PRIIMAMASIS:

Kaip ir buvo galima tikėtis, po to kai vaikinui buvo pranešta apie tai, kas neseniai nutiko jo broliui bei merginai, kuri kadaise buvo svarbi jiems abiems, nesugebėdamas nustygti savo vietoje, pakankamai greitai atvyksta į ligoninę, kur juos abu pristatė. Nematydamas čia ne vieno iš reikalingų asmenų, pastebi moterį, kuri iš vaizdo primena medikę (ilgas chalatas, ir specialios uniformos po juo nebuvimas). Pasiekdamas minėtą asmenybę, iš kart sujudina jos alkūnę, reikalaudamas dėmesio:
- Man reikalinga informacija apie neseniai čia atvežtus du asmenys. Vienas, mano brolis. Ian Somerhalder. Kita, Katerina Waren.
Suprasdamas kad moteris gali nieko nežinoti apie pavardintus asmenys, susiaurindamas savus antakius, pasistengia paaiškinti.
- Šiandiena čia buvo atvežti žmonės po ML-6353 lėktuvo kritimo. Jie abu buvo keleiviai. Man reikia žinoti, kaip galima juos rasti?

Akivaizdu kad nesuprasdamas to, ką mergina bando jam įtrinti, labai greitai patraukia savo ranką nuo jos alkūnės. Susikryžiuodamas abi savo viršutines galūnes ant krūtinės, įsistebi į jos veidą tam, kad įmatyti kokias emocijas ši vis įtraukia.
- Stop, vadinasi apie vieną žmogų jūs turite kažkokios informacijos, o kitas randasi neaišku kur ir neaišku kokiomis sąlygomis?
Sujudindamas savo ir taip per daug ryškius antakius, nusuka veidą į administracijos stalo pusę, iš karto pasisakydamas:
- Suraskit man, kur paguldytas Ian Somerhalder, esu jo brolis. Todėl, verčiau padarykit tai greitai.
Nusisukęs į daktarės pusę, staiga atsimena kad reikėjo įtraukti į savo kalbą šiek tiek suvaidinto mandagumo, todėl atsisukdamas atgal į merginą prie stalo, ištempia labai nenatūraliai atrodančią šypseną. - Ačiū. - Kuuomet sugrįžta atgal prie pokalbio, įsmeigia savo žvilgsnį atgal į Annie veidą, tęsdamas taip ir nebaigtą prieš tai kalbą apie Kateriną.
- Gerai, ir taip aišku kad nesu jos giminės atstovas. tačiau esu jos draugas, ir man būtina žinoti kaip... Kaip suprasti nežinote?

Nelabai suprasdamas kaip tai atsitiko kad atsibunda kažkokioje procedūrinėje, staigiai sėsdamasis suraukia antakius ir susikeikia: - Kas per velnias? - Tada kai į smegenis plūstėli atsiminimai apie prieš tai buvusias paskutines akimirkas, paliečia savo abi kojas įsitikindamas, kad jaučia savo galūnes, bei apsižvelgdamas aplinką, atsistoja ir išeina iš tos palatos. Kai pasiekia priimamąjį įsistebi į pažįstamą nugarą, bei lėtais ir pastangų reikalaujančiais judesiais pasiekia savo brolį, bei tik tada kai įkvepia, pradeda kalbą: - Kaip jaučiasi Katerina? Ir kur ji? Kaip, kiti?

Nespėdamas sulaukti atsakymo iš kalbinamos medikės, išgirdęs iki kaulų smegenų gerai pažįstamą brolio balsą, iš karto atsisukdamas į tą pusę, pamiršta kad prieš tai bendravo visiškai su kitu asmeniu. Norėdamas įsitikinti kad tai nėra koks nors vaizduotės sukurtas vaizdas, suima brolį už pečių, bei kažkiek sujudina, ko pasekoje prakalbėdamas:
- Velniai rautu tave. Gyvas. - Supurtydamas galvą, bei pagaliau įtikėjęs realybe, atitraukia savo rankas nuo jo pečių, pratęsdamas:
- Kai man paskambinau, jau pamaniau kad sugebėjai pasirinkti lengviausią būdą.
Kaip tik tuo metu įsiklausydamas į jo klausimų laviną apie kartu skridusią merginą, vos pastebimai sujudina savo pečius, taip išreikšdamas nuomonę apie tai kad nieko konkretaus nespėjo išsiaiškinti, pokalbio su netoli esančia daktare, metu.
- Težinau tai, kad ji gyva. Bet šios ponios dėka galima pasakyti kad neaišku ar tai yra geriausias variantas. - Suprunkščia.
- Ji trina kad detaliau apie jos būklę gali sužinoti tik artimi žmonės. O aš kaip ne kaip, į tokių tarpą nesu įrašytas. Nieko nežinau.

Jausdamas kažkokius nemalonius nepatogumus, bet to nesureikšmindamas įsistebi į priešais esantį brolį, bei rimta.nepakitusia veido grimasa prasitaria: - Nejaugi manei, kad manimi taip lengva atsikratyti? Juk žinai, kad manęs niekas nesustabdys. - Išlauždamas kažkokią tai kvailumo įvardinimo vertą mimiką, atsikvėpdamas pasisuka į trečią čia esantį asmenį: - Man nėra reikalinga kokia pagalba, tiksliau, esu dėkingas už jau buvusią suteiktą. - Pirštais paliesdamas savo kaktą, taip išgauna kelias akimirkas apmąstymas, kad smegenys pasiekusi informacija kiek susivirškintu. Tada sukrato galvą parodydamas nesupratingumą: - Ką? Kaip suprasti, kad ji gali kažko neatsiminti? Manau, kad būtent dėl to, kad ji turi brolį daktarą galite labiau pajudinti savo subines darydami kažką. Juk gyvenam ne šeštame amžiuje.

Pastebimai palaipsniui pagaliau sugebėjęs susigrąžinti buvusią veido spalvą, mat prieš tai nuo skubėjimo buvo kiek išraudęs. Stebėdamas brolio pusę, kelis kartus sujudina galvą taip, kad parodytu šiokį tokį sutikimo gestą/ Ir vos tik šis sumąsto parodyti savo galybę, išlauždamas savotišką šypseną nusuka savo veidą į daktarės pusę, bet atsako broliui:
- Ne, tik pamaniau kad man reikėtu praeiti nelengvą kelią, kad ištraukti tave iš kokio nors pragaro užkampio.
Kuomet vėl atsisuka į giminaičio pusę, įsiklauso į tai ką šis pasisako, tuomet atsižvelgia ir į daktarės paaiškinimus, įsiterpdamas.
- Kalbant apie tai. Jis praktiškai giminaitis tai merginai, todėl drąsiai galite sakyti kas yra ne taip.
Patikindamas kad kalba ne pievas, nutaiso atitinkamai patikimą veido išraišką, ir tuo pačiu pratęsia kalbą:
- Ir palaukit, būna taip kad galima kažko neatsiminti, o kažką atsiminti? Pavyzdžiui, ji gali atsiminti tik vieną iš mūsų? Nesąmonė.
Sujudėdamas, bei tuo pačiu neigiamai supurtydamas galvą, žengia nedidelį žingsnį atgal, atsiremdamas į sieną.

Vis dar nesugebėdamas nustovėti savo vietoje, klausydamas medikės kalbos, tik kokį kartą nepasukdamas galvos, nukreipia akis į brolio pusę, kuris tuo metu randasi visai netoli nuo jo. Nenorėdamas kad būtu pastebėta jo dabartinė išraiška, kurią iššaukė Annie kalba, nusisukdamas veidu į administracijos pusę, įsistebi į ten sėdinčios, tačiau jam jokios emocijos nesukeliančios moters veidą. Nesugebėdamas net sau pačiam pripažinti to, kad iš didžiosios dalies apsidžiaugė galimybe, kad Katerina gali būti kad pamiršo jo brolį visam laikui, leidžia savo veide šmėštelėti kampinei šypsenai. Neatsisukdamas, prataria:
- Vadinasi nėra viskas taip blogai, kaip kad pateikėte iš pat pradžių. Mergina gyva, ir nėra svarbu ar atsimena praeitį.
Kuomet atsisuka, iš karto nukreipia žvilgsnį į brolio pusę, ir išraiškingai sujudina pečius.
- Reikia pripažinti, kad jos gyvenimas, pradedant kokiais penkiais metais atgal apsivertė aukštyn kojomis, ir tik iš blogos pusės. Tai gali reikšti naują pradžią visiems, ypatingai žinoma jai. O tai, kaip ir sakiau nėra pats blogiausias situacijos verdiktas.
Krenkštelėdamas, nuleidžia akis, bei tuo metu, kai jas pakelia, neskaitant to, kad iš pradžių sudarė klaidingą vaizdą, prataria:
- Praėjo daug laiko, po to kai išsiskyrėt. Tau spręsti ar nori vėl būti jos gyvenimo dalimi, ar pasitraukti visam laikui, brolau.

Neskaitant visos praeities, kuri veikiausiai nebuvo pati geriausia, visa dar būdamas vyriausio Somerhalderio geriausias draugas, sužinojęs apie tai kas atsitiko jam (nesvarbu iš kur, nesvarbu kokiais būdais), tačiau visgi pasirodo šioje vietoje. Dėl to kad yra nukankintas tiek vėžio, tik visų procedūrų, kurios jam yra atliekamos, dėl svarbios priežasties, tikriausiai pirmą kartą per kelis mėnesius pasirodo prieš artimus žmones. Pasiekdamas ligoninės priimamąjį, iš karto užmato kur randasi Ianas. Neskubėdamas, ir taip nesukeldamas sau per didelio skausmo, pasiekia draugą, ir pasukęs jį į savo pusę, broliškai apkabina, delnu patapšnodamas jam per nugarą. Ir ta akimirka kuomet paleidžia, išlauždamas kampinę šypseną, pasisako:
- Seniuk, mesk įproti žmones gąsdinti. -pypt-, kai paskambino su pranešimu kad kritot, pamaniau kad -pypt- vietoje.
Prunkštelėdamas, trumpam atsisuka į Sebastiano pusę, nesuprasdamas kodėl jie abu vis dar stovi čia. Todėl greit pasisako:
- Einam kokio alaus paimsim, už antrą gyvenimą. - Tuomet staigiai paprieštaraudamas, supurto galvą:
- Velniop tą alų, paimsim ką nors iš tiesų gero. - Tuo pačiu imdamas trauktis, dar atsisuka į jų pusę, tęsdamas: - Nu einam?

Tikrai nesijausdamas gerai bet ir nesijausdamas gerai klausosi aplink esamų žmonių kalbas bei lėtais galvos mostais, stebi kiekvieną jų sujudimą, kol pats pasiekia netolimą kėdę bei atsisėdęs, atsikvepia: - Amnezija. Dar to betrūko. - Tada kiek tyliau dar prasitaria: - Na bent šį kartą aš nesijaučiu toks kaltas. - Kilsteli antakį, bei įsistebį į brolį klausiamuoju žvilgsniu: - Tikiuosi žinai dėl kokių priežasčių nukrito tas lėktuvas? - Atsisukdamas į daktarę išklauso dar kartą jos bei teigiamai linkteldamas įsiklauso į jos žodžius bei paleidžia ją iš savo akiračio. Kas užgožia jo mintis, pratartais jos sakiniais. Sumesdamas galvoje visokias variacijas, atsisuka į brolį: - Mes nežinome dar Sebai. Gal ji neatsimins tik avarijos. - Staigiai išmuštas savo draugo apkabinimo, prieš tai aišku atsistodamas apkabindamas jį paplekšnoja per petį: - Ačiū žmogau už vizitą. Bet kaip visada savo kaulus stengiuosi laikyti prie savęs. - Šyptelėdamas, ir atsakydamas neigiamai į jo prašymą eiti išgerti, sukrato galvą: - Neskubėk. Reikia iš pradžių sužinoti kaip jaučiasi Katerina, tada galėsiu eiti ten kur tik tu panorėsi. - Vėl atsisuka į brolį: - Tai, eisi tu, ar aš? Juk žinai kad daktares aš neklausysiu.

Tikriausiai per daug ramiai reaguodamas į visą aplinką, sulaukė tos akimirkos, kuomet čia pasirodė brolio draugas, o daktarė pakankamai greitai pasišalino iš šios vietos. Liežuviu perbraukdamas sau per lupas, ir kažkodėl taip pat įsisavindamas tai kas buvo pasakyta moteriškosios lyties atstovės, pagaliau pasilenkia kiek į priekį.
- Kiek man teko girdėti, tai neaišku dėl kokios priežasties atsisakė abu varikliai. Tačiau aš atsitiktinumais nesu linkęs tikėti. Nežinau kad skrido su jumis dar, bet manau kad visą tai buvo kažkieno rankų darbas. Paskui išsiaiškinsim.
Pakėlęs ranką, ir delnu perbraukęs sau per veidą, kiek suraukia antakius, kuomet brolis akivaizdžiai pateikia jam ant "lėkštės" galimybę rinktis, kaip toliau viskas klostysis. Kokiai akimirkai praradęs amą, supurto galvą ir pradeda aiškinti:
- Stop. - Vėl supurtęs galvą, nukreipia akis į palatų pusę, kuomet neatsisukdamas, pasistengia paaiškinti savo poziciją:
- Tu juk supranti, kad jei eisiu aš. Tu turėsi pasitraukti nuo jos visam laikui? - Kuomet atsisuka į brolio pusę, pratęsia kalbą:
- Niekam nėra paslaptis kad aš vis dar myliu ją. Jei dabar pasitrauksi, tai bus visam laikui. Ir akivaizdu, kad ja pasirūpinti galiu.

Būdamas nesveikai patenkintas tuo, kad vienas iš jo asmenų po dar vienos nelaimės liko gyvas, veide stengiasi išlaikyti kaip galima teigiamą išraišką. Tik po laiko suvokęs kad čia randasi Iano brolis, žengdamas žingsnį į jo pusę, ištiesdamas ranką. Jei šio pasisveikinimo gestas yra priimamas, tuomet papurto gautą galūnę. Kuomet atsitraukia, vėl visą savo dėmesį nukreipia į vyresnio Somerhalderio pusę, palydėdamas jo komentarą savos nuomonės išsakymu:
- Taip ir reikia seniuk. Nes jei būtum persimetęs į geresnį pasaulį greičiau už mane, prisiekiu. Keliaučiau ten pat tik tam, kad išspardyti tau subinę. - Prunkštelėdamas, vėl trumpam pasuka žvilgsnį į draugo brolio pusę. Tačiau labiau permuštas jų pasikalbėjimo, iš nepasitenkinimo suraukia antakius. Bet tik dėl to kad tai ne jo reikalas, nekomentuodamas, suprunkščia.
- Žinoma, vos tik sužinosi ko tau čia reikia. Važiuosim lauk. Nes nežinau kaip tau, bet man tokios vietos kaip ši, vėžį varo.

Vis dar prisilaikydamas kažkokį tai šoną, nes visgi jame jaučia kažkokius nemalonius dilksnius, prisimerkęs pats atsimena kiek daug jau yra įvykę kada paskutinį kartą matė brolį. Kadangi tai buvo bereikalingas pamąstymas, sukratęs galva atsisuka į savo draugą tada vėl į brolį: - Aš nesakiau kad aš to noriu, tiesiog nesu tikras, kad dar kartą noriu gadinti jai gyvenimą, jai visgi ji dabar viską pamiršo. - Pilnu delnu perbraukdamas sau per veidą pasuka primerktas akis ten kur nėra nei vieno žmogaus, ir kažkodėl pasišlykštėdamas nusipurto kad jis su savo giminaičiu tolygiai reaguoja būtent į vieną asmenį. Kadangi to pasėkmeje kiek suraukia nosį greitai ištiesdamas nugarą įkvepia ir vėl atsisuka į jį: - Pirmiau nueisiu aš. Nurijęs kažkokį gniužulą, atsisuka į savo draugą bei kresteli galva: - Važiuok namo pats pailsėti, aš pas tavęs atvažiuosiu veliau.

Priimdamas brolio draugo pasisveikinimą, tačiau nieko nesugebėdamas jam pasakyti prie atlikto veiksmo, vėl žengdamas žingsnį atgal bei tokiu būdu atsiremdamas į administracijos stalą, sukryžiuoja savo rankas po krūtine. Stebėdamas kaip vystosi dviejų, prieš jį esančių žmonių pokalbis, įsiterpia tik tuo metu, kuomet į jį kreipiasi brolis.
- Aš tiesiog stengiuosi būti sąžiningas Ianai. Jei ji pasirenka tave, šiuo atveju tu pasirenki ją. Aš taikiai atsitraukiu. Tačiau jei nemanai kad verta kovoti dėl tos merginos. - Palenkęs galvą, paskatina save patį pratęsti prieš tai nebaigtą kalbą.
- Vadinasi tai daryti galimybę turiu aš. Viskas sąžininga.
Tačiau kuomet brolis pasisako kad nori būti pirmasis, kuris aplankys apkalbamą merginą, teigiamu galvos linktelėjimu palydi jo pasirinkimą. Tačiau nepatraukdamas šalin, viso labo priduria: - Palauksiu tavęs čia. Paskui pametėsiu arba namo, arba pas Mattą.

Puikiai suvokdamas tai, kad jis neturi tiek daug laiko, kiek norėtu pats ir veikiausiai aplinkiniai, vis dar iš šalies stebi dviejų brolių pokalbį. Jausdamasis pakankamai nejaukiai vien todėl kad buvo pirmasis, iš visų kas spėjo "pasibūti" su čia paguldyta mergina. Nuleidęs akis, ir leidęs sau pagalvoti apie tai, ką jie abu joje tokio ypatingo atrado, neigiamai supurto galvą. Tačiau po to kai Polas iš viso pasistengia taikliai nusišnekėti, sumodamas iš pasišlykštėjimo rankomis, įsiterpia į jų pokalbį:
- Žmogau raminkis. Tokių kaip Katerina pilnas svietas, todėl verčiau vieną kartą susitaikyk su tuo, kad ji jau pasirinko tavo brolį, ir baik marūčinti smegenys sau, ir aplinkiniams. - Suprunkščia, toliau liedamas savo nuomone.
- Prisiekiu, tai ką dabar turiu klausyti yra blogiau nei serialai, kuriuos kadaise žiūrėdavo mano sesuo. - Šiek tiek iškelia antakius.
- Net jei Ianas ir paspruks nuo tos moters, nekryžiuok špagų su broliu. Šlykštu. Susirask kitą bobą.
Pasitraukdamas toliau, pamoja ranka, parodydamas kad sutinka su draugo pasisakymų dėl atvažiavimo šiek tiek veliau.
- Žodžiu, varau. Lauksiu tavo vizito, kaip galima greičiau. - Kuomet atsitraukia toliau nuo visų, vis dar kažką bambėdamas sau po nosimi, atsiremia į sieną už kampo, kur jo nematytu kiti žmonės. Kadangi skausmas yra toks, kad atsilaikyti ant kojų tampa vis sunkiau, staigiai nusukdamas veidą, užsikosėja. Kadangi po kelių sekundžių tai pradeda priminti procesą prieš vėmimą, gavęs dėmesio iš kažkokios sanitarės, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai kad ant delno, kuriuo buvo prisidengęs burną,, liko kraujo lašų, pastumdamas niekuo dėtą moterį, kaip galima greičiau išsinešdina iš šios ligoninės, keliaudamas tiesiai į savo namus.

Atvykdamas tiesiai iš nusikaltimo vietos, prie durų prasilenkia su Lanteriu, visiškai neparodydamas jokio susidomėjimo žmogumi, kurio dabartinė būsena priklauso nuo jo kadaise atliktų veiksmų. Pralėkdamas taip pat ir pro Somerhalder brolius, sustoja tik prie žmonių, kurie iš aprangos primena medikus. Laikydamas ant savo rankų mažytį Savannos kūną. Būdamas labai stipriai išsitepęs krauju, pražiodamas burną, labai sunkiai, tačiau sugeba išspausti iš savęs paaiškinimą:
- Aš pasirūpinsiu visais dokumentais, tik padarykite viską, kas įmanoma ir kas išeina iš proto ribų. Sumokėsiu kiek tik reikia.
Būdamas per daug susikaupęs, atsargiai perleidžia merginos kūną kažkokiems sanitarams, kurie nugabena ją į operacinę. Pats tuo tarpu, pasisukdamas, žvilgsniu užkabina čia pat esančius žmones. Bet nieko nepasakęs, viso labo sukrenta ant kėdės. tačiau nesugebėdamas nustygti vietoje, vėl ima rinkti sūnaus numerį, su dar viena balso žinute:
- Mes jau ligoninėje. Perdaviau ją daktarams. Benai, tu privalai dabar pat atnešti savo subinę į centrinę ligoninę. Jai tavęs reikės.

Atsižvelgiant į tai kad brolis veikiausiai rado įdomesnės veiklos, nei kalbėtis su čia susirinkusiais, trumpam nuleidęs akis, pagaliau sugeba nukreipti savo dėmesį į tamsiaplaukę merginą, kuri vos prieš kelias sekundes papildė prieš tai susirinkusių žmonių būrį. Kuomet per visą kūną perbėgą, įdomų jausmą sukeliantys, šiurpuliukai, viso labo iš savo plaučių iškvepia palengvėjimo atodūsį. Nesugebėdamas labai tinkamai sureaguoti, vien todėl, kad mergina praktiškai iš karto parodo savo sprendimą, nukreipia akis į brolio pusę. Nežinodamas net to, ar jis pats yra apsisprendęs dėl ateities veiksmų, vien savo žvilgsniu leidžia jam suprasti, kad būtent šis susitikimas ir turi nulemti tai, kuris toliau bus merginos gyvenimo dalimi. Nesusilaikydamas prataria:
- Turi būti visiškai tuo tikras Ianai. Geriau nei kas kitas žinai, kad ji turi teisę gyventi taip kaip nusipelnė. O ne lakstyti nuo pavojų.
Tuo baigdamas savo kalbą, iš karto pasuka akis į merginą, kuri pasirodė kartu su Katerina. Kadangi ją yra matęs ne vieną kartą, pakankamai greitai priima šios "kvietimą", žengdamas kelis žingsnius į jos pusę. Tik tuo metu, kai atsiduria vos per žingsnį nuo šviesiaplaukės, paskubomis pradeda kalbėti, stengdamasis greitai išdėstyti savo pasiūlymą.
- Numanau kad šiandiena gali būti, kad nebe būsi atsakinga už savo draugės gerovę. Akivaizdu, kad nebūsiu ir aš.
Krenkštelėjimu trumpam nutraukęs savo kalbą, nuleidžia akis, pratęsdamas: - Todėl, jei nesi per daug užsiėmusi. Gal, kavos?