DIDŽIOJI PILIES SVETAINĖ

Puslapis 22 Previous  1, 2

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Re: DIDŽIOJI PILIES SVETAINĖ

Rašyti by Klaus Mikaelson on Tr. 07 31, 2013 12:52 pm

Tuo metu kai lieka pats su savimi, duoda jam daugiausia penkias minutes, kuomet pats išvyksta į tą pačią kelionę ieškant vaisto, kurio nori tiek daug asmenų, dėl labai skirtingų priežasčių.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?
avatar
Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: DIDŽIOJI PILIES SVETAINĖ

Rašyti by Dean Winchester on Pen. 08 15, 2014 6:10 pm

Prabėgo daugiau nei keletas metų, kuomet jis paskutinį kartą buvo peržengęs šių namų slenkstį. Namas, kuris iš savo architektūros priminė pilį, jau seniai buvo apleistas. Pirmasis šios vietos savininkas buvo Dereko brolis, tas kurio kadaise baiminosi visi padarai, vėliau nuosavybė buvo perleista Mandylor šeimai, kas taip pat nebuvo džiuginančiu dalyku. Paskutinis kartas, kuomet jis susitiko su šios šeimos nare, buvo stebinančiai maloniu. Serena, Mandylor'o oficiali, paskutinė žmona laukėsi vaiko. Žinoma, Winchester'is turėjo kitokių planų šios moters atžvilgiu, jis buvo atvykęs tam, kad sukelti jai skausmo. Bet susitikimas su šviesiaplauke buvo malonus, ji kuo puikiausiai žinojo kokio velnio jis pasirodė, bet vietoje to, kad pakelti isteriją, ji pasikvietė šį į savo namus, pasiūlė kavos. Ir pasakė tai, kas galiausiai privertė jį atmesti savo planus visam laikui. Motes balsas buvo švelnus, pilvukas jau gerai matėsi. Ji te pratarė "vaikai nėra kalti, dėl savo tėvų klaidų, tad leiskime jiems gyventi savo gyvenimu". Jis išgėrė kavos, kuri kiek atsimena buvo kiek per saldi, atsisveikino ir leido jai gyventi. Netrūkus po to, Serena išsikraustė, pagimdė dukterį, kurią iki pat šių dienų augina kitur. Toliau nuo šio miesto, toliau nuo blogybių, kurias buvo padaręs jos vyras su savais sėbrais. Užgesindamas savo transporto priemonės variklį, jis paliko naujai įsigytą lango stiklą ant galinės sėdynės, palikdamas šį darbą rytdienai. Winchester'is neleido atgrubnagiams meistrams liestis prie jo "mažylės", todėl ne kartą iš gabalų buvo surinkęs ją savomis rankomis. Šis kartas buvo nieko vertas, labiau užgavęs jo paties savimeilę. Išlipdamas iš automobilio, jis nesunkiai pakilo verandos laiptais. Raktas nuo pilies, tebegulėjo po dulkėtu durų kilimėliu. Tai buvo taip banalu, kodėl amerikiečiai tokie naivūs, kad palikti tokius svarbius daiktus, akivaizdžioje vietoje? Jis prunkštelėjo, bet nekalbėdamas su savimi, pradarė duris, bei užėjo į vidų. Buvo tamsu, už elektrą čia jau seniai nebuvo mokama. Jei atvirai, mokama nebuvo už nieką. Po to, kai čia ne kartą buvo vykusios masinės skerdystės, šią vietą buvo stengiamasi apvažiuoti geros mylios nuotoliu. Iki pat šios dienos jis kuo puikiausiai atsiminė kur buvo pastatytas koks daiktas, todėl tamsa visiškai nebuvo kliūtimi. Pasiekdamas šiek tiek prapuvusią sofą, jis greitai sukrito ant jos. Ačiū Dievui, svoris buvo tinkamas, kad baldas nesugriūtu. Jis ilgai gulėjo atmerktomis akis, negalvodamas apie nieką kitą, kaip kad tas dienas, kurias teko praleisti nelaisvėję, kiek kraujo teko pralieti kad ištrūkti nuo profesionalių žudikų, kuriems buvo pakloti nemaži pinigai, kad Winchester šeima būtu negyvai nukankinta. Tai ir buvo toji diena, kai jis pirmą kartą susitiko akis į akį, su Katherine Pierce. Ši neaišku dėl kokios priežasties, tačiau ištraukė jo ir Samuelio kailius lauk iš šios vietos. Jis jautėsi jai labai dėkingas, nors ir nesuprato kodėl vampyrei buvo naudinga tai. Vėliau tęsėsi jų neilgai trūkęs romanas ir viskas. Nei jam, nei jai širdies neskaudėjo po išsiskyrimo. Galu gale, jie nuo pat pradžių buvo sutarę, kad jų nesies niekas, apart bendri troškimai. Dean atsiduso, mat šiandienos susidūrimas su Pierce išrinktuoju, buvo kiek keistas. Nors kitą vertus, jo vietoje jis ne vien būtu oponentui sulaužęs nosį ir sudaužęs mašinos stiklą. Jis būtu jį nukankinęs. Neigiamai supurtęs galvą, jis tik dabar suvokė kad per šiandienos įvykius nepaėmė ne lašo alkoholio. Veide atsirado kampinė šypsena, kuomet jis susikryžiavęs rankas pasisuko ant šono, tikėdamasis miego dėka atitinkamai greitai sulaukti aušros.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

"Psychopathy is like sunlight. Overexposure can hasten one’s demise in grotesque, carcinogenic fashion. But regulated exposure at controlled and optimal levels can have a significant positive impact on well-being and quality of life".
avatar
Dean Winchester

without your power, you're basically just a baby in trench coat.


Pranešimų skaičius : 1482
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 39
Miestas : Konektikutas
Meilė : Cassidy Argent
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Nemirtingas (dark!)
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://youtu.be/TEso8QeMvGw

Atgal į viršų Go down

Puslapis 22 Previous  1, 2

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume