NAMELIS #005:

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

NAMELIS #005:

Rašyti by Horatius Ambrose on Kv. 09 27, 2012 3:31 pm

NAMELIS #005:

Horatius Ambrose


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 665
Įstojau : 2012-09-27
Rūšis : Zmogus/vikanas (49/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #005:

Rašyti by Dean Winchester on Pir. 04 18, 2016 5:53 am

Būtu galima pasakyti kad Winchester'is liko labai nepatenkintas tuo, kad jo mylima 1967-tų metų "Chevrolet Impala" tapo visiškai atsitiktine pasimatymo po žvaigždėtu dangumi, auka. Tačiau tai vargu ar apibūdintu kraujagyslėse verdančio kraujo efekto, kuris buvo sunkiai slepiamas po "joo, man tikrai nusišvilpti" kauke. Tiesa buvo tokia, kad šis automobilis tikriausiai buvo ilgiausi santykiai, kuriuos medžiotojas iš viso gyvenime buvo turėjęs. Ir kiekvieną kartą kai atrodė kad ji turėtu atsidurti metalo lauže, pabaigiant savo gyvavimo dienas, buvo prikeliama nuo pamatų naujam gyvenimui. Winchester'is žinoma buvo pakankamai apsirūpinęs keliomis sąskaitomis banke, ir būtu su leidęs nusipirkti "BMW" markės "chuligankę" kuri gal ir tiktu jo asmenybei, tačiau pakeisti savo "mažytę" buvo beveik protu nesuvokiamas dalykas. Iš daiktadežės, kuri kone rėmėsi į kelius ištraukdamas žemėlapį, nebyliai pirštu pabaksnojo į vietą, į kurią buvo numatęs tolimesnę kelionę. Aišku, būtu buvę kur kas protingiau leisti tamsiaplaukei medžiotojai išsukti transporto priemonę miesto link, nei pasielgti priešingai - išvairuoti nuo miesto vedančiu keliu. Išlaikydamas tokią rožą, kad maždaug ji neturėjo visiškai jokio pasirinkimo, o ir jo sprendimas buvo nediskutuotinas, nusuko akis į lango pusę. Griausmingai gurzgiantis variklis buvo sunkiai girdimas, kuomet saloną užpildė visiškai nepopuliari šioms dienoms muzika. Sunki, labiau atitinkanti jo įvaizdį "melodija" leido nepratarti ne vieno žodžio visos kelionės metu. Ir tik tuomet, kai jiems visgi pavyko sustoti prie vieno iš namelių, kurį buvo išpirkęs (nes pastovi nuoma atrodė beprasmišku dalyku) dar prieš daugiau nei penketą metų, dirstelėjo į prietaisų skydelio rodmenys. Degalai buvo beveik pasibaigę, kas leido numanyti, kad norint pajudinti transporto priemonę iš vietos, grįžtant atgal, tektu mažu mažiausiai dvidešimt kilometrų eiti pėsčiomis. Dabar buvo naktis, todėl neturėdamas noro šį vakarą padailinti susitikimais dar su kokiais vilkais, pasuko veidą į dailiosios lyties atstovės pusę, inicijuodamas kur kas draugiškiau skambančią kalbą, kuri žinoma, be jokios abejonės vis dar buvo persipynusi su priekaištingais tonais.
- Tau gal vampyras liežuvį nukando? - Nuskambėjo taip, tarytum kalbėtu pavydus vyrukas, kuris nieko kito nesugeba, kaip tik dviprasmiškai mėtytis kaltinimais į visas įmanomas puses. Neigiamai papurtė galvą, lėtai įkvėpdamas per nosį. Ir atrodo visiškai nesureikšmindamas užduoto klausimo, ėmė rodyti didesnį suinteresuotumą tuo, kad neišgalėjo iš karto susirasti rakto nuo jam priklausančios patalpos. Išrausdamas vieną kišenę po kitos, akivaizdžiai būdamas savimi labai nepatenkintas. Ir kai pirštai pagaliau užčiuopė bronzos spalvos raktą, iš karto pasidabino net labai plačia šypsena, kuri fanaro ir nubrozdinimų "pagražintame" veide visai neatrodė žaviai. Greičiau net apgailėtinai.
- Man žinoma smagu kad susiradai draugą, bei leidai man šį nusiųsti atgal į pragarą, bet... - Eilinį kartą pasukdamas akis į pašnekovę, nutaisė tokią išraišką, kuri greičiau būtu priminusi kad jam kažkas į snukį būtu suleidęs per didelę dozę nuskausminančių, tokių, kokius leidžia į dantėnas, stomatologų kabinetuose. Ši kvaila išraiška užsibuvo ne ilgiau nei geras dvidešimt sėkundžiu, kuomet kode staigiai atitirpęs jis buvo kone šokiruotas faktu, kad moteris be menkiausių skrupulų naikinusi vampyrus, galiausiai su vienu tokiu susidraugavo. Rankos susimėtė prieš medžiotojo veidą, be kokios nors rimtos priežasties, tam, kad būtu galima  labiau dramatiškai išreikšti savo gilią nuostabą - ...rimtai?!?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

"Psychopathy is like sunlight. Overexposure can hasten one’s demise in grotesque, carcinogenic fashion. But regulated exposure at controlled and optimal levels can have a significant positive impact on well-being and quality of life".

Dean Winchester

without your power, you're basically just a baby in trench coat.


Pranešimų skaičius : 1439
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 38
Miestas : Konektikutas
Meilė : Cassidy Argent
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Medžiotojas
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://youtu.be/TEso8QeMvGw

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #005:

Rašyti by Elissa Ambrose on Antr. 04 19, 2016 3:42 pm

Kelione nebuvo is lengvuju. Naktis ir taip buvo zvarbi bei lietinga, o Winchester'is tik dar apsunkino nuvargusios merginos vairavimo salygas liepdamas siai vairuoti ne miesto, bet uzmiescio link. Issukusi is greitkelio treciame posukyje, taip kaip nurode medziotojas ji visa likusia keliones dali tylejo it butu prisisemusi pilna burna vandens. Tik karts nuo karto paslapciomis dirsteledama i seniai matyta drauga. Pagaliau atvykus prie numatyto keliones tikslo, Cassidy rodomuoju pirstu bakstelejo i prietaisu skydeli. -Kas dabar?-turedama omenyje beveik pasibaigusi kura tamsiaplauke kilstelejo israiskingus antakius nenutuokdama, kad priesais esantis namelis priklauso Dean'ui. Ir tik kai jis eme ieskoti rakto, medziotoja pagaliau isjunge varikli. Lietus ne neketino liautis, o permirkti speje jos rubai anaiptol nesilde todel vos tik pamaciusi rakta ji tuoj pat stvere ji vaikinui is ranku tikedamasi, kad patalpos vidus bus bent kiek siltesnis nei apgadinta Winchester'io masina. -Aciu,-padekos zodis reikalavo labai daug jos ir taip izeisto orumo todel nuskambejo kiek isdidziai. -Aciu, kad istraukei mane is bedos, i kuria as nebuciau patekusi jei cia gyvenantys kraujasiurbiai nevaiksciotu po bibliotekas muvedami Bennett sukurtus amuletus ir... -jos padeka pamazu virto i kaltinimu virtine. -Tu tikriausiai buvai pernelyg uzimtas medaus kopinejimu su savo naujai iskepta zmona?-veidmainiskai syptelejusi Cassidy islipo lauk is masinos nepaisydama lietaus ir greitu zingsniu patrauke link iejimo. Jos sirdis dauzesi greiciau nei iprasta, o galvoje karstligiskai sukosi galimos pasiteisinimo versijos del sunkiai paaiskinamo jos pykcio protrukio. Jis ka tik isgelbejo mano sedimaja, kas man darosi?...
Argent trosko, kad jo kuras nebutu pasibaiges ir, kad jis tiesiog isvaziuotu palikdamas ja susidelioti savo mintis, kad pries palikdama si miesta ji galetu deramai pasiaiskinti del tokio neiprasto savo elgesio. Bet kaip ir viskas, kas nutiko sia diena taip ir si situacija nebuvo palanki jos naudai. Kone fiziskai kaledama dantimis ji eme dairytis kokio nors ja susildyti galejusio daikto, nes neapgyvendinta patalpa greiciausiai nebuvo sildoma ilga laika. -Man siandien ne kokia diena,-kai tarpduryje pasirode vyriskos lyties bendrakeleivis, ji trumpam stabdetelejo. -Turiu sioki tokiu problemu namie, todel man reikia kuo skubiau grizti...-atsargiai pakabindamstriuke su ''stebuklingu'' eleksyru ant kedes, Cassidy is uz bato issitrauke peili, kuri irgi padejo netoliese. Gerai suprasdama, kad tokiu oru ir tokiu paros metu issikrapstyti is cia dar sianakt nepavyks, medziotoja ir vel rankomis save apkabino. -Jis nera mano draugas,-neigiamai papurciusi galva ji siek tiek piktai papute lupas. -Jis galejo mane nudeti, turejo tam visas galmybes, bet to nepadare. Beto, nepaneigsi, kaip keleta simtmeciu skaiciuojantis prosenelis, jis buvo tikrai mielas,-nusisypsojusi ji erzinanciai primerke akis. Stryktelejusi ji nesikuklindama atsisedo ant virtuvinio stalvirsio. -Negaliu patiketi, kad man nieko nepasakei... Turiu omeny... visa ta vestuviu reikala. Maniau, kad mes draugai?-islaikyti akiu kontaka nebuvo lengva, nes ir banydama ''primesti'' draugiska, is tiesu ji jautesi iskaudinta daugiau, nei tokios vaikino gyvenimo permainos turetu izeisti jo ''drauge''.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I want to feel something.
today means nothing. today is just a ghost that’s haunting me. i’m at the end of the world, on the edge of things, and i think about letting go. i think about falling.

Elissa Ambrose

Pranešimų skaičius : 156
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 35
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Neisipareigojusi (Dean)
Draugai : Dean Winchester
Rūšis : Medziotoja/Ragana (34/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #005:

Rašyti by Dean Winchester on Antr. 04 19, 2016 5:03 pm

Tikėdamasis aiškaus atsakymo, kuris sugebėtu įtikinti jo pavargusį protą tuo, kad tamsiaplaukė gali išmastyti atsakymą, kodėl ji po velnių taip draugiškai reagavo į tą asmenį, kuris skambindamas jam, nesikuklino pasimėtyti grasinimais su šia susidoroti. Sukastas žandikaulis ir kiaurai veriantis žvilgsnis buvo viskas, kas šiuo metu labiausiai turėjo prasmės tame gerokai aptalžytame veide. Tačiau medžiotoja neparodė didelio noro tai komentuoti, atvirkščiai, pervesdama visą kalbos esmę į jo pusę. Neigiamai supurtęs galvą, tikriausiai būtent tą akimirka susidarė ne labai kokias išvadas apie visą šį reikalą, kuris ir taip atrodė perdėtai slidus, pradedant nuo skambinusio balso tonas telefonu, ir baigiant tuo, kad jis akivaizdžiai troško ne kraujo, o greičiau to kad būtu nušautas. Galai aiškiai nesirišo, o ir galva būtent šiuo metu visiškai nedirbo. Nes nu kas gali išgyventi po mirtį nešančios vampyrams, medinės kulkos? Neigiamai supurtęs galvą, įsistebėjo į tai, kaip prie vairo sėdinti dailiosios lyties atstovė nusigriebė iš jo raktą. Nusekdamas visą šį veiksmą ne ypač patenkintu žvilgsniu, pasigauna jos ranką už riešo, akimirka kuomet ši parodo norą išsinešdinti iš transporto priemonės. - Tavo tėvas kadaise man pasakė, kad šeima nepasibaigia ir net neprasideda tuo pačiu krauju. Šeima, tai tie asmenys kurie rūpinasi tavimi, o ne tuo ką tu gali jiems duoti. Šeima visada yra šalia, nesvarbu ar išgyveni sunkius ar lengvus įvykius savo gyvenime. Jie dalyvauja visame tame mėšle. - Įkvėpdamas, tarytum tai būtu buvusi didžiulė būtinybė, visai trumpam nutraukė kalbą, kuri buvo užvaldžiusi jo mintis būtent dabar, kai ji taip stengėsi nuslėpti „gėdą“ dėl to, kad jis atvyko tariamai jos gelbėti, nes pati būtu nesusitvarkiusi. - Šeima pridengia tavo nugarą, net tada kai tai sukelia didžiulį skausmą. Cass, tu vienintelė šeima kuri man yra likusi, todėl pasakysiu tavais žodžiais, susikišk į užpakalį savo padėką. Nes kitokio įvykių scenarijaus ir būti negalėjo. Kaip ir tu, vargu ar paliktum mane vieną, jei viskas būtu atvirkščiai. - Su lyg šiais žodžiais, galiausiai suteikdamas jai judėjimo laisvę, pats pasisuko priekinių durelių link, kurias atlapodamas sustojo. Cassidy buvo nuskubėjusi atidaryti duris ir priešingai nei jis, rasti būdą kaip sušilti. Tačiau Winchester‘iui po visos dienos įvykių, šis šaltas ir labai stiprus lietus buvo tikra atgaiva. Sumerkęs akis, net atlošė galvą, kad visas šis gamtos vanduo nuplautu sunkumą, kuris velniai griebtu ir taip stipriai spaudė smegenys. Tik suvokęs kad taip išstovėjo gerą minutę, net nejausdamas šalčio, visgi privertė save pasitraukti nuo sugadintos „mažytės“, patraukdamas link namelio vidaus. Puikiai žinodamas tai, kad šią naktį reikės praleisti čia ir kartu, nesvarbu ar šie to norės ar ne. Bet kokiu atveju, rytas buvo protingesnis už vakarą. Praeidamas į savosios nuosavybės vidų, pirmiausia sandariai uždarė duris, tuo pačiu metu patraukdamas prie spintos imitacijos, kur dar prieš geras porą savaičių tvarkingai išdėliojo malkas. Ši vieta buvo žinoma tik jam, bei kadaise gyvam broliui, daugiau ne vieno asmens koja nebuvo įžengusi į vidų, išskyrus dabar Cassidy. O ir vežtis į suniokotą viešbučio kambarį gražią moterį, kai ten visi puikiai tarnavo Mikaelson‘o blondinei, buvo mažu mažiausiai blogu sprendimu. Nieko, visiškai nieko nesakydamas, pirmiausia nusprendė kad geriausia būtu pakurti malkas, kol specialiai įrengtas židinys visiškai nesušlapo nuo patenkančio ten vandens. Surasti žibalą ir degtukus taip pat nebuvo sunku. Ir akimirka, kuomet Winchester‘is priklaupė ant kelių imdamas tvarkingai dėtis malkas, o į jų tarpus glamžomą popierių, suprunkštė.
- Mano kaip išsireiškei, naujai iškepta, žmona šiuo metu miršta. - Atkišdamas į Cassidy savo ranką, bei ja sumosuodamas iš karto paduoda ženklą kad apie tai nežada kalbėti. Ir net jei ši stengsis, jis tikrai daugiau apie tai neužsimins ne vienu žodžiu. Tiesa buvo tokia, kad jis ir pats nenutuokė nieko apie tai, ar ji sugebės išsikrapštyti iš situacijos į kurią ją eilinį kartą įstūmė vampyrai, bet iš didžiosios dalies ir jis pats. Vėl perdėtai išreiškęs susidomėjimą malkomis, pagaliau susiruošė padegti visą šį reikalą. Ir tik įsitikinęs kad ugnis gerai įsidega, atsitraukė nuo tos vietos. Argent šeimos atstovė buvo įsitaisiusi ant kažkokio minkšto baldo, o jis savo ruožtu atsisėdo priešais, praskėsdamas kojas taip, kad jos keliai atsidurtu jam tarp šlaunų, tuo pačiu ir pakankamai ramiai suėmė abi šios plaštakas, apgaubdamas savo delnais. Žvilgsnis lėtai pakilo ties moters veidu. - Tai padės sušilti, kol židinys atliks savo pareigą ir mes turėsime šilto vandens. - Lyg jausdamas pareigą paaiškinti savo veiksmus, trumpam nusisuko į šaldytuvo pusę, ilgai ir nuobodžiai svarstydamas ar ten yra likę kas nors valgomo ir jei dar likę ar tebėra valgomas dalykas. Jautė kad privalo pasistiprinti, o ir vargu ar greta sėdinti gražuolė nejautė panašios silpnybės. Liežuviu perbraukęs per savo lūpas vien tam, kad galėtu pratęsti kalbą, nutaisė akivaizdžia „tu čia ką pasakei?!“ išraišką, kuri privertė jį pasijausti ne vien keistai, tačiau ir pasimesti, tarytum akimirka būtu nežinojęs ką pasakyti, ką ir išdavė sujudėjęs žandikaulis, lūpos, bet ne vieno garso. Tik po atsikrenkštimo, visgi pasisakė: - Žinoma, jei esi sumautas nekrofilas, toks snukis kaip ano ir pasirodytu mielas. - Išspaudęs iš savęs kiek per daug pašiepiančią, gal net išduodančią susierzinimą vypsnį, atitraukė savo rankas nuo jos, tiesiai iškeliaudamas prie šaldytuvo, kurį pradaręs, pratęsė savo mintį: - Ir iš viso, nuo kada tau tokie atrodo „mieli“? - Užsiveda, net neparodydamas noro sustoti. - Mielas mat jis jai pasirodė. Būčiau žinojęs kad tau tokie „mieli“ patinka, jau geriau būčiau stumtelėjęs Sammy į tavo pusę, prieš jis sumanė pažaisti „tėtę ir mamą“ su Jessicą. - Įsivaizduodamas kaip dabar idiotiškai skamba, užsiverčia savo sveiką akį, ir tuomet iš šaldytuvo išsitraukia kelias dėžutes, lyg niekur nieko, pakeisdamas kalbą apie maistą. Nors ir neturėjo ką įmantraus pasiūlyti, bet, žinių bagažo pakako tam, kad iš beveik nieko sukurti kažką daugiau ar mažiau valgomo. - Vištiena ant grilio, ar norėsi ko nors labiau vegetariško?
Kilstelėdamas antakius, ties šiuo klausimu iš karto paskyrė savo dėmesį tamsiaplaukei, kuri akivaizdžia bandė iš jo išspausti atsakymus kodėl jis nepanoro jos pakviesti į savo vestuves. Tiesa buvo labiau paini, nei jis pats būtu įsivaizdavęs, jei bent kartą bent pabandytu paklausti savęs, kodėl tą dieną nedalyvavo ne vienas asmuo iš jo pusės? Kodėl net atsisakydamas susisiekti su Cassidy jis paprasčiausiai nieko nepranešė ir jos tėvui, kurį kaip ne kaip po savojo mirties laikė ypač svarbiu sau žmogumi. Neigiamai supurtęs galvą, pamėtėjo visus laikytus daiktus ant kažkur pastatytos komodos, pats tuo tarpu vėl sugrįždamas pas tamsiaplaukę. Užimdamas tą patį stalą atsisėdimui, nukreipė savo akis į jos veidą, kuomet vis tik pasisakė: - Ką būtent tu nori išgirsti, Cass? Kad aš esu pakankamai susimovęs žmogus, kuris pamatęs kažką iš savo praeities, galiausiai taip ir nepasiektu tos bažnyčios? Tu lengvai būtum tapusi tokio sprendimo priežastimi. Todėl prašau, neversk manęs jaustis dar didesniu šūdo gabalu, ir tiesiog pamiršk. Tuo labiau, nieko nepraradai, nežinodama apie tą dieną. - Krenkštelėdamas, galiausiai nusuko akis, kurių sumušta jau palengva tapo nebe tokia užtinusi. - Tai kaip ten sakei, ką valgysi? Nes neabejotinai valgysi.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

"Psychopathy is like sunlight. Overexposure can hasten one’s demise in grotesque, carcinogenic fashion. But regulated exposure at controlled and optimal levels can have a significant positive impact on well-being and quality of life".

Dean Winchester

without your power, you're basically just a baby in trench coat.


Pranešimų skaičius : 1439
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 38
Miestas : Konektikutas
Meilė : Cassidy Argent
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Medžiotojas
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://youtu.be/TEso8QeMvGw

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #005:

Rašyti by Elissa Ambrose on Tr. 04 20, 2016 6:47 am

Pasigirdus pirmiesiems Winchester'io zodziams, Cassidy nevalingai syptelejo kai vaikinas pasiule jai padeka del isgelbeto kailio pasilaikyti sau, zinoma jo issireiskimas buvo ne toks oficialus ir tiesa sakant labiau primine jos pacios kalbejimo maniera, kas ir priverte jos veide pasirodyti tai isdavikiskai, bet nuosirdziai sypsenai. Viskas ka jis sake, kaip elgesi si vakara buvo butent tai kas verte jos serganti teva taip medziotoja megti. -Zinai, jis apie tave neuzsiciaupia,-nuleidusi akis sau i nagus, kuriuos neva apziurinejo ji spejo dar karta uzmesti aki i pasnekova pries islipdama is automobilio. -Pats zinai, kad nepalikciau...
Sededama ant maisto ruosimui skirto baldo Argent kaip visuomet jautesi kur kas patogiau nei tarkim ant sofos ar kedes. Tikriausiai net jei sio namelio interjeras absiribotu tik vienu baldu ir tai butu kede, ji verciau prisestu ant grindu. Tai buvo keista jos savybe, bet kaip jau buvo mineta, ji niekuomet nebuvo i pilka mase isimaisyti sugebanti persona. Nesipriesindama kai Dean'as savo ranku siluma emesi sildyti jos rankas, tarsi tai butu jiems gan iprasta, tamsiaplauke uzmete viena koja ant kitos, kad jos ''gelbetojui'' butu patogiau ir netektu savo koju perdetai isskesti. Kai vaikinas pareiske nezadantis pletotis tema ''mano mirstanti zmona'' , Argent supratingai linktelejo, nors zinant ja, prie sios temos ji dar ketino grizti. Tiesiog norint kazka deramai issiaiskinti, viska reikia pradeti nuo pradziu, toks buvo jos moto. Nuoseklumas buvo jos braizas kai kalba sukdavosi apie rimtus santykius ir neoficialia (medziotojos) profesija. -Aciu,-padekojusi vaikinui uz ne itin efektinga, bet labai rupestinga meginima ja susildyti, Cass blankiai syptelejo. Dean'ui paleidus jos delnus ir pasukus link saldytuvo ji ir pati paseke is paskos, bet uzuot rodziusi didesni susidomejima maistu, pritupe prie jaukia sviesa skleidusio zidinio istiesdama abi plastakas taip, kad ugnies siluma jas sildytu. -Kur gi ne,-placiau nusisypsojusi ji atsusuko noredama pamatyti ne itin patenkinta jo reakcija i savo susizavejima vampyro isvaizda. -Tamsus plaukai, aukstas ugis, geras skonis masinoms...-staiga supratusi, kad ja suzaveja Sebastian'o bruozai galima sakyti apibudino ir dabartini jos pasnekova, ji uzsiciaupe. -Jis galima sakyti buvo tobulas, jei tik butu buves gyvas,-turedama omenyje jo vampyrizma, o ne tai, kad medziotojas ji galutinai pasiunte anapilin, ji siek tiek pavarte akis. -Sam'as buvo man kaip brolis, tai dar blogiau nei nekrofilija,-erzindama, tarytum butu norejusi pamatyti jo reakcija. Kai dialogas netiketai pakrypo maisto tematika, ji issitiese visu ugiu ir pati priejo prie saldytuvo, kurio turinys buvo gana kuklus. -Pasitrauk,-draugiskai stumtelejusi ji i sali, medziotoja is kameros istrauke kelis ledo kublius ir mikliai sivyniojusi juos i svaria stalo pasluoste, prispaude juos vaikinui prie patinusio skruosto. -Rytoj busi kaip naujas, nesimuistyk,-plati sypsena pirma karta pasirode medziotojos veide. Ispraudusi ranku darbo kompresa jam i sauja, Argent is saldytuvo paeme viena is keliu ten buvusiu stikliniu lengvo alaus buteliuku. Vel atsisedusi ant spinteles ji nenuleido akiu nuo vaikino, kuris irgi paseke jos pavyzdziu, taciau pokalbio dalis kuri seke is kart po to, priverte sypsena akimirksniu isgaruoti jai nuo veido. -Pamirsti?-prunkstelejusi ji pabande isspausti sypsena, kuri nustebusiame merginos veide atrode itin ne naturaliai. -Nieko nepraradau...?-suraukusi antakius Cassidy nudelbe akis ir skubiai, kol jos akyse nepasirode isdavikiskos asaros, nusoko nuo spinteles bei zenge pirmu pasitaikiusiu duru link, kurios deja vede i vonios kambari. -Tai tau taip atrodo,-sumurmejusi ji pakeliui pastate taip ir neatidaryta alu ant virtuves stalvirsio. -As nealkana,-neigiamai papurciusi galva ji nurijo staiga is niekur susidariusi skaudu gniuzula gerkleje. Ji nezinojo kodel staiga uzsimane verkti, tai buvo jai taip nebudinga...
Iejusi i vonios kambari tamsiaplauke medziotoja triktelejo durimis, palikdama vaikinan kitapus. Is kart paleidusi kriaukles praustuva ji abiem delnais uzsidenge burna ir stipriai sumerke akis. Skruostais nusiritusios asaros is kart buvo nuvalytos rankove lyg ju ten niekuomet ir nebuvo. Suemusi save i kumsti ir nenoredama kelti didesnio itarimo, uzsuko ciaupa pries tai saltu vandeniu nusiplovusi veida.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I want to feel something.
today means nothing. today is just a ghost that’s haunting me. i’m at the end of the world, on the edge of things, and i think about letting go. i think about falling.

Elissa Ambrose

Pranešimų skaičius : 156
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 35
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Neisipareigojusi (Dean)
Draugai : Dean Winchester
Rūšis : Medziotoja/Ragana (34/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #005:

Rašyti by Dean Winchester on Tr. 04 20, 2016 2:12 pm

Kažkaip įtartinai nesugebėdamas rasti sau vietos, periodiškai blaškėsi vis apsiimdamas vienokia ar kitokią veikla, tačiau šios nebaigdamas, ėmėsi vis kitos. Todėl nieko nuostabaus, kad medžiotojo sėdima buvo pakelta nuo stalo, kuomet šis patraukė atgal prie sandariai įpakuotų vištienos sparnelių. Tik tam kad įsitikinti kad produktas yra šviežias, dirstelėjo ant pakuotės galiojimo laiką, kuris buvo kur kas palankesnis, nei visos šios dienos įvykiai. Iš stalo išsitraukdamas gana didelį, tikrai ne paketams pjauti, peilį. Mikliai ir be kokių nors pašalinių pastangų, prapjovęs pakuotės viršų, leido pasklisti maloniam prieskonių kvapui. Tik dabar pagalvodamas apie tai, kad savo namuose ne moteris, o būtent jis daugiau praleisdavo laiko prie puodų, mat šio išrinktoji visiškai nebuvo skirta būti virtuvėje. O tai iš dalies buvo pliusas, mat jam niekad neteko jos matyti visiškai nudususios nuo kasdienės rutinos darbų. Bet iš kitos dalies, užknisdavo kiekvieną kartą pareinant namo, pirmiausia lysti ne po šaltu dušu, o bandyti sugalvoti kuo gi pradžiuginti savo skrandį. Pradaręs vieną iš pakabinamų spintelių, iš ten ištraukė molinį puodą, gana didelį, kad ten sutalpintu visą žalią produktą. Iškratęs sparnelius, palenkta koja atlapojo dureles, kurios slėpė šiukšlių dėžę, kur ir atsikratė turimomis atliekomis. Ir kuomet aiškiai ketino pasukti link kitos spintelės, susidūrė su Cassidy, kuri kone pasekusi jo pavyzdžiu, „nenusėdėti vienoje vietoje“, atsidūrė pavojingai arti, ir negana to, pademonstravo savo rūpestingumą. Dievaži, jis net buvo pamiršęs apie tai kad atrodo siaubingai. Ne, niekada nebuvo tuo savimyla, kuris prie veidrodžio praleidžia daugiau laiko, nei tipinė moteris. Ir niekada ant savęs nekrovė jokių per didelių pastangų, kurios nebuvo susijusios tik su: švariu kūnu, švariais drabužiais, kurie nevaržytu judėjimo ir plaukuotumu, kurio stengėsi atsikratyti laiku. Dabar viskas buvo visiškai atvirkščiai: veidas akivaizdžiai lygino asfaltą, drabužiai buvo kruvini ir pats kvepėjo tikrai ne „Hugo Boss“ kvepalais. Tačiau ko norėti? Diena buvo sunki, ir jis tikrai neitu puoštis ruoštis, kai skubos tvarka buvo iškviestas į vampyrišką pasimatymą. Patraukdamas galvą šonan, vos tik savadarbis kompresas buvo paruoštas, sudarė tokį įvaizdį, vos ne būtu per kietas, kas priimti pagalbą, kuri akivaizdžiai buvo reikalinga jo ištinusiam snukiui. Ilgai spyriotis ir neteko, Cassidy niekada nebuvo tuo asmeniu, kuris lengvai priėmė žodį „ne“. Suimdamas įduotą šaldantį objektą, prispaudė prie savo paakio, kuomet nusekdamas daliosios lyties atstovę, tarstelėjo: - Taip, ačiū. - Sukonkretindamas savo gana atšiaurų atsakymą, sujudino pirštais spaustą kompresą, kuomet pasisukdamas į virtuvinio komplekto pusę, giliai įtraukė oro, lyg jam būtu reikėję susikaupti prieš atsakymą, kuris buvo palydėtas nebūdinga jam, nepatenkinta jos žodžiais, grimasa: - Teisingai, ką tik apibūdinai daugiau nei pusę šios planetos vyrų. Nieko geriau nepavyko sugalvoti? Ir žinai, - Kone pasiduodamas provokacijoms, paprasčiausiai pasisukdamas inicijavo perdėm nuostaba iškreiptą miną. - Kodėl tuomet nepasilikai su tuo, kaip ten sakei tamsiaplaukiu saldainiuku, kuris dar ir mašinas mėgsta? Ir yra mielas. Oi, labai net mielas. - Jei tik dabar būtu matęs save iš šalies, ne juokais apsvarstytu galimybę suvaryti kumštį ir į sveiką paakį, kad tik nereikėtu matyti visos šios bobiškai skambančios gėdos. Ir iš viso, iš kur toks susireikšminimas? Taip, Cassidy buvo net labai patraukli. Ir jis buvo vedęs. VEDĘS. Tai savo mintyse teko pakartoti mažiausiai tuziną kartų, kad nustoti taip akivaizdžiai erzintis, kai ji gana gerai atsiliepia apie kitą vyruką, ir dar tie nuo lietaus sušlapę drabužiai, kurie buvo prilipę prie jos liauno kūno. Neigiamai supurtęs galvą, ir kaip mat nusukęs nuo jos akis, tarytum būtu norėjęs susitelkti bet kur kitur, tik ne į ją, pratęsė: - Ir baigei kelionę su manimi? Aš tai visai ne mielas. - Vėl atsirado noras trenkti sau per snukį, kuomet gana garsiai iškvėpdamas, pasilenkė kad iš orkaitės ištraukti groteles. Būdamas net labai alkanas, mat šios dienos eigoje jei kas nors ir buvo patekę į jo burną, tai rytinis expresso, gal pora butelių alaus, ir tikriausiai vienos ar kitos aukos kraujas, kas nebuvo taip malonu, kaip prieš tai pavardinti dalykai. Matydamas kaip tam tikra pokalbio dalis privertė tamsiaplaukę sureaguoti ypač neįprastai jai, nuleido akis. Žandikaulis buvo įtemptas, kaip ir visa nugara. Kažkuriuo metu jis net nulenkė galvą, pasijausdamas didžiausiu mėšlo gabalu, koks tik gali egzistuoti. Ko mažiausiai būtu troškęs, tai sukelti skausmo tai, kuri kone užaugo jo akyse, ir jis tikrai ne vienam asilui bandžiusiam ją užgauti buvo atspardęs užpakalį. Taip, tai buvo kone neišvengiama, kuomet tėvai, kurie gyveno tomis pačiomis medžioklės taisyklėmis, periodiškai savo vaikus suvesdavo į vieną vietą. Ir nors visuomet nerd‘iškai nusiteikęs Sammys greičiau pasirinkdavo kokius nors loginius žaidimus, Dean‘as... Na, jis visuomet buvo savimi. Liežuviu perbraukęs per savo lūpas, ir net neišlaikius plodamas delnu sau per kaktą, patraukė link durų, kurias už savęs buvo uždariusi šių „namų“ viešnia. Pakėlė ranką, krumpliais kelis kartus pabelsdamas į duris. Vanduo čiurleno, ir jis tyliu, kiek pakimusiu balsu, tarė. - Cass. Cassidy, aš užeisiu, gerai? - Net jei moteris būtu užprotestavusi, jis žinoma nebūtu paklausęs, ir vis tiek būtu padaręs tai ką, ir planavo. Palenkdamas durų rankeną, jas pastūmė į vidų, iš kart žvilgsniu užkabindamas prie kriauklės įsitaisiusią Argent šeimos atstovę. Tikriausiai vienintelę tos šeimos moterį, kuri dar liko ištikima savo prigimčiai. Ir nors jis tikrai ne kartą buvo sukirtęs savo kelius su jos pusseserę Jennifer, jai puikiai įgyvendinant visas Christopher‘io pamokas, galiausiai praganė visus turėtus ryšius su ja. Net neturėdamas žalio supratimo tame, kad ji net nebėra žmogus, ką kalbėti apie medžioklės pradą. Taigi, ilgai stebėdamas gražios moters su liūdnomis akimis veidą, šiek tiek pražiotino burną, lyg būtu norėjęs kažką doro pasakyti, tačiau, išspaudęs tik labai dviprasmišką atsakymą: - Atleisk. Ne dėl to ką pasakiau prieš tai. Dėl to kad savo laiku nepadariau nieko. - Neigiamai papurtęs galvą, nusprendžia lyg ir pasiaiškinti. - Tu mano gyvenime esi reikalinga, Cassidy. Galimas daiktas kad labiau, nei aš reikalingas tau. Bet, tu žinai mane. Aš sumaunu viską, prie ko tik prisiliečiu. O tavęs ar tai kas tarp mūsų, sumauti niekada nenorėjau.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

"Psychopathy is like sunlight. Overexposure can hasten one’s demise in grotesque, carcinogenic fashion. But regulated exposure at controlled and optimal levels can have a significant positive impact on well-being and quality of life".

Dean Winchester

without your power, you're basically just a baby in trench coat.


Pranešimų skaičius : 1439
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 38
Miestas : Konektikutas
Meilė : Cassidy Argent
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Medžiotojas
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://youtu.be/TEso8QeMvGw

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #005:

Rašyti by Elissa Ambrose on Tr. 04 20, 2016 4:36 pm

Kai vaikinas pasiteiravo ar gali uzeiti, Cassidy jau buvo besisluostanti veida ranksluosciu. -Paklausyk,-nusisypsojusi dantu nesiepiancia sypsena, tokia kuria naudoja daktarai pries pranesdami pacientui bloga zinia. -Viskas gerai, neprivalai man aiskintis,-uzdejusi ranka jam ant peties ji nutaise sau iprasta, stiprios moters fasada. -As tiesiog... nezinau kas man uzejo. Uzuot priekaistavusi, tureciau tave pasveikinti,-pajutusi kaip gerkle ir vel ima spausti tas pats asaru gniuzulas, tamsiaplauke netiketai, bet stipriai apkabino drauga. -Nuosirdziai linkiu, kad ji padarytu tave laiminga,-susnibzdejusi ji staiga atsitrauke ir atbula ranka nusivale nosi kartu nubraukdama isdavikiska asara. -Antraip as ja susirasiu ir gerai isspardysiu sedimaja,-placiai nusisypsojusi ji kaip imanydama stengesi nesureiksminti paskutiniu vaikino zodziu, kurie tik dar labiau skaudino, versdami manyti, kad galbut viskas galejo buti kitaip. -O dabar mars is cia,-vis dar pernelyg entuziastingai sypsodamasi ji pastumejo medziotoja per duris. -Man reikia persirengti,-bent jau sie zodziai buvo tiesa. Lietuje permirke drabuziai buvo labai nemaloniai apgule jos susalusi kuna ir jai butinai reikejo juos issdziovinti norint ir vel juos vilketi kai leisis i kelia anstyva ryta kaip ir planavo. -Man reikes ko nors apsirengti,-tarstelejo pries pat uzverdama duris jam pries nosi. Greit nusirengusi ir palindusi po karstu dusu Cass rado ant vidines duru rankenos pakabintus ir gerokai jai per didelius Winchester'io marskinelius, kuriuos apsivilkusi ji netrukus ir vel pasirode pirmajame kambaryje. Marskiniai atstojo jai trumpute suknele ir sprendziant is to, kad atsidave meloniais nosiai vyriskais kvepalais, nebuvo katik is skalbykles, bet jai tai akivaizdziai buvo ne motais. -Viena is priezasciu kodel man patinka auksti vyrai,-sutikusi jo zvilgsni ji pasistenge nesureiksminti fakto, kad tai buvo pirmas kartas kai jis mate ja su ''pizama''. -Pameni, paskutini karta kai nakvojau tavo namuose?-permetusi savo slapius drabuzius ant kedes atloso, mergina ja pastate arciau ugnies. -Man buvo kazkur penkiolika...-tiesa buvo ta, kad ta kara ji buvo pabegusi is namu ir jis buvo vienintelis asmuo, kuri ji norejo matyti. Tai buvo is kart kai jos tevas ateme givybe jos vampyre pavirtusiai mamai. Atsisedusi ant kilimo Cassidy nuo salimais buvusios sofos nutrauke ja dengusi dekuti ir i ji isisupo. -Nagi, nesk cia ta vistiena,-delnu kelis kart trinkteledama i grindis ir tokiu budu paragindama Dean'a sestis greta ji ir vel prisiverstinai syptelejo. Kodel man vis dar norisi verkti? Juk pagaliau turiu tai, kas isgydis mano teva, tureciau sokineti is laimes! Taip, ji nekantravo sulaukti ryto ir kuo greiciau patraukti namo, bet siuo metu ne pati gerai nezinojo ar noras is cia dingti nebuvo gristas troskimu pabegti nuo nepatogiu jausmu? Ir tai neturejo nieko bendra su jos tevu ar jo liga.
Kai medziotojas atsisedo greta, ji mikliai pakeite pozicija ir ne kiek nesikuklindama atsigule ant kilimo savo galva padedama jam ant keliu, o zvilgsni nukreipdama i tebeliepsnojanti zidini. -Kokia ji?-tvirciau isisupusi i antklode Cassidy tyliai kreipesi i vaikina visai pamirsusi, kad ketino bent bandyti kazko uzkasti. -Pameni kaip as visada sakiau, kad tu niekuomet nesurimtesi santuokai?-pavargusi sypsena nusvito jos zidinio ugnies apsviestame veide. Taip, jai labai skaudejo, bet dar skaudziau butu buve ji prarasti. Todel sukaupusi visa vidine stibrybe ji kaip imanydama stengesi, kad judvieju susitikimas netaptu paskutiniu. Ji elgesi visai taip pat kaip ir savo mamos mirties diena. Susluodama visas ''siuksles'' po kilimu ir apsimesdama, kad viskas gerai tarsi problemos dingtu... nebeegzistuoti jei tik liausiesi apie jas kalbejusi.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I want to feel something.
today means nothing. today is just a ghost that’s haunting me. i’m at the end of the world, on the edge of things, and i think about letting go. i think about falling.

Elissa Ambrose

Pranešimų skaičius : 156
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 35
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Neisipareigojusi (Dean)
Draugai : Dean Winchester
Rūšis : Medziotoja/Ragana (34/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #005:

Rašyti by Dean Winchester on Kv. 04 21, 2016 10:58 am

Apgailestavimas buvo perpildęs vyriškio veido išraišką, mat pats puikiai suvokė tai, kad esant kitokioms aplinkybėms, o jam pačiam būnant kitokiu, mažiau susišikusiu asmeniu, vargu ar būtu ryžęsis išlaikyti atstumą nuo šios moters, kuri galima sakyti buvo pasisavinusi į save visas Winchester‘iui patinkančias savybes, ką kalbėti apie išvaizdą, kuri vertė žandikaulį atvipti. Akys buvo nuleistos, ir jis visiškai atsitiktinai apsvarstė savo genealoginio medžio istoriją, kuri lietė „šeimas“, kurios gana greitai prarasdavo savo prasmę. Pastovi rizika ir pastovios kėlionės naikinant įvairiausio plauko monstrus, galiausiai pasibaigdavo geriausiu atveju skyrybomis, blogiausiu mirtimi. Šis prisirišimas, kaip apibūdintu daugelio išpuoselėtą žodį „meilė“ greičiau buvo patogus, tačiau neilgalaikis kontraktas tarp dviejų žmonių, kurie spjaudami į viską imdavo ir pasiduodavo bent menkiausiai galimybei turėti kažką tikro savo gyvenime, ko negalėtu sugadinti joks blogis. Kaip ir dabar, netiesiogiai išdavęs savo kažkada turėtus ketinimus šios medžiotojos atžvilgiu, tuo pačiu metu ir pasistatė neperkopiamas sienas, paprasčiausiai nenorėdamas visko sumauti ir netekti šios visomis įmanomomis prasmėmis. Kaip ten sako: „jei myli, paleisk“? Tai gal ne taip riebiai, tačiau žodžiai atitiko situaciją. Ketindamas prasižioti ir pasakyti ką nors reikšmingo, nes akivaizdu kad priešais buvusi moteris neatrodė labai patenkinta, veide atsispindėjo liūdesys ir tai kėlė nemalonius pojūčius gerklose, tarytum kažkas šias spaustu, neleisdamas net tinkamai įkvėpti, ką kalbėti apie rijimo sutrikimus. Prasižiojo ir vėl, tačiau šį kartą netiesiogine to žodžio prasme, liko užčiauptas Argent inicijuoto apkabinimo. Kokias kelias sekundes prastovėdamas kaip įkastas į žemę, nepajudino ne vieno raumens. Keista pasidarė, ne dėl josios tokios reakcijos, o greičiau dėl to, kad seniai nebuvo prisileidęs nieko, panašiam kontaktui. Pasigirdo atodūsis, tačiau jokiais būdais neįkvėptas kokios nors neigiamos emocijos, kuomet tvirtos, nuo pastovaus fizinio krūvio, rankos apvijo jos mažą kūnelį. Galėjo prisiekti, kad spūstelėdamas dar labiau, nesunkiai sugebėtu prisiliesti ir prie savęs. Ir kaip tokiame mažame kūne, kaip jos, buvo tiek daug stiprybės? Iškvėpęs pro nosį, tačiau taip nieko ir nepasakęs, pasuko savo galvą į jos veido pusę, ir rūpestingai lūpomis palietė moterišką pakaušį, tuo pačiu metu sugrąžindamas jai laisvę. Tuomet sekė tik supratingas linktelėjimas, kuris taip pat neliko sugadintas kokiais nors bereikalingais žodžiais. Kartas tiesiog derėjo nesakyti nieko. Atsitraukdamas atbulas, leido kad prieš nosį būtu uždarytos durys. Laiko buvo mažiausiai pusvalandis, nes moterims juk įgimta vonios patalpose užtrūkti kur kas ilgiau, nei kad stipriosios lyties atstovams. Sugrįždamas prie maisto ruošimo, nuoširdžiai stengėsi negalvoti ničnieko, mat taip buvo kur kas paprasčiau. Didelį susidomėjimą rodydamas maistui, mat tai buvo neatsiejama jo egzistavimo dalis. Užraitodamas rankoves, bei paruošdamas visas būtiniausias priemones, sukosi taip pat gerai, kaip kitomis aplinkybėmis su šautuvais ir mečete. Netrūkus nedidelio namelio patalpas užpildė malonus traškios vištienos dvelksmas. Vonios durys vėl prasivėrė, ir susilaikyti nuo dirstelėjimo buvo paprasčiausiai neįmanoma. Winchester‘io veide pasirodė šypsena, kuomet atsižvelgdamas į medžiotojos aprangą, tą pačią akimirką panoro ją nuimti. Visgi to neparodydamas jokiomis savo veido išraiškos mimikomis, suėmė kelias lėkštes, tarp laisvos rankos pirštų suimdamas jau ankščiau išimtus alaus butelius ir plastmasinius butelikus su skirtingų skonių padažais. Ne, nieko ypatingo tame maiste nebuvo. Bet jie dabar ir nestovėjo prekybos centre, kad pasirinkti kažką geresnio. - Atrodai gerai, tiksliau žymiai geriau nei aš. - Neigiamai papurtydamas galvą, galiausiai atsitraukė nuo virtuvės patalpos, kuri kaip tyčia buvo sujungia su pagrindiniu kambariu, ir tik kiek toliau buvo įrengtas miegamasis. Arba kažkas panašaus į tai. Prireikė pasilenkti, kad reikėtu viską sustatyti ant grindų, nes kažkaip susėsti prie stalo atrodė perdėm oficialu. O jie du buvo gana paprasti žmonės. Pritūpdamas Winchester‘is nugara įsirėmė į stalą, pats tuo tarpo ištiesdamas kojas į priekį. Moteris kone perskaitė jo mintis, kuomet įsirangė šalia, išlaikydama gana artimą kontaktą. - Manai kad galėčiau pamiršti? Atrodei prislėgta, tačiau neleidai man sužinoti priežasties, vis klausinėdama apie tokius dalykus, kokie tavęs manau net nedomino. - Trūktelėjęs pečiais, nesunkiai pasiekė abu butelius, ir vien iš įpročio, pasinaudodamas vedybiniu žiedu, šiuos atkimšo. Vieną pasistatė greta moteriško kūno, kitą tuo tarpu prispaudė prie savo lūpų. Malonus, vis dar šalto alaus skonis, patenkino visus skonio receptorius, kuomet atitraukus butelį, jis atsiduso. - Tą vakarą pirmą kartą pamačiau tave iš tikro, tokią kokia esi. Turiu omeny, visas tas kietos moters vaidmuo, aišku tinka. Bet, kai būni tiesiog savimi, tai priverčia... - Krenkštelėdamas, kaip mat pasitaiso, lyg jausdamas butinybę kalbėti tokius vėjus. - Tiesiog turėtum dažniau atsiverti žmonėms. Pasakyti ko nori, o ne moteriškai sukti kelis ratus aplinkui, tikintis kad mūsų ne tokie supratingi protai visą tai suvoks. Aš kalbu kaip koks senis, kai jaučiuosi pavargęs. - Neigiamai papurtydamas galvą, medžiotojas pasuko akis į vonios patalpą, apsvarstydamas galimybę, kad i rjam būtu neblogai ten prastovėti geras dešimt minučių, po tekančiu vandeniu, kad raumenys nebūtu tokie įsitempę, o smegenys pradėtu veikti tinkama linkme. Cassidy užduotas klausimas privertė suraukti antakius, kuomet ji nusprendė pasidomėti kokia gi yra Elena jo paties akimis. Patalpas užpildė tyla, nejauki tokia. Tokia pati, kokia atsiranda kuomet vyriškio jo moteris paprašo papasakoti apie savo apturėtus nuotykius su kitomis. Kas iš viso gali susisukti galvoje, kad aplamai užduoti tokį klausimą? Dar paprašytu sulyginti kuri geriau davė. Liežuviu perbraukė per savo lūpas, ir net vėl atsiduso. Kažkaip nejautė kad išvengs šio klausimo, todėl ėmė dėstyti. - Ji gera, atlaidi ir primena atgaivą po sunkios dienos. Tai kaip juokiasi, prisiekiu, galėčiau to klausyti kiaurą parą ir ne kiek nepavargti. Žemiška, tačiau tuo pačiu metu nieko nenutuokia apie maisto ruošą. Prisiekiu, ne kartą buvo bandžiusi ir tai pasibaigdavo ne tiek kad produktų sugadinimu, bet ir minimaliu gaistru namuose. Bet žinai kas tuomet? Ji nutaisydavo tą angelišką veidelį, kuris paprasčiausiai neleisdavo ant jos pykti. - Palenkdamas galvą, tarytum būtu norėjęs įsitikinti kad greta esanti moteris tebeklauso. - Ji panaši į tave. Turiu omeny, savo atsidavimu. Stačia galva neria į painias situacijas, iš kurių kartais nėra kelio atgal. Ji drąsi, per daug. - Vėl nutildamas, tačiau gana trumpam, finalinius žodžius susako per daug tyliai, kad jie nuskambėtu kaip viso to akcentas. - Ir aš manau kad daugiau jos nebe pamatysiu. - Krenkštelėdamas, vėl pritraukė alaus butelį prie savo lūpų, puikiai atsimindamas tai, kiek rimtas buvo žmonos sužeidimas, ir kad nepriklausomai nuo to, kad ji buvo „prigirdyta“ nemirtingųjų krauju, ji tebuvo vaistu nuo nemirtingumo, o tai reiškė, kad magija buvo bevaisė prieš jos būseną, kuri buvo sunki. Rosie taip pat iki pat šios akimirkos nebuvo prasinešusi, o tokį bėgimą modelis pasirinkdavo tik tuomet, kai nenorėdavo pranešti ne daug žadančias žinias. Pro nosį įtraukęs oro, ir gana staigiai šį iškvėpęs per burną, galiausiai visiškai kardinaliai pakeitė kalbą. Mat ši kėlė tik nepatogumą, kurio norėjo išvengti. - Tai pasakysi man tikras priežastys, kodėl tas ne draugas vampyras laikė tave įkaite? Nes neprimeni man kaubojų filmo personažą, kuris vien iš neturėjimo ką veikti šlaistosi po gatves su ginklu, ir naikina visus nemirtinguosius. Tam turėjo būti mažu mažiausiai rimta priežastis.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

"Psychopathy is like sunlight. Overexposure can hasten one’s demise in grotesque, carcinogenic fashion. But regulated exposure at controlled and optimal levels can have a significant positive impact on well-being and quality of life".

Dean Winchester

without your power, you're basically just a baby in trench coat.


Pranešimų skaičius : 1439
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 38
Miestas : Konektikutas
Meilė : Cassidy Argent
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Medžiotojas
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://youtu.be/TEso8QeMvGw

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #005:

Rašyti by Elissa Ambrose on Pen. 04 22, 2016 3:12 am

Cassidy niekuomet savo isivaizdos nesureiksmino. Ypač kai paauglystes laikotarpiu eme rysketi visi jos kaip moters privalumai isskiriantys ja is bendraamziu merginu, ji, priešingai nei jos, mieliau rinkdavosi laisvai krintancius marskinelius su kokios nors grapes logo nei kad gilias iskirptes ar aukštakulnius. Vienintelis kartas kai ji iš tiesu priverte visu žandikaulius atvipti buvo isleistuviu vakarelis i kuri ji atvyko su klasioku, kurio pasiulyma buti jo isleistuviu pora atmete absoliučiai visos merginos. Ji neketino eiti, tačiau jis buvo is ties geras vaikis, kuri visi enge visus tuos metus paversdami jo mokyklinius metus i tikra pragara. Butent ta vakara ji pirma karta pamatė Winchester'i moteriskoje draugijoje ir tai sukele priestaringus jausmus, gal net pavyda. Veliau ju keliai issiskyre jai padejus studijuoti, tais metais Argent pirma karta pamilo už save gerokai vyrensi studenta, kuris su ja, deje, tik žaidė. Tokiu nesekmiu buvo dar kelios ir galop ji nusprende, kad neisipareigojantis seksas nors ir buvo gan zeminantis dalykas moteriai, buvo kur kas mažiau sudėtingas ir ne toks skaudus reikalas. Ji buvo isranki, o galbūt tiesiog bande surasti ta vyro ideala, kuriuo jos akyse buvo nuo mazumes jos geriausiu draugu buves Dean'as.
-Man irgi atrodo, kad sie marskineliai man tinka kur kas labiau nei tau. Todel padarysiu tau paslauga ir juos pasilaikysiu, -plačiai nusišypsojusi Cassidy pastebėjo kaip medžiotojas ja nužvelgė ir tai priverte ja susigesti. Greit susivyniojusi i antklode ji priminė sau, kad jie jau nebe vaikai ir jai tikrai nederėtų prieš ji vaikscioti pusplikei ir dar be liemeneles! Kai pagaliau abu medžiotojai isipatogino prie zidinio ir jos vis dar dregni plaukai apgule jo džinsus, Cassidy trumpam usmerke akis. Dienos ivikiai tikrai ja išvargino ir ji galejo prisiekti, kad be vargo butu galejusi užmigti čia ir dabar. Ji jautesi kaip niekad saugi ir net už lango pliaupiantis lietus su perkunija atrode nebaisus. Keista kaip vampyrus zudanti, ginklus ismananti medžiotoja vis tiek negalejo atsikratyti tokiomis moteriskomis fobijomis kaip baime vorams ar griaustiniui. -Man nepatinka per daug atsiverti,  nes tai suteikia žmonems galimybe mane sužeisti... -jo tolimesni žodžiai apie tai, jog ji turetu išmokti pasakyti ko norinti labai tiko judvieju situacijai ir tai priverte ja suraukti antakius. -Kartais moterys nežino ko nori tol kol joms tai nera nugvelbiama is po nosies, -sumurmejusi ji irgi eme kalbėti perkeltine prasme, nors abu pokalbio dalyviai suprato, jog kalba sukosi butent apie judvieju rysius.
Išklausyti "jos" apibūdinima nebuvo lengva, bet ji tarsi mezochistiniu tendenciju turinti asmenybe privalėjo tai išgirsti tam, kad jo balso intonacija ir kuno kalba pasakytu, jog jis iš tiesu nuoširdžiai ta moteri myli. Tai skaudžios, bet tuo pačiu verte suvokti nemalonia tiesa, kurias jis ir taip atitolino nuslėpdamas nuo jos, kad vede. -Kas jai nutiko? -susnibzdejusi ji jaute kaip jo pirstai svekniai perbrauke jai per plaukus. Tarsi glostoma kate ji usmerke akis. -Kad ir kas tarp jusu nutiko, rytoj ir vel ja pamatysi, -vis dar usmerktos akys ir tylus balsas isdave, jog ji pamažu pralaimėjo paskutinia šios dienos kova. Su miegu. Manydama, kad jaunavedziai viso labo yra apsipyke ji ne neitare kokia sunki šiuo metu yra Elen'os bukle, nes kitaip jis juk butu isskubejes pas ja jau ta akimirka kai "nukepe"  Sebastian'a. -Jie buvo dviese. Kita vampyre turėjo talismana, kurio reikia Bennett raganai. Tai ilga istorija, -nusiziovsvusi ji be neitare, kad jos planus vykti atgal pas teva kita ryta sudrums kuo toliau, tuo labiau isisisiautejanti audra. -Jis serga, Dean 'ai. -po ilgos pauzes ji nusprende pasidalinti taip ilgai ant jos vienos pečiu galejusia nasta. -Bet viskas bus gerai, nes dabar as turiu vaista.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I want to feel something.
today means nothing. today is just a ghost that’s haunting me. i’m at the end of the world, on the edge of things, and i think about letting go. i think about falling.

Elissa Ambrose

Pranešimų skaičius : 156
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 35
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Neisipareigojusi (Dean)
Draugai : Dean Winchester
Rūšis : Medziotoja/Ragana (34/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #005:

Rašyti by Dean Winchester on Pen. 04 22, 2016 6:53 am

Labiau įsiremdamas nugara į stalo atbrailą, pasistengė savo žvilgsnį nukreipti į įsiliepsnojusios ugnies pusę. Patalpos buvo pakankamai įšilusios, kad išdavė kad investuoti savo uždirbtus pinigus į šią vietą, nebuvo prasta mintis. Ir nors nuoširdžiai kalbant, niekada neplanavo čia sukviesti svečius, laikė pastatą greičiau kaip ginklų ir kitokių medžioklės reikmenų „sandėlį“ tam kartui, jei turimos amunicijos būtu nepakakę. Kampe, kažkur tarp bereikalingų dėžių dulkes rinko brolio mylimiausias daiktas, senas, tačiau vis dar kruopščiai veikiantis kompiuteris, be kurio anas greičiausiai ir kojos nebūtu iškėlęs iš namų. Dėžėse taip pat buvo ir seni drabužiai, išraižyta metalinė gertuvė, kuri visuomet buvo naudotina tam, kad kruopščiai nuslėpti šios turinį. Visi šie daiktai nebuvo reikalingi Winchester‘io gyvenime, kaip neišvengiami dalykai, be kurių būtu neįmanoma išgyventi. Greičiau kiekvienas slepiamas kartoninėse dėžėse daiktas simbolizavo apie praradimus, kuriuos teko patirti su laiku, keliaujant šiuo duobėtu ir nesąžiningu gyvenimo keliu. Tai taip pat priminė ir apie klaidas, kurios buvo padarytos, ir kurių būtu galima išvengti, jei nesielgti taip paikai. Mintyse „užstrigo“ vampyro, su kuriuo teko šiandiena susidurti žodžiai. Kad visuomet užtenka tik vieno vampyro, kuris galiausiai nutraukia visą šį apgailėtiną būvį, iš to greičiausiai net išpešdamas kažką panašaus į palaimingą jūtį. Šiame pastate, buvo tylu, ir tam tikru metu buvo girdimi tik audros keliami garsai, už lango. Plaštaka savaime atsidūrė ant tamsių merginos plaukų. Ir tik dabar jis susimąstė apie tai, kad beveik visą savo gyvenimą buvo supamas fatališkų ir ypač stiprių brunečių, tarp kurių pasitaikiusi buvo tik viena ar kita nereikšminga vienos nakties pažintis su „šviesesnėmis“. Matomai jis ir pats to nenutuokdamas, turėjo kažkokį, tam tikrą skonį moterims. Pirštų sujudimai ant jos galvos, imitavo kažką panašaus į švelnų masažą, todėl veikė ypač raminančiai. Nors medžiotojo veide tam tikru metu ir buvo pasirodžiusi šypsena. - Gali laikyti, kad ši paslauga man patinka. Tuo labiau, visuomet turėjau tą keistą nuomonę, kad neretai vyriška apranga. Jos dalis, konkrečiau, ant moters kūno atrodo kur kas geriau. - Susimąstydamas apie tai, kad su žmona tokiais dalykais pasidalinti niekaip negali, mat ji tikrai stengiasi išreikšti savo seksualumą su kiek didesniu užmoju, nei kad šiuo metu tai daro Cassidy. Neigiamai papurtydamas galvą, ir tokiu būdu kone praslysdamas prie kalbos, apie santykius, kurie nors ir buvo aptariami abstrakčiai, tačiau glaustai siejosi su dviem šiuose namuose esančiais asmenimis. - Tai sekina, žinai? Jūs moterys tikitės kad mes turime kokį nors šeštą jausmą arba esama pakankamai drąsus kad imti ir  priimti visus tinkamus sprendimus, kurie jūsų manymu yra akivaizdūs. Šūdmaliavimas, išnarplioti kokie procesai vyksta jūsų galvose yra beveik neįmanomas dalykas. Plius, pasakysiu tai, kas manau tau pravers ateity. - Krenkštelėdamas, tarytum reikėtu pasiruošti kokiai nors ypač filosofiniai minčiai išdėstyti, nutaiso ne vien rimtą balso toną, bet ir suvaidintai tokią pat fizionomiją. - Mažiau sukit per aplinkui, nes tas „aš nepasiekiama, todėl turi pirmas kažką padaryti“ amplua galiausiai pasibaigia tuo, kad mes vyrai pavargstam nuo spaudimo, ir paprasčiausiai patraukiam link lengvesnio taikinio. Arba, yra ir toks variantas. Bijom būti atstumti, o po to net tvirčiausia draugystė išgaruoja lyg šios niekuomet ir nebūtu. Todėl Cass, mažiau kuklumo. Nors tau jo ir taip nestinga, bet. Gyvenk viena akimirka, imk ko nori pati, ir niekada nesvarstyk apie tai ką pagalvos apie tave kiti. O kas svarbiausia, visame tame reikale, būk savimi. Ir patikėk manimi, žinodamas kokia esi iš tikro, galiu pasakyti kad sunkiai prieš tave išstovėtu bet koks vyriškos giminės atstovas. Nors žinoma, dėl tvarkos jausmo, aš vis tiek jam iškarščiau kailį. - Veide pasirodė šypsena, kuri leido suprasti kad teatrališkai nuskambėjusi kalba, anaiptol nebuvo rimta. Teko palenkti galvą, kad pamatyti, kokiomis emocijomis yra pasidabinęs jos veidas, prieš tai, kai pasiryžti atsakyti į iš tiesų sunkesnį, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, klausimą „kas jai nutiko?“. Vienintelis logiškas atsakymas susidėjo tik iš dviejų raidžių. Todėl, iškvėpimo metu, jis tai ir ištarė: - Aš. - Numanydamas kad toks atsakymas bus nepakankamai tinkamas, pavartydamas akis, jas vėl sugrąžino ties vaizdu į židinį. - Atsimeni sakiau kad turiu įproti sumauti viską, kas mane supa? Ir atrodo kad šiandiena susimoviau su ja. Parodžiau jai tą savo gyvenimo pusę, su kuria ji vargu ar sugebės susitaikyti. Ir mano ūžianti galva man tvirtina kad jos pačios labui, verčiau ir nesusitaikytu. - Reikėjo atsikrenkšti, kad pasakyti savo sprendimą daugiau šios kalbos nebe liesti: - Aš tikrai nenoriu apie tai kalbėti. Tikiuosi kad tu nieko prieš? - Nuleisdamas žvilgsnį, Winchester‘is suteikė tamsiaplaukei moteriai galimybę priimti jo nenuginčijamą sprendimą daugiau žodiškai nebe liesti žmonos. Todėl, vos tik kalba palietė vampyrus, su kuriais buvo susidurusi Cassidy, antakiai savaime įgavo kitokią formą. Nusileido, ir ant kaktos pasirodė kelios gilios raukšlės. - Tu pati viena stojai prieš du vampyrus? Juk supranti kad tai galėjo baigtis visai ne taip, kaip planavai? Aš turiu omeny, pats vos susitvarkau su keliais tuo pačiu metu. Bet mergyte, mano darbo stažas ir galimybės yra kur kas didesnės nei tavo. Niekada. Daugiau niekada taip nedaryk. - Nenuvertindamas jos, tačiau akivaizdžiai nenorėdamas kad elgdamasi taip neapdairiai ji galiausiai galą gautu, aiškiai pademonstruoja savo pasipiktinimą, vienu metu net neįsiklausydamas į tai, ką ji pasakė apie sandorį su raganą. Iš kur buvo galima tai suprasti? Paprasta, užteko tik paminėti raganos pavardę. Giliai įtraukdamas oro, ganėtinai atsargiai privertė ją atitraukti galvą nuo savo kelių, pasodindamas veidu prieš save: - Dar pasakyk kad krauju pasirašei sutartį su pačiu velniu. - Šokas. Tai vieninėlis jutimas, kuris iš viso dabar galėjo pasireikšti. Nes kas jau kas, bet Winchester‘is puikiai suvokė kaip dažniausiai pasibaigia panašaus plauko susitarimai. Raganos neturi galių išgydyti žmonių nepagydomas ligas. Daugiausia gali ligą perkelti kitam asmeniui, bet kuo tai galima pavadinti geresniu blogiu? Nors ir suprato kad jos sprendimas buvo padarytas remiantis kilniais ketinimais, bet velniai griebtu! Pakėlęs ranką, bei delnu perbraukęs sau per veidą, tarytum tokiu būdu būtu bandęs atsikratyti nuovargio, pagaliau įsistebėjo į jos, tokiame apšvietime, beveik juodas akis: - Kodėl man nieko nepasakei apie tai kas jam nutiko? Ir kas iš viso tau šovė į galvą, kad susidėti su raganiais? Bliamba, Cassidy. - Neįveikdamas savo kilusio susierzinimo, kaip mat pakilo nuo grindų, norėdamas bent šiek tiek pajudant atsikratyti noro ją gerokai išperti už tokius kvailus sprendimus. Nors kuo čia buvo galima stebėtis? Jis ir pats išdegintą „tatuiruotę“ ant dilbio gavo ne iš skautų būrelio. Nepraklausydamas ir tos dalies, kad ji neva turi vaistus, kurie padėtu jai išgelbėti tėvą, nustoja blaškytis, ir dabar jau pakankamai ramiu tonu, perklausia: - Kas tai per vaistai, Cassidy, tik šį kartą be vyniojimo į vatą?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

"Psychopathy is like sunlight. Overexposure can hasten one’s demise in grotesque, carcinogenic fashion. But regulated exposure at controlled and optimal levels can have a significant positive impact on well-being and quality of life".

Dean Winchester

without your power, you're basically just a baby in trench coat.


Pranešimų skaičius : 1439
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 38
Miestas : Konektikutas
Meilė : Cassidy Argent
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Medžiotojas
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://youtu.be/TEso8QeMvGw

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #005:

Rašyti by Elissa Ambrose on Št. 04 23, 2016 2:56 am

Medžiotojo raginimas, o gal net spaudimas gyventi sia akimirka priverte ja nusišypsoti. -Moterys nera toks mistinis sutverimas, koks kartais gali pasirodyti vyrams. Kad ir kaip keistai tai skambetu, mes visos norim to pacio - buti mylimos ir jaustis saugios glebyje žmogaus, kuris nepaisant visko yra pasirenges didžiausiai gyvenimo rizikai... Pamilti. Tai yra ypač sudėtinga kai esi pratusi tureti kontrole savo rankose, kai manai, kad žinai ko nori is gyvenimo ir esi isitikinusi, jog žinai kas taves laukia rytoj kai vel primerkusi akis isvysi brekstancia ausra. Isimyleti yra viena, o stai pripazinti tai balsu tam žmogui, kuriam tai jauti yra velniskai baugu,-apsilaiziusi putlias savo lupas Cassidy staiga nutilo. -Aš praleidau savo proga, -liūdnai syptelejusi ji lengviau atsikvėpe kai kalba pakrypo apie Elena, nes prieš tai uzsiteses dialogas buvo pernelyg sunkus ir kupinas tik jiems abiem suprantamu metaforu. Kam kalbėti apie tai ko pakeisti nebe imanoma? Jis ne be reikalo nieko neprisistare apie vestuves, antraip ji greičiausiai butu prisipazinusi, jog nera jam abejinga ir tai galiausiai sugriautu ta nuostabia draugyste, kuria ji taip brangino.
-Vadinasi ji nežinojo, jog esi medžiotojas? Didelio čia daikto...-ji buvo bepradedanti kalbėti kai jis pareiškė nebenorintis šios temos liesti. Jis kentejo ir tai savaime skaudino ja pačia. -Auksciau nosi, Romeo. Neketinu leisti, kad detum i kojas vos susidures su pirmaja santykiu krize girdi?  Nebent ji butu permiegojusi su vampyru,-sutikusi jo abstulbusi žvilgsni ji nusikvatojo. Kalbėti apie tai kas nutiko jos šeimoje jai seniai nebebuvo tabu. Ta ilgai kraujavusi žaizda jau seniai buvo uzgijusi, nors pasikapscius giliau... Ji iš dalies ja suprato, nes buvo i ja panaši. Ja trauke uždraustas vaisius ir sis vakaras buvo grynas to irodymas. Ji neturejo čia buti. Ji neturetu gulėti greta vedusio vyro ar leisti jo pirstams slysti vis dar šlapiais nuo dušo plaukais. Ji neturetu bandyti isminti jo vyrisko kvepalu kvapo ir jei atvirai, turėdama proga susipazinti su jo išrinktaja ji greičiausiai atsisakytu. Taigi.. Ar gi ji buvo kitokia nei jos mama? Taip . Priešingai nei moteris sutikusi jai givybe, Cassidy gerbe santuokos saitus ir niekuomet nebutu bandziusi sugundyti vedusio vyro. Jos mintys prieš jos pacios valia nuklydo prisiminimu kolidoriais. Viskas buvo kur kas prarasciau kai jie tebuvo vaikai. Tuomet už ja zemesnis ir nuolatos i problemas mokyklos kieme isiveliantis karstakosis Winchester'is buvo tiesiog kaimynu vaikis, vaikystes isdaigu partneris. Kada ivyko tas luzis? Kada ji pirma karta pazvelgusi i ji suprato, kad jis jai patinka ne tik kaip draugas? Greičiausiai tai ivyko kažkur prieš pat jiems bsigiant koledza kai grizes po vasaros atostogų Dean'as buvo neatpazistamai pasikeites. Gerokai isstypes ir net ja praauges, atletisko sudėjimo vaikinas eme traukti daugumos merginu aki ir nieko keista, kad netrukus tapo populiaresnis už pati futbolo komandos kapitona.
Dean'ui ja pasodinus ir atsukus i save, tamsiaplauke buvo priversta sugrįžti i realybe. -Nespresk apie knyga vien is jos virselio, -paputusi lupas ji aiškiai parode, jog šis neturetu jos nuvertinti vien todel, kad ši yra moteriskos lyties atstove. -Viskas butu susikloste kitaip jei tie isgamos nebutu atlaike sitiekos kulku. Po velnių, suvariau bent tris sidabrines, o paskui dar ir vilkolakio nuodu kulka tai blondinei i pilvo ertme, o panašia doze gaves tavo nukeptas vampyras sugebėjo ne tik man pasipriesinti, bet dar ir grizes i savo namus, sugirdyti jai kažko, kas akivaizdžiai pristabde nuodu poveiki,-suraukusi antakius mergina pakilo palikdama antklode ant zemes. -Aš dariau tai, kas tuo metu man atrode kaip vienintelis pasirinkimas, Winchester'i,-nesileisdama ispraudziama i kampa ji elgesi taip pat, kai jis tapdavo per daug globejiskas, per daug... Kai jis elgdavosi su ja kaip su seserimi. Ir tuomet jai toptelėjo. Butent tai ir neleido jai prisipazinti, jog paslapcia jaute jam kur kas daugiau. Cassidy bijojo,  jog jis tiesiog paglostys jos kakta ir pasakys, kad jis irgi ja myli, bet tik kaip seseri. Ir tai amžiams sugriaus ju rysius, nes ji nebegales pazvelgusi jam i akis meluoti, kad viskas yra gerai. -Tai tu dingai nieko nepasakes,-staiga nutilusi ji uzsiciaupe suprantusi, kad tai buvo pirmas ju kvircas ir ji neturejo teises jam priekaistauti. -Verčiau atidekim ši pokalbi kitam kartui,  gerai? -is slapiu kelniu issiemusi savo iPhone ji ir vel prisedo šalia, tačiau islaikydama aišku atstuma. Isispoksojusi i nedideli ekrana kita ranka paciupe savo alaus buteliuka ir prisitrauke ji prie lupu. -Nemanasu, kad lietus liausis, -atkisusi telefona draugui i veida ji parode ekrane buvusia temperaturu kreive. -Nesvarbu is kur gavau vaistus. Svarbu, kad ryt is ryto turiu skubiai grįžti ir jam juos nuvežti. Kur artimiausia degaline? -pastverusi gundanciai kvepiancia vištiena ji, kaip visada,  nei kiek nesidrovedama jos atsikando. -Ko taip i mane ziuri? -neaiskiai subambejusi pilna burna medžiotoja pastebėjo keista šypsena pašnekovo veide, ne neitardama, kad to priezastis buvo is padazo susiformave "usai" jos panoseje.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I want to feel something.
today means nothing. today is just a ghost that’s haunting me. i’m at the end of the world, on the edge of things, and i think about letting go. i think about falling.

Elissa Ambrose

Pranešimų skaičius : 156
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 35
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Neisipareigojusi (Dean)
Draugai : Dean Winchester
Rūšis : Medziotoja/Ragana (34/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #005:

Rašyti by Dean Winchester on Antr. 04 26, 2016 6:02 am

Vien todėl kad prieš tai pareiškė savo kategorišką nenorą kalbėti apie tai kas nutiko su jojo žmona, taip pat kategoriškai nesureagavo į medžiotojos bandymus pratęsti šią kalbą, išsiaiškinant kas po velnių nutiko, kad Winchester‘is dabar nuoširdžiai svarstė galimybę pasigauti kokį nors niekam tikusį vampyrą ir kokiu nors būdu priversti jį pasirodyti ligoninės patalpose, bei žmonai prabudus visapusiškai ištrinti jį iš jos gyvenimo. Tarytum, tai būtu pats kvailiausias, sunkiausias bet vienareikšmiškai saugiausias sprendimas, kurio buvo galima pasiekti visoje šioje užvirusioje košėje. Šiandienos įvykiai aiškiai leido suprasti du dalykus: išdeginta tatuiruotė, kuri buvo ant dilbio, turi gilesnę reikšmę, nei analogiškas jos kūrinys – žiedas, neleidžiantis mirti nuo nemirtingo padaro rankos. Tas beprotiškai stiprus troškimas pralieti kraują, be jokios tam svarbios priežasties buvo tai, ko medžiotojas negebėjo kontroliuoti. Antra priežastis buvo tai, kad jis buvo visiškai tikras tuo, kad ankščiau ar vėliau sulauks puolimo iš tos „stipresnės“ pusės, ir tą kartą po karšta atsidurs ne Cassidy, kuri dar geba savimi pasirūpinti, o Elena. Kas nutiks tuomet, jei jis nespės? Vargu ar susitaikytu su dar viena mirtimi. Per akis užteko ir brolio netekties, kuri aiškiai privertė jį elgtis kitaip, net su tais, kurie nusipelnė kur kas malonesnio požiūrio į save. Išlaikydamas atstumą nuo viliojančiai atrodančios tamsiaplaukės, niekaip negalėjo, o ir nenorėjo nuslėpti savo akivaizdaus susierzinimo tuo, kad ji iš viso elgiasi taip paikai, tarytum būtu dar mažas vaikas, kuris nežino ką ir kaip derėtu daryti iš tikro. Neigiamai purtė galvą ir ne daug trūko kad pradėtu trepsėti kojomis, vien norėdamas kad ji galiausiai pastebėtu kad jos poelgis yra virs visų suvokimo ribų, kokios tik gali egzistuoti. Teko atsiremti į virtuvinę spintelę, kad kažkur nukreipti savo energiją. Ranka buvo atmesta už nugaros, kuomet pirštai įsikibo į baldo atsikišusią viršutinės dangos dalį. Jei jis būtu nemirtingas ar apdovanotas panašiais sugebėjimais, kokius turi vampyrai, tai medis už kurio šiuo metu laikėsi, būtu virtęs didele medienos truptinų krūva. – Tu manai kad aš tave nuvertinu, todėl kad esi moteris, Cassidy? Pusė visų medžiotojų nebuvo treniruojami taip, kaip tave treniravo tėvas. Bet tai nepakeičia visą ko esmės. Raganos nėra tos moterys kurios daro viską vien tik tam kad pasiekti harmoningą pasaulio pusiausvyrą. Negi velniai... – Nesusilaikydamas Winchester‘is akivaiziai laiku suspaudė lūpas tam, kad nepasakyti ką nors nepadoriai nemalonaus, ir tokiu būdu užgauti dailiosios lyties atstovės savi-vertę. Nusisuko, šį kartą abejų rankų delnais įsiremdamas į stalo paviršių. Vargu ar būtu galėjęs pripažinti kad kalba iš savo skaudžios patirties, nors tai ir būtu geriausias pavyzdys, kuris jai atvertu akis, kad tų parazičių reikėtu vengti kur kas labiau, nei originalių vampyrų, kurie dar pasistengia kartais nuolankiai atsižvelgti į visą situacijos bendratį. Raganos niekada nedaro nieko nesavanaudiško, o ir tuo labiau nepamiršta kuomet sutartis yra nutraukiama. Kas panašu ir nutiko, kuomet Argent šeimos atstovė bandė padrikai paaiškinti viską, kas jos akimis žvelgiant nutiko. – Tu man pasakysi koordinates, kuriomis galėsiu rasti tą raganą. Ir cit, man nereikia moralo kad gali ir pati savimi neblogai pasirūpinti. Tu patirties su jomis turi lygiai tiek, kiek aš su chimichang‘omis. Ir neversk manęs priminti, kad tokio mėšlo aš nevalgau. – Balse girdimas piktumas ir tas pats kategoriškas tonas leido suprasti kad jis tikrai neapleis šių patalpų iki pat tos akimirkos, kuomet gaus norimas koordinates. Turėdamas mažiausiai penkis variantus, kaip nukreipti raganos dėmesį nuo draugės medžiotojos į savo pusę, buvo kone tikras tuo, kad jei nepavyks susitarti geruoju, imsis kur kas labiau kraštutines primenančių veiksmų. Didele pagalba buvo tai, kad Winchester‘is vis dar buvo nusisukęs, kuomet neleido Cassidy matyti savo dabartinės veido išraiškos, kuri vargu ar būtu jai patikusi ar sukėlusi kokių nors pavojingai intymių minčių. Jis buvo piktas. Labai piktas. Suspaudęs dantis, net pats nepajuto kaip privertė save liautis kalbėti, tokiu būdu įsiklausydamas į nelabai tikroviškai skambantį pasakojimą, kuriuo nusprendė pasidalinti tamsiaplaukė moteris. Kokiais būdais iš viso galima išgyventi vampyrams po vilkolakių nuodų? Kažkurią akimirką medžiotojas net suabejojo tuo, kad po medinės kulkos vampyras iš tikro iškeliavo atgal į pragarą. Todėl, atsisukdamas į pašnekovės pusę, atrodė mažiau piktas ir labiau susimąstęs. Toks scenarijus, kurį nupasakojo moteris galėjo egzistuoti tik tuomet, jei susitikimas vyko su originaliu vampyru. Bet kaip tai įmanoma? Vieninteliai originalieji, kitaip tariant pirmieji buvo gerai žinoma Mikaelson‘ų šeimyna. Nebent kažkas visgi buvo nulaužęs nemirtingumo „kodą“ ir dar kartą pakartojęs tai, ką kadaise padarė Andrea, išgelbėdama savo draugę antrininkę nuo neišvengiamos mirties, kuri viso labo buvo tik atitolinta. Taip, jis buvo kone šimtu procentų tikras kad Katherine niekuomet neprabus, kad ir kokiais būdais bus bandoma „išgelbėti“. Žvilgsnis vėl susidūrė su nuo dušo dar nepradžiuvusia moterimi, kuomet jis pakankamai ramiu tonu drįso perklausti: –  Sidabrinės kulkos neveikia vampyrų, nebent jie būtu pusiau vilkais. Ir tai, mirtinos grėsmės tai nesukeltu. Bet matai, tu atvykai čia visiškai nepasiruošusi. Evoliucija visų tų sukčių tarpe įvyko jau seniai, kas ir privertė mane suleisti savo šaknis čia. – Neturėjo įpročio pasilikti vienoje vietoje ilgiau, nei tai buvo būtina, todėl, gana dažnai būdamas šiame mieste prieštaravo visiems savo įsitikinimams. Kaip ir tuo, kad buvo radęs ne vieną būdą palaikyti pakankamai dalykiškus santykius su nemirėliais. Bet kalba ne apie tai, kalba apie tai kad mergina turėjo mažu mažiausiai padaryti nepataisomą žalą tiems, apie kuriuos šiuo metu ir vyko diskusija. Ir iš jos kalbos peršasi nuomonė kad savo pasiekti jai taip ir nesigavo. – Vadinasi visą ko esmė buvo moteris? Ir jis, tavo nusižiūrėtasis vampyras, karštligiškai norėjo kad aš manyčiau... – Veidas tapo labiau atpalaiduotas, kuomet medžiotojas, galiausiai leido tai įsivaizduojamai lemputei galvoje įžiebti. – Šunsnukis! Gali džiaugtis Cassidy, nes man atrodo kad ir aš susimoviau. Nes būsiu net per daug nustebintas, jei tas vampyras pakratė kojas. Aš juk pasakiau kad veidų nepamirštu, o tai ką jis darė su tavimi, tuo labiau nebus palikta ramybėje. – Neigiamai supurtydamas galvą, Winchester‘is pasirodė esąs kur kas labiau pastabus, nei kad to buvo galima tikėtis, vien tik į jį pasižiūrint. Atmintis atgamino tai, kad nemirėlis buvo palinkęs prie Cassidy, kuomet ši parodė net labai akivaizdų dėkingumą minėtajam. Staigiai atitrūkdamas nuo užimtos vietos, kad tik tamsiaplaukė nepasirodytu esanti pirmesnė, sugriebė jos prieš tai pakabintą striukę. Ir trūko visai ne daug, kuomet jo rankose vis tik atsirado buteliukas su medikamentais, kuriuos šiai įdavė vampyras: –  Iš pradžių raganos, paskui vampyrai. Kuo tu dar pasitiki? Vilkolakiais, kurie per pilnatį pareiškia kad geba save suvaldyti išvengiant privalomojo apsiplaukavimio? – Neigiamai papurtydamas galvą, įsistebėjo į buteliuką, kuris atrodė gana keistai. Tiksliau ne pats indas, o tai kas buvo jame. – Nemanyk kad aš esu toks pats patiklus kaip tu. Todėl taip velniai rautu! Turėjai pirmiausia susirasti mane, o paskui jau griebtis šių kvailų sprendimų. Tavo tėvas nebus bandomasis triušis. Iš kur esi tikra, kad vampyras nesužaidė savo „žavingumo“ kortomis ir neįkišo tau kokius nors mirtinus nuodus, kuriuos vėliau suleidusi tėvui, liktum visapusiškai susišikusi? – Atsimindamas savo nugaros skausmą, ir tai kad visuomet yra pasiruošęs į save suvaryti kokią nors injekciją nuo skausmo, patraukia prie tų pačių dėžių, kurios yra pripildytos ne jam priklausančiais daiktais, tačiau tarp jų randasi „pirmosios pagalbos vaistinėlė“, tačiau visai ne tokia, kokios turėtu būti laikomos namuose ar automobilio salone. Ten buvo prikiša švirkštų, sterilios materijos, timpų ir visokiausių nuo skausmo veikiančių skysčių. – Dozė didelė, todėl nenutiks nieko viską keičiančio, jei dalį išbandysime ant manęs. Jei tai privers mane atgulti amžino miego, bent būsi tikra kad nepražudei savo tėvo pasitikėdama kažkokiu vampyru. Jei situacija bus priešinga, apsvarstysiu galimybę pakeisti savo susidariusią nuomonę, apie tavo didvyrį. – Keista, tačiau jis ir toliau nespecialiai kabino šią moterį per dantį, ne todėl kad turėtu kažką konkretaus prieš tą vampyrą, o aplamai tai, kad ji turi teisę „move on“, kaip kad ir jis pats. Kažkaip įsivaizduoti prie jos kažkokį kadrą buvo keista ir nemalonu. Todėl nuvydamas šias mintis į šalį, pasigriebė vaistinėlę, vėl įsitaisydamas ant grindų, šalia. – Padėsi, ar paliksi man visą sunkiausią darbą? – Pakeldamas akis, vyriškis pakankamai greitai pakeitė savo išraišką, kuomet susidūrė su tuo, ypač ne kasdienišku vaizdiniu. Veide atsirado šypsena, kuri prislopino prieš tai buvusią nemalonią įtampą. Reikėjo labai didelės savitvardos, kad neprapliupti juokais, ir jis stengėsi, spaudė lūpas stipriai, nors matėsi kad būtu neatsisakęs pasikvatoti. – Tau čia... – Palenkęs galvą, stengėsi lėtai iškvėpti, kuomet sudėdamas visus laikytus daiktus ant grindinio, ištiesė ranką į šios pusę. Nikštys švelniai praslydo virš tamsiaplaukės lūpos, kuomet netrūkus susidūrė su jo paties liežuviu. Padažas buvo maloniai aštraus skonio ir tą akimirką jis vos nesugrįžo prie seno, kuomet linkdamas link jos veido ketino atsiimti bučinį. Tos putlios lūpos vedė iš proto ir vaizduotė kuri pastoviai kūrė galybę priežasčių, kurios neleistu to padaryti, galiausiai ėmė blėsti. Todėl viską sugadino atsikrenkštimas, kuris privertė Dean‘ą nuleisti akis, paraginant moterį apsiimti medicininiais prietaisais. – Pripildyk dvejetuką, suleisk tiesiai į veną, ir tuomet žiūrėsim kas bus toliau. Kitaip aš dabar pat sumalsiu visą šį marmalą į artimiausią sieną. Nes kol neįsitikinsim kad tai nėra nuodai, jie tavo tėvo nepasieks. – Lyg specialiai nieko nepasakydamas apie degalinę, iki kurios reikėtu eiti pėsčiomis apie valandą, ir tuomet tiek pat atgal, bet nešant kanistrą su degalais. Nematė prasmės to aptarti vien todėl, kad ketino tuo apsiimti pats, vos tik pradės švisti ir per palanges nustos barbenti lietus.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

"Psychopathy is like sunlight. Overexposure can hasten one’s demise in grotesque, carcinogenic fashion. But regulated exposure at controlled and optimal levels can have a significant positive impact on well-being and quality of life".

Dean Winchester

without your power, you're basically just a baby in trench coat.


Pranešimų skaičius : 1439
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 38
Miestas : Konektikutas
Meilė : Cassidy Argent
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Medžiotojas
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://youtu.be/TEso8QeMvGw

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #005:

Rašyti by Elissa Ambrose on Tr. 04 27, 2016 7:32 am

Medžiotojo pasipiktinimas tokiu, is pažiūros, lengvabudisku jos pasirinkimu sudaryti sandori su asmenimis, kurie niekuomet nesiimdavo šiaip sau pagelbėti i beda patekusiems žmonemis buvo suprantamas. Jis ja rupinosi ir kitomis aplinkybemis jai tai tikrai butu pasirode miela ir malonu, tačiau dabar situacija keite tai, jog ilgametis draugas buvo paslapcia vedes kita moteri ir ji vis dar jautesi, kad jis yra skolingas jai pasiaiskinima nors garsiai to pripažinti ji neketino.
Nuo pat tos akimirkos kai Cassidy suzinojo apie tevo liga ja eme kankinti košmarais, kurie nors ir nebuvo logiski, verte ja manyti, kad sapnuose regimi seni pergamentai ir tyliai tariami jai nesuprantami žodžiai buvo kažkokia sąsaja, o gal vidinis balsas primygtinai persantis minti, jog atsakymas i jai rupima klausima kaip išgelbėti teva yra susijęs su manija. Juodaja ar baltaja, tai nebebuvo svarbu, nes žmogus visa gyvenima buves jai autoritetu kentejo ir i sprandą alsuojanti mirtis verte ja veikti skubiai ir galbut šiek tiek neapgalgotai. Ta diena kai Argent izenge i parduotuvėle priklausančią burtininkei, zmoniu žinomai, kaip zolininkes, ji pirma karta susidure su visu taip vengiama Bennett ragana, kuri atrode mazu maziausiai sutrikusi kai Cassidy sveikindamasi paspaude jai ranka. Tarsi butu nudeginta senole atsoko ir nieko nepaaiskinusi liepe jai iseiti ir daugiau niekada čia nevegrizti. Vis gi nepraejus ne 48 valandoms i jos namus atvyko net trys jai nepazistamos burtininkes, akivaizdžiai pasiustos ne kieno nors kito, o pacios Bennett. Jos elgesi itin draugiškai, gal net per daug draugiškai, tarsi butu norejusios jai padeti dar labiau, nei ji pati trosko ju pagalbos. Butent jos jai paaiškino apie senus talismanus, kuriuos, kuriuos medžiotoja turejo surasti, kad jos savo ruoztu atsilygindamos išgydytu jos serganti teva. Užduotis atrode ne itin sudėtinga, ypač turint omenyje, kad raganos pacios aprupuno ja rakrasciais bent abstraktciai nupasakojanciais ko ši turi ieskoti ir kaip talismanai atrodo. Jei tik Cassidy nebutu buvusi tokioje desperatiskoje padėtyje, galbut butu akimirkai stabtelėjusi ir susimasciusi kodel pacios "karpuotosios" negalejo atlikti užduoties kuri atrode nepaprastai banali juolab, kad pastarosios kaupe informacija jau ne viena desimtmeti.
-Dievazi, esi didžiausias mano kada sutiktas paranojikas,  Winchester'i, -stebedama vietos tau nerandanti drauga ji apsilaize is ties gardziu padazu ištepta savo nyksti. -Net jei jos ir reikalautu manes surasti likusius sendaikcius, tai nebutu didelis vargas. Jos jau turi tris talismanus, -nusprendusi nutyleti keista raganu prašyma nelaukti kol ji surinks visus sesis ir būtinai pristatyti papuosalus joms vos tik ji juos tas, ji tese savo monologa nenuleisdama savo zaliu akiu nuo isivaizdaus vyrisko. -Ketvirtas dabar guli mano zavaus, bet greičiausiai jau pelenais pavirtusio "draugo"  kiseneje, -nors ir tvardoma, jos veide pasirode nezymi šypsena išduodanti, kad ji tiesiog erzino Dean'a megaudamasi akivaizdžiu jo susierzinimu. -Todel jei man prireiks surasti dar du, esu tikra, kad tai bus vienas juokas. Pirmi trys galima sakyti patys mane susirado, -suraukusi antakius Cassidy prisimine is kart po sandorio ja aplankiusi sapna, kuriame ji regejo ieskomus papuosalus. Sapne ji pati juos nuo saves nusiiminejo,tarsi jie butu jai priklause. Ji del kažko verke, tačiau rauda priminė mazos mergaites kukciojima. Sapnas is ties buvo keistas ir kai ji pabudo išpilta šalto prakaito, jautesi labai sukresta, norėjo verkti tarsi butu gailejusi sapne regetos mergaites....
-Klausyk, liaukis prakaitaves,-ramus jos tonas isdave jauciama nuovargi. -Ryt is pat ryto nevaziuosim i ta vieta ir galesim patys isitikinti ar tas Sebastian'as vis dar ten. Jei ne, as žinau kur jo ieskoti. Jei yra kaip sakai ir jis isgyveno, esu beveik tikra, kad tuoj pat isskubejo atgal pas savo blondine. Man reikia jos ziedo, o tu savo ruoztu gslesi užbaigti savo pradeta darba, nors man labiau patiktu jei paliktum ji ramybeje. Jis juk manes nenuskriaude, -medžiotojui vel prisedus greta, Cass susidure su jo žvilgsniu, kuris buvo nukreiptas jai i veida. -Kas yra? -suraukusi antakius ji pajuto kaip širdis eme sparciau plakti vos jo pirstai paliete jos skruosta. Neteisingai perskaiciusi jo elgesi ji iš tiesu akimirka pamane, kad medžiotojas ketina ja pabuciuoti ir tai priverte ja sustingti. Plačiai atmerktos akys buvo nukreiptos i jo besisyosanti veida kuomet viska atgal i vietas sustabdė jo atsikrenkstimas. Nudelbusi akis tamsiaplauke atrode susigedusi del jos pacios pasamoneje susiklosciusio scenarijaus todel gavusi proga užsiimti kita veikla, is kart taip ir padare. Paketusi sedima pozicija ir atsiklaupusi ant keliu ji sueme svirksta ir megintuveli su nezinomos paskirties eleksyru. -Tai kvailas sumanymas,  Dean'ai. Dabar naktis ir jei nepastebėjai lauke dedasi kažkas panašaus i uragana. Mes neturime degalu ir aš neketinu rizikuoti bandydama čia išsikviesti greitaja jei kartais sis skystis butu ne tai ko mes tikimes,-jos žodžius uzakcentavo lauke kaukiantis vejas ir jos veide is kart pasirode "o ka as tau sakiau" išraiška. -Verčiau pabandykim issimiegoti ir rytoj is pat ryto galesim apie tai pasisneketi, -nejauki tyla buvo tai, ko šiuo metu jiems labiausiai nereikejo todel ji atsistojusi ant koju, nejaukiai timtelejo marskinelius žemyn. -Nieko prieš jei miegosiu čia? -klausiamai islenkusi antakius ji dar nesulaukusi atsakymo atsisedo ant ne itin patogios, bet pakankamai placios miegojimui sofos. Miegamasis atrode per daug intymi vieta ypač turint omenyje, kad tuose pataluose greičiausiai buvo mylejesi sutuoktiniai... Ši mintis priverte ja pasirausti itin nejaukiai. Uzsiklojusi antklode Cassidy eme apziurineti netradicini "vaista" vengdama draugo žvilgsnio. Staiga jos demesi patrauke nedideliu sriftu uzraytas pavadinimas "paxton pharmacies". Ivedusi pavadinima i telefonine "Google", medziotoja is nuostabos kone pasoko nuo sofos. -Eiks čia! -sulenkusi kojas per kelius ji padare vietos šalia prisesti vaikinui. -Ziurek, -iteikusi jam mobiluji, pati uzdejo viena ranka jam ant paties tokiu budu i ji pasiremdama. -Tai jis, Sebastian'as, -šypsena jos veide isdave susizavejima. -Tas smikis yra mokslininkas. Jam priklauso tyrimu laboratorija!

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I want to feel something.
today means nothing. today is just a ghost that’s haunting me. i’m at the end of the world, on the edge of things, and i think about letting go. i think about falling.

Elissa Ambrose

Pranešimų skaičius : 156
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 35
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Neisipareigojusi (Dean)
Draugai : Dean Winchester
Rūšis : Medziotoja/Ragana (34/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #005:

Rašyti by Dean Winchester on Kv. 04 28, 2016 5:04 pm

Būti šalia šios putlialūpės tamsiaplaukės visuomet buvo ypatingai lengva, tačiau tai nieko bendro neturėjo su tuo, kad jis kone nuo pat vaikystės matė kaip ji augo ir keitėsi. Jei šiuos du pavadinti kaip tipinius ne kraujo brolį ir seserį, tai pakryptu į labai netinkamą, galima sakyti kad iškrypimu dvelkiančią pusę. Ji buvo paprasta, ne prasta, tačiau labai paprasta. Niekuomet neapkraudavo savo gyvenimo kokiomis nors bereikalingomis problemomis, kurias moterys ypatingai mėgsta. Nebuvo ir viena tų pavyzdžių, kuomet užsiplieskia lygioje vietoje, ir dar laukia kai tavo vyriška logika ims ir supras, „čio za ch*j“. Ne mažesnę reikšmę šiems santykiams suteikė ir visai „menka“ smulkmena, jie jų nesumovė norėdami pažinti vienas kito kūną nuodugniau. Vargu ar dabar sugebėtu išbūti tuose pačiuose patalpose, jei kartą pabandę galiausiai būtu patraukę skirtingais keliais. O dabar taip, abu buvo suaugę žmonės, su subrandintais gyvenimo prioritetais ir akivaizdžia trauka, kurios ne duok tu kritęs Liuciferi, imtu ir pripažintu vienas kitam. Štai tau ir branduoliai, apie kuriuos buvo kalbama prieš tai. Ilgai stebėdamas tamsiaplaukės akis, tarytum net nebūtu ketinęs pakeisti savosios nuomonės vaistinės medžiagos klausimu, elgėsi gana neapgalvotai. Bent galima buvo susidaryti tokią nuomonę, žvelgiant į visą situaciją ne paties medžiotojo akimis. Jis ne vieną kartą buvo aiškiai pademonstravęs kad neturi mirties baimės, ir kaip mirtingam vyrui, tai buvo ganėtinai didelis faktas. Mirtis visuomet atrodė neišvengiama, bei žinant jo „amatą“, arba kitaip tariant tą variklį, kuris sugeba sukelti jo pasąmonėje susijaudinimą, mirtis kuri jo kažkada ateis pasitikti, bus naivi, kvaila ir verčianti užduoti tokį pat naiviai kvailą klausimą „what the fuck just happened?“. Todėl, iš Winchesterio retrospektyvos, išbandyti vaistą nuo nepagydomos ligos pirmiausia ant savęs, buvo kur kas protingiau, nei leisti Cassidy suleisti tai tėvui, ir galimas daiktas kad tokiu būdu paspartinti jo mirtį. Ar ji iš viso sugebėtu susitaikyti su tokia netektimi, kaip tai ne kartą padarė medžiotojas? Tai sulaužo psichiką ir sudaužo į šipulius visus prieš tai turėtus principus. Imi kažkaip kitaip žiūrėti į tave supančią aplinką, kuri nebe reiškia tiek daug, kiek ankščiau. Darbas tampa tik darbu, o ne pašaukimu. Moterys, nebe tokios gardžios ir trokštamos kaip ankščiau. Net tas pats alaus ar maisto skonis tampa kitoks, tarytum vartotum vien tik iš būtinybės, nes kitaip pakrisi kur po medžiu ir lauksi kada visą tai pasibaigs. Ir jei tokius potyrius jaučia stiprus vyriškis, kuris nuo pat savadarbių „sauskelnių“ buvo pratinamas prie medžioklės, netekčių ir neįpareigojančių santykių, ką galima pasakyti apie šią moterį, kuri buvo visiškai šalia? Sukandęs dantis, ir tam tikru metu išvengęs bet kokio pasisakymo į tai, kad Cassidy buvo mikliai pastebėjusi, o ir pasinaudojusi jį erzinančiu susižavėjimu, kurį demonstravo. Vėl teko dramatiškai užversti akis, ir pasidėti visus prieš tai laikytus daiktus ant to nedidelio stalo, kuris buvo pastatytas tarp sofos ir toliau prie sienos įmontuoto židinio. – Greičiau labiau patyręs, nei tu širdele. Niekada negali būti per daug atsargus, ypatingai kai kalba liečia raganas, kurios greičiau sumaus tau gyvenimą, nei kad suteiks pagalbą. Ką kalbėti apie tai, kad žmogiškos ligos nėra pagydomos magiškais abra kadabra. Tai vos ne tas pats, kas... – Teko užsikirsti, mat surasti tinkamą palyginimą pasirodo buvo kur kas sunkiau, nei iš pirmo žvilgsnio. Labai didelių pavyzdžių, kurie galėtu pakeisti šios dailiosios lyties atstovės nuomonę, buvo vienetai. O pristatyti save kaip tinkamą pavyzdį dar nebuvo pasiruošęs. Tai turėjo likti tik tarp jo, bei tų sumautų raganų, kurios ir atliko su jo kūnu eksperimentus, kurių net žiauriausio sociopato vaizduotė nesugebėtu išnešti. Kažkuriuo metu jautėsi kaip sumautas Ernis iš „Žmonių X“, kuomet iš jo buvo bandoma padaryti kažką epiškai didelio. Vienos rankos du pirštai savaime užlindo už dešiniosios rankos rankovės, ir jis beveik ją norėjo atsiraityti, bet čia pat buvo priverstas sustoti, man minčių srautas suformavo kitą pavyzdį. – ...kas ketvirtos stadijos vėžininką paversti vampyru. Liga niekur nepradings ir jis bus priverstas amžinybę kęsti visus tuos protu nesuvokiamus skausmus. Arba, įvyktu kitas variantas, ir jis išprotėtu kur kas greičiau, kas leistu tokiems kaip mes su tavimi, jį surasti gana greitai. Supranti kur link suku? Raganos kaip ir vampyrai, prie nieko gero nepriveda. Sup*stos šetono išperos, tiek vieni, tiek kiti. – Nuomonė buvo kategoriška, todėl ir pats balso tonas kalbėjo pats už save. Per visą laiką, nebuvo sutikęs ne vieno iš tikro nesusimovusio „magiško“ padaro, nors ir buvo palyginus su kitais medžiotojais labai tolerantiškas šiuo klausimu. – Nenoriu kad galiausiai liktum pažymėta tų Hario Potterio fanačių, todėl nuo šios akimirkos dirbsim šiuo klausimu kartu. Padėsiu surinkti tau tuos trūkstamus papuošalus ir galiausiai baigsim tavo sandorį su tomis moterimis. Ir ne, šis mano sprendimas nepakeičiamas. – Nutaisydamas tokią marmūzę, tarytum ji neturėtu kito pasirinkimo, sėkmingai pabaigia savo tiradą apie tai, kaip jis nepasitiki ir nemėgsta raganų, kurios ne kartą buvo sumovusios reikalus net jam pačiam. Ir visai nesvarbu kad tik jų paženklinimo dėka vis dar gali mėgautis oru, o ne dulti kokiame nors pigiame karste, po žeme. Mat mano kad nebūtu kam jo sėkmingai sudeginti, pagerbiant kaip medžiotoją, o ne kaip tipinį civilį, kuris nieko nenutuokia apie visą tą slepiamą tiesą apie pasaulio evoliucionavimą. Pasikeldamas ant kojų, ir bent dėl vieno dalyko pritardamas tamsiaplaukei kolegei, nuo savo pečių pagaliau nusimeta tą iš pažiūros per didelę striukę, kuri buvo patogi vien tuo, kad nevaržė judėjimo laisvės, kovos metu. Mestelėdamas nusiimtą drabužį ant dėžių krūvos, ne kiek nesiparino dėl tvarkos palaikymo. Teko paeiti kelis žingsnius į šoną, kad praverti miegamos patalpos duris. Patalinė buvo patiesta, tikriausiai dar tuomet, kai buvę šeimininkai viską paliko. Niekada nesinaudojo minėtu kambariu, mat sofa atrodė žymiai patogesnė, plius leido būti veidu pasisukusiam tiek į langus, tiek į duris. Ir taip, tokia nepatogi poza, kuomet ne pagal ūgį pritaikytas baldas leido išbūti maždaug tokioje pozoje: viena ranka pakišta po galva, kita kažkur „pamesta“ ant pilvo,viena koja ištiesta pilnai, o kita „pastatyta“ ant žemės. Visai buvo įprasta povyza, prie kurios buvo pratęs. Tuo labiau niekada nebuvo gerbėjas didelių ir purių čiužinių, kuriuos dažniausiai žmonės dedasi į miegamuosius. Kažkaip atrodė per daug overrated. Mat net miegant kartu su priešingos lyties atstove, nebuvo įmanoma susiglausti. Savaime tekdavo išsiridenti kažkur arčiau krašto, ir tada užsiimti tą, „patogiąją“ pozą. – Gerai, bet tavo pergalė tau įskaitoma tik todėl, kad aš nenoriu kad paskui kur nors sulindusi į kampą dėl manęs imtum raudoti. – Pašaipi šypsena pasirodė vos akimirkai, kuomet Winchester‘is visai trumpam pasisuko į savo pašnekovės pusę. – Tačiau iš ryto, kai pasibaigs audra ir aš nukeliausiu iki artimiausios degalinės, šis skystis pirmiausia bus išbandytas ant manęs, o paskui jei viskas bus gerai, galėsime nuvežti jį tavo tėvui. Kitokio varianto nebus, o ir pati manau supranti kad jis tikrai kad ir pats neleis to tau padaryti, jei žinos ar bent įtars iš kur atkeliavo „vaistas“. Tavo tėvas nepakenčia vampyrų, lygiai taip pat kaip aš nepakenčiu jorkšyrų su suknelėmis. – Šuo turi būti šuo, o ne pasišaipymas iš padaro, užmaunant ant jo kaspinus ir suknes. Kas iš viso sumanė daryti tokius dalykus? Neigiamai papurtęs galvą ir trumpam pasirėmęs į spintelę, susikryžiavo abi savo rankas ties krūtinės ląsta, tuo pačiu metu nukreipdamas žvilgsnį į pašnekovės pusę. Teko praleisti pro ausis klausimą apie tai, kur ji turėtu miegoti, mat nebuvo tas džentelmenas, kuris leis net ir be proto seksualiai moteriai užimti jo mėgstamą pogulio vietą. Todėl iš karto sureaguodamas į tą jos baisiausią susižavėjimą vampyrų, kurio nesikuklino pademonstruoti. – Dar trūksta ilgesingo atodūsio ir „ak mano...“ priedėlio prieš vardą. Tau gal viešbučio kambarį išnuomoti savaitgaliui su juo? – Užvertęs akis ir vos nepaspringęs tuo nepaaiškinamu pavydo jutimu, kuris dabar labai priminė tulžies rūgšties skonį burnoje. Atkištas į jo pusę mobilus aparatas, privertė atsitraukti nuo pigaus baldo, tam kad prieiti prie tamsiaplaukės. Vos dviem pirštais sugriebdamas susisiekimo priemonę, pritraukė arčiau prie savo veido, norėdamas įžiūrėti kas būtent ten buvo pavaizduota. Žvilgsnis trumpam pakilo virš ekrano, užsikabindamas už moters akių, o tuomet vėl nusileido į apačią. – Tai turėtu man sudaryti įspūdį? Klausyk, jis mano malonės nenusipelno. Net jei jis fiziškai tau nieko nepadarė, tai neatleidžia jo nuo atsakomybės švaistantis netinkamais epitetais. Aš neleisiu, kad bent viena mano... – Būtu pasakęs „mano moteris“, tačiau buvo priverstas sustoti ir pasitaisyti, mat ir taip šiandiena per daug išdavė jai to, ko neketino. – ...man, ne mano. Bent viena man svarbi asmenybė būtu numenkinama ar įžeidžiama kažkokio ilgai gyvenančio šmikio. Ir taip, tavo tiesa, už tai mirties jis gal ir nenusipelno. Bet aš velniai griebtu esu senamadiškas asilas, kuris tikrai su mielu noru suvarytu jam kelias kulkas į tarpuakį, vien už vieną ne laiku ir ne vietoje panaudotą „kalę“. – Taip, iki pat šiol būdamas labai užsivedęs šiuo klausimu, ištiesia savo ranką su mobiliuoju į tamsiaplaukės pusę. Ir kaip tik tuo metu, kuomet ji pasistengia pasiekti jai priklausantį objektą, telefonas mikliai atsiduria toliau nuo jos. Tai nebuvo bandymas paerzinti, o tik laiku atsiradęs noras pasigauti jos ranką. Timptelėdamas merginą į savo pusę, labai greitai apsisuka, suimdamas ją už liemens, bei tvarkingai užsimesdamas jos liekną kūnelį ant savo peties. – Kas ten dėl miegamos vietos? Tikrai manei kad užleisiu tau savo foną? Bandyk galvoti dar vieną kartą. – Prunkštelėdamas, stengėsi nesusijuokti, mat visas šis veiksmas sukėlė norą sukrizenti, o išlaikyti vien tik plačią šypseną buvo pakankamai sunkiu reikalu. Patraukdamas kartu su tamsiaplauke ant savęs, link miegamosios patalpos, viena koja pastūmė duris, kad šios plačiau atsivertu, ir praėjimas nesukeltu kokio nors bereikalingo diskomforto. Dar kelios sekundės, ir pasvirdamas į priekį, tvarkingai leido medžiotojai nuslysti nuo savęs, atgulant ant patalinės, kuri nuo tiek laiko buvo „prasmirdusi“ seniena. Visiškai nulis romantikos. Teko atsitraukti per gerą žingsnį tam, kad nesukelti nei sau, nei moteriai nejaukumo jausmo, kuriuo buvo persmelkta beveik visa šio bendro vakaro dalis. Tyla atrodė žudanti, tačiau jis stengėsi pasirodyti „didesniu vyru“ ir nepadaryti ko nors, ko galiausiai tektu pasigailėti. Eidamas atbulas, trumpam sustojo, pasukdamas akis į tai, kas prieš tai buvo likę už nugaros, t.y. nepatogi ir aiškiai per maža sofa, nepabaigtas maistas, kuris nors iš pradžių buvo labai norimas, galiausiai tapo tik bereikalingu maisto produktų sugadinimu. Visa ši padėtis buvo ant tiek komplikuota, kad trūko pasakyti ką nors nelogiško ir uždaryti duris. Taip, būtent tokie veiksmai ir sekė po to, kai nusprendė nutraukti tą įsivyravusios tylos akimirką. – Aš geriau eisiu. Labos nakties. – Užvėrė duris, likdamas pagrindinėje namo dalyje, palikdamas tamsiaplaukę už durų. Tiesą pasakius, dabar buvo pasiruošęs kakta kelis kartus trenktis į tas medines duris, kad bent tokiu būdu sugebėtu apibrėžti savo kvailumą. Iki visiško fiasko trūko dar ir ranka pamojuoti. Idiotas! Prieštaringai nuskambėjęs balsas galvoje, privertė susipurtyti. Ir tuomet Winchester‘is patraukė link tos pačios sofos, aplink kurią ir sukosi visas pastarosios valandos veiksmas. Užsiimdamas sau patogiai pasirodžiusią sėdimą povyzą, prisitraukė ant stalo jau sušilti spėjusį alaus butelį. Neatrodė taip viliojančiai, todėl paliko tik laikomas rankoje. Atlošė galvą, bandydamas mintyse susidėlioti būsimos dienos planą, kuris turėjo atnešti kur kas daugiau veiksmo, nei ši diena, kuri ir taip buvo perpildžiusi visas įmanomas ribas.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

"Psychopathy is like sunlight. Overexposure can hasten one’s demise in grotesque, carcinogenic fashion. But regulated exposure at controlled and optimal levels can have a significant positive impact on well-being and quality of life".

Dean Winchester

without your power, you're basically just a baby in trench coat.


Pranešimų skaičius : 1439
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 38
Miestas : Konektikutas
Meilė : Cassidy Argent
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Medžiotojas
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://youtu.be/TEso8QeMvGw

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #005:

Rašyti by Elissa Ambrose on Pen. 04 29, 2016 5:05 am

Cassidy butu galejusi prisiekti, kad kai jiedu matesi pastaraji karta, Winchester'is anaiptol nespinduliavo tokia akivaizdzia neapykanta ir nepasitikejimu raganomis. Kas per ta laika nutiko? Sis klausimas nedave jai ramybes, bet uzuot istarusi ji balsu, ji tiesiog surauke antakius. Uzsikisusi jau beveik sausu plauku sruoga uz kairios ausies medziotoja liesais pirstais sueme nedideli kryzelio formos pakabuka. Ji nebuvo tikra is kur ji gavo, bet sis papuosalas kabejo jai ant kaklo nuo neatmenamu laiku. Ji niekuomet jo nenusiimdavo ir tai neturejo nieko bendra su religine prasme. Jis tiesiog buvo labai jai brangus. Argent nebuvo prietaringa, bet tvirtai tikejo, kad tai buvo jos sekmes talismanas, nes pripazinkime, reta jos amatu aktyviai uzsiiminejanti moteris sulaukdavo zilos senatves. Dazniausiai medziotojai savo isrinktasias islydedavo amzinon kelionen dar pries tai kai pora spedavo susilaukti vaiku. Ir is tiesu, gerai pagalvojus, visi Cassidy zinomi medziotojai seimas sukurdavo su ''kolegomis'', panasiai kaip vilkolakiai retai kada ryzdavosi ''sumesti skudurus'' su kitokios nei jie patys padermes atstovais. Tamsiaplauke netikejo lemtimi, taciau dabar ziuredama i Dean'a ji suprato pesimistisko jo tono priezasti. Myleti zmogu, kuris yra laisvas nuo pareigu, kurios yra uzkraunamos medziotoju vaikams vos sie sugeba nulaikyti saunamaji ginkla viena ranka... Tai kur kas sudetingiau nei gali pasirodyti is pirmo zvilgsnio. Kad ir kaip ji bande, galvoje neiskilo nei viena laimingai pasibaigusi medziotojo santuoka, nors... jos tevai buvo viena tu isimciu. Jie abu buvo savo amato asai, abu buvo pasiruose vienas del kito paaukoti givybe. Jie veike atskirai, taciau tuo pat metu, is vien. Jie buvo tobula komanda. Bent jau mazosios Cass akyse. Viska pakeite tas nelaiku pasirodes vampyras. Nudelbusi akis zemyn ji sumerke akis. Buvo sunku suprasti ka tokio jai galejo pasiulyti negyvelis, ko suteikti nepajege visa sirdimi ja mylintis vyras? Vienatve ismoke ja branginti seima ir tuos buvusius salia, galbut todel sia akimirka ji nutare apsielgti taip, kaip jai nebuvo budinga ir nusileisti Dean'ui. Ji tikrai nebuvo is tu moteru, kurios leidziasi manipuliuojamos, bet pyktis del nieko irgi nebuvo prasmes. Jis ja rupinosi. Ne karta tai irode ir si naktis nebuvo isimtis. -Gerai,-medziotojos veidas buvo vis dar nuleistas kai jos besisyosancios akys pakilo. Jai buvo is ties smagu pamatyti ta pribloksta vaikino reakcija sulaukus jos pritarimo. Winchester'is ir toliau deste ''kodel vaistas pirma turi buti isbandytas ant jo'' litanija kai staiga uzsiciaupes pagaliau suvoke, kad ji enektina uzgincyti jo sumanymo. -Gerai, kaip ir taremes. Rytas uz vakara protingesnis,-jos veidas svytejo ramuma ir palankumu, kuri ji jaute vyrui, kurio kompanijoje visuomet jausdavosi tokia saugi. Tai greiciausiai ir buvo tai, ko ji ieskojo kituose, bet nei vienas is jos simpatiju nesugebejo priversti jos ''nusiginkluoti''. O stai WInchester'io draugijoje ji net pati to nesuprasdama vos tik iejusi i namelio vidu, sukrove visa savo ginkluote ant stalo, tarsi zinotu, kad jis niekuomet ir niekam neleist jos nuskriausti. -Kodel tave tai taip siutina?-jo reakcija i tai, kaip ji kalbejo apie vampyra priverte ja placiai nusisypsoti. -Juk pati pirma suvariau jam vilko nuodu kulka i krutine, pameni?-vis dar placiai besisypsodama ji permete nepaklusnius plaukus ant vieno sono siek tiek labiau isipatogindama ant sofos. -Jau nuo koledzo laiku visi mano vaikinai tau atrodo ''netikeliai''. Kertu lazybu, kad tavo draugas Zac'as is futbolo komandos, nepakviete manes i isleistuves tik todel, kad bijojo, kad sumalsi jam marmuze kaip tai padarei Dylan'ui,-balti it sniegas jos dantys vis dar buvo regimi nors ji ir bande tramdyti sypsena, kuria sukele prisiminimai. -Nejau bijai, kad susidesiu su vampyru ir kaip Bella is '' Twilight'' galiausiai tapsiu viena ju?-nusikvatojusi ji istiese ranka link telefono nesitikedama, kad draugas ims ir persimes ja per peti. -Paleisk mane!-visomis isgalemis bandydama prisidengti ji bande sugaudyti devimu marskineliu galus, kurie jai bunant beveik horizontalioje padetyje ne kiek nebedenge jos kelnaiciu. Atsidurusi ant lovos ji mikliai prisidenge anklode susigedusi del apnuoginto savo kuno. Tai toli grazu nebuvo pirmas kartas kai jis ja kur nors nunese ar nusviede. Budami vaikais jie ne karta zaizdami imtyniaudavo, taciau dabar visas buvo kitaip. Dabar jis nebebuvo kaimynu berniukas. Priesais stovintis vyras ja fiziskai trauke ir tai verte ja gedytis savo pacios minciu. Isivyravus tai nejaukiai, rodos visa amzinybe trukusiai tylai, ji pritardama linkteljo kai jis palinkejo jai labos nakties.  Medziotojos sirdis stipriai dauzesi krutineje kai ji apglebusi savo kelius rankomis, padejo smakra ant keliu. -Labos nakties,-ju zvilgsniams susitikus ji prisiverte draugiskai sypteleti. Kas katik nutiko?! Mintys it paselusios sukosi medziotojos galvoje ir kai ji pagaliau liko viena aklinai tamsiame kambaryje, visos mintys apie miega buvo dingusios. Cass nenorejo, kad  jis iseitu, bet prasyti, jog pasiliktu butu buve... pernelyg keista. Padejusi galva ant pagalves ji susisuko i '''embriono'' pozicija sulenkdama kelius. Netrukus jos akys apsiprato su tamsa, taciau uzuot bandziusi uzmigti ji tiesiog gulejo vesiame miegamajame placiai atmerkusi akis. Blogiausia buvo tai, kad uzuot masciusi kaip reikes atsikratyti jo primygtinai siulma pagalba rytoj, ji vis pagaudavo save bandant isivaizduoti  jo lupas.
Nejucia jos pirstai ir vel atsidure ant auksinio kryzelio. Net jei ji ir butu religininga, siuo metu tai tik dar labiau ja supainiotu. ''Negeisk svetimo vyro''. Prisiminusi viena is taip vadinamu dievo isakymu ji sumerke akis. Meluoti sau nebuvo prasmes. Cassidy verciau butu vadinama nusidejele, nei hipokrite, juolab, kad tie patys ''dievo isakymai'' moke ''nekalbeti netiesos''...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I want to feel something.
today means nothing. today is just a ghost that’s haunting me. i’m at the end of the world, on the edge of things, and i think about letting go. i think about falling.

Elissa Ambrose

Pranešimų skaičius : 156
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 35
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Neisipareigojusi (Dean)
Draugai : Dean Winchester
Rūšis : Medziotoja/Ragana (34/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #005:

Rašyti by Dean Winchester on Pir. 05 02, 2016 1:55 pm

Sėdint pagrindiniame namelio salone, su nemaloniai sušilusiu alumi ir stipriai atlošta galva buvo dar labiau sekinančiai apgailėtinas dalykas, nei kad atrodė žiūrint iš tolo. Geras dešimt minučių nesivargindamas pakeisti net savo nepatogiai užimtos pozos, medžiotojas nebyliai svarstė apie tai, kaip sugebėjo šitaip sukomplikuoti kadaise labai nekaltus santykius tarp savęs ir tos, kuri turėtu šiam būti ne daugiau kaip sesuo. Jis turėtu žiūrėti į ją tik kaip į artimą giminaitę, o ne užvedančią moterį su kuria norėtu sugulti čia ir dabar. Vienintelis dalykas, kuris vis tik neleido peržengti ribos, tai ant kairės rankos, bevardžio piršto užmautas žiedas, primenantis apie tai kad nori jis to ar ne, bet privalo išlikti ištikimas savo paties sprendimui. Elena nuo pat pirmos pažinties akimirkos buvo patraukusi Winchester‘io dėmesį ir jis ilgai ir varginančiai stengėsi ją siekti, kol galiausiai tai padaryti pavyko. Pergalingas seksas pakankamai greitai peraugo į norą su ja matytis dažniau, vėliau kartu apsigyventi ir galiausiai atsiklaupti ant vieno kelio. Taip, sprendimas buvo priimtas. Ir net kai dauguma jį už tai pasmerktu, neketino užimti subingalvio, negebančio nulaikyti savo vyrišką lytį išreiškiančio agregato kelnėse, vos tik priešais pusiau nuogu užpakaliu pavizgina seksuali moteris. Savo  poziciją galėtu kardinaliai pakeisti tik tokiu atveju, jei tektu su žmona patraukti skirtingais keliais. O tai būtu kone tas pats, kas po skanios vakarienės atsisakyti obuolių pyrago. Tuo pačiu metu, kai bandė savo mintis nukreipti ties savo žmona, bei net privertė save dirstelėti į mobilaus telefono ekraną, norint peržvelgti ar nebuvo praleidęs laukto skambučio arba iš bėdos neasmeniškai ir šaltai atrodančios tekstinės žinutės. Visgi nieko, aparatas nors ir buvo ryšio zonoje, niekas nebuvo pareiškęs noro padiskutuoti. Tai buvo velniškai blogai, mat kintančios mintys kurios savaime nukeliaudavo ties moters, kuri buvo kitame kambaryje, kūnu iš pažiūros ketino sukelti erekciją. Teko imtis kokios nors veiklos, kuri galiausiai neleistu galvoti apie tai, kad jis nori ir kas visiškai paprieštarautu esamiems įsitikinimams. Pasilenkęs į priekį, nesunkiai pakilo nuo tos nepatogios sofos, kuomet abejomis rankomis susirinkęs maistą ir nebaigtus alaus butelius, sumeta viską ant spintelės, pats savo ruožtu patraukdamas į vonios kambarį. Dušas buvo reikalingas kaip ginklui kulkos, todėl naudodamasis proga kad karštas vanduo dar tebuvo likęs, nukeliavo link vonios kambario, kur nusimesdamas nuo savęs visus tuos kruvinus drabužius, iš karto palindo po vandeniu. Plačiai praskleistos rankos, delnais rėmėsi į šaltą plytelėmis išklotą sieną. Vanduo bėgo per visą muskulingą vyrišką kūną, nuplaudamas ne vien prakaitą ir kraują, bet ir visus buvusios dienos rūpesčius. Net čia ir bėgant vandeniui buvo nesunku įsiklausyti į griaustinį, kuris trankė atmosferą taip arti, kad atrodė kad šis pastatas buvo pastatytas viso to gamtos vidinio karo epicentre. Pramerkė akis, atitraukdamas delnus nuo sienos. Pasinaudojo visomis reikalingomis asmens higienos priemonėmis ir net tempdamas laiką nuo savo veido pašalino kelių dienų senumo šerius. Tik tuomet, įsukdamas savo apatinę kūno dalį į platesnį rankšluostį, dar kartą nužvelgė savo fizionomiją, kuri buvo papuošta keliais nubrozdinamais ir viena didele hemotoma. Patinimas buvo pradingęs, o tai reiškė kad sužalotos akies rega netrūkus bus atgavusi savo įprastas funkcijas. Išėjęs iš vonios, medžiotojas stabtelėjo prie durų, už kurių buvo miegamasis. Įsiklausydamas į net menkiausią šurmulį, kuris leido suvokti kad moteris nemiega. Keistokai atsiduso, patraukdamas link spintos, iš kurios ištraukė švarius drabužius. Pamesdamas juos ant atsitiktinio, pakeliui pasitaikiusio baldo, pasiekė tas pačias kartonines dėžes. Nesunkiai surado nešiojamą kompiuterį, bei jam priklausiantį laidą. „Wifi“ pagauti buvo labai paprasta, mat iki šiol atsiminė slaptažodį, kuris buvo pasakytas, kai ši patalpa dar buvo tinkama nuomai. Suvesdamas visus reikiamus duomenys, kad šis elektroninis daiktas imtu veikti, pagavo save ties mintimi, kad būdamas jaunas ir nevedęs visai nebuvo priešiškai nusiteikęs pavėplinėti į prieš kameras drabužius nusimetančias moterys. Ir tikrai ne tai‘ kaip brolis, kuris atrodo kad ketino išsistudijuoti kiekvieną įtartinai atrodantį straipsnį, kuris galiausiai būtu pažymėtas kaip dar viena kelionė ir dar vienas medžioklės darbas sunaikinant vieną ar kitą nemirtingą padarą. Dabar gi buvo įdomios ne tos nusirenginėjančios moterys, o vampyras, kuriuo taip stipriai buvo susižavėjusi Cassidy. Nebūdamas nestandartinės pakraipos, kad galėtu tame vyre pamatyti tai, ką matė tamsiaplaukė, nusprendė surasti bent kiek daugiau informacijos, nei tai ką išduoda tas farmacinės kompanijos pavadinimas. Ir rezultatų buvo lygiai nulis. Negalima pasakyti kad medžiotojas nebuvo sužavėtas tuo, kad vampyras nebuvo „google“ sistemos top paieškose ar dar blogiau kokiame nors „Youtobe“ ar socialiniame tinkle „Facebook“. Nebuvo nieko, kas galėtu atskleisti apie minimo padaro esybę, išskyrus pilną vardą, kuris keliuose moksliniuose straipsniuose buvo įtraukta į kelių kitų mokslininkų vardų sąrašą. Nors imk ir trenkis kakta į laikomo kompiuterio ekraną. Visiškai jokios naudos iš to interneto, arba jis pats buvo per daug bukas kad suprasti kad galima informacijos bandyti ieškoti kokiuose nors rimtesnėse duomenų bazėse. Laikas net labai tempėsi, o ir veikti čia nebuvo ką. Nuleisdamas kompiuterio ekraną, Winchester‘is vėl nukreipė žvilgsnį į durų pusę, kuomet klausos organai užfiksavo girdimai rimstančią audrą. Kas savaime leido suprasti tai, kad dar keletas valandų ir bus galima kelti savo subines iš namo vidaus, bandant nusigauti iki artimiausios degalinės. Pastumdamas nuo savo kelių tą seną kompiuterį, pasinaudojo proga kad dabar buvo vienas, todėl nusimesdamas nuo savęs rankšluostį, gana greitai užsivilko dalį tų drabužių, kuriuos buvo pasidėjęs rytdienai. Juk vargu ar norėtu vaikštinėti po namus su aiškiai po rankšluosčiu plevėsuojančiu peniu. Ilgai negalvodamas 67-ųjų metų „Impalos“ savininkas jau žymiai ryžtingiau patraukė link miegamojo durų, kurias negalvodamas pastūmė į priekį, pilnai praverdamas. – Nemiegi? – Tai buvo greičiau teorinis klausimas, nei kad praktinis, į kurį derėtu atsakyti. Arba jis ketintu sulaukti atsakymo. Pasigirdo gana gilus atokvėpis, kuomet Winchester‘is žengdamas kelis žingsnius, sau už nugaros uždarė duris. Nieko nebuvo sugalvojęs, kad tiktu kaip paaiškinimas kokio velnio jis iš viso dabar arba tik dabar atsibeldė. Pakeldamas galvą, pirštais perbraukė per vis dar pradžiūti nespėjusius plaukus, kurie gana klusniai buvo sudėlioti į savas vietas, beveik pagal plaukų augimo liniją. Akys buvo pratusios prie tamsos, mat be vonios kambario, niekur nebuvo jungęs apšvietimo. – Džiaugiuosi kad neleidau tau išnakvoti ant sofos, tas daiktas yra labai nepatogus. Tikiuosi tu nieko prieš? – Nors ir sunkiai įmatomai, ore, tarytum ant savo krūtinės nusipiešia x raidę, paskelbdamas toliau. – Pažadu, nepriekabiausiu. – Su lyg šiais žodžiais, neišlysdamas iš džinsų, kuriuos buvo spėjęs ant savęs užsitraukti, atsargiai sulipo ant lovos, kaip mat atguldamas ant nugaros. Akių vokai buvo sumerkti, bet pats medžiotojas jautė pareigą pasisakyti tai, ką suplanavo rytdienai: – Kai sutvarkysime reikalus su mašina, pas tavo „princą“ nuvažiuosime rytoj. Esi teisi versdama mane pristabdyti arklius ir leisti tau nuo savęs atsikvėpti. – Jei nemirėlis sugebėtu jai suteikti laimės, kokio velnio jis turėtu lysti? Galu gale, tamsiaplaukė šiuo klausimu erzino savą draugą visą vakarą ir galiausiai uždavė klausimą, kuris pakeitė Winchester‘io mąstyseną. Jis gi tikrai neleido jai susitikinėti ne su vienu iš tų pašlemėkų, kuriuos vadino savo draugais, vien todėl kad geidė turėti šią moterį pats, o ne kaip kokį daiktą perleisti draugams, pabandymui. Periodiškai tie draugai vaikščiojo su lūžusiais kaulais arba šoną pasvirusiomis nosimis. O! Vienam gi žandikaulį buvo sulaužęs vien dėl to, kad padauginęs iš tėvų pavogto burbono griebtelėjo Cassidy už šiknos. Veide pasirodė šypsena, kuomet atsiminimai privertė supurtyti galvą.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

"Psychopathy is like sunlight. Overexposure can hasten one’s demise in grotesque, carcinogenic fashion. But regulated exposure at controlled and optimal levels can have a significant positive impact on well-being and quality of life".

Dean Winchester

without your power, you're basically just a baby in trench coat.


Pranešimų skaičius : 1439
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 38
Miestas : Konektikutas
Meilė : Cassidy Argent
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Medžiotojas
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://youtu.be/TEso8QeMvGw

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #005:

Rašyti by Elissa Ambrose on Pir. 05 02, 2016 4:40 pm

Dean'ui palikus kambari Cassidy beviltiškai stengėsi isjungti galvoje zvimbianti minciu spieciu neleidzianti jai sudėti gluosto. Kuri laika namelyje buvo tylu. Taip tylu, kad vienu metu jai eme rodytis, kad jos širdies plakimas buvo girdėti net kitame kambaryje. Kai medžiotojas nusprende paslysti po dušu ji net svarste galimybe susitinkti daiktus ir tiesiog is cia dingti. Tarp dvieju senu draugu isivyravusi intymi itampa buvo nepakeliama. Cassidy nebuvo prie to pratusi ir pirma karta gyvenime nesijaute tokia uztikrinta savo veiksmais ir ju teisingumu. Nuleidusi kojas ant saltu, nedideliu kilimu padengtu grindu ji trumpam savo akis pasuko i langa už kurio selo tikru tikriausia vetra. Ji nemego lietaus ir jei galetu rinktis, verčiau susitsikytu su minusine temperatura ir sniegu, nei lietaus ir stipraus vejo misiniu, kuris dabar taip negailestingai talze nameli. Medžiotojos akys buvo apsunkusios ir ji pamažu eme jausti kaip nuovargis pradėjo imti virsu todel nusprendusi, kad veikiausiai numigusi bent keleta valandu sugebes i šia situacija pasielgti kur kas racionaliau, vel grįžo i lova. Uzmerkusi akis ji jau buvo neuzmieganti kai kambario durys atsivere ir tarpduryje pasirode Winchester'is. Pasiremusi alkunemis Cass šiek tiek pakilo is gulimos padėties ir keleta kartu sukirksejusi pasakius sugebėjo tamsoje izvelgti draugo silueta. -Ne, -jos atsakymas buvo bereikalingas, bet zodis pats issprudo is lupu. Nepriestaraudama ji pasislinko sudarydama jam vietos atsisigulti greta. Cezancios patalynes garsas kuriam laikui užpildė nedidele patalpa. Jo komentaras/pazadas nepriekabiauti buvo labai ne vietoje, mat anksčiau tarp ju niekuomet nebudavo tokios itampos ir jo žodžiai tik patvirtino, kad kažkas tarp ju buvo "ne be taip". Kodel jis viska taip apsunkina? Atsigulusi ji kuriam laikui isisteibelejo i lubas. Ji norejo kazka atsakyti, bet nepajege mintyse sudelioti ne vieno prasmingo sakinio todel nusprende tiesiog teigiamai linktelejeti net nebudama tikra, kad toks jos gestas bus pastebetas tokioje prieblandoje. -Kas?-išgirdusi drauga prunkstelejus ji pasisuko sonu pasiremdama galva viena ranka. Jos veide pasirode blanki šypsena. Net ir tamsoje susidurusi su ja žvilgsniu tamsiaplauke akimirka svarste galimybe tiesiog ji pabuciuoti, bet sveikas protas is kart uzprotestavo. -Tu esi vienintelis manes niekuomet neiskaudines vyras, -atsigulusi Cass padėjo galva ant pagales ir nors buvo atsukusija i pašnekovo puse, venge ziuretijam i akis. -Tie vaistai yra vienintele mano viltis. Jis niekuomet nebuvo idealus tevas, bet aš negaliu jo prarasti, -ji padare menka pauze. -Aš nenoriu netekti dar ir taves, -jos žodžiai galejo nuskambeti perdetai dramatiskai, bet abu pokalbio dalyviai suprato, kad teisingiausia dabar butu kuri laika nesimatyti. Kuri laika ji tiesiog gulėjo klausydamasi lauke stugaujancio vejo. Nepaisant susiklosciusios situacijos buti greta jo buvo nežmoniškai gera. Jos akys pamažu markesi. -Dar nemiegi? -nusišypsojusi ji kumstelejo jam i pasone. -Seniai norėjau tau kai ka prisipazinti... -staiga susidures juk žvilgsniams ji plačiai nusisypsojo. -Pameni kai... -ketindama prisiminti kažkokia koledzo laiku isdaiga ji staiga nutilo ir užuot tesusi pasakojima tiesiog isisteibelejo i jo lupas. Apsilaiziusi savąsias ji negarsiai atsikrenkste. -Dean'ai,  as...-suraukusi antakius ši kart ji nenuleido akiu. -Verčiau as miegosiu ant sofos, nes priešingu atveju nusizengsiu visiems savo principams ir... -pakilusi is lovos ji sparciu zingsniu patrauke is kambario zinodama, kad daro teisinga dalyka, ficus vis vien saves už tai nekesdama. -Tu nuo pat šio vakaro pradžios elgiesi kaip sumautas asilas! -staigus jos pykcio protukis atrode kone komiškas. -Tu esi vedes vyras, o aš netureciau norėti taves pabuciuoti! Kas per nesamone! -trenkusi durimis Cassidy išėjo iš kambario ir netrukus pasigirdo dar viena jos fraze. -Sudzius!

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I want to feel something.
today means nothing. today is just a ghost that’s haunting me. i’m at the end of the world, on the edge of things, and i think about letting go. i think about falling.

Elissa Ambrose

Pranešimų skaičius : 156
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 35
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Neisipareigojusi (Dean)
Draugai : Dean Winchester
Rūšis : Medziotoja/Ragana (34/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #005:

Rašyti by Dean Winchester on Antr. 05 03, 2016 5:45 pm

Po sunkios paros atgulti ant patogiai minkštos patalinės, kuri ne karto nebuvo panaudota po dienos, kuomet medžiotojas galiausiai nusprendė kad nori įpirkti šį namuką su visais jam priklausančiais daiktais. Ne, tikrai nemėgo minkštų ir pūkuotų patalų, ir vargu ar kada sugebėtu sumerkti bluostą ant kokio nors vandens ar taip liaupsinamo „Dormeo“ čiužinio. Miego kietumą, kuris leisdavo nugaros skausmui magiškai pradingti, o štai paminkštinimai atvirkščiai primindavo apie tai, kad amžinas fizinis krūvis ir toks pat amžinas sėdėjimas prie vairo, žmogiškam kūnui sukelia kažką panašaus į tas nepagydomas stuburo ligas. Plati miegamos patalpos lova patvirtino tai, kad dažniausiai ji yra naudojama ne tam, kad suvienyti ten gulinčius asmenys, o atvirkščiai, tam kad šiuos išsklaidyti po skirtingus čiužinio kraštus. Ankščiau, kai iš amerikiečių nebuvo atėjusi mada turėti panašius baldus, visi snausdavo ant mažų „gultų“, kuomet norint ar ne, tekdavo susirakinti apkabinimui, kad miego poza būtu patogi. Asmeniškai pats, turėdamas pasirinkimą būtinai pasirinktu siauresnį baldą, užduot kažką panašaus į tai, kas buvo čia. Betrūko dar susikrauti kokias nprs elektronikos priemones su prie jų prijungta „Wifi“ interneto prieiga ir šie du, nuo pat vaikystės pažįstami asmenys primintu tipinę, kokius penkis metus kartu išgyvenusią porą, kuri baigia prarasti susidomėjimą vienas kitų. Ir akimirka kuomet vyras užsimano sekso, gauna lėkštą paaiškinimą „man skauda galvą“. Akys buvo sumerktos, kuomet giliai įkvėpdamas, Winchester‘is pakėlė ranką, dviem pirštais perbraukdamas per nosies pertvarą. Buvo pasiruošęs pabandyti užmigti ir tokiu būtu praleisti tas likusias valandas iki kol pradės švisti. Tačiau galvoje pastoviai besisukančios mintys, kaip visuomet neleido pasiduoti kūniškam nuovargiui. Ką jau kalbėti apie tai, kad greta buvo įsitaisiusi seksuali moteris, kurios kūną dengė jo paties marškinėliai. Daug kam nepatinka kuomet jų nuosavi daiktai yra naudojami vietoje „pižamos“, tačiau Winchester‘iuo tai kėlė pakankamai erotines mintis, kad taip imti ir atsipalaiduoti. Teko save laikyti kvadratiniuose rėmuose, kad neišsiduoti, ir ne duok sparnuotasis storuli, parodyti kokius nors susijaudinimo ženklus. Jausdamas kaip tamsiaplaukė pasisuka į jo pusę, pramerkia tik vienos akies voką, tarytum „nepastebimai“ galėtu pasižiūrėti kaip ši šiuo metu atrodo. Papurtė galvą, paneigdamas mintis apie tai, kad šis neva gali būti įmigęs. Tamsiaplaukės kalba apie tai kad jis ne karto nebuvo šios įskaudinęs, paveikė ne ta linkme, kokia buvo tikėtasi. Tai buvo tarytum šarvuota siena, primenanti apie tai, kad šiam nederėtu daugiau mėtyti plonas užuominas apie tai, kad norėtu bet negali. Puikiai žinodamas visus savo turėtų santykių scenarijus ir kaip jie galu gale susišikdavo, nes jis susišikdavo, mintyse priminė pats sau kad visą tai nėra komplikuota tik todėl, kad jie kartu nebuvo sugulę. Nerado tinkamo komentaro šiam teiginiui, viso labo pasisukdamas ant šono, bei pasigaudamas jos laisvos rankos plaštaką. Neilgai trūko kad sunertu savo pastovių kovų „pastorintus“ pirštus su josios. Protinga dabar būtu pasakyti kažką panašaus į „tu man kaip sesuo, todėl negalėčiau tavęs užgauti, juk žinai“. Tik tiek kad tai būtu melas ir jam nepavyktu juo įtikinti nei Argent, nei savęs paties. Visa laimė kad moteris nusprendė prabilti apie savo tėvą, kas visą nejaukią situaciją privertė įgauti kiek lengvesnį tempą. – Aš žinau. Tavo tėvas, kad ir kaip jį gerbiu yra subingalvis. Užsispyręs subingalvis, kuris dar privalo laviruoti tavo gyvenime. Ir aš nenoriu kad neišvengiama kiekvieno mūsų mirtis, galiausiai paliestu tave ir tavo šeimos narį greičiau, nei tai būtina. – Suvokdamas kad šios moters tėvas vargu ar merdėjo nuo senatvės, tai greičiau buvo kokia nors rimta liga, kuriai taip desperatiškai stengėsi pasipriešinti tamsiaplaukė. Ir Winchester‘is nesunkiai atiduotu dalį savo gyvenimo metų tam asmeniui, vien todėl kad jis buvo reikalingas čia. O ne tame pavidale, kuris yra pabaigoje pastatomas kapinėse, iš akmens su vardu ir svarbiausiomis datomis. – Tikiuosi kad tie vaistai suveiks, bet negali bandyti keisti mano nuomonės šiuo aspektu. – Žodžiai, kurie vėliau išsprūdo iš kolegės medžiotojos lūpų, privertė pakeisti antakių formą. Ant kaktos netgi iššoko šiokios tokios raukšlės, kuomet vyras paleisdamas tamsiaplaukės ranką, gana neužtikrintu, bet žemu balsu, pasisakė: – Aš niekur nežadu pradingti. – Nebuvo sunku suvokti tai, kad moteris kursto planą kaip juo atsikratyuti, bent kuriam laikui. Tačiau pats savo ruožtu puikiai žinojo tiesą, dėl kurios pripažinimo nejautė jokio gėdos jausmo. Paleisti jos ar pačiam dingti, nematė racionalios priežasties. Laikas ar atstumas nepakeičia to, apie ką galvoji. Nepakeičia ir minčių svyruojančios krypties. Nebent žinoma tai yra ant tiek nereikšminga, kad laisvai pamirštama. Vėl supurtė galvą, veide pabandydamas išspausti draugišką šypsnį, kuris pasireiškė tuomet, kai moteris iš pažiūros ketino pasakyti kažką nostalgiško ir reikšmingo. – Prisipažinti ką? – Staigus ir visiškai netikėtas tamsiaplaukės nuotaikos permainingumas priverčia išsižioti. Nu tikrai, liko visiškai nesupratęs už kokį velnią liko išvadintas asilu, o paskui dar ir šūdžiumi. Kas čia iš viso ką tik atsitiko? Suglumęs ir net iš dalies įpykęs dėl tokio dalyko, kaip mat atkrito ant nugaros, atgal į patalus. Pasigirdo šioks toks urzgimą primenantis garsas. Papurtė galvą, ir toliau nesuvokdamas kas davė įtakos tokiam moters nervų protrūkiui, ėmė ropštis iš lovos. Taip, gal ir reikėjo leisti jai nuleisti garą ir pabūti vienai su jos pačios mintimis ir tuo pykčio priepuoliu, kuris pasirodė iš niekur. Pilnai išsiropšdamas iš lovos, kaip mat plačiai pradarė duris, kiek įsiaudrinusiu tonu, užveldamas: – Tai čia aš šūdžius? Ir dar asilas!? – Eidamas link tamsiaplaukės gana aršiai, atrodė taip, tarytum būtu pasiruošęs suimti šią už pečių ir gerai iškratyti, kad ji lautusi elgtis taip paikai, kaip tai darė dabar. Ir suėmė už pačių, pastatydamas visu ūgiu prieš save. Tačiau pakratymo, kuris neva padėtu kažkuo, perkėlė savo kairę ranką šiai ant sprando. Ilgai nestebėdamas šios akių, šnopavo per nosį per daug greitai, kas leido pastebėti kad buvo iš dalies įpykęs, išprovokuotas. Bet jo paties nelaimei, ne bloga prasme. Patraukdamas ją arčiau prie savo veido, ir net nesuteikdamas progos perprasti to, ką ketino padaryti, sudūrė savo lūpas su josios. Ir nors iš pat pradžių tai te priminė kažkokį iškreiptą būdą priversti ją susičiaupti, baigiant barstyti tuos įžeidžiančius epitetus, gana greitai peraugo į kažką kitokio. Sujungtos lūpos prasiskleidė, kuomet medžiotojo liežuvis vikriai prasiveržė vidun, pagaliau, po šitiek metų išreikšdamas didelį norą paragauti jos burnos skonį. Ranka kuri dar buvo likusi ant moters peties atsidūrė ant juosmens, pritraukdama ją pačią arčiau. Taip, kad moteris galėtu remtis į jo apnuogintą viršutinę, bei paslėptą apatinę kūno dalis. Savo lūpomis godžiai glamonėjo jos, aiškiai išreikšdamas norą tęsti kitokį „bendravimą“ nei kad abu individai buvo pratę turėti. Galva šiuo metu nedirbo tinkama linkme, mat jei būtu dirbusi, vargu ar iš viso būtu  pakilęs nuo sofos.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

"Psychopathy is like sunlight. Overexposure can hasten one’s demise in grotesque, carcinogenic fashion. But regulated exposure at controlled and optimal levels can have a significant positive impact on well-being and quality of life".

Dean Winchester

without your power, you're basically just a baby in trench coat.


Pranešimų skaičius : 1439
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 38
Miestas : Konektikutas
Meilė : Cassidy Argent
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Medžiotojas
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://youtu.be/TEso8QeMvGw

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #005:

Rašyti by Elissa Ambrose on Tr. 05 04, 2016 4:53 pm

Atsidurusi kitame kambaryje ji jaute kaip visas jos kunas drebejo tarsi kreciamas salcio. Eiti nebuvo kur, o itampa, kuria visa si vakara kurste gal net ir pats to nesuprasdamas Winchester'is buvo pasiekusi auksciausia taska. Nors visa tai tebuvo kalbos, zala jau buvo padaryta, nes kelio atgal nebebuvo. Tik ne i toki lengva ir broliska bendravima, koks jis buvo ligi siol. Kodel jis turejo viska taip apsunkinti? Ji nuosirdziai stengesi kovoti su vidine sumaistimi ir kaip imanydama issisukineti is nepatogiu situaciju i kurias ja pastatydavo Dean'o komentarai ir elgesys, bet pusnuogis jo kunas gulintis greta tamsiame kambaryje... to jau buvo per daug. Jos reakcija buvo ir jai paciai sunkiai suprantama. Tas pykcio ir baimes misinys issiverze paciu tinkamiausiu metu. Tarsi savisaugos instinktas neleides jai padaryti kur kas didesnes klaidos nei, kad pavyzdziui uzsirauti ant dvieju nemirtingu padaru vienu metu. -Prasau, liaukis apie tai snekejes,-neigiamai papurciusi galva Cassidy zenge atbula kai medziotojas sparciu zingsniu patrauke i jos puse. -Dar nevelu,-jos zvilgsnis buvo maldaujantis, taciau tuo paciu ir geidulingas. Nuslepti tai nebuvo taip lengva kaip tai padaryti sekesi tamsoje, kai tiesiog girdejo jo balsa, bet nemate to akiai is ties malonaus vaizdo. Net pamusta akis nedare jo nei kiek maziau patrauklaus. -Dean'ai...-nebespejusi daugiau nieko pasakyti ji instinktyviai uzsimerke dar pries tai kai ju lupos susijunge buciniui. Pries savo pacios valia tamsiaplauke nevalingai, bet su didele aistra atsake i ''prancuziska bucini'' visu kunu priglusdama prie vedusio draugo. Tai truko vos kelias sekundes, taciau pasake daugiau nei ji butu norejusi. -Ne.... Ne,ne,ne!-trenkusi delnais jam per krutine Cassidy atstume vaikina nuo saves. -Po visko ka pasakiau...-sunkiai rinkdama zodzius ji sunere ilgus ranku pirstus sau i plaukus. -Tu esi vedes!-negaledama patiketi kaip toks, is paziuros, nekaltas fizinis kontaktas ja sujaudino ji inirtingai papurte galva. -As nebusiu ''klaida''del kurios rytoj gailesies, Winchester'i,-jos balse girdejosi paniekos gaidele. -Tai,-pamosavusi rankomis ore ji oriai iskele galva. -Nieko nekeicia!-turedama omenyje,kad jos atsakas i jo bucini is esmes paneige viska ka ji buvo pries tai sakiusi, Cass neketino suteikti jam malonumo prisipazindama, kad jei ne moraliniai susiklosciusios situacijos barjerai, ji greiciausiai nusispjovusi i galimybe sugriauti ilgamete judvieju draugyste butu pati pirma iniciavusi ju bucini,o gal net ir daugiau. -Gerbk save ir savo sprendima, velniai rautu,-suraukti jos antakiai turejo sudaryti ispudi, jog ji ne juokais ant jo pyko, nors is tiesu pilve ''siautejo'' visas pulkas drugeliuir ji norejo pati sau uz tai trenkti. Sparciai nusigavusi prie miegamojo duru ji dar karta atsisuko i drauga. -Net negalvok dar karta cia uzeiti!-nukreipusi rodomaji pirsta i medziotoja ji trinkteljo durimis, kurios netrukus vel atsidare tam, kad jo pusen butu paleista viena pagalve. -Labanakt!-vis dar piktas jos veidas dabar jau su visam pradingo tarpduryje, bet vos tik durys uzsidare, jos veida papuose didziule, dantis siepianti sypsena. Nugara atsiremusi i tas pacias duris ji uzsimerke ir priglaudusi pirstus sau prie lupu tyliai ikvepe mintyse prisimindama ta jausma kai ji buvo priversta visu kunu pajusti jo artuma. Ir ne tik.

Uzmigti sekesi sunkiai.Ir tik kai uz lango jau eme svisti, ji nejucia pagaliau sumerke akis saldziam ir uzsitarnautam poilsiui. Net ir miegodama ji atrode tarsi pozuotu zurnalo virseliui. Lengvai susitarse plaukai denge balta it sniegas pagalve,o siek tiek pravertos luos,ironiska, bet tikrai galejo buti apibudinamos kaip vertosnuodemes. Oras uz lango po truputi rimo kol galop visai issigiedryjo. Kai medziotoja nubudo, lauke skaisciai sviete saule. Nebudama tikra koks dabar paros metas, ji pasiraze lovoje ir isiklause i harmoninga tyla, kuria drumste tik ritmingas Dean'o kvepavimas kitame kambaryje. Ji nusisypsojo. Nuosirdziai dziaugdamasi, kad vakar jie nepadare nieko neatitaisomo, ji pakilo is lovos ir labai tyliai pravere miegamojo duris. Palindusi po dusu ji isispraude i juodus dzinsus, taciau ir vel uzsivilko ne sau priklausancius marskinelius. Manydama, kad tekantis vanduo ji prikels, Argent liko nustebinta radusi ji tebemiegant ant sofos priesais seniai uzgesusi zidini. Paruosusi du puodelius kavos ji pastate viena ju ant kavos staliuko netoli jo, o pati jau buvo beketinanti grizti i miegamaji kai garsus snopavimas pagaliau liovesi,kas reiske,jog jis nubudo. -Labas rytas,-blanki ir siek tiek susigedusi jos sypsena buvo pirmas dalykas, kuri jis isvydo vos pramerkes akis.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I want to feel something.
today means nothing. today is just a ghost that’s haunting me. i’m at the end of the world, on the edge of things, and i think about letting go. i think about falling.

Elissa Ambrose

Pranešimų skaičius : 156
Įstojau : 2016-04-05
Amžius : 35
Miestas : Salt Lake City
Meilė : Neisipareigojusi (Dean)
Draugai : Dean Winchester
Rūšis : Medziotoja/Ragana (34/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #005:

Rašyti by Dean Winchester on Kv. 05 05, 2016 9:59 am

Praleidžiant nelabai įdomią dalį apie tai, kuomet medžiotojas buvo nuleistas ant žemės, o ant višaus dar gavo iš paleistos pagalvės. Kone „springdamas“ iš noro susijuokti, mat visiškai nepriėmė tamsiaplaukės atstūmimo kaip labai rimto dalyko, užteko gi atsižvelgti į tą liežuvių žaismą, kuriam kolegė visiškai neprieštaravo. Pamėtėdamas ant tos mažos ir nepatogios sofos pagalvę, galiausiai privertė save atgulti. Beveik per visą naktį, nekeisdamas povyzos, buvo ištiesęs vieną koją į priekį, o kitą palikęs „stovėti“ ant grindinio, rankos taip pat buvo sumestos skirtingai, kuomet viena liko tvarkingai padėta ant polvo, o kita sulenkimo būdu spaudė akis. Ne fizinis, o greičiau emocinis nuovargis privertė Winchester‘į pakankamai greitai paskęsti sapnuose. Ne, nematė kokių nors ponių su ragais ar tų nesuprantamų šuniukų su kaspinais ir suknelėmis. Viską apgaubė tamsa. Prisiminus tai kad buvo pavargęs, mat įprastai miega gana tyliai, kvėpavo taip, tarytum bet kurią akimirką butu ketinęs garsiai užknarkti. Ėmė švisti ir kad ir kaip bebūtu keista, neliko pažadintas nei šio garso, nei to, kad Cassidy užkaitė kavos, ar net spėjo palysti po dušu. Neaišku kas iš viso privertė jį sujudėti, gal tai kad sučirškėjo medinės grindys? Tačiau giliau įkvėpęs, Dean‘as pagaliau patraukė ranką nuo savo akių. Vokai buvo pakankamai siauri, o veidas vis dar atrodė „nekaltai“, t.y. nesugadintas kokių nors kasdienių įvykių. Susidurdamas žvilgsniu su po patalpas šmirinėjusia medžiotoja, išspaudė kažką panašaus į blausią, kampinę šypseną. Būtu norėjęs vėl atgulti atgal, bet vietoje to teko nukelti ir antrą koją nuo sofos, kad užimti sėdimą poziciją. Niekada nebuvo rytiniu paukščiu, velniai griebtu, keltis visuomet buvo gana sunku, mat kūnas nesuprantama jėga buvo traukiamas atgal. Pažymėtas dilbis pastebimai virpėjo, mat vakar kraujo troškimas taip ir nebuvo patenkintas, primindamas apie tai kad jis gyvas yra tikrai ne už tai, kad raganiams patiko ištreniruotas Winchester‘io užpakalis. Šyptelėjo, tačiau tai išreikšdamas kaip savotišką pasisveikinimą, kurio dar nebuvo pasiruošęs tarti balsu, mat balso stygos nebuvo pasiruošusios darbui. Pakildamas nuo sofos, nieko nedelsdamas ant savęs užsitempė maikutę, paskui marškinius. – Tikiuosi pavyko išmiegoti geriau, nei man? – Teorinis klausimas, privertęs medžiotoją galiausiai pasigriebti kavos puodelį. Nepriklausomai nuo to, kad gėrimas buvo pakankamai karštas, tai nesutrukdė vyriškiui kelis kartus nuryti rytais būtino skysčio. Būtu pasakęs ką nors įmantresnio, arba bent išspaudęs iš savęs kažką panašaus į paaiškinimus, kurie sudėliotu šiandienos planus po lentynas. Išblaškė tik iš lauko pusės pasigirdęs automobilio variklio burzgimas. Sumosuodamas ranka, bei parodydamas kad mergina palauktu, pats visiškai basas išbėga lauk iš šio nedidelio pastato, skirto pagrinde savaitgaliams gamtoje, o ne tam, kam jis buvo šį paskyręs. Lauke susitikdamas su kažkokiu senstelėjusiu vyruku, geras penkias minutes kažką kalbėjo. Jei kas matytu viską iš šalies, tai pasakytu kad Winchester‘is šiandiena buvo kaip niekad atsipalaidavęs. Šypsojosi, juokavo ir mosavo ranka, kad nurodyti kur randasi jo taip mylima „Impala“. Senukas taip pat neatsiliko, atsakydamas geru į gerą. Paskutinis dalykas, kuris buvo vizualiai išreikštas toliau, tai kaip Dean‘as nužingsniavo paskui matomai pažįstamą asmenį, ir sugrįžo dar po kokių penkių-septynių minučių, su savimi nešdamas baką benzino. Ir kaip ankščiau netoptelėjo pasiprašyti pagalbos iš čia gyvenančio asmens? Tikriausiai turėjo būti gera priežastis, pavyzdžiui pati Argent, kad jis galiausiai savo susidomėjimą perteiktu jai, o ne norui kaip galima greičiau iš čia išsikrapštyti. Iš marškinių kišenės ištraukęs kelis stambius banknotus, kurių buvo kur kas daugiau, nei kainavo visas tas transporto priemonei būtinas skystis, pakišo juos senoliui. Tuomet vėl numojo ranka, kuomet buvo paklaustas apie tai, kas gi taip stipriai apgadino jo mylimąją ant ratų. Nematydamas tame didelio daikto, mat ne kartą buvo šią mašiną pakėlęs nuo nepataisomo būvio, galiausiai patraukė link namelio vidaus, prieš tai žinoma „pamaitinęs“ automobilį. Praverdamas duris, ir kaip mat įsistebėdamas į Cassidy, pasistengė pasiaiškinti: – Nepriklausomai nuo to, kad tu vairuoti moki. Šiandiena tai darysiu aš, gi negaliu rizikuoti kad nuspirsi mane nuo gretimos sėdynės vien tam, kad savotiškai pamokyti. – Prunkštelėdamas, kaip mat patraukė prie kažkokios spintos, iš kurios ištraukė kelis šaunamuosius ginklus, ir tuomet jau captelėjęs merginą už rankos, aiškiai neleido šiai baigti rytinio gėrimo. Neaišku iš kur buvo atsiradęs tas didelis noras nukeliauti link TO vampyro, apie kurį viso vakaro metu ausis praūžė susižavėjimo perpildyta Cassidy, namus. Pakeliui spėdamas susirinkti ir merginos daiktus, galiausiai „galantiškai“ įsodino ją į transporto priemonę, kuomet nebe tempdamas gumos, išvairavo iš šios vietos, pirmiausia patekdamas į greitkelio pusę, vėliau išsukdamas į miesto pusę. Pakeliui tikrai matė įvykusią avariją, tarp motociklo kurį vairavo Jennifer ir automobilio, kuris tikriausiai priklausė vienai iš nemirtingų asmenybių. Tik tarstelėdamas, „ai, pati susitvarkys“ pareiškė ne vien tai kad puikiai žinojo tą moterį, bet ir tai, kad ji buvo pakankamai stipri ir savarankiška, kad gebėtu viskuo pasirūpinti pati. Po geros valandos su puse, ir tamsiaplaukės koneveikimo „Kur gyvena tas tavo Sebastian‘as?“, pagaliau pavyko įvažiuoti į minėto asmens žemės plotą.

TĘSINYS ČIA - http://bloodyrose.forumlt.com/t689p50-gyvenamasis-namas#28789

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

"Psychopathy is like sunlight. Overexposure can hasten one’s demise in grotesque, carcinogenic fashion. But regulated exposure at controlled and optimal levels can have a significant positive impact on well-being and quality of life".

Dean Winchester

without your power, you're basically just a baby in trench coat.


Pranešimų skaičius : 1439
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 38
Miestas : Konektikutas
Meilė : Cassidy Argent
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Medžiotojas
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://youtu.be/TEso8QeMvGw

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #005:

Rašyti by Sponsored content Today at 4:31 am


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume