Mason'o butas

Puslapis 510 Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Dean Winchester on Kv. 08 14, 2014 10:55 am

Winchester šeima, jau kaip kelios kartos, buvo viena iš labiausiai pagarsėjusių savame versle. Jų gyvenimo tikslas buvo naikinti tuos, kurie nepriklauso žmonių rasei, vaizduoja iš savęs dievus. Tokių padarų jis paprasčiausiai suvirškinti nesugebėdavo. Ne kartą teko susidurti su pavojingiausiais padarais, kurie tik egzistavo. Ir taip, jie tik egzistavo. Kovos buvo aršios, vos nesiekė visuotinės apokalipsės. Ir dabar, kuomet jam buvo grasinama greičiausiai dėl to, kad jis kadaise sugulė ne su ta moterimi, buvo erzinančiu veiksniu. Prieš tai jis ketino išvykti, tačiau dabar šis planas palaipsniui vis buvo atidedamas į priekį. Jis ramiai klausė keleivio kalbos, kuomet vairavo savo "antrą pusę", link ten, kur buvo pareikalauta. Kraujas po nosimi kaip tik pradėjo krešėti, kuomet jis prabilo. Balsas buvo žemas, dalinai prarūkytas, o intonacija labai rimta: - Žinai kiek panašių į tave padarų man bandė grasinti, o paskui maldavo kad juos paleisčiau arba nužudyčiau, greičiau? Tu neturi ir pats ne menkiausio supratimo kas esu. Tad mano patarimas būtu, užkonservuoti savo nervus ir pasidėti ateinančiai žiemai. Tai kad buvau nepasiruošęs smūgiui, už tai kad gal leidau sau per daug, su tavo... Moterimi. Dar nereiškia, kad nebūsiu pasiruošęs kitam kartui. - Jo mina išdavė pasitikėjimą savimi. Taip, jis buvo paslydęs pastaruoju metu, išmainęs savo gyvenimo esmę į eilinę burbobo taurę, tačiau dabartinis elgesys jį privertė gerai permąstyti tai, kas turėtu keistis toliau. Katherine jam nerūpėjo taip, kad dėl jos būtu verta kautis. Tačiau, ypatingai netinkamo elgesio su savimi ir su savo turtu, jis neketino atleisti. Lockwood'ui dar belipant iš mašinos, iškošė pro dantis: - Reikėjo man ją gerai išdulkinti, tuomet bent žinočiau už ką gavau. - Prunkštelėjimas nutraukė jo kalbą, kuomet ne akimirkai neužgesintas variklis, ima urgzti labiau. Automobilis pajudėjo, tačiau toli gražu ne į greitkelio pusę, kur iš esmės jis ir turėjo važiuoti. Jis patraukė atgal į centrą, ieškotis laikinos nakvynės, dėl to, kad jo paties namas jau seniai buvo per-parduotas kitiems.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

"Psychopathy is like sunlight. Overexposure can hasten one’s demise in grotesque, carcinogenic fashion. But regulated exposure at controlled and optimal levels can have a significant positive impact on well-being and quality of life".

Dean Winchester

without your power, you're basically just a baby in trench coat.


Pranešimų skaičius : 1439
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 38
Miestas : Konektikutas
Meilė : Cassidy Argent
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Medžiotojas
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://youtu.be/TEso8QeMvGw

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Katherine Pierce on Kv. 08 14, 2014 2:09 pm

*Laikas, kurį jai teko praleisti vienai namuose buvo labai lėtai slenkantis, galimas daiktas kad dėl to, kad daiktais, kurie jai nepatiko, ji atsikratė greičiau, nei tai būtu padaręs paprastas žmogus. Sukritusi ant sofos, privertė save įsistebėti į priekinį vaizdą, sieną, ant kurios buvo pakabinta kažkokia nuotrauka. Katherine ilgai nagrinėjo kiekvieną nuotraukos detalę, tarytum nuskenuodama kiekvieną jos liniją, kiekvieną taškelį. Toks nieko neveikimas jai atrodė savižudiškas, ypatingai dėl to kad ji jautėsi žvėriškai alkana. Po pirmos dienos, kuomet jai buvo suteikta galimybė būti nemirtingai, ji visiškai atsisakė žaboti savo alkio, kuris kuo toliau, tuo labiau tapdavo sunkiai pasotinamu. Ypatingai tais atvejais, kuomet ją apimdavo panikos priepuoliai. Delnai prakaitavo, o laikrodžio tiksėjimas atrodė vedantis iš proto. Stebėdama nuotrauką, ji pagavo save galvojant apie tai kad šiuo metu jai priklausantis vyras jau buvo su kita moterimi. Jos paakiai vėl aptemo, kuomet ji sumerkė savas akis* - Nagi Katherine, tu aukščiau nei kvailos pavydo scenos. - *Neigiamai supurčiusi galvą, ji ėmė rimti, akys vėl tapo skaidrios, oda vėl lygi, skaisti. Ji atmerkė akis, kaip tik tuo metu, kai pasigirdo durų skambutis. Suprasti kas buvo už durų nebuvo sunku, vien todėl kad ji kuo puikiausiai užuodė greito maisto tvaiką. Net būdama žmogumi, ji visiškai atsisakydavo tokio maisto, kuris jai visad atrodė kaip kvaila žmonių maniera kankinti savo pačių kūnus. Nesunkiai pakildama nuo užimtos vietos, ji pasiekė duris, kurias ganėtinai greitai atidarė. Prieš akis stovėjo pakankamai išvaizdus vaikinukas, kuriam matyt labai reikėjo pinigų, jei jis nusprendė paskirti dalį savo gyvenimo tam, kad vėžiuoti tinginiams maistą į namus. Ji palenkė galvą, kaip mat įvertindama savo grobį* - Užeik, negražu palikti taip sunkiai dirbantį asmenį už durų. Mano piniginė svetainėje, ten, malonėk ir nunešti mano užsakymą. O aš tuo tarpu, būsiu labai dosni arbatpinigiais. - *Vaikinukui, kuriam iš pažiūros buvo ne daugiau aštuoniolikos, mintis apie arbatpinigius patiko, todėl jis iš kart patraukė svetainės link. Ir tai buvo didžiulė, jo padaryta, klaida. Katherine, tyliai uždarė duris, atitinkamai greitai užpuldama jį*

*Victorios tai nepažadino, bet Katherine geras kelias minutes buvo įsisiurbusi į pasiuntinuko kaklą. Šviežias kraujas, kuris nuo praplėštos arterijos, užtiško ne vien ant moters smakro, bet ir nuvarvėjo per visą krūtinės liniją, buvo šiltas, maloniai svaiginančio skonio. Jis, kraujas, buvo būtent tai, ko jai taip smarkiai reikėjo. Ji buvo nepasotinama, nors ir nutuokė kad privalėjo sustoti. Pasiuntinukas buvo pasodintas ant sofos, o Pierce buvo apžergusi šį kojomis. Galiausiai ji liovėsi traukti iš jo gyvybiškai svarbų skystį. Atitraukusi nuo vaikigalio veidą, ji kaip mat sukando sau riešą, priversdama šį suvartoti jos kraujo ir taip pagreitinti gijimo procesą. Kuomet pagaliau nulipo nuo pasikviesto asmens, sudėjusi savo rankas ant jo pečių, te pratarė* - Jei kas nors klaus, tu nukritai nuo dviračio bei nestipriai susižeidei. Dabar tu išeisi ir visam laikui pamirši apie tai, kad buvai čia atvažiavęs ir padaręs man paslaugą. Eik... - *Vinguriuodamas vaikinukas išėjo iš šios vietos, o Katherine tuo tarpu įsitikinusi kad mergaitė saldžiai miega ten pat, kur ji buvo ją palikusi, nuskubėjo slėpti įkalčius, tiksliau atsiprausti*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!

Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2629
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=ZXcAh3XDtDY

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Pen. 08 15, 2014 10:58 am

Nuo tos akimirkos kai mergina atsirado automobilyje, Masonas buvo kone isitikines, jog ji yra viso labo Taylerio nusikabintas kraujo saltinis. Tai, kad ji ju ilgos keliones metu pratare vos keleta zodziu tik sustiprino jo prielaida, jog si yra uzkalbeta. Kuomet automobilis sustojo ir abu priekiniu sedyniu keleiviai vienas po kito eme i ji kreiptis, jis tiesiog vangiai papurte galva. Jo paakiai vis dar atrode kraupiai. Visa si laika jis maitinosi krauju, kuris buvo jau seniai atveses ir supilstytas i maiselius,taciau pajutes tokraji malonuma maitintis tiesiai is vis dar gyvo zmogaus, jis nenorejo sustoti. Narkotiku poveikis buvo issivadejes ir tik zveriskas sekso troksdamas primine jam apie kokaino milteliu likucius jo sistemoje. -Kas tu? Tayleri, -jis atslyjo nuo nebegyvos moters kuno, kuris jam akivaizdziai nekele jokiu emociju. -Alkoholis, narkotikai, visa tai dar suprantama, bet susideti su vampyrais? Turetum pasimokyti is mano klaidu, drauguzi, -zvilgtelejes i savo drabuzius, ivertino savo isvaizdos situacija kiek neigiamai. -Mes su Katherine.. -Nepakeldamas akiu ir toliau bande surasti svaru markiniu lopineli ir juo nusivalyti krauju isteptas lupas. -Tarp musu viskas baigta, -jo sypsena buvo karti,taciau jis ir toliau it siaudo griebesi "i dont give a shit " poziurio ar bent bande tuo itikinti aplink ji buvusius asmenis. -Man tikrai reikia persirengti nes vargu ar galiu taip atrodydamas priversti ka nors savanoriskai lipti i savo automobili,-atidares dureles jis pirma lauk isstume negyva merginos kuna. -Padarysi man didziule paslauga jei ja atsikratysi, Tayleri, -islipes su savimi issitempia ir antra mergina, kuri is paziuros primine laisvo elgesio moteri. -Viena kekse daugiau ar maziau, kazin ar jos kas pasiges, -jis elgesi neatsakingai, bet velniop geraji Masona, juk akivaizdu, kad toks jis Pierce nebepatiko, dabar ji verciau trynesi su prabangias masinas vairuojanciais sunkiais. -As greit persirengsiu ir grysiu cia,o kas liecia Pierce dvara, nemanau, kad tavo merguzele gales patekti i vidu..-suktelejo bepradingdamas uz laiptines duru.
Tyliai iejes i vidu jis eme tamsoje ieskoti kokiu nors rubu svetaineje, mat kad ir ka jis kalbejo, su Katherine dabar susitikti tikrai nenorejo. Jo rubai buvo permirke krauju is stipri trenke alkoholiu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Katherine Pierce on Pen. 08 15, 2014 11:22 am

*Laikrodis jau seniai buvo išmušęs laiką po vidurnakčio, tačiau ji negalėjo pasiduoti miegui. Palepinusi Victoria vonios procedūromis, ji aprengė dukterį taip, kaip būtu patogiausia jai miegoti. Namuose pakeitė skirtingų kambarių patalines, atrodo kad tokiu būdu bandė pašalinti net menkai užuodžiamą svetimos moters kvapą. Tačiau tai ne kiek neišvargino vampyrės, ji gaudė save dažnai žvilgčiojant į laikrodį. Paranojos sukeltos mintys neleido jai atrasti ramybės. Victoria saldžiai miegojo, kuomet bute pasigirdo žingsnių paliekami garsai. Katherine buvo buto šeimininko kambary, smalsiai vartydama jo surinktų metraščių lapus. Viskas kaip mat atsidūrė toliau, ant lovos, kuomet ji išėjo iš kambario. Užsidegė šviesa, ir matomas vaizdas, te privertė neigiamai supurtyti galvą. Ji norėjo jam smogti, krumpliai kone buvo draskomi niežulio, bet ji nieko nesakė, stebėjo savo taip gerai atkaltu smerkiančiu žvilgsniu. Pyktis buvo akivaizdus, ji nežinojo kaip jis praleido laiką, bet vaizduotės sukelti vaizdai jai, kaip jo moteriai, nebuvo malonūs. Ji žengė į priekį, greitai. Per daug greitai atsidurdama prie jo, kaip mat nustūmė jį ant svetainėje buvusio fotelio. Pati tuo tarpu, užsilipusi ant jo, viena ranka prispaudė šio krūtinę, kad jis negalėtu per daug muistytis, kita, suėmė jį už dar iki galo nuo kraujo nenuvalyto, smakro, priversdama žiūrėti į save* - Naujos taisyklės, Mason'ai. Tai kad mes ne kartu, nereiškia kad gali atsivilkti čia vidury nakties, kruvinas ir akivaizdžiai dvokiantis alkoholiu ir šliundromis. Čia gyvena tavo dukra, ir jei negerbi savęs, malonėk gerbti ją. Nes kitaip, pasirūpinsiu kad niekuomet daugiau jos nebe pamatytum. - *Tai susakiusi pagaliau leido sau įsistebėti į šio akis, kurios neatrodė kaip visada. Grubiai paleisdama jo smakrą, pratęsė* - Tu apsvaigęs? Šaunuolis... - *Greitai nulipdama nuo vyro, ji patraukė miegamojo link, tarytum būtu tokiu būdu parodžiusi kad neketina daugiau kalbėtis. Visgi, kai pasiekė duris, pati uždarė jas sau prieš nosį, ir neatsisukdama pasisakė* - Tokia yra tavo bausmė man? Lockwood'ai, griaudamas save iš vidaus, tu nepadarysi blogiau man. Tu sumausi save, viską dėl ko tiek dirbai ir galu gale, prarasi dukterį. Nenoriu kad... - *Sumerkusi akis, bei kaip tik tuo metu, atsisukdama į jo pusę, ji šiek tiek sušvelnino savo balso toną, kuris prieš tai skambėjo paniekinančiai. Kažkuriam laikotarpiui ji liovėsi veidmainiauti* - Iš tavęs tikrojo, nieko nebe liko. Ir nori tai suprasti ar ne, man tai nepatinka. Ne, mane tai siutina.- *Prunkštelėjusi, ji nusuko akis* - Tu laimėjai, gerai? Laimėjai, jau po paros tokio elgesio. Gali džiaugtis. Nekenčiu to kaip kalbi su manimi, kaip elgiesi. Nekenčiu, kai išeini bala žino kur ir grįžti toks. Nenoriu matyti tavęs tokio, Meison'ai. Tu... Aš. Pasiduodu. Nenoriu kad žlugtum dėl to, kad grįžau atgal į tavo gyvenimą.  

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!

Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2629
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=ZXcAh3XDtDY

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Tyler Lockwood on Pen. 08 15, 2014 11:42 am

Kažkur lauke, prie namo: Neskaitant to, kad giminaičio žodžiai buvo ištarti labai aiškiai ir atrodė, kad kaip tik tuo metu jis neturėjo ne vieno argumento, kuris galėtu pakeisti jo nuomonę. Klausimai, kurie pasipylė jo adresu, buvo kaip peilis į nugarą. Be jokios abejonės, jis neturėjo teisės pasirinkti lengviausią variantą ir pasiduoti vampyrų laisvo gyvenimo taisyklėms. Bet tai buvo taip lengva, nieko nejausti, dėl nieko nesirūpinti ir gyventi tik vedamam malonumo. Tai buvo visapusiška laisvė, ir nors jis labai mėgavosi tuo, ką turėjo, to paties likimo nelinkėjo tam, kuris kadaise pastatė jį ant kojų. Jo veidas buvo perkreiptas rimtumo, kuomet dėdė prašneko apie Katherine, bet susilaikyti nuo komentaro, nesugebėjo: - Nereikia, gerai? Gali apsimetinėti kad tau tai nerūpi, prieš vilkus, draugus ar dar bala žino ką. Aš ir tu, vienas kraujas, todėl nebandyk man aiškinti vieno, kai matau kad yra kitaip. Jei viskas baigta, tikrai baigta. Tuomet išmesk ją iš savo gyvenimo ir velniai griebtu, pats nebūk maža kale, nebe kontaktuok su ta moterimi. O jei yra kitaip, tai būk savimi, pasiimk ją ir gerai sukratęs priversk likti. Ne man tave mokyti, bet atsimink tai ką sakei man kadaise. Viskas yra tik mūsų rankose, Mason, ir tik nuo mūsų pačių priklauso kokiu gyvenimu gyvensim. Velniai griebtu, ankščiau ar veliau ji tave sužlugdys. Arba buvimu šalia, arba tuo, kad nebus. - Neigiamai supurtęs galvą, jis greitai išlipo iš savo automobilio. Mergina, kuri dar buvo gyva atrodė labai silpna. Matomai dėdė tikrai buvo labai ištroškęs, jei po kojomis gulėjo lavonas, o kita vos laikėsi. Neigiamai supurtęs galvą, jis tyliai pratarė: - Aš labai atsiprašau... - Tylų jo balsą pertraukė kaulų traškėjimas, ir mergina krito prie pat savo draugės. Jis nusuko šiai sprandą, vien todėl kad ji nebūtu atsigavusi po šios nakties, nebent jai būtu suteikta pirma pagalba. Rizikuoti šis neketino, o užkalbėjimo meno jis taip ir nebuvo pramokęs. Abu liesus, vakarėlių nualintus kūnus, jis užsimetė sau ant pečių, sumesdamas į atidarą bagažinę. Paslėpdamas kūnus, jis sugrįžo atgal į automobilio vidų, žvilgtelėjo į Nadią, kuomet prasitarė: - Nežiūrėk į mane taip, tarytum gyvenu paskutines akimirkas. Tai buvo neapdairi klaida. - Jis numanė, kad mergina paklaus ko kito, juk jis iki pat dabar nebuvo Mason'ui pasakęs to, kad kuo puikiausiai žino apie Nadios kilmę. Tai buvo atsitiktinai nuslėpta, tik nuo jo. Aišku jis elgėsi negerai, bet pasirodyti apsvaigusiam jo namuose, neketino. Tuo labiau tuomet buvo paskelbta kad Katherine žuvo, o gyva jos panašybė, būtu tik labiau sumaišiusi kortas: - Ateis laikas ir aš pasakysiu jam apie tai, kad jo dukra yra tavo sesuo. Bet, tam turi būti tinkamas laikas. Tai ne tokia ir paprasta žinia, kokia gali pasirodyti iš pradžių. - Jis įdavė merginai savo telefoną, paprašydamas parašyti žinutę Mason'ui, kad prie įėjimo pasirodys už pusvalandžio, nes vežtis kūnus su savimi nenorėjo. Netrūkus jis išvairavo automobilį, kuriam laikui išvažiuodamas tam, kad sutvarkyti esamas problemas.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

No matter how many deaths that I die I will never forget. No matter how many lives that I live, I will never regret. There is a fire inside of this heart. And a riot about to explode into flames.


Tyler Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 219
Įstojau : 2013-07-26
Amžius : 27
Miestas : Bruklinas
Draugai : Isaac Lahey
Rūšis : Beta hibridas (26/29)
Darbo paskirtis : Advokatas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Pen. 08 15, 2014 12:23 pm

Budamas savo paties namuse jis nesitikejo buti uzpultas todel apakintas staiga isiplieskusios sviesos jis atbulas sukrito i foteli. Katherine artumas ir tai kad jos pusnuoges krutys prisispaude pernelyg arti, priverste ji nevalingai viena ranka nestipriai suimti jos sedmenis. Kai mergina nuo jo atslyjo, jis, tebelikdamas sedeti fotelyje, vangiai nusitrauke devetus marskinius. -Nekisk i tai Victorios,-jis zinojo, kad elgesi neatsakingai, taciau samoningai megindamas isjungti jausmus jis mate tame issigelbejima. -Gryzai i mano gyvenima puse metu lovoje prasivarciusi su susiktu medziotoju kai tuo tarpu as, -is to kaip nekordinuotai jis bakstelejo sau i krutine buvo matyti,jog Masonas buvo pradangins. -Tuo tarpu, as cia vaidinau namu seimininke tol kol tu negryzai ir visko vel neisjudinai, Katherine! -Jis nusispyre avetus batus ir jau ketino nusimauti kraujo demiu nusetus dzinsus,bet suprates kad tas menkas fizinis judvieju kontaktas ir tai jog ji vilkejo visokiom labo ta trumpute silkine suknele su kuria miegodavo karstomis vasaros naktimis dar kai buvo zmogus, tai isprovokavo erekcija ir to pamatyti ji neturejo. Praejes pro ja jis nuzingsniavo i salia savo miegamojo buvusi vonios kambari ir palikes duris prtaviras kad jiedu galetu ir toliau kalbetis, eme persirengineti. -As neketinu cia vedziotis moteru, bet negali pykti del to, jog turiu poreikiu.. -nusiploves veida jis eme komodos stalciuje ieskoti apatiniu. -Tu,ne kas kitas gryzai cia atsiduodanti tuo vyru,-primines, jog jo kaip vilkolakio uosle buvo kur kas stipresne nei jos, jis karciai syptelejo. -O tada pareiskei,jog mus sieja tik Victoria. Ir dar drysti sakyti,jog tai as pasikeiciau? Tai tu mane palikai, Katherine. Ta kart ant operacinio stalo ir vakar.. -jis giliau ikvepe ir is purvinu dzinsu istrauke kraujo maiseli, kuri buvo pasiemes is Taylerio buto. -Man reikia nuleisti gara nes negaliu apsimetineti,kad viskas gerai, per ilgai save ribojau nuo visko ko mano kunas reikakalauja, o tu strypciodama cia kone pusnuoge toli grazu nepadedi,tad gal bukim du suauge zmones ir tiesiog apie sianakt daugiau nebekalbekim. Manes laukia Tayleris.,-isejes is vonios jis susidure su ja akis i aki. Sumautas siauras kolidorius. Jis negalejo jos nenuziureti. -Tu tiesiog negali pakesti minties, kad joks medziotojas niekada nesugebes patenkinti taves taip kaip esi pratus,-jis tai istare labai tyliai,jo prikimes balsas bylojo, jog jis vel eme rukyti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Katherine Pierce on Pen. 08 15, 2014 12:47 pm

*Net menkas šio vyro prisilietimas sugebėjo ją apsvaiginti net tuomet, kai ji akivaizdžiai liejo savo susikaupusius nepasitenkinimus. Jis praėjo, o jos apatinės lūpos odelė liko švelniai sukasta. Ji net nenorėdama, vis tiek sekdavo jį žvilgsniu. Tačiau tuo pačiu metu tikino save tuo, kad turi teisę pykti, ji jautėsi kalta, paskendusi beviltiškoje situacijoje, į kurią pati save įstūmė. Žvilgsnis nusileido, ir ji sumerkė savo akių vokus, prieš pradėdama kalbėti* - Aš negaliu jos nekišti, nes ji turi būti kur kas svarbiau nei tai kas vyksta mūsų gyvenimuose. Mason'ai, ne to mes norėjome mūsų dukrai. - *Per šią dieną, tai buvo pirmasis kartas, kuomet ji leido sau pasakyti "mūsų", prieš tai dažniausiai sakydama "mano" ir "tavo". Ji ėmė pasiduoti, mat nebuvo pratusi prie to, kad jis su ja buvo šaltas. Pastaruoju metu ji nejautė iš jo nieko daugiau, kaip pykčio, persipynusio su šaltumu. Ji nervinosi, kuomet vien iš įpročio, nesuteikusi jam privatumo, pasisuko, pasiremdama į vonios praėjimo staktą. Katherine sekė jį žvilgsniu, kaip tik tuo metu bandydama pateisinti savo veiksmus, dėl ko nusprendė pasitraukti, o dabar vėl sugrįžo* - Akivaizdu kad tau yra lengviau patikėti tuo, ką susigalvojai, nei tai ką sakau. Nemiegojau nei su medžiotoju, nei su kokiu nors kitu. Kai grįžai į mano gyvenimą, buvai tik tu. Stebėtina, tiesa? Bet velniai tave griebtu, tai kad elgiuosi kaip paskutinė k*lė, dar nereiškia kad pamirštu kad esu dama. - *Šiek tiek kilstelėdama savus antakius, šiek tiek sujudino savo pečius, kaip tik tuo metu praeidama į vonios kambarį* - Mano pusmetis taip pat nebuvo paremtas linksmybėmis. Kai pabudau, Andrea pasakė kad žino tik daug maž, kur gali būti Victoria ir aš pasidaviau instinktams. Mason'ai, aš ieškojau dukters, o ne trankiausi po barus. Vėliau, taip. Nuleidau rankas, kritau į neviltį, nes ėmė slėgti mano pačios pasirinkimų atoveiksmiai. Supranti? Čia grįžau, nes supratau kad nebe galiu ne minutės praleisti be tavęs. Ir bliamba, aš net nedrįstu kaltinti tavęs, kad pradėjai gyvenimą iš naujo. Jaučiuosi kalta tik dėl to, kad... - *Ji vėl nutilo, būti šalia, teisintis ir atgal nieko negauti, buvo sunku. Todėl ji neigiamai supurčiusi galvą, pasitraukė lauk nuo vonios, pereidama link svetainės* - Nereikia to priminti. Pati kuo puikiausiai žinau ką padariau. Aš tave myliu, kaip ir ankščiau. Bet negaliu būti visomis prasmėmis su tavimi. Nes mes nebe mokam būti kartu. Nebe mokam pirmiausia statyti vienas kito interesų. Kas kart atsiranda kitas asmuo, kitas nuotykis, kitas priešas. Ir vėl prasideda tas pats per tą patį. Ir aš daugiau nenoriu matyti kaip tave tai griauna. Negi nematai? Prieš man sugrįžtant, tavo gyvenimas įgavo prasmės. O dabar, pažvelk koks grįžai... - *Jo pakitęs balsas, bei užuostas dūmų kvapas, privertė ją nuleisti akis. Katherine nepajudėjo iš vietos ne per žingsnį. Nuslydusi per sieną nugara, sudėjo abi savo rankas ant kelių, kuomet atlošė galvą, atremdama viršugalvį į šaltą cementą* - Negaliu pakęsti minties, kad esu priversta matyti tave, ir neturėti teisės niekam. Tai ne seksas, kuris nemeluosiu, buvo nepakartojamas. Tai daugiau, mus nuo pradžios siejo daugiau, nei tik kūniški interesai. - *Tyla vėl nutraukė jų pokalbį, tiksliau jos pasisakymus, kuomet po kažkiek laiko ji pratęsė* - Negaliu gyventi tavo namuose... Turėsim sutarti kaip auginsime Victoria. Nes taip bus geriausia abiems. Nematyti vienas kito kasdien. Kitaip, kada nors užmušiu kurią nors iš tavo moterų.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!

Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2629
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=ZXcAh3XDtDY

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Pen. 08 15, 2014 1:27 pm

Jos kalba nebuvo nuosekli ir tai verte ji dar labiau susipainioti savo paties mintyse -Kas tau sake kad mano gyvenimas buvo geresnis?! Ar tas zmogus,kuri pasiuntei manes stebeti, taip pat sake,jog laikiausi stiprus tik del Victorios? Ar jis sake, jog mano asmeninis gyvenimas mire kartu su tavimi? Ar minejo,kad kaip sumautas lunatikas.ieskojau tavo kuno, kad bent jau galeciau paaugusia Victoria nusivesti prie jos motinos kapo? -Vos visa tai issakes jis is kart savo atvirumo pasigailejo. Jis blaivesi ir jo pasiryzimas permiegoti su pirma pasitaikiusia vampyre bleso.
-Pasikalbesime apie tai rytoj, gerai zinai kad jai cia yra saugiausia, Katherine, taip pat kaip ir tau, esi mano vaiko motina ir esu pasirenges pasirupinti judvieju saugumu. Anksciau ar veliau tai nutiks.. -Tarsi siems zodziams garsiai istarti jam butu reikeje papildomos drasos, jis atsigere gurksni kraujo misinio su kokainu. -O dabar buk gerute ir kanors apsirenk -zvilgtelejes i savo mobiluji atsidusta. -Tayleris bus cia tik uz pusvalandzio,o sis, -parodo i kraujo maiseli. -Tai tarsi vampyriska viagra, -lupu kampuciu vypteli akivaizdziai debtelejes i jos krutine. Isitaises ant vieno is foteliu jis Trumpam uzmerke akis. Jo kunu palengva perejo labai malonus jausmas. -Pazadu,jog tai pirmas ir paskutinis kartas kai toks gryztu namo,-kai jis atsimerke jo akys buvo kiek apsiblause. Jis atrode labai atsipalaidaves. Toks jis budavo retai. Visi rupesciai ir neailiaujantys karai priverte Masona pamirsti ka reiskia vidine ramybe ir nors dabartine ekstaze buvo laikina, jis buvo isitikines, kad nusipelne pamirsti apie visa sumauta pasauly ir nors trumpam pasimegauti gyvenimu.

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Katherine Pierce on Pen. 08 15, 2014 1:49 pm

*Klausant vyro kalbos, jos rankos nevalyvai pakilo, kuomet ši pirštais perbraukė per savus plaukus, kurie nepaklusniai sukrito ant šono. Girdėti tai nebuvo malonu, nes tai kaip mat paneigė visus jos pasiteisinimus, kurias visą laiką bandė paaiškinimą tam, kodėl nusprendė apie save nieko nepasakiusi pradingti. Akys tebebuvo nuleistos, matėsi tik tankios blakstienos, kurios kartas nuo karto sujudėdavo, kuomet ši imdavo mirksėti. Blogiausia kad šia akimirka ji nieko negalėjo pasakyti į tai, kas akivaizdu buvo tiesa. Šiek tiek palenkusi galvą, ji vėl atrėmė delnus į savo kelius* - Aš gailiuosi. Ir verčiau jau įsimink tai, nes nežadu to kartoti kiekvieną kartą, kai mes susidursim. - *Liežuviu perbraukusi per savo šiek tiek išsausėjusias lupas, pagaliau stipriau įsiremdama į kelius, pakilo. Jos laikysena tebe buvo nepriekaištinga, nors ir buvo natūrali. Per daug toli neatsitraukdama, ji pasigavo dar dienos metu paliktą savo odinę striukę. Daug savo daiktų Katherine čia neturėjo, galu gale ir atvykdavo čia ankščiau ne tam, kad madas demonstruoti. Tamsiai rudos akys vėl susekė Lockwood'o sėdėjimo vietos pakeitimo. Ji užsivilko striukę, paslėpdama bent viršutinę savo kūno dalį. Šiek tiek kilstelėdama antakius, tyliai perklausė* - Geriau? - *Tuomet vėl sekė tylą, tol kol nebuvo užfiksuotas jo pasikeitęs elgesys. Katherine nebuvo kvaila, tuo labiau pragyvenusi tiek daug amžių. Suvokti kad tai kas buvo suvartota, nebuvo taip ir nekalta, gyvybiškai būtina, ji neigiamai supurtė galvą* - Tik nesakyk kad turi problemų apačioje, kad esi priverstas vartoti kažkokius chemikalus? - *Vien mintis apie narkotikus, ar kažką panašaus į tai, namuose kur saldžiai snaudė Victoriai, jai labai nepatiko. Katherine buvo pasimaitinusi, verbenos poveikis taip pat praėjęs. Ji buvo stipri, o jis, jis buvo valdomas atsipalaidavimo. Pasirinkimas buvo paprastas: nekreipti dėmesio, laikytis išsiskyrimo paprastų taisyklių, ar suerzinti jį. Ir žinoma, ji pasirinko tą variantą, kuris labiau tiko jai pačiai. Eilinį kartą pasinaudodama savo sugebėjimais greitai judėti, ji apsisuko taip, kad maišelis, kuris prieš tai buvo jo rankose, pakankamai greitai atsidurtu pas ją. Ir net jei Mason'as ėmė priešintis, pralekė kelios sekundės, kuomet dalis svetainės, ir pati Pierce buvo aplieta maišelio turinio likučiais. Ji perspaudė tą pakuotę, kurią į namus atsivilko Mason'as, ir ji paprasčiausiai sprogo* - Niekad daugiau, supratai? Tyler'is? Rimtai, dabar jis tavo dileris? - *Mesdama pakuotę sau po kojomis, kaip mat susikryžiavo rankas sau po krūtine, kuomet pabaigė savo kalbą* - Niekur tavęs vieno neišleisiu. Ir jei norėsi susitikti su tuo, nuo problemų bėgančiu snargliumi, vadinasi vesiesi ir mane. Ir tai nediskutuotina Mason'ai. Kitas pasirinkimas būtu pasilikti čia, ir... - *Atsegdama savo striukę, bei pamesdama ją į šoną, specialiai sujudina savo suknelę taip, kad ji tik dar labiau paryškintu jos ir taip akivaizdų moteriškumą* - Turėsi vėlgi taikstytis su manimi, ir greičiausiai nuoga. - *Nužvelgdama savo kruviną aprangą, pasiaiškina* - Nemėgstu būti išsitepusi sugadintu produktu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!

Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2629
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=ZXcAh3XDtDY

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Pen. 08 15, 2014 2:48 pm

-Gali buti tikra, kad kelnese problemu neturiu,bet ka gali zinoti, po tiek laiko galiu buti primirses kaip tai daroma,juk jus vampyres turit simtmecius patirties lovos reikaluose, -leisdamas siai suprasti, kad zmogiskas seksas jo neidomi,jis pasaipiai syptelejo. Nebuvo galima teigti,jog pridengtas Katherine kunas buvo malonesnis vaizdas jo akiai, taciau taip jam bent jau nereikejo galvoti kur geriausiai butu sukoncentruoti zvilgsni, kad sis isdavikiskai nenukryptu kur nereikia. -Aciu uz supratinguma, -jo galva siek tiek atsilose, o lupu kamputyje atsirado sypsnis. -As nezinojau, kad ten buvo priemaisu,turiu omenyje pirmaji karta, -pamazu jo atsipalaidaves kunas eme prarasti budruma. -Tai nebuvo butina, Kat, -nusijuokes po kiek dramatisko jos poelgio. -Niekur manes neisleisi? -sypteli kisteledamas viena antaki. -Ir kaip ketini tai padaryti, Katherine? -Ji flirtavo,specialiai ji erzindama. Vampyrisku greiciu pakiles is sedimosios vietos atsiduria jai uz nugaros ir uzdejes abi rankas ant jos peciu, palinkes prie jos kaklo, susiurbe ten pupsojusi dideli kraujo lasa. -Deja vienas is musu turi likti namie su Victoria, -susnabzdejes jai tai i ausi, jis patrauke prie isejimo.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Katherine Pierce on Pen. 08 15, 2014 3:19 pm

- Tu rimtai tiki tuo, kad atsiras bent viena kvailė vampyrės kūne, kuri žinodama apie tai kad aš mieste, suguls su tavimi? - *Negarsus prunkštelėjimas, kuris greitai peraugo į jos saldų juoką, privertė ją akimirkai įsivaizduoti koks smagus būtu susidūrimas su kuria nors iš vampyrių, leidusių sau per daug. Jos akys šiek tiek sublizgėjo, kuomet veide užsilikusi šypsena, tik patvirtino tai, kad pavydo žaidimas šį kartą jos ne kiek neužkabino. Ji jautėsi tvirčiau, daug tvirčiau nei prieš tai, todėl nebesistengdama tęsti tylos pauzės, pakankamai greitai patęsia* - Tas tavo kartais pasireiškiantis naivumas man patinka. Rimtai, tu pats pradėjai šį žaidimą. Ir žinai, manau kurį laiką dar pažaisiu su tavimi. - *Šiek tiek sujudinusi savus antakius, liežuviu perbraukė per savo lupas, ant kurių prieš tai buvo patekęs kraujas iš paketo, kurio turinys buvo pralietas, pagrinde ant jos pačios. Ji ketino toliau vaidinti kažką, kuo tuo metu net nebuvo. Bet jo atsiradimas jai už nugaros, slydimas jos pečiais, kaklu ir galiausiai nuo jos kaklo užtiškusio kraujo nulaižymas privertė ją ne vaikiškai atsikvėpti. Ji dar buvo sumerkusi savo tamsias akis, kuomet šis atsitraukė. Likusi ant ledo, ji neigiamai supurtė galvą* - Ji gali vykti kartu. Tuo labiau, negirdi? Man atrodo kaip tik dabar, Victoria sapnuoja septintą sapną. Hm, ir manai pritrūksiu gudrumo priversti tave pasirinkti vieną iš variantų, Mason'ai? Aš juk sakiau, kad tai nediskutuotina... Kartu čia, arba kartu kitur. - *Jam pasiekus duris, ji mikliai nuo savęs nusivilko tą lengvą, šilkinę suknelę, kuri ir taip nuo užtiškusio kraujo buvo prilipusi prie jos kūno. Drabužis sukrito ant grindų, o moteris liko su akivaizdžiai gundančiu apatiniu trikotažu, kuomet jos lūpos vėl atlipo viena nuo kitos, būsimai kalbai* - Kaip manai, tavo kaimynai labai neprieštaraus tam, kad aš pademonstruosiu šitai, Impalos savininkui? - *Susidėdama rankas sau ant liemens, ji apsisuko ratu, specialiai nugara sustodama į Lockwood'o pusę* - Prisiekiu, Victoria supras, kad ir man reikia atsipalaiduoti... - *Jos veide pasirodė šypsena, ji blefavo, tačiau vien todėl kad buvo atsisukusi nugara į Mason'o pusę, te pratarė* - Nors ne, jį labiau jaudina tamsesni atspalviai... - *Keli žingsniai į priekį, ir ji pažvelgė sau per petį* - O, tu vis dar čia? Mason'ai, juk tavęs laukia Tyler'is, o manęs, manau nepamirštama naktis su Winchester'iu. - *Šiek tiek sujudinusi savus antakius, dar kurį laiką išlaikė savo žvilgsnį nukreiptą į jo pusę, tarytum vien mina parodydama kad jis nelabai turi pasirinkimą, arba nepaleisti jos, kartu pasiimti Victoria, arba, rasti jai auklę, arba pasitraukti ir leisti jo paties namuose, jo paties lovoje su jo paties moterimi atsidurti, netgi anksčiau sutiktam vyrui*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!

Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2629
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=ZXcAh3XDtDY

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Pen. 08 15, 2014 4:53 pm

Tai buvo jai budinga. Smogti zemiau juostos. -Permiegosi su juo mano namuose,mano lovoje? -kistelejes antakius jis sustojo tarpduryje. Jo balsas buvo saltas. -Jei gryzes ji uzuosiu, Katherine..-tai nuskambejo kaip grasinimas.Ji vede ji is kantrybes. -Jei prileisi bent viena sumauta medziotoja prie mano dukters, prisiekiu, neatsakau uz tai ka padarysiu,-jo nepasitikejimas sia moterimi vel augo. -Zinai ka, velniop!-jo pakeltas tonas prikeke miegojusia Victoria ir si eme tyliai verkslenti. -Gali daryti ka ismanai, as pasiemu ja su savimi,-jis ketino mergaite nuvesti Davinai. Nuejes i miegamaji jis eme krauti kudikiui priklausancius daiktus i kreipsi. Masonas buvo pasikeites ir del to kalta buvo Victoria. Jis ta mergaite dievino,juk tai buvo viskas kas jam liko is to svajoniu gyvenimo,kuris it burbulas subliusko ta nelemta nakti kai ji mire.-Nagi, princese, -palinkes prie lopselio jis jai nusisypsojo. -Akivaizdu, kad tavo motiniski instinktai mire kartu su tavo zmigiskumu,-kreipinys buvo adresuotas Pierce.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Katherine Pierce on Pen. 08 15, 2014 5:17 pm

*Savo veidmainiavimu, kuris buvo nesunkiai įskaitomas, mergina ketino paveikti buto savininką taip, kad šis galiausiai pasiduotu ir nepaliktu jos vienos su pačia savimi. Reakcija kurios ji sulaukė buvo priešinga, dar vienas niuksas per veidą, ir ji sukandusi dantis, galiausiai kelis kartus teigiamai linktelėjo galva. Akimirka atrodė kad ji vėl buvo ta pati mirtinga asmenybė, kokia buvo prieš metus* - Eik, gyvenk savo gyvenimą taip kaip nori. Pažadu, niekas neužeis į šiuos namus, o aš pasiliksiu su dukra. Galu gale, su originaliąją jai bus saugiau, nei kur nors kitur. - *Ji buvo šimtu procentų tikra kad jis kuo puikiausiai girdėjo jos atsakymą, ir vien todėl kad pas Victoria nuėjo Lockwood'as, ji nebe lindo į akis. Neskubėdama pasiekusi vonios kambarį, Katherine įsisuko į didesnį rankšluostį, mažesniu imdama valyti kraują nuo savęs* - Tavo tiesa, elgiuosi kaip egocentriška kvailė, ir to daugiau nebe pasikartos. Nuo šios dienos, nebe lysiu į tavo gyvenimą. Gali būti tuo tikras. - *Jos balsas skambėjo nuoširdžiai, kai Katherine buvo įsmeigusi savo, it lėlės, stiklinęs akis į veidrodyje matomą, savo atvaizdą. Prabėgo vos minutė susikaupimo, kai ji kardinaliai pasikeitė, ir išeidama iš vonios, labai ramiai pasiekė miegamąjį. Kraujo žymių ant kūno nebe liko, o jos perdėtai ramus veidas, reiškė kad ji jau buvo kažką padariusi. Šiek tiek giliau įkvėpusi oro į savo plaučius, ramiai ištraukė kelis mergaitės daiktus, padėdama į vietą* - Gerai praleisk laiką, Mason'ai. Jei kas nors būtu ne taip, ar pranešiu... Nors manau kad neturi dėl ko nerimauti.- *Daugiau nebe pratardama ne menkiausio žodžio, ji ramiai ištraukė mergaitę iš jai skirtos lovelės, bei išėjo iš miegamojo. Šis kambarys jau nebe priklausė jai, kaip ir kiti. Kol kas, svetainė buvo tinkamiausia vieta, bet, jos pačios pastangomis buvo kiek netinkama vaikui būti. Praeidama ir pro svetainę, galiausiai pasiekė virtuvę, kur kartu su mergaite prisėdo ant kėdės. Savo kone dvelkiančia ramybe ji ketino užmigdyti dukterį, nes laikas buvo labai vėlus. O ir maišytis po kojomis, daugiau nebe ketino, eilinį kartą nuspręsdama atsisakyti dalies savęs, vardan kilnesnio tikslo. Šį kartą, Victorios*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!

Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2629
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=ZXcAh3XDtDY

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Tyler Lockwood on Pen. 08 15, 2014 5:25 pm

Prabėgo šiek tiek mažiau nei pusvalandis, kuomet po langais pasigirdo urzgiančio variklio garsas. Lockwood'as negęsino variklio dar kelias minutes, tarytum būtu laukęs stebuklo, kuris būtu pasireiškęs tekstine žinute. Visgi aparatas nedavė apie save žinios, todėl jis trumpam atsisuko į Petrovos pusę, kelias akimirkas nepratardamas ne žodžio. Jis prasižiojo ir atrodo kad ketino pasakyti kažką svarbaus apie tai, kad daugiau niekad nevers jos kapstytis miške slepiant lavonus ir tai ką padarė prieš dvidešimt minučių buvo tikrai būtinas veiksmas. Visgi, tuo pačiu metu privertė save susilaikyti nuo komentaro, tik neigiamai papurtydamas galvą. Tai padėjo kažkuriam laikui atsikratyti nemalonių minčių.
- Aš manau kad turėčiau nulėkti į viršų ir įsitikinti kad viskas gerai. - Linktelėdamas, jis greitai išsiropštė iš automobilio, žmogišku greičiu pakildamas įėjimo laiptais. Lauko durys, lifto durys, ir pagaliau jis pasiekė reikiamą butą. Už durų dar buvo galima išgirsti kažkokius garsus, kuomet pirmiausia prasinešdamas apie save, jis kelis kartus, krumpliais pabarbeno į pravirų durų staktą. Kuomet žengė žingsnį buto koridoriumi, te perklausė: - Tikiuosi kad tu pasiruošęs? - Kuomet žvilgsnis savaime užsikabino už to, kas dėjosi svetainėje, trumpam užsikišo, bet, greitai vėl perklausė: - Tikriausiai man neverta klausti kas čia buvo. Bet, kaip ir žadėjau sakyti. Pusvalandis prabėgo, tad mes pasiruošę. Grįšim kažkur ant pirmadienio, gal vėliau. Priklausys nuo bendro dalyvaujančių susitarimo.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

No matter how many deaths that I die I will never forget. No matter how many lives that I live, I will never regret. There is a fire inside of this heart. And a riot about to explode into flames.


Tyler Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 219
Įstojau : 2013-07-26
Amžius : 27
Miestas : Bruklinas
Draugai : Isaac Lahey
Rūšis : Beta hibridas (26/29)
Darbo paskirtis : Advokatas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Thomas Callahan on Pen. 08 15, 2014 5:50 pm

[Vizualiai Nadia buvo tokia pati kaip Katherine, tačiau tai kas vyko jos viduje, buvo priešinga biologiniai motinai. Ji žinoma dar ruošėsi gerai įkrėsti jauniausiam Lockwood'ui į kailį už tai kad jis pasielgė netinkamai, kuomet nusuko sprandą dar gyvam žmogui. Tačiau šiandiena tam buvo labai netinkamas laikas. Ji buvo paprašyta atvykti tam, kad padėti, todėl kito varianto aprėpti ir neketino. Degusi namuose šviesa leido suprasti kad Katherine greičiausiai nemiegojo. O ir pokalbis su buvusiu jai turėjo būti nemalonus. Domėdamasi apie moterį, kurį jai suteikė gyvybę prieš daugiau nei penkis šimtus metų, ją pirmiausia privedė prie Lockwood šeimos, tiksliau prie Tyler. Nuo tada ir prasidėjo... Likdama automobilio viduje, ji pametė į bardačioką ne savo mobilų telefoną, ir ištraukė savo aparatą. Ekrane šmėžavo jos sesers nuotrauka, kurią ji nugvelbė iš Tyler'io telefono, tai sukėlė šypseną, bet labai trumpam. Pajungusi žinučių lauką, ji ėmė rašyti tekstą: "Kat, aš pasirūpinsiu kad nenutiktu nieko, kas tau nepatiktu. Būk rami, o vėliau, pažadu kad išgersim porą tekilos ir galėsim judėti toliau." Ji naiviai vylėsi, kad ateis laikas, kai kartu su Katherine ir Victoria apleis šį prakeiktą miestą, išvykdama kaip galima toliau, nuo akivaizdžių problemų. Žinoma, bendravimas su jauniausiu iš Lockwood'ų buvo tik kruopščiai jos pačios sugalvoto ir palaipsniui realizuojamo plano dalis. Užteko to, kad ji žinojo kaip kentėjo jai brangus asmuo, kad norėti sunaikinti kiekvieną. Ji nespėjo nuspausti siuntimo mygtuko, kai buvo išblaškyta pašalinių garsų kieme. Praėjęs asmuo greičiausiai grįžinėjo iš klubo, ji išjungė telefoną, manydama kad žinutė, kurios taip ir neišsiuntė, adresatą pasiekė. Atsiremdama į sėdynės atramą, ji nebyliai išsitraukė cigarečių pakelį, iš kurio ištraukė vieną, ploną - moterišką cigaretę. Užsidegdama ją, laisva ranka pradarė langą, kad automobilis neįsigertu dūmų kvapo. Laikas slinko labai ilgai, kuomet ji buvo susikoncentravusi į dūmų veikimą jos organizmui, ir mintis apie tai kaip prabėgs likęs savaitgalio laikas. Namai, kuriuose ji jau buvo ir negana to, leidimą praeiti turėjo, jau kuris laikas buvo tušti. Jos žiniomis Katherine ten buvo paskutinę savo žmogiško gyvenimo dieną, kuomet liepiamu tonu pasakė kad ji pradingtu iš miesto, vardan savo pačios saugumo. Nadia žinoma nepaklausė, kažkas ją tiesiog laikė čia, tol kol tam nebūs būtinybės. Ji dar kartą dirstelėjo namo pusėn, šviesa tebedegė] - Nagi, kur jūs ten taip ilgai? Jie abu jau seniai turėjo susirinkti daiktus ir paruošti Victoria. - [Cigaretė sudegė iki pat filtro, bei mergina ją išmetė lauk per langą. Alkūne pasirėmusi į "palangę", trumpam sumerkė akis, lyg tai būtu padėję jai bent šiek tiek paskubinti laiko tėkmę]

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Someone has to leave first. This is a very old story.
There is no other version of this story.


Thomas Callahan

I want to believe you, but your face tells a different story.


Pranešimų skaičius : 393
Įstojau : 2013-11-02
Miestas : Los Andželas, CA
Rūšis : Žmogus (iš didelės dalies)
Darbo paskirtis : Naikintuvo lakūnas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Pen. 08 15, 2014 5:57 pm

Katherine elgesi kaip maza isitikina mergaite ir ji tai erzino.Katherine,kuria jis pries daug laiko pamilo buvo zinanti ko nori moteris, galbut siek tiek aikstinga, bet ji paverge jo sirdi ir tai nuo jo nepriklause. Taciau pastaruoju metu si moteris buvo tikras chaosas. Ji priverte ji patiketi, jog mire,tada tarsi nieko nebutu nutike gryzo i jo gyvenima, atstume ji, tapo jam salta, taciau ji nera pasiruosusi jo psleisti, ja akivaizdziai siutino mintis, kad ji megino judeti i prieki. Jis ir pats nebezinojo kas dedasi jo galvoje. Suprates, kad mergina pasiryzo atsisakyti jausmu, paseke ja i virtuve. Jis kelis kartu suplojo rsnkomis. -Tai juk lengvisusia iseitis, ar ne Katherine?-jis norejo ja isprovokuoti, kad jo emocijos pagaliau sprogtu, jis buvo pasirenges tai atlaikyti. Ji ji gunde ir tuo paciu atrode, kad ji bijojo ji prisileisti, stume ji salin,nes jautesi kalta.
Nusivilkes deveta maike ir numetes ja salin jis leidzia jai suprasti, jog niekur nesiruosia eiti. -Kas mums atsitiko? -Jo balsas ir vel tapo duslus. -Kodel viskas taip pasikeite... Mes kartu isgyvenom tiek daug, o dabar esame pasiruose vienas kitam perkasti gerkles..-Priejes arciau atsistoja jai uz nugaros ir uzdejes rankas ant jos nuogu peciu, uzmerkia akis. -Jei nori, kad pasilikciau as niekur neisiu, -palinkes lupomis paliecia jos galva. -Atleisk..-matydamas ja su kudikiu rankose jis negalejo ant jos pykti. Jis bande ja iskaudinti, uz tai ka ji jam pradare,taciau ir vel meile, kuriea akivaizdziai jaute siai moteriai, priverte ji suklupti. Suklupti Katherine Pierce po kojomis, tarsi butu jos amzinas vergas.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Katherine Pierce on Pen. 08 15, 2014 6:59 pm

*Dar prieš kelias minutes, stovėdama prieš veidrodį, ji neprivertė savęs atsisakyti žmogiškumo, tai te būtu privertė ją tapti nesuvaldoma asmenybe, to ji mažiausiai troško. Dabar ji turėjo mažą stebuklą, dėl kurio turėjo tęsti savo egzistavimą, ji pasielgė kitaip. Ji atėmė iš savęs dalį praeities, kas kardinaliai pakeitė jos požiūrį į tolimesnius įvykius. Būdama kur kas stipresnė nei daugelis vampyrų, ji privertė save pamiršti savo pirmą susitikimą su Lockwood'ų, pirmą pokalbį, pirmą bučinį, pirmuosius pasireiškusius jausmus, jų pirmąjį kartą. Viską, dėl ko ji jautė tokią begalinę priklausomybę nuo šio asmens. Ištrindama jį iš savo gyvenimo, te paliko kelis faktus, kad jie kadaise buvo kartu, kaip ir kodėl neaišku, jie turi dukterį ir daugiau nieko. Šis sprendimas jai atrodė realiausias, mat niekad nebūtu atlaikiusi to, kad jis tiesiog išbraukė ją iš savo gyvenimo. Tas šaltumas, abejingumas kuris pasirodė labai realus iš jo pusės, privertė ją žengti eilinį kartą neapgalvotą žingsnį. Ji buvo labai impulsyvi, pastaruoju metu labai sutrikusi ir pikta ant visko. Tai vertė ją elgtis kaip mažai išlepusiai mergaitei, kuriai neva nupirko ne tokios spalvos drabužį, kokio ši norėjo. Sėdėdama su dukra ant rankų, ji stengėsi kad mergaitė nurimtu, todėl pastoviai niuniavo jai kažkokią vaikišką dainelę. Jos akys pakilo, kai virtuvės patalpuose pasirodė kitas asmuo. Vien iš akių matėsi kad ji buvo nusiteikusi draugiškai, nors, jose nesimatė ryškesnio jausmo. Jos nebe "užsidegdavo", kaip ankščiau, kai priešais pasirodydavo jis. Ji buvo rami, gal net per daug. Jo prisilietimas nebe glumino, bet ši kalbėjo pakankamai tyliai* - Ką tu turi omeny? - *Tuo metu atrodė kad ji nuoširdžiai nesuprato, kodėl jis prakalbo apie lengviausią būdą, ji net neleido sau atsiminti to, kam ryžosi. Todėl toliau sėkmingai grojo savo melodiją* - Ei, tu gali sau leisti atsipūsti. Per pusmetį, kol manęs nebuvo, padarei, turiu pripažinti labai neblogą darbą. Ji, nuostabi... Man vis tiek reikia atsigriebti su Victoria, už prarastą laiką, o tu, pailsėk. Kaip ir sakiau, nusipelnei to. - *Ji vėl atrodė labai žmogiška, kuomet jam būnant šalia, veikiausiai iš įpročio, kuris nedingo, sudėjo savo ranką jam ant peties, nykščiu perbraukdama per kaklo liniją* - Neprivalai dėl nieko atsiprašyti, čia buvo mano kaltė. Meisonai, kai gavau nemirtingumą antrą kartą, man viso to buvo per daug. Niekad nesusitaikiau su tuo, kad nesugebėjau atsilaikyti prieš tą moterį, - *Omeny turėdama Andrea apsėdusią dvasią, kaip mat nuleido akis* - Su nemirtingumu visas tas skausmas, jis parėjo šimtais kartų stipresnis, nei turėjo. Ir aš pamenu kad bandžiau ją vytis, bet... Buvau tam per silpna. Tuomet, teko atsisveikinti su tavimi. O kai atsimerkiau. - *Jos skruostikauliu nuvarvėjo sūri ašarą, kuomet bandydama tai nuslėpti nusuko veidą į priešingą jam pusę, plaštaka perbraukdama sau per skruostą* - Nebe turėjau drąsos pažvelgti tau į akis. Tiek daug vilčių buvo sudėta į Victoria, ir pirmai progai pasitaikius, nesugebėjau jos apginti. - *Katherine vėl privertė save pakelti akis, kaip tik tuo metu įsistebėdama į atrodo kad praktiškai svetimą veidą, kuris tebebuvo svarbus, bet, nebe toks, kad jai pakriktu nervai* - Aš žinau kad grįžau čia, nes norėjau būti su tavimi, tuo metu labiau už viską. Bet, - *Ji nespėjo baigti savo kalbos, kuomet iš svetainės pasigirdo kito Lockwood'o balsas. Kiek giliau įtraukusi oro į savo plaučius, priverstinai išspaudė draugišką šypsnį* - Nenoriu kad kas nors pamatytu mane tokią. Važiuok, pažadu, daugiau nebe bus jokių nemalonių staigmenų. - *Tai tapo akivaizdu, ji paleido jį, tuo pačiu metu išlaisvindama save nuo greičiausiai gražiausių savo prisiminimų, kurie dabar kėlė tiek daug skausmo. Ji žinoma, troško būti su šiuo asmeniu, bet neatsiminė nieko, kas be dukters, juos du galėjo surišti. Nors ir dabar, jo vaizdas, prisilietimai, balso tonas, jai skambėjo labai artimai, tarytum kaip per pirmą tikrą pasimatymą su vaikinu, kuris merginai be proto patiko. Jai tai buvo praktiškai tas pats*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!

Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2629
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=ZXcAh3XDtDY

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Št. 08 16, 2014 4:46 am

Kuri laika jis klausesi jos ramaus, kone letargisko jos tono nesuprasdamas ka visa tai reiskia
Staiga jam toptelejo - Ji juos istryne, istryne prisiminimus apie ji. Jam buvo sunku patiketi, jog ji tam ryzosi dar karta, po to kiek jis per ja iskente,, ji vel save pastate i pirma vieta pasmerkdama ji ir toliau kankintis, tik sykart zinant, jog ji gyva, gyvenant kartu, kartu su salta ir bejausme savo mylimos moters iskamsa.
-Negaliu tuo patiketi!-Tayleriui iejus i virtuve, jis atslyjo nuo Pierce ir pasiciupes ant zemes tysojusi virsutini savo ruba, ji apsivilko. -Ji mane istryne, -sie zodziai buvo skirti Tayleriui. Jis buvo piktas, iskaudintas ir priesingai nei Katherine, jo emocijos liejosi per krastus. -As pasiruoses,-uzsimetes medideli krepsi sau ant paties jis patrauke prie lauko duru. -Daugiau nebegaliu, tai tarsi gincytis su mazameciu,kuris uzsidengia ausis tada kai jam nepatinka tai kas jam yra sakoma. Velniop tai,-jis isejo palikdamas galimai kiek suglumusi Tayleri viena su Katherine.
Isedes i savo automobilio vairuotojo sedyne jis krepsi numete ant vienos is galiniu. Issitraukes is kisenes cigarete ja prisidege ir eme rukyti. Nors ir nepritare nei zodzio buvo akivaizdu, jog jis galejosi gryzes i savo buta. -Gal zinai baru, kur renkasi vampyrai?..

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Tyler Lockwood on Št. 08 16, 2014 5:08 am

- Jus abu kaip maži vaikai, nežinantys ko norit. - Aišku, jis leido praeiti giminaičiui, pats tuo tarpu dar kurį laiką pasilikdamas namuose. Jis nepratarė ne žodžio, kuomet išeidamas iš virtuvės, greitai sukrovė būtiniausius Victorios daiktus į maišą. Virtuvėje, jis taip pat susimetė ten pat kelis maisto produktus, tinkamus vaiko maitinimui. Kuomet perėmė mergaitę pas savęs, pagreitomis suėmė Katherine už rankos, virš alkūnės, ir neparodydamas jokio švelnumo, pradėjo ją temptis su savim: - Išpuikusi kvailė, kuri netiesiogiai jau ir mano smegenis išdulkino iš visų pusių. - Jis judėjo labai greitai, todėl netrūko ilgai, kol pasirodė prie automobilio. Pradaręs dureles, bei kone įstūmęs į vidų Katherine, sulipo paskui. Ant jo rankų tebesnaudė Victoria, kuomet šis nukreipė visą savo dėmesį į Mason'o pusę, kuris tuo tarpu patoginosi prie vairo. Tyler'io mina buvo neįskaitoma, bet, suprasti galima buvo tik vieną, jis užsipyrė, o tai reiškė kad pakeisti jo nuomonę buvo galima tik sprando nusukimo. Kas irgi buvo nepatartina, mat šiuo metu šis saugojo pusę metų teturinčią mergaitę: - Ne taip kaip jus abu, kvailiai. Taip abu, visiški idijotai, aš nežadu šokynėti paskui kiekvieno subinę ir paskui traukti iš bėdų. Važiuosit kartu su mumis, ir ten, velniai rautu, praleisit savaitgalį taip, kad išvažiavę būsit pamiršę apie visus šiuos idijotiškus skandalus. Man gana, užknisot iki gyvo kaulo. - Šiek tiek sujudinęs antakius, patogiau užsiėmė savo vietą, nebesižvalgydamas ne vieną ne į kitą pusę, tik tyliai pridurdamas: - Kita stotelė Katherine namai. Ten suvežiau viską, ko mums gali prireikti. Ir nesivarginkit aiškinti kad kas nors nepatinka. Sumauti maži vaikai. - Jo kantrybės ąsotis buvo perpildytas, o ramybės sėmėsi vien tik iš Victorios ramaus veido, o kadangi jau buvo spėjęs išsakyti visus savo pageidavimus, paprasčiausiai liovėsi į juos du reaguoti. Vildamasis kad Mason'as pasirodys išmanesnis, ir nebandys jam gadinti nuotaikos.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

No matter how many deaths that I die I will never forget. No matter how many lives that I live, I will never regret. There is a fire inside of this heart. And a riot about to explode into flames.


Tyler Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 219
Įstojau : 2013-07-26
Amžius : 27
Miestas : Bruklinas
Draugai : Isaac Lahey
Rūšis : Beta hibridas (26/29)
Darbo paskirtis : Advokatas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Katherine Pierce on Št. 08 16, 2014 6:26 am

*Išvilkta iš namų, Katherine nespėjo pasakyti ne vieno žodžio, o ir greičiausiai net jei būtu bandžiusi, tai nebūtu suteikę visiškai jokios naudos. Vieno iš Lockwood šeimos elgesys buvo pagrįstas, bet šiuo metu tam, kad ją suerzinti būtu reikėję kur kas daugiau pastangų. Įsodinta į transporto priemonę, iš kart užsivilko ant savęs Mason'o marškinius, kuriuos buvo spėjusi pasigriebti pakeliui. Nusukusi veidą lanko pusėn, jau buvo besižiojanti pradėti kalbėti, kuomet finaliniai žodžiai, kurie nuskambėjo salono viduje, privertė ją susičiaupti net nepradėjus aiškintis. Susikryžiavusi rankas sau po krūtine, ir akivaizdžiai savo mina perteikdama tai, kad jai nepatiko ši mintis, nusprendė labiau nebe kaitinti ir taip įtemptos situacijos, todėl, taip ir liko nieko nepasakiusi, kol konkrečiai jos niekas nekabino*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!

Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2629
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=ZXcAh3XDtDY

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Tyler Lockwood on Št. 08 16, 2014 6:45 am

Jis niekuomet nebuvo gerbėjas to, kad žmonės, kurie akivaizdžiai yra sukurti vienas kitam, iš neturėjo ką daugiau veikti, kelias tokias juokingas scenas. Ir nors jis ne kartą buvo pasakęs tai, kad neketina kišti savo trigrašio, kuomet tai buvo nereikalinga, šis kartas buvo kitoks. Matyti kaip Katherine akivaizdžiai daro nesąmones, o per tai kenčia jo giminė, jam virino kraują gyslose. Laikydamas prie savęs Victoria, aišku kad jis pastebėjo kaip į jo pusę buvo pasisukusi Katherine, todėl kaip tik tuo metu kai ši prasižiojo, iš kart pasisakė:
- Verčiau nebandyk, nes kaip suprantu viską, ką pastaruoju metu sakai, tik dar labiau užnuodija aplinką. Ir jei nežadi atsiprašyti už savo kvailumą, pripažinti kad negali gyventi be jo, geriau tylėk. - Neigiamai supurtęs galvą, šiuo metu jautėsi taip, tarytum pats būtu labiausiai subrendusiu asmeniu, iš čia esančių, kuomet pradėjo dėstyti savo samprotavimus: - Nesuprantu kaip abu galite būti tokie buki. Nenoriu užimti vieno ar kito ginybinės pozicijos, abu esate man draugai. Todėl, man koktu darosi kai matau visą tai. Faktas kaip blynas, jis myli tave, tu myli jį. Paprasta matematiką, turite būti kartu. O nedulkinti aplinkinių protus, ieškotis paguodos atsitiktiniuose. Velniai jus abu griebtu, susišikot kaip niekad. Negi taip sunku priimti tiesą kaip faktą, susieiti, sulaužyti porą lovų ir pamiršti tai kas buvo? - Prunkštelėdamas, jis nesistengė žiūrėti ne į vieną iš jų, kuomet stengėsi kaip galima aiškiau išdėstyti savo mintis: - Šis vidinis karas galu gale sužlugdys abu, o kentės tik Victoria. O aš kaip niekam tikusios šeimos atžala, galiu užtikrintai pasakyti, tai prie nieko gero nepriveda. - Specialiai pasisukdamas į Pierce pusę, likusią savo kalbos dalį paskiria būtent šiai moteriai: - Nežinau ką tokio jis rado tavy, bet, mane erzina tai ką darai su juo. Nežinau kaip veikia tie smegenų ištrinimai, kuriais jūs be reikalo naudojatės, bet verčiau prisiversk prisiminti tai ką pamiršai, nes neturi ne menkiausios minties, kokią pievą padarei. Aš baigiau, - Pasisukdamas į giminaitį, pasitaiso:
- Nors ne, nebaigiau. Tau taip pat laikas baigti pūsti burbulus iš nosies, ir elgtis taip kaip ši persona, sėdinti prie manęs. Nori jos, myli ją, pasiimk. Nenori, tada liaukis būti savo paties kale, ir pakilk ant kojų, aukštai iškeldamas nosį. Nes kitaip, prisiekiu, sudaužysiu tau snukį. Ir tai ne tušti žodžiai, žinau kad tikrai tai padaryčiau. - Jis ėmė kalbėti kaip jo paties tėvas, sustatydamas viską į savas lentynas, tiesiai į snukius išsakydamas tai kas nepatinka. O dabartinė situacija jį veikė priešiškai, todėl finaliniai žodžiai te buvo: - Man reikia išgerti. Katherine namuose yra nebloga alkoholio kolekcija, tad prašyčiau. Padarykit gerą darbą man. Noriu važiuoti, o ne tuščiai trinti subinę į galinės sėdynės odą.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

No matter how many deaths that I die I will never forget. No matter how many lives that I live, I will never regret. There is a fire inside of this heart. And a riot about to explode into flames.


Tyler Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 219
Įstojau : 2013-07-26
Amžius : 27
Miestas : Bruklinas
Draugai : Isaac Lahey
Rūšis : Beta hibridas (26/29)
Darbo paskirtis : Advokatas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Mason Lockwood on Št. 08 16, 2014 7:04 am

Pakeles akis isisteibelejo i tamsoje pasirodziusi Taylerio silueta. -Pagaliau, -sumurmejo ir uzvede varikli, taciau cia jo akys pastebejo is paskos ji sekusia moteri, o blogiausia, kad Lockwoodas rankose laike savo pussesere. -Ar jus abu issikraustet is proto?! -Jis issoko is automobilio, taciau sie du, tarsi jo cia nei nebutu,sulipo vidun. Maza to, Nadia mikliai uzmeme jo vieta ties automobilio vairu. Isedes i keleivio puse jis atsisuko i Tayleri. -Tu gal..-automobilis pajudejo ir Masonas nebuvo suzavetas, jog nepazystama moteris emesi vairuoti jo masina todel atitinkamai i ja debtelejo. -Katherine, maniau susitarem, jog liksi namie?! -Staiga jam toptelejo -Ji buvo zut but pasiryzusi neisleisti jo vieno ir stai, ji sudejo automobilyje kartu su jais. Jis nebuvo tikras, bet jam pasirode, jog tamsoje smestelejo piktdziugiska jos sypsena. Nejau tai tebuvo triukas? Nejau visas tas spektaklis apie istrintus prisiminimus buvo tiesiog taktika ji palauzti, priversti ji pirma suklupti ir prisipazinti, jog ji vis dar jam rupi labiau uz viska pasaulyje? -Tu apsimetinejai?!

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Katherine Pierce on Št. 08 16, 2014 7:19 am

*Iš didžiosios dalies, ji taip troško kad būtu galima pasirūpinti tuo, kad dalis prisiminimų paprasčiausiai išnyktų, bet tai padaryti sau, buvo paprasčiausiai neįmanoma. Užkalbėti vampyrą galėjo tik kitas asmuo, konkrečiau originalusis. O su šiais padarais ji kaip ne kaip, bendrosios kalbos neturėjo. Ji tylėjo, kuomet akis buvo nukreipusi į lango pusę. Tyler'io kalba privertė ją dar kartą apsvarstyti tai, kad ji elgėsi neteisingai. Skandalais pasiekti norimo tikslo buvo beprasmiška, tuo labiau kad per ne mažą laiko tarpą Mason'as buvo pramokęs į tai nelabai be kreipti dėmesį. Gudrumas, kitą vertus buvo labiau rezultatus davęs, pasirinkimas. Mėnulio šviesa apšvietė jos veidą, kuomet jame pasirodė kampinė šypsena. Tačiau ji neskubėjo teisintis. Jis sėdėjo priešais, tačiau dar atsukęs šiai nugarą, kuomet sugebėjo pagauti ją nusikaltimo vietoje. Aišku, atimti kažkokius prisiminimus iš savęs buvo neįmanoma, savikontrolę pasmailinti jau kitas reikalas. Ji buvo natūraliai rami, natūraliai pavyko ir kelioms akimirkoms išmesti jį iš savo širdies, ir tai suveikė. Katherine buvo ten pat, kur ir jis, ir nieko nesupratęs Tyler'is, kuris kaip tik tuo metu išdėstė savais žodžiais, ko dalinai troško ir ji pati, pridėjo jai daugiau pasitikėjimo savimi. Ji pasilenkė į priekį, kaip tik tuomet, kai M. Lockwood pasisuko į jos pusę. Kone sudurdama savo veidą su jo, išlaikė sau būdingą išraišką* - Juk sakiau Meisonai, aš žinau ko noriu. Ir, vis dar noriu tavęs. - *Sakydama savo paskutinius žodžius ji buvo tiek arti jo, kad jų lūpos visai trumpam susilietė, jos iniciatyva, kuomet ji greitai atsilošė, užimdama savo vietą automobilio gale. Trumpam mestelėdama žvilgsnį į netoli buvusią savo dukterį, te pratęsia* - Dvi vampyrės, du hibridai, vienas kurių yra alfa. Manai nesugebėtu apginti Victorios, mano namuose? Jie taip pat yra apsaugoti nuo nepageidaujamų žmonių. Plius, Victoriai jau seniai buvo laikas apleisti tavo namų slenksti, ji vaikas. Vaikams būtina pažinti pasaulį. - *Ji vis dar šypsojosi, ne piktai, labai natūraliai, kas davė suprasti kad pakeisti jau kaip ir nieko nebe galima, ypatingai todėl kad automobilis kaip tik tuo metu jau baigė apleisti kiemo teritoriją*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!

Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2629
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=ZXcAh3XDtDY

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Thomas Callahan on Št. 08 16, 2014 7:26 am


_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Someone has to leave first. This is a very old story.
There is no other version of this story.


Thomas Callahan

I want to believe you, but your face tells a different story.


Pranešimų skaičius : 393
Įstojau : 2013-11-02
Miestas : Los Andželas, CA
Rūšis : Žmogus (iš didelės dalies)
Darbo paskirtis : Naikintuvo lakūnas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Nina Redford on Tr. 09 03, 2014 4:56 pm

Šviesiaplaukės burtininkės gyvenimas visuomet buvo labai komplikuotas, pradedant sunkia vaikyste, kurios metu merginai teko taikstytis ne su pasimatymo ir brendimo problemomis, o su tuo, kad jos galios, kurios sparčiai augo, kėlė labai nemažai neigiamų pasekmių. Ji net pati, kol nesulaukė pilnametystės, nebuvo tikra tuo kas vyko. Tėvų mergina niekuomet neturėjo, bent tų, biologinių, kurie šiai suteikė gyvybę. Ji buvo palikta prabėgus savaitei po gimimo, kuomet biologinių tėvų namuose ėmė dėtis keisti dalykai. Kadangi abu tėvai šventai buvo pasiskyrę dievui, perpratę kad mergaitė yra neva "šėtono" vaisius, paliko ją prie bažnyčios durų, o patys pradingo nežinoma linkme. Taip ji ir augo, keliaudama iš vienų laikinų namų į kitus. Galiausiai, jai visgi pavyko susirasti savo močiutę, kuri ir buvo tas asmuo, kuris supažindino Nicole su tuo, kas ji yra ir kokia yra jos gyvenimo "užduotis". Bandydama iš paskutinių išmokti kuo daugiau įvairiausių "triukų", kažkuriuo metu ji net kvailino žmones gatvėse, bandydama užsidirbti daugiau pinigų tam, kad įsigyti senovinius dienoraščius, metraščius ir žinoma tikrąsias magiškas knygas. Ji ant tiek stipriai įklimpo į savo prigimties nagrinėjimą, kad po kelių metų, tapo ne vien viena iš labiausiai pramokusių raganų, tačiau ir visa galva paniro į tamsiąją magija. Tikriausiai tai ir buvo viena iš tų priežasčių, kodėl iki jos pavyko prisibelsti iš "kitos pusės". Mirusių antgamtinių būtybių pasaulio, kuriame buvo tų asmenų, kurie dar nebaigė savo reikalus gyvųjų tarpe, bei bet kokia kaina ketino sugrįžti atgal. Richard Lockwood buvo vienas iš tų asmenų. Sunkus psichologinis spaudimas, smurtas, kuris pasireiškė labai keistais būdais, mat vyras iš kitos pusės veikė ne vienas, privertė moterį pasirodyti prieš minėtojo brolio akis. Pavargusi, mat kelias dienas nebuvo sudėjusi bluosto, ji pagaliau išlipo iš lifto, kuris pakilo iki reikiamo aukšto, bei kaip mat ėmė barškinti krumpliais į duris. Aiškus dėmesio reikalavimas, davė suprasti kad už durų buvusi mergina labai nekantravo pagaliau baigti visą tą reikalą, į kurį buvo visiškai atsitiktinai įstumta. Ji nepažinojo asmens, prie kurio buto durų šiuo metu buvo, tačiau apie jo brolį, apie Richard'ą teko girdėti ne vieną kartą. Užteko pamatyti minėto vaiduoklio veidą, jai teko susitaikyti su tuo, kad pastarasis ramybėje jos nepaliks, kad ir kaip šis stengtųsi jį "užblokuoti". Nekantravimas, perdėtas skubėjimas privertė ją vėl pakelti ranką, ir imti barbenti į duris, ko nenustojo daryti iki tol, kol prieš akis nepasirodė reikiamas asmuo.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

She made broken look beautiful and strong look invincible.

She walked with the Universe on her shoulders and made it look like a pair of wings.

Nina Redford

I stop fighting my inner demons. We're on the same side now.


Pranešimų skaičius : 1850
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : New York City
Meilė : Sevastianos Varias
Rūšis : Žmogus (27/2000+)
Darbo paskirtis : Namų šeimininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: Mason'o butas

Rašyti by Sponsored content Today at 10:45 pm


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 510 Previous  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų


 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume