. Vampyrė kalbėjo toliau. Prislopintas, kimokas balsas gundė Redford'ą kišti veidą atgal ir tęsti, tačiau girdėjo gi ir tai, ką fatališkoji gražuolė sakė. Jai puikiai pasisekė savo "ne" apsukti kaip kažką, ką neva daro paties Sebastiano labui, bet ji kuo puikiausiai žinojo, idant dėl šito vyras geis jos tik dar labiau. Nes gavo paragauti mažą kąsnelį ir tai sukels ne tik apetitą, bet ir žvėrišką alkį. Gal visai įdomus iššūkis gautųsi? Ėmė galvoti apie tai nukreipęs mintis nuo savo išpampusio lytinio organo, kurio nerami egzistencija trikdė. Net nežinojo ką pasakyti, mat pastebimai jautėsi kažkoks apšalęs. Žvilgsnis sustingęs, šiek tiek pražiotos lūpos, suakmenėjusi fizionomija, susitaršę plaukai, nuoga viršutinė kūno dalis ir boner'is. Atrodė iš ties įdomiai. Nebloga pamoka. Dažnai komunikuodamas su Katherine peržengdavo ribas. Nepasitikėdamas ja (ar elementariai išsipisinėdamas) ne vieną karštą momentą yra sudeginęs. Atėjo metas ir jai vyrą nubausti, tiesa? Galiausiai vyras kilsteli vieną lūpų kampučių ir tai suformavo kreivą šypseną. Ne priverstinę kažkokią, bet patenkintą, tarsi provokuojančią. Gal net kiek piktą? Pasidavė jos iniciatyvai pradėti tą šlapią atsisveikinimo bučinį. Judviejų liežuviai susilietė, o Pierce atsitraukiant buvo priverstas paleisti iš lūpų jomis apglėbtą josios viršutinę. Ši gundančiai krimstelėjo vyro apatinę lūpą ir tai erogeniškai suerzino lytiškumą, kuris akivaizdžiai nebus Kath dėka patenkintas. Paleido ją iš glėbio ne itin noriai. Bet prisivertė. Nejudėdamas stebėjo kaip garbanė susiruošia ir išeina. Pasilikęs vienas negalvojo apie nieką, kaip bebūtų keista. Pamiršo savo erekciją ir susigraibęs marškinėlius pabando juos užsidėti. Grįžti į vakarėlį ir apsimesti, kad nieko neįvyko būtų keista. Neturėjo dar tiek pohuizmo. Neturėjo jokio išankstinio plano, kai minimaliai susitvarkęs savo išvaizdą iškeliavo iš vonios kambario. Telefonu hole kalbėjęs iš matymo kažkur žinomas vyras keistai pašnairavo į Sebastianą, kuris toli gražu seksualine prasme dar nebuvo nurimęs. Maža to ant veido nešiojo įsiaudrinimą išduodančią fizionomiją. Įžengė į šokių klubu virtusią svetainę ir ji atrodė lygiai taip pat, kaip prieš pusę valandos. Ieškojo akimis Katherine tiek kūniškai, tiek emociškai. Praėjo giliau ir tuomet pastebi garbanę įsitaisiusią ant baro. Ji greičiausiai ne tik užuodė vyrą, tačiau ir girdėjo, kaip šis pradeda artintis arčiau josios. Redford'o galvoje visas šis aplinkinis šurmulys buvo tapęs nereikšmingu. "Užklupo" vampyrę šiai besigardžiuojant vynu iš už nugaros, švelniai uždėjo ant jos pečių rankas ir pasilenkė. Praskyrė jos plaukus apnuogindamas moters kaklą. Palinko prie jo. Keli nedrąsūs bučinukai netrukus virsta jausmingu šokiu lūpomis ant jos švelnios, kvepiančios odos. Kvėpavo lėtai ir apsunkusiai, ne tas žodis koks susijaudinęs buvo. Prispaudė Pierce prie savęs tvirtai ir kiek savininkiškai. Neaišku ko siekė (ar aišku?), tačiau gėdos jausmą buvo kažkur pametęs. Ranka nuslydo viena jos šlaunų. Iš pradžių kone nekaltai, o paskui nuvedė pirštus į vidinę jų dalį. Stipriai suspaudė. Trūkčiojantis Sebastiano kvėpavimas priminė keistą įniršio metaforą, kuri šiuo momentu reiškė pagundą čiupti garbanę, pasisodinti ją ant šito baro ir... Ir koks skirtumas, kad aplinkui sukiojasi visi šie žmogėnai. Bučiavo jos žandikaulio liniją. Laisva ranka suėmęs vampyrės veidą kiek įmanoma labiau pasuka jį į save, visai kaip ir pirštais be galo lėtai artėjo jos tarpukojo, kurį net per atstumą jautė svaiginančiai drėgną. Žinoma ne viena pora akių juos stebėjo. Gal smalsiai, gal smerkiančiai. Bet koks po paraliais skirtumas? Tiesiog neįstengė valdytis. Ypač kuomet išvydo ją vėl. Tokią... Nepriklausomą, atrodytų tobulai išvadavusią save nuo to, kas tarp jųdviejų įvyko vonios kambaryje. Galbūt jei Katherine būtų sutelkusi dėmesį į aplinką perspėtų, jog prie jų kažkas artėja. Pajutęs ant savęs kažkieno rankas vyras krūpteli, nes tai tikrai nebuvo Petrovai priklausančios. Atsisukęs išvysta asmenį, kurio nuo pat vakarėlio pradžios nematė, o ir pasigedo. Sustingo nejaukioje pozoje tarsi tik dabar būtų atgavęs bent dalelę sveiko proto. Kažkaip keistai pasijuto atvirai, net per daug atvirai glamonėdamas vampyrę prieš savo seserį.



avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1487
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : Niujorkas
Meilė : The myth, the legend, the baddest bitch of all.
Draugai : Dean, Mason, Rebekah
Rūšis : Vampyras (33/2595)
Darbo paskirtis : JNK pirmininkas, "RedCorp" savininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t740-redsebastian1-instagram#33911

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Elissa Ambrose on Pir. 05 01, 2017 5:11 pm

Kuo toliau, tuo labiau Elissa tolo nuo prigimtiniu savo saknu, jei tomis saknimis mes laikysime butent Argentu jai iskiepytas vertybes ir pasauleziura. Negana to, banydama tapti... ir vel tapti Ambrose, ji pateko i kruopciai jai paspestus spastus. Nesiliaujantys sapnai bei vizijos ja sekino. Sekino taip, kad ilgainiui ji eme sunkiai susigaudyti kas yra kas, nebepajege atskirti realybes ir it zaibas ja netiketai perskrodzianciu reginiu is kitapus. Ji atsiskyre nuo broliu, tapo uzdara ir apskritai, retai kada beislysdavo i dienos sviesa. Sulyso. Isblyskusi bei pajuodusiais paakiais ji nebeprimine saves, o ir paklausta kas ji, tikriausiai nebutu sugebejusi atsakyti. Nepaisant didziuliu savyje slypinciu galiu, Elissa tapo silpniausiaja savo seimos dalimi, kuria manipuliuodami demonai, o tiksliau viena ju -Floriana-pagaliau pasieke savo.
Floariana Ambrose visuomet buvo kitokia, taciau jos isskirtinumas nebuvo kazkas, kuo butu galima zavetis. Tyli, permaitingo charakterio persona visuomet savyje nesiojosi kazka tamsaus, nepaaiskinamo. Panasiai kaip serijiniai zudikai, ji buvo puiki aktore. It chameleonas mokedavo prisitaikyti ne tik prie situacijos, bet ir zmoniu tam, kad palenktu juos i savo puse, nusleptu tikruosius savo ketinimus. Silpna. Psichologiskai silpna zmogysta buvo toji Floriana. Palikimas, juodoji magija visiskai susuko jai prota ir dar pries patekdama anapilin ji isprotejo... Regedavo demonus, su jais snekedavosi. Visai kaip Elissa. Palinkusi prie nesiojamojo kompiuterio ji kazka rase. Staiga pakele galva. Jos akys atrode verksmingos. -Ne,-maldaujantis... drebantis jos tonas skambejo desperatiskai. -As nenoriu...-susnibzdejo kazkam, ka mate tik ji. Kazkam kas ja baugino. Kambaryje, kuris skendejo absoliucioje tamsoje isskyrus ta blausia sviesele kuria skleide kompiuterio ekranas, ji buvo absoliuciai viena. Dar viena, klaiki, pragaro kanciose aimanuojanciu nusidejeliu vizija perskrode jos smegenis. Ji susiguze. Skruostais eme riedeti surios asaros. Drebanciais pirstais ji eme rinkti aplink save, ant lovos ismetytas knygas. Akys buvo tokios pavandenyje, kad pro suslapusias blakstienas buvo sunku ka ir be iziureti. Ji kukciojo. Tyliai kukciojo, taciau regis pakluso tam, kas verte ja elgtis pries savo pacios valia.
Elissa atsidure miske. Kaip ir kur tiksliai mergina radosi, nebuvo tikra. Tarytum butu teleportuota nors is tiesu pati visa kelia atvaziavo savo pacios automobiliu, kuri paliko kelkrastyje, o pati pescia bei basa patrauke per kemsynus i misko gluduma tarsi butu zinojusi kur ir kodel eina. Atsitokejo staiga, netiketai ir tai sukele burtininkei didziuli soka. Tarsi is vandes istraukta zuvis ji eme ziopciodama gaudyti ora. Is baimes placiai pramerktos jos akys it paklaike zvilgciojo i visas puses, taciau aplink buvo tamsu. Is salcio emusi kalenti dantimis ji tvirtai prie krutines spaude su savimi atsinesta juodosios magijos knyga. Staiga, tolumoje smestelejo siluetai. Juodais kostiumais vilkincios butybes artejo ja supdamos is visu pusiu, taciau ju veidai... -O dieve,-aiktelejusi ji susieme uz burnos tik dabar supratusi, kad visa si laika ne pati to nesuvokdama tyliai snibzdejo senai mirusia kalba parasytus burtazodzius. Ji atverinejo vartus i kita dimensija! Skruostais teberiedejo asaros. Beveidziai... tarsi baltu audeklu apvynioti ju veidai priverte ja nusterti. Ji liovesi verkusi. Liovesi drebeti. Viskas nusciuvo. Rodos net medziu lapai liovesi snareje. -Elissa...-moteriskas, meilus balsas pasigirdo jai uz nugaros. -Mama...?-atsigrezusi atgalios ji prisimerke bandydama iziureti tolumoje pasirodziusia zmogysta. Kostiumuotieji prasiskyre ir ju tarpe pasirode...ji - Floriana. Isbales, kone pilkas jos veidas atrode stebetinai skaistus... jaunas. Po gobtuvu slepiami plaukai zvilgejo, o jos kraujo raudonumo lupos svelniai sypsojosi. -Bet as maniau, kad tu...-suraukusi antakius ji jautesi ismusta is veziu. Zinoma, matyto, mylimo veido pasirodymas ja siek tiek nuramino, nors visos jos kunas tebevirpejo, taciau... Visa si laika sapnuose, vizijose ji regejo Horaciju, o ne ja. Jos tevas, paraleliniame pasaulyje kenciantis tevas maldavo jos ji sugrazinti tam, kad sis galetu istaisyti savasias klaidas. -Mieloji Elissa,-Floriana zenge arciau. Globejiskai, delnu perbrauke per asarota dukros skruosta. -Kur jis? Kur tetis?-susnizdejusi ji susirauke, taciau jos tonas buvo nuolankus, pagarbus. Elissa suprato, nujaute, kad nutiko kazkas labai... labai blogo. Horatijaus cia ne nebuvo. Vargu ar jis apskrtai buvo ten is kur sugrizo jai gyvasti kadaise suteikusi Floriana.
Floriana neatsake. Tebesisypsojo kas ilgainiui eme atrodyti itin creepy turint omenyje, kad jos dvi stovejo viduryje gudaus misko, o jos kauleta, vaiduokliska veida apsviete viso labo menulis. Ji uzdejo dabar jau abi savo rankas Elissai ant veido, ties smilkiniais. Motinos akys, ju raineles eme pastebimai blukti. Ji snabzdejo. It pikta gyvate meginanti apzioti auka, kuri buvo pernelyg didele, pernelyg stipri, pernelyg galinga... Elissa Ambrose. Sviesusis Ambrose seimos spindulelis savo is paziuros glezname kune nesiojosi nepaprastai galinga magija, kurios Floriana tiesiog nepajege isstumti. Taip. Ji megino isstumti dukteri is savo pacios kuno tam, kad si uzvaldytu, perimtu kaip tai daznai daro demonai tik siuo atveju joks egzorcizmas nebutu padejes Elissos isgelbeti. Jos siela butu buvusi istremta i nebuti, o gal net ir dar blogiau - i ten is kur taip ilgai ir beatodairiskai pasprukti stengesi Floriana Ambrose. -Ne!-suciupusi motinos rankas per riesus ji nors pries tai ir nebuvo girdejusi minetojo burto, gerai suprato ka ketino padaryti gimdytoja. -As negrisiu atgal, Elissa!-pries akimirka nuozmus ir net rustus moters veidas igavo kitokia, maldaujancia israiska. -Tu nezinai ka jie man ten daro1 As negaliu ten grizti!-isputusi akis ji primine beprote. -As negaliu mirti. As negaliu mirti... Tai tarsi uzburtas ratas. Niekad nesibaigianti kankinimu virtine. Jie nori, kad as isproteciau, supranti?-klaikiai issisiepusi ji atidenge bedante savo burna. Elissa aiktelejo ir nevalingai, paleidusi josios rankas, pasidave atgalios. Eme trauktis atatupsta kol netiketai atsitrenke i kazka kas is pradziu primine sudegusi, taciau vis dar saknimis i zeme isikibusi medi. Staiga, salti, kauleti kazkieno pirstai sukibo Elissai i plaukus neleisdami jai pajudeti. Gal ir gerai, turint galvoje, jog atsisukusi ji butu isvydusi siurpios isvaizdos padara, kuriam veida atstojo kazkas panasaus i bukranija (frontalios jaučio kaukolės pavidalo dekoro motyvas)
Bukranijas atsirado paleolite, matriarchato laikotarpiu, manoma, kaip vaisingumo simbolis. Ypač dažnas senovės Rytų šalių ir vidurio Europos neolito, chalkolito, kai kurių archeologinių kultūrų – ir bronzos amžiaus dirbinių puošyboje. Pasak archeologo D. Kamerono, bukranijas vaizdavo moters gimdą su Falopijaus vamzdeliais. M. Gimbutienės nuomone, bukranijas buvo vienas Atgimimo deivės (retkarčiais ją simbolizavo ant kaukolės taškučiais nupiešti du sujungti trikampiai) simbolių. Dažnai kaukolė derinta su kitais Atgimimo deivės simboliais – bitė, drugys, gėlių žiedai.
Florianos akys pabalo. Jose neliko ne tik rudu raineliu. Sunyko ir juodi kaip smala vyzdziai. Uz tad Elissos akyse smestelejo net dvejetas. Florianos kunas susmuko kai tuo tarpu niekieno nebelaikoma jos dukra pakilo ant koju demoniskai kvatodama...

***


Florianos planas neisdege. Negana to, jog neteko savo pacios kuno, dabar ji buvo ikalinta Elissos, kuri pasirode esanti gerokai uz motina stipresne. Tai kas ta nakti nutiko miske buvo pirmas nenusisekes apsedimo atvejis. Prisviles blynas. Galbut todel, jog Floriana zinojo niekada neuzvaldysianti mineto kuno visapusiskai, ji pasiryzo gyventi taip tarytum paskutinioji galetu isausti bet kuria akimirka. Budavo tarpu kai Elissos protas prasviesedavo. Ji tapdavo savimi, taciau tai neuzsitesdavo. Netrukus motina ir vel paimdavo virsu, kartais pasitelkdama psichologini ar net fizini smurta. Elissa, tarsi nujausdama, kad Floriana yra kazka sumaniusi kaip imanydama priesinosi, taciau galu gale jos rankose, pries jos pacios valia atsidure saunamasis ginklas. Nukreipusi pistoleta i save ji kuri laika nebyliai delse, taciau buvo matyti, kad isitempe yra kone visi jos tiesa kiek atsigavusio kuno raumenys. Apie viduje, jos galvoje vykstancia zutbudine kova zinojo tik ji ir niekas is apinkiniu nebutu galeje net itarti, jog moteri yra apsededusi kazkada meilei mama vadinta velnio ispera. -Taip ir maniau,-staiga Elissa dviprasmiskai syptelejo. -Tu vis dar esi silpnavale, Elissa,-ziuredama i veidrodi, Floriana padejo ginkla ant komodos. Zvelgiant is salies toks asmenybes susidvejinimas turejo atrodyti itin siurpiai.
Kaip zinia, Elissa turejo dovana, o gal veikiau prakeiksma, matyti tiek su praeitimi, tiek su ateitimi susijusias vizijas. Kartais miglotos, neretai susijusios su kitais, jos seimai nepriklausanciais asmenimis, vizijos daznai uzklupdavo ja netiketai, tam nepasiruosusia. Ji negalejo ju kontroliuoti, neretai jos palikdavo ja suglumusia, sukresta ir pasimetusia, taciau blogiausia tai, kad dabar, viskas ka regejo ji, regejo ir ja ikaitu paemusi motina.
Vizija.
Lauke pliaupe kaip is kibiro. Karts nuo karto giedra naktini dangu perskrosdavo griaustinis ir... aimanuojancios moters verksmas. Ji pazino ta balsa, tik kur? Staiga ji isvydo save! Gulincia be samones krauju suteptuose pataluose, kurie pries tai buvo baltut baltuteliai... Floriana regejo viska is salies. Mate kaip apsigimusi jos pirmagymi gimdyme dalyvavusi tarnaite perduoda Horatiui. Mate jo pasibjaurejusi veida. Nekaltas... nekaltas, klykiantis ir viso labo vizualiai deformuotas vaikelis, kuriam taip reikejo mamos, grubiose, besirdzio vyro rankose buvo laikomas it daiktas... pasibjaurejima keliantis daiktas. Tarnaites aiktelejo, taciau nepriestaravo... nesukliude, nenustume kudikio burna bei nosi uzdengusios rankos. Prislopintas, isteriskas jo verksmas netrukus liovesi. Kunelis tebetrukciojo kai Horacijus nusviede ji i zidini ir tusciu, jokiu emociju neatspindinciu veidu isejo lauk.

Jipakreipe galva. Nuziurejo savo atvaizda veidrodyje. Letai nusirenge. Likusi visiskai nuoga, ji pirstu galiukais perbrauke per veslius, tamsius plaukus, stangrias krutis, strijomis neismarginta bei plokscia pilva. Dar tais laikais, dar budama gyva, Floriana pavydejo savo dukteriai neispasakytai kerincios isvaizdos, ka jau kalbeti apie tai kaip mineta persona atrode pilnai subrendusi, sumoteriskejusi. Floriana apsirenge atvira, zerincia palaidine, kurios gili iskirpte ir atvirai demosntruojamas seksualumas nebuvo budingas jos dukrai. Smoky eye make up, juodos it smala blakstienos ir subtiliai, taciau geidulingai svelniai roziniu blizgiu paryzkintos putlios jos lupos suteike Elissai nauja, provokuojanti amplua, ka jau kalbeti apie pakitusia jos eisena, kuri tik ir reikalavo atkreipti demesi i josios vingiuojanti uzpakaliuka. Prireike siek tiek laiko, kad ji apsiprastu aveti aukstakulnius mat medziotoja visuomet rinkdavosi patogia, praktiska avalyne. Juk spardyti nemireliams pasturgalius avint Labutinus nebutu taip lengva kaip atrodo tuose lekstuose, menko biudzeto veiksmo filmuose su viena kita zymesne, bet aktoriniais sugebejimais nepasizymincia sex bomba. Nors ir sutrikusi, Florianos psichika sugebejo suvokti vizijos esme. Sebastian'as, jos pirmagymis, nebuvo jos sunus. Bala zino is kur atsirades, veikiausiai vienas Horatijaus benkartu, buvo pakistas jai, jos saltakraujiskai nuzudyti vaikelio vietoje ir tai priverte jos, tuo paciu ir Elissos sirdi uzsiliepsnoti neapkykanta. Neapykanta Horatijui bei niekuo detam Sebastian'ui.
Atvykusi i didziuli, Redford'o bei savo namais tapusi dvara, Elissa letai, oriai zenge per sausakimsa vestibiuli. Nesisypsojo. Akimis ieskojo zmogaus kuri trosko isvysti, norejo pazvelgti jam i akis. Akis, kurias sis turejo buti paveldejes is savo kekses motinos mat nei ji, nei Horatijus heterochromija nepasizymejo. -Argi cia ne patsai vakarelio kaltininkas?-uzdejo savo rankas Sebastian'ui ant peciu letai, beveik glamonejanciai. Mate, puikiai mate kas vyko tarp jo ir jojo Misis, taciau visapusiskai tai ignoravo. -Su gimtadieniu, broli,-plati, koketiska sypsena perskrode jos pries tai paniurusi veida. Pyktis kazkur isgaravo. Pritrenkianti vyro isvaizda, jo stotas (physique) tiesiog ateme zada. Ir taip ne sviesioje Florianos galvoje uzgime su palikimu susijes, taciau logikos stokojantis planas. Svelniai, pirstu galiukais suemusi vyro zanda ji prisitrauke ji buciniui, taciau uzuot pakstelejusi i zanda, ji sultingomis savo lupomis prigludo prie jojo sujungdama jas trumpam, tikrai ne aistringam, taciau sokiruojanciam buciniui. -O tu padirbejai is peties,-tarsi niekur nieku, itin guvi ir besisypsanti ji pasisuko i Katherine. -Vakarelis is ties...-terminas, kuri ji ketino pavartoti tikrai nebutu atitikes sioje epochoje naudojamos terminologijos todel ji viso labo reiksmingai zvilgtelejo i juos supancia minia zmoniu, kurie nors ir bande atrodyti nesusidomeje, akivaizdziai seke keikviena trijules judesi. -Ispudingas,-draugiska, taciau tuo paciu ir gan bitchy sypsena buvo skirta Pierce.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Don't worry, all is well. All is so perfectly, damnably well. I understand now, that boundaries between noise and sound are conventions. All boundaries are conventions, waiting to be transcended. Moments like this, I can feel your heart beating as clearly as I feel my own, and I know that separation is an illusion.
avatar
Elissa Ambrose

Pranešimų skaičius : 184
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 35
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Neisipareigojusi (Dean)
Draugai : Dean Winchester
Rūšis : Medziotoja/Ragana (34/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Katherine Pierce on Kv. 05 04, 2017 7:36 am

1765 metai, Dalmatia (Croatia). Tamsiaplaukės bulgarės, Katherine Pierce, pastangos pabėgti nuo Niklaus Mikaelson su šio nemirštančia šeima, pasiekė pakankamai solidų 273 metų sukaktį. Kai imi galvoti kad pasaulis yra beribis ir jame gali paskęsti tarp aplinkinių, žingsnis po žingsnio pradėti artėti prie neišvengiamos, didžiausios savo gyvenimo klaidos. Išlikti budriai 24/7 yra pakankamai sunki užduotis, tačiau antrininkė niekada nebuvo suteikusi sau galimybės sustoti ilgam, pradėti labiau stabilų gyvenimą ar bent atsikvėpti, nepažvelgiant į tai, ką palieka sau už nugaros. Toks dalykas būtu atvedęs ją tiesiai į vieno didžiausių šios priešų letenas. Tas letenas, kurios net nesvarstydamos ne vienos akimirkos, išdraskytų jos liauną kūnelį tam, kad bent akimirkai pajustu saldaus keršto prieskonį. Heh, būtu visai ne kas, jei per visus tuos 500 metų, moteris būtu padariusi kokią nors kvailą klaidą, bei dėl kartas nuo karto iš vidaus kelią į paviršių randančio žmogiškumo, būtu nusprendusi elgtis priešingai, nei tai darė prieš tai. Niklaus ir šio šeimos sukurtų vampyrų populiacija buvo pasiekusi didžiausią savo epopėjos tašką, jų buvo visur ir šie „dauginosi“ taip pat aršiai, kaip po vasaros lietos iš po žemių išlenda visos tos slidžios ir šleikščiai atrodančios kirmelės. Ir Katherine išliko budri, net tuomet, kai suvokė kad Mikaelson‘ų šeima buvo visiškai arti. Kone galėtu prisiekti, kad jautė šių stingdančiai šaltą kvėpavimą į sprandą. Visa laimė, kad veikdama taip, kaip buvo geriausia jai pačiai, moteris niekada nesilaikė konkrečiai vieno plano, tokių turėjo šimtus, jei kartais reikalai imtu eiti ne visai taip, kaip tikimasi. Galu gale, negali save apsaugoti nuo atsitiktinio susitikimo su vienu iš originaliosios šeimos patikėtiniu, arba dar blogiau, jos nariu. Sunku pasakyti, kaip tuo metu būtu reagavusi į Elijah Mikaelson, mat santaiką su priedais su šiuo asmeniu pasiekė tik pasiekusi 2000-tuosius metus. Vis dar jautėsi „pakišta“, išnaudota ir išduota. Ir kas blogiausia, ne pakankamai stipri, kad galėtu pasipriešinti bent vienam jų, grynakraujų vampyrų. Visa laimė tikriausiai yra tai, kad statydami savo „paveldą“, Mikaelson‘ai ne vien susikūrė tvirtas pažintis, kurios būtu be jokios abejonės vykdžiusios kiekvieną jų užgaidą, jie įsigyjo ir mirtinų priešų, kurie taip pat, kaip ir Katherine, troško kad šios brutalios, despotiškos šeimos paprasčiausiai nebe liktu ne pėdsako, ir tik vienas dalykas, kraujo sąsajos, buvo tuo aspektu, kuris šiek tiek varžė garbanės rankas. O ji troško ne vien išgyventi, tačiau ir gyventi per amžių amžius. Ji taip pat per savo gyvenimo kelionę sutiko ne vieną asmenį, kuriuo galėtu pasitikėti, po teisybei, teisingiau būtu pasakyti: manipuliuoti. Lucien Castle (jūsų patogumui, šiek tiek vizualios medžiagos: spaudžiam), buvo pirmuoju nemirtingu nakties padaru, kurį per visišką atsitiktinumą buvo sukūręs Niklaus Mikaelson (trumpai apie tai, būtina paminėti: Lucien buvo kilnaus savo pono tarnas, pažinęs Mikaelson‘us dar tuomet, kai šie viešėjo prieš tai minėto asmens dvare. Kilnusis ponas turėjo pakankamai jauną, pasakiško grožio seserį, kuri žinoma kad patraukė prasčioko akį, ir jis nesusilaikydamas, tikriausiai visai ne tinkamai į šią pažvelgė, už ką gavo per daug didelę kainą sumokėti, kaip bausmę už per aiškiai parodytą „nepagarbą“. Gaila iš tiesų, juk vyras buvo ne vien labai charizmatiškas, tačiau ir nepriekaištingai dailios išvaizdos. Kilniam ponui dirbantys asmenys pagavo nepaklusnų tarną, uždarydami šį požemiuose, kankindami ir mušdami jį taip, tarytum šis tebūti nieko vertas mėsos gabalas. Ponas prieš suteikdamas šiam laisvę buvo sumojęs sugadinti tarno išvaizdą, kad net jei šio sesuo ir imtu norėti pasiduoti prasčioko įtakai, dabar nebe galėtu žiūrėti į jo nebe tokį malonų akiai veidą. Perrėždamas jam lūpas, arba teisingiau būtu pasakyti kad skruostus išrėždamas taip, kad šio „šypsena“ imtu siekti ausis. Veidas tikrai nebe atrodė patrauklus, o turint omeny kad sužeidimas labai greitai pagavo užkratą, Lucien turėjo mirti. Nežinia kas būtent privertė Niklaus pasielgti kilniai, tačiau suduodamas tarnui savo kraujo, jis net nepagalvojo apie tai, kad Castle buvo pernelyg silpnas, ir netrūkus turėjo pasiekti savo būties pabaigą. Jis mirė, bent iki tos akimirkos, kuomet pramerkęs akis, jau buvo nebe savimi, net randai buvo apleidę jo vizualų pavidalą). Tikriausiai būtu galima pasakyti taip, kad mįslingas, prieš 1000 metų gimęs vyras, tulžies turėjo pakankamai, kad tam tikru metu padėtu Katherine ne vien pabėgti nuo minėtosios šeimos, tačiau ir gerokai jiems sugadinti reikalus. Pats, asmeniškai nebuvo dar pasiruošęs pasirodyti prieš juos, bet, ak taip, taip pat troško to saldaus keršto, kuris būtu vykdomas kruopščiai, tačiau vargu ar atvestu „originaliuosius“ link jo namų durų. Jis mokėjo būti nemirtingo, mokėjo visiškai nevertinti trapiai žmogiškos gyvasties, mokėjo išnaudoti pasirinktas aukas, žaisti su šiomis taip, kaip to negebėjo padaryti niekas, prieš tai matytas garbanės tamsiai rudomis akimis. Jie nebuvo meilužiai, nebuvo net kilusi panaši mintis. Tiesiog dvi tamsios, nuo savęs „svaigstančios galvos“ efektą išgaunančios asmenybės, kurios buvo pakankamai nepakantrios ir neigiamos, kad galėtu imti ir pradėti „linksmintis“ kartu. Jis buvo tarytum savotiškas brolis tamsiaplaukei, su kuriuo nebuvo poreikio kautis dėl didesnio pyragėlio kąsnio. Stiprus, protingas, nepalaužiamas, klastingas ir šiek tiek sociopatiškas. Gebantis it mistiškas feniksas pakilti iš ugnies, smogiant skaudžiausią smūgį tam, kuris šį sumanė sudeginti. Jis apsunkindavo kone kiekvieną rimtesnį planą, kurio griebtis ketino šio nemirtingumo tėvas. Elementariausiai: antrininkės. Tikriausiai niekas nemanė kad po Katherine sekė tik Elena? Oi ne ne. Jų buvo ne viena, ir ne viena buvo kritusi dar greičiau, nei buvo sumojusi imti apie save reikštis. Tiesiog, buvo kone būtina likviduoti vienintelį šaltinį, kurio taip desperatiškai reikėjo originaliosios šeimos atstovams. Tais metais, Castle nebuvo šalia garbanės, tačiau žinodamas kur ši leidžia savo laiką, pasiuntė pasiuntinį, kuriam buvo būtina bet kokia kaina pranešti fatališkai gražuolei, kad Mikaelson‘ai yra šalia, nors tai ir nėra didžiausia problema. Pasiuntinys pranešė Pierce apie tai, kad jau kuris laikas mirtinguosius labiau baugina visai ne originaliosios šeimos atstovai, o padaras, kuris atrodo buvo atkeliavęs iš paties pragaro. Nesustabdomas, nesutramdomas ir visapusiškai pametęs sveiką nuovoką. Po tokio karšta ranka nebūtu norėjusi patekti ne viena, bent šiek tiek mirtinga siela. Po jo karšta ranka, arba teisingiau pasakius, vampyriškais dantimis neketino papulti ir Pierce. Visgi, net nesusiduriant su minėtu asmeniu, jis galėjo būti visai naudingas šiai klastingai moteriai. Apie saiko jausmo neturinti vampyrą, kuris visiškai nebuvo panašus į tuos, kurie buvo apsupę Klaus‘ą su šio viską toleruojančiais šeimos nariais, nors tą kartą jis ir neatrodė tiek įdomus, kad apie šį būtu norėjusi domėtis labiau. Katherine turėjo vieną ir nepataisomą užduotį: išgyventi, todėl kiti dalykai nebuvo net svarstytinais. Net jei mirtingas, žinią nešantis asmuo ir pabrėžė Castle paliepimą dingti iš ten kaip galima greičiau, ji nepakluso.
Bandydama surasti kiek galima „saugesnį“ prieglobsti, Katherine Pierce tuo metu keliavo su šios „pagalbine“ ledi, kuria tapusi buvo ne kas kitas, kaip Emily Bennett. Moteris savo pačios rankomis gebėjo kurti stebuklus, ir kalba eina ne apie kokius nors kulinarinius gabumus. Šalia savęs turėti asmenį, kuris geba naudotis tiek gamta grįsta magija, tiek tamsia šios puse, buvo daugiau nei patogu. Ir tikriausiai nereikia aiškinti to, kad Katherine visuomet gebėdavo rasti tinkamus aljansus, kurie šiai nesavanaudiškai suteikė „paramą“, atgal ankščiau ar veliau ant savo nosies užsitraukdami mirtį. Emily teikė savo paslaugas garbanei, pradedant nuo sunkių ar lengvų burtų ir baigiant korseto suveržimu ant josios liauno kūno. Kirtus Salonos ribas, moteris turėjo būti pasitiktos vieno iš Lockwood giminės atstovo, kuris jausdamas „malonią“, turėjo šioms suteikti trumpalaikę nakvynę, prieš šioms ėmus tęsti savo kelionę nežinoma linkme. Karieta buvo traukiama naktį, ir net jei tai buvo ne pats saugiausias variantas, tačiau kitą vertus, mažiau pastebimas nepageidautinų asmenų, kurie aptikę ją, apie tai praneštu šios priešams.
– Kiek ilgai mes dar trūksime, kol pasieksime Lockwood plantaciją? – Šiek tiek kimus, pašiepiantis ir veik visiškai nesuinteresuotas Katherine balsas susimaišė su skardžiu žirgo, tempiančio karietą, kanopų atgarsiu. Jautė kaip minėta kelionė ją sekino, vertė jausti begalinį beprasmiškumą, kuris palaipsniui pynėsi su nuobuduliu, kurio tiesą pasakius taip ir neišmoko toleruoti iki pat šiol. Matyt nebuvo tų asmenų, kurie galėtu ilgą laiką nedaryti visiškai nieko, patirdami tam tikro pobūdžio egzistencinę krizę.
– Iki sienos dar geras pusvalandis, miledi. Pasistenkite šiek tiek nusnūsti, taip laikas neatrodys beribiu. – Atsakomai prabilusi tamsaus gymio moteris, kaip mat sulaukė atgal rūstaus Katherine žvilgsnio, kuris atrodė net mažiau patenkintas šio pasisakymu, nei susidariusia padėtimi. Oras atrodė slogus, jautėsi kaip atmosfera kone spaudė kiekvieną esantį bent kelių kilometrų spindžių. Karieta staiga sustojo, ir tai privertė vampyrę suraukti savus antakius. Jos pašaipus tonos dar kartą užpildė aplinką, kuomet moteris spėjo vos pastebimai praskleisti savo natūraliai dailios formos lūpas. – Kas nutiko dabar? – Emily pasistengė paaiškinti savo poniai, kad vadeliotojas susidūrė su priešprieša riedėjusia karieta, kurios ratas išlūžo, ir padėti į nelaimę patekusiam yra kilnus darbas. Katherine tai nesukėlė labai didelio susižavėjimo, mat pasilikti čia dar kuriam laikui atrodė dar labiau slogu, nei slogi buvo ši naktis. Ketino užimti save kuo nors, todėl nusukusi veidą nuo į nelaimę patekusio asmens, ji nukreipė akis į Bennett. Žvilgsnis atrodė kiek mįslingas, akivaizdžiai kažkur mintyse kuriantis tolimesnių įvykių seką.
– Pasakyk man Emily, ką tu žinai apie asmenį, kuris čionykščių yra vadinamas „pačiu iš pragaro ištrūkusiu nelabuoju“? Ar jis iš tiesų yra toks baisus ir nesustabdomas, kad neturėtu egzistuoti iš viso? Ar yra galimybė surasti šį asmenį, jei šis dalykas man taptu aktualus?
Emily, kaip ir dauguma besidominčių ir daugiau žinančių, buvo sukaupusi ne per daugiausia žinių apie šį asmenį, ir ne todėl, kad ji buvo per silpnai žingeidi. Tiesiog buvo likę labai mažai tų, kurie išgyveno ir būtu galėję pasakyti daugiau, kad ir nurodyti būtent kur šis asmuo šiuo metu galėtu slėptis. Visgi, neįmanomi dalykai, Katherine visuomet atrodė net labai įmanomi. Tamsesnio gymio moters žodžių pradžiai užteko, kad Pierce susidėliotu mintis taip, kad šios palaipsniui pataptu realiais veiksmais. Netiesiogiai pranešti apie Redford‘ą (o taip, būtent šį vyrą, jei dar kartais to niekas nesuprato iki pat šiol) originaliosios šeimos atstovams, pasidarė net labai lengva. Pilnai užteko pajudinti, pasirodo labai jautrią Mikaelson‘ų „galybės“ temą, pranešant kad šie atrodo kaip maži blogiukai, palyginus su monstru, kuris kelia šiurpą ne vien mirtingiems, bet ir visiems kitiems gyviams, kurie pasitaiko pakeliui. Katherine net pasistengė sužaisti savo dailiomis akimis, kad Sebastian‘as būtu „pasitiktas“ tinkamų metu ir tinkamoje vietoje, tų, kurie pataikavo ir buvo naudingi pačiam būsimam hibridui. Tą kartą išgyveno tik vienas asmuo, kurio užduotis te buvo stebėti viską iš šalies, ir vėliau viską susakyti savo „šeimininkui“. Katherine nebuvo tikra, kad minėtasis vampyras sugebės nugalėti Niklaus, antraip, vargu ar būtu pasiruošusi panašiam žingsniui. Negalėjo rizikuoti tolimesniu savo būviu, kuris tuo metu priklausė nuo to ar hibridas gyvens, ar kris kaip bereikalingas padaras. Ji buvo tikra tuo, kad Redford‘as ir pats to nesuvokdamas, savo nevaldoma būtimi suteiks garbanei pakankamai laiko, kad ši galėtu labai saugiai atitrūkti nuo ją terorizavusios šeimos, bei negana to, bent kuriam laikui atsipūsti. Ji išvyko, taip ir nežinodama ar planas suveikė. Numanė kad suveikė, mat keliems metams atitrūko nuo savo priešų, galėdama laiką leisti tik taip, kaip suprastu ir palaikytu tik ji pati. Tik vargu ar dabar gebėtu surišti visus galus, suvokiant tai, kad kažkuriuo metu pati pastūmėjo Sebastian‘ą link šeimos, kurios nepatveria iki šiol. O dar stebėjosi, neva kone kas antras asmuo yra kažkaip susietas su Mikaelson‘ais. Bet ir gerai kad nežino, kokios viso to sąsajos yra, tiksliau kokios sąsajos riša Sebastian‘ą su Rebekah Mikaelson, mat mažu mažiausiai netikėtai užsimanytu ištuštinti savo skrandį per viršų, kokius 99 kartus. Ir taip, kadaise ji rėmėsi tik gandais, taip ne karto ir nesusidurdama su savo „pakištuko“ asmenybe, akis į akį. Fatališkosios garbanės gyvenimo kelionė tęsėsi ir toliau. Ir su kiekvienu kartu, ji palikdavo vis daugiau dužusių širdžių, sužlugdytų asmenybių ir išduotų aliancų. Juk vienu metu, tas pats Lucien tapo tik dar vienu vardu tų aukų, kurios nukentėjo nuo Katherine, visgi ne rankų, o savanaudiškai išgyvenamumu grįsto būdo. Ji pridavė jį Mikaelson‘ams todėl, kad moteriai tuo metu tai buvo teisingiausias būdas išsikovoti sau būtiną laiką. Nėra tikra ar pirmasis Niklaus‘o kūrinys vis dar yra gyvas. Ir jei yra, vargu ar norėtu su šiuo susidurti akis į akį, mat ne karto nepasigailėjo savo sprendimo, po ratais mesti tą, kuris eilę metų rūpinosi tuo, kad ši liktu kaip galima labiau nepastebima, bei išmokė kaip derėtu gyventi, kuomet esi aukščiausia mitybos grandinės dalis, tai darant su klase.
Įsitaisiusi prie laikinai įrengto baro stalo, Katherine net pati to nejausdama priglaudė plonučio stiklo taurę prie savo smakro, akis išlaikydama pusiau nuleistas. Nepriklausomai nuo to, kad ausų būgnelius šiek tiek trikdė aiškiai puikiai sudėtos aparatūros garsas, ji tiesiog buvo kažkur „išskridusi“. Nepriklausomai nuo to, kad veido išraiška buvo pakankamai gerai suderinta, tą prasmę, neatrodė taip, tarytum būtu paskendusi savo pačios mintyse, ji visgi buvo juose paskendusi. Atmesti tai, kas vos prieš kelias minutes vyko vonios kambaryje, paprasčiausiai nesigavo, tačiau ir būti per daug pastebėtai, nedegė didžiuliu noru. Keista tiesa? Kuomet tu atrodai taip, kad negali išvengti pavydžiai į tave nukreiptų akių, dar sugebi pasistengti būti ne dėmesio centre. Žmonės, kurie čia buvo susirinkę, buvo nusiteikę pasilinksminti, todėl nieko nuostabaus, kad būtent tai ir darė. Ir net tuomet, kai Chris Martin kartu su Khloé Kardashian priėjo prie žavingosios vampyrės, ketindami šią ištraukti į laikinai šokiu aikštele tapusią svetainę, ji viso labo neigiamai papurtė galvą. Nebuvo dabar to noro, vaidinti neva nuoširdžiai mėgaujasi vakarėliu, bei šio tematika. Juk iš tikro, vis dar mėgavosi dar išblėsti nespėjusiais pojūčiais, kurie taip nenoriai traukėsi tiek iš pilvo apačios, tiek iš galvos. Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, tamsiaplaukė visiškai pamiršo net tai, kad kažkur yra palikusi savo mobilų telefoną, ko daryti nederėtu, mat kone kiekvienas objektas, kuris yra bent kiek asmeninis jai, gali būti parduotas arba paviešintas. O kontaktų originali vampyrė turėjo pakankamai daug, nepriklausomai nuo to, kad šie buvo kruopščiai užšifruoti įvairiomis specifinėmis programėlėmis, kurias atrakinti te galėjo ji pati arba asmuo, kuris šias moteriai įdiegė (visgi, kadangi jis kažkaip paslaptingai „pradingo“, vadinasi liko tik ji).
Nebuvo tikra dėl to, kad Sebastian‘as sugebės susitvarkyti su savimi pakankamai greitai, ir ar iš viso norės artintis prie jos būtent dabar, kuomet buvo priverstas susitaikyti su pakankamai nepalenkiamai nuskambėjusiu neigiamu atsakymu. Kitą vertus, šiandiena jis pademonstravo ne vieną savybę, kurios nebuvo mačiusi prieš tai: atkaklumas, drąsa ir visapusiškas „dėjimas“ ant to, kad gali paeiti kaip nors ne taip. Tai kas vyko vonios kambary, gal ir būtu išvengta, jei jis ir toliau elgtųsi taip, tarytum šiam visiškai nerūpi, o ji tarytum visiškai nenori. Protai paprasčiausiai aptemo, arba šiuo atveju derėtu pasakyti kad prašvito, atsižvelgiant į tai, kad abu suaugę asmenys pagaliau liovėsi tampę tą pačią „imk, neduosiu“ strategiją, pasiduodami bent vienai, kiek labiau intymumo turinčiai akimirkai. Girdėjo kaip atsivėrė vonios kambario durys, esančios kur kas toliau nuo tos vietos, kur buvo ji. Šiuo metu nemirtinga garbanė ne vien įsiklausė į tai, kaip sparčiai jis artėjo prie jos, tačiau galima pasakyti kad ir jautė tai visu savo kūnu. Jo šiltos, žmogiškos rankos apgulė jos pečius, priversdami atitraukti taurę nuo smakro. Neketindama net atsisukti, garbanotoji nemirelė, šiek tiek praskleidė savo lūpas, greičiau dėl to, kad ketino prabilti, nei kad pavyzdžiui dar kartą paskanauti tikrai ne pačiu blogiausiu rūšiniu vynu. Taurė, kurios stovelio taip ir nepaleido, susidūrė su stalo paviršiumi. Jo šiltos, žmogiškos rankos apgulė jos pečius, priversdami atitraukti taurę nuo smakro. Neketindama net atsisukti, garbanotoji nemirelė, šiek tiek praskleidė savo lūpas, greičiau dėl to, kad ketino prabilti, nei kad pavyzdžiui dar kartą paskanauti tikrai ne pačiu blogiausiu rūšiniu vynu.
– Tu verti mane imti gailėtis savo sprendimo, ir man tai nepatinka. – Šiek tiek kimus jos balsas skambėjo visai ne garsiai, ir tik dėl to kad jo veidas buvo pakankamai šalia, buvo šiam girdimas. Akimirka, kuomet jos ilgi banguoti plaukai buvo praskirti, leisdami pasirodyti kiek labiau apnuogintam kaklui, tobulą linkį turintiems pečiams, vampyrė sumerkė akis. Keista, kaip iš pažiūros be galo nekaltas prisilietimas, kone iš karto atrodė kad sudirgino visas nervines ląsteles, pasiusdamas vienu ir tuo pačiu metu pasiusti atitinkamus signalus po smegenų žieve. Jo lūpos, atsidurdamos ant jos odos, vertė ją šiek tiek šiauštis, dirgintis, sukeliant be proto malonius pojūčius. Kvėpavimas pakankamai greitai įgavo labiau intensyviai skambantį toną, kuomet įkvėpimai tapo greitesniais, o iškvėpimai lėti ir su savimi nešantys akivaizdų, pasikartotiną erotinį prieskonį. O Sebastian‘as vos spėjo prie jos nekaltai priglusti, prispaudžiant lūpas keliuose vietose ant josios kaklo. Būtu sunku paneigti tai, kad viskas, kur link dabar sukosi nemirtingosios mintys, tai buvo tai, kaip juos kūnus apleidžia visi tie visiškai nereikalingi drabužiai, kaip kūnai palaipsniui tampa kažkuo vienu, kažkuo neišpasakotai dievišku, tuo pat metu velniškai nuodėmingu, tačiau vienareikšmiškai geidžiamu ir intensyviu. Reikia pripažinti, kad trūko visai ne daug, kad Katherine paskatintu save nepratarus ne vieno žodžio, išsivesti Redford‘ą toliau nuo čia susirinkusių žmonių, pamirštant apie savo pačios „nuobaudą“ skirtą jam, bei pratęsiant šį, visiškai kitokį žaidimą, jau vienas prieš kitą. Niekada nesibaimino pašalinių akių, net buvo kartą ar du savo noru paskatinusi panašius veiksmus. Tačiau dabar viskas buvo kitaip, dabar jos kūnas kone tirpo jo rankose, ir tai svaiginančiai jaudino. Pasidavė, ir tuomet, kai jis stipriai prispaudė jos kūną prie savojo, leisdamas vienai iš savo rankų nusileisti prie moters šlaunies, imant šia geidulingai liesti. Jos natūraliai tvarkingi antakiai vėl įgavo kiek žemesnį linkį, kuomet juntamai virpantis kūnas tapo šiek tiek įsitempusiu. Šiek tiek priota burna, kurios dantys prieš tai švelniai kramtė apatinę lūpą, visiškai netikėtai privertė iš vidaus išleisti tylią, tačiau su savimi be galo gilius seksualizuotus pojūčius atnešančią, aimaną. Jautė kaip mirtingo vyro pirštai suspaudžia vidinę jos šlaunies dalį, kuomet surasdama Redford‘o plaštaką savąją, panėrė savo ilgais pirštais tarp jo, tarytum tolimesnę kelionę būtu norėjusi tęsti kartu. Nestabdė, norėdama suteikti jam galimybę pasiekti norimą tikslą, ypatingai kai jis teikė tokį sunkiai paaiškinamą, didžiulį malonumą. Apatinį trikotažą buvo pamiršusi vonios kambarį, arba padarė tai specialiai, tikėdamasi kad toks menkas, gana moteriškas „žioplumas“ privers Sebastian‘o fantaziją dar labiau įsiaudrinti. Galu gale liesti ir spausti ten, kur yra mažiau paslėpta, visuomet yra kur kas maloniau, nei kad atvirkščiai. Kartu su jo ranka, artėdama prie savo kertinės, jautriausios kūno vietelės, akivaizdžiai nebe atlaikė to, visą kūną išderinančio jausmo, kuomet kvėpavimą pakeitė į savotišką murkimą, kuris skambėjo taip gražiai, taip geismingai, kad net pačios garbanės veidas įgavo labiau seksualiniai palaimai būdingą išraišką. Jautė kad ne vien vagina, bet ir dalis šlaunų odos prie pat jos susitepė natūraliai susiformavusiomis gleivėmis. Drebėjo visa, nuo pat viršaus iki pat apačios, ir akimirka, kuomet jis laisva ranka pasuko jos veidą maksimaliai į savo pusę, susidūrė savo tamsiu žvilgsniu su jo, kuris buvo priešingai, šviesus. Akimirka, pro josios lūpas prasiveržusi garsesnė aimana kone „atsitrenkė“ į jo veidą, lūpas, prie kurių vos juntamai glaudėsi savosiomis. Buvo taip SUNKU laikytis, nepasidavus visu 100 proc. Galima sakyti, kad tolimesnius savo žingsnius atliko tam, kad sugebėtu nulaikyti norą pradėti savotiškai „šaukti“ iš tos seksualinės įtampos, kurią šiuo metu jautė. Kitą vertus, troško dar kartą susiliesti savo lūpomis, liežuviu su jo. Akių vokai nusileido, kuomet timptelėdama smakrą arčiau Redford‘o ji net labai godžiai ir gal šiek tiek per daug agresyviai įsikabino į jo lūpas. Troško šio bučinio, troško liesti jo liežuvį savuoju, jo lūpas glamonėti savosiomis. Šią akimirką ji jau priklausė jam, kaip ir jis, priklausė jai, besąlygiškai ir nesavanaudiškai. Sunku buvo ir kvėpuoti, o atrodo kad būtinas organizmui deguonis paprasčiausiai reikalavo būti papildomas, visgi nebuvo panašu kad tai kokia nors prasme maišytu. Tai keista, tačiau mirtingo vyro skonis, jo šiluma ir kiekvienas, net menkas prisilietimas, kėlė tokias dideles emocijas, kurias vargu ar galėtu patirti koks nors kitas asmuo. Tai buvo taip pragariškai gerą, kad tamsiaplaukė paprasčiausiai atsisakė girdėti ir jausti bet ką kitą, kas tik nėra jis. Gal, būtent tame ir buvo padaryta didžiausia klaida.
Tai, kad Sebastian‘as tiesiogine to žodžio prasme sustingo, nustodamas daryti bet ką ką darė prieš tai, privertė Katherine kaip mat atitraukti nuo jo savo veidą, bei tuo pačiu ištraukti rankas, iš po ta aptempta suknele, kurią vilkėjo šį vakarą. Veidas atrodė suglumęs, tačiau tik akimirka. Ir tai netgi labiau priminė tai, tarytum po kurį laiką praleisto tamsoje, staiga kažkas būtu uždegęs šviesą. Sukniai pavyko praplėsti akis, ir aplamai kaip nors tinkamai išsiriesti, kad tai kokia nors prasme sušvelnintu, mažu mažiausiai ne jaukią situaciją. Visgi, Elissa savo ruožtu neatrodė susireikšminusi, nepriklausomai net nuo to, kad vargu ar buvo informuota apie tai, kad tarp Sebastian‘o ir jo mylimos žmonos, Saloninos įvyko „game over“. Dievai mato, pati Katherine nebuvo tikra kad net išgirdusi tokią informaciją, priimtu tai kaip tiesą, isteriškai ar tai pašaipiai nenusikvatojusi. Galu gale, gal tai ir buvo esminė priežastimi to, kad iki galo jie taip ir nenuėjo, nors ir labai norėjosi. Teko prasivalyti gerklę krenkštelėjimu, ir kaip galima mažiau pastebimai pasitaisyti drabužius, į kuriuos buvo įsispaudusi save. Pakilo nuo kėdės, palikdama ją kaip kliūtį tarp savęs ir (ne)fiktyvaus sutuoktinio. Viena ranka pakilo link sprando, pirštais imdama jį trinti, nors iš šalies ir atrodė tarytum tokiu veiksmu, stengėsi nuimti įtampą. Pirmiausia, kas iš tikro pasirodė keista, tai buvo gana intymiai atrodantis burtininkės prigludimas prie asmens, kuris yra šios brolis. Visgi, tai pasistengė praleisti pro akis, nepriklausomai nuo to, kad seserys taip nesielgia. Nuleido akis, ir vos pastebimai išlenkė savus antakius, mat pasijuto kažkaip ne savo pačios padėkle. „The Prodigy“ grupė kuriam laikui buvo apleidusi sceną, tam kad praskalauti gerkles kuo nors skystu ir šiaip šiek tiek atsipūsti po privataus koncerto, kurį įvertino tikrai ne vienas čia susirinkęs. Scenos neužėmė niekas, bet pertraukai buvo užleisti keli garso takeliai, kurių vienas paskutinių tapo Zedd, Alessia Cara – „Stay“. Tekstas, kuris visai netrūkus pasirodys net labai aktualiu, tą akimirką atrodė tiesiog nereikšmingas, – „All you have to do is stay a minute. Just take your time. The clock is ticking, so stay. All you have to do is wait a second. Your hands on mine. The clock is ticking, so stay“. Ketino praskleisti savo lūpas, tam kad iš savęs išspausti bent kažkokius žodžius, kurie leistu įsilieti į pasisveikinančią Ambrose kalbą. Visgi taip ir liko šiek tiek prasižiojusi, kuomet sekantys pasirodžiusios moters veiksmai, atėmė žadą. Okey, jei prieš tai visai nebuvo panašu, kad juos du jungtu kažkas daugiau, nei pasakymas „čia mano sesuo, o čia mano brolis“, tai dabar net labai įkyriai piršosi mintis, kad taip nebuvo. Galu gale, žinant kokie visgi yra tie vyriškosios giminės atstovai, nieko nuostabaus nenutiktu, jei jie tam tikriems asmenims imtu ir pristatytu efektingos išvaizdos moterį, kaip savo seserį, arba, jei ši yra per daug jauna (kaip pavyzdžiui Katherine, jei nuo šios nuplauti visus dirbtinius pigmentus, vadinamus kosmetinėmis priemonėmis), tai labai tiktu įvardinimas „dukterėčia“. Sunku pasakyti koks nemalonus jausmas užpildė Katherine, akimirka, kuomet Elissa lėtai ir iš dalies, arba iš šalies, net labai intymiai, prisiglaudė savo lūpomis prie to asmens, kurį netrūkus pavadino savo brolį. Seriously, kas pasisveikinimo ar pasveikinimo metu, taip bučiuoja savo pirmos eilės giminę?! Iškelti sceną dar kartą neketino, susiturėjo save kone profesionaliai, nors burną kone iš karto užpildė net labai nemalonus jausmas. Neigiamai papurčiusi galvą, Katherine net nusuko akis, paprasčiausiai bandydama rasti tarp minios bent vieną veidą, į kurį tuo metu galėtu nukreipti savo dėmesį. Pravalė burną dar kartą, kuomet išgirdusi žodžius, skirtus sau pačiai, pasuko kiek nepasitenkinimu perpildytas akis į Ambrose. Tiesą pasakius, kuomet pirmą kart pamatė šią moterį, ji elgėsi visiškai kitaip, nesistengė primesti dirbtino „kalės“ vaidmens. Ir kai tu pati esi nepataisoma, nepakeičiama ir nepagydoma kalė, sakykime kad nemėgsti kai su tavimi yra elgiamasi panašiai. O tai reiškia, kad natūraliai imi leisti oponentę žemyn, kad ji pasiekusi dugną, jau nebe galėtu iš ten išsikrapštyti. Galu gale, tai, kaip moteris žvelgė į savo pačios brolį, kone vertė pastebėti kad ji kaip ir žavisi jo fiziniu pavidalu. Yeah, nesižavėti galėtu tik tam tikra asmenų dalis, turinti su juo tam tikras sąsajas. Ak, tebūnie.
– O, esu iki kaulų smegenų dėkinga, kad gavau įvertinimą iš tavęs, širdele. – Palenkė galvą link vieno iš savo pečių, veide ištempusi pakankamai dviprasmišką, kampinę, šiek tiek smerkiančią šypseną. Taip, ir pasirodė ir nuskambėjo visiškai nemaloniai. Kitą vertus, kažkaip sunku būti net primestinai maloniai, kai tau kažkoks kirminas galvoje neduoda ramybės, ir maloni aplinka staiga tampa ne tokia ir maloni. Elgėsi šaltai ir velniškai būdingai sau pačiai, kuomet pademonstravusi neva šiai pasidarė nebe taip įdomu, dirstelėjo į savo riešą, tarytum ant šio būtu užkabintas laikrodis, kurio žinoma kad ten nebuvo. Jos apvalus veidelis įgavo nuostabos kupiną miną, kuomet moteris pratęsė.
– Geeeeras. Net nenumaniau kad dabar tiek daug laiko. Na, buvo malonu ir įdomu pabendrauti. Tačiau, dabar man būtu pats laikas permesti šių žmonių išvarymo procedūras tau,  Sebastian‘ai, bei palengva traukti namo. – Dar kartą dirstelėdama į Elissą, Katherine šiek tiek palenkė galvą, tolimesnę savo kalbos dalį, pirmiausia paskirdama vyriškosios lyties atstovui, vėliau ir moteriškosios atstovei.
– Palieku tave patikimuose rankose. Ir Elissa, buvo be galo įdomu susipažinti. – Netrūko ilgai, kuomet susipindama su susirinkusių žmonių minia, pasistengė likti kaip galima mažiau pastebėta. Ir nepriklausomai nuo to, kad atsitraukė nuo Redford‘o su šio seserimi, ji nepasitraukė su visam. Bendravo su žinomos „grietinėlės“ asmenimis, dalindamasi ar tai gyvenimo potyriais, ar tais pačiais patarimais, kas lietė vienetinius, amą atimančius drabužius, kuriuos su tokia aistra kūrė. Ji elgėsi nepriklausomai, laisvai, ir netgi vienu metu buvo pagavusi save smagiai ir netgi žaismingai kikenant iš lėkštų juokelių, kuriais garbanę bandė sužavėti pašnekovai. Žinoma, nepriklausomai nuo to, kad moteris ir elgėsi taip, jos mintys vis dar buvo užstrigusios prie priešpaskutinių ir paskutinių įvykių prie baro, ko dalimi tapo. Vienu metu, kai ji galiausiai užsidavė sau klausimą, kodėl vis dar randasi čia, kuomet jau seniai galėtu būti grįžusi į savo mažyčius, tačiau savotišku jos pasauliu dvelkiančius, namus, šilta ranka pakankamai stipriai suėmė Pierce riešą, patraukdama į save. Asmuo, kuris atsidūrė priešais, buvo matytas vos kelis kartus, ir tai vienareikšmiškai reiškė tai, kad nėra nieko, ką būtu galima paslėpti nuo „vadovų“ akių, kurie mano, kad gali kontroliuoti kone kiekvieną žingsnį, kurį tik žengia fiktyvi Redford‘ų šeima. Jis paprašė, ką čia, pareikalavo, kad Katherine išeitu kartu su juo, ten, kur šie galėtu pasikalbėti akis į akį. Žinoma kad galėjo dabar pat, už tokią nepagarbą sulaužyti jam ranką, ir palikti kęsti ne pačius maloniausius jausmus. Visgi, tamsiaplaukė sutiko eiti kartu su minėtu asmeniu. Desmond Abberline, iš pažiūros atrodė kaip netgi labai mielas vyrukas, kuris iš tiesų buvo ne pats maloniausias asmuo, su kokiu teko susidurti per ilgą savo gyvenimą. Pirmiausia, jis įdavė Pierce šios vakarėlio metu pamestą telefoną, netrūkus po to imdamas šią koneveikti dėl to, kad per šešias savaites nepasirodė ne viename jai numatytame renginyje. Atrodė labai nepatenkintas, ir net jei viskam dažniausiai atstovavo, kaip pasirodo šio sutuoktinė, Alexis Farraday – Abberline, vyras elgėsi labiau kategoriškai. Jis paaiškino kad už kiekvieną nepaklusimą, garbanė bus baudžiama pačiais įvairiausiais būdais, apie kuriuos ji ne vien kad nenumanys, tačiau ir negalės tam pasipriešinti. Jis priminė jai, kad moteris vis dar turi ką prarasti, todėl verčiau lai elgiasi kaip gera mergaitė ir daro tai, ką turi daryti. Atstovauti save, prieš minias žmonių, antraip, labai greitai gali būti pakeista kita, kuri atrodo lygiai taip pat, tik yra labiau klusni. Šis pokalbis, kuris labiau priminė vienas kito apliejimą tulžimi, užsitęsė nei ilgai, nei trumpai, tačiau užtektinai, kad kiekvieno jų nuotaika būtu šiek tiek paveikta. Abberline pasitraukė, paliepdamas kad Pierce ryt susitiktu su Alexis, kuri šiai yra sudariusi naują dienotvarkę. Katherine datr kurį laiką liko stovėti vietoje, vartyti akis, ir prunkšti, neva tikrai nesiklausys kažkokių mulkių, ir tam kad ją priversti ką nors daryti, jiems tikrai reikės pasistengti kur kas labiau, nei piktavališkai pamalti liežuviais. Ak, nieko nepadarysi, grėsmės ji nejuto ne iš vieno iš korporacijoje dirbančio asmens. Tik ar nebus tai dar viena klaida, kurią ji užsitrauks sau ant nosies? Vienaip ar kitaip, vakarėlis vis dar tęsėsi, o Katherine nebuvo nusiteikusi jame dalyvauti ir toliau. Ypatingai dėl to, kad buvo beveik tikra tuo, kad tolimesnį savo laiką Sebastian‘as leis kartu su seserimi, arba tryse. Visai nemalonino tokia draugija, todėl ji prasibraudama pro minią, stengėsi pasiekti lauko duris, kuomet visiškai atsitiktinai iš tolo susidūrė žvilgsniu su prieš tai minėtu, Redford‘u. Suėmė savo suknelės kraštus, bei gana senoviškai tūptelėjo, tokiu būdu išreikšdama savo atsisveikinimą. Ji patraukė prie durų, pro kurias sėkmingai ir praėjo. Pasiekdama savo automobilį, nepasivargino į šį įsėsti, ar bent jau užsivesti variklį. Iš daiktą-dėžės ištraukusi pakelį cigarečių, nemirtingoji sugrįžo, užsilikdama verandoje. Ištraukdama vieną cigaretę iš pakelio, pastarąjį paliko ant akmeninės užtvaros. Nugara atsirėmė į vieną iš artimiausių sienų, kuriam laikui sumerkdama akis. Prieš tai spėjusi prisidegti cigaretę, jos dūmais užpildė savo plaučius, kurie ne vien kad niekaip neapsunkdavo nuo panašios veiklos, ir aplamai net iš šalies atrodė ne kietai, tačiau, kartais tiesiog jausdavo didelį norą pasiduoti panašiai veiklai, kuri bent akimirkai suteiktu laiko apmąstyti viską, kas vyksta ir paprasčiausiai nieko nekalbėti. Užimta burna, užimta ir galva. Garbanotoji vampyrė pramerkė akis, įsistebėdama į tamsuma apsitraukusį dangų. Jautė kad oras yra šiek tiek atvėsęs, žvarbus. Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, ji vos pastebimai neigiamai papurtė galvą, kuomet visiškai neplanuotai veide pasirodė nežymi, tačiau pastebimai subangavusi šypsena. Šiandien buvo keista diena, ir štai, ji pagaliau pasiekė savo finalinį etapą, kuomet baigusi surūkyti šią cigaretę, Pierce ketino sėsti į savo BMW visureigį, bei patraukti nuo šios vietos pakankamai toli. Juk akivaizdu, rytdiena nebus mažiau keista, kuomet kai kurie iš šio vakarėlio dalyvių prasiblaivys, o kai kurie įvertins savo veiksmus, bei viso ko atoveiksmius. Kiek tai paveiks ateitį, ir ar labai Kath norės dar vienos pertraukos.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I’m glad you’re not dead
Trust me, Sebastian. When I’m gonna be up to something, you’ll know it. C’mon. Kiss me … or kill me. Which will it be Sebastian? Right now, we both know that you’re only capable of one.

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!
avatar
Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2754
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : Mr. Not so PERFECT
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=7dlazKlbiQs

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Sebastian Redford on Kv. 05 11, 2017 2:33 pm






Show must go on

 

NUOTAIKA: STILIUS: *click*



Nieko gražaus, stabilaus ir mielo apie Sebastiano kaip vampyro pradžią tikrai nebuvo. Ta būsena natūraliai siekė sulaužyti, sunaikinti kiekvieną esamą žmogiškumo aspektą. Vyras toli gražu neatsiminė savo nemirtingumo pradžių pradžios (kai jį Sailo paliktą nejudrioje stadijoje laikinai iš urvo išvadavo Chariton Geminus, kai šis paleido nemirėlį "pasismaginti", kai privertė Livianą stebėti, kaip Sevastianos neva nužudo jos močiutę ir savo paties motiną - buvo užburtas šiuos prisiminimus "pamesti"), tačiau prisiminimai iš Dalmatijos buvo gyvi, ryškūs ir... nepamirštami. Už Varias prikėlimą atsakinga ir netrukus su pasigardžiavimu sušveista gėjų porelė pažadino ne tik vampyrą, tačiau ir begalinį kraujo troškulį. Ne, Sevastianos paprastai užtekdavo labai mažos jojo dozės, kad pasimaitintų. Tas kraujo troškulys buvo niekuo nesusijęs su troškimu jį ištisai siurbti. Energija, kurią jautė savo paties kūne buvo... milžiniška. Tai nuostabi jėga, refleksai, jutimai ir natūralus polinkis vertinti žmogų kaip maistą, žudymo bei naikinimo pramogą ir nieko daugiau. Žmogų galėjo traktuoti tik kaip elementą, prieš kurį buvo sutvertas visapusiškai dominuoti. Oh, ir nereikia sakyti, vyras tą darė. Pasimėgaudamas. Ir tai nebuvo visapusiški sąmonės aptemimai, kuriais galėtų save teisinti. Sevastianos žinojo ką daro. Tie į gabalus suplėšyti kūnai, kraujo balos, besimėtantys organai ir mirtina, post-apokaliptinė tyla zonose, į kurias nakties būtybė atklydo - tai velniškai jaudino. Tai vertė jaustis GYVU, galingu. Mat žmonės išprotėja ne tik nuo valdžios, bet ir savo paties galybės (bet kuris aukštesnis NSA pareigūnas galėtų tą paliudyti, tiesa?). Tačiau mirtingieji, vikanai ar kiti vampyrai nebuvo vienintelės būtybės atkreipusios į mirtį sėjančią būtybę 1764aisiais.
"Aš esu susidūręs su riperiais. Taip, jie bejausmiai, brutalūs, turi tipinį serijinio žudiko mentalitetą, jie nevertina gyvybės. Bet tai... Tai nėra šiaip riperis. Nieko panašaus nesu matęs. Tai visiškos skerdynės. Vyrai, vaikai, moterys... Net gi kūdikiai. Ar tu supranti? Kūdikiai. Mačiau nėščią moterį su išplėštu pilvu ir šalia jos gulintį išdraskytą vaiką. Klausyk... Riperiai atsirenka aukas, jie nešluoja visko kas pasitaiko po ranka. Jie išlaiko sveiką, bet šaltą protą, tiesiog būna sumauti, bejausmiai sunšnukiai. Tai tarsi tarsi pati mirtis būtų išleista į mūsų pasaulį sunaikinti viską, ką sukūrė Dievas ir ką jis myli labiausiai". Bernardo nebūtų galima pavadinti išlikusiuoju, mat slapta Sebastianą jis sekė nuo to momento, kai jis pirmą kartą pasižymėjo per naktį nušluodamas ištisą mažą miestelį. Kai nuėjo jo apžiūrėti... Ne tik nuo vaizdo, bet ir nuo kvapo susivėmė. Retas kuris kūnas turėjo visas galūnes, galvą ar aplamai vientisumą. Tiršto, tamsaus kraujo balos telkšojo tarsi būtų nuliję pačiu krauju. Išdarkyti lavonai mėtėsi ant stogų, langinių, kai kurie jų buvo visiškai sulaužyti, kažkokia beformė kruvina košė su skiaute rūbo ir kuokšteliu plaukų. Dvokė. Tirštas geležies kvapas viliojo laukinius gyvūnus: kojotus, vilkus, kurie nesikuklindami tampė padrikas kūnų dalis, lavonus, kai kurių sultingesnių gabalėlių net pasidalinti negalėdami urzgė vienas ant kito. "Tai jums tiesiog mėsa. Visai kaip ir tam nelabajam". Kiekvieną kartą atklydęs į naują žūdynių zoną suprasdavo, kad prie tokio vaizdo priprasti negali. Su grupele kitų jis sutvarkydavo kūnus, o kadangi buvo giliai tikintis katalikas, lavonų nedegino it aukos pagonių dievams. Stengėsi juos palaidoti, nors surinkti kūnus, tarsi dėlionę kartais atrodydavo tiesiog neįmanoma.
- Tu esi geras žmogus, Bernardai. Tačiau tau metas grįžti pas žmoną ir vaikus. Apsaugok juos. Išvykite toli į šiaurę. Viskuo bus pasirūpinta,-ilgaplaukė moteris atsitraukė nuo jauno vyro, kuris neprisimins jųdviejų dialogo, to gražaus veido ar nuo jos sklindančios, dangiškos ramybės bei gerumo. Ji pranyks staigiai atsivėrusiame šviesos blyksnyje, o vyras šoks ant žirgo ir po kelių dienų pasieks savo namus, iš kurių išvyks greičiau, nei į kaimelį užklys kruvinas mirties demonas. Tą metą Sevastianos akis praplėšė ne dėl to, kad naktis kviestų jį dar vienam kruvinam vakarėliui. Žinot, ilsėtis įsikasus į žemę nėra patogu, bet tik taip apsisaugodavo nuo saulės jei nepavykdavo susirasti kokio drėgno ir šlykštaus urvo. Kažkokia didelė jėga tempė vampyrą į paviršių. Iškilęs į jį nematė nieko, tik ryškią, akinančią šviesą. Netrukus pajuto ir švelnią, mažą bei šiltą ranką ant savo riešo. Nepajėgė susigaudyti kas vyksta, tačiau galėjo prisiekti, jog buvo it perkeltas į visiškai kitą erdvę. Judėti joje buvo sunku, tarsi būtų po vandeniu ir jaustų pasipriešinimą. Ši šviesa, priešingai nei saulės, nedegino, bet negalėjo nieko matyti. Klūpėdamas ant kelių pakėlė akis ir išvydo į jį nukreiptus delnus. Grupelė moterų apspito vampyrą rateliu. Jos angeliškais balsais kartojo kažkokius žodžius ir netrukus jų delnuose pasirodo ryškūs šviesos kamuoliai, kurie degino skausmingiau už šimtus saulių. Vampyras klykė. Delnais bandė užsidengti veidą, kuris pažliugęs luposi lauk. Kad ir kas ten buvo, kad ir kuo vadinosi tos būtybės Sebastianas pasiduoti neketino. Ir vien tik dėl to, idant tų moterų kūno, kraujo kvapas viliojo labiau, nei tas, kuriuo gardžiuotis mėgo labiausiai - vaikų ir kūdikių. Moterys sutriko, susižvalgė, bet murmėti nežinoma kalba nenustojo, kuomet Varias parodė norą ir valią atsistoti ant kojų. Tamsus šešėlis, išsiveržęs iš vampyro krūtinės palengva augo, visai kaip didėjo Sevastianos stiprybė. Nuogas, nuo galvos iki kojų krauju padengtas, sukepęs, pūslėtas ir vietomis apanglėjęs kūnas išsitiesia. Pabalusiose, pavandenijusiose Varias akyse nesimatė jokios gyvybės. Supleišėjusiame, savomis sultimis aptekusiame veide išryškėja kraupus bandymas išsišiepti. Kadangi lūpos prisilydė viena prie kitos teko šiais priverstinai praskirti. Skausminga fizionomija, kietai suspausti dantys, dar akimirka ir šie pasidabina ilgomis, plėšriomis iltimis. Vampyrą apgaubęs tirštas tamsos debesis plėtėsi ir būtybių žmogaus veidais minose šmėsteli baimė.
- Nereikėjo jo čia įsileisti. Claudine, ką mes padarėm?
Claudine buvo pirmoji į kurios kaklą įsikibo vampyras. Šį kaip mat apspito kitos, tvirtai įsikibusios į apdegusią nemirėlio odą bandė šį atplėšti. Jausdamas smailius pirštus savo kūne Varias stipriai trūkteli nublokšdamas moteris nuo savęs. Claudine trūkčiojo, pro jos lūpas ėmė tekėti kraujas. Sevastianos nebuvo ragavęs skanesnio kraujo, šis tiesiog svaigino. Atrodė, mažyčio lašėlio būtų užtekę, idant pajaustų kaip jaučiasi ir kvepia pats rojus. Negalėjo sustoti. Tokio alkio nebuvo jutęs. Pirmąją auką paleidęs šoko prie antros. Stipria ranka suspaudė jos gerklę. Moteris žiopčiojo. Varias įsisiurbia į jos burną tik tam, kad nukastų jos liežuvį ir išspjautų jį lauk. Gėrė kraują iš jos lūpų, iš jos burnos ir to, kas liko iš jos liežuvio. Kad rankoje laiko tik būtybės galvą (buvo tooooks įsijautęs, kad net nepajuto kaip atskyrė šią nuo kūno) suprato ne iš karto, bet kai suprato, kaip mat paleido ją iš pirštų. Sebastianui svaigo galva. Nesuvokiamai milžiniška euforija viduje vertė vampyrą džiaugtis, netgi juoktis. Šis kraujas tikrai nebuvo žmogiškas. Kelios dešimtys būtybių blaškėsi išmėsinėtos bei visiškai išdarkytos. Praplėšęs vienos jų vidų Redford'as traukė lauk vidaus organus. Spaudė iš jų kraują sau į burną, trynė jais veidą. Tiesiogine ta žodžio prasme kaifavo, buvo apsinešęs nuo to kvapo, skonio bei dangiško jausmo. Tai buvo arčiausiai rojaus iš visko ką lig šiol patyrė. Net pirmoji seksualinė patirtis ir pirmas orgazmas nebuvo toks... wawaweewa.
- Tu atsiimsi,-trūkčiojantis, silpnas balsas patraukia Sebastiano dėmesį. Vampyras sukluso lėtai atsisuko. Pagaliau atkreipė dėmesį į tai, kaip atrodo jo "donorės". Visos pasakiškai gražios, ilgi plaukai, ilgos, plazdančios it iš drugio sparnų padarytos suknelės. Ir dar kai kas. Keistas dalykėlis su jų ausimis. Apsidairė. Radosi kažkokiame šviesoje paskendusiame miške su milžiniškais medžiais, keistais šviesos kamuoliukais, žaismingai besisukiojančiais ore, augalais ir gėlėmis, kokių niekuomet nėra matęs.
- Ar tu angelas?-apdujęs vampyras atšlija nuo negyvo būtybės kūno, saldesnio už karamelę ar... kondensuotą pieną. Lėtai prišliaužė prie leisgyvės tamsiaplaukės moters kruvinu kaklu, dekolte bei veidu.
- Už mus atkeršys, Lilith išpera. Kad ir kokią tirštą tamsą savyje nešiojiesi, šviesa nugalės,-užtikrintumo ir visų tų poetiškų "jada jada jada" jos švelniame balse Sebastianas negirdėjo. Visai kaip ir negirdėjo to ką ši jam sakė. Vampyras užsilipo ant lieso moters kūno. Pro pražiotą jo burną lauk veržėsi kraujas, kuris lašėjo ant balto būtybės veido. Nemirėlis pakartotinai įsisiurbia į jos kaklą tam, kad užbaigtų pradėtą darbą. Nežinia kada pasijuto fantastiškai "įsiaudrinęs" ne tik apetito tema. Moteris klaikiai, iš paskutinių jėgų suklykė jausdama kaip kietas falas šiurkščiai į ją įeina. Gal tai būtų užsibaigę visai maloniai jei ne būtų pajutęs staigaus dūrio, pervėrusio kiaurai jo paties kūną. Iš netikėtumo surikęs suprato tik tiek, kad negali pajudėti. Stiprus sutvėrimas iškėlė nemirėlį aukštyn. Šis persuko galvą stengdamasis identifikuoti savo "skriaudiką". Tai buvo didelis, stiprus baltas gyvūnas primenantis elnią su dideliais, smailais ragais, ant kurių pakabintas dabar ir styrojo. Tiesė kruvinas rankas tarsi norėtų išdraskyti jam akis, veidą. Gyvūnas paleido vampyrą, bet tik tam, kad stipriu smūgiu viršugalviu nublokštų Sevastianos atgal į jo pasaulį. Krito iš didelio aukščio ir finale plojasi į aštrias uolas. Dienos metas instinktyviai vertė nemirėlį slėptis, nors tikrai prireikė laiko, kad regeneruotųsi smarkiai sudaužytas kūnas. Kiek atsipeikėjęs suvokė tik tiek, kad turėjęs pradėti svilti jis... Jis to nedarė! Saulės šviesa gulo ant jo odos maloniai, nekenksmingai, netgi šildė. Negalėjo tuo patikėti. Visai kaip ir tuo ką padarė. Dangiška euforija vis dar svaigino, tačiau liūdesys ir pyktis pasirodė ne ką silpnesni. Daužė kumščiais uolą, ant kurios gulėjo kruviną veidą nuplaudamas savo paties ašaromis. Tačiau sekančią naktį žudė vėl.

Horatius Ambrose tikrai nebuvo pats ištikimiausias vyras apylinkėse. Galėjo didžiuotis ne tik turtais, statusu visuomenėje ar galiomis, bet ir išskirtiniu laimėjimu sėkmingai apėjus visas lengviau prieinamas miestelio moteris. Paprastai jis susitvarkydavo saugiai, bet ne tą kartą. Vylla, berods toks jos buvo vardas. Egiptietiška kekšė iš vietinės tavernos. Visgi vyrui ji pasirodė egzotiška, be to turėjo puikų kūną. O ir atsidavė greičiau, nei gatvinė, kuriai būtų už tai sumokėta. Seksas su ja buvo... Vau. Pirmą kartą gyvenime galėjo atsipūsti ir visiškai nieko nedaryti. Net šiuolaikinės porno žvaigždės galėtų pasimokyti tokių "jodinėjimo" manevrų. Mielai būtų padaręs ją nuolatine savo sugulove, tačiau egzotiška gražuolė pradingo. Ir pasirodė tik po eilės mėnesių. Su pilvu ir ketinimu palikti Horatijui tą vaiką. Keista, tačiau net nepagalvojo apie tai, kad turėtų juo nusikratyti. It paklusnus šunytis sutiko su kiekviena Vyllos išdėstyta sąlyga. Ji žinojo, kad Floriana taipogi laukėsi. Pati pasufleravo atsikratyti Ambrose pirmagimiu, neva šis gimsiąs apsigimęs ir apkeisti jį šiuo, kurį nešiojo pati. Horatiaus sūnus, šeimos pirmagimis gimė su nedidelio kiškio lūpos defektu, tačiau to pilnai užteko, kad vyras šaltakraujiškai nutėkštų jį į židinį. Galima varloką užginti ir paminėti, idant tai buvo padaryta ne visai jo paties laisva valia. Maža to, gana greitai iš viso pamiršo nedėkingą situaciją su nesantuokine savo atžala. Vylla nebuvo paprasta moteris. Tuomet Horatiu ji valdė visai kaip valdo dabar. Prieš daugybę laiko ją sukurtą dviejų serafimų praminė Lilith. Visgi prireikė dar daugiau laiko, kad toji būtybė imtųsi paskirties, dėl kurios ji sukurta ir buvo. Pagimdžiusi pirmagimį Vylla visai netrukus tapo motina dar kartą. Pagimė dvynes ir gaila viena jų ilgai neišgyveno. Tačiau kitą, kurią laimingi ir jiems paties nesuvokiamai įvaikinę tėvai pavadino Amara, netrukus sutiko ir pasakiškai įsimylėjo Silas Ambrose, užvėlęs didelę antrininkų painiavą, nes jo su Ketsija sukurtas nemirtingumo burtas turėjo keletą netobulumų. Taip, antrininkai tikrai yra Silas'o kaltė ir tai nieko bendra neturi su būtybėmis, kurių egzistavimas, tebūnie išlieka paslaptimi. Ir kaip savanaudiška yra manyti, kad begalinėje visatoje ir nesuvokiamoje, magija apipintoje realybėje egzistuoja tik žmogus su savo įvairialypėmis vampyriškomis, vilkolakiškomis ar raganiškomis variacijomis! Galiausiai iš nemirtingumo burto (ir eliksyro) Sevastianos ir Silas pirmaisiais vampyrais tapo, nes kažkam to reikėjo. Kažkam, kas yra senesnis už patį laiką ir galingesnis už bet kokią žeme vaikščiojančią būtybę. Kažkam, kas prisidėjo prie jų sukurimo paveikslo begaline neapykantai viskam, ką globoja šviesos būtybės, beprotybe ir chaosu. Horatius niekados nemylėjo Florianos kaip moters. Aplamai krušti savo paties seserį jam atrodė amoralu ir šlykštoka, tačiau... Tai veikė. Bent jau kurį metą turėjo viską apie ką galėjo tik pasvajoti. Alkoholis padėdavo sukurstyti "romantiką". Tiesa, pirmagimis prasidėjo nenoriai. Vyro pimpalas veikiau priminė pliuškį, nei pasididžiavimą. Nusismaukė pats ranka Florianai ant pilvo, o ši tąsų skystį dviem pirštais pati sukišo giliai į save. Horatius žinojo, kad iš kraujomaišos gimsta silpnapročiai ir luošiai. Ilgaamžė Egipto faraonų praktika. Tačiau Floriana prižadėjo neva ras būdą išvengti pasekmių. Arba jos burtas nesuveikė, arba Vyllos indėlis buvo pranašesnis. Tik daug vėliau varlokas supras, ką reiškia į meilę panašus jausmas, kuomet pirmą kartą išvys Saloniną Matidiją. Vyras nebuvo beširdė būtybė, jis net prie savo atžalų jautėsi savotiškai prisirišęs. Bet turėjo labai garsų vidinį balsą, kuris vertė kontroliuoti savo vaikų gyvenimus. Nelabai ir liūdėjo, kai Florianą apsėdusi "rato" simbolika paėmė ir nepaėjo. Širdį draskė tik jauniausios dukros netektis ir tai vertė likusius vaikus tik dar labiau kontroliuoti. Ypatingai išsiliedavo ant Silas'o. Jis buvo talentingas vaikis, turėjo gerą galvą ant pečių, dėl to Horatius neketino paleisti jo gabumų vėjais. Suplanuota santuoka su Ketsija būtų atnešusi jam užtikrintą, sočią ateitį, bet vaikigaliui magėjo maištauti visai kaip jo vyresniam broliui, kurį kaip savą priėmė nieko neįtarianti Floriana. Pirmą kartą Silas'as "nusidėjo" su kažkokia laukine mergiote, kurią vėliau pasigavęs talžė tol, kol ši ne tik persileido, bet ir nebepajėgė pajudėti. Tikėjosi, kad nuo sužeidimų ji padarys paslaugą visam pasauliui ir nudvės, o jei ne... Apsidrausdamas Horatius padegė pašiūrę, kurioje ir įvyko tas smurto protrūkis. O grįžęs namo, maža to, magiškai išpudrino sūnui smegenis, kad jis tos mergiotės nebeatsimintų. Tačiau ji išgyveno. (here goes istorijos pataisa, nes Sima padarė fui fui iš Ketsės, kurios net nenaudoja :DDDDD)
Severus ir Athesa, visai kaip ir Horatius su Floriana stengėsi pratęsti giminę. Athesa pastojo panašiu metu kaip ir Floriana. Abu sūnūs. Saviškį Falco pavadino Timotheus. Jis buvo velniškai gražus berniukas, tačiau galvoje - visiškas ligonis. Savo jaunesnę seserį Rheią terorizavo ir prievartavo nuo mažų dienų, tad nieko keista, kad vieną dieną mergaitė paėmė ir išėjo. Jos niekas negalėjo surasti, jokie burtai ar motiniškas širdies balsas. Rheia daug mieliau būtų gyvenusi pačiame pragare, nei likusi po vienu stogu su tėvais ir Timotheus. Severus su Athesa poravosi toliau, tačiau padaryti pavyko tik dar du sūnus. Ir tuomet jie pasidavė, mat tapo daugiau nei aišku, kad maišytis tarpusavyje su Ambrose šeima daugiau neišeis. Rheia netruko susidėti su kitais našlaičiais, kurie vagiliavo turguose tam, kad prasimanytų maisto. Su Silas'u ji susipažino atsitiktinai, kai mieste pabandė vaikinuką apiplėšti. Įsimylėjo stipriai, kone iš karto. Vienas kitame jie rado ramybę. Su juo gražuolė mergina matė ateitį. Siūlė jam pabėgti, gyventi kartu. Ir po galais, jiems beveik pavyko. Tačiau likimo smūgiai Rheios nepalaužė. Išsivadavusi, iššliaužusi iš gaisro ji nudegė didelę dalį kūno, neatpažįstamai sudarkytas buvo ir jos veidas. Visgi ji atsistojo ant kojų, sugijo, bet negalėjo pamiršti mylimo vyro (kas dar nesuprato, pusbrolio, vadinasi Ambrose ir Falco šeimos siekė maišytis, tačiau Horatius pats to nežinodamas viską smarkiai sušiko!) ir jai padarytų skriaudų. Rheia suaugo. Pradėjo dirbti pas vieną turtingą šeimą. Ir tuomet likimas su Silas'u ją suvedė vėl. Tačiau jam buvo pažadėta Ketsija, o ką kalbėti apie tai, kad vyro širdis priklausė kitai su Falco dirbusiai tarnaitei Amarai. Matyti Silas'ą laimingą su kita moterimi buvo nepakeliama. Ji norėjo jį susigrąžinti, tačiau tuo pačiu jautėsi neverta priklausyti jam su šiuo sudarkytu veidu bei kūnu. Paskutinis Rheios ir Silas'o susitikimas įvyko tada, kai šis merginos akimis nusižudė nepakėlęs minties, neva Ketsija nužudė Amarą. Falco širdis plyšo iš skausmo. Springdama ašaromis ji prilėkė prie varloko kūno. Iš paskutiniųjų bandė jį išgelbėti. Netgi pradėjo kraujo burtą (ji išgėrė jo kraujo ir pasidalino savuoju, kad jųdviejų gyvybės taptų surištos) ir jis nepasiteisino. Tuo pačiu peiliu, kuriuo Ketsija neva išpjovė Amaros širdį Rheia dūrė į savąją. Tai nebuvo pabaiga, nes Falco netrukus prisikėlė. Jos randuotas veidas buvo visiškai sugijęs. Mergina pasimaitino krauju neatsispyrusi šio šauksmui ir baigusi transformaciją tapo pirma ir vienintele Ambrose šeimos vampyrų palikuone. Nerasdama ramybės blaškėsi po pasaulį, o siekdama lengvų pinigų darė tai ką sugebėjo geriausiai - žudė. Tapo samdine, viena geriausių Persijoje. Joje netrukus užsirovė ant Livianos Varias, kuri spyrė pasirinkti - būsi nubausta ir uždaryta ar panaudosi savo talentus gėriui. Neturėjo kitos išeities, kaip pasirinkti antrą variantą, mat Livianos įveikti negalėjo. Merginos netruko susidraugauti. Drauge tą patį Chariton Geminus nugalėjo ir izoliavo. Tačiau ši patirtis leido Rheiai suvokti, kad trokšta lygiai to paties. Niekuomet nesistengė draugei paaiškinti kodėl ji yra tokia pat, kaip Varias tėvas. Ji tiesiog norėjo, kad visa tai baigtųsi. Bet ar baigėsi? Ne! Tiesiog turėjo praeiti du tūkstančiai metų, kad liktų prikelta galingo, bet kvailo vilkolakio. Ar vilkato, kaip jis save vadina.

- Ar labai dažnai gailiesi dėl savo sprendimų?-Sebastiano prislopintas balsas skambėjo gundančiai. Neaišku kodėl vis dar viliojo Kateriną, kuomet ši buvo tiek pat pasidavusi momentui, kiek ir Redford'as. Tai būtų nuėję toli, per toli, bet tuo pačiu tai buvo viskas, ko vyras šiuo metu troško. Šis vakarėlis nereikštų jam visiškai nieko jei jame negalėtų pasidžiaugti viliojančia Petrovos draugija. Norėjo tiek daug visko su ja ir jai padaryti... Atverti širdį, net jei už savo nuoširdumą pasigailėtų. Jis ir vėl beprotišku greičiu grimzdo į beprotybę, kurią meistriškai kurstyti mokėjo fatališkoji vampyrė. Nuo kiekvieno prisilietimo ir atsakomojo Kath ėjimo Sebastianas virpėjo iš vidaus kaip nors neliestas bernužėlis. Na, akcentuojant Redford'o "atgimimą" savotiškai tokiu ir buvo, mat pastaruoju metu santykiavo tik pats su savimi ir tai retomis progomis, nes nuoširdžiai atidirbus darbo dieną libido lygis vilkdavosi pažemiuose. Tačiau Katherine buvo tikras emocinis ir fizinis afrodiziakas. Būtų paskendęs jos lūpose, šiame į visai kitą pasaulį perkeliančiame geidulingume, kai...
- Labas Elissa,-nevisai patenkintu tonu kreipiasi į seserį, kuri sugalvojo apsireikšti pačiu tinkamiausiu metu. Nematė vis dar jos akių, atpažino ją iš rankų, į kurias nudelbė akis. Sebastianas atsisuko. Lyg ir norėjo pakštelėti seserį į skruostą, bet apsigalvojo, o ir Elissa pasirodė... Ehem, tipiškai iš Ambrose familijos pusės, tiesa? Vyras tikrai neatrodė pamalonintas to perdėm lipšnaus bučinio. Sutriko. Pojūtis buvo nemalonus, visai kaip ir skonis Elissos putlias lūpas pagražinusio blizgio. Nuo sesers jam kažkaip pagaugai ėjo. Jos manieros, kalbėjimo tonas, balsas, net žvilgsnis atrodė pasikeitę. Per akimirksnį išgaruoja visas tas emocinis ir kūninis susijaudinimas, kuriuo ypatingai galėjo pasididžiuoti po trumpikėmis, bet visą tai buvo nesunku pastebėti vizualiai.
- Aš per daug išgėriau, kad galėčiau teisingai suprasti kas darosi, taigi malonėkit manęs dabar neapkrauti su savo moteriškais lia lia lia,-įsiterpia į dviejų moterų tokį labai principingą dialogą vis dar palaikydamas kontaktą su Elissa, tarsi didžiąją, jei ne absoliutinę dalį savo nepasitenkinimo kalbos dedikuotų būtent jai. Sebastianas atsisuka veidu į barą priimdamas dar vieną tekilos šotą. Šis sueina sklandžiausiai iš visų anksčiau suvartotų. Nes dezinfekavo nuo savęs visas tas seseriškas bakterijas? Neskubėjo atsisukti, tarsi vengtų su vikane susidurti žvilgsniais. Sujuda tik tuomet, kai Pierce praneša apie savo ketinimus traukti namolio. Redford'as uždeda delną jai ant peties, sugestyviai ragindamas pasilikti. Tačiau jųdviejų akys susitinka ir vyras mintyse pritaria žinutei, kurią perdavė Katerina.
- Mes dar susitiksim, Petrova,-sušnara palinkęs arčiau šoninės Pierce galvos dalies. Išsireiškė provokuojančiai, pasistengęs, idant jo "girtas" balsas skambėtų kuo erotiškiau. Šiuo metu tikrai nebūtų galėjęs net pagalvoti apie tai, kad įvykius vonioje teisins promilėmis savo kraujyje. Jei ji liks, jiedu nepajėgs išvengti neišvengiamybės atsidurti toje pat lovoje. Sebastianas būtų visų dievų to meldęs, tačiau nepragėrė viso proto ir daug mieliau norėtų to, kuomet bus blaivame stovyje ir visiškai, VISIŠKAI sąmoningas. O ir kaip pati Pierce nušvietė nutraukusi įvykius, kurių baigtis vienu karštu momentu atrodė itin aiški, geriau įgyvendinti tai, kai jie abu to norės labiau, už bet ką kitą pasaulyje. Baisu pasidarė tik dėl to, kad neįsivaizdavo kada pamatys garbanę sekantį kartą. Sekė ją akimis, o Abberlaino marmūzę užfiksuoja labai greitai. Susiraukė nepatenkintas tuo, kad nebeturi vampyriškos klausos ir iš pažiūros nemalonus korporacijos atstovo ir vampyrės dialogo turinys Sebastianui liks paslaptimi. Nesuprato iš viso ką tas niekšelis čia veikia, mat dviejų vyrų santykiai tikrai nebuvo patys geriausi. Kadangi Desmond'as prikišo nagus prie Meisono (utiutiu), aukštaūgis automatiškai įkrito į Redford'o juodąjį sąrašą ir vis dažniau pagaudavo save piktdžiugiškai rezgantį visokias pinkles kaip jam pakenkti. Nieko epiško ir labai brutalaus, nors kančių jam tikrai palinkėtų už tai, ką padarė Lockwood'ui, kurį, net nereik sakyt, Sebastianas brangina, nors to galbūt ir nesimato iš jo veiksmų, suinteresuotų į Meisono ex. Brolyčiai aukščiau kekšyčių? Hm. Redford'as moteris gerbė, niekuomet jų taip neklasifikuotų, o ir Pierce kekšyte pavadinti galėtų tik įsiutęs pimpaluotasis, su kuriuo vampyrė pažaidusi jam visgi nedavė. O ir šiaip, kuris vyras nenorėtų atsidurti Sebastiano vietoje? Tas pats Meisonas norėtų. Neramiai pasijuto, kuomet Desmondas Kateriną išsiveda. Norėjo patraukti iš paskos, tačiau Elissa Sebastianą sustabdo. O ir netrukus pasidarė visiškai išblaškytas.
Kai padėjo bičiuliui laimingai grįžti į namus, Redford'as savam kaily netvėrė kaip smarkiai per vieną vakarą išaugo jo antipatija korporacijai. Jam toli gražu nepatiko būti valdomu, o ir slaptųjų tarnybų veiksmai buvo visiškai nužmogėję. Netikėjo gerais jų ketinimais. Kuo toliau, tuo stipriau tikėjo, kad vampyrų paviešinimas tapo įgyvendintas tik dėl to, kad valdžia galėtų nemirtinguosius valdyti, pažaboti ar net kažkada sunaikinti. Lygybės tarp rūšių siekianti vieša Sebastiano persona ėmė pamažu trokšti pokyčių, kurie būtų labiau suinteresuoti į aršesnį vampyrų teisių gynimą. Taip, lygių teisių aktas turėtų išeiti ir būti verifikuotas metų pabaigoje, tačiau smarkiai abejojo kai kuriomis pataisomis. O ir boikotuoti jų negalės, jeigu per artimiausią metą virs niekam tikusiu lavono gabalu. "Jungtinis Nemirtingųjų Komitetas", atrodė, velniškai padlaižiauja tai pačiai korporacijai. Ko jie visi taip bijo? Kodėl "NSPNUK" turi tiek galios? Tai buvo tik keli klausimai, į kuriuos negalėjo atsakyti net jeigu buvo surinkęs ne tiek ir mažai medžiagos apie savo įtakingą priešą. Didelės, galingos organizacijos labiausiai nenori viešumo ir užtaikęs progą kiek supurtyti tuos korporacinius, Redford'as tą ir padarė. Kartu su kitais JNK nariais dalyvavo eiliniuose debatuose televizijoje. Nuolatos atsirasdavo kažkokių politinių ar net religinio pasaulio personų, kurios išreikšdavo neigiamą požiūrį į vampyrų rūšį. Pristatė lygių teisių aktą, net komiteto narį, kuris balotiruosis artėjančiuose Niujorko mero rinkimuose. Bala žino ką studijoje už kamerų veikė tas nelabasis Desmond'as, bet išvydęs jį Sebastianas nesusilaikė ir... tiesiog privalėjo viešai, tiesioginiame eteryje padėkoti asmeniui, slapta ir labai daug prisidėjusiam prie žmonių ir vampyrų bendros gerovės, taip, Desmondui Abberline, kuris prašė likti nežinomas, nes ak ta gera, kukli širdis, tačiau Redford'as atseit jausis blogai, jei kilnūs šio žmogaus darbai netaps žinomi. Nemirtingos Sebastiano kolegos, įtampos kupinais žvilgsniai stebėjo, kaip viduje iš įsiūčio į gabalus byrantis vyras pasirodo prieš tas pačias kameras ir pradeda kažką šnekėti, vartytis žodžiu. O vyrui širdyje tiek laimės, tiek juoko... Filmavimui pasibaigus, nusisegęs mikrofoną graikas neatsispyrė pagundai ir pašnibždomis pasveikino laboratorijų vadovą patekusį į viešą pasaulį. Desmond'o snukytis gana greitai ėmė figūruoti internete. Redford'as toliau stūmė tą idėją, kai savo "Instagram" paskyroje įdėjo jųdviejų bendrą, vaje kokią draugišką nuotrauką, su mielu prierašu koks tas Abberline yra puikus žmogus. Visgi viešumas yra geras dalykas. Jis žiauriai sujaukia gyvenimą, koreguoja elgesį, tačiau suteikia galios savotiškai valdyti mases. O jei esi žinomas ir dar išvaizdus... Kadangi pats Desmond'as arba Besmund'as kaip Sebastianui specialiai patiko neteisingu "iškreipiniu" kreiptis į patį vyrą, neblogai atrodė, tai vadinasi galės greitai savo laboratorinę meilužę pakeisti gauja naujų pupyčių, kurios noriai pačios karsis ant kaklo. Taip jau yra su tuo žinomo asmens statusu. Tik šiais privalumais Sebastianas visiškai gi nesinaudojo. Beprotiškai dievino savo žmoną. O ir šiaip. Meh. Kalbant apie žinomus asmenis...

Frenkas nebuvo vampyrų nekentėjas ar labai didelis mylėtojas. Visados laikėsi nuostatos "jei tu geras man, aš būsiu geras tau, tik, žinoma, turi būti man geresnis, nes aš superžvaigždė" ir tai iš esmės puikiai paaiškina Frano poziciją. Tiesa, aktoriaus žvaigždės spindesys buvo smarkiai prigesęs. Vyro gyvenimas susijaukė nuostabiai, o po to visiškai, neįtikėtinai siaubingai. Rimtų santykių su Olivia pradžia, vainikuota polėkiu, atsidavimu bei aistra gana greitai apkarto tai laisvai, kiek palaidai meniškai sielai. Žinoma santuoka riedėti į bedugnę pradėjo ne iš karto. Frenkas nuoširdžiai stengėsi būti tokiu vyru, kokio verta yra jo mylima moteris. Jis pristabdė savo pašėlusią karjerą, vengė vakarėlių, alkoholio. Darėsi nuobodokas ir už tai ėmė palengva savęs nekęsti. Bet čia dar nieko. Vaidmuo viename nepriklausomame europiniame filme patyrė visišką fiasko. Kritikai išdirbo juostą JUODAI ir perskaitęs keletą recenzijų tą patį vakarą Frenkas JUODAI prisigėrė, nors vengė kvaišalų rekordiškai ilgą laiko tarpą. Kaltino dėl visko Oliviją, pora susipyko. Bet tuomet raudonplaukė susisiekė su vyru pranešdama naujieną, kurios aktorius nesitikėjo. BAM! Tu būsi tėtukas! Nežinojo kaip dėl šito jaustis. Vėl prisigėrė, bet emocijos tapo tyros ir aiškios. Visas susinešiojęs, girtas, su gėlėmis ir dėže prabangių saldainių pasirodė jųdviejų bendruose namuose. Apkabino Oliviją, apsibliovė, nes neva jaučiasi be galo laimingas. Pažadėjo gražiai elgtis, atsiprašė. Ir kurį metą viskas tikrai vėl buvo gerai. Visgi ponios Frano nėštumas netrukus ėmė kelti Frenkui įtarimų. Vaisius jos įsčiose augo geroookai sparčiau, nei tą turėtų daryti eilinis, mirtingas beibis. O kadangi nebuvo toks žmogus, kad galėtų emocijas palaikyti savy, vyras kaip mat užsiplieskė apkaltindamas savo Livy neištikimybe ir panašiomis nesąmonėmis. Spyrė ją įvardyti vampyrą, su kuriuo krušosi ir visai nesvarbu, kad pastoti nuo nemirėlio neįmanoma. Tačiau naudojo pačius absurdiškiausius argumentus, kaip pavyzdį pakišdamas net Edvardą Kaleną su Bella. Apsiramino. Rūpinosi Olivia, tačiau tuo pačiu palikęs ją namuose ėmė vis dažniau atrasti save vakarėliuose. Netrukus ir su keliomis jaunutėmis merginomis atsidūrė vienoje lovoje grupinio sekso terapijai. Oli visssską kuo puikiausiai suprato. Matė neištikimybę kaltame Frenko veide. Jų santuoka vėl braškėjo per siūles, tačiau aktorius mylimąją vėl užliūliavo tuščiais pažadais. Vos keletą mėnesių trukęs nėštumas galiausiai užsibaigė sąrėmiais bei ilgu gimdymu ligoninėje. Kai pirmą kartą paėmė į rankas naujagimę... Tas jausmas buvo nesuvokiamas. Niekuomet nebuvo patyręs kažko tokio, suvirpinančio ne tik širdį, bet ir sielos gelmes. Prisiekė sau, kad stengsis būti kuo geresnis tėvas. Kad rūpinsis Olivia ir mažąja, kurią laimingi tėvai pavadino Ariana.
Ariana augo neproporcingai greitai. Jos antgamtiškumo nepastebėti buvo neįmanoma. Frenkas užsimerkė prieš šią skaudžią, nesuvokiamą tiesą. Apsimetinėjo, kad to paprasčiausiai nepastebi. Grįžo į darbus, pradėjo filmuotis. Su Oli sutarė, kad ši pristabdys savo karjerą, idant rūpintųsi dukterimi, o kadangi vyras šaibas varto didesnes, Frano neprieštaravo. Vaidino be ugnelės, kažkoks išsikvėpęs. Visgi rinkosi lengvo turinio veiksmo filmus ir į Oskaro nominacijas už geriausią vaidybą nepretendavo taip ar taip. Pora vėl ėmė pyktis. Pagrinde dėl vaiko auginimo, nes Frenkas mažai prie to prisidėdavo, o Oliviai nuo sėdėjimo namuose jau ir stogas važiuoti pradėjo. Auklių samdyti tai negalėjo, nes kelios jų jau ir taip klykdamos pabėgo iš jų namų, kai Ariana sugalvodavo joms įkąsti ir truputį kraujo išgerti. "Grynas kraujas" tapo reguliariai maišomas į pienuką ir košytes. Kažkoks... Avangardas. Peizaže viso šito net Olivios praeitis moterį pasivijo.
Diena išpuolė eilinė. Anksti kėlėsi, tada vyko į filmavimus, po jų grįžo namo, spėjęs pasisvečiuoti ir pas vieną savo meilužių. Durys pasitiko praviros visai kaip ir kurtinantis Arianos verksmas. Jautė, kad kažkas negerai, kad kažkas ne taip. Siaubas gniaužė kvapą. Frenkas lėtai, neužtikrintai įėjo į vidų. Sustingo. Vyrą pasitiko vaizdas, kuris aktorių dar ilgai lankys košmaruose. Negyva, kraujo klane gulinti Olivia ir ant jos užsilipęs, jos kraują godžiai geriantis vampyras. Jis pakėlė akis į šoko ištiktą Frano, nusišypsojo kruvina, šaltakraujiška šypsena. O tuomet pradingo. Tiesiog. Nei labas, nei ate. Pradingo. Drebėdamas ir akivaizdžiai "išskridęs" Frenkas surinko 911. Šaltai, lakoniškai susakė situaciją. Ramiai išlaukė, kol atvažiavę medikai nustatys Olivios mirties laiką, kol pareigūnai paims iš Frenko parodymus. Kai visas tas šurmulys nurimo, kai liko vienas prie sustingusios kraujo balos su maža dukrele ant rankų... Vyras tiesiog paėmė ir apsibliovė. Dalis jo paties mirė tą akimirką, kai išvydo tą kraupų vaizdą, kai suprato, kad negalės Livy išgelbėti. Savosios, nuostabiosios Livy. Buvo jai tikras sumautas šūdžius, tačiau dievino tą moterį. Ji buvo vienintelė, kurią kada nors mylėjo. Keista, bet į depresiją nepaniro. Po Olivios laidotuvių iš karto grįžo į darbus visai kaip ir į vakarėlius. Gėrė, svaiginosi ir krušosi ligi soties. Vienas pagiringų rytų išpuolė kažkoks sąmonę praplečiantis. Principingai vengęs Olivios bylos šį kartą ją atsivertė ir nuodugniai išstudijavo. Kraujas sustingo, kuomet lapuose išvydo tą patį jo moterį nužudžiusį vampyrą. James Morgan. Visi bandymai kreiptis į korporaciją, kurios miglotus interesus kadaise gynė Olivia atsimušdavo tarsi į sieną, kol galiausiai supratęs, kad pagalbos nesulauks Frenkas žinojo ką turi daryti. Trūks plyš, bet atkeršys. Pasiųs tą išgamą atgalios į pragarą. Bet kokia kaina. Bet kokiomis priemonėmis. Ištikimoji aktoriaus asistentė Patricia kaip mat tapo įšventinta į nuolatinę Arianos auklę. Moteris nuoširdžiai džiaugėsi mažąja. Pati neturėjo vaikų ir vargu ar kada beturės, elgėsi su ja kaip su savo pačios atžala. O Frano ir neprieštaravo, nes taip ar taip jo indėlis į tėvystę buvo dukros užvertimas brangiausiai žaislais bei rūbais. Jei ne protą aptemdęs keršto poreikis vyras ir šiame vakarėlyje nebūtų pasirodęs.

- O. Dieve,-griebęs už Elissos riešo ima šį purtyti. Sebastianas atrodė apšalęs,-Mačiau Chris'ą Martiną, Khloe Kardashian, Charlie Sheen'ą ir daugybė kitų, bet... Frank'as Frano? Mano troboje? Negali būti!-įkvėptas begalinio entuziazmo Redford'as greitai atsiduria kitoje baro pusėje, kur įsimintinos išvaizdos aktorius svaiginosi kažkokiu gėrimu.
- Žinau, kad sulauki tokių prašymų daugiau, nei pats norėtum, bet pasidarom asmenukę?-atkreipia parūpusio asmens dėmesį įkyriu pasiūlymu, į kurį įžymybė sureaguoja stebėtinai noriai.
- Pirmas viešas vampyras? Oho. Tai čia man bendros nuotraukos prašyti reiktų. O šiaip tai žinoma. Ir su tavo šimtas kažkelintu gimtadieniu,-paspaudę vienas kitam rankas vyrai atsistoja greta bendram kadrui.
- Elissa! Nufotografuok mus prašau,-Sebastianas pametėja savo mobilųjį į seserį, o tada kaip mat pasiruošia nuotraukai nutaisęs savo firminį "fotografinį" veidą. Tiesa, kiek nervingą, nes jaudinosi stovėdamas greta vieno mėgstamiausių savo aktorių. Pastebėjęs, kad sesuo su paskirta užduotimi tvarkosi itin nenoriai, paskubomis perima savo ryšio priemonę ir pats atsidaręs priekinę kamerą įamžina šį momentą nuotraukoje.
Frenkas priešais esančią moterį atpažįsta ne iš karto. Stovėjo užsidėjęs akinius nuo saulės, o dabar sustingo, nuleido žemyn veidą, kad pro "atdarą" akinių viršų netrukdomai matytų savo netikrą seserį. Demonstratyviai ją nužvelgia parodydamas nulį emocijų.
- Elissa? Tai šitaip dabar vadiniesi? Pf,-gurkšteli iš taurės ir nesudomintas nukreipia akis kažkur kitur,-Ko į mano vestuves neatvykai?
- Whoa. Jūs pažįstami?-įsiterpia ir Redford'as, kuris akivaizdžiai nesurišo jį "užkutenusių" galų. Kaip A lygio Holivudo žvaigždė gali būti susijusi su Elissa?!
- Nustebtum sužinojęs,-šaltai atsako, atrodytų, labiau susidomėjęs savo alkoholiu, o ne tema, pakrypusia jų pašnekesio rate esančios moters link,-Bet jei nežinai tuomet ne be reikalo. Elissa, Cassidy ar kaip ji save vadina vieną akimirką žvengia, kitą gailiai sriūbauja, vieną su kerzais, kitą aukštakulniais, žodžiu neblogai kuoktelėjusi boba, taigi bičiuli pasisaugok,-nuo nemandagaus vyro epiteto Elissai Redford'as susiraukia. Išreikšdamas savo "draugiškumą" Frenkas trumpai uždeda ranką ant kompaniono peties, o tuomet atsitraukia. Praėjęs pro Ambrose stabteli tam, kad dar kartą ją įdėmiai nužvelgtų. Kreivai šyptelėjęs pakšteli netikrą giminaitę į skruostą, tiesą sakant vos lūpomis paliesdamas jos išblyškusį skruostą,-Atrodai nuostabiai su šita suknele ir,-trumpai prityla, įžūliai distelėdamas į Elissos iškirptę,-papukais,-veidmainiškai nusimaivęs Frenkas parodo ūpą pasišalinti. Gana greitai Sebastianas pameta jį iš regos centro, kuomet aktorius susilieja su šokančiųjų minia. Redford'as atrodė nustebęs.
- Kas čia buvo?-suvapa, apvalias akis nukreipdamas į šaltą, kiek arogantiškai atrodančią Elissą.

Išnėręs į lauką Frenkas iš vidinės švarko kišenės išsitraukė cigarą. Nukando jo viršų, ką jau čia, nesinešiosi specialiai nugnybtuko, suspaudė tarp lūpų, bet prisidegti nespėjo, nes dėmesį patraukė ne kas kitas, kaip žymioji pirmojo viešo vampyro žmona. Nepaisant to, kad ji atrodė kaip jaunutė kvapą užimanti gražuolė, Frenką dabar domino visai ne tai. Aktorius grąžina prabangią suktinę atgal iš kur ją paėmė, sparčiu žingsniu patraukdamas prie nemirtingos merginos, kuri kaip tik sulipo į jai priklausantį automobilį.
- Ei! Labas!-dar nepasiekęs transporto priemonės pabando užkalbinti garbanę. Pribėgęs arčiau pasilenkia arčiau lango iš vairuotojo pusės. Įsiremia delnais į kelius, kvėpavo greitai, sunkiai. Net toks trumpas, bet intensyvus bėgimas smarkiai sužadino ne patį sveikiausią gyvenimo būdą propaguojančią garsenybę.
- Man reikia su tavimi pašnekėti. Aš Frenkas. Bet tą jau ir taip žinai iš mano įžymaus veido ir...-paplevesuoja ranka priešais save, it akcentuotų savo paties pavidalą,-...viso kito.
Kalba, paruošta Katherine buvo pritaikyta nebūtinai jai. To paties būtų prašęs Sebastiano, bet prie jo atrasta Cassidy nuteikė vyrą nemaloniai.
- Man reikia tavo kraujo,-kiek "reikalaujantis" tonas išsprūdo natūraliai, mat nebuvo pasiruošęs žemintis,-Tiksliau man reikia tapti vampyru. Būk maloni, nesiputok. Išrašysiu tau puikų čekį. Turiu nugalabyti vieną suskį ir nepadarysiu to, jei būsiu šitas minkštas, kraujo, organų ir šūdų maišelis.
Labai ne koks bandymas ieškoti susitarimo, tiesa? O ką jau kalbėti apie siaubingą visos tos keršto idėjos bukumą. Tačiau šiuo metu tai buvo Frenko varomoji jėga, neleidusi paskęsti skausme. Visgi nesigailėjo, kad kadaise atkišęs tevukui vidurinį pirštą pasirinko Holivudą, bet ne profesionalų vampyrų kapojimą. Dabar tai net nelegalu.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“She's selfish. She's unpredictable. She is something you can't fully trust and understand. But also she's wild and passionate. She's the most exciting thing ever happened to me.”
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1487
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : Niujorkas
Meilė : The myth, the legend, the baddest bitch of all.
Draugai : Dean, Mason, Rebekah
Rūšis : Vampyras (33/2595)
Darbo paskirtis : JNK pirmininkas, "RedCorp" savininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t740-redsebastian1-instagram#33911

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Katherine Pierce on Pen. 05 12, 2017 4:57 am

– Ти ме помниш, копеле? (angl. Do you remember me, bastard?) – 1493-ti metai, Bulgaria. Ieškodama savo prarastos dukters, Katerina Petrova stengėsi apeiti kiekvieną kaimelį, kiekvieną jame esantį namelį, bandydama surasti bent menkiausią siūlo gabaliuką, už kurio galėtu užsikabinti. Tačiau mergaitė buvo tiesiog dingusi skradžiai žemę, tarytum šios niekuomet nebuvo gyvos. Vienu metu net buvo prisileidusi prie savęs mintį, neva biologinis tėvas tik pasakė savo šeimynai kad atidavė mergaitę į šeimą, kuri ja pasirūpins taip, tarytum ši buvo jiems sava. Ji svarstė ant kiek jis galėjo būti brutalus, priimdamas savo jauniausios dukters šeimai užtrauktą gėdą. Keista iš tiesų, kai atrodo kad šiais laikais tu greičiau už panašų skaudulį turėtum gauti tam tikrą paramą suvokimą, arba artimų žmonių troškimą atlyginti žalą, kurią buvai priversta patirti. Juk vien tai, kad tu tapai daiktu, to asmens rankose, kuris gali su tavimi daryti, viską, ko tik užsimano, jau yra sunkus išbandymas. Tačiau kaip turėtu būti sunku, kuomet viskas yra užmetama ant tavo pačios pečių? Tarytum tu būtum kalta dėl to, kad kažkokie proto invalidai sumąstė pasišaipyti iš faktiškai dar nepilnai subrendusio vaiko. Savo laiku, Katerina nesulaukė nei supratimo, nei paguodos, nei tuo labiau kažkieno noro, apginti jos garbę. Su viskuo teko susitvarkyti pačiai. Pačiai atlaikyti psichologinį nuosmukį, kuris pradangino bet kokį norą egzistuoti toliau, pačiai suvokti kad po incidento, kuris amžiams paliko nemalonius randus, ji savyje ėmė kurti naują, visiškai dėl aplinkybių nekaltą gyvybę. Brutalu. Žmonės, mirtingi žmonės neretai geba būti kur kas labiau žiaurūs, nei kad antgamtinės būtybės. Jie suvokia ką daro, jie kontroliuoja savo veiksmus. Ir jei tą kartą, mažoji Keterina būtu bent šiek tiek silpnesnė, niekas niekada nebūtu pažinęs Katherine Pierce. Po Nadios gimimo prabėgo apytiksliai trys metai, kuomet netekusi vilties surasti savo atžalą, bet tuo pačiu metu išlaikiusi pakankamai saugų atstumą nuo Mikaelson‘ų šeimos, Katherine kuriam laikui pasiliko krašte, kuriame gimė pati. Tikėdamasi rasti savo prarastą mergaitę, ji net minties neturėjo kad viskas ką suras, tai bus du jos skriaudikai. Trečiasis, ir kaip paskui paaiškėjo, vienintelis galimas variantas į Nadios biologinį tėvą, buvo dingęs. Tikriausiai atgavęs sveiką nuovoką, suprato kad ankščiau ar vėliau jo nuodėmes jį pasivys, todėl susirinko daiktus ir išvyko nežinoma linkme. Pierce niekada daugiau nesutiko to vyro. Vizualiai išvaizdaus, tačiau vidumi visapusiškai supuvusio. Jo draugai, kitą vertus, nebuvo tokie išmintingi, kuomet liko vietoje. Ilga, tam laikmečiui tinkama, pūsta suknė, bei po kaklu kaspinu rišama skraistė beveik pilnai uždengė Katerinos ilgus (tuo metu kur kas ilgesnius, nei kad yra dabar) plaukus. Ant veido krito šešėlis, ir net tuomet, kai moteris kone iš karto patraukdavo aplinkinių dėmesį, dabar liko neveik nepastebėta. Bulgarijos pakrašty, visai netoli tos pačios, prakeiktos turgavietės, kur kadaise pati prekiavo duonos kepalais, buvo išsidriekusi pigiais svaigalais ir prakaitu prasmirdusi taverna. Užeidama ten, nemirtinga moteris nebuvo net tikra dėl to, kodėl iš viso žengė pro duris, ten, kur tokios kaip ši nebuvo lankytinos viešnios. Buvo galima surasti prastai atrodančias, ir jau seniai savo egzistencinę, emocinę baigtį pasiekusios prostitutės, tačiau ne tokias damas, kaip kad ji. Prisėdusi kiek tolėliau, garbanė ne iš karto pastebėjo prie vieno iš prastai išdrožtų stalų įsitaisiusius du vyrus. Tuos, kurių veidų nesugebės pamiršti iki pat savo pabaigos. Jie vis dar buvo tokie pat atgrasus, tokie pat purvini ir dvokiantys. Greičiausiai tai te buvo atsiminimų iškeltas nemalonumas, tačiau būtu galėjusi prisiekti, kad išvydusi šiuos „paršus“, pajuto burnoje tą patį: purvo, nuo saulės sudžiuvusios žolės ir savo pačios kraujo skonį. Vienu metu atrodė kad būtu galėjusi dabar pat atpilti tulžį, susimaišiusia su šviežiai suvartotu krauju, tiesiai čia, tiesiai ant stalo. Pyktis, skausmas ir visos kartu su tuo ateinančios neigiamos emocijos, kone iš karto užpildė nemirtingosios kūną. Ji suspaudė dantis, nusisukdama nuo minėtų asmenų, tačiau tik tam, kad sukoncentruoti savo dėmesį į susiturėjimą, į tai kad buvo būtina išlaukti tinkamos progos. Tinkamo laiko, kad pagaliau įgyvendinti kerštą už savo pačios sužalotą ir purvinomis rankomis suteptą garbę. Koktu, net kvėpuoti atrodė kad buvo sudėtinga. Sumerkė akis, bandydama susitelkti tik į prieš tai minėtus asmenys. Tiesiogine to žodžio prasme, niekaip nereaguodama net į tavernos savininko kalbinimą. Tikriausiai šiam pasirodė kaip kokia kvanktelėjusi kalė, kuri neturi liežuvio, todėl ir nekalba. Girdėjo, netgi jautė kaip prie dviejų „draugelių“ prisijungė kelios pigios moterys, kurios kaip mat siūlėsi jiems it būtu aukščiausios klasės prekės, kurių jiems ne tik kad norisi, bet ir gyvybiškai reikia. Pasigirdo keli gruboki pliaukštelėjimai per „apelsino žievelės“ tipo užpakalį, girtas kikenimas ir kelios riebesnės frazės. Jie sutarė nueiti ne taip ir toli, už medinio pastato kampo, kur galėtu kištelėti šioms taip aršiai ir taip gerai, kad jos pačios daugiau nebe įsivaizduos savęs su kitais, kurie atrodys kur kas prastesniais. Hm, šlykštu vien apie tai galvoti, ką kalbėti apie tai, kad panašią įvykių seką teko išgyventi savo pačios kailiu. Tačiau, ši akimirka, šis susitikimas buvo labai svarbus.
Jie baigė gerti tą dvokiantį, nevalyto šulinio vandeniu praskiestą birzgalą, kuomet kartu su savo pasirinktomis moterimis pakilo nuo stalo. Ak, kokie entuziastingi ir pakylėti atrodė dėl to, kad manė jog netrūkus sugebės savo šlykščius, nieko vertus dešrigalius patrinti į bakterijomis ir žuvies tvaiku atsiduodančias kekšių vaginas. Petrova pakilo, atsilikdama nuo mirtingų praeities šešėlių vos per keletą žingsnių. Stengdamasi likti kaip galima mažiau pastebėta, ji nukeliavo paskui, sustodama už kampo, prie kurio šie visai netrūkus jau spaudė savo palydoves, savo šlykščiomis rankomis bandydami prasiskinti kelią pro šių vilkėtus apdarus. Kažką bambėjo sau po nosimis, bandydami arba sujaudinti save, arba tas, kurioms to net nereikėjo. Vienaip ar kitaip, pasirėmusi sienos, garbanė nejautė nei sąžinės jausmo, nei gailesčio, tik didžiulį troškimą priversti juos abu patirti lygiai tą patį, ką jie padarė kadaise su jos vaikišku, ir tam visiškai nepritaikytu kūnu. Buvo neseniai tapusi nemirtinga, ir tiesą pasakius labai sunkiai valdė visus tuos pojūčius, kuriuos taip jautriai fiksavo nemirtingumo paskatinti receptoriai. Stipriai sumerkė akis, lėtai iškvėpė per burną, ir galiausiai pasitraukė nuo kampo, prie kurio stengėsi save išlaikyti iki tam tikros akimirkos. Pasirodydama prieš ketveriukę, Petrova lėtai, abejomis rankomis nuėmė skraistę nuo savo galvos, leisdama ne vien storoms garbanoms sukristi ant priekio, bet ir pasirodyti savo demoniškai pusei. Veidas, kuris prieš tai priminė angelo, dabar buvo aptrauktas tamsa. Akių rainelės raudonos, it būtu pasruvusios krauju, paakiai tamsūs, su ryškiais juodų kraujagyslių voratinkliais. Ir lūpos, kurios taip dažnai demonstravo mielą šypseną, dabar prasiskleidus te parodė žvėriškas, nežmogiškas iltis. Ji priminė grobuonį, kuris bet kuriuo metu būtu pasiruošęs pulti. Palinko į priekį, šiek tiek. Ir ne, ne taip kaip po daugelio metų Berlyne, ji nesistengė savęs sustabdyti. – Изпълнете. (angl. Run) –
Tik vienas konkretus paliepimas išsprūdo iš tos žvėriškos, plėšrios moters burnos, kuomet nuošalią bei vakaro tamsa aptrauktą vietovę užpildė prieš tai minėtų kekšių riksmas. Jos niekada prieš tai nebuvo mačiusios nieko panašaus, ir tiesą pasakius dabar buvo net labai suinteresuotos gelbėti savo pačių gyvybes, nei stebėti kas gi bus toliau. Galu gale, vargu ar kada nors pamatysi tiesiai iš religinių knygų nulipusį kritusį angelą, kuris nepanašu kad netina savo prisilietimu tau suteikti vidinę ramybę, ar gyvenimo prasmę. Jos dėjo į kojas, kaip tik galėdamos greičiau, ne karto net nebandžiusios pasisukti atgal. Čia pat pasilikę vyrai, jei tik įmanoma šiuos taip pavadinti, kaip mat pasistengė savo bagažus paslėpti kelnėse. Nieko nuostabaus nenutiko, kad ir taip gana sunkiai stovintys agregatai, pademonstravo 5:30 laiką.
– Ти ме помниш, копеле? (angl. Do you remember me, bastard?) – Šis klausimas buvo palydėtas tik akimirkai pasirodžiusios pašaipios, paniekinančios šypsenos, kuomet nemirtinga garbanė nežmogišku greičiu atitrūko nuo žemės paviršiaus, atsidurdama prie pat „stipriosios“ lyties atstovų. Tai netrūko tiek ilgai, kiek buvo galima įsivaizduoti, mat užteko tik poros stipresnių smūgių tam, kad šie it bulvių maišai sukristu Petrovai po kojomis. Nejautrus, visapusiškai šaltas jos veidas atrodė taip, tarytum ji niekada ir nebūtu turėjusi taip įvardinamos sielos. Tamsa paglemžė šį incidentą, neleisdama pasirodyti ne vienam iš žioplinėjančių liudininkų. Ir net jei toks vienas ar kitas būtu, kas gi patikėtu prasigėrusio kaimiečio ar poros šliundrų pasakojimais, kad šie matė velnią angelo veidu? Katerina Petrova, kartu su dviems kūnais, dingo.
Akimirka, kuomet abu vyrai paeiliui pramerkė akis, jie buvo patraukti pakankamai toli nuo aplinkinių, kad joks pašalinis garsas nebūtu išgirsta ir apie šią naktį niekas niekuomet negalėtu kalbėti. Vienas, kuris kadaise drįso prisiliesti prie garbanės, buvo palenktas prie stalo: rankos tvirtai pririštos, o kojos tabalavo prie žemės. Nepatogi pozicija, turint omeny tai, kad jis be sąmonės išbuvo mažiausiai porą valandų, todėl kojos savaime buvo nutirpusios ir šiek tiek dilgčiojo. Antrasis, kuris savo ruožtu atliko tik stebėtojo vaidmenį, buvo virvėmis pritvirtintas prie lubų, aukštai iškeltomis rankomis. Jų kūnai buvo pastatyti vienas prieš kitą, kad matytu iš pirmo plano, kas turėtu vykti toliau. Katerina savo ruožtu laikėsi kiek toliau, kaip tik tuo metu, bandydama uždegti kelis žibalinius šviestuvus, tam kad aplinka atrodytu kiek „romantiška“.
– Кой си ти? Какво искаш? Виж, жена. Не знаем кой си. Моля те. Нека отидем, можете курва! (angl. Who are you? What do you want? Look, woman. We don't know who you are. Please. Let us go, you whore!) – Ant stalo prirakintas vyras ėmė šaukti, negalėdamas patikėti kad pateko į tokią, ne visai sąžiningą jo atžvilgiu padėti. Antrasis savo ruožtu ir dabar atrodė silpnas, kuomet iš baimės ne vien pasišlapino, tačiau ir iš nosies ėmė pūsti burbulus, maldaudamas laisvės. Priešingai nei jo draugas, jis puikiai atminė Katerinos veidą. Niekam niekada nebuvo to sakęs, bet ji pastoviai persekiojo jį nakties košmaruose, kiekvienos moters atvaizde, primindama apie tai, kad jis ne vien kad talkino savo draugams, bet ir neprisileido minties prie savęs, kad geriausia būtu buvę juos atitraukti nuo gana vaikiškos išvaizdos mergaitės, leidžiant šiai eiti toliau. Jis nepadarė nieko, apart žaidimą su savo kirminu ir riebu nusivėmimą. Ir dabar, buvo laikas susimokėti.
– Млъкни! Ти дори не си спомня кой съм аз? Шшш ... Ще ти напомня. (angl. Shut up! You even don't remember who am I? Shh ... I will remind you.) – Moteriškas balsas nuskambėjo nebe taip užtikrintai, tačiau nei dabar, nei kada ankščiau, ji nedrįso suabejoti savo vaiksmais. Tos padugnės turėjo sumokėti už viską, kitaip, ji niekada nebūtu sugebėjusi atrasti ramybės. Kol bent vienas jų būtu gyvas ir nepaliestas, tol tas skausmas viduje, niekur nepradingtu, kiekvieną kartą, kokiomis nors smulkmenomis primindamas apie praeitį. Prieidama prie ant stalo patiesto vyro, Petrova prie pat šio šono pametė metalinį  objektą, šiek tiek savo forma primenantį kočėlą. Palinko prie jo, suleisdama pirštus į jo purvinus, riebaluotus plaukus, veidu atsukdama į save. Sumažino atstumą, nors tai ir reikalavo pastangų sulaikyti kvėpavimą. Šnopavo pro suspaustus dantis, pagiežingai stebėdama jo paklaikusias akis. Veido raumenys šiek tiek virpėjo, tačiau tai nepriminė it būtu nusigandusi. Tai greičiau buvo begalinis pyktis, kuriam taip laisvai pasidavė dar tą akimirką, kuomet juos du pamatė. – Не се страхувайте, аз обещавам, че ще се хареса. Точно както аз. Помниш ли сега? (angl. Don't be scared, i promise, you will like it. Just like i did. Remember now?) –
Grubiai paleisdama jo galvą, leido „netyčia“ kaktomuša susidurti su stalu, kuomet išlaikydama tokį pat, šleikščiai intymiai minimalų atstumą, palinko į apačią, kuomet vargu ar su kokiu nors malonumu, kurį sukeltu abipusių troškimų sukeltas „taip“, ji suėmė jo vilkėtų kelnių medžiagą, šiuos palengva nutempdama į apačią. – Не не! НЕ! (angl. No. No! NO!) – Jis šaukė, tikriausiai pagaliau imdamas suvokti kas turėtu atsitikti toliau. Tačiau nei maldos, nei prašymai nei atgaila, niekas negalėjo atitaisyti tos skriaudos, kurią jis padarė jai. Ir tik kerštas, saldus ir nepamirštamai būtinas kerštas, galėtu viskam padėti riebų tašką. Nepriklausomai nuo to, kad pagrindinio akto kaltininko Katherine taip ir nesurado iki pat šių dienų. Pastato, kuriame jie buvo sienas užpildė nežmogiškas šauksmas, kuris buvo sukeltas neišvengiamumo suvokimu. Mirtinai šalta ranka, vampyrė pasiekė metalinį objektą, šį dar kartą nužvelgdama. Priklaupė ant kelių, ir lyg sušvelnindama padėtį, o greičiau viso labo pasišaipydama šiek tiek apspjovė minėtą daiktą, be jokio perspėjimo, lygiai taip pat, kaip ir jis tai padarė rankoje spausdamas savo pimpalą, ji per jėgą sugrūdo į jo išangę metalinį daiktą. Visai ne nuostabu buvo tai, kad kraujo purslai pasipylė visur, kuomet suplėšydama vyro išangės odą, ji taip pat nepataisomai sudraskė tiesiąją žarną, tampydama metalinį kočėlą pirmyn atgal. Jis šaukė, jo draugas šaukė, ir niekas, ne viena siela neatskubo į pagalbą. Ištraukusi daiktą, su kuriuo „pasidarbavo“ nemirtinga moteris vėl palinko prie jo apsiseilėjusio ir krauju patvinkusio veido, prie šio prikišdama tą patį metalinį objektą. Katerinos akys buvo drėgnos, vandeningos, o veidas, savaime iškreiptas skausmo, kurį pagaliau pavyko bent iš dalies paleisti. Stipriai sukandusi dantis, ji pabaksnojo laikytu metalu šiam per veidą, dar kartą, gana garsiai, taip pat tūžmingai ir paniekinančiai, užklausdama šios aukos. – Сега си спомняте?! Наистина ли си мислех, че ще го забравя? (angl. Now you remember?! Did you really thought i would forget it, let it go?) – Mestelėdama pasirinktą „žaisliuką“ į šalį, fatališkoji garbanė paliko pirmąjį vyrą merdėti nuo vidinio kraujavimo, nuo užkrato, kuris savaime nesuteiks vyrui net menkiausios galimybės išgyventi, tik agoniškai skausmingą, gali būti kad net kelias valandas trunkančią mirtį. Apeidama aplink stalą, vampyrė sustojo veidu prie antrojo vyro, kuris buvo kone sustingęs nuo to, kokius vaizdus šiam teko stebėti. Hm, šį kartą nebe atrodė taip malonu, kaip praeitą. Tačiau, pamoka yra pamoka. Ir kiekvienas yra šios vertas. Skeptiškai atsižvelgdama į tai, kad toks didelis ir toks nai nai blogas vyrukas apsišlapino, neatlaikydamas juntamos įtampos. Tačiau net tuomet, kai jis viso labo atliko stebėtojo vaidmenį, dabar to paties nesulauks. Nuimdama ir nuo šio individo kelnes, Pierce suėmė šleikščiai drėgną jo daikčiuką į delną, kuomet iš už nugaros, liemens raiščio ištraukė šiek tiek atbukusį peilį. Tikriausiai net įsivaizduoti yra sunku, koks riksmas užpildė aplinką, kuomet vampyrė ėmė pjauti nuo minėto asmens šio „pasididžiavimą“. Jis spjaudėti, šaukė, maldavo ir snargliavosi. Ir tai nesustabdė Katherine, neprivertė net pagalvoti apie gailestingumą. Draskė šio organą geras dešimt minučių, kol galiausiai šis nelygiai atsiskyrė nuo likusios kūno dalies. Kraujavo stipriai, gausiai, ir panašu kad vargu ar vėliau išgyveno ilgai. Petrovos apdarai buvo raudoni, kraujingi, sutepti. Numesdama peilį ant žemės, ji laisva ranka suėmė minėto vyro galvą, priversdama šį prasižioti. Jo atskirtas organas netrūkus atsidūrė jo paties burnoje, versdamas juo springti, oda, krauju ir tuo šleikščiu dvoku.
– Вие ще искате пистата, нали? След това, да се насладите и на участието в последно време. (angl. You like to watch, right? Then enjoy the participation one last time). – Ji atsitraukė, girdėdama kaip kiekvieno iš čia esančių gyvybė taip sparčiai gęsta, ir kaip visiškai jos nemirtingas organizmas nereaguoja į kraują, kuris buvo pralietas. Nenorėjo jo ragauti, jokia prasme nenorėjo kad bent kažkas, kas priklauso jiems, dar kartą pakliūtu į jos vidų. Vaizdas buvo kraupus, kuomet eidama atbula, Petrova nugara atsirėmė į sieną, prie kurios ir susigūžė. Žiauriausia tai, kad net akimirka, kuomet jos skriaudikų faktiškai nebe liko, ir jie tikrai buvo priversti kentėti, tas skausmas ir pyktis, niekur nedingo. Viską ką turėjo rankose, numetė ant grindų, pirštais įsikabindama į savo plaukus. Taip stipriai susimerkė, kad vienu metu atrodė kad daro skaudulį sau pačiai. Neatlaikė, kuomet pati praskleidusi lūpas, ėmė rėkti. Buvo baisu ir dėl to, kad iš senosios savęs, tapo šia pabaisa, ir dėl to kad ilgai galvodama apie tai kad atsikračius tais, kurie tau sugadino gyvenimą, jis taps geresniu, nes netapo. Kitą vertus, išsirėkti atrodė kone būtina. Po šauksmo, vandeningos akys tapo dar labiau drėgnos. Ji išverkė viską, kas buvo sukaupta. Atrodo tiek po tiek daug laiko, po tiek metų, pagaliau iki galo suvokdama kas po velniais nutiko tą vakarą, ir kaip stipriai tai pakeitė jos požiūrį į gyvenimą ir gyvuosius.

Tarp pirštų spaudžiama cigaretė iš pažiūros atrodė labiau kaip savęs pateikimo detalė, nei būtinas dalykas taip vadinamam „emociniam atsiribojimui“, koks yra dažniausiai naudotinas tų asmenų, kurie savo žalingą įprotį bent artimiausiu metu neketina palikti kažkur už nugaros. Ji smilko lėtai, palaipsniui pelenus paskleisdama pavėjui. Tiesą pasakius, pakankamai plonos, moteriškos suktinės filtras garbanės lūpas palietė vos kelis kartus. Moteris atrodė paskendusi savo pačios mintyse, ir kaip be pasukus būtent dabar turėjo pagalvoti apie daug ką, mat nuo to priklausė tai, kokius žingsnius ši ketino žengti toliau. Ar buvo verta bandyti eiti prieš savo pačios taisykles, praradus baimės ir savisaugos jausmą liesti deginančią liepsną, ar geriau būtu atsižvelgti į vidinio balso paliepimus dabar pat patraukti į visiškai priešingą pasaulio pusę. Ten, kur ši jau kuris laikas, iki taip gyvenimą aukštyn kojomis apvertusio susitikimo su Sebastian‘u, planavo padaryti. Šis miestas nebuvo „namais“, nepriklausomai nuo to, kad kažkada gi ketino čia suleisti šaknis ilgesniam, nei įprastai lako tarpui. Jautėsi pasimetusi ir visomis įmanomomis prasmėmis išstumta iš saugios zonos, kuri buvo apstatyta jokiam ginklui nepavaldžiomis sienomis. Tomis pačiomis, kurios dabar ne vien pasidavė butaforiniam žemės drebėjimui, tačiau ir ėmė išdavikiškai trupėti. Keistas, tikrai ne kiekvieną dieną aptinkamas jutimų balaganas. Tamsių akių žvilgsnis nebyliai kurį laiką žvelgė į apačią, be-reikšmiškai ir tuščiai. Pakilo tik tuomet, kai prie lauko durų pasigirdo kažkokie, labiau menkesnį nuotolį išduodantys garsai. Nėra sunku pasakyti ar ji tikėjosi visiškai kitą asmenį, kuomet žvilgsniu susidurdama su iš vakarėlio išeinančiais Mel‘ą Gibson kartu su partnere, Rosalind Ross, nedelsė ne akimirkos, akis nusukdama atgal į nebūtį. Ši akimirka atrodė dar ir kelianti įdomius atsiminimus. Turint omeny tai, kad visai ne seniai buvo drįsusi save vadinti dvaro šeimininke, ir būtent tokiu būdu: stovint ant verandos grindinio, su rankose laikoma raudono vyno taure ir lengvu, greičiau tik dėl įvaizdžio, šilkiniu chalatu, užmestu ant pečių. Dažniausiai šiuose namuose buvo viena, ir tai net nekėlė kažkokio milžiniško diskomforto, o ir aplinkiniais buvo nusivylusi taip stipriai, kad jau prieš daugybę šimtmečių liovėsi šiuos prie savęs prisileisti. Konkrečiau sakant, neprisileisti nieko, atrodė geriausia, ką buvo kada nors nusprendusi padaryti. Tokiu būdu bent gebėdavo save apsaugoti nuo retai kada džiuginančių aplinkybių. O dabar, pasižadėta tvirtai laikyti padėtis, ėmė slysti iš rankų ir dar sunku buvo apsispręsti ar tai gerai, ar tai blogai. Kitrą tarp savo pirštų pajuto visiškai netikėtai, akimirka, kuomet iš cigaretės beliko karčiai dūmuoti ėmęs filtras. Žinoma, kaip ir praeitą kartą, nuorūką numetusi kur pasitaikė pirmiausia, moteris atsitraukė nuo sienos, prie kurios prieš tai buvo prisiglaudusi. Spartus žingsnis, palaipsniui nemirtingąją garbanę perkėlė link transporto priemonės, kuri šiai buvo nesentimentaliai brangi (kartais daiktas, kuris tavęs nenuvilia ir dirba taip, kaip apie tai yra kalbama reklamose, tampa tau brangus ir tiesa, niekam nėra paslaptis tai, kad vokiečiai užtikrintai moka kurti geras transporto priemones). Pasiekusi tviskantį, baltos spalvos visureigį, originali vampyrė net neatsisuko atgal, tam kad vizualiai pastebėti kad paskui ją sekė mirtingasis. Nejautė iš minėto asmens grėsmės, ir tiesą pasakius, nebuvo ir suinteresuota tęsti paviršutinišką diskusiją su tais, kurie net nebuvo patekę į garbanotosios vampyrės „susidomėjimo spektrą“. Ką kalbėti apie tai, kad vis dar jautė didelį vidinį spaudimą, kuris buvo iššauktas sužadintos seksualinės energijos, ir iki galo neišpildytas. Pradariusi tviskančio BMW visureigio dureles, laikui nepavaldi garbanė įsitaisė prie vairo, kuomet į spynelę kištelėdama elektroninį raktelį, pažadino automobilį gyvenimui. Bateliai „žudikai“ niekuomet nebuvo pati patogiausia avalynė spaudžiant pedalus, tačiau šiuo metu tai neatrodė kaip vairavimą apsunkinantis veiksnys. Pirmiausia išmindama stabdžio pedalą, moteris užvedė benzinu varomą variklį, imdamasi dairytis geriausio būdo išsukti pakankamai didelę transporto priemonę iš kiemo, kuris nuo svečių automobilių tapo stebėtinai siauras. Visa laimė, kad vairavimo stažą turėjo pakankamai didelį, todėl ir tai nepasirodė kliūtimi. Kliūtimi labiau buvo emocinis jausmų uraganas, kuris iki pat šiol drebino visą kūną. Šiek tiek praskleistos kojos, kas yra natūralu, kuomet dirbi iš esmės tik dešinia koja, norėdama išjudinti šį metalo gabalą, iššaukė norą dar stipriau suspausti stabdį, neleidžiant automobiliui trūktelėti iš vietos. Paleidusi rankas nuo vairo, ji suspaudė savo kelius, tiesiogine to žodžio prasme, pasiduodama net vizualiai šiek tiek matomam virpesiui. Teko gausiai iškvėpti, darant tai pro pastebimą šypsnį, kuris buvo iššauktas gimtadienio vakarėlio atsiminimais, kurie neliko sugadinti Abberline pasirodymo. Susitelkimui buvo būtinos vos kelios sekundės. Palaukė, kuomet vėl uždėdama kairę ranką ant vairo, dešinę patraukė pavarų dėžės svirtelę, nustatydama šią ant D (drive) raidės. Švelniai paleido stabdžio pedalą, ir tik šiek tiek sujudinusi automobilį, gavo vėl šį sustabdyti. Prie pat šoninio lango pribėgęs mirtingasis reikalavo dėmesio. Tokio, kurį garbanė nebūtu suteikusi, jei nuoširdžiai norėtu išvažiuoti dabar pat, ar nejaustu kažkokio mistiško troškimo „užsibūti“ čia dar bent kelioms minutėms. Sunku paaiškinti, arba atvirkščiai lengva. Taip. Lengva. Vidumi būdama tiesiog moterimi, kuri kad ir slopindama savo tikruosius troškimus gyvenimui dėl savęs, visgi troško kad šis vakaras nesibaigtu taip atšiauriai, ir pro dvaro duris dar kartą pasirodytu vyras, su kuriuo taip mielai pasiduotu nuodėmei, kurios vėliau nepasigailėtu. Visi visureigio langai buvo sandariai užtraukti, o salonas paskendęs TroyBoi – „On My Own“ (feat. Nefera) garso takelio žemais dažniais, kuriuos parūpino į transporto priemonę įmontuota specializuota garso technika. Ant vairo numaigiusi mygtukus, tamsiaplaukė moteris pritylino muziką taip, kad pokalbis, kurio siekė Holivudo žvaigždūnas būtu girdimas ne vien dailiosios lyties atstovei. Nuleidusi lango stiklą sau iš kairės, Katherine pasuko gana abejingą žvilgsnį į mirtingąjį, kuomet šis nusprendė pristatyti save taip, na, kaip pristatė. Jos antakiai subolavo veide, išgaudami nenatūralų šiems linkį. Lūpos šiek tiek prasiskleidė, kuomet kojos, atvirkščiai, susiskleidė.
– Frank‘as? Taip, tavo kostiumas tikrai atrodo matytas: geros kokybės, geros medžiagos ir panašu kad gero meistro siūtas. Tamsinto stiklo akinių, vidury nakties, įvaizdis irgi atrodo nekasdieniškai. Tačiau veidas ir „visą kitą“, neskambina varpeliais. Atsiprašau, neatsiprašau. – Specialiai, net šiek tiek pašaipiai pabrėždama vyro išsireiškimą apie šio fizinį stovį, gana nemandagiai paaiškina nežinanti kas šis yra per vienas. Tiesa, prie televizoriaus ekrano praleisdavo labai mažai laiko, ir tai, dažniausiai tai būdavo labiau priverstinis dalykas, nei kad norimas, o ir kultūrintis į kino teatrus nebuvo nuėjusi mažiausiai šimtmetį. Nieko nuostabaus, kad per savo gyvenimą labiau galėjo save pagauti žinant žymius mados namų atstovus arba muzikinio pasaulio veidus. Visuomeniškai Katherine buvo pristatoma kaip pakankamai tyra, švelni ir atsidavusi savo antrai pusei asmenybė, tokia maloni, ir tokia tobula, kad atrodė jog užtektu vien tik jos prisilietimo, kad bet koks skausmas liktu pamirštas ar nebe aktualus. Visgi realybė nuo visiškai netikro šios, kaip ponios Redford, vaidmens, skyrėsi it diena ir naktis. Realiame gyvenime, Katherine vis dar buvo savimi: šiek tiek šiurkštoka, aštrius kampus turinti moteris, nepakanti, savanaudiška, savininkiška, šalta ir dažnai netgi per daug tūžminga. Iš tiesų, jei sekti kiekvieną nemirtingosios moters žingsnį, nebūtu labai sunku pastebėti tai, kad ji neretai pamiršta apie tai, kad vaidinti privalo kone visuomet, apart tik tuos atvejus, kai lieka viena su savimi. Tai sekino, ir tiesą pasakius ėmė atsibosti. Tačiau kaip natūrali dvynio ženklo atstovė, šioje stichijoje neatrodė keista. Dažnai imdavosi veiklos, kuri jei atsibosdavo ankščiau, nei buvo baigta, ją tiesiog pamesdavo. Visgi, pastebėti tai, kad su savo taip stipriai prieš spaudą dievinamu vyru, ji taip pat negyveno kartu. Ir jau kuris laikas, o tiksliau beveik pusantro mėnesio niekur kartu nebuvo pastebėta. Kėlė įtarimą? Tam tikrai visuomenės daliai, kurios apgauti nėra taip paprasta, taip. Visgi Farraday kartu su savo aukštaūgiu vyru ir likusiais komandos nariais stengėsi viską paaiškinti kaip galima logiškiau. O dabar, dabar Katherine nebuvo nusiteikusi kokiai nors pažinčiai, ar tuo labiau gailestingai pagalbai, kuri atrodytu dar kvailiau, nei pats prašymas. Mirtingo vyro prisistatymas jau buvo pradėtas ne nuo tos kojos. Bet rimtai, ar kas nors už to pakimba? Tačiau didžiausią nuostabą sukėlė sekantys jo žodžiai. Gerai, iš esmės paėmus, jei Katherine naudotųsi socialinio bendravimo programomis, atsakytu į asmenines žinutes arba komentarus, suvoktu kad tokių prašymų sulaukė ne vieno, visgi moteris to nedarė. –  Atsiprašau, tau reikia ko?!
Tamsiaplaukė moteris net nesistengė susilaikyti nuo pašaipaus sukrizenimo, kuomet nusukusi veidą, šiek tiek neigiamai papurtė galvą. Absurdiška, taip, būtent tokiu žodžiu būtu galėjusi pavadinti paliepiančią informaciją, kurią šiai išdėstė nebe pirmą dešimtį einantis vyras. Kikenimas gana greitai dingo, tačiau pašiepianti, šiek tiek kreivoka šypsena dar kuriam laikui užsiliko veide. Įdomu gi, ar vyras bent pats nutuokė ko prašantis? Ir net jei Pierce būtu tokia pat kvanktelėjusi, kaip kad Mikaelson‘ų šeimos atstovai, kurie savo galybę stengėsi parodyti sukurdami kuo didesnį skaičių nuo jų egzistencijos priklausančių vampyrų, Katherine ir vienos Saloninos buvo per daug. Netrūkus po to, kai tapo originalia vampyre, nepriklausoma nuo nieko kito, ji neplanavo savo krauju dalintis ne su vienu asmeniu, kuris paskui taptu šios kraujo linijos dalimi. Per didelė atsakomybė už nauja-virčius ir savo pačios vardo gadinimas visiškai neatrodė būtina. Taip, kitomis aplinkybėmis greičiausiai būtu išvengusi panašaus incidento net su ta pačia ponia Varias. Todėl tos pačios klaidos nebuvo pasiruošusi pakartoti dar kartą.
– Paklausyk, man iš tiesų nelabai rūpi, koks „suskis“ aršiai išdulkino tavo ponią, kuomet buvai išvykęs į kokią nors darbo kelionę, arba kurio kaimyno šuo pavarė ant tavo naujutelelaitės audinės padangos (galima sakyti kad pastebėjo iš vyro kišenės šiek tiek kyšančius raktelius), tačiau tapimas vampyru nepalengvins tavo būties. Atsipeikėk, arba verčiau prasiblaivyk. Nėra viskas taip pasakiškai lengva, kaip tai rodo per realaus laiko pokalbių šou. – Išsakiusi viską taip, tarytum būtu išdėsčiusi labai gilią mintį, po kurios turėtu sekti daugtaškis ir kelios dienos bandymo susidraugauti su vidiniais demonais, su kuriais suradus santarvę, pasidarytu lengviau. Nuoširdžiai suteikė ne vieną progą suprasti kad „padėti“ neketina, tuo labiau, nesibodėjo net savo veido išraiška parodyti ant kiek kvailas yra šio vyro epiškasis planas.
– Be to, ponas „veidas ir visą kitą“, nei aš, nei tai iš ko esu sudėta, nėra parduodama. Čiaaau. – Iš kart po šių žodžių, būtu net labai įspūdinga imti ir uždarius langą tiesiog patraukti savo keliu. Gana efektingas pokalbio baigimas, bei dramatiškas pašnekovo palikimas su jo paties mintimis. Taip ir ketino padaryti, nors lango ir neužtraukė. Prieš tai užvestas transporto priemonės variklis aršiai suriaumojo, kuomet automobilis šiek tiek pasijudino į priekį, bei kone iš karto iš inercijos, patraukė atgal. Niekada nemėgo šio dvaro kiemo, mat tik kelios vietos iš tiesų buvo skirtos pasistatyti tokią sunkią mašiną, kaip kat yra Katherine, visos likusios, ne. Galiniai varantys ratai prasikasė. Tačiau moteris taip lengvai nepasidavė, kuomet dar stipriau numindama akceleratoriaus pedalą, pasistengė išlįsti iš šios nemalonios padėties. Ratai įsmigo dar giliau, prasikasdami vietoje. Nemaloni situacija, nieko negalima čia pridurti. Užgesindama variklį, Katherine atsilošė į vairuotojo sėdynės atramą, giliai ir netgi labai ramiai išpūsdama orą per burną. Sumerkė akis, negalėdama patikėti tuo, kad net negali iš čia išvažiuoti deramai.
– Tu tikriausiai šaipaisi iš manęs... – Tai susakydama sau pačiai ir galima teigti kad pašnibždomis, nemirtinga, fatališka garbanė palinko į priekį tam, kad nusiimti savo prabangius aukštakulnius, kuriuos sugadinti visiškai netroško. Nusiėmė, šiuos numesdama ant plačios visureigio galinės, kaip mat veidu pasisukdama į Frano pusę. Jos veidas akivaizdžiai skandavo, – „yeah, not funny, so fuck off“ išraiška. Kuomet pabandžiusi pradaryti dureles, to iki galo nepadarė, pastebimai primerkdama savas tamsias akis, bei sudarydama vaizdą kad netrūkus prabils.
– Tavo vietoje pasitraukčiau, nes ką gali žinoti, gal vampyrai yra žiopli ir nežino kas yra pavarų dėžės P, o kas yra D, todėl gali netyčia nunešti tau galvą, ar ranką. Bet tu supranti kur link aš suku... – Kažkaip kvailokai šyptelėdama, nemirtinga moteris vėl pasidabino jai priimtinu akmeniniu veidu, kuomet išlipdama iš transporto priemonės, apėjo aplink ją, sustodama tik prie bagažinės. Iš tiesų, būdama be kulniukų ir dar prie tokio masyvaus automobilio, atrodė kaip mažas ir silpnas nykštukas prie kalno. Tačiau meh, tai tik detalės. Atsisuko nugara į bagažinę, stipriai įsiremdama kojomis į drėgną žemės paviršių. Nenorėjo stumti rankomis, mat nevilkint apatinių, bet kuriuo metu gali būti pademonstruota šis tas daugiau, nei kad nori kad būtu pademonstruota. Trūktelėdama visureigį, nesunkiai šį pastūmė į priekį, iš karto net nesuvokusi to, kad niekuo tas nepadėjo, mat nesant vairuotojui salono viduje, bei laikant transporto priemonę ant rankinio stabdžio, arba kitaip sakant ant P, stumiant, ji tik toliau įsikasa. Pasijuto kvailai, nenorėdama tempti mašinos iki žvyro, pasuko akis į dvaro pusę, apsvarstydama galimybę, kad gal pavyks ten rasti kokį nors geradarį, kuris sutiks atrodyti kaip mulkis paskutinis, leisdamas kad moteris stumtu mašiną, o šis sėdėtu prie vairo bandydamas šią išvairuoti. Nors kitą vertus, taip, Katherine vizualiai atrodė net labai moteriška moteris, plius gana liesa ir ne paties aukščiausio ūgio, bet ji buvo vampyrė. O tai reiškia kad net nepavargusi, galėtu išguldyti visus tuos mirtinguosius, kurie yra susirinkę viduje. Tad, iš jos naudos dabar būtu daugiau, nei iš apkvaitusio stambuolio. Tiksliau gi, stipruolio. Doooh.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I’m glad you’re not dead
Trust me, Sebastian. When I’m gonna be up to something, you’ll know it. C’mon. Kiss me … or kill me. Which will it be Sebastian? Right now, we both know that you’re only capable of one.

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!
avatar
Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2754
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : Mr. Not so PERFECT
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=7dlazKlbiQs

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Elissa Ambrose on Pir. 05 22, 2017 4:53 pm

​Visas​ tas palikimas ir su juo susijusi velniava kazkodel nuo pat pradziu pradzios buvo aktualiausia Florianai. Taip, nenugincysi, jog ir Horacijus megavosi magijos suteiktomis privilegijomis, bet vargu ar pastarasis taip karstligiskai trosko, jog galios eitu is kartos i karta ir priklausytu tik Ambrose giminei, tik ju palikuonims. Deja, viskas nebuvo taip paprasta kaip galetu pasirodyti is pirmojo zvilgsnio. Juk jiems tereikejo susilaukti palikuoniu bei pasirupinti, kad sie persimaisytu tarpusavyje ir perduotu sia iskrypusia tradicija ateinancioms kartoms, bet likimas, o gal pats Dievas jei tokiu tikite, turejo paruoses siai seimai kitokiu planu. Po to kai i ju seima atejo Sevastianos (sakyti, jog jis jiems gime paprasciausiai butu ne teisinga) Floriana buvo uzpludusi motiniska euforija. Moters sirdis buvo perpildyta meiles, taciau uzuot patyrusi seimyniska idile, ji jaute, jog brolis/vyras nuo jos vis labiau tolo. Floriana stengesi, padlaiziavo vyrui, kuris po pirmagimio gimimo regis is vis prarado bet koki libido. Bent jau jos atzvilgiu. Tiesa, nepasakysi, kad ir ta pirmaji karta seseri ''tratino'' labai uzsideges, taciau kazkoks ''freaky'' uzsidegimas tikrai buvo jausti, juk siaip ar taip nuleido ko pasekoje uzstate jai vaika.
Praejo geras pusmetis. Ji jautesi vienisa, nelaiminga, beto seksualiai isbadejusi. Priesingai nei Horatijus, Floriana buvo jam istikima, naiviai tikejosi, kad ir jis smaukosi uzuot dulkindamas vietines kekses, taciau veliau suizinojo skaudziai klystanti. Nebuvo tais laikais nei Facebook, nei apskritai interneto, taciau kaip ir siais laikais, taip ir anuomet, zmones, o ypac moterys, mego vienos kitas ir kitus snipineti. Is lupo i lupas eme sklisti kalbos, neva Ambrose seima per visas siules braska-niekas nera sutuoktiniu mates drauge, Horatijus istisai geria... Ryztinga bei ambicinga Floriana tikrai nebuvo subtili gundytoja, juolab, kad ir patirties su kitais vyrais visai neturejo, taciau cia, visai nelauktai jos gyvenime atsirado zavus, uz ja jaunesnis vaikinukas vardu Omarion. Neiprasta jo isvaizda, tyra aura veike it magnetas. Omarion nebuvo zmogus. Maistaudamas pries moteriska herarchija jis megdavo pasprukti is feju pasaulio tam, kad galetu stebeti taip ji traukusi zmogiskaji gyvenima kuriame vyrojo priesingos taisykles, o vyrai buvo valdzioje. Istabi Omarion isvaizda patrauke Florianos aki. Vis dazniau ir dazniau ji eme issliukinti is namu palikdama mazaji Sebastian'a tarnaiciu prieziurai, o pati laika leisti ilgainiui meiluziu tapusio vyro draugijoje. Paslaptinga ir apie save kalbeti nelinkusi moteris apsuko jaunuoliui galva, priverte visiskai ja pasitiketi, ja pamilti. Omarion buvo toks gyvenimo nesugadintas, toks patiklus, kad nieko pikta neitardamas atvere Florianai vartus i kita dimensija supazindindamas ja ne tik su feju pasauliu, bet ir ten gludincia tyra kaip kristolas magija. Apmaudu, bet judvieju romantiska idile ilgai netruko. Netrukus ji suprato besilaukianti. Ak, kaip zinia apie uzsimezgusi tikros meiles vaisiu nudziugino busimaji teva! Taciau Floriana turejo kitokiu planu. Neketino buti isjuokta, badoma pirstais ir vadinama paleistuve. Nori to ar ne, privalejo vaika primesti nieko apie jos romana nenutuokianciam Horacijui, taciau pirma reikejo atsikratyti jo - Omarion, kuris nezinojo apie savo isrinktaja nic nieko, taciau neabejotinai butu priestaraves, kad jo pusiau zmogus, pusiau feja dukra butu primesta kitam vyrui bei augtu nezinodama kas is tiesu yra. Floriana nuzude Omarion mieganti. Perdure sirdi, kuri vienintele ja nuosirdziai mylejo, o jo krauja dar kuris laikas naudojo tam, kad galetu niekieno netrukdoma atverti vartus ir toliau vogti jai nepriklausancia baltaja magija. Akimirka kai mire jis, mire ir dalele jos. Ji prieme skubota, panikos itakota sprendima del kurio gailejosi visa likusi gyvenima. Sprendima, kuris padare ja nelaiminga, o ilgainiui atitinkamai paveikusi jos psichika. Priesingai nei saltakraujiski vampyrai, kuriem zudymas yra elementarus ir kartais net butinas, zmones yra kur kas labiau psichologiskai trapus, kad sugebetu tiesiog pamirsti ateme kazkam, to tikrai nenusipelniusiam, gyvasti.
Floriana sukure eleksyra, kurio pagrindine sudedamoji dalis buvo magiskas jos mylimojo kraujas. Saldus, svaiginantis feju kraujas sukeldavo lengvas haliucinacijas, veikdavo it afrodiziakas, o kartu su kitomis zolelemis ilgainiui jis tapo jos ginklu, privertusiu Horatiju sokti pagal jos dudele. Veliau jai ir paciai iskrypeliskas jos ir brolio seksas pradejo patikti, juk kaip kitaip butum galejes paaiskinti Silas'o gimima? Praejo dar keletas metu. Ivyko tragedija, kurios metu dingo beveik moteriska branda pasiekusi ju dukte, kuri Horatijaus akyse tebebuvo ju raktas i palikimo issaugojima. Reikalai eme slyti. Floriana visiskai pamete prota supratusi, kad nebegales naudoti dukters kraujo magijai vogti, o Horatijus eme karstligiskai krusti seseri bandydamas uzstatyti jai vaika, o tiksliau mergaite skirta konkreciai Silas'ui mat Sebastian'as nebuvo susijes su palikimu kaip su tuo nebuvo susijusi ir Elissa. Floriana nebepastojo. Viena persileidima seke kitas kol galiausiai nebeatlaikiusi spaudimo, gimdyve ateme sau paciai givybe palikdama disfunkciuonuojancia seima skesti pelkeje i kuria pati visus juos ir iklampino.

-Ka tokius?...-
vienas Elisos antakis pakilo auksciau kito. Neturejo moteris zalio supratimo kas per zvaigzdunai siuo metu sukiojosi aplink juos ir kuo pastarieji apskritai yra pasizymeje. Svetimi buvo ne tik izimybiu veidai, bet ir pats ''zvaizdes'' concept'as. -Nufotografuoti?-i rankas ispraustas telefonas kiek sokiravo. Is nuostabos istyses moters veidas, kuri laika bukai zvelge i ijungta kamera. -A...-akivaizdziai sunkiai su uzduotimi besidorojanciai Elisai teko  kiek lengviau atsikvepti kai brolis susisiekimo priemone pereme atgalios ketindamas su aktoriumi asmenukeje isiamzinti pats. Fran'o balsas priverte Florianos jau kuris laikas nustelbta Elissa nubusti, pasireiksti. Jos zvilgsnis pasikeite, akys eme zibeti, tarsi mergina butu tuoj tuoj pravirkusi. Norejo isiterpti, taciau greiciausiai ne viena gerima ispampes Frenk'as elgesi taip budingai sau, savo esybe uzpildydamas, ka ten uzpildydamas-perpildydamas kambari ir nesuteikdamas niekam is aplinkiniu galimybes jo pertraukti. Sarkastiskas, netgi piktas vyro balsas sukure nematoma pertvara, praraja tarp vienas kitam rupinciu asmenu. Elisos gerkleje atsirades gniuzulas ateme zada. Dialogas, kuris regis taip sklandziai liejosi tarp dvieju jos gyvenime itin figuruojanciu vyru nepaliko progos isiterpti. Nenuleisdama maldaujanciu akiu nuo aktoriaus, ji griztelejo i Sebastian'a tik tuomet kai sis su susizavejimu uzklause ar jie esa pazistami. Liudnai sypteljo. Skausminga grimasa bylojo apie vidini moters isgyvenama skausma apie kuri nezinojo nei vienas. Na nebent Frenk'as. Dalinai. Juk nebutu taip arsiai merginos puoles jei nesinesiotu jos pusen nukreiptu nuoskaudu del to kaip staiga nutruko judvieju bendravimas. Burtininke nejaukiai prisidenge iskirpte isgirdusi gan gaslia, taciau Frenkui budinga replika. Vyrui patraukus tolyn, ji svelniai sueme jo ranka. Tai nebuvo meginimas ji sulaikyti. Ne. Ji tiesiog labai norejo pajusti jojo artuma. Kontaktas neuzsitese. Maza to, tai tetruko sekunde ir liko niekieno nepastebetas.
-Seni pazistami,-pakelusi liudnas akis, Elissa dirbtinai syptelejo. -Sebastian'ai, man reikia su tavimi pasikalbeti. Tai skubu,-vos spejus prabilti ji buvo pertraukta kazkokio matyt seniai Redford'o demesio lukuriavusio kongresmeno. -Ar cia tik ne vakarelio kaltininkas, ponas Sebastian'as Redford'as!-dziaugsmingas, storas kostiumuocio balsas nustelbe mergina, kuriai teko pasitraukti i antra plana. Gal ir butu kovojusi del brolio demesio mat puikiai zinojo turinti mazai laiko, taciau cia, visai netiketai jos samone perskrode vizija. Neitiketinai grazus gamtos vaizdai, niekur lig siol nematyta augmenyja, daugybe besisypsanciu veidu tarp kuriu vieno buvo tiesiog neimanoma nepastebeti. Kitokios, siek tiek smailejancios ausys, tamsus, veslus plaukai ir nuostabios, ryzkaus topazo atspalvio akys... Elissa neturejo zalio supratimo, kad ja aplankiusi vizija buvo is praeities, o tasai vyras - jos tikrasis, biologinis tevas. Anksciau nei butu galejusi susivokti savo pacios mintyse, Elissa isgirdo Sebastian'o balsa. -Atleisk... man reikia eiti,-it nesava mergina neigiamai papurte galva. Kazkoks keistas jausmas uzpilde jos sirdi. Ji trosko issiaiskinti ka reiske vizijoje regetas, neiprastai skaisciai raudonas kraujas, kuriuo suteptos buvo jos rankos. Elissa nesuvoke, kad tos rankos buvo ne jos, taciau sirdi uzgule slogus liudesys, kurio ji negalejo paaiskinti.
Medziotoja pasileido laiptais link kambario, kuri geranoriskas ir kaip veikiau paaiskes - netikras - brolis jai buvo uzleides. Sirdis dauzesi it paselusi. Ji zinojo, kad privalo, bet kuria kaina uzsikabinti ant jai numesto siulo galo. Ipuolusi i kambari, ji paskubomis viena po kito issieme puosnius auskarus, nusispyre aukstakulnius. Nusisege korseto tipo sukneles virsu ir leido siai sukriti ant zemes pries tai kai sulipo i salto vandesns sklidina vonia. Liesas, tik apatinius devintis tamsiaplaukes kunas paniro po vandeniu. -O dieve!-isniro nepakelusi to, koks saltas buvo vanduo, taciau prisiverte ir vel panirti. Kunas patyre didziuli soka ir to pasekoje jos sirdies ritmas padaznejo. Siekdama priesingo rezultato ji uzlaike kvepavima, susitelke... atsipalaidavo... Pamazu jos sirdies daznis eme leteti. Transa primenanti busena leido jos protui apsivalyti nuo minciu isileidziant tai, kas gludejo pasamoneje. Prisisaukiant vizija.
Vienas dievas tezino kaip ilgai Elisa isbuvo po vandeniu. Vizualiai tebebuvo be samones kai Sebastian'as istrauke ja lauk. Jos kunas trukciojo, taciau tai neturejo nieko bendra su deguonies stygiumi. Ji vis dar buvo ten - ikalinta pasamoneje. Vis dar regejo Florianos ivykdyta zmogzudyste. Jos nosis eme kraujuoti ir matyt del to, siaudo griebesis Redford'as emesi tamsiaplauke gaivinti. Jo lupos prigludo prie josios ipusdamos  taip reikiamo deguonies, bet tuo paciu ir susitepdamos su SKAISCIAI, nenaturaliai skaisciai raudonu Elisos krauju.
Elissa nubudo. Priesingai nei rodo filmuose, ji neuzsikosejo, nesispjaude vandeniu. Rami it belgas ji atmerke akis, kurios netruko apsiasaroti. Tyliai, neisleisdama nei garso ji viso labo ir vel trumpam uzsimerke. -Viskas ka zinai... ka mudu zinome apie savo seima yra melas, Sebastian'ai,-tylus jos balsas atsimuse i silta, vis dar prie jos palinkusio vyro oda. Elissa vis dar nebuvo suvokusi, kas yra kas, taciau numane blogiausia. Dar pries tai kai butu spejusi ka nors paaiskinti, ji staiga ir vel save prarado. Plika akimi sunkiai pastebimas raineliu sudvigubejimas ir stai, pries Redford'a gulejo visai ne ji, o Floriana.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Don't worry, all is well. All is so perfectly, damnably well. I understand now, that boundaries between noise and sound are conventions. All boundaries are conventions, waiting to be transcended. Moments like this, I can feel your heart beating as clearly as I feel my own, and I know that separation is an illusion.
avatar
Elissa Ambrose

Pranešimų skaičius : 184
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 35
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Neisipareigojusi (Dean)
Draugai : Dean Winchester
Rūšis : Medziotoja/Ragana (34/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Sebastian Redford on Št. 05 27, 2017 1:27 pm






Madness begin

 

NUOTAIKA: STILIUS: *click*



Visas Frenko gyvenimas buvo paremtas neapykanta. Ko išmoko iš savo tėvo, tai nuolatos ko nors nekęsti. Tiesa, velionis papa Argent'as iš visos širdies neapkentė vampyrų, o vat jojo sūnus - Cassidy. Frano visuomet kentėjo nuo labai keisto paradokso: jis troško tėvo meilės ir  pripažinimo, tačiau tuo pačiu neketino daryti NIEKO, kad to užsitarnautų. Cass visados buvo tėvo pasididžiavimas ir Frenkas brendo pavydėdamas jai tų savybių, kurių išsiugdyti jis nenorėjo. Kol galiausiai savo paties namuose ėmė jaustis kone nepageidaujamas. Frano buvo per didelis egocentrikas, kad tokią atmosferą pakęstų ir tai buvo viena kertinių priežasčių, kodėl išvyko į Holivudą. Žinoma niekados nesigailėjo dėl to, kaip pasisuko jo gyvenimas ir karjera. Ar galėtų? Visoje giminėje vienintelis kažko doro pasiekė. Tėvukas mirė vienišas, piktas ir nelaimingas, Cassidy blaškėsi nesuvokdama to, kas ji yra iš tikrųjų, puseserė Andrea tapo elitine Mikaelson'ų šeimos vyrų prostitute, o karštoji Jennifer prasmego ir nieko nėra apie ją girdėjęs stebėtinai ilgą laiko tarpą. Neapykanta vampyrams jų šeimai užtraukė vien nelaimes. Tačiau Frenkas pyko, buvo įskaudintas per stipriai, kad sugebėtų suvokti, jog sprendimas tapti vieni jų yra ko gero kvailiausia kas gimė jo vidutinį amžių pasiekusioje makaulėje. Frano visuomet tipiškai kandžiai elgėsi su savo "sesute". Įprastai buvo įgudęs naudoti ją tam, idant priverstų ją jaustis nemaloniai, nejaukiai ir tuo pasimėgautų, mat būtent ją visų labiausiai mėgo stumti iš emocinės bei psichologinės komforto zonos. Kažkodėl Cassidy buvo tapusi Frenko frustracijos atpirkimo ožka. Giliai širdyje nudžiugo su ja taip netikėtai susidūręs Sebastiano ir Katherine vakarėlyje, tačiau jokiu būdu neketino megzti su ja jokio draugiškesnio kontakto. Mirus tėvui ir Olivijai vyras jautėsi siaubingai vienišas. Jis žinojo, jog nebeturi visiškai nieko artimo, apart mažylės Arianos ir Cassidy, nors su abejomis biologiškai nesidalina nė kruopelės atsikartojančių genų. Nesugebėjo laikyti medžiotojos savo seserimi, bet tuo pačiu norėjo jos savo gyvenime. Elissa akivaizdžiai jautė skausmą išvydusi jai rūpimą, nuo jos siaubingai nutolusį Frenką ir tas žvilgsnis, tas liūdesys jame aktoriui gniaužė kvapą. Visgi pats vizualiai išliko visiškai sarkastiškas ir šaltas. Ką jau ką, bet vaidinti mokėjo. Išvydęs Cass negalėjo nusikratyti minties, jog buvo padaryta per daug žalos, idant jųdviejų santykiai galėtų kažkokiu būdu pasitaisyti. Ir dėl to akimirką pasijuto vienišesnis, nei iš tikrųjų buvo. Tiesą pasakius vylėsi, kad su Elissa susidurti daugiau niekados nebeteks. Niekados nesupras kaip dėl jos jaučiasi pats, geriau tokio protiškai sudėtingo uždavinio sprendimo iš viso išvengti. Tačiau vargu ar būtų pajėgęs užtenki jai prieš veidą duris, jei Cassidy vieną dieną atsidurtų prie prabangios Frenko vilos Holivudo kalvose.
Kaip kone visados Frenkas vakarėlyje buvo spėjęs įšilti. Tikras stebuklas, kad kiekvieną mielą dieną kišdamas į save nemažą kiekį kenksmingų medžiagų Frano neatrodė kaip visiškas šūdo gabalas, o ir organizmo veikla streikavo minimaliai. Katherine jo kalbas palaikė girtomis sapalionėmis, tad nieko keista, jog akivaizdžiai susierzina, kuomet vampyrė nusprendžia iš jo pasišaipyti.
- Taip, man reikia TO,-naivu tikėtis, kad Frenkas kantriai išklausė kaip žavingai varijuoja Pierce intonacijos, tad atsikalbinėti pradėjo veik iš karto. Valdėsi išduodamas susierzinimą minimaliai,-Neįkertu sarkazmo tavo balse. Jūs vampyrai dauginatės kaip? Prievartiniu būdu? O štai ateina vienas, kuris to pats prašosi ir palinki pačiulpti špygą. Jooo...,-nepaisant to, idant vis dar slėpė akis po akiniais nuo saulės (kurios vakaro metu net nebuvo), pavarto jomis NUOŠIRDŽIAI nesuprasdamas kodėl Katherine turėtų nesutikti. Iškvepia kone urgzdamas, kuomet garbanė įvertina Frano neišmanymą tame, kokia nelengva visgi yra vampyro dalia. Tiesiog neleido sau susibiesinti pašnekovei paminėjus Frenko ponią, kas žinoma sukėlė skaudžias asociacijas su Olivia.
- Bet tu tikrai mane kvailu laikai, ką?-cypteli pastebimai pyktelėjęs. Kažkaip įdomiai atrodė iš šalies taip išsireikšdamas, nes iš savo prizmės taigi elgėsi ir kalbėjo rimtai ir pagrįstai,-Wikipedija to apie mane nerašo, bet esu kilęs iš didelės, pagarsėjusios ir kvaištelėjusios medžiotojų giminės, tad apie vampyrus žinau daugiau, nei to pats norėčiau,-nebūdingai sau palenkia šneką. Tiesiog pajuto, kad turi pažerti daugiau argumentų, antraip galiausiai tikrai gaus pačiulpti špygą. Ar... gaus? Ar TIKRAI Frenkas atvyko į griausmingą nemirėlių vakarėlį tikėdamasis, jog užteks tik paprašyti ir nemirtingasis sutiks paversti jį vampyru pastriksėdamas iš entuziazmo? Frano kantrybė seko. Visų labiausiai dėl to, kad neapkentė būti žeminamas, neees jo aplinkoje tą darydavo būtent jis. Susierzinęs vyras ne tik nutilo, bet ir pastebimai atsitraukė. Viena jo rankų virpėjo tarsi iš nervų, arba tiesiog sunkiai tramdė galūnę, mat ši it savarankiškas mechanizmas troško pasičiupti to, ką aktorius nešėsi vidinėje švarko kišenėje? Frenkas stovėjo ir laukė. Laukė tinkamos progos. Pats aukščiausiasis turbūt suplanavo tą džipo įklimpimą į grįstą gruntą, nes Katherine negalėjo iš čia pasišalinti taip greitai, kaip to norėjo. O ir dėmesio nulaikyti ties vyru, kurio nelaikė grėsme negalėjo.
- Moterys ir technika...-suburba atseit sau, nors žinoma balsas skambėjo užtektinai garsiai, kad tą išgirstų garbanė, net jei jos klausa ir būtų žmogiška,-Tai tas pats, kas cola ir mentos, lašiša ir nutella ar monogamija ir Jude Law,-pasidžiaugęs akimirka, kurią išnaudojo pasišaipymui Frenkas šauna į priekį negalėdamas žiūrėti kaip vampyrė bergždžiai čia vargsta,-Tu stumk, o aš išvairuosiu,-pateikia akivaizdų pasisiūlymą padėti su atvira "no big deal" maniera. Priartėjo prie garbanės, tuomet pabandė su ja prasilenkti. O tada... Stebėtinai greitai šmaukšteli iš švarko pistoletą su verbena prikimštų kulkų apkaba. Nuo to meto, kai vampyrai išlindo iš savo urvų į dienos šviesą visuomenė buvo neblogai supažindinta su tuo, kaip nuo vampyrų apsiginti. Frano visa tai taip ar taip buvo žinoma, tačiau įsigyti įvairių priemonių savęs apsaugai tapo labai jau paprasta. Frenkas iššauna pasiųsdamas seriją šaudmenų į Katherine šonkaulius. O TADA...

Elissa elgėsi iš ties keistai, tačiau su mėgstama žvaigžde susidūręs Sebastianas pro pirštus praleido tai taip pat lengvai, kaip norą išlėkti į kiemą tam, kad pasivytų Kateriną. Tie jos "dingau" gali trūkti ne keletą dienų, o ištisas savaites ir Redford'as nebuvo pasiruošęs Pierce taip lengvai paleisti. Žinojo, jautė, jog ji dar čia, ji kažkur netoliese. Priešingu atveju širdis krūtinėje taip nesimaltų. Net už skubotą pasišalinimą negalėtų jos kaltinti, nes tas įdomus Elissos bučinys sukėlė nejaukumą. Aišku Redford'as apie Elissą kaip seserį atsiliepė ne be reikalo, tačiau... Net ir giminystės ryšių nustatymas vampyrų pasaulyje (o iš jo ką tik ištrūko) reiškia ne tiek jau ir daug, ypatingai tų, kurie egzistuoja eilę šimtmečių. Apginti "sveiką" protą nuo liguistų intencijų šiuo klausimu yra iš ties sunku, kuomet gyveni fiziškai negalėdamas pratęsti giminės, o ir savo ankstesnį ir visišką žmogiškumą pardavęs pačiam velniui. Dėl to ir žmonių nustatytos ryšių taisyklės pradeda neimponuoti. Žinoma Sebastiano atveju taip nebuvo, žmogiškumo jis laikėsi įsikibęs veik desperatiškai, tačiau pati Katherine į Elissą pažvelgė kaip į savotišką grėsmę. Kitaip nebūtų taip greitai papusčiusi padų. Garbanė nekentė jausmo, neva be jos vienos dar yra ir kitų. Dėl perdėm lipšnaus sesers pasisveikinimo nebūtų pradėjęs aiškintis ir teisintis, nes ir peno tam buvo nedaug, tiesiog... Šis vakarėlis jam reiškė visišką nulį, jeigu jame nėra Pierce. Stengėsi išlikti mandagus Eli atžvilgiu ir labai greitai neatitrūkti. Kilsteli antakius Elissai įvardijus ryšį su Frenku. Negalėjo nustoti dėl to stebėtis. Ir bendrai iš viso vaizdo, kaip Ambrose jautėsi Frano akivaizdoje Sebastianas turėjo būti aklas, kad nepastebėtų kokia tamsiaplaukė buvo sutrikusi ir... kalta. Nenorėjo gilintis į jai akivaizdžiai ne itin malonią temą. Juolab visą šį interesą netrukus persmelkia įspėjantis sesers tonas. Redford'as apniuko, susiraukė.
- Elissa kas vyksta? Elgiesi keistai. Labai keistai aš nieko nesup...-lieka pertrauktas garsaus vyriško balso ir susimėtęs pradėtą temą greitai pameta. Vien iš mandagumo persimetęs su vyriškiu keliais sakiniais "atsibunda" po laiko. Net nepajuto kaip sesuo išmainavo iš vakarėlio epicentro palikdama Sebastianą su daugybe neatsakytų klausimų.
- Ai,-nepadaro to vizualiai, bet numoja ranka į nemalonią padėtį, paskubomis užgerdamas ją tekila. Ėmė brautis lauk pro vakarėlio dalyvius ir nepaisant jų mėginimų Redford'ą užlaikyti, vyras vargais ne galais pasiekia laukujes duris. Išnėręs laukan Katherine pastebi iš karto. Ir šiaip tas jos didžiulis, baltutėlis BMW dėmesį traukė tarsi švyturys. Ne iš karto suvokia, kad tiek garbanė, tiek prie jos stovintis Frenkas (ir vėl jis čia!) pūpso sustingę tarsi dvi statulos. Pritrenktas Sebastianas lėtai apsidairo bet tik tam, kad suvoktų, jog laike sustingęs buvo visas kiemas. Netrukus sustingsta ir pats vyras.
- Kaip džiugu, kad nepalikau vakarėlio. Jis darosi įdomesnis,-gundantis moteriškas balsas persmelkia visišką tylą. Pro Sebastianą praėjusi aukšta, grakšti moteris švelniai pirštais paliečia jo petį. Ji stabteli, prisiartina prie vyro veido. Jos lūpos kone lietiesi su graiko ausimi,-Grįžk pas Elissą, brangusis. Kitaip faktas, kad išleidau tavo liguistą tetulę pasilakstyti visiškai praras prasmę,-sumetusi ilgus, liesus pirštus ant Sebastiano pečių vyrą švelniai stumteli,-Nagi, eik.
Redford'as kaip mat atsigavo. Jis apsisuko, o tuomet nėrė atgal į dvaro vidų. Vyras nebeatsiminė, jog kieme regėjo Kateriną ar kad iš viso norėjo ją užlaikyti. Tiesiog jautė nerimą ir žinojo, kad privalo susirasti seserį, kad ši pagaliau teiktųsi paaiškinti kas vyksta.
Aukštakulniais dėvinti persona neskubėdama priartėjo prie Frenko ir Katherine. Šypsodamasi žvelgė į kulkas, kurios sustingusios ore kybojo vos liesdamosi su Pierce suknelės medžiaga.
- Kvailelis. Ji tau būtų stuburą už tai išrovusi,-švelniai subara aktorių surinkdama į delną šovinius,-Jai daugiau nei penki šimtai metų, o su tokia doze paguldytum nebent per pus jaunesnį vampyrą,-ji nesiliovė kalbėti su asmenimis, kurie jos žodžių negirdėjo. Visa ši situacija moterį veikė kažkaip masinančiai. Ji mėgavosi diriguodama veiksmui tarsi orkestrui. Apsisukusi ant kulno tamsiaplaukė nužingsniuoja kiek toliau, o tuomet dvi pagrindinės sustingusios figūros atgyja. Pasigirsta duslus pakartotinai iššovusio pistoleto garsas. Frano atšoka iš netikėtumo supratęs, kad iš to ginklo visiškai niekas neiššovė. Man ragas - pagalvojo ir netgi kiek perbala įsispiginęs į nemaloniai su juo bendravusią vampyrę. Paslaptinga būtybė įsikiša ir dabar. Jos rudos akys buvo gąsdinančiai, įtemptai nukreiptos į Katherine, kuri negalėdama pajudinti nė raumenėlio užtikrintai pakyla į orą ir jame išsilaiko. Išpūtęs akis Frenkas krūpteli - jam prireikia akimirkos, kad susigaudytų kas vyksta.
- O tu kas per velnias būsi?-įžūliai kreipiasi į tamsiaplaukę jausdamas kaip kūne iš baimės stingsta kraujas.
- Velnias,-nepasimetusi, it išdidžiai teškia ji, sunerdama rankas prieš iškilią krūtinę.
- Man labiau primena kažką iš X-men'ų temos, bet nesvarbu,-gana greitai atsigauna prisiminęs savo pasipūtelišką, arogantišką ir kandžią asmenybę. Įspūdingo grožio moteris šypteli į Frenką reaguodama kaip į nereikšmingą niuansą, kuris vis dar sunaikintas nėra, nes jai atrodo kažkiek reikalingas.
- Turiu daug vardų. Ksenėja, Menadė, Wylla, Lilith...-pritilusi ji sudaro įspūdį tarsi bandytų kažką atsiminti. Netgi ryškiai raudona spalva nulakuotą nagą prispaudžia prie apatinės lūpos,-Nadia?-gerokai žvitresniu, veik reikšmingu žvilgsniu ji pažvelgia į ore kybančią Katherine.
- Labas, mama. Tikrai neplanavau pasirodyti prieš tave dabar. Galvoje turėjau visai kitokį scenarijų. Na, ne viską nuspėti galiu ir aš, nors ir matau ateitį.
Tai kaip ji kalbėjo... Kaip lengvabūdiškai, tarsi juokaudama... Tai atrodė šiurpiai.
- Mama? Rimtai?-galėjo Frenkas ir patylėti, bet sunku įsivaizduoti jį nereplikuojantį, tiesa? Natūralus garbėtroška net ir dabar, tokioje situacijoje norėjo sau dėmesio,-Neįsižeisk, Liuciferi, bet atrodai gerokai už ją vyresnė. Nors koks aš kvailas,-pliukšteli nestipriai pirštais per kaktą, paįvairindamas savo ironija persunktą performansą,-Tu ką tik pakabinai ją į orą, o aš stebiuosi, kad jūsų šeimyninis statusas prasilenkia su logika, taaaaaip,-nuostabu ir neįtikėtina koks aktorius buvo atsipūtęs. Turėdamas visiškai mirtingą subinę jis elgėsi neišpasakytai drąsiai. Ar kvailai? Lilith neatrodė sužavėta Frano iškalbingumo, tačiau tuo pačiu nebuvo suinteresuota šį menką individą kaip nors žaloti. Ji tik "pamoko" vyrą atsargiau rinktis žodžius ir ne be demonės įsikišimo vyras panašiai kaip Sebastianas užsikosti, apdrėbdamas gruntą kraujingu spjaudalu. Lengvu žingsniu, kaukšėdama aukštakulniais ji priartėja prie Pierce. Pasivargina kilstelėti smakrą, kad matytų jos veidą. Ypatingai žvilgsnį, kuris pasakė kur kas daugiau, nei žodžiai.
- Pažvelk į save. Galiu tampyti tave už virvučių kaip lėlę,-sušnypščia be paniekos, nesimėgaudama, o veikiau konstatuodama faktą. Negalėjo patikėti, kad egzistuodami šitiek laiko tiek Andromeda, tiek Sagittarius yra tokie apgailėtini,-Ir tampysiu. Būk maloni ir paversk šį malonų džentelmeną vampyru kaip jis ir nori, gerai?-moteris vėl atsitraukė, praėjusi pro Frenką perveda ranka jam per krūtinę, o Katherine pėdos pagaliau susiliečia su žeme,-Vampyrizmas kaip ir kitos tamsos dovanos turi plisti. Ypatingai pasaulyje, kurį jūs abu mulkiai šitaip ypatingai dievinat,-tikrai nebuvo panašu, jog sakydama "jūs abu" Lilith omeny turėjo Frenką ir Kath. Frano jautėsi pradėjęs gailėtis savo sprendimo. Ta "Ksenėja-Menadė-Wylla-Lilith-Nadia-Velnias-Liuciferis" persona jam nekėlė jokio pasitikėjimo. Katherine negalėjo padaryti visiškai nieko, kaip tik paklusti. Ji dar nežinojo kaip kovoti, kaip nejausti Lilith jai daromos įtakos. Vampyrė pajudėjo iš vietos, tačiau nepaisant to, kad dvi moteris skyrė nemažas atstumas paslaptinga būtybė blyksteli priešais Pierce akimirksniu tarsi būtų išnykusi ore ir atsidūrusi visai kitoje vietoje. Nadia prišlijo prie garbanės, kone prispaudė ją prie automobilio kapoto. Katherine galėjo, o ir jautė nuo Lilith sklindantį nežemišką šaltį, siaubą.
- Sakyk, mama,-šį kreipinį jau antrą kartą išsunkia pagiežingai,-Kas blogiau: žinoti, kad tavo gražuoliukas padarys kažką, kas suės jį iš vidaus, bet negalėti nieko dėl to padaryti, negalėti įsikišti, sutrukdyti ar man viską pakreipti tokia vaga, kad nieko apie tai nenutuoktum ir tai taptų tau didele, nemalonia staigmena? Atsakyk nuoširdžiai...-šalta Lilith ranka atsiduria Katerinai ant kaklo. Abi moterys dalinosi neįprastai intensyviu akių kontaktu, lyg siektų viena kitos sielos. Nematomomis gijomis būtybė sunkėsi į Pierce kūną. Ji nejautė pasipriešinimo, tačiau buvo visiškai tikra, kad į tikrąjį savęs pažinimą leidosi ne tik Elissa. Nadia laukė to ilgai. Laukė taip ilgai, idant galiausiai trūko kantrybė. Nebuvo lengva grįžti į žmonių pasaulį, kai kiekvienas jį sudarantis elementas natūraliai stumia tave lauk, tačiau Horatius veikė tarsi portalas, per kurį pagaliau galėjo pernešti jai reikalingą energiją. Visgi galybė faktorių ribojo Lilith galimybes. Žmoniškame kūne, net jei šis yra patvarus, kone nemirtingas esanti nežemiška siela ir milžiniška jos jėga turėjo būti labai protingai naudojama. Bet koks daugiau energijos reikalaujantis manevras skaldė fasadą iš vidaus. Dėl to nedaug, labai nedaug demonų yra vaikščioję žmonių pasaulio žemėmis. Net ne Lilith buvo pirmoji, kuriai tai pavyko ir šį laimėjimą galėtų užkabinti personai, su kuria dalinasi labai panašiais vardais. Bet geriau taip, nei visą egzistenciją žemėje remti krauju, kurį per kažkokį stebuklą sunkė iš tų dviejų prakeiktų serafimų, kuriems jų pačių pasaulio pasirodė per maža. Ir kai jie prisimins, kai jie sužinos kas yra iš tikrųjų... Tęsti savo siurbelės vaidmens ji negalės. Ji grįš atgal, į tamsos, siaubo pasaulį be galimybės ištrūkti vėl. Tačiau tame ir slypėjo visa nuostabi pasaulių tvarka, kad priklausančiame žmonėms egzistuoti gali tik tie, kurie yra žmonės ar jais yra iš dalies. Šviesos ar tamsos karalysčių įtaka čia nėra absoliutinė. Ir visgi Lilith vylėsi, jog jai pavyks tai pakeisti. Didžiulis, akinantis pyktis, kurį jautė Frenkas buvo mažas, nereikšmingas juodas taškelis palyginus su tuo, kokie jausmai imponavo demonei. Ji buvo pirmoji savo rūšies atstovė. Prieš šimtą tūkstančių metų sukurta šviesos būtybių ji turėjo labai konkrečią užduotį: išleisti į pasaulį dvi nežemiškas sielas, kurios susijungusios su žmogaus kūnu įgautų privilegiją egzistuoti žmonių pasaulyje nesivarginant, kad jų nežemiška kilmė vieną dieną atsigręš prieš juos. Visgi jie nenutuokė, jog sukūrė ne tuščią indą, o būtybę, gyvybę, kuri visiškai netroško išpildyti savo egzistencinės paskirties ir tuomet išnykti. Kaip įmanydama Lilith stengėsi išvengti savo likimo. Svetimą energiją, patalpintą jos kūne ji laisvino po truputį, skaldydama, dalydama į mažas dalis. Tačiau lemtis ją vis tiek pasivijo, tik skirtumas tas, kad Lilith nebebijojo išnykti tarsi jos niekados nebūtų buvę. Tamsos pasaulis buvo tapęs būtybės prieglobsčiu, energijos šaltiniu ar tiesiog vieta, kurioje liejo savo frustraciją, pyktį, pavydą. Ji žinojo savo paskirtį ir visgi stengėsi daryti viską, kad kaip įmanoma labiau apkartintų gyvenimą savo kūrėjams. Jų žmogiški pavidalai, jų kūnai buvo suteršti tamsiosios energijos, nes Lilith pasirinko šeimas, kurioms įteikė nežemiškų jėgų dovaną. Ta dovana turėjo kainą. Kartu su galia ji tempėsi chaosą, nelaimes ir žinoma asmeninį demonės interesą kankinti, išsilieti ant tų, kurie jai nepadarė nieko blogo. Ambrose šeimai nebuvo būtina poruotis tarpusavy, bet tai toli gražu nebuvo vienintelė šeima, kuriai įdiegė tokią taisyklę. Taisyklę, kuri nuo pat pradžių turėjo sužlugti. Tamsos dimensija negrįžtamai pakeitė būtybę, kuri nebuvo sukurta tamsia ir piktavale. Ji galinga, visas sumautas pragaras ligi paskutinės liepsnelės priklausė Lilith, tačiau beatodairiška valdžia niekuomet nebuvo jos tikslas. Ji siekė keršto. Vardan jo su viena savo kūrėjų ji pasielgė lygiai taip pat, kaip kadaise ji su ja ir tik dėl to demonė gavo įrankį, padėjusį atrakinti tamsos pasaulio vartus ir ištrūkti į Žemę. Lilith turėjo tikrą, gyvą žmogaus kūną. Žinoma turėjo jį pakeisti, antraip niekuomet nebūtų galėjusi naudotis galiomis, kurių mirtingas pavidalas tiesiog nebūtų atlaikęs. Bet koks ankstesnis demonų ar serafimų badymas užvaldyti žmogaus kūną ir jame pasilikti baigdavosi įspūdinga, kruvina supernova. Nemirtingumas, vampyrizmas buvo neišvengiamas dėmuo nežemiškų sutvėrimų egzistencijoje. Pirmuosius nemirtinguosius demonė sukūrė ir padėjo jiems susikurti dėl kelių priežasčių. Vieni savyje nešiojosi šviesos dalelę Lilith kūrėjų, nes būtybė toli gražu neketino išleisti jų į pasaulį besidžiaugiant turint pilną savo jėgą. Dabar jie buvo silpnesni, beveik nepavojingi ir visiškai, visiškai nenutuokiantys apie save ir savo pradžią. Kitos pirmosios nemirtingos būtybės atsitiko tarsi savaime, nes naudojosi galiomis, kurių šaltiniu buvo tamsos pasaulis. Tačiau ir joms Lilith turėjo paruošusi paskirtį, kuomet pagaliau pradės tikrą armagedoną. Jos bus indai jos demonų armijai, nušluosiančiai kiekvieną šviesos būtybių globojamą pasaulį, dimensiją ar realybę. Tik to teks dar palaukti. 66 užraktus, saugančius portalą, jungiantį tamsos ir žmonių pasaulius sulaužyti nėra lengva, ypač kai tuo užsiėmęs yra tik vienas demonų užvaldytas individas. Ir šiaip. Lilitai kur kas labiau rūpėjo jos asmeninė vendetta. O ir jos sunaikinamas, kadaise žmogišku buvęs kūnas piršo didžiausią žmonių ydą - žmogiškumą. Nadia ne vieną šimtmetį praleido Žemėje. Ji netgi grįžo pas savo kūrėją tik tam, kad skaudžiai ir dramatiškai išeitų. Ar pačiai Katerinai įrodytų, kokia sumauta ir niekam tikusi motina ji yra. Tailerio Lockwood'o įkandimas galėjo būti mirtinas bet kokiam kitam, tik ne originaliam vampyrui. Sudramatizuota scena virto Nadios Petrovos (tariama) mirtimi, paženklinta Pierce nusistatymo nesižeminti prieš mirtiną savo priešą maldaujant šio vaistu esančio kraujo. Tačiau po netekties Katherine stebėtinai puikiai atsitaisė ir tai Lilitą vertė tik dar labiau ją niekinti. Savotiškai išliejo pyktį ant jos, kuomet privertė Kat sielą pačirškėti skausmo ir siaubo pasaulyje, kurį Nadia laikė namais ir savo karalyste. Bet tuomet Pierce ištrūko ir vėlgi - atsitaisė! Abu jos kūrėjai krečiami pačių siaubingiausių nelaimių kažkokiu būdu neprarasdavo dvasios stiprybės. Šviesa jų sielose buvo tai, ko Lilith negalėjo iš jų atimti, net jei nesunkiai galėtų paveržti jų gyvenimus, juos sunaikinti. Ir dabar Nadia prieš savo motiną pasirodė vėl. Daugiau jokio teatro. Žaidimas prasideda.

Girtas beveik kaip pėdas, svirduliuojantis, bet blaivaus proto nepraradęs Sebastianas nuskubėjo į Elissai priklausantį kambarį. Tiksliau ištisus apartamentus. Panašiai kaip kaltę jaučiantis, bet turtingas tėtukas jis dėmesio sesei stygių bandė kompensuoti materialiai. Interjeras čia prabanga gniaužė kvapą. Vikanė tikrai neprašė, nereikalavo taip iščiustyto asmeninio kampelio, bet į kalbas vyras nesileido. Ir šiaip, kadangi ruošėsi mirti nematė prasmės laikyti pinigus kojinėje. Buvo pradėjęs rašyti testamentą, pagal kurį visas Redford'o turtas bus lygiai padalintas Elissai, bei Marcusui su Salonina. Neketino dvaro grąžinti Katerinai, na jau ne. Tačiau mažą prisiminimo dovaną turėjo ir jai. Vidutinio formato paveikslą, kuriame vienas talentingas menininkas pavaizdavo vaizdą dalies miesto panoramos nakties prieblandoje, statyti nebaigtą dangoraižį ir konstrukciją, kurioje Redford'as pirmą kartą paėmė Marissą.
Įsirovė į kambarį nepasibeldęs. O kam? Skubėjo. Ir šiaip savam kaily netvėrė.
- Elissa?-rikteli mėtydamasis po iš pažiūros tuščią kambarį. Jei sesuo būtų nusirengusi ne vonios kambaryje žinoma būtų pastebėjęs tiek suknelę, tiek aukštakulnius, tačiau dabar jokių požymių apie vikanės būvimą ši vieta neišdavė. Giliai iškvepia. Jau buvo spėjęs apsiprasti su nemaloniu tempimu plaučiuose, ar jų švokštimu godžiau susileidus į save deguonies. Be to, į savo kasdienybę jau integravo nuskausminamuosius, kurie padėdavo įtikėti, jog dar turi jėgų apsimesti, neva nevysta tarsi išrauta piktžolė,-Kad tave velniai, Elissa...-suburba, nes eilinį kartą sesuo nusprendė kankinti Sebastianą su savo tais "pirsteliu ir pabėgu". Nežinojo ką darys su likusia vakaro dalimi. Turėjo labai, labai daug darbo, kambaryje vyro laukė šūsnis užknisančio popierizmo ir žinučių, į kurias turi atsakyti, bet su tokia įkaušusia galva nepadarytų dorai visiškai nieko. Jėgų vaizduoti, jog nori linksmintis ir jam YRA smagu taipogi stigo. Padėtis be išeities. Jei ne mintis, kad būtų neprošal drėgnai nusilengvinti Redford'as nebūtų aptikęs Elissos vonioje. Jis įžengė į patalpą, o akys iš pažiūros žudytis bandančią vikanę susiranda iš karto. Į kraują plūstelėjęs adrenalinas kaip mat perjungia Sebastianą į blaivų rėžimą. Nebuvo vienas tų, kurie kritinėse situacijose imtų tryzniuoti. Prišokęs prie vonios ištraukia vikanę lauk. Jautriai kreipėsi į seserį, švelniai purtė iš pradžių tikėdamasi, kad Elissa nėra prigėrusi vandens, kad ji atsipeikės gavusi galimybę vėl kvėpuoti. Nepanašu, jog jai pagerėjo. Ketinimas gaivinti ateina savaime. Redford'o netrikdė Ambrose veidu tekantis kraujas. Net nepagalvojo, idant kažkaip fui jeigu jo kažkiek pateks jam į burną. Pateko. Vikanė atsipeikėjo. Susirūpinęs Sebastianas nebyliai vėpsojo į Eli veidą. Tiksliau tai, kaip skystas, ryškios spalvos kraujas teka jos oda, pagauna vandens lašus, ima kerotis lyg medžio šakos. Vyro širdies plakimas rimo, viskas kažkaip aplinkui tarytum sulėtėjo. Nepaisant to, kad nebuvo vampyras, tas kraujas magiškai viliojo. Nugulęs ant Redford'o lūpų, pasiskleidęs liežuviu jis sukėlė protą aptemdantį geidulį. Jis norėjo dar. Vyras negirdėjo Elissos jam skiriamų žodžių, kurių reikšmingumu niekuomet negalėtų suabejoti. Iki tol sustingęs, išsitempęs Sebastianas, kuris klūpėdamas laikė rankose vikanę, pasilenkia arčiau jos veido. Liežuviu godžiai pervedė per skaisčiu krauju prisipildusią duobubę aukščiau viršutinės lūpos. Vyras buvo įsijautęs. Kaip reikiant įsijautęs. Nulaižė kiekvieną krauju net truputėlį suteptą lopinėlį. Keista, bet suvokė ką daro tiesiog... Nenorėjo atsispirti. Tas skonis kėlė dangišką euforiją. Pildė iš vidaus ypatinga emocija, tarsi viduje viskas virpėtų nuo džiaugsmo. Redford'as pasamoningai šį momentą sugretino su skerdynėmis fėjų pasaulyje. Tų būtybių kraujas galėjo išvaryti iš proto. Sebastianas nesustojo net ir turėdamas tokią galimybę. Jis apglėbė lūpomis putnią viršutinę Elissos lūpą. Įkando. Ambrose krūpteli nuo netikėtumo ar tai nuo skausmo, bet vyras neatsitraukia. Pratrūkusi plona jos lūpų oda pripildo graiko burną tirštu, charakteringu, saldžiu skoniu. Ligi padebesių pakylėtas Sebastianas sudejuoja iš malonumo. Spaudė moterį rankomis stipriai, tarsi neketintų šios paleisti. Šnopavo, kvėpavo netolygiai. Buvo įsiaudrinęs. Gana greitai šis momentas ėmė atrodyti tarsi sapnas, nes buvo per daug neįtikimas, per daug nuostabus, kad būtų tikras. Ranka stipriai spaudė Elissos kaklą. Jai trūko oro, ji šiek tiek žiopčiojo. Redford'o įnašas į kontaktą ir keli vikanės judesiai netrukus perauga į godžią vyro kelionę liežuviu po Ambrose burną. Viršutinė jos lūpa nežymiai kraujavo, kraujas maišėsi su seilėmis. Gėrė jas į save. Eli kūnas jautėsi nesuvokiamai kvapnus, skanus, trokštamas. Tarsi plonas popierėlis slepiantis tikrą gardėsį. Net nepajuto kaip šis delikatesinis pasigardžiavimas virto į akivaizdžias seksualinio pobūdžio intencijas. Dar prieš akimirksnį dviejų burnų kontaktas buvo kažkoks plėšriai tiriantis, bet galiausiai jis virto jį tikrą, gilų bučinį. Saldesnį už cukrų, karamelę, sirupą ir kondensuotą pieną. Labai maža dalis nuovokos spirgėjo Sebastiano sąmonėje. Negalima teigti, kad jis visiškai nesuprato ką daro, kad to nenorėjo. Fėjiškas Elissos kraujas, padaręs keistą poveikį mirtinam vyrui, ilgai trunkantis seksualinis celibatas, seksualinė frustracija, kurią kėlė Katherine, šaltas mirties kvėpavimas į sprandą, nesugebėjimas naujųjų savo artimųjų prisijaukinti kaip iš tikrųjų savų... Į vieną vietą, vieną skonį, vieną momentą susiplakė iš ties labai daug niuansų ir gauname be galo netikėtą rezultatą. Net pačiais doriausiais savo gyvenimo metais Sebastianas neišvengdavo klaidų, už kurias dar ilgai save skalpuodavo. Tai buvo šlykšti, liguista klaida. Bet tuo pačiu saldesnė už bet kurią kitą padarytą anksčiau. Nuo pirmojo Florianos nėštumo ji norėjo, kad ši akimirka taptų realybe. Negi užteko tik kelių lašų fėjos kraujo, idant viskas susidėliotų į tokią dėlionę? Redford'as niekuomet nebuvo šventas. Jis žudė, mėgavosi tuo. Kiekviena sumauta klaida buvo pastatyta ant motyvo, kurį savu noru puoselėjo pats vyras. Jausmai Katerinai, kažkokios moralės normos... Visa tai bolavo panardinta tirštame brutalaus geismo rūke. Per akimirksnį, reikšmingą sekundę Sebastianas persijungė į nevaržomą, netgi kiek brutalų rėžimą nesuvokdamas, kad taip sugriaus paskutinius savo savigarbos ir moralės likučius. Bėgiojo po Elissos kūną šiurkščiomis glamonėmis. Ranka spaudė jos krūtį, net ne lietė, o stipriai gnaibė jautrią moters odą, kuri kontaktų zonose netrunka paraudonuoti. Kita galūne nepaleido jos kaklo. Nedusindamas, o trokšdamas kontroliuoti. Bučiniai pasiekia Ambrose krūtis, kramsnojo jas, elgėsi su jos kūnu tarsi kažkuo, kas priklausytų jam, su kuo galėtų elgtis kaip tinkamas. Gana greitai ant vikanės odos nelieka neparaudusio lopinėlio. Sebastianas staigiai atsitraukia. Buvo įpynęs pirštus į tamsių Elissos plaukų šaknis. Keldamasis privertė moterį ir pačią atsistoti. O tuomet stumteli ją atgalios, apgraibomis ant žemės nutėkšdamas viską, kas pūpsojo ant spintelės. Į pastarą tamsiaplaukė "įsimūrija" tikrai nešvelniai. Iš paskos atseka ir vyras. Jis grubiai įkišo du pirštus į jos burną. Springtelėjusi Elissa padaro tai, ko Redford'as ir siekė - gausiai sutepa juos seilėmis. Nemainuodamas jos kūnu tiesiu taikymu paneria kitapus Ambrose kelnaičių, jautriomis pirštų pagalvėlėmis pajausdamas šiltas, minkštas lytines lūpas. Prasiskina pro jas paliesdamas stangrų makšties prieangį. Trūkteli gilyn netikėtai ir šiurkščiai. Skverbėsi į Elissos burną savąja. Liežuvis pašėlusiai, giliai nagrinėjo josios horizontus. Tai nebuvo jausmingas bučinys. Jis buvo plėšrus, skausmingas, kiek sadistiškas. Pajunta kaip pirštai susivilgo seksualinį susijaudinimą išduodančiomis gleivėmis. Reagavo į tai fiziškai, instinktyviai, dėl to magėjo suteikti partnerei malonumo. Ėmė trinti labai jautrų tašką ties jos klitoriu, iššaukdamas pasitenkinimo pilną moters atodūsį. Stebėtina kaip greitai "įšilęs" vyras gali netekti savo drabužių. Šimtaprocentinė, netgi kiek skausmingai įtempta erekcija lieka paimta į Elissos ranką. Buvo sunku suprasti ji ketino pradėti aktą ar jį sulaikyti.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“She's selfish. She's unpredictable. She is something you can't fully trust and understand. But also she's wild and passionate. She's the most exciting thing ever happened to me.”
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1487
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : Niujorkas
Meilė : The myth, the legend, the baddest bitch of all.
Draugai : Dean, Mason, Rebekah
Rūšis : Vampyras (33/2595)
Darbo paskirtis : JNK pirmininkas, "RedCorp" savininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t740-redsebastian1-instagram#33911

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Katherine Pierce on Št. 06 03, 2017 4:19 am

1992-ti metai, Pittsburgh. Jared ir Monica Abberline buvo pavyzdinga, pakankamai standartinė, galima teigti kad net šiek tiek stereotipinė šeima. Pakankamai anksti tapę tėvais, jie susiejo vienas kitą santuokos saitais, dirbo per kelis darbus, tuo pačiu metu stengėsi baigti mokslus, bei būti tinkamais tėvais savo sūnui. Per penkis metus, moteris ėmė darbuotis pardavimų centre, o vyras tuo pačiu metu užėmė itin svarbias pareigas universitete, su laiku būdamas pripažintas kaip geriausias ir daugiausia įnašo atnešęs mikrobiologijos ir genetikos mokslų daktaras. Pinigai pabiro, taip pat aktyviai, kaip ir pripažinimas, bei visapusiška saviraiškos euforija. Monica ėmė lauktis dar vieno vaikelio. Šeima atrodė tokia vieninga, ir tokia puiki, kad daug kas tiesiog žaliavo iš pavydo, stebėdami, kad ir kryžiaus kelius praėjusius, tačiau nepabirusius jų dviejų santykius. Desmond ir Madeline buvo vieninteliai minėtos poros vaikai, visapusiškai mylimi ir visaip kitaip vertinami. Jie manė kad abu vaikai, ankščiau ar vėliau imsis nešti šeimos paveldą, bei taps tokiais pat sėkmingais, kaip šių tėvai. Tiesą pasakius, turint tokią stiprią paramą iš artimosios aplinkos, bei meilę, kuri taip pat yra reikalinga tam, kad auginti tinkamus asmenys, jiems buvo pranašauta labai puiki ateitis. Visgi, nutiko priešingai. Madeline buvo vos keli mėnesiai, kuomet jos vyresniam broliukui daugiau ar mažiau 10 metų. Tą lietingą vakarą, į už privačių namų durų pasigirdo duslus bildesys, bei nieko blogo negalvodama Monica patraukė garso link. Pradarius medines duris, ji išvydo kelias moterys, kurių epicentre buvo beprotiškai graži, angeliško veido garbanė. Ji pratarė vos kelis žodžius, ir Monica net nebandydama prieštarauti, įsileido minėtas personas į vidų. Desmond‘as dar nemiegojo, sėdėdamas kažkur prie antro aukšto turėklų. Žaidė su plastmasinėmis mašinėlėmis, tikriausiai bandydamas įsivaizduoti save kaip beprotiškai pažengusį lenktynininką, kurio niekaip negali sugauti nei policijos modeliukas, nei gal ir ne logiškai, tačiau turėtas gaisrinės sunkvežimis. Jis net neatkreipė dėmesio į tai, kad pasirodžiusios moterys atrodė kiek neįprastai, ir mažu mažiausiai nežinomos nei jo biologiniai motinai, nei biologiniam tėvui. Jared darbavosi garaže, todėl sunku pasakyti kad sureagavo į nekviestus svečius, ir net jei būtu tai padaręs, vargu ar būtu galėjęs pakeisti iš anksto pražūčiai pasmerktą jo šeimą. Madeline snaudė antrame aukšte, iš pažiūros neišleisdama ne vieno ryškesnio atgarsio, kuris galbūt būtu galėjęs sustabdyti nekviestas moterys nuo to, ką šios planavo padaryti. Įsitaisiusios svetainės patalpose, kelios jų pasiprašė sausų rankšluosčių, kad galėtu kiek apžiūri, kuomet labiausiai akį traukianti garbanė palinko prie židinio, į kurio pusę atkišo savo rankas, ant kurios vienos riešo sublizgėjo daili auksinė apyrankė, padabinta ryškiais mėlyno lazurito akmenėliais. Ak, jei Jared‘as būtu tuo metu pasirodęs ten, kur buvo jos... Gavusios rankšluosčius, Leticia ir Rosie (tokiais vardais buvo pristačiusios abi iš pažiūros kiaurai permirkusios rusvaplaukės). Smalsumo apimtas berniukas, kuris dar kurį laiką į viską žvelgė iš viršaus, galiausiai palengva ėmė leistis laiptais į apačią, kuomet liko pristabdytas jo mamos žvilgsnio, kuri kaip galima labiau nepastebimai papurtė galvą. Jis suprato iš karto, kuomet kaip besileidęs, ėmė kilti aukštyn. Tačiau iki savo kambario taip ir nepateko. – Jūsų namai yra labai dailūs, kaip ir visa jūsų šeima, o maloningoji ponia Abberline. – Prabilusi garbanė, nesivargino net pakelti akių į namų ponią, kuomet ištiesdama nugarą, pažvelgė į ant židinio viršaus sustatytus nuotraukų rėmelius. Jos balse buvo girdimas pašiepimas, atsižvelgiant į tai, kad ji net išsakė tuos kelis žodžius su juntamu nesutapimu su laikotarpiu, kuomet vyko šis incidentas. Nužvelgdama „laimingus“ veidus, Pierce (taip, jei kartais iki pat šios akimirkos taip ir nesupratote, apie kokią garbanę eina kalba) šiek tiek pasuko galvą, kad žvilgsniu susidurti su Monicos veido išraiška. Net nuotoliniu būdu, tamsiaplaukė garbanė pasiprašė kad ji nusileistu iki garažo, bei paprašytu kad šios vyras papildytu susirinkusių gretas. Čia pat Monica persimainė veide, juk išgirsti kad garaže buvo dar kažkas, ar tuo labiau namuose, buvo visiškai neįmanoma. O ir savo pavardės ji nebuvo pasakiusi. Suskubusi išprašyti nekviestus svečius iš savo namų, ji pasistengė rasti pasiteisinimą, kuris lietė vaikus. Juk dažniausiai tokiu būdu galima pabaidyti kai kuriuos individus, priverčiant šiek tiek sukirbėti šių sąžinei. Visgi, tai svečiai nebuvo tiesiog paprasti žmonės, kurie imtu ir atsižvelgtu į sąžinės šauksmą. Ką kalbėti apie tai, kad būtent tuo metu, Katherine Pierce buvo užblokavusi savo žmogiškumą, todėl vargu ar jautė kokią nors priežstį, kodėl neturėtu įgyvendinti iš jos regos taško pakankamai „smagų“ užmojį. Ji neketino dalintis, nebent tai būtu jau nebe įdomus ir nebe gyvas „produktas“ kuris savo kraujo ir kūno likučiais užpildytu šios patalpos grindis. Nemirtinga garbanė lėtu, sėlinančiu žingsniu patraukė prie mirtingosios moters, pakankamai greitai liepdama šiai nesijudinti iš vietos. Moteris te spėjo kartą cyptelėti, kuomet sustingo, tarytum būtu paralyžiuota. Katherine, kaip susidomėjusi katė, ratu apeidama aplink mirtingąją, sustojo tik tuomet, kuomet atsidūrė šiai už nugaros. Pasisekė, mat moteris nebuvo aukštaūgė, todėl ant vieno šono atmetus šios plaukus, nebuvo būtina pasistiebti, kad pasiekti jos kaklą. Ji buvo aiškiai įsitempusi, drebėjo, ir vienu metu net ėmė stipriai verkšlenti, prašydama „svečių“ apleisti jos namus, paliekant visus čia gyvenančius ramybėje. Ji nebuvo labai gerai susipažinusi su nemirtingais, kitą vertus jos vyras, net labai buvo sudomintas nagrinėti minėtosios rūšies biologiją, pradedant nuo smulkiausių ląstelių ir baigiant gyvybę palaikančiu mechanizmu. Pierce palinko arčiau šios kaklo, kažkaip net per daug lipšniai savo pirštų galiukais liesdama apnuogintus moters pečius. Nebuvo labai sunku nutraukti nuo jos viršutinį drabužį, kuris galiausiai tapo tik skuteliu medžiagos, palei mirtingosios pilvą. Tai nebuvo būtinas ėjimas, tačiau velniškai pagreitino Monicos širdies plakimą, ko pasekoje ant jos kaklo, venos kone viliojančiai išpampo. Kraujo cirkuliacija tapo net per daug aktyvi, ir tas garsas, kuris kilo iš jos kūno vidaus atrodė beprotiškai svaiginantis, jaudinantis ir kone šaukiantis maldavimą suleisti tuos plėšrius dantis į vidų. Vampyrės paakiai pajuodo, kaip tik tuo metu, kuomet dvi likusios moteris kone paskatintos šio vaizdo, ėmė artintis arčiau, kaip kokios hienos, laukiančios savo eilės pagaliau gauti bent mažytį gabaliuką. Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, Katherine pademonstravo, be vampyrų, tik plėšriems žinduoliams būdingus dantis, kuomet prisiartino prie mirtingosios kaklo taip arti, kad jos odą paprasčiausiai pašiurpo nuo to mirčiai būdingo stingdančio šalčio. Auka sumerkė akis, stipriai suspausdama lūpas. Ir tą akimirką pasigirdo labai garsus, medžioklinio šautuvo garsas. Kulka pataikė tiesiai į Pierce nugarą. Tai sukėlė ne tiek skausmą, kiek didžiulį susierzinimą dėl to, kad kažkoks kvailys nusprendė tokiu būdu sugadinti užkandžiavimą. Garbanė te spėjo atsitraukti, kuomet dvi likusios nemirtingosios, kaip mat puolė link namų šeimininkės pusės, ne vien suleisdamos savo dantis į jos fiziologinį pavidalą, tačiau kandžiodamos taip stipriai, kad iš šalies atrodė kad turėdamos galimybę, jos būtu ją tiesiog čia ištampę gabalais ir tokiu būdu pasisotinę. Vyras, kuris pasirodo buvo tas pats, Jared‘as, kuris paskatintas savo sutuoktinės šauksmo, akimirksniu griebėsi ginklo, bei suskubo į įvykių epicentrą. Jis ketino šauti dar kartą, tačiau per daug vikria pasirodžiusi vampyrė nežmogišku greičiu atsidūrė prie jo, tikriausiai labiausiai tinkamą akimirka „paskatindama“ nukreipti ginklo vamzdį jam pačiam po smakru. Jis ir pats tikriausiai nesuvokė kaip greitai tai nutiko, ir kaip taikydamasis į įsibrovėlius, jis kulką paleido sau tiesiai į smegenys. Gliti, kraujinga ir šiek tiek želė konsistenciją primenanti masė, it meniškas peizažas nudažė artimiausią sieną, dalį lubų. Negalima būtu pasakyti kad Katherine atrodė labai nusivylusi tuo, kad negavo savosios vakarienės dalies, labiau krimtosi dėl to, kad buvo sugadintas jos švarkelis. Ir šiaip, pasidarė kažkaip net per daug nuobodu. Visgi, už lango oras tebebuvo ne pats geriausias, todėl moterys nusprendė pasilikti namuose, kurie šiuo metu atitiko pakankamai smurtinės nusikaltimo vietos peizažą. Visgi blogiausia nėra tai, kas nutiko apatiniame aukšte. Blogiausia buvo tai, kad antrame aukšta už turėklų, visą tai matė vos dešimt metų turintis berniukas. Jo smulkiu veido byrėjo ašaros, ir jis labai stipriai spaudė rankas prie savo lūpų, baimindamasis to, kad gali pravirkti. Žinoma, vampyrės kuo puikiausiai jautė kad šiuose namuose tebebuvo dar pora gyvų asmenų. Tačiau jos neskubėjo, it visiškos sociopatės, jos patraukė lavonus nuo kelio, kad šie nekliudytų praėjimo, pasilikdamos nakčiai. Desmond‘as privertęs save pasijudinti iš vietos, labai greitai užsidarė sesutės kambary, užverdamas ne vien duris, tačiau ir vargais negalais prie jų pristumdamas visai nedidukę, ir netgi galima pasakyti kad pakankamai lengvą komodą. Vargu ar jis suprato tai, kad jokia panaši intervencija neapsaugos jo ir jo mažosios sesers gyvybių, jei tik vampyrės sumanys čia užeiti. Tą naktį jis negebėjo sumerkti akių, prieš jas matydamas Pierce veidą, jo pokyčius, tą demonišką išraišką. Visa laimė kad mažoji mergaitė neprabudo vidury nakties, nes neaišku kaip su tuo būtu galėjęs susitvarkyti šios dar vaiku buvęs broliukas. Paryčiais, jis pakėlė Madeline iš kraičio, atsargiai paslėpdamas ją spintoje. Vaikiška logika, tačiau jis vargu ar būtu galėjęs sugalvoti kažką kitokio. Atlikdamas viską taip atsakingai, kad mergaitei nepritrūktu oro, jis paliko ją vieną, kuomet pastumdamas komodą, apleido ir švelniai rožine spalva nudažytą kambarį. Leisdamasis laiptais, berniukas stengėsi nežiūrėti į kairę, kur vis dar buvo likusios žymės nuo to, kaip buvo nužudyti jo tėvai. Stengėsi neverkti, stengėsi likti stiprus, jei ne dėl savęs, tuomet dėl sesutės, kurią tuo metu jautė kad privalo apsaugoti bet kokia kaina. Stengėsi eiti tyliai, kuomet visiškai netyčia užkliuvo už ant grindų tebegulinčio ginklo. Nebuvo mokytas kaip naudotis minėtu daiktu, tačiau kas gali būti baisiau už asmenį su ginklų? Tik asmuo, kuris yra valdomas baimės ir laiko ginklą. Jis girdėjo kaip virtuvėje esančios moterys garsiai krizeno, aptarinėdamos savo tolimesnius planus. Pasirodė tarpduryje, atkišdamas ginklą į puikiai įsimintus veidus. Jo rankos drebėjo, ir iš akių vis dar pylėsi ašaros. Jis net nenuleido saugiklio! Pradėjo maigyti gaiduką, kuris neveikė, ir tai tik dar labiau varė į visapusišką neviltį. Tačiau ar galima mesti kaltinimus, ar kažką panašaus į tai? Jis tebuvo vaikas, kuris matė kaip jo mylimi tėvai buvo brutaliai nužudyti, prieš jo paties akis. Ir jis negebėjo padaryti visiškai nieko, kad tai kokiu nors būdu pakeisti. Nepriklausomai nuo to, kad dviems iš moterų šis vaizdas pasirodė labai šmaikštus, o tuo tarpu Katherine, net labai įdomus. Berniukas nepatraukė atgal, galu gale jis ir neturėjo kur bėgti, ar ko kviesti į pagalbą. Mat šiuose namuose budo tas asmuo, už kurį jis jautėsi kaip niekad atsakingas. Pasitraukusi nuo stalo fatališkoji garbanė neskubriai pasiekė Desmond‘ą, priklaupdama priešais jį ant kelių. Abejomis rankomis suėmė berniuko laikytą ginklą, šį patraukdama į šalį. Jos lūpos prasiskleidė, išleisdamos kelis žodžius į aplinką.
– Tu labai drąsus. Ir dabar aš turėčiau priversti tave pamiršti tai, ką matei. Priverčiant patikėti tuo, kad čia buvo įsiveržę tau nežinomi asmenys, kurių tu neįsiminei. Tačiau būk ramus, aš to nedarysiu. Tu prisiminsi mane, kuomet aš tavęs ne. Ir būk protingas vaikę, kai suaugsi. Nebandyk manęs ieškoti. Nes kad ir ką tu sugalvosi, tau nepavyks to įgyvendinti. – Ji šiek tiek palenkė vaidą, ištiesdama ranką, kurios delnu perbraukė per berniuko viršugalvį. Panašu kad berniukui tai visiškai nepatiko, tačiau garbanė ir toliau garsiai dėstė savo mintis.
– Visgi, jei tu nuspręsi priešingai. Nebandyk galvoti, kad nebuvai perspėtas. – Ji pasidabino šiek tiek į vieną pusę nusvirusią šypsena, kuomet pakildama visu ūgiu, galvos mostu nurodė savo palydovėms kad dabar yra pats tinkamiausias laikas išeiti iš šio namo vidaus. Vampyrėms apleidus šiuos namus, berniukui teko susidurti su policijos pareigūnais, kuriuos pats ir išsikvietė. Jis nepritarė ne žodžio apie tai, kaip atrodė moterys, kurios atėmė iš šio tėvus. Ne todėl, kad buvo išsigandęs, net ne todėl, kad nusprendė paklausyti Katherine patarimo nedaryti nieko kvailo. Jis puikiai suvokė tai, kad visą savo tolimesnį gyvenimą paskirs tam, kad tokie kaip ji, tokie žmogiškumo neturintys padarai būtu tiesiog nušluoti nuo žemės paviršiaus už visą tą chaotišką žiaurumą, kurį jie sieja. Visai netrūkus abu Abberline vaikus į savo šeimą priėmė Monicos brolis su žmona. Priimdami juos ne vien kaip našlaičius, kurie neturėtu atsidurti vaikų namuose, tačiau kaip pilnaverčius savo vaikus. Desmond‘as niekada nepamiršo savo skriaudikių, niekada nepamiršo to vaizdo, kurį matė būdamas dešimties, ir niekada nesiliovė siekti savo tikslo, kuris galiausiai atvedė jį būtent į tą tašką, kuriame šiuo metu yra pats. Negana to, kad „plieniniu miestu“ vadina gyvenvietė tais metais buvo nusidažiusi krauju, Abberline pasistengė kad istoriškai būtu pašalinta visa informacija apie tai kas nutiko. Sunku pasakyti ar tai padarė dėl to, kad galėtu išsaugoti savo tapatybę, ar tam, kad šio sesuo niekada nesužinotu apie tai kas nutiko, ir ką laimei šiai matyti neteko. Ir net tuomet, kai Desmond‘as nepamiršo Katherine, bei savo natūraliai gimusios vendetos, moteris ne vien pamiršo tą naktį, ji niekada jai nebuvo netgi šiek tiek aktuali. Ši nuo pamatų sugriauta šeima, jų idilė, tebuvo dar keli vardai aukų sąrašuose.

✘ ✘ ✘

– Pareikės ir praeis. – Tamsiaplaukės balto visureigio vairuotojos balsas skambėjo ne tiek piktai, kiek labiau pašaipiai. Tiesa buvo tame, kad jai nežinomos Holivudo žvaigždės arogantiškumas nebuvo kertine priešiškumo priežastimi. Ja buvo tai, kad pati garbanė neketino savo krauju dalintis tai šen, tai ten, kuriant įvairiausio plauko trečiarūšius vampyrus, kurie palaipsniui ims ir sugadins tavo autoritetą visuomenėję. Net jei antrininkė ir nebuvo pavaldi NSPNK reikalavimams, pastatyti save į pakankamai rizikingą padėtį visuomenėję, nedegė didžiulio noro. Ir šiaip, principai paprasčiausiai davė savo, mat pilnai užteko turėti savo sukurtų vampyrų sąskaitoję, ir vienintelę buvusią ponią Redford. Pakankamai atmestinai žvelgdama į pašnekovą, tamsiaplaukė garbanė net per daug akivaizdžiai buvo labiau sudominta savęs išgabenimu iš šios vietos, nei kad tuo, kas buvo reikalautina iš panašu kad gana žinomo vyro. Nepriėmė minėto asmens kaip realios grėsmės, ir net jei būtu numačiusi jo tolimesnius veiksmus, tiesia, greičiausiai būtu jam per užpakalį stuburą ištraukusi, nei kad suteikusi šiam galimybę tapti josios kraujo linijos dalimi. Galu gale, jei vyras buvo pakankamai drąsus (ar pakankamai kvailas) kad imtis panašių priemonių, pirmiausia padarė klaidą tame, kad neįvertino su kuo susidūrė, o sekantis dalykas, jis neparodė ne lašo pagarbos už jį keliais šimtais vyresniai asmenybei. Tuo metu kai Frano kantrybė seko, savo ruožtu Katherine atrodė visiškai nesusireikšminusi, ir net labai nemandagiai praleido kelis pabirusius klausimus, kuriuos nusprendė traktuoti aktorius. Palenkusi galvą, tik tam tikru momentu, garbanė šiek tiek iškėlė antakius, sudarydama „dooh“ išraišką, kuri tariamai turėjo kuo puikiausiai atsakyti į labiau net hipotetinį klausimą, ar ji tikrai laiko vyrą kvailiu. Tikriausiai būtent tuo pokalbis ir būtu baigęs, jei netrūkus nenutiko tai, kas nutiko. Dar neišlipdama iš transporto priemonės, originali vampyrė nuleido savus antakius, akivaizdžiai tuo metu nesuprasdama esmės, kurią pateikti planavo Frano. Ar informacinis internetinis tinklalapis – enciklopedija „wikipedia“, bei nemirtinguosius naikinančios giminės susėtumas turėtu įbauginti, įtikinti ar sužavėti? Vienaip ar kitaip, realizuota nebuvo ne viena iš jausenų.
– Ar nepadarysiu klaidos, sudarydama nuomonę kad akis paslėpęs po tais brangiais akiniais, ponas „veidas ir visą kitą“, tu taip pat pasislėpei ir nuo aplinkos, kuri šiek tiek pasikeitė. Palikuonių kūrimas dabar nelabai teisėtas dalykas. Tačiau vargu ar tavo pamišusi medžiotojų šeimyna tave perspėjo apie tai, tiesa? Vienaip ar kitaip, bandai loti ne ant tos tvoros. Todėl, atsiprašau, neatsiprašau.
Manydama kad sugebėjo visapusiškai teisingai „pražiaumoti“ savo kategorišką atsisakymą, kiek galima labiau humaniška prasme, moteris patraukė prie automobilio galo. Net jei prieš tai labai aiškiai demonstruotas sarkazmas nepakeitė vyro nuomonės, gal tuomet jis susimastys kad tai ko jis prašo, šiuo metu yra kone prilyginama nusikalstamai veiklai. O kas jau kas, Katherine nenorėtu užsikabinti ant savo kaktos taikinio atvaizdo, mat užsimanė suteikti kažkam pagalbos ranką. Ir kalbant apie „pagalbos ranką“, argi nesidaro šiek tiek šmaikštu, kai minėtas žodžių junginys yra naudojamas kartu su Pierce vardu, tame pačiame kontekste. Iš tikro reikia pabrėžti, kad moteris niekada nebuvo praradusi savanaudiškumo principo, todėl jei ir būtu padarysiu ką nors panašaus, ko šios reikalavo Holivudo žvaigždė, tai pirmiausia turėtu atnešti naudos jai pačiai, ir vargu ar ta nauda būtu apibrėžiama pinigine prasme. Nes kad ir kaip keistai tai skambėtu, tačiau gyvenant kelis šimtmečius, tu prikaupi ne vien žinias, tačiau ir finansinį stabilumą apibrėžiančius faktorius, kurie gali būti išreikšti pinigais vadinamais „popiergaliais“, nekilnojamu turtu, ar žėrinčiais tauraus metalo lydiniais ar akmenėliais, kurie taip ir nepraranda savo vertę rinkoje. Vienaip ar kitaip, esmė buvo ne tame. Esmė buvo tame, kad Katherine Pierce būtu per daug vienos rankos pirštų, jei kalba eitu apie asmenys, kurie šiai nuoširdžiai rūpi, ir ji galėtu panaudoti „pagalbos rankos“ principą. Tikriausiai pats gyvenimas pamoko to, kad negalima kliautis aplinkiniais, jie ankščiau ar vėliau arba pripranta prie gerumo, arba ima tavimi naudotis. Greičiausiai todėl, tamsiaplaukė garbanė visus savo sąjungininkus palaipsniui eliminuodavo į taip vadinamą „pragarą“, kuomet šie jai tapdavo nebe įdomūs arba imdavo priminti naštą. Tačiau ar bent vienas asmuo galėtu pasakyti kad gyvenimas yra gražus? Kuomet žinai kiek tamsos kartu su savimi šis nešasi. Ir vargu ar kalba eina apie valstybių „galvas“ ar teroristinius išpuolius. Gyvenimas yra sunkus, ir kiekvienas jame sukasi taip, kaip išgali. Ir fatališka gražuole tituluojama Pierce, sukosi pakankamai slidžiai. Ir vargu ar kada nors savo gyvenimo kelią galėtu pavadinti nuoširdžiai blogu. Juk ji visuomet, ar tai aplinkybių, ar tai savo pačios nusiteikimo dėka, sugebėdavo išlipti iš bet kokios situacijos, sausa. Bet ar tai nedarė ją vieniša? Darė. Tik ir su tokiu dalyku galima sugyventi, įtikinti save kad tai yra visiškai normalu, ir net keisti to visiškai nesinori. Arba, konkrečiau sakant baugu iki kaulų smegenų. Juk jei tavo gyvenime atsiranda dar kažkas, tik lauk kada tai taps dar viena viešo, nevalomo lauko tualeto zona. Būdama prie savo transporto priemonės bagažinės, moteris žinoma kad kuo puikiausiai girdėjo vyro nuomonės išsakymo, tačiau susilaikė nenutraukusi jam galvos būtent dabar. Tikriausiai nematė prasmės priimti tai, ką šis tauškėjo kaip nors rimtai. Ir galima pasakyti, kad būtu padariusi visišką klaidą, neįvertinusi jo planų, kurie šiek tiek per daug stipriai kirtosi su realybe, bei šios aspektais. Tuomet, nutiko šis tas neįtikėtino, nepaaiškinamo.
Originalios kūnas kone per vieną iš smulkiausios akimirkos dalies laikotarpį apsunko taip stipriai, kad ji įgavo visiškai laike „sutirpusios“ asmenybės figūrą. Tai nutiko kaip tik tuo metu, kuomet Frano žengė lemtingą žingsnį, kuris greičiausiai būtu pasibaigęs toli gražu ne Pierce pralaimėjimu, o brutaliu stuburo išrovimu, ir ilgu ir nuobodžiu bandymu pasiaiškinti prieš korporacijos atstovus. Taip, jiems buvo naudinga kad garbanotoji moteris atstovautu vampyrus viešuose pristatymuose, bet ar jų kantrybė buvo tokia pat geležinė, kaip Katherine noras daryti viską taip, kad jiems būtu kaip galima sunkiau net įsivaizduoti neva galintys ją valdyti. Moteris, o ir šios oponentas, ir kaip vėliau tapo aišku, visas likęs kiemas buvo sustingęs. Ganėtinai kraupus vaizdas, kai pradėti apie tai galvoti. Niekas net nepajuto šio pokyčio, niekas negebėjo tam pasipriešinti. Bet, ar tikrai? Prie lauko durų pasirodęs Sebastian‘as visai ne už ilgo tapo tik dar viena figūra kažkieno sadistiniame žaidime. Tačiau akimirką, kuomet jis žengė pro duris, nutiko dar šis tas, labai sunkiai paaiškinama. Tuščias, kažkiek piktokas, ir visapusiškai sustingęs į Frano, vampyrės žvilgsnis įgavo kitą kampą. Rainelės šiek tiek sujudėjo, perkeldamos žvilgsnį mirtingam už nugaros, kaip tik ten, kur už Redford‘o nugaros pasirodė ne kas kitas, kaip iki skausmo pažįstamas, neapsakomai gražios moters atvaizdas.
Pasigirdęs panaudoti šaunamojo ginklo atgarsis, privertė Katherine sureaguoti pakankamai staigiai. Iškeldama ranką, ji pritrūko tik vienos nelemtos akimirkos, kad surakintu Frano kaklą „plieniniame“ savo delne, pirmiausia sutrupindama šio trachėją, o vėliau šią išimdama iš kūno vidaus. Ji būtu tai padariusi, jei ne visai „mažytis“ paskatinimas iš šalies, to nepadaryti. Neaišku kas per velnias tai buvo, tačiau net susidurdama su stipriausiomis raganomis, Pierce niekada nebuvo iškelta į orą, bei visiškai paralyžiuota. Tai nutiko staigiai, ir galima sakyti pakankamai šmaikščiai, juk vieną akimirką atrodė kad garbanė sudraskys mirtingą asmenį į gabalus, ką simbolizavo ir akivaizdžiai žmogiškumą praradusi veido išraišką, kitą, ji kaip skudurinė lėlė kabojo ore, negalėdama net deramai pasipriešinti, ar deramai suvokti kas per velniava dabar vyksta, ir jei tai vyksta, ar tai nėra kieno nors sadistinis žaidimas jos pačios mintyse. Juk vampyrams tai nėra naujas dalykas. Nors kažkoks keistas vidinis jausmas vis skandavo, kad tai labiau nei tikra. – Užimk savo nasrus, kokia nors įdomesne veikla, Frank‘ai.
O taip, ji gebėjo kalbėti! Negana to, Pierce nuoširdžiai norėjo manyti kad mirtingasis pagaliau nustos rodyti savo arogantiškumą, ir pagaliau pasitrauks iš šios vietos, bandydamas išgelbėti savo paties kailį. Nes, net jei jis ir buvo mokytas kaip apsiginti nuo vampyrų, tuomet būtent tai, kas vyko dabar, visapusiškai nepriminė to, kas vadinama vampyrų kova dėl teritorijos, ar Katherine atžvilgiu, dėl kokių nors tikrai įstabiai atrodančių aukštakulnių. Visgi, didžiausią siaubą ir netgi galima sakyti kad pasipiktinimą kėlė toli gražu ne mirtingojo naivumas, nes atvirai sakant, vargu ar susireikšmintu jei vyras netyčia paslydęs ant grunto nusisuktu sau sprandą. Didžiausią siaubą kėlė net ne tai, kas šiuo metu vyko, o koks asmuo buvo priešais. Kabėdama ore, garbanotoji nemirėlė jautė kaip kiekvienas jos kūno raumuo buvo įtemptas iki maksimumo, atrodė kad bet kuriuo metu jie ims trūkinėti, ims iš vientisos tvirtos masės virsti į kažkokią bevaisę masę. Rankos buvo ištiestos, per gerus penkiolika centimetrų nuo kūno. Pirštai išskėsti į visas pasaulio puses. Tai kėlė nemalonų skausmą, tačiau vargu ar jis šiuo metu buvo baisingai sureikšminamas. Įtempti pirštai, palengva traukėsi stingdančiai šalta, vos matoma šerkšna. Ir Pierce žvilgsnis, jis taip ir nepaleido tamsiaplaukės, kuri visą tai dirigavo. Žvilgsnis išdavė skausmą, didžiulį dvasinį skausmą. Juk priešais nebuvo tiesiog keistos padermės, save velniu pristačiusi moteris, tai buvo NADIA. Ir Nadia iki pat dabar vampyrei reiškė kur kas daugiau, nei tai buvo įmanoma įsivaizduoti. Ji buvo josios dukra, kuri nuo pat pradžios buvo atimta, pradanginta, vėliau sugrąžinta ir dar kartą atimta. Ir vargu ar galima pasakyti, kad nebuvo įmanoma pakeisti nieko. Buvo, tačiau Katherine neleido sau nusižeminti, net dėl artimiausio sau asmens. Savo kūno ir savo kraujo. Ji leido dukteriai pražūti, ir tai amžiams atsilieps jos vidiniam pasauliui. Tačiau, savęs kankinimas iš vidaus nereiškia nieko, kai žinai kad minėtasis asmuo yra miręs. Bet kaip gi pasikeičia situacija, kuomet tu suvoki, kad šis asmuo yra gyvas, ir jis puikiai suvokė kad tu jį išdavei, nepadarei visiškai nieko, kad bent VIENĄ KARTĄ įrodyti kad gyveni ne vien tam, kad patenkinti savo poreikius ir savimeilę. Šiek tiek drėgnas, emocinio skausmo ir nevilties kupinas žvilgsnis pasakė kur kas daugiau, nei būtu pasakę žodžiai. Nadios kandumas, kuris buvo iš dalies pagrįstas žeidė, nors Pierce ir stengėsi kaip galima labiau likti tam atsparia. Neturėjo teisės, o ir negalėjo imti koneveikti jos žodžiais, ar netgi veiksmais. Šiuo metu nesijautė tokia tvirta, kad galėtu padaryti piktą jai dar kartą. Juk ir taip nuvylusi buvo per daug kartų. – Nereikia to daryti, Nadia.
Tai nebuvo išreikšta kaip prašymas, nebuvo net galima girdėti tam tikro pobūdžio pasigailėjimo. Garbanė te nustatė faktą, kuris buvo suprantamas. Nužudyti gyvą asmenį, nebuvo sunki ar kebli užduotis originaliai vampyrei, tačiau priimti sprendimą, arba tiksliau sakant paskatinimą, padaryti iš minėto žmogaus nemirštančią, laikui nepavaldžią ir savikontrolės neturinčią figūra, jau kitas reikalas. Basos bulgarės pėdos susilietė su gruntu, kaip tik tuo metu, kuomet jos tamsių akių žvilgsnis atgulė ant Frank‘o veido. Tiesa, ji vis dar nemokėjo pasipriešinti iš pažiūros net daug stipresniai už save oponentei. Ir nors smegenys stengėsi rodyti pasipriešinimą, kūnas paprasčiausiai negebėjo atsispirti užduočiai, kuri buvo šiai suteikta. Katherine veido išraiška labai greitai pasikeitė. Pirmiausia pro dirbtinio pigmento nebe ryškintas lūpas prasiskverbė vampyrams būdingi aštrūs dantys. Paakiai palengva nusidažė juodomis kraujagyslėmis, ir pačios rainelės, kurios prieš tai rodė pakankamai gražias akis, dabar buvo juodos, bauginančios ir tuščios. Jos kūnas labai greitai atitrūko nuo prieš tai minėtos stovimos vietos. Tai te trūko sekunde, tačiau, ta sekundė pakeitė nebe vieno asmens gyvenimą. Ir tai vargu ar galima pavadinti kažkuo geru, kažkuo, kas galiausiai atneš teigiamus atoveiksmius. Viena Katherine atsidūrė priešais mirtingą vyrą, kaip tik tuo metu įžvelgdama jo akyse, jei net ne baimę, tuomet tikru tikriausias abejones, ar tikrai visą tai, ką jis planavo yra verta panašios pabaigos? Ji nesuteikė jam galimybės pagalvoti, ir nesuteikė galimybės pasipriešinti sau pačiai, kuomet viena ranka suimdama vyrą už sprando, pritraukė arčiau prie savęs. Laisva moters ranka susidūrė su jos pačios, beprotiškai aštriais dantimis, kuomet šie pradurdami pirmiausia viršutinį delno odos sluoksni, leido kraujui išsiveržti į paviršių. Prispaudusi sužeistą vietą prie Frano burnos, net kažkaip keistai dominuojančiai priversdama šį prasižioti. Tai buvo panašu į tam tikro pobūdžio iškreiptą, seksualinį žaidimą, kurio gale vienas jų mirs. Akimirka, kuomet originaliosios vampyrės kraujas pateko į mirtingo asmens vidų, ji nesugaišo daug laiko, kuomet perkeldama savo laisvą ranką ant Frano galvos, visiškai be jokio gailesčio, nusuko šiam sprandą. Pirmiausia pasigirdo visiškai nemalonus lūžtančių kaklo slankstelių atgarsis, kuris galiausiai buvo palydėtas moters rankų atitraukimo nuo apglebusio kūno galvos. Jis sukrito jai po kojomis, kuomet Pierce veidu pasisuko į savo dukters atvaizdą turinčio „demono“ pusę. Akių vokai šiek tiek nusileido, suteikdami pakankamai įtartiną žvilgsnį, kuris labai greitai susidūrė su Nadios veido.
– Laiminga? – Nebuvo panašu kad Katherine dabar būtu pradėjusi verkšlenti dėl to, kad ką tik prieš savo pačios valią buvo priversta padaryti tai, ką turėdama pasirinkimą daryti atsisakė. Visgi, tai greičiau dabar priminė būtiną aplinkybę, nuo kurios išsisukti paprasčiausiai nepavyko. Bet ar tai klibino vidų? Ne. Ji nenutuokė kas per vienas buvo Frano, arba teisingiau sakant Argent (ot velniava, koks gi mažas tas pasaulis, jei pagalvoji, kad vat ką tik iš Andreos atėmei paskutinį gyvą ir palyginus sveiką giminaitį, mat visi kiti yra kaip ir išmirę), buvo palyginus lengva.
Lilith, kuri buvo žinoma Katherine visiškai kitu vardu, dar kartą padarė tai, ką buvo paskelbusi viešai, ji meistriškai žaidė savo žaidimą, kuriame turėjo visapusišką pranašumą prieš savo oponentę. O gaila, kad būtent šiuo metu Katherine nebuvo pramokusi kaip susidoroti su panašaus lygio priešininku. Tiesą pasakius, labai daug ką apsunkino ir emocinis prisirišimas prie moters, kuri panašu kad savo motinos nekentė visa širdimi, kuomet Katherine savo ruožtu nebūtu net juodžiausia dieną privertusi save jausti panašius jutimus Nadios atžvilgiu. Kaip be pasukus, kaip be sunkiai susilaukus savosios mažylės, Pierce nebūtu jos atsisakiusi savo noru, ir vargu ar  būtu kada nors susitaikiusi su aplinkybėmis, kurios tiesiogine to žodžio prasme, paskandino angeliškos išvaizdos Katinką tamsiame, tirštame blogio liūne. Įspausta tarp automobilio kapoto ir dukters kūno, Pierce akivaizdžiai tramdė pykti, nors šiek tiek trūkčiojanti viršutinė lūpą, ir atitinkamai nuleisti antakiai išdavė tai, kad ji pyko. Tik kol kas nebuvo aišku, kas būtent sukėlė šią jauseną. Nadia prabilo, ir šiai neleisdama baigti kalbos, įsiterpė ir fiktyviai skelbiama ponia Redford. Jos balsas skambėjo ramiai, galima net pagalvoti kad su tam tikro susidomėjimo gaidele.
– Kodėl? Kokia viso to prasmė? Įtikinai mane, kad esi negyva ir dabar padarei visą šį šou? Negi tikrai manai kad pulsiu po kojomis ir maldausiu atleidimo? Nes brangute mano, galiu patikinti tave, to nebus. Jei sugalvojai žaisti šį žaidimą dar tuomet, kai suvaidinai vilkolakio sukandimą. Tuomet turėk tvirtumo atlaikyti pasekmes. – Prunkštelėdama, garbanotoji nemirėlė ir toliau tampė savo oponentės kantrybę. Sunku pasakyti, ar Katherine elgėsi taip, todėl kad jautėsi išduota ir apgauta, ar todėl, kad geriausia gynyba visuomet yra puikiai apgalvotas puolimas? Vienaip ar kitaip, tai kaip moteris elgėsi iš išorės visapusiškai neatspindėjo jos vidaus. Vidumi ji jautė skaudulį, nusivylimą savimi ir tuo, kad manė neva iš savo dukters padarė šį monstrą, kuris stengiasi padaryti viską, ką tik gali, kad tik pasėti skausmą ir chaosą aplinkoje, kurioje yra pati. Nenutraukdama akių kontakto, ir netgi nepakeisdama kiek pasipūtėliškos savo minos, ji tęsė monologą.
– Aš padariau klaidą, tačiau kokia gi viso to prasmė, tiesa? Tu čia pasirodei ne tam, kad sulaukti tokių žodžių. – Galima sakyti kad originali vampyrė buvo teisi, kuomet žodžiais konstatavo šį faktą. Tačiau kaip toliau pakrypo ši situacija, tai sukėlė dar didesnę nuostabą ir kitų nelabai teigiamų jutimų mišinį. Nesupratimas, ir šioks toks dviprasmiškumas atsispindėjo garbanės veide, kuomet ji įsmeigdama akis į Nadios veidą, kaip mat „užstaugė“. Tai įvyko visiškai natūraliai, veik neapgalvotai. – Kokį velnią tu čia tauški? Ką tu jam padarei?! SAKYK DABAR!!
Katherine neįvardino asmens vardo, apie kurį šiuo metu ėjo kalbą, ir net nepriklausomai nuo to, kad Nadia „oficialiai mirė“ dar tuomet, kai Katherine buvo skelbiama kaip ponia Pierce-Lockwood, abi moterys kuo puikiausiai suvokė kad kalba lietė visiškai ne vilkolakį iš praeities, kalba lietė kur kas gilesnę, kur kas labiau supainiotą ir tiek juoda, tiek balta spalvomis nuspalvintą istoriją. Istoriją, kurios dalimi buvo vyras, šiandiena įvardintas kaip „gražuoliukas“. Tulžis akimirksniu užpildė Pierce kūną, kuomet jos rankos pakilo ant Nadios, kuri tebespaudė savo biologinės motinos kaklą. Ji buvo tokia šalta, tokia svetima, kad vienu metu pasirodė kad iš tos mažos mergaitės, kurią gavo per kančias, bei pamilo labiau nei save pačią (o šito moteriai nestinga), nebuvo likę visiškai nieko. Šis šaltas, tačiau tuo pačiu metu beprotiškai tvirtas ir stiprus kontaktas, kone degino. Katherine nenuleido akių nuo savosios dukters, nors mintimis vos vienai akimirkai pradangino save atsiminime, kuris iš pažiūros turėjo priversti vampyrę imti labiau orientuotis į blaivų protą, nei kad jausmus. Juk pastarasis dalykas, dabar nešė daugiau žalos.
Minčių nukrypimas: 2011-ti metai, Chicago. Dar viena naktis, kuri buvo praleista „The Langham Chicago“ apartamentuose. Panoraminiai langai, ir aukščiausias pastato aukštas. Vaizdas, kuris atsivėrė per stiklą buvo kvapą gniaužiantis, mat šis miestas atrodė net per daug ypatingas ir artimas, kuomet į viską žvelgei iš aukštai. Kažkur fone buvo girdimas gyvo koncerto atgarsis, lengvas ir veik neįkyrus. Marissa (tuo metu dar Katherine Pierce-Lockwood) buvo įsitaisiusi ant plačios ir netgi per daug purios lovos, po lengvais vasarai tinkamais patalais. Nebuvo sudėjusi bluosto, mat galvoje besisukančios mintys nesuteikė ne akimirkos ramybės. Jos kūnas buvo dengiamas rausvais apatinukais. Tiesą pasakius stilius ne kiek nepasikeitė, mat jie buvo visiškai mažyčiai, beveik permatomi ir padabinti rankų darbo neriniais. Nuo ritmingo ir labai lėto kvėpavimo besikilnojančią krūtinę dengė viso labo nedidelis šilkinės antklodės lopas. Jai nereikėjo pilnai pramerkti akių tam, kad pamatyti kad Sebastian‘as nebuvo šalia. Jis stebėjo kiek toliau, prie atverto panoraminio lango. Šis asmuo tikriausiai buvo kankinamas didžiulių vidinių demonų, jei taip karštligiškai stengėsi išvengti galimybės užmigti. Atsijungti nuo išorinio pasaulio, kuris neretai atrodo per daug varginantis, ypatingai jei tavo gyvenimo trukmė neturi jokio limito. Ir tu žinai kad tiek rytdiena, tiek kitas šimtmetis tau reikš tiek pat, kiek ši naktis. Liežuviu perbraukusi per savo šiek tiek paraudusias nuo „veiksmo“ lūpas, ji palengva nuleido kojas nuo lovos, užimdama sėdimą poziciją. Redford‘o marškiniai buvo ant grindų, užsimetė juos ant savęs, nesusagstydama sagų. Stengėsi judėti kaip galima tyliau, nors ir puikiai suvokė kad jo vampyriška klausa turėjo pastebėti net tą patį menką širdies dūžių pakitimą, kuomet ji pakeitė gulimą poziciją į sėdimą, vėliau stovimą. Savo kūną valdė tobulai, kone taip, kaip tai rodoma šiek tiek per daug erotinėse apatinio trikotažo reklamose. Ėjo ant pirštų galiukų, kiekvieną kartą rankomis prisiliesdama tai prie vieno, tai prie kito pakeliui pasitaikančio daikto. Jis nesujudėjo per daug, kuomet tamsiaplaukė atsidūrė nemirtingam vyrui už nugaros. Tiesą pasakius, kartais nėra būtina naudoti žodžius, kad tu liktum suprasta kur kas labiau, nei tai gali apipavidalinti balso tempas, ar išrinkti garsai, kuriuos suprantamai išleidžia tavo burna. Ji palinko arčiau jo, „paguldydama“ savo liesas rankas ant pečių. Palinko dar arčiau, kuomet sumerkdama savas akis, pirmiausia nosies galiuku perbraukė per vyro ryškią žandikaulio liniją, kildama link ausies kaušelio. Vienu metu lūpos švelniai susilietė su jo smilkiniu. Keista, iš tiesų. Jie nebuvo linkę komunikuoti panašiai. Tai atrodė intymu, tikra ir visiškai nesuprantama, tuo pačiu metu. Šis išoriškas susilietimas daug kam nereikštu visiškai nieko, tačiau tokiu būdu Katherine „atsisveikino“ su Sebastian‘u. Ji taip ir nepratarė ne vieno žodžio, nesistengė net paaiškinti savo neįprastos elgsenos. Atsitraukė tik labai trumpam, kuomet vis dar išlaikydama vieną iš savo rankų ant jo peties, apėjo aplink kėdę, ant kurios buvo įsitaisęs pirmasis vampyras. Lėtai, ir žinoma net labai moteriškai viliojančiai ji praskleidė savo ilgas kojas, kuomet vidinėmis šlaunų pusėmis apglėbė jo kelius. Iš pažiūros geros kokybės marškinius ant tamsiaplaukės kūno laikė tik pečiai, rankovės, bei stangrios krūtinės speneliai, kurie neleido medžiagai imti plevėsuoti pavėjui. Tą akimirką garbanė jau žinojo ką ketinanti padaryti artimiausiu metu. Tačiau dievai mato, tai nebuvo pats lengviausias sprendimas, kurį jai teko priimti savarankiškai. Tikriausiai laikas buvo labiausiai netinkamas, kaip ir aplinkybės. Tačiau moters rankos lėtai pakilo nuo vyro pečių, imdamos pakankamai švelniai ir netgi jautriai liesti jo veidą, bruožus, kuriuos turėjo tik jis. Tai iš dalies priminė menką vaizduotės atkarpą, kurios niekada nebuvo, bet ją matė Sebastian‘as, prabėgus daugeliui metų. Tačiau kad ir kaip tai neįprastai atrodė, tai buvo miela. Mat galima buvo pagalvoti, kad Pierce buvo sužavėta tuo, kaip atrodė vyro veidas: koks buvo jo žandikaulis, nosies forma, kokios švelnios ir šaltos buvo jo lūpos. Ir tos užburiančios akys. Vienos rainelės kolorito pakitimas atrodė unikaliai. Tai atrodė artima. Ir nepriklausomai nuo to, kokias emocijas ir kokius klausimus jis kėlė jai. Moteris buvo apsisprendusi, ir to keisti neketino. Iš pažiūros geros kokybės marškinius ant tamsiaplaukės kūno laikė tik pečiai, rankovės, bei stangrios krūtinės spėneliai, kurie neleido medžiagai imti plėvesuoti pavėjui. Tą akimirką garbanė jau žinojo ką ketinanti padaryti artimiausiu metu. Tačiau dievai mato, tai nebuvo pats lengviausias sprendimas, kurį jai teko priimti savarankiškai. Tikriausiai laikas buvo labiausiai netinkamas, kaip ir aplinkybės. Tačiau moters rankos lėtai pakilo nuo vyro pečių, imdamos pakankamai švelniai ir netgi jautriai liesti jo veidą, bruožus, kuriuos turėjo tik jis. Tai iš dalies priminė menką vaizduotės atkarpą, kurios niekada nebuvo, bet ją matė Sebastian‘as, prabėgus daugeliui metų. Tačiau kad ir kaip tai neįprastai atrodė, tai buvo miela. Mat galima buvo pagalvoti, kad Pierce buvo sužavėta tuo, kaip atrodė vyro veidas: koks buvo jo žandikaulis, nosies forma, kokios švelnios ir šaltos buvo jo lūpos. Ir tos užburiančios akys. Vienos rainelės kolorito pakitimas atrodė unikaliai. Tai atrodė artima. – Tu esi ypatingas, ar žinai tai? – Šis klausimas nereikalavo atsakymo, o ir tuo metu Katherine nesuteikė jam labai aiškios progos pasisakyti, kuomet sumažindama atstumą iki negalėjimo, ji praslinko savo ilgus pirštus į vyro plaukus, tuo pačiu metu jau kiek labiau savitai sau, šiek tiek šiurkštokai pritraukdama jo veidą prie savojo. Šiek tiek praskleistas lūpas sujungė kone iš karto, drąsiai ir veik nedvejojančiai sudurdama abu liežuvius jų žaismui. Bandė ne vien maloniai „kandžioti“ jo lūpas, tačiau į save įtraukti net jo iškvėpimus. Viską, kuo buvo Jis.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I’m glad you’re not dead
Trust me, Sebastian. When I’m gonna be up to something, you’ll know it. C’mon. Kiss me … or kill me. Which will it be Sebastian? Right now, we both know that you’re only capable of one.

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!
avatar
Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2754
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : Mr. Not so PERFECT
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=7dlazKlbiQs

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Sebastian Redford on Sk. 06 11, 2017 9:55 am

Dabar bus tep Very Happy Su Alionuška mes sutarėm, kad grupiniams plotams sakom no no ir nedarysim daugiau istorijų, kuriose susitiks keli ne mums priklausantys veikėjai. Nes labai stabdosi pagrindinis veikėjų siužetas ir mes tampam piktos ir imam pyktis :DD Taigi aš tikrai nenutraukiu Sebastiano ir Elissos reikalo, tiesiog skeliu plotą į dvi laiko juostas (nes kas man jaunai, gražiai ir nevedusiai :DDD) ir dabar bus spakainiai Very Happy So SebKat story keliasi į kitą temą, o Sebo ir Elissos epic, crazy pornūcha lieka šičia, pyyyyys Very Happy
SebKat story tęsiasi (ar nebesitęsia!?) čia: http://bloodyrose.forumlt.com/t744-nsa-laboratorijos#33953

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“She's selfish. She's unpredictable. She is something you can't fully trust and understand. But also she's wild and passionate. She's the most exciting thing ever happened to me.”
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1487
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : Niujorkas
Meilė : The myth, the legend, the baddest bitch of all.
Draugai : Dean, Mason, Rebekah
Rūšis : Vampyras (33/2595)
Darbo paskirtis : JNK pirmininkas, "RedCorp" savininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t740-redsebastian1-instagram#33911

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Elissa Ambrose on Antr. 06 13, 2017 2:24 pm






Dark fairytale

 

NUOTAIKA: STILIUS:NAKED





Is pirmo zvilgsnio galejo susidaryti ispudis, jog Omarion (reik manyt, kad feju pasaulyje pavardes neegzistavo... nebuvo butinos, mat kiekviena magiska butybe buvo tokios istabios bei unikalios isvaizdos, kad uztekdavo vieno, ju galiu ypatuma atspindincio vardo) buvo nuotykiu istroskes veltedis. Juk kaip kitaip bebutu galima paaiskinti vyro nora istrukti is idilsko ir harmoningo feju pasaulio? Tiessa ta, kad dauguma moteriskosios lyties feju buvo hermafrodites, o tai reiske, jog fizine suetis tarp supernaturaliu butybiu buvo toks pats retas reiskinys kaip ir ju migravimas i kitas dimensijas. Jei ne Omarion zingeidumas, jis, galimas daiktas, niekuomet nebutu patyres tikruju sueities dziaugsmu, ka jau kalbeti apie savos ir net labai unikalios DNR perdavimo ateities kartoms. Frejos suviliotas jis vargsas pamete galva: numojo ranka i akivaizdzias jiems drauge pasenti trukdziusias priezastis, aklai pasitikejo moterimi, kuri buvo sukta it pats nelabasis. Tiesa, Elissa buvo meiles vaisius. Omarion nuosirdziai pamilo tuomet dar ne tokia kvaistelejusia Floriana ir suzinojes apie jos nestuma butu tapes nuostabiu tevu. Jis butu norejes savo dukteri uzauginti pasaulyje be skausmo, prievartos, be blogio. Feju pasaulyje truko tokiu kaip jis. Gebanciu kontroliuoti gamta, siekianciu harmonijos, apdovanotu aiskiaregystes dovana bei gebanciu ja panaudoti geriems tikslams. Elissa paveldejo viska. Gal todel Florianai taip sunkiai sekesi dukteri pamilti. Nuo pat ankstyvos vaikystes Elissa motinai primine apie didziausia gyvenime padaryta klaida. Sprendima, padariusi ja be galo nelaiminga. Omarion buvo vienintelis ja kada is tiesu mylejes vyras, taciau ji tai suprato pernelyg velai...


Florianos akys issiplete. Gleznas, Elissai priklausantis kunas nebuvo pajegus sulaikyti stipraus vyro taciau sprendziant is to kaip stipriai moteris isikibo i Redford'o rankas, kaip nenaturaliai isiempe jos kunas bandydamas nuo saves atstumti agresyviai, savininkiskai ja glamoneti emusi vyra, kuris, beje, Florianos galvoje vis dar buvo jos sunus... Net ir zinodama tiesa, ji negalejo prisiversti ziureti i ji kaip i nepazistamaji. Sebastian'o bruozai buvo pernelyg gerai pazistami. Net ir po sitiek laiko, po sitiek simtmeciu, net ir apsirenges rubais, kurie senai moters sielai atrode mazu maziausiai neiprasti, futuristiski, Floriana vis dar mate ji kaip savo pirmagymi -numyletaji Sevastianos. Hipokritiska ar ne, dulkinti savo broli atrode kur kas priimtiniau nei daryti tai su kadaise savo isciose (neva) isnesiotu palikinimi. -Ne!-atbula ranka zerusi jam antausi ji nepriverte jo sustoti. Priesingai, susilauke tik dar didesnio vyro pasipriesinimo. Suimta uz kaklo ji stipriai susimerke kuomet pajuto savo burnoje jo liezuvi. Muistesi noredama intymia akimirka nutraukti, taciau nepajege. -Sebastian'ai, ka tu darai...-plesriam buciniui nutrukus ji ikvepe tarytum butu pritrukusi oro. I ji zverge ji, Elissa. Pavendenijusiose, verksmingose jos akyse atsispindejo panika, suimisimas. Nenumanydama apie ipatinga savo pacios krauja ji galejo tik spelioti kas taip netiketai priverte Sebastian'a visiskai prarasti sveika prota bei savikontrole. -Ne!...-nespejo ne sureaguoti kuomet buvo priverta pakilti ant koju. Jos sedmenys skaudziai susidure su uz jos stovejusios spinteles atbraila ir tai priverte moteri stipriai susimerkti. Jo pirstai atsidure jos burnoje kas galop priverte ja nutilti. Susiziaugciojusi ji nevalingai apsiasarojo, taciau tai regis ne kiek nesutrikde Redford'o, veikiausiai tik dar labiau uzvede mat netrukus jojo pirstai atsidure jos kelnaitese. Truksmingai ikvepusi ji inirtingai ciupo ''pasileidusia'' vyro ranka, taciau cia netiketai susikirto ju akys. Jis kystelejo pirstus ten, kur Elissos jau ne vienerius metus nebuvo lytejes nei vienas vyras ir jos kunas sureagavo i tai pernelyg isdavikiskai. Ji susijaudino. Seksualiai susijaudino. Elissos zvilgsnis pakito. Ne todel, kad Floriana ir vel butu paemusi virsu. Ne. Elissai teko pripazinti, jog kad ir kaip bande save itikinti, jog jaucia Sebastian'ui siltus, broliskus jausmus, ji jo geide. Virpanciais pirstais suemusi kieta vyro fala i ranka ji truksmingai ikvepe pajutusi jo pirstus sau ties klitoriu. Putlios moters lupos liko praziotos, taciau nebylios. Jos kvepavimas tankejo kol pagaliau praradusi savitvarda ji geidulingai suaimanavo. Redford'o grubumas, kone prievarta vede is proto pazadindamas net ir slapciausias svajones, kuriu tamsiaplauke niekuomet nebutu ryzusis igyvendinti su vyru, kuri myli. Tikrai nebutu galejusi isivaizduoti, jog tas pats Winchesteris butu sutikes ja kaip reikiant isvanoti odiniu botageliu ar juolabiau-paimti per prievarta. Jausdama artejanti orgazma ji staiga paleido pries tai stimuliuota jo varpa ir apsivijo jo kakla rankomis. Atsainiai, tikrai ne jausmingai pabuciavusi ''brolio'' lupas ji ir vel, pati to nesuprasdama, pavaisino ji savo krauju. Staiga atslijusi ji garsiai suaimanojo, taciau dar pries tai kai jos kuna butu nustoje traukyti griausmingo orgazmo ''traukuliai'' ji priverte vyra atsitraukti tam pasitelkdama magija. -Ne!-bande begti, taciau it Amerkietiskojo regbio zaidejas, jis is nugaros suciupo ja tvirtomis savo rankomis, kurios ir vel ne kiek nesibodedamos eme gniauzti jos krutis. Jos noras istrukti is jo glebio bleso su kiekvienu jo prisilietimu. Aistra temde prota. -Sebastianai!-maldaujantis, taciau submisyvus jos balsas prase jo atsipeiketi, taciau sprendziant is to kaip geidulingai buvusi medziotoja suaimanavo pajutusi vyra pagaliau i ja isiskverbus, Elissa anaiptol nenorejo, jog sis liautusi. Keli kysteljimai regis tebuvo apsilimas mat netrukus vyras stumtelejo ja i prieki priversdamas rankomis isitverti spinteles. Suciupes jos sedmenis buves vampyras ne kiek nesibodedamas ir vel i ja iejo, taciau si syk pro taip vadinamas ''back door''. Anksciau analinio sekso nepatyrusi moteris garsiai suaimanavo, taciau ir toliau leidosi dulkinama vyro, kurio fizine isvaizda krito moteriai i aki jau pirmaja ju pazinties akimirka.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Don't worry, all is well. All is so perfectly, damnably well. I understand now, that boundaries between noise and sound are conventions. All boundaries are conventions, waiting to be transcended. Moments like this, I can feel your heart beating as clearly as I feel my own, and I know that separation is an illusion.
avatar
Elissa Ambrose

Pranešimų skaičius : 184
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 35
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Neisipareigojusi (Dean)
Draugai : Dean Winchester
Rūšis : Medziotoja/Ragana (34/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Sebastian Redford on Tr. 06 14, 2017 4:07 pm






Lucky you




NUOTAIKA: DAINA: Slipknot - Killpop




Sunku rasti tinkamą žodį, norint apibūdinti būtybes iš kitų pasaulių. Ateiviai? Konspiracijos teoretikų ir ufologų "nutąsytas" žodis visai neblogai išreiškė tą sąvoką. Pasaulių buvo begalės ir daugumoje jų gyveno bei veisėsi žmogiškam protui nesuvokiami sutvėrimai. Pasauliai, kuriuose mums gerai pažįstami fiziniai dėsniai neegzistavo. Kur galėjai aptikti net neorganinių būtybių ir jos buvo tokios keistos, tokios neįprastos, kad būtų sunku surinkti žodžius norint nusakyti jų būties bei veikimo principą. Visgi ne visados ir ne visur dimensijos gulo viena prie kitos nesiliesdamos. Toje pat žemėje galėjai aptikti ypatingų taškų, kurie atverdavo duris ne tik į paralelines realybes, bet ir kitus, beprotiškus pasaulius. Tas pats žmogiškas, mums puikiai pažįstamas pavidalas nebuvo būdingas tik mūsų visatai bei erdvėlaikiui. Žinoma, žmonija turėjo pereiti šimtus tūkstančių, milijonus metų trukusią evoliuciją, kad negrįžtamai atitrūktų nuo savo žeme ropojančių protėvių. Kitose dimensijose fantastiškos būtybės tokiu glotnumu ir nebezdžioniškumu galėjo puikuotis visados. Fėjos buvo vienos tokių. Nors šie šviesos sutvėrimai savęs taip nevadino. Ellyllon, Fenordree - tai tik keli pačių būtybių "išrasti" pavadinimai. Žemėje žodis "fėja" asocijavosi su smailomis ausytėmis, blizgučiais ir sparniukais, tačiau su realiu "formatu" tai turėjo labai mažai ką bendra. Bet kuris mirtingasis išvydęs fėją suprasdavo, kad nebuvo matęs gražesnės būtybės. Jos buvo visiškai, neįtikėtinai nuostabios. Tiesa, retas svečias žmonių pasaulyje. Visa pasaulių tvarka buvo sudėliota taip, kad net pačios galingiausios būtybės turėtų mechanizmą, galintį jas sunaikinti. Ir visai nesvarbu tai buvo serafimai, demonai, šaltieji ar dvarfai. Žmonių pasaulis fėjom buvo svetingas iki tol, kol nebuvo sukurtas pirmasis vampyras. Jos stengėsi jį sunaikinti. Ir net ne vieną kartą. Tačiau jos nežinojo, kad už vampyrų rūšies ir jos prasidėjimo stovi bene šiurpiausia, tamsiausia būtybė iš visų egzistuojančių. Žemė tikrai priklausė žmonėms. Nesvarbu koks nesuvokiamai, neaprėpiamai galingas esi, tačiau paklusti žmonių pasaulio taisyklėms privalėjai. Tiesiog nebuvo kažkokio būdo jas net apeiti. Demonai, serafimai... Niekas čia negalėjo egzistuoti neturėdami fizinio kūno. Lilith žinoma sužaidė meistriškai, kuomet paskleidė Tamsos pasaulio įtaką, įkūnijo ją kraujo ištroškusiuose būtybėse. Galiausiai jų pačių kūnai, jų pavidalai buvo ypatingi ir patvarūs. Užtektinai stiprūs tam, kad išlaikytų net galingą nežemišką sielą ir galėtų visai neprastai funkcionuoti. Savo fizinį pavidalą Lilith gavo iš Katherine. Tai buvo savotiškas kerštas už tai, ką privalėjo iškęsti pati. Kai šimtą tūkstančių metų desperatiškai ieškojo būdo bet kokia kaina išlikti. Ir visgi ji pralaimėjo. Lilith "gentainė" Alvar neprilygo pirmajai demonei. Jai trūko žinių ir elementaraus galvotumo paimti ir "pasigimdyti" save, tačiau Lili vis vieną stengėsi suktis iš situacijos. O ir tokia galinga kaip "bendravardė" ji nebuvo. Apsėstas jaunos moters kūnas patenkino elementarius egzistencinius poreikius, tačiau galias ir jų naudojimą Lili buvo priversta apriboti iki žemesnio už minimumą lygio. Alvar "negimė" demoniška. Lilith yra vienintelė originali savo rūšies atstovė ir savo tamsiąją kariauną susiveikė grobdama ir tempdamasi į pragarą žmonių sielas. Lili kadaise buvo žmogus. Ji atsiminė ką reiškia būti žmogumi ir nepaisant kančių, per kurias buvo priversta pereiti, ji vis vieną gyvenimo laikėsi įsikibusi. Ir mažais lašeliais gerdama Katherine kraują, vilkolakė galėjo riziką, kad jos užvaldytas kūnas netikėtai išsitaškys neatlaikęs energijos, kone panaikinti. Jei dar kas nesupratot, nei žymioji panelė Pierce, nei jai žinomumu nenusileidžiantis Sebastianas nebuvo tokie paprasti kaip atrodė. Bet laukė ilgas, įdomus ir netgi beprotiškas kelias savęs pažinimo link. Ir visame tame aktyviai dalyvauti ketino pati pragaro karalienė.
Horatius niekuomet nebūtų atleidęs Florianai neištikimybės. Jis būtų nedvejojęs. Jis būtų savo seserį užmušęs jei turėtų bent mažytį įtarimą apie jos "fiti miti" su fėjų rūšies atstovu. Ir koks skirtumas, kad pats pimpalą į svetimas moteris kišdavo dažniau, nei laikydavo paslėptą kelnėse! Kažkokį panašų ėjimą neabejotinai palaikytų nepagarba šeimos galvai, o tokiu save ir laikė. Vyras neapkentė jokio prieštaravimo jo žodžiui, kuris privalėjo būti paskutinis. Galbūt jautė kažkokį nevisavertiškumo kompleksą ir nesąmoningai maskuodavo jį savo despotiškumu. Juk niekados nesidžiaugė sunkia dalia vaikystėje, kai duonos kąsnio tekdavo ieškoti šiukšlynuose. Tuomet jis ir išsiugdė beatodairišką rūpestį savo seserims ir broliui. Berenice neišgyveno ir tai prisiminęs jausdavo skausmą. Turėjo aiškią, ryškų vaizdą kaip turėtų atrodyti jo šeima, kad visi liktų aprūpinti, laimingi ir gyvi. Gaila, nė viena Horatiaus vizijų nepasiteisino, o dabar... Na, jam tas jau visiškai nerūpėjo. Mat prisijungė prie nei gyvų, nei mirusių Lilith pasiuntinių, tik priešingai nei Dean'as, Cross'o paskirtis buvo kitokia.
Elissa visados buvo beprotiškai patraukli, viliojanti moteris. Nepaisant visų moralinių priekaištų, Frenkas pamilo ją net ne kaip seserį. Jis jautėsi pasiruošęs parodyti savo jausmus, netgi juos puoselėti. Ir viskas ko reikėjo, tai Cassidy parodyti kažkokį neabejingumą pačiam Frano. Visgi vyras nublanko prieš visų dievinamą Dean'ą Winchester'į, o vėliau įspyrė save nepasiteisinusį romantinį interesą pamesti. Jis niekados nebuvo toks kietašiknis mačio, kaip minėtasis medžiotojas ir tai, tas imidžas tamsiaplaukę gražuolę visados traukė. Aplamai palyginus Frenką su visais kitais Argent giminės atstovais jis buvo apsisunkinęs mažiausiai. Žinoma iki to momento, kai nepakeldamas sielvarto dėl Olivios nužudymo, prisidėjo prie vampyrų gretų. Vyras ramutėliausiai nubudo. Katherine kraujas jau buvo pasiskirstęs jo gyslomis bei audiniais, pakeitęs žmogišką Frano pavidalą į kažką kito. Vyras žinojo ką turi daryti toliau, bet kaip nekeista nepuolė prie vakarėlio svečių kaip nuo grandinės nutrūkęs. Visokioms pagundoms ir kvailystėms lengvai pasiduodantis Frenkas demonstravo neįtikėtiną susilaikymą pasiekęs tarpinę stadiją tarp žmogaus ir vampyro. Jis kuo ramiausiai įsėdo į automobilį, užkūrė variklį ir išvažiavo. O pirmoje pasitaikiusioje degalinėje nusipirkęs dėžę "Gryno kraujo" užbaigė transformaciją. Jokių agresijos, žvėriškumo protrūkių. Tyvuliavo kažkokia keista, netipinė harmonija su savo naujuoju aš. Gal ir gerai, kad nepasidavė poreikiui suleisti iltis į pirmą pasitaikiusį kaklą, nes vartodamas tą sintetinį produktą ir užvedęs savo vampyrišką varikliuką būtent juo, poreikio puldinėti žmones nejuto visiškai. Nepasiduokim stereotipams, kad nemirėlis PRIVALO būti kažkoks nužmogėjęs barbaras. Visgi žūdynių, kraujo liejimo ir tuo mėgavimosi malonumas visados yra, bent kažkiek asmeninis pasirinkimas.

Tas patetiškas Elissos pasipriešinimas toli gražu neatbaidė įsiaudrinusio Sebastiano. Net nepamąstė apie tai, kad norėtų, jog tamsiaplaukės vietoje būtų kita, jam itin rūpinti moteris. Visai neblogai (bent jau manėsi) valdė savo seksualinį gyvenimą ir iš tam tikros pusės jo net neturėjo, tačiau Elissa yra graži, išskirtinė moteris. Jos veidas, kūno linijos, oda buvo tobuli. Dabar jau žinom, kad Redford'as niekados nebuvo iki galo pametęs savo vampyriškumo. Baisūs priepuoliai, kurių metų prarasdavo nemažai kraujo galbūt net veikė kaip natūrali organizmo reakcija siekiant išstumti iš savęs iš Elenos "pasiskolintą" vaistą. Fėjų kraujas veikė kaip afrodiziakas. Net mažytis lašelis galėjo išvesti Sebastianą iš proto ir tokia viena smailiaausė mergiotė (ir galit būti tikri - apie ją sužinosit daugiau), su kuria "santykiavo" daugiau, nei prieš 300 metų tuo linko naudotis. Visados laikė save stipriu, nepriklausomu, kontroliuojančiu savo pasirinkimus, netgi likimą. O tiesa buvo ta, kad labai nesunkiai pasiduodavo iš ties stipriems impulsams. Taip, vyras visados turės pusę, kuri yra tamsi ir beprotiška, tačiau ji niekuomet, NIEKUOMET neišsiveržtų, jeigu to Sebastianas pats nenorėtų. Visai kaip ir šiuo atveju. Redford'ui nerūpėjo kokia pažeidžiama ir prievartaujama Elissa bandė pasirodyti. Šiurkščiai, savininkiškai lietė jos melagingai gležną kūną, kuriame slypėjo didelė, iš didelės dalies netgi nežemiška jėga. Ką fėjų kraujo turinčiai moteriai būtų reiškę išlydyti smegenis kokiu nors burtu per daug įžūliai (švelniai tariant) besielgiančiam Sebastianui? Gal tik tuziną sąžinės priekaištų, o šiaip... Vikanė tikrai galėjo apsiginti. Galėjo tai padaryti bet kurią sekundę. Ji GALĖJO negrįžtamai ir tikrai baisiai vyrą nudėti. Faktas, kad nieko panašaus nenutiko perša aiškią išvadą. Jie abu to norėjo. Kad ir koks tyras, nekaltutis Redford'as kartais pasirodydavo, jis, kaip ir bet kuris gyvas, protaujantis individas turėjo poreikius. Net bandant teisinti visą šį išpuolį tik fėjų krauju būtų neteisinga. Ypatingai patraukli, bet uždrausta Elissa Sebastianą būtent dabar, būtent šiuo momentu jaudino tiesiog beprotiškai. Saldus, nuostabus fėjų kraujas buvo tik stimulas visa tai pradėti. Juk žmogaus kūne praleido kone metus laiko ir nesistengė priartėti prie seksualinio potyrio, kuris nebūtų onanizmas. "Duosiu, bet neduodu" žaidimas su Katherine fantaziją įaudrino iki netikėtų platumų ir atspalvių. Visa tai yra klaida. Didelė, net baisi klaida, tačiau nei Redford'ui, nei Elissai tas dabar nerūpėjo. Jie susijungė. Du pažįstami, giminingi, bet tuo pačiu ir svetimi kūnai tapo vientisu, erotišku išgyvenimu. Jausmas, kai pakankamai jautrus falas prasiskiria kelią minkštučiais makšties audiniais buvo fantastiškas. Moteris dar nebuvo pilnai atsipalaidavusi, jautė kokia išsitempusi yra jos vagina, tačiau jaudino net tai. Sebastiano kotas buvo visiškai, nuostabiai apspaustas. Pasimėgavęs pojūčiu sugargaliavo. Ėmė judėti klubais dulkindamas Elissą taip, kaip ji to ir buvo verta - stipriai ir šiurkščiai. Ne jausmingo meilaus sekso jie abu dabar norėjo. Tai turėjo būti gyvuliškas, šlykščiai fizinis seksas. Tikrai nebandė prie tokio savęs kada nors pratinti, nes dažniausiai elgėsi emociškai ir paisydamas aukštos moralės normų. Visgi vargu ar būtų "pasirašęs" tokiam nuotykiui su visiškai nepažįstama moterimi. Kažkokia mąstymo dalimi į Elissą nežiūrėjo kaip į seserį (dar vienas "brolis", kuris nežiūrėjo į ją kaip į seserį :DD), nes nejautė su ja natūralaus, artimai giminiško ryšio, visai kaip nejautė jo su tuo pačiu Marcus'u. O čia jau paties Sebastiano požiūrio, ar psichologinė problema. Tikrai turėjo savotišką kompleksą norėdamas kažką prie savęs labai artimai prisileisti, saugojo savo jausmų, tikrojo savęs erdvę kaip kažkokį lobį. Šį kartą bučinį inicijavo pati vikanė ir kontaktas kaip mat įgauna daugiau abipusio troškimo. Šlapias, gilus, plėšrokas bučinys buvo lydimas grubių Redford'o prisilietimų. Gniaužė putlias giminaitės (techniškai, pusseserės) krūtis rankoje, tarsi negalėtų atsidžiaugti jų iškilumu. Nukeliavo rankomis link Elissos sėdmenų. Suspaudė juos padėdamas moteriai judėti. Žinoma kur kas daugiau judėjo pats, tačiau privertęs Ambrose kūną prisidėti prie judesio, išgauna stipresnį efektą. Vikanė buvo tokia susijaudinusi, kad smarkiai įeidamas ir išeidamas falu, bespalviu, Cassidy priklausančiu sekretu kone taškėsi į visas puses. Jis buvo kiek rausvas. Vargu ar paliko partnerės makštyje kokią žaizdelę, mat įsileistas buvo tikrai noriai, tai vadinasi kraujas greičiausiai priklausė pačiam Sebastianui, išsiliejęs priespermio forma. Sąmoningai tolino save nuo orgazmo ištraukdamas kotą lauk, bet nuslūgus malonumo bandai vėl sugrūsdavo jį atgalios. Matė, kad mažai truko ir Elissai iki pabaigimo. Moteris dar stengėsi kovoti, ji akivaizdžiai laikėsi įsikibusi sveiko proto, kai nusprendė Redford'ą priverstinai patraukti. Panaudota telekinezė šveičia vyrą toliau, bet Sebastianas nepasimetė. Piktose, paklaikusiose akyse nesimatė elementaraus žmogiškumo ar galimo susivokimo. Pasigavo Elissą bandančią sprukti, prispaudė prie savęs. Didžiavosi įspūdinga erekcija ir tuo, kaip gašliai ši spaudėsi prie vikanės pasturgalio. Ji netruko pasiduoti, ištirpti glėbyje stipraus, velniškai įsiaudrinusio vyro. Turėjo paruošęs partnerei ir daugiau staigmenų. Pakeitė pozą nenorėdamas per anksti išsilieti, nes frikcijos vienu momentu tapo itin pašėlusios. Ištraukia iš jos nuo natūralaus lubrikacinio skysčio permirkusį pailgį, o tada priverčia moterį užimti šuniuko pozos padėtį prisispaudžiant pilvu prie spintelės. Tiek šios aukštis, tiek partnerių ūgių skirtumas tarpusavyje derėjo idealiai. Turėjo tik truputėlį, netgi patogiai pritūpti, kad vėl galėtų atsidurtų tamsiaplaukės viduje. Kuris vyras nemėgsta analinio sekso? Parodykit man tokį. Tai visiškai kitoks, ekstremalus, pikantiškas pojūtis, o šiuo metu to reikėjo tam, kad jųdviejų sueitis taptų visapusiška. Žinojo kaip turi elgtis. Prikaupęs burnoje kiek įmanoma daugiau seilių spjauna į delną, seilėta pirštų dalimi sutepdamas Elissos išangę. Leido jai apžioti vyro smilių, tiesą pasakius, priverstinai to išsireikalavo. Sebastianą negailestingai jaudino tai, kokia prieštaringai nusiteikusi atrodė Ambrose. Ji geidė Redford'o, tačiau tuo pačiu stengėsi visą šią beprotybę sustabdyti. Lėtai, dar palyginus švelniai įeina pirštu į analinę jos angą. Raumens žiedas atsipalaiduoja nenoriai, bet kai tą padaro, automatiškai praneša apie žalią šviesą kiek didesniam "svečiui". Galvutė sulenda sunkiai. Jautė nemažą pasipriešinimą, tačiau tai nestabdė. Šnypšdama Elissa priėmė ir tokią seksualinę alternatyvą. Leidžia savo falui iki pat kiaušinių pradžios sulysti vidun, apsiprasti su svaiginančiai maloniu apspaudimu, o padėdamas vikanei atsipalaiduoti, perkiša vieną rankų imdamas zuiti ratus apie moters klitorį. Skausminga sueities atmaina netrukus tampa maloni ir pačiai tamsiaplaukei ir tai galų gale leidžia Sebastianui "pasileisti plaukus" atakuojant ir šią skylutę. Nevaržė savo judesių, gylio, frikcijų tankumo. Aimanavo pakankamai garsiai, nes nuo malonumo galva sukosi. Tačiau "užsikraudinėjo" lėtai, vientisai kūnu vilnijanti malonumo banga nesiruošė labai greitai virsti aukščiausio laipsnio euforija. Galėjo prisiekti, kad smarkiai susijaudinusi Elissa baigė klitoriniu orgazmu, kai Sebastianas neleido sau pamiršti glamonių tai zonai pirštais. Virpanti, tūžmingai kvėpuojanti moteris pasistengė kuo stipriau atsiplėšti nuo Redford'o. Atsisukusi ji vėl panaudojo galias tam, kad nublokštų vyrą, kuris šį kartą priverstinai šokteli į kitą kambario pusę ir maža to, įvirstų į šaltu vandeniu sklidiną vonią. Ekstremalus pojūtis, tikrai. Ir visai neprastai atvėsinantis ne tik kūną, bet ir mintis. Suteikęs savo kūnui daugiau stabilumo Sebastianas atrodė sutrikęs, kuomet jo šviesios akys susiranda Cassidy veidą. Nepasidavusi sveiko proto akimirkai moteris sugrįžta prie ne itin komfortabiliai įsitaisiusio vyro. Pati sulipa į vonią ir vyrą užsėda. Um, gal užteks pagaliau vaidinti, kad norisi atstumti vyrą, kurį iš tiesų norisi iškrušti?! Ji pati padeda jo pimpalui surasti kelią į seksui labiau pritaikytą ertmę. Nuo vaizdo, kaip nuostabiai šokčioja didelės moters krūtys Sebastianui atėmė žadą. Atrodytų, gana pasyviai nusiteikęs graikas pradeda rodyti daugiau geismo ir noro. Kažkoks prieštaravimas vienu momentu buvo išniręs, tačiau įvykių tėkmei tas įtakos neturėjo. Partnerių lūpos susijungia, liežuviai susipina vienas su kitu ir paragavęs saldaus kraujo iš krešėti nepajėgiančios Elissos lūpos, vyras įsiaudrina vėl, dėl to tampa šiurkštesnis. Stipriai gnybėsi į moters odą, palikdamas žymes, kurios neabejotinai virs kraujosrūvomis.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“She's selfish. She's unpredictable. She is something you can't fully trust and understand. But also she's wild and passionate. She's the most exciting thing ever happened to me.”
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1487
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : Niujorkas
Meilė : The myth, the legend, the baddest bitch of all.
Draugai : Dean, Mason, Rebekah
Rūšis : Vampyras (33/2595)
Darbo paskirtis : JNK pirmininkas, "RedCorp" savininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t740-redsebastian1-instagram#33911

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Asmodeus on Antr. 07 25, 2017 4:47 pm






One of a kind




DAINA: Papa Roach ft. Skylar Grey - Periscope




Feju pasaulye negaliojo zmonems taip iprastos ''nerasytos'' taisykles. Ten neegzistavo realigija. Zmoniu, jei ten gyvenusias butybes butu galima taip apibudinti, nekauste dauguma mums zinomu tabu. Visi, tiek vyriskosios, tiek moteriskosios isvaizdos (netaisyklinga butu sakyti ''lyties'', kadangi dalis feju buvo hermafroditai) sutverimai priklause harmoningam, taciau uzdaram ekosistemos ratui, o tai reiske, kad poruojantis giminystes rysiai neturejo jokios reiksmes, tai nebuvo tabu. Tobulos, visapusiskai tobulos butybes gyveno roju primenanciame pasaulyje, kuris vizualiai is tiesu primine musiski, gal tik ne toki civilizuota, ne taip paveikta homo sapiens ir ju gobsumo, ne toki sutersta. Laukine gamta, ten gyvenantys gyviai, tiesa, kiek skyresi nuo musiskiu, bet tik todel, kad buvo puoselejami, priziurimi magisku sutverimu, kuriuos lengviausia butu traktuoti kaip... fejas. To pasekoje, givybe ten klestejo. Gyvunu rusys ne tik kad neisnykdavo, ju spektras buvo kur kas platesnis, ivairesnis. Fejos... jos turejo savita, i jokia kita zmogaus ausiai girdeta nepanasia kalba. Gyveno pakankamai asketiskai, taciau visko uzteko. Ten neegzistavo luomai, kastos. Visi buvo lygus. Visi buvo laimingi. Iki dienos kai ju pasauli sudrebino ten patekes mosntras. Krauju mintantis padaras, kokio ne kraupiausiuose savo kosmaruose nebuvo regejusi nei viena to vyro per prievarta paimta moteris. Jie kovojo. Bande apginti tai kas jiems buvo sventa, taciau neistenge. To pasekoje, net ir atsikrate nelabojo, like gyvi buvo priversti spresti dilema, kuria iskele ne vienos ir ne keliu feju isciose eme augti vadinamieji setono vaisiai. Magijos, juodos magijos apsaugoti embrionai gimdyvems nepaliko kitos iseities kaip tik savanoriskai pasitraukti is gyvenimo su savimi tokiu budu atsikratant ir dar negimusiais lig tol zeme nevaiksciojusiais misrunais. Ne visos fejos buvo tokios drasios. Kai kurios nusprende begti, sleptis, taciau galop buvo sumedziotos saviskiu ir pasiustos anapilin pries ju paciu valia. Reikia tik isivaizduoti kiek seimu, kiek sirdziu apkartino ir sudauze vos vienas asmuo... Lig tol harmoningas ir taikus gyvenimas virto absoliuciu chaosu supriesinusiu brolius, seseris, draugus. Smarkiai sumazejo ne tik ten gyvenusiuju populiacija, bet ir zymiai pakito lyciu balansas. Pries tai it presciziskai veikes roleks markes laikrodis, feju pasaulis eme byreti.

Jo motina buvo vidutinio amziaus, visu gerbiama ir labai ismintinga moteris. Nasle, tris nepaprastai grazias dukteris uzauginusi Shia pastoti tikrai nebesitikejo, ypac tokiomis aplinkybemis, kuriomis buvo pradetas Asmodeus. Nieko keista, kad sunaus myleti ji niekaip neprisiverte. Asmodeus, nors ir nepanasus i savo teva turejo ta skvarbu ir tyra akiu zvilgsni, kuris buvo amziams istriges moters atmintyje. Tokiomis akimis i ja pazvelge vampyras kai atplestas nuo jos isniekinto kuno buvo ietimi permeigtas ties pusiauju. Vos kelioms akimirkoms Sebastiano akys buvo prasvieseje. Tarytum vyras butu atgaves sveika nuovoka. Deja, ne ilgam... Shia issaugojo savo kudiki tam, kad veliau panaudotu ji kaip ginkla. Vaikinui nuo pat mazumes buvo pareiksta, kad jo givybes kaina yra besalygiskas paklusnumas, atkaklus mokymasis ne tik kaip ivaldyti savasias galias, bet ir ivairaus pobudzio kovos technikos pasitelkiant ivairias gamtos stichijas. Asmodeus galejo pazaboti temperatura, klimata ir jo kaitas. Shia paaukojo viska - oruma, savigarba, o svarbiausia- magija, kad isnesiotu vampyro vaika. Su kiekviena diena, dar budamas kudikis, jis siurbe, trauke is motinos stebuklingas galias, kuriomis si kazkada taip didziavosi kol galiausiai neliko nieko. Tik nostalgija prisiminus dienas kai nuo jos prisilietimo prazysdavo geles, pagydavo suzeisti zverys.

Asmodeus uzaugo kilnus, mylintis, taciau niekada nepatyre ka reiskia buti tikrai mylimu kol nesusipazino su istabaus grozio mergina vardu Gabriella. Karstu romanu slaptu judvieju santykiu tikrai nepavadinsi, taciau nepaprastai stipraus, tikro tarp ju buvusio rysio negalima apibudinti niekaip kitaip, kaip nuosirdzia meile. Deja... deja dar pries tai kai siedu butu speje pasimegauti kuniskais malonumais, Gabriella karu su kitomis fejomis, tiek vyrais, tiek moterimis, buvo paaukota masiniame Shios surengtame rituale, Asmodeus ''isleistuvese''. Ji pirma ir paskutini karta atvere vartus i zmoniu pasauli issiusdama sunu i misija, kuriai jis buvo ruostas jau nuo mazumes.

When two worlds colide

Kelione nepraeilgo. Tiksliau, tetruko vos akimirka. Jis atsidure Los Angele, didelio ir judraus greitkelio viduryje. Aplink pypsicios, is kelio sukancios masinos, akinanciai, tiesiai i akis plieskiantys ju zibintai sukele vaikinui soka. Istiese rankas i pirmaja, jo pusen lekusia transporto priemone ir stipriai susimerke. Automobilis sustojo. Nei spieganciu padangu, nei pakitusios trajektorijos. Jis tiesiog eme ir sustojo. O jis ir toliau stovejo kaip ibestas kol salia jo isdygo lig tol nematyta moteris. Pastverusi keistais rubais devinti vyra ji isisodino ji i automobili ir paspaudusi gaza pasisalino is visiskai link ju judejusi eisma paralizavusio tasko. -Kas tu? Is kur atsiradai?-moteris sunkai gaude kvapa bei nuolatos zvilgciojo atgalios. Netrukus pasigirdo policijos sirenos, pro sali praleke kelitvarkos sergetoju motociklai. Jis tylejo. Ziurejo i ja, tiksliau jos lupas, keistai judindamas savasias tarsi bandytu atkartoti, replikuoti zmogystos sneka, jos kalba. -Tu nebilys?-moteris surauke kakta, taciau ir cia is vaikino nesulauke anei jokio atsakymo. -O varge... Janett, kodel tu visada lendi ten kur tau nereikia? Kas taves prase...-is paziuros lengvai kuoktelejusi, o gal tiesiog paveikta streso moteris kalbejosi pati su savimi. -Tu sveikas? As labai atsiprasau... bet tu isdygai... is niekur nieko!-moteris ir toliau panikavo. -Truko va sitiek, kad buciau tave partrenkus,-pirstu pagalba parodo, kad truko labai mazai. -Bet nepartrenkiau! Juk tai svarbiausia!-nervingai nusikvatojo. -Emiau ir sustojau. Nors neprisimenu, jog buciau paspaudusi stabdzius... bet matyt veikiau is inercijos, supranti? Ha ha...-kandziodama savas lupas ji dar karta dirstelejo i ''ateivi''. -Tu juk neapskusi manes, ka? Matei kiek masinu per mane susidure? Na, techniskai, tai per tave, bet automobilis tai mano...-jos demesi patrauke Asmodeus bandymas atidaryti dureles. -Ne ne ne ne....! Tu ka, vienas tu, savizudziu?-jos akys padvigbejo. -Oj ne, vyruti, tik ne is mano masinos! Ne ne ne... As sustosiu, va cia, degalineje, gerai?-paskubomis isuko i pirma pasitaikiusia degaline. Issoko lauk is automobilio tikedamasi, jog ir pakeleivis padarys ta pati, taciau taip nenutiko. Asmodeus viso labo persedo i keleivio sedyne. Letai ir graksciai jis apziurinejo vaira, ivairias transporto priemones bukle indikavusias svieseles prietaisu skydelyje. -Oj ne ne. Ne!-moteris pripuole prie vairuotojo dureliu, bet cia pat atsitrauke atgalios. Tarytum nudeginta ji su pasibaisejimu susieme uz burnos. Jenett net suklyke isvydusi vairuotjo sedyneje sedincia... save pacia! Pavidala pakeites Asmodeus pasisuko i teiseta masinos savininke. -Jennett,-atkartojo ne savu, moterisku balsu. Syptelejo. Patiko skambesys, nors nezinojo ka po velniu tai reiskia. Spustelejo pedala kaip pries tai tai dare moteris ir ne itin sklandziai, bet pajudejo is vietos palikdamas tikraja Jennett. visiskame soke.

Net ir zinodama, kad tiek teisetas dvaro seimininkas, tiek jos motina grizta butent sia diena, Vicotria vis tiek nesikuklindama sugalvojo surengti didziuli, maskarado tipo pobuvi ne ko kito, o savo pacios garbei. Astuonioliktasis gimtadienis turejo jauniausiajai Lockwood dideles reiksmes. Hibride demonstratyviai sieke tevu demesio, kurie pastaruoju metu buvo taip panire i savo paciu gyvenimus, kad regis visai nepastebejo jos - lig siol viso ko epicentru buvusios savo dukros. Manau teisinga butu sakyti, kad Victoria kentejo nuo vienturciams, issiskyrusiu teveliu vaikams budingo sindromo. Kitavertus, turejo teise ir ne viena priezasti ant gimdytoju griezti danti. Juk Katherine vis dar nesiteike jos supazindinti su naujuoju jos pateviu, o Mason'as apskritai buvo it skradziai zeme prasmeges. Jau kuris laikas su tevu santykius palaike tik telefoniniais skambuciais.
Data hibride, kaip jau mineta, pasirinko ne atsitiktinai ir nors si keliomis dienomis prasilenke su tikruoju jos gimtadieniu, diena kai Katherine ir Sebastianas sugrizta is Dubajaus atrode ideali tokiai sventei.

Pakvietimus ir dress kodo nurodymus gavo ivairaus plauko, vienaip ar kitaip su ja susije asmenys, tarp ju ir vos viena karta tematyta Maggie Blackwood. Victoria jaute pastarajai gailesti del ivykusio persileidimo apie kuri suzinojo mergina aplankiusi ligonineje, taciau kazkas, gal moteriska nuojauta, jai kuzdejo, kad Anthonio susirupinimas vilkolakes likimu yra pernelyg asmeniskas, pernelyg didelis. ''Maloniai lauksiu taves (ir ttavojo plius vienas) savo sventeje'',-parasiusi si sakini Victoria kiek papute lupas. Nekantravo savomis akimis pamatyti Tonio reakcija. Tikejosi is jo reakcijos pagaliau suprasti - gali juo pasitiketi ar ne. Kitavertus, lauke vargu ar maloni akistata su Katherine, kuri, Victoria ne neabejojo, vos vaikina isvydusi supras, kas Tonis per vienas. Pierce buvo pernelyg protinga, kad jos dukra tiketusi turinti sansa sia apmulkinti. Ketino paaiskinti Katherine savo ketinimus ir viltis, laikyti kumscius, kad sioji jos ''zaisliuko'' nenudobtu.
Vakarelis netruko isisiubuoti. Klasikinis sveciu stilius, devimos kaukes gan originaliai persimaise su elektronine sokiu muzika. Didziule svetaine buvo neatpazistamai perdekoruota - paciame centre profesionalus Dj, kuris nei sio vakaro, nei Victorios po sios nakties nebeatsimins, aplink zujo smokingais vilkintys padavejai, o ju rankose laikomi padeklai su dvieju tipu tauremis buvo skirti patenkinti tiek gyvu, tiek nemirtingu sveciu poreikiams. Jei konkreciau, permatomos, kristolines taures buvo pildomos prabangiu, pusiau saldziu sampanu, o stai juodos, matines-sinteniniu krauju. Victoria vilkejo juoda, istabaus grozio dizainerio suknele, kuria issirinko is Katherine garderobo. Keista tokio tipo apdara buvo aptikti mamos spintoje, taciau kitavertus - Kat neretai pirkdavo tam, kad pirkti tokiu budu sau praskaidrindama nuotaika. Lupas hibride pasiryzkino tamsios spalvos lupdaziu, o ansambli uzbaige prie visko pritaikydama raudonpadzius aukstakulnius. Apranga spausk.

Didziule patalpa uzpilde dar vienas  kurinys: Kehlani - Gangsta -Tu del jo klysti,-Elissa devejo balta, zvilgancio silko suknele. Tarytum specialiai, tam kad issiskirtu is visu tamsiu, piktavalisku butybiu. Jos ranka svelniai paliete Asmodeus peti. Vyro akys buvo nukreiptos i pro paradines duris katik izengusi Seabstiana. -Jis to nusipelne,-jiedu bendravo mintimis. Asmodeus kilstelejo ranka. Be zodziu, neisleisdamas ne garso ji paveike Redfordo samone, iskreipe vaizdus taip, kaip pats norejo. Vampyras staiga sustojo kaip ibestas. Nieko keista, turint omenyje, jog uzuot isvydes kaip reikiant isisiubavusi vakareli, jis stovejo kruvinu skerdyniu epicentre. Visi sveciai Redford'ui buvo matomi kaip ant grindu sukrite, krauju plustantys lavonai. Vaizdinys mazai kuo skyresi nuo vadinamojo feju holokausto. Shia sia akimirka tikrai butu didziavusis sunumi mat jo galvoje isireze pasakojimai apie nelemtaja diena tikrai vaizdziai buvo atkartoti Sebastian'o galvoje. -Liaukis,-Elissos balsas si karta nuskambejo isakmiai, ryztingai. Ploni, kiek kauleti jos pirstai skaudziai suspaude burtininko peti. To pakako. Asmodeus zvilgsnis pagaliau ''paleido'' biologini teva suteikdamas jam minciu laisve.
Asmodeus ir Elissa jau buvo susitike. Tiesa, kiek kitokiomis aplinkybemis. Magisku, sunkiai suvokiamu budu fejos galejo viena kita jausti. Elissa pirmoji isvydo vizija, suprato, kad buvo atverti vartai i kita pasauly. Asmodeus atvykimas buvo tikru tikriausia dievo dovana, kadangi sunaikindamas Floriana jis pagaliau islaisvino Elissa, taciau siai dar nespejus istarti ''aciu'', ''ateivis'' eme nuo jos trauktis atatupstas. -Tu nesioji jo vaika. Kaip tai imanoma?-Elissa atsisake tiketi tuo kas jai buvo sakoma. -Privalai juo nusikratyti,-Asmodeus buvo vienareiksmiskas, saltas. Taciau net ir noredama mergina to padaryti nebutu sugebejusi. Kudikis, o kaip veliau paaiskejo -kudikiai -buvo saugomi magijos. Magijos, kuria sie siurbe is pacios gimdyves. Vienintelis budas juos sunaikinti buvo nuzudant ja - Elissa. Vienintele feju kraujo turincia priesingos lyties atstove, vadinasi tokiu budu jis negriztamai butu pasmerkes tokius kaip jie isnykti. Negalejo to leisti todel sutiko su Elissos sumanymu itikinti Sebastian'a padeti jai ''netyciukais'' nusikratyti, taciau nei vienai sekundei nepatikejo, kad moters planas isdegs. Vis gi, nusileido. Sutiko sudalyvauti jo dvare bala zino kokia proga surengtame pokilyje vien tam, kad pagaliau gautu proga priarteti prie jo uztektinai, kad si nuzudytu. -Leisk man su juo pasikalbeti,-Elissos pirstai pagaliau nebespaude vaikino peties. Jos akys atrode gailios, dideles ir... pavargusios. Tiesa ta, kad su kiekviena diena buvusios medziotojos galios seko. Ji tai zinojo, jaute. Nestumas geriausiu atveju buvo ipusejes antraji trimestra, taciau jos liauna figura nebuvo pakitusi. Mazytis, sukneles klostese lengvai uzmaskuojamas gumbelis ties pilvo apacia buvo vienintelis irodymas, kad nelaukiamos ir anaiptol ne is meiles uzsimezgusios butybes formavosi jos isciose.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
But if the universe is truly endless... Then are we not striving for something forever out of reach?
avatar
Asmodeus

It's your way of life now. The more u fight back the harder it will be


Pranešimų skaičius : 9
Įstojau : 2016-08-08

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Sebastian Redford on Antr. 08 01, 2017 11:54 am





The Beauty of Being Numb


 
 

NUOTAIKA:  *here* APRANGA:  *here* DAINA: Korn- Falling Away From Me



Kažkada juokais paklausęs Katherine ar jos manymu vampyras pajėgtų išgyventi lėktuvo katastrofą, atsakymą Sebastianas išgyveno savo paties kailiu. Mažytis, nemalonus ir šlapias nesklandumas, bet tai nemirėlių nenutolino nuo kelionės tikslo. Įsikūrė jiedu viešbutyje, netoli kurio už poros dienų turėjo vykti korporacijos organizuojamas balius. Kone visi Burdž al Arabe esantys kambariai buvo užsakyti tuo metu, kai Redford'as dar Niujorke melžė Desmond'o banko sąskaitą. Būtų rinkęsis kitą viešbutį, galbūt pigesnį, bet... Iš likusiųjų asortimente užsi'book'ino panoraminį vieno miegamojo liukso numerį visai savaitei. Užbūrė ne liukso nuotraukos, o įspūdinga paros viešnagės jame kaina. Privalėjo pratęsti ją iki savaitės ir visai nesvarbu, jog galbūt tiek laiko Dubajuje net neviešės. Šis pasaulio kampelis Sebastianui kėlė nemalonų skonį burnoje. Niekados nemėgo perdėto ištaigingumo, o visus tuos Arabų Šeichus laikė puskvailiais klounais, kurie vietoje to, kad pinigus investuotų į kažką reikšmingo galbūt net pačiai žmonijai technologine ar gerovės plėtojimo tema geriau uždės savo Lambo deimantais nusagstytus"lietnykus". Katherine ištemptas iš vandens Sebastianas dar kurį metą pavaizdavo praradusį sąmonę, bet vaidinimą pats ir sugriovė su savo įžūlia "tu net nepabandei gaivinti manęs burna?!" replika. Deguonis nėra būtina vampyrams, toks įžeidus komentaras buvo beprasmis. Redford'o negąsdino Kat, ar galiausiai jo paties galios. Vyrą neramino tai, idant jų nesiseka suvaldyti. O ir iššaukia jas koks nors nedėkingas atsitiktinumas. Atstumo iki viešbučio neįveikė kojomis. Įsilaužė į pirmą pasitaikiusį, į akį kritusį automobilį. Kadangi absoliučiai visi jųdviejų daiktai gulėjo jūros dugne, su viešbučio administratoriumi teko kalbėti YPATINGAI įtaigiai. Berods visa ši viešnagė finansiškai remsis ant žmonių išnaudojimo pagrindo. Šlapi ir susivėlę jiedu nušlepsėjo į savo liuksą, kuriame net neužsibuvo, nes Katherine pasiūlymui patyrinėti miestą Redford'as atsispirti negalėjo. Naktelė buvo... pašėlusi. Tik pirmi saulės spinduliai sugrąžino vyrą į realybę. Jau pradėjęs rūkti atskubėjo atgalios į viešbutį. Nelabai apgalvotas pasirinkimas kambario, kurį iš visų pusių juosė panoraminiai langai. Užsibarikadavo vonios kambaryje ir kadangi nebeturėjo mobiliojo, kuris eilinį kartą sugedo Pierce draugijoje, išgyveno nuobodžiausią popietę savo gyvenime. Na, bent ramumoje pamąstyti laiko buvo. Nepergalvojo tuzinus kartų savo keršto plano. Sebastianą kur kas labiau masino naktis, praleista su Katherine. Vyras tikrai nebuvo triukšmingų vietų mėgėjas, bet... Būdamas su garbane jautėsi iš ties ypatingai. Visos problemos, rūpesčiai slėgę pečius nukrisdavo. Vampyras nė karto neperžengė ribos, kuri atmosferą tarp jųdviejų padarytų itin intymią. Kantriai kentė nemirelės kandumą bei pasipūtimą, kol finale jis tarsi išbluko, palikdamas garbanę pačią labiau atsipalaidavusią. Netgi nebrutaliai naudotis žmonėmis atrodė smagu. Juk turėjo jiedu apsirengti, ko negalėjo padaryti neturėdami kišenėje nė cento visai kaip prieigos prie savo pajamų. Viešėti turtingiausiame pasaulio kampelyje be pinigų menkas malonumas. Apskriejo vos keletą parduotuvių, kuomet dėmesį patraukė triukšmingas naktinis klubas kitapus gatvės. Energinga nakties pradžia užsibaigė kiek romantinėmis natomis, kuomet aplankę keletą išskirtinių miesto vietų atsidūrė prie jūros kranto. Neskubrus pasivaikčiojimas ir pokalbis, kuris netruko įgauti asmeniškumų. Vampyrai tikrai nebuvo iki galo išsiaiškinę santykių. Katherine užsiputojo ir Sebastianas tikrai būtų užčiaupęs ją bučiniu, bet kylančios saulės pojūtis nudilgino pirmąjį vampyrą, privalėjusį tučtuojau susirasti saugią sau vietą. Nežinia kur garbanė praleido dieną (o praleisti ją galėjo bet kur, nes turėjo užkalbėtą žiedą, kuris neleido jai pasijausti degėsiu), bet vakarėjant ji sugrįžo į liuksą. Žinoma Sebastianui neįtikėtinai labai rūpėjo kur ji šlaistėsi šitiek laiko, bet to klausti teisės kaip ir neturėjo. Pamanė, reik atsikeršyt ir nieko nesakęs pats išėjo sukeldamas įspūdį, kad vaje kaip puls linksmintis, nors iš tiesų tame pat viešbutyje ramiai mėgavosi SPA malonumais. Turėjo galų gale atsipalaiduoti prieš didįjį vakarą. O kai jis atėjo...
Sebastianas ir Katherine tikrai nebuvo tie asmenys, kurie net jausdami vienas kitam simpatiją stengtųsi drauge praleisti kaip įmanoma daugiau laiko. Susitiko apartamentuose, į kuriuos įėjo kaip tik tuo metu, kai vampyrė spraudėsi į ilgą, vakarinę suknelę. Pierce grožis vyrą priblokšdavo kiekvieną kartą, kai jos išvaizda sumaniai tapdavo pakylėta iki dieviškumo. Koketuodama ji paprašė pagalbos suvarstyti korsetą ties nugara ir Redford'as neatsisakė. Jautėsi keistai, jaudinosi stovėdamas taip arti moters, kurios nepaprastai geidė. Tą buvo galima įskaityti jo veide, įžvelgti žvilgsnyje. Bet neduoti sau to ko nori Sebastianui tapo tipiška. Praėję vestibiulį jiedu įsėdo į užsakytą transporto priemonę, puikiai derėjusią prie prabangiai atrodžiusių vampyrų.
Didžiuliame NSA pastate esantis prašmatnus konferencijų kompleksas buvo paverstas pobūviu. Net faktas, kad neturėjo su savimi kvietimų nesutrukdė vampyrams atsirasti viso ko sūkuryje. Prieš išsiskirdamas su garbane pravedė jai rimtą, gana lakonišką instrukciją pažadėjęs linksmybę, kurios ji tikrai labai greitai nepamirš. Redford'as kaip mat atpažino Elizabetą Gutierrez. Ji iš ties atrodė įspūdingai, o ir niekados neslėpė to, kad Trečiojo Ešelono "galva" yra iš ties patraukli moteris. Tik gaila, kad visiška kalė. Pertraukė jos pokalbį su kažkokiu aukštu NSA pareigūnu pakviesdamas moterį šokiui. Išsitempusi, bet neišsigandusi ji sutiko. Kaipmat išreiškė nusistebėjimą tuo, jog Sebastianas visgi atvyko. Nesusilaikiusi paminėjo ir savaime suprantamą dalyką, idant tai yra be galo kvaila. Sebastianas nesigynė, išlaikęs pagarbų, netgi galantišką elgesio modelį pakvietė Elizabetą pasikalbėti atokiau. Ji sutiko, nors neketindama rizikuoti savo kailiu, lydima spec. apranga vilkinčių vyrų nusivedė vampyrą į vadovo "neįtikėtino technologinio-saugumo išvystymo" kabinetą. Iš karto aprodė visas angas, iš kurių pradės sklisti nemirėliams pavojingi cheminiai junginiai, UV spinduliai ir kiti dalykėliai, ir jai užteks tik spustelėti mažytį mygtuką pultelyje, kurį visados nešiojasi su savimi. Redford'as kaip mat pasisakė, idant neketina teptis rankų jos niekam tikusiu krauju. Jis nori savo pinigų, savo kompanijų, nori susigrąžinti tai, kas priklauso jam. Ir tai viskas. "Tu tikrai nesi tokioje padėtyje, kad galėtum su manimi derėtis" - numetė šaipydamasi. Sebastianas apniuko. "Tikėjausi, jog pavyks susitarti gražiuoju". Paslaptimi dvelkiantis išsireiškimas veikė kažkaip grasinančiai. Katherine nebuvo sunku neutralizuoti šarvuotas duris sergėjusius  vyrus. Šiurpiai skambėjo jųjų lūžusių kaklų bei kaulų garsas. Elizabet šoktelėjo siekdama mygtuko, bet vampyras sugauna ją už riešo. Pierce netrukus išdidžiai įžengia į kabinetą prieš tai šiurkščiai įstūmusi iš pažiūros jauną, apsiverkusią, mirtinai persigandusią merginą. Gutierrez nuščiuvo atpažinusi savo pačios dukrą.
- Patikėk, Elizabet, aš tikrai nenoriu lieti kraujo. Tačiau susitarti su tavimi gražiuoju akivaizdžiai nėra taip lengva. Grąžink mano turtą ir tavo vaikas nenukentės.
- Jei bent plaukelis nuo jos nukris, tu lavonas, Redford'ai. Jūs abu lavonai,-pagiežos kupinas mirtingosios balsas privertė nemirėlius susižvalgyti. Sebastiano išraiška nepasikeitė, kai jis ima rodyti daugiau iniciatyvos ir išplėšęs iš Elizabet pirštų pultelį, suknežina jį delne, o pačią moterį šiurkščiai stumteli į kėdę, kad atsisėstų. Vyras pasilenkė, atsirėmė rankomis į ranktūrius. Trečiojo Ešelono vadovės krūtinė smarkiai kilnojosi, kai jųdviejų veidus skyrė toks mažas atstumas.
- Aš nenoriu jos žudyti, Elizabet. Žinoma, nesu užtikrintas dėl Katherine norų...-nuveda akis į garbanę įnešdamas klastingumo į momentą,-Mes nepradėjom šito karo.
Konflikto su korporacija Sebastianas tikrai nelaikė savo nuopelnu. NSA įsibrovė į Redford'o gyvenimą ir apvertė viską aukštyn kojomis, tarsi vyras būtų tapęs jųjų nuosavybe. Kelias į laisvę nebuvo lengvas, dievaži, vampyras nebuvo įsitikinęs ar iš viso kada pavyks galutinai atsirišti nuo dievų sindromu sergančių, įtakingų mirtingųjų. Visgi nedaryti nieko bandant įrodyti savo kainą būtų absurdiška. Katherine stumteli merginą, priversdama ją atsisėsti ir ši dusliai (nes jos burna buvo aprišta) rikteli nuo šiurkštaus judesio. Tuomet stipriai įsispaudusi pirštais į įkaitės petį bei sulig kiekviena akimirka spausdama stipriau užmezga akių kontaktą su Elizabet. Pierce veidas atrodė piktavalis, kone liguistas. Mergina raivėsi, verkė bei klykė. Galėjo prisiekti, kad krūtinėje Gutierrez nešiojasi ledinę širdį, tačiau iš jos akys pavandenija regint kaip kenčia jos dukra ir tai sulaužo moters principus. Sebastianas atrodė iš ties patenkintas Katherine performansu. Psichopatės imidžas jai iš ties velniškai tiko. Mažai trūko, kad įsiaudrintų ir čiupęs nemirelę parodytų, jog nori patvarkyti ją ant šito stalo. Šitas abipusis brutalumas keistai jaudino. Elizabeta pratrūko. Ji sutiko su Redford'o sąlyga.
- Nedarykit jai nieko bloga, prašau,-nelabai noriai Pierce atsitraukė sunerdama rankas prieš krūtinę. Kiek atšlija ir Sebastianas suteikdamas moteriai daugiau judesio laisvės. Čiupusi telefoną ji lieka trumpam sustabdyta Redford'o, kuris čiupo jai už alkūnės.
- Jokių triukų,-įspėja, lėtai atgniauždamas pirštus. Eliza klusniai linkteli. Paraudusias akis ji nuvedė į savo dukterį. Surinkusi reikiamą numerį paveda nurodymus anuliuoti bylą, kurios kodinį numerį išsakė. Sebastianas vypteli. Jis tikrai tikėjosi, kad pasiekti savo bus sunkiau. Šis "paprastumas" kone sugadino visą triumfo momentą. Visgi tai nebuvo pabaiga.
- Paleisk mano dukrą, aš noriu pas savo dukrą!-gana isteriškas Gutierrez tonas suvirpina orą. Redford'as pažvelgia į Katherine. Jo žvilgsnis buvo šaltas, bet reikšmingas. Pierce šypteli, o tuomet... Vienas staigus, bet stiprus judesys ir vampyrės ranka neria ne tik kiaurai kėdės atlošo, bet ir mirtingos merginos kūno tiesiai per josios krūtinės ląstą. Pašiurpusi Elizabeta surėkė. Moteris šovė į priekį, bet Sebastianas sulaikė ją suėmęs už sprando. Privertė ją stebėti kaip lėtai užgęsta jos dukros gyvybė. Kat ištraukia ranką ir veiksmą lydėjo šlykštus, drėgnas garsas. Merginos akys sustingo. Jos balta, laisva suknelė nusidažė raudonai, o dėmė ties krūtine lėtai didėjo sunkdamasi krauju. Gutierrez verkė pasikūkčiodama. Redford'as nejautė gailesčio. Tiesą pasakius išlaikyti žmogiškumą po atvirtimo jam darėsi sudėtinga ir Pierce tą tikrai pastebėjo. Tai toli gražu nebuvo garbanės įtaka.
- Ačiū,-suvaidintai nuoširdi išraiška vyro veide atrodė veidmainiškai. Nebuvo panašu, kad reikalą su Eliza vampyras užbaigė. Privertė ją atsistoti nepaleisdamas moters kaklo,-Žiūrėk į mane. Pažvelk į mane,-įsakmus, piktas Sebastiano balsas vertė Gutierrez priešintis. Redford'as suėmė Ešelono vadovę už žandikaulio, kelis sykius jį šiurkščiai supurtė reikalaudamas akių kontakto. Galiausiai privertusi save pažvelgti į vampyro akis, sukilusį pasišlykštėjimą išreiškia spjūviu vyrui į veidą. Kažkas nemirėlio akyse žybteli, tačiau finale sureaguoja abejingai. Sebastianas nuėmė užkalbėjimą, kuriuo paveikė Elizabetą jųdviejų formalaus šokio metu. Sustingusi moteris bandė suvokti tikrąją realybę. Pajutusi silpnumą ji bejėgiškai sukrenta ant žemės. Jos išraiška buvo šiurpi, apatiška. Gutierrez niekados neturėjo vaikų. Kėdėje sėdėjo jai visiškai nepažįstamos merginos kūnas. Eliza jautėsi pažeminta, tuščia. Atsitraukdamas Redford'as stabteli tik prie lavono. Mirusiosios suknelės kraštu nusivalo seilėmis apdrėbtą veidą ir netaręs nė žodžio išeina iš kabineto. Viduje jautėsi ne ką mažiau tuščias, nei pati Gutierrez.
Naivu manyti, kad vampyrai pasišalino iš pastato bent kartą nesutrukdyti. Jiedu sustoja koridoriuje priešais liftus. Laiptinėje girdėjo aidinčius bei nenumaldomai artėjančius sunkius agentų batus. Nebuvo tikras ar mintis persikelti į liftą yra sumani, tačiau pasiduoda Katherine raginimui. Jiedu nekalbėjo vienas su kitu. Sebastianas nebuvo išdavęs jai to, kad jaučia tam tikrą jos emocinį spektrą. Užsimerkusi Pierce jautė ne vien tik adrenaliną. Liguistas geismas, trauka vienas kito tamsai buvo abipusė ir tai priverčia Redford'ą šyptelėti. Rudas akis praplėtusi garbanė atkreipia dėmesį į ją žiūrintį nemirėlį. Atrodė, tarsi jis perskaitė Kat būseną it nesudėtingą anglišką sakinį. Žemyn leidęsis liftas sustoja aukšte, kurio vampyrai nepageidavo. Nemirėliai susižvalgė suprasdami, kad netrukus ims lietis kraujo upė. Visgi jie buvo tam pasiruošę. Lifto durys prasidarė. Tuzinas kovinei parengčiai pasirengusių agentų laukė momento, kai galės parodyti ne tik savo ypatingus įgūdžius, bet ir ginkluotę. Katherine su Sebastianu blyksteli susiliedami į tamsų, nepaprastai greitai judantį fragmentą. Kova prasidėjo ir ji tikrai nebuvo lengva.
Elizabet tikrai nenuleis rankų. Ji nenusileis, ji neleis Katerinai su Sebastianu triumfuoti. Jos galvoje gims planas, nesuvokiamai žiauri idėja kaip priversti juos abu pereiti per lygiai tokį pat pragarą, kokį paruošė jai.

Barasti Beach. Populiarus baras vieta Dubajuje, ypač jaunimo tarpe. Redford'as žinojo, kad iš meniu praryti negalėtų net "Gryno kraujo", tačiau palaikė Pierce draugiją ir užsisakė kažkokį kokteilį, kurį tik vartė rankoje. Katherine atkreipė dėmesį į Sebastiano dietą ir vyras gana karčiai pripažino, kad po atvirtimo negali net pagalvoti apie tai, kaip suleidžia į burną kažką, kas nėra kraujas. Pripažino ir visiškai nebesijaučiantis žmogumi. Kad vangiai jaučia gailestį, empatiją aplinkiniams. Pasakė, jog egzistuoja vos keli asmenys, kurie priverčia jį iš tikrųjų jausti. Žinoma prie to pačio ir reikšmingai pažiūrėjo į Kateriną, kad ji pasidarytų tinkamas išvadas. Neaišku kokia linkme būtų pakrypęs jų dialogas, jei ne pasirodęs senas Pierce pažįstamas, nešiojęsis lygiai tokį pat veidą, kuris originaliai priklausė Sebastiano broliui. Stefanas užkalbino garbanę. Neypatingai, draugiškai. Visgi Redford'as galėjo galvoti tik apie Silas'ą ir tai, kad jųdviejų susidūrimai negali neapsieiti be santykių aiškinimosi. Nemirėlis pasišiaušė visas. Jo veidą prarijo šiurpi, vampyriškai "apipavidalinta" išraiška. Čiupo Salvatore brolį už sprando, trinktelėjo įsibrovėlį į baro stalą, prie kurio laikė prispaudusį. Katherine neatrodė sunerimusi dėl Stefano gerovės, ji bene juokdamasi paaiškino Sebastianui visą situaciją. Redford'as neskubėjo vampyro paleisti. Silas'ui būdingas snukis vertė jį jaustis itin agresyviai. Šiokia tokia mintis dingtelėjo nemirėlio galvoje ir jis nusprendė nusivesti garbanę bei šį tą parodyti. O tam puikiai pasitarnaus ir jos it perkūnas iš giedro dangaus išdygęs draugelis.
Kelionė iki Masirah salos buvo ilga, kepinanti ir keista. Stefanas tikrai neatrodė kaip blogas vyrukas, bet Sebastianą jis žiauriai erzino. Kažkoks ryšys tarp jo bei Katherine buvo akivaizdus ir išsiugdęs savininkišką manierą elementariai pavyduliavo. Kuomet kelionė ėjo į pabaigą užsiminė apie momentą, kai Pierce išsišaipė supažindinta su rūšimi, kuri pasak jos egzistavo pasakose ir Disnėjaus filmuose.
Visi trys jie išsikapanoja iš katerio. Paskutinį kartą šioje saloje viešėjo lygiai prieš 253 metus ir per tiek laiko čia viskas tikrai buvo pasikeitę. Paklaidžiojo, tačiau reikiamą vietą visgi surado.
- Niekados nesiryžčiau tokiai kvailystei jeigu šitaip akivaizdžiai nelaikytum manęs pamišusiu,-tarsi pasiteisino už planą, kurį pasiryžo įgyvendinti netgi labai stipriai neskatinamas. Katherine nesuprato kaip vampyrą gali iš proto išvesti fėjų kraujas. Ketino labai vaizdingai parodyti konkretų pavyzdį. Sebastianas galėjo ją vis dar jausti. Ji gulėjo užkasta smėlyje, įvyniota į medvilninį audeklą. Negalėjo žinoti kaip pasijaus ją pamatęs, tačiau tikino, jog sugebės jai atsispirti. Dabar turi kur kas stipresnę silpnybę, kuri dabar stovėjo kritiškai žvelgdama į Redford'ą. Užkalbėjo prie kasimo darbų prisijungti ir Stefaną. Pierce pradėjus nuobodžiauti Redford'as pastebi kūną. Atsargiai ištraukęs jį iš duobės, paguldo ant žemės. Pakėlė akis į garbanę.
- Ji yra vienintelė mano sukurta vampyrė,-pastebėjo kaip piktai subangavo Kath antakiai, kai Sebastianas kūną įvardijo kaip "ji",-Nežinau kaip ir kodėl, bet man pavyko ne vieną kartą patekti į jų pasaulį. Į fėjų pasaulį,-žodis "fėja" skambėjo tikrai absurdiškai. Tas pats Salvatore leido sau "nepastebimai" pasišaipyti. Graikas pavartė akimis kovodamas su skepticizmo banga, bet tęsė,-Žudžiau, prievartavau jas. Tai buvo saldžiausia mano išgyventa beprotybė. Jų kraujas yra iš ties nepaprastas. Nesuvoksi to jausmo, kol su tuo nesusidursi. Kodėl visa tai darau? Aš nesijaučiu kaltas dėl to, kas įvyko tarp manęs ir Elissos, Kat. Jaučiuosi kaltas, nes tai privertė tave pasijausti siaubingai,-Redford'as blyksteli priešais Stefaną. Už jį gerokai jaunesnis vampyras pasipriešinti negalėjo.
- Tikiuosi maitinaisi nesenai. Atleisk, šaunuoli, bet pasirinkimų šiuo atveju turiu nedaug,-suėmęs Salvatore už sprando, kita ranka, tiksliau, pirštais perrėžia jam gerklę. Vampyras muistėsi, bet tolko iš to jokio. Sebastianas suleido pirštus į žaizdą neleisdamas jai užsiverti,-Kai paskutinį kartą sugrįžau į jų pasaulį užbaigti juodo darbo įgyvendinant fėjų apokalipsę susidūriau su viena jų, kuri buvo dar vaikas. Gal dviejų-trijų metų. Negalėjau jos nužudyti. Ar palikti jos tarp tuzino lavonų. Tad pasiėmiau ją su savimi. Į žmonių pasaulį. Troškau kiekvieno jos kūne esančio kraujo lašo, bet atsispyriau, kas man tikrai nebuvo būdinga. Žinojau, kad negalėjau jos auginti ir turėti. Užkalbėjau vieną neseniai pagimdžiusią moterį ją užauginti. Tada išvykau. Kaip tikėjausi, visam laikui,-laikė palenkęs Stefaną virš smėlėto, akivaizdžiai labai lieso kūno. Ant drobės gausiai lašėjo kraujas,-Tačiau sugrįžau. Mane nepaprastai traukė prie tos vietos. Galėjau užuosti ją per pusę pasaulio. Ir didelei mano nuostabai praėjus ne daugiau nei pusei metų ji buvo visiškai suaugusi. Spėju fėjos bręsta gerokai greičiau, nei žmonės. Nesusivaldžiau ir ją užpuoliau. Labai keistai pasijutau supratęs, kad jai tai patinka,-trumpam nutyla pastebėjęs kaip negyvas kūnas sujuda. Pilka mumija atsisėdo tam, kad priartėtų prie Stefano kaklo. Jau be Sebastiano pagalbos ji siurbė į save vampyro kraują,-Ji yra labiausiai išprotėjusi kalė, kokią buvau kada nors sutikęs. Ji maldavo manęs, kad paversčiau ją tokia, kokiu esu pats. Negalėjau jai atsispirti. Jos užgaidoms, jos kūnui ir jos beprotybei, kuri palaikė manąją. Kai žudžiau vienas ji tuo mėgavosi, tai palaikė. Kai ji tapo vampyre, žudėme drauge. Tai buvo juodžiausias, bet tuo pačiu labiausiai svaiginantis mano gyvenimo laikotarpis. Buvau visiškas beprotis,-Redford'as atsitraukia toliau, kai Salvatore paleidusi, "papilnėjusi" figūra pakyla ant kojų. Nuogutėlė, šviesiaplaukė, angeliško grožio mergina. Jos nuogu kūnu lėtai nuslysta purvina smėlėta drobė. Ji nusižiovavo, pasirąžė. Atmerkusi rudas, žėrinčias akis ji iš karto pažvelgia į Sebastianą. Nusilpęs Stefanas negalėjo savęs sukontroliuoti, kai traukianti, nepaprastai kvapni hibridė viliojo savo pasakišku krauju. Iltys išlenda tiek Redford'ui, tiek Katherine, kurią nemirėlis privalėjo sulaikyti. Lorrella piktai pašnairuoja į Sebastianą.
- Niekados tau neatleisiu,-akivaizdžiai įniršusi gražuolė ištiesia į abu vampyrus rankas. Ji paleidžia ryškų, melsvos spalvos energijos kamuolį į Pierce bei Redford'ą juodu nublokšdama ganėtinai toli. Kai jiedu atsipeikėjo, Lorrella buvo dingusi. Sebastianas tikrai nemanė, kad situacija pakryps tokia vaga. Jis ketino savo palikuonę užmigdyti, jis tiesiog norėjo, kad Katherine savo kailiu pajaustų kokia nepaprastai viliojanti yra fėja. Priešingai nei Elissa, Lorrella buvo tikra fėja. Jos kraujas kvepėjo šimtus kartų labiau, bet visgi užteko ir tekančio jo sesers kraujagyslėmis, idant Redford'ą išvarytų iš proto. Nusipurtęs nuo savęs smėlį vyras pažvelgia į Katherine taip, tarsi klaustų jos "tai dabar supranti?". Oh, garbanė suprato. Tačiau jokiu būdu neketino to pripažinti. Sebastianas galėjo jausti savo palikuonę, tad buvo įsitikinęs, jog suras ją bet kokiu atveju. Labai smarkiai nesuko dėl to galvos. Nepaisant to, kad Lorrella buvo visiška beprotė, ji tikrai nebuvo tokia pavojinga kaip Nadia ar Cross'as. Redford'as labiau nerimavo dėl to, kokią įtaką jo palikuonė darys būtent jam.

Katherine vairavo, o ant galinės automobilio sėdynės įsitaisęs Sebastianas kaip tik maitinosi oro uoste "susimedžiotu" grobiu. Paliko auką gyvą, nors ir netekusią nemažai kraujo. Paprašė Pierce sulėtinti, kad galėtų išmesti žmogų pro duris šio per daug nesužalojus. Pažvelgė į veidrodėlį ir jųdviejų akys susitiko. Nebuvo tikras kaip Pierce vertina naująją jo versiją, tamsesnę versiją, tačiau sau per galvą nelipo stengdamasis jai bet kokia kaina įtikti. "Pasiskolintas" automobilis įvažiuoja į kelią, vedantį į Sebastiano dvarą. Buvo nesunku pastebėti horizonte plytėjantį sujudimą. Artėjant įsitikinimas tik aštrėjo. Redford'as tikrai neatrodė patenkintas nors buvo tikras, kad šio vakarėlio kaltininkė Kath tikrai nėra. Neapkentė tokio savivaliavimo jo valdose. Pasigavęs pirmą pasitaikiusį žmogėną "užkalba" jį sėsti į automobilį ir važiuoti su juo kažkur. Žinoma vargšelis bus apkaltintas vagyste, bet koks skirtumas? Įžengė į vidų, bet į akiduobes sutekėjęs vaizdas buvo tikrai ne toks, kokio tikėjosi. Sustingęs Redford'as apžvelgė daugybę išdarkytų lavonų. Aštrus kraujo kvapas veikė šleikščiai, ne viliojančiai. Sebastianas virpėjo nesuvokdamas to, kas vyksta. Pažvelgė į savo rankas, kruvinas rankas suprasdamas, kad šis groteskiškas vaizdinys yra jo darbas. Kaip? Kada? Apčiuopė riešą, ant kurio nebuvo užkalbėto laikrodžio. Nejau užteko akimirkos ir jo aptemęs protas vyro rankomis sukūrė tokį siaubingą portretą? Persigandusį Redford'ą į realybę grąžina švelnus garbanės prisilietimas. Vampyras krūpteli, tarsi nubusdamas. Vaizdas priešais pasikeičia kardinaliai. Pagrindinė patalpa dvare buvo sausakimša vakarėlio dalyvių. Palietė savo ranką, ant kurios aptinka laikrodį. Akmuo užgulęs krūtinę palengva nusirideno. Redford'as nesureikšmino šio vaizduotės pokšto, tačiau buvo tikras, jog kažkur stovi to kaltininkas. Iš karto pastebėjo Elissą, po galais, buvo nesunku ją užuosti. Susiraukia apkaltindamas būtent ją. O ką kitą, jei ne ją? Po to lemtingo karto Sebastianas dingo skradžiai, paliko Elissą dorotis su problemomis vieną. Jis žalio supratimo neturėjo, kad jo sesuo laukiasi. Šurmulys bei nesuskaičiuojama galybė dirgiklių neleido Redford'ui pajausti esmės, užsimezgusios sesers įsčiose. Katherine pastebėjusi savo dukrą informuoja, kad vakarėlio kaltininkė veikiausiai bus būtent ji. Juk artėja Victorios gimtadienis.
- Ar mane stebina tai, kad tavo dukra elgiasi visai, kaip tu? Nea,-kiek atsileidęs Sebastianas "stengėsi" pasirodyti supratingas. Užlaikė akis ties panele Lockwood, su kuria neturėjo progos susipažinti. Atkreipė dėmesį į jos iš ties išskirtinę išvaizdą,-Esi tikra, kad ji nuo Meisono?-išsireiškia netaktiškai, traukdamas Kat per dantį. Hibridės klausą turinti Victoria susiraukė išgirdusi Redford'o komentarą,-Mergina graži, bet panaši į Meisoną tik pavarde,-pabando "sušvelninti" situaciją komplimentu, bet nepaeina. Suprato, kad būdama vienoje patalpoje su Elissa garbanė jaučiasi nejaukiai. Fizinis nuovargis nebuvo būdingas vampyrams, tačiau morališkai Sebastianas tikrai buvo kiek pailsęs. Nutiko daug visko per labai trumpą laiko tarpą. Norėjo tylos, ramybės. Atsiprašęs Katherine praeina giliau į kambarį. Čiupo pirmą pasitaikiusį sunkesnį daiktą (kolonėlę) bei sviedė ją per visą kambarį. Atsitrenkusi į sieną ji sukelia stiprų garsą ir tai priverčia visus tuos lodorius nusčiūti.
- Vakarėlis baigtas,-taria stipriu, piktu bei autoritetingu balsu. Pajutęs, kad tokio paskatinimo gali būti mažoka, "padaro" vampyrišką veidą bei puolamosios parengties povyzą. Didžioji dalis asmenų, paprastų mirtingųjų pajuda link išėjimo. Deja, bet likusieji ir labiau įkaušę toliau linksminsis. Sebastianas pastebi Tonį, atokiau ramstantį sieną. Turėjo su juo pasikalbėti. Žvilgtelėjo į Katherine it atsiprašydamas už tai, kad negali palaikyti jai dabar draugijos, patraukdamas link vaikino. Praėjo pro pasipūtusią, velnioniškai nepatenkintą Victorią,-Kitą kartą nepamiršk pasiklausti ar tavo antras tėtukas nori vakarėlio SAVO dvare, gerai?-veidmainiškai šyptelėjęs Redford'as buvo tikras, kad Pierce girdėjo, kaip jis pats save įvardino. Erzindamas garbanę atsisuka į ją, mirkteli. Netrukus pasiekia Gomez'ą. Sebastianas atrodė nusiteikęs rimtai.
- Mums reikia pasikalbėti,-taria mostelėjęs ranka į priekį, išreikšdamas norą persikelti į kitą patalpą. Tiksliau darbo kabinetą. Tonis sutiko ir abu vyrai persikelia kitur. Sebastianas pasiūlo Gomez'ui atsisėsti.
- Nežinojau, kad esi...-skvarbus Sebastiano žvilgsnis kiaurai perveria vyruką,-Tiesą pasakius pats nesuprantu kas tu esi,-šypteli pasimetęs tarp signalų, kuriuos siuntė Gomez'o kūnas. Redford'as surimtėjo, jo veide nugula susikaupimu dvelkianti išraiška.
- Aš buvau ten tą dieną, kai Cross'as sučiupo tavo tėvus. Negalėjau jų išgelbėti. Cross'as yra galingiausia mano kada sutikta būtybė. Be tavo pagalbos, be tavo žinių, kurios man gali suteikti prieigą prie jo, aš niekados negalėsiu su juo susidoroti. Ar supranti?-įtemptai įsižiūri į rudas, velniškai liūdnas Tonio akis. Jautė šiam vaikinui... užuojautą. Tai stebino patį Sebastianą, kuris šlaistėsi jausdamas emocijas labai blausiu spektru. Žinojo, kad norėdamas išlaikyti žmogiškumą privalo apsupti save asmenimis, kurie kėlė jam teigiamas emocijas. Nenorėjo tapti panašus į Klausą, nenorėjo tapti beširdis, negerbiantis žmogaus gyvybės. Buvo šaltesnis, žiauresnis, tačiau paleisti to, kas darė jį žmogišku, jautriu neketino,-Esu pasiruošęs jį įveikti,-nepamini, kad dar nežino kaip,-Mane su juo jungia kur kas daugiau asmeniškumų, nei gali pagalvoti,-Sebastiano balse atsispindėjo šioks toks kartėlis. Kraujas virė pagalvojus apie tai, koks neapsakomai didelis menkysta yra Horatius. Atrodo tik dabar vampyras atkreipia dėmesį į tai, kame Tonis yra apipavidalinęs savo išvaizdą.
- Ar tai mano drabužiai?

Elissa toli gražu nebuvo vieninteliu asmeniu, pasigedusiu Sebastiano. Nepatiko Marcus'ui tai, kad savais reikalais užsivertęs tėvas jo gyvenime apsireiškia rečiau, nei jaunas mėnulis. Magnetiška pažintis su Elena
Gilbert apvertė visą vidinį pasaulį aukštyn kojomis. Patraukliam vaikinui tikrai netrūko priešingos lyties atstovių dėmesio, tačiau antrininkė patraukė ypatingai, magiškai ir visiškai, visiškai neplanuotai. Nejučia tolimesnius savo gyvenimo planus ėmė dėliotis taip, kad suktųsi arčiau Elenos. Kaip ir didžioji dauguma Gilbert aplinkoje esančių asmenų, taip ir Marcus'as matė jos veidą kitokį (*click*), tačiau ne jis užbūrė varloką. Ypatinga, šviesi merginos energetika atrodė kažkokia gimininga jojo. Vaikinas nenorėjo palikti motinos vienos, tačiau pastebėjusi tas ypatingas kibirkštėles sūnaus akyse ji pati paskatino Marcus'ą atsiskirti. Juk ir pati gali savimi pasirūpinti. Be to, Saloninos gyvenimas buvo amžinas, o vyruko biologinis laikrodis tiksėjo. Varlokas nebuvo laisvas paukštis, kaip būtų galima pamanyti. Beveik metus susitikinėjo su savo amžiaus mergina, raudonplauke Paryžiete Adelina. Jie turėjo begales bendrų interesų, mėgo meną ir kultūrą. Jie abu įstojo studijuoti į tą patį universitetą Niujorke, abu persikėlė į Manheteną. Nuomavosi nedidelį loftą. Marcus netgi pagaliau įsidarbino centrinėje miesto bibliotekoje, o laisvu laiku papildomai uždarbiavo grodamas gitara gatvėje ar jei pasisekdavo, klubuose. Turėjo ne tik gražų balsą, bet ir sugebėjimą kurti muziką. Nieko triukšmingo, svajinga, šiek tiek rokiška lyrika puikiai atspindinti menišką, jautrią vyruko sielą. Sebastiano broliui bei seseriai išsiųsta žinutė, įspėjanti apie Horatiaus egzistavimą žinoma pasiekė ir Marcusą. Nustebo ir sunerimo. Žinojo koks buvo jo senelis, greičiausiai šis faktas nieko gera nereiškia jų giminei. Kadangi Redford'o pasiekti niekaip negalėjo, į dvarą atvyko norėdamas šnektelėti su Elissa. Be to, buvo spėjęs susipažinti su Victoria Lockwood, kuri tą vakarą su kompanija leidusi laiką prikibo prie Marcus'o dedikuoti jai dainą artėjančio gimtadienio proga. Buvo pakviestas į šventę (Marc'o išvaizda) 1+1 principu, visai kaip Maggie Blackwood, kuri visgi nepasirodė. Pastebėjo apdaužytą pagrindinio kambario sieną, tuomet dėmesį atkreipė ir į grupelę šokančių vakarėlio dalyvių. Tikrai nesuprato kodėl Victorios vakarėlis vyksta jo tėvo namuose. Pastebėjusi pažįstamą merginą iš universiteto, Adelina paliko Marcus'ą vieną, nepamiršusi pakštelėti savo vaikino į lūpas.
Marcuso pažintis su Katerina Petrova tikrai nebuvo maloni. Nemėgo perdėm pasipūtusių, nemalonių žmogystų. Jos ir Sebastiano santykiai jam visados kėlė įtarimą, mat nesuprato už ką šis pamilo moterį, kuri savo esybe praktiškai nieko bendra neturi su Salonina. Paslapčia jis svajojo, kad jie visi vėl kažkada bus kartu, bus šeima ir į Kateriną tikrai žiūrėjo nepalankiai. Visgi antipatija garbanei netrukdė pasistengti gerbti tėvo sprendimo leisti laiką su būtent šia dama. Praktiškai nieko nežinojo apie jųdviejų santykius bet kokiu atveju.
- Sveika,-pirmas užkalbina jo net nepastebėjusią Katherine, kuri iš pažiūros atrodė nuobodžiaujanti. Vaikinas atrodė nusiteikęs draugiškai, taikiai,-Jeigu esi čia vadinasi kažkur netoliese turėtų būti ir mano tėvas. Gal žinai kur galėčiau jį surasti?-gana atsargiai rinko žodžius visai nenorėdamas parengti garbanės konfliktiškai būsenai. Pastebėjo Elissą, pasisveikindamas pamojavo jai ranka, bet kol kas nesiartino. Vien iš mandagumo nesinorėjo palikti Sebastiano mylimosios vienos.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“She's selfish. She's unpredictable. She is something you can't fully trust and understand. But also she's wild and passionate. She's the most exciting thing ever happened to me.”
avatar
Sebastian Redford

Holy behavior won't make you a saviour.


Pranešimų skaičius : 1487
Įstojau : 2016-04-01
Miestas : Niujorkas
Meilė : The myth, the legend, the baddest bitch of all.
Draugai : Dean, Mason, Rebekah
Rūšis : Vampyras (33/2595)
Darbo paskirtis : JNK pirmininkas, "RedCorp" savininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com/t740-redsebastian1-instagram#33911

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Anthony Gomez on Antr. 08 08, 2017 4:21 pm






Cry for help



DAINA: ZAYDE WOLF - WALK THROUGH THE FIRE




Vampyru viesumas anaiptol nepatiko medziotojams, kuriu ir pries tai nelegali profesija dabar buvo nustumta i dar gilesnius pogrindzius. Visgi, sakyti, jog mineti profesionalai liovesi veike butu klaidinga. Medziotojai visais laikais savo gretose turejo aukstas pareigas uzeimanciu pareigunu. Tai neretai padedavo issisukti is kebliu situaciju i kurias galima patekti jau vien todel, kad savo automobilio bagazineje veziojiesi tikru tikriausia apokalipsine artilerija. Ne vienas vampyras gavo gala vien todel, kad priklause nemireliu genofondui. Tokiu mirti nuslepti, uzmaskuoti nebudavo lengva. Nelabieji daznai turedavo legalu darba, socialinio draudimo numeri, draugu ir pazistamu rata. Metu metais i teisesaugos akirati patekusios bylos apie dingusius piliecius tiesiog... isnykdavo, o tiksliau budavo sunaikintos. Ir nors garbingas ir senas medziotoju kodeksas liepe likviduoti tik gresme keliancius kraujagerius, begant metams ir i sia profesija isisaknijo korupcijos problema. Taip sakant, ranka ranka plove ir nieko cia nepakeisi.
Elissa jau ilga laika salinosi profesijos, kuriai priklause vien todel, kad to taip norejo jos patevis. Po pono Argent'o mirties visi jo bendrai sutartinai liovesi vargine tuo metu dar Cassidy save vadinusia moteri tiek telefoniniais skambuciais, tiek elektroniais laiskais, kuriuose butu nusakomos uzkoduotos sekancios medziokles kordinates ir laikas. Jie gerbe Christopher'i, uzjaute Cassidy ir tiesiog leido jai gedeti. Buvo isitikine, kad medziotoja gris prie savo istaku kai tam ateis laikas. Vis gi, butent si vakara Elissos telefona pasieke keisto turinio zinute is dar keistesnio adresato. ''Miela, Cassidy. Turiu ziniu, kurias noreciau, kad suzinotumete pirmoji, pries tai kai...''-nebaige skaityti zinutes, is kart spustelejo ''skambinti'' mygtuka, taciau is akiu vis dar nepaleido horizonte, Katherine draugijoje esancio Sebastian'o. Greta stovintis Asmodeus atrode nutoles, issiblaskes. ''Jusu brolio, Frenk'o Argento nebera gyvuju tarpe, panele Argent. Labai uzjauciu.''-kitame laido gale nuskambejo senyvo, pavargusio vyro balsas. Sededamas tusciame offise, prie blausia lempa apsviesto rasomojo stalo jis sunkiai nuvalde parkinsono kreciamas rauksletas savo rankas. ''As apgailestauju.''-po keleta akimirku trukusios pauzes vyras dusliai atsikrenkste. ''Dabar, kai laikai kardinaliai pasikeite...''-sunkiai, taciau atsargiai rinkdamas terminus vyras bande viska perteikti kaip imanoma dalykiskiau. ''Jis viesas asmuo, Cassidy. Netrukus visi suzinos. Taciau ne todel, kad sumautos sistemos deka esame bejegiai... ne''-vyras akivaizdziai niekino nauja tvarka, pyko. ''Ne! Is pagarbos jusu tevui, nusprendeme, kad tai jusu seimos reikalas. Zinau, kad isgyveni tevo netekti, Cassidy, bet is pagarbos jam turetum...''-Elissa tvirtai sukando dantis. Nuleido telefona, jos akis uzpilde asaros. Pykcio asaros. Tos akimirkos uzteko, kad is akiracio pamestu pries tai sekta Redford'a, bet dabar tai nebeatrode taip svarba. ''...zinai, jog Christopher'is nenoretu, jog jo sunus taip kankintusi. Tikiu, kad priimsi teisinga sprendima...''-neleidusi vyrui pabaigti Elissa padejo rageli. Prireike keletos akimirku, kad pajegtu ir vel save suimti i naga.

Asmodeus zvilgsti prirakino kerincios isvaizdos moteris laiptu papedeje. Ramiai, sklandziai besileisdama laiptais moteris priverte ne viena vyra atkreipti i save demesi. Tamsiai mėlynos spalvos neriniuota suknė, palaidi, šiek tiek pabanguoti plaukai, juodi aukštakulniai ir tokios pat spalvos maskaradinė kaukė sudare fataliska grazuoles ivaizdi, kurio nepastebeti buvo absoliuciai neimanoma.  Viena ranka slydo per tūrėklus, kai į apačią nuleistas žvilgsnis jau iš tolo pasigavo Asmodeus veidą. Jis nurijo burnoje susikaupusius skyscius, taciau priesingai nei nusikaltimo pagauti zmones, jis nesusigedo, nenusuko zvilgsio kitur. Ji nesustojo, it magnetas traukiama į jo pusę moteris regis tik gerokai po laiko pastebejo salia jo stovejsia Elissa. -Liviana!-dziugus, gal net pernelyg dziugus pasisveikinimas buvo palydetas placios sypsenos prie kurios labai netiko pavargusios Ambrose akys. -Susipazinkit. Liviana, tai mano antros eiles pusbrolis - Asmodeus. Jis gyvena uzsienyje, deja nesneka vietine kalba,-pleksteli vaikinui per peti tuo pat metu mintimis pasiusdama jam zinute ''palaukti, duoti jai dar siek tiek laiko''. Asmodeus ir pats pastebejo kaip pakito Elissa po to trumpo telefoninio pokalbio ir nors jo konteksto nesuprato, galejo visu kunu justi nuo fejos sklindanti liudesi. Linktelejo. -Padarytum man didziule paslauga palaikydama jam kompanija kol as... na zinai. Pasisveikinsiu su keletu zmoniu. O, ir buk gera. Laikyk ji toliau nuo savo tevo. Jiedu dar nesusipazino. Nenoriu sugadinti staigmenos,-nervingai syptelejusi ji zinojo galinti Liviana pasikliauti. Jos ir Asmodeus akys dar akimirkai susidure. ''Viskas gerai. Eik''-letai uzmerkes ir vel atmerkes akis jis nezymiai linktelejo.
Saleje eme skambeti ZAYDE WOLF - WALK THROUGH THE FIRE kurinys. Staiga aplink stumdydamiesi isejimo link skubejo zmones. Ne visi, daugiausiai mirtingieji isgirde , o ir atpazine Sebastian'a Redford'a, pirmaji viesa vampyra bei suprate, kad sveciuojasi butent jo namuose panoro iseiti. Nepaisant to, kad ziniasklaida kone kasdiena bruko zmonems ''taikaus ir harmoningo gyvenimo'' su nemireliais propaganda, anaiptol ne visi jautesi tokie uztikrinti, kad taika ir paliaubos tesis amzinai. Nori to ar ne, mirtingieji nemireliu kompanijoje jautesi it zemesniai mitybos grandziai priklausantys antrarusiai privalantys savo paciu saugumui gerti verbenos turincius gerimus, kuriu prekybos centrai dabar siule visokiausiu. Net toks pramones gigantas kaip Coca Cola po vampyru paviesinimo i savo vaisvandeniu asortimenta itrauke verbenos skonio Coca Cola. Maza to, lentynose netruko pasirodyti ir dietine sio gerimo versija! Griztant prie vakarelio, kuri Redford'as negailestingai nutrauke...  Elissa per prievarta buvo priversta kartu su visais pajudeti link lauko duru, nors ne velnio nesuprato del ko kilo toks sambruzdis. Issiblaskiusi, isbalansuota ji nesipriesino. Grynas oras buvo siai butybei kaip niekad reikalingas. Asmodeus savo ruoztu nerode jokio noro pasiduoti masinei psichozei. Priesingai, egesi taip tarsi didziuleje meneje butu liki tik jiedu su Liviana. Iistiese ranka grazuoles link kviesdamas sokiui. Nesuprato dainos teksto, bet melodija veike svaiginanciai, maloniai. Syptelejo. Nei jam, nei jai aplink vykstantis balaganas regis buvo ne motais. Jos ranka svelniai nutupe ant jo peties, jis savo ruoztu, savaja apglebe jos liemeni. Negalejo, tiesiog nesitenge atitraukti akiu nuo josios veido, kuris atrode toks... pazystamas. Skendo jos akyse, kurios priverte ji pamirsti ko cia is tiesu atvyko. Ne nepastebejo kaip ir kur pradingo biologinis jo tevas, o svarbiausia tai, kad sia akimirka ne nebuvo suinteresuotas pastarojo vytis.

Tonis stoviniavo didziulio kambario pakrastyje. Nugara pasiremes i siena vaikis buvo spejes gerokai ikausti. Antisocialus jo elgesys zinoma turejo viena ir labai racionalu paaiskinima - pries keleta dienu zuvo jo tevai, taciau nepanasu, kad jo merginai tai butu rupeje. Victoria anaiptol nesielge taip, tarytum jiedu butu pora. Priesingai, akivaizdziai jo akivaizdoje flirtavo, o supratusi, jog Maggie taip ir nepasirodys, visiskai prarado susidomejima savuoju ''boy toy''. Atgailaujancio vaikino amplua Lockwood akyse gerokai nukentejo, ka cia nukentejo -subliusko, kai vaikinas vakar grizo is Blackwood namu isiutes bei su pastarosios sutuoktinio sulauzyta nosimi. ''Man ji rupi kaip drauge'' ir ''tarp musu niekada nieko nera buve'' savaime tapo nieko vertais pasiteisinimais bei sukele kone apciuopiama itampa tarp vadinamosios ''saldzios poreles''. -Pakviesk ja i savo gimtadieni. Pati isitikinsi, kad tarp musu nieko nera''-atmestinai pasiules, Tonis is tiesu gan vaikiskai vylesi, kad bent taip, netiesiogiai su ja vel susitiks, taciau veliau savo zodziu pasigailejo suprates, kad Victoria eme ir issiunte pakvietima Maggie adresu. Negana to, pabreztinai pareiske, jog pasiule jai atsivesti ir antraja puse. Victorios ir Tonio santykiai akivaizdziai atsalo ir vaikinas puikiai zinojo turintis kazka daryti antraip jo viesnage siame dvare tikrai neuzsites. Neturejo kur eiti. Tiesa, galejo grizti i Marisol priklausancius namus, taciau nesijaute tam moraliskai pasiruoses. Norejo atitolinti ta diena kaip imanoma ilgesniam laikui, o siuose namuose vykstantys sesaniganai butent tai ir buvo - didziule, nesibaigianti distrakcija. Beto, cia jam nereikejo sukti galvos is kur gauti sintetinio kraujo, kuris hibridui eme vis labiau patikti. Jei jis ir Victoria butu praleide daugiau laiko kartu, mergina tikrai butu pastebejusi, kad jis nera paprastas vilkolakis, taciau kas gi galejo pagalvoti, kad visapusiskai gyvas vaikis is tiesu yra pusiau vampyras?!
Didziaja vakaro dali hibridas praleido lukuriuodamas, tikedamasis isvysti Maggie, taciau slinko valandos ir nei jos, nei Jimmio tarp vakarelio sveciu jis nepastebejo. Jautesi apgailetinai. Net eme saves gailetis. Juk be jos, be Maggie, nebeturejo nieko kam jis ir jo nelemtas likimas is tiesu nuosirdziai rupetu. Galimas daiktas, kad tas netycinis nesusipratimas Maggie namuose visiskai sugriove tarp ju beatsinaujinti pradejusi rysi ir tai vaikina vare i nevilti. Viena po kitos, sampano taures tustinantis vaikinas ilgainiui visiskai prarado budruma. Is pradziu tai dares slapta, dabar Gomez'as atvirai siurbciojo viana tu, juodu sampano tauriu. ''O kas man?'' poziuri teko persvarstyti kai viename sales gale pasigirdo surmulys. Mikliai istustines rankose laikyta taure jis atidave ja pro sali praeinanciam padavejui. Giliai ikvepe. -Ka gi... balius baigtas,-bukai syptelejes susikiso rankas i kisenes, taciau netrukus pamate savo pusen artejanti Redford'a! Vis dar nebuvo supazindintas su faktu, jog pirmasis vampyras yra fiktyvios jo merginos patevis. Taip pat nezinojo, kad ne tik yra apsistojes savo buvusio darbdavio dvare, bet negana to - dar ir prasisukes jojo spintoje! Vien vaikio israiska buvo verta oskaro! Netikedamas savo akimis jis zenge atatupstas, taciau ryztinai paragintas eiti kartu su juo, pakluso. -Ka tu cia veikia?-liezuvis pynesi, o palaikyti ''Mr Cool hacker'' fasada, kuri visada primesdavo bendraudamas su ''uzsakovu'' tapo visiskai neimanoma. Tik atsipleses nuo pries tai ramstytos sienos suprato, kad pervertino savo alkoholio toleravimo galimybes. -Sebastian'ai....-istiese ranka pasnekovo pusen. Padare pauze. Suzagsejo. -Taip, tai tikriausiai tavo drabuziai,-pradedamas nuo kito galo jis nuzvelge marskinius, kuriuos turejo gerokai susikisti i kelnes. -Del mano tevu... no hard feelings,-neva atsainiai vyptelejes jis pasisuko eiti, nors pokalbis akivaizdziai nebuvo baigtas. -Niekuo negaliu tau padeti,-sypsena netruko pakeisti skausminga grimasa. Ilgai tramdytas skausmas kone fiziskai gniauze vaikino gerkle. -Viskas nuo pat pradziu buvo mano kalte,-Tonis pratruko issiliedamas asmeniui, kurio visiskai nepazinojo. -As vaiksciojantis lavonas,-jo krizenimsa tapo isteriskas. -Ir... ir,-iskeles rodomaji pirsta jis ir vel surimtejo. -Ne tik todel, kad tas psichas yra isitikines, kad vis dar jam dirbu...-sugrabaliojes ant rasomojo stalo gulejusi peili skirta vokams atplesineti jis paragino Sebastian'a ji is jo perimti. -Ipjauk man,-istiese i ji savo riesa. -Nagi, rimtai, pats pamatysi,-sukikena, taciau vyrui nesiemus iniciatyvos, padaro tai pats. Zaizda ima gyti tiesiog akyse. Kraujo vaizdas priverte ji suziaugcioti. Nesureiksmino, to, siaip ar taip visas sis vakaras buvo vienas didelis fiasko. Apsivemti stai cia, Sebastian'o akivaizdoje tikrai nebutu blogiausia sio vakarelio dalis. Siaip ar taip, negilus ipjovimas netrukus visiskai uzsitrauke. -Matai?-pats netikedamas tuo kas nutiko, susijuokia. -Neblogai kaip gyvam sunsnukiui, ka?-slepti tai, kad priklauso rusiai apie kuria visiskai nieko nezino buvo sunki nasta, taciau nuosirdziai laikydamas save vaiksciojanciu lavonu, Tonis nemate prasmes sios paslapties nusinesti i kapus. Elgesi impulsyviai, kalbejo niekus nes vis dar venge pasilikti pats vienas, su savo mintimis.




_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

The real trouble with reality is that there's no background music./div>
avatar
Anthony Gomez

Good courage in a bad affair is half of the evil overcome.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 162
Įstojau : 2016-05-01
Amžius : 25
Miestas : New York
Meilė : Neisipareigojes
Draugai : Maggie
Rūšis : Hibridas
Darbo paskirtis : Mechanikas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DVARO PATALPOS.

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 23 Previous  1, 2, 3  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume