ĮĖJIMAS Į VIDŲ, KORIDORIAI

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

ĮĖJIMAS Į VIDŲ, KORIDORIAI

Rašyti by Elena Winchester on Kv. 10 17, 2013 7:07 am

Įėjimas į dvaro vidų, pagrindiniai koridoriai.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Inside all of us is a light, but some beacons are darker than others, and some are so dark they never realize they are a form of light at all.
avatar
Elena Winchester

I couldn`t miss your hundred and whatever birthday.


Pranešimų skaičius : 1970
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 25
Miestas : Los Andželas
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Būsima chirurgė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=LSa6lqGt__A

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į VIDŲ, KORIDORIAI

Rašyti by ATIDUODAMA #52 on Pen. 09 19, 2014 7:14 am

Tai toli grazu nebuvo pirmas kartas, kai ji siuose nemauose pasirode niekieno nekviesta. Vampyrams budingu greiciu ji, per paradines duris, pateko vidun ir tik atsidurusi kitapus slepkscio, sustojo. Nugara atsiremusi i senovines duris ji dar keleta akimirku bande atgauti kvapa. Tai butu sukele itarima bet kam, kas bent jau siek tiek nusimane apie vampyrus. Jie nepailsdavo, jiems nereikedavo atgauti kvapo...
Sunkiai atsiplesusi nuo duru ji eme judeti koridoriumi karts nuo karto pasiremdama i sienas ant kuriu ji paliko tamsias zymes. Tai buvo kraujas.
-Stefan'ai?...-jos balsas buvo silpnas kaip ir ji pati. Ji dar karta sustojo ir nugara prisispaude prie sienos. Dirstelejusi atgal tik dar karta isitikino, kad ja nuo isejimo skyre viso labo keletas zingsniu, vadinasi ji judejo labai letai. Lexi nebeturejo jegu begti mat paskutiniasias buvo isnaudojusi tam, kad atsidurtu butent cia. Cia, kur zinojo, jog jai bus suteikta pagalba. -Stefan'ai...-dar karta suktelejo, bet jos uzkimes balsas nebuvo toks stiprus, koki ji ji prisimine. Atsargiai nubraukusi savo sviesius plaukus i viena puse mergina dirstelejo i ant sienos kabejusi veidrodi ir nors patalpa buvo viso labo apsviesta viena blausia eketros lempute, jos pacios atspindys ja isgasdino. Jos kakle atsiverusi zaizda atrode bjauriai ir nebuvo panasu, kad ji ketino savaime uzgyti. -Damon'ai?!-ji vel pajudejo i prieki megindama rasti bent viena is broliu, kurie buvo vieninteliai galeje jai siuo metu padeti.
Branson buvo uzpulta vilkolakiu menulio pilnaties metu. Isejusi is vieno, savo pamegto baro gerokai ikaususi vampyre ketino sesti i sau priklausanti automobili ir pasisalinti is kart po to kai suprato, kad dauguma baro lankytoju buvo vilkolakiai, bet jos nelaimei dalis ten buvusiu vyru paseke ja laukan. Apsupta is visu pusiu ji megino issisukti visais imanomais budais, bet ju buvo per daug. Laimingo atsitiktinumo deka ji sugebejo viena ju stipriai suzeisti ir pasinaudojusi proga pasileido begti. Jie ja vijosi ir Lexi jau buvo beprarandanti vilti istrukti gyva ir staiga ja paleido. Tarsi ji butu jiems pabodusi. Burelis jaunu vilku tiesiog smaginosi medziodami vampyre, kuri tokiam uzpuoliui nebuvo pasirengusi.
avatar
ATIDUODAMA #52
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 201
Įstojau : 2013-08-08

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į VIDŲ, KORIDORIAI

Rašyti by Christoffer Cross on Pen. 09 19, 2014 12:57 pm

Dar prieš pusmetį Damon Salvatore neteko sau artimiausio žmogaus, kurio tuo pačiu metu ir nekentė ir dievino. Jo brolis buvo išsiųstas į pomirtinį gyvenimą tokia absurdiška mirtimi, kad jis iki pat šios akimirkos negalėjo suvokti kaip tai galėjo nutikti. Praktiškai tuo pačiu metu, kai brolio kūnas atgulė "amžinam" poilsiui po žeme, Damon Salvatore nieko kito nedarė, kaip tik žlugdė save patį tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Susitikimai su raganomis, ir beviltiški bandymai susigrąžinti brolį iš ten, iš kur niekas nebe sugrįžta, paprasčiausiai išsekino šį asmenį. Namai, kurie visuomet priminė "pilį", iš vidaus tapo tik prabangių senovinių baldų nuolaužų krūvomis. Vidus trenkė mirtimi ir alkoholiu. Ir kuomet iš kart nepastebėtas vyriškas siluetas praslinko kažkur, tolimame namo kampe, pasigirdo menkas komentaras: - Jis miręs. Negi pamiršai apie tai? - Dar kelios akimirkos, iš pastebimai apsileidęs vampyras pasirodė prieš sužeistosios akis. Šia akimirka jis nesureikšmino jos būsenos, bent jau vizualiai atrodė kad jam yra visiškai nusispjauti. Ši moteris ne kartą buvo permetusi jį, kuomet šiam labiausiai reikėjo "draugo". Todėl tikėtis pagalbos iš jo pusės, tuo labiau dabar, buvo neįtikėtinai naivu. Jis kažkurį laiką nebyliai stebėjo sužeistos moters kakle esančią žaizdą, kuomet jo ryškūs antakiai staiga pakilo viršun:
- Tikiuosi nemanai kad gali pasirodyti čia ir prašyti manęs kad susisiekčiau su originaliaisiais? - Galvos mostu nurodydamas spaudos krūvą, kuri išmėtyta po durimis, bei omeny turėdamas praplėštą voką su kvietimu į vestuves, pratęsia: - Net jei man tai rūpėtu, jis vargu ar skirtu tau dėmesio. Tuo labiau man. - Jis pasisuko, abejingai atsukdamas viešniai nugarą. Piktas, gyvenimu nusivylęs vyras nebe priminė to asmens, kokiu buvo visuomet. Brolio mirtis pakeitė jo charakteristiką, ir tai toli gražu nebuvo į naudą. Jo žvilgsnis nusileido, kuomet jo atmintis atgamino tai, kad šviesiaplaukė nėra tuščia vieta, dėl kurios šis nepergyventu. Jis prieštaraudamas sau pačiam, neigiamai supurtė galvą. Velniai griebtu, šia akimirka jis nekentė savęs už tai kad nesugebėjo laikytis vienos nuomonės. Pasisukdamas, jis nebe taip griežtai, nukreipė savo žvilgsnį į jos pusę. Staigus judesys į priekį, ir Branson atsidūrė ant jo rankų. Laikydamas ją taip, tarytum ji svertu lygiai tiek, kiek balto popieriaus lapas, jis ėmė eiti namo vidun, pats tuo tarpu nubambėdamas: - Galiu net garantuoti, kad paskui šito pasigailėsiu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Human emotions are a gift from our animal ancestors. Cruelty is a gift humanity has given itself.

avatar
Christoffer Cross
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 258
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 49
Miestas : Dark side of New York
Draugai : Lili Alvar
Rūšis : The Other (49/2000+)
Darbo paskirtis : Being a great dad!

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į VIDŲ, KORIDORIAI

Rašyti by ATIDUODAMA #52 on Pen. 09 19, 2014 1:26 pm

Butu sunku tiksliai pasakyti kiek laiko vampyre keliavo iki Salvatore broliams priklausancio dvaro, bet tai uztruko. Dabartine merginos busena buvo nepavydetina ir ja buvo istikusi vilkolakio ikandimo sukelta karstine. Ji kliedejo ir tai tapo akivaizdu ta pat akimirka kai Damnon'ui paminejus jo paties brolio mirti, Lexi sureagavo taip, tarytum Stefan'as butu dar karta numires jos akivaizdoje. -Ka tu kalbi..?-istarusi siuos zodzius tuo paciu iskvepdama visa plauciuose laikyta ora ji susviravo. -Stefan'as… kur tavo brolis?-kai vaikinas prisiartino arciau, suemusi jo atlapus savo silpnais pirstais ji pakele apsiasarojusias akis i tamsiaplauki vyra. Ji isgyveno savo geriausio draugo mirti dar karta ir jauciamas skausmas prilygo skausmui, kuri jaute del savo suzeidimu.
-Damon'ai, as neprasau taves man padeti..-jos zodzius pertauke tai, kad jis sueme jos glezna kuna i savo rankas. Nesipriesindama ji tiesiog susiguze jo glebyje. -As tiesiog nenoriu mirti viena,-jos skruostais riedejo asaros. -Man baisu… nenorejau mirti apsupta tu padaru, nenorejau suteikti jiems malonumo suplesyti mane i gabalus, supranti?-visada buvusi stipri asmenybe dabar Lexi jautesi kaip niekad pazeidziama. -Damon'ai,-nuryjusi seiles ji neigiamai papurte galva. -As nebijau mirties, nes zinau, kad susitiksiu su tavo broliu,-jos veideli perskrode silpna sypsena ir ji abiem rankom apsivijo ja laikiusio vaikino kakla. -Noriu, kad suteiktum man ''sapna'', Damon'ai,-jai buvo sunku tvardyti asaras. -Nebenoriu kesti sito skausmo…-jos ilgi plaukai kone sieke zeme kai ji trumpam prarado samone.
Kai ji vel atmerke akis, jiedu vis dar buvo tame paciame koridoriuje, o tai reiske, kad ji ''atsijungusi'' buvo visai ne ilgai. -Jie turi buti isnaikinti, Damon'ai,-jos balsas buvo tvirtesnis ir ji kalbejo kaip Lexi, kuria Salvatore broliai buvo iprate girdeti. -Tu sunsukiu cia priviso pernelyg daug. Ilgainiui jie igis persvara pries vampyrus ir mes nieko negalesime padaryti. Jie mane talze it futbolo kamuoli ir tuo megavosi!-buvo akivaizdu, kad ji jaute didziuli karteli ir pykti savo skriaudejams.
avatar
ATIDUODAMA #52
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 201
Įstojau : 2013-08-08

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į VIDŲ, KORIDORIAI

Rašyti by Christoffer Cross on Pen. 09 19, 2014 2:05 pm

Lexi visuomet žavėjo šį vyrą būtent tuo, kad buvo nepalaužiama. Kad ir kas be nutiktu, moteris sugebėdavo rasti būdą, kurio pasekoje iš bet kokios situacijos išeidavo aukštai iškėlusi galvą. Melodramų minimalumas ir tas keistai traukiantis buvimas su ja, privertė jį dabar jaustis taip, tarytum būtu paskutinis pimpis, kad nesugeba iš savęs išspausti ne lašo jautrumo. Damon Salvatore buvo ant tiek palaužtas, kad jis paprasčiausiai nesugebėjo lemtinga akimirka pasirodyti draugu ir nuoširdžiai išreikšti savo tikruosius jutimus. Moters suglebęs kūnas buvo tvirtai laikomas prie jo kūno, kuomet jis ieškodamas bent vieno sveiko baldo, nusispardė nuolaužas nuo sofos, bei atsargiai ant jos paguldė šviesiaplaukė. Ryškiai mėlynos spalvos akys kaip mat įsmigo į merginos veidą, kuomet ši ėmė kalbėti tai kas jam akivaizdžiai nepatiko. Delnais suimdamas jos veidą, ir kaip tik tuo metu, priversdamas ją žiūrėti į jo veidą, jis pratęsė: - Tu tikriausiai esi visiškai kvaila, jei manai kad pasirodei ten, kur tau leis mirti. Aš nebūsiu liūdininku to, kad prieš mano akis miršta dar vienas man svarbus asmuo. - Kaip mat po savo ištartų žodžių, jis mikliai paleido merginos veidą, pats per kelis žingsnius atsitraukdamas nuo sofos. Po ranka atsirado telefonas ir jis ėmė adresatų knygoje ieškotis reikiamo vardo, pats tuo tarpu dar pasistengdamas pakomentuoti tai, kad mergina ne kartą buvo paminėjusi jo brolio vardą.
- Užsikišk arba liaukis kalbėti nesąmones. Tu man pasakei kad žinai būdą kaip sugrąžinti mano brolį atgal, todėl dabar neturi jokios teisės iškeliauti ten kur jis. - Pauzė, po kurios jo balsas tapo kimus, kas išdavė, kad jam "skauda". - Dingai pusmečiui, kad tavęs reikėjo MAN. Ir dabar pasirodydama, prašai laimingos pabaigos sapno? Ne velnio! Išgausiu iš Mikaelson'o kraują, net jei pačiam teks nudusti jam po kojomis. Bet tu gyvensi ir sugrąžinsi Stefan'ą. - Merginos kalba apie vilkolakius, vertė jį jautis nesmagiai. Jų požiūris į tuos padarus buvo vienodas, jis nekentė jų taip pat kaip ir originaliosios šeimos, ar viliokės Pierce. Pasisukdamas į jos pusę, ir giliai įtraukdamas oro į savuosius plaučius, pritraukė telefoną sau prie ausies, ir kol nebuvo sujungtas, pratęsė: - Mes abu tai padarysime. Išnaikinsime juos visus, ypatingai Lockwood'us. Ir ištrauksime Stefan'ą. Vienas to nepadarysiu, todėl tu man reikalinga gyva. Tu supranti?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Human emotions are a gift from our animal ancestors. Cruelty is a gift humanity has given itself.

avatar
Christoffer Cross
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 258
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 49
Miestas : Dark side of New York
Draugai : Lili Alvar
Rūšis : The Other (49/2000+)
Darbo paskirtis : Being a great dad!

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į VIDŲ, KORIDORIAI

Rašyti by ATIDUODAMA #52 on Št. 09 20, 2014 11:09 am

Lexi jausmai Damon'ui visuomet buvo labai priestaringi. Priesingai nei Stefan'as, tamsiaplaukis nuo pat pradziu ja intrigavo kaip vyras, taciau tuo pat metu jo tvirtas charakteris ne karta susidurdavo su jos pacios nuomone ir tai versdavo ja troksti nusukti jam spranda. Ir nors ju bendravimas buvo kur kas spalvingesnis, o pastaraji karta Lexi buvo stipriai nudegusi del to, kad vaikinu pernelyg pasitikejo, ateidama cia ji zinojo, kad jis neleis jai numirti.
Paguldyta ant sofos Branson nuzvelge aplink isvartytas baldu skeveldras ir regis tik dabar ji pastebejo koks apsileides atrodo pats Salvatore. Po Stefan'o mirties ji nediso rodytis prie sio dvaro. Ji praleido daug laiko ieskodama budu kaip butu galima sugrazinti geriausia drauga, taciau viskas prie ko ji buvo prisikasusi tebuvo vienos raganos vardas ir tai daug nezaedjo. Kita vertus ji Stefan'a buvo istraukusi is visokio plauko situaciju ir ne nemane pasiduoti si kart, kokia gi geriausia drauge ji butu jei tiesiog leistu jam ten pasilikti!
-Damon'ai…-ji nebuvo pratusi matyti vaikino tokio susikrimtusio ir nors jis tam turejo svaria priezasti, Lexi tikejosi, kad vaikinas nepalus mat buvo pernelyg ipratusi matyti ji stipru ir nuolatos atsisakanti jam istiestos rankos. -Jos vardas Nicole. Tai ragana, kuri uzsiima tokio pobudzio magija. Grizau i miesta tam, kad ja surasciau, bet tie sunpalaikiai man sutrukde…-uzsikosejusi ji turejo padaryti trumpute pertrauka. -Paklausyk, Klaus nera musu puseje, jis kuria hibridus… Tik jo deka tie padarai igijo tokia didziule pusiausvyra pries vampyrus, nejau tikiesi, kad jam rupi mano likimas?-ji buvo pernelyg silpna, kad pakiltu is lovos ir kaip nors sutrukdytu jo telefoniniam skambuciui, taciau tyliai vylesi, kad originalusis ragelio nepakels.
Branson veidelyje smestelejo pikta sypsena kai vaikinas prakalbo apie vilkolakiu medziokle. Ji tu sutverimu ir siaip nemego, o dabar dar ir turejo priezasti kerstui. -Lockwood'ai… kalbi apie ju lyderi? Tas kales vaikas turi kazka bendra su tuo kas sianakt atsitiko… Gyvenu jau daug metu, Damon'ai, bet dar niekad nebuvau susidurusi su tokiais savimi pasitikinciais ir igudusiais vilkpalaikiais. Maza to, jie buvo naujavirciai, gaujele jaunuoliu, bet jie buvo puikiai ivalde savo sugebejimus. Abejoju ar jie veikia alfos paliepimu, bet vilkolakiai niekada patys neprovokuodavo karo, panasu, kad naujoji ju karta tiesiog troksta demonstruoti savo galia, o tai reiskia, kad jie jauciasi tury tvirta uznugari. Jei atsikratysim vado, jie praras savo stiprybe ir mums nebereikes del ju jaudintis,-net ir tokioje nepavydetinoje savo situacijoje, Lexi akys isiziebe kalbant apie kersta. Ji visada buvo principo moteris ir savo skriaudeju niekada neuzmirsdavo. Tokia jos politika greiciausiai ir buvo priezastis kodel vampyre isgyveno tiek daug metu.
-Damon'ai…-pakelusi akis ji sugebejo pertraukti vaikino zodzius. -Kad ir kas su manimi nutiktu, tu su mano pagalba ar be jos, atgausi savo broli, del to gali buti tikras,-jos intonacija buvo rami ir uztikrinta. -Esu Stefan'o pasturgali istraukusi is kur kas keblesniu situaciju, mums tereikia raganos pasirengusios siek tiek nusizengti taisyklems. Kadangi ta, kuria radau as yra moteris, tu turesi pasitelkti savo zavesi ir apsukti ja aplink pirsta. Lengviau ir buti negali.
avatar
ATIDUODAMA #52
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 201
Įstojau : 2013-08-08

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į VIDŲ, KORIDORIAI

Rašyti by Christoffer Cross on Sk. 09 21, 2014 7:17 am

Per pastaruosius metus, jo gyvenimas buvo ant tiek komplikuotas, kad kažkuriuo metu atrodė kad geriausias dalykas, koks galėtu nutikti, tai dar kartą pabandyti atsisakyti savo žmogiškumo ir gyventi taip, kaip liepė jo vidiniai demonai. Tačiau kiekvieną kartą, kuomet jis atrodo ryždavosi būtent tokiam žingsniui, nutikdavo kas nors, kas priversdavo jį atsisakyti šios minties. Galu gale, jo laukė ne vienas nebaigtas darbas, kuris taip ir liktu nebaigtu, jei šis imtu egzistuoti tik dėl savęs paties. Ir dabar, matyti kaip moteris iš jo praeities, turi visai ne daug laiko, buvo atitinkamai sunku. Jis niekad nerodė to, kad jam sunku ar kad jis ir pats trokšta kažkokios paramos, bet mintis kad šviesiaplaukės gali nebe būti, vertė jį elgtis neapgalvotai, kiek per daug skubotai, kas galėtu atnešti tik dar daugiau pasekmių. Per šiuos metus, jis ne kartą buvo laikinai nužudomas, įgijo daugiau priešų, amžiams prarado moterį, kurią manė kad myli, ir galiausiai prarado artimiausią sau asmenį, brolį. Vienintelis dalykas, kuris dar vertė jį kvėpuoti, tai menka galimybė, kad dar gali būti vilties sugrąžinti Salvatore atgal į pasaulį, iš kurio jis taip kvailai, taip beprasmiškai, buvo išrautas. Lexi kalba apie tai, kad yra asmuo, kuris užsiima panašiais dalykais, įpūti daugiau vilties. Ir tai matėsi vien iš to, kad jo veidas, kuris prieš tai neatrodė nei gyvas nei miręs, ėmė įgauti daugiau spalvos. Veide atsirado jam taip būdinga kampinė šypsena, kuomet jis uždedamas delną ant moters galvos, pagaliau ėmė kalbėti:
- Nekalbėk apie tai dabar. Turi suvokti tai, kad pats vienas to padaryti nesugebėsiu. Pamiršai, aš nelabai sutariu su raganomis. Todėl, nori tu to ar ne, turi dar mažiausiai vieną nebaigtą darbą. Ir verčiau nesvaičiok apie mirtį, nes būsiu priverstas ištraukti tave atgal, ir nemenkai išspardyti tavo dailią sėdimą. - Jis stengėsi kalbėti taip, kad ore nebe būtu tokios, įtemptos situacijos. Ir nors žinoma, jis kuo puikiausiai suvokė tai, kad visą tai yra labai rimta, mat vampyrai neišgyvena po vilkolakių sukandimų, jei negauna vienintelio vaisto iš asmens, kuris toli gražu nemotyvuoja savo gyvenimo "už pasaulio taiką" motyvais. Tačiau Damon Salvatore nebuvo tas asmuo, kuris pasiduodavo labai greitai, ypatingai jei situacija reikalavo staigaus veikimo. Prisiskambinti prie Niklaus Mikaelson buvo neįmanoma. Nieko nuostabaus, būtent šiuo metu, jis greičiausiai buvo priešais kunigą, ir tarė "taip". Kitas variantas, buvo šviesiaplaukė originalioji, su kuria kaip ne kaip Salvatore turėjo šiokios tokios artimos praeities. Ir kas svarbiausia, turėjo kortų, kuriomis galėjo priversti merginą nesišakoti. Rinkdamas kitą numerį, jis vėlgi tuo pačiu metu stengėsi skirti savo dėmesį ir ant sofos gulinčiai merginai: - Ar tu esi tuo tikra, kad jie veikė be jo paliepimo? Pagalvok pati Lexi, net mane pasiekė gandai apie tai kad Mason'as, tas pats Katherine Pierce berniukas žaisliukas, dabar ne vien kad yra hibridas, bet ir yra savo grupės vilkų, alfa. Manai kad šie veikė savavališkai? - Neigiamai supurtydamas galvą, jis te pratęsė mintį, tuo pačiu metu, nuleisdamas savas akis į žaizdas ant merginos kūno, kurios atrodė kaip kelių mėnesių gangrena: - Aš nenustebsiu jei paaiškės tai, kad jis ir yra tas, kuris duoda šiems laisvę naikinti tokius kaip mes. Ir už to tikriausiai stovi ta kalė. Ir tu teisi, jei sunaikinsim Lockwood'ą. Vilkai liks be užnugario ir... - Vien mintis apie tai, kad jis gali taip lengvai sužlugdyti Pierce, visuomet jam sukeldavo nerealų pasitenkinimą. Jis nebe pratarė ne menkiausio žodžio, kuomet, atsargiai suėmė merginą, užsikeldamas sau ant rankų. Neaiškindamas jis ėmė eiti lauk iš savo namų: - Mes neturime laiko laukti kol kuris nors iš originaliosios šeimos atsilieps. Rebekah bus priversta tau padėti, nes kitaip bus atskleista tai, ko ji nenorėtu kad sužinotu jos broliai. Tu turi tik atsilaikyti iki tos akimirkos, kuomet mes ten nusigausim. - Jis nutilo, lemtinga akimirka, kone pats sau, tarė: - Nes tu man reikalinga, daugiau nei manai.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Human emotions are a gift from our animal ancestors. Cruelty is a gift humanity has given itself.

avatar
Christoffer Cross
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 258
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 49
Miestas : Dark side of New York
Draugai : Lili Alvar
Rūšis : The Other (49/2000+)
Darbo paskirtis : Being a great dad!

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į VIDŲ, KORIDORIAI

Rašyti by ATIDUODAMA #52 on Antr. 09 23, 2014 2:50 pm

Lexi nebuvo pratusi prie tokio Damon'o todel nezinojo kaip geriausia butu i jo zodzius reaguoti. Giliai sirdyje ji norejo vaikina apkabinti, paguosti, bet ir labai noredama Branson nebutu radusi tinkamu zodziu. Negana to, paskutini karta kai pasirizo patiketi skaisciai sviesiu akiu savininko zodziais jai teko skaudziai nusvilti. Ta tiesiogine to zodzio prasme. Jis paliko j ant namo stogo brekstant ausrai kartu su savimi pasiimdamas ir jai priklausiusi dienos sviesos zieda. Lexi niekada nebuvo jautusis tokia isduota, tokia pazeminta ir todel prizadejo sau, jog daugiau niekada nesuteiks jam progos priarteti taip arti, kaip ta karta kai ji atsidave vyrui, kuriam nuo pirmos ju pazinties dienos jaute nepaaiskinama trauka. Nuo tos dienos buvo praeje nemazai laiko ir mergina pagaliau galejo ir vel aukstai iskelta galva zvelgti i jos pasitikejima karta isdavusio vyro veida. Ji savo pamoka ismoko ir todel dabar Damon'o zodzius prieme gan saltai suprasdama, kad jam viso labo reikalingas paramos petis ir tai neturejo nieko bendra su juos siejusia praeitimi.
-Paklausyk mânes, Damon'ai, as tiesiog noriu buti pasiruosusi bet kokiai sios dienos baigciai. Pats supranti, kad man liko ne daug,-pirstu galiukais palietusi prastai atrodancia savo zaizda ji susiguze nuo astraus si jos judesi palydejusio skausmo. Buvo matyti, kad tik dideliu pastangu deka mergina laikesi nepratrukusi asaroti. Jos dazniausiai smaikscios ir zcitrios akys dabar buvo prisipilde asaru.
-Man nesvarbu kas ju vadas,-pakelusi staiga pykciu uzsidegusias savo akis i pasnekova ji vos regimai papute lupas. -Kad ir kas uz tai atsakingas, uz tai atsiims, jei zinoma man pavyks issikapstyti,-karciai syptelejusi ji nusuko savo veideli kai vaikinas prie jos vel prisiartino. Vel atsidurusi jo rankose ji nutaise nepatenkinta israiska. -Tu tikrai tikiesi, kad tavo planas pavyks…-ji jau buvo bepradedanti atakuoti vaikina, taciau jausti jo tvirto kuno artuma siuo metu jai buvo gera, tai verte ja jaustis saugiai ir todel ji nesipriesino, taciau ji nebutu Lexi jei nebutu leidusi pasireiksti savo isdidumui. -As ir pati galiu,-isiremusi delnais i jo krutine ji siek tiek pasimuiste. Kadangi jie diskutavo ir skubinosi i susitikima su Rebekah lygiagreciai tuo paciu metu, ji negalejo susilaikyti nepakomentavus kai isgirdo Katherine varda. -Jau ne pirma karta girdziu to vyro varda bendrama kontekste su Pierce todel dristu manyti, kad ta kale apsistojo ties vienu nelaimeliu… taip tipiska, ji pasirasytu sandori su paciu setonu jei jai is to butu kazkokios naudos,-sarkastiskai syptelejusi ji papucia savo lupytes ir galiausiai nustojusi priesgyniauti sudeda abi savo rankas vaikinui ant peciu. -Tu teisus. Tas sunpalaikis greiciausiai yra tos manipuliuojancios bjaurybes irankis ir turiu pripazinti, ji neblogai apsisuko isitrindama i vilkolakiu gretas… -kersto troskimas verte ja kovoti del savo givybes, Lexi visada buvo labai isdidi ir pakankamai kerstinga todel kai jos ir Damon'o zvilgsniai vel susidure, jos veidelyje atsispindejo kampine sypsena. -Jei tau tikrai pavyks gauti originaliuju kraujo, galiu prizadeti, kad padesiu tau ta blusiu nudeti,-silpnai syptelejusi ji staiga surauke antakius mat paskutiniai Salvatore zodziai ja stipriai paveike. -Liaukis, Damon'ai,-is paskutiniuju istrukusi is jo glebio ji pasireme i siena. Ji piktai debtelejo i vaikina ir eme pati eiti isejimo link. Buvo akivaizdu, kad vaikino parodytas svelnumas pabaide ja tarsi laukini zvereli ir ji vel tapo jam atsiauri. -Mes turim bendru interesu, bet kai sugrazinsim Stefana, viskas gris i senas vezias...
avatar
ATIDUODAMA #52
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 201
Įstojau : 2013-08-08

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į VIDŲ, KORIDORIAI

Rašyti by Christoffer Cross on Tr. 09 24, 2014 3:30 pm

Kalbėti apie nelaimingą pabaigą, Salvatore šiandiena nebuvo nusiteikęs, todėl kad ir kaip Bransos stengėsi patikinti jį, kad būtina pasiruošti bet kokiai scenarijaus baigčiai, jis kaip mat rasdavo bent vieną argumentą, kodėl šitaip neturėtu nutikti. Tai kad Branson buvo vieninteliu asmeniu, kuriuo buvo galima aklai pasitikėti, kuomet tai lietė jo brolio likimą, jis buvo tikras šimtu dešimt procentų. Todėl leisti jai mirti, bei likti vien tik su vardu "Nicole", buvo ta mintis, kurią šis vijo šalin. Žinoma, pasinaudodamas savo gebėjimu lengvai sugundyti moterį, nesąmoningai priverčiant ją daryti tai, ko ji greičiau nenori, buvo vienas iš jo "talentų". Bet daryti tai vienas, jis neketino. Branson toliau "kalė" savo, o šis tik neigiamai supurtė galvą, nukreipdamas savo šviesias akis kažkur kitur, tik ne į pašnekovės pusę. Jis buvo tikras, šiandiena baigsis taip, kad ji liks gyva. Kitos baigties neturėjo būti. Šviesiaplaukė jau buvo priglausta prie jo kūno, kuomet šis desperatiškai stengėsi iš savo galinės džinsų kišenės ištraukti automobilio, kurį šitaip sausojo, raktelius. Mintis apie tai, kad netrūkus laukė malonus pasismaginimas su vilkais, kurie turėjo kristi negyvi, jį jaudino. Tai keista, bet vien tai kad jam buvo suteikta progą, tiksliau priežastis, savo paties rankomis atimti gyvybę mažu mažiausiai vienam iš Lockwood'u, priverčiant Pierce kentėti, ir tada atsikratyti ja, vertė jį reaguoti net žemiau bambos: - Pažadu, kad kuomet pasibaigs ši naktis, aš būsiu šalia, kuomet tas šunpalaikis kris. Ir negana to, mes abu galėsime atsikratyti Pierce amžiams. Už tai, kiek žalos ji buvo padariusi šiai šeimai. - Tai buvo taip banalu, bet net dabar jis putė miglą į Branson akis, naudodamasis tuo, kad ši nekentė tos moters dėl to, ką ši buvo padariusi jauniausiam iš Salvatore. Ir žinoma, nors jis ir vadovavosi vien tik savo priežastimis, kuriuose nebuvo minimas brolis, žodžiais stengėsi "primesti", kad viso ko priežastys yra kitos.
- Tie maži cypiantis šuniukščiai bus priversti slėptis, kaip tai būdavo ankščiau. Ir manęs visiškai nejaudina tai, kad jų vadas, turi kelis varžtelius, pasuktus tinkama linkme. Mes sudorosime juos, kad ir kiek tai kainuotu. Tuo pačiu metu, sugrąžindami atgal mūsų bendrą draugą. - Mergina staigiai ėmė trauktis, ir buvo nesunku suprasti kodėl. Jis niekad nebuvo geras, ir net tais retais momentais, kai atrodydavo kad yra kitaip, visuomet buvo savanaudiška priežastis, kuri paaiškindavo jo veiksmus. Vienas paskutinių jų susitikimų buvo paremtas išdavyste, pirmiausia iš jo pusės, kuomet moteris buvo palikta "kepti", kitas kuomet jis buvo padegtas vieno iš šio meilužių. Neigiamai supurtydamas galvą, jis dusliai pratęsė: - Kaip sau nori. - Tokiu būdu pakomentuodamas merginos norą eiti savo kojomis, šis aplenkė ją, kaip mat sulysdamas į automobilio saloną. Laiko nebuvo daug, o Lexi negebėjo judėti greitai. Visgi, jis nusprendė suteikti jai tai, ko ši taip beviltiškai reikalavo, atstumą. Krenkštelėdamas, jis vos tvardė šypseną, kuomet šviesiaplaukė nusprendė nubrėžti ribas: - Aš nesiūliau tau rankos ir širdies, panelė Branson. Tik pasakiau kad kartu galime padaryti daug daugiau, nei po vieną. Ir dabar, taip. Tu man esi reikalinga labiau nei manai. Kaip ir aš tau. - Jis ištempė savo kampinę šypseną, kuri nereiškė nieko gero, sulaukdamas kol moteris sulips į automobilį. Ir tuomet, nebe pratardamas ne vieno žodžio, išsuko iš savo namo kiemo, keliaudamas ten, kur turėjo dabar vykti Mikaelson'ų šventė.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Human emotions are a gift from our animal ancestors. Cruelty is a gift humanity has given itself.

avatar
Christoffer Cross
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 258
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 49
Miestas : Dark side of New York
Draugai : Lili Alvar
Rūšis : The Other (49/2000+)
Darbo paskirtis : Being a great dad!

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į VIDŲ, KORIDORIAI

Rašyti by Christoffer Cross on Tr. 09 24, 2014 3:41 pm


_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Human emotions are a gift from our animal ancestors. Cruelty is a gift humanity has given itself.

avatar
Christoffer Cross
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 258
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 49
Miestas : Dark side of New York
Draugai : Lili Alvar
Rūšis : The Other (49/2000+)
Darbo paskirtis : Being a great dad!

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į VIDŲ, KORIDORIAI

Rašyti by Christoffer Cross on Št. 10 04, 2014 1:56 pm

Sugrįžimas namo, nebuvo toks skubotas, kaip kad kelionė į vestuves, į kurias ne vienas jų nebuvo pakviestas. Nepaisant to, kad jis be jokios abejonės labai troško pasižiūrėti į tų lapų, kuriuos ištraukė Branson, turinį, vairuoti teko jam. Greičiausiai todėl, kad tik esant gyvybės ir mirties klausimui, jis būtu leidęs kam nors kitam "drožti" jo ištikimiausią antrąją pusę. Kuomet prabėgo mažiausiai kelios valandos, automobilis pagaliau buvo sustabdytas jo namo kieme. Ši vieta buvo labai tuščia, bent po brolio mirties, kitaip įsivaizduoti namų ir nebuvo įmanoma. Jie buvo ryškiai per dideli vienam asmeniui, todėl Lexi išreikšta iniciatyva, norint čia apsistoti privertė jį kiek geriau pasijausti. Kuomet neskubėdamas išlipti iš transporto priemonės, jis specialiai pasisuko į kartu važiavusios Branson, pusę, negarsiai prasitarė: - Naudokis mano kambariu, aš nusigausiu į vieną iš likusių. - Buvo sunku paaiškinti, kodėl jis neleido niekam užeiti į brolio kambarį. Tiksliau priežastis buvo labai svarbi, ir ji atskleistu tai, kad jis yra gerokai nušokęs nuo proto, jei tiesa galiausiai paaiškėtu. Brolio kambarys buvo užrakintas, o raktas pastoviai buvo pakabintas ant Salvatore kaklo.
- Nenoriu kad kas nors ten vaikščiotu. Iki tos dienos, kai Stefan'as sugrįš, niekas neturi pasikeisti. Kaip jis paliko viską, taip ir suras. Ir aš labai tikiuosi, kad tavo smalsumas nesukiš nosies ten, kur aš draudžiu. - Visa bėda buvo tame, kad dar prieš pusę metų, jis į brolio kambarį pastatė karstą, kuriame ir buvo paliktas jo kūnas. Ne taip kaip žmonių, vampyro kūnas, neiro. Buvo tiesiog "mumifikuotas" to amžiaus, kurį šis buvo nugyvenęs. Ir tai kad jis visiems "gražiai" nupasakojo, kad Stefan'as buvo tvarkingai patalpintas po žeme, buvo blefas. Išlipdamas iš transporto priemonės, iš kart perklausė: - Tai eisi, ar toliau skiesi man pasakas apie šaldytuvus su kraujo paketais?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Human emotions are a gift from our animal ancestors. Cruelty is a gift humanity has given itself.

avatar
Christoffer Cross
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 258
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 49
Miestas : Dark side of New York
Draugai : Lili Alvar
Rūšis : The Other (49/2000+)
Darbo paskirtis : Being a great dad!

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į VIDŲ, KORIDORIAI

Rašyti by ATIDUODAMA #52 on Št. 10 04, 2014 2:44 pm

Kelione buvo ilga, juolab todel, kad Lexi neketino nusileisti po to kai jai buvo pasakyta, kad juodu neturi laiko apsipirkinejimas. Jiems sustojus prie kazkokio prekybos centro pakeliui i Salvatore dvara, ji paliko Damon'a laukti automobilyje, o pati tuo tarpu paskubomis aplanke kelias parduotuves. Jai reikejo patogesniu rubu nei tie, kuriuos dabar devejo, taciau pasidavusi moteriskam silpnumui ji apsipirko vadovaudamasi grazu>patogu principu. Tik stovedama prie kasos ir vesdama savo kreditines korteles PIN koda Lexi atkreipe i demesi i seksualius apatinius drabuzius, kuriuos paskubomis buvo isimetusi i apsipirkinejimui skirta krepsi. Dar pries tai kai ji spejo pasakyti kasininkei, jog persigalvojo ir minetu rubu ji neketina pirkti, jie jau buvo supakuoti i nedideli dailu krepseli. -As tiesiog megstu grazius apatinius, tai nieko nereiskia,-sutikusi reiksminga ja aptarnavusios merginos zvilgsni, sviesiaplauke neigiamai papurte galva, tarsi staiga susiprotejusi, kad teisinasi jos nepazistanciai moteriai ji neigiamai krestelejo galva. -Manai tai kazka reiskia?-noredama suzinoti moteriska nuomone ji islenke savuosius antakius. Kai pardaveja tik nusisypsojo ir linktelejo tai akivaizdziai issauke priesiska Lexi reakcija. -Pamirsk si pokalbi,-atemusi is prasalaites prisiminimus taip paprastai kaip butu palinkejusi jai geros dienos netrukus sviesiaplauke jau vel sedejo Salvatore priklausanciame automobilyje. Tikedamasi, kad krepselis su gerai zinoma apatiniu kompanijos emblema liks nepastebetas, paskubomis sukiso ji i viena is didesniu tasiu ir numete ja ant galines sedynes. Likusia keliones dali ji praleido neistardama nei zodzio, mintyse pergalvodama savo pacios poegius ir galima ju reiksme.
Kai automobilis sutojo Damon'o zodziai priverte ja krupteleti. -Ne, gali buti tikras, kad tavo prasyma gerbsiu,-ji atrode ne sava, siek tiek issiblaskiusi. -As… apsistosiu kuriam nors is kitu kambariu,-islipusi is automobilio ji pasireme i atviro lango rema, kad tardama siuos zodzius galetu matyti pasnekovo veida. -Aciu uz tavo svetinguma, bet ilgai uzsibuti neketinu, katik prisiminiau, kad ketinau isidarbinti miestelio ligonineje, o ji yra visai kitoje puseje,-isspaudusi sypsni ji atidare galines dureles ir pasiciupusi sau priklausancius krepsius netrukus dingo vaikinui is akiu.
Pakeliui i viena didesniu svieciams skirtu kambariu ji stabtelejo svetaineje, kur pasiciupo buteli sampano ir viena. Ji turejo proga svesti. Ji liko gyva ir ji ketino tai aplaistyti. Radusi kambari kuris turejo nuosava vonios kambari ji nieko nelaukdama pasiruose putu vonia ir isipylusi sau taure sventems skirto gerimo pries tai patikrino ar kambario durys uzadrytos. Jos nusivylimui miegamieji neturejo itaisyto uzrakto todel jai teko improvizuoti. Nusivilkusi debeta palaidinuke ji uzkabino mineta rubeli ant isorines duru rankenos tikedamasi, kad tai indikuos, jog kambario ''savininke'' yra uzsiemusi.
avatar
ATIDUODAMA #52
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 201
Įstojau : 2013-08-08

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į VIDŲ, KORIDORIAI

Rašyti by Christoffer Cross on Sk. 10 12, 2014 2:56 pm

Leisdamas pašnekovei patekti į namus pirmai, kažkuriuo metu jis nesistengė nieko pasakyti, viso labo apsvarstydamas visus paskutinių šešių mėnesių įvykius. Ir kuomet pagaliau sugebėjo suvokti kad prieš tai Branson paminėtas raganos vardas jam buvo pakankamai girdėtas, kaip mat pasileido į savo namus. Peržengdamas per koridorius, kurie pagal skleidžiamus garsus vedė link to kambario, kurį buvo pasirinkusi Bransos, sustojo prie durų, ant kurių rankenos buvo užkabinti marškinėliai. Jo veide pasirodė pastebimas šypsnis, kuomet šis nukeldamas minėtą daiktą nuo rankenos, sau po nosimi burbtelėjo: - Lexi, mes ne koledže, kad šitaip darytume. - Įtraukdamas oro į savuosius plaučius, jis kaip mat pravėrė duris, patekdamas į kambario vidų. Palyginus su svetaine, kurioje jis ir praleisdavo beveik visą laiką nuo brolio mirties dienos, kalbarys atrodė pakankamai tvarkingas. Kuomet jis švystelėjo marškinius ant lovos, nusprendė nevaidinti džentelmeno, ir iš karto patraukė į vonios kambarį. Neskaitant putų, kurios dengė Lexi kūną, ji buvo visiškai nuoga. Tačiau Salvatore nesutelkdamas tam per daug dėmesio, pasirėmė į kriauklę, pats pradėdamas kalbėti: - Nesikuklink šitaip, neturi nieko, ko nebuvau matęs ankščiau. - Akivaizdu kad mintis pasirodyti čia, nebuvo tai kad jis ketino kaip nors įsivilioti Branson į lovą dar kartą, todėl negaišdamas laiko, kaip mat ėmė dėstyti savo mintis: - Nicole. Ragana apie kurią kalbėjai, kuomet pasirodei mano namuose. Ar yra bent maža tikimybė, kad ji raudonplaukė? - Su apkalbama moterimi jam ne kartą buvo tekę susidurti, vien atsižvelgus į tai, kad raudonplaukė buvo dalinė jo gyvenimo dalis, kuomet šis stengėsi ekstremaliausiu būdu gauti ne menką sumą pinigų. Istorija, kurią jis pasakojo Mikaelson namuose buvo tikra, tačiau apie ją žinojo vos keli asmenys. Ir Nicole, buvo viena iš tų, kurie dalyvavo.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Human emotions are a gift from our animal ancestors. Cruelty is a gift humanity has given itself.

avatar
Christoffer Cross
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 258
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 49
Miestas : Dark side of New York
Draugai : Lili Alvar
Rūšis : The Other (49/2000+)
Darbo paskirtis : Being a great dad!

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į VIDŲ, KORIDORIAI

Rašyti by ATIDUODAMA #52 on Pen. 10 17, 2014 4:23 am

Isgirdusi zingsnius, kurie sklido is miegamojo, kuriame ji buvo apsistojusi, Lexi piktai papute lupas. Dar vaikinui nepasirodzius vonios kambaryje, ji zinojo, kad jis nepasikuklins sutrukdyti jos net ir puikiai zinodamas, kad tokiu budu jis perzengia visas privatumo ribas. Nors is esmes ji per daug nesigedijo nuogo savo kuno, kuri vaikinas, deja, jau buvo mates, kad ir kiek kitomis aplinkybemis, jam atsidurus priesais, ji nevalingai susiguze. -Ar tai negali palaukti!?-iskelusi abu savo antakius ji tuzminga savo zvilgsni nukreipe i Salvatore, kuris akivaizdziai jautesi itin patogiai. Praradusi vilti ji is sio kambario iskrapstyti kai jis eme destyti savo pastebejimus apie raudonplauke ragana, tiesiog piktai uzverte savo akis. -Ka tuo nori pasakyti?-ji akivaizdziai nesuprato ka merginos plauku spalva turi bendra su jo brolio prisikelimu ir kodel tai buvo taip neatideliotina. -Ar tai tikrai negali palaukti?-stebedama kaip jos kuna dengiancios putos ima pamazu sklaidytis ji beprasmiskai bande jas islaikyti tam tikrose vietose. -Taip, jos plaukai ganetinai ilgi ir ryzkiai raudoni,-staiga Lexi demesi patrauke suvibraves jos mobilusis. Kadangi laike telfona visais salia, slapiais pirstais suemusi, visa laime, vandeniui atsparu aparata, perskaite ekrane pasirodziusia trumpaja zinute. Numeris buvo nezinomas, bet pranesimo turinys merginai aiskiai sufleravo, kad ja atsiuntes asmuo yra ne kas kitas kaip Isaac. Jos lupos savaime kilstelejo abu lupu kampucius aukstyn. Ji niekuomet nebuvo davusi jam savo numerio, beto nuo ju paskutinio susitikimo buvo praeusios daugiau nei dvi dienos. Padejusi telefona atgal ant nediduko staliuko salia vonios ji vel savo zvilgsni grazino i Damon'a. -Jei zinai apie kuria ragana as kalbu, nesuprantu ka vis dar cia veiki. Kuo greiciau ja surasim, tuo greiciau tavo brolis vel bus su mumis,-ragindama vaikina pasisalinti ji buvo visai pamirsusi apie nepaklusnias putas, kurios buvo spejusios isdavikiskai atidengti jos kuna. Jos israiska buvo vis dar ori kai nepaisydama pasnekovo ji visu ugiu islipo is vonios ir priejusi prie komodos i kuria buvo atsiremes Salvatore, is vieno stalciaus issitrauke baltos spalvos ranksluosti. Isisupusi i mineta daikta ji savo tamsias akis pakele i vaikina, kuris vis dar nerode noro pasisalinti. -Nemandagu spoksoti,-uztvirtinusi ranksluoscio gala taip, kad ji laisvai galetu judinti rankas nesibaiminant, kad jos laikinas ''drabuzis'' nukris, ji atidare kita stalciu, i kuri jau buvo spejusi susideti neseniai isigytus rubelius. Uz akiu uzkliuve gan provokuojantys apatiniai priverte ja vos regimai sypteleti. Mintis apie susitikima su vilkolakiu verte ja siek tiek nekantrauti, taciau ji nenorejo, kad vaikinas manytu, jog ji to lauke ar tam ruosesi. Tai buvo laikina ir turejo liautis, butent todel ji specialiai venge kisti nosi is namu, nenoredama su juo susitikti, bet po gauto pranesimo jis vel buvo uzvaldes jos mintis ir tai nezadejo nieko gero.
Palikusi apatiniu dilema kiek velesniam laikui, ji issitrauke dvi palaidines, viena ju turejo itin gilia iskirpte, kai tuo tarpu antroji buvo kiek santuresne. Prisidejusi jas prie saves viena po kitos ji stebejo save veidrodyje negaledama apsisresti. Atspindyje uz saves matydama Damon'a ji trumpam sabtelejo. -Tau viskas gerai? Damon'ai prasau pasakyk, kad neesi su ja permiegojes ir dabar ji taves nekencia ir todel viska teks tvarkyti man vienai?-suraukusi antakius ji sunere abi rankas sau po krutine. -Beje, ar esi kada nors... na zinai... buves su... kitai barikadu pusei atstovaujanciu asmeniu?-smalsuas verte ja elgtis siek tiek neapgalvotai. Susiprotejusi, kad tokiais klausimais ji gali vaikinui suketi itarima, ji akimirksniu pakeite tema. -Tarkim, juk vampyrai gali uzkalbeti raganas.. arba vilkolakius..-nusukusi zvilgsni vel ima raustis tarp drabuziu. -Argi ne?...
avatar
ATIDUODAMA #52
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 201
Įstojau : 2013-08-08

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į VIDŲ, KORIDORIAI

Rašyti by Christoffer Cross on Pen. 10 17, 2014 12:54 pm

- Ne. Jei tai būtu galima atidėti, manai kad mano pasirodymas butu grįstas tuo, kad noriu tave pamatyti nuogą? - Tuo pačiu metu, kai specialiai kilstelėdamas vieną iš savo antakių, leido veide taip pat šmėkštelėti kampinei šypsenai, kuri atitinkamai greitai pradingo. Merginos bandydamas išprašyti jį lauk, išreikšdamas tai, kad to nebus, tik labiau atsiremia į kriauklę, kurią prieš tai buvo pasirinkęs kaip savo atramą. Rankas pakeldamas iki krutinės ląstos lygio, labai ramiai šias sukryžiuoja. Akivaizdu kad negirdėdamas to, kad sudrumstė jos ramybę, kažkuriam laiko tarpui "paskęsta" savo paties apmąstymuose. Kažkodėl nesugebėdamas nei pats suprasti to, kad sugebėjo nepagalvoti apie vienintelę raganą, šiuo vardu, kuri kartas nuo karto šmėžuodavo pro jo akiratį, kuomet šis stengėsi vadovautis kiek kitokiomis gyvenimo taisyklėmis. Specialiai dirstelėdamas į Branson, bei šios bergždžius bandymus pasislėpti po vonios putomis, prataria: - Kiek manai mūsų laikais yra moterų, kurios yra pavadintos šiuo vardu? Mano pažįstama pasižymi kiek išskirtine, "rėkiančia" išvaizda. - Veide vėl pasirodė jam taip būdingas kampinis šypsnys, kuomet vampyras nukreipė savo akis į iš vonios išlipusią Branson. Šiek tiek iškeldamas savus antakius, tačiau per daug nesusireikšmindamas, nusprendžia kad tai ką šis turi pasakyti yra kur kas svarbiau, nei tai kas buvo matoma priešais: - Vardas Nicole, ilgi ir raudoni plaukai. Mergyt, manau kad mums sekasi. Aš ne vien žinau kas ji, bet ir kaip ją galima susirasti. - Patenkintas tuo, kad jo pažįstama asmenybė ir yra tas asmuo, apie kurį buvo užsiminusi Lexi, šiek tiek atsitraukia nuo vonios, kuomet pristabdytas merginos susidomėjimu apatiniu trikotažu, trumpam užsikerta. Būdamas pasiruošęs ją kaip nors patraukti per dantį, jau buvo besižiojantis tai padaryti, tačiau lemtinga akimirka, sulaukdamas jos klausimo,  nukreipia savo mintis kiek kitokia linkme: - Manęs niekad netraukė tos moterys, kurių arogancijos lygis yra aukštesnis nei mano. Tačiau to paties negaliu pasakyti apie savo brolį. - Eilinį kartą sujudindamas savo ryškius antakius, pasinaudoja proga kad mergina renkasi savo palaidines, todėl smalsumo vedamas pradaro būtent tą stalčių, kurį šį tyrinėjo prieš tai. Kuomet pakabina vienas iš labiausiai patraukusių jo dėmesį apatinių, ant rodomojo piršto, šiek tiek pasukioja atrastą drabužį, it tai būtu vėliava: - Jei paklaustum manęs, sakyčiau taip šitiems. - Išspausdamas pasipūtelišką šypseną, Salvatore specialiai įsmeigė savo žvilgsnį į šviesiaplaukės pusę: - Ką velniai rautu turi omeny? Ar aš kada nors buvau permiegojęs su raganomis? Taip. Tai tas pats, kas paprasti žmonės, tik kad su papildomu prieskoniu. Vilkėmis? - Jo mina buvo lengvai įskaitoma, todėl nesunku buvo pastebėti šiokį tokį pasišlykštėjimą: - Tikrai ne. Pati pagalvok, jų sukandimas mums mirtinas, o mano sekso poreikiai retai kada būna "vanilinio" stiliaus. O dar tas faktas, kad pusę savo gyvenimo šie praleidžia būdami gauruotais jorkšyro terjerais, manęs ne kiek nesujaudina. - Jis perlenkė lazdą, sudarydamas tokią savo nuomonę apie vilkolakius, paprasčiausiai todėl kad negebėjo jų pernešti. - Atsikvėpdamas, bei tuo pačiu aiškiai susiaurindamas savo akių vokus, ryžtasi perklausti: - Ir to manęs klausia vampyrė, kuri gyvena ilgiau nei aš? - Vos pastebimai palenkdamas galvą, pratęsia: - Kur jau įklimpai Lexi? Ir nesakyk kad niekur, vien ant tavo kaktos šviečia užrašas, kad jau sugebėjai susidirbti, dėl ko jau kelias dienas neapleidi mano namų. Prieš tai taip karštligiškai stumdama mane, ką nors daryti tam, kad susigrąžinti tavo geriausią draugą. O dar tie tavo seksualūs apatiniai, drįstu teigti kad yra ne dėl manęs. Nes man gražiausia kai jų iš viso nėra.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Human emotions are a gift from our animal ancestors. Cruelty is a gift humanity has given itself.

avatar
Christoffer Cross
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 258
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 49
Miestas : Dark side of New York
Draugai : Lili Alvar
Rūšis : The Other (49/2000+)
Darbo paskirtis : Being a great dad!

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į VIDŲ, KORIDORIAI

Rašyti by Elena Winchester on Št. 10 18, 2014 4:33 am

Staiga, visiškai netikėtai Salvatore kelnių kišenėje ima zvimbsėti telefonas, kuris praneša apie tai kad buvo gauta trumpoji teksto žinutė su atitinkamu pranešimu: "Man skubiai reikia tave pamatyti. Lauksiu už poros valandų, netoli nuo Mandylor šeimos pilies. Damon, tai Katherine... Ji vėl ėmėsi savo. Prašau, tai yra labai svarbu, neignoruok kaip kad darei tai visus pusę metų".

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Inside all of us is a light, but some beacons are darker than others, and some are so dark they never realize they are a form of light at all.
avatar
Elena Winchester

I couldn`t miss your hundred and whatever birthday.


Pranešimų skaičius : 1970
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 25
Miestas : Los Andželas
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Būsima chirurgė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=LSa6lqGt__A

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į VIDŲ, KORIDORIAI

Rašyti by ATIDUODAMA #52 on Pir. 10 20, 2014 8:15 am

Pimasis vaikino klausimas akivaidziai ja papiktino. Paputusi lupytes ji nudelbe vaikina atitinkamo ''kalibro'' zvilgsniu, kuris turejo reiksti ''kad tu prasmegtum skradziai''. Mintis, kad Damon'as elgesi taip, tarytum jie butu buve viso labo partneriai ja erzino. Pastverusi apatinius vaikinui is ranku Lexi atrode pasipiktinusi tokiu akiplesisku jo elgesiu. -Klausyk, saunu, kad zinai kas toji musu ragana,-veidmainiskai syptelejusi ji pastvere viena is palaidiniu, apatinius ir netrukus pradingo uz senovines persirenginejimui skirtos uzdangos. -Man tiesiog smalsu,-naudodamasi proga, kad neprivalo islaikyti akiu kontakto su asmeniu, su kuriuo kalba, ji nuziurejo savo atvaizdi veidrodyje. Gili iskirpte ir madingo kirpimo sijonas bei prabangus aukstakulniai priverte jos veide pasirodyti savimi patenkintai sypsenai.
-Kol tu surasi ragana, as negaliu niekuo tau padeti,-praejusi pro vaikina atgal prie komodos, surado jos stalciuje vieninteli ten buvusi jos megstamu kvepalu buteliuka. Jos veide vis dar buvo uzsilike sypsenos likuciai. Pamazu tapo akivaizdu, kad Lexi mintys buvo okupuotos kito asmens ir tai ja veike itin teigiamai. -As tiesiog turiu sutvarkyti siokius tokius asmeninius reikalus, tai nereiskia, kad esu bent kiek maziau suinteresuota tavo brolio sugrazinimu. Tesiog…-emusi sukuoti it silkas glotnius savo plaukus ji nesusivaldziusi prunkstelejo del paskutines vaikino pastabos. -Del dievo meiles, Salvatore, as esu suaugusi mergaite, normalu, kad turiu poreiskiu,-ir toliau ignoruodama salimais stovejusi asmeni, "sustume" savo krutis tik dar labiau isryzkindama savo iskirpte. -Savo darba cia atlikau, tu zinai, kad yra budas ir zinai kaip tai gauti todel jeigu tu nieko peies, sianakt as negrisiu,-baigusi pasidazyti lupas ji buvo pasirengusi iseiti, taciau cia pat suvibravo Damon'ui priklausantis mobilusis. Pasinaudojusi avo greicio persvara, Lexi pirmoji pastvere telefona ir nieko nelaukusi perskaite ekrane pasirodziusia zinute. Jos pergalinga sypsena akimirksniu pranyko suvokus, kad zinute atsiunte ne kas kitas kaip "antrininke". -Pf... Negaliu patiketi. Ta kale tiesiog nesiliauja jumis naudojusis,-numetusi telfona atgal jo teisetam savininkui ji pasisuko eiti link duru, vedusiu i miegamaji. -Visuomet sakiau tavo broliui, kad ta dviveide visuomet buvo visu jo problemu saltinis, panasu, kad dabar tu esi jos ''sunytis''...
avatar
ATIDUODAMA #52
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 201
Įstojau : 2013-08-08

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į VIDŲ, KORIDORIAI

Rašyti by Christoffer Cross on Kv. 10 23, 2014 12:51 pm

Pakankamai ramiai reaguodamas į tai, kad moteris esanti jo namuose kažkuriuo metu buvo priversta pasijausti taip, tarytum, būtu pastatyta į labai nepatogią padėtį, leido šiai pasiimti savo apatinius, kaip tik tuo metu veide išspausdamas kiek pasipūtimu dvelkiančią šypseną. Tačiau, nesistengdamas iš karto pulti į komentarus, Salvatore pasisuko taip, kad būtu priešais veidrodį, o tiksliau priešais daiktus, kurie buvo sudėti ant lentynos. Vien aplinka, kuri buvo sudaryta šiuose namuose, pradedant nuo veranda ir baigiant svečių kambario vonia, akivaizdžiai buvo gerai apgalvota. Vintažiniai baldai, aplinka dalinai primenanti aukščiausios klasės viešbutį, kur yra už naktį reikalaujama sumokėti mažiausiai kelis tūkstančius. Įsistebėdamas į buteliukus ant lentynos, vampyras akivaizdžiai suraukė savus antakius, po ko pasisakė: - Vadinasi nori visą tą reikalą sukrauti ant vieno mano pečių? Kaip manai į tai reaguos tavo geriausias draugas, kuomet sugrįš iš numirusių? Kad prisidėjai vien tik tuo, kad nukreipei mane pas reikiamą asmenį ir paskui purvino darbo atsisakei? - Prunkštelėdamas, vampyras pakankamai greitai pasisuko į Branson pusę, kaip tik tuo metu, kai moteris pasislėpė už širmos. Susiaurindamas savo akių vokus, jis neskubėjo prasitarti, gerai pasverdamas kiekvieną savo planuojamo monologo žodį. Ir kuomet šis pravėrė burną, nepasikuklino pratęsti savo minčių srautą: - Jei manai kad tai kad ją pažįstu, tai reikš kad susėsime prie gero viskio butelio ir aptarsime nuo ko pradėti, labai labai klysti. Vien faktas, kad mano brolis ją paliko ant ledo, net mane neverčia jos geriausiu draugu. - Kilstelėdamas savus antakius, ir įsistebėdamas į šviesiaplaukės pabrėžtas kūno linijas, staiga nutilo. Nemaloni mintis kaip mat perskrodė jo mintis, po ko šis pagaliau nebe atlaikydamas sukrizeno. Plati šypsena, bei į šalį nusuktas žvilgsnis bylojo apie tai kad situacija, kurią šis įsivaizdavo, kėlė ne menką juoko priepuolį: - Dabar aš suprantu. Tu visiškai pamišusi, miegi su šuniukščiu? - Neigiamai supurtydamas galvą, jis kaip mat perbraukė ranka sau per sprandą, lyg ir žengdamas kelis žingsnius lauk iš vonios, tačiau ir toliau negalėdamas liautis komentuoti: - Man net neįdomu kuris iš tos avinų bandos patraukė tavo dėmesį. Bet tu rimtai? Lexi, velniai griebtu. Mes visiškai nesuderinami su jais, o tu žaidi pakankamai pavojingą žaidimą. Kiek manai laiko trūks, kol jis ant tavo kūno paliks sukandimo žymę, kad ir netyčinę? Vėl bėgsi pas mane, kad bandyti rasti būdą, kaip tave ištraukti iš bėdos? Negaliu patikėti, rimtai. Prisiekiu, elgiesi taip pat neprotingai, kaip ir mūsų abiejų nemėgstama Pierce. - Šiek tiek kilstelėdamas savus antakius, net nespėjo sureaguoti į tai, kaip sureagavo jo telefonas, kuomet šis kaip mat atsidūrė šviesiaplaukės rankose. Iškeldamas antakius, jis te kilstelėjo ranką, pirštų sujudinimu paragindamas sugrąžinti jam priklausantį daiktą: - Aš net nežinau kas ten parašyta. - Kuomet mobilusis atsidūrė jo paties rankose, giliai įtraukdamas oro į savuosius plaučius, prasitarė: - Už ką tu jos taip nekenti? Niekada nebuvai man atsakiusi į šį klausimą, o man tikrai labai įdomiai tai skamba. Dėl to kad ji atrodo kaip Katherine? Koks skirtumas, moteris gyvena savo gyvenimą, o aš ne iš tų, kurie savo buvusias laiko šetono išperomis.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Human emotions are a gift from our animal ancestors. Cruelty is a gift humanity has given itself.

avatar
Christoffer Cross
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 258
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 49
Miestas : Dark side of New York
Draugai : Lili Alvar
Rūšis : The Other (49/2000+)
Darbo paskirtis : Being a great dad!

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į VIDŲ, KORIDORIAI

Rašyti by ATIDUODAMA #52 on Št. 11 01, 2014 8:47 am

Dar budama uz simos ji nesusilaike nepakomentavusi vienos Damon'o pasakytos frazes. -Tavo brolis bus man dekingas, kad neleidau tau ir toliau saves zlugdyti saves gailint,-atsidurusi priesais savo pasnekova ji sunere rnkas sau po krutine. -Nesu tavo aukle, Damon'ai. Beto... niekad nezadejau, kad mes bendradarbiausim,-neigiamai papurciusi galva ji nuzvelge savo atvaizda veidrodyje. -As issiaikinau, kad yra asmuo galintis tavo broli sugrazinti, tavo darbas yra ja surasti. Jei ji nepasiduos tavo meilikavimams, del ko jos visiskai nekaltinciau... Nes patraruoju metu esi tikras subingalvis,-sumurmejusi ji veidmainiskai syptelejo. -Tuomet imsimes jos drauge, o dabar, kaip jau minejau, turiu siokiu tokiu planu,-praeidama pro vaikina ji spejo pamatyti kaip idemiai jis nuzvelge jos apranga. -Nebuk juokingas,-suraukusi antakius ji atrode nesuzaveta tuo, kad vaikinas ja demaskavo, taciau tuo paciu, nebuvo pasirengusi prisipazinti. -Mane dar neseniai vienas ju uzpuole, pameni?-jos vaidyba visuomet buvo stiprioji Branson puse, todel ne kiek nesutrikusi ji tik koketiskai syptelejo. -Jei tau tau taip idomu su kuo as susitikineju, galejai tiesiog manes pakllausti,-ji atrode labai savimi uztikrinta. -A, vos nepamirsau. Tai nera tavo reikalas,-siek tiek primerkui akis ji veidmainiskai syptelejo kai is jos buvo atimtas Salavtore priklausantis telefonas. -Viskas, kas susije su Katherine vercia mano skrandi nevalingai susitraukineti. Jos antrininkes nera isimtis,-piktai paputusi lupytes ji nuzvelge jo rankose atsidurusi mobiluji su akivaizdzia panieka veide. Ji nemego Elena'os uz tai, kad si visuomet uzeme ir uzims atitinkama kertele Damon'o sirdyje, kurios kadaise trosko Lexi. -Ka manai pasakys tavo brolis del to, kad uzuot susikoncentraves ties raganos paieskomis, leidaisi blaskomas antrininkes ir kaip visada neatideliotinu jos reikalu?-naudodamasi dar visai neseniai pries ja pacia panaudota taktika ji pergalingai syptelejo. -Tau spresti kas siuo metu yra tavo prioritetai,-letais aukstakulniu zingsniais nukauksejusi iki isejimo ji dar karta atsisuko. -Treciame stalciuje yra mano uzrasai. Tai viskas ka man pavyko issiaiskinti apie ragana ir kur butu galima ja rasti. Pameciau jos pedsakus pries beveik savaite, paskutiniai ja mate zmones tvirtina ja mate tamsiu, garbanotu plauku moters kompanijoje. Tai viskas. Kazkodel mane kankina bloga nuojauta, kad ta ragana yra reikalinga ne tik mums..
avatar
ATIDUODAMA #52
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 201
Įstojau : 2013-08-08

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į VIDŲ, KORIDORIAI

Rašyti by Christoffer Cross on Sk. 11 23, 2014 3:39 pm

- Manai mano brolis norės pirmiausia pamatyti mano, dažniausiai viskuo nepatenkintą, snukį? Nors ir visiškai nesuprantu jūsų platoniškos draugystės, kuria taip džiaugiatės. Bet tikiu, kad jam bus kur kas svarbiau žinoti, kad viskame dalyvavai ir tu, Lexi. Kas liečia mane, nebuvau nuleidęs rankų, bet ir neįsivaizdavau kad yra galimybė, apie kurią pasakei šios dienos ryte. Todėl, gali būti tikra, eisiu iki galo, kad jis vėl būtu gyvas. - Šiek tiek iškeldamas savo ryškius antakius, vyras atsirėmė į spintelę, prie kurios tuo metu buvo užsilikęs. Abiem delnais pasiremdamas į minėto baldo paviršių, vampyras specialiai patempė savo lūpas į kampinio pobūdžio šypseną, kas galiausiai nulėmė tai, kad Branson perdėtas pasitikėjimas savimi, sugebėjo pralinksminti pastaruoju metu dažniausiai susiraukusiu būnantį vampyrą. Neskubėdamas ką nors prasitarti, jis tik nebyliai svarstė kokia yra visos tos rizikos priežastis. Šviesiaplaukė niekuomet nepriminė tokios, kuri dėl tam tikrų simpatijų, stačia galva nertu į pavojus, kuriuos aiškiai gali atnešti matymasis su vilkolakiais. Greičiausiai todėl, kad Damon Salvatore dalinosi visiškai priešinga nuomone, jis stengėsi minėtosios rūšies išvengti, o jei nepavykdavo, tuomet pakankamai greitai neutralizuoti. Todėl stovint čia, bei stebint tai, kad Branson ruošiasi į susitikimą, kuris vargiai ar pasibaigs pasivaikščiojimu parke, vampyras nesusilaikęs neigiamai supurtė galvą. Gilus oro įtraukimas į plaučius, nulėmė tai, kad jis palaipsniui ėmė dėstyti savo nuomonę: - Nesakiau kad man įdomu kas tas asmuo, anaiptol. Tiesiog nenoriu kad per kažkokį kvailį, paskui degtu tavo, turiu pripažinti labai dailus užpakaliukas. Todėl verčiau galvok galva daugiau, ir neužsižaisk su kita paderme. Jie nėra skirti tokiems kaip mes, ir tai niekuomet nepasikeis. Nebent, žinoma. Minėtasis asmuo, būtu hibridu. Tuomet, galima daiktas, kad aš dabar nestovėčiau, ir nesakyčiau kad esi visiškai kvaila, taip rizikuodama. - Liežuviu brūkštelėdamas per savo lupas, vyriškis prunkštelėjo, kuomet kalba palietė Gilbert: - Ji kadaise buvo mano. Ir tiki tuo ar ne, mano brolis kaip tik sakė kad turėčiau nepasitraukti nuo to ko noriu. Bet, charakteriai nesutapo. - Timptelėdamas lupas, jis nesivaržė kalbėti toliau: - Visgi, tai neverčia manęs jos nekęsti. Ji gera mergaitė, todėl Stefan'o likimas šiai taip pat nėra svetimas dalykas. Todėl tau leidus, nemanau kad kažkas pasikeis, jei pakeliui savo užduoties krypčiai, stabtelėsiu penkioms minutėms, prie jos. Kas dėl Nicoles, ne viskas yra pasiekiama per lovą, ypač jei tas asmuo vis dar varvina seiles dėl mano brolio. - Atsitraukdamas nuo spintelės, Salvatore kaip tyčia iki minimumo sumažino savo atstumą su Branson, nuleisdamas akis, bei tokiu būdu įsistebėdamas į šviesiaplaukės veidą: - Aš paskambinsiu tau, jei kas nors pasikeis. Todėl užsiimdama reikalais, kurie man neaktualūs, per daug toli nenusikišk telefono. - Menkas šypsnys, labiau priminė kabinimą per dantį, nei nuoširdų palinkėjimą visiškai nepradingti iš ryšio zonos.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Human emotions are a gift from our animal ancestors. Cruelty is a gift humanity has given itself.

avatar
Christoffer Cross
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 258
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 49
Miestas : Dark side of New York
Draugai : Lili Alvar
Rūšis : The Other (49/2000+)
Darbo paskirtis : Being a great dad!

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į VIDŲ, KORIDORIAI

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų


 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume