Mason'o butas

Puslapis 910 Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Isaac Lahey on Kv. 12 11, 2014 4:33 pm

Dviprasmiškas žvilgsnis, kuriuo "apdovanojo" originalusis vampyras jį puolusį asmenį, buvo vertas daugiau nei keli žodžiai, kuriuos buvo pasiruošęs vilkolakio kūną užvaldęs asmuo. Jis kone prašėsi būti "sunaikintu", ką kuo puikiausiai išdavė pašaipi išraiška, kuri ne akimirkai nedingo nuo vyriškio veido. Stebėdamas alfa hibridą, originalusis sulaukė tos akimirkos, kuomet bus paleistas, tačiau iš karto taip ir nesuskubo nieko pasakyti. Specialiai palikdamas vietos griaunančiai vaizduotei, jis ramiai pasitaisė savo aprangą, kuri buvo išsiderinusi, kuomet šis mažiausiai du kartus trenkėsi į plienines lifto duris. Kuomet originalusis pagaliau nusprendė pakelti savo akis į pašnekovo pusę, kalbos tonas vis dar buvo savitas, o nesunkiai perprantamas britiškas akcentas, viso labo pagyvino šio asmens kalbą: - Kada nors buvai sau uždavęs klausimą, kodėl iš visų tavo blusių, šis labiausiai kabinosi į tai, kas buvo peršama? Neskaitant to, kad mano žinios apie tavo vilkus prilygsta prastam įvertinimui, protrūkiai, kuomet tavo pudelis parodo norą kautis su mano įtaiga, verčia mane užduoti klausimą. Kuo tu toks ypatingas, Lockwood'ai? Aš matau tik nieko vertą, gyvenimo palaužtą šūdžių, kurio arogantiškumo lygmuo beveik prilygsta mano šeimai. Ir visgi, dėl tavęs ne vienas sutiktu paaukoti savo gyvybę. - Prunkštelėdamas, originalusis suko aplinkui, kuomet staiga lyg niekur nieko nutilo. Įsiklausydamas į šurmulį, kurį kelia Victoria Hope, vyriškai gailestingai atsiduso: - Ko noriu aš? Esi tikras, kad klausi to ne todėl kad nori vien tik patenkinti savo smalsumą? - Paeidamas kelis žingsnius į šalį, vyriškis nusprendė pratęsti savo samprotavimus:
- Dar vienas klausimas. Juk tu supranti, kad kažkuriuo tavo gyvenimo metu, tau teks padaryti tai, ko dabar greičiausiai tavo protas net nesugeba suvirškinti? Tai kad aš čia, te parodo kad tu negali pasikliauti niekuo. Vienu metu aš galiu būti vienu iš tavo patikėtinių, kitu, asmeniu, iš kurio nesitikėsi dūrio į nugarą. Nebent... - Dar kartą dirstelėdamas į durų pusę, originalusis savo veide išspaudė pašaipią, kampinę šypseną: - Žinoma, man tai gauti būtu daug paprasčiau ir turiu pripažinti daug maloniau, iš lėlytės kurią slepi už durų. O Victoria. Nieko nuostabaus kad jos motina yra pati Katherine Pierce. Ta mergaitė, geba vien žvilgsniu bet kuriam apsukti protą. - Specialiai pakeldamas ranką, vilkolakio kūną užvaldęs asmuo, rodomuoju pirštu pasukiojo sau ties smilkiniu. Ir tuomet, kai nusprendė nugara pasiremti į tas pačias lifto duris, pagaliau tarė:
- Kol Mikaelson, tas asmuo, kuris nesuteikia antros galimybės, kaip esi papratęs gauti iš mano brolių. - Šyptelėdamas jis pratęsė: - Mėnulio akmuo, Mason'ai. Man reikalingas tas niekutis, kuris mano žiniomis kaip tik dabar yra tavo namuose. Atnešk man jį, arba. Man teks priversti tave pasigailėti. Kas manau, man patiktu labiau, nei šis apsimestinai malonus mūsų čit čiatas. - Kilstelėdamas antakius, vyriškis stengėsi būti perdėtai maloniu, todėl finaliniai žodžiai, kuriuos šis tarė, buvo tas, kas tik dar labiau papildė kantrybės taurę: - Akmuo mainais į tai, kad nesiartinsiu prie tavo dukters. Ko žinoma negaliu pažadėti apie likusius tavo, - Pavartydamas akis, jis toliau veikė erzinančiai: - pamestus šunpalaikius.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Isaac Lahey

if there are different progressive states, what's the last one?


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1086
Įstojau : 2013-08-18
Amžius : 29
Miestas : Kvinsas
Meilė : Neįsipareigojęs
Draugai : Tyler Lockwood
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Studentas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=vEBQxQUck5E

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Tr. 12 17, 2014 9:35 am

Suvokimas, kad priesais stovintis asmuo priklauso Mikealsonu gimines klanui, Masona aplanke su lig ta akimirka, kai vaikinas sulygino Lockwoodo ir savo seimos ''arogancijos lygius''. -Turejau is kart susiproteti...-karti, apmaudi sypsena atrode kaip niekad nenaturali pykcio perkreiptame hibrido veide. Isaac atsidavimas alfai ir apskritai, buriui, nebuvo praslydes jam pro akis. Taip kaip is pradziu vienisius ir savyje uzsisklenes Lahey pamazu eme dalyvauti burio susitikimuose, atskleide begalini jauno vilkolakio potenciala, kuri Masonas visomis isgalemis bande isnaudoti. Uzduotys skiriamos Isaacui visuomet buvo siek tiek sudetingesnes, taciau tai pamazu priverte ji suvokti, kad neeiliniai Lahey sugebejimai nebuvo kazkas, ko reikejo gedytis, ju buryje jis nebuvo ''kitoks''. Tarp vilkolakiu jis buvo zinomas kaip itin uolus Masono mokinys, svarbi vieningos ju seimos dalis. Pripazinimas ir palaikymas leido jam atsiskleisti ir nepaisant to, kad apie sunkia ir gan tamsia vaikino vaikyste zinojo tik Masonas, Isaacas buvo spejes igyti visu (beveik visu, kaip ir visur, nebuvo apseita be siokiu tokiu pavydo scenu su Bowman broliais ;D ) vilkolakiu pasitikejima. Galbut todel Kolo pasirinkimas uzvaldyti butent Lahey kuna buvo toks netiketas ir is dalies, genialus sumanymas.
Mikealsono klausimas buvo daugiau retorinis, taciau hibridas nepraleido progos patraukti pasnekovo per danti. -Verciau paklausk savo brolio, kertu lazybu, kad jis ir dabar yra isitikines, jog esu jam skolingas ir apskritai, esu jusu seimos nuosavybe,-sarkastiskai syptelejes jis atitinkamai islenke antakius isgirdes originaliojo varda. -Esi visiskas asilas jei manai, kad poto kai atskleidei man savo planus, tiesiog imsiu ir atiduosiu tau menulio akmeni,-suraukes antakius jis neigiamai papurte galva. -Akivaizdu, kad tai tavo brolio sumanymas ir tu velniskai susimovei. Drauguzi, juk supranti, kad esi ikalintas vilkolakio kune..?-veidmainiskai syptelejes jis vampyrisku greiciu prisiartino prie pasnekovo ir sugriebes jo riesa, ji sulauze. -Matai, jo zaizdos taip greitai negyja, jo skausmo receptoriai yra velniskai astrus ir jis nesikandzioja. Ir net jei tau pavyktu isprovokuoti virsma, esu tikras, kad neturetum zalio supratimo kas su tavimi vyksta,-paleides jo ranka jis leido vaikinui atstatyti luzusi kaula. -Beto tai velniskai skausminga...-nesiepdamas dantu jis i Mikealsona zvelge su demonstratyviu elgesiu. -Jus, originalieji, neesat prate teptis baltu savo ranku, todel nereikia ne sakyti, kad dabar kai zinau kas tu toks, daugiau sansu isspardyti man subine turi budamas savo tikrajame kune,-Masonas neketino vaikino paleisti, tik ne zinodamas, jog Lahey grese mirtinas pavojus. Suemes ji uz istiesintu atlapu jis istume ji atgal i sau priklausanti buta. -Eik i savo kambari, Victoria,-rimtas zvilgsnis, kuris buvo nukreiptas i paaugle buvo negincytinas. Kazka aiskinti buvo beprasmiski, kadangi mergina buvo spejusi viska kuo puikiausiai nugirsti astrios savo klausos deka. -Kam jam reikia menulio akmens?-stumtelejes jis leido vaikinui sukristi i foteli, taciau pries tai agresyvus jo elgesys buvo spejes nurimti. Gerai zinodamas, kad Klausas pernelyg brangino tai kas neva priklause jam, jis buvo uztikrintas, kad nepaisant aplinkybiu, Mikealsonams nebus leista jo nudeti, o Victoria buvo kur kas galingesne nei Kolas, nors pati to ne nezinojo. -Tu tikrai manai, kad gali kelti man ultimatumus?-abu konflikto dalyviai realiai negalejo sukelti vienas kitam gresmes ir tai zinojo. Masonas buvo pasiryzes viskam, kad isguitu vampyra is Lahey kuno, o Kolo atveju, visas sis zaidimas buvo tik budas atitraukti Lockwoodo demesi nuo esminio plano, kuri pasitelkdamas Katherine buvo paruoses Klausas. (Kaip jau turbut spejot suprasti, ivikiai sitoje temoje siek tiek atsilieka Razz )

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Isaac Lahey on Antr. 01 06, 2015 1:46 pm

- Iš kur esi toks tikras, kad vis dar esi besąlygiškai reikalingas Niklaus'ui? Galu gale, tu tesi vienas iš tų, kuriuos hibridais pavertė mano brolis. Viso labo marionetė jo gyvenimo žaidime. Tačiau štai tavo dukra, manau gali sudominti jį kur kas labiau, dabar jau žinant tai, kas ji iš tikro yra. - Šiek tiek kilstelėdamas savus antakius, vilkolakio kūną užvaldęs asmuo, kaip tyčia perdėtai pasistengė iliustruoti nuostabą savo prieš tai pasitikėjimu savimi dvelkusioje išraiškoje. Sarkazmu perpildytas balsas aiškiai leido suprasti tai, kad originaliam vampyrui buvo be galo malonu tampyti alfa hibrido nervus. Galu gale, jis ir pats nelabai planavo iš šios vietos patraukti nepešus nieko (t.y. Lahey mirties arba mėnulio akmens).
- Palauk, negi tu žinojai kad ji yra ne šiaip sau pusiau vilkas, pusiau vampyrė? Nagi, man net darosi nuobodu, kad žinau kur kas daugiau apie ją, nei tu. Nors su tavo "mergaite" praleidau vos kelias dienas. Tiksliau, naktis. - Vėptelėdamas, originalusis kaip mat buvo priverstas susičiaupti, dėl staiga pasigirdusio, o vėliau ir pasijautusio riešo kaulų sutrupinimo. Sukandęs dantis, tačiau skausmą išreikšdamas vien pykčio ir kitų jutimų iškreipta išraiška, vyriškis kaip mat atitaisė lūžusius kaulus atgal į jiems reikiamą vietą. Prunkštimas kuris buvo dar labiau netikėtas, ganėtinai mikliai paprieštaravo Lockwood'o išsakytiems žodžiams. Juk naivu buvo manyti kad originalusis čia pasirodys visiškai nepasiruošęs. - Galimas daiktas kad tu teisus, skausmas iš tikro yra jaučiamas kiek stipriau, nei kad būnant savame kūne. Bet negi tu manai, kad turėdamas galimybę peršokti į tavo šunėko kūną, aš nepasirūpinau ir kitais, ne ką menkesniais aspektais? - "Palydėtas" į buto vidų, originalusis visiškai nesipriešino pasvaidymui, todėl, atsidurdamas ant sofos, specialiai pamerkė akį originaliam vaikui. Kampinė šypsena, kuri dar tebe spinduliavo, buvo kiek kitokia, suvaidinta, mat riešo keliamas skausmas vis dar nedavė visapusiškos ramybės.
- Palauk. - Palinkdamas į priekį, Lahey kūną užvaldęs asmuo, kaip mat parėmė alkūnes į savuosius kelius, kuomet, pakeltas žvilgsnis kaip mat davė pradžią taip lauktam pokalbiui apie akmenį, kuris šiuo metu buvo reikalingas šiam asmeniui: - Juk supranti tai, kad išeisiu čia arba dvasia, arba su akmeniu rankose? Mason'ai, nebuk naivus. Tu pats pasakei kad mano šeima nemėgsta teptis rankų, todėl randa kas tai padaro už juos. Iš kur toks tikrumas kad dabar nevyksta lygiai tas pats, o aš esu viso labo, pavyzdžiui dingstis nukreipti tavo dėmesį kitur? Kur dabar tavo vilkai? Kur Katherine? Tyler? - Šiek tiek kilstelėdamas vieną iš savo antakių, vyriškis smagiai sukrizena, kuomet nugara atkrenta į sofos atlošą. Stebėdamas savo pašnekovo sujudimus, specialiai primerkia akių vokus, po ko pratęsia: - Nagi, supaprastinkime gyvenimus vienas kitam, aš gausiu ko noriu, ir apleisiu tavo namus daugiau pasistengdamas nelysti kur neprašomas. Juk tau iš to akmens nebėra visiškai jokios naudos. O štai mano šeimos nariui, jis dar turi reikšmės. Ir taip, esu labiau nei tikras. Juk, nepešdamas savo, čia nepasiliksiu... Tiksliau, žinai kokie yra trapūs beta vilkai? Gali nutikti koks nors nelaimingas nutikimas, pavyzdžiui tavo namuose. Nes, kad ir kaip norėtum, nesi įdomiausias asmuo visatoje, kad originalusis stumtu laiką su tavimi, kalbant apie sausainius ir vyšninį pyragaitį, kurį primena tavo saldžioji atžala.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Isaac Lahey

if there are different progressive states, what's the last one?


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1086
Įstojau : 2013-08-18
Amžius : 29
Miestas : Kvinsas
Meilė : Neįsipareigojęs
Draugai : Tyler Lockwood
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Studentas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=vEBQxQUck5E

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Victoria Lockwood on Kv. 01 15, 2015 3:13 pm

Šiandienos vakaro planai iš vienos dalies buvo kone priversti būti perpildyti įtampa, mat visai neseniai gimusi, ir staigiai išaugusi paauglė buvo priversta supažindinti savo biologinį tėvą su vaikinu, kuris per trumpą laiką tapo šios "draugu". Šilti pojūčiai, kurie užpildydavo Victorios Hope kūną, kuomet ši paslapčiomis matėsi su vilkolakiu apsimetančiu "padaru", buvo sunkiai paaiškinami. Mergaitė jautė didžiulę trauką minėtam asmeniui, ir kas keisčiausia, tai buvo toli gražu nesusieta nei su tuo, kaip vaikinukas atrodė, ar kokiu antgamtiniu padaru buvo. Daug kas buvo nepaaiškinama, o ji buvo per daug nepatyrusi, kad iš karto pamatyti prieš ją rezgamą klastingą veiksmų planą. Tai ką teko išgirsti per kelias minutes po originalaus vampyro pasirodymo, privertė unikalų vaiką pajausti didžiulę, susimaišiusių jausmų bangą: pyktis, nuoskauda, nesupratimą ir t.t. Pasakyti kad šiuo metu mergaitė nesijautė apgauta, buvo neįmanoma. Ji troško pulti, troško pakeisti pavidalą ir padaryti ką nors beprotiško, tačiau tuo pačiu metu, ji stengėsi išlikti išdidi ir neparodyti to, kad buvo užkabinta. Paauglės viduje "besipjaunantys" požiūriai, kuriuos ši paveldėjo iš savo tėvų, kažkuriam laikui buvo ją "sustabdė". Stovėdama kaip "marmuro" lėlė, Victoria Hope kone paskendo kažkur, tačiau ne čia. Ir tik įsakmus Mason'o balsas, kuris liepė jai nešdintis į kambarį, privertė paauglę sugrįžti į realybę. Suraukti, ryškus antakiai, skvarbus žvilgsnis akimirksniu buvo nukreiptas į kalbančių pusę, kuomet tamsiaplaukė viso labo neigimai supurtė galvą. Ji troško likti, bet, to nepadarė. Kažkuriam laiko tarpui pasislėpdama už savo kambario durų, mergaitė aiškiai negebėjo rasti sau vietos. Aštri klausa, kuri buvo šiai suteikta gamtos, neleido neklausyti tolimesnio dievų vyriškių pokalbio, tuo labiau kai ne vienas iš jų net neketino kalbėti pašnibždomis. Sukosi galva, iš dalies pykino, o Victoria Hope pastoviai trynė savo delnus į kelius. Kaip pasielgti būtu teisingiausia? Kodėl? Kas yra tas akmuo, ir kokio velnio buvo bandoma ją užgauti, pasinaudoti? Įkyrus klausimai vis nedavė ramybės. Ir štai, prieš tai vertusi save sėdėti ant lovos krašto, mergina staigiai pakilo. Vos keli žingsniai ir ji stabtelėjo prie savo kambario durų. Staigiai suimdama durų rankeną, paauglė šią pasuko, ko pasekoje pasirodė prie likusių asmenų. Stebėdama tuščiu žvilgsniu ant sofos pasodintą asmenį, ji vos girdimai pralemeno: - Pasismaginai? - Prieš tai atrodo drebantis balsas staiga sutvirtėjo, emocionali paauglės būklė buvo atitinkamai stipri, kai tai lietė asmeniškai ją. Šiek tiek palenkdama galvą, paauglė vos regimai timptelėjo lūpas, lyg būtu bandžiusi šyptelėti, tačiau lemtinga akimirka, tai sutramdžiusi: - Tu rimtai manai kad pasirodydamas šiuose namuose turi bent menkiausią teisę grasinti? Nebūk tu naivus ar kvailas. Nes viskas ką pasiekei, tai fizinis, gal emocinis skausmas... ...kurį garantuosiu tau aš. - Neigiamai supurčiusi galvą, Victoria Hope tęsė: - Bet ne dabar, o tuomet, kai tu atsidursi savo paties, supuvusiame kūne. - Akių rainelės, kurios paparastai yra melsvai rudos spalvos, šiuo metu buvo įgavusios ryškiai oranžinę spalvą, kas savaime leido suvokti, kad ji nebuvo pasiruošusi maloniai diskusijai. Ir vargu ar sugebėtu sukontroliuoti save pati.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
nothing less than infinite
who taught you that the value of a woman is the ratio of her waist  to her hips and the circumference of her buttocks, and the volume of her lips? Your math is dangerously wrong - her value is nothing less than infinite.

Victoria Lockwood

Trust is earned. I can`t just magically hand it over to you.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 538
Įstojau : 2014-10-12
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Hibridė (18/±4)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=fCH6qoT7m7g

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Pen. 01 16, 2015 1:07 pm

Masonas nebuvo nusiteikes diskusijai, juolab, kad jo pasnekovas buvo arogantiskas kales vaikas, ne tik uzvaldes jo buriui priklausancio vilkolakio kuna, bet ir galimai suvedziojes jo dukteri. Kad ir kaip paziurejus, originaliuju planas jo atzvilgiu veike. Masonas buvo pernelyg isiutes, kad sugebetu racionaliai ivertinti padeti ar izvelgti smukias ir itin svarbias detales. Viskas kas siuo metu sukosi jo galvoje tai ''kaip islaikyti savitvarda'', taciau kambaryje vel pasirodziusi Victoria priverte ji pratrukti. -Nejau kalbejau neaiskiai?!-jo veidas kone perbalo is ituzio. Mintis, kad jo taip idealizuota dukra veike jam uz nugaros verte, ir taip isjudintus jo pasitikejimo ji supusiais pagrindus, klibeti. Sia akimirka ji kaip niekad primine savo motina. Tiek isvaizda, tiek temperamentu, o blogiausia tai, kad lygiai kaip ir pastaroji, Victoria nebuvo jo kontroleje ir tai vare jis proto. Varyti jos atgal i kambari nebuvo prasmes, jis pernelyg gerai ja pazinojo, kad tiketusi, jog si paklus. Suneres abieju ranku pirstus sau i plaukus jis garsiai atsiduso. -Tikiuosi tau tai bus gera pamoka,-jo balsas staiga tapo ramesnis, taciau jo zvilgsnis nukreiptas i dukteri isliko ledo saltumo. Be perspejimo, staigiu judesiu isjunges Isaac'o kuna uzvaldziusi asmeni smugiu zandikauli jis is kisenes issitrauke mobiluji ir surinkes vienos raganos numeri, prisikiso telefona prie ausies. -Neisivaizduoji koks nusivyles tavimi esu, Victoria Hope,-neigiamai papurtes galva jis patrauke kolidoriaus link. -Jei jis pabus, zinai ka daryti.
Pokalbis telefonu buvo trumpas, bet sprendziant is Masono israiskos jam sugryzus i kambari, kuriame ant foteleio tebesedejo sukniubes Isaaco kunas, jo lukesciai buvo pateisinti. -Susikrauk daiktus. Taves atvaziuos paimti. Apsistosi su mama, kol as cia sutvarkysiu reikalus.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Victoria Lockwood on Št. 01 17, 2015 4:30 am

- Gera pamoka?! - Besisukanti šalin paauglė buvo kone priversta pasilikti, kuomet kambario sienas užpildė tūžmingas biologinio tėvo balsas. Susiaurinti akių vokai, ir tai, kaip mergaitė nervingai trynė pirštus į savuosius delnus, aiškiai rodė tai, kad ji stengiasi išlaikyti savitvardą. Ir buvo nesunku pastebėti tai kad, ji buvo pasiruošusi ne menką žodinį tekstą, kuriuo ketino pasidalinti su čia esančiais. Bet tai kaip greitai Mason'as "išjungė" vieną iš dalyvių, privertė ją pagaliau atgauti įprastą akių spalvą. Nuleistas žvilgsnis, bei tai kaip akimirksniu aprimo Victorios Hope balso tempras, privedė prie sekančio komentaro: - Lyg tu niekuomet nebuvai apgautas kitų žmonių... - Neigiamai supurčiusi galvą, mergaitė kaip mat susiraukė. Jos staiga suplanuota kelionė pas Katherine, greičiausiai nebuvo su maloniomis pasekmėmis: - Ir kaip aš turėčiau paaiškinti, kad taip netikėtai nusprendžiau sumesti daiktus pas ją? Kai tu net nebuvai už, kad pas ją praleisčiau savaitgalį?
Nepasitenkinimas, perkreipęs paauglės veidą, tik dar labiau paryškino familiarius bruožus, kuomet ši sumodama rankomis, pakankamai greitai patraukė savo kambario link. Tyliai, sau po nosimi murmėdama kažkokius žodžius, Victoria Hope, iš pažiūros net neketino liautis "erzinti" likimą. Ant lovos atsidūrė sportinis krepšys, kuris palaipsniui buvo supildytas įvairiais kasdienę svarbą turinčiais daiktais. Žinoma, ji troško kiek galima daugiau laiko praleisti ir su savo biologine mama, tačiau... ...ne tokiomis aplinkybėmis kaip dabar. Mat dabar, jai buvo labai svarbu matyti kaip yra "susitvarkoma" su tais, kurie pasistengia bent iš dalies pakenkti jos šeimai. Ir tai kaip originali šeima nukreipė jiems reikalingų asmenų dėmesį į save, pasinaudodami Victoria Hope, neleido nei akimirkai pagalvoti apie tai, kad Lockwood šeimai kone prieš nosį buvo padėtį spąstai, į kuriuos šie stačia galva lipo. Giliai įtraukusi oro į savuosius plaučius, tamsiaplaukė mergaitė pasigavo pasirinkto sportinio krepšio rankenas, bei nieko nedelsdama "išdūmė" iš kambario, į svetainę. Tik ten stabtelėdama, ji dar kartą dirstelėjo į be sąmonės gulintį asmenį, o tuomet į Mason'ą:
- Mama nenori kad kas nors žinotu apie jos gyvenamą vietą, tiksliau, sakydama kas nors, omeny turiu tave. Todėl nusigausiu pati. Bet tėti... - Žvilgsnis savaime nukrypo į Isaac kūną užvaldžiusį asmenį, kuomet paauglė pratęsė: - Nieko jam nedaryk. Tai buvo mano klaida, ir pati noriu ant jos padėti tašką. Tu neturi kiekvieną kartą man susimovus viską sutvarkyti pats. Aš jau didelė mergaitė. - Tas ryžtingas, ir savimi neabejotinas balsas, kurį buvo pasirinkusi paauglė, tik patvirtino tai, kad ji visgi "įklimpo". Originalusis palietė šios ne patirtį, pasitikėjimą kitais, bei sudaužė tai į šipulius. Nuleistas žvilgsnis, bei menkas galvos linktelėjimas, paskatino mergaitė žengti kelis žingsnius link tėvo, kuomet ji atrodo visai trumpam prigludo prie sau artimo asmens. Pakštelėjimas į skruostą, ir tylus pasitraukimas pro duris, šiam kartui buvo paskutiniu mergaitės pasireiškimu, prieš išvykstant į paplūdimio namus, kuriuose "karaliavo" mama.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
nothing less than infinite
who taught you that the value of a woman is the ratio of her waist  to her hips and the circumference of her buttocks, and the volume of her lips? Your math is dangerously wrong - her value is nothing less than infinite.

Victoria Lockwood

Trust is earned. I can`t just magically hand it over to you.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 538
Įstojau : 2014-10-12
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Hibridė (18/±4)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=fCH6qoT7m7g

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Genevieve Clarke on Št. 01 17, 2015 9:48 am

Sutapimas ar ne, tačiau raudonplaukė ragana, bei mergaitė kurios mirties trokšta kone kas antra antgamtinė būtybė, susidūrė laiptinės apačioje. Pokalbio nebuvo, tačiau tai kaip jos susidūrė žvilgsniu, leido abejoms suvokti kad šios kažkokiu mistiniu būdu yra artimos viena kitai. Blanki šypsena, papuošusi raganos veidą, buvo sunkiai perprantama, kuomet moteris grakščiai nuspaudė lifto iškvietimo mygtuką. Mergaitė patraukė savo keliu, lifto durys prasivėrė. Užeidama į ankštą "patalpą", ragana iš karto nuleido savo netradiciškai šviesias akis, kurios buvo išryškintos tankiomis blakstienomis. Trūko ne ilgiau nei minutę, kuomet liftas buvo sustabdytas reikiamame aukšte, bei moteris žengė kelis žingsnius į priekį. Tiesdama ranką prie durų skambučio, moteris staigiai atsisakė savo plano, kuomet spragtelėdama pirštais, savo galių pagalba atrakino durų užraktą. Niekuomet nebūdama iš tų, kurios tiki kad galiomis reikia naudotis tik esant svarbiam reikalui, raudonplaukė atvirkščiai, aiškiai mėgavosi tuo, kuo buvo. Pastumdama duris į priekį, ir tokiu būdu jas atverdama, savo skaisčiai žydras akis nukreipė į šio buto savininko pusę. Ir nagi, juk buvo labai naivu manyti kad suaugusi moteris taip ims ir laikysis nuošaliau, kuomet aplinkui sukiosis charizmatiškas, ir be galo seksualus vyras. Nespėdama nieko pratarti, ji žengė link Lockwood'o, bei išreikšdama savo pasisveikinimą, savosiomis lūpomis palietė šio lūpų kampą. Tuomet kai raudonplaukės veide pasirodė pasipūteliškas šypsnis, ši atsitraukė, sutelkdama savo dėmesį į ant sofos išdribusį asmenį. Antakiai savaime pakilo, kai ši pratarė: - Kitą kartą kai man skambinsi, lai tai būna pakvietimas vakarienės. Nes prisiekiu, pamanysiu kad tiesiog naudojiesi mano sugebėjimais. - Specialiai traukdama vyrą per dantį, ragana dar labiau sumažino atstumą tarp savęs ir sąmonės netekusio asmens: - Jis žavus, bet galvos skausmą gydau ne aš, o tabletės... Taigi, pasakysi kas čia nutiko?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Genevieve Clarke

You brought this on yourself. I will not be destroyed with u.


Pranešimų skaičius : 1143
Įstojau : 2011-03-15
Amžius : 30
Miestas : Los Andželas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Burtininkė /Žmogus
Darbo paskirtis : Kardiochirurgė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Št. 01 17, 2015 1:53 pm

Jo santykiai su Victoria niekuomet nebuvo pasieke tokio itampos tasko, kita vertus, ji dabar buvo paaugle ir tai kaip zinia, bene sunkiausias etapas kiekvieno tevo gyvenime. Tai, kad mergina buvo paveldejusi karsta ir sunkiai pazabojama savo motinos temperamenta, toli grazu nebuvo Masono naudai. Viskas kas ivyko per pastarasias kelias valandas priverte ji suprasti, kad jo mazoji mergaite tapo jauna moterimi visai jo panoseje, o jis buvo pernelyg uzsiemes, kad tai pastebetu. Dabar, kai pirmine ituzio banga pamazu slugo, ji apgule kaltes jausmas, kad neskyre jai pakankamai demesio, juk priesingu atveju jai nebutu teke patirti pirmaja isdavyste butent tokiomis aplinkybemis. Jis nekente savo saitu su originaliaisias ir to, jog sie ne neketino tu rysiu nutraukti. Jie laike ji ant pakankamai ilgo pavadzio, bet nevenge karts nuo karto jam priminti, kad jis tebera ju ''augintinis''. -Paskambink man kai ten nukaksi,-merginai prigludus jam prie krutines jis svelniai perbrauke delnu jai per plaukus ir pakstelejo i kakta. Ji buvo teisi, jis samoningai trosko laikyti ja kuo arciau saves ir toliau nuo prisiminimu atsisakiusios Katherine, bet tik todel, kad trosko suteikti jai erdves, laiko pradeti is naujo ir tuo paciu bande tai padaryti pats. Deja, nesekmingai.
Pasigirdus uztrenkiamu duru garsui jis garsiai ikvepe oro ir uzvertes galva perbrauke delnais sau per isitempusi kakla. Vos kelioms akimirkos umerkes akis, netrukus jis visa savo esybe pajuto kito asmens buvima bute. Intuicija ir nepaprastai astri klausa jo neapgavo todel kai tarpduryje pasirode raudonplauke, jis silpnai syptelejo, kas indikavo, jog si toli grazu nebuvo nelauktas svecias. Tai kaip mergina pasisveikino issauke kiek nuosirdesne sypsena. Ju pazintis uzsimezge ne taip jau seniai ir Masonas buvo itin suinteresuotas, kad judvieju pazintis taip greit nenutruktu. Lockwooda suintrigavo jos budas, pasitikejimas savimi ir gan netradiciskas poziuris i galias, kuriomis buvo apdovanota bei ju naudojima. Nepaisant tuo, kad tuo mat metu jis naktis leisdavo Renee kompanijoje, lengvas, tarp dvieju charizmatisku individu uzsimezges flirtas niekur nedingo. -Po to kai neatsiliepei, tikejausi, kad viso albo istrinsi mano atsakiklyje palikta balso zinute,-kilstelejes antakius jis gan akivaizdziai nuzvelge malonios akiai isvaizdos mergina. -Kas del pasinaudojimo...-dviprasmiskai syptelejes jis atsisedo ant sofos krasto, o jo akys pasake daugiau nei zodziai ir tai kaip mat issauke atsakoma sypsni, paprastai gan blyskios spalvos merginos veide. -Juk tu, ne as, liepei tau neskambinti kas persa isvada, jog tai tu manimi pasinaudojai,-prisimindamas ju susitikima jis guztelejo peciais. -As niekad su tuo neesu susidures,-kalbai pasisukus i ant sofos vis dar be samones sukniubusi asmeni, jo veidas surimtejo. -Sis kales vaikas nera mano burio vilkolakis,-neigiamai papurtes galva jis pakilo nuo sofos. -Na bent jau is dalies... Kolas Mikealsonas,-mostelejes i Isaac ranka jis pristate prasikaltusi asmeni Genevieve. -Nezinau kaip ar kam, bet jis uzvalde sio vaikio kuna ir man reikalinga tavo pagalba ji is ten iskrapstyti. Mikealsonams prireike menulio akmens ir Kolas naudoja Isaac kaip ikaita, vadinasi jei negaus ko nori... pati supranti...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Genevieve Clarke on Št. 01 17, 2015 5:07 pm

Genevieve Clarke, nuo pat savo egzistavimo pradžios buvo netipinis asmuo, kuris vadovavosi pirmiausia savo pačios interesais. Kaip ir dauguma šio miesto personų, ji taip pat kažkur slėpė savo kilmės, bei gyvenimo būdo "pasakas". Tai kad pirmasis šios susidūrimas su originaliais vampyrais vyko prieš kelis šimtmečius, vedė prie išvados, kad "tiesiog ragana" šios nepavadinsi. Savita šypsena, kuri dvelkė dideliu pasitikėjimu savimi, kartas nuo karto pasireikšdavo, kuomet moteris savarankiškai pateko į pažįstamo vyro namus. Jos kūnas savaime spinduliavo seksualia energetika, net tuomet, kai raudonplaukė stabtelėjo priešais vilkolakio kūną užvaldžiusį asmenį. Stipriai įtemptos, ilgos kojos buvo išryškintos aptemptomis kelnėmis, ant kurių krito laisvi, klasiški marškinėliai. Ištiesdama ranką, ragana pirštais suėmė nesąmoningo vaikino žandikaulį, norėdama įsitikinti tuo, kad šis iš tiesų "saldžiai" snaudžia: - Toks patyręs, ir tiek daug nežinantis... - Žalios spalvos akių savininkė kaip mat nukreipė savo žvilgsnį į savo pašnekovo pusę, kuomet šios veide pasirodė atitinkama šypsena: - Tai kad pasakiau tau man neskambinti, toli gražu nereiškė kad nenorėjau kad manęs ieškotum. - Pamerkdama Lockwood'ui akį, moteris pasistengė nepainioti malonumo su darbu, kuomet vėl nukreipė savo akis į asmenį, dėl kurio čia buvo pakviesta. Šiek tiek sujudindama antakius, ji vėl prabilo:
- Originaliai šeimai yra reikalingas mėnulio akmuo, todėl jie pasiuntė vieną iš saviškių, užvaldant svetimą kūną? Ar man vienai tai skamba nelogiškai, ar tu pats nepastebi kad čia visiškai nesueina galai? - Savaime šiek tiek pakilę antakiai leido suprasti kad moteris arba žino kažką daugiau, arba paprasčiausiai ir toliau žaidžia tik jai pačiai suprantamą žaidimą. Kuomet raganos liežuvis švelniai nuslydo apatine lūpa, ši įtraukė oro gūsį į savo plaučius, kas davė įtakos tam, kad moteris pagaliau užsiėmė kiek paprastesnę kūno pozą, prisėsdama prie pat "snaudžiančio" asmens: - Žandikaulis jam lūžęs tikriausiai taip pat, dėl savaime suprantamos priežasties? - Tyla, kuri visiškai nelauktai užpildė šio buto patalpas, leido raganai susitelkti į tai, ką ši planavo padaryti jaunam vilkolakiui, o tiksliau tam padarui, kuris slėpėsi šio pasąmonėję.
- Žinoma, lengviausias ir greičiausias būdas būtu paprasčiausiai sustabdyti vilkolakio širdį... Šeimininkas mirtu, o parazitas savaime iškeliautu į jam priklausantį pavidalą. Tačiau tau labai pasisekė kad pažįsti mane. - Prikąsdama savo apatinę lūpą, moteris vėl ištiesė savo ranką, švelnia it šilkas delno oda prisiliesdama prie vilkolakio smilkinio. Žalios akys vėl buvo pridengtos vokais, kuomet ji vėl nutilo. Sudarydama tokį vaizdą, lyg skaitytu miegančio sapnus, ji kelias minutes nepratarė ne menkiausio žodžio. Ir tik tuomet kai pramerkė akis, žvilgsnį nukreipė į Lockwood'o pusę: - Būsi man skolingas vakarienę, po visko. Mažiausiai... - Tuomet pakildama iš savosios vietos, moteris vėl nerodydama skubos, apėjo aplink sofą, sustodama Isaac už nugaros. Ir kuomet ši praskleidė lūpas, iškošė vos menką komentarą: - Bus nemalonu... - Staiga prispausdama prie vaikinuko smilkiniu po tris pirštus, ji vėl sumerkė savo akis, iš pažiūros įtempdama visus savo kūno raumenys, moteris ėmė murmėti mirusios kalbos žodžius, kurių reikšmė buvo žinoma tik tiems, kas užsiimdavo ekspresijos burtais. Staiga patalpoje ėmė mirguliuoti šviesa, o vaikinuko kūnas kone ant akių šiek tiek pakilo, pasidavė stiprioms konvulsijoms. Tai iš dalies priminė anafilaksinį šoką, nesutramdomą, skausmingą... Genevieve tuo tarpu tik labiau spaudė jo smilkinius. Tai trūko realiai vos kelias minutes, bet vizualiai atrodė kad prabėgo mažiausiai pusvalandis. Ir su lyg akimirka, kuomet atsivėrė visos patalpos angos (durys, langai, ventiliacijos liukai), bei kažkur pabiro stiklo šukės, raudonplaukė atitraukė savo rankas nuo Lahey. Jo kūnas sukrito atgal ant sofos, kuomet ji pastebimai netekusi šiek tiek jėgų, vėl pažvelgė į šios vietos šeimininką:
- Leisk jam snūstelėti bent kelias valandas, ir tuomet vėl viskas bus kaip ir prieš tai. Originalusis neturi valdžios prieš taviškį. Nors, sprendžiant iš to, kiek reikalų man yra tekę turėti su ta šeima, viskas nepasibaigs taip paprastai. Bet, manau tu tai supranti taip pat gerai, kaip ir aš.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Genevieve Clarke

You brought this on yourself. I will not be destroyed with u.


Pranešimų skaičius : 1143
Įstojau : 2011-03-15
Amžius : 30
Miestas : Los Andželas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Burtininkė /Žmogus
Darbo paskirtis : Kardiochirurgė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Sk. 01 18, 2015 1:23 pm

Genevieve gerai zinojo kas per ''sutverimas'' yra Masonas jau pirmaja ju pazinties akimirka, taciau jis apie merginos sugebejimus suzinojo tik jiems atsidurus vienu du. Ta vakara flirtas ir noras uzsimirsti nusvere gan tvirta ir seniai nusistaciusia vaikino nuomone, jog su burtininkemis prasideti jam nevalia, mat to pasekmes beveik visuomet budavo toli grazu ne jo naudai. -Beda greiciausiai tame, kad jusu padermes atstovai dazniausiai savo ismintimi dalinasi nenoriai, o ir su juodaja magija susije rastai nera taip lengvai prieinami, bent jau ne vilkolakiams. Kitavertus, akivaizdu, kad tai nera kliutis originaliesiems,-liezuviu perbraukes per priekinius savo dantis jis sunere rankas sau ties krutine tuo paciu atsitraukdamas siek tiek atokiau ir suteikdamas raudonplaukei erdves. Lockwoodas ne akimirkai nenuleido akiu nuo merginos, stebedamas kiekviena jos judesi ir tuo paciu islaikydamas ta lengvo pobudzio pasnekesi, kuris bent jau is paziuros, neturejo nieko bendra su jos vizito priezastimi, kuri beje kaip tik be samones gulejo priesais susirinkusius. Merginos kalbejimo maniera buvo gan dviprasmiska ir tai priverte ji siek tiek suraukti antakius isgirdus antraja jos fraze. Ji sudare jam nepriklausomos ir zinancios ko nori moters ivaizdi, toli grazu ne tokios, kuri butu tikejusis ar norejusi, kad vienos nakties nuotykis gali peraugti i kazka daugiau. Trumpam nutiles jis jau ketino suregzti koki nors, greiciausiai leksta, pasiteisinima, taciau cia pat susitikus ju zvilgsniams, valiukiska merginos sypsena tik patvirtino, kad jos zodziai veikiau buvo zaismingas flirtas, o ne priekaistai. Is to kaip su palengvejimu syptelejo alfa buvo matyti, jog neseniai isiplieskusi simpatija tarp dvieju asmenu niekur nedingo. Masonui jos draugyste buvo pravarti, o tai, jog pries tai tvyrojusi siokia tokia itampa kaip mat issisklaide, buvo geras zenklas.
Stebedamas rituala, kuris akivaizdziai pareikalavo nemazai moters jegu jis islaike itin susikaupusia veido israiska. Letai, neskubedamas jis pakilo nuo sofos ir pries tai gaves nebylu raganos sutikima, lengvai sukando savo riesa, kuri is kart prikiso prie pravertu Isaaco lupu pasistengdamas, kad bent keletas jo kraujo lasu patektu i vilkolakio kuna ir tokiu budu padetu, greiciausiai ir taip siaubingai isalintam, vaikino kunui reabilituotis. -Jis ka nors prisimins?-suraukes antakius jis vel savo demesi sutelke i Genevieve. -Ar yra koks nors budas uztikrinti, kad tai nepasikartos...-jo galvoje sukosi daugybe klausimu i kuriuos nei vienas siame kambaryje esanciu negalejo atsakyti. -Turiu omeny, jei jiems is tiesu butu reikeje menulio akmens, jis butu ji gaves jau labai seniai...-staiga uzsiciaupes jis nusprende savo mintis pasilaikyti sau mat priesingu atveju jam butu teke atskleisti savo kur kas daugiau nei jis buvo pasiruoses atskleisti. -Aciu,-paslepes akimirksniu gyti pradejusia zaizda po tamsaus audinio rankove jis lupu kamputyje isspaude blankia sypsena. -Kas vis del to priverte tave... man padeti?-nepamirsdamas manieru jis pasisuko i baro puse. -Nori ko nors isgerti? Kavos, arbatos? Nesu tikras, kas butent atstato jegas po magijos seansu,-syptelejes jis klausiamai kilstelejo abu savo antakius.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Genevieve Clarke on Sk. 01 18, 2015 1:55 pm

Nesivargindama daugiau specialiai kabinti per dantį šio buto savininko, raudonplaukė abiem delnais atsirėmė į sofos atramą, kuomet savo skvarbų, ryškiai žalios spalvos, žvilgsnį nukreipė į pašnekovą, kuris dalinai nusprendė pasidalinti savo mintimis. Neskubėdama ką nors pasakyti, ragana viso labo sujudino savus antakius, kuomet trumpam nuleido akis į ant sofos sukritusį asmenį, kurio laukė ne menkas galvos skausmas prabudus. Žinoma, detalėmis pasidalinti moteris neketino, tuo labiau kad tai iš dalies kėlė šiokį tokį malonumą.
- Nesu tikra, kad jis neprisimins nieko. Gali būti, kad jis atsimins vaizdinius iš to kas vyko, kai jis neturėjo savo paties kūno kontrolės... Tačiau aplamai visko žinoti jis negalės. Ir pasiūlyčiau tau, nekrapštyti to per daug. Na pats žinai, kartais kai kurie dalykai turi likti neliečiami, jei nenori kad tai atneštu kokių nors nemalonių pasekmių. - Menkas šyptelėjimas pakankamai greitai pasirodė moters veide, kuomet ši atsiminė dialogo pradžią, kuri buvo susieta su tuo, kad originali šeima turi palankumą tarp kai kurių, ekspresija užsiimančių asmenų: - Įtariu kad tu nežinai visos tos šeimos istorijos. Pradedant tuo, kas iš tikro jie buvo, prieš tapdami nemirtingais. - Palikdama neatskleistų paslapčių galus, raudonplaukė moteris pastebimai sutraukė pečius, kuomet nusprendė labai greitai išsakyti savo nuomonę apie tai, kas buvo nuspręsta kad liks nekomentuotina: - Aš tik sakau, kad tai šeimai šis akmuo neturi jokios reikšmės, nes nebėra ne vienos gyvos antrininkės. Jei būtu, tuomet kalba gal ir būtu pasukusi kita linkme. O dabar, tai viso labo žavus akmenukas, kuris gali tikti net mirtingiems, kurie kolekcionuoja įmantrius ar retus akmenys. - Viena ranka lėtai buvo atitraukta nuo atramos, kuomet moteris pirštais švelniai nubraukė savo garbanas ant vieno peties. Kalbančių žvilgsniai vėl susitiko, ir tai davė įžangą tam, kad moteris pasitrauktu iš savo vietos. Stengdamasi užimti save tuo, kaip atrodo šio buto interjeras, ji smalsiai ėmė judėti aplink, kartas nuo karto pasiimdama į rankas kokį nors niekutį, kuris daugiau ar mažiau patraukdavo šios dėmesį: - Tikriausiai vaikystės laikais nebuvai kodėlčiuku, tai dabar bandai atsigriebti? - Dirstelėdama į pašnekovą, moteris vėl išspaudė aiškią šypseną, kuri nedingo net tuomet, kai ji vėl nusisuko nuo kalbančio: - Nežinau, banalus smalsumas tikriausiai... Bent tai mane paskatino čia atvykti. Toliau, širdžiai malonus jausmas, žinant kad prisidėjau prie to, kad Niklaus Mikaelson planai nebūtu tokie sviestu patepti, kokių šis trokšta. - Vos pastebimai sujudindama savo pečius, ji pratęsė: - Nežinau. Bet argi atsakymas yra labai svarbus?
Ganėtinai greitai pasisukdama veidu į pašnekovą, moteris išlaikė savo rankas už nugaros, kuomet vėl pro pastebimą šypseną pratęsė: - Nemanau kad nori žinoti kas būtent man padeda atgauti jėgas. Tad, primeskime kad taurė neskiesto, gero viskio bus irgi neblogai.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Genevieve Clarke

You brought this on yourself. I will not be destroyed with u.


Pranešimų skaičius : 1143
Įstojau : 2011-03-15
Amžius : 30
Miestas : Los Andželas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Burtininkė /Žmogus
Darbo paskirtis : Kardiochirurgė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Isaac Lahey on Sk. 01 18, 2015 5:23 pm

Įvykiai kurie iliustravo pastaruosius dvidešimt minučių vilkolakio gyvenimo, jam buvo neapsakoma kančia. Neaišku iš kus jaučiamas skausmas, kėlė pojūčius kurie prilygo pirmam virsmui, kuomet visiškai be jokios kontrolės kiekvienas jo kūno kaulas lūžo į menkiausius šipulius, formuodamas visiškai kitokią, nei žmogaus struktūrą. Tačiau blogiausia buvo būtent tai, kad jaunas vilkolakis ne vien kad viską jautė, tačiau neturėjo ne menkiausios galimybės tam pasipriešinti. Ir tuomet, kai viskas pasibaigė, jis eilinį kartą neteko sąmoningumo, kuris buvo "atstatytas" kuomet į vilkolakio sistemą pateko hibrido kraujas. Pirmiausia savaime prasimerkė vyzdžiai ir šis stipriai atsilošdamas atgal kone išsirietė ant tos pačios sofos, ant kurios kelis kart buvo pastumtas. Pilvas iškilo aukštyn, rankos įsirėmė į pakankamai tvirtą baldo pamušalą, kuomet akys "užsidegė" skaisčiai žydra spalva. Savaime pasikeitė žandikaulio struktūra, ir aplinkiniams laisvai galėjo pasirodyti kad vaikinukas visiškai nevalingai ėmė keisti pavidalą. Laimei, šis buvo per daug fiziškai išsekęs, todėl jo kūnas vėl sugrįžo į įprastą, žmogišką pavidalą, sukrisdamas ant sofos paviršiaus. Nagai sulindo atgal, o lūžęs žandikaulis buvo atstatytas stipraus rankos manevro būdu. Lahey vėl stipriai sumerkė savo akis, kaip tik tuo metu išpūsdamas orą pro nosį. Kvėpavimas buvo neritmiškas, kas privedė prie išvados, kad jis jautėsi mažu mažiausiai įbaugintas. Tai kad jis ne kiek nepaminė pastarojo mėnesio įvykių, buvo klaikus jausmas. Paskutinis dalykas, kurį įsiminė beta vilkolakis, te buvo susidūrimas su originaliu vampyru, ir tai kad tą vakarą jis buvo suplanavęs praleisti su moterimi, kuri jį besąlygiškai fiziškai traukė. Lengvas galvos supurtymas, ir nevykęs bandymas atsikelti, vėl privertė vilkolakį užimti prieš tai buvusią vietą. Pastate kuriame jis dabar radosi, buvo aiškiai galima išgirsti dviejų asmenų balsus, kurių vienas jam buvo visiškai svetimas. Ką jau kalbėti apie tai, kad jis net nenutuokė kur radosi... Galu gale, po tos dienos, kuomet nuo Richard'o buvo išgelbėta mažoji Victoria, jis ne karto nebuvo matęs savo vado, dėl tik jam pačiam suprantamų priežasčių. Todėl kuomet vaikinukas visgi privertė save pakelti akis į vado pusę, vienintelis komentaras, kurį šis išgalėjo iš savęs išspausti te buvo: - Kas po velnių čia vyksta? - Galėdamas numanyti kad šiaip sau jis čia nebūtu, ir tikrai nesijaustu šūdinai. Ir visos šios proto "košės" aspekte, jis stengėsi apsvarstyti paskutinės savame kūne nugyventos nakties įvykius. Kas? Kaip? Kodėl šis nieko neatsimena? Ir šiam "išsijungus" originalusis nieko nepadarė šviesiaplaukei. O gal ji net nepasirodė? Eilinį kartą supurtydamas galvą, vilkolakis aiškiai abiem delnais perbraukė per savo fizionomiją, po ko visiškai nevykusiai tarstelėjo: - Jaučiuosi taip, tarytum būčiau išprievartautas, o paskui numestas po traukiniu. - Sukilęs kosulio priepuolis privertė vilką iškosėti dalį jam sugirdyto kraujo. Todėl kuomet keli lašai atsidūrė ant jo delno, maskuodamas nemalonų vaizdą, Isaac kaip mat delnu perbraukė per savo vilkėtų džinsų šoną, sureaguodamas taip, tarytum tokia organizmo reakcija jam seniai nebe naujas dalykas.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Isaac Lahey

if there are different progressive states, what's the last one?


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1086
Įstojau : 2013-08-18
Amžius : 29
Miestas : Kvinsas
Meilė : Neįsipareigojęs
Draugai : Tyler Lockwood
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Studentas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=vEBQxQUck5E

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Pir. 01 19, 2015 4:09 am

Ji niekada neklause kas jis toks, taciau ir taip buvo akivaizdu, kad magija uzsiiminejanti mergina bent jau numane, kad jis nera tiesiog vilkolakis. Dabar, kai Genevieve pirma kart pripazino, jog nera neutrali originaliosios seimos atzvilgiu, Masonas akivaizdziai sukluso. -Atleisk man uz mano smalsuma...-syptelejes jis ipyle viesniai jos pageidauto gerimo. -Kolas taves namate, vadinasi jie nezinos, kad tu prie to prisidejai,-garsiai saprotaudamas jis sueme stikline ketindamas ir pats numalsinti itemtus nervus po sio vakaro ivikiu, taciau persigalvojes padejo taure atgal su lig ta akimirka kai prabudes Isaac isleido pirmaji garsa. Letai apsisukes jis iteike taure merginai, kuri savo ruoztu ne atsitiktinai, vos kelioms akimirkoms paliete jo plastaka savaja ir sprendziant is paslaptingos sypsenos, kuri tuojau pat perskrode jos veida, tas prisilietimas jai suteike atitinkamos informacijos. Suraukti jo antakiai bylojo apie nepasitenkinima tokiu tiesmuku ir klastingu jos manevru isgauti is jo tai, ko jis galbut nebutu sutikes atskleisti pats, bet jis viso labo pravere savo lupas kazka sakyti ir is kart uzsiciaupe. Tai buvo tarsi nebylus ju dvieju sandoris. Ji atvyko cia ne siaip sau, galu gale, raganos niekuomet nebuvo tos, kurios tiesiog geranoriskai padeda vienai ar kitai barikadu pusei. Tai vykdavo tik dviem atvejais - jos arba neturedavo kito pasirinkimo, arba darydavo tai del savo paciu interesu. Genevieve padare jam paslauga ir jis buvo priverstas sumoketi, taciau neaisku kokia buvo to kaina.
Jo demesi isblaske pasigirde Lahey zodziai todel dar karta zvilgtelejes i raudonplauke, Masonas pagaliau zenge link neseniai prabudusio vilkolakio. -Panasiai ir buvo,-draugiskai syptelejes jis atsisedo ant vieno is foteliu kampo. -Sveikas sugryzes, biciuli,-nenoredamas is karto uzversti ir taip akivaizdziai sutrikusi vaikinuka galybe ne itin malonios informacijos, jis samoningai leido jam kiek atsitoketi. -Vandens?-siam uzsikosejus Masonas is kart pakilo ir vos kelioms akimirkoms dinges virtuveje, netrukus gryzo nesinas salto vandens stikline. -Nezinau kada tiksliai tai ivyko, bet tave buvo uzvaldes vienas originaliuju...-pastebejes, kad Isaac pasitryne skaudama zandikauli, alfa hibridas tiesiog guztelejo peciais. -Cia nuo manes... Tas kales vaikas slapta susitikinejo su Victoria... Nesusivaldziau.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Isaac Lahey on Pir. 01 19, 2015 7:59 am

Nuo pat vaikystės būdamas pratęs prie sunkinančių aplinkybių, su laiku Lahey buvo pramokęs kaip su sunkumais susidoroti pačiam, arba paprasčiausiai priimti tai kaip savaime suprantamus dalykus. Išugdyta stipri valia buvo beveik nepalaužiama, neturėjo spragų. Greičiausiai todėl, jis taip stipriai nesureikšmindavo fizinio skausmo, kuris kitam primintu pirmą pragaro pakopą. Pirštais trindamas savo veidą, vilkolakis stengėsi kalbėti kaip galima mažiau, bandant atrasti bent kelias spragas, pro kurias būtu galima prasibrauti į pritemusios atminties tinklą. Bet, jo paties nelaimei, tai padaryti atrodė visiškai neįmanoma. Jis buvo tarytum užmigdytas geram mėnesiui, mat ne vienas iš įvykių, kuriuos buvo nugyvenęs originalusis, valdydamas vilkolakio kūną, nebuvo prisimenamas. O jis taip troško viską pataisyti. Ragana, kuri pasirūpino tuo, kad Lahey atgautu valdžią prieš savo kūną, nepaminėjo svarbaus fakto, kad vaikinuko laukė sunkus psichologinis šokas, kuris arba sugebės jį padaryti stipresniu, arba negrįžtamai pažeis psichiką. Juk tai suprantama? Kai pagalvoji apie tai, kad tavo kūne gyveno kitas asmuo, darė sprendimus kurių nedarytum tu. Kitas asmuo gyveno taip, kaip jam atrodė tinkama, ir didelė dauguma personų net nepastebėjo to. Jei ne originalaus vampyro nemokėjimas laikyti liežuvio už dantų, arogantiškas būdas, greičiausiai tai liktu nepastebėta. Stipriai sumerkdamas akis, vilkolakis dar kartą delnais perbraukė per savo veidą. Pažvelgti į čia susirinkusius buvo sunku, ir tam buvo ne viena priežastis. Įtemptas žandikaulis, simbolizavo kad vilkolakio galva buvo perpildyta jam neperkandamų klausimų. Bet jis stengėsi, iš paskutinių stengėsi sudaryti vaizdą, kad tai kas nutiko, yra nesureikšminama.
- Kiek ilgai? - Atsakymas nuskambėjo beveik tuo pačiu metu, kuomet ir buvo užduotas klausimas, ir tai dar labiau suglumino ir taip savo vietą praradusio asmens būseną. Kelis kartus teigiamai linktelėdamas galva, vaikinukas vėl įtraukdamas nemažai pastangų, dirstelėjo į vado pusę, tikėdamasis kad jis turės daugiau ką pasakyti, apie tai kas vyko. Tuo labiau, kad greičiausiai tai, kad jis vėl čia, ir buvo alfos nuopelnas. Liežuviu perbraukdamas per savo apatinio žandikaulio dantų eilę, Lahey privertė save pažvelgti į raudonplaukę, kurios prieš tai nebuvo pažinęs. Nesijausdamas saugiai kalbant prie svetimo asmens, vėl nuleido akis. Turėdamas nuomonę kad turėdamas pasirinkimą, geriau būtu pasmerktas mirčiai, nei kas kančiai kurią sukelia nežinia dėl to kas nutiko, ir ar tai dar pasikartos. Plius padrikas užsiminimas apie tai, kokiu principu buvo naudojamas jo kūnas, privertė jį dar kartą supurtyti galvą. Tai buvo protu nesuvokiama, tuo labiau kad paskutinį kartą kai jis matė minėtą mergaitę, ji buvo vaikas: - Aš nudėsiu tą šunsnukį... - Sukandęs dantis, Isaac akivaizdžiai stengėsi išvengti akių kontakto, net tuomet, kai šiam buvo paduota stiklinė vandens. Drebančiais po ritualo pirštais, suimdamas stiklinį indą, vaikinukas pirmiausia sudrėkino savo burną vandenių, kuomet ryžosi užklausti: - Ar jis. Tiksliau, aš, padariau jai ką nors... Ko negalima būtu pataisyti? Turiu omeny... - Akivaizdu kad nesijausdamas labai jau gerai, kalbant apie kažką, ko nepamena su mergaitės tėvu, bei tuo pačiu metu savo vadu. Nuspręsdamas kad net pats nenori išgirsti atsakymo į sunkiai suformuluotą klausimą, jis dėdamas didžiules pastangas, pastatė stiklinę ant priešais buvusio staliuko, tarstelėdamas: - Man reikia eiti. Turiu įsitikinti kad jis nieko nepadarė Lexi. - Numanydamas kad tam bus nepritarta, te pridūrė: - Nesiteisinsiu, bet man tai svarbu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Isaac Lahey

if there are different progressive states, what's the last one?


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1086
Įstojau : 2013-08-18
Amžius : 29
Miestas : Kvinsas
Meilė : Neįsipareigojęs
Draugai : Tyler Lockwood
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Studentas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=vEBQxQUck5E

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Pen. 01 23, 2015 5:32 am

-Nezinau,-neigiamai papurtes galva Masonas garsiai ispute pries tai plauciuose uzlaikyta ora per burna. -Tikiu, kad emei po truputi atsiribot nuo burio dar budamas savimi, kai emei susitikineti su ta... Lexi,-jo israiska nespindejo susizavejimu mintimi, kad dar vienas vilkolakis savo noru, stacia galva neria i uzdraustus santykius su kitai padermei priklausancia moterimi. -Todel nusprendziau duoti tau laiko, nestumti taves i kampa, nes jei gerai tave pazystu, draudimas su ja amtytis butu tik isprovokaves tave nepaklusti,-blausiai syptelejes jis is karto vel surimtejo. -Manau, kad tau turejo testis gera menesi,-mintimis gryzes prie ikirios, niekaip jo neapleidziancios prielaidos, jog Kolas turejo marias laiko priarteti, o galbut net suarteti su jo dukra, Lockwoodas stipriai suspaude kumscius. Kaltes jausmas it cemento lavina apgule jo pecius suvokus, kad visa ta laika jis laika leido bandydamas uzsimirsti, pabegti nuo realybes, uzuot atkreipes demesi i tai kas vyko jam po nosimi. -Isaac, velniai rautu, atsipeikek!-staiga prarades kantrybe jis eme kelti balso tembra. -Ta moteris turejo buti pirmoji supratusi, jog tu neesi tu! Patikeciau, kad jai is tiesu rupi tik tuo atveju jei jis ja nudejo, nes priesingu atveju ji butu seniai uzkirtusi tam kelia!-sirsdamas, jog labiausiai sioje istorijoje vis gi nukentejo jo mazoji Victoria, jis trosko kam nors nusukti spranda, islieti susikaupusi pykti, taciau jo rankos buvo suristos. -Is kur gali buti toks tikras, kad ji apskritai nebuvo tas asmuo, kuris ir padejo Mikealsonams prie taves priarteti?-pamazu tapo akivaizdu, kad tai kas ivyko su jo dukra buvo smugis zemiau juostos. Jis negalejo tiesiog jos paklausti kas butent ivyko tarp jos ir originaliojo. Vien mintis, kad Lahey kuna laikinai uzvaldes asmuo galejo buti pirmuoju vyru VIctorios gyvenime verte krauja jo gyslose stingti is neapykantos, kuria jis siuo metu jaute minetam asmeniui. -k laiko praeis kol jis ir vel perims tavo issekusio kuno kontrole, Isaac?-sarkastiskai syptelejes jis dar karta suriko. Ji siutino faktas, jog jaunas vilkolakis temaste apie jo nuomone nieko verta vampyre, uzuot pagaliau sudeliojes savo prioritetus teisinga tvarka ir liovesis states savo buri i pavoju. -Nori eiti jos ieskoti?!-mostelejes i duris jis atrode gresmingai. -Jei tai pasikartos, Isaac, as pats savo rankomis nusuksiu tau spranda, supratai?-buvo daugiau nei akivaizdu, kad Masonas neketino leisti kam nors vel prisiartinti prie Victorios. Pries tai kai akivaizdziai issekes vilkolakis spejo prasizioti, alfa ir vel pasisake pirmas. -Nori isitikinti, kad sakau tiesa?-kilstelejes savus antakius jis is kisenes issitrauke mobiluji ir surinko vieno is dvyniu telefono numeri. -Jei esi toks tikras, kad tu nuosirdziai jai rupi, tikriuosi busi nieko pries, kad kompanija tau palaikys Bowmanai? Bet jei paaiskes, kad ji kaip nors prie to prisidejo, Isaac... jie ja nudes.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Isaac Lahey on Pen. 01 23, 2015 7:05 am

- Aš vis dar esu to paties būrio dalis, Mason'ai, ir tai nieko bendro neturi su tuo, kaip pasirenku nugyventi savo asmeninį gyvenimą. Pats žinai, kad reikiamiausiu metu būsiu iš vien su tavimi ir kitais vilkais. Bet, tai kad tu esi originalus vilkas ir gyveni pagal pasenusias taisykles, nereiškia kad ir likę privalo pasirinkti tokį pat likimą. Galu gale, prieš tampant beta man niekas nesuteikė pasirinkimo, ar būti monstru ar mirti žmogumi. - Žinoma, vien mintis apie tai kad originalusis buvo jo paties gyvenimo šeimininku ir turėjo ne vieną galimybę padaryti žalos tiek priešais sėdinčio vado dukrai, tiek jam pačiam, buvo sunkiai "suvirškinama". Klausimai, kurie sukosi mintyse, buvo be atsakymų. Ir net žinodamas kad į kai kuriuos visgi alfa gali atsakyti, Lahey paprasčiausiai nesiryžo to įgarsinti. Kokia prasmė buvo ir toliau kaitinti ir taip sunkią padėtį? Įtraukdamas oro į savuosius plaučius, bei tuo pačiu metu delnais perbraukdamas per savo veidą, jaunas vilkas pasistengė sukoncentruoti visą savo dėmesį į atsitiktinį objektą. Akyse dar šiek tiek liejosi vaizdas, tačiau būdamas per daug užsispyręs, jis net neketino parodyti kad jaučiasi kaip mėšlo krūva. Vos pastebimai neigiamai supurtydamas galvą, vaikinukas vėl pritraukė stiklinę prie savo veido, pilnai ištuštindamas ten buvusį vandenį. Racionalus, tiksliau "blaivus" protas kuo seniausiai būtu įsiklausęs į tai kas buvo sakoma, ir kokia kūno kalba vadovavosi Lockwood'as. Bet, vilkas buvo per mažai patyręs gyvenimo kališkumą, kad viskame matyti vien tik blogus kėslus. Todėl, jis kategoriškai stengėsi atmesti galimybę, kad Lexi galėjo būti tuo asmeniu, kuris ištiesė pagalbos ranką originaliems vampyrams. Nors, tuo pačiu metu, kažkur mintyse ir kirbėjo nepasitikėjimo gysla, kuri piršo priešinga nuomonę jau nusistovėjusiai. Keliamas balsas tik dar labiau provokavo, todėl kai Isaac visgi ryžosi vėl prabilti, atsakomai užkabino ir Lockwood'o "skaudančią" vietą:
- Ne visi yra tokie nutrūktgalviai, kaip tu ar Katherine. Žinoma, sprendi iš to ką esi nugyvenęs pats, ir negaliu tavęs kaltinti. Atvirkščiai, tikiu kad turėdama begalinę patirtį su originalia šeima, tavo žmona užkirstu kelią, jei ši situacija būtu palietusi tave. Kaip ir tu, nepaisant visko, padarytum dėl jos tą patį. Bet nebūk toks kategoriškas, jis pirmi vampyrai, kurių baiminasi kone kiekvienas. Ir manai viena Lexi būtu galėjusi pakeisti orą? Žinoma, ji tikriausiai buvo gavusi progą sutikti mane, tiksliau jį. Galėjo nusukti jam sprandą ir tokiu pat principu atimti mano gyvybę. Ir gal, žinau kalbu kaip naivus pirmokas. Bet, gal buvo bent menka galimybė, kad ji to nepadarė ne šiaip sau? - Neigiamai supurtydamas galvą, Lahey kaip tyčia prispaudė delną sau po saulės rezginiu, mat skausmas kuris tebe kankino jo kūną, niekur nesitraukė. Dar vienas gilus įkvėpimas, ir jis vėl tęsė kalbą: - Aš nežinau savo rolės Lexi gyvenime. Ir velniai griebtu! Suprask, kad vien mintis apie tai kad jis jai ką nors padarė, virina mano smegenys! Ji mano, aš ją pasirinkau. Ir jei tu ar bet kuris kitas norės man už tai nutraukti galvą, maloniai prašom. - Akivaizdžiai netekęs kantrybės, vilkolakis per daug greitai pakilo nuo sofos, kas privertė jį šiek tiek susiriesti. Tačiau užlaikomas kvėpavimas ir per didelis orumas, neleido jam prisėsti atgal. Kažkuriuo metu jis net nesistengė įsiklausyti į to, kad alfa hibridui taip reikalingas buvo įrodymas, kad šviesiaplaukė vampyrė nesiekė vieno iš jo vilkų mirties. Todėl, vos tik kambario sienas užpildė paskutinis komentaras, Lahey akimirksniu sustingo. Kūnas įsitempė, o kaklo raumenys kone buvo matomi "plika" akimi. Pasukdamas galvą, vilkas įsistebėjo į alfa, sau per petį:
- Tikiuosi kad tai nevykęs pokštas. Nežinau kiek tavy liko pagarbos moterims, bet aš nesivesiu ne vieno iš tų subingalvių pas ją. Tai kad mes esame aukščiau nei žmonės, ir drįstu manyti kad vampyrai... Nesuteikia mums teisę naudotis savo sugebėjimais bandant paniekinti moterį prievarta. - Liežuviu perbraukęs per savo lūpas, jis pratęsė: - Jei tau reikalingas įrodymas, sugalvok ką nors kito. Nes aš atsisakau sąmoningai statyti ją į pavojų. Ir net jei tu teisus... - Tas menkas nepasitikėjimas, kurį vilkas pastoviai tramdė, visgi prabilo. - Net jei jos planai buvo susieti su tuo, kad per mane pakenkti tau. Aš pats pasirūpinsiu kad ji išvyktu kuo toliau, bet ne vienas jūsų jos nežudys. Turi man tai pažadėti... Kad jos neliesi.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Isaac Lahey

if there are different progressive states, what's the last one?


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1086
Įstojau : 2013-08-18
Amžius : 29
Miestas : Kvinsas
Meilė : Neįsipareigojęs
Draugai : Tyler Lockwood
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Studentas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=vEBQxQUck5E

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Genevieve Clarke on Pen. 01 23, 2015 1:28 pm

Nepaisant to, kad pirmasis hibridas stengėsi elgtis kaip galima atsargiau, atsižvelgiant į tai, kad jo namuose svečiavosi viena iš seniausiai gyvenančių raganų, kurios savais būdais ne kartą buvo apgavusi tiek mirtį, tiek senėjimą. Ką kalbėti apie tai kad jau nuo seno griežė dantį ant originaliosios šeimos. Tačiau tuo pačiu metu, kai ji rodėsi kaip palaikanti hibrido pusę, iš tikro neleido ne vienai iš savo paslapčių, kad ir visiškai atsitiktinai praslysti. Būdama fatališka, paslaptinga ir visaip kitaip neperkandama, stengėsi nerodyti per didelio susidomėjimo tuo pokalbiu, kuris vyko šiai tebesant Lockwood'o bute. Laikydamasi nuošaliau, bei iš pažiūros nerodydama visiškai jokio susidomėjimo, raudonplaukė ragana nepraleido ne vieno svarbaus žodžio, kuris buvo įgarsintas svetainės kambary. Ir tik tuomet, kai šios taurė buvo ištuštindama, ji pagaliau priminė apie save, kuomet atsitraukdama nuo tos vietos, kur prieš tai radosi, pastatė taurę ant mini baro staliuko, pati tuo metu tardama: - Ak mielas mielas berniuk, nuoširdžiai žaviuosi tuo, kad esi toks naivus ir manai kad iš vampyrės gali išgauti šį tą daugiau, nei tavęs išnaudojimą. Mason'as teisus, vampyrai yra šūdžiai, - Dirstelėdama į šios vietos, ji kaip tyčia išlaikė labai nekaltą išraišką, kuomet savo porceliano baltumo veide leido pasirodyti menkai šypsenai: - Tik neįsižeisk. - Kuomet žvilgsnis vėl užkliuvo už vaikinuko, kuris aiškiai neklausė jos patarimo bent kurį laiką praleisti gulint, mat tai kas su šiuo buvo daroma, prilygo tam, kokį skausmą sukelia žmogaus suknežinimas tarp dviejų automobilių.
- Nors tai ne mano reikalas... Bet iš patirties sakau, kai paprastas vampiriukštis susiduria su originalia šeima, net vazelino nereikia, kad sulystu bent vienam iš jų į užpakalį. Neabejoju kad ir tavo, kuo ji ten vardu nepraleido progos pasigerinti prieš tuos, kurių dėka ir ji buvo sukurta amžinam gyvenimui. - Vos pastebimai trūktelėdama pečiais, moteris negaišo laiko atsisveikinimo kalboms, kuomet pasigavusi savo švarkelį, ant savo pečių užsimetė natūraliai raudonas garbanas. - Ką gi, buvo malonu. Bet man jau laikas... - Vien tik rankos mostu nurodydama Lockwood'ui kad šis esant progai jai paskambintu, ir netrūkus pradingo už lauko durų.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Genevieve Clarke

You brought this on yourself. I will not be destroyed with u.


Pranešimų skaičius : 1143
Įstojau : 2011-03-15
Amžius : 30
Miestas : Los Andželas
Meilė : Neįsipareigojusi
Rūšis : Burtininkė /Žmogus
Darbo paskirtis : Kardiochirurgė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://bloodyrose.forumlt.com

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Št. 01 24, 2015 1:19 pm

Audringas vilkolakiu pokalbis kuriam laikui isstume salin fakta, jog kambaryje be ju egzistavo dar vienas zmogus. Tik tuomet kai mergina lig tol kantriai, o galbut smalsumo vedama, klausesi judvieju su Isaac ginco, pagaliau prabilo, Masonas gavo proga nukreipti savo demesi nuo Isaac, kuri, atvirai kalbant, jis trosko dar karta ‘’isjungti’’. –Lieku tau skolingas, G,-prisiverstinai syptelejes jis palydejo ja akimis akivaizdziai apgailestaudamas, jog jiems teko susitikti tokiomis nepavydetinomis aplinkybemis. Paskutiniai jos zodziai buvo jo naudai ir nepaisant to, kad jo paties isrinktoi priklause judvieju taip koneveikiamai vampyru rasei, akivaizdziai pamalonino ir taip savo teisingumu neabejojanti hibrida. Pasigirdus uzsiverianciu duru garsui jis ir vel pasisuko i sunkiai ant koju bepastovinti Lahey. Tai, jog nepaisydamas akivaizdziai jauciamo skausmo vaikinas vis gi ketino nieko nelaukdamas isskubeti is Lockwoodui priklausancio buto issauke apgailestaujancia israiska pastarojo veide. –Ar esi kada girdejes, kad protingi mokosi is svetimu klaidu?-klausiamai kilstelejes antakius jis gan grubiai ateme vaikino vis dar rankose spausta stikline ir nestipriai stumtelejes atgalios, priverte ir vel sukristi ant sofos. –Kai visi aiskino man, jog vampyru ir vilkolakiu santykiai yra tabu, man buvo nusispjaut. Buvau principu vedamas mulkis. Vien tai, kad man buvo draudziama su ja matytis, verte mane jos troksti dar labiau. Skirtumas tas, kad tavo atveju, tai near viso labo draudimas. Velniai rautu, negi nesuvoki, kad esi atsakingas ne vien uz save, tu priklausai buriui, tavo neapdairumas galejo kainuoti vieno is musiskiu mirti? Negali buti toks sumautas savanaudis!-pripildes rankose laikyra stikline vandeniu jis kuriam laikui stabtelejo tarsi dvejodamas – iduoti tai vilkolakiui i rankas ar suknezinti i makaule. Tai, jog jaunas vilkolakis jam primine save pati is dallies trukde adekvaciai ivertinti situacija, taciau vienas faktas buvo svaresnis uz galima uzuojauta ar supratima kaip kartais sunku pasirinkti ‘’teisinga kelia’’ uzuot zengus tuo ‘’nezinomu ir viliojanciu’’. Victoria. Victoria ir jos saugumas buvo visa lemiantis faktorius todel kai Masonas grazino stikline Isaac, jo veidas buvo nurimes, taciau grieztas akiu zvilgsnis buvo apsisprendes, negincyjamas. –Karta jau padariau neatleistina klaida, ta kart mano paties broils vos per plauka nenuzude Victorios. Tik tapes tevu suprasi kodel taip elgiuosi, Isaac,-neigiamai papurtes galva jis leido vaikinui suprasti, jog vampyrei yra suteikiama vos viena proga. –Kitavertus, ji tau sios privilegijos pasiulyti negali,-smerktinas sypsnis vos sekundei perskrode jo veida. –Jei ji niekuo deta, tau nera ko bijoti. Jei ji prie to prisidejo, neleisiu jai dar karta prie taves prieiti, kadangi tu, akivaizdziai, vadovaujiesi emocijomis, jausmais, taciau ne protu. Bowmanai nera nuo pavadzio nutruke sunyciai, taip jie yra ganetinai karsto temperament, taciau nereiskia, kad tas incidentas su vampyre nebuvo jos pacios provokacija. Butum abstulbintas suzinojes kiek daug gudrybiu vampyrai igyje pragyvene keleta simtmeciu. Jie skaito mus kaip knygas, Isaac, turetum tai pats suvokti. Kaip jau sakiau,-atsikrenkstes jis giliau ikvepe. –Jie laukia taves prie iejimo,-zvilgtelejes i mobiluji jis dar karta pakele akis i dar jegu neatgavusi vilkolaki. –Tu neturi pasirinkimo,-ju zvilgsniai susitiko vos kelioms akimirkoms, bet to zuteko, kad Lahey sugebetu iskaityti, jog net ir bandydamas buti grieztas, Masonas tokio kategorisko sprendimo nieku gyvu nebutu priemes jei tai tiesiogiai nekeltu pavojaus jo Victoriai. Lockwoodas gerai zinojo ka jaute priesais sedintis vilkolakis, nereikejo buti aiskeregiu, kad suprastum, jog vaikinas is tiesu puoselejo nuosirdzius jausmus ar bent jau jausmu uzuomazgas vampyres atzvilgiu, bet vietos klaidoms ir nesusipratimams nebebuvo. –Neapsunkink to, Isaac,-pastebejes, kad sis eme zvalgytis tarsi bandydamas suregzti plana B, Masonas neigiamai papurte galva, o jo balsas skambejo apgailestaujanciai. –Jei nesutiksi, jie ja vis tiek suras anksciau nei tai padaryti galesi tu. Kaip jau sakiau, jei ji tikrai neturi su tuo nieko bendra, tau nera ko bijoti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Isaac Lahey on Št. 01 24, 2015 3:08 pm

Nežiūrint į tai, kad vilkolakis visuomet buvo pakankamai uždaro būdo, bei neleido kad jo asmeniniai pasirinkimai bent iš dalies taptu diskutuotina kalba, tai kas vyko mėnesio ar kiek daugiau tarpe, privertė kelis "personažus" apie tai tauškėti. Blogiausia buvo tai, kad savo nuomonę jo atžvilgiu susikurdavo ir tie, kas realiai matė jį pirmą kartą. Todėl kuomet vyriškų balsų atgarsius papildė moteris, vilkolakis instinktyviai pakėlė akis, žvilgsniu užsikabindamas už moters, į kurią Lockwood'as kreipėsi "G" trumpiniu. Vaikinukas net nesusireikšmino, kuomet šio antakiai išlinko, puikiai atspindėdami susierzinimo paliktas žymes, jo veide. Visgi, mokytas išlaikyti savo emocijas kažkur toli, kur šios nebūtu užkabintos, jis kone pagal "anti-streso" programą, ėmė kvėpuoti labai tolygiai, giliai įtraukdamas orą į savuosius plaučius, bei netrūkus taip pat iškvėpdamas. Kvaila šypsenėlė pasirodė kaip tik tuomet, kai moteris buvo beveik pasiekusi duris:
- Žinoma, labai išmintingai tai skamba iš moters, kurios gyvenime nebuvau matęs, ir kuri greičiausiai ne velnio nežino nieko nei apie mane, nei apie vampyrę, kuriai tik dėl šios prigimties jaučia panieką. Labai išmintinga. - Prunkštelėdamas jis vėl nuleido akis, ir akivaizdžiai neigiamai supurtė galvą. Buvo sunku patikėti tuo kas buvo bandoma jam įskiepyti. Ir blogiausia kad alfa, kuriuo manė galįs visapusiškai kliautis, net neketino išgirsti to, ką jis sakė. Ar bent jau stengėsi parodyti kad jauno vilko žodžiai neturi reikšmės, lyginant su ilgamete patirtimi, kai tai liečia "panašią" situaciją: - O tu, ar pats negyveni taip, kad galėtum mokytis tik iš savo klaidų? Ar aš savanaudis?! - Kilstelėdamas ranką, vilkolakis aiškiai prarado budrumą, ir nors realiai paėmus, net jei dėmesys ir nebūtu nukreiptas kitur, šį "pasvaidyti" nebūtu atsiradę problemų. Menkas postūmis, pakankamai nualintą kūną privertė atkristo ant sofos. Šis sukando dantis, tiesą pasakius kažkuriuo metu pasidarė net šmaikštu. Ar jis tikrai toks beviltiškas, kad šiuo metu gali tik žodžiais bandyti atstovėti savo poziciją? Vėl akių kontakto vengimas, vėl Lahey stengėsi nukreipti dėmesį kur nors kitur, bet ne į vado pusę. Nenorėdamas provokuoti ir taip nemalonios padėties, vilkolakis akivaizdžiai stengėsi nuslėpti tai kad nuo nemalonios kalbos, jo veido raumenys tam tikruose vietose ėmė trūkčioti. Nervinis "tikas" vėl pasireiškė, nors paskutinis kartas, kuomet tai buvo akivaizdu, buvo dar tuomet, kai šis buvo viso labo žmogus: - Pažvelk į save, ir tuomet dar kartą užduok klausimą, kuris iš mūsų su tavim yra savanaudis? Velniai griebtu, atsimink tuos laikus kai pats buvai beta vilkas, kaip ir aš. Kai tapai sumautu hibridu, ar nuo tavęs nusisukau? Ar aiškinau kaip turi gyventi ir su kuo gyventi? Velniai rautu, aš net buvau pirmasis asmuo, kuris pasirūpino tavo žmonos saugumu, kuomet ši tapo žmogumi. Džeikas man pranešė apie tai kas nutiko, ir kadangi buvau arčiausiai, net neuždaviau sau klausimo, ar verta? Buvau ten, nes aš sušiktai gerbiau tavo pasirinkimus, kuomet neturėjai jokios teisės aiškinti kitiems. Ir kas dabar? Bandai paversti mane savo kale, kuris klauso kiekvieno tavo paliepimo? - Kuomet pokalbis pakankamai greitai pakeitė kryptį, bei netiesiogiai sugrąžino Victorios esybės aptarimą, iš kart išprovokavo vilką pažvelgti vadui tiesiai į akis: - Aš atsiprašau, jei nutiko kas nors, ko nebūčiau padaręs savame prote. Tavo dukters nepaliesčiau, nei jei nuo to priklausytu mano gyvybė. Ir man nebūtina tapti tėvu, kad suvokčiau kiek svarbus yra paveldas. Bet kitą vertus, niekuomet neturėjau panašių planų savo ateičiai. - Taikliai atsikirsdamas kaip tik tuo metu, kuomet buvo paminėta tai, kad Lexi būdama vampyre, niekuomet neturės galimybės tapti motina. Žvilgsnis vėl buvo nukreiptas kitur, kuomet vilkolakis delnu perbraukė per savo sprandą, kuris kėlė tokį nepatogumą, lyg šiam būtu pažeistas stuburas. Visgi keisčiausia buvo būtent tai, kad Mason'as šiuo metu vadovavosi panašiomis strategijomis, kuriomis pirmiausia Isaac'o tėvas kankino savo sūnų, kol nepabandė fizinio smurto. Draudimas, bei situacija iš kurios nebuvo galimybės ištrūkti, vertė vilkolakį jaustis taip, tarytum būtu įspaustas į kampą. Ir šiuo metu jis nebuvo net fiziškai pajėgus padaryti ką nors neapgalvoto, ką nors, kas leistu šiam atitrūkti nuo iškviestų Bowman brolių, kurie nieko kito ir nelaukė, kaip tik progos prikišti rankas prie vampyrės, kuri ne savo noru atitraukė jų "šeimos narį" nuo pasenusių principų.
- Ar iš tikro manai žinantis kokie yra tie du subingalviai? Tu net neįsiklausei į tai ką tau sakiau... Jei jie pasirodys bent per kelis šimtus metrų nuo Lexi, tai bus jos mirties nuosprendis, nesvarbu net tai kokios jos intencijos mano atžvilgiu. Ji abu yra sušikti sadistai, kuriems suteikei visišką veiksmų laisvę. Jie dengiasi kad daro gerą darbą, nors iš tikro žiauriausiais būdais kapoja vampyrus ir vos to paties nepadarė jai. Dukart. Mason'ai, dukart. Pastatyk save bent akimirkai į mano vietą, ir pasakyk ar leistum kad tokie padarai prisiartintu prie tos, kuri tau mažu mažiausiai rūpi? Arba dar geriau, ar šia akimirka leistum savo broliui prisiartinti prie Victorios, ar Katherine? - Neigiamai supurtydamas galvą, vilkolakis akivaizdžiai liko apstulbęs, kuomet jo klausą pasiekė konkretus nuosprendis, kad bet kokiu atveju dvyniai šiandiena susidurs su apkalbama šviesiaplauke. Jausmas apėmė toks, kad žemė ėmė slysti po kojomis, o smilkinius ėmė spausti įkyrus skausmas, kokį dažniausiai sukelia stipriai sukilęs spaudimas. Suvokti tai kas buvo pasakyta buvo taip pat sunku, kaip ir patikėti tuo, kas buvo šio nuosprendžio autorius. Eilinį kartą neigiamai supurtydamas galvą, jis degė troškimu dabar pat padaryti tikriausiai didžiausią klaidą savo gyvenime, bei nusukti sprandą vadui. Tai jo nepražudytu, tačiau vilkolakiui suteiktu bent minimalią galimybę dingti iš čia nepastebėtam.
- Žinai, tapęs vilkolakiu, džiaugiausi kad buvau vienas, kas automatiškai atėmė iš manęs visas silpnąsias vietas, spragas, už kurių būtu galima užsikabinti priešams. Neturėjau šeimos, tiesą pasakius, niekada tokios neturėjau. Kažkuriuo metu tu tapai man sektinu pavyzdžiu, tuo kas spjauna į snukį kiekvienam, kas bando įpiršti kvailas nuostatas, kurios atsilieptu tavo gyvenimui. Buvai tas, kuris atrado balansą tarp to kas yra prigimtis ir gyvenimas. Taip gyvenimas, o ne egzistavimas bandant įtikti kažkam, ko net nėra. Ir tau buvo nesvarbu kam priešintis reikės, originaliems vampyrams, jų pakalikams, raganoms, ar dar bala žino kam. - Kilstelėdamas antakius, vilkolakis kaip mat pakilo ant kojų, pastatydamas net nepradėtą stiklinę vandens ant stalo paviršiaus: - Ir dabar pažvelk į save. Esi tironas, kuris kuo puikiausiai suvokdamas kad jo mokinys, galimas daiktas kad ir susidirbo, pasirinkdamas ne tą moterį, nėra pajėgus stoti prieš du vilkus. Juk ne veltui nepasirinkai kokio Scott'o. Nes geriau nei kas kitas žinai, kad Bowman'ai bandys ją nudėti, nesvarbu ką ji besakytu ar bedarytu. Ir dar naiviai prašai patikėti, kad ji neturi ko baimintis.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Isaac Lahey

if there are different progressive states, what's the last one?


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1086
Įstojau : 2013-08-18
Amžius : 29
Miestas : Kvinsas
Meilė : Neįsipareigojęs
Draugai : Tyler Lockwood
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Studentas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=vEBQxQUck5E

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by ATIDUODAMA #18 on Št. 01 24, 2015 3:18 pm

Greičiausiai todėl, kad Ethan Bowman vizualiai (iš charakteristikos) atrodė kiek patikimesnis, buvo nuspręsta, kad jis bus tuo asmeniu, kuris laiptais pakils iki reikiamo aukšto, paskubinant reikalus. Vien iš žinutės, kurią Lockwood'as pasistengė perduoti abiems dvyniams, buvo galima spręsti kad padėtis buvo pakankamai įtempta. Rankose laikydamas motociklo šalmą, vilkolakis negaišo laiko, bei palikdamas identišką dvynį prie automobilio, kuriuo ir turi būti gabenamas Lahey, pats galiausiai atsidūrė prie reikiamo buto durų. Nesistengdamas būti labai netaktiškas, ir brautis į vidų. Šis te palietė kelis kartus krumpliais durų paviršių, sukeldamas beldimo garsą. Ir nesiprašydamas į vidų, viso labo šūktelėjo:
- Jei judu baigėt, mes pasiruošę važiuoti. Norėčiau kad nusigautume iki reikiamos vietos dar nesutemus. - Kilstelėdamas abu savo antakius aukštyn, Ethan'as kuo ramiausiai atsirėmė į lifto duris, kurios kaip tyčia pasirodė pastebimai įlinkusios. Ir nors mintyse šis sau uždavė klausimą, ką tai gali bendro turėti su paskirta užduotimi, balsu to įvardinti taip ir nedrįso, arba pasąmonėję ir taip atrado reikiamą atsakymą.

ATIDUODAMA #18
bruklino gyventojas

Pranešimų skaičius : 47
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Isaac Lahey on Št. 01 24, 2015 7:29 pm

Nesunku pasakyti kad pasirinkimas buvo labai nedidelis, mat iš pažiūros kiekvienas veiksmas, kurio galėtu griebtis vilkolakis, buvo iš karto numatytas. Neaišku, ar tai buvimo alfa hibridu privalumas, ar paprasčiausiai nesunkiai perprantami veiksmai, mat kadaise Lockwood'as taip pat buvo spaudžiamas iš visų pusių, ir tuomet jo pasirinkimas tam laikotarpi atrodė teisingiausias. Paeidamas kelis žingsnius, vilkolakis abejomis rankomis atsirėmė į baro stalą. Vis dar būdamas nudelbęs akis žemyn, iš pažiūros atrodė kaip smarkiai prasikaltęs vaikas. Mintyse pastoviai sukosi tai, kad nesvarbu kaip susidės šios dienos įvykiai, jei bent vienas iš dvynių pasieks vampyrę, tai pasibaigs letaliai. O blogiausia, kad net numanydamas kad Lexi sugebėtu susitvarkyti, jei būtu puolama kokio nors vilko... Jis taip pat buvo tikras tuo, kad pagal kalendorių, šiandiena buvo pilnatis, o Bowman broliai per daug niekino ne vien visus nemirtinguosius, bet ir konkrečiai pokalbio metu apkalbėtą šviesiaplaukę. Sukandęs dantis, Lahey puikiai pasinaudojo proga, kad vado dėmesys buvo nukreiptas ten, iš kur sklido minėto dvynio balsas. Greitai, ir iš pažiūros visiškai nepastebėtai, vilkolakis pasičiupo vyno butelių atkimštuką, pasislėpdamas šį savo striukės kišenėje. Ir tuomet kai vaikinukas galiausiai ryžosi pasisukti į Mason'o pusę, dar kartą pasistengė pasigauti šio akių kontakto:
- Tikiuosi kad kai ateis laikas, kad ir kas šiandiena nutiks. Tu suprasi, kad mano pasirinkimai yra bent iš dalies pateisinami. Nes tikiu, kad jei ne šie šarvai, kuriuos ant savęs užsikrovei, tu darytum tą patį. - Net nesistengdamas palikti vietos tolimesniam pokalbiui, vilkolakis galiausiai patraukė prie durų. Spaudžiama durų rankena buvo patraukta apačion, kuomet Lahey pagaliau susidūrė akis į akį su tuo, kurio gyvybės per plauką nenutraukė. Prieš tai, visokeriopai vengdamas šio asmens, net nenumanė kad viskas susisuko būtent taip, ir jis bus vedamas būtent šio asmens, lyg prasikaltęs kalinys, vedamas savo paskutinę milę prieš sėdant į elektros kėdę. Specialiai kilstelėdamas abi savo rankas, Lahey demonstratyviai parodė pasidavimo gestą, po ko iš karto pakomentavo: - Gyvenimo paradoksas, tiesa? - Prunkštimas greitai pertraukė vilkolakio kalbą, kuomet šis laiku dirstelėjo į Bowman'o rankose laikomą šalmą. Liežuvis savaime persibraukė per lūpas, kurios dėl skysčių trūkumo buvo pakankamai išdžiuvusios. Kelios valandos, ir mėnulis galutinai pakeis saulę. Žingsnis prie lifto davė iniciatyvą tam, kad vilkolakis ištiesęs ranką, nuspaustu iškvietimo mygtuką. Iš pažiūros nesiimdamas jokios pašalinės veiklos, jis te stengėsi save nuteikti emociškai tam, kas tiesiog privalėjo sekti paskui. Prisimindamas tai, kiek daug šiam teko išgyventi, per palyginus labai ne daug metų. Visas baimes, kurios iki vienintelės, buvo nugalėtos. Bausmės, kurias ankščiau taikydavo jo biologinis tėvas, ir tai, koks begalinis skausmas buvo užvaldęs jo kūną, kuomet šis šalikely buvo paliktas jį užpuolusio žvėries, kuris paženklino jį mėnulio prakeiksmu. Sulipdamas į mažą patalpą, kuri iš dalies priminė tą patį šaldiklį, kuriame jam tekdavo praleisti beveik kiekvieną naktį. Prisiekiu, būtent šiuo metu jis pajuto neregimus vandens lašus, kurie ankščiau lašėdavo ant kaktos, nuo šaldiklio dangčio. Įtraukdamas oro į savuosius plaučius, jis pramerkė akis kaip tik tuo metu, kai lifto durys užsiskleidė kartu su dviem vilkolakiais. Trauka žemyn buvo pakankamai didelė, todėl nieko nuostabaus kad pirmas aukštas buvo pasiektas pakankamai greitai.
- Dabar arba niekada. - Tyliai ištarė Lahey, kaip tik tuo metu, kai staigiai palinkdamas prie ramesnio Bowman brolio, ir greitu trūktelėjimu atimdamas iš jo šalmą, kuris buvo skirtas kelionei motociklu. Veikti teko labai greitai, todėl remtis į skausmą, kuris buvo apėmęs visą kūną, nebuvo kada. Sekundės ar poros laikotarpiu, vilkolakis stipriai užsimojo laikytu šalmu ir stipriai sudavė būrio draugui per žandikaulį, automatiškai siekdamas šį "išjungti". Ir kuomet Bowman'as bent kelioms minutėms nugrimzdo į priverstinį miegą, Lahey nutraukė nuo jo striukę, kurią greitai užsitempė ant savęs. Nepamiršdamas įsitikinti kad rakteliai nuo motociklo yra čia, ištraukė atsuktuvą, bei užsimovė šalmą ant savosios galvos. Stengdamasis savo eisena neparodyti to, kad jautėsi prastai, jis ramiai pasiekė automobilį, prie kurio laukė likęs vilkolakis.
Ir tuomet įvyko būtent tai, ko buvo galima tikėtis mažiausiai. Ne, jis iš karto nepuolė į atlapus, juk ir taip akivaizdu kad jis buvo nepasiruošęs atstovėti prieš Aiden'ą. Teko imtis konservatyvių veiksmų, ir sugadinti tai, kuo pasinaudojus turėjo būti įgyvendinta kelionė iki vietos, kur galimai gali būti apsistojusi šviesiaplaukė vampyrė. Prieidamas prie automobilio, Lahey ramiausiai pasilenkė, bei suvarė atsuktuvą tiesiai į automobilio padangą, pasistengdamas kad metalinis objektas sulystu taip giliai, kad pažeistu ne vien tik viršutinį padangos sluoksnį. Ir tik tuomet, nieko nesakydamas, bent pabandė sulipti ant motociklo. Kuris kaip tyčia neparodė noro užsivesti iš pirmo karto, greičiausiai dėl skubėjimo.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Isaac Lahey

if there are different progressive states, what's the last one?


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1086
Įstojau : 2013-08-18
Amžius : 29
Miestas : Kvinsas
Meilė : Neįsipareigojęs
Draugai : Tyler Lockwood
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Studentas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=vEBQxQUck5E

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by ATIDUODAMA #23 on Št. 01 24, 2015 7:44 pm

Tas keliolika minučių, kurias užtrūko brolio kelionė iki reikiamo buto durų, nebuvo sunaudotos veltui. Kažkodėl šiandiena jausdamasis ypatingai gerai, savitų principų auka, bei aplamai didelis subingalvis, savo laiką leido prie vairo. Vien mintis apie tai, kad pagaliau buvo suteikta proga dar kartą susitikti su šviesiaplauke, bei pagaliau baigti tai kas pradėta, pagreitintai gamino testosterono kiekį. Tarp dviejų pirštų laikydamas suspaustą cigaretės filtrą, Aiden'as nekantravo kaip galima greičiau atsidurti ten, kur turi pasibaigti "padovanotos" kelionės tikslas. Galu gale, alfa hibridas neprivalo žinoti visos tiesos apie tai, kas ten vyks. Tuo labiau, Isaac'as buvo pakankamai gerai susišikęs, kad būtu tuo asmeniu, į kurio istorijos versiją būtu atsižvelgiama pirmiausia. O ir aplamai, iš kitos pusės žiūrint, Bowman broliai vienaip ar kitaip, buvo visiškai tikri tuo, kad ilgai gyvenanti vampyrė viso labo žaidžia su vienu iš jų "žmonių". Tai kokia prasmė buvo tęsti visą šį spektaklį, nei kad suteikus jai progą pasakyti bent vieną žodį ne taip, pagaliau pribaigti? O taip, tos moters mirties Aiden'as troško taip pat stipriai, kaip ir paimti ją, kuomet visas "spektaklis" vyko netoli klubo, iš kurio vėliau ji, kartu su Lahey sėkmingai paspruko.
Išmesdamas nuorūką kaip tik tuo metu, kai šoniniame veidrodėly pamatė iš pažiūros brolį primenantį asmenį. Antakiai išliko, kaip tik tuo metu kai priartėjus regimam objektui, tapo aišku, kad tai toli gražu ne Ethan'as. Šokdamas iš savo transporto priemonės, ir kad ir kaip bebūtu gaila, nespėdamas nutraukti žalos automobiliui darymą, tik Lahey užsilipus ant motociklo, pasigavo šį už pakarpos ir stipriai patraukė žemyn.
- Manai prakiurusi padanga sulaikys mane nuo galimybės pakasyti rankas į blondinę, dėl kurios taip varvini seiles? O ne, vyrūti. Tikrai ne! - Nutraukdamas nuo būrio nario šalmą, smogia pakankamai stiprų smūgį šiam į žandikaulį, laisva ranka tuo pačiu metu stipriau suspausdamas jį už atlapų. Dar vieną kartą užsimodamas, šį kartą pasistengė palikti Isaac kaip galima mažiau sąmoningesnį.

ATIDUODAMA #23
laikinai atvykęs į niujorką

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 31
Įstojau : 2014-03-23

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Isaac Lahey on Št. 01 24, 2015 7:57 pm

Tikriausiai dėl to, kad buvo per didelis optimistas, visiškai nelaukė panašaus puolimo. Transporto priemonės variklis pagaliau užsivedė, ir trūko tiek ne daug, kad jis stipria jėga atsispirtu nuo vietos ir imtu skuosti nežinoma Bowman broliams linkme. Tačiau matomai ne viskas turėjo būti šitaip paprasta. Pagautas už pakarpos, Lahey su atitinkamu stiprumu trenkėsi nugara į asfaltą. Galva nors ir buvo dengiama šalmo, tas trūktelėjimas, bei prieš tai su juo padarytas "eksperimentas" davė savo. Ir kaip tik tuo metu, kad ir kaip tai keistai be skambėtu, jis išgirdo toli gražu ne vieno iš dvynių balsą, o tėvo. Žinoma, tai te buvo iliuzija, bet ir taip nemenkai sukrėstos smegenys specialiai krėtė jam tolimesnius pokštus, kurie ne vien kad buvo netikėti, bet ir dar labiau nenorimi. Niekuomet stipriai nesureikšmindamas panašaus elgesio, juo labiau kad tarp vilkolakių visuomet vykdavo vienokie ar kitokie smurtiniai susidūrimai. Lemtinga akimirka išgirsdamas tik tai, kas eilinį kartą stipriai užgavo jo vyriškumą, buvo besiruošiantis prabilti, bet smūgis tiesiai į snukį, akimirkai šį nukautavo. "Pirmyn, padaryk ką nors!!" vidinis balsas suskambo taip garsiai, kad atrodė jo paties ausyse ėmė spengti. Ir tuomet springdamas savo paties krauju, jis sušaukė: - Užsikru*k!! - Menkas žodis buvo palydėtas lygiose kovose uždraustu smūgiu žemiau juostos. Bet kito pasirinkimo dabar nebuvo. Trenkdamas oponentui iš visų jėgų, galiausiai šiam susilenkus dar palydėjo ne ką mažiau stipresniu smūgiu į žandikaulį. Ir čia vilkolakiui pagaliau toptelėjo, kad reikia sprukti kaip galima greičiau, nes vargu ar tai buvo praleista pro alfa hibrido ausis. Jis suvokė kad nusižengia visoms taisyklėms, bet tyliai vylėsi, kad tikrasis Lockwood'as, ne tas vadas, akmeniniu snukiu, o tikrasis Lockwoood'as suvoks, kad šis sprendimas, kad ir kaip buvo smerktinas, bet buvo teisingas. Tuo labiau kad jo paties pamokos suteikė Lahey galimybę apsukti aplink pirštą abu dvynius, net būnant ne pačios geriausios fizinės formos. Sulipdamas ant motociklo, vilkolakis net nesivargino užsimaukšlinti šalmo sau ant galvos, kai kaip galėdamas greičiau patraukė keliu, toliau nuo šios vietos.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Isaac Lahey

if there are different progressive states, what's the last one?


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1086
Įstojau : 2013-08-18
Amžius : 29
Miestas : Kvinsas
Meilė : Neįsipareigojęs
Draugai : Tyler Lockwood
Rūšis : Beta vilkolakis
Darbo paskirtis : Studentas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=vEBQxQUck5E

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Št. 02 07, 2015 2:06 pm

Lockwoodas nuo pat judvieju su Isaac pazinties, jaute vaikinui pagarba. Lahey gyvenimas nebuvo lengvas, taciau Masono padedamas jis sugebejo atsitiesti, priimti save kaip vilkolaki, maza to, gerokai pranokti kitus burio vilkolakius savo sugebejimais. Jis treniravosi is visos sirdies, atiduodamas tam visas savo jegas, o tai matydamas alfa hibridas, savo ruoztu, skyre jam papildomo savo laiko. Jie abu priklause genciai padaru, kurie is esmes buvo prate gyventi ir veikti is vien jau nuo neatmenamu laiku, taciau tiek Isaac, tiek Masonas buvo linke uzsisklesti ir tai juos vienijo, leido suarteti.
Si karta jo pasirinkimo laisve buvo ribojama ne tik alfos, bet ir Victorios tevo statuso. Artejo menulio pilnatis, o vos i savo kuna sugryzes Lahey negalvojo apie nieka kita, tik troskima susirasti blondine. Jis negalejo ir nenorejo jo sulaikyti, taciau savaime suprantama, kad baimindamasis, jog istorija pasikartos, padare tai, ka turejo padaryti. Bowmanai buvo speje reabilituoti savo paslijusia reputacija jo akyse, todel manydamas, kad vaikinai ismoko skaudzia, taciau nusipelnyta pamoka, pagaliau sugebejo uzkasti karo kirvi, i pagalba pasikviete butent juos, tuo paciu padarydamas lemtinga klaida (juk ir patiems akyliausiams kartais tenka pripazinti pervertinus savo sugebejimus izvelgti ''blogi'' nekaltai atrodanciuose dalykuose)
Nieko nebepridurdamas jis akimis islydejo vaikinus is buto, o pasigirdus uzsidaranciu duru garsui, atbulomis sukrito ant trivietes sofos. Jis buvo issekes, tiek emociskai, tiek fiziskai ir pirma kart per labai ilga laika, nesijaute daras teisinga sprendima, taciau klaidoms nebebuvo vietos. Tik ne tokioms, kurios butu galeje priversti Victoria kenteti.

Trumpam uzmerkes akis jis, regis vos kelioms akimirkoms atitruko nuo realybes, kai kambaryje pagaliau isivyravusia tyla perskrode mobilaus telefono vibravimas. Issitraukes susisiekimo priemone is dzinsu kisenes jis zvilgtelejo i ekrana, kuriame sviete Aideno vardas. Is trumpo, bet informatyvaus pokalbio jis netrukus suzinojo, kad Isaacui pavyko pasprukti ir tiesa pasakius, tai jo pernelyg nenustebino. -Jis mano, kad ja nuzudysit,-jo balsas nuskambejo gan dusliai, tarsi susitelkti i dabartine situacija jam butu buve sudetinga. -Tikejausi, kad du,-ipac pabrezdamas pastaraji zodi jis akimirkai stabtelejo. -Du vilkolakiai sugebes susitvarkyti su vienu suzeistu, Aidenai,-neslepdamas priekaisto savo intonacijoje jis ispute ora sau pro nosi. -Klausyk, negalima nuo jo nuleisti akiu. Tegu jis ja susiranda, o judu, likit nuosali, turiu omeny, jokiu isikisimu. Susekit ji ir praneskit man,-padares menkute pauze jis pridure. -Aidenai, gerai zinau, kad tiek tu, tiek tavo brolis, vis dar grieziate ant jos danti, bet....-laisva ranka pasitrynes smilkinius jis atsiduso. -Jokiu staigmenu, gerai?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Frank Frano on Št. 02 14, 2015 4:19 am

Faktiškai tuo pačiu metu, kuomet Mason Lockwood skyrė savo laiką telefoniniam pokalbiui su vienu iš būrio dvynių: Prabangus "BMW" markės automobilis buvo priparkuotas prie daugiabučio namo, kuomet iš vidaus išlipusi šviesiaplaukė nešėsi su savimi baltos spalvos voką. Pakankamai storas popierinis paketas savaime leido suprasti tai, kad jame buvo ne vienas popieriaus lapas, ir akivaizdu kad su svarbia informacija. Skubėjimas, bei nerimas šviesiaplaukės veide buvo labiau nei akivaizdus. Užeidama į reikiamą laiptinę, moteris nesunkiai susirado pašto dėžutę su geriausio draugo buto numeriu. Ji negalėjo gaišti ir taip svarbaus lauko pokalbiui, kuris greičiausiai būtu gavęsis labai dviprasmiškas. Tuo labiau kad ji buvo nusiteikusi savo šeimos reikalus spręsti pati. Sumesdama voką į pašto dėžutę, ji mikliai laiptais nulipo iki apačios. Paranojiškas nusiteikimas neleido jai pro akis praleisti ant asfalto matomos kelis kraujo lašus, kas tik dar labiau šią paskubino sugrįžti į automobilio saloną. Užvestas variklis, ir paskutinis dirstelėjimas į namo pusę, privertė moterį stipriai sukasti dantis. Laiko beveik nebuvo, ir ji išsuko savo transporto priemonę iš kiemo, nuvažiuodama kol kas nežinoma linkme.

*laiško tūrinis*
Aš neturiu daug laiko, tačiau privalau pastatyti tave prieš faktą. Žinau kad jei pasirodyčiau priešais, tu neleistum man veikti vienai, tačiau kitos išeities neturiu. Jie bando pasiekti mano seserį, o už jos saugumą galėčiau paaukoti viską. Tu juk žinai... Vakar ant savo namų durų radau dažais nupieštą simbolį. Simbolis priklauso alfa būriui. Tai būrys, kuris neturi ne vieno betos, ir jie yra sumauti žudikai, kurie pasižymi savo auką būtent tokiu būdu. Turi būti atsargus ir pasiruošęs. Baiminuosi kad tokio košmaro kaip tas būrys, niekas dar nebuvo matęs. Mano sesuo, dingo. Bandžiau ją pasiekti, bet... Aš privalau ją surasti. Privalau įsitikinti kad ji saugi. Atleisk, ir suprask kad kitos išeities neturėjau. Būk atsargus, prašau.
- Jules.

Laiške taip pat buvo pridėta nuotrauka: http://www3.pictures.zimbio.com/bg/Ashley+Benson+Celebrity+Social+Media+Pics+aaXXilGci8Yl.jpg ant kurios nugaros buvo prirašytas užrašas. "Jei atsitiktinai ją pamatysi pirmas, iš karto susisiek su manimi. Ir neleisk jai pradingti, nesvarbu kokia kaina".

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
«I shouldn't say I'm looking forward to leading a normal life, because I don't know what normal is.»

CREDIT: CHAMPAGNEMAMI

Frank Frano

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 320
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 47
Miestas : Los Andželas
Meilė : Wifey Olivia
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Aktorius

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Sponsored content Today at 7:11 am


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 910 Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų


 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume