NAMELIS #006:

Puslapis 13 1, 2, 3  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

NAMELIS #006:

Rašyti by Horatius Ambrose on Kv. 09 27, 2012 3:31 pm

NAMELIS #006:

Horatius Ambrose


Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes.


Pranešimų skaičius : 665
Įstojau : 2012-09-27
Rūšis : Zmogus/vikanas (49/+2000)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #006:

Rašyti by Andrea Argent on Št. 02 22, 2014 9:34 am

{Kažkuriuo tamsiu paros metu grįždama į savo laikinus namus, kuriuose gali pasislėpti  nuo visų nepageidaujamų personų, po savęs uždaro duris. Mediniu pagrindu išklotomis grindimis žengia pirmuosius žingsnius link jaukaus, tačiau ganėtinai tuščio namuko centro, kuriame stovi aukštas stalas, o ant jo yra sukrauta įvairūs ritualui skirti daiktai bei daug žvakių. Kadangi jos planų įgyvendinimas tik prasidėjo, pasiruošia dar vienam žingsniui. Atsistodama prie prieš tai minėto stalo, sumerkia akis, susikaupdama kitiems veiksmams. Tuomet paima į rankas didelį, tačiau neįprastai atrodantį peilį, kuriuo persirėžia sau vienos rankos delną. Visiškai nereaguodama į jaučiamą skausmą, pakelia ranka virš tamsaus dubens bei suspaudžia kumštį, taip leisdama kraujui lašėti į indo vidų. Būdama neįtikėtinai susikaupusi, atrodo, kad jos neišblaškytų net didžiausias triukšmas, ji pradeda tyliai murmėti jau mirusia kalba užkeikimą. Tuo tarpu žvakių liepsna užsiplieskia, apšviesdama tamsų kambarį, o už lango pakyla stiprus vėjas, greičiau primenantys neaišku iš kur pakilusią audrą, kurios niekas nelaukė. Kuomet lupomis nuskamba paskutinai užkeikimo žodžiai, viskas staiga nurimsta. Tikslas buvo pasiektas. Quetsyah patenkinta savo darbu, pagauliau atmerkia akis, nuleisdama žvilgsnį į švarų delną, kurį ne taip seniai puošė peilio ašmens palikta žymė. Viso šito ritualo esmė buvo iš mirusiųjų į gyvųjų pasaulį sugrąžinti neseniai nužudyta vampyrę/raganą - Katherine Reese. Juk atsižvelgus į tai, kaip viena iš Amaros kopijų negalėjo pakęsti šios vampyrės, ji tiesiog negalėjo leisti, kad Katerina P. jaustųsi geriau vien dėl to, kad jos niekinama asmenybė nebėra gyva, todėl ji padarė atvirkščiai, kad taip vadinamoji ledo karalienė ir toliau matytų tai, kas jai visą likusį nugyventi tarpsnį primintų mylimo vyro išdavystę. Patenkinta savo darbu, mat žino, kad viskas klostosi būtent taip, kai ji nori, pajaučia, kaip viena siela sugrįžta į pasaulį. Tiesa, merginos sugrąžinimas į "normalų" gyvenimą neapsėjo be pasekmių, nes dabar ji nebebus tokia pati, kokia buvo prieš tai. Dabar ji nei vampyrė, nei ragana, nei žmogus, o inkaras. Kitaip sakant nei gyvas, nei miręs asmuo laikantys pusiausvyrą tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #006:

Rašyti by Katherine Reese on Št. 02 22, 2014 10:26 am

*Savo pačios netikėtumui, staiga atsiradusi šioje vietoje iš karto po to, kai buvo atliktas jai toli gražu nepažįstamas ritualas, nes ji net neįsivaizdavo apie "inkaro" egzistavimą. Organizmas vėl pareikalavo deguonies, todėl ji gausiai įtraukė oro į savo plaučius. Kamavo be galo keistas jausmas, nes iš dalies, ji pati ką tik matė kaip buvo išnešamas jos kūnas, ir ji puikiai žinojo tai, kad ji mirė. Tačiau kodėl ji čia, ir kodėl visiškai viską jaučia? Pasisukdama į merginos, buvusios čia pat pusę, suraukia savus antakius, ir sugeba viso labo išlementi* - Kas tu po paraliais esi, nes galiu garantuoti kad tikrai nesi ta, kuria apsimeti esanti, ir ką man padarei? - *Sumišimas jos akyse aiškiai tviskėjo, akivaizdu, be paaiškinimo, ji nebūtu supratusi to, kas su ja nutiko, o svarbiausia kas turėtu jos pačios laukti toliau*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Do not love somebody who only sees the light in you- love somebody who isn’t afraid of the dark.

Katherine Reese

You brought me back from the dead to torture me?


Pranešimų skaičius : 242
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 26
Miestas : Manhetenas
Meilė : Vieniša
Rūšis : Nemirtinga / Inkaras
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #006:

Rašyti by Andrea Argent on Št. 02 22, 2014 1:54 pm

{Žinodama, kad pirmasis merginos pasirodymas bus kaip tik čia, sulaukia tos akimirkos, kuomet patalpoje bus nebeviena. Vos tik už jos nugaros nuskamba moteriškas balsas, nusišypsodama, veidu atsisuka į merginą. Įsivaizduodama kaip viskas dabar jai turėtų atrodyti nesuprantamai, tuo labiau matydama jos sumišimą, kuris atrodo suteikia jai tik dar daugiau energijos, keistai ramiu balsu taria} - Ką aš tau padariau? Suteikiau dar vieną šansą gyventi, neskaitant net to, kad tu sugalvojai sumaišyti mano planus, liečiančius Katherine Pierce. Negi nesupranti, kad nudėdama ja, tik padarytum paslaugą palengvindama jos ir taip bevertį tapusį gyvenimą? Kuris, beje, ilgai net netruks. - {Nujausdama, kad dabar priešais esančiai merginai svarbiausia yra gauti atsakymus į klausimus liečiančius konkrečiai ją, iškvėpdama plaučiuose susikaupusi orą, lengvu, tačiau gracingu rankos mostu nurodo ją} - Dabar tavo gyvenimas vėl yra amžinas. Tiesa, tu praradai bet kokius raganiškus sugebėjimus ir taip pat nesi krauju mintanti būtybė. Tu lyg ir vaiduoklis, tačiau matomas visiems. Kitaip sakant esi nei gyva, nei mirusi, laviruoji tarp dviejų pasaulių. - {Kuomet yra paminima, kad ji nėra tuo, kuo dedasi, šyptelėjusi, trumpam nuleidžia akis į mediena padengtas grindis} - O tu nuovoki. Qetsiyah Bennett. Toks mano tikrasis vardas. Bet prašau, kreipkis į mane Tessa. Taip bus daug paprasčiau. - {Palaipsniui vėl gražindama žvilgsnį į priešais esančią šviesių plaukų savininkę kol kas nieko daugiau nepasako, nutylėdama vieną esminę detalę liečiančią naująjį Reese "vaidmenį" šiame gyvenime}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #006:

Rašyti by Katherine Reese on Št. 02 22, 2014 2:51 pm

*Šiuo metu net norėdama paslėpti sumišimo išraišką, greičiausiai nesugebėtu to padaryti, nes jutimai kurie yra užvaldę visą jos kūną, buvo per daug nepaprasti, per daug sunkūs kad priprasti iš karto. Ji jautėsi lygiai taip, kaip nupasakojo šios vietos šeimininkė, nei gyva, nei mirusi. Kažkas, apie ko egzistavimą ji net neturėjo supratimo. Stebėdama Carrington veidą, pagaliau aiškiai sujudinusi savo antakius, pertraukia ją* - Kodėl? - *Neskaitant to, kad ji kuo puikiausiai išgirdo viską, ką jai susakė "keliautoja", nuleidusi akis, žengia žingsnį atgal, leisdama sau atsiremti į pirmą pakeliui pasitaikiusį tvirtą objektą, nes kažkuriuo metu pasirodė kad žemė ėmė slysti iš po kojų. Sukandusi dantis, pagaliau prasitaria* - Qetsiyah Bennett? Atleisk, Tessa. Aš buvau girdėjusi tik legendas apie tave, tad tikrai nemaniau kad kada nors sugebėsiu stovėti akis į akį su tavimi. Man, garbė... - *Teigiamai linktelėdama galva, nes ne kartą buvo susidūrusi su galingiausios raganos per kelis tūkstančius metų, vardu. Nesugebėdama iš karto pakelti akių, pasisako* - Aš nesuprantu tavo motyvo, kodėl neleidai man paprasčiausiai mirti? Ir ką tau tokio yra padariusi Katherine, kad nori, spėju pati priversti ją kentėti. Ir patikėk manimi, aš, nejaučiu tai moteriai gražių jausmų. - *Kuomet pokalbis glaustai apėmė tik ją pačią, nuleidusi akis, ir akivaizdžiai sunkiai tuo galėdama patikėti, taria* - Vadinasi esu nemirtinga, tačiau ir neturiu iš to jokios naudos? Na, bent jau esu gyva. Iš dalies. Už ką, manau esu tau dėkinga, Tessa. Nors manau kad mano buvimas čia, buvimas tuo kas esu, tau yra naudingas? Ar aš klystu?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Do not love somebody who only sees the light in you- love somebody who isn’t afraid of the dark.

Katherine Reese

You brought me back from the dead to torture me?


Pranešimų skaičius : 242
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 26
Miestas : Manhetenas
Meilė : Vieniša
Rūšis : Nemirtinga / Inkaras
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #006:

Rašyti by Andrea Argent on Sk. 02 23, 2014 4:13 am

{Mėgaudamasi tomis akimirkomis, kuomet kitiems ji sukelia netvirtumo jausmą arba priverčia jaustis pasimetusiai nuo veido vis dar nepašalina šypsenos išduodančios, jog ji didžiuojasi savo "žygdarbiais". Šį kartą neprieštaraudama būti pertraukta, krėsteli galvą ties vienu pečiu} - Kodėl aš sugrąžinau tave į gyvenimą ar kodėl Pierce apgalėtina egzistencija tuoj nutrūks? - {Nežinodama kokio konkrečiai atsakymo ji tikėjosi, nusprendžia pateikti abu} - Vaistą nuo nemirtingumo sukūriau aš kartu su Sailosu. Tačiau jis turi vieną savybę. Vaistą suvartojęs padaras ne tik tampa žmogumi, tačiau miršta kur kas greičiau nei galima tikėtis. Kuo senesnis vampyras, tuo greitesnis senėjimo procesas. Atsižvelgus į Katherine amžių, geriausiu atveju jai liko mėnuo, gal du. Ji mirs sena, susiraukšlėjusi, bejėgė ir niekam nereikalinga. Noriu, kad likusios dienos jai būtų dar labiau apgailėtinos. Ir kas geriau jei ne tu, gali dar labiau pagadinti jos gyvenimą? Pierce išgyvenimas ir tavo mirtis reikštų,  kad ji laimėjo, o tu ne. Mes negalime šito lesti. Matydama tave gyvą ir kaip niekad nesunaikinama ji turės kas jai primena mylimo vyro išdavystę. Juk dvasinis skausmas yra kur kas stipresnis nei fizinis. Galiausiai tu esi pranašesnė už ją, o aš dar turiu paruošusi kelis siurprizus. Paskutinis bus lemiamas. - {Sulaukusi klausimo kodėl ji nemėgsta Katerinos šypteli, tačiau leisdama merginai toliau kalbėti, pati kol kas lieka nieko nepasakiusi. Visgi konkrečiai jai Katerina nebuvo nieko blogo padariusi, ji paprasčiausiai nekenčia visų Amaros ir Sailoso dvynių. Todėl dalinai gadindama gyvenimus jiems, ji jaučiasi taip, kad žlugdytų konkrečiai Amarą ir Sailosą} - Konkrečiai man Katherine nepadarė nieko blogo, ji net nebūtų pajėgi man pakenkti. Tačiau Amara... - {Susiaurindama akis, bet per daug nerodydama jokių nuoskaudų, neigiamai supurto galvą} - Ji iš manęs atėmė tai, kas man buvo svarbiausia. Katherine yra vizuali jos kopija, jos dalis. Todėl yra pasmerkta. Bet, pripažinkime, ji nusipelnė visko, ką dabar gauna. - {Temai palietus ją pačią, kilstelėdama aukščiau smakrą, atsitraukia nuo stalo, į rankas paimdama neįprastai atrodantį peilį, kurį prieš tai panaudojo ritualui. Nužvelgdama jo lenktą ašmenį, taria} - Man malonu, kad mano vardas yra minimas ne tik legendose tačiau žinomas net iki pat šių dienų. - {Būdama tikra, kad bent jau kelių asmenų atmintyje ji išliks dar labai ilgai, leidžia savo veide vėl pasirodyti piktčiugiškai šypsenai. Kuomet vėl nukreipia savo žalsvos spalvos akis į pašnekovę, pratęsia prieš tai nespėtą baigti mintį} - Būti gyvai yra didžiulė dovana, Keite. Galėsi ir toliau būti su sau artimais žmonėmis, o ne tik stebėti kaip jie susitaiko su tuo, kad tavęs nebėra. Tačiau ir tai ne viskas. Dabar įgauni galimybę matyti ir tuos, kuriuos iš tavo gyvenimo patraukė mirtis. Tačiau, niekas nėra suteikiama už dyką. Visur ir visada turi būti balansas. Bet, manau kaip buvusi ragana, tu kuo puikiausiai tai žinojai ir pati. Už tai, kad ir toliau gavai teisę pasilikti šiame pasaulyje, tavo duoklė bus pervesti mirusias, žuvusias antgamtines būtybes į kitą pusę. Dabar tu esi inkaras, Keite. - {Visgi nutylėdama faktą, kad toks perkėlimas iš vieno pasaulio į kitą "inkarui" suteikia neapsakomus skausmus, tiesiog nekaltai šypteli, nes nori, kad mergina be jokių perspėjimų pati suprastų kokia dalia jos laukia, tiksliau kokios yra tokio "vaidmens" pasekmės}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #006:

Rašyti by Katherine Reese on Sk. 05 18, 2014 2:57 am

*Akivaizdu kad šiam pokalbiui, tiksliau pasakojimui ji nelabai buvo pasiruošusi, todėl viskas, ko dabar troško, tai rasti gerą seno viskio butelį, ir jį kaip galima greičiau išsausianti. Visgi, pasirinkimo nebuvo. Ji net neįsivaizdavo nei kur randasi, nei ar čia įmanoma rasti ką nors panašaus į trokštamą gėrimą. Klausydama moters pasakojimo, ji leido sau atsisėsti ant kažkokio baldo, skirto šiam reikalui. Rankomis susiėmusi sau už galvos, ji atrėmė alkūnes į savo kelius. Sumerkusi akis, ji stengėsi kaip galima išsamiau sugaudyti visą jai suteikiamą istoriją. Tačiau, lemtinga akimirka, ji pagaliau perklausė* - Vadinasi tavo planas tai moteriai yra mirtis nuo senatvės? Atleisk, tačiau aš nelabai suprantu, tai toli gražu neskamba kaip koks nors klastingas planas. Nes, nemanau kad pati Pierce trokšta gyventi būdama žmogumi, kad ir trumpą laiką. Ji yra beviltiška kaip žmogus, todėl nenustebčiau jei ji ankščiau ar veliau pati prieš save pakeltu rankas. Ir tą akimirka tu nebūtum šalia, kad sustabdyti tai. - *Šiek tiek sujudindama savo pečius, pagaliau atitraukia abi savo rankas, nuo galvos, palikdama savo plaukus tvarkingai sušiauštais* - Ir jei tu taip nekenti Amaros antrininkių, kodėl nieko nedarai kad sunaikinti patį Sailosą? Tai aišku ne mano reikalas, tačiau didžiausią smūgį tau smogė ne ta moteris ar jos antrininkės, o būtent tas vyras. - *Visgi lemtinga akimirka priversdama save liautis kalbėti apie tai, kas tikrai nėra jos reikalas, akivaizdžiai negalėdama rasti sau vietos, pagaliau atsikelia ant kojų, ir tuo pačiu metu, susikiša abi savo rankas į pažeminto liemens džinsus. Liežuviu perbraukdama per savo lupas, pagaliau pakelia savo akis į raganos veidą, pratęsdama* - Kas jeigu aš nenoriu būti inkaru? Kas jei aš noriu kaip ir visi atrasti ramybę, ir daugiau nebesikankinti būnant kažkuo, ko aš nei pati nesuprantu? Ar yra galimybė, kad... Visą tai pasibaigtu?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Do not love somebody who only sees the light in you- love somebody who isn’t afraid of the dark.

Katherine Reese

You brought me back from the dead to torture me?


Pranešimų skaičius : 242
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 26
Miestas : Manhetenas
Meilė : Vieniša
Rūšis : Nemirtinga / Inkaras
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #006:

Rašyti by Andrea Argent on Kv. 05 29, 2014 1:25 pm

{Laikydama rankoje įmantriai atrodantį peilį, kuris yra naudojamas visokiems ritualams nei kasdieniai paskirčiai, jo smaigalį nestipriai įsmeigia į savo piršto pagalvėlę, tačiau nesukeldama diskomforto, tiesiog nužvelgia jį} - Nenuvertink manęs. Mirtis nuo senatvės tikrai nėra galutinė mano tikslo dalis. Jai aš esu paruošusi šį tą daugiau ir patikėk manim, Keite, ji net nedrįs pakelti rankos prieš save. - {Šyptelėjusi, nukreipia akis į merginą} - Atvirkščiai, ji stengsis išgyventi, nes dabar ji atsakinga ne tik už savo gyvybę. - {Pagaliau padėdama peilį atgal į jam skirtą vietą, užverčia didelę, labai seną knygą, kurioje randasi patys seniausi, jos ir ne tik užkeikimai. Girdėdama ką jai kalba mergina, suraukia antakius, kuomet buvo užklausta apie asmeninį gyvenimą, senas nuoskaudas, kurios ją išmokė pasitikėti tik vieninteliu asmeniu - savimi. Nebūdama užsidegusi noru kalbėti apie save, mat yra linkusi apie save atskleisti kuo mažiau detalių, tiesiog vos matomai šypteli} - Dėl Sailoso galiu pasakyti tik tiek, jis gavo ko nusipelnė. - {Visgi nesitikėjusi sulaukti paskutinių merginos komentarų, kiek išlenkia antakius, taip sukurdama išraišką, nusakančią jos nesupratingumą šia tema. Atsisukdama taip, kad būtų veidu prieš naująjį inkarą, skėsti rankas į šonus} - Aš suteikiau tau galimybę gyventi toliau, būti šalia artimųjų, o tu man sakai, kad nori mirti, tiksliau tik egzistuoti kitoje pusėje, kur būsi visiškai viena? Tu nesi kaip visi, kad atrastum ramybę. Tuo labiau, užkeikimas jau padarytas, kelio atgal nėra, todėl verčiau gyvenk, naudokis suteiktu šansu, o ne galvok, kad geriau būtų buvę, jei būtum mirus.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #006:

Rašyti by Katherine Reese on Tr. 06 04, 2014 12:53 pm

*Keista tačiau tik šia akimirka suprasdama tai, kad sugebėjo padaryti tai ko niekuomet nebūtu tikėjusi iš savo pusės, sukandusi dantis, tuo pačiu metu nuleido savo šviesias akis. Buvo sunku kvėpuoti, nes ji negalvojo apie tai kas bus toliau, kai nusprendė baigti su Katherine Pierce. Ją ėmė siutas vien todėl, kad mergina toli gražu nebūdama šventa gavo viską, ko tik galima tikėtis iš gyvenimo. Ji turėjo artimiausius draugus, kurie buvo pasiruošę paaukoti save dėl jos gerovės, ji turėjo mylimą ir ją mylintį žmogų ir dabar ji dar gavo galimybę turėti tai, apie ką svajoja visi, kas gyvena kelis šimtmečius - šeimą. Jei ji būtu nugesinusi savo pyktį, viskas būtu pasibaigę kitaip. Nes šia akimirka ji nesijautė taip, kad galėtu bent akimirkai pažvelgti į akis tiems, kas ja nusivylė. Kuomet klausydama merginos žodžių, nusprendė prasitarti, pakėlė savo akis į jos pusę* - Nenoriu būti bloga pranaše, bet manau kad tu pati ankščiau ar veliau nudegsi nuo to, ką darai pati. Kaip kad tai nutiko man... Tu stipri, to niekas negali paneigti. Bet ar gali pasakyti kad turėdama galimybę gyventi amžinai, buvai laiminga? Nes nesupyk, tačiau aš manau kad ne. Ir dabar darydama visą tai prieš savo skriaudikų kopijas, tu kankini tik save pačią. O geriau vietoje to, rastum savo asmenį ir nugyventum laimingai su juo. Nes ankščiau ar vėliau, tu pasigailėsi visko, gal net pralaimėsi... Ir tuomet pereidama per mane, į tą kitą pusę, jausiesi tuščia. - *Tai sakydama, ji pagaliau pasitraukė prie durų, suimdama jų rankeną, tarytum būtu norėjusi jas kaip galima greičiau atverti* - Aš neturiu nieko, Qetsiyah. Kad galėčiau norėti gyventi, ar būti su kažkuo. Elgdamasi kaip tu, sunaikinau viską, kas mane supo. Todėl nesistebėk, kad nesijaučiu taip, tarytum reikėtu švęsti dėl to kad esu gyva. Pagalvok apie tai, kiekvienas iš mūsų nusipelno antros galimybės, būti laimingiems. - *Linktelėjusi galva, galiausiai patraukia duris į savo pusę, bei jas atvėrusi, nieko daugiau nebe pratardama, išeina iš šios vietos, bandyti susipažinti su savo nauju gyvenimu*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Do not love somebody who only sees the light in you- love somebody who isn’t afraid of the dark.

Katherine Reese

You brought me back from the dead to torture me?


Pranešimų skaičius : 242
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 26
Miestas : Manhetenas
Meilė : Vieniša
Rūšis : Nemirtinga / Inkaras
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #006:

Rašyti by Caroline Mikaelson on Pir. 07 21, 2014 6:42 am

{Nebūdama itin kalbi kelionės metu, nes vis nėra apleidžiama abejonių ar pavyks prikelti draugą, ir ar net tas mažas, ką tik gimęs vaikutis apskritai yra gyvas, bandė apsvarstyti kiekvieną galimą variantą ir ką vienokiu ar kitokiu atveju tektų daryti. Galiausiai, kuomet pasiekia tą vietą, kur pagal gautą informaciją turėtų slapstytis viena galingiausių jai žinomų raganų, pirmoji prieina prie atrodo visai nedidelio medinio namuko durų bei stabtelėdama, atsisuka į esančius su ja} – Negarantuoju nieko, bet pagal tai kiek žinau aš, ji yra čia. – {Nusisukdama tvirtai uždeda ranką ant durų rankenos, bei patraukdama ją į apačią atidaro duris, tuo pačiu tyliau, lyg pati sau taria } – Ji privalo būti čia. – {Kuomet duris atsidaro, taip atverdamos įėjimą į iš pirmo vaizdo sprendžiant niūriai atrodantį namuko vidų, žengia pirmąjį žingsnį link slenksčio, bandydama laimę patekti į vidų}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 326
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #006:

Rašyti by Davina Hollander on Antr. 07 29, 2014 3:50 am

Kelionės metu nesistengdama pratarti ne vieno žodžio, paprasčiausiai stebėjo abu su ja keliavusius žmones. Tyla, kaip tik tuo metu buvo geriausias dalykas, kuris nutiko per šiandienos vakarą. Krito ne vienas asmuo, ir tai leido suprasti kad nuslūgus šiandienos vakaro įtampai, bei atėjus rytdienai viskas atrodys visiškai kitaip. Viskas, kas šiandiena paliko skaudžius randus, ims perštėti. Giliai traukdama oro į savo plaučius, pagaliau išlipo iš automobilio, ramiai sekdama paskui šiuos du asmenys. Ir kuomet atsivėrė namelio durys, užvertusi akis, kaip mat, užėjo į vidų:
- Akivaizdu kad toji moteris nėra taip greitai randama. Tuo labiau kai būtent šia akimirka yra labiausiai ieškoma viso vilkolakių klano.
Šiek tiek kilstelėdama antakius, bei tuo pačiu metu žengdama giliau į pastato vidų, pirštu galiukais perbraukia per kažkokius buteliukus, kai staiga atsisukusi į čia esančius asmenys, įsistebi konkrečiai į Niklaus pusę: - Suprantu kodėl tavo merginai yra svarbu surasti Andrea, tačiau kokie tavo tikslai, negaliu suprasti. Nemanau kad tau labai svarbu kad Salvatore vėl būtu gyvas. Tuo pačiu nemanau kad tau palanku, kad Lockwood'o mergaitė liktu gyva. Tai kame reikalas Nikalaus? Savo netikru draugiškumu nieko neapgausi.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
wish i’d been a p r o m  queen  f i g h t i n g  for the title

Davina Hollander
bruklino gyventoja

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 212
Įstojau : 2013-07-29
Amžius : 23
Miestas : Bruklinas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Beta vilkolakė
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #006:

Rašyti by Andrea Argent on Antr. 07 29, 2014 8:35 am

{Nepaisant visko, kas šiandien įvyko ar dar įvyks, mat jos nei kiek nestebintu, jei dabar  tektų susidurti su ją sunaikinti norinčiais asmenimis, ragana jautėsi pakankamai ramiai. Ji nebuvo blaškoma nei sąžinės graužaties, nei dvejonių. Erzino tik vienas dalykas, kad mergina, kurios kūną yra užvaldžiusi vis dažniau ir dažniau parodo, kad nors ir trumpam, bet ji gali prasibrauti pro jai pastatytą sieną, o tai reiškia, kad artimiausiu metu, jei ji nieko nedarys, Andrea gali susigrąžinti pilną valdžią, taip ją pačią išstumdama lauk. Galvodama, kaip pilnai sunaikinti vampyrės esybę, jau iš toliau išgirsta prie savo namuko svetimus, tačiau pažįstamus balsus, šypteli, tačiau vietoje to, kad apsisukus nepastebėtai bėgti atgal,  pasirodydama susirinkusiems už nugaros, ištiesia į juos ranką, taip savo galių pagalba visoms čia esančioms būtybėms (aišku, išskyrus ją pačią ;D), suteikia tokį galvos skausmą, lyg atrodytų, kad kažkas būtų suėmęs smegenys ir pradėjęs iš visų turimų jėgų jas gręžti. Akylai stebėdama kiekvieną iš čia esančių, piktdžiugiškai šypteli} - Nejaugi nei vieno vaikystėje tėvai neišmokė, kad brautis į svetimas valdas yra negražu? - {Staigiai suspausdama kumštį bei pasukdama riešą į šoną, taip savo antgamtiškais sugebėjimais suteikdama pašaliniams tik dar aštresnį skausmą, žvilgsnį įsmeigia į Daviną} - Nebūk naivi, mergaite, galvodama, kad mane išgąsdins tavo minėtų vilkolakių gauja. Tuo labiau, kai dabar prieš save matau tik jus trys.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #006:

Rašyti by Klaus Mikaelson on Tr. 07 30, 2014 6:57 am

Niklaus niekuomet nebuvo tas asmuo, kuris nesavanaudiškai sutiktu ištiesti pagalbos ranką kitam asmeniui, tuo labiau jei tas asmuo yra jam nemalonus ar nenaudingas. Labai pasistengus, visuomet buvo galima pamatyti kad darydamas tam tikrus dalykus, jis vadovaujasi vien tik savo planais. Žengdamas į nedidelio statinio vidų, delnu perbraukia per savo merginos nugarą, tarytum paskatindamas šią neatsilikti. Viduje tvyrojo keistas, mirties dvelksmas, kas akimirksniu pasiekė jo kvėpavimo organus. Tai reiškė tik tai, kad čia gyvenantis asmuo nėra visiškai gyvas. Tamsiaplaukei merginai pertraukus jo dėmesį, nesusilaikydamas suprunkščia. "O taip, negi tu tikrai manai kad aš imsiu ir viską tau pasakysiu?!" mintis perskrodė jo mintis, kuomet šis veide leido pasirodyti vien tik daug nereiškiančiai, tačiau pašaipumu dvelkiančiai šypsenai. - Man ir nėra svarbu tai, kas bus padaryta su tuo vaiku. Tačiau jei tau tikrai reikalingas dar ir sukramtytas atsakymas, tuomet gali žinoti kad mano tikslai labai lygiagrečiai stovi su Carolinos. Pirmiausia Salvatore, o vėliau pasižiūrėsime kaip eisis. - Tą akimirka, kuomet jiems už nugaros pasigirsta žingsniai, jis jau buvo pasiruošęs tam, kad kažkas atsitiks. Todėl nepastebimai nuo stalo pasigavo kažkokį peilį, kurį laikė prispaudęs prie savęs. Aštrus galvos skausmas žinoma nebuvo tas dalykas, prieš kurį jis sugebėtu visapusiškai atstovėti. Bet ne veltui jo motina buvo laikoma viena iš galingiausių raganų, kurį ir sukūrė vampyrizmo prakeiksmą. Viena ranka susiėmęs už galvos ir kaip mat parkritęs ant kelių, ima urgzti iš skausmo. Galima sakyti, kad jautėsi taip, lyg jo smegenys baigtu išvirti. Ir dabar reikėjo tik tinkamos progos kad tai nutrūktu. Todėl akies krašteliu pastebėdamas kad Andrea kaip tik suteljė dėmesį į grasinimus dalinusią Daviną, staigiai atsisukdamas sviedžia peilį merginai tiesiai į krūtinę, tačiau taip, kad ji liktu stipriai sužeista, bet nemirtu. Kaip tyčia nuo širdies ploto palikdamas gerus pusantro centimetro. Tai iš esmės turėjo bent jau išblaškyti raganą, todėl jis pakildamas ant kojų, ištiesia savo ranką tik Caroline, pats tuo tarpu, prasitardamas: - O aš tau niekas nesakė, kad į originaliųjų reikalus neverta lysti, nes ankščiau ar vėliau baigsi tapdama viena iš mano trofėjų? - Nusivalydamas dulkęs nuo savęs, pratęsia: - Mes čia su reikalu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #006:

Rašyti by Andrea Argent on Tr. 07 30, 2014 8:58 am

{Mėgaudamasi tuo, kad pašaliniams gali sukelti nepakeliamą skausmą, leidžia tai atspindėti atitinkamai šypsenai. Tačiau padariusi neapdairią klaidą, dėmesį sutelkdama į vilkolakę, nespėja sustabdyti į ją skridusio durklo, todėl vos tik svetimkūnis susminga jai į krutinę, instinktyviai žengusi žingsnį atgal, akis įsmeigia į sužeidimą, tuo pačiu, atitraukdama ranką nuo asmenų esančių kartu su ja. Akivaizdu, kad toks ėjimas jai nepatiko, tad kilstelėdama akis konkrečiai į Klausą, sujudina vieną antakį} - Rimtai? Durklas į širdies sritį? Matyt tavo numylėtoji šviesiaplaukė pamiršo pasakyti, kad taip nužudytum tik vampyrę, tačiau ne mane. - {Užvertusi akis, abejomis rankomis suima peilio galą, bei skausmingai, vienu mostu ištraukia jį sau iš krutinės, tačiau niekur nenumeta} - Kitaip sakant, aš esu nesunaikinama, todėl tavo, tavo brolių ir visų jūsų grasinimai skamba kaip apgailėtini tuščiažodžiavimai. O tuščiažodžiavimai man yra nuobodūs, Klausai, pasilikit juos sau. - {Jausdama kaip švieži žaizda po truputi traukiasi, geliančiu žvilgsniu nužvelgia visus susirinkusius. Neturėdama jokio nusiteikimo kalbėti apie reikalus, o ir nujausdama dėl ko jie čia susirinko pakreipusi galvą link vieno peties keistai šypteli} - Tuomet klausimas toks, kodėl manote, kad man bent per plauką yra svarbūs jūsų reikalai? Juk nesitikėjote iš manęs sulaukti kokios nors pagalbos?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #006:

Rašyti by Klaus Mikaelson on Tr. 07 30, 2014 9:35 am

Kažkurį laiką atrodydamas taip, tarytum jam nesukėlė visiškai jokio įdomumo tai, kad jam teko čia atvykti, laikė savo akis nuleidęs į apačią. Stebėdamas savo aprangą, kuri yra akivaizdžiai sutepta krauju, šiek tiek iškelia savus antakius, tuo pačiu metu nukreipdamas akis į tamsiaplaukės vampyrės pusę. Veide leidęs pasirodyti pakankamai nuoširdžiai šypsenai, pagaliau pasako tai, ko net pats iš savęs negalėjo tikėtis: - Žinai, o tu man patinki. Turiu omeny tai, kaip veikia tavo protas. Kerštas už bala žino ką, svarbu yra prasmė pulti ir pulti taip, kad palikti savo aukas giliame šoke. Šaunuolė, sakyčiau kad esi kone tokia pat kaip aš. Gal būtent tai ir yra pagrindinė priežastis kodėl dabar nepataikiau tau į širdį, nesunaikinau tavo dabartinio "indo", - Taip įvardindamas Argent kūną, pats tuo tarpu skiestelėja rankomis, ir žengia kelis žingsnius į šoną. Kaip tyčia, šiuo metu stengdamasis išvengti akių kontakto su tais asmenimis, kurie čia pasirodė kartu. Pasiekdamas tą patį stalą, ant kurio prieš tai buvo padėtas peilis, skirtas maisto gaminimui, pirštais perbraukia per kelis ten pat buvusius daiktus. Po ko, pasistengia išsakyti savo tolimesnes mintis: - Tikriausiai manai kad mes, gerai, aš čia pasirodžiau norėdamas tave negyvai nukankinti, siekdamas sužinoti kur pradingai Lockwood'o palikuonį. Tuomet, kadangi aš nemėgstu nebaigti žaidimo, tu išprovokuotum mane, ir aš tariamai atsitiktinai nužudyčiau vieno iš mano brolių simpatiją. - Linktelėdamas galva, pagaliau pratęsia savo tikrąją mintį: - Realu, bet. Manau kad esi per mažai apie mane girdėjusi. Per prastai pameni tai, kiek skausmo sukėlei Caroline, galu gale, mano sūnui. A taip, ir man. Už tai galėčiau tave sukapoti gabalais, tu išsikeltum į kitą kūną, aš sukapočiau aną, ir taip tęstūsi iki pat pabaigos, kai šalia nieko nebūtu ir tu mirtum su tuo pačiu kūnu, kuriame ir išleistum savo paskutinį atodūsi. Ir patikėk mergaite, aš turiu kantrybės. Gali to paklausti bet kurio, kam teko bene kelis šimtmečius nuo manęs slapstytis. - Pagaliau prarasdamas susidomėjimą tuo, kas buvo padėta ant stalo, nukreipia akis į merginos pusę, pats tuo tarpu iš savo kišenės išsitraukdamas mobilų telefoną. - O, aš nesitikiu, aš žinau kad tu padėsi. - Prunkštelėdamas, įsmeigia savo žvilgsnį į telefoną, kuris tuo metu yra jo rankose. - Yra durklas, kuris tave sunaikintu amžiams. Yra asmuo, kurio rankose jis yra. Ir tas asmuo... - Išlauždamas atitinkamai nekaltą veido išraišką, specialiai nebaigia savo monologo, viso labo gūžtelėdamas savo pečiais, kas leidžia suprasti tik tai, kad jis veikiausiai prie to prikišo savo nagus, o gal ir pats jau yra durklo savininkas..

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #006:

Rašyti by Andrea Argent on Tr. 07 30, 2014 10:12 am

{Stebėdama visus vyro judesius, nepamiršta, kad patalpoje randasi dar du asmenys, mat stengiasi išlaikyti budrumą ir nepakartoti tos pačios klaidos kaip iš pat pradžių. Gerai įsiklausydama į kiekvieną ištartą originaliojo hibrido žodį, veide leidžia pasirodyti jai jau tapusiai įprastai keistu mielumu dvelkiančiai šypsenai, bei netemdama laiko paprieštarauja} - Oh, Klausai, nesakyk, mes nesame nei kiek panašūs. Kad ir vienas labai paprastas skirtumas, tu turi silpnų vietų, nors ir neigi, esi pažeidžiamas. Atvirkščiai nei aš. - {Per daug nepakisdama iš veido išraiškos, lėtais, judesiais pasiekia tą patį stalą, prie kurio randasi vyras, bei atremia į jį alkūnes, lyg sudarydama vaizdą, kad yra be galo sudominta tuo, kas jai yra sakoma. Tam, kad vaizdas būtų įtikinamesnis, kartas nuo karto linkteli galvą. Tačiau vaikinui baigus kalbėti, šypteli} - Skambėtų gana realiai, tačiau, spėju kad tiek tau, tiek Carolinai, kad ir kokia nuoširdi ir gera ji būtų, nelabai rūpi naujagimis. Ko negalėčiau pasakyti apie vilkolake. - {Specialiai žvilgsniu užkabindama Davina, galiausiai vėl labiau susikoncentruoja ties Klausu, tačiau išsaugo budrumą. Kuomet yra paminima Andrea kaip viena iš jo brolių simpatijų, nesisivaldžiusi šypteli, tačiau neigiamai supurčiusi galvą visgi komentarą pasilieka sau} - Jeigu rimtai, manau tavęs net provokuoti nereikėtų, kad iš brolio atimtum tai, kas jam svarbu. Juk tau ne naujiena, neleisti savo šeimos nariams būti laimingiems. Kalbant apie šeimą, kaip laikosi Džeksonas? - {Šį kartą pašaipiai žvilgsniu užkliudydama vienintelę čia esančią šviesiaplaukę, demonstratyviai iškvepia iš plaučių susikaupusį orą} - Kartoju, negrasink man, Klausai, nes galiu tau pažadėti, man tai atsibos, o tada nelauk nieko gero. Tuo labiau, turėtum man abu likti dėkingi. Tik mano pagalba jūsų sūnus tapo stiprus, beveik nesunaikinamas. Juk kitu atveju, jis būtų lengvas grobis tavo priešams, o jų, leisk priminti, turi ne vieną ir net ne kelis. - {Kuomet tema pasiekia durklą, apie kurį ne daug kas težino, ji suraukia antakius, lyg tai ką ji dabar išgirdo ją neramino. Tačiau greitai nerimą vėl pakeičia šypsena} - Ak taip, mitinis durklas....  kuris ir yra tik mitas, o asmuo, kuris tariamai jį turi yra tik asmuo. Klausai... maniau esi pasiruošęs labiau nei tai...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #006:

Rašyti by Klaus Mikaelson on Tr. 07 30, 2014 10:35 am

Nepasitraukdamas ne per colį, kuomet mergina nusprendė sumažinti atstumą tarp jų dviejų, viso labo akimis nužvelgia jos siluetą. Tačiau neskubėdamas pratarti ne menkiausio žodžio, paprasčiausiai leido jai išsakyti savo mintis. Lemtinga akimirka liežuviu perbraukdamas sau per lupas, šiek tiek pasilenkdamas prie jos, ir tokiu būdu sumažindamas atstumą tarp jų veidų vos iki kelių centimetrų. Įdėmiai stebėdamas merginos žalias akis, pagaliau leidžia sau prasitarti: - Jei manai kad mano šeima yra man silpna vieta, tu be galo smarkiai apsirinki, Qetsiyah. Negana to, kad mano vaikas yra nesunaikinamas padaras, kurio galios iki galo dar nėra atskleistos, o Caroline yra tik ta grandis kuri mane priverčia pagalvoti, prieš atsikratant visų, kurie sudrumsčia mano ramybę... Jei tai yra vadinama silpna vieta. Tebūnie. Bet pabandyk ją pašalinti, ir tuomet sužinosi ką reiškia susidurti su manimi, kai manęs niekas nestabdo. O štai kalbant apie tave, ir tavo fanatizmą kuris liečia tave kadaise išdavusius. Jau visiškai kita kalba. Žinau apie tave viską. Ir tau užteko tik kartą prieiti prie mano šeimos. Žinau kas tu, kaip esi sunaikinama ir žinoma, kas tave stabdo. - Veide pasirodo savimi patenkinta šypsena, kuomet šis ant stalo pameta telefoną, o pats vis dar neatsitraukdamas nuo jos, galvos mostu, paragina paimti pamestą daiktą į rankas. Po ko, pratęsia savo minčių srautą: - Vilkolakė galima labai lengvai atsikratyti, nebent žinoma tavo širdis suminkštėjo ir tu nori atiduoti jai tą vaikigalį. - Merginai pradėjo jį erzinti, kaip tik tuo metu, prieš tai buvusį šypsena pagaliau pradingsta. Ir jis suraukdamas antakius, įsistebi į vaizdą į lauką, kuris yra priešais: - Tas vilkiukštis yra viso labo draugas kūnui, kurį užvaldei. Tačiau kiek daug jis reiškia tau, kad tau visiškai nerūpi kad šiuo metu jis kaunasi už savo egzistavimą, prieš tuos, kuriuos pasiunčiau aš? Aną kartą tu buvai šalia, ir jis išgyveno. O kas bus tuomet? Jei po penkių minučių mano žmonės nesulauks iš manęs skambučio, tai bus tiesioginis paliepimas jį nužudyti. Ir perduoti jo rankose esamą durklą, kuris sunaikins tave, man. Kas bus tuomet, Qetsiyah? - Neigiamai supurtydamas galvą, pagaliau žengia kelis žingsnius į priekį, po ko sau po nosimi sumurmėdamas, pasiekia durų staktą: - Esi pasiruošusi tartis, ar paliekam viską taip, kaip nusakiau?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #006:

Rašyti by Andrea Argent on Tr. 07 30, 2014 11:22 am

{Nei kiek nesibaidydama to, kad originalusis hibridas randasi be galo arti jos, atsilygindama jam tuo pačiu, specialiai "suduria" jų abiejų žvilgsnius, bei kilsteli antakius, lyg taip tik labiau jį provokuodama} - Jauti kaip savais grasinimais dėl Carolinos saugumo pats paneigi savo žodžius? Juk žinai, kad man nieko nekainuotų atimti jai gyvybę. Tiesiog dabar man nėra tam pagrindo. Kol kas. O dėl sūnaus, nepamiršk esminio dalyko, Klausai, jei ne aš, Džeksonas toks nebūtų, vadinasi mano burtai gali jį ir sunaikinti. Todėl neprovokuok manęs, nes atvirkščiai nei tu, geležine kantrybe aš nepasižymiu. - {Šyptelėjusi, akis trumpam nusuka į hibrido draugę vien tam, kad pasižiūrėti kaip ji pati tvardosi beklausydama savo gyvenimo vyro ir raganos dialogo, tačiau taip ir likusi jos neužkalbinusi, atsisuka į Daviną kaip tik tuo momentu, kuomet dar kartą yra paminimas kūdikis} - Tiesa, mergaitė.... Tave ir kitus tikriausiai domina jos likimas? - {Neigiamai supurtydama galvą ir nutaisydama kiek ramesnį, nepašaipų balso toną, pratęsia} - Gali perduoti Meisonui, kad jos dukters vardas buvo Victoria. Vaikas neišgyveno... - {Kuomet vėl atsisuka į Klausą, mat jo žodžiai pradeda kaustyti jos nervus, paima į rankas pamestą telefoną. Neatskleisdama savo būsenos, ganėtinai abejingai žvilgteli į aparatą} - Tarkim, dabar tu neblefuoji. Manai Sebastianas yra toks silpnas, kad nesugebėtų atsilaikyti prieš tavo vergų armiją? Nebūk naivus nuvertindamas jį. Tuo labiau, kaip ir sakiau, tokiu šantažu nieko nepasieksi. - {Pamesdama telefoną atgal ant stalo, akis pakelia į Mikaelsononą ir tuo pačiu neparodo jokio noro jo sulaikyti, mat iki paskutinės minutės nepatikėjo tuo, kad Sebastianui gresia pavojus. Tačiau lemiamą akimirką, užvertusi akis, taria} - Palauk, man reikia tikrų įrodymų, kad tai ką sakai nėra išsigalvojimas bandant pasiekti savo tikslų. Ir dar, kokios konkrečiai pagalbos tau reikia iš manęs?  

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #006:

Rašyti by Klaus Mikaelson on Tr. 07 30, 2014 11:54 am

- Paneigiu? Ne. Raginu pabandyti tai padaryti, ir tuomet susipažinti su manimi tikruoju. Kuris nebus laikomas vizualios sąžinės graužimo, o pavers tavo gyvenimą nepakenčiamu. Sukels tau didesnį skausmą, nei kadaise tai padarė vyro išdavystė. Kurią šitaip sureikšmini... Nors jau seniai turėjai pasivalyti išvarvėjusius snarglius ir gyventi toliau. - Prunkštelėdamas, bei tuo pačiu metu neigiamai supurtydamas galvą, pasiremia į durų staktą, prie kurio tuo metu buvo. Leisdamas merginai baigti savo tuščiažodžiavimus, galiausiai priverčia save pakelti akis į jos pusę, pratęsdamas savo mintį: - Štai ir yra priežastis, dėl kurios aš čia. - Numanydamas kad mergina taip ir nesuprato, kad pati atsitiktinai atskleidė jo ketinimus, krenkštelėdamas nusprendžia tai įgarsinti žodžiais: - Aš padariau labai daug, kuomet Caroline buvo nėščia. Ir trūko tik kelių dienų tam, kad Džeksonas gimtu viso labo paprastu mirtingu asmeniu. Ir štai pasimaišei tu, sugriaudama mano planus. Jis tapo velnias žino kuo. Noriu kad tai dingtu, noriu kad panaikintum visą jo antgamtiškumą. Nes patikėk manimi, būti tokiems kaip aš, arba tu. Yra labai menkas malonumas. - Šiek tiek kilstelėdamas savus antakius, neatsitiktinai pakreipia savo žvilgsnį į šviesiaplaukės pusę, tikėdamasis kad ji supras, kad jei vaikas būtu tiesiog vaiku, visiems būtu kur kas geriau. Tame tarpe ir pačiam Džeksonui, kuris nesugeba susitvarkyti su galia, kuri yra jo rankose. Virsmas į Kanimą, atima iš jo sveiką protą ir jis veikia kaip žudymo mašina, kuri lengvai geba sunaikinti bet kokį žemės padarą. Liežuviu perbraukęs per savo lūpas, vėl pasisuka į Argent pusę, po ko pasistengia pratęsti savo kalbą: - Ir Salvatore. Kad ir kiek jis tau keltu neigiamų emocijų, dėl to kad yra Silas atspindys, jis mums reikalingas gyvas. Daugiau reikalavimų neturiu. - Atsitraukdamas nuo durų, bei neleisdamas merginai toliau dėstyti savo sąlygas, pasiekia savo telefoną, ir maigydamas kažkokius mygtukus, pasisako: - Jei tau leisgyvio Coombs nuotraukos yra per mažai, mes galime čia ir toliau šnekučiuotis ir tuomet jam likusios trys minutės pasibaigs. Tuomet, aš ieškosiu kito būdo grąžinti Džeksonui gyvenimą, o tu liksi be to asmens. - Suprunkščia. - Išalkusių hibridų klanas, vienas originalusis vampyras kuriam knieti gauti tą durklą ir mažas, beta vilkolakis. Kaip manai, kas iš mūsų čia kažko neįvertina? - Šiek tiek kilstelėdamas savus antakius, pakelia telefoną prie ausies, laukdamas kol bus sujungta su kažkokiu asmeniu. Veide pasirodo jam būdinga šypsena, po ko jis prasitaria jau atsiliepusiam žmogui: - Nužudyk jį.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #006:

Rašyti by Davina Hollander on Tr. 07 30, 2014 12:02 pm

- Palaukit!! - Ilgai negalėdama įsiterpti į pokalbį, nes jai prireikė daug daugiau laiko nei kitiems, kad atsigauti po burtų, kuriais buvo pasinaudojusi šios vietos savininkė. Tik kai pasijuto kiek tvirčiau, akivaizdžiai negalėdama leisti įvykti tokiam susitarimui, ima specialiai kištis į šių dviejų žmonių pokalbį:
- Kaip taip mergaitė neišgyveno? Juk ji nuo pat pradžių buvo antgamtiškas padaras, gimęs labai nesutapatinamoje padarų tarpusavio sąveikoje. Tas vaikas turėjo būti kur kas stipresnis už mus visus čia susirinkusius. Tu meluoji. Matau kad meluoji... - Neigiamai supurčiusi galvą, bei akivaizdžiai nenorėdama patikėti tuo kas yra sakoma, suraukia savo antakius. Po ko, išgirdusi Niklaus žodžius apie žudymus, vėlgi įsiterpia: - Dėl Dievo meilės, liaukis. Visi tie šantažai ir tavo bandymai jėga gauti tai ko nori, visą tai ir griauna pasaulį. pasiimk tą durklą be aukų, atiduok jį jai ir ji padarys viską, ko reikalauji. Negi nesupranti? Tuomet visi bus patenkinti, ir tu... - Kreipdamasi į Andrea, atsisuka į jos pusę: - Turi pasakyti kas iš tikro nutiko mergaitei.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
wish i’d been a p r o m  queen  f i g h t i n g  for the title

Davina Hollander
bruklino gyventoja

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 212
Įstojau : 2013-07-29
Amžius : 23
Miestas : Bruklinas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Beta vilkolakė
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #006:

Rašyti by Andrea Argent on Tr. 07 30, 2014 2:02 pm

{Klausui vis labiau vedant ją iš kantrybės ribų bei rodant, kad jis turi daugiau galios už ją, susiaurindama žvilgsnį neigiamai supurto galvą. Nebebūdama tokia tvirta savo įsitikinimais, o Sebastianu rizikuoti visiškai nenorėdama, galiausiai pro sukastus dantis iškošia} - Stop. Dabar pat atšauk įsakymą!  Aš negaliu pakeisti Džeksono, jis gimė turėdamas tokias galias ir net mano burtai ar ko nors kito  to iš jo neatims. Viskas ka padariau, tai pagreitinau pati procesą. Tačiau aš galiu padėti jam suvaldyti jėgas. Taip pat pabandysiu sugrąžinti jūsų draugą. Bet turit man pateikti įrodymus, kad Sebastianas yra gyvas. - {Kaip niekad jausdamasi prispausta į kampą,  įsistebi į Klauso rankoje laikomą telefoną.  Jau ir taip nebūdama patenkinta kaip susiklostė situacija, išgirdusi Davinos balsą, užverčia akis, tačiau atsako} - Negalvok, kad viskas taip paprasta, vilkolake. Kūdikis yra tik kūdikis, jis nėra stiprus. Įvykus avarijai, kurią, beje, sukėlė pati Katerina, mergytės būklė nebuvo gera, jai reikėjo tėvo, alfa vilkolakio kraujo norint užbaigti transformaciją, tačiau kaip supranti pati, jo šalia nebuvo. Po gimimo Victoria neišgyveno net keliolikos minučių. Tokia jau ta tiesa. - {Vėl susikoncentruodama tik į Klausą, pakartoja savo žodžius, laukdama, kol hibridas padarys tai, ko ji prašo} - Atšauk savo gaują, Klausai, juk pasakiau, gausi tai ko nori.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #006:

Rašyti by Klaus Mikaelson on Tr. 07 30, 2014 2:25 pm

- Nors ne, aš persigalvojau. Paleiskit jį. - Tai sakydamas, specialiai neleido sau nuleisti akių nuo merginos veido, po ko, atitraukdamas telefoną sau nuo ausies, dar kurį laiką neprataria ne menkiausio žodžio. Tarytum būtu bandęs suprasti, ar merginos žodžiuose, kurie lietė jo prašymą, buvo tiesos. Ir kai jis nuleido akis, vos pastebimai neigiamai supurtė galvą. Žvilgsniui vėl sugrįžus atgal į merginą, pasistengia susakyti savo mintis: - Vadinasi tu visgi turi silpną vietą, kuri prie viso to per savo karštakošiškumą yra lengvai sugaunama. - Prunkštelėdamas, nusprendžia daugiau nebe žaisti su ugnimi, ir pasukęs veidą į jaunos vilkolakės pusę, pasisako: - Tu gavai ko norėjai, vadinasi gali lėkti tai atraportuoti savo "tėtušiui". O mes su tavimi, dar nebaigėm. - Omeny turėdamas Argent, dar kažkurį laiko tarpą išlaiko ją savo žvilgsnio sektre, po ko pratęsia savo mintis: - Man tinka. Galu gale, tai yra geriau nei nieko. Pasirūpink Džeksono savikontrole, ir jei neatgaivink, tuomet bent sužinok kaip atgaivinti Salvatore. Ir aš tau duodu žodį, niekuomet daugiau nepasimaišysiu tavo, ar tavo draugo kelyje. - Kadangi yra pratęs užtvirtinti sandorius, ištiesia savo delną į merginos pusę, paragindamas ją atsakyti jam.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #006:

Rašyti by Andrea Argent on Kv. 07 31, 2014 3:13 am

{Nenorėdama, tačiau visgi teko tyliai pripažinti sau pačiai, kad vilkolakis turintis vienintelį ginklą galinti nutraukti jos porą tūkstantmečių trunkantį gyvenimą palaipsniui tapo tas asmuo, kuris sugebėjo padaryti tai, ko nesugebėjo padaryti jau labai seniai kas nors kitas per be galo ilgą jos egzistenciją – prisibelsti prie jos širdies kertelės. Faktas, nepasitikėdama Klauso žodžiu, tačiau priimdama rankos paspaudimą, įtvirtina susitarimą} – Kaip ir sakiau, pasirūpinsiu Džeksonu ir pažiūrėsiu ką galiu padaryti dėl Stefano. Tačiau perspėju, tai nėra taip paprasta ir ne viskas priklauso tik nuo manęs. Norint sugražinti antgamtinę būtybę į gyvūjų pasaulį pasekmės yra sunkiai išvengiamos. Gali įvykti chaosas kitoje pusėje, o tai neatneš naudos niekam. Todėl siūlau dar kartą gerai pagalvoti, ar tikrai nebūtų geriau palikti visko taip kaip yra.  – {Pirmoji paleidusi vyro ranką, žengia žingsnį toliau} – Ir, Klausai, jei sužinosiu, kad netesėjai savo žodžio, gali būti tikras, tai nesibaigs tavo naudai.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #006:

Rašyti by Caroline Mikaelson on Kv. 07 31, 2014 3:18 am

{Kadangi iki pat šios dienos jai dar nebuvo tekę susidurti su tokiu galvos skausmu, kurį specialiai sukėlė ragana, be galo sunkiai tai pernešdama, praktiškai nesikišo į raganos ir savo vyro pokalbį, nes kaip be pasukus, Klausas buvo susigrąžinęs jos pasitikėjimą. Aišku, atitinkamos pokalbio detalės jai stipriai griežė per nervus, tačiau kaip įmanoma labiau stengdamasi tvardytis, kad nepadaryti meškos paslaugos Mikaelsonui ir sau pačiai tylėjo. Nors ir nujautė, kad vyras čia pasirodė tikrai ne tik dėl Salvatore, suprasdama, kad sūnui jis linki tik paties geriausio, teigiamai linkteli galvą, neprieštaraudama tokiam sprendimui, nes matymas, žinojimas kaip kankinasi tavo pačios vaikas sukelia tokius jausmus, kuriems apibūdinti neatrasi nei vieno tinkamo žodžio. Tačiau raganos pažadas dėl pagalbos jai kėlė dideles abejones. Buvo sunku patikėti, kad taip greitai ji pasidavė šantažui, tad prieidama prie Klauso šono, nepatikliai nužvelgia Bennett} – Vietoje to, kad dar kažką aiškintum, paklausyk manęs. Aš mažiausiai noriu, kad būtų liejamas nekaltųjų kraujas ir tavo vilkolakis mirtų, bet jei neištesėsi pažado, o Džeksonui padarysi dar ką nors, garantuoju, gyvo jo nebematysi. – {Kuomet yra paminima, kad Katerinos ir Meisono naujagimė visgi mirė, nepaisant savo be galinės paniekos mergytės tėvams, tokią žinią priima skaudžiai, juk ir jai teko susidurti su vaiko netektimi, matyti, kaip kūdikis šaltakraujiškai yra įmetamas į vandenį. Su pasišlykštėjimu, pakeldama akis į raganą, neigiamai supurto galvą} – Ir kodėl man atrodo, kad šitoje istorijoje trūksta dalies tiesos? Esu tikra, kad prie vaiko žūties rankas esi prikišusi pati, juk tau tai nebūtų pirmas kartas. Tokio tuščio padaro kaip tu, Qetsiyah, pasaulis dar nematė.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 326
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #006:

Rašyti by Klaus Mikaelson on Kv. 07 31, 2014 4:14 am

- Savo duoto žodžio aš laikausi, Qetsiyah. Todėl verčiau pasitaupyk savo grasinimus kitam asmeniui. - Šiuo metu jausdamas begalinę vidinę ramybę, veikiausiai dėl to kad šios dienos įvykiai pasisuko kaip niekad naudinga linkme. Vienintelis asmuo, kuris nuo pat savo egzistavimo pradžios kėlė jam baimę, buvo sunaikintas. Ir antgamtinė būtybė, egzistuojanti kone dvigubai ilgiau nei jis, pasidavė, nenaudojant net pusės paruoštos informacijos apie ją. Jo sūnui buvo pažadėta savikontrolė, kas reiškė kad jis turės galimybę išgyventi. Nes iki pat šios akimirkos buvo savo paties didžiausias priešas, žudymo mašina, kuri neturi išjungimo mygtuko. Tai baugino net jį patį, o dabar buvo duotas pažadas tai sutvarkyti. Ar jam buvo naudinga nepaklusti sandėriui? Ne. Tačiau ar jis tikrai buvo tas asmuo, kuriuo galima pasitikėti alkai? Tikrai ne. Tačiau, kaip be pasukus, jis pats puikiai suprato, kad pasiduoti mūšyje geriau, nei pralaimėti visą karą. Tą akimirka, kuomet prie jo priėjo šviesiaplaukė, instinktyviai savo dešinę ranką uždėjo šiai ant juosmens. Buvo matyti kad daugumai jo sprendimų mergina nepritaria. Bet ko nepadaryti vardan didesnės naudos jo šeimai? Giliai įtraukdamas oro, bei tuo pačiu metu išklausydamas apie galimas pasekmės, te prataria: - Kad ir kiek tai kainuotu. Man nerūpi kas nutiks su mirusiųjų puse, svarbiausia kad Salvatore vėl vaikščiotu šia žeme. Jis nekaltas dėl to, kad pasitaikė netinkamu metu ir netinkamoje vietoje. - Neprisileisdamas minties apie tai, kad kartu su Salvatore gali grįžti ir kiti asmenys, kurie trokšta pasieti chaosą visiems gyviesiems. Jis buvo pasiruošęs bet kokia kaina gauti tai ko trokšta. Todėl, tuo norėdamas baigti šiandienos susitikimą, jau ėmė trauktis, kuomet šviesiaplaukė prabilo apie keliautojos pomėgį naikinti naujagimius. Sukandęs dantis, bei rūstų žvilgsnį nukreipęs į savo merginą, te prataria: - Tai jau nebe mūsų problema, kiek tame tiesos. Mergaitės nejaučiu ir aš, vadinasi padarė ji ką nors ar ne, bet vaiko čia nebėra. O kas su ja nutiko, yra tik Lockwood'ų galvos skausmas. Ne mūsų.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: NAMELIS #006:

Rašyti by Sponsored content Today at 10:42 pm


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 13 1, 2, 3  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume