MIEGAMASIS:

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

MIEGAMASIS:

Rašyti by Elena Winchester on Sk. 01 24, 2016 6:18 am

Namo šeimininkės miegamasis.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Inside all of us is a light, but some beacons are darker than others, and some are so dark they never realize they are a form of light at all.

Elena Winchester

I couldn`t miss your hundred and whatever birthday.


Pranešimų skaičius : 1961
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 25
Miestas : Los Andželas
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Būsima chirurgė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=LSa6lqGt__A

Atgal į viršų Go down

Re: MIEGAMASIS:

Rašyti by Elena Winchester on Sk. 01 24, 2016 7:35 am

2 YEARS FORWARD:

{Košmaras pasibaigė, ir jau daugiau nei metus laiko mergina užmiega ir prabunda su šypsena. Kylančios saulės spinduliai švelniai palietė tamsiaplaukės veido odą, kuomet ji pramerkė savo tamsiai rudos spalvos akis. Saulė įkyriai brovėsi pro kabančias užuolaidas, ir vietoje susierzinimo, mirtingosios veide pasirodė dantų nešiepianti šypsena. Ji neskubėjo šokti iš lovos, mat dar turėjo mažiausiai porą valandų iki susitikimo su klestinčia advokatų agentūra, darbo sutarčiai pasirašyti. Ji pasisuko ant kito šono, tarytum būtu pasprukusi nuo saulės, nuo kurios jau seniai nebe priklausė. Ir čia jos šypsena tapo kur kas labiau pastebima. Akivaizdu, ši naktis buvo ypatinga tuo, kad sukrisdama į patalus, mergina buvo ne viena. Jis buvo pusiau įsikniaubęs į pagalvę. Toks nekaltas, nepaliestas rytinių rūpesčių ir toks artimas, reikalingas. Neketindama žadinti savo lovos "draugo", tamsiaplaukė dar kelias akimirkas praleido tiesiog stebėdama jį miegant. Visgi... Laikas spaudė, o tai reiškė kad jai buvo metas atsikelti iš šios šiltos lovos, bei pasidabinus tinkamu kostiumu, išvairuoti savo asmens automobilį. Kelionė link darbo vietos turėjo užimti apytiksliai pusvalandį, jei jai netektu patekti į kamštį, kurio taip besąlygiškai stengėsi išvengti. Ji pasisuko, iškeldama kojas ant minkšto ir švelnaus kilimo, visiškai atsitiktinai dirstelėjo į ant naktinio staliuko padėtus kelis nuotraukų rėmelius. Pavaizduoti įamžintuose akimirkuose žmonės buvo artimi ir laimingi, ir būtent šią akimirka ji nuoširdžiai buvo pasiilgusi sau artimiausių. Bet kelio atgal nebe buvo, "suaugusių" pasaulis, tas tikras, be antgamtinių būtybių išpuolių, buvo paglemžęs. Ir atvirai kalbant su draugėmis ji bendravo gana retai, ir tai tik telefonu ar kitomis internetinėmis priemonėmis. Ji žinojo apie jų gyvenimus, kaip ir jos apie ją, tačiau jos nesimatė... Jos nebe liko tokios artimos, kaip buvo ankščiau. Ir vienintelis asmuo, kuris buvo jos, šiuo metu saldžiai snaudė kitapus lovos. Patyliukais įsispirdama į šlepetės, mergina užsimetė savojo asmens marškinius ant savo pečių, bei greitai išbėgo į per miegamąjį pasiekiamą vonią. Paruošdama dušo kabiną, maudynėms, ji trumpam sustojo priešais veidrodį. Veidas nebuvo nuvargintas kokiais nors išgyvenimais, o tai iš tikro keista, nes kadaise Elena "profilaktiškai" verkdavo. Prisiminimai vėl užplūdo, ir užuot juos nuvydama šalin, ji nusprendė pasimėgauti kiekviena akimirka, kuri vis dar kėlė įdomius pojūčius. Sustodama už stiklinių dušo kabinos durų, mergina palindo po vandeniu, rankomis perbraukdama per savus plaukus. Ji puikiai suvokė kad gyvena svetimos gyvybės kaina. Ir šį kartą, tai nekėlė jai galvos skausmo. Ji buvo tikra, kad jis, neleis kad kita asmenybė iš jos atimtu tai, ką ši turi dabar ir ateinančius ~ 60 metų. Pasigaudama dušo pienelio buteliuką, tamsiaplaukė bespausdama skystį į delną, nevalyvai atsiminė ligoninės aparatų skleidžiamus garsus ir tuos tragiškus žodžius "Išgyveno tik vienas, mes apgailestaujame. Buvo padaryta viskas, kas buvo mūsų galiose". Pastatydama buteliuką atgal ant spintelės, mergina ėmė slysti rankomis per savo kūną, kuomet švelni oda priminė raudonų rožių žiedlapius, kurie buvo dedami ant neseniai judintos žemės. Ji pramerkė savo akis, kuomet paleido stipresnę vandens srovę. Pasinaudodama visomis svarbiausiomis higienos priemonėmis, tamsiaplaukė išlipo iš dušo kabinos. Įsisupdama į minkštą rankšluostį, stabtelėjo priešais veidrodį tam, kad susitvarkyti plaukus. Šepetys nepriekaištingai slydo per juos lygius plaukus, kuomet ji tiesiog stebėjo savo atvaizdą "stikle". Nemalonūs prisiminimai jau nebe kėlė skausmo, mat laikas buvo užgydęs žaizdas ir dabar ji tikrai jautėsi laiminga. Suvibravo telefonas, kuris buvo likęs marškiniuose, kuriuos vilkėjo jos širdies draugas. Ir ji neparodė didelio susidomėjimo tuo, kas buvo toks ankstyvas. Ji dirstelėjo į prabangų žiedą ant savo bevardžio piršto, kuomet atitraukė šepetį nuo savo plaukų. Trumpam nuleidusi akis, mergina pasitraukė iš vonios kambario, sugrįždama atgal į miegamąjį. Nuo naktinio staliuko pasigaudama savo mobilų telefoną, ji pravėrė balkono duris, pereidama ten. Vaizdas buvo pasakiškas, mat jauna "šeima" įsikūrė toliau nuo eismo. Surinkdama tam tikrą numerį, ji iš karto prasitarė, mat kuo puikiausiai nutuokė ką planuoja pasakyti, kad ir per didelį atstumą.}
- Man reikia tave pamatyti, manau kad dabar yra pats tinkamiausias tam laikas. Nes jaučiuosi pasiruošusi pažvelgti atgal, nejausdama nuoskaudų. Paskambink man, vos tik turėsi tokią galimybę. Žinau kad praėjo nemažai laiko, bet... Tai kiek išgyvenome kartu, manau kad negali būti pamiršta. Paskambink man, numeris nepasikeitė. Ir aš atsiliepsiu, bet kuriuo laiku. Tik paskambink, gerai?
{Nutraukdama pokalbį tamsiaplaukė mergina kaip tyčia įsistebėjo į atsiveriančius vaizdus, kurie tikrai buvo verti be galo daug. Ji džiaugėsi ir jautėsi esanti laisva. Juk ne kiekvienas gali pasigirti tuo, kad ištrūko iš pragaro ir net nugalėjo tą, kurios iš pažiūros sunaikinti nebuvo įmanoma. Ir ji buvo mirtinga dabar, o tai reiškė kad visi pasirinkimai priklausė tik nuo jos pačios norų. Kas ir buvo visą ko svarbiausia.}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Inside all of us is a light, but some beacons are darker than others, and some are so dark they never realize they are a form of light at all.

Elena Winchester

I couldn`t miss your hundred and whatever birthday.


Pranešimų skaičius : 1961
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 25
Miestas : Los Andželas
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Būsima chirurgė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=LSa6lqGt__A

Atgal į viršų Go down

Re: MIEGAMASIS:

Rašyti by Dean Winchester on Antr. 03 29, 2016 3:29 pm

Tipinė košmarų naktis buvo neypatinga medžiotojo kasdienybė, tuo labiau kad jis buvo iš tų personų, kurios nesugebėdavo pamiršti galybės savo aukų, po to kai su jomis baigdavo. Gyvenimas eilinį kartą buvo pasisukęs 180 laipsnių kampų, mat jam teko per akimirką priimti įvykius keičiančius sprendimus, kurie tik užpylė trokštamo žibalo jo vidiniams demonams. Tačiau nuo ko viskas prasidėjo? Tuo metu, kai jis buvo kankinamas praeities šešėlių bei to, kad jis iš medžiotojo tapo medžiojamu, teko imtis kraštutinių priemonių. Sandoriai su raganiais galiausiai atvedė iki to, kad į jo rankas buvo įduotas pirmasis raganių kūrinys, dantytas durklas, bei "paženklinimas" ant rankos, kuris priminė jam apie tai, kad nuo šiol jis bus kur kas stipresnis, kurs kas sunkiau nugalimas ir žinoma priklausomas nuo sutarties, kurią pasirašė. Tobulas medžiotojas, kuris naikino kiekvieną "prasikaltusią" sielą, kuri vienokiu ar kitokiu būdu maišė juodosios magijos šalininkėms. Su kiekviena auka, kraujo troškimas tapdavo vis labiau pulsuojančiu, jis prarado bet kokį kaltės jausmą, nors puikiai įsimindavo paskutines savo aukų akimirkas. Ir net tuomet, kai gėrio atstovai bandė jį pagauti ir atlikti įvairiausias procedūras remiantis egzorcizmo filmais, viskas buvo perniek. Juk ne veltui yra sakoma kad tik mirtis gali pašalinti žymą, kurią palieka raganiai ant savo pasirinktojo. Jis palaipsniui kraustėsi iš proto, o "nemirtingųjų" kraujas liejosi upeliais, vos tik jis pasirodydavo tam tikrame mieste. Prarasta siela, medžiotojas neturintis pasigailėjimo jausmo, tas kuris eina išvien su mirtimi, šiais žodžiais jį apibūdindavo paprasti mirtingieji, kuriems buvo suteiktas leidimas žinoti daugiau, nei tipinėms žmonėms. Su laiku jis liovėsi dangstęs savo aukų kūnus ir palikdavo nusikaltimo vietas lygiai taip pat, kaip jos ir buvo atliekamos. Jis nejautė maisto skonio, kažkokios kitokios gyvenimo prasmės, tikindamas save kad jis jaučiasi kuo puikiausiai. Ir net tuomet, kai jo akiratyje pasirodydavo kadaise brangūs žmonės, jis viso labo pasakydavo kad jis perspėjo, kad turi būti paleistas. Brutalūs žudymai, besiliejantis alkoholis ir niekuo neįpareigojantys vienos nakties santykiai, viskas simbolizavo tobulo blogiečio gyvenimą. Jo kuratoriai pasirūpino tuo, kad jis liktu būtent toks, koks buvo reikalingas jiems. O priešintis jis net neketino, iki konkretaus vakaro.
Bare, kuriame jis dažniausiai leisdavo savo laiką, ant stalo buvo padėtos dvi nuotraukos. Nerodydamas net menkiausio susidomėjimo, medžiotojas toliau mėgavosi savo gėrimu, kuomet jo kuratorius pasisakė, kad jam teks padaryti pasirinkimą, ir viena iš nuotraukose pavaizduotų moterų privalės mirti. Prie to pačio ant stalo buvo pamestas ir vokas su detalėmis, bei pinigais, kurių gali reikėti kelionės išlaidoms. Jis nesivargino iš karto užsiimti šia veikla, ir tik besibaigiant vakarui, jis visgi atkreipė dėmesį į vieną iš nuotraukų. Tamsiaplaukė, angeliškos išvaizdos moteris žiūrėjo tiesiai į jį. Nereikėjo net svarstyti ar tai Katherine Pierce-Lockwood, kuomet Dean'o Winchester gyvenimo kelias kartą jau buvo susidūręs su jos antrininkę. Tuomet jie buvo pakankamai jauni, o jis dar nebuvo sugadintas sunkaus medžiotojo gyvenimo. Elena buvo viena iš tų moterų, kurias pamiršti buvo neįmanoma. Todėl nieko įstabaus, kad medžiotoją užplūdo prisiminimai apie laikus, kuomet viskas buvo kitaip, nei yra dabar. Laiko iki užduoties įvykdymo buvo pakankamai daug, todėl, jis susemdamas visus gautus objektus, pasišalino iš šios vietos. Įsėsdamas į savo dievinamą, juodos spalvos, 1967-tų metų "Chevrolet Impala", pradėjo kelionę. Kelias dienas nuolankiai stebėdamas savo būsimą žmoną iš šalies, jis analizavo kuo gi ji taip stipriai neįtiko raganiams, kad jiems tapo pravartu ja atsikratyti. Akimirka, kuomet jis visgi atkreipė dėmesį į antrąją nuotrauką, viskas pagaliau stojo į savas vietas. Katherine Pierce-Lockwood. Fatališka moteris, kuri vienaip ar kitaip buvo pagadinusi jam nervus savo pasirodymais. Tobula, tarytum būtu sukurta menininko rankomis ir velniškai skaudi rakštis užpakaly. Tačiau nederėjo pamiršti ganėtinai svarbaus fakto, ji ne vieną kartą buvo ištraukusi jo sėdimą iš mirties, todėl jis mažu mažiausiai buvo skolingas jai ne vieną paslaugą. Su laiku, moteris buvo tapusi jam artima, tuo metu net visomis įmanomomis prasmėmis. Buvusi mylima moteris, kurią nuvylė savo pasirinkimu išvykti su broliu, nepasirenkant jos, ar buvusi meilužė, kuri vėliau tapo jam drauge. Laukė tikrai labai įdomus pasirinkimas... Lemtingą akimirką surinkdamas savo pautus, Winchester'is galiausiai nusprendė kad derėtu pasirodyti prieš Eleną, sužinant jos istorijos pusę. Ji neseniai buvo praradusi savo tuometinį vaikiną, ir skausmą bandė paskandinti lankydamasi ne ypatingai jai tinkamuose vietose. (Paliekama vieta kiekvieno jūsų fantazijai). Kartu jie praleido ne vieną naktį, ir nors ryte viskas sueidavo į tai, kad daugiau to nebe pasikartos, kelios tinkamai panaudotos replikos, visuomet priversdavo merginą pasilikti. Palaipsniui seksu grindžiami susitikimai tapo nebe tokie svarbūs, ir jiems paprasčiausiai buvo gera žinoti tai, kad gali būti kartu. Ir dabar, medžiotojas buvo suinteresuotas pasilikti pats, nebe kartojant praeities klaidų. Ji juk buvo likusi jo atminty po pirmo bandymo būti kartu. Todėl, likimas paprasčiausiai sustūmė juos į vieną vietą arba kažkas, labai protingas, sugebėjo nuspėti įvykių seką, mat desperatiškai stengėsi atsikratyti Elenos antrininke, Katherine. Vienaip ar kitaip, jie privertė jį padaryti jiems naudingiausią sprendimą, medžiotojui to net nesuvokiant.
Gaudamas nuolatinį spaudimą įvykdyti savo užduotį, Winchesteris buvo paskatintas labai svarbaus fakto, kad abi antrininkė negrįžtamai mirs, jei jis nepadarys to, kas yra neišvengiama. Mat abi egzistuoti negali, būtent šiuo laikotarpiu. Arba Elena privalo mirti, arba nugyventi ilgą ir laimingą gyvenimą mirštant gilioje senatvėje, arba Katherine turi gyventi amžinai, nesuteikdama savo nemėgstamam atspindžiui galimybės bent į artimiausius šešiasdešimtas metų. Ar galėjo kilti klausimas, kurią iš merginų jis pasirinks? Žinoma ne. Neleisdamas savo moteriai sužinoti nei apie savo naktinius "pasivaikščiojimus", nei apie tai ką ketino padaryti, jis nesunkiai susirado Katherine, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad ji nesistengė slėptis, kaip kad tai darė ankščiau. Buvusių geriausių draugų, kurie kadaise gelbėjo vienas kitam gyvybes, kova buvo triuškinanti. Nors Winchesteris buvo mirtingas (iš dalies, nes su visu tuo raganišku hocus pocus ateina ne vien minusai, bet ir pliusai), toli gražu neleido jam nusileisti nemirtingai kraujasiurbei. Jie sukėlė vienas kitam nemažai skausmo, kuomet jo rankose visgi atsidūrė ypatingas šautuvas, Samuel Colt išradimas, revolveris. Garbanė stovėjo vos prieš kelis žingsnius nuo jo, kuomet medžiotojas ištiesė savo ranką, nusitaikydamas į draugės pusę. Ji maldavo kad jis to nedarytu, kad viską galima apeiti kitaip. Jis jautė kaip žyma degino jo odą, kuomet jos atitraukė ginklą nuo taikinio, prispausdamas vamzdį prie savo galvos. Nepriekaištingai išlaikydamas šaltumą savo veide, jis akimirka pripažino kad neprivalo to padaryti. Ir akimirka, kuomet moteris atsipūtė, jis ištarė pražūtį atnešusius žodžius "bet padarysiu", bei šovė. Jo mina taip ir nepasikeitė, kuomet jis atsukdamas nugarą krinančiam garbanės kūnui, patraukė šalin. Pats revolveris, bei jame sudėtos kulkos buvo ypatingos, todėl vampyrė nebe pramerkė savo akių, mat kaip tik ta akimirka tie patys burtininkai galiausiai sujungė jos gyvenimą su Elenos, sugrąžindami pastarajai galimybę gyventi, o Katherine atsibusti tik tuomet, kai Winchester'io išrinktoji mirs. Bet ar galima jį kaltinti? "Team Katherine" atstovai būtu padarę lygiai tą patį, jei tik būtu apie visą tai sužinoję pirmiau. Prabėgus dar kuriam laikui, jis galiausiai suvokė kad Elena jam yra visa gyvenimo prasmė, todėl jis pasižadėjo sau pačiam, kad neleis kad jai atsitiktu kas nors blogo. Dar vėliau, jis vedė ją, puikiai apsimesdamas normaliu žmogumi, kuris atribojo ne vien ją, bet ir save nuo košmariškų grumtynių su nemirtingaisiais. O juk jo kūnas rėkte reikalavo aukų, su kuriomis jis tapdavo vis labiau tvirtesnis. Todėl, ne, jis neatsisakė savo prigimties. Ir pripažinkime, net norėdamas, to padaryti nebūtu galėjęs. Mat žyma ant rankos paprasčiausiai imdavo viršų prieš jo paties pasirinkimus.
Pažadintas galvoje nuskambančio šūvio garso ir ant grindų krintančio Katherine kūno, medžiotojas pramerkė savo žalias akis, nukreipdamas žvilgsnį į didžiulio balkono pusę, kuriama buvo matomas jo žmonos siluetas. Neketindamas jai trukdyti, Winchester'is paprasčiausiai nukeliavo iki virtuvės ir paruošė du puodelius kavos. Prieš pasirodydamas balkone, jis spėjo apsilankyti duše, ir tik tuomet pasiekdamas savą brangenybę, pastatė puodelius ant staliuko, pats lūpomis paliesdamas jos peties odą. - Labas rytas.
Veide pasirodė jam būdinga šypsena, kuomet iš pižaminių kelnių ištraukdamas pakelį cigarečių, vyriškis nudelbė savo akis į priešais esamą vaizdą, kuomet tarp kitą ko, visgi užklausė: - Dar neatsisakei savo įkyrios minties ten važiuoti? Nes matai, miegodamas aš daug svarsčiau... ...Kad verčiau paimsiu atostogas darbe, ir važiuosiu kartu. Galu gale, su manimi tau bus saugiau. O tas miestas, tikrai primena vartus į pragarą. Nes ta vieta kaip juodoji duobė, traukia įvairaus plauko padugnes. - Kalba buvo rimta, o veide spinduliavo pasitenkinimo šypsena.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

"Psychopathy is like sunlight. Overexposure can hasten one’s demise in grotesque, carcinogenic fashion. But regulated exposure at controlled and optimal levels can have a significant positive impact on well-being and quality of life".

Dean Winchester

without your power, you're basically just a baby in trench coat.


Pranešimų skaičius : 1439
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 38
Miestas : Konektikutas
Meilė : Cassidy Argent
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Medžiotojas
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://youtu.be/TEso8QeMvGw

Atgal į viršų Go down

Re: MIEGAMASIS:

Rašyti by Elena Winchester on Kv. 03 31, 2016 8:13 am

*Jausdama kaip jo šiltos lūpos, bei kvėpavimas atsitrenkia į jos petį, tamsiaplaukė nejučia sumerkė savas akis. Ir jei dabar būtu užgrojusi romantiška muzika atliekama fortepijonu, galima būtu pasakyti kad šią akimirką būtu galima pavadinti tobula. Neskubėdama pramerkti akių, mirtinga moteris paprasčiausiai leido sau pasimėgauti šią šilumos ir jaukumo akimirka. Tai būtent ir buvo ta ateitis, kurios ji taip desperatiškai siekė. Jis buvo tas, kurio ji ieškojo visą tą laiką, ir dėl jo ji būtu padariusi bet kokius beprotiškus dalykus. Tačiau ji privalėjo pažvelgti savo pačios demonams į akis ir pasakyti kad jau viskas, ji jau nesibaimina to, kas galimai gali atsitikti. Ji nebėra valdoma jų, ir tai buvo svarbiausia. Giliai įtraukdama oro į savuosius plaučius, ji nejučia pajuto tą karčiai malonų ką tik užvirtos kavos dvelksmą.*
- Man būtina ten nuvažiuoti, kad pagaliau galėčiau pripažinti sau, kad niekas manęs netraukia atgal. Supranti... Ten palikau labai daug nebaigtų galų, ir žmonių, su kuriais nespėjau deramai atsisveikinti. Todėl prašau, neversk manęs jaustis kalta kad išvažiuoju. Man tikrai to reikia, pamatyti Bonnie, Caroline, Alaric'ą ir net tą patį Klaus'ą... ...kuriam pažvelgusi į akis pasakyčiau kad viskas baigta. Dabar jis nebe turi prieš mane galios. Ir kas svarbiausia, turiu tai padaryti viena. - *Šiek tiek palenkdama galvą, mergina atsirėmė savo vyrui į petį, bei kaip tik tuo metu pramerkė savo tamsias akis, kurios šiame apšvietime labiau priminė besilydančią karamelę. Švelnus makiažas viso labo paryškino jos natūralų grožį, o atsiradęs raudonis ant skruostų, tik išdavė tai kad net žinodama su kuo yra, ji vis dar juto dalinį jaudulį.*
- Ir tavęs imti kartu negaliu, nes žinau koks esi. Todėl verčiau atsipalaiduok ir nesėdėk darbe, nueik į kokį barą, susitik su draugais ir padaryk ką nors, kas tau pačiam suteiktu malonumą. Nes tik tokiu atveju ir aš galėsiu nesukti galvos, kad pasirinkai nieko neveikimą.
*Pasisukdama veidu į jį, mergina leido kad jos chalatas pasiduotu oro stichijai, bei šiek tiek prasiskleistu. Tobula figūra, bei puikiai priderintas apatinis trikotažas buvo akivaizdžiai demonstruojamas, kuomet ji šiek tiek sujudindama savo lūpas, rodomuoju pirštu perbraukė per jo lūpas. Tuomet pasitempdama ant pirštų galų (mat neavint aukštakulnių, jis buvo ryškiai aukštesnis nei ji), palietė jo lūpas savosiomis. Akių vokai vėl susimerkė, kuomet ji dusliai ir akivaizdžiai per didelį nenorą, sušnabždėjo.* - Aš vėluoju į pokalbį...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Inside all of us is a light, but some beacons are darker than others, and some are so dark they never realize they are a form of light at all.

Elena Winchester

I couldn`t miss your hundred and whatever birthday.


Pranešimų skaičius : 1961
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 25
Miestas : Los Andželas
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Būsima chirurgė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=LSa6lqGt__A

Atgal į viršų Go down

Re: MIEGAMASIS:

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume