alaric kambarys

Puslapis 22 Previous  1, 2

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Re: alaric kambarys

Rašyti by Mason Lockwood on Pir. 02 23, 2015 8:44 am

Sviesiu Masono akiu zvilgsni patrauke ant paradiniu duru slenkscio pasirodes vyras. Nedarydamas staigiu judesiu jis ir toliau isliko pasiremes i juodo mustango kapota akylai sekdamas kiekviena, net ir menkiausia Saltszmano judesi, taciau nedemonstruodamas per didelio susidomejimo. Vyro israiska ir net laikysena isdave jo priesiska nusiteikima Lockwoodo atzvilgiu ir tai nei kiek nestebino, turinet omenyje, kad didzioji dauguma artimu Katherine draugu Masono nemego.
Vos spejes itrauki karciu cigaro dumu Lockwoodas staiga placiai nusisypsojo leisdamas pilkam it rukas debesiui pasklisti lauk uzuot uzpildzius jo plaucius. Impulsyvasus ir degtukas budo vyrui tokia rami, savimi uztikrinta reakcija buvo kiek neiprasta. Pasukes galva i namo puse jis siek tiek surauke antakius ir nors jo veida vis dar puose plati sypsena, buvo akivaizdu, jog jis nera nusiteikes draugiskai. Dar pries tai kai koks nors, atitinkamai kandus komentaras butu spejes praslysti Masono lupomis, itemt tyla perskrode Pierce-Lockwood balsas ir nors jos pasirodymas geriau nei bet kokie zodziai bylojo, jog hibrido pasirodymas cia buvo itin lauktas, Masono zvilgsnis vis dar tyre Alarica. Tai kaip sis seke kiekviena vampyres judesi, kaip su neapsakoma neapykanta isiplieske jo akys kai garbane akiplesiskai isisiurbe savo teisetam vyrui i lupas... Visa tai toli grazu nepraslydo pro Lockwoodo akis.
Jis nesivargino suteikti nepazystamajam dar vienos progos jam igelti. Alarikas akivaizdziai ji provokavo, taciau nepasiduodamas tai pasaluniskai pagundai ka nors siam atsauti, Masonas viso labo pravere priekines keleivio dureles ir dar pries tai kai Katherine spejo sulipti vidun, grybztelejo siai uz sedimosios tuo paciu piktdziugiskai sypteledamas. Ji buvo jo moteris ir jo elgesys pats savaime simbolizavo, kad butent Lockwoodas buvo tas alfa patinas. Nereikia nei sakyti, kad zinojimas, kad jam priklausanti moteris yra tokia geidziama salikeleje stovejusio asmens, jam suteike moralini pasitenkinima, kuris buvo daugiau nei akivaizdus kai hibridas i ji debtelejo paskutini karta. -Su manolumu,-nors jo kreipinys buvo skirtas automobilyje jo laukusiai Katherine, ironiskas jo zvilgsnis vis dar buvo nukreiptas i Alarica. -Nebent, zinoma, tavo draugas tam priestarautu,-kai trumpam nudelbes savo zvilgsni zemyn jis vel sugrazino akis i Saltszmana, Lockwoodo veide nesunkiai butum galejes iszvelgti ta valiukiska, provokuojancia ir savimyliska sypsena.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

   
   
You Don't Get Me High Anymore
"Walk with me to the end, Stare with me into the abyss. Do you feel like letting go? I wonder how far down it is... Nothing is fun. Not like before. You don't get me high anymore'''
avatar
Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1087
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Miestas : Pennsylvania
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian, Elena, Jake
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: alaric kambarys

Rašyti by Robert J. King on Kv. 02 26, 2015 12:23 pm

Nesugebėdamas nepastebėti to, kad akivaizdus priešiškumas iš priešais stovinčio asmens buvo gniaužiamas kažkur giliai, tam tikru momentu nuleido savo žvilgsnį žemyn. Įsiklausydamas į pirmuosius tamsiaplaukės garbanės žodžius, mat ši nusprendė nepaklausyti paliepimo, bei visgi čia pasirodė, veide ištempė labai dviprasmišką šypsnį. Toli gražu negalima pasakyti, kad buvo užgauta vyro savimeilė. Greičiau tai buvo principo reikalas, mat jis, o ne kas kitas, buvo tuo asmeniu, kuris ištraukė originalią vampyrę iš savitriuškinančios būsenos. Gilus kvėpavimas buvo slopinamas, kaip tik tuo metu, kai kūną užliejo nesuvaldomo pykčio banga. Ir jei ne laiku sugniaužti kumščiai, buvo galima pasakyti, kad jis privertė save nusiteikti pasyviai. Nesistengdamas kelti kvailos scenos, vyras nebyliai priminė sau savo gyvenimo ištakus. Tai, kad pirmiausia jis yra medžiotojas, o paskui asmuo, ir tik tuomet nemirtingasis vampyras, galintis pražūti vien tik nuo stebuklingo kuolo suvarymo tiesiai į širdies plotą. Žvilgsnis pakilo, kaip tik tuo metu, kuomet moteris pasiekė išlaikytos transporto priemonės dureles.
- Iki sekančio karto, kuomet jis vėl pasirūpins kad atsidurtum dugne, kuomet paršliauši čia prašydama pagalbos? Neapgaudinėk savęs pačios, Katherine. Tai akivaizdus laiko klausimas, tačiau tokiu poelgiu te atstumsi visus, kuriems dar rūpi. Ir leisk priminti, šio individo dėka, tokių liko vienetai. - Nepriklausomai nuo to, kad monologas buvo skirtas moteriai, pats visą tą laiką nesugebėjo nuleisti žvilgsnio nuo nebylį vaidinančio hibrido. Bučinys. Žinoma, tai nebuvo praleista pro akis, ir tai tikrai nebuvo malonus vaizdinys, kurį norėtu matyti vyras, kuris vos prieš mėnesį laiko laikė sau nepriklausančią vampyrę glėby. Liežuviu perbraukęs sau per lūpas, originalusis medžiotojas turėjo ne vieną progą tam, kad sustabdyti moterį, panaudojant fizinę persvarą. Tačiau, lemtinga akimirka šis nusprendė padaryti protingiau. Todėl, kuomet garbanė saugiai atsidūrė automobilio salone, pasinaudodamas proga, kad Lockwood'as užtrenkė dureles, gana greitai sumažino atstumą, tarp tariamo priešininko ir savęs. Šiek tiek palenkdamas galvą, medžiotojas nužvelgė priešais stovintį, įvertindamas bet kokias galimybes, jei įvykiai iš diskusijos pasuktu kiek kitokia kryptimi. Todėl sekantys žodžiai, nuskambėjo pernelyg rimtai:
- Tiesą pasakius, prieš. - Prieš tai laisva stovėsena pasikeitė, ir vyriškis net pats to nenorėdamas, pastebimai įsitempė. Su iškilusiais raumenimis, įsitempė oficialaus stiliaus drabužiai, o kakle pasirodė pastebimos gyslos. Ant kaktos iššokusios pykčio raukšlės, davė iniciatyvos tam, kad jis buvo pasiruošęs pulti, pasiimti sau tai, kas jo manymu toli gražu nepriklausė atvykusiam svečiui:
- Įdomu tik tai, ką tu dėl to darysi? Bėgsi kaip baikšti kalė, ar pasipriešinsi mano nuostatoms. Nes galiu garantuoti, šią vietą ji apleis, tik per mano lavoną. Ir galiu garantuoti, pirmasis įspūdis apgaulingas. Tam kad atsikratyti manęs, tau reikės stipriai paplušėti. - Vėl palenkdamas galvą, bei akivaizdžiai rūšį įvardindamas taip, lyg tai būtu siaubingas įžeidimas, pratęsia savo prieš tai taip ir nebaigtą kalbą: - Hibride.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _



Her frozen hand takes your breath away as she leads your soul through the dark. You know that she came to break your heart, but oh when she moves you fall in love again.
avatar
Robert J. King

If there is a hell, I will see you there.


Pranešimų skaičius : 1311
Įstojau : 2013-10-28
Miestas : Niujorkas
Meilė : Roxanne King
Rūšis : Vampyras (30/14)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: alaric kambarys

Rašyti by Mason Lockwood on Kv. 03 05, 2015 3:17 pm

Nepaisant to, kad Masonas ne tik nebuvo Alariko pries tai mates ar apie ji girdejes, pastarasis akivaizdziai gerai zinojo kas per vienas yra hibridas ir ne kiek nesikuklino demonstruodamas neslepiama antipatija. -Tavo globejiskumas yra nepaprastai mielas, bet bukim atviri...-jo sypsenejoje nebutum sugebejes izvelgti ne laso inirsio, kuri normalioje situacijoje butu issaukes akiplesiskas pasnekovo elgesys. -Tavo sansai butu menki net jei buciau negyvas,-vaikinui priartejus hibrido krutines lasta nejucia prisipilde deguonies tik dar labiau isryzkindama fiziniu dvieju vyru skirtumus. Vyriskas jo isdidumas neleido Lockwoodui zvilgteleti atgalios. Nebudamas naivus jis puikiai suprato, kad tarp jo zmonos ir ''bibliotekininko'' ivaizdi atitinkancio vyro kazkas mezgesi/ivyko, antraip jis kazina r jaustusi turys teise kovoti del ''sau priklausancios moters''. Uz si pazeminima Masonas ketino atsiimti veliau todel kai jis vel prabilo, jo tonas buvo itin saltas ir neautralus. -Tavo lavona?... Skamba viliojanciai,-suraukes antakius atrsi butu svarstes galimybe stoti akistaton su issuki jam metusiu Saltzmanu kai netrukus visu demesi patrauka du, is misko isnire kunai. Butu naivu manyti, kad Niklausas butu leides jau kuri laika puoselejamam savo eksperimentui, kuris pagaliau eme duoti vaisiu, nueiti per niek. Ne is kart suprates, kad Mikealsono gretoms priklausantys kraujasiurbiai lemtinga akimirka pasirode cia butent tolimensiu ivikiu prevencijai, hibridas pajuto kaip nejucia jo pikta sypsena papuose vampyriskos iltys. (Jeigu yra norinciu/prijaucianciu Masonui 2.0 vampyru, palieku pilna veiksmu laisve isijungti i situacija, jei ne, paliksim ''body guards" neivardintus ;D )

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

   
   
You Don't Get Me High Anymore
"Walk with me to the end, Stare with me into the abyss. Do you feel like letting go? I wonder how far down it is... Nothing is fun. Not like before. You don't get me high anymore'''
avatar
Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1087
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Miestas : Pennsylvania
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian, Elena, Jake
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: alaric kambarys

Rašyti by Silas Ambrose on Tr. 04 01, 2015 7:56 am

(Pabandykime primesti tai, kad Niklaus labai "sekasi" pasirinkti į savo bendrų tarpą, labai nestabilios psichikos atstovus. Todėl nieko nuostabaus kad "už" ir "prieš" pasvėręs Enzo, galiausiai nusprendė palaikyti tą pusę, kuriai labiau "tinka" pergalė. Todėl, kuomet originalių vampyrų nuomone jis buvo išsiųstas palaikyti Lockwood'o gerovę, šis nerado priežasties pasakyti ne). Pasirodydamas iš nuošalaus "užkampio", akivaizdžiai patyręs bei ego kovos ištroškęs vampyras, nedelsė laiko, kuomet atitinkamu metu nusprendė praverti burną įžanginiai kalbai:
- Niekada nemėgau originaliesiems įgimto pasipūtimo. Ypatingai jei visai neseniai vienas tokių kišo savo nosį į ne savo reikalus. - Šiek tiek pakreipdamas galvą, vampyras kartu su savo bendru (numanau kad anas taip ir liks išgalvotas, nes beveik visi forumo vampyrai ir taip seniai yra pasiskyrę kovoti su "nesunaikinamu" Mikaelson'ų). Lockwood'as net pats to neprašė gavo dviejų savo šeimininko "už virvių tampomų avių" užnugarį. Ir jam pačiam beliko spręsti, ar šis nori viską baigti savo rankomis (su šiokia tokia pagalba), arba kuo greičiau dingti iš šios vietos, paliekant reikalus "silpnesnio" lygmens atstovams. Enzo savo ruožtu, nors ir buvo tuo, kuris daugiau kalba nei kad daro, šiandiena buvo nusiteikęs kaip tinkama užsitarnauti naujo "bendro" pagarbą. Todėl net nesistengdamas ilgiau aušinti liežuvio, inscenizavo viską taip, kad Mason'ui dar tektu pagalvoti, ar vampyrai čia tikrai dėl jo? O gal, tai tiesiog akivaizdus sutapimas? Greitas žingsnis į priekį, ir vampyras pasistengė nublokšti, postūmiu, originalų medžiotoją toliau. Tačiau tai nebuvo visas planas, mat akimirkos bėgyje, Malarkey jau lėkė link savo priešininko, ketindamas kuo greičiau sukeliant šiam begalinį fizinį skausmą, galiausiai išjungti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

I’m very well aware of my current superpower predicament, thank you very much, and even though my brain is on the fritz — thanks to an ex-fiancee stalker witch who can’t seem to take a hint — that doesn’t mean that I’m not still brilliant and crafty and becoming rapidly well-versed in the power of cell phone tracking.

2016 METŲ NETIKĖTUMAS: PIRMIEJI VAMPYRAI + 2016 METŲ VARLOKAS (ŠIUO METU IR PUSIAU ORIGINALUSIS
avatar
Silas Ambrose

Don’t worry, U’ll see me. Did I mention how good I'm at revenge?


Pranešimų skaičius : 645
Įstojau : 2014-04-22
Miestas : Manhattan
Meilė : Neįsipareigojęs niekam
Rūšis : Grynakraujis (27/2000+)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: alaric kambarys

Rašyti by ATIDUODAMA #3 on Sk. 05 03, 2015 4:41 am

[Sunku pasakyti, kodėl vampirizmo pradininkai taip troško, kad pirmasis hibridas būtu išsaugotas. Tačiau nesunku buvo paaiškinti tai, kodėl vampyrai taip maloniai klausėsi Mikaelson šeimos, bei darė tai, kas jiems yra taip trokštama. Visi baiminosi šios šeimos, todėl net nenorėdami buvo priversti paklusti, mat ne kartą buvo parodytas puikus pavyzdys to, kas nutinka, jei bandai šiems priešintis. Šeima yra aukščiau visko, ir to nesuvokdamas, Lockwood'as buvo kaip magnetas pritrauktas į tos šeimos gretas. Enzo pirmasis žingsnis link originalaus medžiotojo, buvo užkirstas kaip tik tuo metu, kai priešais pasirodė modeliškos išvaizdos šviesiaplaukė. Moteris, kuri iš pažiūros negalėtu nuskriausti net menkiausio padarėlio, iš tikro esanti mirtinu ginklu, kuris buvo paruoštas veikimui stipriausių iš Mikaelson šeimos. Ji nuo seno buvo mokoma Elijah ir Niklaus, todėl nieko nuostabaus, kad galiausiai tapo viena iš tų, kurie buvo pasiųsti pridengti Mason'o "užpakalį". Nes kaip bet pasukus, originalus hibridas labai saugojo savo mėgstamiausią "žaislą". Menkutė šypsena, kuri pasirodė moters veide, pakankamai greitai iššaukė būsimą kalbą] - Nemanau kad šiuo metu Esther'ą tave apsaugos berniuk... - [Šiek tiek labiau prasiskleidusios lūpos, iššaukė pasirodančius dantis, kuomet šviesiaplaukė nuleidusi akis, pratęsė] - Tau gyventi liko ne daugiau nei pusvalandis medžiotojau... Tavo reikalas, ar nori bandyti priešintis, ar pasirinksi bėgti kuo toliau. Nes aš pažadu, tavo galvos trokšta ne vienas. Gali išlošti sau laiko, o gali ir pralošti.
avatar
ATIDUODAMA #3

To find what you’re looking for, follow the path left behind.


Pranešimų skaičius : 343
Įstojau : 2013-12-10

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: alaric kambarys

Rašyti by Katherine Pierce on Sk. 05 03, 2015 5:32 am

*Sėdint ant priekinės keleivio sėdynės, tamsiaplaukė garbanė stengėsi išlikti kaip galima ramesnė. Nors reikėjo pripažinti tai, kad šiuo metu ji labiau už viską troško išvažiuoti iš šios vietos kaip galima toliau. Pasirinkimai, kuriems teko pasiryžti, eilinį kartą išnaudoti tuos, kurie iš "širdies" tiesa pagalbos ranka, buvo padaryti. Ir reikia pripažinti kad būdama savimi, ji ne kiek nesigraužė dėl to kas vyko. Negana to, daugiau nei penkis su pusę amžiaus gyvenančiai personai, iš dalies buvo pakankamai malonu žinoti tai, kad dėl jos stengėsi "kovoti" du, savaip puikiai realizuoti vyrai. Bėda buvo tik tame, kad ji pati buvo priklausoma tik nuo vieno, su kuriuo tyliai troško pasprukti į pasaulio kraštą ir pradėti viską nuo pradžių. Nuo tuščio lapo, be tempties atgal. Toks ir buvo pradinis planas, pasinaudoti Niklaus pasiūlytomis sąlygomis, ir paskutine akimirka apsukti viską savo pačios naudai. Juk tame nebuvo niekuo nuostabaus...
Tamsiaplaukė garbanė troško iš savo gyvenimo pasiimti viską, kas buvo geriausia. Ir tam ji turėjo amžiną gyvenimą, kurį nutraukti galėtu tik vienas ginklas, kuris iki pat šios dienos buvo ne kieno nors kito, kaip Mason'o rankose. Šypsena visiškai netikėtai pasirodė moters veide, kuomet ši pasukusi akis į lango pusę, suvokė kad yra vos per žingsnį nuo to, ko taip siekė. Kairės rankos pirštai atsidūrė ant durelių rankenos, kuri patraukta į save atfiksavo užraktą. Stumtelėjimas, ir moteris pasirodė lauke, nors jai ir buvo aiškiai parodyta kad turėtu laukti viduje. Menkas vėjalis kaip mat išsklaidė jos, kaip visuomet puikiai sutvarkytas garbanas. Kiek ryškus makiažas, bei juodai nulakuoti nagai, ryškino jos fatališką asmenybę. Palenkdama galvą, moteris nukreipė akis į originalaus medžiotojo pusę, kuomet net pati to neplanuodama, prasitarė*
- Verčiau pasitrauk, nes Ric'ai, viskas ko pasieksi šiandiena, tai yra konkretus faktas, kad liksi pažemintas ir vienas. Ir jei klaustum mano patarimo, pasakyčiau tau nuleidus galvą, žengti kelis žingsnius atgal. Mason'ui nereikia net panaudoti pusės visų savo pastangų, kad keliautum ten, iš kur atsiradai. - *Mirktelėdama pašnekovui akį, moteris tęsė savo pradėtą kalbą* - Eik šalin nečiauškėjęs, mes su vyru turime kur kas įdomesnės veiklos, nei kad gaišti laiką su tavimi. Suvok, tu buvai tik menka figūra mano žaidime... O jis. Jis vis dar yra karalius. - *Kuomet moteris baigė kalbėti, kaip mat visą kūną "surakino" nemalonus jausmas, kad čia yra dar kažkas, kas nesunkiai gali sugriauti visus šios personos planus. Sukandusi žandikaulį, bei demonstratyviai užvertusi akis, garbanė net mirktelėti nespėjo, kuomet čia pasirodė du asmenys, iš kurių vienas jau ne kartą buvo matytas. Negalima pasakyti kad garbanė liko nustebinta. Iš čia esančių ji žinojo daugiausia, todėl sulindus į šios galvą, buvo galima surasti visus atsakymus į kylančius klausimus. Vampyrai aiškiai buvo pasiųsti stebėti Mason'ą. Neleisti jam rizikuoti savimi, ir dar svarbiau nukrypti nuo kelio, kurį jam pastatė Niklaus, ir kuriuo vesti pradėjo Katherine Pierce-Lockwood. Viena klaida po kitos, ir karštakošiškas moters būdas privedė prie fatališkų pasekmių, kurias ji pagaliau pradėjo jausti. Niklaus buvo šalia, net tuomet, kai jo nebuvo. Todėl net mintis apie tai, kad jis gali gauti tai ko siekia, kėlė siūtą. Kaukštelėdama dantimis, ji viso labo dar kartą nužvelgė susirinkusius, kuomet paskyrė savo sekančius žodžius, konkrečiai savo teisėtam vyrui* - Važiuojam, jis taip ar taip jau lavonas.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!
avatar
Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2682
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=7dlazKlbiQs

Atgal į viršų Go down

Re: alaric kambarys

Rašyti by Mason Lockwood on Pir. 05 11, 2015 1:29 pm

Prireike siek tiek laiko, kad Masonas pagaliau susivoktu, jog nelauktai pasirode kraujasurbiai buvo jo puseje ir tai kele jam sumaisti, kuri atsispindejo jo akyse kai judvieju su Katherine zvilgsniai pagaliau susidure. Tamsiaplaukei merginai atsidurus salia, o Niklauso sebrams situacija akivaizdziai peremus i savo rankas, jam neliko nieko kito tik savanoriskai sutikti su ganetinai primygtinu Pierce pasiulymu pagaliau is cia pasisalinti. Logiskai mastant, vienaip ar kitaip, jis gavo tai ko buvo cia atvykes. Tai tapo daugiau nei akivaizdu po trumpo, bet tiesmuko Katherine monologo. Vienintelis aspektas neleidziantis jam tiesiog apsisukti ir patraukti automobilio link buvo savigarba. Lockwoodas nebuvo prates leisti kazkam kitam pasirupinti nebaigtais savo reikalais, o Alarikas butent toks ir buvo.
Dzinsu kiseneje suvibraves mobilusis isblaske jo mintis. Tamsoje sviete uzrasas, jog 100% procentu uzpildyta jo balso pasto dezute katik pasieke vieno is Bowmanu zinute. Pakeles zvilgsni jis dar karta piktai nudelbe Saltszmana, taciau prasmes kazka pridurti tiesiog nebebuvo. Jiedu akivaizdziai turejo nebaigtu reikalu, taciau dabar tam buvo ne vieta ir ne laikas. Vampyrai neabejotinai del jiems patiems tezinomu priezasciu, butu stoje jo pusen, o tokia pergale nebutu atnesusi jam pasitenkinimo. Priesais stovintis vyras manesi turis teise i jo moteri ir vilkolakis neketino sito viso taip palikti. -Iki greito, Alaricai,-debtelejes i vampyrus jis galop prisikiso telefona sau prie ausies ketindamas isklausyti vilkolakio jam paliktos zinutes ir tuo paciu kartu su garbane patrauke automobilio link.
Keliu minuciu begyje jie jau buvo greitkelyje. Visa ta laika Masonas praleido tyledamas. Burio nario zinute palikta jo atsakiklyje priverte lig siol pasyvu alfa sunerimti ir tai buvo akivaizdu, antraip jis ne uz ka nebutu praleides progos pastatyti Alariko i vieta. -Tau viskas gerai?-neturedamas zalio supratimo, kad teiseta jo zmona geriau nei kas kitas zino, jog Lorenzo ir sviesiaplaukes pasirodymas nebuvo atsitiktinumas, jis tik dabar pastebejo, jog vampyre elgesi kaip nesava. Sprendziant is Bowmano balso intonacijos, reikalas buvo skubus, todel kai automobilis sustojo, jie buvo atvyke butent i vieta, kuria telefonu nurode vilkolakis. Nespejes isklausyti atsakymo, kuri pats ir uzdave salia sedinciai merginai jis nusisege saugos dirza ir paskubomis pakstelejo jai i skruosta. -As tuoj grysiu,-islipes is masinos jis net ir beveik aklinoje tamsoje, kuria praskaidre tik automobilio zibintai , nesunkiai susirado lauke stoviniavusi vaikina. (Nezinau kur toliau tesiam sia tema... jei atrasysi kitur, let me know Smile )

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

   
   
You Don't Get Me High Anymore
"Walk with me to the end, Stare with me into the abyss. Do you feel like letting go? I wonder how far down it is... Nothing is fun. Not like before. You don't get me high anymore'''
avatar
Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1087
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Miestas : Pennsylvania
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian, Elena, Jake
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: alaric kambarys

Rašyti by ATIDUODAMA #18 on Pir. 05 11, 2015 3:27 pm

Here you go (aš pirmiau prisijungiau) - http://bloodyrose.forumlt.com/t214p165-misko-bunkeriai#10243 Smile
avatar
ATIDUODAMA #18
bruklino gyventojas

Pranešimų skaičius : 47
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: alaric kambarys

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 22 Previous  1, 2

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume