Argent seimos namai

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Argent seimos namai

Rašyti by Elissa Ambrose on Št. 07 23, 2016 2:59 pm

OOT: Atsiprasau jei sukuriau tema, kur jors kurti nevalia, nebuvau tikra, tad jeigu kas, pm me ir perkelsim viska Smile

Ligonine

Cassidy delse paimti amuleta i savas rankas, taciau kai tas is paziuros nereiksmingas kontaktas ivyko... nenutiko viviskai nieko. Apart to, kad jos suvokimas kas yra kas ir kas yra ji pati, buvo isjudinti is pamatu. Tamsiaplauke medziotoja nezinojo ar tai ka sako Bonnie yra tiesa, kadangi talismane slypejusios galios tiesiog eme ir grizo i teisetos savininkes kuna, taciau ji nepajuto nieko, na gal nezymu dilgtelejima pirstu galiukuose, tarsi nestipria elektros iskrova, taciau tai buvo viskas. Visko maciusiai Argent to tikrai neuzteko, kad si imtu ir tiesiog patiketu, jog nera tas, kuo visa gyvenima manesi esanti. Isimetusi amuleta i kuprine, tarsi jis vis dar turetu kokios nors reiksmes, ji atsisveikino su burtininke ir pasisalino is ligonines palinkejusi, kad jos serganti drauge galiausiai pasveiktu. Ji buvo siaubingai sukresta ir visiskai visa jos kuno kalba tai bylojo. Isdziuvusi gerkle, sutrikimas tose ryzkiai zaliose akyse buvo daugiau nei akivaizdus kai Cassidy isedo i taksi ir liepe vairuotojui vezti ja i artimiausia oro uosta. Paprasiusi kiek neiprastos paslaugos, ji issiunte trumpaja sms zinute Dean'ui pasiskolinusi vairuotojo telefona. ''Turiu grizti namo. Nutiko sis tas nenumatyto. Prizadu viska paaiskinti, kai pati suzinosiu daugiau. Cass.'' Kas jei ji tikrai yra apdovanota... ne, pazenklinta kerejimo galiomis? Ji niekuomet negaletu pripazinti to jam. Winchester'is niekino burtininkes ir ji tai zinojo.

Namai namuciai

Cassidy viska dare mechaniskai, tarsi jos samone butu atitrukusi nuo fiziskai nusilpusio kuno. Sededama lektuve ji is kuprines issitrauke neiprastos formos medaliona ir eme ji apziurineti. Staiga, tarsi zaibas, jos pasamone perkrode kazkas, ka moteris nesunkiai galejo sumaisyti su vizija, taciau tas reginys buvo is praeities. Senos praeities. Trumputeje prisiminimo nuotrupoje ji isvydo berniuka. ''-Silas, as pasakysiu teciui ka tu iskretei... jis neleido mums imti tos burtu knygos...''-kikeno mergaitiskas balsas. Jos balsas. Berniukiska ranka suciupo jos riesa ir jis eme murmeti kazka nesuprantamo... Burtazodzius! ''Silas'ai, ne!''-ji jaute, visu kunu jaute baime, kuria jaute ta maza mergaite, zinodama, jog vyresnis uz ja brolis ketina paslapcia save ir savo sesute nukelti i paraleliai egzistuojanti pasauli. ''Ss... Jis musu cia nesuras''-berniukstis valiukiskai syptelejo. Jie zaide slepyniu. Tik nuo ko jiedu slepesi? ''-Miss?...'' atgal ant zemes ja grazino mandagus, bet ryztingas stiuardeses balsas. Lektuvas buvo tuscias, o ji tebesedejo salia lango, rankose gniauzdama talismana, visiskai panirusi i padrikas mintis, bandydama suprasti ka reiske tas nedidelis atminties fragmentas.
Zvarbus lauko oras buvo butent tai ko jai reikejo. Devedama visiskai siauriniam klimatui netinkamus drabuzius Cassidy kiseneje sugraibe raktus ir atrakinusi paradines didziuliu namu duris, buvo pasitikta... tylos. Slegiancios, nejaukios ir klampios it smala tylos. Letu zingsniu patraukusi link tevo darbo kambario ji jaute koks nemaloniai isitempes buvo jos kunas. Jo darbo stalas atrode taip, lyg Argent'as dar visai neseniai butu cia buves - keletas pusiau perskaitytu knygu, tuscias kavos puodelis... Kaip jis mego si jos dovanota jam puodeli. Akys nevalingai pritvinko suriu asaru. Neleisdama jausmams paimti virsaus, ji ryztingai zenge i prieki ir atisedusi i odine darbo kede priesais azuolini rasomaji stala, eme viena po kito atidarineti jo stalcius dar pati gerai nezinodama ko iesko. Ir stai, kaip ir buvo galima tiketis, paskutinis, treciasis stalcius taip lengvai nepasidave. Priklaupusi ji issitrauke kisenini peiliuka ir pasidarbavusi galineji dzinsu kiseneje laikyto plauku segtuko ir peilio kombinacija, netrukus palauze nesudetingo pobudzio spyna saygojusia ne ka kita, o tevo dienorasti. Atsisedusi ant grindu medziotoja nugara pasireme i stalo koja. Sventvagiska jos misija verte ja jaustis taip, tarytum ketintu isniekinti velionio tevo kapa, taciau kitos iseities nebuvo. Sulenkusi kelius ji pagaliau atlapojo sena sasiuvini, kurio nugarele dengiantis odinis aplankas buvo siaubingai nudevetas ir isdave dienorascio seimininko amziu. Versdama puslapius vienas po kito ji ieskojo ko nors, uz ko galetu uzsikabinti, nuo ko galetu pradeti ir stai, visai netrukus jos zvilgsnis sustingo ties tvarkinga Argent'o rasysena isvinguriuotomis eilutemis. ''Birzelio 18d. Nezinau ar pasielgiau teisingai. Kaip ir kiekviena savaitgali, leidau popiete ieskodamas geros kokybes medienos, tokios, kuri tiktu gaminti ginklams... Kai isgirdau vaiko verksma...'' Cassidy nuryjo burnoje susikaupusius skyscius. Akyse eme plusti asaros, taciau ji skaite toliau, nors kiekvienas zodis caize ja tarytum botagas. ''Mergaite buvo tokia pasimetusi, kad pamaniau, jog nutiko autoavarija ir ji yra istikta soko, taciau jnetrukus supratau, kad ji baiminasi ja supusios aplinkos. Pro sali pravaziaves automobilis tiesiogine ta zodzio prasme priverte ja klykti is siaubo, tarytum ji niekuomet nebutu regejusi masinos. Nuveziau ja i artimiausia ligonine, taciau kai ja pereme medikai bande ja nusivesti, ji vienam ju ikando ir apsipylusi asaromis soko atgal man i glebi. Nezinau kodel tai padariau, bet pamelavau ligonines personalui, kad tai buvo mano nevykes meginimas pamokyti savo dukteri uz tai, jog ''eilini karta'' grybaudama kartu su manimi, nuklydo i miska ir ivare man nemazai streso''. Cassidy jaute kaip issyk isdziuvo visas jos gomurys. Asaros ritosi jos skruostais ir trukde gerai matyti, taciau ji ir toliau verte puslapius. ''Nezinau kas ji ir is kur ji atsirado, bet si mergaite neturi absoliuciai jokios atminties, tarsi butu patyrusi siaubingai dideli soka, privertusi jos smegenis tiesiog uzboluoti kas ivyko pries tai...'' Pervertusi keleta puslapiu ji skaite toliau. ''Rugsejo 23d. Kad ir kaip stengiuosi, negaliu is jos ispesti jokios informacijos, todel teko sugalvoti jai varda. Pavadinau ja Cassidy. Panasu, jog ji ima apsiprasti, taciau as esu tikras, kad  man pavyks surasti jos tevus.'' ''Lapkricio 1d. Prie vakarienes stalo Cassidy pavadino mano zmona mama. Zinau, kad Frank'as nepalaiko musu sprendimo ja isidukrinti, bet tai atrodo kaip vienintelis akivaizdus sprendimas, ypac turint omenyje, kad net ir pasitelke visus savo rysius, vis dar nieko apie ja nezinome.'' Sekanciame puslapyje buvo iklijuota jos astuntojo gimtadienio nuotrauka. Placiai besisypsinti mergaite buvo apsivijusi Elizabeth (James'o zmonos) kakla, o kazkur antrame plane stovintis Frank atrode visiskai nesuinteresuotas dziugia ''seimos'' svente. ''Birzelio 18. Praejo lygiai metai nuo dienos kai musu gyvenimuose atsirado Cass. Nezinau koks jos amzius, bet kartu su Elizabeth nusprendeme birzelio astuonioliktaja iskelti jos (at)gimimo svente. Siaip ar taip, ji ne is tolo nebeprimena to baikstaus zverelio ir siandien galiu drasiai pasakyti, kad ta diena kai atvereme jai savo namu duris yra laimingiausia mano gyvenimo diena.'' Cassidy nebeislaike. Uzvertusi dienorasti ji eme raudoti balsu. Krutine draskantis skausmas buvo neapsakomas, taciau it save zaloti megstantis mezochistas ji ir vel pastvere sasiuvini. Si karta atvertusi kone pati gala ji atbulu delnu nusivale asaras vien tam, kad galetu iziureti kas buvo rasoma jau kiek kitokia, maziau tvarkinga rasysena. James'as akivaizdziai buvo inirses. ''Santykiai su Frank'o tampa nebekontroliuojami. Jis eme mane santazuoti, grasina pasakyti Cassidy tiesa. Negaliu pakesti tu dviprasmisku jo uzuominu jos atzvilgiu. Tai kaip jis i ja ziuri, vercia mane vemti. Ju gyslomis neteka tas pats kraujas, bet dievazi, jei jis ja kada nors palies...''. Galbut ji butu ir toliau skaiciusi, taciau apacioje pasigirde zingsniai priverte medziotoja suklusti. Letai padejusi dienorasti ant zemes ji nusikabino virs zidinio kabejusia mecete ir letai, nekeldama jokio garso, issliukino is kambario. Kad ir kas nusprende isilauzti i si dvara, pasirinko labai netinkama laika. Sustojusi priesais duris skyrusias kolidoriu nuo pagrindines, paradines namu sales, ji sulaike kvepavima ir vos tik durys atsidare, ji su didele jega uzsipuole ''plesika'', iremdama ji i siena. Mecetes asmenys buvo taip stipriai isireze vyriskiui i kakla, kad vos vienas krustelejimas ir ji be vargo, pati to nenoredama butu perrezusi jam miego arterija. -Ka tu cia veiki?-atpazinusi Frank'o grimasa ji is kart atsitrauke, taciau sprendziant is sutrikusio vyriskio veido jis jos neatpazino. Nieko stebetina, paskutini karta jiedu matesi kai jai buvo 17, gal 18 metu ir per ta laikotarpi ji buvo spejusi ne tik isgrazeti, bet ir gerokai sumoterisketi.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I want to feel something.
today means nothing. today is just a ghost that’s haunting me. i’m at the end of the world, on the edge of things, and i think about letting go. i think about falling.

Elissa Ambrose

Pranešimų skaičius : 155
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 35
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Neisipareigojusi (Dean)
Draugai : Dean Winchester
Rūšis : Medziotoja/Ragana (34/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Argent seimos namai

Rašyti by Frank Frano on Sk. 07 24, 2016 11:16 am

Taurelė buvo tai, kame Frenkas skandino tiek džiaugsmą, tiek liūdesį. Iš kitos pusės jam nereikėjo progos, kad prisigerti. Gyvenimas, jo gyvenimas, kurį absoliučiai dievino buvo užtektinai įtikinama priežastis švęsti kad ir kiekvieną dieną. Visgi po to, kai sužinojo, jog Džeimsas paėmė ir "nuduso" švęsti kino pasaulyje įsitvirtinusiam žvaigždukui, kuriam eilę metų trunkančio alkoholizmo žymes slėpti padėjo poilsis sanatorijose bei prabangios detoksikacinės procedūros, nesinorėjo. Olivios draugija daugiau nei prablaškė vyriškį, tačiau jau visai netrukus išaušusi diena žadėjo prievoles, kurių negalėjo išvengti. Frenkas vidudienį nubudo ne tik plyštančia galva, bet ir vienas didelėje Chamberlain priklausančioje lovoje. Net ir užtrauktos storos užuolaidos praleido užtektinai spindulių, kad šie nusėdę itin sujautrejusiuose vyzdžiuose visai nedraugiškai stuktelėtų per vis dar apkvaitusią aktoriaus galvą. Jautėsi kaip sukramtytas ir išspjautas, bet tokie potyriai aplankydavo ne taip ir retai, tad prie jų buvo kaip ir apsiprasta. Frenko vis dar nepamestas mobilusis įkyriai vibravo prie galvos jau kurį metą. Skausmingai ar tai niršiai sugargaliavęs vyras nučiumpa jį ir perbraukęs per ekraną pastebi ne tik Olivios žinutę, bet ir tuziną praleistų skambučių nuo Patricios, kuri puikiai žinodama, kad bosas naktis leidžia audringai ir retai kada būna pasiekiamas per ryšio priemonę, ši kart atrodė kaip niekad ryžtingai nusiteikusi prisiskambinti. Frano numeta skambutį pirmiausia atsidarydamas Olivios žinutę.
"Anksti išvažiavau į darbą. Šaldytuve rasi užkąsti, o ant naktinio staliuko šio to savijautai pataisyti. XX"
Vyras kaip mat dirsteli į abi puses, antruoju bandymu pastebėdamas didelę taurę su vandeniu bei tablete nuo pagirių. Olivios rūpestingumas sukelia šypseną. Jautėsi išdžiuvęs kaip pati Sachara vasaros metu, tad geras puslitris vandenėlio tampa supiltas į skrandį pakankamai greitai. Tačiau nuryti tabletę kažkaip pamiršta. Netrukus mobiliojo ekrane sužiba dar viena žinutė.
"Frenkai, nebūk prakeiktas asil..."
Deja, bet pagrindiniame lange rodė ne pilną pranešimą ir vyras neparodo didelio susidomėjimo jį atidaryti. Numetęs telefoną į šoną išsiropščia iš lovos netrukus priimdamas tradicinę švarinimosi procedūrą vonios kambaryje. Na, bent jau pasijunta nebe toks "sunešiotas". Užsikrovęs ant savęs ne pilną dalį savų drabužių pagaliau atsiliepia į Patricijos skambutį. Jau kokį 14liktą šiandien.
- Pat, kad tave skradžiai. Kodėl nerimsti? Kodėl? K-O-D-Ė-L?-suerzintas Frenko tonas apeliavo į įgrisusius asistentės mėginimus prisiskambinti.
- Frenkai, po velniais, pagaliau. Koks tu kvailys! Kodėl nesakei, kad mirė tavo tėvas?
Patricia Marie Atkins Frenkui dirbo kone 20 metų ir riba tarp profesinio ir draugiško bendravimo buvo visai sunykusi, tad nekeista, jog išdurnint vienas kito nebijodavo. Pat žinojo, be jos Frano pražūtų, tad ir atleisti jos ar pakeisti jaunesne nelabai gali.
- Ai, tiesa. Pamiršau, sorry,-lengvabūdiškas vyro pasiteisinimas atrodė mažų mažiausiai suvaidintas. Patricia sušvokščia į ragelį atsidūsdama.
- Užjaučiu, Frenkai,-nuoširdžiai užjaučiantis jos tonas erzino,-Buvai susisiekęs su Cassidy?
Frano akimirką patylėjo.
- Taip. Tai ji man ir pranešė.
- Jo draugas, nežinau ar jį pameni, Ben'as, šį ryt atsiuntė kvietimą į laidotuves ir...-jai nebuvo leista užbaigti sakinio.
- Jei manai, kad vyksiu į tą Dievo pamirštą, Sniego karalienės šalį į tu Paty Pat Pat, išsikraustei iš proto.
Pašnekovė nusišypsojo, tyliai nusijuokdama. Frano tą kuo puikiausiai girdėjo.
- Mes abu puikiai žinom, kad tu ten vyksi, Frenkai. Perduok linkėjimus nuo manęs savo sesei.
- Ji man ne sesuo,-piktai paprieštarauja, bet atrodo šį kartą pats sakinio neužbaigė, kai pati ištikimiausia vyro patikėtinė nusprendžia padėti ragelį. Suurzgęs Frenkas patalpina mobilųjį į gana ankštą džinsų kišenę. Apsidairęs suvokė, kad ne kažin ką pamena iš praėjusio vakaro. Įdomu kiek alkoholinių gėrimų buvo suvartojęs?
Į apatinį namo aukštą nusileidęs Frano kaip ir paprašytas pačios Olivios elgėsi kaip namie. Užsikaitęs kavos jis atgrubnagiškai susitaiso sumuštinį iš šaldytuve aptiktų produktų, kurie tarpusavyje nelabai derėjo, tačiau vyrui tai buvę ne motais, mat žarna žarną rijo, o su alkoholio liekanomis prastai reaguojanti skrandžio rūgštis graužė šiojo sieneles keldama rėmenį. Pasistiprinęs Frenkas be jokios abejonės virtuvės po savęs nesutvarko ir nepagalvojęs net apie tai, jog palieka namus nerakintus (nors tai savotiškas stereotipas Amerikoje, kaip ir tas, jog jankiai net į lovą ropščiasi su laukui pritaikytais batais), įsėda į savo sportinę "Audinę" bei išvažiuoja.
Patricija buvo velniškai, sumautai teisi. Frenkas neketino vykti į tėvo laidotuves, tačiau prieštaravimas baigiasi tuo, jog po gerų trijų valandų, kurių metu spėjo susidėti būtiniausią mantą bei paskirti pasimatymą žaviai merginai sutiktai oro uoste, Frano sėda į privatų lėktuvą, netipiškai visiškai, absoliučiai vienas (neskaitant piloto, žinoma). Stiuardesės nebuvo, nes šiai visų pirma nebuvo pranešta apie Frenko skrydį į "Sniego Karalienės šalį", bet ir šiaip kitaip ėmė į ją žiūrėti, kai pastarą kartą su ja dulkinosi ši netyčia pagadino orą. Taip ima ir pasikeičia požiūris į žmogų dėl mažo, bet visgi labai žmogiško nesusipratimo. Kone visą skrydį mąslus vyro žvilgsnis klajojo po baltą, iš pažiūros minkštą debesų jūrą.
Patricia Frenkui užsakė viešbutį, tačiau nuo pat atvykimo vyras jame tik pasidėjo savo daiktus. Neapkentė Jutos su tuo savo šalčiu, speigais bei sniegais. Natūralu, jog dėl to gyveno Los Andžele, kuriame taupumo sumetimais gali ištisus metus pranešioti tuos pačius šortus, maikę ir "pležankes". Jau senokai leido sau nugrimzti į tokią gilią nostalgiją. Ir kas keisčiausia ji įdomiai, bet maloniai šildė širdį. Nedidelė prisiminimų ekskursija baigiasi vietiniame bare, kur pirmą kartą gyvenime nusitaše iki žemės graibymo su keliais klasiokais. Tą vakarą laimėjo smiginį, o pagal jaunuolių taisykles nugalėtojas turėjo "tiesios/drąsos" principu "nubausti" pralaimėtojus. Frenkui šovė į galvą priversti tuodu praryti visas akvariume plaukiojusias žuvytes, o bandymas baigėsi tuo, jog visi buvo išmesti augaloto barmeno be galimybės dar kada sugrįžti. Praėjo šitiek laiko... Frenką supo nebe atpažįstami veidai. Niekas nepažino ir jo, štai kodėl iš dalies mėgo visokias provincijas. Įgavęs drąsos nuo kelių viskio taurelių, Frano susimoka palikdamas barą. Lauke snigo, bet nebuvo šalta, nors iškvėpęs matydavai kaip šiltas garas sureaguoja su oru.
Ne, Frenkas neplanavo atsidurti savo gimtuosiuose namuose. Vėlgi, tai kažkaip "netyčia" gavosi. Elizabetos bei Džeimso šeimoje iš tiesų tam tikru metu tvyrojo tikrai idilė, bet tasai vyras neatpažįstamai pasikeitė praradęs moterį, kurią mylėjo labiau už viską. Džeimsas tapo šaltas, nejautrus, apsėstas keršto prieš visą vampyrų rasę idėjos pamiršdamas, jog turi vaikus, kuriuos reikia mokyti visai ne to, kaip teisingai nusmeigti kraujasiurbį. Frano iš dalies galėjo tėvą suprasti. Pats dėl tam tikrų nesusiklosčiusių romantinių aplinkybių būtent ir įjuko į sumautą alkoholį. Vyras suvokė, jog nebus šiuose namuose vienas, mat nereikėjo būti žiauriai pastabiu, kad pamatytų sniege įspaustas pėdas. Tamsiaplaukis nedvejojo akimirką pasijautęs netgi labai laukiamu. Tokią mažytę pėdą galėjo turėti tik Cassidy arba koks "košės vaikystėje nedavalgęs" Džeimso draugelis, teištysęs iki 170 centimetrų. Frenkas nelabai spėja ir susigaudyti kaip tampa užpultas savo seniai matytos įseserės.
- Tėvo praradimas įkvėpė atsikratyti likusiais šeimos nariais ar kaip čia suprast, po perkūnais?!-užstaugia tiesiai į visai netoliese atsidūrusį Cassidy veidą. Oho, kokį veidą!-Atšok, moterie,-nesudvejojęs stiproku rankos judesiu nustumia netikrą savo seserį tolyn. Širdis daužėsi ne tik nuo lengvo šoko, kurį sukėlė ūmus medžiotojos užsipuolimas, bet ir nuo jaudulio, nes galiausiai po šitiek metų jiedu susitiko. Taip netikėtai. Daugiau norėdamas parodyti savo orumą, nei iš tiesų ketindamas pasitvarkyti ala suglamžytus atlapus, Frenkas perveda per juos pirštiniuotomis rankomis.
- Tik pažiūrėk į save, opapa,-ne itin draugiška, kandi vyro ekspresiją palydi toks "nai nai nai" pobūdžio galvos palingavimas bei įdėmus, perdėm kritiškas, lėtas, nuo kojų pirštų galiukų iki pat viršugalvio kilęs žvilgsnis,-Išaugai į tikrą sekso bombą. O aš maniau, kad tas nekaltas veidelis bei pūstos lūpytės išsikreips nuo visos tos Džeimso psichozės padaryti tave...-iškėlęs rankas kiek aukščiau, parodo kabutes,-sūnumi, kurio jis visada norėjo. Klausi ką aš čia veikiu?-arogantiškai nusiteikęs Frenkas, suprunkščia,-Didysis J. niekuomet neleido tau pranešti, jog šiaip jau pagal viską nesi Argent, o tuo labiau mano sesuo. Nustebinau? O tu dar klausi, ką AŠ čia veikiu. Atsigauk, biče,-dar kartą pasinaudodamas ta Cassidy tapatinimo su Džeimso išsvajotu, kietu, vampyrus nusmeiginėjančiu sūneliu idėja, Frano tepšteli merginai per petį. Nu visai kaip tikram bičui.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
«I shouldn't say I'm looking forward to leading a normal life, because I don't know what normal is.»

CREDIT: CHAMPAGNEMAMI

Frank Frano

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 320
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 47
Miestas : Los Andželas
Meilė : Wifey Olivia
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Aktorius

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Argent seimos namai

Rašyti by Elissa Ambrose on Sk. 07 24, 2016 3:37 pm

Gaslus Frank'o komentarai issauke ta dramatiska antakiu linki, simbolizuojanti visokeriopa moters pasibaisejima vyriskio elgesiu. Taip, faktas, jog jiedu nera kraujo gimines buvo aiskus kaip diena, bet juk negali kaltinti Cassidy uz tai, kad si vis dar laike priesais stovejusi isvaizdu vyriski savo broliu. Juk butent tokia tiesa jai buvo skiepijama visa jos gyvenima ir priesingai nei aktorius, ji mane kad nenugincijama judvieju trauka yra kazkas purvino, nepadoraus ir neimanomo. -Mane tuoj supykins,-pasislykstejusi ''komplimentu'', Argent nusisuko nuo ''brolio'' ir eme zingsniuoti atgal is kur buvo atejusi, taciau jis ir toliau kalbejo, o ta veidmainiska ir ironija persmelkta gaidele Frank'o balse ja tiesiog siutino. Ir is ties, jei pati Cassidy butu radusi proga zvilgteleti i veidori, tikriausiai butu patyrusi lengva soka. Nieko keista, jog Frank jos neatpazino. Po to kai medziotoja atgavo seniai prarastas galias, jos isore eme dramatiskai keistis ir vienas didziausiu ir akivaizdziausiu pakitimu buvo jos plauku spalva. Rudi moters plaukai tapo sviesus vos per keleta valandu ir Argent ne neitare, kad ir siaip provokuojanti jos isvaizda tapo tik dar labiau rezianti aki. Cassidy niekuomet nelaike saves isvaizdzia, taciau ja supantys vyrai mate joje kazka tokio, kas verte ja seksualia pries jos pacios valia. -Itariu, kad norejai isrezti tai man i akis gerokai seniau?!-staiga atsisukusi ji ir pati nustebo isgirdusi sarkastiska savo intonacija. -Zinai, efektas butu buves kur kas dramatiskesnis, jei butum tai padares dar tuomet, kai pati visko nezinojau,-primerktos jos akys atrode gresmingai, nepaisant to, kad buvo paraude nuo asaru. -Dar karta mane paliesi,-mikliai, tarsi gerai ismustruotas karys ji suciupo sau ant peties nusileidusi vaikino riesa ir ji uzlauze. -Ir sulauzysiu tau abu riesus. O tada suknezinsiu nosi, kad nei viena is tavo paukstyciu nebenoretu su tavimi dulkintis. O blogiausia bus tai, kad nebegalesi ir pats nusismaukyti, kadangi abu riesai bus sugipsuoti,-veidmainiskai syptelejusi ji pagaliau paleido vyro ranka. -Kai pastaraji karta matemes man buvo astuoniolika, Fran,-skvarbus jos zaliu akiu zvilgsnis atrode galintis bet kuria akimirka isiplieksti ugnimi del jauciamos nuoskaudos priesais esancio zmogaus atzvilgiu. -Ar zinai kaip jauciausi manydama, kad mano pacios brolis negali manes pakesti? Visuomet bandziau tau itikti, bet tu kaip imanydamas stumei mane salin...-jos akyse ir vel pasirode asaros. -Ka tokio as padariau, kad taip manes nekenti, Frank'ai?!tuscias davras it kempine sugere skardu jos balsa. -Niekuomet nenorejau su tavimi konkuruoti, niekuomet nestojau tarp taves ir James'o. Jis buvo mano tevas. Biologinis ar ne. Jis suteike man namus. Bet tau visada atrode kitaip, argi ne? Tau, as buvau isibrovele, sumautas svetimkunis...-karciai syptelejusi ji nusisuko. -Tu turi viska ko kada nors norejai ir vis tiek esi toks pat tuscias, piktas ir vienisas. Ir zinai ka? Tu nebeturi nieko!-isrekusi tai jam i akis ji akivaizdziai megavosi tuo ka sake. -Abu tavo tevai mire, tu nebeturi sesers, nebeturi nieko kas nuosirdziai tavimi rupintusi. Tavo slove nublaks ir tu pasensi vienas, nes esi pernelyg...-vyro artumas priverte ja suraukti nosi. -Tu girtas,-neigiamai papurciusi galva Cassidy zenge kelis zingsnius atatupsta. -Viskas ko prasau, tai issiblaivyk iki rytojaus, kad galetum deramai su juo atsisveikinti,-turedama galvoje laiduotuves ji ketino grizti atgal i tevo darbo kambari, taciau kazkas ja laike. -Tikiuosi viena diena tu suprasi, kad seima yra kur kas daugiau nei sumautas kraujas. Ir tavo paties labui, viliuoti, kad kai ta diena isaus, dar nebus per velu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I want to feel something.
today means nothing. today is just a ghost that’s haunting me. i’m at the end of the world, on the edge of things, and i think about letting go. i think about falling.

Elissa Ambrose

Pranešimų skaičius : 155
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 35
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Neisipareigojusi (Dean)
Draugai : Dean Winchester
Rūšis : Medziotoja/Ragana (34/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Argent seimos namai

Rašyti by Frank Frano on Tr. 07 27, 2016 6:38 am

Priešingai nei Cassidy matomai pagalvojo, vyras nesistengė pasirodyti, neva trokštų prie jos priekabiauti ir tas sarkastiškas jo komentaras buvo priimtas akivaizdžiai per rimtai daugybę metų gyvai nematytos moters, kuri matomai nebuvo tinkamos nuotaikos tinkamam žodžių karui. Kol kas visiškai nesuprato ką ji čia veikia, bet sprendžiant iš paraudusių bei kiek patinusių akių atėjo ko gero pažliumbti dėl to kritusio senio. Žinoma nė deramai negalėtų atsakyti ką pats čia veikia. Atsakydamas į perdėtą netikrosios Argent reakciją, Frano demonstratyviai pavarto akimis neva pasijautė taip, lyg kalbėtųsi su maža mergaite, prieš kurią pasakysi "šūdas" ir ji tuojau pat pradės tave barti už "negražių žodžių vartojimą" tiesioginėje savo kalboje.
- Dėl šito tu visai nepasikeitei. Spėju visa amžinybė turėjo praeiti kol iš tikrųjų praradai nekaltybę. Tu juk pameni, tiesa?-vyras neabejotinai pašnekovę erzino ne tik lipdamas ant "kraujuojančios žaizdos" - tam tikro jųdviejų praeities fragmento, kuris blaiviai galvai nebūtų labai suprantamas, bet ir atitinkamai intonavo bei parinko tiesiog specialią fizionomiją - erzinančiai, suktai goslią. Frenkas nepažinojo savo nebiologinės sesers, nors tikrai nespecialiai sugalvoja patampyti jos karčius. Jis nenorėjo jos išprovokuoti visai kaip ir kaip nors įžeisti. Tiesiog vyras toks buvo: kandus ir arogantiškas, o ką kalbėti apie nuotaiką, kuri nebuvo geriausios formos turint omeny, jog jau keletą dienų nesugeba išsiblaivyt, o ir visas tas Džeimso pasimyrojimo reikalas supurtė nuo pamatų, priminė gyvenimą, kurio neginčijama dalis yra jis pats ir su kuria savęs nebetapatino jau pakankamai ilgą laiko tarpą. Drama jį vargino. Paties vyro požiūriu jo būtyje šios nebe buvo likę, kuomet nusprendė atskirti save nuo Argent'ų bei su šiais visiškai nebendrauti. Na, išskyrus ten kažkokį labai tolimą giminaitį, kuris karts nuo karto Frenkui skambteli norėdamas "pasiskolinti"  pinigų. Šių turėjo apsčiai, be to, nelabai juos ir vertino, o karmos taškus rinko dalyvaudamas įvairiuose labdaros projektuose, tačiau iš principo nepripažino tokių "giminaičių", kuriems esi reikalingas tik dėl to, kad ne visai susišikai gyvenimą ir pasirinktas jojo kelias bei karjera suneša solidų pelną.
Pastebimai apsiblausęs vyriškio žvilgsnis nenukrypo nuo Cassidy veido, saviškį demonstruodamas itin gudrų. Nebuvo panašu, jog jaučiasi bent kiek nudegintas tos emocinės liepsnos, kuri iš moters išsiveržė, tačiau krūtinę nemaloniai visgi spaudė. Frenkas niekad nebuvo abejingas Cassidy, tad buvo sunku atsiriboti nuo empatijos jos atžvilgiu. Vienu momentu prasiveržusi kompanionės agresija priverčia vyrą amtelėti iš nuostabos, tačiau išlieka savam stiliuj ir tas Frenko "swag'as" per siūlės net nesubraška.
- Kaip nenorėdama, jog tave liesčiau šiek tiek per daug kalbi apie mano klyną bei tai, ką galėsiu ar negalėsiu padaryti jeigu sulaužysi ar nusuksi ką nors iš mano talentingo kūno,-perdėtas pasitikėjimas savimi iš vyro tryško tarsi geizeris, bet netolygiai skambantis tonas išdavė stiprų fizinį diskomfortą dėl Cassidy išreikšto noro pademonstruoti kas čia bosas. Emocinis, įtikinamas, bet primestinis Frano abejingumas atrodė nepalaužiamas. Galbūt todėl suvokusi, jog turi reikalą su į šį kambarį netelpančiu ego, medžiotoja nusprendžia atšokti?.. Tiesą pasakius pastaras moters kraštutiniškumas vyrą kiek apramina, nors greičiausiai teigiamą poveikį jo iki tol visai nedraugiškam elgesiui lėmė tas nesuvaidintas liūdesys pašnekovės akyse. Šioks toks jautrumas akimirką šmėsteli ir tamsiose Frenko "veizolėse", tačiau netrukus vyras susiraukia, tarsi būtų kažko nepatenkintas.
- Man labai malonu, kad sugalvojai pasidalinti vaizdu, kaip mūsų bendravimą matei būtent tu ir ką būtent apie mane galvoji,-lėtas Frano tonas išduoda didelį nenorą kalbėti Cas užsukta tema. Vyras dabar atrodė daug labiau susidomėjęs aplinka, nei pokalbiu su netikra seserimi, kurios pyktis jo atžvilgiu tikrai slėgė. Tamsiaplaukis sumoja šiek tiek pavaikštinėti po namus, kuriuose užaugo. Kuriuose patyrė tiek šilto, tiek šalto. Ankštokame koridoriuje ant nedidelės spintelės stovėjo jų visų keturių nuotrauka. Frenkas sulaiko nostalgišką šypsnį, emocijas menkai teišduodantį žvilgsnį grąžindamas į Cassidy. Iš tiesų tai stovėdami čia jiedu priminė ugnį ir vandenį ir visai nesunku nustatyti kuris sulyginimas tinka jam, o kuris jai. Iš viso jam atrodė, kad pašnekovei šiuo metu tiesiog reikia stipraus apkabinimo. Frano iškvepia prieš pradėdamas kalbėti:
- Aš niekada nepritariau Džeimso idėjai slėpti nuo tavęs tiesą, kurią matomai kažkokiu būdu sužinojai. Turėjai ją sužinoti daug anksčiau, nes kiekvienas iš mūsų turi teisę išsiaiškinti kas esame iš tikrųjų. Tuo tarpu Džeimsas visuomet manė, kad rado tave pabėgusią nuo vampyrų ir gerai praplautomis smegenimis, tačiau visada jaučiau, kad tiesa slypi kažkur anapus, žinai,-šyptelėjęs jis akivaizdžiai mintimis peršoka link kažko kito, mąsliai pirštais patrindamas prižiūrėtą barzdelę,-Bet man keista, jog net norėdama su manimi to nuoširdaus dialogo tu veidmainiauji. Pripažink - gal ir laikei bei tebelaikai mane savo broliu, tačiau viduje to ryšio niekad nejautei ir visai ne dėl to, kad jo nemasinau,-pastarą sakinį pateikia tarytumei neginčijamą tiesą, kuri išsklido paremta nepažeidžiamu, nenuslūgstančiu pasitikėjimu savimi. Reikšmingas Frenko žvilgsnis turėjo kiekvieną tokį kartą, kuomet bandydavo pasakyti žodžius, po kuriais slėpėsi dar šis tas, nusukti teisinga Cassidy protavimo procesų linkme. A. Atsiminęs, jog buvo atitinkamai dar ir pavadintas, prasisega striukę iš vidinės jos kišenės išsiimdamas "plečkutę". Šypsojosi patenkintas, kuomet atsukinėjo kamštelį, tačiau pritraukęs prasandarintą gėrimą prie nosies, įkvėpęs vyras šleikščiai iškiša liežuvį. Ne, tai tikrai nebuvo aukštos kokybės spirituotas gėrimas, bet ai. Be jokio abejonės tame bariūkštyje nusipirkti kažko tikrai prabangaus bei gero buvo neįmanoma. Frenkas nesisuklindamas gurkšteli ir nė nesusiraukęs, ištiesia stiklinį buteliuką į Cassidy jo siūlomai pamosikuodamas, -Pravardžiuoji mane girtu, bet panašu, jog tau pačiai būtų ne pro šal šiek tiek išgerti, nervų bei nuoskaudų kamuoly tu,-matomai nei kiek nesiparindamas dėl tų visų kaltinimų bei "melų", kuriais moteris pabandė jį nuplikyti, Frano nusprendžia paėjėti kiek giliau į pagrindinį kambarį.
- Taaaai sakyk kaip sužinojai tiesą ir kiek tiesos sužinojai?-nors ir buvo panašu, jog šia tema užsimena lyg tarp kitko, Frenkui iš tiesų nuoširdžiai knietėjo išgirsti atsakymą. Pastebėjęs, jog Cassidy nelabai noriai seka iš paskos, tiksliau pasiliko stypsoti koridoriuje, paskubomis sugrįžta prie moters bei ne per stipriai paėmęs ją už rankos, pasiveda prie sofos, užimdamas šios dalį sava sėdyne.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
«I shouldn't say I'm looking forward to leading a normal life, because I don't know what normal is.»

CREDIT: CHAMPAGNEMAMI

Frank Frano

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 320
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 47
Miestas : Los Andželas
Meilė : Wifey Olivia
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Aktorius

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Argent seimos namai

Rašyti by Elissa Ambrose on Kv. 08 04, 2016 3:34 pm

Frenk'o pastaba priverte Cassidy nemaloniai susiguzti. Jai buvo septyniolika... gal astuoniolika. Tuo metu jos ir ''brolio'' santykiai buvo kitokie, tarsi visus tuos metus jos salinesis Fran'o pagaliau butu emes ja... toleruoti?... Itakos tam, zinoma, turejo ir tai, kad tuo metu Cassidy visa sirtimi neapkente James'o uz tai ka jis padare Elizabeth ir tai juodu suartino. Bent jau taip tuo metu atrode jai. Frenk'as, veikiausiai, viska mate is kiek kitokios prizmes, mat butent tada vaikinas emesi laidyti ivairaus plauko juokeliuis, kurie tuomet dar jaunute Cassidy verte jaustis mazu maziausiai nejaukiai, turint omenyje, kad gaslias pastabas jos atzvilgiu laide ne kas kitas, o jos brolis. Maistinga paaugle vis daugiau laiko eme leisti draugu kompanijoje, gryzinedavo velai, neretai gerokai ikaususi. Ta vakara namo ja parveze Dean'as. Cass stovejo nugara pasiremusi i automobili, o Winhesterio ranka buvo atsidurusi jai virs peties. Atstumas tarp ilgameciu draugu buvo minimalus ir vienas dievas tezino kas butu ivyke jeigu niekuomet pavyzdingu broliu nebuves Frenk'as nebutu sumanes jaunuoliu ''isskirstyti''. Parvedes svirduliuojancia medziotoja namo jis neatrode patenkintas, taciau vargu ar jo nepasitenkinimo priezastimi buvo sesers girtavimas. Antraip, vargu ar jis butu pasiules jai dar viena gerima sakydamas, jog nori su ja pasikalbeti. Keli gurksniai buvo viskas, ko reikejo, kad mergina prarastu sveika nuovoka, o gal net ir samone. Sito Cassidy negalejo prisiminti. Jos atmintyje tiesiog buvo atsiverusi juoda skyle, kurios kad ir kaip ji besistengtu, ji negalejo uzpildyti. Kita ryta ji pabudo nuo zverisko galvos skausmo ir griaudejancio James'o balso. Blogiausia buvo tai, kad nakti ji buvo praleidusi savo brolio kambaryje. Prireike dar keletos metu, kad pagaliau pasiryzusi prie saves prisileisti vyra Cassidy suvoktu, jog tarp jos ir Frenk is tiesu nieko neivyko. Visa tai tiesiog buvo ziaurus vaikino akibrokstas, norint suduoti smugi zemiau jusotos James'ui. Blogiausia tai, kad butent sis nutikimas veliau tapo priezastimi, kodel Cassidy ir Dean'o draugyste niekuomet neperaugo i si ta daugiau. -Kaip galeciau pamirsti?-sarkastiskas jos tonas buvo ''padabintas'' tokio pat pobudzio sypsenele. Ji neturejo menkiausio noro apie tai kalbeti ir aiskiai tai parode. -Uzsiciaupk,-neigiamai papurciusi galva ji ''apdovanojo'' ji panieka persmelktu zvilgsniu. Ji buvo pernelyg pavargusi, pernelyg sukresta pastaruju dienu ivikiu, kad turetu jegu gincytis ar klausyti jo kandziu sapaliojimu. -Butu buve kur kas lengviau jei mano brolis nebutu prie manes priekabiaves,-primerktu akiu zvilgsnis netrukus nusisuko kai mergina nutare patraukti salin. Viskas ko siuo metu norejo tai buti palikta ramybeje. Jai reiekjo laiko viska ''suvirskinti''. -Aciu, bet ne,-veidmainiskai vyptelejusi ji atsisake jai siulomo gerimo ir issisukusi nuo bet kokio tolimesnio fizinio kontaktosu vyru giliai ikvepe. -Buk geras, bent apsimesk, kad tau ne vis vien,-tai, kad nuo pat ju susitikimo jis ne zodziu neuzsimine apie tevo netekti ja skaudino. -Frank'ai, zinau, kad mes visi turime skirtingus budus susitaikyti su netektimi, bet tai kaip dabar elgiesi tu.... Jo nebera. Nebeturi ant ko pykti, Frank'ai,-jos akyse sublizgejo asaros. -Ir tai tikriausiai varo tave is proto, nes visus siuos metus buvai pernelyg isdidus, kad ji aplankytum.... kad atsisveikintum,-atsisakydama patiketi, kad jos brolis yra saltas, bejausmis sutverimas ji tik neigiamai papurte galva. -Mes galime apsimesti, kad tau is tiesu rupi is kur as atsiradau, bet tu tik atidelioji tai, kas neisvengiama,-visai atsitiktinai pastebejusi savo pacios atvaizda veidrodyje ji kaip mat uzsiciaupe. -Kas per...-pirstu galiukais suemusi sviesia plauku sruoga ji eme zingsniuoti is kambario. -Rytoj vidurdieny. Laiduotuvemis pasirupinta, tau tereikia dalyvauti. Ir issiblaivyti,-kaip imanydama maskuodama savo sutrikima del radikaliai pakitusios savo isvaizdos ji stabtelejo pries galutinai pradingdama tarpduryje. -Ir susimildamas... pasirupink, kad ten nebutu nei vieno sumauto paparaco.
Pries tai uzsukusi i James'o darbo kambari ji pasieme tevo dienorasti, taciau kai pagaliau atsidure sau priklausiusiame miegamajame, uzuot emusi ji toliau skaityti ji tiesiog padejo sasiuvini ant zemes. Atsisedusi Cassidy nugara atsireme i duris ir nebeislaikiusi pravirko. Viskas byrejo i sipulius ir ji jautesi bejege visa tai sustabdyti. Labiau uz viska ji trosko, kad cia butu jis - Dean'as, taciau vos surinkusi jo numeri ji nuspaude atsaukimo mygtuka. Spausdama telefono rageli rankoje ji dar kuri laika leido sau issiverkti. Tai buvo tiesiog butina, nes pastarasias dienas ji kaip imanydama stengesi atrodyti stipri, bet juk anksciau ar veliau paluzta ir tvirciausi, tiesa....? Sprendziant is aklinos tamsos kitapus lango, laikrodis muse maziausiai vienuolikta valanda vakaro kai ji pagaliau sukaupe jegas tam, kad susiruostu i vonios kambari. Duso kabinas siuose namuose turejo tik sveciu kambariai, tad prisileidusi vonia, medziotoja netrukus panardino savo issekusi kuna i silta, gal net kiek per karsta vandeni. Uzmerkusi akis ji jaute kaip pamazu atsipalaiduoja siaubingai isitempe kaklo raumenys, kaip vanduo apsemia jos pecius, suslapina sviesius plaukus... kol galiausiai visas moters veidas atsiduria po vandeniu. Tai uztruko vos kelias sekundes, taciau kai ji isniro i pavirsiu, jos kvepavimas buvo padrikas, tarytum ji butu skendusi. Dar vienas praeities fragmentas spejo perskrosti jos pasamone ir sprendziant is persigandusios jos israiskos, tai nebuvo dziugus vaikystes prisiminimas. Dar ir dabar ji galejo jausti kazkieno rankas sau ant kaklo, o atmintyje tebegirdejo ja skandinusio vyro balsa. -Kas per velniava?...-tebegaudydama kvapa ji paskubomis issiropste is vonios, taciau nespejusi deramai atsigauyti buvo ir vel atakuojama jos atminti uzpildanciu praeities seseliu. Si kart tai nebebuvo pavienes vizijos. It skaudus rimbo kirciai, atsiminimai vienas po kito caize jos smilkinius kol galop, nebeatlaikiusi ji parklupo ant keliu. Pagaliau ji prisimine... Viska.
Nereikia nei sakyti, kad miegoti ji tikrai nebenorejo. Viskas ka ji manesi zinanti buvo melas ir situacijos ne kiek nelengvino zinojimas, kad vieninteliai jos giminaiciai yra tai, ko ji sitiek metu buvo treniruojama nekesti... zudyti. -Dean'ai...-nieko keista, kad pagaliau surinkusi draugo numeri vidury nakties ji buvo peradresuota i vaikino balso pasta. -Tik norejau pranesti, kad man viskas gerai,-kad ir kaip itikinanciai skambejo jos balsas, sniurkciojanti nosis isdave, kad jai toli grazu viskas gerai nebuvo. -Viskas yra taip sumauta...-nusijuokusi is to, kaip apgailetinai skambejo jos pacios melas ji neigiamai papurte galva. -Labai noreciau, kad butum salia...-tylus jos balsas buvo prislegtas. -Bet tu esi kur kas labiau reikalingas ten,-sie zodziai nuskambejo kur kas ryztingiau. -As cia ne viena. Frank'as...-zinodama, kad medziotojas niekuomet nebuvo aktoriaus gerbejas, ji padare siokia tokia pauze. -Rytoj laiduotuves...-apacioje pasigirde zingsniai priverte jos antakius pakeisti forma. -As... as turiu eiti. Bet paskambinsiu tau kai viskas bus baikta... Neisivelk i problemas, gerai?-jis negalejo jos matyti, bet ji vis tiek syptelejo ir tai buvo girdeti jos balse. -iki.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I want to feel something.
today means nothing. today is just a ghost that’s haunting me. i’m at the end of the world, on the edge of things, and i think about letting go. i think about falling.

Elissa Ambrose

Pranešimų skaičius : 155
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 35
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Neisipareigojusi (Dean)
Draugai : Dean Winchester
Rūšis : Medziotoja/Ragana (34/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Argent seimos namai

Rašyti by Frank Frano on Pir. 08 08, 2016 1:16 pm

Frenkas turėjo vieną ryškią charakterio ydą tarp daugybės kitų - jį nuoširdžiai vežė pastatyti savo kompanionus bei oponentus į labai nemalonias padėtis, kuomet pats jausdavosi visa galva viršesnis. Būtent taip pasijaučia dabar, kai pats visai neseniai pusę žodžio užsiminė apie taip ir neįvykusį tariamos kraujomaišos tarp netikrų brolio bei sesers atvejį, kurio nutikimu, tiesą pasakius, Cassidy gana ilgai tikėjo. Vyrą beprotiškai nervino neišjudinama Džeimso pozicija, kad atseit jis gyvenime jo įseserei nesakys, jog ši visgi yra įvaikinta, tad savo ruožtu Frano tėvo užsispyrimą stengėsi pakratyt pačiais įvairiausiais būdais. Ne itin padorios užuominos, atviras vaikštinėjimas visiškai nuogam pavidale priešais Cassidy buvo niekis palyginus su tuo, ką vaikinas sugalvojo įgyvendinti Argent sulaukus keturiolikos. Labai nesunku buvo pasinaudoti visiškai girta paaugle. Nieko jis jai nepadarė apart to, kad paguldė į savo lovą, nurengė, nusirengė pats ir jaukiai prisiglaudė miegui, kuris truko iki sekančios dienos ryto, kai iš medžioklės grįžo Džeimsas. Užklupęs juodu tokiam kontrastiškam būvy pakėlė didžiausią vėją nesuvokdamas kaip šitai galėjo nutikti. "Juk ji tavo sesuo" - bandė gėdinti, tačiau Džeimso pasibjaurėjimas kėlė Frenkui tik juoką bei pasimėgavimą. "Nagi, pasakyk jai tiesą, seni, ar tikrai viską slėpsi toliau versdamas ją manyti, jog permiegojo su tikrų tikriausiu savo broliu?" - žodžiai nuskambėjo žinoma Cassidy palikus Frano kambarį. Tąkart atsakymo iš tėvo nesulaukė, visai kaip ir Cassidy nesulaukė Džeimso pasakančio jai tiesą. Iki šios dienos nepažino didesnio kietakakčio už velionį Argent'ą. Ilgus metus pyko ant jo, kad savininkiškai nusiteikęs įdukros atžvilgiu jis atėmė galimybę jai pasidomėti savo tikrosiomis šaknimis nusprendęs sukurti jai visiškai naują gyvenimą.
Vyras numoja ranka linkęs visiškai nesužavėtu nei Cassidy piktu šnypštimu, nei aplamai visu tuo jos žiežulizmu. Tačiau nebuvo pasiruošęs suteikti pašnekovei tokį malonumą ir nutilti nebebandant jos erzinti:
- Supranti, tame ir yra esmė - aš niekad nebuvau tavo brolis,-ramiai paaiškina atmesdamas medžiotojos kaltinimus,-Gal verčiau nustok apsimetinėti, kad tau nepatiko, ką?-iškelia antakius sukurpdamas akivaizdžiai gudrią fizionomiją. Pašnekovei nusprendus atsisakyti gėrimo vyras gūžtelėja pečiais, grąžindamas "plečkutę" į vidinę striukės kišenę. Kaip bebūtų keista svaigintis šią akimirką norėjo per mažai, idant pradėtų tą daryti.
- O kas tau sakė, kad man vis tiek? Tiesiog mes skiriamės tuo, kad aš nesu boba ir nežliumbiu, kai kas nors nutinka negero,-tas pats ramus Frenko tonas skambėjo tikrai erzinančiai turint omenyje, jog taip iš pažiūros šaltakraujiškai reagavo į biologinio tėvo netektį,- Turėjai nemažai laiko susitaikyt, kad senis iškeliaus į dausas. Vėžys tokiame amžiuje nebe pagydomas. Nuleidau jį karste į duobę iš kart kai sužinojau diagnozę. Džeimsas nebūtų išsikapstęs, Cassidy,-šį kartą sušvelnina savo poziciją logika. Jautėsi ne visai maloniai, kai įseserė pradėjo dėtis aukšto pilotažo psichologe, žinančia ką šiuo metu išgyvena Frenkas. Vyras demonstratyviai pavarto akis parodydamas, jog nesupyktų, jei medžiotoja nustotų taukšt niekus ir suglaustų savo putnias lūpytes, kad pro jas neišsiveržtų anei žodelis.
- Kaaaip mane vaaaargina tokios diskusijos,-specialiai nutęsia balses, kai užsimerkęs iš lėto sukiojo galvą tarytum iš nuovargio ar tai nuobodulio nulūš bet kurią sekundę,-Tikrai nesi tas asmuo, su kuriuo norėčiau aptarinėti kiek ir kieno man į dūšią prišikta, nepyk,-nusivaipo atkirtęs Cassidy pagrinde dėl to, kad ši nusprendė nepatenkinti vyro smalsumo ir tiesą, kurią sužinojo apie save pasilaikyti sau. Bet kokiu atveju nesuinteresuotas ta tema pasidaro per akimirką. Pastebėjęs keistą Cassidy reakciją išvydus savo pačios atspindį, Frenkas prunkšteli.
- Ajaj koks komplikuotas turėtų būti tavo gyvenimas, kad pamiršti į veidrodį pažiūrėti, dėl to pamiršti kaip atrodai, uch,-nepraleidžia progos įseserei įgelti. Kam tiek arogancijos ir priešiškumo? Atsakymas labai paprastas, nuo tos akimirkos, kai Cassidy pradėjo pilt ant Frenko visokias pamazgas neva yra toks ir anoks jautėsi principingai įsižeidęs. Dėl to neketino liautis, nebent aišku gaus per marmūzę - tada įsižeis dar labiau bei analogiškai taps dar bjauresnis. Vyras nebyliai išklauso tolimesnių medžiotojos nurodymų dėl laidotuvių. Visą išgirstą informaciją jau žinojo, nes Patricia nuostabiai atlieka savo darbą apsaugodama Frano nuo daugybės veiksmų, kuriuos turėtų atlikti pats. Atsikvepia likęs kambaryje vienas.
- Kokia skylė, po galais...-pagaili savęs sumurmėdamas, kuomet akys savaime perbėga per erdvę. Gimtieji Frenko namai rėkte rėkė, jog viduje gyvena mažiau nei vidutines pajamas uždirbantis asmuo. Nors buvo pavyzdingai tvarkinga (Džeimsas buvo tikras pedantas), tačiau pūpsojo seni, nuzulinti baldai, o lubos bei sienos, iškaltos lentelėmis, nuo senatvės kone pajuodusios. Dievaži, viskas čia buvo visai taip pat, kaip matė paskutinį kartą, gal tik šiek tiek labiau suvargę. Mintis nutraukia kelis sykius nemaloniai sugurgęs skrandis. Išgerti nepamiršta niekuomet, bet va pavalgyt... Paslėpęs storus, tamsius, garbanotis linkusius plaukus po žiemine kepure, o delnus - pirštinėse, užsisega striukės užtrauktuką bei iškeliauja lauk iš namų. Jų gimtasis miestas buvo toks mažas, kad iš esmės nebuvo visiškai jokio reikalo naudotis automobiliu.
Frenkas mėgo maistą, mėgo absoliučiai visokį. Pats gaminti nemokėjo visiškai, na prispirtas bėdos aišku galėtų susitepti sumuštinį ar išsikepti kiaušinių. Bet tai viskas. Los Andžele maitindavosi restoranų maistu, o jo ištaiginguose namuose šaldytuvas pūpsojo tuščias. Visgi atsidūręs nedideliame miestelio centre pasuka link tos užkandinės, kurioje kiekvieną sekmadienį pietauti važiuodavo visa Argent'ų šeima po mišių. Po Elizabeth mirties nutrūko daug gražių jų šeimos tradicijų. Visai kaip Džeimso namai, taip ir Dinės užkandinė atrodė visiškai nepasikeitusi. Tik kavą pilstė kažkokia nematyta, vidutinio amžiaus, apkūnoka moteriškė, akimoju pastebėjusi naują lankytoją bei pasiūliusią jam kavos. Teigiamai pakinkavęs galvą, Frenkas nusimeta pirštines, pasidėdamas ją ant bufetinės sofos. Atsivertęs meniu iš karto pastebi tuos pat patiekalus, kuriuos valgydavo prieš daugybę metų. Pasidavęs nostalgijai užsisako jautienos mėsainį su bulvytėmis. Negalėjo nesistebėti, kaip ramu šiame miestelyje. Jokio nepageidaujamo dėmesio, jokio šurmulio, jokių paparacų...
Kai grįžo atgal jau buvo kuris metas sutemę. Galėjo sau ramiai traukti į viešbutį, bet ne, nusprendžia pasielgti visai kitaip mat. Pats griežė dantį ant savęs, kad čia sugrįžo. Kartu su savimi nešėsi plastikinį indelį su maistu.
- Ei, miegi?-šūkteli prie laiptų medžiotojai manydamas, jog ši vis dar sėdi antrame namo aukšte,-Gal nustosi gedėti ir ateisi, pavyzdžiui pavalgyt? Dinės užkandinė vis dar kepa tuos vaflius su šonine, kuriuos kažkada dievinai,-stebėtinas vyro geraširdiškumas lieka apjuodintas visai neentuziastingo Frenko tono. Nusimetęs striukę pametėja ją ant fotelio. Akimoju pajuto kaip viduje šalta. Paputęs šilto oro į kumščius, nukeliauja prie židinio, kurį nesunkiai užkuria, mat Džeimsas buvo palikęs nemažą krūvelę malkų.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
«I shouldn't say I'm looking forward to leading a normal life, because I don't know what normal is.»

CREDIT: CHAMPAGNEMAMI

Frank Frano

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 320
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 47
Miestas : Los Andželas
Meilė : Wifey Olivia
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Aktorius

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Argent seimos namai

Rašyti by Elissa Ambrose on Pen. 08 12, 2016 2:48 pm

Cassidy nebuvo alkana, taciau likti miegamajame, uzdarytai tarp keturiunumo sienu ir leisti savo pacios pasamonei ja kankinti taipoginebuvo viliojantis pasiulymas. Neskubedama ji apsigobe kazkada mamai priklausanciu silkiniu chalateliu, kuris tikrai neprimine siuolaikiniu, vos uzpakali tesiekianciu rubeliu. Baltas, taciau nuo senumo kiek pageltes drabuzis apgule jos liesa kuna it pirstine. Tiesus, pusilgiai jos plaukai buvo tvarkingai apgule moters pecius, o veidas, nepaisant to, kad nebuvo padailintas ne slakeliu makiazo, atrode tiesiog nepriekaistingai. -Nemaniau, kad jie vis dar veikia...-turedama omenyje uzkandine, kurioje nesilanke jau sitiek metu, ji atrode maloniai nustebusi. Keista, bet lig siol ja tik skaudine prisiminimai, dabar pamazu eme suteikti jai stiprybes. Galbut zinojimas, kad siame pasaulyje nera viena kaip pirstas, kad anksciau ar veliau, ji ir vel pamatys juos, savo brolius, padejo jai dabar, kai viskas atrode taip trapu ir beviltiska. Isvydusi Frank'a apacioje ji pirma karta i ji pazvelge kitaip. Jis atrode... svetimas, nepazintas. Gerai pagalvojus, ji niekuomet ir nebuvo gavusi galimybes susipazinti su tikruoju Argent'u. Kartais atrodydavo, kad po viena aktoriaus kauke slepesi kita, o po ja - dar kita... -Kodel niekada nebandei man pasakyti tiesos?-prisedusi ant sofos ji ketino paragauti vaikino parnesto maisto, taciau staiga jos mintys nuklydo kitur. -Ir nesakyk, kad del to, jog tai draude... James'as,-pirma karta vadinti ji ''teciu'' atrode... kvaila. Bent jau Frank'o akivaizdoje. -Kam tau, prisiimti totalaus subingalvio role kai galejai buti su manimi atviras?-jai buvo nuosirdziai idomu, kodel Frano nepanoro jos prisileisti ir visuomet elgesi taip, tarytum specialiai butu bandes islaikyti tarp ju ta emocini barjera. -Akivaizdu, kad niekuomet neziurejai i mane kaip i seseri,-pakilusi nuo sofos ji padejo maiseli su maistu ant kavos staliuko. Namuose buvo zvarbu, o zidinys nekurstomas jau buvo emes blesti todel ji emesi darbuotis. Dar kelios akimirkos ir kur kas aitresni liepsnu liezuviai apeme pries tai tvarkingai viena ant kitos sukrautas malkas. Vyriskio kompanija tikrai nebuvo tai, ka medziotoja butu pasirinkusi turedama pasirinkimo laive, taciau sia akimirka, net ir kandus tamsiaplaukio aktoriaus tonas buvo geriau uz kurtinancia tyla. Jos emocijos pamazu eme nusistoveti, taciau vietoj to, kad jaustu palengvejima, ji jaute neapsakoma, neapibreziama... liudesi. Salia stovintis vyras buvo visiskai svetimas, nepaisant to, kad pries daug metu jie buvo tariami giminaiciai, dabar Cassidy apie ji nezinojo absoliuciai nieko. Na nebent tikesime paskalomis ir melagystemis, kurias apie ji periodiskai rase tabliodai. James'o nebebuvo, o tikrieji jos broliai nenutuoke apie jos egzistavima siame laikmaty. Ka jau kalbeti apie Dean'a. Issitiesusi visu ugiu ji savo ranku plastakas istiese link ugnies, kuri taip maloniai silde. Nevalingai jos mintis perskrode nuodemingai malonus prisiminimas. Judvieju su Dean'u bucinys. Tyliai atsidususi ji buvo sugrazinta i realybe kai Frank'as atkiso stikline su gerimu, greiciausiai alkoholiniu, i jos puse. -Ne... as,-ji jau buvo beketinanti atsisakyti, taciau padariusi menkute pauze, gerima visgi paeme. Ziuredama i du ledo kubelius stiklineje ji kuri laika nesiryzo, puikiai zinodama, kad tauraus gerimo skonis jai nei kiek nepatiks. -Uz James'a,-judvieju akys susitiko. -Niekam tikusi teva, bet tobula patevi,-nuostaba sugerovo veide buvo butent tai ka ji ir tikejosi isvysti. Tiesa buvo ta, kad Cassidy jau kuris laikas nebebuvo ta paklusni tevelio mergaite, kurios ''tobulumas'' taip erzindavo tikraji Argent'a. Suaugusi ji eme i viska zvelgti kitaip ir net savotiskai smerke James'a del to, kad niekuomet nemokejo... nebande buti tevu, kurio taip reikejo dabartiniam aktoriui. -Jis buvp uzsispyres ir storzieviskas. Beveik toks kaip tu,-pagaliau uzsivertusi alkoholio sklidina taure ji is pradziu susirauke, paskui placiai nusisypsojo. Akivaizdziai gerti nepratusi Cassidy sunkiai galejo nuslepti jauciama sleikstuli. -Kas? Jei nebutum tiesiog dinges, dabar zinotum, kad nuolatos bandziau itikinti ji su tavimi susisiekti. Siaip ar taip, Frank, turetum buti jam dekingas, nes butent sios bjaurios budo savybes, kurias paveldejai is savo tevo, padejo tau pasiekti karjeros aukstumas, kuriose dabar esi,-truktelejusi peciais ji pastete stikline ant stalelio, salia maisto issinesimui. Kurtinanti tyla buvo slegianti todel ji nedelsdama eme sneketi toliau. -Del palikimo ir kitu formalumu, gali buti ramus. Neketinu pretenduoti i nieka,-pastebejusi apdulkejusi, taciau daznai sergancio tevo vartyta seimos nuotrauku albuma ji kaip mat ji pastvere. Maloni siluma apgaube jos kuna ir del to kaltas buvo ne tik isiliepsnojes zidinys, bet ir ant tuscio skrandzio ismauktas burbonas. Atsisedusi ant sofos ji eme letai, vienas po kito versti puslapius. Viename ju buvo iamzinta ji kartu su Dean'u. Sprendziant is datos nuotraukos apacioje, jie vis dar buvo vidurines moksleiviai. -Zinai, tas tavo ''pokstas''...-pakelusi galva nuo fotografijos ji isvydo savo pusen istiesta jau silpnesnio, labiau moterisko gerimo taure. -Aciu,-kuri laika padvejojusi ji vis gi prieme jai siuloma vyna. Siandien jai reikejo alkoholio tam, kad bent trumpam pamirstu kokia sumaistis ir chaosas jos laukia kuomet isaus rytas. Taip ir nebaigusi savo minties ji nusprende neuzsiminti apie nakti, kuri zadino labai dviprasmiskus prisiminimus. -Zinojai, kad jis vede?-nepaisant to, kad Frank'as niekuomet nebuvo palankiai nusiteikes Winchester'io atzvilgiu, ji pirstu parode i nuotrauku albuma sau ant keliu. Jam prisedus greta ji nejaukiai pasimuiste. Sofa buvo dviviete ir Fran'o isipatoginimas greta reiske, kad jos asmenine erdve buvo sumazinta iki minimumo, ypac turint omenyje, kad po silkiniu chalateliu ji vilkejo viso labo apatinius. Nusprendusi ignoruoti akivaizdu jo meginima priversti ja jaustis nepatogiai, ji sriubtelejo vyno ir toliau verte puslapius. Nuotraukos atgaivino daug siltu jos vaikystes prisiminimu, taciau tik dabar ji atkreipe demesi i tai, jog daugumoje ju, puikavosi tik James, Elizabeth ir ji, Cassidy. -As... atsiprasau,-jos akys nejucia pritvinko asaru. Tik dabar supratusi, jog ji, pati to nenoredama, buvo isibrovele, pavogusi JO seima. -Jei butum isdrises pasakyti man tiesa, viskas butu buve kitaip,-spausdama rankose jau tuscia vyno taure ji jautesi kalta, nors is tikruju vargu ar buvo prisidejusi prie paslijusiu James ir priesgynos Fran'o santykiu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I want to feel something.
today means nothing. today is just a ghost that’s haunting me. i’m at the end of the world, on the edge of things, and i think about letting go. i think about falling.

Elissa Ambrose

Pranešimų skaičius : 155
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 35
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Neisipareigojusi (Dean)
Draugai : Dean Winchester
Rūšis : Medziotoja/Ragana (34/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Argent seimos namai

Rašyti by Frank Frano on Št. 08 13, 2016 12:13 pm

Frenkas nuoširdžiai neįsivaizdavo, ką po galais reikės veikti visas likusias valandas iki numatytų tėvo laidotuvių. Jam šiuo metu netgi miegoti atrodė per daug nuobodu, nekalbant apie visą tą siaurą galimų pasirinkimų spektrą vertusį vyrą jaustis užknistu kiekviename žingsnyje. Namuke nebebuvo elektros (net negalėtų pasakyti kada ją atjungė: sužinoję, jog Džeimsas mirė ar kiek anksčiau, kai dėl sunkios būklės jis buvo paguldytas į ligoninę), vadinasi negalės net pasikrauti savo mobiliojo, kuris iš bado cypavęs čia kurį metą pajuodęs užtilo iki to momento, kai bus įkištas į tinklą elektros siurbimo seansui. Vyras pametėja dabar pasitarnauti negalinčią ryšio priemonę ant fotelio. Nebuvo smarkiai prisirišęs prie savo telefono, netgi tuos pačius Frenko oficialius puslapius socialiniuose tinkluose kuruoja ne pats aktorius, tačiau netrukus prasidės naujo filmo, turėsiančio kino teatrus pasiekti už dviejų-trijų metų filmavimas ir Frano tikrai būtų pravertę laikyti ragelį arčiau savęs iki kol su juo susisieks kino studijos agentas ar Patricia kaip visuomet pirmumoje sugėrusi informaciją, skirtą pačiam aktoriui. Tai bus trileris su daug šaudau-gaudau medžiagos, ak, mėgo tokiuose produktuose filmuotis kur kas labiau, nei už širdies griebiančiose dramose, reikalavusiose demonstruoti visą savo aktorinį potencialą, be to, būtent už savo vaidmenis visiškai nelinksmuose filmuose buvo nominuotas, o ir pelnė prestižiškiausius kino apdovanojimus. Priešais kameras į svetimas problemas įsijausdavo taip gerai, kad po rimtų, intensyvių rimto filmo filmavimų iš karto imdavosi atostogų į sanatorijas - stengdavosi sustyguoti vidinį disbalansą, švariai valgyti, apsieiti be svaigalų, sportuoti. Tačiau grįžęs į savo kasdienybę vadeles labai greitai paleisdavo imdamas girtaut, tūsint ir eit per mergas.
Išgirdęs žingsnius Frenkas pasistengia į Cassidy mestelėti tik labai trumpą žvilgsnį, kuris pasipriešinęs visgi užsilieka. Ji atrodė fantastiškai gerai su tuo baisiu chalatu, na tai nebuvo tas atvejis, kai rūbas puoštų žmogų, o ne atvirkščiai. Prisiminęs, kad reikia ne tik mirksėti, bet ir retkarčiais nuryti burnoje susikaupusius skysčius, vyras nusisuka. Jo išraiška buvo fantastiškai neutrali. Jis nieko neatsako į įseserės komentarą apie užkandinę, jam atrodė kur kas svarbiau priversti moterį kažkokiu būdu pasimaitinti. Cassidy atrodė tikrai ne kaip (ta prasme, toli gražu ne žavingiausia jos pačios versija), tiesą sakant visuomet mieliau akytėm glamonėjo ne tokias liesas dailiosios lyties atstoves. Jis nejučiomis netgi ėmė nepritarti minčiai medžiotoją girdyti, neva ši atsipalaiduotų. Buvo įsitikinęs, jog ji netrukus pradės taranuoti Frenką rimtais klausimais. Neklydo. Jam tikrai mažai terūpėjo tėvo nuomonė, Cass pati tą kuo puikiausiai žinojo. Frano sunkiai toleravo absoliučiai visų individų nuomones, tad iš esmės nieko keista.
- Tai tiesiog nebuvo mano reikalas,-trumpai paaiškina savo tylėjimo priežastį. Juk tikrai keista, jog ilgus metus erzinęs įseserę, vertęs ją jaustis tikrai nejaukiai verčiant kvestionuoti jų santykius Frenkas nepaėmė ir tiesiog nepasakė jai visos tiesos,-Nenorėjau tau sugriauti visos tos gražios šeimyninės iliuzijos turint omeny, kad niekada neketinau šiuose namuose pasilikti. Buvai jauna ir kvaištelėjusi,-šypteli. Akivaizdžiai neketino Cassidy savo žodžiais įžeisti, iš pažiūros mestelėtų būdvardžių prasmė sukėlė vyrui teigiamas emocijas,-Greičiausiai būtum nebežinojusi kokiu keliu eiti, ieškojusi kažko, ko niekada nebūtum suradusi. Tas nekaltas Džeimso melas, tiksliau tiesos nuslėpimas vis vieną įstatė tave į tam tikras vėžes - neturėjai dingsties kažkaip nuklysti į lankas, pradėt šlaistytis su įtartinais tipais, girtaut ir panašiai,-susilaiko neprunkštelėjęs, mat ironiškai jautėsi atsidūręs tokioje padėtyje, kurioje įstrigusios nenorėjo matyti Cassidy, o ir šiaip nemėgo postringaut labai protingai ar parodant, jog nėra toks didelis savanaudis, kokiu dedasi,-Tu per daug aušini burną, aš atnešiau tau maisto tikrai ne tam, kad jo nevalgytum,-persimainiusi Frenko mina puikiai susiderina su priekaištingais žodžiais, išklydusiais iš pastarosios temos. Keista pagalvojus, kad jie abu nenorėjo vienas su kitu bendrauti, bet tai pasirodė patraukliau už sėdėjimą atskiruose kambariuose bei tylėjimą. Frano buvo tikras ekstravertas ir kaip jiems būdinga geriausiai jausdavosi apsuptas žmonių, besisukantis dėmesio centre, tauškantis, juokaujantis, pasiglemžiantis visą dėmesį. Likti su savo mintimis nenorėjo, vengdavo to. Nes gana greitai imdavo galvoti apie visokius... velnius. Nežinodamas kokia veikla turėtų užsiimti susiveikia sau išgerti. Iš sekcijos išsiėmęs viskio taurę aišku ją visą apdulkėjusią kruopščiai išplauna (neįsivaizdavo kokiu būdu į namuką tebeteka vanduo, kuris stebuklingai neužšąlo vamzdžiuos), o nusausinęs iš pažiūros švariu skudurėliu pripildo alkoholiu. "Ant durniaus" pradaręs šaldytuvo kamerą netgi atranda ledukų, kurie nespėjo atšilti dėl to, kad namas ilgai stovėjo nekūrenamas. Žvilgtelėjęs į Cassidy nusprendžia "pritaisyti" du svaigius kokteilius. Moteris atrodė net ne pavargusi, o pervargusi, įsitempusi, jai atsipalaiduoti reikėję kur kas labiau, nei Frenkui, kuris ir taip vaikšto pagrinde atsipūtęs. Grįžęs į svetainę jis siūlomai atkiša stiklą medžiotojai. Frano mina atrodė neperkalbamai griežtai nusiteikusi nepriimti Cass atsisakymo pasriūbčioti šiek tiek alkoholio, o kadangi ji ir pati nusprendė, kad praskiest sąmonę jai būtų ne prošal, negalėtų pradėti atrodyti labiau patenkintas. Tik šypsena greitai pritemsta kompanionei iškėlus tostą. Vyras tik sumykia ala pritariančiai pritraukdamas stiklinę prie lūpų bei atsigerdamas.
- Jis buvo... liūdnas,-iš ties keista, jog apsiėmė tokią poziciją, iš pažiūros ginančią jų tėvą,-Jis man buvo puikus pavyzdys, kad reikia vengti pamesti galvą dėl moters, nes atidavęs jai širdį ir savo moterį praradęs neteksi ne tik jos, bet ir savo širdies. Juk kadaise viskas tikrai buvo gerai,-Frano kalbėjo taip ramiai, tarsi aptarinėtų visai ne savo gyvenimą. Pats dažnai pagaudavo save nusistebintį, jog kažkada buvo paprastas vaikėzas ir neturtingos šeimos. Vyras vargu ar labai maloniai pasijaučia Cassidy suradus panašumų tarp jo ir jojo biologinio tėvo. Mielai dabar būtų sukišęs medžiotojai į burną tą vafliuką, kad tik ji nustotų kalbėjusi. Akimirką netgi atrodė sutrikęs. Visgi pašnekovei paminėjus, jog neva būtent dėl iš Džeimso paveldėtų būdo savybių pasiekė daugiau, nei bet kuris sėkmingiausias giminės narys, Frenkas sukikena. Su "nu tu duodi..." mina jis gurkšteli iš savo stiklinės.
- Tu turbūt juokauji...-atrodė nusiteikęs sarkastiškai, kuomet nutęsia apeliuodamas į jį neva įžeidusį Cass komentarą, kurį priėmė visai kita forma, nei medžiotoja ir naujai atrasta vikanė galbūt norėjo,-Man kur kas labiau rūpi kam po galais po mirties turėsiu palikti savo milijonus, o visa tai...-skėsteli rankomis akcentuodamas kuklų tėvo trobėsį,-Man imponuoja mažiausiai. Pasmaugsiu tave jei sugalvosi skirti man kažkokią dalį,-grasinantis Frenko žvilgsnis atrodė rimtai iki to momento, kuomet vyras nusišypso. Kol kas nelabai suprato apie kurį iš "tų pokštų" Cassidy kalba, juolab viską Frano gyvenimą po šiuo stogu galima pavadinti nesibaigiančių akibrokštų virtine. Seniau jis kiek kitaip pritraukdavo dėmesį, kurio troško. Iš pradžių nesugebėjo suprasti apie ką medžiotoja kalbanti klausdama ar vyras žinąs, jog "jis" vedė, tačiau nesupratimą simbolizuojanti Frenko mina išprovokuoja pašnekovę savo mintį pratęsti patikslinant. Visas jų dialogas sukosi apie temas, apie kurias aktorius kalbėti nenorėjo.
- Cha, keista. Tavo svajonių princas visuomet atrodė kaip baisus nuoboda, man lieka tik spėlioti, kuo jis jus boba šitaip traukia,-nepagarbus Frenko tonas skelbė tai, jog Dean'ui vis dar jaučia antipatiją. Ne, vyrai niekuomet nebuvo kibę vienas kitam į atlapus, tiesiog Winchester'iui elementariai nepatiko kaip su Cass elgiasi Frenkas, o Frenkui nepatiko, kad atėjęs kažkoks aiškina kaip jam elgtis su panele Argent. Paprasta. Jo visai nedomino tas Cassidy vartomas albumas, tiesiog norėjo prisėsti, o tuo pačiu priversti įseserę pasijausti nejaukiai. Irgi paprasta. Didžiojoje daugumoje nuotraukų Frano nebuvo. Nuo to meto, kai pradėjo "gauti" erekcijas, retai demonstruodavo kažkokį susidomėjimą šeimyninėmis fotosesijomis ar išvykomis. Turėdamas neapsakomai daug vidinės energijos, tačiau nerasdamas įdomios veiklos jai išlieti, dažniausiai durniuodavo su savo šaika krėsdami visokias aibes, važinėdamiesi dviračiai, riedlentėmis, žaisdami futbolą, beisbolą, grafičiais tepliodami sienas. Frenkas buvo pašėlęs nutrūktgalvis, šiek tiek laukinis, turėjo visai kitokią dvasią, nei likę šeimyniškiai. Greičiausiai atsigimė į Elizabetą, kurią pačią tas pasyvumas galiausiai užkniso. Būdamas įdomiu bei populiariu vaikinu jis netrukus pasinėrė į nakties šėlsmo, vakarėlių liūną, iš kurio daugiau niekuomet taip ir neišbrido. Tai tapo savotišku būdu atitrūkti nuo užknisančios realybės, be to nesunkiai tame išeikvodavo tikrai didelę dozę energijos, trykštančios per kraštus. Net ir dabar įkopęs į penktą dešimtį jis buvo kur kas žvitresnis už savo bendraamžius, jaunatviškas, galėjo lengvai visus ne tik apgert, bet ir apšokti. Dėl to, pagrinde bendravo su už save jaunesniais asmenimis, tos pačios mergos dievina patrauklius vyrus su šerkšno paliestais smilkiniais. Netikėta buvo suprasti, idant Cassidy apsipylusi ašaromis. Jis puikiai suprato kaip jai dabar sunku, atrodė, jog ji pergyvena visą šią situaciją už juos abu. Frenko apatiškumą tikrai buvę nesunku sutapatinti su elementariu jausmų neturėjimu ir visgi įseserės žvilgsnyje gulo kažkas, kas neleido suabejoti vyrui, neva ši visu tuo jo abejingumu nuoširdžiai tikinti. Pakankamai gerai įsijautęs į moters būseną, vyras ne per lipšniai apglėbia siaurus jos pečius prieš tai "atėmęs" iš jos taurę ir padėjęs ją ant žemės.
- Nėra nieko, ką būtum iš manęs atėmusi, Cassidy. Galėdamas kažką pakeisti iš praeities nekeisčiau visiškai nieko,-graži kalba nebuvo tokia graži atsižvelgiant į tai, jog Frenkas visuomet elgdavosi nepagarbiai, netgi piktybiškai aplinkinių, o ir saviškių atžvilgiu,-Ei,-sušnara norėdamas atkreipti į save medžiotojos dėmesį ir supratęs, kad to neužteks, švelniai suima jos skuostą pasukdamas veidą į save. Jautė Cassidy ašaras ant savų pirštų. Jis iš esmės visiškai nežinojo ką sakyti, kaip moterį paguosti. Jam truko visapusiško įsijautimo į įseserės akcentuojamą problemą, mat tame, kaip ir visame kame, nematė jokių problemų. Frenko ne kartą ištartas pasakymas, jog jis niekuomet nelaikė medžiotojos seserimi buvo iš esmės grįstas tuo, jog niekada nesugebėjo būti jai abejingas. Kai Cassidy paaugo, kai pradėjo kaltis papukai, kažkas vyro galvoje cinktelėjo, kažkoks supratimas, kad šita išbalusi bei perkrausi merga, kurią netgi Kasparu pravardžiuodavo (nu tipo tas vaiduoklis) tapo visai patraukli. Visgi didelis amžiaus skirtumas ir nedėkingai susiklosčiusi situacija įstūmusi juodu į "brolio ir sesers" santykius lėmė tai, jog Frenkas niekuomet rimtai nenagrinėjo tų sukilusių minčių. Ir visgi dabar jie buvo čia: jau visiškai suaugę (netgi senti pradėję!), artimi, bet tuo pačiu ir absoliučiai svetimi. Buvo sunku pasakyti kaip pasijautė įsikabinęs į žalsvai melsvas, šviesias (turint omeny, jog tiek Eliza, tiek Džeimsas, tiek Frenkas buvo rudakiai kažkada pati Cass galėjo susimąstyt) ir tokias liūdnas jos akis, tačiau artumas bei Cassidy emocinis silpnumas lemia tai, kad veik nepajausdamas moterį pabučiuoja. Ai, ką čia gintis, norėjo to nuo pat tos akimirkos, kai pirmą kartą per šitiek metų išvydo medžiotoją šio namo koridoriuje. Tiksliau dingtelėjo visai ne romantiška tokio vaizdo versija, galėtų lažintis, jog absoliučiai joks vyras neatsisakytų aistringai su Cassidy pasivolioti. Kai šiltos, be galo švelnios moters lūpos prasižioja įsileisdamos Frenką vyrui neliko jokios abejonės, idant visai kaip ir jis niekad nebuvo jai abejingas, taip ir ji nebuvo abejinga jam.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
«I shouldn't say I'm looking forward to leading a normal life, because I don't know what normal is.»

CREDIT: CHAMPAGNEMAMI

Frank Frano

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 320
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 47
Miestas : Los Andželas
Meilė : Wifey Olivia
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Aktorius

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Argent seimos namai

Rašyti by Elissa Ambrose on Pir. 08 15, 2016 3:16 pm

Frank'as is tiesu buvo geras aktorius. Tai kaip meistriskai vyras slepe tiek savo emocijas, tiek tikruosius jausmus vias eile metu, butu privertes ir skeptiskiausius kino kritikus ploti is susizavejimo. Jo atvirumas si vakara is pradziu atrode itartinas, taciau viskas igavo kardinaliai kitoki ''apsvietima'' kuomet vyro ranka atsidure ant moters veido. Pakelusi asarotas akis i tamsias ir is paziuros nuvargusias ''ibrolio'' akis ji neitare tolimesniu jo ketinimu, taciau kai sis palinko i jos puse ir sujunge ju lupas i bucini, ji pajuto didziuli palengvejima, kuris it akmuo slege liaunus medziotojos pecius sitiek metu. Randuota Fran'o asmenybe nebuvo tokia supuvusi kaip galejo pasirodyti prasalaiciui arba toms vienkartinems mergsems, kurioms viso labo rupejo pasivartyti lovoje su izimybe ir visiskai nusispjaut i tai, kad pasitikejimu savimi ir gera nuotaika spinduliuojantis vyras buvo suvarpytas nematomu kulku, kurios it pasinai istrige aktoriaus sirdyje nuolatos kele neisgydoma emocini skausma. Jos lupos lengvai prasivere, taciau kunas tik vos vos pasisuko i jo puse. Bucinys nebuvo geidulingas, veikiau jausmingas, seniai brandintas. Jos skruostu nusirito dar viena asara kai svelnus jos delnas paliete jo smakra. Atsitraukusi ji liudnai syptelejo. Zinojimas, kad zmogus, kurio pripazinimo, o veliau palankumo ji taip nevalingai sieke visa savo gyvenima buvo jai neabejingas ir tik del to jos salinosi, priverte ja pazvelgti i ji visai kitomis akimis. Kiek metu ji jaute pasislykstejima pacia savimi del to, kad nesugeba matyti jame tik brolio. Sitiek laiko nesiojusi ta purvina geda savyje, pagaliau ji buvo laisva ir tai buvo velniskai geras jausmas. Jei sie du butu susitike kitomis aplinkybemis, jei jie niekuomet nebutu buve iklampinti i balta kitu zmoniu mela... galimas daiktas, kad ji, butu pajegi isgydyti jo zaizdas.
Nepaisant to kas katik ivyko, atmosfera tarp judvieju anaiptol nebuvo atsalusi, nepatogi. Zinoma, galbut abieju veiduose atsispindinti blausi sypsena ir slepe ta nedidele nejaukumo kruopelyte, taciau ar gali kaltinti juos uz tai, kad pagaliau padare tai ko taip seniai trosko jiedu jautesi siek tiek susigede?... -Tu visuomet liksi man labai brangus asmuo, Frenk'ai Argent'ai,-atremusi galva vyrui i peti ji atsilose siek tiek labiau isipatogindama ant sofos. Galva maloniai sukosi. Alkoholis is ties buvo puiki priemone atsipalaiduoti tik dazniausiai i moralini mezochizma linkusi Elissa megdavo su gyvenimiskomis problemomis susidoroti blaivia galva. Stoti i akistata su tuo kas ja baugino. Neatidelioti. Taciau pasatrosiomis dienomis ji buvo it nesava. Vienas is labiausiai ja bauginusiu dalyku buvo neisvengiamas pokalbis su Dean'u ir tiesa sakant, pastaraji ji norejo atideti kiek imanoma tolimesniai ateiciai. Ji nebuvo pasiruosusi jo prarasti...
Sekancios dienos rytas isauso gerokai anksciau nei tai buvo planave isgertuviu dalyviai. Elissa nubudo savo kambaryje, nors gerai neatsimine kaip ten atsidure. Gerai zinojo tik tiek, kad jiedu dar ilgai snekejosi. Tokie atviri kokie siedu buvo vakar, jiedu nebuvo niekada. Ji gerai prisimine kaip ji liepe jam prisiekti, jog sis neisbrauks jos is savo gyvenimo, jog kad ir kas nutiktu jis galintis kreiptis i ja. Tiesa buvo liudna. Frenk'as liko vienui vienas. James'as buvo paskutinysis jo seimos atstovas ir medziotoja geriau nei kas kitas zinojo kokia pavojinga gali buti vienatve ir zinojimas, kad tu nebeturi ko prarasti. Taip ji jautesi tuomet kai buvo ikalinta paraleliniame pasaulyje. Visiskai viena. Issigandusi. Praradusi bet kokia vilti kada nors vel pamatyti savo mylimus brolius. Patricija buvo suorganizavusi viska - pradedant Frenk'o stilistu, baigiant vieno kasnelio uskandzias, kuriai buvo nukloti absoliuciai visi virtuviniai pavirsiai kai sviesiaplauke pagaliau nusileido taip reikalingo rytinio akvos puodelio. -Kas visi sitie zmones?...-suraukti jos antakiai bylojo apie ne itin pakilia merginos nuotaika. Praeidinejantis samdomas padavejas su akinanaciai balta sypsena pakiliai isposkino, jog jie visi yra nusamdyti Patricijos laiduotuviu pietums, kurie vyks siuose namuose, is kart po paciu laiduotuviu. Namai atrode kupini givybes. Juose duzge juodai apsirenges personalas, elektra ir sildymas veike visu pajegumu ir visuose kampuose buvo prideliota tu stipriai kvepianciu geliu puoksciu, perjuostu tamsiaspalviais vainikais. Nuo surmulio jai tik dar labiau isiskaudejo galva, taciau kai ji buvo beketinanti grizti atgal i savo kambari, ten kur jos negalejo pasiekti visas sis chaosas, jai i paranke isikibo smulkute moteryte, smailia, strazdanota nosimi. -Jus panele Cassidy, tiesa? Nezinia ar Ellisos atsakas buvo tiesioginis ar siaip, sumurmetas, taciau netrukus ji jau buvo raginama sekti paskui, i virsuje esanti sveciu kambari, kur lauke makiazo komanda ir labai moteriskos isvaizdos stilistas. Ji bande priesintis, taciau netrukus buvo perkalbeta ir kai pagaliau nusileido i apacia, kad susitiktu su pasidabinusiu Frenk'u, ji buvo sunkiai atpazystama. Niekuomet per daug makiazu nepiknaudziaujanti moteris atrode it is zurnalo virselio isplaukusi deive, o Patricijos sebru parinkta suknele apgule jos kuna it pirstine. (isivaizduoju ja mazdaug taip  Spaudziam ) -Galejau tave uzuosti jau virsuje,-blankiai syptelejusi ji negalejo nepatraukti vyro per danti del to kaip nepriekaistingai sis buvo isciustytas. -Tai vis del to cia bus paparacu?-ne itin patenkintas, taciau ne konfliktiskas jos tonas buvo palydetas tyliu atodusiu. -Kagi. Let the show begin,-turedama omenyje, kad artimiausias 3-4 valandas jie tures apsimetineti, jog pazysta visus James'o draugus ir kad jiems nenusisvilpti ant ju linkejimu islikti stipriems ir vieningiems. Nuvyke i kapines jie padare tai, ko visuomet norejo James'as. Jie neverke. Spausdama skausma viduje ji su palengvejimu atsipute tik tuomet kai gavo proga trumpam pasprukti nuo viso to kliksinciu fotografu ir daugybes jos demesio reikalaujanciu nepazistamuju. Pabegusi i pavesi vieno didziulio azuolo pasoneje, tose paciose kapinese ji jaute kaip didziulis raudos gumulas verzte verziasi gerkle aukstyn. Ji nebegalejo apsimetineti. Nebegalejo buti stipri ir kai pagaliau atsitupe tam, kad galetu niekieno neregima issiverkti, jos krutine buvo tasoma prislopinto kukciojimo. James'as jai buvo svetimas, taciau ta beribe medziotojo meile, globa ir rupestis paverte ja dabartine moterimi, savarankiska ir stipria... ir ji per amzius jam uz tai bus dekinga.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I want to feel something.
today means nothing. today is just a ghost that’s haunting me. i’m at the end of the world, on the edge of things, and i think about letting go. i think about falling.

Elissa Ambrose

Pranešimų skaičius : 155
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 35
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Neisipareigojusi (Dean)
Draugai : Dean Winchester
Rūšis : Medziotoja/Ragana (34/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Argent seimos namai

Rašyti by Frank Frano on Tr. 08 17, 2016 2:33 am

Patricija Giovanna Torres née Di Pietro - italų emigrantų dukra, keturiasdešimt trejų, ištekėjusi už Migelio Torres'o - to paties, kuris vadovauja milžiniškam tarptautiniam verslui - vynuogynais, kurių dėka vėliau rinkas pasiekia gerai žinomi "Torrres" alkoholiniai gėrimai. Vaikų neturi. Tiesą pasakius tą labai sudėtinga būtų padaryti atsižvelgiant į tai, jog trylika metų už žmoną vyresnis Migelis gyvenimo kely kažkur paliko savo vaisingumą. Patricia visuomet be galo troško vaiko, tačiau turėdami pakankamai užimtas karjeras, moteris pasidavė vyro įtikinėjimams tėvystę atidėlioti tolimesniam laikui. Daktarų diagnozė dar labiau atšaldė ir taip menkai artimus sutuoktinių santykius. Jau daug metų jie kartu negyvena, o bendravimas daugiau primena draugišką, nei kupiną meilės bei atsidavimo. Kažkada ji tikrai dėjo begales vilčių į savo šeimą, tačiau kietakaktis Migelis atmušdavo visas žmonos pastangas kurstyti jų santykiuose  švelnumą pasinėręs į darbus, verslo susitikimus, jo brolio ir sesers gyvenimus, o dabar jautėsi tarsi būdama su nepažįstamu, jai netgi nemaloniu žmogumi, su kuriuo jungia tik kažkoks popierėlis. Kartais jie susiskambindavo, kartais susitikdavo, kartais išvaizdi rusvaplaukė Patricia lydėdavo jį į verslo susitikimus. Skirtis nenorėjo, mat smarkiai supurtytų sėkmingą vyro verslą, kuomet kažkokiu būdu turtą reiktų dalintis per pusę - kai tuokėsi, kai jai tebuvo 25 metai, pasirašinėti kažkokią vedybų sutartį buvo nemadinga. Bet kodėl moteris, kuri visą jai likusį gyvenimą galėtų maudytis prabangoje bei visapusiškai aprūpintame gyvenime nusprendė atiduoti visą save ekscentriškam aktoriui? Pat visuomet be galo žavėjo kinas. Jos neturtingi tėvai neišgalėjo išpildyti dukros svajonės ir kino režisūros studijos Kalifornijos Universitete viso labo liko svajonėmis. Su Frenku jie susipažino gana banaliai - abu dirbo toje pat kavinėje. Susibendravo, tačiau ryšys taip ir liko draugiškas bei platoniškas. Frano nėra visgi linkęs dulkinti absoliučiai visų sutiktų bobų, tikrai. Patricia buvo liudininkė viso to svaiginančio Frenko pakilimo į aukštumas ir visu tuo metu ji buvo šalia. Ji žavėjosi aktoriumi nepajutusi, kaip susižavėjimas virsta nesavanaudiška meile, kuri nereikalavo fizinio kontakto, tačiau pasireiškė per begalinį atsidavimą. Jei ne Frenkas ji niekuomet nebūtų įsivėlusi į kino industrijos virtuvę, kurią galėjo patyrinėti iš be galo arti. Lengvabūdiškai nusiteikęs užuomarša ir nerūpestingas išsiblaškėlis dažnai praleisdavo visa, kas tikrai yra svarbu bei reikšminga, o Patricia nesibodino priminti ir nepastebimai ji tapo tikromis Frenko rankomis, ausimis bei akimis. Tačiau moters svajonė turėti vaikelį niekuomet nebuvo sudužusi. Aišku iš tam tikros pusės asistavimą Frenkui galima pavadinti nesibaigiančia didelio vaiko priežiūra, tačiau praėjus keliems metams po žinios, kad Migelis apvaisinti negalės nei Patricios, nei jokios kitos moters, rusvaplaukė ilgainiui pajuto užgimusią idėją paprašyti Frano vienos mažytės paslaugėlės. Frenkas iš eilinio vakarėlio grįžo trūkęs plyšęs ir buvo per daug gatavas, kad nusistebėtų ką Patricia tokiu metu veikianti jo namuose. Ji noriai toliau pylė aktoriui gėrimus, kol galiausiai matydama, kad vyras yra kone prieškominės būklės išsakė savo norus. Ji nori vaiko, vaiko nuo jo. Jam nereikės jo niekuomet pripažinti, tiesiog ji nori būti mama, tai yra pati didžiausia jos svajonė gyvenime. Vargu ar Frenkas suvokė ką išgirdo, tačiau norai praskiesti milžinišku kiekiu svaigalų tapo itin primityvūs ir seksualiu apatinuku pasipuošusi Patricia lengvai nusivertė aktorių į lovą. Ne tiek ir ilgai rusvaplaukė pasidžiaugė Frano savyje, mat vyras nespėjęs paleisti šovinio, atsijungė. Jis neatsiminė šio fragmento, o ponia Torres nebuvo linkusi to priminti manydama, jog tai tikrai sukomplikuotų jų santykius. Ilgainiui ji tiesiog nustojo svajoti apie savos būties pagerinimą apsiimdama Frenko gyvenimiškomis peripetijomis visu šimtu procentų. Pat jautėsi jam reikalinga, ji žinojo, kad be jos vyras tiesiog prapultų. O tai vertė jaustis reikšminga, nors ji niekuomet nesuprato, idant yra užspausta, netgi išnaudojama, kad visiškai veltui iššvaistė savo jaunystę atidavusią ją vyrui, kuris niekuomet nėra parodęs bent minimaliausio dėkingumo. Moteris jam buvo tarsi apgamas ar tamsus dangus sutemus. Patricią jis pats traktavo kaip kažką visiškai savaime suprantamo ir įaugusio į jo kasdienybę. Be to, tai tuo pačiu buvo ir jos darbas, už kurį gaudavo solidų atlyginimą. Rusvaplaukė buvo vienintelė rimtai traktavusi Frenko priklausomybę alkoholiui. Žinodama, kad rimtas pokalbis su juo neįmanomas, sugebėdavo padaryti teigiamą poveikį vyrui netiesiogiai. Užtekdavo priminti, idant naujajame vaidmenyje Frano privaląs parodyti gerą fizinę formą, o kadangi kinas buvęs didesne jo priklausomybe už svaigalus, aktorius iškęsdavo kelias savaites "lomkių" ir pradėdavo sportuoti, sveikai maitintis, nors dėl to ir visiškai izoliuodavo save nuo visų tų savo vakarėlių draugų bei draugių. Pati sveikai gyvenanti, sportiška veganė Patricia daugiau nei džiaugdavosi matydama Frenką tokį pasitaisiusį. Tokiais atvejais jis būdavo visiškai kitoks - laimingesnis. Gaila, tačiau ganėtinai jautrios dūšios menininkas greitai pasiduodavo silpnybėms ir idiliška kasdienybė, kupina harmoningo santykio su pačiu savimi griūdavo tarsi kortų namelis. Kažkokie vidiniai demonai vis prasiverždavo nusitempdami Frenką į niūrų alkoholio bei vienos nakties nuotykių liūną. Švaistydamas energiją visiškiems niekams jis tapdavo irzlus, piktas, pastebimai koneveikiantis visus jam artimus asmenis. Visuomet toks būdavo tais periodais, kuomet nesifilmuodavo.
Patricia ko gero savo paties tėvo nelaidojo su tokiu skrupulingumu, kaip organizuodama Džeimso laidotuves. Svetainėje esantis kambarys iš ryto atrodė visiškai kitoks: išblizgintas, seni ir aplūžę daiktai pakeisti naujais, net tos kandžių apgraužtos senos užuolaidos buvo pakeistos tamsiu, prabangiai atrodančiu audeklu. Fone grojo niūri laidotuvių muzika. Patricia Frenką nubudino labai anksti ryte. Ji pasirodė kambaryje priversdama vyrą kuo skubiau keltis. Įbrukusi irzliam ir pagiringam aktoriui didelį puodą kavos akimirksniu pranyksta. Frenkas pasėdi ant puodo, tada palenda po dušu. Viskas apie ką galėjo galvoti, tai apie TĄ bučinį. Sunkiai galėjo nusakyt kaip jautėsi. Tiesiog nebebuvo Cassidy linkme nusiteikęs geidulingai, o tai vertė stebėtis turint omeny, jog pabučiavo ją genimas visai ne švelnumo. Cassidy visuomet jį labai keistai traukė. Jis niekad neseksualizavo jos. Norėjo ją turėti arti savęs, pažinti, tačiau elgėsi visiškai priešingai - koneveikė ją ir tuo pastebimai mėgavosi. Kažkodėl buvo sukaupęs kažkokias viltis jos atžvilgiu, kurios ilgainiui virto piktdžiuga. Frenkas visuomet norėjo pabėgti iš šių namų, tačiau norėjo kartu pasiimti ir Cassidy. Tačiau ji nesutiko.
"Aš negaliu palikti Džeimso... Ir Dean'o..."
Tai buvo žodžiai privertę Frenką pagaliau praregėti. Jis pamatė kaip sublizga jos akys, kuomet ji galvojo apie Winchester'į. Tą kart jam viskas tapo aišku kaip diena. Dabar netgi stebėjosi kaip jie abu sugebėjo šitaip susišikti, kad po šitiekos metų vis dar nėra kartu. Apmaudas ilgainiui atlėgo visiškai, juolab niekuomet iki galo deramai nesuvokė, kokios buvo jo paties viltys Cassidy atžvilgiu, ko jis tikėjosi iš jos, iš jųdviejų? Never-fucking-mind. Išsitiurškęs vyras įsisupa į chalatą (Patricia buvo atgabenusi jo daiktus iš viešbučio, tad ačiū Dievui nereikėjo "vartoti" vieno tų baisių Džeimso chalatų), o kambaryje jo jau laukė stiliaus meistrų komanda. Nesuvokė kam reikalingas visas šis šurmulys, juk laidos Džeimsą Argent'ą, o ne Popiežių... Tamsūs ratilai po akimis lieka paslėpti makiažu, o barzdelė kruopščiai paskutinėta. Pusilgiai, vešlūs plaukai fiksavimo priemonių pagalba tampa suformuoti į stilingą šukuoseną. "Taisomas" turėjo marias laiko nusistebėti, kaip vakarykštę dieną kamavusi nostalgija šiandien atrodė atlėgusi. Juk miegojo savo senajame kambaryje ir... nieko. Ant lovos gulėjo paruoštas kostiumas - klasikinis, tamsiai pilkas, šiek tiek blizgus, balti marškiniai, juodas, raštuotas kaklaraištis ir pora baltų sneaker'ių, kurie tapo nepamainoma, veik išskirtine Frenko stiliaus detale net žygiuojant raudonuoju kilimu. Išalkęs jis nuliuoksi laiptais į apačią iš karto pastebėjęs ne tik pokyčiu aplinkoje, bet ir žmonių gausą, o laidotuvės dar nė neprasidėjo.
- Gerai, aš kažko nesuprantu ar lydėsi mane į kažkokio filmo premjerą? Nes nepadoru šitaip gerai atrodyti per tėvo laidotuves,-kimokas, dar "neprakalbėtas" Frenko balsas perskrodžia orą. Cassidy atrodė neįtikėtinai gerai, nieku gyvu nepalaikytum jos mistines būtybes taškančia medžiotoja. Sulaukęs priekaišto, kurios tikrai nebuvo vertas, susiraukia,-Šoubyze sukuosi užtektinai metų, kad atskirčiau nusamdytą fotografą nuo paparaco ir jie...-mosteli ranka į vieną iš fotografų, kuris pastebėjęs aktorių kaip mat išsitraukė savo "muilinę" (realiai tai ten buvo tikrai brangiai kainuojantis fotoaparatas), ketindamas "nupleškinti" nuotrauką. Prie to pratęs Frenkas priglunda prie Cassidy apkabinęs ją per liemenį. Suvokdamas laidotuvių etiketą, nesišypso,-...tikrai nėra paparacai,-pratęsia iš karto po blykstės,-Žinai kokie žodžiai man suskambo galvoje kai tave išvydau?-pasuka veidą į medžiotoją, valiūkiškai kilstelėjęs vieną tamsių antakių,-Juoda orchidėja. Beje, tu žiauriai liesa. Esu susirūpinęs, tikrai. Nebijai, kad prie tavęs vieną dieną pristos koks savanoris iš antibado organizacijos ir prišers pigiais makaronais?-klausteli erzindamas. Prisiminęs, jog jam pačiam pilvas maršus pučia, nukulniuoja prie vieno iš pailgų stalų ir nusičiupęs lėkštutę prisikrauna kalną užkandžių. Neįsivaizdavo kaip sureaguos išvydęs tėvo karstą. Visuomet tikėjosi, kad jų susitikimas po šitiek metų bus visai kitoks, kad bent jau galės išrėkti jam į akis visas susikaupusias nuoskaudas. O dabar jas beliko karčiai nuryti tikintis, kad kažkada gyvenime sugebės jam atleisti.
Cassidy ir Frenkas iš namų išeina labai panašiu metu, bet vienu momentu jų keliai išsiskyrė ir aktorius kapinių nepasiekė numainavęs nuomotu prabangiu Rolls Royce tik jam pačiam žinomais keliais. Susinervinusi Patricia skambino Frano ne kartą, tačiau be jokio atsako. Frenkui tiesiog buvę ne motais, kad elgiasi labai nepagarbiai nedalyvaudamas ceremonijoje, nebūdamas su Cassidy, kuriai šitaip reikia palaikymo. Neabejojo, jog jį geriau nei gerai pakeis Dean'as.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
«I shouldn't say I'm looking forward to leading a normal life, because I don't know what normal is.»

CREDIT: CHAMPAGNEMAMI

Frank Frano

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 320
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 47
Miestas : Los Andželas
Meilė : Wifey Olivia
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Aktorius

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Argent seimos namai

Rašyti by Dean Winchester on Tr. 08 17, 2016 5:26 pm

Matyti kaip kenčia draugu tapęs asmuo, nebuvo taip ir paprasta, nepriklausomai nuo to kad medžiotojas buvo kuo seniausiai prakalęs savo neutraliai atrodančią fizionomiją, kuri iš esmės neleido net apytiksliai nuspėti kas būtent sukosi jo mintyse. O jei ir imti nagrinėti apie ką šiuo metu galvojo mirtingasis, jau po penkių minučių aiškiai paskaustu galva. Jis svarstė apie daugybę dalykų tuo pačiu metu, bei ne kiek nesistengė suimti save į nagą ir pasiskirti kokiam nors vienam, konkrečiam darbui. Būtu likęs Redford‘o namuose, jei šis pasakytu kad dar nėra pilnai atsigavęs po to, kas įvyko dienos pradžioje, bei nuoširdžiai baiminasi to kad gali visiškai nenoriai sužaloti tiek savo žmoną, tiek joje dar tebesantį vaiką. Žinoma, tokio sprendimo pasigailėtu ir paskui susitikęs su Cassidy nuoširdžiai apgailėstautu kad nebuvo šalia tuomet, kai jis buvo šiai reikalingas. Tas šūdinas asilo būdas, kuomet tu bandai išvengti visų problemų, kurios iš esmės turėtu tau būti aktualios, apsiimi bereikalingomis užduotimis, kad paprasčiausiai netektu kaktomuša atsitrenkti į tai, kas svarbiau tavo paties gyvenime. Šis bandymas pabėgti nuo problemų atsirado ne šiaip sau, turint omeny kad Winchester‘is išgyvenimų turėjo kur kas daugiau, nei kokie penki Sebastian‘ai ir Silas‘ai kartu apėmus. Buvo gi susidūręs ne vieną kartą ir tu žmonių žiaurumu, su sociopatiškumu kuriam paaiškinimo net nėra prasmės ieškoti, ką kalbėti apie nemirtingus padarus, prieš kuriuos atkišęs krūtinę žingsniavo, turėdamas viso labo kelis šautuvus, porą durklų, gerai savo laiku nuskaldytus kumščius, kiek per aštrų liežuvį ir viso labo vieną gyvybę.
Tiesa, Winchester‘į įbauginti yra pakankamai sunki užduotis. Nepamena kuomet nuoširdžiai baiminosi dėl kokio nors dalyko, ar dėl kokio nors asmens. Mirtis tiek daug kartų alsavo šiam į sprandą, kad galu gale jis ją prisijaukino taip, kad galėtu išmaukti po porą alaus ir palinkėti gero kelio pasiimant mirusių sielas, ar kas tai motušei iš viso buvo aktualu, susiduriant su „išeinančiais“.
Atsisveikindamas su Sebastian‘u ir Salonina, jis spėjo prasitarti, kad jei tik ko nors reikės, jiedu nesibaidytu su juo susisiekti, mat pagal galimybes būtinai pasistengs padėti (gi nežinojo kad mandagumas jam atsirūgs tuo, kad vėliau teks padėti Saloninai adaptuotis šiame laike, nors nesibaimink mielas drauge, Dean‘as negana to kad supažindino ją su pramogų pasauliu, išmokė vairuoti automobilį turint padirbtas teises, bet dar ir davė paragauti to nerealiai skanaus, bet visiškai chemiško greito maisto :DD). Uždarydamas duris, vyras kaip mat susiskambino su viena pažįstama iš administratore, oro uoste. Dar prieš kelis metus, kai nebuvo vedęs ir aplamai neplanavo turėti jokių labai rimtų santykių su viena moterimi, mėgdavo į oro uostą užsukti ne todėl kad ten, vienoje iš kavinių kepdavo pasakiško skonio obuolių pyragą, o todėl kad kirkindavo vieną ten dirbusių rusvaplaukių. Dievaži, kokio ilgio jos kojos ir ant kiek ji buvo lanksti! Visgi dabar, pokalbis telefonu buvo labiau nei delikatus, jis viso labo paprašė rasti artimiausio reiso bilietus į Jutą, nesvarbu kiek tai kainuotu. Ji žinoma dar bandė patraukti šį per dantį, kad jis bus skolingas šiai netipinį pamaloninimą, tačiau jis viso labo atgal numykė kažką nelabai suprantamo. Nebuvo suinteresuotas, bet ir nenorėjo skaudinti moterėlės. Bilietus gavo, bet ar tai dėl to kad moteris supyko, ar rimtai „paskutinės akimirkos“ taisyklė tokia sumauta, bet sumokėti teko keturis kartus daugiau. Taaaip. Nebuvo koks magnatas, kuriam keli tūkstančiai šen, keli tūkstančiai šen, nieko nereikštu. Nepatiko tai kad banko sąskaitos balansas sumažėjo, bet bala nematė. Juk vyko pas ją, o ne šiaip sau paslidinėti rogėmis nuo stačios nuokalnės. Nors būtu visai smagu, tiesa? Aišku ne tuomet, kai tavo kelionės tikslas yra baisiausiai nepavėluoti į patinkančios moters tėvo laidotuves.
Žimoma kad laiko nusigauti iki namų ir pasiimti su savimi kiek šiltesnius drabužius, nebuvo. O ir mylimos mašinos pajėgumo užteko nusigauti tik iki oro uosto. „Pavargo mažytė... Et, prisiekiu, grįžęs sutvarkysiu tave“, - davęs pažadą sau pačiam, vyras paskambino vienam iš savo pažįstamų, tam kad mašina būtu partempta į dirbtuves, kuriuose dirbo Jennifer. Bet tik tam, kad ten saugiai išlauktu savo savininko, kuris buvo pakankamai nagingas, kad sugebėtu prikelti ją dar vienam gyvenimui. Ginklų su savimi persivežti taip pat negalėjo, paprasčiausiai ne vienam jų neturėjo leidimo, o oro uosto kontrolę nebūtu praėjęs. Įsėdęs į lėktuvą, nusiteikė labai ilgai kelionei. Visa laimė kad telefonas buvo pilnai pakrautas, o jo atmintis užpildyta patinkančios muzikos takeliais. Kaip ir neblogai, nors reikia pripažinti kad po pirmos valandos skrydžio smigo. Buvo per daug pavargęs, kad visą laiką išbūtu budrus. Visas skrydis praėjo sklandžiai, o medžiotojas akis pramerkė tik tuomet, kai šis ėmė leistis. Dirstelėdamas pro langą žinoma buvo pasitiktas ne paties maloniausio vaizdo. Visur balta, visi žmonės perbalę, kaip iš viso čia gyveno Cassidy? Neigiamai papurtęs galvą, Dean‘as pasigavo savo rankinio bagažo krepšį, kuris valandos bėgyje atsidūrė lokalaus viešbučio kambario viduje. Puikiai prisiminė kur būtent gyveno minėta moteris, todėl nesivargindamas per daug išnuomojo 2015-tų metų „Chevrolet Impala“. Iš dalies liko ištikimas savo interesams, bet visgi gaila kad jie jau nebe gamina tokių gerų mašinų, kokios jos buvo ankščiau. Dabar šis puikus, laiko patikrintas modelis primena dar vieną kinietišką „žaisliuką“, pasipuikavimui prieš vidutinio luomo civilius. Nusigavo pirmiausia iki Argent namų, iš kurių buvo nukreiptas tiesiai ten, kur tuo metu turėjo vykti visas niūrus ir skaudulingas laidotuvių procesas. Palikdamas sidabrinės spalvos automobilį nuošaliau, nesi-skubindamas, kad per daug neatkreipti dėmesio į savo „nuostabų pavidalą“, nusigavo prie susirinkusių žmonių. Matė ne vieną pažįstamą veidą, bei žmones kurie su mielu noru tiesė jam dešinę, tam kad išreikšti užuojautą (visgi nereikia pamiršti to, kad tiek Džeimas, tiek Džonas buvo gerais bičiuliais, kol jų vaikai nepamatė vienas kitame kažką daugiau, nei draugišką bičiulystę). Sutiko su rankų paspaudimais, bet tuo pačiu metu stengėsi prasibrauti, ar kaip nors kitaip apeiti minią, kad galiausiai nusigauti iki reikalingo asmens. Iš karto nepavyko rasti pasislėpusios Cassidy. Tai užtrūko, bet galiausiai ši buvo „surasta“, kažkur už plataus medžio kamieno. – Tau nėra būtina slėptis kad išlietum skausmą. Iš tikro, kuo greičiau tai padarysi, tuo didesnę tikimybę turėsi, kad greitai taip nebe sops sielos. – Blausi, visai ne linksma šypsenėlė pasirodė vyro veide, kuomet jis sėkmingai baigė savo bereikšmę įžanginę kalbą, kaip mat žengdamas tuos kelis žingsnius link akivaizdžiai pasikeitusios moters. Negana to kad šios plaukai buvo šviesūs kaip perlas, visas tas „išpūdrinimas“ iš ir taip dieviškai atrodančios personos padarė kažką neįtikinamai nuostabaus. Galima prisiekti, kad dar kai nespėjo nuvepenti kažką nerišlaus, tikrai atvipino žandikaulį. Ir tiesą pasakius, būtent tokios jos, nesijautė vertas. Kiek įmanoma sumažindamas atstumą, vyras kaip mat apgaubė jos liesą kūną savomis tvirtomis rankomis, inicijuodamas gana artimą apkabinimą.
– Atleisk kad nepasirodžiau čia iš karto, vos tik pranešei kad išvyksti. Visada sugadinu viską, bet bent dabar...
Trūktelėdamas pečiais, tarytum nežinotu kaip baigti kalbą, atodūsio metu nulemena, – ...galiu būti netoliese. – Iš kart po to, kai sugebėjo išsakyti, suėmė šviesiaplaukės galvą iš šonų, lyg norėdamas priversti ją pasižiūrėti tiesiai, kuomet iš niekur, prasitarė: – Žinai, niekas tavęs nekaltins, jei dabar pat leisi tave išvežti iš šios vietos, kur nors, kur bus ramiau. Tu padarei kur kas daugiau, nei nuo tavęs priklausė.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

"Psychopathy is like sunlight. Overexposure can hasten one’s demise in grotesque, carcinogenic fashion. But regulated exposure at controlled and optimal levels can have a significant positive impact on well-being and quality of life".

Dean Winchester

without your power, you're basically just a baby in trench coat.


Pranešimų skaičius : 1439
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 38
Miestas : Konektikutas
Meilė : Cassidy Argent
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Medžiotojas
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://youtu.be/TEso8QeMvGw

Atgal į viršų Go down

Re: Argent seimos namai

Rašyti by Elissa Ambrose on Št. 08 20, 2016 2:47 pm

Tai, kad Frenk'as nepasirode laiduotuvese buvo tikru tikriausias akibrokstas. Visiskai viena, ji turejo atlaikyti ne tik uzuojauta pareiksti atvykusius pulkus James'o draugu bei kolegu medziotoju, bet ir kartoti, jog Frenk'ui viskas gerai, taciau ji neturinti zalio supratimo kur jis. Zmones gusciojo peciais ir kraipe galas akivaizdziai tikejesi ne tokio atsakymo, taciau jai buvo vis vien. Ji neketino jo dangstyti tam, kad kiti sugebetu izvelgti jame si ta gero, nepaisant to subingalvisko fasado, kuri pastarasis ir pademonstravo sia popiete cia nepasirodydamas. -Kiekvienas su netektimi susigyvena skirtingai, sirdele,-sena moteriske uzdejo ranka jai ant peties. Parkinsono kreciamas jos gyslotas kunas atrode pavarges. Pavarges nuo gyvenimo, kuri si buvo nugyvenusi pasirinkdama medziotojos amata. Zvelgiant i pensinio amziaus silagalve Cassidy galejo nesunkiai atpazinti ta zvilgsni. Tai buvo visko gyvenime maciusio zmogaus zvilgsnis. Jai staiga pasidare labai nejauku. Ka ji ismane apie netekti? Ji tebeturejo tikraja savo seima, o stai jis, Frenk'as, nebeturejo nieko. -Jus teisi,-blausiai syptelejusi ji palytejo senoles ranka. -Jam tiesiog reikia siek tiek laiko,-linktelejusi ji pagaliau gavo proga pasisalinti i kiek atokesne vietove.
Dean'o balsas ja akivaizdziai nustebino. Galbut net isgasdino. Sprendziant is to, kokios nuostabos kupinos buvo jos akys kai si pagaliau pakele savo zvilsgni ties Winchester'iu, ji visiskai jo cia nesitikejo. -Ka tu cia veiki?-sutrikes jos tonas netruko peraugti i silta sypsena. Atsisliejusi nuo medio kamieno ji puole jam i glebi. Zvarbus oras jai buvo ne motais, taciau prigludusi prie vyro krutines ji maloniai susilo.Buvo taip gera jausti jo artuma, kad ji net trumpam uzsimirso, kad jo buvimas cia reiske neabejotina pasnekesi apie tai, kas nutiko po jos pokalbio su Bonnie. -Lig siol su manimi buvo Frenk'as,-paminejusi vyro varda ji trumpam stabtelejo, tarsi noredama perskaityti Dean'o mintis. Praeities nesutarimai vis dar ruseno Fran;o prisiminimuose, todel tiketina, kad ir Winchester'is jauitesi panasiai aktoriaus atzvilgsiu.Atsitraukusi nuo draugo ji sumeme savo pacios liemeni bergzdziai bandydama taip save susildyti. Tik dabar suvokusi, kad per visus pastaruju dienu neramumus ji is ties buvo ne juokais sulysusi ji mintyse pazadejo sau ka nors suvalgyti vos jie is cia issikrapstys. -Bet, pats zinai, jis nera is tu, kurie noriai demonstruoja savo skausma kitu akivaizdoje,-ji buvo nusivylusi. Po to kai jiedu regis atsivere vienas kitam, maziausiai ka sis galejo padaryti tai buti cia, kartu su ja. Akimirka kai jai is ties reikejo palaikymo. -Negaliu tiesiog pasprukti,-jos balse buvo girdeti priekaistas, taciau lupose susiformavo sypsena. -Namuose Frenk'o asistente suorganizavo gedulingus pietus, jei galima tai pavadinti pietumis... zinai, visi tie vieno kasnio uzkandziai ir alkoholis.... primena viena tu kino vakareliu,-uzvertusi akis ji ispute ora susikaupusi burnos ertmeje ir sis akimirksniu virto garais. Jiedu eme letai eiti automobilio link, paskui save palikdami pedsakus, kuriuos ilgainiui uzpuste sniegas. -Kodel cia atvaziavas?-susikisusi rankas i puspalcio kisenes ji nudelbe akis. Sakyti, jog jis turetu buti ten, su Elena, atrode beprasmiska. Juk ji negalejo tiesiog liepti jam grizti, turint omenyje koks ilgas lektuvo skrydis skyre juos nuo ligonines, kurioje siuo metu buvo Gilbert. -Dean'ai...-pagaliau sustoje visai salia automobilio jiedu pazvelge vienas kitam i akis. -Viskas, ka del manes darai... as negaleciau prasyti daugiau, bet...-padariusi paue ji nudelbe akis i snieguotus savo batelius. Ji ir vel ketino tai padaryti. Atstumti zmogu, kuri mylejo visa sirdimi, visa savo esybe. -Mano gyvenime siuo metu vyksta tiek daug permainu...-vel pakelusi i ji savo liudnas akis ji neatrode uztikrinta tuo ka ketina pasakyti. -Tavo draugyste yra vienintelis pastovus dalykas mano gyvenime,-sprendziant is vyro zvilgsnio jis suprato ka ji norejo pasakyti. Ji nebuvo jam abejinga, taciau kol nei vienas neistare to balsu, jie ir toliau galejo apsimetineti, taciau jo artumas kele tam rizika. Nusprendusi, kad toliau stoviniuoti tusciose kapinese yra pernelyg zvarbu, ji ilipo i medziotojui priklausanti automobili ir ijungusi varikli, paspaude sildymo mygtuka. Staiga, kai maziausiai to tikejosi, jos mintis perskrode vizija. Joje ji, Silas'as ir Sebastian'as gulejo karstuose su placiai atmerketomis akimis, taciau neabejotinai buvo mire...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I want to feel something.
today means nothing. today is just a ghost that’s haunting me. i’m at the end of the world, on the edge of things, and i think about letting go. i think about falling.

Elissa Ambrose

Pranešimų skaičius : 155
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 35
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Neisipareigojusi (Dean)
Draugai : Dean Winchester
Rūšis : Medziotoja/Ragana (34/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Argent seimos namai

Rašyti by Dean Winchester on Št. 09 10, 2016 3:07 pm

– Tikrai manei kad paliksiu tave vieną, atlaikyti visą šitą šurmulą, kompanijoje senstelėjusių ginklavaldžių? – Omeny turėdamas visus tuos suvažiavusius medžiotojus bei senus Džeimso draugus, vyriškis nuleido akis, lyg ir pats negalėtu patikėti tuo, kokį lėkštą pasiteisinimą susakė, kuomet net nesvarstydamas, po josios skambučio baigė visus savo darbus ir kaip mat pasirinko išskristi į „sniego karalienės šalį“, vien tam kad būti šalia moters, kuri buvo vieninteliu jam likusiu artimiausiu asmeniu. Na taip, Dean‘as vis dar buvo vedęs kitą. Bet jis ir pats neįsivaizdavo kad nuo šios akimirkos, prabėgus (nedidelis laiko tarpas, kurio reikia tam, kad Sebastian‘as padarytu savo reikalus ir išvyktu su bičiuliu, padarant šiam didžiulią paslaugą) visgi stos akistatos su savo didžiausia problema, ir prisiims atsakomybę kartui ir visiems laikams. Tą dieną jo telefonas sulauks skambučio iš ligoninės, kuomet bus pranešta apie tai, kad Elena Winchester atsibudo, kad tyrimai yra neblogi ir galima tikėtis pasveikimo, o kas svarbiausia pakankamai greito. Dean‘as prasineš apie savo planus vykti ten, ir tuomet ilgas kelias valandas praleis palatoje kartu su tuo metu dar esama žmona. Jie kalbės apie tai kad gyvenimas pakankamai didelis šūdas, kad imti ir visą tai tęsti apsimetant kad viskas yra gerai. Dean‘as gražiai paaiškins tai, kad ir pats nėra tikras dėl to ką jaučia jai, ir aplamai ar tai galima pavadinti meile, ar greičiau gilia draugyste, kokia tai buvo ir ankščiau, kuomet abu mirtingieji nebuvo peržengę ribos. Paminės ir viso to svarbiausią dalį, kad tai kas šiuo metu vyksta jo gyvenime, negali suteikti vilties kad jis nepataps monstru, be galimybės grįžti atgal. Ir jei dabar jis negalėjo peržengti per save, per kraujo praliejimo troškimą, dėl ko ji ir nukentėjo, kas bus toliau? Kai protas aptems ir jam bus ne vien kad sunku, bet ir nenorima bandyti išsaugoti jos gyvybę. Elena verks, pyks ir kažkuriuo metu net gerokai užvoš šiam per veidą. Nusipelnęs, taip. Bet tęsti tai, kas neturi ateities, kuomet vienas nori santykių, o kitas ne – prasmės nėra. Juk ne veltui yra sakoma, arba tu atsiduodi visiškai, arba verčiau baigi p*sti kitam smegenys. Šiaip ne taip, medžiotojas įtikins sutuoktinę pasirašyti skyrybų dokumentus, iš kart po to įsileisdamas į palatą draugą. Tik tam, kad pastarasis „užkalbėtu“ Eleną niekada neatsiminti jojo vardo, aplamai kad egzistavo, kad ji surastu tai ko ieško, ir kad būtu laiminga (detaliau apie tai vėliau, ir taip labai skubu greičiau parišti su visu šiuo reikalu, sry).
Cassidy (šiuo metu Dean‘as niekuo nenutuokia apie jos gyvenimo permainas, ar tuo labiau kitą vardą) prabilus apie savo brolį, Winchester‘io veide kaip mat pasirodė aiškiai nepasitenkinimu perpildytas vypsnis. Velniai trauktų, jis net nusuko veidą, vien tam kad susilaikyti nuo kokio nors žeidžiančio komentaro. Šiaip žmonių atžvilgiu vyriškis neturėjo jokios nuomonės, paprasčiausiai nekišo nosies ten, kur jam nebuvo įdomu. Frano nebuvo koks nors nemirtingas sukriošėlis, kuriam atėmus gyvybę visiškai nesudrebėtu ranka. Jis buvo žmogus, todėl Winchester‘is turėjo išlikti kaip galima labiau tolerantiškas jo atžvilgiu. Tačiau kiekvieną kartą darėsi vis sunkiau, ir pripažinkime krupliai tikrai dilgčiojo vien nuo minties kad jis iš viso drįsta stovėti šalia Cassidy, ką kalbėti apie ką nors daugiau. Apalamai savo gyvenime didesnės savanaudiškos šiknos, nei kad Frank‘as,  nebuvo sutikęs. Žandikaulis įgavo labiau pastebimą linkį, kuomet sukandęs dantis Dean‘as galiausiai pasiryžo savo žvilgsnį nutupdyti ant pastebimai žemesnės už jį šviesiaplaukės (kada tas nutiko??). – Na žinoma, jis nėra tas, kuris demonstruoja savo jausmus prieš likusius. Cass, tu rimtai?! Nustok ieškoti tam šunssnukiui pasiteisinimus. Jis menkysta, visada toks buvo ir net kartas jo neištiesins. Tai kad jo čia nėra... – Nebaigdamas savo kalbos, Džono sūnus akivaizdžiai sučiaupė lūpas. Negi rimtai stengėsi neperžengti ribos? Tas pašiepiantis tonas liko prislopintas, kuomet pastebėjęs kad mergina šąla, kaip mat viena ranka apkabindamas ją iš nugaros pusės, ima vesti link automobilio, kuriame pajungus visus komfortą garantuojančius prietaisus, turėtu būti žymiai patogiau ir geriau, nei kad čia. Tuo labiau juos nuo transporto priemonės skyrė daugiausia dvidešimt metrų. Apie Holivudo „mačo“ nusprendė nekalbėti, vien iš principo, kad neužgauti Argent jausmų. Nors ją pačią neturėtu stebinti tai, kad Dean‘as niekada nieko gero pasakyti minėto asmens adresu negebėjo. Nelaikė jo pilnaverčiu vyru (hey, ramiau, vien todėl kad jis visą laiką koneveikė savo kad ir nebiologinę, bet seserį), bei nemanė kad šiam iš viso pavyks iš gyvenimo ką nors gauti, apart pinigus už ne visuomet gerus filmus, moterys kurios trokšta išgarsėti per lovą ir kvaišalus. Gal ir negražiai prabilo, tačiau nemanė kad pasakė ką nors netinkamo, net dabar, kai laikas tam buvo labiausiai netikęs. Dean‘as žinojo ką reiškia netekti motinos, netekti tėvo. Gal kitoje visatoje jis net suprastu Frano ir mažu mažiausiai išsitemptu šį į barą, vien tam kad išgerti, pasimėgauti ant kelių šokančiomis beveik nuogomis mergaitėmis ir paprasčiausiai visą tą reikalą nuleisti tyliai. Pokalbiai nepadeda, tai tik skystaklynių reikalas, kurie nieko kito ir nesugeba, kaip tik lieti savo skausmą kam reikia ir kam nereikia. Tačiau visata buvo ta pati, ir joje Dean‘o ir Frank‘o bio laukai visiškai nesuėjo jokiu įmanomu klausimu.
Pasiekus automobilį, nesusidurti su Cassidy akimis buvo beveik neįmanoma. Ji ir toliau sėkmingai taranavo draugą medžiotoją skirtingais klausimais, kurie visgi vienodai suėjo į tą pačią prasmę, kurios vyras akivaizdžiai tikėjosi išvengti. Net tuomet kai išskirtinės išvaizdos gražuolė stengėsi jį atstumti nuo savęs, remdamasi ar tai baimėmis ar tai dar kažkuo, ko vyro smegenys paprasčiausiai nesuvokia, jis savo ruožtu stengėsi įspausti moterį taip stipriai į kampą, kad josios argumentai pasibaigtu. Taip netiesiogiai kalbant, net ir jojo tarpukojo draugas visai neprieštarautu tokiam planui, bet čia ir taip viskas kuo puikiausiai aišku. – Vadinasi važiuosime į tavo namus, ir tu būtinai ko nors užkąsi. Kad ir kaip čia tave išgražino, galiu net lažintis kad viso to metu pamiršai bent ką nors sveiko įsimesti į burną. – Konstatuodamas tai kaip faktą, mat visą laiką kuomet jiedu buvo Niujorkę, vyrui teko ne kartą kone per prievartą siūlyti jai bent kažką užvalgyti, ko ši nesivargindavo padaryti savarankiškai. Tai kalbėti žinoma pradėjo tik dėl tos priežasties, kad išvengti nemalonių klausimų, kurie vertė Winchester‘į jaustis mažu mažiausiai nejaukiai. Tinka toks įvardinimas, kai nori pasakyti ar padaryti vienaip, bet suknista moralė tau neleidžia? Liežuviu perbraukdamas per savo lūpas, staiga pasakė tai, kas pirmiausia šovė į galvą. – Tokiomis akimirkomis, jaučiuosi labiausiai gyvas. – Kvailas apibūdinimas, kuomet tave ima spardyti dėl to, kad tu nesugebi elgtis kitaip. – Aha. Dar pasakyk kad po visko mane matai kaip savo geriausią draugą vaikščioti po molą, arba brolį, kurį galėtum daugiausia tai šleikščiai apkabinti paglostant per galvą. Tuomet iš karto einu pasismeigsiu ant šakos to medžio, kurį praėjom. – Kad ir kaip komiškai atrodė tai, kad vyras iš tikro nusprendė pažaisti „kuris iš mūsų didesnis veidmainys“ žaidimą, kuomet pasisukdamas net žengė kelis žingsnius link to paminėtojo medžio. Sustojo, bet tik todėl kad leistu pademonstruoti tai, kad dabar buvo mažu mažiausiai suerzintas panašių keliavimu per aplinkui. – Pasakysiu tau ne pirmą, bet tikrai paskutinį kartą, nes nenoriu kad neturint kišenėse vaistų, mane vėl ištiktu suknistos migrenos priepuolis, – Keista, tačiau visi tie galvos skausmai ėmė reikštis tik tuomet, kai vyras buvo paženklintas raganos kerais. Žinoma, pats to surišti niekaip negebėjo, tiesiog tai kas buvo prieš pat nosį, vyriškai nematė. – Aš nesistengiu išvengti Elenos, bet nematau prasmės sėdėti prie josios lovos tuomet, kai gerą mėnesį savo bute laikau skyrybų dokumentus. Nori pasakyti kad dėl to esu subinė? Prašau. Mes nemiegam, negyvenam kartu ir aš nepamenu ar iš viso visame tame fasade kada nors buvo kažkas tikro. Bet galvok ką nori, tai viskas ką iš manęs išgirsi šiuo klausimu. Leisk priminti, nesu tas žmogus, kuris iškelia savo asmenines problemas į paviršių, vien tam kad apie tai pakalbėti. – Mažas žodinis kontekstas išdavė labai daug, bet tuo pačiu metu ir priminė apie tai, kad Winchester‘is tikrai yra iš tų žmonių, kurie aplinkiniams gali sakyti kad pasaulis yra sudėtas tik iš vaivorykščių ir pūkuotų gyvių, kuomet nusišypsojęs, sugrįžtu į tą patį mėšlą, kuriame sėdi. Nemėgsta į savo „pasaulį“ įsileisti nieko, ir tiesą pasakius vargu ar iki galo net įsileis Cassidy. Tiesiog kai kurie dalykai turi likti su pačiu asmeniu, su pačiu vyru, kuris turi bent lašą pagarbos sau. Leisdamas moteriai įsėsti į išnuomotą naują Impalą, įsėda pavymui, tačiau tradiciškai prie vairo. Nors šalčio aplamai nemėgsta, bet slidūs keliai yra kažkas tokio, kas iki pat šių dienų vyriškiui teikia malonumą. Tas jausmas, kuomet automobilis visiškai nėra pavaldus tau, ir tik nuo tavo dėmesingumo iš esmės priklauso ar neužsimėtysi, yra ekstremalu. Vieniems tokius jutimus sukelia tas pats nemirtingųjų naikinimas, Dean‘ui važiavimas sunkinančiomis aplinkybėmis. Dievaži, neturėtu automobilio, tikriausiai nusišautu su tualetinio popieriaus ritinėliu. Rimtai! Jaustųsi visiškai, visiškai beverčiu. Nuspausdamas automatinio užvedimo mygtuką, vyras atrodė yra labai sutelkęs savo dėmesį į tai, kaip tvarkingai išvažiuoti iš aikštelės, kuri buvo kone perkrauta pusiau supuvusių transporto priemonių. Sukirbėjo klausimas, ar iš visų medžiotojų tik jis vienas yra ant tiek nupušęs dėl savosios „širdies draugės, juodukės“ ar čia susirinkę tiesiog neturi skonio? Neigiamai papurtęs galvą medžiotojas išvairavo skolintą transporto priemonę, kuomet iš karto užmezgė trumpam užsibaigusį dialogą. – Tau viskas gerai? Atrodai dar labiau išbalusi, nei prieš tai. – Konstatuodamas ir taip akivaizdų faktą, tuo pačiu metu pasuko veidą į Cassidy, vien tam kad įsitikinti tuo, kad moteriai nepasidarė koktu. Dešinė ranka atsitraukė nuo pavarų svirties, susiliesdama su tam tikrais mygtukais, kurie automatizavo sėdynių šildymo sistemą. Gana neblogas daiktas, turint omeny kad visą kitą kas integruota į naujausią modelį yra visiškai bereikalingas mėšlas. – Sakykim, – Pradėjo kalbą kaip tik tuomet, kai nusprendė kad jam yra velniškai įdomu sužinoti apie tas permainas, apie kurias prabilo Argent. – Tau dabar yra tas laikotarpis, kai nori turėti kažką stabilaus, kas tau padėtu laikytis viename stovyje. Netekai tėvo, supratai, tikiuosi kad supratai, kad tavo brolis yra avigalvis. Ir tavo draugas staiga ėmė tau rodyti dėmesį, kurio nederėtu. Jei apsimesiu kad tu mane domini tiek pat, kiek šviestuvas viešbutyje, kuriame apsistojau, pagaliau nusileisi ant žemės ir pasakysi kas po paraliais čia vyksta? – Vėl dirstelėdamas į moterį, perklausia, – Ir kas iš viso su tais baltais plaukais? Nuo kada tau patinka visos tos lėliškos išvaizdos?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

"Psychopathy is like sunlight. Overexposure can hasten one’s demise in grotesque, carcinogenic fashion. But regulated exposure at controlled and optimal levels can have a significant positive impact on well-being and quality of life".

Dean Winchester

without your power, you're basically just a baby in trench coat.


Pranešimų skaičius : 1439
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 38
Miestas : Konektikutas
Meilė : Cassidy Argent
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Medžiotojas
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://youtu.be/TEso8QeMvGw

Atgal į viršų Go down

Re: Argent seimos namai

Rašyti by Elissa Ambrose on Pir. 09 12, 2016 3:41 pm

Dean'o antipatija Frenk'ui Elissos ne kiek nestebino. Uzuot bandziusi ir toliau ginti akivaizdziai kritikos nusipelniusi asmeni, ji viso labo reiksmingai zvilgtelejo Winchester'io pusen. -Neteisinu jo. Duok jam laiko, tai viskas ko prasau,-ramia intonacija palydejo svelni moters sypsena. Geraipagalvojus, pastaraisiais metais sypsena medziotojos lupas palytedavo labai retai, taciau Dean'o draugija ja veike teigiamai ir tai atsispindejo jos akyse, kurios i drauga zvelge su sunkiai nuslepiama, nuosirdzia meile. Vyro nuosprendis sia akimirka buti cia, su ja, sujaudino ja labiau nei ji buvo nusiteikusi pademonstruoti. -Nekantrauju visa tau nusivalyti,-sededama masinoje masinoje ji susigedusi syptelejo. Buvo is ties keista, neiprasta,regeti save tokia, kokia ja paverte Patricijos samdyti makiazo meistrai. Is paprastos, subines spardancios medziotojos, ji virto seksualia vilioke ir tam tereikejo paryzkinti ir taip grazius, taciau nuovargio ir maisto stygiaus nualintus jos veido bruozus. -Ir uzvalgyti,-pavarciusi akis ji tebesisypsojo. -Tu ir pats tikriausiai esi isbadejes,-kelione cia nebuvo is trumpuju, ka jau kalbeti apie pati lektuvo skrydi. -Galiu tave nuraminti. Namuose surengtas filmo premjerai prilygstantis cirkas, su uzkandziais ir gerimais... -ne itin patenkinta fizionomija staiga nukrypo i lango puse. Cassidy nepatiko visa ta ''vakareli'' primenanti ''svente'', kuria surenge Patricija. Labiau uz viska, ji trosko grizti i tuscius namus ir likti viena, su savo mintimis. Gedeti kaip ir yra pridera, uzuot ir toliau klausiusis banaliu uzuojautos fraziu ir buti tapsnojama per peti. Ji zinojo, kad ''viskas bus gerai'', zinojo, kad ''su laiku skausmas atlegs''. Velniai rautu, jau buvo spejusi tai isgirsti daugiau nei simta kartu. Vien siandien prie jos priejo visi, kas netingejo tam, kad isreikstu didziule uzuojauta, kurios jai nereiekjo. Jai nereikejo nei kitu zmoniu paguodos, nei gailescio. Ji ketino su viskuo susidoroti viena pati, taciau Dean'o rupestis verte ja jaustis... pazeidziamai. Kad ir kaip ji tai neige, jausti, jog kazkam tu nuosirdziai rupi buvo nepaprastai gera. Uz tvirtu jo peciu ji galedavo nusiimti tuos nepakeliamai sunkius metalinius sarvus, kuriais slepesi nuo viso, ziauraus, ja supancio pasaulio. Ji galejo ir norejo ji prisileisti arciau, net ir zinodama, kad tokiu budu rizikuoja. Ji geide salimais esancio vyro. Moralinio ir fizinio jo artumo.
-Dean'ai, prasau, nereikia...-susnabzdejusi ji neigiamai krestelejo galva kai jis eme gvildenti komplikuota judvieju santykiu tema. Nudelbusi akis sau i kelius ji isklause visko, ka jis turejo pasakyti, taciau net tada kai sis uzsimine ketinantis su Elena skirtis, ji vis dar tebevenge jo zvilgsnio. Zvelgdama i toli, pro langa ji stebejo letai krentancias snaiges, kurios bejegiskai buvo priverstos susitrenkti su automobilio pavirsiumi ir ten pasitikti savo ziauria lemti - istirpti, susilieti i daugybe lietaus laseliu... toks buvo neisvengiamas gamtos ciklas. Beveik toks pat neisvengiamas kaip ir Winchester'io santuokos baigtis, jei tikesime tuo ka sis ryzosi atskleisti Ambrose. Stipriai sumerkusi akis ji pajuto stipru galvos skausma, kuris seke is kart po to kai galvoje plykstelejo vizija. Labai netinkamu metu, jei leisite man pastebeti. Dabar, kai jiedu galejo aptureti vadinamaji ''moment'', jis noris eme sunkiai kraujuoti, o ir mintys dabar buvo okupuotos tuo, ka neseniai isvydo. Vietos romantikai tikrai nebeliko. Pasinaudodama tuo, jog tebebuvo nusisukusi nuo vairuotojo, ji skubiai nusivale panose juodos sukneles rankove. -Mane siek tiek pykina... tikriausiai todel, kad dar nieko siandien nevalgiau,-pasiteisinusi ji sudare ispudi, jog nera nusiteikusi kalbeti Dean'o uzvesta tema. -Atleisk, tiesiog siandien man labai sunki diena,-begediskai suversdama kalte visai su tevo netektimi susijusiai situacijai, ji prisiege saugos dirza ir visa likusia keliones dali praleideo labai tyli.
Grize i Argent namus jie rado viduje zujancius padavejus ir visa pulka nemokamais uzkandziais susiviliojusiu velionio draugu. Izenge vidun jie pirmiausia priejo prie uzkandziais nukloto stalo, taciau cia pat prisistate senyva moteriske, kuri akivaizdiai juodu pazinojo. ''Viespatie kaip judu uzaugot!''-dziugus jos balsas buvo palydetas maziau dziaugsmingu ''Labai uzjauciu, sirdele... visa laime, kad turite vienas kita.'' Akivaizdziai apsirikusi moteriske ir toliau tese ''Man labai gaila del Sammio''. Susinepatoginusi Cassidy prisikrove ivairaus plauko vieno kasnio uzkandziu i nedidele lekstute ir eme juos viena po kito kimsti vien tam, kad netektu nieko senolei atsakyti. ''Judu esate tokia grazi pora. Tikiuosi, kad kita kart susitiksime dziugesnemis aplinkybemis. Reiksmingai syptelejusi moteris dar karta uzdejo rauksleta savo ranka, Cassidy ant peties. Kone paspringusi, ji uzsikosejo, taciau turedama pilna burna maisto, nebyliai atsiprasiusi nusiskubino prie stalo su gerimais,begediskai palikusi medziotoja is nepatogios situacijos issisukti vienam. Kai sis pagaliau atejo is paskos, Elissa placiai nusisypsojo. -Atleisk,-judvieju akys trumpam susitiko. Nekaltas nesusipratimas priverte ja trumpam uzsimirsti, taciau ne ilgam. Netrukus ta nuosirdi ir is ties zavinga sypsena ir vel apleido jos veida. -Pabandysiu prisiskambinti Frenk'ui,-zvilgtelejusi i telefona ji netrukopradingti is surmuliuojancio kambario. Atsidurusi savo miegamajame ji vel ir vel buvo peradresuota i Frano balso pasta kol pagaliau pasidavusi ji tiesiog nusveite mobiluji ant lovos. Neketino grizti atgal ir toliau veidmainiauti. Jai buvo gana. Visos sios iskilmes buvo jo mintis! Ir kodelji viena turi visa tai kesti?! Susierzinusi ji pabande atsisegti nugaroje buvusi uztrauktuka ir issinerti is aptemtos it pirstine sukneles, taciau nesugebejo. -Sudas!-garsiai susikeikusi ji pastvere zirkles, taciau netrukus tarpduryje pasirode jis - Dean'as. -Gal gali...?-kone pravirkdyta del tokio mazmozio ji jautesi, jog siandienos stiprybes taure buvo gerokai perpildyta. Jai tiesiog buvo visko gana.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I want to feel something.
today means nothing. today is just a ghost that’s haunting me. i’m at the end of the world, on the edge of things, and i think about letting go. i think about falling.

Elissa Ambrose

Pranešimų skaičius : 155
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 35
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Neisipareigojusi (Dean)
Draugai : Dean Winchester
Rūšis : Medziotoja/Ragana (34/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Argent seimos namai

Rašyti by Dean Winchester on Antr. 10 04, 2016 4:00 pm

Pasaulyje, kuriame yra apstu antgamtinių būtybių, negali atmesti tikimybės kad be krauju mintančių siurbėlių, bei mėnulio pilnatį kaukimu pasitinkančių blusių, gali egzistuoti ir paklydusios sielos, kurios pieš mirdamos nebaigė  visų svarbių užduočių, bei dabar klaidžioja tarp mirtingųjų. Blogiausia tai, kad tokios sielos negali pajudėti į priekį, jos negali būti regimos ir girdimos ir tai palaipsniui paverčia jas piktą skleidžiančią jėga. Galimas daiktas kad tai viso labo prietarai, arba kažkas daugiau, ko negali suvokti „sveiko proto civiliai“. Dėl šios priežasties medžiotojai niekada nėra laidojami, šios profesijos asmenys visuomet yra kremuojami. O pagal galimybes, visą tai vyksta remiantis senais įstatymais, senomis tradicijomis. Dean‘o broliai abu buvo „sudeginti“ kilniai, kaip tai ir turi būti. Specialus laužas, šalia esantys artimiausi šeimos nariai, galimas daiktas darbo partneriai ir vėliau procesui pasibaigus, pelenai buvo priduodami žemei. Tokiu būdu „sielos“ likdavo išlaisvintos nuo amžino egzistavimo tarp žmonių. Mat visuomet buvo aišku kad prieš mirtį, medžiotojai visiškai atsitiktinai pasilikdavo dešimtys nebaigtų užduočių, kurios juos sulaikydavo. Kartais tai būdavo vaikai, kartais nepasakyta tiesa ar kažkur namuose nepašertas katinas. Kad ir kaip tai skambėtu banaliai, sieloms nereikia didelės priežasties, kartais užtenka ir to kad mirusieji mano kad nugyveno per daug trumpą, ar nelabai kokybišką gyvenimą. Winchester‘is nuoširdžiai stebėjosi tuo, kad Argent‘as buvo pašarvotas standartiniu būdu, tarytum jis tebuvo paprastas žmogus, ne tas kuris pasaulį valė nuo bet kokio blogio, užtikrindamas mirtingiesiems kaip galima ramesnį gyvenimą. Neturėjo teisės reikšti savo nuomonės ar tuo labiau priekaištauti. Juk buvo viso labo James‘o darbo partnerio vaikis, kuriam teko garbė pažinti visas TOKIO gyvenimo puses. Užvestos transporto priemonės variklis, bei atleistas stovėjimo stabdys sujudino automobilį iš vietos ir jau netrūkus abu „to paties likimo“ asmenys buvo prie seno gyvenamo pastato. Dean‘as specialiai nieko neatsakė kelionės metu. Tiesa, dabar buvo labiausiai netinkamas laikas sakyti kokius pasikeitimus ketina įgyvendinti savo gyvenime, kuomet Cassidy (Elissa) ir taip buvo spaudžiama ne vienos problemos.
Šiuo metu būdamas jai tiesiog geras draugas, vyras supratingai linktelėjo galva, ir net nepasivargino užvesti kokios nors aiškios kalbos, viso labo bandydamas prisiminti tai, kaip pats jautėsi kuomet buvo savo gyvenime patyrė panašų šūdą. Kaip tuo metu atrodė kad viskas pasidarė nebe taip svarbu, kaip ankščiau. Juk su laiku, eidamas gyvenimo keliu, strazdanomis nusėto veido savininkas prieštaravo savo paties kadaise nustatytiems standartams. „Šie pigių, dvokiančių, viešbučių kambariai, yra artimiausias namams dalykas, kokį mes kada nors turėsime!!“, konstatuodamas šį faktą prieš brolio mirtį, jis visgi pastatė namus Los Andžele, o vėliau dar nusipirko dar kelias gyvenamas patalpas Niujorke. Na, nelabai jos ir buvo gyvenamos, turint omeny kad jo butas buvo panašus į standartinio viengungio irštvą, o miške esantis namelis labiau priminė nelegalų ginklų sandėlį. Bet toks buvo jo gyvenimas, ir tiesą pasakius turėdamas galimybę grįžti laiku, nebūtu pakeitęs nieko. Kiekvienas įvykis, nepriklausomai nuo to ar jis buvo teigiamas, ar neigiamas, jis gvildeno jo asmenines savybes, jo gyvenimo būdą, siekius ir tuos šimtus išgelbėtų gyvybių. Ir nesvarbu kad save asmeniškai laikė šimtaprocentinių mėšlo gabalu, gyveno vien tuo, kiek jo dėka buvo išlikusių. Gal tai lėkšta, gal net labai banalu, tačiau ar kiekvienas gali pasigirti tuo kad ne atima, o išsaugo kieno nors gyvenimą? Gaila kad šios kelionės metu, Winchester‘is net nenumanė kad nuo šios akimirkos prabėgus nepilnam mėnesiui, jis galutinai praras save, neturėdamas galimybės sugrįžti atgal (it‘s not spoiler, it‘s fuckin true). Tyla neatrodė slegianti net tuomet, kai atrodė kad buvo įmanoma išgirsti ant kapoto ir priekinio stiklo nutupiančias snaiges. Pasiekus reikiamą statinį, abu nuo vaikystės vienas kitą žinantys asmenys nukeliavo įėjimo link. Neprabėgo nei pora minučių, kuomet vyriškis jau kimšo į burną visus, po ranka pasitaikančius sumuštinukus. Velniai griebtu, mėgo maistą, ypatingai jei šis buvo kokybiškas ir už šį nereikėjo mokėti.
– Jei šiuose namuose dar sugebėsiu rasti obuolių pyrago, tuomet aš sušiktai būsiu apsipatenkinęs. – Išgirdęs paliepimą laikytis gražesnės kalbos, iš už nugaros stovėjusio žmogaus. Net nesivargindamas įsitikinti ar šis buvo žinomas ar aplamai vyras ar moteris, susiraukė, tik dar labiau į burną susigrūsdamas jau sunkiai telpantį maistą. Dabar kalbėti negebėjo net labai norėdamas, kitaip prasižiojus visas tas sukramtytas marmalas iškristu ant grindų. Santūriai stebėdamas kad tamsiaplaukė (tą vakarą visiškai baltų plaukų, į save nebe panaši moteris) darė faktiškai tą patį. Ir nesvarbu kad tai buvo labai netinkamas laikas ir labai netinkama vieta,  bet pagavo save galvojant apie tai kad ji... Na, švelniai išsireiškus, tobula. Neigiamai papurtydamas galvą, visiškai atsitiktinai pastebėjo pasamdytą „baliui“ padavėją, kuris nešėsi kažką panašaus į mažyčius mėsainius, ir jau buvo besisukantis ten eiti (tipinis vyras, gaudamas atstumimą, ne taip kaip to nori moteris, nebėga paskui, nemaldauja dėmesio, o paprasčiausiai suteikia šiokios tokios distancijos tiek moteriai, tiek sau. nes sakykit ką norit, bet visas tas „aš noriu tavęs... neliesk manęs! tu ble, rimtai nežadi prisiliesti?!“ labai jau užpisantis žvelgiant vyriškomis akimis), kuomet liko sustabdytas tos pačios senolės, kuri nusprendė dar kartą pakankinti Argent pavardę nešiojusios ir taip stipriai apiplyšusią kantrybę. Senolės žodžiai, balsas ir net intonacija akimoju privertė Winchester‘į pasisukti į josios pusę. Nesvarbu kad dirstelėdamas akies krašteliu į Cassidy, labai greitai sugrąžino dėmesį senolei, panašu kad priešingai nei tamsiaplaukė, visiškai nepasimesdamas. – Ponia Džouns, ar dar taip pat gerai spardote užpakalius visiems tiems blusas platinantiems šuniukams? Nes man atrodo kad aš jau baigiu pasiekti jūsų rekordą, na tą kur su mano velioniu seniu buvot padariusi Teksase. – Užtikrintai papurtydamas galvą ir net pagrasindamas rodomuoju pirštu, viso labo nutaisė labai durną, tikrai labai durną šypseną, kuomet kalba trumpai palietė jo žuvusį brolį. Užtad kai moteris sugalvojo juos du suporuoti, pasidarė kur kas linksmiau! Nebuvo sunku numatyti tai, kad panašus dalykas gali laisvai išvesti tamsiaplaukę iš kantrybės, o vyriškis, na jis tiesiog visuomet buvo savimi ir retai kada ieškodavo žodžio kišenėje, kuomet įsijausdamas iš karto ėmė dėstyti būtent tai, ką senuolė ir tikėjosi išgirsti. Negana to, aiškiai visą pasakojimą hiperbolizuodamas. – O taip, kitas kartas tikrai bus vestuvės. Galiu net duoti antrą galą nusikirsti, pažadėdamas kad tai bus geriausias reginys kurį būsite mačiusi. Paskui pora, ne, palauk kaip mes tarėmės? A taip, trejos krikštynos. Todėl net nebandykit iki to laiko užversti kojų. – Specialiai “pakirkindamas” akivaizdžiai seksualią tamsiaplaukę, uždėjo ranką jai ant pečių, bei kaip mat prisitraukė arčiau prie savęs. – Argi ne taip, mano saldusis medaus pyragėli? – Kone prunkšdamas, leido Cassidy išsisukti patraukiant šalin, bei kaip mat visą kvailą pokalbį sugadinant vienu vieninteliu vardu. Paliktas toliau vartytis savarankiškai, tamsiaplaukis vyras suėmė senolės rankas, ir iš karto ėmė šnabždėti: – Tam vyrukui visai ku ku, o ji kaip visuomet stengiasi atitaisyti visa tą ku ku reikalą, bet manau kad mes visi žinome kad tas holivudo “saldainis” yra nepataisomas avigalvis. Bet šššš, aš nieko nesakiau. – Galvos mostu atsiprašydamas Dean’as jau ketino pasitraukti šalin, tačiau paviliotas kažkokio sumuštinio, dar kartą pasisuko, šį pasigaudamas. Bet žinoma, liežuvio už dantų dar kartą nulaikyti nesugebėjo. – Vos nepamiršau, ruoškit tuos savo šokių batelius, per vestuves šoksim kadrilį.
Dar kartą pajuokaudamas, tik dabar suvokė kad paleido Cassidy iš akių.
Surasti nuo aplinkinių pasislėpusią moterį nebuvo taip ir sunku, tuo labiau puikiai suvokė kurią patalpą ši bus pasirinkusi, kuomet norės bent akimirkai pasilikti viena. Tačiau jam, kad ir kaip be pasukus nebuvo nesvarbu kaip ji jaučiasi ar ar tikrai nori būti viena. Pasiekdamas šviesiaplaukės kambarį, pirmiausia krumpliu sudūrė su durimis, tarytum norėdamas pranešti apie tai, kad ketina užeiti į vidų. Nors tiesa ir buvo tokia, kad net gavęs paliepimą nesiartinti, vis vien būtu “užsukęs”. Pastebėdamas patinkančią personą su žirklėmis rankose, išlaužė vis dar tą pačią, kvailoką vypsnį, kaip mat hiperbolizuotai raminančiai, prasitardamas. – Hey, jei sugalvojai pasismeigti, turiu pasakyti kad šakutė būtu kur kas labiau veiksmingas pasirinkimas. Na žinai, vienas dūris, keturios skylės. – Atsikrenkšdamas, ir pats suvokė kad pasakė kažką ypatingai durno, todėl pabandydamas iš savęs išspausti kaip galima labiau rimtą išraišką. Neskubėdamas uždarė duris, kad joks žioplinėjantis svetys nepamatytu to, ko ne vienas jų nenorėtu, kad būtu parodyta. Pasiekdamas tamsiaplaukę, medžiotojas pirmiausia suėmė jos laikytą įrankį, tarytum nebyliai duodamas žinią kad nenorėtu kad atsitiktinai arba ji pati susižeistu, arba sužeistu jį už visus tuos bukus juokelius. Apie Frank’ą nekalbėjo, nenorėjo gadinti nuotaikos sau pačiam, tuo labiau iš pačios moters išraiškos buvo aiškiai matyti, kad josios planas nepavyko. Abi šiltos (išilusios nuo to, kad namuose, priešingai nei lauke, buvo pakankamai šilta) rankos nutūpė ant jos išraiškingų, moteriškų pečių. – Tu tikrai nenori kad visus juos išprašyčiau lauk? Žinai, man nėra sunku tai padaryti, tuo labiau manau kiekvienas supranta tai kad tau reikia ramybės, o ne po namus vaikštančius pusšimtį susenusių medžiotojų. Jie tiesiog negali atsisakyti nemokamų vaišių. – Tardamas šiuos žodžius, Winchester’is atsargiai perkėlė vien ranką ant jos suknelės viršaus, pirštais mikliai surasdamas užtrauktuko galvutę. Suėmė ją, tuo pačiu metu sumažindamas atstumą tarp saves ir geidžiamos moters. Tai nebuvo būtina ir tiesą pasakius dabar būtu atvirkščiai, protingiausia laikytis kaip galima toliau. Toks paprastas veiksmas, visiškai iš pažiūros nereikšmingas, vertė jį kvėpuoti kažkaip netolygiai. Tarytum būtu kažkoks visiškai nepatyręs vaikis, kuris susijaudina vien nuo minties kad gali čiupti už papo. Ir visai nesvarbu kad kažko panašaus nejautė jau nuo keturiolikos metų, kai pirmą kartą kištelėjo savo “piskiuką” į šiltą ir drėgną vaginą. Jo kvėpavimas atsimušė į moters plaukus, kuomet laisva ranka patraukė juos šonan, kad atsegamas užtrauktukas jų neužkabintu. Imdamas tempti galvutę žemyn, stengėsi galvoti apie viską: medžius, paminklus, ginklus, klounus ir net nemėgstamus šuniekus, viską, kas padėtu nukreipti mintis nuo jos akivaizdžiai seksualaus kūno. Įpusėjus atsegimo procesą, pajuto kaip kraujas užpildo zoną žemiau bambos, šiek tiek išjudindamas falą. Įkvėpė, ir tuomet baigdamas atsegti užtrauktuką, iš karto pasiaiškino. Sudarydamas kaip galimą trumpesnį, kiek ir aiškesnį atsaką.
– Aa, geriau išlydėsiu visus, tau būtina pailsėti. O man  laikytis nuo tavęs toliau, kad nepasinaudoti akimirka, kai esi emociškai nestabili.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

"Psychopathy is like sunlight. Overexposure can hasten one’s demise in grotesque, carcinogenic fashion. But regulated exposure at controlled and optimal levels can have a significant positive impact on well-being and quality of life".

Dean Winchester

without your power, you're basically just a baby in trench coat.


Pranešimų skaičius : 1439
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 38
Miestas : Konektikutas
Meilė : Cassidy Argent
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Medžiotojas
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://youtu.be/TEso8QeMvGw

Atgal į viršų Go down

Re: Argent seimos namai

Rašyti by Elissa Ambrose on Antr. 10 11, 2016 4:47 pm

Cassidy gyvenimas apsiverte aukstyn kojomis, taciau jei nors akimirkai pamirsime siuo metu ja slegusi netekties liudesi, ji pagaliau zinojo kas ji. Maza to, ji turejo seima. Seima, kuriai jos kaip niekad reikejo. Ambrose broliai nuo pat mazumes buvo linke pestis it kate su suniu, taciau begant metams, broliu poziuriai tik dar labiau issiskyre. Jei siuo metu ir egzistavo zmogus, galintis tuodu suvienyti, tas zmogus buvo ji. Neapykanta, kuria zaizaravo abieju kraujo giminaiciu akys, kuomet jie paskutini karta jos akivaizdoje zvelge i kits kita, verte ja nerimastingai bukstauti, jog bus praeje pernelyg daug laiko, pridaryta pernelyg daug zalos, kad ji sugebetu viska atitaisyti. Taciau ji privalejo nors pameginti. Vienas dalykas vis gi sviesiaplauke kamavo labiau nei broliu nesantaika. Pakeliui i Argent'ams priklausanti dvara ji isvydo vizija ir ji moteri ne juokais gasdino. ''Palikimo'' paveldas dabar nugule ant trejetuko peciu ir ji neturejo zalio supratimo kaip padeti istaisyti. Kaip, po velniais, jiems reikes pergudrauti ta juos persekiojanti demona ir issikapstyti is kadaise ju tevu uzvirtos koses?...
-Tavo laime, kad ten apacioje nebuvo nei vienos ne palstmasines sakutes. Saldusis medaus pyrageli,-priekaistingai zvilgtelejusi i tarpduryje pasirodziusi Dean'a, ji leido savo putliose lupose pasirodyti veidmainiskai sypsenai. -Kaip tavo manymu dabar tureciau jaustis?...-atsukusi jam nugara, ji netrukus pajuto vyro rankas sau ant peciu. -Ta sene yra tikru tikriausias paskalu maisas. Kertu lazybu, kad puse ten susirinkusio kolektyvo jau yra informuoti apie...-zodziai tiesiog uzstrigo gerkleje. Viename sakinyje istarti ''musu'' ir ''vestuves'' atrode sventvagiska... amoralu. Juk gretimais stovintis vyras vis dar buvo vedes ir tai priestaravo visoms jai kadaise iskiepytoms morales normoms. Winchester'iui priartejus, ji nervingai sueme jos nugara dengusius plaukus ir permete juos per viena peti. Tebelaikydama ranka suemusi ne itin ilga ju pluosta, ji giliai ikvepe. Virpejo it lapas, taciau bergzdziai megino tai nuslepti. -Bus geriausia jei taip ir padarysi,-zvilgtelejusi i ji per peti ji istare siuos zodzius kone paznibzdomis. -Nebeturiu jegu klaisytis uzuojautos zodziu,-pajutusi jo pirstus, kurie nubrauke kelias nepaklusnias, jos nesuimtas sruogas, ji net uzsimerke. Siltas jo kvepavimas atsimuse i josios oda maloniai ja sildydamas. Budama taip arti ji galejo uzuosti jo kvepalus ir tas aromatas buvo svaiginantis. Uztrauktukas pagaliau buvo atsegtas ir to pasekoje juoda, elegantiska suknele letai prasiskyre, apnuogindama tatuiruote pazenklinta moters nugara. Sudejusi rankas sau ant peciu ji uzlaike suknele vietoje is kart kai Dean'as taip netiketai nuo jos atslijo. Atmosfera  tapo labai itemta ir nejauki. -Taip bus geriausia...-akivaidziai sutrikusi jos mina isdave dabartine jos savijauta. -Aciu,-gal kiek pernelyg formaliai padekojusi ji linktelejo pries patraukdama vonios kambario link. Jo elgesys ja trikde. Sia akimirka ji ir pati nesuprato kaip toks is paziuros nekaltas veiksmas kaip uzsikirtusio uztrauktuko atsegimas galejo pastatyti du ilgamecius draugus i tokia absurdiskai nepatogia padeti. Jos sirdis plake it paselusi, o galvoje duzge tuzinas ivairiausio plauko minciu. Ji negalejo suvokti kaip siuo metu jauciasi. Ji buvo susijaudinusi, bet tuo paciu pyko ir norejo jam gerai uzvaziuoti. Jis elgesi it apsispresti nesugebantis vaikas, atsidures saldainiu parduotuveje ir negalintis pasirinkti kokiems skanestams gi isleisti tevu jam duotus kisenpinigius. Jis neslepe jauciantis jai trauka, netgi tam tikra prasme japrovokavo, taciau kas kart atsidures arciau, imdavo ir ja atstumdavo negailestingai sugrazindamas i realybe, kurioje jiedu buvo ir privalejo likti tiesiog draugai. -Man reikia pailseti,-uzpildziusi nejaukia tyla beprasmisu monologu ji atrode galinti bet kuria akimirka ir vel pravirkti. -Rytoj anksti ryte is cia isskrendu...-ne pati to nepastebedama ji apnuogino viena savo peti kai atleido viena sukneles krasta tam, kad uzsikistu nepaklusnia plauku sruoga uz ausies. -Esu tikra, kad Patricija paruose Frank'ui kambari...-leidusi suprasti, kad vyras galintis siuose namuose pernakvoti ji apsilaize dregme praradusias lupas. Nei vienas ju gerai nesuprato, kodel sis beprasmis pokalbis vis dar tesesi. -As neesu netabili, Dean'ai,-staiga pratrukusi ji nukreipe savo ituzusi zvilgsni i vyra. -Vinintelis emociskai nestabilus asmuo cia esi tu! As zinau kas esu, ko noriu... kai tu tuo tarpu, pats nezinai ka ir kam jauti!-jos akyse pasirode asaros. -O dabar iseik,-parodziusi i duris ji uzsidare vonios kambaryje ir galiausiai tyliai, prispaudusi delna sau prie burnos, pravirko. Ji bande nuo jo atsiriboti, taciau kad ir kaip ji besistenge, visos jos pastangos nuedavo per niek ir ja tai siaubingai skaudino. Leidusi suknelei sukristi sau po kojomis, ji zenge link duso kabinos ir ijungusi vandeni eme nusiimineti ties slaunimis prisitvirtinancias juodas pedkelnes. Atbulu delnu nusibraukusi asaras ji atrode nusiteikusi itin ryztingai. Ji privalejo buti stipri. Privalejo nepaluzti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I want to feel something.
today means nothing. today is just a ghost that’s haunting me. i’m at the end of the world, on the edge of things, and i think about letting go. i think about falling.

Elissa Ambrose

Pranešimų skaičius : 155
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 35
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Neisipareigojusi (Dean)
Draugai : Dean Winchester
Rūšis : Medziotoja/Ragana (34/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Argent seimos namai

Rašyti by Dean Winchester on Tr. 10 12, 2016 8:24 am

Būdamas taip arti prie patinkančios moters kūno, vyras nevalingai pamiršo apie viską, kas šiuo metu atrodytu turėtu būti aktualiausia. Svarstyti apie apatiniame aukšte šmirinėjančius žmones, netekties perpildytą atmosferą ir visas likusias neigiamas mintis, nebuvo nei laiko nei vietos. Tiesa, tai yra šiek tiek savanaudiška, tačiau tuo pačiu metu ir labai žmogiška. Galu gale, net prie didelio noro, tu negali priversti asmens reaguoti taip, kaip tau yra patogiausia. O Winchester‘is ne veltui buvo laikomas labai netipiniu žmogumi, kuris visuomet dėstė situaciją taip, kaip jam pačiam tai atrodė tinkamiausia. Ir jei šiuo metu nejuto atjautos, tai buvo visiškai natūralu, nelabai suprantama, tačiau bent jau tikra. Galima tai vadinti kaip tik tinkama, ar tai šeštu jausmu, ar tai kokiu nors psichologiniu nukrypimu. Tačiau teiskit kiek norit, dabar jo mintyse sukosi ne lavono atvaizdas, o būtent „nešvarios“ mintys apie tai, kaip norėtu dabar pat suimti šį liauną ir beprotiškai trokštamą kūną, užsimesti ant tos didžiulės lovos ir priversti pajausti ką reiškia būti švelniai tariant „pamylėta“. Kūno galūnės šalo, tarytum natūraliai šiltas kraujas kažkuriuo metu imtu ir pradėtu stingti gyslose. Ir visas tas paviršutiniškas aptarimas monologo, kurį medžiotojas paskyrė senolei atrodė iš piršto laužiamas. Taip, Dean‘o moralės normos buvo pakankamai aukštos, bei jis pats buvo baisiai pavydus žmogus. Tačiau priešingai nei Cassidy (Elissa) jis nematė nuodėmes tame, kad pašmaikštavo su tikriausiai paskutinį dešimtį metų nugyvenančią moterimi. Jautėsi šiek tiek suglumęs, pasimetęs, tačiau jokiu gyvu nesistengė to kaip nors pademonstruoti vizualiai.
– Tiesa tame, kad aš laikau save pakankamai išvaizdžiu. Tiksliau, prieš beždžionę tikrai galiu laimėti „grožio konkursą“, o jei dar žiuri sužinotu kad galiu toleruoti Taylor Swift muziką, bei mėgstu romantiškus pasivaikščiojimus pakrante, tuomet man lygių iš viso nebe liktu. – Taip kvaila, kad statomas į nepatogią padėtį vyras visuomet ima taukšti visokiausius niekus, tarytum labai norėtu „surūgusias“ grimasas pakeisti pavidalą ir tapti kiek labiau paprastomis. Ištarti žodžiai iš pirmo žvilgsnio neturėjo visiškai nieko bendro su tuo, kas panašu kad nedavė ramybės šviesiaplaukei damai. Taip, damai. Mat su tokiu apipavidalinimu, vargu ar galėtu ją matyti kaip tą laukine katyte, prie kurios buvo pratęs. Mat dabartinis įvaizdis, kuris buvo sukurtas vizažistų ir dizainerių gal ir labai pritiktu įsivaizduojant ją įkibusią į holivudo aktoriaus parankę, tačiau Dean‘as vertino kitokius dalykus. O ir pripažinkime, susitvarkiusi ar ne, Cassidy buvo viena iš tų moterų, kurios atrodo nuostabiai į tai nedėdamos visiškai jokių pastangų. Ir nesakykime kad ji nedėjo, visos gi deda. Tačiau jai, palyginus su kitomis to nereikėjo labai daug. Supurtydamas galvą, vyras vis dar stovėjo nuleidęs akis, tačiau dabar jau daug toliau nuo moters kūno, nei kad prieš tai. Nenorėdamas kad jo paties kūnas atskleistu per daug, jis elgėsi pakankamai ramiai, ir tyliai džiūgavo kad jojo „apipavidalinimas“, o tiksliau ant kelių užleisti balti marškiniai, buvo pakankamai ilgi, neypatingai tvarkingi, todėl paslėpė visą pasikeitimo zoną žemiau bambos. Žinojo kad privalo paaiškinti savo kvailoką repliką, todėl nieko nedelsdamas, praskleidė lūpas, pirmiausia išleisdamas garsą, kuris priminė tam tikrą mikimą. – Lenkiu ten, kad nesu blogiausias variantas, su kuriuo ilgaliežuvės tave galėtu supiršti. Ir Cassidy, neimk taip stipriai į širdį, gi ne su broliu tave paguldė. Galu gale, visi ten susirinkę žino kad didžiausia dalis visų tų žodžių, kuriuos naudoju yra visapusiškas proto pisimas. Šiandien pakalbės, o ryt jau pamirš kad iš viso buvome čia kartu. Sakys kad „tas besarmatis Winchester‘is, greičiausiai neatvyko todėl, kad smigo savame metalo lauže, apsikabinęs dėžę alaus“. – Žinoma kad tai buvo situacijos pervertinimas, tačiau vyras vargu ar stigo savikritiškumo jausmo. Gūžtelėdamas pečiais jautėsi paaiškinęs viską, nors iš tikro tik dar labiau supainiojo tiek save, tiek priešais buvusią gražuolę. Kitokio jos atsakymo ir nelaukė, todėl vos tik gavęs pritarimą dėl to kad svečiai turėtu apleisti šiuos namus, liežuviu perbraukdamas per savo lūpas, pasisuko link durų, vedusių iš šio kambario. – Nesuk sau galvos, pasirūpinsiu kad po mažiau nei dešimties minučių šiuose namuose neliktu ne vieno žioplinėjančio asmens. – Manydamas kad tokio pareiškimo bus per akis, vyras pasiekė kambario duris, kurias prieš tai buvo privėręs taip pat tyliai, kaip tai padarė patekdamas į vidų. Nelaikė gautos užduoties sunkia, mat visi medžiotojai vienaip ar kitaip yra supratingi asmenys, bei nelabai pratę prie panašių puotų. Aplamai pasikrapščius kiekvieno gyvenimo istorijoje, nebūtu įmanoma surasti ne vieno „turčio“. Tai paprasta matematika, visi medžiotojai yra priversti pastoviai keliauti iš vienos užduoties, link kitos. Nėra prasmės kaupti tuos menkus skatikus, statytis namus ar rūpintis kad senatvė būtu kilni ir prasminga. Visas šis gyvenimo būdas yra kitoks, labiau sutelktas į vieną akimirką, apie rytojų net nėra galvojama. Nes ne  vienas nėra tikras kad rytojus išauš ar tuo labiau jis atneš kažką panašaus į atokvėpį. Sebastian‘as ne kartą gi buvo irgi išreiškęs savo nuostabą tuo, kad jo bičiulis sugeba laikytis ant kojų faktiškai nemiegodamas, ką kalbėti apie visapusišką fizinį pasirengimą. Juk ir šuo pripranta kariamas, tai ką kalbėti apie morališkai ir fiziškai stipriai užgrūdintą vyrą, kuris kitokio gyvenimo net nematęs. Tad išvada viena, kaip pirmasis vampyras niekuomet nesuvoks šio egzistavimo būdo, taip Dean‘as  niekada nesupras to, kaip galima diena iš dienos žvelgti pro mikroskopo akį, ieškant mikrobinių pakitimų.
Jei ne tam tikri žodžiai kurie privertė nepraverti durų, medžiotojas būtu išėjęs su taika. Ir net nereikėjo kokio nors papildomo paaiškinimo tam, kad jis neplanavo likti šiuose namuose. Miegoti nemėgstamo asmens lovoje, būtu virš suvokimo ribų, tuo labiau kad būti taip arti šios moters su kiekviena akimirka darėsi vis sunkiau. Tiksliau sunkiau buvo nepratrūkti ir nemesti visko, kas spaudžia pečius. Taip, jis pažadėjo pirmiausia išsiaiškinti savo gyvenimo detales, nepaliekant nebaigtų galų, prieš pradedant kažką  naujo. Bet būkime biedni, bet teisingi, kai šia trinasi panašios išvaizdos moteris, tai labai sunku galvoti blaiviai. Žodžiai apie tai kad jis ir pats nesuvokia ko nori ir kam ką jaučia, akivaizdžiai „užgavo“ vyrišką savimeilę. Sustingo, labai lėtai įkvėpdamas pro nosį ir orą kaip mat užlaikydamas. Jo akių vokai nusileido, bei medžiotojas akivaizdžiai stengėsi kaip tik galėdamas sulaikyti savo nepasitenkinimo iššauktą tulžį. Kaip jis gali būti kaltinamas panašiu dalyku, kai pati šviesiaplaukė blaškosi, prieš jį vaidindama tai „karštą“, tai „šaltą“? Iš dalies ji buvo teisi tik dėl vieno, tačiau vargu ar galėjo tai suvokti pati, jis nebe buvo tuo senu draugu, kurį ji pažinojo. Jis nebe buvo tuo pačiu asmeniu, greičiau padaru, kuris yra skilęs į dvi dalis, kurios trokšta viena kitą sunaikinti. Bet su jausmais, su jausmais tai neturėjo visiškai nieko bendro. Jo dešinioji ranka pakilo daug greičiau, nei protas būtu šiai paliepęs atlikti šį veiksmą. Nuaidėjo smūgio garsas, kuris išgaunamas tuomet, kai delnas susiduria su medinėmis durimis. Garsas buvo stiprus, iš ko galima sudaryti išvadą kad tai nebuvo švelnus, vaikiškas plekštelėjimas. Jis neatsisuko, bent jau iš karto, kuomet tūžmingas garsas užpildė šio kambario sienas. – Rimtai?! Pradėsi man poteriauti apie tai, kokius jutimus aš turiu ar neturiu? Nu ką, visą ko žinove, leisk ir man paanalizuoti tave, tiksliau tavo beprotišką stabilumą. – Atsisukęs, vyras atrodė įpykęs, tačiau ne toks, kad galėtu sudaryti kokios nors žalos gyvam žmogui. Daiktams, galimas daiktas, bet tikrai ne moteriai. Kaip ir buvo atskleista prieš tai, vyras paprasčiausiai neleido sau kelti rankos prieš dailiąją lytį, ne vien todėl kad tai buvo negarbinga. Mat buvo tikras, kad jei taip atsitiktu, jau nebe galėtu savęs vadinti vyru, ir kone priverstas būtu savarankiškai nusipjauti savo kiaušinius ir išmesti į šiukšlių kibirą. – Tu nuo manęs pabėgai, ne aš nuo tavęs, dar tuomet kai nebuvau vedęs. Man buvo nusišikti ant to, kad tavo tėvas liepė man laikytis nuo tavęs kaip galima toliau, o štai tavo galvoja kažkas apsisuko. Ir kai tu dingai, aš likau kaltas dėl to kad padariau klaidą pasirinkdamas tuziną netinkamų moterų, kurių paskutinę dar ir apžiedojau. Ir tuomet BAM, tu sugalvojai grįžti atgal į mano gyvenimą, kaip tik tuo metu, kai viskas ir taip sušiktą. Ir spėk ką? Tau gi knietėjo man priminti tai, kad tik su tavimi galėjau turėti galimybę į normalų gyvenimą. Kas toliau, kai aš imu eiti link tavęs, tu sumeti mane į šuns dienas. Ir taip... Čia aš nežinau ko noriu, Cassidy. – Purkštaudamas, medžiotojas neigiamai supurtė galvą, suvokdamas kad eilinį kartą parinko netinkamus žodžius, netinkamu metu. – Aš nesu supistas žaislas, su kuriuo gali elgtis kaip užsimaniusi. Nori išlaikyti niekam neįdomią „draugų zoną“, tebūnie, tik paskui nebandyk aiškinti man, kad nežinau ko noriu. Velniop tą jūsų moterišką painiavą. – Su lyg šiais žodžiais, vyras nesistengė toliau rodyti savo „primadonos“ priepuolio, kuomet pasišalindamas iš šio kambario, kaip mat nusileido laiptais į apačią, kur kaip tik tuo metu visi žmonės buvo it sustingę. Panašu kad apsikumščiavimas su durimis nebuvo nenugirtas. Jautėsi kaip šūdo gabalas, tačiau kartais tiesiog reikia daryti taip, kaip reikia. Žmonės buvo nelabai mandagiai išlydėti iš namo vidaus, remiantis tuo kad „šeimininkei“ reikia ramybės, ir visi turėtu p*zdinti pro duris kaip galima toliau. Pats taip pat užsimetė striukę, ketindamas išeiti. Išėjo. Netgi įsėdo į savo išsinuomotą transporto priemonę, ir užsivedė variklį. Jėzau, kaip trūksta žodžių apibūdinti koks piktas dabar jautėsi! Nesvarbu net tai kad visa ta pykčio scena buvo greičiau durnai juokinga, nei kad rimta ar dramatiška. Ne, jokiais būdais to negalima laikyti kaip rimto dalyko. Dean‘as visada atrodė kaip kretinas, kai pyko, nei kad labai jau argumentuotas padaras. Už vairo sėdėjo kokias penkias minutes, ne daugiau. Tačiau sankabos  nepermynė, todėl nieko nuostabaus kad iš vietos taip ir nepajudėjo. Pirštai nervingai grojo per vairo apdailą, kuomet žvilgsnis liko nudelbtas į kažkokią nukasto sniego krūvą. – Vienintelis emociškai nestabilus asmuo esi tu... – Suplonindamas savo balsą ir net pasivaipydamas, atrodė kaip klounas, kuomet neigiamai supurtydamas galvą, pabaigė savo nuomonės dėstymą balsu. – Mandruolė atsirado. Jei man reikėtu psichoterapeuto pagalbos, tikrai nesikreipčiau į tave. – Na taip, tik dabar suvokė kad už vairo sėdi vienas, bei šalia nėra ne vienos gyvos sielos, kuri galėtu išgirsti jo nesąmones. Pasijuto dar didesniu kvailiu, nei kad prieš tai. Užgesino variklį, bei išsiropšdamas atgal iš automobilio salono, iš kart pakėlė akis į jo žiniomis natūralios tamsiaplaukės kambario langus. Kadaise, prieš daug daug metų pats laipiojo pas ją pro tą patį langą, tik tuomet tai neatrodė taip sunkiai pasiekiamą. Giliai įkvėpė, kuomet įvertindamas visą situaciją, palengva pasiekė namo sieną, suklibindamas „dekoracijas“, kurias ankščiau naudojo kaip kopėčias.
„Gerai, tu gali tai padaryti... Nėra taip ir sunku“, padrąsindamas save patį vyriškis teigiamai linktelėjo galvą, kuomet abejomis rankomis suėmė tas dekoracijas, patikrindamas ar šios sugebės išlaikyti jo svorį. Bėda buvo net ne tame, ar išlaikys ar ne, bet jis tikrai po tam tikro incidento buvo įgavęs aukščio baimę. Ėmė kopti viršun, su kiekvienu pusmetriu vis labiau įtempdamas žandikaulį. Kažkuriuo metu net atrodė kad išsijoblins ir tuomet gaus gėdingai eiti pro paradines duris, kurios beje net nebuvo užrakintos. Bet juk zajobas užplaukė, tai reikėjo šį įgyvendinti. Sunkokai, tačiau pavyko pasiekti langą, kurį atidarė labai lengvai, mat prisiminė jo „netobulumus“ iš senų laikų. Kone įvirsdamas pro langą, bei sudarydamas ne mažą triukšmą, lyg niekur nieko, atsikėlė ant kojų. Ir net tuomet, kai Cassidy buvo kone priversta apleisti vonios patalpas (vadovaujantis logika, kažkas kitas gi galėjo bandyti įsibrauti į vidų, nesėdėsi gi ramiai, laukiant „o, labas“.) Nusivalydamas nuo savęs butaforines dulkes, iš karto ėmė aiškinti. – Tu klysti, ir aš atsiprašau už prieš tai vykusią sceną. Esu idiotas, tačiau tai nėra niekam paslaptis. Tačiau tu klysti sakydama kad aš nežinau ko noriu, nes aš žinau. Noriu tavęs, su visais tavo keistumais, skeletais nesuskaičiuojamuose spintose ir tuo kad esi švelniai kvanktelėjusi. Visada tavęs norėjau. Ir tu gali neigti tai kiek tik užsimanysi. Aš susišikęs Cass, esu visiškas šūdo gabalas. Ir taip pat kaip ir tu, bijau kad visą tai kas dabar vyksta, gali galutinai mus du sugriauti. – Lyg prasikaltęs sutraukia pečius, nors kalba ir toliau taip pat užtikrintai. – Negaliu tau duoti to stabilaus pagrindo, nenoriu meluoti. Bet velniai griebtu, ar tu gali bent akimirkai užsikišti ir baigti sakyti kad netrokšti to lygiai taip pat, kaip ir aš. – Išlauždamas savotišką šypsnį, medžiotojas nurodė vis dar praviro lango pusę, pasiaiškindamas. – Nagi, aš net užlipau per langą, duok man bent kelis karmos taškus...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

"Psychopathy is like sunlight. Overexposure can hasten one’s demise in grotesque, carcinogenic fashion. But regulated exposure at controlled and optimal levels can have a significant positive impact on well-being and quality of life".

Dean Winchester

without your power, you're basically just a baby in trench coat.


Pranešimų skaičius : 1439
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 38
Miestas : Konektikutas
Meilė : Cassidy Argent
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Medžiotojas
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://youtu.be/TEso8QeMvGw

Atgal į viršų Go down

Re: Argent seimos namai

Rašyti by Elissa Ambrose on Kv. 10 20, 2016 4:23 pm

Akimirka kai durys triktelejo ir (bent jau Cassidy manymu) Dean'as apleido ne tik jos miegamojo patalpas, bet ir Aregent'u dvara, ji jautesi sugniuzdyta, taciau kazkas pasamoneje kuzdejo, jog atstumdama ji nuo saves ji elgesi teisingai. Teisybe, jog judvieju jausmai buvo tikri, nepakeisti laiko, taciau dabartines aplinkybes butu sutriuskine bet ka tyro, bet ka tikro, trapaus... tokiems glezniems dalykams kaip meile dabar tiesiog nebuvo metas. Elissos priesakyje buvo atsiverusi tikru tikriausia bedugne ir blogiausia tai, kad ji ketino pasiglemzti visus Ambrose palikuonius. 
Winchester'io zodziai buvo skaudus, bet jis buvo teisus sakydamas, kad ji tikraja ta zodzio prasme nuo jo pabego. Stovedama priesais veidrodi ji letai pirstu pervede per kauleta savo raktikauli. Uzmerkusi akis ji giliai atsiduso. Pirma karta ji jautesi tokia... silpna. Pernelyg ilgai savo kuna slepusi po apsmukusiais drabuziais ji ir pati buvo spejusi pamirsti, jog is tiesu yra moteris. Isleidusi pries tai i kuodeli susuktus plaukus ji leido jiems apgulti savus dideliu problemu prislegtus pecius. Dailus, makiazu paryzkintas veidas ir vel pakilo ties veidrodziu. Tai kas siuo metu kamavo sviesiaplauke buvo tikru tikriausia tapatybes krize. Cassidy visu kunu trosko, kad sis jau keleta paru trunkantis kates ir peles zaidimas liautusi. Ji norejo priklausyti jam dar tuomet kai mane, jog jis yra laimingai vedes, lygiai taip pat trosko uzbaigti ta nelemta ju barni tiesiog ji pabuciuodama... taciau Elissa tuo paciu metu priklause kitai epochai. Epochai, kurioje moters rankos trokstantis vyras turejo buti nevedes... viskas turejo buti kitaip. Atsargiai uzkisusi ranka uz vienos is slauni tebejuosusiu tampriu kojiniu moteris pasalino ten paslepta peili. Medziotojai niekur, net i laiduotuves neidavo neapsiginklave. Ilipusi i duso kabina ji leido karstiems vandens purslams padengti  jos nugara, plaukus. Svarinimosi procedura nespejo uzsitesti kadangi netrukus miegamajame pasigirdo garsus bumtelejimas. Jos akys savaime issiplete. Palikusi dusa begti ji kaip imanoma tyliau islipo is kabinos. Pastverusi anksciau mineta peili ji aplink slapia savo kuna apsivijo pirma po ranka pasitaikiusi ranksluosti. Praverusi duris kone kaktomusa susidure su Winchester'iu ir tai priverte ja aikteleti is isgascio. -Ar tau ne visi namie?!-susukusi ji stumtelejo vyra per pecius ir mikliai sugriebe is po pazastu slysti pradejusi ranksluosti. Jos pasipiktinimas buvo kontraatakuotos vyrisko monologo, kurio ji net ir noredama nebutu galejusi pertraukti. Klausydama jo paskubomis tariamu zodziu ji atrode sumisusi, bet tuo paciu ir pasipiktinusi bei sokiruota. Keistas jausmu derinys, bet butent tai simbolizavo suraukti merginos antakiai ir kietai suspaustas zandikaulis. -Ir tam reikejo lauztis pas mane pro langa?-kalbedami vienas per kita jie is tiesu primine besikvircijancius sutuoktinius. Ziureti jam tiesiai i veida sia akimirka buvo tiesiog per sudetinga todel ji nusisuko. -As turejau savu priezasciu nuo taves begti, Dean'ai,-kone susnabzdejusi ji pakele i ji savo apsiasarojusias akis. Jis sake viska... viska ka ji taip trosko isgirsti ji tariant, taciau laikas ir judvieju situacija buvo tokia nepalanki... tokia netinkama. 
Galbut... galbut tetruko to, kad Winchester'is teisingai issakytu savo jausmus, galbut butu uzteke to vieno nuvalkioto ''as tave myliu'', kad medziotoja butu nusispjovusi i savas morales normas ir atsidavusi tiek sunkiai pazabojamai aistrai, tiek likimui, kuris nepaisant visko vel ir vel juodu suvesdavo kartu. Taciau kazkas vaikino zodziuose staiga ja nuplike it karstas vanduo. -Tu labai daug ko apie mane nezinai, Dean'ai,-is pradziu zvelgusi i vyra su meile, dabar ji tapo salta. Medziotojo prisipazinimas priverte ja pasijusti elementariausiu vedusio vyro geismo objektu. Pirma proga nuklysti i sona pasinaudojant tuo, jog dabartine sutuoktine sunkiai serga ir greiciausiai niekada apie jo romaniuksti ne nesuos. Isizeidusi del to, kad senas draugas tiesiogiai pareiske, jog seniai jos ''nori'', ji tik tvirciau susisupo i menkuti ranksluosti dengusi jos liauna kuna. Slapiais plaukais varvantis vanduo tyliai kapsejo ant grindu jai uz nugaros, taciau nei vienas pokalbio dalyvis regis nesureiksmino fakto, kad ji stypso priesais ji praktiskai nuoga. -Jei tikrai taip manes NORI,-specialiai pabrezdama ta zodi ji leido jam suprasti kas jo snekesenoje butent ja supykde. -...tuomet pasiimk,-netiketai tiesiog eme ir paleido ranksluosti leisdama jam sukristi sau po kojomis. Neiprastu savo elgesiu ji ketino ji atsumti mat anksciau ar veliau jis vis tiek butu ja paniekines suzinojes tikraja jos prigimti. Bent jau ji taip mane. Butent todel taip karstligiskai priesinosi savo pacios jausmams. Sirdis dauzesiit paselusi kai ji galiausiai zenge link jo. Islaikydama tobula ''poker face'' ji atrode... pikta?... 
Galima isivaizduoti, kad toks moters elgesys ne juokais ismuse medziotoja is veziu. -Nagi... ar ne to norejai?-suemusi silta jo plastaka ji uzdejo ja ant stangrios savo kruties ir nors kontaktas turejo buti ''dirbtinis'', ''piktas'', siaubingai jaudinosi. Sirdis dauzesi taip stipriai, kad kai ji pakele i ji savo akis, viena akimirka mane, jog nesugebes suvaldyti drebancio savo balso. -Kas nutiko? Maniau, kad ''zinai ko nori''?-provokuodama ji zenge dar arciau budama kone tikra, kad sis galiausiai des i krumus ir ja atstums.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I want to feel something.
today means nothing. today is just a ghost that’s haunting me. i’m at the end of the world, on the edge of things, and i think about letting go. i think about falling.

Elissa Ambrose

Pranešimų skaičius : 155
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 35
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Neisipareigojusi (Dean)
Draugai : Dean Winchester
Rūšis : Medziotoja/Ragana (34/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Argent seimos namai

Rašyti by Sponsored content Today at 12:39 pm


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų


 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume