Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

alaric kambarys

+4
Arabella Petrova
Alicia Petrova
Andrea Argent
Gabriel Gotham
8 posters

Puslapis 12 1, 2  Next

Go down

alaric kambarys Empty alaric kambarys

Rašyti by Gabriel Gotham Št. 11 08, 2014 7:00 pm

Alaric Saltzman kambarys - asmeninės valdos, be leidimo užeiti draudžiama.
Gabriel Gotham
Gabriel Gotham


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 678
Įstojau : 2012-09-27
Miestas : New Orleans
Rūšis : Vampyras (1660+)
Klanas : PЦЯΣBɭӨӨD

Atgal į viršų Go down

alaric kambarys Empty Re: alaric kambarys

Rašyti by Arabella Petrova Sk. 11 09, 2014 5:22 am

*Keliaudama ilgu koridoriumi, kuris buvo pripildytas uždarų durų, Katherine Pierce-Lockwood tingiai pasiekė duris, kurios vien savo išskirtinumu leido suprasti kad už jų buvo minėtasis vonios kambarys. Vis dar vangiai kabindamasi į realybę, moteris pateko į vidų. Šalta aplinka, buvo apstatyta pora skirtingų tipų voniomis, dušo kabina ir pora kriauklių su veidrodžiais. Sustodama prie vienos iš minėtų kriauklių, ji įsistebėjo į savo kiek patinusias akis, kurios atsispindėjo veidrodyje. Buvo sunku, per daug sunku kovoti prieš tai, kas buvo nenugalima net jai. Todėl, kuomet moteris nusprendė išvengti net savo pačios atspindžio, išsinerdama iš maikutės, kuri buvo prakvipusi Lockwood'o naudojamais kvepalais, bei priemonėmis po skutimosi, pametė ją ant grindų. Tą patį padarydama ir su savaisiais apatiniais, galiausiai pasiekė vonią. Paleisdama pakankamai šiltą vandenį, bei ten pat pripildama šiek tiek vonios putų, atsisėdo ant vonios krašto. Stebėdama savo rankas, bei nuo įdegio paliktą ploną liniją ant bevardžio piršto, ant kurio prieš tai buvo muvimas žiedas, sunkiai atsikvepė. Negalėdama patikėti kad vos per kelias akimirkas jos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, moteris, neigiemai supurtė galvą. Juk dar vakar, prieš užmiegant ji buvo kone tikra kad nėra nieko, kas galėtu atimti iš jos vyrą, dėl buvimo su kuriuo, teko praeiti kruvinus kelius. Ir tai kad jis neatleido jai noro, bandymo susigrąžinti Nadia bet kokiais keliais, paskelbdamas kad dabar viskas baigta, neleido jai net tinkamai kvėpuoti. Vonia buvo pripildyta vandeniu labai greitai, todėl kuomet ji vangiai perkėlė kojas, bei susėdo į vandenį, abi savo rankas atrėmė į kraštus. Stebėdama aplinką, ji vis dar galvojo apie praėjusios ir šios dienos įvykius. Ir tikriausiai būtent šią akimirką, ji pasigailėjo to, kad lemtinga akimirka nebuvo stipri. Ir nors kartais, tiksliau dažniausiai jausmų atsisakymas atrodydavo kaip lengviausias pasirinkimas, iš tikro jam reikėjo pasiruošti labai sunkiai. Savo noru išbraukti iš savo gyvenimo, negrįžtamai tai, kas vertė gyventi, o ne egzistuoti - buvo sunku. Ir dabar, ji suvokė geriau nei kada nors, kad praėjusi naktis buvo klaida, vien todėl kad ji vėl leido savo mylimam žmogui pasirinkti bet ką, tik ne ją, tuo pačiu metu prisiekdama, kad nepaisant visko, ji priklausys jam. Neigiamai supurčiusi galvą, vampyrė, paniro po vandeniu, prieš tai užlaikydama kvėpavimą. Tyla, kurią suteikė ausis užliejęs vanduo, buvo būtent tai, ko jai taip beviltiškai reikėjo. Ši aplinka, po vandeniu buvo artimiausias dalykas tam, kas priminė "pradingimą". Po vandeniu neišbūdama ne ilgiau nei porą minučių, tamsiaplaukė moteris pakankamai ramiai išniro. Pirmasis oro gūsis, kuris pateko į plaučius, privertė moterį pirštais nubraukti vonios putomis kvepiantį vandenį nubraukti nuo savo veido. Jis (veidas) vėl buvo švarus, kuomet ji nusprendė dar bent kelioliką minučių pamirkti. Nekalbėdama su pačia savimi, Katherine, praleidusi atitinkamą laiką vandeny, galiausiai išlipo iš vonios, tuo pačiu metu, išleisdama vandenį. Įsisupdama į šiltą, baltos spalvos rankšluostį, "nugręžė" savo ilgus plaukus, bei susirinkusi savo drabužius, sumetė į skalbinių krepšį. Sustodama priešais veidrodį, ji dar kartą susidūrė su realybe, su savo pačios atvaizdu, kuomet ilgai neužlaikydama žvilgsnio, pagaliau apleido vonios patalpas. Praeidama į kambarį, kuris jai buvo nurodytas, ji negaišo laiko apžiūrinėdama aplinką, todėl vos tik pamatė lovą, kaip mat palindo po antklodėmis. Prie drėgno nuo vandens kūno, prilipo paklodės, kuomet ši sumerkė akis. Nors nosies pertvarką ant pagalvės nuslydo keli lašai sūraus vandens, iš jos akių, kuomet ji stipriau sumerkė akis. Kvėpuodama, bei stengdamasi įsiklausyti į tai, ji galiausiai nusprendė kad jei nepavyks užmigti, ji bent apsimes mieganti, mat nenori rodytis niekam, kas čia gyvena*
Arabella Petrova
Arabella Petrova

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


alaric kambarys 4buxtgA
Pranešimų skaičius : 4144
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : I very much enjoy certain cities especially Paris, NY and Chicago.
Meilė : AARON JARED FARLEY
Draugai : Love is friendship that has caught fire. It is quiet understanding, mutual confidence, sharing and forgiving. It is loyalty through good and bad times. It settles for less than perfection and makes allowances for human and weaknesses. LUCAS, DANIELLE.
Rūšis : HELLHOUND (20/21)
Darbo paskirtis : Good design is like a refrigerator—when it works, no one notices, but when it doesn’t, it sure stinks.
Klanas : 🌑 🌒 🌓 🌔 🌕

https://www.youtube.com/watch?v=4KJEZhUDSAY

Atgal į viršų Go down

alaric kambarys Empty Re: alaric kambarys

Rašyti by Andrea Argent Tr. 11 12, 2014 5:25 am

{Gerai pažinodama šio namo labirintus, nesunkiai atsiduria prie Alaricui priklausančio kambario. Kelis kartus pastuksendama į duris, lengvu rankos mostu, palenkia durų rankeną į apačią, tai suteikdama sau praėjimą į vidų. Žengdama pirmuosius žingsnius, iš karto po savęs uždaro duris, bei trumpam nugarą atremia į jas} - Žinai, aš dabar pat galėčiau jam taip atspardyti pautus, kad iš jo vyriškumo neliktų nė lašo. Bet manau, kad ir to būtų per maža. - {Žinodama, kad draugė nemiega, prisiartina prie lovos, ant kurios guli originalioji vampyrė. Sodriai žalios spalvos akis pasukdama į merginos veidą, neparodo jokio gailesčio. Greičiau veide buvo matomas pyktis dėl to, kad draugė buvo priversta taip jaustis. Uždėdama vieną ranką jai ant peties, spusteli nestipriai ją sujudindama} - Nežadu tavęs įtikinėti, kad viskas bus gerai, susitvarkysi ir panašiai. Tačiau, patikėk manimi, tas kalės vaikas prarado daug labiau, nei tai pats suvokia. O tu, Katerina, kaip feniksas pakilsi iš pelenų, ir spjaudama jam į veidą įrodysi dar kartą, kad esi nesunaikinama. Ir žinai ką, tą akimirką aš būsiu šalia tavęs. - {Šyptelėdama, palenkia galva link vieno peties} - Na žinai, toks vaizdas vertas milijono, nė už ką nepraleisčiau tokios galimybės} - {Kadangi bet kuriuo atveju mergina turėjo atkreipti į ją dėmesį, atsisėsdama kiek patogiau, kad galėtų veidas į veidą būti ties drauge, padaro trumpą pauzę, kol galiausiai pasako tai, ko norėjo} - Paklausyk, jei tau būtų suteikta galimybė iš savo gyvenimo ištrinti tai, kas tau nėra reikalinga, kas sukelia tik skausmą, nostalgiją. Ir aš manau, kad tu supranti apie ką kalbu. Ar sutiktum tai padaryti?  
Andrea Argent
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


alaric kambarys UaIv639
Pranešimų skaičius : 2911
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 33
Miestas : When I’m in New York, I just want to walk down the street and feel this thing, like I’m in a big screen movie.
Meilė : Love yourself first and everything else falls into line. You really have to love yourself to get anything done in this world.
Draugai : A real friend is one who walks in when the rest of the world walks out.
Rūšis : IMMORTAL HYBRID (29/10)
Darbo paskirtis : No matter how busy you may think you are, you must find time for reading, or surrender to self-chosen ignorance.
Klanas : ПIKɭΛЦƧ

https://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

alaric kambarys Empty Re: alaric kambarys

Rašyti by Arabella Petrova Kv. 11 13, 2014 3:20 pm

*Atsižvelgiant į tai kad merginai taip ir nepavyko užmigti, ji stengėsi bent vizualiai sudaryti tokį vaizdą: sumerktos akys, pakankamai ramus kvėpavimas, ir subalansuotas, lėtas širdies plakimas. Jei ne mirtingumas, kuris leidžia šiai gyventi, buvo galima pagalvoti kad tamsiaplaukės gyvybė gęsta, vien dėl paskutinio, išvardinto aspekto. Girdėdama kaip į kambarį, kuriame manė kad sugebės atrasti šiek tiek ramybės, pateko artimas asmuo, iš jos bendravimo "rato", vampyrės akių vokai pakilo, ir tamsios, tačiau tuo pačiu metu tuščios akys liko nukreiptos į vaizdą tiesiai. Katherine Pierce-Lockwood net nepasivargino pasisukti į draugę, o viso labo, pakankamai tyliai taria* - Ar kada nors buvai sumainiusi žiedus su kokiu nors asmeniu? Ne. Todėl nesu tikra kad sugebėsi mane suprasti... - *Nenorėdama kad jos žodžiai nuskambėtu taip šaltai, kaip tai atrodė vizualiai, moteris tik labiau pritraukė užklotą, arčiau prie savo veido* - ...Neskaitant to, kad aš visuomet maniau kad jis "palietęs" mano širdį, galiausiai supras kas būtent gali man sukelti skausmo. Ir tai žinodamas, niekuomet to nepadarys. Ir kai visas pasaulis pasisuko prieš mus du, kai kiekvienas asmuo pasistengė padaryti viską, kas buvo įmanoma ir ne, kad tik mus du išskirti, mes laikėmės taip tvirtai. Ir kažkuriuo metu, kai buvo praeitas toks sunkus kelias, buvau visiškai tikra tuo, kad nėra tokios priežasties ar tokio asmens, kuris galiausiai pasieks savo tikslą. Ir žinai kas mane žudo labiausiai? - *Pagaliau priversdama save pažvelgti į draugės pusę, ji kelis kartus teigiamai linkteli galva* - Kai pagaliau visi nuleido rankas, mes su Mason'u ir tapome tais, kurie galutinai viską sugriovė. Mes skyrėmės, taikėmės, ir vėl tas pats. Kol, pasiekėm tašką, kai jis pats pasakė kad daugiau viso to tęsti nebe gali. - *Blanki šypsena, kuri toli gražu nerodė teigiamų emocijų, o tiksliau išreiškė savigynos kaukę, privertė ją vėl nusukti akis* - Ar kada nors girdėjai žodžius, kad "meilė gali būti amžina"? Tai buvo tai, ką turėjau su Mason'u. Ir kad ir kokie mes abu buvome nesuderinami, kuomet pagalvodavau apie ateitį, jis buvo vienintelis, kurį ten mačiau. Ir aš jį mylėjau, visą tą laiką mylėjau taip stipriai, kad nebuvo nieko kito, ko būčiau norėjusi, kad tai kas buvo tarp mūsų būtu amžina. Ir kai mes abu tapome nemirtingi, visą tai įgavo prasmės. Jis grąžino man žmogiškumą, ir... - *Nustodama kalbėti, tamsiaplaukė moteris kaip mat sumerkė savo akis, tuo pačiu metu neigiamai supurtydama galvą. Nebuvo sunku pastebėti tai, kad jai kalbėti sekėsi labai sunku* - Aš myliu jį per daug stipriai, ir tai mane žudo. Nes pati suprantu kad mums kelio atgal nebėra, ir niekuomet nebe bus. - *Katherine nusprendė baigti savo kalbą, pagaliau įvardindama tai, kas pagrinde ir kėlė jos kančias, po tos akimirkos, kuomet ji įgavo visišką nemirtingumą* - Kai buvau mirtinga, ir tavęs nebuvo šalia... Ar žinai kad buvau susitaikiusi su savo mirtimi? Aš net paruošiau krūvą laiškų, su atsisveikinimais... Tau, Mason'ui, Victoriai, Nadiai, netgi Salvatore broliams. Ir tuomet aš išgyvenau. Likau čia, nes tu neleidai man išeiti, nors jau buvau tam pasiruošusi. Aš norėjau mirti taip, žinodama kad nugyvenau visus tuos metus ne veltui, kad radau jį, buvau su juo kai tas laikotarpis buvo laimingiausiu, aš tapau motina, du kart. Ir nebuvo likę nieko dėl ko turėčiau tęsti egzistavimą toliau. Ir kai išgyvenau, aš nejaučiu gyvenimo prasmės, Rea. Aš pasiduodu tam, kur esu pastumiama, nenoriu kovoti, nenoriu nieko. Ypatingai dėl to, kad aš gyva, o Nadia ne. - *Savaime sudrėkusios akys, susimerkė, ir tapo savaime aišku, kad savarankiškai ji susitvarkyti nebe sugeba, kad ir kaip stengiasi tai daryti* - Ir aš stengiasi, iš paskutinių stengiausi neatsižvelgti į tai, kad jos gyvybę nutraukė vienas iš Lockwood'ų. Atribojau save nuo Mason'o, kaip tai buvo įmanoma. Nes jis niekada nesuprastu kad Nadia ir Victoria visada man buvo vienodai svarbios, jos abi mano. Ir kai jam pasakiau kad pasinaudojau vieninteliu asmeniu, kuris galėjo man grąžinti Nadia, jis apkaltino mane dėl to, kad esu niekam tikusi motina, sukėlusi grėsmę Victoriai. Bet Niklaus buvo vienintelis, kuris yra pakankamai stiprus, kad priversti Bennett... Nesvarbu, vis tiek planas nepasiteisino. Nadia vis dar mirusi, o Mason'as savo noru pasitraukė toliau. Ir kai buvo sunkiausia, man reikėjo jo kaip oro... Ir aš uždusau. Rea, nebe galiu viso to tęsti, nebejaučiu kad gyvenčiau. - *Neigiamai supurčiusi galvą, moteris vienos rankos pirštais nubraukė ašaras nuo savo veido, tuo pačiu metu vėl sumerkdama akis* - Atsisakyti dalies savo gyvenimo, būtu taip paprasta. Pradėti viską nuo pradžios, ir nežinant kokiais keliais ėjau ankščiau, viską daryti kitaip, tai būtu it antras gyvenimas. Bet aš viso to nenusipelniau... Andrea, tai mano pasirinkimai mane atvedė iki šios akimirkos, ir kaip visą tai pasibaigs, priklausys tik nuo manęs. - *Gili, ir nepagydoma depresijos būsena, kurioje moteris buvo paskendusi pastaruosius beveik metus, galiausiai žaibiškai paūmėjo. Ir tiesą pasakius, ji dabar nematė ateities sau, ir net neplanavo kabintis į gyvenimą, nes nematė viso to prasmės*
Arabella Petrova
Arabella Petrova

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


alaric kambarys 4buxtgA
Pranešimų skaičius : 4144
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : I very much enjoy certain cities especially Paris, NY and Chicago.
Meilė : AARON JARED FARLEY
Draugai : Love is friendship that has caught fire. It is quiet understanding, mutual confidence, sharing and forgiving. It is loyalty through good and bad times. It settles for less than perfection and makes allowances for human and weaknesses. LUCAS, DANIELLE.
Rūšis : HELLHOUND (20/21)
Darbo paskirtis : Good design is like a refrigerator—when it works, no one notices, but when it doesn’t, it sure stinks.
Klanas : 🌑 🌒 🌓 🌔 🌕

https://www.youtube.com/watch?v=4KJEZhUDSAY

Atgal į viršų Go down

alaric kambarys Empty Re: alaric kambarys

Rašyti by Andrea Argent Sk. 11 16, 2014 2:18 pm

{Patogiau įsitaisydama ant lovos, atsisėda taip, kad būtų veidu į draugę, bei sukryžiuodama kojas, įsistebi į jos pusę. Tai buvo nebe tas asmuo, kurį pažinojo Andrea. Vampyrė draugės akyse nebematė ugnelės ir dėl to kaltino ne ką kitą, kaip Meisoną, asmenį, kurio taip ir nepamėgo nuo pat pirmos jų pažinties dienos. Merginos žodžiai privertė ją susimąstyti. Beklausant dalinai buvo prisiminta ir jos pačios pirmos, tikros meilės istorija. Ir nors veidas neatspindėjo per daug jausmų, viduje Andrea nesijautė gerai} – Tu teisi, ištekėjusi nebuvau ir jei rimtai, nesu tikra, kad manęs laukia tokia ateitis, bet už tai žinau ką reiškia mylėti. Mylėti taip stipriai, kad atrodo, jog be to vyro negali kvepuoti, praleisti pro akis viską kas yra bloga ir galiausiai suprasti, kad esi viena. Juk neveltui sakoma, kad labiausiai skaudina ne priešai, o tie, kurie tau reiškia visą pasaulį. – {Užtilusi mergina užverčia akis. Kilstelėdama vieną ranką, sumosikuoja ja ore, lyg norėdama kažką pasakyti, bet nerasdama tinkamų žodžių} – Na, tu žinai mane. Nemoku gražiai išsireikšti ir greičiau viską pasiliksiu sau, nei atversiu kam nors savo juodą širdį. Bet patikėk, aš tikrai galiu įsivaizduoti kaip tu jautiesi. Ir taip pat galiu patvirtinti, kad gyvenimas ties vienu nesustoja. Jei jūsų keliai išsiskyrė, vadinasi jis nėra tavo žmogus. Kalbu iš savo patirties. – {Klausyti Katerinos su kiekviena sekunde darėsi vis sunkiau. Merginą ėmė pyktis matant draugę tokios būsenos. Daugiau neištardama nė žodžio, ji leido kalbėti originaliajai. Argent žinojo, kad ir ką ji dabar besakytų, visa tai neturėtų prasmės, nes jokios frazės neprivers Pierce jaustis geriau. Pritraukdama ranką šiai prie veido, švelniu mostu, nuvalo pasirodžiusias ašaras jai nuo veido, bei iškvėpdama orą pro nosį, taria} - Tu turėjai dėl ko ne tik egzistuoti, bet ir gyventi, Katerina. Turi ir dabar, jos vardas Victoria. Tavo dukrai reikia motinos, o tau reikia jos. Štai tavo pagrindinė priežastis kabintis į gyvenimą. Kiekvienas iš mūsų yra nusipelnęs antro šanso, tu taip pat nesi išimtis, todėl aš, po velnių, tau jį suteikiau. Nekalbėk taip, lyg būčiau padariusi klaidą. - {Stebint kaip artimiausia draugė, ne kraujo sesuo tiesiog gęsta akyse, privertė pripažinti sau pačiai, kad Alaricas buvo teisus ir šį kartą Katerina be jo nesusitvarkys. Argent vampyrei linkėjo tik paties geriausio, todėl išklausant viso monologo pagaliau padarė sprendimą, nulemsiantį tolimesnį Pierce gyvenimo tarpsnį. Suimdama draugės ranką, nestipriai ją suspaudžia, taip išreikšdama palaikymą} - Tu neuždusai. Vis dar kvėpuoji ir pažadu tau, kiekvienas įkvėpimas bus vis tvirtesnis ir tvirtesnis. Pamatysi, tai mano pažadas tau. - {Nieko nebesakydama apie Nadia, mat negali net nutuokti koks yra skausmas motinai netekus savo vaiko, tiesiog linkteli galvą, bei pakyla nuo lovos} - Viskas bus gerai, ir tai nėra tik šiaip ištarti žodžiai. - {Tuo užbaigdama savo monologą, mergina pagaliau apleidžia šio kambario patalpas, palikdama vampyrę kuriam laikui vieną, o pati grįžta atgal į svetainę}
Andrea Argent
Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


alaric kambarys UaIv639
Pranešimų skaičius : 2911
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 33
Miestas : When I’m in New York, I just want to walk down the street and feel this thing, like I’m in a big screen movie.
Meilė : Love yourself first and everything else falls into line. You really have to love yourself to get anything done in this world.
Draugai : A real friend is one who walks in when the rest of the world walks out.
Rūšis : IMMORTAL HYBRID (29/10)
Darbo paskirtis : No matter how busy you may think you are, you must find time for reading, or surrender to self-chosen ignorance.
Klanas : ПIKɭΛЦƧ

https://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

alaric kambarys Empty Re: alaric kambarys

Rašyti by Arabella Petrova Pir. 11 17, 2014 7:17 am

- Aš negaliu būti gera motina tol, kol nesugebėsiu suimti pačios savęs į rankas, ir tai... ...tai, yra neįmanoma. Nes šiuo metu nėra nieko, kas verstu mane kabintis į gyvenimą. Ir net Victoriai, yra kur kas geriau būti toliau nuo manęs, nestabilios moters, kuri nieko kito nedaro, kaip tik įstumia ją į pavojų. - *Neskaitant to, kad nebuvo ne vienos akimirkos, kuomet Katherine Pierce-Lockwood būtu įstūmusi jauniausią iš savo dukterų į pavojingas situacijas, aplinkos nuomonė, kuri buvo priešinga tam, kaip niekad buvo užvaldžiusi originaliosios vampyrės pasąmonę. Akivaizdžiai nebe matydama šviesos tunelio gale, moteris buvo įstumta į kampą, be išeities kaip nors pasprukti. Ji visuomet turėjo begalę priešų, su kuriais su laiku sugebėdavo susidoroti, bet dabar... kai vienintelis jos priešas buvo ji pati, kautis buvo beprasmiška. Abejomis rankomis tik dar stipriau įsikabindama į pagalvę, kurios užvalkalas šiek tiek dirgino jos, iš pažiūros švelnią odą. Net būdama svetimuose namuose, ir tai kad čia buvo pasirodžiusi asmuo, kuris buvo artimiausias "sesers" įvardinimui, nekėlė šiai nuostabos. Prieš tai išsakiusi viską, kas tuo metu sukosi tamsiaplaukės garbanės mintyse, ji sumerkė akis. Ir nors Andreos požiūris, kad geriausia yra nugalėti viską savomis galiomis, nelendant į galimybę "prasiplauti smegenys", buvo visiškai teisingas... Reikia atsižvelgti ir į tai, kad Pierce-Lockwood niekuomet nieko nedarė savarankiškai. Net tuomet, kai ji pirmą kartą susitiko su Niklaus, kuomet jos šeima buvo išžudyta, kuomet ji pati tapo nemirtinga - išlikimas buvo remiamas tuo, kad ji buvo atsisakiusi žmogiškumo, tai kas vertė ją vėl tapti tą pačią, nepilnamete mergaite, kurios gyvenimas buvo gyvas siaubo filmas. Ir būtent tai, kad jausmai, kurie buvo slopinami daugiau nei 500 metų, vienu metu paėmė viršų, tai buvo tas taškas, kurio atlaikyti ši nebe sugebėjo. Būti pusiau žmogumi, jausti ir savo pačios rankomis kovoti su psichologiniais sunkumais - buvo skirta ne jos asmenybei. Blogiausia buvo tai, kad būtent dabar ji neturėjo visiškai jokios teisės atsisakyti žmogiškumo, mat tai te nulemtu tokią įvykių seką, kuomet tikroji Pierce-Lockwood asmenybė būtu pažadinta, ir tai, kaip be pasukus nebūtu naudinga niekam. Išgyvendama tiek daug metų, Katherine Pierce-Lockwood niekuomet nebuvo atsigręžusi atgal. O dabar buvo supančiota savo pačios sukurtame pragare, iš kurio išėjimo nėra. Stipriai sumerkti akių vokai ir tai, kad ji nepratarė daugiau ne vieno žodžio, leido suprasti, kad ji yra nepasiruošusi kalbėti toliau. Todėl, Argent patraukus šalin, ji taip ir liko gulėti, nesukrutindama ne vieno raumens - tarytum būtent tokia būsena jai labiausiai atrodė tinkama*
Arabella Petrova
Arabella Petrova

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


alaric kambarys 4buxtgA
Pranešimų skaičius : 4144
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : I very much enjoy certain cities especially Paris, NY and Chicago.
Meilė : AARON JARED FARLEY
Draugai : Love is friendship that has caught fire. It is quiet understanding, mutual confidence, sharing and forgiving. It is loyalty through good and bad times. It settles for less than perfection and makes allowances for human and weaknesses. LUCAS, DANIELLE.
Rūšis : HELLHOUND (20/21)
Darbo paskirtis : Good design is like a refrigerator—when it works, no one notices, but when it doesn’t, it sure stinks.
Klanas : 🌑 🌒 🌓 🌔 🌕

https://www.youtube.com/watch?v=4KJEZhUDSAY

Atgal į viršų Go down

alaric kambarys Empty Re: alaric kambarys

Rašyti by Alicia Petrova Pir. 11 17, 2014 8:47 am

Pasiekdamas savo kambario duris, originalusis kažkuriam laikui buvo praradęs savo prieš tai rodytą ryžtą, kuris lietė kitos asmenybės gyvenimą. Žaisti minties žaidimus, jam niekuomet neatrodė lengviausiu variantu, kuris tik egzistuoja. Galu gale, vien mintis apie tai, kiek daug valios reikia tam, kad kartu su nemaloniais atsiminimais, reikia atsisakyti ir to, kas buvo svarbu, kas vertė jaustis gyvam žmogui, buvo kelianti didelę naštą. Sustodamas prie durų, jis trumpam pasuko savo akis į svetainės pusę, kur buvo likusios vienos šeimos atstovės. Giliai įtraukdamas oro į savuosius plaučius, jis pats sau teigiamai linktelėjo galva, tarytum įtikindamas save kad tai yra teisinga. Todėl kuomet vyro dešiniosios rankos pirštai prisilietė prie durų rankenos, durys savaime atsivėrė į vidaus pusę. Praeidamas, su pastangomis nekelti labai daug triukšmo, jis pasistengė priversti save kalbėti kaip galima ramiau. Tonas kalbai buvo parinktas kaip niekad tinkamas, todėl kuomet pakeliui pasigaudamas kėdę, jis pasistatė ją priešais lovą, pasistengė pradėti savo įžanginę kalbą: - Paklausyk, žinau kad esi tuo, kuo stengeisi apsimesti. Ir negalvok, nesu čia tam, kad kaltinti tave dėl to, kad troškai bent akimirkai atitrūkti nuo sunkios realybės. Aš greičiausiai būčiau padaręs tą patį, jei praeitis mane trauktu į bedugnę. Negana to, būčiau prie to pačio pakeitęs aplinką ir radęs sau kitus dalykus, kurie verstu mane kabintis į gyvenimą toliau. Ir žinai ką? Tai kad esi mano namuose, tai netgi greičiau ne pagalba tau, o pagalba man. - Kartu su kėde prisitraukdamas arčiau, buvęs istorijos mokytojas, nusprendė pasigauti moters akių kryptį, kad pokalbis neatrodytu taip, tarytum jis kalbėtu su savimi. Gilus įkvėpimas išdavė tai, kad net po kelių bandymų repetuoti savo kalbą, jis vis dar strigo tarp žodžių: - Atrodo kad nemirtingumas turėtu suteikti tau begalę pliusų, juk tavo veiksmai tampa greitesni, tavo žaizdos susitraukia nežmogiškai greitai, tu niekada nemiršti. Turiu omeny, kai esi toks kaip aš, ar tokia kaip tu. Pojūčiai tampa daug aštresni, ir atrodo kad tavęs nebe varžo niekas. Bet kiekvieną kartą, kai atsibundi ryte, tu susiduri su mintimi, kad gyveni iki tos akimirkos, kai galiausiai susimausi. Kai padarysi kažką, už ką tau nebus atleista. Ir nors tu stengiesi, iš paskutinių bandai padaryti kažką prasmingo... Viskas pasibaigia tuo, kad vakarą baigi prie alkoholio butelio, arba savo paties kompanijoje. Kai atrodo kad po visko, ką išgyvenai, tavo asmenybę gali pakęsti tik tu. Ir kai aš tave pamačiau. - Stengdamasis atkreipti merginos dėmesį į savo pusę, jis pagaliau pasakė tiesą: - Supratau kad esi tokia pat kaip aš, pasimetusi ir nežinanti ką daryti toliau. Skirtumas tik tas, kad atsitraukė nuo tavęs, o aš atsitraukiau nuo saviškių. Ir nors visa savo siela trokštu vėl būti su jais, suprantu kad tai nėra taip paprasta. Nežinau kaip reaguočiau, jei susitikčiau su jais. Nežinau ką sakyčiau. Ir ar sakyčiau iš viso? Juk lengviau būtu atsukti nugarą ir patraukti šalin. - Gūžtelėdamas savo pečiais, palinko labiau prie merginos, suimdamas abi šios rankas. - Pažvelk į mane. Pasakyk man, ar tu gali su viskuo susitvarkyti pati, ar leisi man tai padaryti už tave? Katherine, niekas tavęs nenuteis už tavo sprendimą. Nesvarbu ką nuspręstum. - Sulaukdamas kol mergina prisės, (atsiprašau, kad savivaliauju, bet taip bus greičiau, nei rašyti po vieną eilutę), jis ištiesdamas savo ranką, užkišo sruogą nepaklusnių jos plaukų, už ausies, pagaliau susidurdamas su merginos žvilgsniu: - Užduosiu tau tam tikrą seką klausimų, į kuriuos noriu kad atsakytum kaip galima teisingiau. Nenoriu kad visa tavo praeitis pradingtu, kartu su visa asmenybe. Todėl, kartu mes viso labo pakoreguosime tai, kas tau kelia skausmą, likdami tai, kas suteikė džiaugsmą. - Linktelėdamas galva, bei įsitikindamas tuo, kad mergina klauso, nusprendžia pradėti nuo paskutinio sukrėtimo, kuris buvo aptartas labiausiai: - Pasakyk man, kaip tu jautiesi žinodama kad Nadios nebėra? Ar manai kad padarei viską, kas buvo įmanoma, kad ją susigrąžinti? Ir ar tiki tuo, kad su laiku sugebėsi ją paleisti? Leisti jai galutinai atrasti ramybę, kurios ši yra nusipelniusi. - Tik tuomet kai sulaukė merginos atsakymo, originalusis, įtraukdamas oro į savuosius plaučius, pradėjo visą šios dienos plano įgyvendinimą: - Katherine, tu niekuomet nematei, kaip tavo dukra miršta. Nematei nes, akimirka, kuomet iš tavęs buvo atimtas ką tik gimęs kūdikis, buvo sunkus išgyvenimas. Tačiau tu niekuomet nebuvai nuleidusi rankų. Tapusi nemirtinga ir gavusi visas galimybes būti nevaržomai, sugrįžai į savuosius namus. Tu sunkiai ieškojai savo dukters, ir kai ėmė atrodyti kad ją surasti yra neįmanoma, tu tai padarei. Nadia buvo gyva, ir negana to labai laiminga. Mergaitė buvo patekusi į puikios šeimos rankas, kuri stengėsi suteikti jai viską, kas buvo svarbu ir reikalinga. Su maža mergaite su pasikeitei vos keliais žodžiais, nuspręsdama kad geriausia jai būtu likti ten, kur ji buvo. Tu nenorėjai kad Nadia augtu apsupta vampyrų, bėgimo ir kovos už išlikimą. Tu nusprendei jai suteikti galimybę gyventi taip, kaip buvo nulemta. Ir ji nugyveno, su laiku užaugdama į pasakiško grožio moterį. Ji ištekėjo, ir jau po metų susilaukė dvynukų. Ji visuomet buvo laiminga, net kai kažkas nepavykdavo, Nadia rasdavo vidinės stiprybės, eiti toliau. Senatvėje, ji prisidėjo prie savo anūkų auginimo, ir nugyvenusi savo paskutines dienas, ramiai mirė. Tu niekuomet nesigailėjai savo sprendimo, džiaugeisi kad ji savo gyvenimą praleido tinkamai, taip, kaip jai linkėjai. Todėl dabar prisimindama savo dukterį, tu jauti vidinę palaimą, kuri tik dar ir dar kartą patvirtina tau tai, kad laiminga pabaiga egzistuoja. - Baigdamas užkalbėjimą, originalusis nutraukė akių kontaktą, įsistebėdamas aplamai į savo pašnekovės veidą, bei tuo pačiu metu užduodamas lemtingą klausimą: - Kaip jautiesi dabar?
Alicia Petrova
Alicia Petrova

If there is a hell, I will see you there.


Pranešimų skaičius : 1351
Įstojau : 2013-10-28
Rūšis : Zmogus
Darbo paskirtis : Housewife

Atgal į viršų Go down

alaric kambarys Empty Re: alaric kambarys

Rašyti by Arabella Petrova Pir. 11 17, 2014 4:42 pm

*Žingsniai už durų, kurie toli gražu nepriminė moteriškus, privertė Katherine Pierce-Lockwood atitraukti galvą nuo pagalvės. Nukeldama nuo lovos kojas, bei tvarkingai atsisėsdama, moteris viena ranka perbraukė per savo vešlius, tamsaus šokolado spalvos, banguotus plaukus, kurie atrodė šiek tiek susitaršę, po neseniai priimto dušo. Užėjęs asmuo, dalinai vertė jaustis originalią vampyrę nejaukiai. Pirmasis jų susitikimas nebuvo remtas maloniais prisiminimais, tuo labiau kad ji kuo puikiausiai suvokė tai, kad buvo labai lengvai demaskuota. Apie tai aiškiai bylojo vien tas faktas, kad dar prieš kelias minutes šiame kambary buvo pasirodžiusi ne kas kitas, kaip Andrea Argent. Nuovargis, kuris vis dar atsispindėjo moters veide, aiškiai leido suprasti kad ši mažu mažiausiai kelias dienas nesimaitino. Ir tai iš dalies ją vertė labiau pasiduoti aplinkybėms, nei kad šiai esant sočiai. Vyro kalba, balsas buvo hipnotizuojantis, ir buvo galima pasakyti, kad klausant jo, buvo nesunkiai galima sutikti net keliauti į pasaulio kraštą, pamirštant visą tai, kas laikė dabar. Todėl kuomet moters tamsios akys savaime nukrypo į kalbančio pusę, pražiota burna davė įtakos tam, kad ji ėmė kalbėti* - Nesuprantu kodėl visą tai man sakai. Alaric'ai, tu manęs nepažįsti, ir jei manai kad šis menkas melas yra kažkas pompastiško, tuomet leisk tave išvaduosiu nuo nemalonaus pokalbio, ir dabar pat apleisiu tavo namus. Galu gale, abu puikiai suprantame, kad ilgai čia neketinau pasilikti. - *Kaip mat pakildama iš savo vietos, moteris buvo priversta atsisėsti atgal, kuomet vyro kalba įgavo visiškai kitokią linkmę. Jis ir pats to nesuprasdamas išdavė tai, kad buvo nemirtingas asmuo, ir greičiausiai įstrigęs keistoje būsenoje, kaip ir ji pati. Smalsumas, kuris buvo natūralios Katherine Pierce-Lockwood charakteristikos dalimi, privertė šią įsiklausyti. Tyla iš jos pusės, bei nukreiptas žvilgsnis į pašnekovą buvo akivaizdžiu parodymu tam, kad ji buvo sudominta. Ir nors ji buvo pasiruošusi kentėti visą likusį savo laiką, savo padarytų veiksmų pasekmes, Saltzman'o pasiūlymas atrodė labai viliojantis. Apatinė lūpa mikliai buvo suspausta dantimis, kuomet vyras po savo įžanginės kalbos, pagaliau pasiekė viso ko esmę. Paleisdama lūpos odelę, garbanė vėl pakėlė akis į vyriškio veidą, kaip tik tuo metu, kuomet apsvarstydama šio pasiūlymą, pastebimai iškėlė vieną iš savo antakių* - Esi tikras, kad ištrindamas man atmintį, į laisvę paleisi kur kas geresnę asmenybę nei esu dabar? Leisk tau priminti... - *Palinkdama arčiau prie kalbančio vyro, moteris specialiai elgėsi provokuojančiai, tikėdamasi kad tai kaip tik pastums jį šalin, ir ji galės pagaliau pasilikti viena su savo pačios mintimis* - Esu Katherine Pierce, o tai reiškia, kad didesnės kalės gyvenime nesi sutikęs. Todėl, turėtum būti kaip tik labai laimingas, matydamas kad iš tikrosios manęs neliko nieko. Kitaip, greičiausiai tavo tikslas surasti savo gyvenimo prasmę, jau būtu pasibaigęs kokiame nors seife, po vandeniu. Ir patikėk bičiuli, galiu būti labai išradinga su tais, kurie man maišo. Tiksliau... Galėjau. - *Užvertusi akis, bei neigiamai supurčiusi galvą, moteris dar kartą įsitikino tuo, kad jos kalba visiškai neatitiko matomo vaizdo. Todėl, kuomet ji galiausiai, vis dar laikydama žvilgsnį svetur, prabilo* - Daryk tai, kas yra būtina. - *Susitikdama su originalaus vampyro - medžiotojo žvilgsniu, garbanė pasijuto taip, tarytum pradėjo skęsti kalbančio asmens akyse. Jo įtaiga buvo pradėta, ir ji elgėsi pakankamai paklusniai. Todėl, viskas kas buvo sakoma toliau, buvo patikima. Ji net jei būtu norėjusi pasipriešinti užkalbėjimui, paprasčiausiai neturėjo tam jėgų. Klausydama tai kas buvo sakoma, ir netgi įsivaizduodama būtent tokius istorijos vingius, lemtinga akimirka vampyrė sumerkė akis. Matydama netikrą susitikimą su savo dukra, įsivaizduodama tai, ką ji sakė, galiausiai priversdama mergaitę pamiršti apie jų susitikimą, moteris leido kad jos skruostu nuvarvėtu, viena, tačiau akivaizdžiai palengvėjimo ašara. Nadios praradimas jai buvo perdėtai sunkiu išgyvenimu, mat ji niekuomet nebūtu sau atleidusi to, ką kadaise jai pasakė Bennett "saugodama vieną, praradai kitą dukterį". Ir ji jautėsi kalta, beprotiškai kalta dėl to, kad turėdama begalę galimybių sunaikinti Richard'ą Lockwood, nepadarė nieko. Veikiau pasirinkdama "slėpynių" žaidimą, vampyrė pati pastūmėjo Nadia į mirties nagus, galiausiai prarasdama ją amžiams. Ir dabar, kai jos pasąmonė buvo "pravalyta" šiuo klausimu, ji pamiršo net tai, kaip atrodė suaugusi Nadia. Ji niekad jos tokios nebuvo pažinusi. Ji žinojo tik tiek, kad mergaitė suaugo ir galiausiai nugyvenusi laimingą gyvenimą, mirė. Ir tai, kad ir kaip buvo graudu, tačiau suteikė jai ramybę. Ji buvo tikra, kad bent viena iš jos dukterų gavo visą tai, ko ji kadaise troško sau pačiai. Tamsios, vandeningos akys vėl buvo atmerktos, kuomet Katherine Pierce-Lockwood įsistebėjo į lemtingą klausimą uždavusį asmenį* - Vis dar noriu kad išsinešdintum iš čia kuo toliau, suteikdamas man ramybę. Tai nesąmonė Alaric'ai. Jei tu nori man padėti, tuomet, velniai griebtu, imk ir pašalink skausmą, o ne žaisk su manimi atminties žaidimus. Nes...
Arabella Petrova
Arabella Petrova

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


alaric kambarys 4buxtgA
Pranešimų skaičius : 4144
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : I very much enjoy certain cities especially Paris, NY and Chicago.
Meilė : AARON JARED FARLEY
Draugai : Love is friendship that has caught fire. It is quiet understanding, mutual confidence, sharing and forgiving. It is loyalty through good and bad times. It settles for less than perfection and makes allowances for human and weaknesses. LUCAS, DANIELLE.
Rūšis : HELLHOUND (20/21)
Darbo paskirtis : Good design is like a refrigerator—when it works, no one notices, but when it doesn’t, it sure stinks.
Klanas : 🌑 🌒 🌓 🌔 🌕

https://www.youtube.com/watch?v=4KJEZhUDSAY

Atgal į viršų Go down

alaric kambarys Empty Re: alaric kambarys

Rašyti by Alicia Petrova Pir. 11 17, 2014 5:37 pm

Santūriai leisdamas kad įžanginė tamsiaplaukės vampyrės kalba liktu neakcentuota, pasistengė kaip galima labiau sutelkti dėmesį į užduotį, kurios vaisius tikisi sulaukti pakankamai greitai. Ir būtent todėl, kad jis buvo įgavęs akademinį išsilavinimo, nusprendė nerizikuoti ištrinti visiškai viską, mat numanė kad būtent toks būdas galėjo atnešti labiau neigiamų rezultatų, nei kad teigiamų. Todėl pasukdamas kiek sunkesniu keliu, jis traukė iš merginos viską palaipsniui, sukeldamas jos psichikai kaip galima mažiau žalos. Katherine Pierce-Lockwood galutinė reakcija ne kiek nenustebino, mat jis ir pats suvokė kad didžiausia problema buvo ne tame, kad žuvo Nadia, o tame, kad nutiko kažkas, kas pirmiausia palietė moters širdį, ir tuomet ją "sutraiškė". Gerai įtraukdamas oro į savuosius plaučius, vyras kažkuriam laikui nusuko akis, pats tuo tarpu, kaip galima greičiau iškvėpdamas prieš tai sukauptą orą: - Man reikia kad būtum su manimi kaip galima atviresnė. Papasakok apie savo pirmą susitikimą su Mason Lockwood. Kokiu tikslu buvai suradusi tą asmenį, ir kaip jauteisi, kuomet jis pasirodė pirmą kartą prieš tavo akis? - Susiaurindamas savo akių vokus, vyriškis kaip mat sugrąžino savo žvilgsnį į merginą, kuomet palenkdamas galvą, suprunkštė. Jos skeptiškas atžvilgis į tai kas vyko, vertė jo veide pasirodyti šiek tiek pašaipumo turinčiai šypsenai. Neskaitant to, kad moteris troško viską padaryti labai greitai, jis pats, vadovavosi šiek tiek kitokiais tikslais. Saltzman'as buvo tikras, kad palengva pasiekus slapčiausias moters gyvenimo akimirkas, jis galiausiai sugebės pasiekti būtent tą akimirką, kuri ir davė pradžią jos skausmui. Kuomet liežuviu perbraukdamas per savo lupas, neparodė ne menkiausio sutrikimo tame, kad ji kaip tyčia sumažino atstumą, te pratarė: - Papasakok man ir apie Nadia. Ką pameni apie savo pirmagimę? Kokia yra Nadia?
Alicia Petrova
Alicia Petrova

If there is a hell, I will see you there.


Pranešimų skaičius : 1351
Įstojau : 2013-10-28
Rūšis : Zmogus
Darbo paskirtis : Housewife

Atgal į viršų Go down

alaric kambarys Empty Re: alaric kambarys

Rašyti by Arabella Petrova Pir. 11 17, 2014 6:01 pm

*Nesugebėdama patikėti tuo, kad pati sutiko su tuo, kad jos asmeninis laikas būtu švaistomas, užvertusi akis, kaip mat pakilo nuo lovos, patraukdama arčiau prie lango. Vaizdas už stiklo buvo pasakiškai gražus, mat langai buvo tiesiai prieš vandenyną. Šis pastatas buvo idealus tam, kad gyvenimas atrodytu it trauktas iš pasakos apie pasiturinčius asmenys, kuriems gyvenime netrūksta nieko. Atremdama abu savo delnus į palangę, vampyrė nepratarė ne žodžio, mat jai atrodė labai keista tai, kad originalusis - medžiotojas, nesutiko visko padaryti vienu kartu. Galu gale, ji ir pati buvo atsisakiusi savo žmogiškumo iš karto, be atsirinkimo kas svarbu, o kas ne. Todėl, nepasisukdama į kalbančio pusę, moteris te pratarė* - Tu tikriausiai norėjai pasakyti "buvo"? Nadia mirė prieš kelis šimtmečius, rinkdamas informaciją apie mane, galėjai mažu mažiausiai bent šitai išsiaiškinti. - *Užvertusi akis, garbanė, specialiai pasisuko į šios vietos savininko pusę, kaip tik tuo metu, kai pastebėjo kad šis yra rimtai nusiteikęs išgirsti atsakymą* - Tebūnie. Kai mano tėvas nusprendė kad mano nėštumas yra didžiausia šeimos gėda, jis nedavė man net palaikyti dukters, kuomet išsinešė ją, perduodamas kažkokiems žmonėms. Su laiku, man pavyko surasti dukters pėdsakus. Jai buvo ne daugiau kaip septyni metai, kai paskutinį kartą ją mačiau. Nusprendžiau, kad motina vampyrė, bei pastovus bėgimas nuo Niklaus su kitais jo šeimos dalyviais, buvo labiausiai netinkama aplinka, augti Nadiai. Todėl, privertusi ją pamiršti apie pokalbį su manimi, dingau iš jos gyvenimo. Dar kurį laiką domėjausi tuo, kaip jai sekėsi. Ir žinai ką? Jai sekėsi nuostabiai, pagimdžiusi palikuonių, ji kaip visi normalūs žmonės, nugyveno ilgus metus ir atgulė amžinam poilsiui. Tačiau nesuprantu, kokio velnio šito klausi? - *Iškeldama savus antakius, moteris, susikryžiavo abi savo rankas po krūtine, kas tik dar labiau paryškino jos moteriškai tobulą kūną. Rankšluostis kuris dengė pikantiškiausias vietas, buvo tvirtai susuktas, todėl jos veiksmai nebuvo ribojami. Todėl akimirka, kuomet moteris vėl ėmėsi kalbėti, buvo paremta labai senais prisiminimais* - Po pirmo mano susitikimo su Niklaus Mikaelson, buvo prabėgę labai daug metų. Man dar esant žmogumi, jis buvo paskelbęs medžioklę, kurios grobis buvau aš. Ir tai tęsėsi iki pat tos akimirkos, kuomet jis pagaliau išsiaiškino kaip pažaboti savo vilkolakiškus genus, ir tapti nepriklausomu nuo mėnulio pilnaties. Tam tereikėjo tokios kaip aš, bet žmogaus pavidale, vilkolakio, vampyro ir mėnulio akmens. - *Liežuviu perbraukdama per savo viršutinę lūpą, moteris nesunkiai pratęsė savo pasakojimą* - Mano pažintis su Mason'u nebuvo netikėta. Jis priklausė originaliai vilkolakių šeimai, todėl tokia dovana Niklaus'ui atrodė man kaip niekad tinkama. Nusprendžiau pažaisti su šiuo vyru iki pat tos akimirkos, kuomet rasiu mėnulio akmenį. Jis buvo karštakošis, kuris vadovavosi instinktais, nei kad protu. Tuo metu, jis buvo be penkių minučių vedęs. Ir turiu pripažinti kad jis buvo vienas iš tų vyrų, kurie nesunkiai sugebėtu apsukti galvą bet kuriai. Ką kalbėti apie tai, kad jo kūnas visuomet garavo aistra. Matyt, tai mane labiau ir patraukė būtent prie jo, nors turėjau pasirinkimą ir ties kitais jo šeimos dalyviais. - *Jos ranka pakankamai greitai atsidūrė ties veidu, kuomet keli pirštai palietė lūpas* - Jis turėjo kažką, kas labai stipriai traukė. Tad, pirmasis mūsų susitikimas pasibaigė jo brolio namuose, lovoje. Meluočiau jei sakyčiau, kad vakaras buvo prastas. Po to nuklydimo, nes net neplanavau suartėti su savo "auka", tai ėmė kartotis. Galybę kartų, visur. Mes paskendome susitikimuose, ir turiu pripažinti kad melavome patys sau, sakydami kad tai nieko nereiškia. - *Staiga grąžindama savo žvilgsnį į Saltzman'o pusę, moteris vėl kilstelėjo vieną iš savo antakių* - Būtent tai tau taip svarbu buvo išgirsti?
Arabella Petrova
Arabella Petrova

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


alaric kambarys 4buxtgA
Pranešimų skaičius : 4144
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : I very much enjoy certain cities especially Paris, NY and Chicago.
Meilė : AARON JARED FARLEY
Draugai : Love is friendship that has caught fire. It is quiet understanding, mutual confidence, sharing and forgiving. It is loyalty through good and bad times. It settles for less than perfection and makes allowances for human and weaknesses. LUCAS, DANIELLE.
Rūšis : HELLHOUND (20/21)
Darbo paskirtis : Good design is like a refrigerator—when it works, no one notices, but when it doesn’t, it sure stinks.
Klanas : 🌑 🌒 🌓 🌔 🌕

https://www.youtube.com/watch?v=4KJEZhUDSAY

Atgal į viršų Go down

alaric kambarys Empty Re: alaric kambarys

Rašyti by Alicia Petrova Pir. 11 17, 2014 6:19 pm

Kampinė šypsena kaip mat pasirodė originalaus medžiotojo veide, kuomet tamsiaplaukė pagaliau prabilo tai, kas buvo šiai "įrašyta". Nesistengdamas per daug atsitraukti nuo esamos užduoties, jis kaip galima ramiau išklausė pirmosios merginos kalbos dalies, po ko pasistengdamas kaip galima greičiau susakyti savo nuomonę, apie tai, kas lietė šios biologinę dukterį: - Atleisk, matomai tai buvo mano klaida. Tačiau buvau priverstas įsitikinti tuo, kad tu atsimeni ir tuos laikus, kurie seniai daugelio yra pamiršti. Ir dabar, kai patvirtinai mano hipotezes, galiu pereiti prie esminio dalyko. - Pakildamas nuo savosios vietos, ant kėdės, kurią buvo užsiėmęs tam, kad pokalbio metu abu jaustųsi komfortabiliai. Prieidamas prie tamsiaplaukės, jis elgėsi labai ramiai. Galimas daiktas, kad iš pažiūros dalinai veidmainiškai, kiekvienas sujudimas atrodė kad buvo kruopščiai apgalvotas. Todėl kuomet Pierce-Lockwood pasakojimas pasiekė paskutiniuosius žodžius, šis viena ranka suimdamas vampyrės galvą, pritraukė jos kūną arčiau prie savęs. Jų žvilgsniai vėl susiėjo, kuomet šis pakankamai tyliai, tačiau pašnekovei puikiai girdimai, pratęsė: - Pirmasis tavo ir Mason'o Lockwood susitikimas buvo tragiškas. Pradžia vyko vietiniame bare, kuomet diskutavote apie keistus dalykus, kurie neturėjo prasmės ne vienam. Kalba rišosi labai sunkiai, ir tu visą laiką troškai pasprukti kaip galima toliau. Ir kai atrodė kad pasiekei savo, visgi suteikei jam antrą galimybę. Nukeliavote į viešbutį, tačiau ten nieko neįvyko. Menkas bučinys privertė tave suprasti, kad nenori būti su tuo asmeniu. Todėl atsiprašiusi patraukei šalin. Ir vienintelė tavo užduotis lietusi tą asmenį, buvo mėnulio akmens suradimas ir jo paties pristatymas pas originaliuosius. Mason'as Lockwood pasirodė tau esantis visiškai ne tavo skonio. Ir tu ne karto nepasigailėjai to, kad nepraleidai su juo pirmo susitikimo nakties. - Taip pat staigiai, kaip buvo suėmęs merginos galvą, taip ją ir paleidžia, suteikdamas jai visišką veiksmų laisvę. Pats tuo tarpu šiek tiek atsitraukdamas, perklausia dar kartą: - Pasakyk man, kas yra Mason'as Lockwood, ir kaip dabar jautiesi?
Alicia Petrova
Alicia Petrova

If there is a hell, I will see you there.


Pranešimų skaičius : 1351
Įstojau : 2013-10-28
Rūšis : Zmogus
Darbo paskirtis : Housewife

Atgal į viršų Go down

alaric kambarys Empty Re: alaric kambarys

Rašyti by Arabella Petrova Pir. 11 17, 2014 6:39 pm

*Nebūdama patenkinta tam, kad lemtinga akimirka buvo sučiupta, bei per jėgą priversta pasiduoti užkalbėjimui, tamsiaplaukė garbanė kažkuriuo metu stengėsi muistytis, kas išdavė tai, kad ji toli gražu nebuvo pratusi prie panašaus elgesio. Sukandusi dantis, bei priverstinai įsistebėjusi į vyriškio akis, įsiklausė į tai, kas buvo šiai susakoma. Ir kuomet ji buvo paleista, akys vėl savaime susimerkė. Istorijos, kurią jai teko praeiti savarankiškai pakeitimas, nedavė jokios įtakos. Pati pradžia, kuri buvo susieta su Lockwood šeima, nebuvo grindžiama tauriausiais jausmais. Ji vadovavosi savo pačios interesais, o jos dabartinis vyras savais. Ir tik po laiko, praleisto kartu, jie tapo beveik neišskiriami. Mintys, nauji prisiminimai apie nevykusį "pasimatymą", te papildė merginos sąrašą tuo, kad asmenys ne visuomet iš pradžių atrodo tokie, kokie yra iš tikro. Ir akimirka, kuomet ji vėl pramerkė akis, jos antakiai įgavo labiau išlenktą formą* - Mason Lockwood yra mano teisėtas vyras, vis dar. Ir jis yra vienintelis, kuriam per visus šiuos mano egzistavimo metus, priklausė mano širdis. Ir jis yra tas, kuris ją sudaužė. - *Neigiamai supurčiusi galvą, originalioji vampyrė galiausiai pratrūko. Vien mintis apie tai, kad niekas nevyksta, kėlė jai ne pačius maloniausius pojūčius, todėl kuomet ji pasigavo po ranka pasitaikiusią vazą, sviedė ją į sieną, prie kurios tuo metu buvo sustojęs Saltzman'as. Tamsiaplaukės kūnas pakankamai greitai atsidūrė prie pat medžiotojo, ir kuomet ji atlošė galvą, kad kuo geriau matytu šio akis, prabilo* - Niekas nevyksta. Aš vis dar jaučiuosi klaikiai, ir kuo toliau tuo labiau, nes jaučiu kad gaišti ir mano ir savo laiką. Tai neįmanoma išmušti iš mano galvos. Nes aš vis dar myliu tą vyrą, neskaitant to, kad jis ne kartą mane skaudino, ir galiausiai pasirinko tuos vilkus, nei kad mane. - *Užvertusi akis, ji pratęsė* - Užtenka, nebe noriu to tęsti.
Arabella Petrova
Arabella Petrova

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


alaric kambarys 4buxtgA
Pranešimų skaičius : 4144
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : I very much enjoy certain cities especially Paris, NY and Chicago.
Meilė : AARON JARED FARLEY
Draugai : Love is friendship that has caught fire. It is quiet understanding, mutual confidence, sharing and forgiving. It is loyalty through good and bad times. It settles for less than perfection and makes allowances for human and weaknesses. LUCAS, DANIELLE.
Rūšis : HELLHOUND (20/21)
Darbo paskirtis : Good design is like a refrigerator—when it works, no one notices, but when it doesn’t, it sure stinks.
Klanas : 🌑 🌒 🌓 🌔 🌕

https://www.youtube.com/watch?v=4KJEZhUDSAY

Atgal į viršų Go down

alaric kambarys Empty Re: alaric kambarys

Rašyti by Alicia Petrova Pir. 11 17, 2014 6:51 pm

Nuleisdamas akis kaip tik tuo metu, kuomet į sieną atsimušusi vaza, pabyra žemyn. Įtardamas tai, kad kitame kambary esančios seserys išgirs tai kas nutiko, suburba sau po nosimi, kad viskas gerai, ir kad jos čia nesirodytu tol, kol nebus leista. Žinodamas kad viena iš Argent šeimos sugebės išgirsti tai kas buvo pasakyta, pasitraukia šalin. Pasiekdamas spintelę prie savo lovos, pradaro jos dureles. Netardamas ne žodžio, vyriškis tyliai ramiai ištraukia buteli viskio. Atsukdamas kamštelį, padeda jį ant tos pačios spintelės viršaus, tuo tarpu, prieš pradėdamas ką nors reikšmingo sakyti, tarstelėja: - Nežinau kaip tau viskas atrodo, bet pagal mane, tavo asmenybė jau pradeda imti viršų. Todėl sustoti dabar, būtu didžiausia klaida. - Įtraukdamas oro į savuosius plaučius jis vėl liaunasi kalbėti, ir vietoje to kad pabandyti susitelkti ties užduotimi, jis kelis kart gurkštelėja deja įšilusio nuo kambario temperatūros viskio. Skonis aiškiai pasirodo nemalonus, bet, jis pats kuo puikiausiai suvokia kad nesugebės pratęsti, jei neišgers bent šiek tiek alkoholinio gėrimo. Ištiesta ranka į merginos pusę, paskatina ją prieiti. Laukdamas kol Katherine Pierce-Lockwood pagaliau prisės šalia, pasistengia nepaleisti jos žvilgsnio iš savo regos spektro, kuomet pagaliau taria tai, kas toliau turės daugiausia reikšmės: - Gerai, jei manai kad geriausia būtu imtis svarbiausio, taip ir padarykime. Papasakok man apie akimirką, kuomet supratai kad myli tą asmenį. Nupasakok viską, kiekvieną savo mintį, kiekvieną veiksmą. Nepraleisk nieko, nes tai bus paskutinis kartas, kai žinosi tiesą apie savo praeitį su juo. Tiksliau būtent tą dalį, kuri leido tau patirti gyvenime tai, kas buvo gražu. Papasakok kas būtent privertė tave suprasti, kad jis yra tas asmuo, kurio tau taip beviltiškai reikia. Ir Katherine, jei apgaudinėsi mane, iš tikro meluosi tik pati sau. Čia tik perspėjimas.
Alicia Petrova
Alicia Petrova

If there is a hell, I will see you there.


Pranešimų skaičius : 1351
Įstojau : 2013-10-28
Rūšis : Zmogus
Darbo paskirtis : Housewife

Atgal į viršų Go down

alaric kambarys Empty Re: alaric kambarys

Rašyti by Arabella Petrova Pir. 11 17, 2014 7:21 pm

- Aš nesu tikra kad noriu kad mano prisiminimai, kurie buvo ir yra man svarbūs pradingtu, ir nors aš kuo puikiausiai suvokiu, kad jei kas nors liks, aš nesugebėsiu pradėti visko nuo pradžios. Jis yra mano gyvenimo dalis, ir su juo, tik su juo, būdama nemirtinga, jaučiausi gyva. Jis vertė mane džiaugtis kiekviena akimirka, ir aš nežinau kas nutiko, kad viskas tapo taip komplikuota. Tikriausiai manai kad esu visiška kvailė šitaip kalbėdama? Bet, aš visuomet maniau kad jis yra būtent tas asmuo, kurio laukiau. Jis yra ta epiška meilė, kuri niekuomet nedingta, ir mums būnant amžiniems, jausmai irgi bus amžini. Ir tuomet, kai pagaliau atsipalaidavau, viskas tapo nepakeliama. Ir iki pat dabar man galvoje skamba tie patys žodžiai, kuriuos jis tarė paskutinį kartą. Ir tai verčia mane... - *Nebaigdama savosios kalbos, neigiamai supurto galvą. Akivaizdu kad moteriai buvo ypatingai sunku kalbėti apie tai, kas jai suteikė ir džiaugsmą ir skausmą tuo pačiu metu. Sulaukusi ištiestos rankos iš vis dar nepažinto vyro pusės, Katherine Pierce-Lockwood ilgai nesvarstė, kuomet ištiesė savo vizualiai gležną plaštaką į jo pusę. Palydėta prisėdimui ant lovos, ji kažkuriam laikui užsiskleidė. Kalbėti ir atsiminti tai, kaip ankščiau viskas buvo gerai, buvo atitinkamai sunku. Supratimas kad bet koks dabartinis sprendimas galiausiai taps nepataisomu, pastebimai neramino. Todėl kuomet ji sunėrė abiejų savo rankų pirštus, žodžiai ėmė lietis savaime* - Tai buvo vėlyvas šeštadienio vakaras, kuomet ryte manęs laukė susitikimas su Niklaus Mikaelson, kurį parūpinti man turėjo jo vyresnysis brolis, kuris tuo metu buvo vieninteliu, kuris rodė norą padėti man amžiams susigrąžinti laisvę nuo minėtos šeimos. Mason'as pranešė kad nutraukė sužadėtuves su savo buvusia, ir visą tai kas vyko toliau, priminė romantinį kino filmą. Kiekvienas prisilietimas, iškvėpimas ir įkvėpimas bylojo apie tai, kad priklausiau jam, o jis man. Trumpam pabėgau į vonios kambarį, troškau paskutinį kartą gerai apgalvoti tai, ką ketinau daryti. Žinojau kad jei nukeliausiu pas originaliuosius, tai reikš kad Mason'as mirs. Jis buvo būtina auka tam, kad hibridas galėtu pravesti mistinį ritualą, kuris amžiams ją išlaisvintu nuo mėnulio prakeiksmo. Mano rankose buvo minėtas akmuo, o aš nebyliai stebėjau atvaizdą veidrody. Buvau kone šimtu procentų tikra, kad Mason'as nuo pat pradžių žinojo kad mausčiau jį. Jis niekuomet nebuvo kvailas ar naivus, kad pasiduotu pinklėms, kurias buvau paspendusi. Jis žinojo apie tai, kad mūsų santykiai nebuvo grindžiami tikrais jausmais, ir kad tebuvo laiko klausimas, kuomet jį nudeginsiu savo nuodais. Ir visą tai žinodamas, jis pasirodė man už nugaros. Jaučiau jo rankas ant savo kūno, kaip šiltas jo kvėpavimas atsimušė į mano petį, kaklą, kuomet jis atmetęs mano plaukus šalin, atrėmė smakrą į mano petį. Žinodamas kad esu jam it "juodoji našlė", jis pirmą kartą pasielgė taip nesavanaudiškai, leisdamas man suprasti kad net žinodamas tiesą, jis niekur nesitrauks. Ir kad ir kaip tai skaudino mus abu, tai buvo tas laikas, kuomet supratau, kad negaliu gyventi be jo. Mason'as man atvėrė akis į visiškai kitokį pasaulį. Ir net neturėdama žmogiškumo, supratau, kad myliu jį labiau, nei tai, kokie stiprūs buvo mano troškimai išgyventi. - *Pasukdama akis į vyriškio pusę, tamsiaplaukė aiškiai linktelėjo galva, tuo pačiu metu pratęsdama savo kalbą* - Aš supratau kad myliu jį, ir noriu kad tai kas tapo mūsų pradžia, niekuomet nepasiektu pabaigos. Jis tapo mano gyvenimo prasme. Ir tai mane baisiausiai gąsdino. Aplink buvo per daug priešų, ir tebuvo laiko klausimas, kuomet vienas iš mūsų bus "sumedžiotas". Vilkolakiui ir Vampyrei nebuvo lemta būti kartu... Ir jau po kelių savaičių, praleistu kartu, man teko išvykti. Dingau, kiekvieną akimirką vis labiau jo pasiilgdama. Tuomet, bėgant laikui, jis vėl mane susirado. Dar kartą įrodydamas, kad nėra nieko, kas verstu mus būti atskirai. Jis grąžino mano žmogiškumą, suteikdamas viltį, kad tai tęsis amžinai, nes dabar tiek aš, tiek jis, nemirtingi. - *Suspausdama savo lupas, moteris trumpam nuleido savo akis* - Po laiko, kuomet mes vėl susitikome, jis privertė mane jį pamilti dar kartą. O paskui viskas ėmė ridentis žemyn. Išdavystės, vilkolakiai... Mano mirtingumas. Klaidos. Ir pabaiga.
Arabella Petrova
Arabella Petrova

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


alaric kambarys 4buxtgA
Pranešimų skaičius : 4144
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : I very much enjoy certain cities especially Paris, NY and Chicago.
Meilė : AARON JARED FARLEY
Draugai : Love is friendship that has caught fire. It is quiet understanding, mutual confidence, sharing and forgiving. It is loyalty through good and bad times. It settles for less than perfection and makes allowances for human and weaknesses. LUCAS, DANIELLE.
Rūšis : HELLHOUND (20/21)
Darbo paskirtis : Good design is like a refrigerator—when it works, no one notices, but when it doesn’t, it sure stinks.
Klanas : 🌑 🌒 🌓 🌔 🌕

https://www.youtube.com/watch?v=4KJEZhUDSAY

Atgal į viršų Go down

alaric kambarys Empty Re: alaric kambarys

Rašyti by Alicia Petrova Pir. 11 17, 2014 7:57 pm

Klausant tamsiaplaukės moters kalbos, kuri kaip nulupta priminė jam vieną iš artimiausių šio gyvenime buvusių asmenų, vertė suaugusį vyrą jaustis pakankamai nesmagiai. Iš dalies, jis kuo puikiausiai suprato, kad šios sprendimas yra geriausia, kas tik gali laukti ateity, iš kitos dalies, jis taip pat jautė tai, kad tiek Katherine Pierce-Lockwood, tiek jos išrinktasis nebe turės to paties praeito kelio, kuris galimas daiktas kad buvo sunkus, galimas daiktas kad ne. Jos asmenybė bus sugrąžinta būtent į tuos laikus, kuomet moteris nebuvo pažinusi to, ką spėjo nupasakoti prieš tai. Tačiau vadovaudamasis vienintele nuomone, kad tamsiaplaukė mylėjo savo asmeny taip stipriai, kas tai ėmė ją žudyti, nusprendė žengti savo finalinius žingsnius, liečiančius būtent šios "istorijos" pabaigą. Teigiamas galvos linktelėjimas, buvo it paskatinimas tam, kad jis pagaliau prabiltu. Suimdamas Katherine plaštaką, originalusis vėl įtraukė oro į savuosius plaučius, tuo pačiu metu po kojomis pastatydamas pradėtą viskio butelį. Tai buvo tas laikas, kuris galiausiai pakeis ne vien praeitį, tačiau ir ateitį. Ir kuomet Saltzman'as palinko arčiau prie savo pašnekovės, kalba tapo natūraliai įtikinama. Žvilgsniai paskutinį kartą susitiko, ir jis sėkmingai pradėdamas, taip pat sėkmingai pabaigė užkalbėjimą: - Pasirinkimo vakaras buvo pakankamai ramus, tu ilgą laiką buvai paskendusi savo pačios mintyse. Ir akimirka, kuomet atsidūrei prieš veidrodį, o rankose laikei mėnulio akmenį. Jis nepasirodė. Tu ilgai galvodama, galiausiai supratai kad žaidimas, kuris vyko jūsų prasitęsusių susitikimų metų, pagaliau pasiekė pabaigą. Jis vis dar atrodė atgrasus, tiksliau jis tebuvo figūra ant šachmatų lentos, kurios žaidimą žeidei tu. Nuodugniai ištirdama savo tikslus, galiausiai supratai kad tavo išgyvenimas yra kur kas svarbiau nei jis. Tu tapai visiškai tikra tuo, kad nori būti laisva, ir vienintelis būdas tam, buvo suteikti Niklaus Mikaelson tai, ko jis troško. Visgi, tu nusprendei pagailėti savo "berniuko žaisliuko", bei išsinešei akmenį iš jo namų. Palikdama jį vieną. Tu niekuomet neturėjai tos akimirkos, kuomet suvokei kad myli ar priklausai Mason'ui Lockwood. To niekada nebuvo. Mėnulio akmuo atsidūrė Niklaus rankose, ir jis suteikė tau laisvę, pats atsirinkdamas aukas minėtam ritualui. Po tam tikro laiko, jūsų su Mason keliai vėl susidūrė, viena naktis ir tu susilaukei nuo jo vaiko. Ilgai kankindamasi ties pasirinkimu, nutraukti nėštumą, ar pasilikti. Galiausiai pasilikai prie paskutinio varianto. Tačiau jausmai tam vyrui nepakito, nes jis niekuomet nebuvo pasiekęs tavo širdies. Tai tik tarpsnis tavo gyvenime, vaiko tėvas, kuriam nejauti nieko, nei meilės, nei paniekos. Jis tau, nebėra svarbia gyvenimo žaidimo detale. - Nutraukdamas akių kontaktą nuo merginos, originalusis, paleido tamsiaplaukės ranką, pats tuo tarpu pasiekdamas prieš tai ant žemės paliktą butelį. Šiuo metu negrąžindamas žvilgsnio į pašnekovės pusę, perklausia: - Kas yra Mason Lockwood, Katherine? Pasakyk kaip dabar jautiesi?
Alicia Petrova
Alicia Petrova

If there is a hell, I will see you there.


Pranešimų skaičius : 1351
Įstojau : 2013-10-28
Rūšis : Zmogus
Darbo paskirtis : Housewife

Atgal į viršų Go down

alaric kambarys Empty Re: alaric kambarys

Rašyti by Arabella Petrova Antr. 11 18, 2014 9:15 am

*Būdama tik septyniolikos metų mergaitė, Katherine Pierce-Lockwood buvo priversta susipažinti su visiškai priešingu "gražiam" gyvenimu. Fizinis smurtas, kurį jai teko patirti prieš tai kai ji suvokė kad laukiasi vaiko, buvo aiškiai paliekantis žymią ant jos charakteristikos. Net tuomet, kai jos viduje plakė Nadios širdis, o ji tebuvo žmogumi, garsiai žadėjo kad nuo šiol jos gyvenimas bus kitoks. Ji pasieks visko, ko geidžia mirtingo asmens širdis, ir tai nebus tik tušti, nuoskaudos iššaukti žodžiai. Gimė Nadia, kuri buvo atiduota Katherine manymu į geras rankas, kuomet pati Pierce-Lockwood pradėjo savo gyvenimo kelionę visiškai kitokiu kampu. Naujos pažintys, aukštuomenė kuri su mielu noru priėmė unikalios išvaizdos savininke, nesunkiai apsuko jaunai merginai smegenys. Ji siekė daugiau ir daugiau, prarasdama tai kas buvo tikra, svarbu. Ji nebuvo gimusi bloga, anaiptol, tiesiog gyvenimas pavertė ją tokią. Būdama per daug jauna, Katherine prarado visiškai visus savo artimuosius, ir nebuvo ne vieno asmens, kuris priglaustu ją po savo sparnu. Ko galima norėti iš septyniolikmetės, kurios gyvenimas staiga tapo tuščias? Tušti troškimai, tuščios kalbos ir tuščias gyvenimas. Netrūkus po to, kai ji savo tikrus jausmus iškeitė į galimybę tapti Mikaelson (tiksliau būtent tokiu naivumu ji buvo apsėjusi save aplink, kuomet susipažino su šios šeimos atstovais). Ji buvo priversta nutraukti savo pačios gyvybę tam, kad turėti galimybę gyventi toliau. Ir ar kada nors, kas nors buvo apsvarstęs galimybę kad toks žingsnis toli gražu nėra iššauktas beviltiškumo? Greičiau tai yra labai sunkus ir viską pakeičiantis žingsnis. Ji atmerkė akis, dar tuomet, kai jos kaklas buvo veržiamas kilpa. Tas fizinis skausmas, kurį kėlė prabudimas, buvo kažkas tokio, ko apibūdinti nebuvo galima. Tačiau ji pakilo ant kojų, ir labai ilgą laiko tarpą stengėsi kovoti už save, slapstydamasi nuo tų, kurie iki pat dabar neleido jai būti laisvai. O 500 metų su viršumi, reikia pripažinti kad užgrūdino moterį būti tokia, o ne kitokia. Ji buvo viena, tačiau su laiku tai tapo tik privalumu. Niekuomet nesisukdama atgal, niekuomet nesustodama ilgam vienoje vietoje, ji darė viską, kas buvo būtina tam, kad išgyventu. Lipdama per galvas, trypdama pasitikėjimą, ir netgi daužydama širdis tiems, kurie iš tikro troško jai ištiesti pagalbos ranką. Ji išgyveno. Ir tai buvo svarbiausia. Toks gyvenimo būdas, su laiku susiformavusi išskirtinė charakteristika, tapo jos gyvenimo stiliumi, ir kiekvienas tardamas jos vardą, tarė tai su jaučiama panieka. Nes ji buvo kone tokia pat, koks nuo pat pradžios buvo Niklaus Mikaelson, ir tamsiaplaukei garbanei tai ne kiek nerūpėjo. Nerūpėjo iki pat tos akimirkos, kuomet jos gyvenime, visiškai nelauktai pasirodė asmuo, kuri ištirpdė "ledo karalienės" širdį, paversdamas ją paprasta, gyvenimu besidžiaugiančią moterimi. Ir tas gyvenimo laikotarpis, kurį Katherine Pierce-Lockwood praleido kartu su Mason Lockwood buvo pasakiškas. Tiesa, jiems kone kiekvieną dieną teko kovoti už savo išlikimą, tačiau argi tai buvo svarbu, kai jie buvo kartu? Pirmiausia stiprios simpatijos, toliau meilė ir galiausiai negebėjimas būti toliau nuo jo, tapo Pierce-Lockwood "liga". Jausmai jam, veikė parazituojančiai, nes ji jautėsi gerai tik tuomet, kai jie buvo kartu. O kai ne, viskas tapdavo per daug komplikuota. Ir dabar, stebėdama prie pat originalaus medžiotojo, ji savo noru sutiko pašalinti gražiausius atsiminimus apie tai, kas vyko ankščiau. Saltzman'o žodžiai, nuo pat pradžios skambėjo taip, tarytum jos kūne pūpsinti širdis vėl ėmė šalti. Prisiminimai, kuriuos moteris taip stipriai brangino, tapo nieko vertais. Prarasdama gražiausio savo laikotarpio prisiminimus, Pierce-Lockwood būdama atmerkusi akis, priešais matė kaip pakankamai greitai ėmė dingti viskas, kas buvo reikšminga: pirmi susitikimai, pirmi bučiniai, pirmi prisilietimai, ginčai, kurie visuomet pasibaigdavo aršiu seksu, tas pats seksas, viskas... Dingo vos per kelias minutes, kuomet Saltzman'as vardino tai, ką pasiima iš jos, ir ką suteikia už tai. Širdis kuri ankščiau atrodė plakė tuo pačiu ritmu, kaip Lockwood'o, tapo vos girdima, šalta ir neliečiama. Katherine sumerkė akis, kaip tik tuo metu kai dingo paskutinės, kartu praleistos dienos prisiminimas. Istorija tapo iškreipta, mat tolimesniame savo egzistavime ji ne vien kad nemylėjo Mason'o, bet ir nejautė jam visiškai nieko. Tamsių akių vokai vėl pakilo aukštyn, kuomet garbanė nukreipė savo žvilgsnį į kalbančio pusę. Jo klausimas galiausiai privertė jos veide pasirodyti tai pačiai, dviprasmiškai šypsenai, kuri dengė tamsiaplaukės veidą visus tuos 500 metų. Ji vėl buvo savimi, ta pačia, nieko aplink nevertinančia Katherine Pierce. Mat iš sąjungos, meilės, kuri turėjo trūkti amžinybę, neliko visiškai nieko. Ir ji jautėsi laisva, nors viduje ir buvo jaučiama dalinė tuštuma, tarytum kažko trūktu, bet ji pati nežinotu ko, ji jautėsi gerai* - Mason Lockwwod yra karštakošis vilkolakis, su kuriuo kadaise turėjau romaną. Jis yra mano dukters tėvas, ir man tuščia vieta. Ir aš jaučiuosi nuostabiai, - *Nuleisdama akis į savo dabartinę aprangą, moteris kaip mat pakyla nuo lovos, rankos mostu nurodydama savo dabartinę aprangą* - Neskaitant to, kad man būtina susitvarkyti, viskas yra nuostabu. - *Plati šypsena, kurios nebuvo galima pamatyti jau kuris laikas, privertė ją pradėti veikti. Patraukdama link drabužių spintos, ji pirštais perbraukė per visas joje sukabintas pakabas. Ir kuomet suraukusi antakius, dar kartą pasisuko į Saltzman'ą, prabilo* - Tikiuosi kad tu nesi koks nekaltutis, kuris šiuose namuose neturi nieko, kas tiktu moteriai? Pavyzdžiui, aprangą?
Arabella Petrova
Arabella Petrova

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


alaric kambarys 4buxtgA
Pranešimų skaičius : 4144
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : I very much enjoy certain cities especially Paris, NY and Chicago.
Meilė : AARON JARED FARLEY
Draugai : Love is friendship that has caught fire. It is quiet understanding, mutual confidence, sharing and forgiving. It is loyalty through good and bad times. It settles for less than perfection and makes allowances for human and weaknesses. LUCAS, DANIELLE.
Rūšis : HELLHOUND (20/21)
Darbo paskirtis : Good design is like a refrigerator—when it works, no one notices, but when it doesn’t, it sure stinks.
Klanas : 🌑 🌒 🌓 🌔 🌕

https://www.youtube.com/watch?v=4KJEZhUDSAY

Atgal į viršų Go down

alaric kambarys Empty Re: alaric kambarys

Rašyti by Alicia Petrova Kv. 11 20, 2014 7:14 am

Nesugebėdamas praleisti ne vieno priešais buvusios moters, net menkiausio, raumens sujudimo, stengėsi įsisavinti kiekvieną, asmenybės pasikeitimo akimirką. Iš dalies buvo galima pasakyti, kad būtent šiuo metu originalusis mistinių būtybių medžiotojas, aiškiai didžiavosi savo natūraliai atsiradusiu gebėjimu paveikti kitus, naudojant "minties galią". Tai kaip akyse keitėsi ilgametė vampyrė, vertė jo veide tam tikru metu, pasirodyti blankiai šypsenai. Ir tiesa, jis kuo puikiausiai suvokė tai, kad jei būtu veikęs grynai iš didelio noro pakenkti Mason'ui Lockwood, kurio jis ne vien kad nepažinojo, bet ir prieš jį konkrečiai nieko neturėjo, šis planas būtu kaip tik tinkamas. Tačiau, vienintelis paskatas, kuris vertė Saltzman'ą elgtis būtent taip, o ne kitaip, buvo tik tai, kad jis niekada nebuvo iš tų vyrų tarpo, kurie mėgavosi vaizdu, kurį perteikdavo kenčianti moteris. Galimas daiktas, kad būtent remdamasis panašiu požiūriu, jis ilgai nesugebėjo pykti ant savosios žmonos, kuri veikiau pasirinko neprognozuojama vampyrės gyvenimą, nei kad "nuobodžią" rutiną, kurią taip troško sukurti jis, kuomet pats buvo viso labo mirtingu asmeniu. Giliai įtrauktas į plaučius oras, privertė jį kažkurį laiką likti nebyliam. Stebėdamas, detaliai analizuodamas Katherine Pierce-Lockwood, vyras nesugebėjo praleisti pro akis ir tai, kad būdama panaši į Elena Gilbert, vampyrė buvo velniškai seksuali. Ir tas menkas rankšluostis, kuris tariamai dengė jos kūną, vertė medžiotoją mintyse apsvarstyti tai, kas būtu, jei šios medžiagos ant moters kūno nebe liktu. Neigiamai supurtydamas galvą, bei primindamas sau tai, kad penkis šimtus metų gyvenanti vampyrė yra vizualiai tokia pat kaip Elena, kurią jis dalinai laikė savo globotine, stengėsi kaip galima greičiau sugrįžti į "realų pasaulį".
Todėl, kuomet paremdamas delnus į savuosius kelius, vyras pakilo nuo lovos, ant kurios prieš tai buvo patogiai atsisėdęs, žengė kelis žingsnius link Pierce-Lockwood, vis stengdamasis išlaikyti savo žvilgsnį ties pašnekovės veidu. Tai kas sklido iš jos, žodžiai, kurie tik patvirtino jo spėjimus, kad geriausias būdas šiai atsigauti yra pamiršti tam tikras gyvenimo detales, pakeičiant jas kitomis, suteikė kiek laisvesnę aplinką. Tačiau, nematydamas daugiau prasmės kabintis to, ko naujame vampyrės gyvenime nebe egzistavo, šis te pro pastebimą šypseną tarstelėjo: - Šaunu, toks tavo požiūris į gyvenimą man labiau nei patinka. Džiaugiuosi dėl to, kad jautiesi gerai. Nes tai, kad pakilai nuo šios lovos, verčia mane manyti kad esi kone stipriausias asmuo, kokį mačiau savo gyvenime. Ir tai, ne menkas komplimentas iš to, kuris to nedaro.
Moters kalba šiek tiek blaškė, todėl, kuomet medžiotojas suraukė savus antakius, savaime išsprūdo atitinkamas atsakymas: - Tačiau nesu panašus ir į tokį, kuris neturėdamas kitokios veiklos gyvenime, renka buvusių sugulovių drabužius tam, kad šiuos pateikti kitai, kai tai taps reikalinga. Galiu nebent pasiūlyti kažką iš savosios aprangos, nors įtariu, kad pasakysi kad tai nėra tau tinkamas variantas. - Puse lūpų šyptelėdamas, trumpam nuleidžia akis, ko pasekoje pratęsia: - Pabandysiu ką nors sugalvoti, jei suteiksi man šiek tiek laiko.
Alicia Petrova
Alicia Petrova

If there is a hell, I will see you there.


Pranešimų skaičius : 1351
Įstojau : 2013-10-28
Rūšis : Zmogus
Darbo paskirtis : Housewife

Atgal į viršų Go down

alaric kambarys Empty Re: alaric kambarys

Rašyti by Arabella Petrova Antr. 11 25, 2014 4:24 pm

*Stoviniuodama priešais spintą, kurią kažkuriuo metu buvo pradariusi, vis dar pirštais braukė per tvarkingai sukabintus kostiumus, kurie aiškiai iš savo vaizdo leido suprasti tai, kad šio kambario savininkas buvo linkęs prie oficialaus stiliaus. Tai kad šiuose namuose nesimatė laisvalaikio drabužių, savaime piršo nuomonę, kad Saltzman'as norėdamas to ar ne, buvo labiau linkęs prie savo darbo specifikos, nei kad linksmybių, kurių buvo akivaizdžiai pasiilgusi Pierce-Lockwood. Neturėdama prisiminimų, kurie rišo jos gyvenimą su tuo vyru, kuris kadaise nenuleisdamas rankų ne akimirkai, privertė ją vėl prisiminti tai, ką reiškia būti žmogumi, ji buvo visiškai nepriklausoma: tiek savo mintimis, tiek savo kūnu. Santuoka, ir atsidavimas vienam, kas ankščiau buvo svarbiausia šios personos gyvenime, šiuo metu nereiškė visiškai nieko. Šiuo metu, prieš šių namų savininką stoviniavo ne kas kitas, kaip ta pati Katherine Pierce, kuri savo unikalumu kėlė baimės pojūtį, kiekvienam, kuris jos dominavimo metu, kad ir atsitiktinai kirsdavo šiai kelią. Neturėdama sąžinės graužaties, moteris vėl ėmė gyventi "geriau tu mirsi, nei aš nukentėsiu" taisykle. Dar nespėdama pasisukti į kalbančio asmens pusę, tamsiaplaukė garbanė savo veide ištempė kampinį šypsnį, kuomet kambario patalpose nuaidėjo komentaras apie stiprumą* - Manau kad tu dar neturi net menkiausio supratimo tame, kas aš esu. - *Kuomet vampyrė pagaliau nusprendė skirti šiek tiek daugiau savo dėmesio asmeniui, kuris suteikė jai visapusišką veiksmų laisvę, jos žvilgsnis savaime nukrypo į Sattzman'o "adomo obuoliu", kuris buvo aiškiai atsikišęs, lyg demonstruotu priešais buvusio asmens vyriškumą. Giliai įtraukdama oro į savuosius plaučius, moteris vos pastebimai sujudino savus antakius, kuomet žvilgsnis pagaliau pakilo prie vyriškosios giminės atstovo veido. Liežuviu perbraukdama per savo lupas, ji praskleidė jas, iš savęs tuo pačiu metu išspausdama kai kuriuos žodžius* - Atvirai kalbant, esi labiau panašus į tokį, kuris seniai praradęs tarkim susižavėjimo objektą, tuo pačiu metu neteko ir linksmybių, kurias gali suteikti moteris. Taigi, verčiau jau sugalvotum ką nors, kas man suteiktu tai ko noriu. Kitaip, būsiu priversta nedėkingai pasitraukti iš čia ten, kur man suteiks ko noriu. Tačiau... - *Žengdama daug arčiau prie vyriškio, ji kaip tyčia ištempe veide savimi labai pasitikinčios moters, šypseną* - ...turiu įtarimą, kad tu nelabai nori kad taip nutiktu. - *Nieko nuostabaus, būdama akivaizdžiai seksualiai patrauklia moterimi, Katherine Pierce niekuomet nesivaržė to, kad esant reikalui, būtu apmaudu nepasinaudoti tuo, ką suteikė gamta, ypač jei tai neturi ne vieno trūkumo. Kuomet jos dešiniosios rankos, rodomasis pirštas perėjo per viršutinę, jos kūną dengusio, rankšluosčio dalį, trūko vos kelias akimirkas, kuomet moteris užkabindama kilpą, leido minėtam daiktui nukristi šiai po kojomis. Mina ne kiek nepakito, nors žvilgsnis ir tapo kiek labiau tyrinėjančiu* - Tuomet siūlyčiau tau paskubėti...
Arabella Petrova
Arabella Petrova

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


alaric kambarys 4buxtgA
Pranešimų skaičius : 4144
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : I very much enjoy certain cities especially Paris, NY and Chicago.
Meilė : AARON JARED FARLEY
Draugai : Love is friendship that has caught fire. It is quiet understanding, mutual confidence, sharing and forgiving. It is loyalty through good and bad times. It settles for less than perfection and makes allowances for human and weaknesses. LUCAS, DANIELLE.
Rūšis : HELLHOUND (20/21)
Darbo paskirtis : Good design is like a refrigerator—when it works, no one notices, but when it doesn’t, it sure stinks.
Klanas : 🌑 🌒 🌓 🌔 🌕

https://www.youtube.com/watch?v=4KJEZhUDSAY

Atgal į viršų Go down

alaric kambarys Empty Re: alaric kambarys

Rašyti by Alicia Petrova Tr. 11 26, 2014 6:10 am

Stovėdamas vos per kelis žingsnius nuo savosios pašnekovės, originalusis medžiotojas kažkuriam laikui buvo nuleidęs savo žvilgsnį apačion. Kuomet aplinka nebe buvo tokia formali, esant visiškai normaliam vyrui, tapo sunkiai nepastebima tai, kad moters kūnas buvo dengiamas rankšluosčiu, kuris iš pažiūros nesilaikė labai tvirtai. Todėl toks blaškymas vertė Saltzman'ą apgalvoti galimybę, kad geriausia jam pačiam būtu dabar pat patraukti šalin, pranešant Pierce-Lockwood draugei apie tai kad užduotis buvo įvykdyta. Tačiau kažkokia nematoma ir nepaaiškinama jėga vis dar vertė jį pasilikti čia. Klausydamas garbanės kalbos, medžiotojas pastebimai gūžtelėjo savais pečiais, kuomet visiškai netikėtai sau pačiam, prasitarė: - Tikriausiai ne man tau reikia sakyti apie tai, kad yra sakoma kad viena ranka būtinai turi plauti kitą. Man reikia tavo paslaugos, Katherine. O kadangi esu kone tikras kad daiktas, kuris priklauso man dabar randasi pas tavęs. Noriu jo atgal. Turiu omeny kuolą, kuris buvo sukurtas kaip tik tuomet, kai ant mano pečių buvo užtrauktas nemirtingumas. Būčiau dėkingas, jei man jį parūpintum.
Šiek tiek sujudindamas savu antakius, vyras vėl sugrąžino savo žvilgsnį į akivaizdžiai gundančios asmenybės pusę. Katherine Pierce-Lockwood net menkiausias sujudimas buvo susietas su "seksu", todėl neritmingas kvėpavimas, kuris begėdiškai išdavė alkoholiu gyvenančio asmens, jaudulį. Žengdamas žingsnį atgal, vyras savo veide ištempė kampinę šypseną, kaip tik tuo metu, kai tamsiaplaukė nusprendė pakomentuoti šio asmeninį gyvenimą, apie kurį aiškiai nenutuokė nieko. Nebūdamas tas asmuo, kuris yra linkęs aptarinėti panašius dalykus, neigiamai supurtęs galvą, ir ne akimirkai nepradangindamas akivaizdžiai matomos, geros nuotaikos atspindžio, negarsiai tarė: - Jei tau tikrai patogu šitaip galvoti, tuomet kas aš toks, kad sunaikinti panašias mintis, iš tavo galvos? Pakviesiu tavo draugę, gal ji jau bus spėjusiu susimesti savo daiktus į šiuos namus.
Pasisukdamas ant kulno, ir akivaizdžiai ketindamas patraukti šalin, buvo "priverstas" sustoti. Prieš akis atsivėrė, švelniai tariant tobulu seksualumu dvelkiančios moters atvaizdas. Šiek tiek prasiskleidusios lūpos, ir netipiškai jam iškelti antakiai, nusekė tai kad geras kelias sekundes Saltzman'as liko stovėti savo vietoje, nesugebėdamas krustelėti ne vieno raumens. Ir būtu labai kvaila sakyti, kad priešais matomas nuogos moters kūnas nejaudino. Jaudino dar ir kaip. Ir kuomet jis taip ir nepratardamas ne vieno žodžio, pirmiausia nusitraukė nuo savęs marškinius, trūko akimirką, kuomet vyras vampyrišku greičiu atsirado šalia Pierce-Lockwood. Abiejų, suaugusių asmenų kūnai kone lietėsi vienas prie kito, ir tai sudarė būtent tokį vaizdą, kad tai kas kone šaukte šaukė kad įvyks, buvo neišvengiama. Visgi, medžiotojas niekuomet nebuvo tuo, kuris iš karto griebia tai, kas norima. Todėl kuomet jo kūnas pagaliau sujudėjo, originalusis vampyras, pakankamai greitai užmovė savo marškinius ant garbanės. Delnais suimdamas Katherine veidą, jis privertė moterį pažvelgti į save, kuomet veide dar kartą pasirodė atitinkamai plati šypsena:
- Aš tai ir darau, - Kalba apie skubėjimą, kaip tyčia vertė originalų medžiotoją nepatraukti šalin. Tai kaip moteris nesunkiai sugebėdavo išderinti bet kokį, sveiku protu vadovaujantį asmenį, vertė jį jaustis ne savame kailyje, pamirštant apie tai kas sukosi aplinkui. Ir kuomet Alaric Saltzman pagaliau atitraukė savo rankas nuo moters veido, jis viso labo tik teigiamai linktelėjo galva. Bandydamas priversti save išeiti iš kambario.
Alicia Petrova
Alicia Petrova

If there is a hell, I will see you there.


Pranešimų skaičius : 1351
Įstojau : 2013-10-28
Rūšis : Zmogus
Darbo paskirtis : Housewife

Atgal į viršų Go down

alaric kambarys Empty Re: alaric kambarys

Rašyti by Arabella Petrova Tr. 11 26, 2014 7:38 am

*Nesugebėdama susilaikyti nuo šypsenos, kuri pasirodė kaip tik tuo metu, kai tame pačiame kambary, kaip ir tamsiaplaukė, stoviniavęs vyras, nesugebėjo paslėpti savo sutrikimo, liečiančio jos netikėtą gestą ties rankšluosčiu. Perdėtas pasitikėjimas savimi, bei pasimėgavimas tuo, kaip aplinka reagavo į moters susigrąžintą "aš", vertė ją jaustis neapsakomai gerai. Todėl net nepaisant to, kad Saltzman'as nusprendė pasirodyti džentelmenu, bei ant jos pečių užmetė savo marškinius, ne kiek neišmušė vampyrės iš vėžių. Nors reikia pripažinti, kad kaip tik tuo metu, kai vyras nieko nepasakęs nusimetė nuo savęs viršutinį drabužį, šiai pasirodė kad situacija bus pakreipta kiek kitokia linkme. Trumpam nuleistas žvilgsnis, vertė Katherine Pierce-Lockwood jaustis labai saugiai. Mat tai kas buvo pasakyta pirmiausia, paskatino moterį prasitarti* - Esi visiškai tuo tikras, kad nusipelnei vienintelio ginklo, kuris tik gali sunaikinti bet kurį iš originaliosios padermės? Ne, širduk. Mums abiems reikalingas daiktas šiuo metu randasi kaip tik tose rankose, kurios atras jam tinkamą paskirtį. Nes, pripažinkime, ankščiau ar veliau arba man arba tau imtu niežėti rankos panaudoti baltojo ąžuolo kuolą prieš Niklaus Mikaelson, arba kurį nors iš jo šeimos. Todėl geriausia kad tas daiktas pasiliktu pas Lockwood'us, nes kad ir kaip be pasukus, nuo to daikto priklauso jų tolimesnis egzistavimas. O tol, kol Niklaus nekiša savo nosies į mano reikalus, jis man nekelia grėsmės, bei tuo pačiu metu susidomėjimo. - *Timptelėdama savo lopas tik į vieną pusę, tamsiaplaukė vampyrė specialiai sudarė tokią išraišką, kuri už save pačią pranešė tai, kad moteris nepasako visko, kas buvo tikimasi išgirsti. Neskaitant to, kad Mason'ui Lockwood ši šiuo metu nejautė visiškai nieko, tai toli gražu nereiškė kad ji troško kad minėtasis buvo per plauką nuo mirties. Tuo labiau kad prisiminimas, kad ir iškreiptas, buvo likęs, ji savo noru perdavė savo vyrui mistinį kuolą, dar tuomet kai jie buvo kartu paskutinį kartą. Gilus kvėpavimas, ir tai kad ji nesijautė kaip nors nejaukiai, privertė vampyrę lemtingu metu pakelti akis į savo pašnekovą. Jo rankos laikė jos veidą, ir jų žvilgsniai susitiko. Šiuo metu būdama visiškai laisva, Pierce-Lockwood leido sau pamatyti ir tai, kad vyras kuris ištiesė jai pagalbos ranką, kuomet tai buvo labiausiai reikalinga, kuomet ji pasiekė savo tamsiausią gyvenimo tašką, buvo aiškiai patrauklus. Jo taktiška elgsena, ir didžiulės pastangos dedamos į tai, kad būtu pats laikas pasitraukti, vertė moterį kuo toliau tuo labiau į save įsiurbti pasitikėjimą. Ir kuomet jis dar nebuvo spėjęs pasitraukti, vis dar neslėpdama šypsenos, ji pratęsė* - Tu vis dar čia, Alaric'ai. - *Jo rankos atitrūko, kuomet, akis nuleidusi vampyrė ėmė segiotis gautų marškinių sagas. Tyla ir tai kad vyriškis taip ir nepasitraukė už durų, vertė vampyrę elgtis dramatiškai* - Tu tikrai karštas Saltzman'ai, bet dabar eik šalin. Man yra reikalinga apranga, nes nesiteikiu šiuose namuose šiandiena praleisti visą laiką.
Arabella Petrova
Arabella Petrova

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


alaric kambarys 4buxtgA
Pranešimų skaičius : 4144
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : I very much enjoy certain cities especially Paris, NY and Chicago.
Meilė : AARON JARED FARLEY
Draugai : Love is friendship that has caught fire. It is quiet understanding, mutual confidence, sharing and forgiving. It is loyalty through good and bad times. It settles for less than perfection and makes allowances for human and weaknesses. LUCAS, DANIELLE.
Rūšis : HELLHOUND (20/21)
Darbo paskirtis : Good design is like a refrigerator—when it works, no one notices, but when it doesn’t, it sure stinks.
Klanas : 🌑 🌒 🌓 🌔 🌕

https://www.youtube.com/watch?v=4KJEZhUDSAY

Atgal į viršų Go down

alaric kambarys Empty Re: alaric kambarys

Rašyti by Alicia Petrova Tr. 11 26, 2014 4:29 pm

Tai kad prieš oficialų mirimą, patyrusiam medžiotojui, kuriam galiausiai buvo suteikta galimybė sunaikinti visus originaliosios šeimos vampyrus, buvo vienintelė bėda, kurios šis taip ir neišmoko išmesti iš savo gyvenimo. Vyriausia minėtos šeimos moteris, nieko kito nepadarė, kaip suteikusi Saltzman'ui, "išplovė" šiam smegenys tokiu pačiu principu, kokiu šis vos prieš kelias minutes padarė Katherine Pierce-Lockwood. Ir jei ne menkas nukrypimas, kuris lietė tai kad jis taip greitai savo susidomėjimą garbane perkėlė į fizinės-seksualinės traukos lygmenį, viskas ir būtu susieta vien tik su užkoduotos užduoties siekimu. Iš dalies moters žodžiuose buvo tiesos, tol kol Niklaus Mikaelson nesirodo čia ir nesistengia sumaišyti visas kortas, tol jis nebuvo aktuali asmenybė. Kitą vertus, trumpa tyla kurią buvo pasėjęs originalusis hibridas, tebuvo tyla prieš audrą. Mat nebuvo ne vieno asmens, kuris sugebėtu ilgesniam laikui priversti dėl valdžios pamišusį asmenį pasitraukti į šalį. Net menkas faktas, kad iš Mikaelson'o buvo atimta jo moteris, neprivertė jo užsidaryti savy, o tik atvėrė duris monstrui, kuris prieš tai už jų slėpėsi. Giliai įtraukdamas oro į savuosius plaučius, ganėtinai aukšto ūgio vyriškis nuleido akis į pašnekovę, kuri kaip tik tuo metu buvo beveik baigusi dėstyti savo nuomonę: - Tebūnie. Tačiau turiu stiprią nuojautą, kad ne už ilgo, tavo nuomonė buvo pakeista. Galu gale, nesunaikinamas balto ąžuolo kuolas buvo sukurtas man, ir kad ir kaip tiki tuo kad jis geriausiai turėtu pasilikti tarp hibridų, mano manymu, apkalbamą daiktą geriausiai suvaldyti sugebėčiau aš.
Nesistengdamas per daug užvilkinti šios kalbos, vyras specialiai pakėlė savo ranką, rodomuoju pirštu nurodydamas savo smilkinį, po ko pasistengė interpretuoti savo veiksmus žodžiais: - Nepamiršk to, Katherine. Kad esu ne šiaip alkoholiu dieną praskaidrinantis asmuo. Esu medžiotojas iš prigimties, ir originalusis iš aplinkybių. Ankščiau ar veliau kuolas vis tiek bus mano rankose, ir geriausia jei tai nutiktu be priešinimosi. Nes, negaliu garantuoti to, kad dabar mano nuosavybę laikantys asmenys, po mano apsilankymo liks gyvi. - Kampinė šypsena, kuri akimirksniu atsirado vyro veide, privertė jį nudelbti savo akis žemiau moters veido. Ji atrodė kaip geidžiamas objektas iš beveik kiekvieno vyro erotinės fantazijos. Katherine buvo nesuvaržoma jokių įsitikinimų, toli gražu ne miela asmenybė, charakteringa, ir viskuo traukianti. Tiesą pasakius, ji buvo visiška priešingybė toms, su kuriomis ankščiau teko susidurti Saltzman'ui. Ir tai kaip greitai jis buvo paveiktas fizinės traukos jai, buvo ypatingai neįprasta. Per daug viską paaištrinantys, vampyriški, jutimai vertė jį elgtis nesavitai. Todėl kuomet Pierce-Lockwood nesunkiai pastebėjo šio "akimis imantį" žvilgsnį, nesugebėdamas paslėpti dalinio sutrikimo, vyras teigiamai linktelėjo galva, kuomet liežuviu perbraukęs per savo lūpas, pasisakė: - Žinau. Kartais sakoma, kad jei nori kad būtu padaryta gerai, padaryt pats. - Kuomet prieš tai nuleistas žvilgsnis pagaliau pakilo, o jo kūnas akivaizdžiai neketino liautis reagavęs į menkai apsirengusią tamsiaplaukę, vyras te pratęsė: - Nemanau kad būtu suprasta teisingai, jei pasirodyčiau prieš tavo drauges be marškinių ir su stovinčiu. Tad, Andreos kambarys antrame aukšte. Manau kad nesunkiai sugebėsi susirasti ten tai, ko tau reikia. - Ketindamas pasitraukti, originalusis iškėlė ranką, bei ore sumojo rodomuoju pirštu: - Ir Katherine. Geriausia jei kuriam laikui, šie namai taptu tavais. Mums bus ne pro šalį turėti šalia tokią kaip tu, o tau, užnugaris taip pat, nemanau kad pamaišytu. Jei čia sugalvotu pasirodyti tavo eks, su Jorkšyro Terjerais ir savais išvedžiojimais. - Kaip tik tuo metu pasitraukdamas, suteikė jai progą praeiti.
Alicia Petrova
Alicia Petrova

If there is a hell, I will see you there.


Pranešimų skaičius : 1351
Įstojau : 2013-10-28
Rūšis : Zmogus
Darbo paskirtis : Housewife

Atgal į viršų Go down

alaric kambarys Empty Re: alaric kambarys

Rašyti by Arabella Petrova Tr. 11 26, 2014 5:45 pm

*Atsižvelgiant į tai, kad tamsiaplaukė vampyrė ne vien tik visuomet buvo žinoma dėl savo labai sudėtingos charakteristikos, nepalaužiamas užsispyrimas buvo dar vienas šios asmenybės arkliukas. Nesistengdama per daug įsilieti į pokalbį, kurio metu šios nuomonė aiškiai būtu priešinga priešais esančiam, Katherine Pierce-Lockwood viso labo veide išlaikė atitinkamai valiūkišką šypseną. Stebėti tai, kaip į jos buvimą šalia reagavo medžiotojo kūnas buvo kur kas maloniau nei nuobodus pokalbis apie mistinį ginklą, kurį buvo sukūrusi ta pati asmenybė, kuri ir leido savo vaikams tapti monstrais, kuriais šie yra virtę dabar. Stebėdama kalbančio vyro elgesį, garbanė nepraleido progos provokuoti jo dar labiau. Ir tuomet, kai atrodė kad pokalbis buvo beveik baigtas, žengdama kelis žingsnius link Saltzman'o, ši te pasitempė aukštyn. Kuomet švelnios, bei šiltos vampyrės lūpos palietė medžiotojo žandikaulio liniją, moteris plačiau nusišypsojo* - Manau kad šią diskusiją, mes su tavimi turėtume pratęsti veliau, kuomet šitaip nesijaudinsi. - *Mirktelėdama jam akimi, moteris pagaliau atsitraukė. Keli žingsniai link durų buvo ant tiek tylūs, kad atrodė kad šiame kambary buvo tik vienas asmuo. Praeidama pro koridorių, bei dėl girdimų apačioje už kampo balsų, ji stengėsi neatkreipti į save pašalinio dėmesio. Atskleisti tiesą apie tai, kad ji randasi namuose, kuriuose praėjimą turi originalusis, buvo visiškai nenaudinga. Todėl, pasinaudodama savo sugebėjimais judėti greitai ir tyliai, moteris nesunkiai nusigavo iki nurodyto kambario. Andreos Argent aprangos stilius aiškiai skyrėsi nuo to, prie ko buvo pratusi originali vampyrė. Tačiau tai buvo tuo pačiu metu geriausia, ką šiuose namuose buvo įmanoma surasti. Iš spintos pasiimdama iš pažiūros labiausiai tinkamus drabužius, moteris netrūko ilgai. Kuomet pasipuošė sau netipine apranga, Pierce-Lockwood neparodė didelio noro pasilikti čia ilgam, bent šiandiena. Alkio troškimas, bei naujų potyrių ieškojimas kone stūmė tamsiaplaukę garbanę pro duris. Todėl, pasinaudodama galiniu išėjimu iš šio pastato, kažkuriam laikui pradingo, tarytum jos niekuomet čia ir nebuvo*
Arabella Petrova
Arabella Petrova

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


alaric kambarys 4buxtgA
Pranešimų skaičius : 4144
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : I very much enjoy certain cities especially Paris, NY and Chicago.
Meilė : AARON JARED FARLEY
Draugai : Love is friendship that has caught fire. It is quiet understanding, mutual confidence, sharing and forgiving. It is loyalty through good and bad times. It settles for less than perfection and makes allowances for human and weaknesses. LUCAS, DANIELLE.
Rūšis : HELLHOUND (20/21)
Darbo paskirtis : Good design is like a refrigerator—when it works, no one notices, but when it doesn’t, it sure stinks.
Klanas : 🌑 🌒 🌓 🌔 🌕

https://www.youtube.com/watch?v=4KJEZhUDSAY

Atgal į viršų Go down

alaric kambarys Empty Re: alaric kambarys

Rašyti by Mason Lockwood Tr. 02 11, 2015 1:11 pm

[ Jei gerai supratau, pagal plana, Masonas turejo atvaziuoti pasiimti Kat butent is sios vietos... Tinkamesnes temos neradau, todel rasysiu tiesiog cia, pataisykit jei ne ten pataikiau ;D ]

Valanda, po kurios pora buvo susitarusi susitikti butent siuo adresu, Masonui prabego it kelios minutes. Noras maitintis buvo uzvaldes jo mintis, jo kuna ir prota. Jo nebekamavo sazines priekaistai, nebeslege atsakomybes nasta ir tai, tiesa pasakius, buvo neapsakomas jausmas zmogui, kuris visa gyvenima buvo varzomas ir slegiamas priimineti teisingus sprendimus.
Zvilgtelejes i rankini savo laikrodi jis negarsiai atsiduso. Jis velavo. Nepaisant to, isjungdamas varikli jis syptelejo su tam tikru palengvejimu. Neturedamas jokios susisiekimo priemones, mat pastaraja buvo negriztamai sugadines, jis keleta kartu spustelejo automobilio signala ir neskubedamas islipo lauk. Odine jo striuke kartkartemis zvilgteledavo apsviesta netoliese stovejusio vieniso gatves zibinto kai jis pasiremes i masinos kapota uzsiruke. Supainioti adreso jis negalejo, po desine stuksantis pastatas buvo tarytum vaiduoklis-aplylinkes buvo miskingos, o kaimynu gausa Graceland namai taip pat negalejo pasigirti. Dar karta zvilgtelejes i laikrodi, kuris kaip tik muse penkiolika iki vidurnakcio jis ispute lig tol plauciuose uzlaikytus dumus. Apatiniame namo aukste dege sviesos ir net is atstumo, kuris skyre Lockwooda nuo dabartines Katherine gyvenamosios vietos, jis galejo izvelgti keleta namuose buvusiu siluetu, is kuriu vienas netrukus eme judeti lauko duru link. Savaime suprantama, pamanes, jog tai ne kas kitas, o Pierce, vilkoalkis ir pats pasijudino ketindamas atidaryti bagazine, kad si galetu ten sukrauti savo lagaminus.
Mason Lockwood
Mason Lockwood

Throw me to the wolves & I will come back leading the pack.


Pranešimų skaičius : 1114
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 42
Miestas : New York
Meilė : The marked one (Gabby)
Draugai : Sammy, Jake,Tayler,Jack
Rūšis : Vilkatas
Darbo paskirtis : Fire fighter

Atgal į viršų Go down

alaric kambarys Empty Re: alaric kambarys

Rašyti by Alicia Petrova Kv. 02 12, 2015 4:39 am

Nepriekaištinga klausa, bei mokėjimas puikiai apgalvoti kiekvieną savo veiksmą, pastebėti kiekvieną smulkmeną, buvo suteiktas šiam vyrui, kaip tik tuomet, kai šis vardan "geresnio, iš dviejų blogių", pasirašė sutartį su pačiu šėtonu. Ir kalba eina toli gražu ne apie originalų hibridą, Niklaus Mikaelson. Priešistorė yra labai ilga, mažai kam žinoma, ir galima pasakyti kad dalinai nuobodi, kad tam skirti papildomo laiko. Ypatingai kad esmė nesikeičia, Alaric Saltzman yra originalusis vampyras, kuris nuo seno priklauso medžiotojų klanui, kuris rūpinuosi tuo, kad visi numirėliai galiausiai atgultu po žeme. Tik reikia nepamiršti paminėti to, kad jis nesiterlioja su antros ar bet kokios kitos kartos vampyrais. Šio užduotis, nuo pat pradžios buvo, originali šeima. Ir tik lemtingas įvykių posūkis, kuris nemirtingumu palietė jo globotinę, privertė šį vyrą sustoti. Sustoti tam, kad dar kartą apgalvoti ar šio veiksmai iš tikro yra tokie kilnūs, kokie atrodė visuomet. Slėpdamas tiesą apie savo egzistavimą nuo kiekvieno, kurį kadaise vadino šeima, jis neketino viešai pripažinti tiesos, "juk jis yra toks pat, nieko vertas padaras, kokius visą savo gyvenimą naikino". Ir tai tikslus hipokratiškas požiūris, kuris ankščiau ar vėliau pakiš jam koją. Pusantro mėnesio, kuriuos šiuose namuose praleido Katherine Pierce-Lockwood, buvo kontravirsiškas laikas, skirtas: psichologinei moters reabilitacijai, naujo gyvenimo pradžiai ir paslydimams, kurie galėjo privesti prie naujos dviejų nemirtingų asmenų sąjungos. Ir lemtingas įvykis, kuris galiausiai suvedė sutuoktinius į vieną tašką, nutraukė besimezgusius ryšius tarp originalios vampyrės ir nemirtingo medžiotojo. Ar tai liko nepastebėta, atleista? Tikrai ne. Nes tai viso labo sugrąžino vyriškį atgal į pradinį tašką, kuris galiausiai vienam iš trikampio dalyviu taps pražūtingu. Galima teigti, sakant kad antriniai jausmai, kuriuos ėmė jausti vampyrė ją tariamai "išgelbėjusiam" vyrui, buvo apgaulė. Bet jei pasižiūrėsi iš kitos pusės, kai egzistuoja "epiška meilė", į kito asmens lovą savo noru nešoksi. Todėl, kuomet medžiotojas vos kelioms minutėms susidūrė su moterimi virtuvės patalpose, bei gavo labai neryškų pareiškimą, kad ji išeina... Nesugebėjo nepastebėti vieno, labai svarbaus aspekto, asmuo pas kurį ji išeina, lūkuriavo prie šio namų. Drąsu, ar kvaila?
Neketindamas taip lengvai pasiduoti, jis iš karto pareikalavo kad Pierce-Lockwood liktu namuose, kuomet pasinaudodamas vampyrišku greičiu, patraukė verandos link. Tai trūko kelias akimirkas, ir aukšto vyro siluetas pasirodė priešais nekviestą svečią. Grėsminga išraiška, ir pastebimai priešiškas žvilgsnis akimirksniu atsidūrė priešais realiai nepažintą, tačiau ne kartą "apkalbėtą" svečią. Neskubėdamas pasakyti ne vieno žodžio, jis kurį laiką vertino savo galimybes, prieš vilkolakį. Svarstė ar dabar buvo tinkamiausias laikas vienu mostu išrauti šio širdį, ar bandyti kalbėti vyriškai. Vienas ar kitas variantas būtu atnešęs vienokių ar kitokių pasekmių. Galu gale, jie abu turėjo tik vieną, fizinę silpną vietą. Hibridą nugalėti buvo įmanoma tik tuo pačiu būdu, kaip ir originalų medžiotoją. Jėgos buvo lygios, savaip skirtingos, tačiau lygios. O ant kortos buvo pastatytas tik vienas vienintelis vardas, "Katherine Pierce-Lockwood". Susiaurindamas akių vokus, vyras pagaliau prabilo:
- Tai naiviai drąsus, ar pakankamai kvailas žingsnis? Pasirodyti mano namuose tam, kad pasiimti moterį, kuri priklauso man? Mason, tiesa?
Tvirtai skambantis balsas, ir mažu mažiausiai nemalonus faktas, prieš kurį pastatė namų šeimininkas svečią, galiausiai liovėsi skambėti, kaip tik tuo metu, kai medžiotojas suteikė vyriškiui progą pasisakyti savuosius motyvus, kurie įtakavo jo pasirodymą priešų valdose.
Alicia Petrova
Alicia Petrova

If there is a hell, I will see you there.


Pranešimų skaičius : 1351
Įstojau : 2013-10-28
Rūšis : Zmogus
Darbo paskirtis : Housewife

Atgal į viršų Go down

alaric kambarys Empty Re: alaric kambarys

Rašyti by Arabella Petrova Pir. 02 16, 2015 2:30 pm

- Nes aš pasakiau jam atvykti čia, ir pasiimti tai kas vis dar jam priklauso. - *Skambus moteriškas balsas pasigirdo nuo namo verandos, kuomet už kelių sekundžių pasirodė ir siluetas. Kartu su savimi nešdama susirinktą bagažą, tamsiaplaukė garbanė grakščiai nulipo laipteliais. Keista, tie aukštakulniai kuriuos ji visuomet avėdavo iš pažiūros turėjo kelti didelį diskomfortą, tačiau tai, kuri su tokiu dalyku nebuvo "susipažinusi", tai buvo ne vien gražiausia, bet ir patogiausia avalynė. Bagažas iš pažiūros buvo sunkus, tačiau sprendžiant iš to, kaip nesunkiai moteris su juo susitvarkė, išdavė faktą, kad ji buvo kur kas stipresnė, nei galėjo pasirodyti. Drąsus žingsnis, tik dar labiau paryškino Katherine Pierce-Lockwood apsisprendimą išeiti. Galu gale, prie antikvarinio automobilio jos laukė tas, kuris vis dar buvo jos "širdies plakimo" priežastimi. Savita, koketiška šypsena pasirodė moters veide, kuomet ji nesunkiai pasiekė automobilį. Sustodama prie pat Lockwood'o, ši be jokios pašalinės minties, pirmiausia įsisiurbė į šio lupas. Akys susimerkė, ir jos mintyse net akimirkai neatsirado minties apie tai, kad savo elgsena gali skaudinti tą, kuris tapo šiai daugiau nei draugu. Kai žinai ko nori, į kitus variantus ir nežiūri... Šitai buvo aišku kaip diena. Pierce-Lockwood pamesdama savo krepšį į automobilio bagažinę, dar trumpam pasisuko į Saltzman'o pusę, kuomet tarė savo paskutiniuosius monologo žodžius* - Esu dėkinga kad suteikei man galimybę į viską pažvelgti kitu kampu. Tačiau tai yra viskas, ko man iš tavęs reikėjo. - *Dirstelėdama į savo teisėto vyro pusę, ji te perklausė* - Susirinkau visus savo daiktus, todėl nebe matau daugiau priežasties čia pasilikti... Tai, gal lekiam iš čia, kuo toliau?
Arabella Petrova
Arabella Petrova

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


alaric kambarys 4buxtgA
Pranešimų skaičius : 4144
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : I very much enjoy certain cities especially Paris, NY and Chicago.
Meilė : AARON JARED FARLEY
Draugai : Love is friendship that has caught fire. It is quiet understanding, mutual confidence, sharing and forgiving. It is loyalty through good and bad times. It settles for less than perfection and makes allowances for human and weaknesses. LUCAS, DANIELLE.
Rūšis : HELLHOUND (20/21)
Darbo paskirtis : Good design is like a refrigerator—when it works, no one notices, but when it doesn’t, it sure stinks.
Klanas : 🌑 🌒 🌓 🌔 🌕

https://www.youtube.com/watch?v=4KJEZhUDSAY

Atgal į viršų Go down

alaric kambarys Empty Re: alaric kambarys

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 12 1, 2  Next

Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume