PRIVATUS NAMO SODAS

Puslapis 23 Previous  1, 2, 3  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by Lexi Branson on Kv. 09 25, 2014 5:42 am

Jai buvo keista kodel Damon'as buvo toks tikras, jog originalieji su malonumu suteiks jiems to, ko jie cia atvyko. Kelione jai itin prailgo. Damonas vairavo pasiutusiai greitai, taciau visi jos meginimai uzvesti koki nors pokalbi nuejo suniui ant uodegos. Damon'as venge net paziureti i jos puse neskaitant tu kartu kai dirsteledavo isitikinti ar Branson vis dar gyva. Jai tai nepatiko todel kai automobilis sustojo ji liko jame sedeti ne neketindama islipti mat aplinka, kurioje ji atsidure ja verte vemti. Paimta ant ranku ji bande priesintis. -Ar supranti, kad taip tik atkreipsime labai nereikalinga tam tikru asmenu demesi, Damon'ai?-jos pozicija buvo suprantama, ji buvo tarsi kraujuojantis zmogus imestas i piraniju pilna akvariuma. Bet kuris is cia esanciu vampyru galejo panoreti suvesti senas saskaitas ir tai butu itin lengva uzduotis mat ji buvo tokia paliegusi, kad galop liovesi muisciusis supratusi, kad nepajegs isstoveti ant savo pacios koju. -Tu tikriausiai juokauji,-staiga sukibusi i vaikino atlapus ji ismeige savo zvilgsni i viena cia buvusia mergina. -Damon'ai, Pierce cia,-jos svelniu bruozu veidelyje eme atsispindeti ituzis. -Ta kale cia ir niekas to neperpranta, negaliu patiketi, kad jai uzteko issitiesinti plaukus ir niekam nekilo itarimas!-nurodziusi vaikinui reikiama kryoti ji grazino savo zvilgsni i ji. -Buk geras pasakyk, kad tai tik dar viena karstines sukelta iliuzija,-ji nemego Katherine uz tai ka ana buvo privertusi iskenteti jos geriausia drauga, Lexi akyse Pierce buvo blogio isikunijimas, manipuliuojanti ir savanaude, myleti nesugebanti butybe, kuri nusipelne, kad jai uz viska butu atlyginta. -Noriu ja demaskuoti,-staiga istrukusi is jo glebio ji atrode piktdziugiska. Buvo panasu, kad galimybe pries mirti padaryti tai apie ka seniai svajojo, suteike jai ikvepimo. -Jie ja suplesys i gabalus, Damon'ai, man teliks tik ziureti,-neigiamai papurciusi galva ji syptelejo. -Bet pirma noriu issiaiskinti ka ji cia veikia…-ji patrauke merginos link, bet buvo sustabdyta Salvatore, kuris reikiamu metu sugriebe jos riesa. -Nejau tikrai manai, kad stovesiu salia kai tu burkuosi su originaliaja… kaip tu ja ten vadini? Barbe?-jos zvilgsnis isdave, kad Lexi vis dar buvo neabejinga Salvatore'ei, taciau nenoredama parodyti, jog tai buvo pavydo sukelta reakcija ji greitai pakeite tema. -Tiesiog apsizvalgysiu aplinkui…

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Somethin' 'bout U makes me feel like a dangerous woman


Lexi Branson
laikinai atvykusi į niujorką

Pranešimų skaičius : 201
Įstojau : 2013-08-08
Amžius : 32
Meilė : Isaac Lahey
Draugai : Stefan Salvatore
Rūšis : Vampyre
Darbo paskirtis : Med. Sesele

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by Alexis Farraday on Pen. 09 26, 2014 4:37 am

*Buvo likusios kelios minutės iki pat tos akimirkos, kuomet rožių žiedlapiais nutiestu keliu, pasirodys jo brolio būsima žmona. Ši akimirka buvo labai laukiama, net pačios šviesiaplaukės. Ir žinoma, nuo pat pradžių ji labai nepritarė tam kad Caroline Lanter būtu jos brolio gyvenimo dalimi, vien remdamasi tuo, kad jei jų santykiai nesitęs "amžinai", jis pakriks. O visi kuo puikiausiai žino, koks bauginantis yra jos brolis, kuomet negauna to, kas jam yra trokštama. Su laiku Rebekah priprato prie minties, kad šviesiaplaukė nėra tas "velnias", dėl kurio reikėtu sukti galvą, bei galutinai priėmė ją į savo "pasitikėjimo ratą". Todėl pasakant kad šiandiena originalioji vampyrė buvo laimingą, buvo leingva ir teisinga. Vien tai kad jos brolis, bei šios šventės kaltininkas, nereagavo į tai, kad jo šeima buvo ant tiek stipriai skilusi, kad kėlė scenas, buvo raminančiu ženklu. Šiandiena viskas turėjo vykti be kokių nors nesklandumų... Ir štai, kai ji mintyse pratarė sau "be nesklandumų", prieš akis pasirodė nemalonus Salvatore vaizdas. Ji stengėsi laikytis kaip galima toliau nuo šios šeimos atstovų. Aštrus kraujo ir puvimo dvoko mišinys kaip mat pasklido per teritoriją, kuri buvo parengta vestuvėms. Mikaelson pasuko savo akis į Niklaus pusę, šiek tiek palenkdama galvą* - Aš viską sutvarkysiu, šiandiena tau nereikia apie nieką galvoti... - *Stengdamasi priversti brolį pasilikti ten, kur jis ir buvo, pati tvarkingai žengė per aplinkui, bandydama kaip galima greičiau pasiekti atvykusius. Kuomet moteris pagaliau sustojo priešais du "svečius", jos veidas buvo neįskaitomas* - Kai tavo namus pasiekė pakvietimas, turėjai kuo puikiausiai suvokti, kad ten buvo parašytas tik vienas vardas, Damon'ai. Ir jis tikrai nepriklausė šiai... - *Jos paniekinantis žvilgsnis kaip mat atsidūrė ant Branson kūno. Vien dėl paskutinio jų dviejų susitikimo, kuomet ši buvo mieste, prie Salvatore namų, buvo ant tiek nemalonus, kad Rebekah jautė pareigą parodyti kad moteris čia yra nepageidaujama* - Mhm. - *Žaizdos kurios puikavosi ant šviesiaplaukės kūno, aiškiai bylojo apie tai, kas jas paliko. Ir kuomet ji sarkazmu perpildytą miną nukreipė į Salvatore, akimirksniu prunkštelėjo* - O tu tikrai esi visiškas kvailys, jei manai kad pasirodydamas čia kartu su ja, sulauksi kokios nors pagalbos. Niklaus žinoma yra tau dėkingas už pagalbą, bet, tik dėkingas. - *Ji pasisuko eiti atgal, kuomet tarstelėjo* - Susirink savo gyvą lavoną ir nešk užpakalį toliau nuo šios vietos, Damon'ai. Esi čia nepageidaujamas. - *Ji ėmė eiti toliau, kuomet vedama kažkokios keistos jėgos, buvo sustabdyta* - Kitą vertus... Galit pasilikti, ir pasimėgauti tuo, kad mūsų šeima eilinį kartą triumfuoja. - *Tas piktdžiugiškas vaizdas, kuriuo spinduliavo Mikaelson, buvo ant tiek akivaizdus, kad net labai pasistengus, to nuslėpti būtu neįmanoma* - Vis tiek, niekas neskirs jums dėmesio, kol ceremonija nebus baigta.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I, with a deeper instinct, choose a man who compels my strength, who makes enormous demands on me, who does not doubt my courage or my toughness, who does not believe me naive or innocent...
who has the courage to
treat me like a woman.

Alexis Farraday

Whatever our souls are made of, his and mine are the same.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 730
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : Los Andželas, Ca
Rūšis : Omega vilkolakė
Darbo paskirtis : Smogikė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by ATIDUODAMA #4 on Pen. 09 26, 2014 7:30 am

Tiesą pasakius, jam buvo ne motais tai, kad gali pasirodyti čia pačiu netinkamiausiu metu ar panašiai. Jis buvo vienas iš tų žmonių, kurie mažai kreipia dėmesį į tai, kad jam reikalingi asmenys ir be jo turi ką veikti. Damon Salvatore niekad nesistengė rasti protingo ar dėmesį neatkreipiančio varianto, jis ateidavo ir paimdavo tai kas reikalinga. Branson nusiteikimas nesirodyti čia kartu su juo, o tuo labiau sekantys prieštaravimo kupini komentarai, vertė jo antakius įgauti kitokią, nei įprastai, formą. Jis susiraukė, tačiau nieko nesakydamas, vėl nukreipė akis į originaliąją šviesiaplaukę, kuri kaip tik tuo metu, buvo be pradedanti eiti jų pusėn: - Negaliu rizikuoti tuo, kad būdama kažkur toliau, sugalvosi mirti ankščiau, nei aš gausiu vaistus. Tuomet mano pasirodymas čia bus visiškai nieko vertas. Supranti? Neketinau čia pasirodyti, todėl verčiau sukandusi dantis palaikyk mane, nes kitos išeities neturi. Rebekah trūko mažiau nei pusės minutės, kuomet iš dešinės nuskambėję žodžiai apie tai kad priekiniame vaizde esanti tamsiaplaukė moteris, nėra ta, kuria dedasi, ne juokais suglumino Salvatore. Tačiau, dėl neaiškios priežasties, pačiu tinkamiausiu metu, jis stvėrė Lexi už rankos, grubiai patraukdamas ją į savo pusę: - Palauk. Ką po paraliais ketini daryti? Stoti prieš Niklaus ir rėžti visiems svečiams apie tai kad matai Katherine? Aš neatskiriu jų, esi tikra kad nesumaišei nieko? Ir net jei yra taip, kaip sakai... Tai greičiau sugriautu jų maskaradą, ir tuomet ne vienas mūsų negautu to, ko čia parėjom. - Jis nebuvo patenkintas ne laiku pasireiškusiu Branson priešiškumu, todėl vien iš savo minos stengdamasis priversti ją suprasti, kad taip padaryti būtu kvailiau, nei kad tiesiog čia pasirodyti, te pridūrė: - Pirmiausia Lockwood'as, o toliau ji. Jei tau bus maloniau, tuomet jie abu tuo pačiu metu. Jei ją sudraskys į gabalus, nei tu, nei aš malonumo nepajusime. Na, bent aš tai tikrai. Noriu kad ji kentėtu, o ne akimirksniu būtu išlaisvinta nuo gyvenimo. - Salvatore paleido merginos ranką, leisdamas jai užimti tokią poziciją, kuri jai būtu patogiausia, pats tuo tarpu akis į akį susidurdamas su originaliąją vampyre. Jos kalba ne kiek nestebino, mat jis jau seniai buvo pripratęs prie to, kad mergina pirmiausia pasako, o tik paskui pasvarsto ar tikrai to reikėjo. Kilstelėdamas savus antakius, jis kažkuriuo metu leido jai pasireikšti, ir kuomet ši atsuko nugarą ir parodė norą išeiti, jis prabilo: - Žinoma, aš galiu pasižiūrėti šią nuobodžią šventę, ir kaip dovaną įteikti tavo broliui informaciją apie tai, kaip iš tiesų tavo tėvas rado kelią namo. - Pasukiodamas akis, jis demonstratyviai užima vietą, šalia Branson, kuomet pratęsia savo kalbą: - Matai, kuomet Katherine sugrįžo atgal. Pirmasis asmuo, su kuriuo ji susitiko, buvau aš. Ir velniai griebtu, ta moteris darosi tokia šneki, kai yra veikiama alkoholio. Kuolą parūpino ji, bet kelią namo, nurodei... ...tu. - Ši informacija buvo slepiama, mat už tokį poelgį, greičiausiai atleista nebūtu. Todėl, jis toliau veidmainiaudamas, nusuko akis, ir vos girdimai pratęsė: - Taigi, mes galime palaukti, persimesti keliais žodžiais su hibridu. Arba gauti vaistą, ir dingti iš šios vietos kaip galima toliau. Bet... - Specialiai žvilgtelėdamas į Lexi pusę, jis linktelėjo: - Manau liksim. Nemokami gėrimai ir maistas, skamba visai ne prastai. O tu eik eik, užimk vietą.

ATIDUODAMA #4
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 252
Įstojau : 2012-09-29

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by Katherine Pierce on Pen. 09 26, 2014 1:03 pm

*Stovint vos per kelis žingsnius nuo originaliojo hibrido, širdis savaime ėmė labai stipriai daužytis viduje, ir ji jautėsi taip, tarytum bet kuriuo metu galėjo sulinkti keliai ir tai būtu pirmuoju signalu, reiškiančiu tai kad ji toli gražu nėra tas asmuo, kuriuo dedasi. Net dabar, blaškoma baimės ir kitų keistų jutimų, jos mintys buvo užvaldytos vyro, kuris nežino apie tai kad ji čia. Tai buvo pirmasis melas, jų santuokoje. Jis žinoma nėra kvailas ir ankščiau ar vėliau sužinos tai, kad ji žengė prieš jo valią ir atvyko čia. Bet... Bent menkiausia galimybė atkapstyti ką nors prieš originaliuosius, buvo verta rizikos, kuriai ryžosi moteris. Vaidinti Eleną Gilbert buvo taip paprasta, kad net nereikėjo sudėti į tai didžiulių pastangų. Tuo labiau kad Argent dėka, ji sužinojo net menkiausias smulkmenas apie Gilbert santykius su čia susirinkusiais. Giliai įtraukdama oro, ir stengdamasi šypsotis žmonėms, kurių nemėgo, elgėsi atitinkamai ramiai. Akies krašteliu žvilgtelėdama ton pusėn, kur nurūko Rebekah Mikaelson, pati pasuko akis į hibrido pusę* - Nesirūpink, iki b... ...brangiausios tavo, pasirodymo viskas bus išspręsta. Tad verčiau nejudėk iš vietos, ir tiesiog pasimėgauk tuo, kad šiandiena tavo rūpesčiais rūpinasi visi, apart tave. - *Vos nesudegdama nuo noro pavadinti Caroline "blondine", ji užvertė akis, ir nusprendė kad geriausia, šiandiena tiesiog kaip galima mažiau komunikuoti su visais, ir po ceremonijos iš karto nusigauti į Niklaus Mikaelson darbo kabinetą. Ten tikrai turėtu būti kas nors, kas suteiktu jai, dar nežinomos informacijos. O jei ir tai neišdegs. Buvo kitas planas, kuris Katherine, nebuvo labiausiai prie širdies*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!

Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2643
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=ZXcAh3XDtDY

Atgal į viršų Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by Klaus Mikaelson on Pen. 09 26, 2014 1:54 pm

Per tą trumpą laiko atkarpą, kuomet nutiko ne vienas ir ne pora konfliktų, jis stengėsi kaip galima paprasčiau stebėti viską iš šalies. Dar šiandienos ryte, kuomet paskutinį kartą susitiko su savo moterimi, jis pažadėjo, kad viskas, kas vyks šiandiena, nebus sutrukdyta jokios jėgos. Kumščiai savaime buvo suspausti, ir atrodė kad bet kuriuo metu jis pratrūks, nutraukdamas bent vieną galvą nuo čia susirinkusių asmenų kūnų. Kvėpavimas buvo specialiai lėtinamas, ir jis net ryžosi sumerkti akis, įsiklausant į aplink esamos žolės šlamesį. Išlikti ramiam, ypatingai šiam asmeniui, buvo sunku, tai reikalavo viso kūno raumenų įsitempimo. Staiga viskas nutilo, kuomet jis pasąmonėje iškeliavo svetur: į savo būsimus namus, pirmą kartą kuomet žengė į jų vidų. Aplinka buvo nuostabi, o pasirinkto namo, naudojimui tinkami buvo tik pamatai. Statybos vyko kelis mėnesius, buvo atkeltas kažkada apleistas, sugriautas dvaras. Savo rankomis, jis rinkosi ir tvirtino "detales". Tikriausiai nebūdamas nemirtingu asmeniu, jis greičiausiai būtu tapęs mažu mažiausiai architektu. Vizijos, pastatai ir įmantriai atrodantys statiniai, visad sugebėdavo jo veide "išmušti" šypsnį". Kvėpavimas pagaliau tapo tolygus, kuomet nuo spaudimo pamėlę pirštai atsileido. Tuo metu iš sodo spėjo pasišalinti keli asmenys, jis atmerkė akis. Viskas atrodė nebe taip, kaip to reikalavo jo būsima žmona. Bet kaip gali kelios netinkamos detalės, figūros ant šanchmatų stalo, sugadinti žaidimą? Niekaip. Šiandiena niekas nesugadins planų, ir jis tuo pasirūpins. Šalia buvo likę asmenys, kurie labiau užėmė "jaunosios" pusę, jis atsiduso. Kuomet žvilgsnis nukeliavo paskui seserį, jis ketino žengti paskui, prieš tai spėdamas įsitikinti tuo, kad dar turi kelias minutes. Visgi, būdamas sustabdytas moters, kuri apsimetė Elena, prabilo: - Nedaryti nieko man yra didesnis išbandymas, nei vilkams kęsti elektros srovę. - Jo akių plyšiai aiškiai susiaurėjo, kuomet žvilgsnis užkabino Branson. Asmeniškai jis niekad nebuvo su ja susitikęs. Greičiausiai todėl, kad mergina buvo visiškai ne jo skonio, arba, kad tuometiniam "draugui", ji buvo ant tiek svarbi, kad jis nesiteikė jų supažindinti. Svetimas žmogus ir kaip visuomet ne laiku ir ne vietoje pasirodantis Salvatore. Prunkštimas, kuris pasigirdo iš šono, pertraukė jo mintis, kuomet originalusis nukreipė savo akis į pamergės pusę: - Dar vienas trukdys, ir aš prisiekiu, ši vieta primins, prasto kino filmo "Skerdynės Teksase" analogą. - Jo veide pasirodė kreiva šypsena, kuri akivaizdžiai nereiškė nieko gero. Siutas, už akivaizdžiai rodomą nepagarbą ėmė pildyti jo kūną. Ir net dabar, kai stengėsi išlikti kaip galima ramesnis, vardan Caroline, kuriai buvo tai svarbu, trūko nebe daug... Vėl atsimindamas tai kad reikia orientuotis į kvėpavimo tempą, jis pasuko akis į likusio brolio pusę, pratęsdamas: - Jei jie ko nors reikalaus. Nudėk. Abu. Reikia pamokyti tuos šūdžius pagarbos. - Nuo paskutinio susitikimo su Lockwood'u, buvo prabėgusios septynios dienos. Todėl šiandiena, ant vakaro jam turėjo būti patiekta dovana, žinia apie tai kad Sebastian Coombs miręs. Vien mintis apie tai, suteikė malonumą, kuomet jis pasuko akis į Katherine pusę: - Atrodai kitaip. Atrodai taip, tarytum baimintumeisi manęs. Elena. - Jis vėl nusuko akis į priekinį vaizdą, kaip mat šiek tiek pasukdamas galvą link dešinio peties. Tuo pačiu metu sudarydamas tokį vaizdą, kad atsitiktinai spėjo peržengti per ribą, kurią buvo sau nusistatęs ryte.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by Katherine Pierce on Pen. 09 26, 2014 3:42 pm

*Kaip tik tuo metu, kai originalusis hibridas pasisuko į jos pusę, beveik visi moters kaklo raumenys įsitempė, ir ji mintyse stengėsi sau nuolatos kartoti: "Tu ne Katherine Pierce, šiandiena Tu Elena Gilbert - šypsokis". Kaip keista, kad ne po tiek metų, šis vyras vertė ją prarasti savo tvirtumą. Tikriausiai vienintelis Niklaus Mikaelson, turėjo tą keistą būdą, kai užtekdavo vien pajusti jo žvilgsnį ant savo kūno, kai per nugarą imdavo bėgti nemalonūs, šiurpinantys dilgsniai. Kuomet tamsiaplaukė moteris, kurios plaukai šiandiena buvo ištiesinti, o nuo vieno galvos šono, link kito driekėsi tvarkingai supinta kasa, ant kurios minimalistiškai buvo įsegti atitinkamos spalvos perliukai. Jos akys, tamsios, tuščios ir ne kiek nerodančios džiaugsmo, kuriuo turėtu spinduliuoti moteris, kurios geriausia draugė šiandiena yra pasidabinusi balta suknele. Vestuvinis, bei sužadėtuvių žiedai, kurie niekad nebuvo nuimami nuo Lockwood pirštų, šiuo metu buvo pakabinti ant grandinėlės, bei pakabinti ant kaklo taip, kad atrodytu, jog ji užsidėjusi kryželį, kuris sukrenta į suknelės vidų. Ji kad ir kaip būtu norėjusi palikti žiedus, susikovusi su savo savigarba, pasiliko prie savęs. Nuolatos jaučiamas originaliojo žvilgsnis, privertė ją pasisukti į jo pusę, bei išspausti iš savęs veidmainišką, tačiau kaip galima įtikinamesnę šypseną* - Niekad nemačiau kaip vilkai reaguoja į elektros srovę, bet numanau kad tai nėra pats maloniausias procesas. Bei tuo pačiu metu, tikiu kad tau atsilaikyti yra pakankamai sunku. Bet, kaip ir sakiau... Šiandiena tau mažiausiai reikia rūpintis tuo, kas vyksta aplink. Galiu dėti galvą, kad Caroline labiausiai nenorėtu, kad jos būsimo vyro rankos būtu suteptos krauju, jau pirmą vestuvių dieną. - *Gūžtelėdama pečiais, ji nusuko savo akis, tuo pačiu metu, pratęsdama* - Patikėk manimi, aš ne veltui jos geriausia draugė. Tokio dalyko ji tau niekuomet neatleistu. O atleidusi jau yra netgi per daug. - *Jos priešiškumas šiam asmeniui vėl ėmė imti viršų, todėl sukandus dantis, vėl teko tvardyti save, ir priverstinai nutilti. Padėjo ir tai, kad Niklaus kaip tik tuo metu nusprndė paskirti šiek tiek laiko savo broliui. Katherine buvo išderinta minties, apie tai kad šis vampyras yra ant tiek negailestingas, kad žinodamas apie Elenos praeitį su Deimonu, ką tik paskelbė norintis kad šis mirtu. Aišku Katherine asmeniškai buvo visiškai nusišvilpti kas nutiktu su šiuo Salvatore, ar tuo labiau su jo šviesiaplauke drauge. Visgi pagal viską, Eleną turėtu reaguoti kitaip. Ji kaip mat atsisuko į Mikaelson'o pusę, demonstratyviai išpūtusi akis* - Tu teigi kad baiminuosi tavęs, kai ką tik pasakei, kad vyras, su kuriuo praleidau savo laimingiausius gyvenimo metus, turi mirti? Esi nepataisomas, Niklaus. - *Ji vėl nusuko akis, kuomet niekam nematant jos veide pasirodė, tą pati - šelmiška, šypsena. Ji vėl ėmė demonstratyviai purtyti galvą, kuomet užvertusi akis, prabilo. Jos veidas atspindėjo kad jai buvo baisiai nuobodu, laimei niekas to nematė* - Prašau... Tu. Negali šitaip padaryti, ir manyti kad aš palaikysiu šią santuoką. - *"Ne, ne taip", mintis šmėstelėjusi jos mintyse, privertė vampyrę sumerkti akis ir susiraukti* - Aš turiu omeny... Prašau, nedaryk to. Jei jie čia pasirodė, vadinasi tam yra rimta priežastis.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!

Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2643
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=ZXcAh3XDtDY

Atgal į viršų Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by Bonnie Bennett on Pen. 09 26, 2014 3:58 pm

[Tai aks vyko toliau, akivaizdžiai ne džiugino. Damon Salvatore ir Lexi Branson pasirodymas nebylojo apie gerus dalykus. Atrodė kad viskas aplinkui šiandiena labai stengėsi sugriauti šias vestuves. Bennett, net nepajausdama to, sunėrė savosios rankos pirštus su pabrolio, kaip tik tuo metu pakeldama akis į jo veidą. Jos žvilgsnis buvo maldaujantis, atrodė kad gražiausią, jos draugės diena ją neramino. Pakeldama laisvą ranką, ji perbraukė pirštais per savo petį, kaip tik tuo metu palinkdama į priekį, ties žmogumi, kuris apsimetė Elena] - Kaip manai, gal man vertėtu nueiti pas Caroline? Gali būti kad ji labai jaudinasi, todėl ir nėra pasirodžiusi iki pat dabar? Nes jei kliautis mano laikrodžiu, mūsų draugė vėluoja geras dešimt minučių. - [Nebūdama tikra kad išgirdo iš originaliojo tai, kas būtent buvo pasakyta, suraukusi antakius, ji grįžo atgal į ištiestos nugaros būseną, akis nukreipdama į Matthew] - Pasakyk kad man pasigirdo...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
as soon as you're feeling b e t t e r, i'm going to k i l l you.

Bonnie Bennett

Guess the apple doesn't fall far from the tree...


Pranešimų skaičius : 399
Įstojau : 2013-09-03
Amžius : 27
Miestas : Manhattan
Meilė : Neįsipareigojusi
Draugai : Elena & Caroline
Rūšis : Žmogus / Ragana
Darbo paskirtis : Studentė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by Klaus Mikaelson on Št. 09 27, 2014 4:19 am

Originaliojo hibrido veide šmėkštelėjo šypsena, kaip tik tuo metu, kai tapo labiau nei akivaizdu, kad merginos, kuri stovėjo vos per žingsnį nuo jo, širdis ėmė gyventi atskirą gyvenimą. Buvo akivaizdu, kad ji jaučiasi nejaukiai, būdama čia. Buvo neaiški, tiksliau iki galo neaiški viso to priežastis. Ypatingai dėl to, kad po Niklaus Mikaelson ir Elenos Gilbert nelengvos praeities, kuri buvo prasidėjusi prieš daugybę metų, į visus klausimus buvo atsakyta, bei iš "atminties" pašalinta dalis, kuri buvo tik kruopščiai apgalvotas, psichologinis žaidimas. Žiaurus žaidimas, į kurį originalusis buvo įstūmęs merginą, vadovaudamasis savo asmeniniais tikslais. Stovėdamas vietoje, jis atrodė kaip sulipdytas meno kūrinys, neturintis gyvybės ir negalintis pajudėti. Stebėdamas priešais atsiveriantį vaizdą, jis prunkštelėjo, kaip tik tuo metu, kai Katherine ėmė kalbėti. Mandagiai laukti kol mergina baigs, nebuvo reikalo, todėl jis kaip mat prabilo: - Kuomet man akivaizdžiai bandoma parodyti nepagarbą, aš sunaikinu tuos asmenys. Ypatingai dabar, kai viskas turi eiti pagal planą, o ne taip, kaip to užsimano keli, nieko verti, jauni vampyrai. - Kuomet šiuos žodžius tardavo bent vienas iš originaliosios šeimos, ėmė atrodyti kad kelis šimtus gyvenantys asmenys, tikrai yra viso labo jaunikliai. Kuomet iš šalies, atrodydavo kitaip. Katherine žodžiai apie elektrą, privertė jį plačiau nusišypsoti, tuo pačiu iššaukė ir komentarą: - Rimtai? Niekuomet nebuvai mačiusi, kaip nutrenktas elektros vilkolakis krenta žemyn? Keista, nes esu kone tikras tuo, kad pats mačiau kad to liudininke buvai tapusi, kuomet po miestą karaliavo Nogitsune. - Nenorėdamas per daug sureikšminti savo komentaro, jis specialiai pasisuko į moters pusę, nuspręsdamas pabrėžti prieš tai savo išsakytą nuomonę: - Mes su tavimi jau kalbėjome apie tai, Elena. Vardan Caroline ramybės, pažadėjau neliesti nei tavęs, nei tavo šeimos. Ir leisk patikinti, kiek žinau, Damon Salvatore toli gražu nėra tavo šeima. Vadinasi, mano veiksmai jo atžvilgiu nėra suvaržyti. Galu gale, tas asmuo man niekuomet nepatiko. Bet, šiaip sau vampyrų aukomis nedarau. Nebent tam yra priežastis, nepagarba - yra rimta priežastis. Moters nusisukimas nuo jo, privertė jį susiaurinti savo akių vokus, ir specialiai įsmeigti savo akis į jos nugarą. Kuomet ranka savaime pakilo, jis uždėjo plaštaką ant Katherine peties, priversdamas ją pasisukti į savo pusę. Juos du skyrė labai menkas atstumas, kuomet Niklaus "erzindamas", pasilenkė prie šios veido. Įsistebėdamas į tamsias, vampyrės akis, jis tarė: - Kvėpuok Elena, vis pamiršti apie tai. - Jo balsas buvo tylus, tačiau liepiamas. Kuomet šis vietoje to kad patrauktu ranką nuo merginos peties, tik slystelėjo arčiau jos kaklo. Atrodė kad jis jau seniai yra perpratęs tai, kad mergina nėra ta, kuo dedasi, tačiau jis ir toliau žaidė pradėtą žaidimą. Jo nykštys atsidūrė ant merginos smakro, kaip tik tuo metu, kai jo lūpos prasiskyrė ir atrodė kad jis ketino kažką pridurti, kuomet staigiai atitraukdamas rankas nuo vampyrės, vėl užėmė savo vietą, įsistebėdamas į susirinkusius svečius. Ir nors jo veide buvo vos matomas šypsnis, jis specialiai nevertė savęs pasakyti ką nors daugiau.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by Alexis Farraday on Št. 09 27, 2014 4:36 am

- Tu žaidi su ugnimi Damon'ai, net neįsivaizduodamas kiek daug čia esančių galėtu tave suplėšyti gabalais ir paslėpti viską taip, kad nuotaka net nenutuoktu apie tai kas nutiko. - *Vyriškio kalba ir perdėtas pasitikėjimas savimi veikė labai erzinančiai, kuomet ši pasukusi akis, nukreipė savo žvilgsnį į brolio pusę, kuris radosi pakankamai toli nuo šios vietos. Krūtinė ėmė kilnotis netipišku ritmu, kuomet vampyras su savo drauge parodė didelį norą pasilikti čia. Teko per akimirką apsispręsti kaip pasielgti būtu geriausia, ypatingai dėl to kad Salvatore galėjo per akimirką sugriauti tai kas, buvo bandoma atstatyti kelis šimtmečius. Ji nuleido savo akis, ir nors nepakentė minties apie tai, kad buvo šantažuojama, galiausiai sukaupė visas savo jėgas ir prabilo* - Išeikit iš čia, parodydami kad nieko nepešėt. Užeikit į namus per galinį įėjimą, pasakykite ten dirbantiems asmenims, kad aš nukreipiau abu į Niklaus kabinetą. Po paveikslu, kuriame pavaizduotas vilkas, randasi seifas. Jame turėtu būti buteliukas su brolio krauju. - *Kuomet ji vėl nukreipė savo akis į nekviestų svečių veidus, pro sukąstus dantis pratęsė* - Pasiimkit jį ir nešdinkitės kaip galima toliau. Ir Damonai, tai yra paskutinis kartas, kai tau nusileidžiu. Dar bent žodis apie tai ką žinai, ir prisiekiu, atsidursi ten pat, kur ir tavo brolis. - *Atmetusi savo šilkinius plaukus, ji nusprendė daugiau nebe delsti laiko, bei žengė toliau, netrūkus užimdama savo vietą* - Viskas sutvarkyta, jie norėjo tavo kraujo, bet... Paaiškinau kad pasirodė čia veltui. Ir jei neišsinešdins iš čia per penkias minutes, taps šunų maistu. - *Jos balsas skambėjo užtikrintai, kuomet ji atraportavo melagingą informaciją savo broliui, kuris kaip tik tuo metu šnekučiavosi su Katherine*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I, with a deeper instinct, choose a man who compels my strength, who makes enormous demands on me, who does not doubt my courage or my toughness, who does not believe me naive or innocent...
who has the courage to
treat me like a woman.

Alexis Farraday

Whatever our souls are made of, his and mine are the same.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 730
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : Los Andželas, Ca
Rūšis : Omega vilkolakė
Darbo paskirtis : Smogikė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by Katherine Pierce on Št. 09 27, 2014 6:21 am

*Nuostabiai nepriekaištinga nemirtingų asmenų atmintis buvo tuo pačiu metu ir palaima ir prakeiksmas, kuomet stovint prie vyro, kuris iš didžiosios dalies sugriovė jos gyvenimą, visi nemalonūs atsiminimai ėmė kilti viršun. Ji sumerkė savo akis, atsitiktinai sugrįždama į jų pirmą pažinties dieną. Hibridas visuomet buvo tuo pačiu metu ir labai seksualiai traukiančiu ir bauginančiu asmeniu, todėl jauna ir gyvenimo neparagavusi Pierce, kaip mažas vaikas įkrito į šio spąstus. Turtingas, žavingas ir visų gerbiamas asmuo, buvo tas, kuris tuo metu atitiko dar žmogumi buvusios Katerinos, skonį. Ir neskaitant to, kad vidinis balsas jai šaukė kad jai reikėjo laikytis nuo jo kaip galima toliau, ji pasidavė banaliems, žmogiškiems troškimams. Džentelmeniškumo perpintas pasisveikinimas, kuomet originaliojo lūpos palietė jos krumplius, kuriuos tuo metu dengė šilkinė pirštinė... ...Ir staigus atsiminimų persikėlimas į mišką, kuomet ji buvo medžiojama ne vien nemirtingų asmenų, bet ir skalikų. Buvo paskelbta medžioklė ir nebuvo svarbu ar ji bus pagauta gyva ar mirusi. Sunkus sužeidimas nuo kažkokios atsikišusios šakos, kuri kaip per sviestą, pervėrė Katerinos šoną. Moteris sukando dantis, kuomet jos akių vokai pakilo, ir žvilgsnis liko įsmeigtas į priekį. Jo žodžiai, jo artumas vis dar nesuvaldomai kėlė siaubą, ir jos širdis atrodo kad buvo pasiruošusi iššokti iš krūtinės. Nors ji ir stengėsi suvaldyti savo neigiamas emocijas, kurios buvo labiau nei akivaizdžios, tai daryti buvo ypatingai sunku. "Raminkis, Katherine!", vidinis balsas kone ėmė šaukti ant jos pačios, kuomet moteris pasukdama akis, įsmeigė žvilgsnį į savo pašnekovą* - Ar tau visuomet yra būtina visiems įrodinėti kad esi alfa patinas? - *Prunkštelėdama, ir kaip mat atsukdama kalbančiam nugarą, ji stengėsi kaip galima ramiau atlaikyti bent pagrindinę ceremonijos dalį, kaip tik šiuo metu gailėdamasi to, kad nenusuko Elenai Gilbert sprando vėliau. Jei tai būtu padariusi po ceremonijos, jai dabar nereikėtu kęsti nenorimos draugijos. Ak tas kvailas impulsyvumas, kuriuo alsavo Pierce. Akys savaime nusileido, aplinka kuri iš esmės turėjo priminti romantišką, prabangią šventę, Katherine priminė išpustą pinigų mėtimą į balą. Liežuviu perbraukdama per savo viršutinius dantis, sustingo, kuomet Niklaus Mikaelson uždėjo savo ranką ant jos peties. Nukrėtė elektra, ir ji užvertė savo akis, kaip mat jas sumerkdama. Būdama pasukta atgal į jaunojo pusę, ji privertė save atsimerkti* - Pamiršai kad, ten vyko labai daug visko, ir aš nebuvau visiškai sukoncentruota į kiekvieną, dalyvavusį asmenį. Tuo labiau, ten žuvo Stefan'as. Tad malonėk... Suprasti, kad noriu kaip galima greičiau išmesti tai iš savo atimties. - *Tiesa ta, kad ji iš viso nekreipė dėmesio į tai, kas vyko. Jos kūnas buvo užvaldytas Kitsune sielos, todėl viskas ką ji tuo metu matė, tai elektros šaltinį, kuris galiausiai buvo sugertas jos kūno. Liežuviu perbraukdama per savo lupas, ji drąsiai tarstelėjo* - Iš šalies atrodo kad prie manęs priekabiauji, Niklaus. O jau turėtum būti vedęs. Nepamiršk to, kad su Caroline neturiu paslapčių, ir ji nenorėtu sužinoti tai, ką darai dabar. Ir omeny turiu ne vien tavo ranką ant mano kūno, bet ir grasinimus, kuriuos mėtai Salvatore adresu. *Priminimas apie kvėpavimą buvo laiku, mat vampyrės kūnas buvo ant tiek sukaustytas, kad kažkuriuo metu ėmė suktis galva. Ji pasisuko tiesiai, kuomet čia apsirodė šviesiaplaukė originalioji. Tai buvo laiku atsiradęs asmuo, kuris turėjo nukreipti hibrido dėmesį nuo jos. Ji net nesileido klausytis apie ką jie apsikeitė komentarais. Vienintelis jos noras, šiuo metu buvo - kaip galima greičiau sprukti iš šios vietos, kol nebuvo demaskuota. Ypatingai po to, kai hibridas kaip tik tai ir padarė, privertė ją sutrikti*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!

Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2643
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=ZXcAh3XDtDY

Atgal į viršų Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by Dean Winchester on Št. 09 27, 2014 8:04 am

Niekam nėra paslaptis, kad egzistuoja taisyklė "laikyk savo draugus arti, o priešus dar arčiau". Kuomet netoli didžiulio namo yra paliekamas senovinis, bei vizualiai nemažai kainuojantis automobilis, bei iš jo išlipa medžiotojas, tampa aišku kad jis yra vienas iš svečių. Rankose laikomas auksinės spalvos vokas, kaip mat yra įduodamas asmeniui, kuris praleidžia svečius į vidų. Tvarkingas kostiumas, bei kelios marškinių sagos, kurios buvo atsegtos nuo viršaus, leido suprasti kad jis jautėsi ne savo komforto zonoje. Oficiali apranga niekuomet nebuvo rinktinas variantas medžiotojui, su tokia profesija buvo reikalingi patogūs, nieko nevaržantys drabužiai. Tačiau šiandiena pasirodyti pasidabinus džinsais ir marškiniais, atrodytu keistai. Žengdamas per ilgą, specialiomis rodyklėmis atžymėtą kelią, netrūkus atsidūrė sode, kuris atrodo buvo išpuoštas taip, kaip būna reklamose, kurios stengiasi asmenims prastumti "vestuvinę pasaką". Vaizdas gražus, bet asmenys, kurie čia susirinko, atrodo buvo įdomesni, nei aplinka, kurioje jis atsidūrė. Kuomet dėmesys pakrypo į jo pusę, mat visi su didžiausiu nekantrumu laukė nuotakos pasirodymo, šis te kilstelėjo ranką, parodydamas kad tai viso labo svečias. Sulaukdamas dėmesio ir tų asmenų, kurie buvo prie altoriaus, savo pasisveikinimą patvirtino galvos linktelėjimu. Galiausiai surasdamas sau tinkamą vietą, medžiotojas pagaliau atsisėdo. Ceremonija turėjo trūkti mažiausiai valandą, todėl jis iš karto pasirūpino tuo, kad sėdima poza būtu patogi, bei šiam nereikėtu per daug muistytis, atkreipiant žmonių dėmesį į save.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

"Psychopathy is like sunlight. Overexposure can hasten one’s demise in grotesque, carcinogenic fashion. But regulated exposure at controlled and optimal levels can have a significant positive impact on well-being and quality of life".

Dean Winchester

without your power, you're basically just a baby in trench coat.


Pranešimų skaičius : 1439
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 38
Miestas : Konektikutas
Meilė : Cassidy Argent
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Medžiotojas
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://youtu.be/TEso8QeMvGw

Atgal į viršų Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by ATIDUODAMA #15 on Št. 09 27, 2014 8:29 am

Nepaisant to, kad nusileisti iš antro aukšto ir pasiekti privatų, šios šeimos sodą, realiai trūko vos kelias minutes, jam asmeniškai atrodė kaip amžinybė. Po tiek daug laiko, po tiek daug išbandymų ir sunkumų, kuriuos jam teko atlaikyti kartu su seserimi, dabar viskas atrodė kad vyko taip seniai... Ir jis buvo liudininkas to, kad ji bus laiminga. Matthew veide buvo aiškiai "nupiešta" šypsena, kuomet šis sustojo prie pat rožių žiedlapiais nubarstyto kelio. Specialiai erzindamas Mikaelson šeimos atstovą, versdamas jį tik matyti savo būsimą žmoną, bet negalėti jos paliesti. Nuleisdamas savo akis, jis akimirkai persikėlė į tuos senus laikus, kuomet atrodė kad viskas, kas buvo svarbu, tai buvo: prabangūs ir greiti automobiliai, vienos nakties nuotykiai, komplikuoti santykiai ir artimiausi draugai, kurie net nemirktelėdami kristu po skriejančiomis kulkomis. Baimė kaustė net pagalvojus apie Reese ar Mandylos šeimos atstovus. Gyvenimas atrodė trumpas ir neįkainojamas, kad gaišti laiką. Viskas vyko visiškai kitaip, nei dabar. Uždėdamas savo delną ant sesers rankos, kuri laikėsi jo parankės, jis plačiau nusišypsojo, tuo pačiu metu pratęsdamas: - Tu neturi ne menkiausio supratimo tame, kiek daug man reiškia ši akimirka, kai matau kad su tavimi viskas bus gerai. - Tas užtikrintumo jausmas, kurį jam suteikė Mikaelson'ai, vertė jį manyti kad sesuo gaus viską, ko tik užsigeis. Ir tai visuomet jam buvo aktualu, nuo pat pirmosios dienos, kuomet jis su ja "susipažino". Galiausiai timptelėdamas Caroline į priekį, ėmė žingsniuoti pagal muziką, kuri kaip tyčia laiku užgrojo. Kelionė iki pat altoriaus buvo pakankamai emocionali. Jis buvo vienintelis gyvas Lanter šeimos atstovas, todėl vertino seserį labiau, nei tai įmanoma. Kuomet jis pagaliau pasiekė Niklaus, atsargiai pabučiuodamas seseriai ranką, pats pasisuko į švogerio pusę: - Saugok ją, kitaip būsiu priverstas tau išmalti snukį. Ir tu žinai, kad tai padaryčiau. - Palydėdamas savo komentarą šypsena, galiausiai perdavė Caroline, jos būsimam vyrui, pats tuo tarpu sustodamas prie Katherine. Jo gera nuotaika buvo pastebima aiškiai, ko nebuvo galima pasakyti apie Katherine, kuri apsimesdama Elena visiškai nerodė to, banalaus džiaugsmo, kokį šis matė kai jie trise buvo atsidūrę viename kambary. Žinodamas kad Elena šiuo metu yra vieniša, o kaip be pasukus, juos du mažiausiai rišo kelių nakčių nuotykiai, suimdamas jos ranką, šis tyliai pratęsė: - Nesibaimink taip, viskas bus geriau nei tikiesi. Jei tuo tikiu aš, vadinasi gali ir tu. - Prikišdamas rodomąjį pirštą sau prie lūpų, davė suprasti kad laikas tylėti.

ATIDUODAMA #15
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 57
Įstojau : 2012-09-28

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by Katherine Pierce on Št. 09 27, 2014 9:02 am

*Svarstydama apie tai, ar šis žingsnis, kuris privertė ją apsimesti savo antrininke, buvo teisingas. Juk jei kas nors nutiktu dabar, bei ji liktu demaskuota, šalia nebūtu ne vieno asmens, kuris galėtu padėti jai ištraukti savo kailį. Andrea, kuri kuo puikiausiai žinojo apie kiekvieną, jos plano detalę, buvo susirūpinusi savo pačios reikalais, todėl išbėgo iš šios vietos, nepaaiškindama nei kas nei kaip. Katherine putlios lūpos puvo stipriai sučiauptos, kuomet ji mintimis bandė surasti visas vietas, kurias Niklaus Mikaelson sugebėtu panaudoti kaip informacijos slėptuves. Toks asmuo kaip jis veikiausiai viską saugo popieriniuose variantuose. Net dabar būtu sunku įsivaizduoti Mikaelson'ą sėdint priešais kompiuterio ekraną, pirštais barbenant per klaviatūrą. Neigiamai supurčiusi galvą, Katherine suvokė tai, kad jei jis ir slepia ką nors naudingo jai, tai tikrai nebus kokiame nors seife ar stalčiuose. Tai turi būti kur nors kitur... Ne veltui kažkuriuo metu šis hibridas mokėsi iš šiurpą žmonėms kėlusios Dekker-Frost šeimos. Giliai įkvėpdama oro į savuosius plaučius, neatsitiktinai nukreipė akis į visiškai netikėtai pasirodžiusį medžiotoją. Paskutinis kartas, kuomet ji buvo mačiusi šį asmenį, vos nepasibaigė audringu seksu, kurį ji pati nutraukė. Jausdama šiokį tokį nepatogumo jausmą, ji sunkiai perfiltruoja tai, kad atrodo vizualiai nekaltutė Elena, iš tiesu yra velnio nešiota ir pamesta. Tai iššaukia keistą, šiek tiek į kampą pasvirusią šypseną, kaip tik tuo metu, kai yra suimama šiltos rankos. Vyras, kuris čia atlydėjo nuotaką, akivaizdžiai yra ne svetimas Elenai Gilbert, todėl kuomet Katherine antakiai savaime pakilo, ji specialiai pakreipė akis į Lanterio pusę, jau ketindama ką nors pasakyti. Visgi, jo aiškiai parodytas gestas kad kalbos palauks, privertė ją susičiaupti. "Gal taip ir geriau", tarė vidinis balsas. Ji ramiai išbus oficialią ceremoniją, ir tuomet pasisukiojusi šiek tiek, imsis tos užduoties, kurios čia ir pasirodė. Porcelianinė, negyva išraiška, papuošė Katherine veidą, ji šyptelėjo*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!

Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2643
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=ZXcAh3XDtDY

Atgal į viršų Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by ATIDUODAMA #4 on Št. 09 27, 2014 2:12 pm

Kuomet puota nebuvo oficialiai prasidėjusi, pasinaudodamas savo aktoriniais gabumais, jis vizualiai akivaizdžiai stengėsi rasti tinkamą sau vietą, kad atlaikyti minėtos šventės oficialią dalį tam, kad pagaliau pasiekti hibridą. Žinoma, jis turėjo net kelis variantus to, kaip turėtu praeiti kraujo gavimas. Rebekah buvo lengviausias variantas, ir kadangi laikas labai spaudė, žvelgiant į tai, kad Lexi su kiekviena minute darėsi vis blogiau. Blefuoti Salvatore neketino, mat nematė tam tikslo. Jis nebuvo šios šeimos gerbėjas, todėl sugriauti ją iš vidaus buvo vieni juokai, ypatingai atsižvelgus į tai, kad jie patys vienas kitam už nugaros darė tokius dalykus, kurie iš esmės turėtu būti neatleistini. Būdamas visai netoli šios šeimos, bei reikiamu momentu ištraukdamas iš tam tikrų žmonių informaciją, kuri jam aktuali, su laiku jis susirinko daug kompromituojančių faktų, prieš kiekvieną iš šios šeimos narių. O Hibridas, šiaip ar taip buvo skolingas jam, ir ne vieną paslaugą. Kuomet blondinė pagaliau susakė tai kas jam buvo aktualu, jis savaime suraukė savus antakius. Vien mintis apie tai, kad hibridas sėdi kokiame nors fotelyje ir nuleidinėja sau kraują, turėdamas motyvą "dėl visą ko", jam pasirodo šlykštu. Todėl neigiamai papurtydamas galvą, jis kaip mat palinko prie savo palydovės, bei tvarkingai suimdamas ją į savo glėbį, nepastebėtas daugelio, patraukė link kabineto: http://bloodyrose.forumlt.com/t507-darbo-kabinetas

ATIDUODAMA #4
manhetteno gyventojas

Pranešimų skaičius : 252
Įstojau : 2012-09-29

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by Caroline Mikaelson on Št. 09 27, 2014 2:55 pm

{Dar prieš išeinant iš kambario, kuriame ji ruošėsi savo ir Klauso šventei, brolis jai pasakė tai, ko ji nesitikėjo. Gaila, tačiau nespėjusi atsakyti į nieką, ji tai pasiliko po šventės, mat niekaip nesugebėtų praleisti pro ausis brolio gyvenimo. Sunku būtų nusakyti kaip jautėsi mergina žengdama pirmuosius žingsnius link altoriaus. Faktas, ji buvo be galo laiminga, juk pagaliau turėjo viską, ko taip troško. Mylimas ir mylintis vyras, sūnus (kurio kaip tyčia šventėje nesimatė), dėl kurio galėtų paaukoti viską, brolis, asmuo jos gyvenime užėmęs, užimantis ir visada užimsęs viena iš svarbiausių vietų, draugai kitaip dar įvardinami antraja šeima. Visi jai artimiausi žmonės buvo toje pačioje vietoje, kad kartu su ja paminėtų vieną iš svarbiausių, laimingiausių dienų merginos gyvenime. Karolina net neatkreipė dėmesio į tai, kad poros yra sustojusios visai kitaip nei ji norėjo, trūko kelių žmonių, tačiau dabar ji to nematė, o juk žinantiems Lanter šviesiaplaukę turėtų būti ne paslaptis, kad jei kas nors vyksta ne pagal jos sukurtą planą, mergina gali užsiplieksti. Kartu su laimės jausmu buvo ir nemenkas jauduliukas. Keista, juk su Mikaelsonu ji jau gyveno ne vieną dieną, turėjo sūnų. Jie jau buvo šeima, tiesiog turėjo skirtingas pavardes. Tačiau dabar ji jautėsi lyg tai būtų užtvirtinimas viso to, ką jau turi. Atvesta brolio, pasuka akis į jo puse. Akyse buvo galima įžvelgti besikaupiančias laimės ašaras} – Kitaip ir būti negalėjo. Ačiū, kad šiandien esi kartu su manimi, man tai labai svarbu, broli. – {Užgrojus muzikai, kartu su Metu ji žengė rožių žiedlapiais išklotu keliu. Šviesias akis nukreipdama tiesiai, ji matė savo vyrą ir kaip tik tą akimirką jos veide vėl atsirado nuoširdumu spindinti šypsena. Karolina buvo kaip niekada tikra savo sprendimu ištekėti. Jai nebuvo svarbu, kad Klausas buvo pagarsėjęs kaip pats žiauriausias hibridas, monstras neturintis jausmų ir pasitenkintantis tuo, kad geba griauti viską aplinkui. Taip, ji puikiai žinojo kas jis per vienas, ji žinojo jo praeitį, veiksmus, tačiau atvirkščiai nei visi aplinkiniai būsimoji Mikaelson turėjo galimybę pažinti šį vyrą kitu kampu, pažinti jį tokį, kokio niekas nėra jo matęs. Karolina mylėjo Klausą ir svarbiausia, jos jausmai buvo tyri. Tai nebuvo nei paslaptinga priklausomybė, nei kerai, nei dar kažkas nepaaiškinamo. Tuo labiau, jis versdavo ją jaustis taip, kaip jos neprivertė joks kitas vyras. Pagaliau sustojusi priešais savo vyrą, Lanter akimirkai nekaltai nuleidžia akis taip primindama mažą drovią mergaitę. Kuomet žvilgsnis vėl sugrįžta ties Mikaelsonu veidu, ji nepasako nieko, mat viskas kas yra svarbu, atsispindėjo merginos veide}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 326
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by Qetsiyah Bennett on Št. 09 27, 2014 3:30 pm

*Viskas klostėsi būtent taip, kaip ji norėjo, nebuvo praleista net pati menkiausia raganos žaidimo detalė. Iš pradžių smūgis buvo smogtas vieniems dalyviams, o dabar atėjo eilė kitiems, pagrindiniams. Visi likę vestuvėse dalyvaujantys asmenys buvo kalti tik dėl to, kad nusprendė dalyvauti originaliojo ir jaunos vampyrės šventėje arba pasirodė ne tinkamu laiku netinkamoje vietoje. Kaip bepaskukus, raganai jų likimai nebuvo reikšmingi, todėl ir galvos sukti nebuvo dėl ko. Susidūrus jos ir Argent žvilgniams, merginos veide atsirado bauginančiai miela šypsena. Pasinaudodama proga, kad stovi nuošaliau visų, o ir vizualiai yra neatpažįstama, iš juodų kelnių kišenės ištraukia nedidelį, tačiau įmantriai atrodantį seną durklą, kuriuo aštriuoju galu perbraukia sau per delną. Pasirodžius kraujui, ji sumerkia akis, stipriai suspaudžia kumštį, leisdama kraujo lašams nukristi tiesiai ant seno popieriaus lapo, kuris savo išvaizda labiau priminė neaiškiu raštu aprašytą, apiplyšusį papirusą. Šnabždėdama mirusia kalba žodžius, taip užmeta burtą ant didžiosios dalies Los Andželo miesto. Burtažodis neatneša jokios žalos žmonėms, tačiau... iš visų antgamtinių būtybių (nu gerai, beveik visų, raganos neskaičiuokime, savęs juk ji neskriaus ;D) atima bet kokias galias, kurias suteikia magija. Taigi, vilkolakiai, vampyrai, hibridai, raganos ir kiti antgamtiški sutvėrimai tampa paprasčiausi mirtingieji. Ir nors anksčiau Tessa mėgdavo pasimaivyti savo ribų neturinčiomis galiomis, šį kartą ji viską atliko taip, kad į ją nebuvo atkreiptas joks dėmesys. Neveltui ir laiką ji pasirinko tinkamą – akimirką, kuomet žiedus sumainė Klausas su Karolina. Įvykdydama dar vieną žaidimo etapą, patenkinta atmerkia akis, o daiktus tvarkingai paslepia ten, kur nei vienas nesugalvotų ieškoti. Šį kartą atsistodama labiau matomoje vietoje, pasistengia išlikti neutrali, tad įsimaišo tarp svečių *

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Qetsiyah Bennett

I'm paranoid, crazy, and that's working out just fine.


Pranešimų skaičius : 64
Įstojau : 2013-10-20
Amžius : 27
Miestas : Los Andželas
Draugai : Nepasitiki niekuo
Rūšis : Ragana / Keliautoja
Darbo paskirtis : Žolininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=p7Bc4pjMPiA

Atgal į viršų Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by Klaus Mikaelson on Št. 09 27, 2014 4:49 pm

Prisiminimai apie tai kas vyko atrodo mažiau nei prieš penkiolika minučių, pyktis, kuris buvo užvaldęs kiekvieną originaliojo hibrido kūno dalelę, išgaravo su lyg ta akimirka, kuomet priešais atsiveriančiam vaizde, pasirodė jo būsimos žmonos vaizdas. Ji buvo nuostabi, tikriausiai šiai moteriai nereikia nieko, kad ji pakerėtu kiekvieno, pro šalį einančio emocinę būseną. Tačiau ji priklausė jam, savo valia, savo pareikštu noru, ji buvo jo. Šypsena, kurią originalusis stengėsi sulaikyti, galiausiai pasirodė esanti nesuvaldoma. Tas vaizdas, kuomet trūko visai nebe daug, iki tos akimirkos, kuomet jis pagaliau galės ją paliesti, jaudino. Staigiai užliejęs ramybės, bei palaimos jausmas, vertė jį neatitraukti žvilgsnio nuo savo būsimos žmonos. Jis net nesąmoningai linktelėjo kelis kartus galva, tarytum sau pačiam atsakydamas į klausimą "ar tai iš tiesų realu?". Ši moteris, nuo pat pirmosios jų pažinties dienos, buvo tai, ko jis troško labiausiai. Ir žinoma, negana to, kad jis pats ne vieną kartą išstūmė šviesiaplaukę iš savo gyvenimo, niekuomet neišdavė savo noro, siekti jos, būti su ja. Tikriausiai per visus tūkstantį su viršumi metų, kuomet jis gyveno skirtinguose epochose, jis nematė nieko nuostabesnio nei ji. Taip, galima pasakyti kad po to, kai jie vėl tapo pora, kai ji tapo nemirtinga, kartu atsimindama viską, kas juos siejo ankščiau, jie paskubėjo. Gyvenimas kartu, sūnaus gimimas, viskas vyko taip staigiai... Ir net tos pačios vedybos, nemirtingiems atrodė skubotos. Bet iš kitos pusės žvelgiant, koks skirtumas kuomet tai nutiktu, kai geriau nei ką kitą, žinai kad nori praleisti savo gyvenimą su priešais esančiu žmogumi, iki paskutinio atodūsio. Taip, kad ir kaip tai drastiškai ir vizualiai neapgalvotai skambėtu, jis ketino būti paskutiniu jos vyru. Stengdamasis subalansuoti savo kvėpavimo tempą, kažkuriuo metu, žengė žingsnį į priekį, taip nesąmoningai parodydamas kad labai nekantrauja. Originaliosios šeimos atstovams santuoka visuomet atrodė labai rimtu žingsniu, ant tiek rimtu, kad net sunkiausiais laikais, apie skyrybas nebuvo net pagalvojama. Tai buvo tai, kas turėjo tęstis iki pat tos akimirkos, kai abu apleistu pasaulį. Ir būtent taip ir nutiktu, nes kad ir kaip be pasukus, būtent hibrido kraujas privertė Caroline sustojusią širdį vėl imti plakti. Prabėgo dar kelios sekundės, ir jis pagaliau gavo tą unikalią progą, paskutinį kartą suimti savo sužadėtinės ranką. Jo veide pasirodė nuoširdi, plati šypsena, kuri bemat pradingo, kuomet šviesiaplaukės brolis juokais mestelėjo jam grasinimą: - Taip, žinoma. - Tas menkas komentaras, ir jis nesugebėdamas susilaikyti, išlaukti kol bus pasakyta kad tai padaryti leistina, vogte atsiėmė iš Caroline bučinį. Ir tuomet kai atsitraukė, linktelėjo: - Atleisk, tu atrodai taip nuostabiai, kad man sunku valdytis. - Jis linktelėjo, ir kaip mat nusprendė kad daugiau nebėra verta gaišti laiko, tuo labiau kad specialiai šiai progai pasamdytas kunikas, jau nekantravo, bei tai išreiškė pasikartojančiu krenkšėjimu. Jis pasisuko į altoriaus pusę, taip ir nepaleisdamas savo būsimos žmonos rankos. Vogčia jis dar kelis kartus dirstelėdavo į jos pusę, kuomet kunigas skaitė savo pamokslą, kuris reiškė tai, kad su kiekvienu jo tariamu žodžiu, jie vis labiau artėjo iki tos dalies, kuomet abiejų lūpomis bus pasakyta "taip". Ceremonija neatrodė varginanti, tuo labiau kad kiekvienas iš dalyvaujančių žinojo, kad jei tai bus įteisinta, tuomet pagal visas įmanomas taisykles ir tradicijas. Su laiku buvo pasiekta klausiamosios dalies, ir abu (tikiuosi) sutiko prisiekti amžinais jausmais, vienas kito atžvilgiu, kol mirtis jų neišskirs. Likusios svarbios tradicijos buvo atliktos, bei kunigas džiaugsmingai paliepė jaunuosius apsikeisti žiedais. Originaliojo rankos pastebimai drebėjo, kuomet jis prabangų žiedą movė ant savo, jau žmonos, piršto. Tuomet buvo pranešta, kad jie yra skelbiami ponu ir ponia Mikaelson. Ir vėlgi, neatlaikydamas įtampos, jis prisitraukė savo mylimą moterį arčiau savęs, atsiimdamas taip trokštamą bučinį. Ir nors jiems iš šono likęs kunigas dar stengėsi pasakyti kad per anksti, galiausiai mostelėjo ranka, suprasdamas kad pastangos yra beviltiškos. Pasipylė plojimai, ir net šis trukdys, neleido jam pirmam nutraukti to fizinio, bei emocinio kontakto. Ką jau kalbėti apie tai, kad jis net nepajuto, kad kaip tik tuo metu ant visų čia esančių buvo mestas destruktyvus burtas, kuris vienu ar kitu atveju turėjo sugriauti ne vieno asmens likimą.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by Katherine Pierce on Sk. 09 28, 2014 12:20 pm

*Nieko nuostabaus, kad Katherine visuomet nemėgo savo antrininkės. Atsižvelgiant į tai, kokį nuobodų gyvenimą pastarajai teko gyventi, vertė neseniai originaliosios statusą įgavusiai moteriai bent iš dalies pasigailėti Gilbert. Ceremonija kad ir kaip graudžiai maloniai atrodė aplinkiniams, Katherine kėlė tik koktumo jausmą. O tai paslėpti sekėsi ypatingai sunkiai. Todėl, stengdamasi būti kaip galima įtikinamesne, ji buvo paslėpusi abi savo rankas už nugaros, bei suleidusi nagus į delnus. Tai vertė jos veidui įgauti liūdną išraišką, tokią kokia tiktu Gilbert, jei ji būtu priversta stebėti visą šį maskaradą. Neišleisdama ne vieno garso, ji tvarkingai atlaikė ceremoniją, ir kaip tik laiku atitraukdama rankas nuo savo užnugario, kelis kartus suplojo delnais, bukai pakartodama tai, ką darė dauguma. Ir kuomet atsirado pati tinkamiausia proga, pasprukti iš šios vietos, ji žengė žingsnį į šoną, atsitiktinai susitrenkdama su Caroline broliu. Nesivargindama net pakelti savo akių, ji specialiai, veidmainiaudama, bei stengdamasi iš savęs išspausti kaip galima graudžiau skambantį balsą, prabilo* - Atleisk, man reikia pasipudruoti nosytę. Ši ceremonija buvo ant tiek graži, kad... Man tiesiog reikia suimti save į rankas. Netrūkus prisijungsiu prie visų. Caroline, ji atrodo tokia švytinti... - *Kaip mat atsitraukdama nuo jauno vampyro, Katherine užvertė savo tamsias akis, susigrąžindama savo veidui jai tinkančią, pašaipią išraišką. Tai liko nepastebėta, todėl ji kaip galima greičiau, suskubo pradingti iš aplinkinių akiračio. Kone prabėgdama pro Qetsiyah Bennett, kuri kaip tik tuo metu metė burtą, kuris davė pradžią tam, kas vien pagalvojus apie burto esmę, kėlė šiurpą. Katherine aišku neatkreipė į ją savo dėmesio, mat buvo sudominta labiau savo užduotimi čia, kuriai turėjo ne tiek daug laiko, kiek norėjo*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
u're not going to stop
I apologize if I seem rattled. Circumstances have changed suddenly, and I had to adjust. (She sits on the bed.) Mind control is a necessary evil. You see, I need a werewolf, and I've lost the one that I had. Now, tell me what you're going to do to help me get a new one?

2016-tų metų geidžiamiausias personažas. Woooohoooo!

Katherine Pierce

I'm the only non bitter person at this bitter ball.


Pranešimų skaičius : 2643
Įstojau : 2013-04-10
Miestas : Čikaga / Manhetenas
Meilė : I DON'T DO love
Draugai : Andrea Argent
Rūšis : Originali vampyrė (19/538)

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=ZXcAh3XDtDY

Atgal į viršų Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by Caroline Mikaelson on Sk. 09 28, 2014 3:58 pm

{Ji jautėsi lyg pasakoje, kurioje po visų juodų gyvenimo tarpsnių pagrindinė herojė pagaliau užsitarnavo sau skirtą laimingą pabaigą. Viskas buvo idealu, taip, kaip ir turėjo būti, kaip buvo nupiešta jos fantazijoje, kurią su kaupu pavyko realizuoti. Atrodė, jog šią akimirką niekas nėra pajėgus sugriauti. Merginos būsena atsispindėjo akyse, šypsena kupina nuoširdumo švietė skaisčiame vampyrės veide, kuomet ji maloniai priėmė pirmąjį bučkį iš tuo metinio būsimojo vyro. Kuomet jų rankos susilietė, nuleisdama žvilgsnį į šį kontaktą, mergina  tik stipriau spustelėjo vyro delną, bei pagaliau nukreipė akis tiesiai. Šis vyras jai suteikė tokį tvirtumo jausmą, kad moteris nejautė jokių dvejonių žengdama tokį svarbų žingsnį savame gyvenime. Ji žinojo ko nori ir dabar tai turėjo, o jaučiame vidinė pilnatvė tiesiog spindėjo. Susikaupdama ceremonijai, ji pagaliau ištarė taip, sutikdama visam laikui tapti ponia Mikaelson. Momentas, kuomet priėmė žiedą iš Klauso, jos veide dar kartą iššaukė šypseną. Jai vis dar buvo keista matyti drebančias bebaimio vyro rankas, kuomet šis užmovė jai ant piršto vestuvinį žiedą. Kuomet atėjo laikas jai padaryti tą patį, pirmiausia kilstelėdama akis į vyro veidą, norėdama matyti jo reakcijas, įteikia ir jam skirtą papuošalą simbolizuojantį judviejų jausmus. Ir kuomet kunigas galutinai įteisina santuoką, paskelbdamas juos vyru ir žmona, su didžiausiu malonumu atsakydama į savo teisėto vyro bučinį, gracingai abejomis rankomis apkabina jį aplink kaklą, delne vis dar išlaikydama rafinuotai atrodančią rožių puokštę. Net po tiek laiko, atrodė, kad šis vyras priverčią ją kiekvieną dieną įsimylėti jį vis iš naujo. Pirmoji nutraukusi bučinį, tačiau išlaikydama artumą, leidžia judviejų kaktoms švelniai susidurti} – Apsišarvuok geležine kantrybe, pone Mikaelsonai, nes dabar mane, kaip savo teisėtą žmoną, turėsi tverti visą amžinybę. Ir perspėju, lengva nebus. – {Žaismingai kilstelėdama abu antakius, veide vėl išplešia šypsena, kol galiausiai apdovanoja savo vyra dar vienu bučiniu į lūpas}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 326
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by Qetsiyah Bennett on Kv. 10 02, 2014 2:51 pm

*Vestuvės buvo gražios, o abu sutuoktiniai atrodė laimingi, juk kitaip ir būti negalėjo, tačiau... naivu manyti, kad viskas užsibaigs džiaugsminga gaida, kuomet į visą šį paradą yra įsimaišiusi Bennett keliautoja. Smulki įžanga jau buvo padaryta: iš nemirtingųjų buvo atimtos visos antgamtinės galios, tad jie tapo paprasčiausiais nieko neišsiskiriančiais iš aplinkos žmonėmis. Bet ir tai nebuvo žaidimo pabaiga. Kuomet visi arba dauguma sueina į prabangaus dvaro vidų, staiga pasijaučia stiprus požeminis smūgis. Stalai, kėdės, kiti baldai, visi daiktai ne iš šio, nei iš to pradėjo drebėti, kol galiausiai viskas krito, dužo, lūžo. Lyg iš niekur nieko prasidėjęs stiprus žemės drebėjimas pradėjo griauti viską aplinkui, kelti paniką tarp susirinkusių. Lyg to būtų maža, ten kur buvo išėjimas, dideliu greičiu pradėjo skilti žemė, palikdama didžiulią prarają, kuri atskyrė Mikaelsonų namus, teritoriją nuo kitos aplinkos, taip užtverdama išėjimą bei įkalindama visus viename plote. Žemė nenustojo drebėjusi, medžiai, didžiulės vestuvėms paruošto dekoracijos lūžo ir krito kliūdydamos šventės svečius. Pakilo stiprus vėjas, kuris iš vienos pusės į kitą pradėjo nešioti įvairius daiktus, oras staiga aptemo, tapo tamsu. Atrodo pati gamta buvo prieš originaliojo hibrido ir šviesiaplaukės vampyrės sąjunga ir tai išreiškė būtent tokiu būdu. Nesusipratimas, panika, kuri tikriausiai atsispinėjo svečių veide raganai kėlė pasitenkinimą, buvo smagu matyti, kaip save įvardinantys visagaliais padarai negalėjo išsigelbėti pasitelkiant savo antgamtiškus sugebėjimus. Aišku, nenorėdama įsiduoti, o realiai ir pačiai atstovėti lyg nepaliestai tokiomis aplinkybėmis būtų per daug keista, sureaguodama į visą veiksmą, nesugeba tvirtai išstivėti ant kojų, tad sukrenta ant žemės ir kaip specialiai tiesiai į sudužusių taurių, indų masę. Atremdama rankas į šukes, kurios švelnios merginos odoje jau spėjo palikti krauju paženklintas žymes, ji bandė stotis. Vizualiai tyros išvaizdos keliautojos veide atsispindėjo baimė, sutrikimas. Ji išliko susigūžusi, tuo pačiu dar bandydama žvilgsniu “sugaudyti” kokią nors saugesnę vietą, kad galėtų pasislėpti*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Qetsiyah Bennett

I'm paranoid, crazy, and that's working out just fine.


Pranešimų skaičius : 64
Įstojau : 2013-10-20
Amžius : 27
Miestas : Los Andželas
Draugai : Nepasitiki niekuo
Rūšis : Ragana / Keliautoja
Darbo paskirtis : Žolininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=p7Bc4pjMPiA

Atgal į viršų Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by Klaus Mikaelson on Pir. 10 06, 2014 4:09 am

Įvykiams užėmus vietą akivaizdžiai kruopščiai restauruoto namo viduje, šventėms savininkams buvo pasiūlytas pirmasis šokis, ir kuomet Niklaus Mikaelson ištiesė savo ranką į dabar jau oficialiai, savo žmonos pusę, jo veide aiškiai spinduliavo tokia išraišką, kuri leido suprasti, kad būtent šia akimirka, jis jau buvo pasiekęs iš gyvenimo viską, ko tik galėjo trokšti. Jos liaunas kūnas buvo pritrauktas prie originaliojo hibrido, kuomet abu atsidavė klasikinei pirmo šokio melodijai. Ji buvo dar niekur negirdėta, atrodo nauja, tačiau tuo pačiu metu dvelkianti tais laikais, kuomet savo gyvenimo džiaugsmais su pasauliu dalinosi Bachas ar Mocartas. Veide išlaikydamas atitinkamai malonią išraišką, jis dar kartą palinko prie savo žmonos, atimdamas iš jos lengvą bučinį. Buvo aišku kaip dieną, jis negalėjo nuo jos atitraukti savęs, ji buvo viskas, ko šis troško iš gyvenimo, ir dabar, ji buvo jo visomis įmanomomis prasmėmis. Sukdamas jos lengvą kūnelį ratų, jis iš karto pajuto pirmą žemę sudrebinusią bangą. Sustodamas, hibridas kaip mat nukreipė žvilgsnį į likusius asmenis, norėdamas įsitikinti tuo, kad viso labo nenukrito kokia nors kolona. Ir akimirka, kuomet šis suvokė kad girdi, o ir mato prasčiau, nei prieš tai, prasižiojo, atrodo ketindamas kažką svarbaus pasakyti. Bet kuomet pasijuto visągriaunanti antra banga, viskas ėmė byrėti aplinkui. Lubos, kurios savaime neatlaikiusios spaudimo, skilo, ir to pasekoje, labai sunkus, senovinis šviestumas ėmė kristi tiesiai ant ką tik žiedus sumainiusių asmenų. Trauktis nelabai buvo kur, todėl nuspręsdamas visą smūgį priimti ant savęs, jis tik spėjo, prispausti Catoline, palenkdamas ją apačion, o pats tuo tarpu, susikuprindamas, ir kaip galima saugiau savimi uždengdamas jos kūną. Smūgis, kuris akimirksniu sulaužė kelis šonkaulius, ir šiek tiek suskaldė stuburo slankstelius, privertė jį imti garsiai šnopuoti. Akys buvo stipriai sumerktos, kaip tik tuo metu, kai kažkuriam laikui viskas nutilo. Buvo girdėti tik pavieniai klyksmai, todėl jis, dar neatsimerkdamas, mat jautė didžiulį skausmą, ir tai kaip be pasukus, padėjo, užklausė: - Caroline, ar nesusižeidei?!

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by Caroline Mikaelson on Tr. 10 08, 2014 3:24 pm

{Neskaitant to, kad įprastai šviesiaplaukė vampyrė yra labai pastabi, pro jos akis, jutimus nebūna niekas nepastebėta, tačiau ne šį kartą. Ji tiek įsijautė į vieną iš laimingiausių savo gyvenime akimirkų, kad net nepastebėjo to, kad visos galios, suteiktos vampyrizmo staiga be jokios priežasties išgaravo. Akimirka, kurioje buvo įstrigusi mergina buvo ant tiek kupina emocijų, jog buvo sunku, o realiai net nenorima galvoti apie ką nors kitą kaip tik šį momentą. Bet, juk viskas buvo per daug gerai, kad būtų tiesa. Pirmasis drebėjimas privertė merginą sunerimti. Suraukdama antakius, ji sustoja suktis pagal muzikos ritmą, įtartinai nužvelgdama aplinką. Tačiau antrasis, kuris neleido lengvai įsilaikyti ant kojų, privertė ją stipriau įsikibti į savo teisėto vyro pečius. Keista, bet ji nebegalėjo pasigirti ta greita reakcija, kurią pasižymėdavo anksčiau, visi jutimai buvo tokie silpni... žmogiški. Karolina tik pajuto vyro rankas ant savęs, stiprų požeminį smūgį ir staiga atsirasdama Klauso glėbį, ji jau gulėjo ant grindų, prispausta didžiulio, neaišku kiek sveriančio šviestuvo. Ir nors Mikaelsonas priėmė daug didesnį smūgį sau, merginai vis tiek nepavyko pilnai iššsisukti. Kritimo metu, stipriai susidūrusi su kietu grindiniu, sunkiai pramerkia akis. Vaizdas buvo susiliejęs, blankus, o ausyse buvo susimaišę garsai, kol galiausiai aidus nubaidęs artimo vyro balsas pasidarė ryškesnis už kitus. Neigiamai supurtydama galvą, lyg tai padėtų jai atsigauti, pridusintu balsu taria} – Gyva, tačiau prisiekiu, kas už tai atsakingas toks nebus... – {Jausdama kaip jos veidu prabėga kraujas, palikdamas raudoną žymę sumerkia akis, mat galvos svaigimas, užimas, vertė prarasti blaivią mąstyseną. Tačiau laikydamasi iš paskutiniųjų, pasistengia sujudėti, bei tuo pačiu užčiuopti vyro ranką, taip instinktyviai įsitikinti, kad jam viskas gerai} – Kaip tu? Prašau, pasakyk, kad viskas gerai. Nesuprantu kas čia įvyko. Kodėl nei vienas iš mūsų nepajuto to. - {Jausdama tiek fiziškai, tiek dvasiškai labai silpnai, nerami, mat tiki, kad viskas nepasibaigs tik šiuo įvykiu, pasistengia dar kartą krėstelėti galvą} -  Klausai, kalbėk su manim. - {Galiausiai... dėka savo vyro, mergina išsisuko minimaliais, gyvybei nepavojingais sužalojimais. Tačiau, jei istorija pasibaigtų būtent taip, būtų per daug gražu, jei tai būtų tiesa. Taigi, kažkaip, tikriausiai vyro bei kitų pagalba išlindusi iš užgriuvusio šviestuvo, kartu su visais iš paskutiniųjų stengėsi ištrūkti iš griuvėsiais dvelkiančio dvaro. Buvo be galo sunku, keista, mat šviesiaplaukė vampyrė buvo taip pripratusi prie nemirtingumo suteikiamos jėgos, kad visas žmogiškas silpnumas stūmė į neviltį. Viskas, kas anksčiau buvo lengva, tapo sunku, sužalojimai negijo, o Klauso žaizdos dar labiau kėlė baimę. Aišku, ji nepasidavė ir nors jautėsi tiek fiziškai, tiek emociškai silpna, nepasidavė ir toliau stengėsi daryti viską, kas padėtų tiek jai, tiek jos artimiausiems išeiti iš čia gyviems. Mergina net nenutuokė kas išprovokavo galių netekimą ir šią gamtos stichija. Akivaizdu, priešų buvo daug, raganų, nemėgstančių Mikaelsonų ypač, tačiau ta vienintelė, kuri labiausiai kėlė pavojų, buvo negyva. Na, bent jau taip visi manė. Iš prigimties būdama nepiktybiška, o geranoriška asmenybė, Karolina stengėsi padėti visiems, kuriems šiuo metu reikėjo pagalbos. Ir štai, vienam iš darbuotojų, kuris atrodė, gana nemenkai sužeistas, mergina nusprendė ištiesti pagalbos ranką, suteikti pirmąją pagalbą. Ji net nenutuokė, kad toks gestas prives ją prie nelaukto posūkio. Priėjusi prie sužeisto jauno vaikinuko, ji pasistengė uždengti gilų sužeidimą ir kuomet atsistojo tam, kad atsitraukti, labai staigiu judesiu vaikinukas atliko tokį patį veiksmą. Merginai vos spėjus atsukti jam nugarą, šis išsitraukė peilį bei staigiu mostu perrėžė šviesiaplaukei nuotakai gerklę. Akivaizdu, paprastas, niekuo dėtas žmogus nebūtų taip pasielgęs, vadinasi ir šis žiaurus veiksmas buvo išprovokuotas raganos užkalbėjimo. Tai buvo pamoka Klausui, kad šis žinotų, kad jo priešai, tiksliau vienas iš jų jo nepamiršo ir originalusis turi būti be galo atidus žiūrėdamas kam mėto grasinimus. Mat atoveiksmiai gali atsisukti, o ir atsisuko prieš jį patį. Nespėdama net sureaguoti į tai, kaip jai vienu mostu yra perėžiama gerklė, Karolina tik pajaučia, kad nebegali kvepuoti, o vietoje to, pradeda springti savo pačios krauju. Abejomis rankomis susiimdama už gilaus įpjovimo, lyg besąlygiškai bandytų sustabdyti plūstantį kraujavimą, akis tesugeba nukreipti tiesiai, kur matosi jos vyro vaizdas. Kojos pradėjo linkti savaime, kol akimirkos bėgyje mergina sukrenta ant grindinio, kuris netrukus nusidažo krauju. Viskas pradėjo slysti iš rankų. Gyvenimas, kuris pagaliau merginai tapo idealus, išgaravo. Ji gavo mylimą vyrą, sūnų, turėjo tikrų draugų ir pačią gražiausią savo gyvenimo dieną, ji buvo priversta atsisveikinti su gyvenimu tam, kad gautų skaudžią pamoką. Šviesiaplaukės akys palaipsniui užsimerkė, o rankos atsipalaidavo bei nusviro ant žemės kuomet jaunoji išleido paskutinį atodūsį...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 326
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by ATIDUODAMA #10 on Tr. 10 22, 2014 3:40 pm

Atsižvelgiant į labai nemalonią tiesą apie antgamtines būtybes, kurios yra užsitraukusios "nemirtingumo" prakeiksmą būdami techniškai gyvi, po smurtinės mirties, šie privalo pasilikti ten pat, tačiau tuo pačiu metu paralelinėje erdvėje, atlikdami "stebėtojų" vaidmenį. Matydami kaip toliau slenka likusių gyvenimai, bet negalėdami niekaip prisiliesti prie savo buvusio gyvenimo. Stefan Salvatore visuomet buvo ištikimas savo artimiausiems žmonėms, todėl dažniausiai būdavo ten, kur savo laiką leisdavo brolis, kurio dalinai šis negalėjo pakęsti. Matydamas kaip minėto asmens gyvenimas sunkiai eina į priekį, stengėsi atrasti bent minimalią galimybę kaip perduoti šiam žinią, kad trokšta kad šis nenuleistu rankų, bei toliau gyventu dėl savęs. Šiandiena būdamas čia, jis iš šalies tebėjo vienos iš tų žmonių, kuriuos laikė savo draugais, sutuoktuvių ceremoniją, buvo atitinkamai "laimingas", matydamas kad laiminga yra Caroline. Trumpas kontaktas su Branson, taip pat buvo davęs savo vaisius, ir žinodamas tai, kad ji sukasi netoli likusio gyvo jo brolio, suteikė šiek tiek vilties. Ceremonija buvo graži, o ir čia susirinkę žmonės vizualiai džiaugėsi dėl žingsnio, kurį nusprendė žengti Mikaelson šeima. Apmaudu, kad viskas kas vyko toliau, nebuvo taip gražu, kaip kad prieš tai. Jausdamas pareigą pasilikti čia, jis stengėsi maištauti, perspėti gyvuosius apie gręsiantį pavojų, gaila, bet viskas buvo veltui. Bei akimirka, kuomet Caroline kūnas sukrito ant šalto grindinio, o jos siela pagal visoms antgamtinėms nustatytą scenarijų, atsidūrė toliau nuo kūno, Salvatore, kaip mat pasirodė jai už nugaros, specialiai trūktelėdamas ją į savo pusę, bei priversdamas pasisukti nugara į vaizdą, kuris buvo tragiškas. Šviesiaplaukės kūnas buvo "paskendęs" savame kraujyje, ir tai buvo tas vaizdas, kurio merginai matyti nereikėjo. Prispausdamas nuotaką prie savęs, uždėjo vienos iš savo rankų delną, jai ant viršugalvio: - Nežiūrėk, eime, tau nereikia viso to matyti. Patikėk manimi, pats buvau priverstas praeiti visą šį kelią, ir jis sukelia tik skausmo, nieko daugiau. Eime. Aš būsiu su tavimi, bet su sąlyga kad būsime toliau nuo šios vietos.

ATIDUODAMA #10
laikinai atvykęs į niujorką

Pranešimų skaičius : 118
Įstojau : 2012-09-27

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by Dean Winchester on Pen. 10 24, 2014 12:06 pm

Visiškai nereaguodamas į tai, kas vyko aplinkui, kuomet buvo prasidėjusi šventinė ceremonija, ilgą laiką laikė nudelbęs akis į savo rankas, bandydamas mintyse perbėgti per visus savo gyvenimo įvykius, apsvarstant tas galimybes, kad jis ir pats kelis kartus turėjo žengti tokį patį žingsnį, kurį šiandiena drąsiai į priekį žengė vienas iš originaliosios šeimos. Pasakyti kad Winchester šeimos gyvenimas buvo komplikuotas, būtu tas pats, kas nepasakyti nieko. Šiais laikais vykstantys karai, tai kas vadinama "lazdos perlenkimu", yra tik gėlės palyginus su tuo, kaip buvo susiklostęs šio asmens gyvenimas. Nieko nuostabaus, kad kažkuriuo metu jis pas "pagavo" save prie to, kad įgavo polinkį alkoholiui, nejausdamas net jo skonio, ar malonaus apsvaigimo poveikio. Jo brolis, tas kurį jis buvo pasižadėjęs saugoti nuo viso blogio, galiausiai atsidūrė psichiatrinio profilio klinikoje. Ir kaip visą tai galima būtu pakeisti? Niekaip. Galvos linktelėjimu, kuris vizualiai buvo net nepastebimas, jis galiausiai mintyse tarė tai, kam pritarė šio kūnas. Reikėjo nešti savo užpakalį kaip galima toliau nuo šios vietos, ir pasirinkus lengviausią variantą, pasikeitus tapatybę, gyvenimą pradėti nuo balto lapo. Pamirštant tai, kad kelerius metus, diena iš dienos tiek jo kūnas, tiek jo dvasia buvo varomi į neviltį, skausmą ir panašias neigiamas emocijas. Galu gale, net paskutinis kartas kuomet jis matė savo paties gyvenimo "meilę", ji buvo užkasta po žeme, ir turėjo ne daugiau nei kelias minutes, kad išsikrapštyti, kuomet jis nežinodamas net vietos, kur ši galėtu būti, buvo mažiausiai už valandos laiko nuo reikiamos vietos. Įstumtas į poziciją, kuomet buvo nepajėgus pasipriešinti savo priešams, jis tiesiogine to žodžio prasme, prarado visiškai viską. Ir tai kad jis atvykdamas paskui Katherine, vien tik dėl savo automobilio, buvo dar viena klaida, kuriai jis ryžosi. Reikėjo likti savame taškę, ir nesijudinti ten, kur absoliučiai viskas priminė nemalonią praeitį. Tačiau negalima pasakyti kad viskas, kas nutiko jo gyvenime, turėjo tik neigiamą poveikį. Nes kad ir kaip be pasukus, su laiku, su visais tais išbandymais, kuriuos jam parūpindavo ne vien tik antgamtinės būtybės, bet ir samdomi sadistai, jis įgavo labai didelę fizinę ištvermę. Todėl, nieko nuostabaus, kad kuomet pati gamta pasipriešino šiandienos susirinkusių asmenų šventei, priešingai nei paniką keliantys asmenys, Winchester išliko pakankamai ramus. Negana to, jis kaip tik stengėsi racionaliai atsižvelgti į tai, kokios yra galimybės iš čia išsikrapštyti. Ir kuomet šiam kartui nerado nieko, žvilgsniu užkliuvo už tamsiaplaukės, kuri buvo sukritusi toliau nuo visų. Kone prišokdamas prie nukentėjusios, Qetsiyah Bennett, šis kaip mat pakankamai stipriai suėmė moterį už pečių, priversdamas pažvelgti į savo pusę: - Ei, ar esi sunkiai sužeista? - Trumpam pasukdamas akis į vaizdą sau už nugaros, laikui sumerkė akis, mat nebuvo taip arti, kad pasipriešinti tam, kas nutiko su nuotaka. Neigiamai supurtydamas galvą, jis vėl nukreipė akis į padavėjos drabužiais pasidabinusią merginą: - Eime, likti po lūžtančiu stogu, dabar yra labiausiai nesaugi vieta. Eime eime, kabinkis į mano parankę.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

"Psychopathy is like sunlight. Overexposure can hasten one’s demise in grotesque, carcinogenic fashion. But regulated exposure at controlled and optimal levels can have a significant positive impact on well-being and quality of life".

Dean Winchester

without your power, you're basically just a baby in trench coat.


Pranešimų skaičius : 1439
Įstojau : 2012-09-29
Amžius : 38
Miestas : Konektikutas
Meilė : Cassidy Argent
Draugai : Sebastian Redford
Rūšis : Medžiotojas
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://youtu.be/TEso8QeMvGw

Atgal į viršų Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by Caroline Mikaelson on Pen. 10 24, 2014 3:21 pm

{Vos tik jaunos vampyrės siela atsiskiria nuo kūno, ne iš karto susigaudydama kas įvyko lieka šoko būsenos. Šviesios akys buvo nukreiptos į save pačią, negyvą sukritusią ant šaltų grindų. Vaizdas buvo kraupus, tačiau jai vis dar atrodė, kad netrukus, kokių kelių minučių bėgyje ji vėl bus gyva ir su saviškiais bandys kapstytis iš eilinio pavojaus. Protas atsisakė priimti faktą, kad gyvenimas turėjęs trukti amžinai, nelauktai sustojo, atimdamas iš jos viską, ko ji taip troško. Neigiamai supurtydama galvą, lyg nuvydama neigiamas mintis šalin, mergina stipriai sumerkia akis, instinktyviai suspausdama kumščius. Jai atrodė, kad jei dabar greitai atsimerks, ji vėl bus gyva, savam kūne. Deja. Vos tik pramerkia akis, nepasikeitė niekas. Ji vis dar matė save negyva, kitų reakcijas iš šalies. Iš vidaus pradėdama drebėti, staiga pajunta truktelėjimą ir kuomet atsisuka į artimą draugą, akimirksiu atsako į apkabinimą prisiglausdama taip, lyg būtų mažoji sesuo vyresniojo brolio glėbyje. Faktas, kad ji mato, jaučia Stefaną, draugą, kuris buvo miręs reiškė tik vieną dalyką, ji taip pat yra negyva. Pagaliau protas pradėjo priimti šią informaciją} – Prašau, pasakyk, kad tai, jog matau tave dabar, nereiškia, kad kelio atgal nėra? Stefanai, kad ir kaip man tavęs trūksta, dar nelaikas. Aš nepasiruošusi. Tik ne dabar.  – {Nors atrodo, jog išeities iš padėties nėra, sumerkusi akis, rankomis įsikabina į vyro viršutinį drabužį dengiantį pečius. Karolina niekada nebuvo ta, kuri iš karto pasiduoda plaukti pagal srovę. Mergina visada priešindavosi, ir nors nematydavo išeities, bandydavo ją atrasti vis tiek} – Ne. Mes negalime išeiti dabar. Reikia kažką daryti, negalime jų palikti taip. Galiausiai, pamatysi, Klausas ras būdą kaip sugrąžinti mus abu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 326
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: PRIVATUS NAMO SODAS

Rašyti by Sponsored content Today at 5:04 pm


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 23 Previous  1, 2, 3  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume