T. Lockwood butas

Puslapis 23 Previous  1, 2, 3  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by Davina Hollander on Pen. 08 22, 2014 10:40 am

Patekti į šių namų vidų buvo taip pat paprasta, kaip iš mažamečio atimti saldainį. Todėl, laiku sugebėdama atvykti į akivaizdžiai sujautas patalpas, savais batukais prastumdydama kelią iki svetainės, atsisėdo tam, kad išlaukti reikiamo asmens pasirodymo. Buvo keista elgtis šitaip, slapstytis, tarytum ji nebūtu turėjusi teisės kurtis savo gyvenimą taip kaip troško. Delnais perbraukdama per savo veidą, ir tokiu būdu tarytum nusiimdama jaučiamą nuovargį, neigiamai supurčiusi galvą, jau ketino eiti lauk, kuomet laiku sustodama, akis į akį susidūrė su čia apsirodžiusiu asmeniu. Jo įžanginė kalba jau lėmė tai, kad greičiausiai nebuvo galima tikėtis nieko daugiau kaip "atsiprašau, bet viskas baigta". Ji nuleidusi akis, kurį laiką nepratarė ne vieno žodžio, kuomet kabindamasi už kiekvieno jo tariamo garso, galiausiai privertė save prabilti: - Ar tu pats, iš tiesų trokšti to, kad pasitraukčiau? - Liežuviu perbraukdama sau per lupas, kažkuriam atstumui atsitraukė nuo jo, tuo pačiu metu, susikryžiuodama rankas sau po krūtine. - Iš pradžių mane tikrai išgąsdino tai, kad ta moteris gali mane pulti, ir būtu gerai jei sugebėčiau apsiginti. Bet, jei ne, greičiausiai mirčiau. Taip, tai mane privertė suabejoti tuo, kad esu ne ten, kur turėčiau. Bet, tu prašydamas laiko sau, jo suteikei ir man. - Pasisukdama į jo pusę, gūžtelėja pečiais, pratęsdama savo kalbą: - Ir dabar, aš nejaučiu jokios baimės jai. Nes bet kokiu atveju ji jau pralošė. Pažvelk į save, norėdamas būti su ja, tu nebūtum atvažiavęs pas manęs. Vadinasi, tai ką pasakei ir yra viskas, kas jus riša. - Omeny turėdama tai, kad vyras pabrėžė tik tai, kad Katherine yra jo dukters motina, bet ne žodžiu neužsiminė apie savo jutimus šios atžvilgiu. Pasielgdama drąstiškiau nei jai yra priimta, ganėtinai greitai prieina prie jo, abejomis rankomis suimdama jo apatinį žandikaulį, ir priversdama pažvelgti į save, pagaliau pabaigia savo kalbą: - Man ne motais tai ką ji galvoja, tai kas buvo tarp mūsų buvo tikra, ir tu tai žinai. Neigi, bet žinai. Ir aš esu pasiruošusi tam, kad ji sužinotu kas esu, nes dabar ji man nekelia jokio baimės jausmo. Nes geriau nei ką kitą, žinau kad noriu būti su tavimi, kad ir koks būtum, kad ir kas vyktu tavo gyvenime. Ar tu tai supranti? Aš tave myliu, Mason'ai. - Pabrėždama savo kalbą, tik kelis kartus vos pastebimai linktelėjo galvą.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
wish i’d been a p r o m  queen  f i g h t i n g  for the title

Davina Hollander
bruklino gyventoja

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 212
Įstojau : 2013-07-29
Amžius : 23
Miestas : Bruklinas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Beta vilkolakė
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by Mason Lockwood on Pen. 08 22, 2014 11:42 am

Tiesa buvo ta, kad jis puse metu bande save itikinti, jog jis privalo judeti pirmyn ir vienintele moteris, kuria jis pamazu prisileido buvo Davina. Judvieju santykiai visada buvo ypatingi, neipareigojantys, taciau tai buvo viskas ko jam reikejo. Klausydamas jos jis pamazu nirso. Jis pyko ant saves, nes nesugebejo buti toks tiesmukas koks norejo ir tai akivaizdziai nedave vaisiu. Maza to, mergina ir toliau spaude ji i kampa. Kai jos rankos atsidure jam ant smakro, jis impulsyviai suciupo ja uz riesu ir gan grubiai atitrauke nuo saves. Toliau seke jos zodziai priverte zodzius uzstrigti jo gerkleje. Abieju ranku delnais perbraukes sau per veida jis atslyjo i siena. -Tu.. -prasiziojes jis vel nutilo tarytum butu pritrukes oro todel dar kart giliai ikvepe. Jis nebegalejo jai kartoti, jog tai ka ji jaute nebuvo tikra, galu gale kas jis toks, kad zinotu kaip ji siuo metu jautesi? Masonas jautesi tarsi paskutinis sunsnukis ir tai, jog po visko ka jis jai pasake ji ne tik ant jo ne nirso, bet priesingai - vis dar buvo pasiruosusi viskam, kad apgintu tai kas priklause jai, bent jau ji taip mane, buvo taip budinga vilkolakiams. Istikimybe, atsidavimas, pareiga... Pastarasis jausmas jo niekada neapleido, net ir tada kai jis tapo hibridu. Kaltes ir pareigos jausmas visada buvo didziausia jo silpnybe, o Davina dabar visa tai ikunijo.
-Tu visada busi man labai svarbi, bet tai ka tau jauciu.. tai ka jauti man, tai yra instinktyvus prieraisumas savo rusies padarams, tai ne meile, Davina. Buk gera, neapsunkink visko dar labiau,-jis istiese ranka jos link, taciau persigalvojes vel ja atitrauke. Jis ir vel tai dare - siunte jai priestaringus signalus, klaidindamas juos abu. -As myliu Katherine,-jis tai istare itin tyliai tarsi garsiau istartas sis teiginys butu mergina iskaudines dar labiau. -Turi visiska teise ant manes pykti, bet tu visada buvai salia, as ir pats akimirka pamaniau, kad pamazu emiau tau jausti daugiau nei prieraisuma... Tai kas tarp musu buvo,-zenges arciau jis sueme jos smakra taip priversdamas ja paziureti i ji. -Neturi del to jaustis nejaukiai,-blausiai syptelejes, neigiamai papurte galva. -As to nesigailiu ir jei Katherine nebutu gryzusi i mano gyvenima, greiciausiai ir toliau buciau naudojesis tuo, kad tokia kaip tu, isileidai mane i savo lova,-lupu kampu syptelejes jis vel atslyjo. -Bet taip buciau tik dar labiau tave iskaudines. Net kai maniau, kad ii mirusi, nesilioviau jos mylejes,-jis mate kaip tie zodziai zeide Hollander, bet tai buvo vienintelis budas priversti ja supykti ant jo. -As apsestas tos moters,-tyliai atsiduses jis apsilaize issausejusias savo lupas. -Tai net ne mano valioje,-neigiamai papurto galva. Ikvepes dar karta nusuka zvilgsni mat tai ka ruosesi nebuvo malonus pasiulymas. -As galiu priversti tave mane pamirsti, Davina,-pakeles akis jis pagaliau susidure su jos zvilgsniul. Jo akys buvo nuosirdzios ir jis trosko istaisyti klaida, taciau buvo akivaizdu, kad nezinojo kaip. -Galiu priversti tave pamirsti viska kas tarp musu buvo. Bet nenoriu to daryti pries tavo valia...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1081
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by Davina Hollander on Pen. 08 22, 2014 12:09 pm

Kaip tik tuo metu, kai prieš ją buvo panaudotas šioks toks grubumas, prie kurio mergina akivaizdžiai nebuvo pratusi, jos kūnas, kuris prieš tai buvo pakankamai atpalaiduotas, įsitempė it styga. Ji nežengė ne žingsnio, nei į priekį, kuomet vyriškis atsitraukė, nei atgal, kad išlaikyti saugesnį sau atstumą. Ji liko stovėti vietoje, kaip tik tuo metu, kai jos akys savaime nusileido. Sumerkti akių vokai, ir kažkuriam laikui sulaikytas kvėpavimas, leido jai suimti save į rankas, bei eilinį kartą nepraskysti. Ji taip tikėjosi, kad jo pasirodymas čia, turėjo reikšti tai, kad kad ir kaip jis neigtu tai, jis pats nenori jos išstumti iš savo gyvenimo. Davina jautėsi įskaudinta kiekvienu jo žodžiu, tačiau, ji nebuvo pajėgi priversti kitą asmenį jausti jai tai, ką ji manė jaučianti Lockwood'ui. Tai kad po pirmo virsmo ji buvo uždraudusi sau prisileisti bet kokį vyrą prie savęs, ir čia pat pažeidė savo taisykles su priešais esančiu, vertė jaustis išnaudotai. Neigiamai supurčiusi galvą, ir kaip tik tuo metu pasisukusi stalo link, sudėjo abu delnus ant jo paviršiaus, kad būtu galima lengviau išlaikyti pusiausvyrą, mat keliai kaip tik tuo metu ėmė drebėti.
- Tu manai kad man viskas labai paprasta? Mason'ai, po pirmo mano virsmo, tu buvai pirmasis, kuriam leidau prie savęs prisiliesti ir dabar tu bandai man įskiepyti kad visą tai, tai tiesiog muilo burbulas, kurį išpūtei tam, kad sugulti su kuo nors? - Neigiamai supurčiusi galvą, ji negarsiai atsiduso. - Tavo dabartiniai žodžiai dabar ir tavo veiksmai prieš tai, jie visiškai nesiriša tarpusavy. Atrodo kad tu pats bandai sau prieštarauti dėl to kas... - Ji mostelėjo ranka, kuomet jis pripažino tai, ką mano ir Davina: - Būtent, tu apsėstas jos. O tai toli gražu negalima pavadinti tikrais jausmais. Juk pats kuo puikiausiai supranti, kad iš jūsų nieko nebus. Mėnuo gal pora, ir arba tau arba jai pasidarys nuobodu ir vėl lėksit ieškotis paguodos pas kitus. Štai, argi tai galima pavadinti... - Jos mintis nutraukė jo pasiūlymas, kuris privertė merginą iš kart atsukti akis į jo pusę. Jos akys savaime apsitraukė blizgėsiu, kas davė suprasti kad ji bet kuriuo metu gali pravirkti. Šiek tiek pražiota burna, ir vidinio skausmo iškreipta mina, vertė ją jaustis taip, tarytum ką tik buvo nutrenkta greitai važiuojančio traukinio. Neigiamai supurčiusi galvą, ji nusuko savo veidą nuo jo, kuomet pagaliau prabilo moteriška savigarba: - Verčiau išeik. Negaliu patikėti, kad esu tokia kvailė, kad... Tikėjau kiekvienu tavo žodžiu, velniai griebtu, atidaviau tau viską. O tu, tu... subingalvis! Kuris nieko kito negali pasiūlyti, kaip "išplauti" man smegenys. - Kuomet suvokė kad randasi toli gražu ne savo namuose, iš kart atsitraukdama nuo stalo, patraukia link durų, kurios vedė lauk iš šios vietos. Tačiau kažkodėl sustodama, jo manymu, gana skaudžiai trenkia Lockwood'ui per petį. - Nekenčiu savęs, kad nusižiūrėjau tokį beširdį, savanaudį ir manipuliatorių kaip tu. Visgi, jus su Katherine esat verti vienas kito. Nes abu ne per colį nevertinat to, ką turit. Tik žiūrit kad jums būtu gerai...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
wish i’d been a p r o m  queen  f i g h t i n g  for the title

Davina Hollander
bruklino gyventoja

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 212
Įstojau : 2013-07-29
Amžius : 23
Miestas : Bruklinas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Beta vilkolakė
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by Mason Lockwood on Pen. 08 22, 2014 3:33 pm

Davina pasirode jo gyvenime tada kai viskas atrode juoda ir nyku ir ikvepe ji pamatyti sviesiaja puse. Gal todel dabar jam buvo nepaprastai sunku ja paleisti. Matydamas kaip ji eme ant jo pykti jis leido jai issilieti. Galu gale tai buvo pirmas kartas kai Davina pratruko. Ji turejo tam teise. Jis ja pasinaudojo ir niekas ka dabar butu pasakes, nebutu jo elgesio pateisine. Jo mintis pertrauke ganetinai stiprus niuksas i peti. Jis visada zinojo, kad kaip vilkolake Davina yra galingesne nei pati tai numane ir tai, jog ji be jokio vargo isnarino jam peti, buvo irodymas. Jis neisleido nei garso, taciau jo veido israiska perkreipe skausmo grimasa kuomet jis sveikos rankos pagalba grazino peti i vieta. Kai pakele zvilgsni atgal i ji koneveikusia mergina, Masonas pastebejo kaip jos akys eme tvisketi prietemoje ir tai nezadejo nieko gera. Jis ne juokais siutino jaunaja vilkolake ir rizikavo, jog ji praras savitvarda ne bet kada,o per sumauta menulio pilnati. Puikiai suvokdamas kokios gali buti to pasekmes ir nenoredamas rizikuoti, jog pakeitusi pavidala ji ims ieskoti Katherine, jis emesi ja raminti: -Tavo tiesa, pradzioje tavo pagalba buvo man paranki, neneigu to bet dabar nebera prasmes, yra kaip yra ir nieko nebepakeisi!-ne pats nepajuto kaip eme kelti balsa ir taip nutiko todel, kad dalis jo suprato, jog tai kas jam pirma karta buvo isrezta i akis, buvo tiesa. -Taip bus geriau, nejau nesupranti, kad Katherine sugryzimas buvo paciu laiku? As esu savanaudis, Davina, ir jei ne Katherine, greiciausiai buciau pavertes tave tokia koks esu as, buciau sugrioves tavo gyvenima. Tu esi jauna ir turi galimybe i normalu gyvenima, kodel po velniu to nesupranti?!-susierzines, kad ramus ju pokalbis virto i beprasmi ginca jis patrauke prie duru. -Pasikalbesim kai nurimsi,-leisdamas suprasti, kad neketina isbraukti jos is savo gyvenimo is dzinsu kisenes issitraukia atsargini savo buto rakta. -Si savaitgali musu nebus namie, pasilik ten kol ka nors sugalvosiu,-delnu perbraukes per kelias dienas neskusta savo smakra jis atrode suirzes. -As isnomuosiu tau buta, siaip ar taip neturi is ko rinktis,-suciupes jos ranka iduoda jai gniuzula pinigu, kadangi tai buvo viskas ka su savimi turejo. -Bus geriau jei su manimi susisieksi per Tayleri..-ji akivaizdziai neramino faktas, kad sianakt buvo menulio pilnatis. Pazvelges pro langa, grazino zvilgsni i mergina. -Ar nori, kad su tavimi sianakt pasilikciau?-jo balsas buvo nurimes, bet israiska isdave, kad jis del jos nerimavo.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1081
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by Davina Hollander on Pen. 08 22, 2014 3:59 pm

Ginčui įsiplieskiant Davina jau stovėjo per pusę metro nuo durų, kurios vedė lauk iš patalpos, kurioje ji šiuo metu buvo. Pyktis, kuris kone drebino visą jos kūną, buvo toks stiprus, kad ji pati kažkur viduje stebėjosi tuo, kad pirmą kart sugebėjo pratrūkti. Juk ji tiek ilgai slėpėsi po mielos, nekaltos būtybės kauke. Todėl tai kas vyko dabar, švelniai tariant visiškai nebuvo būdinga jos charakteristikai. Jo kalba, palaipsniui vis kylantis balso tonas, vertė ją niršti labiau. Jos akys ėmė švytėti, vilkolakiams būdinga oranžine spalva. Tai te rodė kad nuo jos rankos, būnant vilkolakiu, dar nebuvo žuvęs ne vienas asmuo. Jos akyse dar nebuvo to mirtino, plieno atspalvio, kuomet ji prabilo:
- Ir aš būčiau sutikusi tapti tokia kaip tu, velniai griebtu būčiau padariusi viską, kad tik jaustumeisi laimingas. Žinoma, dabar žinau kad tai būtu didžiausia mano klaida. Nes tu nieko kito nemoki daryti, kaip tik žaisti su kitų likimais Lockwood'ai! Velniava, kad tu kokį kartą pats paspringtum tais nuodais, kuriais užnuodiji visus aplinkui. Nekenčiu tavęs, lygiai taip pat, kaip... - Ji eilinį kartą vos nepratarė to, kad šis ginčas ne kiek nepakeitė jos meilės jam. Taip, ji jautė didžiausią prieraišumą šiam asmeniui, kuris galiausiai ėmė skandinti ją gyvą. Neigiamai supurčiusi galvą, atkreipė dėmesį į pinigus, kuriuos jis jai sukišo į delną. Grubiai įbrukdama popierinį turtą šiam atgal, te prataria: - Verčiau miegosiu ant suoliuko parke, nei ką nors iš tavęs paimsiu. Man daugiau nieko nereikia, gana... Viskas.  - Ji būtu išėjusi, tikrai būtu, jei ne tas nelemtas pilnas mėnulis. Merginos nagai akimirksniu pailgėjo, kaip tik tuo metu kai iltiniai dantys įgavo aštresnę formą. Dėl pykčio protrūkio, kuris gavosi jos pačios netikėtumui, Davina ėmė keisti pavidalą. Ankščiau šis procesas buvo stabdomas, kuomet ji sutelkdavo visą savo dėmesį į alfą. Dabar, ji negalėjo net pažvelgti į jo pusę, todėl kontrolė savaime ėmė slysti jai iš rankų. Kaulai savaime ėmė traškėti, kuomet mergina išleido skausmo sukeltą aimaną. Ir gink švenčiausias, ji savęs nekentė už tai ką ketino padaryti, tačiau šiuo metu kito pasirinkimo paprasčiausiai neturėjo, nes kitaip virsmo procesas būtu baigtas ir tuomet už savo veiksmus atsakyti ši jau nebe galėtu. Vienas greitas žingsnis į priekį, ir ji atsidūrė vos kelių centimetrų tarpe nuo Lockwood'o.
- Tai nieko nereiškia, nes aš tave niekinu. - Po šių žodžių, ji kaip mat įsisiurbė į vyro lūpas, neleisdama kad šis ją iš kart atstumtu. Mat, vien iš pojūčių, buvo galima suvokti, kad virsmas ėmė trauktis šalin. Jos žandikaulis akimirksniu įgavo žmogišką pavidalą, ko pasekoje vilkolakiški nagai taip pat pradingo. Tarytum prieš tai nieko ir nebūtu nutikę.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
wish i’d been a p r o m  queen  f i g h t i n g  for the title

Davina Hollander
bruklino gyventoja

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 212
Įstojau : 2013-07-29
Amžius : 23
Miestas : Bruklinas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Beta vilkolakė
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by Mason Lockwood on Pen. 08 22, 2014 5:11 pm

Kai mergina atsisake jo pinigu tai jo nei kiek nenustebino. Ji buvo isiutusi, bet jis ja pazinojo ir zinojo, kad tai atlegs. Ji jam atleis ir pamazu viskas vel stos i savo vietas. Jiedu buvo speje tapti labai artimi dar pries tai kai viskas eme komplikuotis ir galop visiskai susipainiojo jiems permiegojus, bet priesingai nei dauguma moteru, kurias jis be jokio vargo pamirsdavo jau kita ryta, draugyste su Davina jis norejo issaugoti.
Isgirdes ta taip gerai pazystama kaulu traskejima jis instinktyviai uzstojo duris, taciau negalejo numatyti, kad mergina uzuot sprukusi arba puolusi ji, ims ir isisiurbs jam i lupas. Greiciausiai jos pacios nuostabai jis atsake i jos bucini. Suemes jos veida delnais jis skubiai atitrauke jos veida nuo savojo, kuri beje puose plati sypsena. -Tai neitiketina! Turiu omeny, tavo savikontrole, tu...-pamirses apie ju ginca jis sugriebe ja ir apsukes pasodino ant vieno is svetaineje buvusiu kreslu. -Ar supranti ka tai reiskia?-pritupes ant vieno kelio priesais ja, jis atrode netveriantis savo kailyje. Jis ir vel buvo tas Masonas, jos mokytojas ir jis ketino susigrazinti jos pasitkejima. Jie buvo vienas kitam reikalingi ir dabar tai tapo kaip niekad akivaizdu. Ji buvo tas zmogus, kuris primine jam kas jis toks, zadino jo zmogiskasias savybes, grazino prie tikru vertybiu, padejo priarteti prie vilkolakiu, kurie is pradziu nerode per didelio susizavejimo, jog naujasis ju vadas yra pusiau vampyras. Jis savo ruoztu, ismoke ja visko ka pats zinojo apie savikontrole, padejo jai ivaldyti savo pranasumus suteiktus antgamtiniu galiu, priverte ja priimti save tokia kokia ji yra-kitokia.
-Tu esi pasirengusi. Kita pilnati galesi leisti tam ivykti,-jiedu seniai buvo planave pristatyti ja kitiems vilkolakiams, bet buvo nutare, jog kol ji igis pilna savikontrole tai buvo pernelyg rizikinga.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1081
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by Davina Hollander on Pen. 08 22, 2014 5:51 pm

Ne taip, kaip tai greitai pavyko pamiršti Lockwood'ui, Davinai šiuo metu nebuvo lengva. Jos virsmas buvo sustabdytas tokiu būdu, kokiu ji pasinaudoti nebe galės. Ir ne vien tai kad ji pyko ant savęs pačios kad pabučiavo jį, ji pyko dar labiau dėl to, kad šis minimalus kontaktas jai labai patiko. Kuomet vyras atitraukė jos veidą nuo savęs, jos akys dar tebešvietė oranžine spalva. Tai trūko neilgai, mat, kuomet ši buvo pasodinta, kažkuriam laikui susimerkė. Ji nepratarė ne vieno žodžio, atrodo mažiausiai minutę, kuri tęsėsi tarytum geras dešimt. Kuomet mergina atsimerkė, jos akys buvo šviesios, žmogiškos. Kvėpavimo ritmas taip pat buvo atgavęs įprastą tempą. Visgi kalbėti ji nesiskubino. Davina ilgai stebeilijosi į Lockwood'o veidą, ir kai neigiamai supurčiusi galvą, nusuko savo veidą į priešingą jam pusę, ganėtinai tyliai prasitarė: - Tai neįmanoma. Manai aš nežinau ką tai reiškia? Bet ar tu pats pastebėjai, kas būtent yra tas inkaras, kas mane stabdo nuo savikontrolės praradimo? - Eilinį kartą, išreikšdama neigimo gestą, galvos supurtymu, ji labiau atsilošė į vietą, kur buvo pasodintą, abejomis rankomis perbraukdama per savo veidą: - Man reikia išvažiuoti kur nors toli, bent kažkuriam laikui. Negaliu būti šalia tavęs, ir vaidinti kad mes draugai ir tai mane tenkina. Suvoki tai? Tu mane įskaudinai, ir man šlykštu, kad norėdama tave niekinti, meluoju sau pačiai. - Pakankamai greitai pakildama nuo savo vietos, vos nenuvirsta, kuomet užsikabina už ant žemės numestų šiukšlių, kuriuose buvo paskendęs šis butas. - Velniava. - Menkas žodis, ir ji vėl privertė save atsisukti į Mason'o pusę, pratęsdama savo mintį: - Dabar man reikia laiko, susitaikyti su viskuo, kas nutiko. Ir geriausia, kad tuo metu nesusidurčiau su tavimi. - Kuomet po trumpos pauzės nuleido savas akis, galiausiai perklausė: - Kai prieš tai pasakei, kad gali čia pasilikti. Nesumetu visko savo atžvilgiu, bet. Ar tai tik dėl pilnaties, ar dėl to kad ir pats nenorėjai grįžti ten, kur buvai?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
wish i’d been a p r o m  queen  f i g h t i n g  for the title

Davina Hollander
bruklino gyventoja

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 212
Įstojau : 2013-07-29
Amžius : 23
Miestas : Bruklinas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Beta vilkolakė
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by Mason Lockwood on Št. 08 23, 2014 11:40 am

Tai, jog mergina labai greitai ir be didesniu pastangu sugrazino ji ant zemes buvo akivaizdu. Davinos zodziai priverte pries tai jo veida puosusia sypsena pranykti vos kalba ir vel pasisuko apie judvieju santykius. Masonui tapo akivaizdu, kad mergina nera nusiteikusi ju draugystes grazinti i pirmaja baze, taciau vyriska jo logika niekaip negalejo suprasti kaip seksas galejo viska taip sukomplikuoti. -Davina, velniai rautu..-akivaizdziai suirzes jis sudribo ant sofos priesais ja. Buvo matyti, kad jis pamazu ima prarasti kantrybe. -As maniau, kad mums pavyks tai issiaiskinti kaip dviems suaugusiems zmonems, juk tuo ir bandei mane itikinti visa si laika, jog esi suaugusi moteris ir zinai ka darai,-isgirdes jos paskutini klausima jis garsiai pro nosi ispute ora ir pakilo nuo sofos. -Atvirai pasakius, nebezinau ka cia darau,-tai, jog ji elgesi lyg maza aiktinga princese priverte ji sudelioti visus taskus ant ''i''. -Tai jau tampa absurdiska, Davina. Neketinu taves apleisti kaip draugas, bet niekada nezadejau tau nieko daugiau, tai buvo viso labo seksas. Elgiesi taip tarsi buciau tave suvedziojes, zadedamas tave vesti, prievarta isitempes i lova ir isdulkines tave pries tavo valia-jis buvo tiesmukas, tam itakos greiciauciausiai turejo tai, jog norejo jis to ar ne, vampyriskoji jo puse vis dar eme virsu ir viskas ko jis dabar trosko tai maitintis is venos ir tenkinti taip ilgai tramdytus savo poreikius uzuot buti manipuliuojamu ir remiamu i kampa.
Galbut jei butu atsisukes i mergina, kuriai katik i akis negailestngai pareiske, jog jis niekada i ju santykius neziurejo rimai, Masonas butu pamates, jog Davinos akyse kaupesi asaros,o vyzdziu spalva staiga pakito. Atsukes jai nugara jis patrauke isejmo link, bet nespejes pasiekti lauko duru jis staiga suklupo ant vieno kelio. Jo veida perkreipe neiskaitoma israiska. Nudelbes akis sauties krutine jis dar spejo pamatyti kaip tamsoje svystelejo ji is nugaros kiaurai persmeige vilkolakes nagai. Nors to nebuvo matyti, jis jaute kaip jo paties kraujas eme sruventi jo juosmeniu zemyn priversdamas vilketa odine striuke nemaloniai priglusti prie zaizdos, kuri buvo padaryta vos keletas centimetru nuo sirdies. Suklupes dabar jau ant abieju keliu jis viena ranka pasireme i grindis. Prasiziojes beviltiskai, tarsi i kranta ismesta zuvis jis pabande ikvepti oro, taciau veltui. Kraujo pliupsnis prasverze pro jo sudziuvusias lupas lauk ir jo paties siaubui jis suprato, kad buvo kliudyti jo plauciai. Sukniubes ant grindu jis eme desperatiskai traukti i save ora. Vaizdas susiliejo, taciau jis mate, jog Davina buvo atgavusi zmogiskaji pavidala ir regis jaute jos rankas bandancias atkelti jo kuna nuo zemes, klad jis neprigertu savo paties krauju, kuriuo jis siuo metu springo. Zaizdos negyjo arba gyjo, bet siaubingai letai ir pirma karta jis jaute kaip baime suparalyzavo jo kuna. Baime numirti dabar, kai pagaliau turejo del ko gyventi.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1081
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by Davina Hollander on Št. 08 23, 2014 1:11 pm

Žodžiai kurie buvo tarytum šaltas dušas po kaitinusios dienos, privertė Daviną netekti savitvardos. Ji stipriai spaudė kumščius, taip, kad netrūkus pro merginos suspaustus pirštus pasirodė kraujo žymės. Neapgalvodama to ką daro, mergina buvo susmeigusi savus nagus į delnus, tarytum šis fizinis skausmas verstu ją nepalūžti. Hollander labiau už viską šiuo metu nenorėjo kad jis matytu ją silpną. Jis buvo nevertas jos ašarų, nors jas sulaikyti buvo neįtikėtinai sunku. Greičiausiai jei ne tas skausmingas tiesmukiškumas, ji paprasčiausiai būtu pasitraukusi iš jo gyvenimo ir praleidusi kurį laiką kokiuose nors kalnuose, sugrįžtu su akivaizdžia kauke, kuri te bylotu "tu man nieko nebe reiški". Toks buvo pradinis merginos planas, kol jai nebuvo perkeltina prasme sudurtas peilis į nugarą. Kaip tik dabar ji pasijuto menkesne nei senas grindų skuduras. Neigiamai supurčiusi galvą, ir jau ketinusi leisti jam išeiti, tiesiog prarado sveiką nuovoką. Jos veidas pakito, akys ėmė žėrėti, ir ji neteko savikontrolės. Pyktis kuris buvo kur kas stipresnis už ją pačią, privertė merginą labai greitai pulti iš už nugaros. Jos ranka kone kiaurai perėjo per Lockwood'o raumeningą krūtinę. Ir tik atsitiktinumo dėka, ji betraukdama ranką atgal, neišrovė šio širdies. Matyt prasti pažymiai iš anatomijos kurso, šiandiena nepavertė jos žudike. Vyras susmuko ant kelių, kuomet ji žengusi kelis žingsnius atgal, prarado prieš tai buvusį žvėries atvaizdą. Ji vėl buvo savimi, kuomet su akivaizdžiu išgąsčiu įsistebėjo į savo kruviną iki alkūnės ranką. Jis išderino ją tiek, kad ši padarė tai, ko niekuomet nebūtu norėjusi. Staigiai puolusi Lockwood'o link, dar stengėsi suimti jį už žastų ir bent kažkiek patraukti nuo durų. Kraujo buvo tiek daug... Ir jo žaizda visiškai neatrodė kad žada susitraukti. Ji nesuprato kas vyksta, todėl apsipylusi ašaromis, patempė jo kūną šiek tiek toliau, nuo koridoriaus. Kažkokiais būdais sugebėdama užkelti sunkų vyro kūną ant sofos, bei susiterliodama šio krauju galiausiai ėmė isteriškai atsiprašinėti: - O Dieve, aš nenorėjau. Prašau, atsigauk, aš. Aš tikrai to nenorėjau!! - Jos drebantis balsas, kuris skambėjo pakankamai garsiai, išdavė tai kad ji net nenutuokė ką reikėtu daryti dabar. Atsitraukdama nuo kūno, ji greitai patraukė link durų, tarytum būtu norėjusi sprukti kaip galima toliau, paliekant jį mirti. Kaip tik šia akimirka, ji suvokė tai aiškiau nei bet ką kitą, ji niekad jo nemylėjo. Ir dabar jautėsi labai prastai dėl to, kad greičiausiai padarė tai, už ką galiausiai ir jai nutrauks galvą. Trūko kelių žingsnių kad ji pasitrauktu šalin, kuomet vėl grįždama pasistengė savo pačios rankomis užspausti jo krauju srūvančią žaizdą: - Maldauju, tik nemirk. Aš. Aš. Labai atsiprašau, bet, tu... Tu pasakei, ir aš. Mason'ai, prašau nemirk. Aš juk nenorėjau... - Jos kalba buvo sunkiai suprantama, ypatingai todėl, kad mergina pati buvo gavusi šoką nuo to, kas nutiko: - Tavo sūnėnas. Aš. Aš jį pakviesiu, ir jis žinos ką dabar reikia daryti. Tu tik nemirk.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
wish i’d been a p r o m  queen  f i g h t i n g  for the title

Davina Hollander
bruklino gyventoja

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 212
Įstojau : 2013-07-29
Amžius : 23
Miestas : Bruklinas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Beta vilkolakė
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by Mason Lockwood on Št. 08 23, 2014 2:17 pm

Jo kunas neteko daug kraujo per nepaprastai greita laika ir nereikejo buti dakataru, kad suprastum, jog jei tesis dar ilgiau, jis paprasciausiai nukraujuos. Atsiloses jis pabande prabilti, taciau viso labo uzsikosejo krauju. Siaip ne taip sugebejes atisegti striuke jis isitikino, kad zaizda po truputi gijo. Beda buvo ta, kad vidiniai organai gijo kur kas leciau, o vidinis kraujavimas pamazu temde jo samone. Davina buvo pernelyg paveikta ja istikusio soko, kad sugebetu deramai reaguoti ir jis tai suprato todel siaip ne taip atsistojes jis eme eiti isejimo link. Jo kunas paprasciausiai neturejo pakankamai kraujo, kad uzbagtu pats save gydyti. Tayleris niekaip nesuspes cia atvykti laiku todel jis privalejo juos pasiekti pats. Dar karta uzsikosedamas krauju jis eilini karta suklupo. Jo isvaizda ne is tolo neprimine to Masono, kuri Hollander buvo ipratusi matyti. Balta it popierius veido oda ir visiskai nusilpes kunas bei pajuode paakiai bylojo, kad tai ka jis dabar patyre prilygo keliems menesiams bado visiskai nesimaitinant. Jis negalejo patiketi, kad buvo taip sunkiai suzeistas moters kuri ne tik priklauso jo buriui, maza to, yra naujoke visame su vilkolakiais susijusiame reikale.
-Mano automobilis...-isspjoves dar siek tiek kraujo paspaudzia lifto iskvietmo mygtuka. -Turesi vairuoti tu,-kai jiedu abu stovejo lifte, jo akys eme karts nuo karto aptemti. Jam eme atrodyti, jog Davina buvo Katherine. Kai uzsimerke ir vel atsimerke, pries jo akis stovejo mergina, kuria dar neseniai saltakraujiskai buvo nuzudes. Jo protas krete jam pokstus ir tai reiske tik viena- jo samone ilgai neatlaikys. Sukrites ant galines savo automobilio sedynes jis pasake Katherine dvaro adresa ir uzsimerkes toliau bande palaikyti deguonies balanda savo jau beveik sugijusiuose plauciuose. Kiekvienas ikvepimas buvo nepaprastai skausmingas, bet siaip ar taip jis buvo to nusipelnes todel ant Davinos pykti jis negalejo. Dabartine jo situacija zinoma zeide jo savimeile, bet jis buvo dekingas likimui, kad nors ir per plauka, bet sugebejo isnesti sveika kaily is situacijos, kuri galejo pasibaigti toli grazu ne jo naudai.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1081
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by Davina Hollander on Št. 08 23, 2014 2:28 pm

Jos mažą kūnelį apėmusi panika vertė ją elgtis labai keistai, labai daug gestikuliavimo, sunkiai surenkami į sakinius žodžiai, bylojo tai, kad ji labai išsigando to, kas nutiko. Juk paskutinis kartas, kuomet nuo jos rankos vos nemirė žmogus, buvo kuomet ji neteko savitvardos būdama su savo vaikinu. Dabar ji sužeidė tą kuris, iš esmės atrodė nepažeidžiamas. Rankos smarkiai drebėjo, kuomet ši it prasikaltusi vilkosi paskui, stengdamasi bent minimaliai padėti jam išlikti ant kojų. Rakteliai ganėtinai mikliai atsidaro jos rankose, kuomet ši užėmė vairuotojo pusės vietą: - Aš dar kartą atsiprašau, prisiekiu, neturiu ne menkiausio supratimo kaip tai nutiko. - Ji nuoširdžiai baiminosi to, kad sugebėjo atimti iš vyriškio gyvybę, tuo labiau kad jo būsena visiškai nepriminė tokios, kuri buvo būdinga vilkams. Jis juk turėjo labai greitai sveikti, tai kas po velniu vyko dabar? Ji greitai užvedė automobilį, tuo pačiu metu viską aplinkui sutepdama transporto priemonės savininko krauju. Automobilis pajudėjo, kaip tik tuo metu, kai ši nutilo. Į galvą neparėjo mintis, kad jai teks susidurti su tikriausiai viena iš pavojingiausių vampyrių, svarbiausia buvo tik kuo greičiau mokytoją nugabenti ten, kur buvo prašyta. Todėl nebe delsdama laiko, ji būtent taip ir padarė. (tęsinys - http://bloodyrose.forumlt.com/t46-privati-prieplauka#6876 )

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
wish i’d been a p r o m  queen  f i g h t i n g  for the title

Davina Hollander
bruklino gyventoja

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 212
Įstojau : 2013-07-29
Amžius : 23
Miestas : Bruklinas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Beta vilkolakė
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by Tyler Lockwood on Pen. 11 14, 2014 4:01 pm

Po dienos, kuomet Tyler Lockwood nusprendė savo šeimai suteikti paskutinę galimybę atrasti mažu mažiausiai bendrą kalbą, prabėgo kelios dienos. Todėl, suplanuotas vakaras nuo pat šio pradžios buvo kiek įtemptas. Tiesą pasakius hibridas net nenutuokė kaip viskas pasisuks toliau, todėl tai visiškai atsispindėjo Lockwood'o veiksmuose. Nerasdamas sau tinkamos vietos, vyriškis stengėsi apsiimti keliomis veiklomis tuo pačiu metu. Pastarasis mėnuo, kuomet iš hibrido akiračio pradingo vampyrė, kuria jis manė galįs pasitikėti, viskas ėmė keistis kardinaliai. Pirmiausias žingsnis link kitokio gyvenimo, buvo visiškas prieš tai buvusių įpročių atsisakymas. Hibrido organizmas buvo išvalytas nuo svaigalų, ir šis kaip tik galėdamas stengėsi maitintis vien tik iš ligoninės nugvelbtų donorų kraujo paketų. Stengdamasis pasikeisti, šis ne vien kad atsisakė žalingų įpročių, bet ir visiškai atribojo save nuo netinkamų asmenų akiračio, todėl jau kelias savaites išvengė elementarių pykčio priepuolių, kurie dažniausiai atsiliepdavo aršiais konfliktais su visiškai nepažįstamais asmenimis. Negana to, šis taip pat susitvarkė savo asmeninį gyvenimą, nuspręsdamas kad yra pats laikas apsiriboti viena, ypatinga moterimi. Visiškai atsitiktinio vakaro metu, sutikta tamsiaplaukė, suteikė šiam tuo metu tai, kas buvo taip reikalinga. Ji kad ir pati to nenorėdama, tačiau leido Lockwood'ui prisiminti tai, kuo jis iš tikro buvo, prieš tapimą hibridu, prieš vilkolakio geno aktyvavimą, prieš visą tai, kuomet gyvenimas buvo skirtas tik tam, kad pažinti naujus dalykus. Ir atvirai kalbant po to vakaro, kuris peraugo į pakankamai audringą naktį, vedusią prie dar kelių pasimatymų, Lockwood'as ėmė stengtis dar labiau. Dalį laiko praleisdamas treniruotėse, kuriuose vėl atrado savo vaidmenį, dalį laiko praleisdamas su savo vilke, ir galiausiai ugdydamas savo savikontrolę, požemiuose, kur kartas po karto, priverstinai vertė save kęsti sudėtingus, ir labai daug jėgų atimančius virsmus. Viskas buvo skirta tam, kad nebe kartoti praeities klaidų, bei į gyvenimą pagaliau pažvelgti visiškai kitomis akimis. Ir dėl šio vakaro jis jaudinosi, tyliai vildamasis kad egzistuoja galimybė, kad viskas praeis ne taip blogai, kaip šis tikisi. Stovėdamas virtuvėje, delnais pasirėmęs į stalo paviršių, vyriškis pasigavo save paskendusį mintyse. Kuomet veide visgi pasirodė blankus šypsnys, šis pasuko akis į valgomojo pusę. Keista, tačiau namai buvo visiškai sutvarkyti, ir nebe priminė landynės, kokia jie buvo prieš tai. Beliko iš orkaitės ištraukti vakarienę, bei sukrauti indus ant stalo, tuomet vakaras bus pagaliau oficialiai pradėtas. Moteris, su kuria jis stengėsi praleisti kaip galima daugiau laiko, jau buvo šio namuose. Todėl, tai suteikė kiek daugiau pasitikėjimo savimi. Ir kuomet Lockwood'as pagaliau ryžosi kalbėti, pirmasis šio komentaras, labiau priminė burbuliavimą, nei kažką panašaus į ryžtingą viskuo patenkinto asmens kalbą: - Leisk man priminti tau, kad asmeniui kuris tariamai vadinamas mano tėvu, tu neprivalai stengtis įtikti. Galu gale, man net nerūpi tai, ar asmenys kurie čia pasirodys šakosis prieš tave priimdami, ar ne. Svarbiausia, kad tu esi čia, ir man tai velniškai patinka. Todėl, kiti gali eiti po velnių. - Tvirtas galvos linktelėjimas, privertė vyriškį patraukti lauk iš virtuvės, pasiekiant spintą, kurios viduje buvo sudėti įvairiausių gėrimų buteliai. Praverdamas minėto baldo dureles, hibridas atsiduso, mat net nenutuokė kas bus tinkama šiam vakarui: - Tiesą pasakius, aš mieliau pasirinkčiau porą butelių alaus, nei ką nors įmantresnio. Net neturiu net žalio supratimo, kas... - Kuomet jo veide pasirodė pagaliau plati šypsena, šis pasisukdamas gestu nurodė čia buvusiai, 'paslaptingai' merginai spintą: - Verčiau rinkis tu. Kažkodėl turiu įtarimą, kad tavo skonio receptoriai yra labiau išlavinti nei mano. Tad pirmyn... - Šiek tiek pasitraukdamas į šalį, hibridas prišlijo prie sienos.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

No matter how many deaths that I die I will never forget. No matter how many lives that I live, I will never regret. There is a fire inside of this heart. And a riot about to explode into flames.


Tyler Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 230
Įstojau : 2013-07-26
Miestas : Bruklinas, NY
Draugai : Mason, Elena, Bonnie
Rūšis : Beta hibridas (26/29)
Darbo paskirtis : Advokatas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by Amara Rosenberg on Sk. 11 16, 2014 11:49 am

Tylerio bute jausdamasi it būdama savo vietoje, nesivaržė elgtis taip, kaip jai atrodo geriau, tad kol vyras sukosi virtuvėje, mergina susirado kur yra laikomi stalo įrankiai, taurės, lėkštės bei kita vakarienei reikalinga atributika. Nicole niekada nebuvo namų šeimininkės tipo moteris, todėl tai, kaip ji elgiasi dabar buvo netipiška jos būdui. Savo nuožiūra idealiai paruošdama stalą, bei padėdama paskutinę taurę, akies krašteliu dirsteli į virtuves pusę, kurioje randasi jaunasis Lockwoodas. Ryškiai raudonu lūpdažiu padažytas lūpas, ištemdama į jai būdinga lapišką šypsena, atsitraukia nuo tuometinės veiklos, bei gracingai keldama kojas, netrukus atsiranda savo vaikinui už nugaros bei apkabindama jį per juosmenį, savas lūpas priartina jam prie ausies, sušnabždėdama: - Šį vakarą tai man sakai ne pirmą kartą, Tyleri. Jei taip ir toliau, tuoj pradėsiu galvoti, kad dvejoji sprendimu supažindinti savo šeimą su manimi. – Leisdama trumpam įsivyrauti akimirkos tylai, tik labiau priglunda prie vyro kūno: - Atsipalaiduok. Viskas bus gerai. Aš esu rami, tuo labiau, jaučiuosi laiminga, tavo noru įtraukti mane į savo ratą. – Pakštelėdama vaikinui į skruostą, atsitraukia, bei kartu su Loockwoodu iš paskos nueina iki svetainės. Akimis ištirinėdama kiekvieną patalpos kampelį, sujudina abu antakius vos tik dėmesys buvo vėl atkreiptas į ją. Žengdama kelis žingsius į priekį bei atsidurdama priešais vyrą, atsuka jam nugarą, bei palinkdama arčiau spintos vidaus, įsistebi į platų tauriųjų gėrimų asortimentą: - Pasirinkdamas gero vyno butelį niekada neprašausi pro šalį, brangusis. – Su lyg šiais žodžiais, į abi rankas paima po butelį vyno, bei atsisukusi veidu į savo išrinktąjį, pamosikuoja laikomu gėrimu, lyg vizualiai “įrėmindama” savo teiginį. Praeidama pro šalį, abu butelius pastato ant vakarienės stalo. Nesivargindama sukiotis, žvilgteli į vieną konkretų kambaryje esantį objektą: - Tačiau, jei nori alaus, imk alų.  Visgi manau, kad jums, vyrai, šis gėrimas yra labiau prie širdies. – Atsisukdama veidu į asmenį, su kuriuo kalba, abu delnus iš nugaros atremia į stalą. Nužvelgdama priešais esantį kol kas nesako nieko, lyg žvilgsniu jį tirinėdama bei norėdama pamatyti kažką tokio, ko prieš tai nesugebėjo įžvelgti. Neužlaikydama ilgai tylos, pasidomi : - Tavo sprendimas atnaujinti šeimos saitus yra gera mintis. Tačiau tu man taip ir nepasakojai, kodėl laikai pykti ant savo biologinio tėvo, o kadangi esi man svarbus, noriu žinoti kas dedasi tavo gyvenime.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Go after her. Fuck, don't sit there and wait for her to call, go after her because that's what you should do if you love someone. Don't wait for them to give you a sign cause it might never come, don't let people happen to you, don't let me happen to you, or her. She's not a fucking television show or tornado.


Amara Rosenberg

Give a girl the right shoes, and she can conquer the world.


Pranešimų skaičius : 30
Įstojau : 2014-10-06
Amžius : 25
Miestas : Bruklinas
Meilė : Silas Ambrose
Draugai : Nepatikli
Rūšis : Žmogus (24/2000+)
Darbo paskirtis : Bedarbė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by Mason Lockwood on Kv. 11 20, 2014 8:25 am

Masonas niekuomet nebuvo is tu, kurie naudodavosi duru skambuciu todel viso labo keleta kartu pabeldes i duris jis vienu peciu pasireme i kolidoriaus siena is kisenes issitraukdamas savo mobiluji. Laukdamas kol jam bus atidaryta jis eme perziurineti senas savo zinutes ir kuomet ekrane pasirode Katherine vardas, jis neapgalvotai paliete pirstu sensorini mobiliojo ekrana leisdamas ekrane pasirodyti seniems ju susirasinejimams. Perskaites keleta zinuciu jis nevalingai syptelejo. Mazosios Victorios nuotraukos, kurias ji jam siusdavo tuomet kai jis budavo toli nuo namu, meile prisipazinimai, viskas atrode taip sviezia, taip tikra. Taciau kitapus duru pasigirde zingsniai priverte ji atsitoketi ir sugryzti atgal i karcia realybe. Susikises mobiluji atgal i kisene jis krenkstelejo ir atslyjo nuo sienos.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1081
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by Tyler Lockwood on Kv. 11 20, 2014 2:27 pm

Nerimo jausmas, kuris buvo užvaldęs ne taip seniai hibridu tapusį asmenį, vertė mintyse dar ir dar kartą apsvarstyti visas galimas šio vakaro versijas. Blogiausia buvo, kad dominavo vien tik prastos mintys, nors jis ir stengėsi iš paskutinių patikėti tuo, kad bent alternatyviame gyvenime, buvo bent menka galimybė kad šis vakaras praeis ne vien kad be rūpesčių, tačiau ir su aiškiu maloniu pobūviu kartu. Visa bėda buvo tame, kad žinant savo šeimos narius, ypatingai tėvą, kuris pastarosiomis dienomis buvo visiškai neperprantamas, hibride iššaukė labai keistą, nepasitikėjimo, persipynusio su nerimu, jausmą. Viskas ko šis troško, kad vakaro pabaigoje, moteris, kuri jam iš tikro parūpo, nepagalvotu kad jis kartu su savo šeima yra visiški nevykėliai, kurie nesugeba net poros valandų praleisti be audringų konfliktų. Giliai įtraukdamas oro, ir kaip tik tuo metu sustodamas prie spintos su įvairiausių gėrimų kolekcija, tvarkingai sujungė abi savo rankas, sunerdamas pirštus, aplink Steele liemenį. Palenkdamas galvą, bei smakru pasiremdamas į seksualios tamsiaplaukės petį, pakankamai tyliai, lyg pats nebūtu tikras dėl to ką sako, taria: - Negalvok kad mano mintys yra užvaldytos tuo, kad nenoriu tavęs supažindinti su savo šeima. Aš tiesiog baiminuosi to, kad šis sumanymas yra nieko vertas. Ir nors kuo puikiausiai suvokiu tai, kad noriu kad būtum pirma ir paskutinė, mano oficiali moteris, kuri bus pristatyta šeimai. Tačiau mano šeima yra tamsus problemų maišas, ir viskas apie ką dabar galvoju, tai kad nenoriu kad šis vakaras pasibaigtu tuo, kad pasiųstum mane kaip galima toliau, jei kas nors įvyktu taip, kaip aš numanau. Tačiau, tai kad tai sakau pastoviai, tik patvirtina tai, kad man asmeniškai nėra svarbu ką jie pagalvos ar pasakys. Pasirinkau tave, - Nebaigdamas savo kalbos, hibridas sulaukė to, kad moteris pasisuko su laikytais vyno buteliais į jo pusę. Vyro veidas buvo dalinai paniuręs, nors jis ir stengėsi kad tai liktu nepastebėta, - Nes tinkamu metu ir tinkamoje vietoje, pasirodei mano gyvenime. Užpildydama visas tuščias vietas, kurias buvo palikęs ne vienas asmuo. Ir aš nežadu leisti, kad kas nors, bent pagalvotu apie tai, kad visą tai kas tarp mūsų, yra laikinas šlamštas. Ir nors visuomet buvau tas asmuo, kuris panašiems santykiams neduodavo galimybės. Dabar žinau kad noriu tavęs, ir man nesvarbu kiek tai gali kainuoti. - Blausiai šyptelėdamas, Lockwood'as tvarkingai sudėjo savo rankas ant moters galvos šonų, pritraukdamas prie savęs, ir atsiimdamas bučinį, kurio troško nuo pat tos akimirkos, kuomet ši žengė pro jo buto duris. Tuomet leisdamas jai pasprukti, tik teigiamai linktelėjo galva: - Šis vakaras ypatingas, todėl tebūnie vynas. O kam nepatiks, galės savo nepasitenkinimus susikišti į surauktą... - Nebaigdamas kalbos, tačiau leisdamas suprasti ką būtent turėjo omeny, kilstelėdamas ranką, delnu perbraukė per savo sprandą. Kalba apie tai kad jis turėjo mažu mažiausiai "nevykusio" tėvo patirtį, vertė jo nuotaikai pakisti. Akys kaip tyčia įgaudavo kiek paniekinantį žvilgsnį, o kaklo raumenys savaime įsitempdavo: - Tikriausiai nėra nieko, o jis nebuvo sumovęs gyvenime. Nik, aš tikrai stengiuosi tave įsileisti į savo pasaulį, kaip tik tai įmanoma. Tačiau kalba apie tai, kad mano tėvas yra visiškas sadistas, pirmiausia žiūrintis savo interesus, o tuomet, vėl savo, mane siutina. Neturiu ne vieno atsiminimo, kuriuo galėčiau didžiuotis. Jis nuo pat pradžių iš visų aplinkinių lipdė tokias figūras, kurios jam buvo naudingos. O kai sulaukdavo pasipriešinimo, išmušdavo tai kumščiais. Ir jis yra priežastis to, kad mano motina yra mirusi. Ir vienintelis asmuo, kuriuo dar pasitikiu, yra jo brolis. Jis sugriovė mano gyvenimą kelis kartus iš eilės, ir kad ir kaip norėčiau atsikirsti šiam tuo pačiu, - Neigiamai supurtydamas galvą, pratęsia: - Imu galvoti, kas pasikeis iš to? Niekas, išskyrus tai, kad savo paties rankomis paversiu save tokiu pat monstru, koks yra jis. Ir žinau, užduosi man klausimą, kodėl tuomet jis šiandiena yra pakviestas čia? Nežinau. Tikriausiai ta mano dalis, kuri dar priklauso jo giminei, verčia mane suteikti tam asmeniui dar vieną galimybę. Ir ar tai pasiteisins, ar galutinai nukirps visus mano ryšius su juo, priklausys nuo šio vakaro. - Jau norėdamas tęsti toliau, laimei buvo pertrauktas tuo, kad už durų pasigirdo beldimas. Veide pasirodė šypsnis, mat jis tyliai apsidžiaugė tuo, kad neteko pasakyti visos tiesos apie tai, kad dar prieš du mėnesius, jo gyvenimas buvo vertas visiško nieko. Išvengdamas sekinančios kalbos apie tėvą, jis kaip mat patraukė link durų, kurias nesunkiai atlapodamas visai trumpai nepratarė ne žodžio. Ir kuomet veide pasirodė ganėtinai plati šypsena, Lockwood'as staigiai stvėrė giminaičio ranką, bei pritraukęs šį prie savęs, broliškai apkabino. Ir akimirka kuomet atsitraukė, užtrenkdamas duris, prasitarė:
- Nagi "seniuk", paskubėk. Noriu kad būtum pirmasis, kuris su ja susipažins. - Nusistebėdamas kad Mason'as pasirodė vienas, tačiau nenorėdamas to klibinti, iš kart, praeidamas į vidų, viena ranka apglėbė išrinktąją už juosmens, lyg su dideliu pasididžiavimu ja, tardamas: - Nicole. Šis nutruktgalvis yra mano dėdė, ir tikriausiai vienintelis iš mano šeimos, su kuriuo turiu mažiausiai problemų. Prie to pačio, jis taip pat yra alfa to būrio, kuriam formaliai priklausau. - Stengdamasis kalbėti pakankamai draugiškai, galiausiai suteikė merginai laisvę.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

No matter how many deaths that I die I will never forget. No matter how many lives that I live, I will never regret. There is a fire inside of this heart. And a riot about to explode into flames.


Tyler Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 230
Įstojau : 2013-07-26
Miestas : Bruklinas, NY
Draugai : Mason, Elena, Bonnie
Rūšis : Beta hibridas (26/29)
Darbo paskirtis : Advokatas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by Amara Rosenberg on Sk. 11 23, 2014 4:55 pm

Kaip tik tuo metu nužvelginėdama svaigiųjų gėrimų asortimentą, pajaučia stiprias vyro rankas sau ant liemens. Kad ir menkas konktaktas su šiuo vyru Nicoles veide iššaukdavo šypseną, su juo ji jausdavosi gerai. Iškeldama ranką jam virš galvos, kiek atlošią savają, bei pirštų galiukais perbraukia vyrui per ausies liniją: - Nagi… nejaugi situacija yra tokia prasta, kad susipažinus su taviškiais turėčiau bėgti kuo toliau ir nuo tavęs? Žinai, jei ir toliau man apie tai kalbėsi, būsiu priversta apsvarstyti šią galimybę. Tyleri, kad ir kokia problematiška yra  šeima, tai nepakeis mano nuomonės apie tave. Tačiau, kažkodėl nuojauta kužda, kad ne tai yra pagrindinė priežastis neduodanti ramybės. Vien sprendimas suvesti visus kartu į vieną vietą rodo tavo norą, kad šeima susivienitų ir tu bijai, kad tai gali neįvykti. Todėl ir esi įsitempęs. Atsipailuok ir patikėk mano žodžiu, viskas bus gerai, kad ir kaip pasibaigtų šis vakaras.  – Veide sužibus kampinio pobūdžio šypsenai, mergina pagaliau atsisuka į savo išrinktąjį bei nesivaržydama atsako į bučinį. Neleisdama jam nutrūkti per daug  greitai. Trumpam padėdama butelius ant artimiausio baldo, abi rankas sudeda vyrui ant kaklo, taip leisdama maloniai akimirkai užsitęsti. Ir tik bučiniui nutrūkus, neatititraukdama žvilgsnio nuo vyro veido, nykščiu perbraukia jam per lūpas, taip nuvalydama užsilikusias raudono lūpdažio žymes: - Lygiai taip pat kaip tu esi užtikrintas manimi, aš esu tikra tavimi, Tyleri. – Pamerkdama jam akį, pagaliau vėl pasigauna vyno butelius, kuriuos netrukus perkelia ant stalo. Tuo metu, kai savo dėmesį vėl sutelkė ties Lockwoodu, mergina analizavo kiekvieną veide pasirodžiusią emociją, kūno kalbą, viską. Tai, kad vaikinas yra paniuręs nebuvo sunku pastebėti, o kad ir trumpa kalba apie tėvą leido merginai padaryti vienokias ir kitokias išvadas. Susidariusi bendrą vaizdą, ji nusrpendė šį kartą nebekankinti jo nemalonia tema, tuo labiau, kad už laukinių durų pasirodęs asmuo bylojo, kad vakaras tuoj įgaus pradžią. Neskaitant to, kad atsakyti turėjo ką, tačiau jau nebespėjusi, leidžia trumpam įsivyrauti tylai, kuomet Tyleris nuskuba įleisti giminaitį į buto vidų. Pati Nicole tuo tarpu pasiliko stovėti svetainės centre, veidu pasisukusi į vakarienės stalą. Trumpam sumerkdama akis, mergina gyliai įkvėpė oro, kol  galiausiai lėtai jį iškvėpdama atlaisvina plaučius. Emociškai pasiruošdama susitikimui ryškios išvaizdos vilkolakė atmerkia akis, bei galantiškai pasisuka į pasirodžiusįjį. Gražus Tylerio elgesys su ja, merginos veide vėl iššaukė nuoširdžią šypseną, kuomet ji užtaikiusi progą ištiesią ranką į Meisono pusę, taip pirmoji padarydama įžanga į susipažinimą su Tylerio šeimos atstovu: - Tyleris apie tave yra nemažai pasakojęs, tačiau kad esi dar ir alfa, girdėti neteko, man ne tik garbė, tačiau ir labai malonu pagaliau susipažinti, Meisonai.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Go after her. Fuck, don't sit there and wait for her to call, go after her because that's what you should do if you love someone. Don't wait for them to give you a sign cause it might never come, don't let people happen to you, don't let me happen to you, or her. She's not a fucking television show or tornado.


Amara Rosenberg

Give a girl the right shoes, and she can conquer the world.


Pranešimų skaičius : 30
Įstojau : 2014-10-06
Amžius : 25
Miestas : Bruklinas
Meilė : Silas Ambrose
Draugai : Nepatikli
Rūšis : Žmogus (24/2000+)
Darbo paskirtis : Bedarbė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by Mason Lockwood on Antr. 11 25, 2014 4:15 pm

Turint omenyje, kad pastaruoju metu vyko labai daug skirtingu siuzeto liniju ir jos yra aprasomos kone lygiagreciose laiko juostose...Masono vizitas vyksta jau po to, kai jiedu su Katherine apsiprato su mintimi, jog nors ir neoficialiai, bet nebera pora, taciau apie tai niekas dar nera informuotas.


-Sveikas,-placiai nusisypsojes jis iteike vaikinui pries tai rankoje laikyta tauraus gerimo buteli. -Velniai rautu, sis butas pirma karta neprimena savartyno,-zengdamas vidun jis demonstratyviai apsizvalge aplink ir visai netrukus jo susidomejima atkreipe cia pat pasirodziusi tamsiaplauke. Kilstelejes antakius jis su vis dar pastebima, taciau kiek subtelesne sypsena atsake i merginos inicijuota pasisveikinima, nestipriai paspausdamas jos ranka. -Ir kaip jam pavyko tave nuo musu visu nuslepti?-nusijuokes jis akivaizdziai buvo pritrenktas rafinuoto merginos grozio ir seksualios iavaizdos, kuri buvo perteikta itin skoningai. -Jis nesiliauja apie tave pasakoti. Jei atvirai, sutikau cia atvykti vien tam, kad jis pagaliau liautusi,-uzvertes akis jis nesikuklindamas erzino salimais stoviniavusi sunena. -Tai neturi reiksmes... kiek suprantu tu priklausai kitam buriui..?-susidomejes jis nusivilko odine striuke ir gerai zinodamas kur siame bute buvo laikomi paltai, pakabino savo ruba ant atitinkamos pakabos. -Tavo tevas jau cia?-sutikes reiksminga Taylerio zvilgsni, kuris greiciausiai reiske, kad vaikinas ketino pasiteirauti kodel i svecius Masonas atvyko be savo antrosios puses, jis pasiskubino pokalbi pasukti kita linkme.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1081
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by Amara Rosenberg on Št. 11 29, 2014 4:39 pm

Nors vyras jai jau buvo suteikęs pilną laisvę judesiui, vis dar neatsitraukdama nuo savojo Lockwoodo, išsaugodamą rafinuotą laikyseną, o veide vis dar dailią, paslaptingumu dvelkiančią šypseną, mergina akies krašteliu dirsteli į šalia esantįjį: - Neturėjau net menkiausios idėjos, kad apie mane yra tiek daug kalbama. Tikiuosi nieko blogo išgirsti neteko? - Negarsiai sukikendama, mergina suglaudžia lūpas, leisdama daugiau pasireikšti svečiui. Nužvelgdama prieš tai nematytą vyrą, vilkolakė nuleisdama rankas suneria pirštus. Klausydama kas yra sakoma, neigiamai supurto galvą, tokiu gestu išreikšdama neigimą: - Alfa yra garbingas ir labai atsakingas statusas, todėl drįsčiau prieštarauti paneigdama tavo žodžius, jog tai neturi reikšmės. - Sulaukusi konkretaus klausimo, mergina nesutrinka, tačiau iš karto nuleidžia tamsaus atspalvio akis į savus amžina klasika dvelkiančius aukštakulnius. Buvo nesunku pastebėti, kad ryškių bruožų veidas kiek apniuro, nors jame vis dar buvo įžvelgiama blanki kampinė šypsena: - Priklausiau. - Neskubėdama vėl pakelia akis į abu vyrus. Grakščiu rankos judesiu mergina nubraukia sau nuo veido tiesius plaukus, taip parodydama ryškius, tačiau gražius bruožus: - Aš ne vietinė, esu kilusi iš Meksikos, mano būrys taip pat buvo ten. Tačiau kovoje dėl valdžios alfa buvo nužudytas, būrys skilo, o vidiniai nesutarimai galutinai visus išbarstė į skirtingas puses. - Neskaitant to, kad tema neturėtų būti viena iš maloniausių, visgi emociškai stiprios merginos veide neatsispindėjo nuoskaudos atvaizdas. Pasukdama veidą į Tylerio pusę, ji šyptelėjusi linkteli galvą, kol leisdama pasireikšti vyrams, gracingai keldama kojas, pajuda link vaišių stalo: - Vakarienė jau paruošta, tačiau kol kas esame tik mes. Ir tuo tarpu... - Padarydama trumpą tylos pauzę, Steele atkemša vieną iš vyno butelių, bei šiuo prabangiu gėrimu pripildo trys taures, kurias dvi iš jų paima į rankas. Pirmąją paduodama svečiui, kitą, Tyleriui, užbaigia pradėtą mintį: - Kol lauksime kitų, siūlau iškelti po taurę.  

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Go after her. Fuck, don't sit there and wait for her to call, go after her because that's what you should do if you love someone. Don't wait for them to give you a sign cause it might never come, don't let people happen to you, don't let me happen to you, or her. She's not a fucking television show or tornado.


Amara Rosenberg

Give a girl the right shoes, and she can conquer the world.


Pranešimų skaičius : 30
Įstojau : 2014-10-06
Amžius : 25
Miestas : Bruklinas
Meilė : Silas Ambrose
Draugai : Nepatikli
Rūšis : Žmogus (24/2000+)
Darbo paskirtis : Bedarbė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by ATIDUODAMA #11 on Št. 12 06, 2014 3:41 pm

Tuo tarpu, kai iš esmės yra priimta belstis į duris, kuomet ateini į kito asmens būstą, Richard Lockwood kaip visuomet pasielgė savitai. Šis butas kadaise priklausė jam, ir tiesą pasakius iki pat šios dienos kėlė greičiausiai pačius maloniausius prisiminimus. Tai, kaip pasikeitė seno vilkolakio kvėpavimas, kuomet šis su savo palydove ėmė kilti laiptais, vedančiais iki reikiamo aukšto, savaime leido suprasti tai, kad jis nerimo. Tai buvo vienintelis susitikimas, kuriam savanoriškai pasirašė šio vienturtis sūnus, todėl susimauti šiandiena, būtu lygiai tas pas, kas pačiam nutraukti visus įmanomus ryšius su šeima. Todėl, stengdamasis labiau įtikinti save tuo, kad reikėtu pamiršti "profesinę ligą", t.y. iškalba, ir daugiau įsiklausyti, vyras galiausiai pasiekė reikiamas duris. Raktas nuo šio buto vis dar buvo vidinėje odinės striukės kišenėje, ir visą laiką, kone palaipsniui bandė išdeginti skylę, vis apie save primindamas. Ištraukdamas metalinį, senovišką raktą, vyriškis nesunkiai nutaikė šį į spyną, pasukdamas į dešinę pusę. Pasigirdo užrakto atrakinimo atgarsiai, kuomet jis dirstelėjo į savo palydovę, tarytum net ne jai, o sau pačiam, linktelėdamas. Šis menkas gestas, kuris iš pažiūros net neturėtu būti akcentuojamas, iš tikro buvo nebylus savo sprendimo tinkamumo įtvirtinimas. Kuomet Lockwood'as stumtelėjo duris, iš kart prieš akis atsivėrė ganėtinai netikėtas vaizdas. Butas buvo tvarkingas, praktiškai viskas pakeista. O svarbiausia, žengus į vidų vos porą žingsnių, buvo galima pastebėti ir balsų, sklidusių iš vidaus, savininkus.
Ir jis nedelsė. Nedelsė ne akimirkos, kuomet tvarkingai čiupdamas už parankės Katherine Pierce-Lockwood draugę, Shannon Welling, galiausiai pilnai pateko į buto vidų. Stumtelėdamas duris, kad šios užsivertu, vyriškis nusprendė kad geriausia būtu pirmiausia apie save pranešti, o paskui pereiti prie lauko drabužių pakabinimo. Todėl žengdamas vos kelis žingsnius jis pagaliau pasiekė čia susirinkusius asmenys. Įsistebėdamas tiek į savo brolį, tiek į sūnų, kažkuriuo metu atrodė kad jis buvo visiškai netekęs kalbos dovanos. Todėl prireikė gerai atsikrenkšti, kad kalba savaime pradėtu sklisti: - Labas vakaras. Atleiskit, kad mes ne laiku. Kai pasiduodi moters "duok man dar penkias minutes" prašymui, greičiausiai iš namų išeini tik po geros valandos. - Šyptelėdamas, vyriausias iš Lockwood šeimos, iš karto ištiesė savo ranką į sūnaus išrinktosios pusę, ir tik tuomet kai sulaukė iš jos to paties, pritraukė jos plaštaką prie savo veido, ir vos vos palietęs jos krumplius lūpomis, pratęsė: - Man be galo malonu, pagaliau susipažinti su Tyler'io mergina. Numanau kad apie mane nieko gero nežinai, bet tikiuosi, kad šio vakaro eigoje, sugebėsi pakeisti nusistovėjusią nuomonę. - Paleisdamas merginos ranką, ir tuo pačiu metu nusivilkdamas nuo savęs odinę striukę, taikliai užmetė ją ant pakabos, rankos gestu pasikviesdamas kartu su juo pasirodžiusią šviesiaplaukę: - Shannon. Moteris, kuri stengiasi mane sugrąžinti į gyvenimą.
Pagaliau prisimindamas tai, kad kartu su savimi atsinešė paketą su tipinėmis vaišėmis, atsitraukė nuo susirinkusių, pasidėdamas paketą ant mini baro, kuris buvo visai ne toli nuo stalo, kuris buvo padengtas svečiams: - Turiu pripažinti, kad tokie oficialūs susitikimai kadaise buvo mano kasdienybė, nes dirbant meru, tekdavo iš vieno panašaus susitikimo keliauti į kitą. Ir dabar, atrodo kad tai man yra pirmas kartas. Nes šeimos rate ši tradicija buvo pamiršta dar tuomet, kai mano brolis buvo ne aukštesnis nei metras, bei reikalavo kad kas nors jam padovanotu beisbolo pirštinę. O tai reiškia, kad tai buvo ypatingai seniai. Ką gi, aš alkanas. - Suplodamas rankomis, pratęsia: - Tai aks vakarienei?

ATIDUODAMA #11
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 101
Įstojau : 2014-09-02

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by Mason Lockwood on Tr. 12 10, 2014 5:03 pm

Taylerio merginos kalba apie tai kas ivyko tarp jos burio vilku akivaizdziai patrauke Masono demesi. Dekingai linktelejes jis pereme jam iduota vyno taure, nors aromatingas gerimas niekada nebuvo itin jo megstamas. Neskubedamas stiklinio indo artinti prie savo lupu jis praeidamas pro vaisiu stala, nepasikuklino i burna isimesti keletos alyvuogiu. Sustojes prie didelio, uzuolaidomis nepridengto lango jis isisteibelejo i vakarejanti miesto vaizda. -Vadinasi jusu alfa buvo nuzudytas beprasmiskai? Jus naujojo vado nepripazinot?-suraukes antakius jis nugara atsireme i palange, susidomejusi zvilgsni islaikydamas ties tamsiaplauke. Tolimesnis trijules pokalbis ejosi itin skalndziai ir kai alfa hibridas vogciomis zvilgtelejo i suneno puse, nesusilaike nenusisypsojes. Vakaro pradzioje suneno veido raumenis kausciusi itampa pamazu atlego supratus, kad jo dede neketina padaryti ar pasakyti nieko, kas galetu priversti ji raudonuoti.
Pirmasis vyno butelis pamazu ejo i pabaiga kai visiskai atsipalaidavusi ir bent is paziuros labai laisvai bendraujanti kompanija akimirksniu nusciuvo kambaryje pasirodzius vyriausiajam Lockwoodui bei jo palydovei. Masono veido israiska isdavikiskai bylojo daugiau nei jis pats butu norejes, kad aplinkiniai zinotu. Isitempusi vaikino zandikaulio linija ir taip kaip jis vienu gurksniu istustino katik sklidinai pripildyta savo vyno taure, buvo akivaizdus susierzinimo zenklas, taciau sis vakaras buvo svarbus Tayleriui ir tai buvo svarbiausia. -Sveika, Shannon,-isspausdamas sypsena jis pasisveikino su mergina, kurios rysiu su savo zmona jis akivaizdziai nezinojo, taciau sprendziant kokiu zvilgsniu ji apdovanojo ji, mergina gerai zinojo kas jis toks. Masono atmintyje vis dar buvo isireze prisiminimai apie tai, jog Richardas buvo asmuo,kuris ateme givybe Pierce dukrai ir tai anaiptol nebuvo kazkas, ka jis butu galejes taip paprastai pamirsti. Apsimetineti viena, didele, laiminga seima buvo itin sudetinga uzduotis ir Masonas tai suprato vos tik isvydes ta savimi pasitikincia, ''viskas mano kontroleje'' sypsena savo brolio veide, kuri tiesiog prasesi buti fiziskai ''ismusta'' jam is marmuzes. -Vienintelis asmuo, kuriam seimos sutikimai is tiesu rupejo, buvo musu mama. Deja, po jos mirties, si tradicija pamazu mire kartu su ja. Jei atvirai, galimas daiktas, kad didesnes Lockwoodu seimos dalies mes ne nepazystam,-piktdziugiskai syptelejes jis pasisuko i Taylerio isrinktaja. -Matai, musu su Richardu tevas turejo su isipareigojimais susijusiu problemu,-zinodamas, kad vyresnelis kone idealizavo ju teva, jis viso labo guztelejo peciais.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1081
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by ATIDUODAMA #7 on Kv. 12 11, 2014 8:06 am

(Nebūdama labai patenkinta dėl to, kad Richard'as nusprendė pasielgti netaktiškai, bei patekti į vidų, neprašant būti įleistam, neigiamai supurčiusi galvą, iš karto "paskelbė" savo asmeninę nuomonę) - Jei nori kad vakaras prasidėtu gerai, niekuomet nesistenk į šeimininko namus patekti pasinaudojant savo raktu. Ir nesvarbu kad ši vieta kadaise priklausė tau, dabar taip nebėra. - (Galiausiai patekusi į svetainės vidų, mergina iš karto susigrąžino jos veidui taip tinkančią draugiškumu spindinčią išraišką. Miela šypsena, kuri akimirksniu papuošė jos veidą, privertė ją iš karto ištiesti visiems paeiliui, savo plaštaką, pasisveikinimo paskatinimui) - Man yra be galo malonu, su visais pagaliau oficialiai susipažinti. Ypatingai su tavimi Nicole. - (Spūstelėdama jos ranką, mergina akimirksniu pastebimai išlenkė savus antakius, kuomet visiškai atsitiktinai pasinaudodama savosiomis antgamtinėmis galimybėmis, įmatė tai kad rafinuotai atrodanti tamsiaplaukė yra ne viena) - Jaučiu kad turi seserį, tokią pačią kaip tu. Ir jūsų abiejų širdys plaka tuo pačiu ritmu, tai retas reiškinys, bet, reiškia kad esate it vienas asmuo, padalintas į dvi puses. Aš pusiau burtininkė, pusiau empatė. Todėl kartais matau reiškinius, kurie nėra pastebimi plika akimi. Tad iš kart atsiprašau, jei atsitiktinai pasakiau tai ko nebuvai pasiruošusi atskleisti. - (Ir galiausiai kuomet Welling pasiekė Mason'ą, sustodama prie šio asmens, ji iš mandagumo ištiesė savo ranką, bet tai kad tuo pačiu metu rusvaplaukė neigiamai supurtė galvą, toli gražu nereiškė kažką gero. Taip, ji buvo atsidavusi Katherine Pierce-Lockwood draugė, ir negana to, beveik visą laiką buvo Mason'o pusėje, jo net nepažinodama. Kas būtent išdavė tai, kad kiekvieno audringiausio ginčo metu, būtent Shannon įkalbėdavo savo draugė jos vyrui suteikti dar vieną galimybę. Šiek tiek primerktos akys, ir tai kad žodžiai savaime strigo kakle, privertė Shannon pasisukti į prabilusio Richard'o pusę. Veide vėl pasirodė maloni šypsena, kuomet ji prasitarė) - Vadinasi tai yra puiki galimybė sugrąžinti šią tradiciją į jūsų namus, nemanai taip Nicole? Galu gale, manau kad visi trys šeimos vyrai turi ne vieną smagų pasakojimą, kuriuo sutiktu su mumis pasidalinti. - (Pamerkdama tamsiaplaukei akį, mergina stengėsi padėti tiek Tyler'iui tiek Richard'ui, pasijausti kiek laisviau. Mat su šių dviejų nepalaužiama charakteristika, jau iš karto buvo galima numanyti, kad palikti dviese jie neištemptu nei poros minučių, ir jau pradėtu atskirai ieškoti būdo pasprukti. Pasiekdama stalą, burtininkė spragtelėjo pirštais tam, kad ant stalo išstatytos žvakidės pagaliau būtu panaudotos pagal paskirtį. Ir tik tuomet, kai mergina sugrįžo prie Richard'o, žvilgsnis savaime nukeliavo į Mason'o pusę) - Jau galima tave pasveikinti? - (Dieną, kuomet pirmą kartą išsiskyrė Mason'o ir Katherine keliais, pastaroji buvo dingusi iš savo aplinkinių gyvenimo, todėl Shannon nenumanė net pusės to, ką teko išgyventi minėtos istorijos dalyviams. Visgi paskutinis šios prisiminimas buvo tai, kad tuometinė Lockwood'o mergina laukėsi, ir jis kaip tik dabar jau turėjo tapti Royce vaiko tėvu. Todėl kuomet burtininkės antakiai savaime pakilo, ji pasuko galvą tam, kad pamatyti savo vakaro draugo išraišką)

ATIDUODAMA #7
manhetteno gyventoja

Pranešimų skaičius : 195
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by Tyler Lockwood on Kv. 12 11, 2014 10:33 am

- Buvimas alfa, greičiau atneša papildomas problemas ir galvos skausmą, tačiau tai tėra mano asmeninė nuomonė. - Blanki šypsena, kuri pakankamai greitai užpildė hibrido veidą, aiškiai išdavė tai, kad jis toli gražu nebėra tuo asmeniu, kuris stato vilkolakiškus prioritetus aukščiau savo asmeninių. Buvimas būrio dalimi, kažkada suteikė jam didesnio pasitikėjimo savimi, bei garantą kad puolant priešams šis neliks vienas. Bet dabar, kuomet Lockwood'as turėjo visas galimybes apginti ne vien tik savo, tačiau ir savo aplinkinių interesus savarankiškai, visą kitą nebe buvo taip svarbu. Tuo labiau kad jauniausias iš minėtos šeimos, atstovas, po visų patirtų nuosmukių sugebėjo pripažinti save, tokį, koks jis yra. Ne ką mažiau svarbus faktorius buvo ir tai, kad greta buvo šio asmens idealizavimo objektas, moteris, kuri priėmė šį tokį, koks jis yra, t.y. pusiau vilkolakis, pusiau vampyras. Sukandęs dantis, vyras savaime išryškino savo ir taip kampuotą žandikaulį, kas leido suprasti tai kad įtampa, kurią jis jautė, dar niekur nebuvo dingusi. Laukti tėvo pasirodymo neteikė didelio malonumo, tuo labiau kad jaunėlis buvo kone tikras, kad vakaras nepasibaigs gražiai. Tai paprasčiausiai nebuvo Lockwood šeimos stilius, nors jis ir darė viską labiau ne dėl savęs, o dėl Nicoles. Iš šalies sulaukdamas pasiūlymo pradėti vakarą, nesusirinkus visiems asmenims, vyriškis maloniai linktelėjo, pasigaudamas šiam paduotą taurę.
- Už tai, kad bent šio vakaro pradžia yra... - Žinoma, kaip tik tuo metu kai hibridas ruošėsi pratęsti savo kalbą, pasigirdo durų užrakto atrakinimo garsai. Pašaipi mina kaip man užvaldė prieš tai ir taip įsitempusio vyro veido išraišką. Nebūdamas nusiteikęs ypatingai draugiškai, dėbtelėdamas į pasirodžiusių asmenų pusę, jis kone tuo pačiu metu, kaip ir Shannon Welling, prasitarė: - Tikriausiai tavęs niekas nemokė, kad ateinant į svečius, pirmiausia reikia pasibelsi, o tuomet laukti kol tau bus atidaryta? - Neigiamai supurtęs galvą, buvęs vilkolakis pripildė savo plaučius oru, kaip tik tuo metu įsistebėdamas į dabartinę tėvo veiklą. Stebėdamas kaip keliais žodžiais pasikeitė Mason'as su Richard'u, pasistengė nutraukti jų pasikalbėjimą, savo nuomonės išdėstymu: - Akivaizdu kad mūsų šeimos moterys visuomet buvo tos, kurios vertino tai kas yra žmogiška. Turiu omeny tai, kad kartais šeimos vertybės yra kur kas labiau aktualu, nei pastovios kelionės kitur, ir pasiaiškinimai kad tu negali pasirodyti laiku, nes nutiko tas ar anas. Tiesa, Richard'ai? Nors, pagal mane viskas yra labai paprasta. Kiekvienas žinome ko esame verti, ir bandome tai pasiekti, nesumesdami atsakomybės vienokioms ar kitokioms aplinkybėms, kurios tariamai mus stabdo. Viskas yra įmanoma, kai pripažįsti sau tiesą, apie tai, ko nori. - Tik tuomet, kai vaikinukas suprato, kad greičiausiai ėmė lenkti lazdą, nutraukdamas savo nuomonės dėstymą, galiausiai nurodė stalo pusę, pasisakydamas: - Nežinai kaip visi, bet, aš neatsisakyčiau pradėti. - Kone iš karto pakartodamas Mason'o prieš tai parodytą "pavyzdį", hibridas negaišdamas laiko ištuštino prieš tai pilną vyno taurę. Šiek tiek suraukdamas antakius, vyriškis pirmiausia pasirūpino kad prie stalo įsitaisytu šio vakaro šeimininkė, o tuomet užimdamas savo vietą netoliese, kaip mat nukreipė savo žvilgsnį į Shannon pusę: - Ką nors praleidau? - Dirstelėdamas į dėdės pusę, hibridas aiškiai iškėlė savus antakius. Nors ir nesuteikdamas tam per daug didelio akcentavimo, tik dabar atkreipė dėmesį į tai, kad giminaitis čia pasirodė vienas. Numanydamas kad tam turėjo būti svari priežastis, timptelėdamas lupas į vieną pusę, pasuko akis į Nicoles pusę, kuriai ir pasistengė atiduoti didžiausią savo dėmesio dalį: - Nesakei man kad turi seserį, ji taip pat mieste?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

No matter how many deaths that I die I will never forget. No matter how many lives that I live, I will never regret. There is a fire inside of this heart. And a riot about to explode into flames.


Tyler Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 230
Įstojau : 2013-07-26
Miestas : Bruklinas, NY
Draugai : Mason, Elena, Bonnie
Rūšis : Beta hibridas (26/29)
Darbo paskirtis : Advokatas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by Amara Rosenberg on Sk. 12 14, 2014 4:13 pm

Išlaikydama nepriekaištinga laikysena, neskubėdama gerti prabangaus gėrimo išlaikė akių kontaktą su Tylerio dėde. Nepraleisdama pro ausis nei vieno jai skirto komentaro, taktiškai išlaukia tos akimirkos, kuomet galės pareikšti savo nuomonę: - Iš vienos pusės analizuojant situaciją, taip, jo žūtis buvo beprasmiška, nes būrys neišliko, o vertybės, kurios buvo tausojamos staiga išgaravo. Iš kitos pusės, jis buvo pagrindinė mūsų grandis, mes jį gerbėme, todėl be alfos nėra ir būrio. Vado žudikas nesugebėjo suvaldyti mūsų, nesugebėjo vadovauti. Vadinasi jis buvo nieko vertas. Žinai kaip sakoma, alfa negimstama, status turi pelnyti tarp savo būrio. – Gudrumu dvelkiantis šypsnis staiga nušvietė tamsiaplaukės vilkolakės veidą. Pasukdama akis į šoną, jį įsistebėjo į savitų bruožų turintį savo išrinktojo veidą. Leisdama netrugdomamam jam išreikšti savo nuomonę, mergina taip pat nepraleidžia pro akis naujai pasirodžiusių žmonių. Maloniai sutikdama jauniausiojo Lockwoodo tėvą, ji vizualiai neparodė jam nepagarbos, atvirkščiai, priimdama vyro pasisveikinimo gestą, gracingai linkteli: - Esu linkusi pirmiausia pažinti žmogų asmeniškai tam, kad galėčiau susidaryti apie jį nuomonę, RIchardai. Ir man taip pat pagaliau labai malonu susipažinti su Tylerio šeima. – Neveltui pavartodama žodį “šeima” mergina šypteli, padėdama jai skirtą taurę ant stalo paviršiaus, bei iš karto sutelkdama dėmesį į dar vieną patalpoje esančią moterį. Priimdama rankos paspaudimą, matomai Nicole buvo pasiruošusi tarti tipinius susipažinimui skirtus žodžius, tačiau pertraukta merginos netikėto komentaro, “užstringa”. Neskaitant fakto, kad vilkolakei tai buvo pirmasis susidūrimas su ragana, o netikėtai atskleista informacija galėjo išmušti iš vėžių, ritmingas kvėpavimas bei širdies dūžiai neišdavė nieko įtartino įpatingai gera klausa pasižyminčioms antgamtinėms būtybėms. Merginos veide matėsi nuostaba, tai išdavė, į viršų pakilę antakiai, bei greitai pasirodžiusi plati šypsena: - Tai, jog turiu sesę nėra didžiulė paslaptis, kurią turėčiau slėpti nuo jūsų. Tačiau tavo galios… tai neįtikėtina. Turiu omeny, mano sesuo, mes dvynės, todėl tavo žodžiai man paliko didžiulį įspūdį, Shennon. – Šyptelėdama bei pertraukta Tylerio bei jo dėdės netiesioginio išpuolio prieš Richardą, neskuba įsikišti. Atidžiai, tačiau nesukeldama įtarimo stebėdama kiekvieną iš susirinkusių, išanalizuoja jų asmenybes (tiksliau, tai ką spėjo pastebėti), situaciją bei kitus svarbius aspektus, kol neskubėdama, galantišku žingsiu pasiekia savajį vyrą, bei stovėdama jam už nugaros, abu delnus sukrauna šiam ant pečių. Pasilenkdama arčiau Tylerio ausies sušnabžda tik jam: - Nesikarščiuok. Juk mažiausiai norime, kad vakaras pasibaigtų net neprasidėjęs. Viskas gerai, Tyleri. - :Nesivaržydama kitų, pakšteli savo išrinktajam į skruostą, bei iš karto šyptelėjusi atsitraukia. Įsitaisydama prie stalo, vėl paima į rankas savo mėgstamiausio prabangaus gėrimo taurę, tačiau neskubėdama gerti, palaiko pokalbį su Shannon, kuri kaip tik tuo metu kreipėsi į ją: - Pritariu tau visu šimtu procentu. Kaip be pasukus, juk visi čia tam ir esame. - Nepraleisdama pro ausis nei vienos, net pačios menkiausios informacijos detalės, viską "išsaugoja" savo nepriekaištingoje atmintyje, mat dabar merginai buvo svarbu žinoti viską, apie artimo vyro šeimos "paslaptys". Tačiau vos tik pasigirdus šalia esančiam vyriškui balsui, akies krašteliu žvilgtelėdama į jo pusę, kilstelėjusi pečius, šypteli: - Juk žinai, kad man visada maloniau sužinoti daugiau apie tave, nei pasakoti apie save, o ir tu niekada neklausei ar turiu seserį. Tačiau taip, mes dvynės ir ji yra vienintelė mano likusi šeima. Mes artimos, todėl Shannon pastebėjimas buvo neįtikėtinai taiklus.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Go after her. Fuck, don't sit there and wait for her to call, go after her because that's what you should do if you love someone. Don't wait for them to give you a sign cause it might never come, don't let people happen to you, don't let me happen to you, or her. She's not a fucking television show or tornado.


Amara Rosenberg

Give a girl the right shoes, and she can conquer the world.


Pranešimų skaičius : 30
Įstojau : 2014-10-06
Amžius : 25
Miestas : Bruklinas
Meilė : Silas Ambrose
Draugai : Nepatikli
Rūšis : Žmogus (24/2000+)
Darbo paskirtis : Bedarbė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by Mason Lockwood on Sk. 12 21, 2014 6:20 am

-Keista, bet niekada neteko susidurti su jokiam buriui nepriklausanciais vilkolakiias, bent jau ne siame miestelyje,-siek tiek suraukes antakius jis i burna isimete dar viena alyvuoge. -Kur judu su Tayleriu susipazinot?-syptelejes jis netrukus buvo priverstas savo demesi atkreipti i pasigirdusi suneno klausima. -Mes...mes issiskyrem,-atsisedes i foteli Masonas akivaizdziai leido suprasti, kad neturi ne menkiausio noro sio pokalbio testi, bent jau ne dabartineje kompanijoje, todel ilgai nelaukes vel pakilo ant koju. -Turi ko nors stipresnio?-gerai zinodamas kur jauniausias is Lockwoodu laike gan ispudinga tauriuju savo gerimu kolekcija jis netrukus gavo nebylu buto seimininko sutikima ''jaustis kaip namie'' todel atsiprases Steeele, patrauke virtuves link. Bute tvyrojusi atmosfera buvo itemta ir nors zvelgiant is salies besisnekuciuojantis kolektyvas primine idiliska vakariene, visi trys Lockwoodai zinojo, kad taip toli grazu nera. Masonui reikejo minutes atsikvepti, suimti save i rankas ir virtuve, kur jis niekieno netrukdomas galejo uzsitraukti cigarete buvo pats tas. Nepraejus ne desimciai minuciu kolidoriuje pasigirdo zingsniai. Akies krasteliu pastebejes kaip Shannon siluetas pradingo uz vonios kambario duru jis uzgesino cigarete ir isipyles pirmo po ranka pasitaikiusio gerimo, patrauke kolidoriaus link is kart po to kai jame vel pasirode Richarda atlydejusi mergina. Tas keistas, nejaukus judvieju susipazinimas nebuvo praslydes Lockwoodui pro akis ir jis norejo zinoti kokia buvo viso to priezastis. Pasivijes ja, hibridas nestipriai suciupo merginos alkune, tokiu budu priversdamas stabteleti ir atsisukti i jo puse. Is kart ja paleides, Masonas prisiverstinai syptelejo. -Shannon, taip?-pasitikslines jis siek tiek giliau ikvepe. -Ten, valgomajame, negalejau nepastebeti, kad... ar as kazka ne taip pasakiau?-suraukes antakius jis nuosirdziai manesi ja kaip nors izeides, mat kito paaiskinimo kodel ne karto nematyta mergina buvo tokia salta jo atzvilgsiu. -Klausyk...-nuryjes burnoje susikaupusius skyscius jis neigiamai papurte galva. -Nezinau ka tau sake Richardas, bet...-merginos krenkstelejimas sufleravo, jog si ketina pasisakyti ir to uzteko, kad alfa hibridas akimirksniu uzsiciauptu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Mason Lockwood

I fell in love with u because u loved me when i could't love myself.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1081
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Viengungis
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by ATIDUODAMA #7 on Pir. 12 22, 2014 5:51 am

- Tai niekis, kuris man persidavė nuo prosenelės. Tiksliau, mano galias kurios liečia panašias vizijas, galima pavadinti it šeštu jausmu, kuris kartas nuo karto leidžia pamatyti tikruosius jutimus, net tuomet, kai jie yra kruopščiai slepiami. - (Šyptelėdama šviesiaplaukė kažkuriam laikui nuleido akis, kaip tik tuo metu pritraukdama taurę vyno arčiau prie savęs. Trūko visai ne daug, kuomet šios lūpos susilietė su krištolu, kurį palenkus nestiprus gėrimas pateko į burtininkės sistemą. Stebėdama Nicolę, kuri šiuo metu jai teikė ne menką susidomėjimą, ji nuoširdžiai šyptelėjo) - Tiesiog nepastebėti tokio stipraus ryšio, kokį turi su savo seserimi yra beveik neįmanoma. Ir būtent tai, ką turite abi... Tai ir yra įspūdinga, o mano galios, tik gamtos išdaiga. - (Mirktelėdama merginai akimi, šviesiaplaukė trumpam nukreipė akis į vyro, su kuriuo čia apsirodė pusę. Jausdama kaip tarp vyriškosios lyties atstovų buvo įsivyravusi įtampa, nusprendė pakreipti kalbą kiek malonesnę linkme) - Žinote, Richard'as yra prastas kalbėtojas, kuomet tai liečia šeimą... Ir manau kad niekas man ties tuo net nenorės prieštarauti. Bet, galiu pasakyti tai, kad jam labai daug reiškia būtent tai, kad jūs, Tyler'i ir Nicole, suteikėte jam progą viską pradėti nuo pat pradžios. Kad ir kiek daug klaidų buvo padaryta prieš tai... Manau kad, tokiu būdu ne vien palengvinote savo pačių dalią, bet ir suteikėt jam kone antrą alsavimą. Ir tai sakau būtent todėl, kad kuo puikiausiai pamenu kaip ryte šis beviltiškai stengėsi užsirišti kaklaraištį, nors kaip ir yra buvęs politikas. - (Netikėtai nuo stalo pakilus vienam asmeniui, šviesiaplaukė pastebimai atsikrenkštė. Dar kelios minutės, bei ji gražiai atsiprašydama, taip pat pakilo nuo stalo, patraukdama toliau. Nebuvo galima nuspėti kad ji nusekė paskui Mason'ą, ypatingai todėl kad pirmasis pasukimas vedė link vonios. Sustabdyta prieš tai minėto asmens, moteris akimirksniu pakėlė savo akis į pašnekovo pusę, tokiu būdu, iš karto "išraudama" savo ranką iš jo, kad ir nestiprių gniaužtų. Suteikdama vyrui progą pasisakyti, moteris aiškiai iškeldama savus antakius, neigiamai supurtė galvą) - Manai kad mane galima užgauti keliais žodžiais? Mason'ai, man asmeniškai tu nieko nepadarei, ir nepasakei. - (Jau ketindama patraukti toliau, burtininkė buvo priversta sustoti, ir tam įtakos davė tam tikras kaltinimas, liečiantis Richard'ą. Neigiamai supurčiusi galvą, ji kaip mat pasisuko veidu į hibrido pusę) - Tu rimtai manęs nepameni? Du kart, Mason'ai. - (Palikdama šiokią tokią intrigą, ir specialiai nieko nepasakydama, ji galiausiai šyptelėjo) - Matei mane, du kart. Ir kad ir kaip keista, visuomet palaikiau tavo pusę... Esu Katherine ir Andreos draugė. Tiksliau kaltininkė to, kad tavo žmona dar nepasiuntė tave velniop ir neišsinešdino kur nors toliau. - (Prieš tai maloni šypsena, gana greitai pradingo) - Tačiau dabar, atleisk, bet man koktu vien stovėti prie tavęs, po to kaip prie nepažįstamų elgeisi su Kat. Versti savo paties žmoną slaugyti meilužę, kuri laukiasi tavo vaiko... Labai protingas žingsnis, hibride. Labai protingas. - (Įtraukdama oro į savuosius plaučius, ir tokiu būdu pasistengdama susivaldyti, kad neiškelti scenos, ji pratęsė) - Žinai, mes su tavimi ne draugai ir niekad tokiais nebūsime. Todėl gal apsimeskime kad viskas nuostabu, ir pasistenkime kad šis vakaras paeitu nepriekaištingai, bent tiems, kam tai iš tikro rūpi. Juk supranti kad Tyler'iui tai rūpi? Ir pritarimo dėl savo pasirinkimo jis laukia toli gražu ne iš Richard'o pusės, o iš tavęs. Ir tai suprasti, net nėra reikalingos mano galios... - (Kuomet moters žvilgsnis savaime nusileido, ji kaip mat neigiamai supurtė galvą) - Žinai aš tavęs nesuprantu. - (Kalba ir vėl kardinaliai pakito, kuomet šviesiaplaukė pakėlė savo akis į alfa) - Nesuprantu kodėl nepasakai jai to? - (Tie padriki sakiniai, buvo sunkiai suprantami, ypač, kuomet šviesiaplaukė vėl pasisuko ant kulno, lyg pasiruošdama grįžti atgal, ir tuomet tyliai nuskambėjo finalinė frazė) - Ji vis dar gyvena tavimi, ir tai kad esi kitur, ją žudo. Pagalvok apie tai, nes ne vien tu jautiesi taip blogai. Ji taip pat. Ir tai kelia man pasibjaurėjimą tiek tavo, tiek jos sprendimais.

ATIDUODAMA #7
manhetteno gyventoja

Pranešimų skaičius : 195
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: T. Lockwood butas

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 23 Previous  1, 2, 3  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų


 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume