Mason'o butas

Puslapis 610 Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Tr. 09 03, 2014 6:34 pm

Masonas buvo gryzes nakvoti i sau priklausanti buta po to kai paleides vadeles visa nakti praleido maitindamasis gyvu zmoniu krauju ir svaigindamasis alkoholiniais gerimais. Jis nenorejo toks rodytis Katherine todel paskutine akimirka nusprende gryzti i buta, kur gerai issimiegojes ketino jau kita ryta gryzti i Pierce priklausiusi dvara. Jo miega nutrauke ikyrus dauzymas i lauko duris. Suraukes antakius jis pabande pramerkti akis taciau jautesi tarytum praeita nakti butu buves partrenktas sunkvezimio. Galva skaudejo, o kunas maude. -Kas per velnias...-pirma i galva sovusi mintis buvo, kad jis per neapdairuma bus uzkliuves kokiam nors policijos patruliui kuomet greitkelyje is automobilio isleido leisgyve mergina nesivargindamas pries tai jai 'isplauti smegenu'. Jam prireike nemazu pastangu, kad uzsitemptu salia lovos gulejusius dzinsus, mat paryciais issineres is kraujo dememis nusetu rubu i lova krito nuogas ir kone is kart prarado samone pasinerdamas i saldu miega.
Atidares duris ir uz ju isvydes moteri, kurios dar niekada nebuvo sutikes, surauke antakius. Jo israiska buvo suirzusi ir jis toli grazu neprimine zvalaus zmogaus - neskustas smakras ir duso reikalaujantys plaukai bei stiprus alkoholio kvapas isdave, jog priesais stovintis vyras nera nusiteikes pazindintis. -Klausyk, kad ir kas tu esi, dabar yra netinkamas metas,-pazvelges i ant savo rieso buvusi rankini laikrodi, nusiziovauja. -Dabar yra sumautos sesios valandos ryto ir kad ir ko is manes nori, tai gali palaukti vidurdienio,-paleides sunkias duris, kad jos pacios uzsivertu patraukia atgal i miegamaji.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1060
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Nina Redford on Kv. 09 04, 2014 9:01 am

Galima nesunkiai teigti, kad pasirinkimo pasitraukti šalin, vos tik jai buvo pasistengta užtrenkti duris prieš nosį, nebuvo tinkamas variantas. Nicole labiau už viską neturėjo noro amžinai būti kažkokio nelemto vaiduoklio auka, kuris kaip tyčia buvo pernelyg stiprus, kad bet kokia magija išsiųstu minėtą padarą kaip galima toliau. laiku į priekį atkišta ranka, delnu susidūrė su sunkiomis durimis, neleisdama šioms užsiverti. Burnberry nebuvo linkusi pasiduoti taip lengvai, tai paprasčiausiai nebuvo jos charakterio bruožas. Todėl pastūmusi duris, kad šios iki galo atsivertu, nesunkiai pateko į vidų. Net jei ir Lockwood'as būtu užsirakinęs po devyniais užraktais, tai nebūtu kliūtimi. Vyras, kuris vizualiai jos ne vien tik netraukė bet ir buvo pakankamai atgrasus, privertė jos iš esmės mielų bruožų veidą, susiraukti. Sekdama paskui, pakankamai girdimai prasitarė:
- Nuostabu, man ne vien tenka turėti reikalų su dviejų bjauriausių rūšių hibridu, tai jis prie to pačio ir prasigėręs nevala. - Namai akivaizdžiai tebebuvo sujaukti po šio "akistatos" su Pierce, todėl toli gražu nedvelkė jaukumu. Nesivargindama pernelyg akcentuotis į aplinką, o jausdamasi net labai laisvai, pagaliau sukrito ant vieno, iš sėdėjimui skirtų baldų. Kuomet akis įsmeigė į Mason pusę, nepasivargino daugiau išlaikyti tylos pauzės: - Paklausyk, mano buvimas čia, man yra žymiai nemalonesnis, nei tau. Bet, kito pasirinkimo neturiu. Man neįdomu nei kas tu, nei kokio velnio esi taip paieškomas. Bet, kuo greičiau tai pasibaigs, tuo greičiau mums nebe reikės bendrauti. - Šlykštus kvapas, kurį kėlė kraujo ir alkoholio susiliejimas šiek tiek draskė iš vidaus. Tuo labiau, kad ji visa savo siela nekentė vampyrų, kuriuo dalinai ir buvo Lockwood'as. - Manau niekam nėra paslaptis, kad po mirties antgamtinės būtybės neranda ramybės, o pasilieka tarp mūsų, tačiau kiek kitoje dimensijoje. Taigi, vienas iš ten esančių trokšta su tavimi susitikti. Ir kaip ne keista kankina būtent mane. Tad verčiau padaryk paslaugą, ir gražiuoju padėk man. Nes vien mintis apie tai kad reikia bendrauti su hibridu, mane smaugia.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

She made broken look beautiful and strong look invincible.

She walked with the Universe on her shoulders and made it look like a pair of wings.

Nina Redford

I stop fighting my inner demons. We're on the same side now.


Pranešimų skaičius : 1850
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : New York City
Meilė : Sevastianos Varias
Rūšis : Žmogus (27/2000+)
Darbo paskirtis : Namų šeimininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Kv. 09 04, 2014 5:08 pm

Visai netrukus jo isitikinimas, kad pasirodziusi viesnia greiciausiai bus kokia nors jo kaimyne isgaravo, o pajutes jos zingsnius sau ikandin ir uz jos nugaros uzsitrenkusias duris jis vis gi atkreipe demesi, kurio si is jo net ne prase, o tiesiog reikalavo. Jam prireike siek tiek daugiau laiko suprasti kas jam buvo sakoma, galbut del to buvo kaltas alkoholis, kurio jis gerokai padaugino praeita nakti, taciau galiausiai stovedamas svetaineje ir buku zvilgsniu spoksodamas i priesais ant vieno is foteliu sedincia moteri jis eme suprasti, kad ji ne siaip sau atejo papriekaistauti del trankios roko muzikos, kurios jis klausesi dar tada kai su didziuliu pasimegavimu sitame paciame kambaryje gere vienos savo auku krauja. -Klausyk, blodnine..-nejau jos visos yra sviesiaplaukes? Padrika mintis perskrode jo vis dar neblaivia pasamone ir trumpam ji isblaske. -Nezinau kodel tave lanko vaiduokliai ir galiu tave patikinti, su tuo neturiu nieko bendra,-lupu kampuciu syptelejes, pasireme i duru stakta peciu. -Jei tai sviesiaplauke ragana, gali perduoti jai labu dienu, taciau tai viskas,-skestelejes rankomis, negiliai atsiduso. -Akivaizdu, jog nekenti hibridu ir as taves nekaltinu! Netgi priesingai! Negaliu pakesti vampyru! Argi tai ne ironiska?-is dzinsu kisenes issitraukes sulamdyta cigareciu pakeli, susizvejoja vienintele ten likusia sveika cigarete ir uzsideges ja tiesiog namuose, itraukia keleta dumu. -Taciau tai nebuvo mano pasirinkimas, todel gali susikisti savo komentarus atgal i savo sumauta sedimaja,-jo veidas apniuko, o tonacija leido suprasti, kad mergina aiskiai uzmyne ant skaudamos Lockwoodo vietos. -O dabar gali nesdintis, nes neturiu tau ko pasakyti,-visiskai ignoruodamas pasnekove, apsisuka ir tiesiog patraukia atgal i miegamaji.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1060
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Nina Redford on Pen. 09 05, 2014 12:34 am

- Dar ir lovelasas, nuostabu. - Nuslėpti jos neigiamus jausmus tiems, kurie pastoviai apgauna gamtos dėsnius, mergina net nesistengė. Tikriausiai pasauly nebuvo ne vieno asmens, kuris galėtu pakeisti jos nusistovėjusią nuomonę prieš tuos, kurie jai atrodė neverti egzistavimo, vien todėl kad naikino paprastus, niekuo kaltus žmones. Vyro komentaras apie šviesiaplaukę, kuri neva galėtu jo ieškoti, viso labo suraukia antakius. Atvirai kalbant jai nebuvo įdomu nei kas jis, nei kuo yra ypatingas, ar tuo labiau kokia yra šio gyvenimo istorija. Vienintelis dalykas, kuris vertė ją čia būti, buvo šio asmens brolio grasinimai, kurie lietė jos vienintelę giminaitę, kuri dar buvo likusi gyva. Giliai įkvėpdama oro, bei rankomis atsiremdama į savuosius kelius, ji nesunkiai pakilo nuo fotelio, ant kurio prieš tai buvo įsitaisiusi. Lockwood'o nepagarbus elgesys buvo toks falimiarus, kad jai darėsi net šmaikštu. Abu šios šeimos atstovai, su kuriais pastaruoju metu jai teko susidurti ją erzino, ir tai buvo akivaizdu.
- Mhm, tai kodėl po paraliais neišrauni sau širdies ir nebaigi nemėgti net savęs, jei jau teigi kad vampyrai tau nepatinka? Neįsivaizduoju kur pasaulis nusirito, kuomet tokie kaip tu sumanė kad gali viešpatauti. Absurdas, mat tokios kaip aš kuo puikiausiai žinome, kad jei ne vienos raganos klaida, tokių šūdžių kaip tų niekuomet ir nebūtu. - Neigiamai supurčiusi galvą, įsistebi į jo nugarą, kuomet jis aiškiai parodo norą pasišalinti iš šios vietos. - Richard Lockwood. Jam irgi nori perduoti tik labų dienų? - Neigiamai supurčiusi galvą, bei kaip tik tuo metu, susikryžiavusi rankas sau po krūtine, pratęsia: - Juk supranti kad nuo tavęs neatsikabinsiu, nes... - Vien pasakyti tai žodžiu buvo sunku, mat jai, raganai, susitaikyti su tuo kad buvo manipuliuojama vaiduoklio, kadaise buvusio vilkolakiu, buvo šlykštu. - Nuo to priklauso ir mano egzistavimas. Tad, būk toks maloningas... - Pasitraukusi nuo vietos, prie kurios tuo metu buvo, pasigauna po ranka pasitaikiusią vazą, kurią pastato ant stalo, pratęsdama: - Pripildyk tai savo supuvusiu krauju, ir galėsime abu pasidžiaugti tuo, kad daugiau gyvenime nebe susidursim.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

She made broken look beautiful and strong look invincible.

She walked with the Universe on her shoulders and made it look like a pair of wings.

Nina Redford

I stop fighting my inner demons. We're on the same side now.


Pranešimų skaičius : 1850
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : New York City
Meilė : Sevastianos Varias
Rūšis : Žmogus (27/2000+)
Darbo paskirtis : Namų šeimininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Pen. 09 05, 2014 3:03 am

Viskas ka sake Nicole ji erzino. Ir jis tikrai vylesi, kad negavusi tai ko cia atejo, t.y. jo demesio, ji paprasciausiai pasisalins. Nepaisant to, kad nenebuvo tame paciame kambaryje, kuo puikiausiai ja girdejo. Tuo tarpu kai si siule jam tiesiog paciam uzbaigti savo ''kancias'' jis saltu vandeniu vonios kambaryje nusiplove sau veida ir dregnais pirstais perbrauke per savo plaukus. Kai Masonas vel pasirode svetaineje, ant jo nuogo peties gulejo nedidelis ranksluostis, o burnoje tarp sukastu dantu jis laike putose paskendusi dantu sepeteli. -Tau tikriausiai ne visi namie,-vienos rankos pagalba issitraukes mineta daikta is burnos jis prabilo kiek kitaip, mat burna buvo pripildyta dantu pastos. Jo zvilgsnis buvo ironiskas, taciau buvo akivaizdu, jog jai paminejus jo broli, jo sirdies ritmas pasikeite. Jis ilgejosi savo vyresnelio, kuris nuolat surasdavo buda kaip istraukti prisidirbusi Masona tai is arestines, kai dar buvo paauglys, Richardas buvo tas asmuo, kuris ikalbejo jo ex merginos tevus jo nenulinciuoti kai jis viso labo pasismagines ja paliko, Masonas is dalies idealizavo vyresnyji Lockwooda, kuriam abejingu nelikdavo. -Mano brolis..-zodziai strigo jo gerkleje, buvo velniskai sunku islaikyti tvirta, nevirpanti balsa todel jis apsisukes vel patrauke vonios kambario link kur tiesiog baige valytis dantis ir bande save suimti i rankas. Kai netrukus vel gryzo sluostydamasis savo smakra tuo paciu, ant peties gulinciu ranksluosciu jo veidas vel buvo neiskaitomas. -Kad ir kokia juoda magija tu uzsiemineji,-ivertines merginos jam pastumeta vaza jis niekinanciai atmete jos reikalavima kelis kart neigiamai papurtydamas galva. -Mano brolis yra mires ir geriau nei kas kitas turetum zinoti, kad nevalia tu vartu atverti,-vien mintis, kad jis vel galetu pamatyti Richarda verte jo sirdi plakti stipriau, taciau sveikas protas jam sake, jog tai prie gero neprives. Mire asmenys turejo pasilikti ten kur yra. Senuose Lockwoodu metrasciuose buvo uzsiminta, jog ju seima jau buvo karta sutrikdziusi pusiausvyra tarp gyvuju ir mirusiuju ir tam pasikartoti buvo nevalia. -Prasau iseik ir pamirsk, kad mes apie tai kalbejomes,-dar karta neigiamai papurtydamas galva, rankos mostu parode jai duris. Jo balsas nebuvo atsiaurus ar grieztas, galbut saltas vanduo padejo jam pagaliau galutinai issiblaivyti. -Neketinu i tai veltis, Richardas niekada tam nepritartu, kad ir kas bando tave itikinti, jog yra mano brolis, jis meluoja. As turiu pakankamai problemu su musu abieju bendru ''draugu'' Klausu, todel jei nepriestarausi, turiu sugalvoti kaip sustabdyti ji nuo jusu ir mano paties padermiu isnaikinimo, nes kaip matau jus ne nenutuokiat kokioje sumautoje pelkeje mes visi skestam...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1060
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Nina Redford on Pen. 09 05, 2014 5:48 am

Pasistengdama mikliai nutaisyti tokią išraišką, kad vien iš jos buvo galima suprasti kad jai ne velnio nerūpi tai, kad jis neketina padaryti tai, kas buvo reikalaujama. Nicole niekuomet nebuvo iš tų asmenų, kurie labai greitai pasiduoda, todėl dabartinis pokalbis viso labo buvo gražus prašymas, kad ir kaip jis griežtai skambėjo. Ji nebuvo iš tų asmenų, kurie visuomet stengėsi viską išsakyti kaip galima švelniau, rėžti tiesą į akis buvo šios moto, todėl, vien iš šios būdo galima buvo nesunkiai perprasti kad jos stichija yra toli gražu ne magija, traukiama iš gamtos. Viskas kas bloga, tamsu ir galinga, traukė kur kas labiau... Piršto galiuku perbraukdama per vazos kakliuką, ši abejingai pakėlė akis į iš vonios pasirodžiusį Lockwood'ą: - Oh, na taip. Tu esi ant tiek naivus, kad manai jog aš nieko nepešusi, pabruksiu uodegą ir susitaikysiu su tuo, kad tavo brolis toli gražu nėra toks, kokiu jį matai. Ir susitaikysiu su tuo, kad jis bereikalingai taps mano gyvenimo dalimi. - Užvertusi akis, neigiamai supurto galvą: - Vadinasi tu dar prie viso to maišo neigiamų savybių esi dar ir labai naivus. Aha, žinoma. - Ji atsuku šiam nugarą, kuomet įsistebėjo į kažkokį daiktą, kuris tuo metu buvo pastate.
- Aš nesu tikra kad tu tai žinai, bet padarų kurie keičia žmogiškus pavidalus, nėra. Ypatingai kai antgamtinės būtybės yra įkalintos atseit "pomirtiniame" pasaulyje. Todėl nebandyk mane mulkinti ir sakyti kad jis neva yra dievas, kuris viena akimirka atrodo kaip Barakas Obama, o kitą vėl tampa savimi. - Jos kumštis susispaudė, kuomet ši atsisukdama į Lockwood'o pusę, grakščiai iškėlė savo ranką, su galinga jėga įstumdama šį į sieną. Jėga buvo ant tiek stipri, kad jai pasipriešinti buvo neįmanoma. Ji stūmė vizualiai labai stiprų hibrido kūną į sieną, kuri palaipsniui ėmė lūžti: - Pakartosiu tik kartą, padare. Man reikalingas tavo kraujas, tad verčiau imk ir pripildyk man tą indą, kitaip saldainuk... Teks žaisti šiurkščiai. - Specialiai erzindama akivaizdžiai galingą asmenį, pamerkė jam akį, tuo pačiu metu veide ištempdama savimi patenkintą išraišką. Iki pat tos akimirkos, kai jis pamini tai kad Mikaelson'as ketina sunaikinti ir jos rūšį. Jos veidas akimirksniu apniūra, akys nusileidžia, bei ji trumpam paleidžia jį iš savo nematomų pančių. Sudarydama tokį vaizdą, kad pasiduoda, tuoj puls į ašaras ir maldaus jo kad šis būtu toks maloningas ir išgelbėtu ją ir visas likusias raganas. Visgi... Juokas staiga pertraukė jos vaidybą, ir kuomet ši pakėlė akis į savo pašnekovą, te pratarė: - Manai man rūpi? Tai kas tave riša su originaliuoju yra viso labo pyragėlių lipdymas smėlio dėžėje. Ne viena iš mūsų nesibaimina originaliosios šeimos, tame tarpe ir aš.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

She made broken look beautiful and strong look invincible.

She walked with the Universe on her shoulders and made it look like a pair of wings.

Nina Redford

I stop fighting my inner demons. We're on the same side now.


Pranešimų skaičius : 1850
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : New York City
Meilė : Sevastianos Varias
Rūšis : Žmogus (27/2000+)
Darbo paskirtis : Namų šeimininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Pen. 09 05, 2014 9:51 am

Masono beda buvo ta, kad jis niekada moteru neprieme kaip demesio vertu pavojingu varzoviu. Tai is dalies buvo paaiskinama mat vilku hierarchijoje pateles visada uzimdavo namu zidinio kurstytojos vaidemi, kurios svarbiausias darbas buvo isnesioti ir pagimdyti geriausiu atveju vyriskosios lyties palikuoni kai tuo tarpu patinai rupinosi savo seimos saugumu ir nuolat stengesiisvengti bereikalingu susiremimu su vampyrais.
Masonas niekada nebuvo ''prisidirbes'' ar itrauktas i juoduosius raganu sarasus, o jos kaip zinia vadovavosi savais kodeksais ir pacios i bereikalingas kovas niekada nesiveldavo. Gal todel prarades budruma atsitokejo tik tada kai su didele jega buvo imurytas i savo paties buto siena. -Kas per...stengdamasis kaip nors pasipriesinti buvo priverstas susidurti su faktu, kad jega ji laikiusi pritreksta it muse buvo kur kas stipresne, o blogiausia, kad oponente buvo pernelyg toli kad jis galetu kaip nors jai pakenkti. Staiga, taip pat netiketai jis buvo paleistas ir del to kaip suparalyzuotas netiksa teskesi veidu i grindis, ko pasekoje kai galop pakilo ant dvieju koju, jo smakru zemyn sruvo plonyte kraujo srove is prakirstos jo lupos. 
Labai greitai Masonas eme suvokti, kad magija, kuria si mergina uzsieminejo nebuvo panasi i ta su kuria jam buvo pries tai teke susidurti. "Juodoji magija". Mintis perskrodusi jo pasamone kuriam laikui ismuse ji is veziu. Jis nebuvo tam pasiruoses ir neturejo zalio supratimo kaip su tuo kovoti todel griebesis siaudo jis akimirksniu pakeite pavidala 'tepe slides". Kazkur giliai pasamoneje jis suprato, kad is sios situacijos jis neturejo galimybes issisukti, taciau pasiduoti zinoma irgi neketini. Jam reikejo laiko. Laiko issiaiskinti kokios pasekmes ju visu lauktu sugrazinus Richarda i gyvenima, juk jei viskas butu taip paprasta Reese butu jam apie tokia galimybe bent uzsiminusi. Deja laiko jis neturejo. Vos pasiekes lifto duris jis eme pamazu igaudineti savo zmogiskaji pavidala. Suklupes ant keliu jis abiejomis rankomis susieme uz galvos, kuri siuo metu buvo draksoma saizausir jo astriai klausai nepakeliamo garso, kuris spaude jo smegenis is vidaus. Jis nebegalejo tverti, skausmas buvo tiesiog nebepakeliamas. -Prasau, liaukis! Maldauju!-jis sauke, taciau nebegirdejo savo paties balso, atrode, kad jis apkurto ir viskas ka tebegirdejo buvo tas nelemtas spiegimas. Is ausu eme varveti kraujas ir jis galiausiai sukniubo ant saltu laiptines grindu. Netrukus pries akis pasirode pora aukstakulniu, tai viskas ka jis mate. Paradoksalu, bet siuo metu nuogas jo kunas atrode visiskai jam nepavaldus, o tam kad is paziuros itin raumeninga vyra nukautuotu Nicole neprireike net fiziskai jo paliesti. Jis gulejo jai po kojomis rankomis tvirtai spausdamas savo galva kankinamas garso kuri girdejo tik jis vienas saukdamas, kad ji liautusi ji kankinusi kol galiausiai neabeatlaikes atsijunge.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1060
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Nina Redford on Pen. 09 05, 2014 12:26 pm

Matyt todėl kad Nicole nebuvo pasiruošusi taip greitai paleisti hibrido, plius buvo pakankamai pripratusi prie to, kad šios rūšies padarai savo pranašumą stengiasi parodyti pavirsdami monstrais, ji spėjo žengti tik vieną žingsnį atgal, kuomet hibridas krito ant abiejų kojų. Bet ar ji turėjo teisę paleisti jį? Ne. Taip rizikuoti mergina negalėjo, tuo labiau kad nebuvo tikra tuo, kad kitam kartui sugebės jį "sučiupti" nepasiruošusį. Todėl sekdama paskui, bei pasinaudodama savosiomis galiomis, kurios triuškino priešo smegenys, veide išlaikė sarkastišką šypseną: - Aha, dabar tu jau maldauji manęs!? Nors taip man patinka kur kas labiau, būčiau sutikusi ir su paprastu pasidavimu be kovos. - Nepaleisdama jį iš savo galių spektro, nesunkiai pasiekusi jį, iš kojos smogė šiam per veidą, taip stipriai, kad buvo galima nesunkiai išgirsti lūžusio kaklo slankstelio garsą. Vyras "išsijungė", ir ji pasinaudodama proga, priklaupė prie jo. Pirštais perbraukdama per šio ryškią žandikaulio liniją, te pratarė: - Patikėk manimi, viskas pasibaigs kur kas ankščiau, nei manai. Ir galiausiai liksi man labai dėkingas. - Ji pakilo ant kojų, kuomet nuo viršutinio laiptinės aukšto pasirodė keli vyrukai, akivaizdžiai (iš aprangos sprendžiant) priklausantys kažkokiai satanistinei grupuotei. Galvos mostu nurodydama kad raumeningas asmuo būtu išneštas iš šios vietos, pati nuskubėjo paskui. Lockwood'o suglebęs kūnas buvo paguldytas ant galinės jos sportinio automobilio sėdynės, kuomet šviesiaplaukė sėdo už vairo. Apart to, kad ji buvo tobula savo galių žinovė, ji taip pat galėjo pasigirti nepriekaištingu vairavimu. Todėl kelionė iki tos vietos, kur turėtu vykti ritualas, nebuvo labai ilga ar nepatogi.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

She made broken look beautiful and strong look invincible.

She walked with the Universe on her shoulders and made it look like a pair of wings.

Nina Redford

I stop fighting my inner demons. We're on the same side now.


Pranešimų skaičius : 1850
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : New York City
Meilė : Sevastianos Varias
Rūšis : Žmogus (27/2000+)
Darbo paskirtis : Namų šeimininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Nina Redford on Pen. 09 05, 2014 12:37 pm


_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

She made broken look beautiful and strong look invincible.

She walked with the Universe on her shoulders and made it look like a pair of wings.

Nina Redford

I stop fighting my inner demons. We're on the same side now.


Pranešimų skaičius : 1850
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : New York City
Meilė : Sevastianos Varias
Rūšis : Žmogus (27/2000+)
Darbo paskirtis : Namų šeimininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Thomas Callahan on Pir. 09 29, 2014 4:26 pm

Visiškai nelauktas Kathrine Pierce-Lockwood skambutis, privertė ne juokais sunerimti, vien atsižvelgus į tai, kad tolimesni bandymai jai prisiskambinti, buvo visiškai bevaisiai. Galimas daiktas, kad ji padarė didžiulę klaidą, bet būtent dėl to, kad visiškai neturėjo jokio supratimo, kur būtu galima pasislėpti su seserimi, ir tuo labiau kad ta vieta būtu saugi, ji... Pasirodė ten, kur jos manymu kad Victoriai būtu suteiktas saugiausias prieglobstis, t.y. jos biologinė tėvo namuose. Manydama kad Mason Lockwood kaip tik šiuo metu buvo savo namuose, ji, laikydama ant savo rankų mergaitę, galiausiai pasiekė reikiamo buto duris. Vienos rankos, rodomuoju pirštu nuspausdama durų skambutį, šiek tiek išlenkė savus antakius. Ji neturėjo reikiamos informacijos ties tuo, kad atokiau laikytis reikėjo visos Lockwood'ų šeimos, manė kad bet kokiu atveju, jos sesers tėvas neleis kad mergaitei kas nors nutiktu. Durų niekas neatidarė, kuomet ši ištraukusi savo mobilų telefoną, surinko šio buto šeimininko numerį, ketindama prisiskambinti jam. tačiau kuomet skambutis buvo pervestas į balso pašto dėžutę, ji sujungimą atmetė. Įsmeigdama savo tamsias akis į Victorią, te pratarė: - Kaip norėčiau kad tu mokėtum kalbėti, ir pasakytum man, kas po... "kaštonais", čia vyksta. Tavo mamos balsas buvo švelniai tariant ne savas. O aš negaliu lakstyti, ieškodama jos, ir tuo pačiu metu būdama su tavimi. Juk supranti? - Mergaitei buvo labai juokinga tai, ką kalbėjo Nadia, todėl ši neigiamai supurčiusi galvą, šį kartą jau krumpliais ėmė barbenti į duris.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Someone has to leave first. This is a very old story.
There is no other version of this story.


Thomas Callahan

I want to believe you, but your face tells a different story.


Pranešimų skaičius : 393
Įstojau : 2013-11-02
Miestas : Los Andželas, CA
Rūšis : Žmogus (iš didelės dalies)
Darbo paskirtis : Naikintuvo lakūnas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Frank Frano on Pir. 09 29, 2014 4:47 pm

[Kuomet vakar, geriausias draugas įteikė jai raktų dublikatą nuo savo buto, šviesiaplaukė net nesivargino kelti kojos į nepatogų ir visiškai nejaukiai atrodantį viešbučio kambarį, kuriame prieš tai buvo apsistojusi. Nusliūkindama tiesiai į Lockwood'o namus, ji buvo ant tiek sunešiota alkoholio, kad net nepajuto, kad nespėjo net nusiauti aukštakulnių, kuomet sukrito ant sofos ir gerai smigo. Skambutis į duris ir paskui įkyrus barškinimas, privertė ją pramerkti akis. Galva baisiausiai ūžė, tačiau kažkaip sugebėdama surinkti save į rankas, ji nupėdino iki durų, kurias atidariusi iš kart akis įsmeigė į vampyrę] - Nadia? - [Neigiamai supurčiusi galvą, ir ne iš karto atgaminusi vakar nakties įvykius, tik mostelėjo ranka, kad mergina užeitu. Užteko vien to kad kartu su savimi, tamsiaplaukė buvo atsinešusi Victoria, kas neleido McManus palikti šios už durų] - Oi atleisk, užeik. Pamiršau kad jums būtina ne vien krestelėti galva, bei ir pakvietimą duoti. Tik nesakyk kad kas nors nutiko? Nes... Man taip baisiai plyšta galva. - [Praeidama tiesiai į vonios kambarį, ji kaip mat pradėjo raustis po spinteles, ieškodama ar kur nors nėra nukištas aspirinas] - Tikriausiai vampyrams galvų neskauda? Siaubas... Mason'as tikrai retai kada čia būna, jei net. - [Kištelėdama ranka į apatinį stalčių, visiškai atsitiktinai susidūrė su daugumos taip trokštamu mėnulio akmeniu. Ir vien todėl kad ne kartą girdėjusi apie tai, kad Niklaus labai stengiasi surasti šį daiktą, kaip mat veide išspaudė šypsena. Šis akmenukas ir buvo tai, kad originaliajam turėjo būti įdomiau, nei Sebastian Coombs mirtis. Kuomet ji įsimetė akmenį į savo kišenę, bei sugrįžo pas Nadią su vaiku, te pratęsė] - Palauk, o kur Katherine?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
«I shouldn't say I'm looking forward to leading a normal life, because I don't know what normal is.»

CREDIT: CHAMPAGNEMAMI

Frank Frano

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 320
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 47
Miestas : Los Andželas
Meilė : Wifey Olivia
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Aktorius

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Thomas Callahan on Antr. 09 30, 2014 12:49 am

Nebūdama nusiteikusi žaidimams, palaukia, kol galiausiai jai bus suteiktas pakvietimas patekti į šio buto vidų, kuomet peržengdama per durų slenkstį, ji pagaliau praėjo link pagrindinio buto kambario. Prieš akis akimirksniu pasirodė kažkur kampe esanti vaikiška, paminkštinta kėdutė. Pasodindama ten Victoria, mergina kaip mat patraukė prie vienos iš aukštųjų kėdžių, įsitaisydama ant jos. Išlaikydama savo žvilgsnį nukreiptą į akivaizdžiai pagiringą Jules, ant stalo užmetė savo rankinę: - Pabandyk surasti, man atrodo kad dar buvo likusios kelios tabletės. Tyler'is dažnai yra kankinamas panašių pojūčių, todėl būdama gera drauge, tampausi tą chemiją su savimi. - Galiausiai kuomet McManus kelis kartus užklausė to paties, Petrova nusprendė pereiti tiesiai prie reikalo: - Kažkas nutiko, bet aš neturėjau laiko išsiaiškinti kas būtent. Man būtina pasikalbėti su Mason'u. Katherine man paskambino, ir patikėk manimi, kai sakau kad ji buvo ne sava, vadinasi tai rimta. - Kuomet jos pečiai savaime pakilo aukštyn, ji padarydama neilgą tylos pertrauką, vėl ėmėsi kalbėti toliau: - Ji liepė man nepasitikint niekuo, dingti iš miesto, kartu su Victoria. Bet, kadangi žinau kad man... Mano gera pažįstama yra labai impulsyvus asmuo, kuris pirmiau ką nors padaro, o paskui pagalvoja ar vertėjo. Pasirodžiau čia. Mason'as sugebės jai įkrėsti proto, kad ir kaip man tai nemielai skamba. Taigi, tikiuosi žinai kur jis? Jei esi šiuose namuose.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Someone has to leave first. This is a very old story.
There is no other version of this story.


Thomas Callahan

I want to believe you, but your face tells a different story.


Pranešimų skaičius : 393
Įstojau : 2013-11-02
Miestas : Los Andželas, CA
Rūšis : Žmogus (iš didelės dalies)
Darbo paskirtis : Naikintuvo lakūnas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Frank Frano on Tr. 10 01, 2014 9:37 am

[Alkūnėmis pasiremdama į stalą, bei pirštus sukišdama į savo iš po miego susitaršiusius plaukus, atrodo kad kelias minutes nepratarė ne žodžio, tokiu būdu stengdamasi priversti savo smegenys pagaliau didvyriškai susidoroti su pagyriomis. Todėl užuot veltui aušindama burną, ji nuleido savo akis, bandydama apsvarstyti galimybę, kad gali būti kad geriausio draugo šaldytuve yra įmanoma surasti ką nors valgomo žmonėms. Jos antakiai savaime išsilenkė, kuomet ši atsiminė kaip būtent vakar pasibaigė jų "suplanuotas" vakaras. Pasidarė nemalonu, kad iš dalies ji spruko, kuomet išsiaiškino tai, kad į miestą sugrįžusi buvusį draugo sužadėtinė laukėsi. Tačiau kitą vertus, dabar bandydama užimti jo dabartinės žmonos pusę, ji greičiausiai būtu prišnekėjusi ko nereikia. Galu gale, ji prie to viso buvo girta, o daug kas žino, kad neblaivi Jules yra vaikštanti bėda. Atitraukdama rankas nuo savo plaukų, McManus prisitraukė vampyrės rankinę, tuo pačiu metu prasitardama] - Maniau kad hibridai, kaip ir vampyrai labai greitai atsikrato pagiringos būsenos. Bet... Negaliu priekaištauti, labai džiaugiuosi kad turi man ką nors. - [Kuomet šios ilgi pirštai sulindo į iš vaizdo nepigią Petrovos rankinę, pirmiausia ką ji užčiuopė tai vairuotojo teises, ant kurių aiškiai buvo išmušta merginos pavardė. Jos veidas savaime įgavo labai rimtą išraišką, kuomet McManus pakėlė akis į dabartinę pašnekovę, kuri kaip tyčia buvo labai užimta tuo, kad dėstė savo mintis. Mestelėdama teises atgal, ji ištraukė tabletes, bei pasitraukdama link virtuvės, ten supylė į stiklinę vandens] - Mason'as nėra mano antra pusė, kad žinočiau kur jis leidžia savo naktis. Nadia, aš esu viso labo jo draugė, ir nors žinoma esant reikalui pridengčiau jo užpakalį. Bet dabar, tikrai galiu pasakyti, kad nežinau kur jis. Pagal planą, po susitikimo su manimi, jis turėjo grįžti namo. Bet žinoma, galiu pabandyti paskambinti jam. - [Pasistengdama iš savęs išspausti kiek galima įtikinamesnę šypseną, ji sumetė porą vandeny tirpių tablečių į stiklinę, kuomet netikėtai sau pačiai perklausė] - Iš kur tu taip gerai pažįsti Katherine, kad teigi galinti patikinti kad vien iš balso supranti kad kažkas ne taip? - [Mintyse stengdamasi apsvarstyti tą variantą, kad draugas visgi grįžo namo pas žmoną, ir pasakė tai kad jo buvusi laukiasi... Tikėtinai buvo konfliktas, ir ji užsiplieskusi tikriausiai išvijo jį šalin. Tuomet kodėl jis ne čia? Vargu ar jis būtu pasilikęs pas Royce. O gal?. Neigiamai supurtydama galvą, ji galiausiai užvertė akis, prie savo lūpų pritraukdama stiklinę] - Bet tu gerai padarei kad nusprendei pirmiausia pasirodyti čia... Ar Katherine daugiau nieko tau nesakė, kai paskambino?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
«I shouldn't say I'm looking forward to leading a normal life, because I don't know what normal is.»

CREDIT: CHAMPAGNEMAMI

Frank Frano

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 320
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 47
Miestas : Los Andželas
Meilė : Wifey Olivia
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Aktorius

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Thomas Callahan on Pen. 10 03, 2014 2:30 pm

- Tai ne alkoholis, kas priverčia jo galvą "tarškėti". Tačiau nesuk sau galvos, laikau padėtį savo rankose. Ir kol nenusprendžiau pratęsti savo kelionę toliau, Ty nebus pastatytas į tokią situaciją, iš kurios šiam bus sunku išsikrapštyti. Galu gale, mes draugai. Tad, kad ir kaip be pasukus, man nėra nesvarbi jo savijauta. - Visiškai nekreipdama dėmesio į pašnekovę, buvo pasisukusi taip, kad galėtu matyti Victoria. Pastaruoju metu, jai labai dažnai tekdavo praleisti laiką su savo seserimi, todėl negalima pasakyti kad ji prie jos nepriprato. Ir nors Nadia niekuomet nebuvo vaikų gerbėja, ši mergaitė turėjo kažką, kas vertė Petrovą norėti su ja praleisti kaip galima daugiau laiko. Tuomet, kai McManus pranešė apie tai kad gali paskambinti savo draugui, viso labo iškėlusi savus antakius, kaip mat pasisuko į šviesiaplaukės pusę, paaiškindama: - Jis neatsiliepia, ir aš esu visiškai tikra tuo, kad turėdamas galimybę, jau seniai būtu perskambinęs. Todėl... Man įdomu, ar yra kokia nors kitokia galimybė susisiekti su juo? Na nežinau, jus vilkai, juk gebat surasti vienas kitą, nežinau, pagal kvapą ar dar ką. Žodžiu, aš labai mažai ką išmanau apie tai, todėl. Manau, kad niekas kitas man nepadėtu su juo susisiekti, kaip tik tu. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nepabandei man nusukti sprando, vadinasi... - Netikėtas McManus klausimas apie jos santykius su Katherine, privertė kažkuriam laikui liautis kalbėti. Ir nors ji visiškai nesutriko, pasakyti tiesos taip pat neketino. Tai buvo ne jos reikalas, tad, nuspręsdama išsisukti nuo klausimo, te pasakė: - Pažįstu ją pakankamai seniai, kad galėčiau tvirtinti kad galiu nesunkiai perprasti kad jai kažkas nutiko. Na, ir nebūkime naiviomis, pastaruoju metu jos gyvenime pastoviai kas nors nutinka. Plius, nemanai kad keistai skamba žodžiai "Negrįžk namo, išsivežk Victoria" ir žinoma "Nepasitikėk niekuo". - Vos pastebimai pasukdama galvą į šoną, ji specialiai įsistebėjo į savosios pašnekovės veidą, po ko pasisakė: - Aš tikiuosi kad man neteks paskui to pasigailėti. Ir ne, daugiau nieko. Ir po to karto, man nebe pavyko susisiekti su ja. O blogiausia tai, kad ji kuo puikiausiai geba pasislėpti, esant reikalui. Tad, ne velnio nenutuokiu kur galima būtu ją rasti. Kitą vertus, tavo draugo ryšys su Katherine yra stiprus, tad. Gal, tai padaryti pavyktu jam.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Someone has to leave first. This is a very old story.
There is no other version of this story.


Thomas Callahan

I want to believe you, but your face tells a different story.


Pranešimų skaičius : 393
Įstojau : 2013-11-02
Miestas : Los Andželas, CA
Rūšis : Žmogus (iš didelės dalies)
Darbo paskirtis : Naikintuvo lakūnas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Frank Frano on Pen. 10 03, 2014 5:06 pm

- Taigi, kiek tiksliai laiko tu pažįsti Katherine? - [Sąmoningai nuspręsdama neliesti kalbos apie geriausio draugo sūnėną, nudelbė žvilgsnį į stiklinę vandens, kurioje kaip tik tuo metu baigė ištirpti tam tikros tabletės, nuo galvos skausmo. Specialiai nesistengdama susitikti su vampyrės žvilgsniu, palikdama stiklinę ant stalo paviršiaus, ramiai nužingsniavo link Mason'o miegamojo, kur pagal planą tikėjosi rasti nešiojamą kompiuterį. Tuo pačiu metu puikiai girdėdama tai, ką sakė Nadia, būdama kitame kambaryje, aiškiai nužvelgė visą aplinką. Tas keistas, vidinis jausmas, kuris jai kuždėjo tai, kad Lockwood'as arba naktį praleido su buvusia arba pateko į kokią nors bėdą, buvo labai labai tvirtas. Ir kuomet po kelių minučių, ji pagaliau sugebėjo rasti juodame futliare paliktą kompiuterį, jį pasiėmusi į rankas, sugrįžo prie merginos, kuri čia buvo pasirodžiusi visai neseniai. Pasidėdama atsineštą daiktą ant stalo, pagaliau pakėlė akis į pašnekovę] - Pasikartosiu, kad nesu tas asmuo, kuris žino kiekvieną Mason'o žingsnį, bet, manau kad sugebėčiau bent preliminariai surasti tas kelias vietas, kuriuose šis galėtu būti. - [Iš futliaro ištraukdama kompiuterį, ji ne vien kad pajungė minėtą daiktą, bet ir iš antro karto nuspėjo slaptažodį, kurį buvo panaudojęs Mason'as. Nelandžiodama po jo asmeninius folderius, ji iš karto nuspaudė prieigos prie interneto mygtuką. Tuo pačiu metu, pratęsdama savo minčių srautą] - Taip pat pabandysiu susisiekti su jo būrio vilkais, galimas daiktas kad jis buvo labai užsiėmęs, o iš pat ryto nuskubėjo į treniruotes. - [Žinoma kad tai buvo melas, mat jei vyktu treniruotės, ji būtu viena iš tų, kurie buvo informuojami apie tokius įvykius iš anksto. Gal jam rimtai reikėjo laiko pabūti vienam? Apgalvoti tai, kas vakar netikėtai pasirodė priešais akis? Arba... Ne. Galybė teorijų nedavė jai sustoti prie vienos. Užeidama į tam tikrą puslapį, ši suvedė visus reikiamus duomenys, apie Mason'o mobilų aparatą, nuspausdama paieškos mygtuką. Šiuolaikinės technologijos turėjo vieną didelį pliusą, kad asmenį buvo galima nesunkiai surasti per "GPS" sistemą. Kuomet kompiuteris pradėjo paieškas, ši vėl pakėlė akis į merginą, kaip tik tuo pačiu metu ištuštindama stiklinę su vaistais. Dabar kaip tyčia, nagrinėdama jos veido bruožus, nesunkiai pastebėjo tai, kad ji buvo pakankamai panaši į Katherine. Ne charakteriu, bet, kelias menkais bruožais, kurių ankščiau nebuvo linkusi pastebėti. Krenkštelėjimas kaip mat pertraukė jos mintis, kuomet ji pagaliau pasisakė toliau] - Aš pasirūpinsiu tuo kad Mason'as būtu surastas, bei informuotas apie tai kad kažkas nutiko jo žmonai. O tu, verčiau pasilik čia su Victoria. Kiek žinau, Lockwood'as labai apdairiai žiūri į tai, kas gali patekti į jo namus, o kas ne. Tad, manau kad be tavęs ir Katherine čia niekas leidimo patekti neturi. Tai bus saugi vieta Mason'o dukrai. Viskuo kitu, užsiimsiu aš. - [Pyptelėjimas, kuris pranešė apie paieškos pabaigą, privertė jos antakiams pakilti. Ekrane buvo nurodyta, kad paskutinis kartas, kuomet buvo pasinaudota telefonu, buvo centriniame viešbutyje, dar prieš kelias valandas. Negi jis rimtai pasiliko su savo buvusia? Ši mintis jai neatrodė labai patraukli, vien todėl kad Royce pasirodymas nuo pat pradžių jai neatrodė labai nuoširdus. Gal būtent dėl to, kad nuo pat pirmosios pažinties dienos su Mason'u, Jules kuo puikiausiai matė tai, kad jis buvo stumdomas ir tampomas už virvučių taip, kaip to troško buvusios sužadėtinės tėvas. Neigiamai supurčiusi galvą, ir kaip mat pakėlusi akis į Nadią, atsiduso] - Mano numeris yra įtrauktas į telefonų knygelę, ant komodos. Jei kas nors nutiktu, bet kas. Iš kart paskambink man... - [Nulenkdama kompiuterio ekraną, Jules, daugiau nieko nebe pasakydama, patraukė į vonios kambarį tam, kad nusiplauti iš po nakties likusį makiažą, kuris šiuo metu atrodė, švelniai tariant - tragiškai]

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
«I shouldn't say I'm looking forward to leading a normal life, because I don't know what normal is.»

CREDIT: CHAMPAGNEMAMI

Frank Frano

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 320
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 47
Miestas : Los Andželas
Meilė : Wifey Olivia
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Aktorius

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Thomas Callahan on Št. 10 04, 2014 12:21 pm

- Ar tai turi kokios nors reikšmės? - Specialiai kilstelėdama savus antakius, kaip mat pasisuko taip, kad galėtu kuo puikiausiai matyti sau vietos nerandančiai šviesiaplaukei. Nesunkiai suvokdama kad ši kvota turi turėti kokį nors pagrindą, nusprendė išsisukti nuo klausimų pačiu paprasčiausiu būtu, nukreipiant kalbą į tai kas yra kur kas svarbiau: - Gal galime atidėti susipažinimo, bei smulkmenų apie vieną kitą išsiaiškinimą kitam kartui? Kaip ir sakiau, Katherine kažkas nutiko, kitaip ji nebūtu reikalavusi kad aš pradingčiau su jos dukra. Ir tas faktas, kad nėra galimybės pasiekti Pierce vyro, yra tik dar vienas patvirtinimas, kad vyksta kažkas negero. Kol mes čia su tavimi sukame ratus aplinkui. - Manydama kad atitinkamai šaltas tonas, bei visiškai emocijų nerodantis veidas, duos savo. Jules kaip tik tuo metu ėmė nagrinėti kažkokias operacines sistemas, kurios akivaizdu kad Petrovai buvo žalias miškas. Galu gale, ji vos susilaikė nuo klausimo, ar tai ką ji atsinešė iš Lockwood'o miegamo kambario, buvo knyga? Per daug nesistengdama gilintis į priemones, kurių nusprendė imtis McManus, palengva pakildama nuo vietos, kurią buvo užsiėmusi prieš tai, ganėtinai tyliai perklausė: - Turiu klausimą, kuriame kambary prieš tai buvo sudėti Victorios daiktai? Jai būtina išsimaudyti, bei persirengti. Didžiuliai įspūdžiai nuo pažinties su gamta, duoda jai šokios tokias pasekmes. - Veide pasistengdama ištempti kiek abejingą šypsnį, vėl nukreipia akis į kalbančią merginą, kaip tik tuo metu, kai ši nusprendžia jai papasakoti savo planus. Kilstelėdama abi savo rankas, te pasako: - Wow, man nuoširdžiai neįdomu kaip ketini jį surasti. Bet, tai turi įvykti. Nes aš neišbūsiu šiuose namuose ilgiau nei iki vakaro. Po to, manau kad verčiau pasiklausysiu Katherine reikalavimo ir pradingsiu, kartu su Victoria. Tad, tavo vietoje, verčiau suskubčiau. Galu gale, Katherine gyvena labai ilgai, ir kai pasako kad metas dingti, vadinasi kitos išeities ir būti negali. Aš visgi, esu linkusi kitiems suteikti antrą galimybę. - Linktelėdama, ji pakankamai mikliai sukrito ant patogios sofos, akis nukreipdama į pašnekovę: - Nesirūpink, esant reikalui, sugebėsiu tave susirasti. Juk prieš tai, kaip matai, man nesunkiai tai pavyko.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Someone has to leave first. This is a very old story.
There is no other version of this story.


Thomas Callahan

I want to believe you, but your face tells a different story.


Pranešimų skaičius : 393
Įstojau : 2013-11-02
Miestas : Los Andželas, CA
Rūšis : Žmogus (iš didelės dalies)
Darbo paskirtis : Naikintuvo lakūnas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Frank Frano on Sk. 10 05, 2014 1:37 pm

[Nesunkiai sugebėdama pastebėti merginos susierzinimą, to per daug nesureikšmindama, viso labo susiaurino savo akių vokus, po ko, pasigavusi stiklinę, bei tvarkingai pastačiusi ją į kriauklę, negarsiai tarstelėjo] - Nesirūpink, aš spėsiu. Ir net pastebėti nespėsi, kaip Mason'as jei ne atvažiuos čia pats, tuomet susisieks su tavimi telefonu. - [Tai kad mergina ir elgėsi ir kalbėjo kaip Katherine, vertė ją manyti kad šios mažu mažiausiai buvo seserys. Visgi, kadangi Nadios žodžiuose buvo dalis tiesos, ji nusprendė daugiau nebe gaišti savo laiko, bei suskubo pasišalinti iš geriausio draugo namų. Pakeliui sulaukdama skambučio iš Katherine, po ilgai trūkusių įkalbinėjimų, ši galiausiai pasidavė, pasakydama tas kelias vietas, kuriuose dabar jos manymu galėtu būti Lockwood'as, kuomet vampyrė iš kart išpyškino tai, kad ketina važiuoti į viešbutį, nedelsdama laiko, pati suskubo susitikti su vilkais, kurie iš tikro buvo atsidavę Mason'ui. Net nenumanydama apie tai, kad paliko Nadia susidurti su tuo, kam ši tikrai nebuvo pasiruošusi. Tačiau ir pati Jules nebuvo tikra dėl savo teorijų ties paskutiniais įvykiais]

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
«I shouldn't say I'm looking forward to leading a normal life, because I don't know what normal is.»

CREDIT: CHAMPAGNEMAMI

Frank Frano

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 320
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 47
Miestas : Los Andželas
Meilė : Wifey Olivia
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Aktorius

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by ATIDUODAMA #11 on Sk. 10 05, 2014 2:20 pm

Prabėgus ne daugiau kaip valandai, Richard Lockwood buvo pasiekęs galutinį šios dienos plano tašką. Paskutinis vaizdas, kurį jam teko pamatyti susitikimo su broliu, metu, švelniai tariant "dūrė" į paširdžius. Žinoma, jis planavo sugriauti jo gyvenimą, sulipdant pagal tokią figūrą, kuri šiam atrodė tinkamiausia. Parvyti netikėtai aukštai pakilusį Mason'ą atgal į "betą" stadiją, atimti iš jo viską, ką šis sunkiai padarė su vilkolakiais. Atimti Katherine, kuri dažniausiai kaip tik skatino alfa siekti daugiau, tačiau ne tokiais būdais, kokiais tai darė Richard'as. Užimti brolio dėmesį nėščia moterimi ir galiausiai vardan savo gyvybės atsikratyti Victorios. Turėdamas raktą nuo šio buto, kurį nepastebėtas nugvelbė iš brolio, jis nesunkiai pateko į reikiamo buto vidų. Kaip tik tuo metu, kai čia esanti vampyrė buvo užsiėmusi kažkokia savo veikla. Tai kas vyko toliau, buvo brutalu. Jis neketino prarasti svarbaus laiko, skirdamas jį pokalbiams. Įvertindamas tai kad maža mergaitė buvo vieninteliu asmeniu esančiu šiuose namuose, be vampyrės, jis pirmiausia gražiai pristatė, pareikšdamas tiesą apie tai kuo buvo. Ir kuomet sulaukė Nadios dėmesio, iš kart ėmėsi veiklos. Pakeisdamas pavidalą, į tą kuris būdingas senam alfa vilkui, jis puolė. Puolė niekuo dėtą Petrovą, "apdovanodamas" ją ne vienu sukandimu. Butas kažkuriuo metu ėmė priminti karo lauką, mat mergina priešinosi. Tačiau persvara buvo jo naudai. Pilnatis ir su metais įgyta patirtis, leido jam neutralizuoti vampyrę, nusukant šiai sprandą. Kuomet kažkuriam laikui jo brolio "įdukrą", sukrito ant kilimo, jis pasisuko į Victorios pusę. Tikindamas save, kad visiems nuo to bus tik geriau, jis pasigavo ant stalo paliktą peilį, ir iš kart patraukė link Pierce-Lockwood. Žodžiais ramindamas vaiką, kuris nuo triukšmo buvo pradėjęs verkti, jis suimdamas Victorios mažą kūnelį, virš jo iškėlė peilį. Balsai, kuriuos jis girdėjo savo galvoje liepiamai šaukė jam, kad šis tai padarytu! Atimtu jos gyvybę ir tokiu būdu nutrauktu tai, kas buvo užgimta sulaužant visus dėsnius, kurie egzistavo jau daugiau nei porą tūkstantmečių. Ir jis staiga ėmė leisti ranką, kurioje laikė peilį, bet lemtinga akimirka, kuomet jo protas pagaliau neleido šiam to padaryti, susmeigė peilį, bet ne į mergaitę, o į lovytę, kurioje ši buvo paguldyta. Jis suvokė, kad padarė tiek daug žalos vardan ko? Tai nebuvo verta tokios aukos, ir kuomet šis palikdamas peilį, atsitraukė per žingsnį atgal, sukrisdamas ant grindų, jis liovėsi ką nors daręs. Ilgai, netardamas ne vieno žodžio, jis bandė apsvarstyti viską, kam buvo pasiryžęs, dėl to kad gyventi. Kai gyvenimas jau seniai buvo davęs jam pamoką, ir atėmęs jo gyvybę, kai šis pažeidė per daug žmogiškų taisyklių. Victoria dar verkė, matomai būdama labai išsigandusi. Ir kuomet Richard'as, šiek tiek pakilo, pasiėmė mergaitę ant savo rankų. Priglausdamas tą, niekuo dėtą "padarėlį", jis eilinį kartą neigiamai supurtė galvą. Buvo aišku, už tai kad jis neįvykdė duoto žodžio, jis mirs. Bet, už tai gyvens ji. Tas mažas angelas, kurį jis šiuo metu ramino, laikydamas prie savęs.

ATIDUODAMA #11
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 101
Įstojau : 2014-09-02

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Kv. 10 09, 2014 8:00 am

Kai Masono vairuojamas automobilis sustojo priesais jam labai gerai pažįstama pastatą, jo širdis daužėsi it pašėlusi. Iššokęs is transporto priemones jis pasileido įėjimo link. Jam pro akis nepraslydo ir tai kad visa kelia ji cia sekusios mašinos, viena po kitos eme parkuotis i stovėjimo aikštele, o is ju Jules pavyzdžiu eme lipti jo būriui priklausantys vilkolakiai. Ne vienas ju lig šiolei nežinojo apie Victorios egzistavimą, bet siandien viskas iškilo i paviršių. O svarbiausia tai, kad jie buvo su juo, pasiruošę palaikyti savo alfa dabar, kai jam ju pagalbos reikėjo nepaisydamas,i to, kad pastaruoju metu jis buvo juos apleidęs.
Masonas savo buto duris pasiekė pirmas. Viskas vyko taip greitai, taip staiga... Jo išraiška buvo neatpažįstama. Tokio įniršusio, tokio pikto jo niekas dar nebuvo mate. Masonui buvo smogia per skaudžiausia vieta, maža to, tai padare jo kūnas ir kraujas-teisėtas jo paties brolis. Įsitikinęs, kad Vicotria yra gyva ir nesužeista jis nieko nepaisydamas puole Richarda. Suriaumojes jis ne nesivargino provokuoti virsmo mat pykčio suteiktas jegu antplūdis buvo daugiau nei gana, kad vaikinas be jokio vargo sunaikintų bet ka pasitaikiusi jo kelyje. Deja tam įvykti nebuvo lemta. Is paskos atseke vilkolakiai kaip susimoke apsupo Masona neleisdami jam pasiekti Richardo. Buvo sunku patiketi, kad prireikė tiek daug vilkolakiu tam, kad sulaikytų viena hibridą, kuria buvo it laukinis žvėris naikinimo rėžime, taciau skaičių persvara vis gi dave rezultatu. -Paleisk!-is jo nasrų, kuriuos puošė iltys isspjautas grasinimas buvo skirtas ji laikiusiems vilkams. -Uzmusiu jus visus jei to reikes tam kad prasibrauciau iki to sumauto išdaviko!-jo akys bylojo, kad jis ne siaip sau švaistėsi grasinimais. Jis nebesivalde, jis nebuvo tas Masonas, kuri viso lig siol pažinojo. Jis matė kaip iki Richardo prasibrovė Jules ir perėmė Victoria i savo rankas, taciau faktas, kad mergaite saugi jo nei kiek nenuramino. Jis troško prasibrauti iki savo brolio bet kokia kaina.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1060
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by ATIDUODAMA #14 on Kv. 10 09, 2014 11:00 am

Visa laimė tame, kad labiausiai reikiamu metu, jis buvo būtent tas asmuo, kuriam trumpą žinutę su adresu paminėtu tekste, jam atsiuntė Nadia Petrova. Ir neskaitant to, kad jis buvo visiškai kitame miesto gale, labai skubėdamas, sugebėjo nusigauti iki pat šios vietos, kaip tik tuo metu, kai čia susibruko tiek daug antgamtinių būtybių. Ryšys kuris ją liečia su vilko sukandžiota mergina, iki pat šios dienos oficialiai nebuvo atskleistas. Todėl kuomet policininko uniformą vilkintis asmuo sustojo prie pat įėjimo į šios namus, jo žvilgsnis iš karto buvo nukreiptas į nukentėjusią moterį. Stipriai sukasdamas dantis, jis leido kad jo žandikaulio linija būtu kaip niekad įtempta. Visiškai nekreipdamas dėmesio į tai, kad čia vyko muštinių įkarštis, jis viena koja žengė į pastato vidų, ir kaip tik tuo metu pajuto, kaip ta kūno dalis ėmė savaime svilti, tarytum šis neturėdamas žiedo, apsaugančio nuo saulės poveikio, ypatingai sparčiai griovė nemirtingojo kūną. Jis nukreipė savo žvilgsnį į Lockwood'o, kuris yra teisėtas šios vietos savininkas, pusę. Pasirinkimo didelio šis neturėjo, o ir savigarba neleido dabar reikalauti leidimo patekti į vidų. Šiek tiek atsitraukdamas nuo pravirų durų, jis akivaizdžiai pasiruošė įsibėgėjimui. Ir akimirka, kuomet šis vampyrišku greičiu pasiekė ant grindų, kraujo klane sukritusią merginą, buvo neapsakomai skausminga. Visas jo kūnas savaime ėmė irti. Tikriausiai dar bent kelios sekundės, ir jis būtu ten pat kritęs amžinam miegui. Suimdamas Nadia, jis kaip galima greičiau šoko lauk iš buto vidaus, visu savo kūnu susitrenkdamas su lifto durimis, kurios kaip tyčia stipriai įlinko į vidų. Sunkiai atgaudamas kvapą, šis mikliai nukreipė akis į laikomą merginą, kuri kaip ne keista, fiziškai jo netraukė, bet buvo labiau nei artima. - Viskas bus gerai, aš pasirūpinsiu, kad nuodai būtu pašalinti iš tavo kūno. - Tardamas šiuos žodžius, jis pagaliau nusprendė apleisti šią vietą, nebe norėdamas daugiau gaišti laiko, bei perkeldamas Nadia ten, kur iš esmės ji šiandiena ir turėjo būti. Todėl, kad po visų keistai likimo sumėtytų įvykių, šiandiena turėjo būti, pirmasis, bent jau oficialus, šių dviejų asmenų susitikimas.

ATIDUODAMA #14
laikinai atvykęs į niujorką

Pranešimų skaičius : 73
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by ATIDUODAMA #23 on Kv. 10 09, 2014 12:11 pm

Kartu su kitais, pasirodžiusiais vilkais stengdamasis iš paskutinių išlaikyti savo alfa, ne akimirkai nebuvo praradęs budrumo, net atsižvelgiant į tai, kad vakar vakare buvo priverstas išgabenti savo vos vos išgyvenusį ir visiškai paralyžiuotą brolį į artimiausią ligoninę. Visgi, dabar jausdamas didžiulę pareigą pasitarnauti jį mokiusiam asmeniui, pakankamai garsiai ėmė dėstyti: - Raminkis! Velniai griebtu, jei nudėsi tą šūdžių, geriau nepasijausi! - Žinoma, jis ne velnio nepažinojo Mason'o brolio, tačiau manė kad yra visiškai neverta teptis rankų, ypatingai dabar, kai visą tai matė ne vienas asmuo. Ir toliau tvirtai laikydamas alfą, jis nesugebėjo praleisti pro akis ir vyriškio, kuris pasinaudodamas proga, išsitempė iš šios vietos sužeistą merginą. Suraukęs antakius, jis tik dar kartą sušaukė: - Nematai kad jis viso labo sužeidė vampyrę? Vadinasi viso labo padarė paslaugą tokiems kaip mes. Mason'ai! Atsipeikėk, nes niekas nežada tavęs paleisti, kad padarytum kažką prieš savus... - Nebuvo sunku suvokti kad prieš tai vaiką laikęs asmuo, buvo vilkas. Todėl nenorėdamas kad alfa susidirbtu taip pat, kaip ir asmuo, kurio šiandiena nebuvo.

ATIDUODAMA #23
laikinai atvykęs į niujorką

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 31
Įstojau : 2014-03-23

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by ATIDUODAMA #11 on Kv. 10 09, 2014 12:36 pm

Tuo metu kai čia dar nebuvo susirinkę visi šie žmonės, jis nesistengdamas krūstelėti ne vieno raumens, buvo nuleidęs savo žvilgsnį į mergaitę, kuri būdama ant jo rankų, pagaliau liovėsi verkšlenti. Ji buvo maža, graži mergaitė. Ir tik tuomet, kai pagaliau pasiekė savo tikslą, ir trūko visai ne daug, kad amžiams užtikrinti savo egzistavimą, jis nesugebėjo žengti šio, nežmogiško žingsnio, ir paaukoti jos gyvybę, vardan savosios. Ji šypsojosi, ir tai suteikė neįtikėtina ramybės, tačiau tuo pačiu ir kaltės jausmą. Ji buvo savas asmuo, kuris į gyvenimą turėjo daug didesnes teisęs, nei kad senas vilkas, kuris iš gyvenimo ir taip buvo išsiurbęs viską, kas tik buvo įmanoma. Durys atsidarė, ir jis nepajudėjo iš vietos, lyg būtu supančiotas nematomomis grandinėmis. Jis kuo puikiausiai suvokė tai, kad jei jis neįgyvendins raganai duoto žodžio, jo laukia grįžimas atgal, kurį nulems kokia nors mistinė mirtis. Faktas, kad priešais buvo jo brolis, kuris akivaizdžiai troško jį pribaigti, sukėlė tą keistą jausmą, kai jis suvokė... kad jo mirtis toli gražu nebus mistinė. Ji bus nuo savo brolio rankų. Ir kuomet jis atsargiai perdavė mergaitę į Jules rankas, skėstelėdamas savasias, sustojo taip, kad jei Mason'as ištrūktu iš jį laikiusių asmenų, jis būtu tiesioginiu taikiniu: - Aš nesipriešinsiu. - Tas duslus, pasidavusio asmens balsas perskrodė kažkuriuo metu buto patalpas užpildžiusią tylą. Jis laikė nuleidęs akis, o veide buvo ištempta, tačiau pastebimai nelaimingo asmens šypsena. Kuomet jis suglaudė savo rankas, nepaisydamas to, kad greičiausiai jo žodžiai nebus išgirsti, ėmė kalbėti: - Niekad netroškau mirti taip kvailai, kaip tai nutiko aną kartą. Tas liguistas galios troškimas, galiausiai mane pastumėjo į tokią vietą, iš kurios, apart mirties, kitos išeities nebuvo. Džeiko dėdė, pasirūpino kad mano gyvybė būtu nutraukta. Ir visus tuos likusius metus, buvau priverstas stebėti, kaip mano klaidos atsiliepė asmenims, kurie liko gyvi. Žinau, tai ne pasiteisinimas. Bet, aš taip troškau grįžti atgal, pataisyti viską, kas vyko ne taip. Susigražinti ką praradau ir būti tinkamu asmeniu, kiekvienam iš savo aplinkinių. - Neigiamai supurtydamas galvą, jis nesistengė pasijudinti iš vietos: - Niekad nebuvau geru tėvu savo sūnui, todėl buvau privestas matyti kaip lengvi pinigai, lengvas gyvenimas visiškai sumovė jo asmenybę. Jis tapo tokiu pat šūdžiumi, koks esu aš. Skirtumas tik toks, kad Tyler'is griauna save, o aš, aplinkinius. Nebuvau geru broliu tau, pastoviai kišdamas savo įsitikinimus. Nebuvau geras vyras, ir sušiktai iš kitos pusės buvau priverstas stebėti kaip tas šunsnukis originalusis, atėmė jos gyvybę. Ir mačiau kad tu, negebi jam pasipriešinti. Ta moteris, ji suteikė man galimybę grįžti atgal, ir tuo metu viso šito kaina man atrodė labai reali, suprantama. Kiek gi gali kainuoti mažo vaiko gyvybė? - Neigiamai supurto galvą. - Ne jos tėvams, nieko. Ir aš sąmoningai, padariau viską, kad tu būtum atskirtas nuo tos vampyrės. Velniai griebtu, aš net nejaučiu jai ko nors neigiamo. Ji tik buvo puikus įrankis, kad atimti iš tavęs visus siekius, kuriais vadovavaisi. - Kuomet jis nuleido savo akis, o tai nusekė atsidūsimas, kalba buvo pratęsiama, tačiau jau apie esminį dalyką: - Pasakiau jai tai, kas, nori tu to ar ne, amžiams sugriovė jos pasitikėjimą tavimi. Ir net jei ji būtu man pasipriešinusi ir sugrįžusi, viskas nebe būtu taip, kaip ankščiau. Priverčiau ją manyti, kad kad ir kaip pasisuktu gyvenimas, ji amžinai būtu antra. - Liežuviu perbraukdamas per savo lupas, net tildomas, jis pratęsė kalbėjimą: - Ir kai atsidūriau čia, buvau visiškai tikras tuo, kad sugebėsiu eiti iki galo. Ir ne. Suvokiau, kad negaliu padaryti nieko, kas sukeltu žalą tavo dukrai. Ji man tiek pat šventa, kaip ir tau. Todėl, ji gyva. O aš, gyvas lavonas, kuris neįvykdęs savo užduotės, bus priverstas grįžti atgal. Todėl, atvirai sakant, man nesvarbu ar mane nudės ragana, ar mano brolis. Jei tik tau nuo to palengvės. Man tikrai, jau nebe svarbu. - Tardamas savo finalinius žodžius, jis specialiai žengė daug arčiau prie Mason'o, kad atstumas būtu ant tiek menkas, kad panaudodamas dar šiek tiek jėgos, jis galėtu nesunkiai perkasti jam bent vieną iš gyvybiškai svarbių arterijų ir nusiųsti miriop.

ATIDUODAMA #11
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 101
Įstojau : 2014-09-02

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Frank Frano on Kv. 10 09, 2014 1:01 pm

[Pakankamai greitai pasiekdama šio buto vidų, kažkuriuo metu ji buvo pirmoji, kuri parodė savo pastangas sulaikyti Mason'ą nuo puolimo. Jos abiejų rankų delnai buvo atremti į jo krūtinę, kuomet ši garsiai ir akivaizdžiai užtikrintai tarė] - Jis nevertas to! Tu nesi tokio pat lygio kaip tavo šunsnukis brolis. Neverta... - [Kuomet ši pasisukdama, iš karto pasiėmė Victoria, nesunkiai sugebėjo pastebėti tai, kad kaip tik tuo metu ant grindų buvo sukritusi Nadia. Ir vien mintis apie tai, kad dar šios dienos ryte, ji ant šios vairavimo teisių buvo perskaičiusi merginos pavardę, privertė jos širdį imti stipriau baladotis. Kuomet ši trumpam atsitraukė, norėdama mergaitę patraukti kaip galima toliau nuo čia esančių įvykių, jos kely pasirodė vampyras, kuriam akivaizdžiai niekas kitas nebuvo svarbu, kaip tik iš šios vietos ištempti Nadia. Suraukdama antakius, ji tik stipriau prispaudė mergaitę prie savo krutinės, skvarbų, šviesių akių žvilgsnį nudelbdama į Lockwood'us. Negalėdama patikėti tuo, kad Richard'as netiesiogiai spaudžia ant gailesčio, nusprendė įsiterpti] - Tu nusipelnai keliauti pragaran Richard'ai. Tačiau nemanyk kad per tokią mėšlo krūvą kaip tu, Mason'as susigadins savo gyvenimą. Tu nieko vertas, jei bent pagalvojai apie galimybę atimti gyvybę iš visiškai niekuo kalto kūdikio. Velniai rautu, ji tavo dukterėčia. Kaip tau iš viso... - [Neigiamai supurčiusi galvą, lemtinga akimirka ji nutilo, nuspręsdama daugiau nebe komentuoti šios situacijos]

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
«I shouldn't say I'm looking forward to leading a normal life, because I don't know what normal is.»

CREDIT: CHAMPAGNEMAMI

Frank Frano

I have drunken deep of joy and I will taste no other wine tonight.


Pranešimų skaičius : 320
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 47
Miestas : Los Andželas
Meilė : Wifey Olivia
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Aktorius

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by ATIDUODAMA #13 on Kv. 10 09, 2014 6:06 pm

Būdamas vienu iš tų vilkolakių, kuriuos susirinko Jules McManus, nesugebėjo praleisti progos, ir nepasirodyti kartu su likusiais. Stengdamasis sulaikyti asmenį, kuris pastaruoju metu buvo laikomas šios vilkolakių grupės vadu, jis neaušino burnos tuštiems paistalams, ir tuo labiau neketino kartoti to paties, ką prieš tai minėjo kiti. Būdamas pusiau pakeitęs pavidalą, jis nepaleido Lockwood'o tol, kol nebuvo saugu tai padaryti. Ir neskaitant to kad hibridas buvo kur kas stipresnis nei čia susirinkę, bergždai stengdamasis neleisti šiam padaryti "klaidos", nors pats jau senu seniausiai būtu atsikratęs asmeniu, kuris linkėjo blogo jo šeimai, stengėsi dabar žiūrėti į situaciją kaip galima objektyviau.

ATIDUODAMA #13
kvinso gyventojas

Pranešimų skaičius : 79
Įstojau : 2013-08-08

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Jake Armstrong on Kv. 10 09, 2014 6:19 pm

Nuo tos dienos, kuomet po tam tikro ritualo, Jake Armstrong, buvo netekęs visų antgamtinių galių ir toli gražu nepriklausė jokiai vilkolakių gaujai, sulaukdamas McManus skambučio, ne iš karto, tačiau taip pat pasirodė Lockwood'o bute. Aišku, telefonu buvo tik padrikai paaiškinta kas per velniava atsitiko, ir kad jis buvo reikalingas dabar, šis sutiko. Jis nebuvo fiziškai pajėgus pasipriešinti nemirtingiems asmenims, bet. Reikia atsižvelgti į tai, kad kartais šaunamas ginklas tinkamo asmens rankose, bei šaltas protas, vienaip ar kitaip turėjo duoti savų pliusų. Pakankamai ramiai, per daug neskubėdamas, jis pakilo laiptais iki reikiamo buto durų. Šios buvo atvertos, kuomet buvęs alfa vilkolakis pateko į vidų. Situacija buvo pakankamai įkaitinta, ir nebuvo sunku pamatyti to, kad dabar net netinkamas žodis, ar veiksmas, galėjo privesti prie kruvinų skerdinių, kurios galiausiai geruoju nepasibaigtu ne vienam iš dalyvių. Įvertindamas situaciją, jis viso labo palinko prie vienos iš sienų, ir tuomet atitinkamai dusliu balsu, prasitarė: - Vadinasi antras gyvenimas tikrai yra vertas to, kad galutinai sugriautum gyvenimą savo paties broliui? - Po šios frazės, kuri buvo skirta Richard'ui, kalbančio asmens akių vokai atitinkamai susiaurėjo. Kvailas sutapimas, bet kadaise jis pat buvo patekęs į analogišką situaciją, tiesiog Richard'o vietoje buvo originalusis, o vaikas, kuris turėjo išgyventi, mirė. Liežuviu perbraukdamas per savo lupas, vyras susikryžiavo rankas sau po krūtine, ir akimirka kuomet dalis dėmesio kliuvo jam, nusprendė pratęsti savo kalbą: - Būtu teisingiausia dabar pat, tave nudėti, tačiau ne tavo brolio rankomis. - Iš už diržo, per marškinius buvo matoma, kad Armstrong'as pasirodė apsiginklavęs. Tačiau neskubėdamas imtis kokių nors veiksmų, jis viso labo kalbėjo, kalbėjo taip ramiai, kad tai atrodė iš šalies net per daug keista. Juk ankščiau jis visuomet stačia galva lysdavo į problemas, mirtinus susirėmimus ir panašius konfliktus. Dabar, jis tebuvo "šaltas balsas", kuris stengėsi savo pasirodymu parodyti kad kartais kenkėjams verta suteikti antrą galimybę, mat sąžinė galu gale nudės juos iš vidaus, skausmingiau, nei tai padarys smurtinė mirtis. - Galėčiau padaryti paslaugą ir dabar pat suvaryti kelias kulkas tau į pakaušį. Bet ką tai pakeistu? Tu atsidurtum ten pat, įtikintum minėtą raganą kad suteiktu tau antrą galimybę ir vėl būtum čia. Tiksliau, tavo vietoje būtent taip daryčiau aš. Bet, matant tai kad tu gailiesi šitaip susišikęs, geriausia būtu palikti tave visiškai vieną, su savo paties sąžinės jausmu, kokiuose nors apleistuose katakombuose, kur išėjimas būtu nerandamas. - Veide šmėkštelėjo šypsena, kuomet šis nuleisdamas abi rankas, pagaliau užtaisė savo ginklą. - Niekas neleis kad Lockwood'as susiteptu rankas saviškio krauju, nes tuomet, tu pasieksi savo. Nepataisomai sušikti jo gyvenimą. Bet, tos pačios taisyklės negalioja mirtingam asmeniui. Pavyzdžiui man. Man, tavo mirtis nekainuotu nieko. Tuo labiau, niekuomet nebuvau tavo gerbėjas. - Specialiai pasukdamas savo žvilgsnį į laikomo alfos pusę, jis viso labo kilstelėjo antakius, leisdamas jam pasirinkti tinkamą variantą, tik gerą arba blogą.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
i'll tell you my sins and you can s h a r p e n your knife

Jake Armstrong

Was I dead? No. I was evolving. Something you'll never do.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1304
Įstojau : 2012-10-05
Amžius : 31
Miestas : Los Andželas
Meilė : Šiuo metu vienišas
Draugai : Mason Lockwood
Rūšis : Alfa Vilkolakis

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Sponsored content Today at 12:42 pm


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 610 Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų


 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume