Mason'o butas

Puslapis 310 Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Kv. 01 23, 2014 5:37 am

Kai paskutiniai Jake zodziai nustelbia viska ka pries tai buvo pasakes vaikinas, pajunta tarsi kraujas jo venose butu sustinges. -Ji mane paliko,-susnabzda. -As labai stipriai susimoviau Jakai,-pakeles akis i vaikina priesais, neigiamai papurto galva. -Ivyko kai kas, ko tau geriau nezinoti,-karciai syptelejes ima autis batus. -As turiu ja pamatyti. Ar ji saugi?-pakeles akis i drauga, kuris nenuleido nuo jo akiu, akivaizdziai noredamas suzinoti kas nuo jo slepiama. -As permiegojau su Katherine,-kadangi Armstrongo veidas po siu jo zodziu atrode tik dar labiau sutrikes, nes butent tai daro visos normalios poros, priduria: -Su tavo Katherine,-turedamas omenyje jos ir Jake broliskus rysius, giliai ikvepia oro. -Ir mano Katherine mus uztiko,-baiges ristis batus pakyla i stovima pozicija priesais vaikina, nesugebedamas iskaityti jo israiskos ar kas siuo metu dedasi jo galvoje.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Jake Armstrong on Kv. 01 23, 2014 6:56 am

Vien pirmieji žodžiai, kuriuos išgirdo iš draugo, privertė viską susistatyti į savo vietas. Tapo aišku kodėl jis taip mažai informuotas apie paskutinius įvykius, bei kodėl viskas taip susimovė. Visgi nebandydamas lysti į pokalbio vidurį, tik tam tikru metu iškelia savus antakius. Neskaitant to kad nežinojo ar šiuo metu buvo geriausia supykti, ar susijuokti iš to kaip absurdiškai viskas susiklostė, nusukęs akis, neigiamai supurto galvą: - Tu tikriausiai nerimtai? Jei taip kvietėjo pabūti su kita moterimi, negi nebuvo galima pasirinkti kitos vietos, kur nors nuošaliau? - Įtraukdamas oro į savo plaučius, suprunkščia, kas paskatina jį kalbėti: - Šaunuolė Reese, manau kad gavo tai ko taip seniai troško. - Omeny turėdamas ne seksą, o atsikirtimą Katherinai, pasuka akis į Lockwood'ą: - Jos buvo geriausios draugės, kai buvo žmonėmis, ir po to kai Pierce tapo Klauso auka, vampyre, Reese įdavė ją tuo metu vampyrus medžiojusiam, ir jos meilės objektui, kapitonui Jones'ui. Tas sugriovė naujos vampyrės gyvenimo prasmę, o už tai ji pakišo Reese Mikaelson'ams. Nuo to laiko, jos niekina vieną kitą. Ir tam kad kirsti tavo Katerinai, manajai prireikė sulaukti tavęs. Nuostabu, nieko negaliu pasakyti. - Krenkštelėdamas, ir nutaisydamas tokią miną kad jo visai nežavi dabartinė situaciją, tačiau neturi teisės lysti į ne savo reikalus, galiausiai linkteli galva. - Ji savo namuose, ten patekti gali tik tie vampyrai, kuriems ji suteikė tokią teisę. Ei... - Kaip tik užmatydamas kad draugas pradėjo ruoštis išeiti iš šios vietos, suraukia antakius: - Žinau kad tai ne mano reikalas, bet. Jei nesi tikras dėl to kiek tau ji reikalinga, paleisk. Turiu omeny, ji gavo galimybę gyventi toliau nuo visų mūsų. Tu nemirtingas, o ji, žmogus. Bandydamas ją susigrąžinti, atribosi nuo normalaus gyvenimo. Pagalvok ar ji tau tikrai tiek reikalinga, ar sugebėsi pasiskirti jai, tiems daugiausia penkiasdešimčiai metų, kurie jai likę. Ar tiesiog leisi jai pajudėti toliau, be tavęs. Tai tik draugiškas patarimas, nes bet kokiu atveju, palaikysiu tave.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
i'll tell you my sins and you can s h a r p e n your knife

Jake Armstrong

Was I dead? No. I was evolving. Something you'll never do.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1304
Įstojau : 2012-10-05
Amžius : 31
Miestas : Los Andželas
Meilė : Šiuo metu vienišas
Draugai : Mason Lockwood
Rūšis : Alfa Vilkolakis

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Kv. 01 23, 2014 8:06 am

Tikejesis visko,m bet tik ne tokios draugo reakcijos siek tiek suraukia antakius. -Dabar kai visa tai prisimenu, man ir paciam tampa aisku,-karciai nusijuokia. -Viskas ivyko pernelyg staiga, nesakau, kad manimi buvo pasinaudota,-krenksteli lupu kamputyje islauzdamas sypsni. -Bet nesijauciu pilnoje savo paties kuno kantroleje. Geriau nei kas kitas zinai, kad myliu ja labiau nei savo gyvenima...-giliai viduje suprasdamas, kad draugas yra teisus, nudelbia akis zemen. -Privalau ja dar karta pamatyti,-galop vel grazines zvilgsni i Armstronga, neigiamai papurto galva. -Privalau isitikinti, kad jai viskas gerai. -Giliai viduje zinau, kad be manes jai bus geriau, bet negaliu atsikratyti to savanaudiskumo, to noro praleisti visa likusi gyvenima su ja. Negaliu patiketi, kad taip sunkiai prisibeldes iki jos jausmu taip lengvai viska suknisau,-suspaudes kumscius sunkiai tvardo ta su apmaudu susimaisiusia agresija. -Turiu tai isgirsti is jos, bet puikiai zinau, kad ji man jaucia ta pati ka ir as jai. Dabar kai ji zmogus nenoriu nieko kito, kaip tik ja apsaugoti... Jei viskas butu pasisuke kitaip, jeigu ne Klausas, dabar galeciau ja is cia issivezti, galetume gyventi normalu gyvenima, tureti vaiku...-viena ranka perbraukia sau per plaukus. -Jei ji nuspres, kad nenori manes savo naujame gyvenime, savajy pasvesiu tam, kad sunaikinciau Klausa, jo moteri ir ta vaika,-staiga jo veidui kardinaliai pasikeitus, jo akys igauna atitinkama atspalvi, ima degti kersto troskimu. -Neturiu nei vienos priezasties palikti jo gyvo. Dabar kai Katherine zmogus, atimdamas givybe bet kuriam Mikealsonui neberizikuosiu nuzudyti ir ja. Visu pirma turiu issiaiskinti ar turiu alfos gena,-atidares duris zengia i stiklo sukiu pilna laiptine. -Eini kartu?=turedamas omeny Katerinos dvara klausiamai kilsteli antakius.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Jake Armstrong on Kv. 01 23, 2014 8:31 am

- Aš negaliu tavęs teisti, kai pats esu sulindęs į mėšlą iki pat ausų. Kiekvienas darome klaidas, tereikia turėti drąsos jas pripažinti su susitaikyti su pasekmėmis. Katerina, kad ir kaip ji troško sugelti tavo moteriai, neturėjo pasinaudoti savikontrolės pametimo situaciją. Ir jei tai nebuvo paremta kokiais nors jausmais, vadinasi tai neturi jokios reikšmės. Tuo labiau, dabar turime kur kas didesnių problemų. - Omeny turėdamas tai, kad dabar pasitikėti negalima niekuo, nes net savas asmuo sugebėjo padaryti skriaudos, stodamas į priešų pusę, atsikrenkščia. - Neskubėk daryti išvadas. Jei po šiandienos susitikimo su garbane, vis dar žinosi kad ji tavo gyvenimo dalis, kovok. Buk, tas kas esi ir neleisk jai taip greitai pasiduoti. Bet jei suprasi kad gali egzistuoti be jos, tačiau visu pajėgumu, vadinasi verčiau rinkis šį variantą.
Kuomet ir pats žengia link koridoriaus, kuris vedė į laiptinę, veide ištempia šiokią tokią šypseną: - Jei esi tikrasis alfa, kad tavyje tai prabustu greičiausiai reikės gilaus sukrėtimo, arba kovos, kurios metu tavo akys nusidažys raudona, it kraujas spalva. Tuomet, ir tik tuomet gausi mokytis kaip būti ne šiaip beta hibridu, turėsi išmokti būti vadu. Tuo pačiu metu, pakeičiant mane. - Negarsiai susijuokdamas, pagaliau praeina pro durų staktą: - Tai reikš kad pagaliau išeisiu į pelnytą pensiją. - Jam bekalbant apie Mikaelson'ų nužudymą, nenorėdamas to pernelyg plėtoti, mat nenori prileisti tikimybės, kad jis taip pat mirs, mat klausas jį ir sukūrė, iškošia: - Apie tai dar pakalbėsim, vėliau. Ir žinoma, rodyk kelią. Neketinu leisti kad eitum ten vienas, jei kas nors dar bus su ja.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
i'll tell you my sins and you can s h a r p e n your knife

Jake Armstrong

Was I dead? No. I was evolving. Something you'll never do.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1304
Įstojau : 2012-10-05
Amžius : 31
Miestas : Los Andželas
Meilė : Šiuo metu vienišas
Draugai : Mason Lockwood
Rūšis : Alfa Vilkolakis

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Kv. 01 23, 2014 8:50 am

Abu pasisalina pratesdami pokalbyje Jakui priklausancioje masinoje, pakeliui i Piere priklausanti dvara.
...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Davina Hollander on Pen. 08 08, 2014 12:30 pm

PRIEŠISTORĖ: Po Katherine Pierce mirties spėjo prabėgti kelios savaitės, kurias jaunoji vilkolakė, vardu Davina, paskyrė tam, kad rasti bent menkiausią kabliuką, kuris privestu ją prie to, kad minėtos moters mergaitė dar gali būti gyva. Reikia pabrėžti, kad Davina niekuomet netikėjo tuo, kad tokios stiprios, stebuklingos sąjungos vaisius galėjo taip paprastai mirti. Ir galu gale, kur gi buvo mergaitės palaikai, jei taip iš tiesų nutiko? Teko darbuotis labai sunkiai, ir Davina buvo spėjusi pamiršti kad kartais reikia suteikti poilsio sau pačiai. Iš šalies buvo sudarytas toks jausmas, kad ji būtu ieškojusi savo pačios dukters. Štai koks stiprus buvo merginos pasišventimas naujausiam alfa, kurį ji laikė savo gyvenimo gidu. Davina jautėsi skolinga, ir tas stiprus pareigos jausmas nedavė jai paprasčiausiai pasitraukti ir nuleisti rankas, kaip tai buvo padaryta kitų asmenų. Žinoma, kiti būrio vilkolakiai taip pat, stengėsi prisidėti... Tačiau tai ganėtinai greitai tapdavo vien žodžiais, o ne veiksmais. Laikas bėgo, ir ta akimirka kai Davina pati beveik nuleido rankas, eilinį kartą tapo liūdininke to, kaip stipriai dėl netekties kankinosi jos draugas. Kas ji buvo tokia, jei priklausydama jo rūšiai būtu pasakiusi, kad pavargo? Ji neturėjo tam jokios teisės. Tai ir buvo visų vilkolakių išskirtinis bruožas, jie buvo atsidavę. Ne taip kaip vampyrai, kuriems pirmiausia buvo svarbus jų pačių kailis. Vieną vėlyvą vakara pagavusi save snaudžiant prie nešiojamo kompiuterio ekrano, staigiai atšlijo nuo stalo, ant kurio prieš taui buvo sukrovusi savo rankas. Ekrane tebebuvo užsilikusios nuotraukos iš kažkokios miesto šventės. Ir tai atrodė visiškai jokios reikšmės neturėjęs vaizdinys, jei ne nuotraukoje užfiksuota jauna pora. Šviesiaplaukė mergina ir šalia jos esantis vyras, iš esmės labai panašus į veiksmo filmų aktorių, Channing Tatum. Bet net nežiūrint į tai, kad vyras buvo merginos skonio, ir bet kurią kitą dieną ji būtu visą savo dėmesį sutelkusį į jį... Šį kartą žvilgsnis nusvyro į ant šviesiaplaukės moters laikomos mergaitės vaizdą. Šviesi, garbanota, graži ir atrodo trapi būtybė. Davinos mintyse atsirado mintis apie tai, kad Mason ir Katherine dukra turėtu būti panaši į ją. Veide atsirado menka šypsena, išdavusi keistą ramybės jausmą. Ji buvo besiruošianti išjungti kompiuterį, kuomet įdėmiau įsistebėjo į mergaitės akis. Skaisčiai oranžinis, nežmogiškas atspalvis, ir akimirksniu dingusi šypsena nuo vilkolakės veido. Tai ji... Tai tikrai Victoria. Rodomuoju pirštu pavedusi ant nuotraukos, galiausiai sugebėjo sužinoti kurioje vietoje ir prieš kiek laiko vyko minėta šventė. Tuomet šokusi į batus, bei pakeliui stvėrusi savo striukę, greitai išbėgo iš savo namų, neketindama net niekam pranešti apie savo radinį. Kelionė buvo pakankamai ilga, automobiliu, mat Davina dar tinkamai nesugebėjo valdyti savo virsmo. Tuo labiau, būdama vilko pavidale, ji visiškai savęs nevaldė. Susitikimas su šeima iš nuotraukos buvo sunkus, tuo labiau kad buvo visiškai akivaizdu tai, kad abu jaunuoliai buvo užburti. Užburti taip, kad kategoriškai atsisakė atiduoti vaiko Davinai. Teko imtis kraštutinių priemonių, apie kurias ji linkusi niekuomet neprasitarti. Finalas buvo toks, kad garbanotuoji lėlytė atsidūrė vilkolakės rankose. Tik tuomet kai įsitikino kad niekas jos neseka, o tai reiškė kad niekas be jos daugiau nežino apie tai kas nutiko, su patikimais šaltiniais susisiekusi, ji liepė pašalinti svetainę, kurioje buvo patalpintos ankščiau minėtos nuotraukos. Tuomet, pasileido į kelionę. Kelios valandos, ir ji jau buvo priešais Lockwood‘o buto duris. Kilstelėjusi vieną ranką, ji krumpliais pabarbeno per duris, kuomet kita ranka prie savęs laikė prispaudusi mažą mergaitę. Durims atsidarius, Davinos veide pasirodė šypsena: - Aš ją radau. – Tai buvo pirmieji merginos žodžiai, kuomet ji pagaliau perdavė kūdikį, jos tėvui.

PASIŪLYMAS: Netrūkus po to, kai išturėjo pakankamai ilgą ir išsamų pokalbį su vyriausiu Lockwood šeimos atstovų apie tai, kas turės būti toliau ir žinoma kaip geriausia būtu apginti mergaitę, kad per anksti nepaaiškėtu tiesa apie tai, kad ji saugi ir auga kartu su savo tėvu. Gavusi įdomų pasiūlymą sumesti daiktus dėl mergaitės saugumo užtikrinimo, ilgai nesvarstė. Davina buvo studiojų nebaigusi panelė, kurios gyvenimas per kelias sekundes apsivertė aukštyn kojomis. Svarbiausia tapo kovos už išgyvenimą, o ne „elitiniai“ universiteto vakarėliai su plastmasinėmis vienkartinėmis stiklinėmis. Sutikti persikelti į namus, kur visuomet bus karštas vanduo, asmeninė vonia ir net patogesnė lova, nei neaišku kokių laikų čiūžinys, kurį jai buvo suteikęs universiteto bendrabutis. Žinoma, ji sutiko. Tuo labiau, kad atgal buvo paprašyta prižiūrėti mergaitę, kol Lockwood‘o nebus namie. Galu gale reikėjo pripažinti ir tai, kad pats Mason merginai atrodė labai patrauklus. Tai buvo tarytum vaikiškas stiprus susižavėjimas, ką tik mokslus baigusiu, karštu universiteto dėstytoju. Kuris kartas nuo karto, praeina pro šalį vilkėdamas visai ne daug drabužių. Tokios sąlygos Davinai buvo prie širdies... Taip ji būtu padėjusi parūpinti ir mergaitės saugumą, ir suteikti malonumą pačiai sau, gyvenant kitur, nei kad prieš tai.

DABARTIS: Tikriausiai dėl to kad ji buvo sukaupusi pakankamai daug asmeninių daiktų, jų pervežimas sudarė šiokius tokius keblumus. Palaipsniui gabendama savo daiktus, šiandiena susirinko paskutinius. Ir jau turėdama savo asmeninį raktą nuo Mason Lockwood buto, pasirodė čia vidurdieni. Sunkiai pastūmusi duris, ir pagaliau užėjusi į buto vidų, negarsiai pasisakė: - Viskas, dabar jau tikrai paskutiniai. Šiandiena net raktą nuo buvusios gyvenvietės atidaviau. Ir dar kartą atsiprašau, kad užgriozdinau tavo namus... Visi šie daiktai man, tikrai yra reikalingi. – Švelni šypsena, pasirodžiusi merginos veide, tik dar labiau išryškino skruostuose esančias duobutes. Nešina dviem krepšiais, pagaliau užėjo į kambarį, kuriame miega, pastato viską į kampą, nusprendusi kad iškrauti paskutinius daiktus dar turės laiko, ir šiandiena tai nėra būtina. Tuomet ganėtinai greitai pereidama į pagrindinį kambarį, įsitaisė ant fotelio:
- Mason? Tikiuosi kad aš kalbuosi ne su savimi, ir tu esi namuose? - Kaip tyčia pakėlė savo akis, bandydama įžiūrėti ar nėra viena.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
wish i’d been a p r o m  queen  f i g h t i n g  for the title

Davina Hollander
bruklino gyventoja

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 212
Įstojau : 2013-07-29
Amžius : 23
Miestas : Bruklinas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Beta vilkolakė
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Št. 08 09, 2014 4:42 am

Victoria buvo visas jo gyvenimas. Nuo tos akimirkos kai pereme mergaite i savo rankas jis retai ja paleisdavo. Jis mazai ismane apie kudikis, taciau viena buvo akivaizdu - mazoji jo rankose niekada neverkdavo, juodu siejes kraujo rysys buvo nenugincyjamas, todel vos ja isvydes jis zinojo kad tai ji - dingusi Katherine dalelyte, viskas kas jam liko, viskas del ko jis kvepavo.
Siandien buvo viena tu retu dienu, kai jis buvo namie. Kitos iseities jis neturejo mat Davina buvo uzimta kraustymosi reikalais todel jis liko namie, atidedamas intensyvias treniruotes su vilkolakiais i kurias jis atiduodavo visa save. Mokydamas jaunuosius vilkus susitvardymo, suburdamas juos kartu jis norejo kad jie zinotu jog jie ne vieni,priesingai nei jis pats, kai buvo visame reikale naujokas. Mirus Katherine jis turejo dvi iseitis - surasti ir nuzudyti prie to prisidejusius arba pasitraukti. Masonas pasirinko pastaraji. Zudynes butu niekad nesibaige, kerstas butu ji prazudes ir jis tai suprato. Isigijus dar daugiau priesu butu tape zveriskai sunku apsaugoti Victoria,nes ji butu tapusi visu ju taikiniu, o to leisti jis neketino.
Laikas slinko letai, atrode kad skausmas niekada nesumazes, bet reikejo judeti i prieki ir treniruotes buvo jo reabilitacija. Jis to nepripazino, bet is dailies venge daugiau laiko praleisti su Victoria mat si jam primine Katherine, todel buvo dekingas Davinai uz pagalba ja priziurint. Jai sekesi puikiai juolab, kad mergina buvo tokia jauna. Jos atsidavimas ir pasisventimas buvo daugiau nei jis tikejosi, is pradziu jis likdavo namie dazniau, ragindamas ja iseiti, susitikti su draugais, taciau ji vis atsisakydavo todel vis dazniau jis eme jas dvi palikti vienas. Budavo naktu kai jis negryzdavo nakvoti namo. Jis keite savo pavidala ir ugde savo valia, tam, kad niekada nebuti gresme jai. Victoriai.
Kai Davina izenge i svetaine, jis nesureagavo. Jiedu su kudikiu buvo isitaise ant odines sofos priesais televizoriu. Itin nepatogi miego pozicija isdave,kad jis uzmigo neplanuotai, greiciausiai todel, kad mergaite saldziai snaude jam ant krutines. Jie buvo panasus. Nepaisant to,kad Victoria buvo grynas mamos atvaizdas, kai jiedu miegodavo, buvo akivaizdu, jog jis yra jos tevas.
Ji pazadino jos kvapas . Neskubrdamas jis issitrauke viena ausinuka sau is ausies. Galejai isgirsti, jog tranki muzika anaiptol nedrumste jo miego. Pasiryzes viena ranka istiesdanas i sona, atsargiai, kad neprikeltu mazyles, pakelia akis i atvykele. -As drystu abejoti kad visi sitie daiktai tau givybiskai reikalingi,-lupu kampu sypteli. -Dar niekada nemaciau tiek daug skirtingu plauku prieziuros priemoniu, -suraukia antakius. -Nebent tu zinoma prausiesi po to kai pakeiti forma, -piktai issisiepia. Jam patiko ja traukti per danti. -Bet tebunie, trukteli peciais. -Tebunie tu zemuogemis kvepiantis vilkolakis,-susijuokia gaves tuzminga zvilgsni is jos puses. -Bet saldytuve turesi padaryti man siek tiek vietos, turiu kazkur laikyti kraujo pakuotes ir savo alu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Davina Hollander on Št. 08 09, 2014 8:14 am

Neskaitant to, kad ji jautėsi šiek tiek pavargusi, švelnus makiažas, kurio mergina stengėsi paslėpti nuovargio paliktas žymias, tik dar labiau paryškino merginos bruožus. Būdama viename iš kambarių ir kaip tik tuo metu išgirdusi Lockwood'o balsą, veide nesugebėjo nuslėpti pastebimos šypsenos. Ganėtinai greitai privertusi save pakilti iš prieš tai užimtos vietos, žengė link to kambario, kuriame kaip tik tuo metu Meisonas buvo su savo dukra. Sustodama tarpdury, ir specialiai, maloniai suraukdama veiduką, prideda savo pasiteisinimą: - Nors aš ir vilkolakė, pirmiausia esu mergina. Todėl, galiu išsiskirti atitinkamu kvapu. Ir be to, ten braškės, o ne žemuogės. - Sukikenusi, bei kaip tik tuo metu pilnai praėjusi į kambarį, atsisėda ant fotelio priešais, leisdama vaikinui išsakyti likusią savo nuomonės dalį. Stebėdama tą, akims malonų vaizdą, kuomet stiprus, seksualus vyras ant savo rankų laiko labai trapią būtybę, mažą mergaitę. Kažkodėl Davinai tai atrodė vienas gražiausių vaizdų, kuriuos tik galima įsivaizduoti. Gal būtent todėl, kad ji niekad nepažinojo savo tikrosios šeimos, niekuomet nesėdėjo ant tėčio kelių, kuomet jis skaitė knygą su nemažai grafinės medžiagos. Trumpam nuleidusi savo akis, bei dar labiau išsišiepusi, paskuba pasisakyti toliau:
- Pažadu, kad paliksiu tau vietos šaldytuve, su sąlygą, kad nelaikysi alaus ir tuo labiau kraujo pakuočių šalia Victorios mišinių ir mano apelsinų sulčių. Nes tas kraujo skleidžiamas dvokas yra nepakeliamas... Net jei tu visiškai nebejauti to. - Kaip tyčia įsistebėdama į savo rankas, kurias prieš tai buvo sukrovusi ant savo kelių, tarytum būtu norėjusi prilaikyti tą trumputę, vasarišką suknelę, kad ji nepasikeltu labiau ir ji neatrodytu per daug vulgari. Prieš pasakydama ką nors, liežuviu perbraukia sau per lupas. - Žinai ką aš manau? - Pakėlusi akis, ir kaip tik tuo metu kilstelėjusi savo antakius, paskuba pratęsti savo mintį: - Tau reikia atsipūsti. Turiu omeny, tu per daug laiko praleidi vykdydamas savo naujas pareigas prieš kitus vilkus, o tai reiškia kad visiškai pamiršai save. Dabar klausyk, aš net ne siūlau, o liepiu. Taip taip, liepiu tau šiandiena išeiti kur nors ir prasiblaškyti. Nusikabinti kokią nors vertą merginą, ir su ja praleisti laiką. Nes, velniai griebtu, tu nesi miręs. O ji... - Sukandusi dantis, ir supratusi kad gal veltui užkabino netinkamą kalbą, visgi ją baigia.
- Ji nebe sugrįš, Meisonai. Bet tu turi gyventi toliau. Mes su Victoria rasim ką veikti, kaip visuomet. Tad pirmyn, pirmiausia į dušą, o tuomet skirti laiką pačiam sau. Kitaip su tokiu požiūriu į gyvenimą, greitai ir mane su savo dukra paversi užketėjusiomis darboholikėmis. - Negarsiai, kad nepažadinti mergaitės, suploja, tarytum ragindama jį pakilti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
wish i’d been a p r o m  queen  f i g h t i n g  for the title

Davina Hollander
bruklino gyventoja

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 212
Įstojau : 2013-07-29
Amžius : 23
Miestas : Bruklinas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Beta vilkolakė
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Št. 08 09, 2014 10:16 am

Gabut jis butu pastebejes,jog mergina ir pati ji stebejo, bet susogriebia tik tuomet kai si nervingai timteli savo trumpute suknele apacion. Nejau jis ja vercia jaustis nejaukiai? Jis paatebejo, kad ji eme naudoti kosmetika ir vilketi kitokius rubus.Ar jis ja katik nuziurinejo? Pagaves savo paties zvilgsni, suraukia antakius ir ismeigia savo zvilgsni i televizoriaus ekrane besikeiciancius vaizdus taciau idemiai klauso jos zodziu. -Atleisk del kraujo, ketinu isigyti viena tu mazu saldikliu ir laikyti tai savo miegamajame,-grazines zvilgsni atgal i pasnekove,galiai ikvepia. -Pastatuoju metu mano apetitas isaugo, nezinau kodel, -jis melavo todel nukreipe akis i vis dar miegancia mergaite, kad netektu susidurti su Davinos zvilgsniu. Tiesa buvo ta, jog paskutine nakti jis praleido bare. Jis nejo ten su intensija pasimaitinti, taciau ivikiai seke vienas po kito. Gerokai ikaususi tamsiaplauke primigtinai siulesi i kompanija, jie gere daug. Nepaisant issaukiancios isvaizdos ji buvo gera pasnekove todel jiedu ne nepastebejo kaip baras uzsidare ir judvieju dialogas persikele i jo juoda mustanga. Dar kelios minutes ir ji sudejo apzergusi ji kojomis ant vairuotojo sedynes. Jie buciavosi. Jo kunas vadovavosi instinktais, taciau sirdis kuzdejo ka kita, todel kai jo lupos nuslydo jos kaklu ji isleido tylia aimana.Ji buvo per daug girta kad supraktu,jog jis jai ikando.
Liepes jai tai psmirsti jis nuveze ja namo addresu, kuri ji jam padiktavo ir paryciais gryzo namo. Krauju suteptus drabuzius jis paliko savo vonios kambaryje, taciau kai pabudo, ju ten nebebuvo. Jie su Davina niekad apie tai nesnekejo,bet jis nujaute kad ji zinojo.
Jo mintis isblaske isakmus jos tonas. Jis nusisypsojo. -Jei kazkam is musu ir reikia prasiblaskyti tai tau,panelyt. Tu dar vaikas, turetum susitikineti,eiti i klubus.. -Jis paatebejo kaip apniurdavo jos veidas kai jis pabrezdavo the judvieju amziaus skirstuma. Kai jis mire jam buvo 28, o pries ji sedejusi mergina buvo vos 22metu. Ir nors dabar devedama kuno linijas pabreziancius rubus bei makiaza ji ne is tolo neprimine mergaites, jis sau nuolatos primine, jog ji buvo "vaikas".
-Neziurek i mane taip, tu viso labo keliais metais vyresne uz Victoria, -nusijuoke. -Del duso sutinku,tai gera mintis, bet kas liecia pasimatymus,as uzimtas,-rodomuoju pirstu parodo i katik prabudusia mergaite. Atsistojes iduoda ja Davinai. -Kaip manai,gal reiktu pabandyti vietoj jos misinio duoti jai paragauti vieno is mano maiseliu? -Turedamas omenyje krauja, sutinka pasibaisejusi vilkolakes zvilgsni. -As juk juokauju! Tuoj grysiu.. -Dingsta tarpduryje atnesti kudikiui skirto pieno. -Siandien juk penktadienis, aplink daug klubu.. Siandien tu atleista nuo visu pareigu todel naudokis proga ir pasilinksmink, -gryzes vienoje rankoje laiko buteliuka,kitoje -savo automobilio raktelius. Padejes abu ant kavos staliuko priesais mergina, priduria. -Jokiu ibrezimu,-iskekia antakius. Atsidares alaus skardine isitaiso atgal ant sofos uzsikeldamas abi kojas ant staliuko atbrailos ir pagarsina televizoriu, kad isgirstu jog karscio banga niekur nesitrauks ir rytoj sinoptikai pranesa dar viena rekorda.





_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Davina Hollander on Št. 08 09, 2014 11:47 am

Nepaisant dar nedidelio gyvenimo stažo, Davina nuo pat tos dienos kai paspruko iš gimtosios šalies, įgavo nemažai patirties. Jai teko kovoti su pačia savimi, bandant, tiksliau tikintis kad tuos baisius, nekontroliuojamus virsmus galima sustabdyti. Ji buvo atlaikiusi kur kas daugiau, nei kas nors galėtu pasakyti, pažvelgus į jos akivaizdžiai mielą veidą. Ji atrodė kaip mielumo ir trapumo įsikūnijimas, kad ir kaip bandė sudaryti visiškai kitokį įvaizdį. Davina buvo labai atsidavusi asmenybė, tačiau reikia pabrėžti kad ir užsispyrusi. Nors ji ir žinojo kur kas daugiau, nei kartais pasakydavo. Protingai nuspręsdavo kad kartais kai kurių temų paprasčiausiai yra neverta kabinti, pavyzdys tam buvo kruvini drabužiai, kurios visiškai atsitiktinai aptiko Lockwood'o namuose. Klausydama vyriškio kalbos, nespecialiai liežuviu perbraukė sau per lupas, kurios buvo švelniai padengtos blizgesiu. Kuomet nuleido savo akis, akimirksniu neigiamai supurtė galvą, tokiu būdu parodydama savo atsakymą: - Ne ačiū. Aš tikrai nesu iš tų, kurioms patinka trintis klubuose prie pigiais gėrimais ir prakaitu prasmirdusiais kvailiais, kurie nieko kito galvoje neturi, kaip frazę "tu manęs nori". - Staiga užvertusi akis, ir tik dabar atkreipusi dėmesį į tai, kad jis akivaizdžiai kelis kartus paminėjo tai, kad ji jam atrodo kaip vaikas, nesugeba nulaikyti liežuvio už dantų: - Senukas atsirado... Verčiau priprask prie minties, kad aš jau seniai nesu vaikas. Ir plius, man niekad nepatiko mano bendraamžiai, nes su jais, atvirai kalbant, nėra nei kas veikti, nei apie ką kalbėti. Tai jei kada nors mane ir pamatysi su kokiu nors vyriškiu, tai jis bus kaip tu. - Liaudamasi kalbėti, suvokia kad jos komentaras mažu mažiausiai galėjo pasirodyti labai dviprasmiškas, todėl, paskubomis, net pernelyg greitai, susako: - Tavo amžiaus, štai ką turėjau omeny. - Tuomet pasiimdama mergaitę ant savo rankų, iš kart ima rodyti jai įvairiausias grimasas, belaukdama kol Lockwood'as pasirodys, po apsilankymo virtuvės patalpuose. Ir vos tik tai nutinka, pakelia savo žalsvai mėlynas akis į vyriškio pusę: - Meisonai liaukis, aš tikrai niekur šiandiena nevažiuosiu. To labiau reikia tau. Jei nenori to padaryti dėl savęs, tuomet padaryk dėl Victorios. Kuriai ankščiau ar vėliau reikės sektino moteriško pavyzdžio. Nebent, tu įsivaizduoji ją po kokių penkiolikos metų, sėdint su tavimi ant sofos priešais televizorių, kuris rodo sporto varžybas, laikant skardinę alaus? - Neigiamai supurčiusi galvą, ir kaip tik tuo metu pakilusi nuo sofos, laikydama mergaitę, pasigauna buteliuką su paruoštu mišiniu. Visu ūgiu merginos apranga tik dar labiau paryškino jos beveik tobulą figūrą. Ilgos kojos, kurias puošė vidutinio aukščio basutės, bei laisvai plevėsuojanti suknelės apačia, atrodė mažu mažiausiai patraukliai. Prieidama su mergaite prie lango, atsisėda ant palangės, kaip tik tuo metu palenkdama Victorią, bei prie jos burnytės prikišdama buteliuko čiulptuką. Tuomet nekeldama akių, visgi priduria: - Kas dėl tavo troškimų, turiu omeny grynai mitybą. Nemanai kad tam turi būti priežastis? Turiu omeny, ar niekas tavo gyvenime nepasikeitė per... Nežinau, kelis mėnesius?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
wish i’d been a p r o m  queen  f i g h t i n g  for the title

Davina Hollander
bruklino gyventoja

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 212
Įstojau : 2013-07-29
Amžius : 23
Miestas : Bruklinas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Beta vilkolakė
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Št. 08 09, 2014 1:05 pm

Davinos zodziai ji ismuse is veziu. Ties komentaru apie jo amziaus vyrus jis uzsikoseja mat tuo metu kaip tik gere alu. -Nenorejau kistis i ne savo reikalus, atkeisk, -nesitikejes, jog tai taip stipriai suerzins mergina jis jautesi kaltas, bet tuo pat metu nesuprato kodel ji taip primigtinai siulo jam susirasti partnere. -As suprantu, jog tu negalesi to daryti amzinai,-primes tai kaip uzuomina, isgeria dar siek tiek butelio turinio. -As esu tau begalo dekingas uz tai ka darai bet tu esi vienintele moteris, kuri zino apie Victoria ir gali prie jos prieiti. As negaliu pasitiketi zmonemis, siaip ar taip as ir Victoria turim mazyte paslapti beto jos akys sviecia tamsoje,kaip as paaiskinciau tai? -Nusijuokia. -Vilkolakiai nekencia Katherine, o vampyrai daugiau ar maziau eina is vien su Klausu. Galbut neesu tas sektinas pavyzdys, bet geriau zinosiu,jog ji saugi, nei kada nors ja prarasiu, -neigiamai papurto galva. Jiedu dar niekada taip atvirai nesisnekejo ir ji tai is dailies trikde, verte jaustis ispraustam i kampa. Pastaruosius kelis menesius jis buvo pernelyg panires i treniruotes,kad pastebetu, jog Davina vis labiau skverbesi i jo gyvenima. Is pradziu buvusi drovi ir miela mergaite, ji jam panoseje virto i zinancia ko nori moterimi. Pastarosiomis savaitemis ji eme leisti sau ieiti i jo miegamaji, jis tai zinojo, nes gryzes rasdavo tvarkingai paklota lova, sulankstytus savo drabuzius... Jis viso to nepastebejo, taciau dabar tai ji uzgriuvo tarsi perkunas is giedro dangaus. Jo mintis isblaske paskutinis jos klausimas. Jis nukreipe savo zvilgsni i Victoria, kuri noriai gere jai girdoma misini. -Nemanau, -pakiles jis idgere likusi alu ir pastate tuscia buteli ant stalo. -Galbut mano kunas reikakauja siek tiek daugiau del fizines veiklos.. -Jis zinojo, kad anksciau ar veliau tusciu kraujo pakuociu gausa anksciau ar veliau atkreips jos demesi. Susikises rankas i galines dzinsu kisenes jis pasisuko eiti. Davina buvo teisi. Ir jis numane kodel jo iprociai kito. Jis samkningai venge maitintis is venos, atsisake kunisku malonumu ir nuolat kovojo su savimi paciu, tramdydamss anksciau taip daznai prasiverzdavusi pykti,agresija. Jis eme gerti vis daugiau kraujo,bet akis nemazedavo. Jis buvo kitokio pobudzio. Tuo jie su Katherine buvo panasus, jie abu buvo vedami impulsu,aistros ir pavojaus. Sustojes tarpduryje i vonios kambari jis uzsimerke. Fragmentai it trumpametrazis filmas eme suktis jo galvoje. Jos buciniai. Jos glamones. Aistra, kuria dauguma poru pasigirti negalejo, tik ne po tiek kartu praleisto laiko. Katherine vare ji is proto. Sis butas jam tai primine. Jie tai dare visur, ji buvo likusi ekperimentuoti ir jam tai patiko. Jis staigiai atsimerke. Zenges i vonios kambari ir uzdares duris jis nusitrauke prakaitu permirkusia maike ir atsukes salta vandeni nusiprause veida. Jo kunas to geide,bet jis buvo kone tikras, kad vos uzmerkes akis jis regetu ja. Katherine. Jis buvo jos apsestas ir dabartine situacija verte ji jaustis kaltu. Kas jei jis to nesuprasdamas klaidina Davina, ji greiciausiai ji idealizuoja kaip mokytoja, bet yra per daug nepatyrusi,kad atskirtu susizavejima nuo jausmu ir jis turi numbrezti riba, tik kaip?..

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Davina Hollander on Št. 08 09, 2014 2:38 pm

Pasakyti kad Davina neidealizavo savo "mokytojo", būtu buvę labai naivu, po to karto kai ji per pirmąjį savo virsmą vos "nesuvalgė" savo tuometinio vaikino, merginos gyvenime nebuvo ne vieno vyro. Ilgalaikis susilaikymas nuo bet kokių santykių, prasta nuomonė apie vyriškųjų hormonų perpildytą jaunimą, ir žinoma neretai matomas akivaizdažiai karšto vyro vaizdas namuose, vertė ją painiotis savo pačios troškimuose. Ji nuoširdžiai manė, kad jei Lockwood'as sugebės susirasti kokią nors moterį, bei galiausiai parodys kad jos paslaugų prižiūrint Victoria, jam nebereikia, ji išeitu ramia siela lauk, pasilikdama vien tik geros bičiulės vaidmeny. Tačiau tai kas vyko dabar, keitė jos mąstyseną. Ji iš tiesų pradėjo daugiau laiko skirti savo pačios išvaizdai, naiviai manydama kad šitaip patiks jam labiau. Ir nors viduje buvo dar nesubrendęs vaikas, kuriam dar reikia nemažai pagyventi kad suprasti ko nori iš gyvenimo, išorėje ji stengėsi būti kitokia. Ji net pradėjo banguoti plaukus, naudoti ryškesnį makiažą, neapgalvotai vis labiau virsdama į Meisono skonio moterį, į ją, į Katherine. Blogiausia, kad ji tai darė nepagalvodama, nespecialiai. Ji svarstė apie tai, kas būtu toliau, jei ji priverstu jį kaip nors pasiduoti jai, ir niekas neišeitu. Kas būtu tuomet? Mergaitė, atstūmusi mišinuką, privertė Daviną sureaguoti į aplinką. Ir nors kalba buvo kaip ir baigta, patraukusi šalin buteliuką, priglaudė prie savęs mergaitę, priversdama ją padėti savo galvutę ant vilkolakės peties:
- Negaliu prieštarauti, švytinčios tavo dukters akys galėtu būti problema, tačiau tu esi pusiau vampyras, Meisonai. Ne man tave mokyti, bet kiek žinau gali priversti žmones šiek tiek kitaip priimti realybę. Kodėl gi neužkalbėjus naujos išrinktosios kad ji priimtu akių švytėjimą kaip savaimę suprantamą dalyką? Plius mergaitei paaugus, aš galėsiu būti drauge, bet... Kaip pasiaiškinsi kai ji paklaus tavęs, kur jos mama? Nes kad ir per televizorių, jei nežadi jos su laiku išleisti į mokymo įstaigas, sužinos kad vaikai turi abu tėvus. - Liežuviu perbraukusi per savo lupas, ir sulaukusi tos akimirkos, kuomet Victoria atsirūgs, pasitraukia nuo palangės, įdėdama mergaitę į jai skirtą lovelę, o pati tuo tarpu prieina prie sienos, netoli nuo vonios, tikėdamasi kad Meisonas ir toliau klauso to, ką ji kalba: - Velniop, tai ne mano reikalas. Tiesiog, noriu kad ir tu būtum laimingas. O po visko ką patyrei, kaip ne kaip esi to nusipelnęs. - Veide pasistengdama ištempti vos pastebimą šypsnį, pasuka akis į durų pusę, kuomet su ilgesingu atodūsiu pratęsia: - tau nereikia man dėkoti, Meisonai. Nes darau tai savo pačios noru. Sunkiausia akimirka, tu buvai šalia. Dabar aš tau atsilyginu tuo pačiu, plius neblogai sutariu su Victoria. - Kuomet nuleidžia savo akis, eilinį kartą perbraukia liežuviu per lupas, perklausia: - Tikiuosi tau viskas gerai, tikriausiai man pasivaideno, bet pasprukai perbalęs.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
wish i’d been a p r o m  queen  f i g h t i n g  for the title

Davina Hollander
bruklino gyventoja

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 212
Įstojau : 2013-07-29
Amžius : 23
Miestas : Bruklinas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Beta vilkolakė
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Št. 08 09, 2014 3:26 pm

Tai ka sake cia buvusi brunete buvo tiesa. Jis galejo lengvai uzkalbeti bet kuria moteri, taciau jis to nenorejo. Jis nenorejo nieko prisileisti, niekas neturejo teises uzimti Katherine vaidmens mergaites gyvenime.
Jis nebuvo apgalvojes taip toli i ateity. Victoria vystesi normaliu tempu, nors dar budama isciose ji augo pasuutusiai greitai. Jis kartojo sau,jog tures marias laiko tam pasiruosti. Davina ji vis labiau reme i kampa. Uzsukes vandeni jis dirstelejo i savo atvaizda veidrodyje. Pajuode paakiai isdave apie bemieges naktis, kurias jis praleido atsakymo ieskoti senovinese knygose bei jo gimines metrasciuose. Nieko. Dar niekada Lockwoodai nebuvo persipyne su vampyrais ar juolabiau susilauke palikuoniu. Nors Victoria atrode kaip normalu zmoniu vaikas, jos tamsoje svieciancios akytes isdave, jog ji anaiptol nebuvo zmogus. Jis negalejo jos niekad parodyti mat vien mintis,kad gali jos vel netekti ji kauste.
Pagaliau jis atidare vonios duris ir persimetes maike sau per peti visu kunu pasireme i duru stakta. -Man viskas gerai,-jo isspausta sypsena buvo dirbtina. -Tiesiog kelias pastarasias naktis nekaip miegojau, todel esu siek tiek suirzes,-jis pastebejo, jog ji paslapcia i ji dirstelejo. Vengdamas tokiu situaciju jis pajudejo virtuves link. Is saldytuvo issiemes ne viena,o ten likusius tris kraujo maiselius, ima zingsniuoti savo miegamojo link. Praeidamas pro kolidoriuje lukuriavusia Davina,perbraukia delnu jai per virsugalvi svelniai pasiausdamas jos plaukus. Jis zinojo, kad ji negalejo pakesti kai jis su ja elgdavosi ne lyginant jis butu uz ja vyresnis keletu simtu metu, bet tai buvo vienintele taktika,vienintelis budas issklaidyti ta tarp ju tvyrojusia keista,tarp vyro ir moters atsirandancia itampa,kurios lig siol tarp ju nebuvo. Jis mate jog jos zvilgsnis nukrypo i kraujo maiselius jo rankose todel dar pries tai kai ji spejo kanors pasakyti, spruko i savo miegamaji. -Turiu keleta knygu ir metrasciu, kurios noriu perskaityti... Del Victorios nesirupink,as girdziu kiekviena jos krustelejima, -nors sie zodziai ja pasieke kai vaikinas jau buvo pradinges tarpduryje, galejai suprasti, jog tai sakydamas jis sypsojosi.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Davina Hollander on Št. 08 09, 2014 3:53 pm

- Atvirai kalbant, nesuprantu ką tu bandai rasti tuose metraščiuose? Nežinau, jau geriau susitiktum su , kad ir su Džeiku. Po Allison išvykimo ir tapimo beta, jis atrodo lyg būtu nesavas. - Užvertusi akis, ir kaip tik tuo metu ketinusi pasitraukti nuo sienos, eilinį kartą gavo priminimą to, kad Meisonas akivaizdžiai stengiasi parodyti jai, kad prieš šį ji yra vaikas. O tai jai visad atrodė labai keista, tuo labiau kad Katherine, neskaitant to kad gyveno ilgiau nei penkis šimtus metų, iš tiesu buvo amžina devyniolikmetė. Gilus įkvėpimas, po kurio atsitraukusi nuo sienos, perbraukė delnu sau per sušiauštus plaukus, tyliai suburba sau po nosimi: - Įdomu, ar kada nors baigsi į mane žiūrėti tik kaip į vaiką? Ir taip taip, aš žinau kad ir tai tu kuo puikiausiai girdėjai. - Neigiamai supurčiusi galvą, eilinį kartą prieina prie mergaitės, įsitikindama tuo, kad ji kaip tik tuo metu, įsitaisiusi ant minkšto čiužinio rodė susidomėjimą kažkokiu barškučiu. Liežuviu perbraukusi per savo lupas, bei kaip tik tuo metu išspaudusi šiokią tokią šypseną, prasitaria: - Buk gerutė, kol teta Davina, kokį pusvalandį išgulės putų vonioje... - Tai susakiusi, mergina pakankamai greitai atsitraukė nuo mergaitės, ir pasuko savo kambario link. Ten ramiai pasirinkdama kitus drabužius, tyliai svarstė apie tai, koks apdaras sugebėtu jai šiandiena labiausiai tikti. Ilgai netrūko, mat buvo labai greitai apsisprendžianti asmenybė. Nieko daugiau nesakiusi, labai ramiai patraukė link vonios, kur artimiausiam pusvalandžiui ir pradingo. Kadangi šilta vonia buvo vienintelis išsigelbėjimas po to, kai ji per pilnatis virsdavo vilku, tai jai priminė tą pačią šilumą, kuri yra suteikiama prakeiksmo dėka. Šiluma ramino, o gaivus gėlių sumaišytu su citrusais kvapas, kaip mat pasklisdavo per visą butą. Kas išduodavo tai, kad vieta, kurioje buvo apsistojusi mergina, jau seniai nebėra viengungio "irštva". Malonus kiekvieno raumens atpalaiduojantis jausmas, buvo pasakiškas, ir tomis akimirkomis Davina nenorėjo net pagalvoti apie tai, kad būtu pats laikas išlįsti iš vandens. Tačiau, turėdama ir svarbesnių reikalų už tai, galiausiai privertė save tai padaryti. Išlipdama lauk, bei užsidėdama vien apatinius, gana greitai įsisupo į rankšluostį. Manydama, kad gali greitai nepastebėta prasmukti į savo kambarį, kur netyčia paliko naminius drabužius. Pakeliui iš vonios į kambarį, pajutusi keistą jausmą, tarytum būtu stebima, palengviukais pasiekė tą patį langą, prie kurio dar šiendiena buvo prisitrynusi. Jos antakiai akimirksniu įgavo kitokią formą, kas išdavė tai kad ji pasijuto nesaugiai. Asmuo, kuris buvo po lankais, laikė telefoną ir stebėjo būtent Lockwood'o buto langus: - Meisonai, tas vyras vėl čia... - Kuomet pasisuko į tą pusę, kur turėjo būti minėto asmens miegamasis, ir atrodo greitai atsisuko atgal, vyro jau nebe liko. Keista, ar tai buvo paranojos iškeltas vaizdinys, ar ten rimtai kažkas buvo? Šis klausimas nedavė ramybės jaunai vilkolakei, kuomet ji vėl prasitarė: - Arba man žūtbūt reikia poilsio, nes matau ko nėra.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
wish i’d been a p r o m  queen  f i g h t i n g  for the title

Davina Hollander
bruklino gyventoja

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 212
Įstojau : 2013-07-29
Amžius : 23
Miestas : Bruklinas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Beta vilkolakė
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Št. 08 09, 2014 10:54 pm

Jis girdejo viska ka sake Davina, taciau nebuvo prasmes ka nors sakyti. Jis ir pats gerai nezinojo ko butent kaip apsestas juose iesko, taciau viltis, kaip zinia, mirsta paskutine. Jis vylesi, kad kazkur bus pamineta apie vilkolakio ir vampyro vaika, bet veltui. Puslspis po puslspio ir nieko. Jis atlose galva i pagalve ir pradare pirmaja kraujo sklidina pakuote bei eme godziai gerti jos turini. Paskutinis Davinos klausimas sukosi jo galvoje kaip uzsikirtusi plokstele. Vilkolakiai yra linke pasirinkti partneri visam gyvenimui. Naturalu, jog ji susipainiojos savo jausmuose, juk samoningai venge kitu,vyriskos savo gimines atstovu. Bet kodel?.. Tuscias maiselis sukrito ant zemes po jo nesekmingo bandymo pataikyti i siuksliadeze. -Velnias.. -sumurmejo pakildamas is lovos ir ketindamas ji pakelti kai staiga is svietaines pasigirdo jos zodziai. Jis nieko nelaukdamas pasileido i ta puse.
Jo palengvejimui, niekuo daugiau be jos ir triuksmo pazadino kudikio, kuris neramiai eme muistytis lovyteje, nebuvo. Praejes pro ranksluosciu apsigaubusia Davina sustoja prie lango. -Koks vyras? Kaip jis atrode? -Suraukes antakius isistebi i jos veida. Vien mintis,kad kazkas galejo buti issiaiskines apie ju paslapti, verte jo skrandi nemaloniai susitraukti. Victoria eme verkti. Priejes prie lovytes jis paeme ja ant ranku.Ji liovesi. -As eisiu pasidairyti.. Vel guldydamas ja atgal jis eme darytis savo odines striukes.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Davina Hollander on Sk. 08 10, 2014 3:10 am

- Jis žmogus, bent tiek aš galiu pasakyti. Ir esu kone tikra, kad jis čia toli gražu ne dėl Victorios. - Kaip tik tuo metu, kai Lockwood'as buvo pakankamai arti priėjęs prie jos, pakėlė savo ganėtinai šviesias akis į viršų tam, kad kuo geriau būtu galėjusi įmatyti jo veidą. Kadangi šis kontaktas buvo trumpas, mat Meisonas greitai vėl savo dėmesį perteikė dukrai, pati pasisuko taip, kad būtu galėjusi matyti vaidą pro langą. Bandydama sugraibyti visus savo prisiminimus apie tą asmenį į vieną vietą, paskuba paaiškinti: - Jis pasirodo čia, kai tu būni namuose, rankose laiko telefoną. Man susidarė toks vaizdas, kad jis čia dėl tavęs. Kito paaiškinimo negali būti. Nes kas liečia Victoria, apie ją žino... Faktiškai niekas. - Eilinį kartą susikraudama rankas sau po krūtine, pasiremia palangės, kuomet vėl visą savo dėmesį nukreipia į buto šeimininką. Ilgai negalėjusi pratarti ne menkiausio žodžio, galiausiai taria: - Manai verta jo ieškotis dabar? Ar geriau gal būtu palaukti, kol šis pasirodys čia kitą kartą, ir tuomet nusikaltimo vietoje, priremti prie sienos? Meisonai čia tik pasiūlymas, nes tai ką žadi daryti yra kone tas pats, kas ieškoti adatos šieno ritiny.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
wish i’d been a p r o m  queen  f i g h t i n g  for the title

Davina Hollander
bruklino gyventoja

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 212
Įstojau : 2013-07-29
Amžius : 23
Miestas : Bruklinas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Beta vilkolakė
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Sk. 08 10, 2014 8:42 am

Kad ir kaip bande galvoje perkratyti jam zinomus zmones, kurie zinojo apie jo gyvenamaja vieta, niekas nesove i galva. -Ar kas nors is tavo draugu zino, jog cia persikeliai? -Suraukia antakius,taciau ju zvilgsniams susitikus, netrukus ta kontakta nutraukia.Jos zvilgsnis buvo pernelyg skvarbus, atrode, kad ji skaite jo mintis kaip atvira knyga. Rankose lsikydamas rasta striuke jis akimirkai stabtelejo mat jos zodziuose buvo tiesos, jis ne nezinojo kaip tas zmogus atrodo ar kokie yra jo interesai. Jo mobilusis suvibravo, taciau jis i tai nesureagavo pakildamas ji guleti ant phalanges priesais Davina. Ekrane uzsidege pranesimss, jog jis praleido skambuti nuo Katherine.
-Gal tu ir tesi..-pakabines striuke atgal, vienos rankos delnu perbraukia sau per veida. Nuolatinis stresas ir itampa kurioje jis nuolat gyveno pamazu vystesi i paranoja.
-Siaip ar taip stovedama pusnuoge priesais langa negali kaltinti vyru,jog sie spokso, -prisivercia lupu kampu sypteleti. Jam ne itin patiko mintis kad kazkas galbut ja nuziurineja. Kodel jis is vis apie tai galvoja? -Ar jis pasirodo daug maz tuo paciu metu? -Bandydamas daugiau issiaiskinti apie nepazystamaji,klausiamai zvilgteli i mergina, zvilgsni islaikydamas ties jos veidu mat jos dabartine apranga verte ji jaustis nepatogiai. Dar kart zvilgtelejes pro uzdara langa isitikina, jog ten nieko nera. Victoria vel eme verkti,dygstantys dantukai ja akivaizdziai dirgino. Vel paemes ja ant ranku jis patraukia savo miegamojo link. Akimirkai pradinges tarpduryje, netrukus gryzta nesinas kraujo maiseliu ir atsargiai dantimis prapleses viena jo kampa, ima gerti.Jo paties nuostabai mergaite ima tiesti mazas savo rsnkutes megindama pasiekti tai kuo maitinosi jos tevas. Suraukes antakius jis atitrauke maiseli, kad si jo nesuciuptu. -Vadini tai atsitiktinumu? -"I told you so " zvilgsni nukreipes i Davina kilsteli antakius.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Davina Hollander on Sk. 08 10, 2014 9:03 am

Pastaruoju metu, Davina bendravo tik su antgamtinės, vilkolakių rūšies atstovais, kurie manau ir taip sugebėjo pastebėti kad ji tiesiogine to žodžio prasme "klijuojasi" prie jų naujausio vado. Nepastebėti akivaizdžių merginos mėtomų žvilgsnių, tariamai atsitiktinių prisilietimų ir to kvailai juokingo kikenimo, kurį jį išleidžia, kuomet šie ima kalbėti apie tai, kas neturi visiškai jokios reikšmės. Iš šalies buvo akivaizdžiai matoma, kad Davinai Meisonas labai patinka. Todėl nuo pat tos dienos, kai ji pradėjo ieškotis Victorios, ji nutraukė visus savo ryšius su tais, su kuriais bendravo prieš tai. Galu gale, ji niekad nemokėjo iki galo suvaldyti visas tas galias, kurios jai buvo suteiktos gamtos. Todėl bendrauti su žmonėmis buvo pavojinga tiek jiems patiems, tiek jos psichikai. Ji nenorėjo kad jos akys kada nors taptu tokios pat, kokios yra ex-alfos Džeiko. Tas plieno šaltumas visiškai netiktu tokiai šiltai asmenybei, kaip Davina. Tad dabar ji galėjo užtikrintai tai pasakyti, - Ne. Galiu prisiekti, kad po to kai mečiau mokslus, niekas nebuvo informuotas apie tai, kad aš gyvenu čia. Todėl tikrai, tai toli gražu nebuvo mano pažįstamas. O jei ir būtu, jis nestovėtu po langais, ir tuo labiau nelaikytu telefono prie ausies, greičiausiai atpasakodamas kad grįžai namo. Net jei mes ir būtume kartu, tai niekam iš mano pusės nerūpėtu. Tad verčiau pagalvok, gal yra kam nors iš žmonių įdomu sekioti paskui tave? - Giliai įtraukusi oro į savo plaučius, ir kaip tik tuo metu pasisukusi į telefono vaizdą, kuomet šio ekranas užsidegė. Ekrane pasirodžiusi nuotrauka su vardu, privertė ją šiek tiek pakisti iš minos. Skambutis nuo seniai mirusios moters. Aišku, ji labiausiai už viską, būtu norėjusi nieko nepasakyti apie tai, ko liūdininke tapo. Tačiau kas ji būtu apie asmenybė, jei bendravimo pradžioje griautu visą pasitikėjimą, kuris kol kas yra stiprus, tarp jų dviejų? Staigiai pasigavusi telefono aparatą į savo rankas, dar kartą persvarsto galimybę apie tai, kad geriausia Meisonui būtu nebe traumoti savęs, ir dar prieš jam aptinkant praleistą skambutį, ištrinti tai iš numerių fiksatoriaus. Tuomet jo komentaras apie Davinos aprangą, sugebėjo ją išblaškyti. Negana to, jos skruostikaulius išmušė raudonis, kuomet ji pagaliau atsitraukė nuo palangės: - Šmaikštuolis, bet. Kaip tavo manymu žmonės turėtu išeiti iš vonios? Galėčiau vaikščioti vien su apatiniais, bet įtariu kad tada tau atrodysiu kaip kūdikis, kuris pasivogė mamos maudymosi kostiumėlį. - Tai nuskambėjo dar kvailiau, nei ji manė. Todėl užvertusi akis, jau ketino patraukti į savo kambarį tam, kad užsidėti ką nors uždaresnio. Tačiau sustabdyta kaip tik to, kad mergaitė ėmė tiesti rankas prie kraujo maišelio, susiraukia. Jai pačiai, kaip vilkolakių atstovei tai buvo bjauru. Bet... Kitą vertus, mergaitė buvo hibrido, pusiau vilkolakio ir pusiau vampyro, bei ex-vampyrės sąjungos vaisius. Jos antakiai šiek tiek pakilo, kuomet ji susakė tai, ko ir pati nesitikėjo: - Gal tai normalu? Turiu omeny... Faktas kaip blynas kad Victoria nėra žmogus. Lašiukas, gal visai nepakenktu? Na, tai tik mokslinis požiūris, bet. Tu juk tuo maitiniesi, o ji kaip ne kaip tavo dukra. - Kai nuleidžia akis į rankoje tebelaikomą telefoną, nuryja kartų gniužulą, priversdama save pasisakyti: - Kažkas tikriausiai nukniso tavo buvusios telefoną, nes... Vargu ar ji skambino iš pomirtinio pasaulio. - Atkišdama savo ranką į jo pusę, tarytum pasiūlydama pasiimti telefoną. Ir žinoma, juk negalėjo viskas pasibaigti taip nekaltai. Ištiesta ranka, akivaizdžiai atsipalaidavo rankšluostį, kuris ganėtinai greitai sukrito ant grindų. Pirmoji mintis kuri kilo tuo metu, buvo klausimas sau pačiai: "Katherine triukai? Šaunuolė..." Staiga rankomis paslėpusi viskas, kas turėjo būti paslėpta, staiga atsuka nugarą į Lockwood'o pusę, pasiaiškindama: - Aš atsiprašau, bet jei tu man dabar paduosi rankšluosti, pažadu kad dingsiu iš akių.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
wish i’d been a p r o m  queen  f i g h t i n g  for the title

Davina Hollander
bruklino gyventoja

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 212
Įstojau : 2013-07-29
Amžius : 23
Miestas : Bruklinas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Beta vilkolakė
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Sk. 08 10, 2014 2:36 pm

Jis butu pakeites gyvenama vieta, bet to padaryti negalejo. Sis butas be to kad buvo nepaprastai erdvus ir modernus, primine ja. Jos zinojo,kad guvendamas prisiminimais jis gyvena praeitimi,taciau nieko negalejo sau padaryti. Viename is komodos stalciu savo miegamajame jis laike tuos keleta papuosalu, kuriuos ji buvo pas ji palikusi. Viena diena jie priklausys Victoriai ir ta mintis ji guode. Jis buvo pasirenges mergaitei motinos paveiksla nutapyti tik sviesom spalvom, norejo kad ji ja didziuotusi, nes Nepaisant jobs praeities,Pierce ja dievino ir pradare viska,kad si isvystu dienos pasauli. Uz tai jis buvo dekingas kiekviena diena,his buvo dekingas Katherine uz suteikta tiksla gyventi toliau.
Tai kaip Davina i ji ziurejo, jos zodziai, viskas pamazu eme igauti prasme. -Davina.. -guldydamas mazyle i lopsi jis kreipesi i ja, taciau tai ka ji pasake buvo tarsi saltas dusas. -Kazkas megsta labai juoda humora..-jo veidas apniuko. Nieko nelaukes paspaudzia "skambinti" ir prisideda telefona prie ausies,taciau operatore is kart suskuba pranesti jog telefonas yra isjungtas arba uz rysio zonos. Tai kas seke toliau,buvo dar labiau netiketa. Nusviedes telefona ant sofos,refleksu deka sugauna dar zemes nepasiekusi ranksluosti. Apgaubes juo priesais nugara jam atsukusia mergina, kuri laika galvoja kaip padeti ir ka konkreciai reiktu pasakyti. Jis isliko stiprus ir is kart nusuko zvilgsni,taciau jo kunas, bent jau dalis, kuri kaip zinia ne visada buvo paklusni smegenims, ypac vyru atveju, eme reaguoti ne taip dzentelmenisksi kaip to butu norejes jis. Naudodamsis proga kad ji yra nusisukusi,kelis kart galiai ikvepia galvoje permesdamas tai, kas padetu susigrazinti savikontrole. -Davina, tai ka manai kad jauti yra dekingumas, galbut.. Nezinau, galbut taip yra nes is dailies esu tavo rusies atstovas, bet tai nera tikra ir galiu tave uztikrinti, jog tai praeis, -jis nusprende buti tiesmukas,nes gerai zinojo, kad moteriskas isdidumas yra labai stipri savybe. -As tam neturiu laiko, savo gyvenima savanoriskai pasirinkau paskirti buvimui alfa ir Victoriai,-jis jautesi kaip tikras paslemekas todel paskubejo pridurti. -Tai ne tavo kalte ir bet kuris kitas atkreipes tavo demesi butu labai laimingas sunsnukis..-Jis dar kart galiai ikvepe, sumauti gyvuliski instinktai...-Katherine nera gyvuju tarpe nes ji pasirinko buti salia manes, tapti mano priesu taikiniu, jei ne as ji vis dar butu gyva,-tai buvo pirmas kaltas kai savo paties juodziausias mintis jis pasake garsiai. Nutiles uzdeda ranka jai ant paties. -As... -jis nebezinojo ka pasakyti. -As nesu tai ko tu ieskai.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Davina Hollander on Sk. 08 10, 2014 3:01 pm

Negalima pasakyti, kad vien mintis apie tai kad Katherine niekuomet nebe įžengs į šiuos namus, ir vėl nesumaišys viso naujojo alfos gyvenimą, apsivyniodama jį aplink savo mažąjį pirštelį, tyliai nedžiugino jaunosios vilkolakės. Ji matė, kaip iš dalies Lockwood'o gyvenimas pasisuko į geresnę pusę. Jis kasdien nekovoja už savo išgyvenimą, susidurdamas su tais priešais, kurie vieną dieną pasirodys gudresni prieš jį. Tai džiugino, bėdų karalienės jau nebe buvo, ir tai ramino. Tačiau iš dalies, nes net mirusi, ji vis dar buvo šiuose namuose dalinė šeimininkė. Šniukštinėdama po namus, Davina ne kartą susidurdavo su vienu ar kitu, Pierce priklausančiu daiktu. Slegiantis jausmas ją apimdavo iš karto, nors su laiku ji ir pati ėmė panašėti į ją. Kuo gi ji buvo blogesnė už penkis šimtus metų gyvenusią vampyre? Tą akimirką, kuomet jai buvo ganėtinai greitai sugrąžintas rankšluostis, ganėtinai greitai juo apsigaubė. Sukryžiuotas rankas prispaudusi sau prie krūtinės, iš kart pasakė: - Prašau, nereikia nieko sakyti... - Tačiau Lockwood'ui jaučiant pareigą paaiškinti jai, kad ši sugebėjo prisigalvoti to, ko niekuomet nebuvo, stipriai sumerkė savo akis. Faktas, kad ir kaip ji stengėsi kaip nors atkreipti jo dėmesį į save, viskas buvo veltui. Kaip normalus vyras, kartas nuo karto jis nužvelgdavo savo mokinę, bet aplamai niekad nesuteikė jai vilties tam, kad kas nors, kada nors gali tarp jų būti. Neigiamai supurčiusi galvą, ir sunkiai nulaikydama ašaras dėl girdimų žodžių, kurie būtent šią akimirką ją draskė iš vidaus, vėlgi prasitaria: - Tu manai kad man labai rūpi visi tavo priešais? Nesvarbu kuo aš būčiau, drauge, tavo vaiko aukle ar medžiu prie įėjimo į šį pastatą... Niekas man nekelia baimės. Ne vienas vampyras, kuris gali apsimesti tavo priešu, nesugebės manęs įbauginti. Įsikalk, aš ne Katherine. Ir ne taip kaip ji, problemų tau nedarau. Žinau, tu ją įsivaizduoji kaip kokią deivę, bet kaip nesupranti kad būtent ji ir sugriovė tavo gyvenimą, kai į jį sugrįžo. Prisiekiu, jei ji būtu gyva, trenkčiau jai už tai... - Kadangi susakė viską, kas jai pastaruoju metu susikaupė, kaltai nuleidusi akis, ir kaip tik tuo metu pastebėjusi kad jos skruostikauliais nuvarvėjo ašaros, viena ranka, labai greitai jas nusivalo, paskubėdama baigti jiems abiems akivaizdžiai nemalonią kalbą: - Tiesiog apsimeskime kad nieko nenutiko. Meisonai, aš tikrai nenoriu dabar nieko tokio girdėti. Atleisk, man, nuoširdžiai gaila kad. Velniop. Nesiteisinsiu, nes tai nebuvo specialiai. - Delnu perbraukdama sau per veidą, o ir nenorėdama kad alfa matytu ją silpna, iš kart patraukia savo kambario link.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
wish i’d been a p r o m  queen  f i g h t i n g  for the title

Davina Hollander
bruklino gyventoja

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 212
Įstojau : 2013-07-29
Amžius : 23
Miestas : Bruklinas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Beta vilkolakė
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Sk. 08 10, 2014 5:05 pm

Masonas tikejosi tokios jos reakcijos,siaip ar taip jis pasirinko lengvisusia ir galutinai nuvalkiota buda "tai ne tu,beda esu as ". Jo nenustebino ir tai, jog ji mazu maziausiai niekino Katherine. Visi vilkolakiai buvo panasiai pries ja nusiteikia, taciau Davina turejo dar viena priezasti, ji mate Katherine seseli kaip siena tarp saves ir Lockwoodo. Jis venge dar kazka sakyti, net ir tada kai suprato, jog mergina verkia. Tai ir buvo esminis ju skirtumas, Katherine buvo stipri,kartais per daug stipri, bet Masonas ismoko su tuo gyventi todel Davinos zmigiskumas ir jautrumas jam buvo naujai atrasta sena. Jis nezinojo kaip su tuo geriausiai susitvarkyti. Nusprendes nekomplikuoti situacijos jis leido jai nurimti todel netrukde kai si uzsidare dabar jau jai priklausiusiame kambaryje.
Jo nuotaika buvo slogi. Nuejes i virtuve jis is itin senu viskiu kolekcijos issirinko viena buteli kuri netrukus eme tustinti sudribes ant vienos is kedziu priesais baro stala. Jis nesivargino gerimo pilti i stikline,jam reikejo kuo greiciau apgirsti. Jis girdejo, jog miegamajame Davina tyliai verke ir tai ji be proto slege. Jis zinojo,kad buvo del to kaltas. Jis maste ka tektu daryti tada jei rytoj ryte atsibudes jos neberastu? Kas jam padetu auginti Victoria? Jis is esmes nebutu galejes palikti siu namu nei akimirkai... Jis nepastebejo kaip bute tapo visiskai tylu, ji uzmigo. Jis atidare dar viena buteli ir kai jis ejo i pabaiga, o laikrodzio rodykle muse gerokai po vidurnakcio jis pakilo nuo kedes ir eme neskubedsmas eiti link duru. Uzkliudes tuscia arbatos puodeli,netrukus isgirdo kaip duztancio porceleno garsas perskrode nakties tyla. -Velnias.. -Buvo sunku patiketi,jog jam pavyko apgirsti. Jau senokai nebuvo to patyres. Jis isiklause. Victoria nepabudo. Jis girdejo kaip Davina issliukino is savo miegamojo dar pries temstant ir nusinese mergaite miegoti i miegamaji. Jis dar kelias akimirkas lukuriavo tarsi butu dvejojes. Galiausiai patraukes sau nebepriklausancio kambario link jis kiek imanoma toliau atidare duris ir zenge i vidu. Sprendziant is pakitusio jos kvepavimo, Davina pabudo nors to ir neparode. Jis atsisedo jos kojugalyje. Padaznejes jos pulsas isdave,jog ji nebemiegojo. -As negaliu prarasti ir taves,-jis zinojo kaip itikti moterims, galu gale ju savo gyvenime turejo labai daug. Jis mokejo jomis manipuliuoti,o Davina buvo tokia jauna,tokia nepatyrusi... Menulis apsvieste ir isryskino istreniruotus jo ranku raumenis, o kai jis pakele galva,jo akys buvo nuosirdzios. Bent jau taip atrode... Nors jo interesai buvo savanaudiski, Davina to nenumane ir jis buvo pasirenges si zaidima zaisti toliau. -Atleisk man... -giliau ikvepes jis paliko arciau jos ir dabar jau galejo matyti, jog jos akys yra atmerktos. -As bijau prisileisti tave ir tai yra mano beda...-jis palinko dar siek tiek arciau ir svelniai ja pabuciavo.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Davina Hollander on Pir. 08 11, 2014 2:31 am

Ilgos valandos, praleistos už uždarų durų buvo sunkiai pakeliamos, nors mergina nei akimirkai nebuvo pagalvojusi apie tai kad jai pačiai būtu geriausia sprukti kaip galima toliau. Ji buvo pametusi sveiką nuovoką dėl alfos, ir tame nebuvo nieko keisto. Jis nuo pat pirmos pažinties dienos atrodė kaip nepataisomas širdžių ėdikas, nesunkiai gebantis sudominti kiekvieną, ir tam net neskirdamas pastangų. Tuo labiau dabar, kai jis buvo galingiausias tarp vilkų, tas kuris galėjo save pavadinti pilnaverčiu vadu. Nuo jo pastoviai spinduliavo stipri seksualinė energiją, ant ko galiausiai Davina ir užkibo. Nors ji ir neįvertino to, kad šis niekada nesusidomėtu labai žemiška moterimi, po to kai dalį savo gyvenimo praleido su kur kas stipresnėmis emociškai ir fiziškai, personomis. Ji buvo paprasta, šiek tiek vaikiška, šiek tiek nepatyrusi, ir kas svarbiausia iki kaulų smegenų naivi. Įsikniaubusi į pagalvę veidu, buvo abejomis rankomis apkabinusi minėtą daiktą. Keistos mintys kankino, kas bus toliau? Kaip teks ryte atsikėlus, pavaizduoti kad išvakarėse nieko nebuvo? Neigiamai supurčiusi galvą, bei kaip mat nusivaliusi ašarų liekanas ant veido, atrodo pasiruošė miegui, kuomet už durų išgirdo dūžtant kažkokiam daiktui. Staigiai atšokusi nuo pagalvės, jau ketino atsikelti ir išeiti patikrinti kas nutiko, tačiau savigarbai šį kartą sužeidus ne jos naudai, ji liko. Vėl atguldama ant lovos, bei tvarkingai ant pagalvės padėdama galvą, ji nepratarė ne žodžio, kuomet kambary pasirodė šio buto šeimininkas. Girdėdama kiekvieną jo krustelėjimą, o veidrodžio, kuris buvo pritvirtintas prie sienos, atspindy matė tai, kaip šis iš tiesų judėjo. Ji nežinojo ką geriausia būtu pasakyti, tuo labiau kad jautė nuoskaudą, kuri šiuo metu buvo per daug slegianti. Vyro žodžiai, kuriuose ir nebuvo ne lašo nuoširdumo, nes realiai pagalvojus jis nebūtu galėjęs taip greitai palikti visą savo praeitį už nugaros, su paskutiniu Katherine atodūsiu. Juk net jos kūnas deramai nebuvo palaidotas, mat, vilkolakiams bandant šią pasiimti iš ligoninės, buvo susidurta su vaizdu, kad kūno nebe liko. Jos akys sužibėjo, kuomet ji išgirdo tai, ką tikriausiai jos vietoje būtu norėjusi išgirsti beveik bet kuri. Ir velniai griebtu, ji buvo ant tiek naivi, kad ant kabliuko užkibo iš karto. Kaip kvaila žuvelė pamačiusi kabliuką su "skanėstu", iš kart šį apžiojo, pasirašydama sau "mirties" nuosprendį. Pasisukusi taip, kad galėtu matyti priešais įsitaisiusį vyriškį, ji ilgai dar nepratarė ne menkiausio žodžio, kuomet galiausiai prisivertė: - Tu ir taip žinai kad manęs neprarasi. Nesu ta, kuri bėga nuo ištikusių sunkumų. - Šie žodžiai dalinai buvo skirti apibūdinti Lockwood'o buvusią. Ji nuleido akis, kaip tik tuo metu, kai Lockwood'as suteikė jai vilties, kad ankščiau ar vėliau ji turės galimybę užimti buvusios "šeimininkės" vietą. Bučinys buvo saldus, bent jai tuo metu taip pasirodė. Ir žinoma, sudėdama savo rankas šiam ant pečių, ji troško daugiau. Bet, tai šiuo metu būtu labiausiai neprotingas žingsnis. Todėl atsargiai nutraukusi šį kontaktą, ji nekeldama akių, savo veide išreiškė pastebimą šypsnį. Netrūkus priversdama save pasakyti tai, ko tikriausiai ir pati iš savęs nesitikėjo: - Meisonai, aš nenoriu skubėti. Man, reikia gerai viską apgalvoti. Tuo labiau kad nenoriu sugriauti mūsų pasitikėjimo vienas kitu, tampant tavo vienkartiniu nuotykiu. Kurio paskui nenorėsi nei pakartoti, nei atsiminti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
wish i’d been a p r o m  queen  f i g h t i n g  for the title

Davina Hollander
bruklino gyventoja

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 212
Įstojau : 2013-07-29
Amžius : 23
Miestas : Bruklinas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Beta vilkolakė
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Pir. 08 11, 2014 4:00 am

Galbut tai buvo alkoholio kalte, bet sededamas ten, virtuveje, jis pripazino sau tai, ko bijojo labiausiai. Jo planas turejo labai daug spragu, jis kaip apsestas dare viska, kad Victoria apsaugotu,taciau tai nebuvo gyvenimas. Jis gerai zinojo, jog Katherine, kuri praleido simtmecius slapstydamasi, nebutu norejusi tokio likimo savo dukrai. Ir cia jo horizonte atsirado Davina. Tik dabar, kai iskilo gresme ja prarasti, jis suvoke kokia didele yra jos role. Ji buvo Victorios sansas i normalu gyvenima. Moteriska figura, patarimai... Masonas negales visada buti salia. Su didziule galia jis prisieme ir atsakingas pareigas.Jis privalejo buti tuo,ko reikejo jo buriui, jie buvo jo stiprybe.. Viskam buvo too painu, taciau dabar jam tapo aisku,jis nebegali begti,nebegali galvoti tik apie save.
Davina,to nesuvokdama, pradare Masona visisku padeties seimininku. Jis zinojo ka daro ir jautesi tarytum zuvis vandenyje. Kai si atslyjo ir pareiske, jog nurinti ivykiu neskubinti, jis lupu kampu nusisypsojo. Tai sukele jam dejavu jausma. Kiek kartu jos buvo lygiagrecioje situacijoje? Kita moteris, kita vieta, tas pats scenarijus. Jis susimaste ar moterys tai daro samoningai ar tai ivyksta pries ju paciu valia? Visomis isgalemis kazko siekti, o kai priarteji taip arti, jog regis tikslas cia pat, pasiekiamas ranka,jos issigasta. Jos bijo,jog malonumo akimirka truks per trumpai, nori ta akimirka atideti, trupyti. -Tavo sirdis, -jis siek tiek atsitrauke ir jo sypsena atrode nuosirdi. -Juk pati suprasti, jog mano klausa yra it melo detectorius.. -Jis negalejo laukti iki rytojaus. Kaip patyres businessman,jis sandori turejo uztikrinti is kart po nebylaus ju susitarimo. Sau to nepripazino, bet bijojo, jog sazines grauzatis prablaivejus privers ji pakeisti nuomone. Jis mintyse stume Katherine atvaizda salin, tam kad galetu susitelkti.
-Mes vilkai, partnerius pasirenkam gyvenimui, juk zinai tai.. -Jo balsas skambejo itikinamai, o lupas smezavo sypsnis. Is dailies tai juk buvo tiesa, tik tapes hibridu jis sia savybe nebepasizymejo...
Letai dar kart prie jos palinkes jis dar karta ja pabuciavo,si kart jis buvo kur kas aistringesnis. Jis gerai zinojo ka daro, zinojo kas moteris vare is proto.Jo uzduotis buvo priversti ja juo pasitiketi, priversti manyti, jog ji jam bus vienintele ir jis tai mokejo. Jis eme buciuoti jos kakla ir jaute kaip virpa jos kunas. Dantimis (zmogiskos formos) jis svelniai grybztelejo. Tai ja isgasdino. Lupu kampu nusisypsojes jis tese, kas kart vis labiau "paralyzduodamas" jos mintis, o tiksliau sveika nuovoka, kuri kuzdejo jai neskubeti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Davina Hollander on Pir. 08 11, 2014 4:26 am

Kažkur giliai mintyse ji kuo puikiausiai suprato, kad šie santykiai greičiausiai niekuomet neturės ateities. Juk naivu manyti kad "blogas vaikinas" kada nors visapusiškai pasiskirs "gerai mergaitei". Tačiau šia akimirka, ji kad ir kaip stengėsi, paprasčiausiai negalėjo padaryti tai, kas būtu teisingiausia, išstumti jį lauk iš kambario ir tokiu būdu parodyti kad ji nėra taip jau lengvai pasiekiama. Bet tai buvo Davina, naivuolė kurią apsukti aplink pirštą ir priversti daryti viską, kas tik norima, nebuvo sunku. Lockwood'ui parodžius tik šiek tiek daugiau užsispyrimo, ir ji ėmė pasiduoti. Neskaitant to, kad viena ranka dar kažkurį laiką bandė išlaikyti atstumą tarp jų dviejų, po antrojo bučinio, net nepastebėjo kaip greitai patraukė ranką, perkeldama ją ant vyriškio nugaros. Net norėdama, šiuo metu ji negalėjo nuslėpti savo kūno kalbos, kuri kone šaukė apie tai kad kiekvienas Meisono prisilietimas varė ją iš proto. Tai buvo jos pačios proto kova su pačia savimi. Ji baiminosi to, kas bus paskui, bet tuo pačiu metu labiausiai už viską troško kad jis nesustotu. Galiausiai imdama atsakyti į bučinius, abejomis rankomis suėmė jo marškinius, kaip mat nuimdama juos nuo Lockwood'o ištreniruoto kūno. Ji nebuvo labai patyrusi, tuo labiau kad prieš tai buvo turėjusi tik vieną partnerį. Velniai griebtu, nebuvo galima net pasakyti kad ji buvo gera lovoje. Bet koks skirtumas? Juk jis apmulkino ją, puikiai suvaidindamas tai, kad geidžia jos. Ir šia akimirka jai niekas daugiau nerūpėjo. Jautėsi šioks toks merginos susikaustymas, tačiau ji bandė kaip galima labiau tai paslėpti. Šiek tiek pakildama nuo lovos patalų, apžergė jo kojas, kaip tik tokiu būdu užsėsdama jam ant kelių. Rankomis slysdama per jo ryškius raumenys, kaip ir priimta jai, šiek tiek pagadina nusiteikimą: - Tačiau tuos partnerius galima pakeisti, jei kažkuriuo metu jo nelieka. Bet, noriu kad žinotum... Tai neturi būti šiaip sau, nes nesu tokia kaip visos kitos tavo merginos. Su manimi tau dar teks gyventi, bent kurį laiką. - Trumpam nuleidusi akis, bei veide išspaudusi menką šypseną, vėl pritraukia savo veidą prie jo, šį kartą pati paliesdama jo lūpas, savosiomis.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
wish i’d been a p r o m  queen  f i g h t i n g  for the title

Davina Hollander
bruklino gyventoja

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 212
Įstojau : 2013-07-29
Amžius : 23
Miestas : Bruklinas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Beta vilkolakė
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Pir. 08 11, 2014 8:20 am

Ta akimirka kai ji nustojo priesintis, buvo atsakymas i jo klausima. Ji buvo jo. Taciau vargu ar jis kada nors priklausys jai...
Jis pastebejo, jog ji megino rodyti iniciatyva, greiciausiai tam, kad nepasirodytu visam sitam reikale naukoke, bet virpantys jos ranku pirstai ir jos kvepavimas isdave daugiau nei ji butu norejusi. -Leisk man tau parodyti... -Islauzes piktdziugiska kampine sypsena jis perima "vaira " i savo rankas. -Neprivalai su niekuo rungtis, Davina,-jis suprato, kad merginos pecius slege noras prilygti Pierce. Letai ja nurenges jis su sypsena veide nuzvelge jos jauna kuna, jos oda buvo nepaprastai svelni. Jo paties kunas trosko to agresyvaus,vampyrisko sekso prie kurio buvo prates,taciau Lockwoodas gerai suprato, jog provalo buti atsargus, kad jos nesuzeistu...

Ji uzmigo jo pasoneje, viena ranka padejusi jam ant krutines. Jo akys vis dar buvo atmerktos.Jis nemiegojo. Girdedamas kaip suletejo Davinos ir issilygino kvepavimas jis nuzvelge jos ramu veida. Jis elgesi kaip paskutinis sunsnukis ir tai zinojo. Zinojo ir tai, kad greiciausiai nebus jai istikimas ir tai nebuvo jos kalte. Masonas privalejo gyventi toliau bet jis toli grazu nebuvo pasirenges leisti kam nors uzimti jos vietos. Ji,net ir mirusi, buvo ji apsedusi,tarsi virusas ar menulio prakeiksmas.. Uzmerkes akis jis nugrimzdo i miega. Jis sapnavo ja.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Sponsored content Today at 4:31 am


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 310 Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų


 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume