SVEČIŲ KAMBARYS #01

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

SVEČIŲ KAMBARYS #01

Rašyti by Olivia Frano on Kv. 04 18, 2013 10:43 am

Svečių kambarys #01.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“It’s like you’re screaming, and no one can hear. You almost feel ashamed. That someone could be that important. That without them, you feel like nothing. No one will ever understand how much it hurts. You feel hopeless; like nothing can save you. And when it’s over, and it’s gone..”

2016 METŲ MOTERIŠKAS PERSONAŽAS - OLIVIA FRANO © UŽ APDOVANOJIMO GRAFIKĄ PRIKLAUSO LAURAI.

Olivia Frano

don't u know that we could be a new beginning, fight til we're winning


Pranešimų skaičius : 1911
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Frank Frano
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Advokatė / Šnipė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #01

Rašyti by Caroline Mikaelson on Št. 08 03, 2013 4:01 am

{Užeidama į vieno iš pasirinktų kambario vidų, po savimi iš karto užtrenkia duris. Jausdamasi be galo keistai, kai nuovargis susimaišo su visomis kitomis ją iš vidaus griaužiančiomis emocijomis, pasiekia lovą. Kuomet akys užkliūna už ko gero atsitiktinai ant šalia lovos esančios nedidelės spintelės palikto peiliuko skirto atplėšti vokams, pasiima į į rankas. Nužvelgdama minėtą objektą, galiausiai viena ranka stipriai suima jį bei negailėdama jėgos pasistengia perbrėžti juo sau delną. Pajausdama dirginantį skausmą, iš karto suraukia antakius bei greitai pameta peiliuką toliau nuo savęs. Stebėdama žaizdą, kurią ką tik pati padarė ir visgi aklai tikėdamasi, kad i greitai susitrauks, nuleidžia akis kuomet supranta, kad vaistas visgi buvo tikras ir jo poveikis nebuvo melas. Jausdamasi silpna, suspaudžia kumštį bei sumerkusi akis "nuvirsta" ant lovos taip ir likdama gulėti su savo mintimis}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 326
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #01

Rašyti by Klaus Mikaelson on Sk. 08 04, 2013 5:58 am

Kuomet baigia savo pokalbį su Lockwood'u, pagaliau pagal žmogaus kvapą, atseka paskui Scarlett, kuri tuo metu jau buvo kambary. Užeidamas į vidų, iš karto perklausia: - Jautiesi geriau? - Krenkštelėdamas, tačiau pilnai neužeidamas į vidų, pratęsia savo mintį: - Aš pasirūpinau tuo kuo žadėjau. Elaidža sutvarkys būtiniausius reikalus, ir susitiks su Elena.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #01

Rašyti by Caroline Mikaelson on Sk. 08 04, 2013 11:32 am

{Kankinama visų įvykių, visų prisiminimų kurie dabar sukasi jos galvoje ir dėl to negalėdama užmigti, visą laiką, kurį dabar teko praleisti vienai, praleido įsistebėjusi į vieną ir tą pačią kambario puošybos detalę. Kuomet jos mintys pasiekia vieną tašką, pakyla nuo lovos. Apsiavusi batus, pilnai atsitraukia nuo baldo, pakeliui pasiimdama švarkelį. Galvodama, kad artimiausiu metu į kambarį niekas neužsuks, o ji turės galimybę nepastebėtai prasmukti lauk ir pabėgti nuo apskritai visų, iš karto atsisuka į tarpdurį esantį vaikiną, kuomet sau už nugaros išgirsta būtent jo žodžius. Dabar vengdama, kad jų abiejų žvilgsniai susidurtų, nuleidžia akis} - Esu tau dėkinga, kad nepalikote Džeremio kūno tose uolose, ir dėl Elenos. Nors pagal viską būtų teisingiausia, kad žinią jai praneščiau aš, net neįsivaizduoju kaip būčiau turėjusi tai padaryti. - {Kuomet neatsitiktinai akis nukreipia į tarpdurį, sujudina lūpas lyg norėdama kažką pasakyti, tačiau nežinodama kaip} - Klausai aš... aš negaliu čia pasilikti, dabar viskas yra kitaip.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 326
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #01

Rašyti by Klaus Mikaelson on Sk. 08 04, 2013 11:43 am

Stebėdamas merginos pakitusią veido išraišką, nuleidžia savo akis, kuomet įsiklauso į jos finalinę repliką. Kažkodėl iš karto nesugebėdamas rasti tinkamų žodžių, dar nepakeldamas akių, o vietoje to giliai įtraukęs oro į savo plaučius, pagaliau pasisako: - Žinai, ypatingai dabar, kai esi žmogus, kai viskas vėl pakito. Aš nenoriu taikstytis prie to, kad kiekvieną kartą kai kas nors nutiks ne pagal tavo planus, norus... Ir tu sugalvosi pabėgti. Nebe lauksiu. Laikas dabar yra per daug svarbus. - Sukandęs dantis, tačiau nepasitraukdamas nuo tarpdurio, pakelia savo akis į merginą, pratęsdamas: - Iš tiesų. Kaip bus, išeisi ar pasiliksi?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #01

Rašyti by Caroline Mikaelson on Sk. 08 04, 2013 12:24 pm

{Vis dar nedrįsdama jam žvelgti į akis, savasias laikydama nuleidusias į išklotas grindis, įsiklauso į kiekvieną ištartą žodį. Šiuo metu būdama pasimetusi ir ko gero dėl to bandydama griebtis lengviausio varianto, neigiamai supurto galvą} - Būtent, Klausai, laikas, kuris akivaizdu dabar yra dar viena kliūtis. Tuo labiau viskas kas įvyko...  tai nebėra skirta man, aš negaliu būdama čia, apsupta visų prisiminimų susitaikyti ir gyventi toliau lyg niekur nieko. - {Vaikinui ištarus lemiamus žodžius, kurie dar labiau ją sutrgdo, o tuo pačiu leidžia pergalvoti savo veiksmus, stipriau suspaudžia švarkelį, kurį vis dar laikė rankose. Žinodama kas jai yra svarbiau ir ką gali prarasti pasirinkdama galimybę dingti, tačiau nebūdama tikra, kad patems tai, kas jos lauks dabar, vietoje to, kad pabandyti gauti praėjimą pro duris ir išeiti be galimybės sugrįžti, pamesdama švarkelį toliau, pati atsisėda ant lovos. Tik dabar akis nukreipusi konkrečiai į Mikaelsono veidą, taria} - Mano galvoje viskas sukasi. Tai kas vyko uolose, tai kas buvo man būnant ne žmogumi ir galiausiai tai, kas bus dabar. Visa tai man neduoda ramybės, todėl atrodo, kad pasirinkdama paprasčiausią variantą pabėgsiu ir nuo to, kas slegia. Aš noriu pasilikti, bet nežinau ko dabar reikės tikėtis. Esu per daug sutrikusi, Klausai.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 326
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #01

Rašyti by Klaus Mikaelson on Sk. 08 04, 2013 1:32 pm

Klausydamas merginos balso skambėjimo ir tuo pačiu metu bandydamas išsiaiškinti ar jos žodžiai iš tiesų yra labai tvirtai susieti su jos norais. Nieko nekalbėdamas, pagaliau leido sau pasitraukti nuo durų, taip atrodo parodydamas kad ji gali išeiti. Tačiau, prieštaraudamas galimam vaizdui, pagaliau prieina prie merginos, suimdamas jos abi rankas, ir tokiu būdu priversdamas ją atsistoti ant kojų.
- Aš galiu priversti tave pamiršti viską, kas nutiko. Galiu net ištrinti iš tavo gyvenimo visus tuos metus, kuomet buvai nemirtinga. Galiu paversti tave vėl tokia pat, kokia buvai dar vakar. Bet visą tai atimtu iš tavęs tai, kad gal tas vaistas visgi buvo suvartotas tinkamo žmogaus. Gal būtent toks ir buvo likimas, Scarlett? - Neigiamai supurto galvą: - Juk ne veltui yra sakoma, kad žmogui duodama lygiai tiek, kiek jis gali atlaikyti.
Tuomet suimdamas jos veidą pasistengia nukreipti jos akis į save, po ko, pabaigia sakyti savo nuomonę:
- Tu teisi, būtent dabar kai laikas yra labai svarbus, kiekvieną minutę noriu kad būtum su manimi. Supranti? Aš noriu būti paskutinis žmogus, kuriam tu jausi šį tą daugiau nei draugiškumą. - Nors jam per daug sunku tai pasakyti, tačiau matomai priversdamas save atsiverti, pratęsia: - Aš tave myliu. Ir būtent todėl, nenoriu kad tu išeitum, nei dabar, nei kada nors ateity. - Daugiau nebe tempdamas, palenkia savo galvą, iš pradžių pabučiuodamas jos lūpas, o tuomet pritraukdamas ją apkabinimui: - Neišeik. Bus sunku, bet nenoriu kad dingtum iš mano gyvenimo. Nes tokiu atveju, jis neteks bet kokios prasmės.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #01

Rašyti by Caroline Mikaelson on Sk. 08 04, 2013 4:27 pm

{Neparodydama prieštaravimo būti vėl pastatytai ant kojų, pati pasuka akis, kuriose vis dar galima įžiūrėti tam tikrą nepasitikėjimą savo sprendimais, į priešais ją esančiojo veidą. Leisdama jam išdėstyti tai ką jis norėjo, užtaikydama progą tarp vienos iš pauzių, sujudina lūpas savam atsakymui} - Tai, kad priverstum mane pamiršti, visų pirma net nebūtų išeitis, nes nenoriu, kad su manimi būtų taip žaidžiama. Tačiau ar tu pats bent tiki likimu, kad bandai viską suversti ant jo? - {Galiausiai įkvėpdama oro, kurį ilgai neužlaikydama vėl iškvepia, bei taip padariusi trumputę pauzę tarp savo žodžių, galiausiai pratęsia}
- Pats pagalvok, Klausai, kas mūsų lauks dabar? Mano jaunystė nėra amžina, todėl atėjus tam tikram laikui tavo žodžiai ir liks tik kažkada ištartomis frazėmis. Kad ir ką dabar bandytum sakyti, juk pats gerai supranti kaip gali būti. Ir mane tai gąsdina. - {Kuomet vėl gražina akis ties vaikino veidu, stebėdama kaip jis reaguoja į tai, kas yra sakoma, tačiau kuomet išgirsta tuos trys žodžius, kuriuos būtent iš šio asmens išgirsti nėra labai įprasta, sujudina lūpas lyg būtų norėjusi jam atsakyti tuo pačiu, tačiau pertraukta bučiniu, o paskui pritraukta ir apkabinimui, prisiglausdama prie jo, sumerkia akis lyg tvirtai priimdama savo sprendimą} - Aš nenoriu atsitraukti nuo tavęs, ir pats labai gerai žinai kodėl. Galiausiai, kaip be pasukus, esi teisus. Bėgdama nepasieksiu nieko, todėl realiausias variantas kurį turiu, tai pasilikti ir pagaliau susiimti. - {Kažkiek atsitraukusi bei įsistebėjusi į jo akis, pasistengia šyptelėti}
- Pažadu, tai paskutinis kartas, kuomet tau tenka mane matyti būtent tokia. Ir... niekur aš neisiu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 326
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #01

Rašyti by Klaus Mikaelson on Sk. 08 18, 2013 8:00 am

Su pastebimu susidomėjimu klausydamas merginos žodžių, tuo metu dar tvirtai laikė ją tarp savo rankų, bandydamas tokiu būdu suteikti jai paramą. Klausydamas jos, bei žinoma suprasdamas kodėl ji baiminasi, leidęs šiai atsitraukti, veide pasistengia išspausti atitinkamą situacijai šypsnį. Nedelsdamas daugiau laiko, pagaliau prasitaria: - Vadinasi dar nebuvo lemta tau tapti nemirtinga. Manau, yra priežastis kodėl tau dar yra skirta bent kurį laiką būti žmogumi, arba būti juo iki pat galo. Ir patikėk manimi, aš nesu iš tų, kurie pasakydami paskui atsisako savo žodžių. Tai niekad neliks viso labo kažkada pasakytomis frazėmis. Juk tiki manimi? - Nutaisydamas tokią miną, tarytum jam pačiam reikėtu to, kad ji leistųsi būti įtikinama, pagaliau nusišypso. - Štai kur mano mergaitė. - Akivaizdu kad būdamas sužavėtas tuo, kad ji nusprendė pasilikti, vietoje to kad ką nors vėl pasakytu, pakelia vieną iš savo rankų, bei sukišęs pirštus į jo ilgus plaukus, pritraukia merginos galvą prie savęs ir eilinį kartą surakina abiejų lupas bučiniu, tačiau šį kartą taip lengvai nebe leisdamas jai atsitraukti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #01

Rašyti by Caroline Mikaelson on Sk. 08 18, 2013 5:03 pm

{Kadangi dabar labai stengiasi suimti save į rankas, kad ir toliau nereikėtų prieš Klausą rodytis kaip ta, kuri nepasitiki net savo pačios sprendimais, sutelkia dėmesį į vieną, ko gero, tik jai matomą tašką bei taip sukoncentruoja visas ją blaškančias mintis. Visgi leisdama įsiklausyti į vaikino balso skambesį, kuris iš dalies ją ramina, linkteli galvą, taip lyg ir sudarydama vaizdą, kad tiki tuo, kas jai yra sakoma. Tačiau, bet kuriuo atveju turėdama savo nuomone, taria} - Aš nenoriu mirti kaip paprastas žmogus Klausai, nenoriu laikui bėgant pasikeisti. Pažadėk man, jog atėjus tinkamai akimirkai tu vėl gražinsi mane į nemirtingųjų tarpą. - {Galiausiai nukreipia žvilgsnį tiesiai į vaikino akis, lyg tikėtųsi jose įžvelgti sutikimą bei taip nesunkiai išsiduodama, kad išvaizda, o tuo pačiu ir noras būti patraukliai būtent šiam vaikinui jai yra labai svarbus daugiau nieko prasmingo nespėdama pasakyti noriai atsako į gautą bučinį. Sukraudama rankas jam ant kaklo neparodo jokio noro nutraukti kontaktą ar tuo pačiu pasitraukti nuo jo paties}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 326
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #01

Rašyti by Klaus Mikaelson on Pir. 08 19, 2013 6:58 am

Neskaitant to, kad jis yra linkęs tikėti tuo kad vaistas turėjo būti sunaudotas ne šiaip sau, kad paskui atstatant klaidas, leisti merginai vėl būti nemirtingai, leidžia sau nieko neatsakyti į jos prašymą. Nes juk žiūrint iš to kampo, kad vaistas buvo tik vienas, ir jo negalima taip tuščiai išmesti, viso labo veide išspaudė labai dviprasmišką šypsnį. Ir ta akimirka, kuomet mergina nenutraukia jų bučinio tolimesnėmis kalbomis, įsijausdamas į jo paties ir pastebimą moters kūnų šauksmą, nuleidęs abi savo rankas nuo jos galvos, sukrauna ant merginos juosmens, tuo pačiu suimdamas ją, ir sukeldamas ant savęs taip, kad ši galėtu jį apžergti kojomis. Kadangi jis yra priverstas valdytis, mat kitaip gali sukelti jai fizinį skausmą, labai greitai, nežmogiškai greitai atsiduria visai kitame kambario gale, užsodindamas ją ant stalo. Atlipindamas savo lūpas nuo moters lūpų, nuslysta jos kaklu, viena ranka leisdamas sau imti nagrinėti jos kūno linijas, palengva nutraukiant nuo jos viršutinius drabužius. Laisva ranka visgi, nustumia nuo stalo pašalinius daiktus, kad šie ne laiku nepamaišytu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #01

Rašyti by Caroline Mikaelson on Pir. 08 19, 2013 12:25 pm

{Iš savo pusės neparodydama jokio priešiškumo, kaip tik labai maloniai priėmė visus vyro skirtus prisilietimus, į kuriuos atsakydavo tiek savais prisilietimais, tiek bučiniais. Kuomet žaibišku greičiu atsiranda kitame kambario gale, pasodinta ant stalo ne per stipriai atlošusi galvą, leidžia veide pasirodyti atitinkamai šypsenai, išduodančiai, kad ji mėgaujasi visu teikiamu dėmesiu. Rankomis pasiekusi Mikaelsono viršutinį rūbą už kraštų, patempia juos į viršų taip padėdama ir jam atsikratyti apdaro. Galiausiai delnais perbraukdama jam per pečių linijas bei taip nukeliaudama per jo krutinę, presą pasiekia diržo sagtį, kurią grubesniais judesiais atsega bei taip pašalina vieną iš kliūčių}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 326
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #01

Rašyti by Klaus Mikaelson on Kv. 08 22, 2013 1:27 pm

Beveik visą laiką nepalikdamas merginos be bent menkiausio kontakto, tik trumpam atitraukia savo lupas nuo jos odos, akis nuleisdamas kaip tik į tą procesą, kuomet ji pirštais pažaidžia su jo diržu. Kadangi tai jo veide sukėlė pakankamai pastebimą, dantų nešiepiantį šypsnį, vėl nestipriai suimdamas ją už sprando, pritraukia prie savęs, pasidalindamas bučiniu. Ir atsižvelgiant kad jis to laukė jau pakankamai ilgai, būdamas per daug ištroškęs kūniškų malonumų, eilinį kartą pasinaudodamas savo nežemišku greičiu, sugrąžina merginą ant lovos. Apgaubdamas ją savo kūnu, dar kurį laiką laidžia sau šiek tiek pažaisti su ja, taip tik dar labiau įkaitinant troškimus. Ir tik tuomet, kai pastebi tinkamiausią progą, atsikratęs tiek savo, tiek merginos likusiais drabužiais sujungdamas jų abiejų kūnus į vieną visumą. Pakankamai ilgai būdamas pasidavęs aistrai, pagaliau baigia. Tačiau per daug neatsitraukdamas nuo Scarlett, prisitraukia ją prie savęs, veide išspausdamas šypseną, bei tuo pačiu metu visai trumpam laikui prispaudžia savo lupas prie jos viršugalio. Tačiau kol kas nieko nesakydamas, leidžia sau pirmiausia atgauti kvėpavimo tempą, kuris šiuo metu tebėra labai sugreitėjęs.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #01

Rašyti by Caroline Mikaelson on Št. 08 24, 2013 2:54 am

{Akivaizdu, kad su pasimėgavimu priimdama visus bučinius, prisilietimus, galiausiai patį kontaktą, nelieka savanaudės vietoje, todėl pasistengia, kad ir vaikinas liktų patenkintas ja. Po to, kai visi veiksmai pasiekia finalą, maloniai atsižvelgdama į tai, kad po visko vietoje to, kad vaikinas atsukdamas jai nugarą "nudribtų" ant kito šono pasielgia priešingai, neprieštaraudama jo veiksmams, leidžiasi būti pritraukiama arčiau. Padėdama galvą jam ant krutinės, vieną ranka jį apkabina} - Jei taip bus po kiekvieno karto, kuomet sugalvosiu pabėgti, man reikės apsvarstyti galimybe tai daryti dažniau. - {Leidusi veide pasirodyti šypsenai, sumerkia akis, suteikdama sau galimybę, kuriam laikui pailsėti}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 326
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #01

Rašyti by Klaus Mikaelson on Št. 09 28, 2013 10:13 am

Neskaitant to, kad išgirdo merginos komentarą, nieko nesakydamas, leido savo veide pasirodyti pastebimai šypsenai, kuri leido suprasti kad jis jaučiasi šiuo metu gerai. Viena ranka tebelaikydamas apkabinęs merginą, pasuka savo veidą taip kad galėtu matyti jos veidą. Prieš prasitardamas, lūpas priglaudžia prie jos kaktos, netrūkus pratęsdamas savo susidariusią nuomonę: - O man vertėjo tavęs laukti tiek ilgai. - Kuomet jo mintis perskrodžia visai kitas dalykas, jausdamas pareigą pasisakyti, liežuviu perbraukia sau per lupas: - Prieš išvažiuojant į tą kelionę, ieškant vaisto susidūriau su tavo broliu. Mane nustebino tas faktas, kad nieko nesakei apie jo ligas, kurios kone buvo atėmusios iš jo visą gyvybę. Žinojau kad nori kad jis dar tebūtu tavo gyvenime, todėl sprendimą padariau pats. - Paleisdamas merginą, ir padarydamas nejaukią pertrauką tarp savo kalbos, atsisėda, akivaizdžiai parodydamas norą, palengva apsirengti: - Suteikiau jam antrą galimybę gyventi. Nesibaimink, jis žmogus ir nepriklausomas nuo jokios ligos, kurią jam sukėlė žmonės. - Šyptelėdamas, pasuka savo akis į merginą: - Negana to, jis atvyksta į svečius. Šiandiena. Pamaniau, kad tau tai būtu svarbu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #01

Rašyti by Caroline Mikaelson on Št. 09 28, 2013 12:53 pm

{Vis dar laikydama užmerktas akis taip lyg suteikdama sau akimirką ramybės, vis dar mėgaujasi suteikto artumo jausmu. Nesistengdama per daug kalbėti, atsimerkia vos tik tada, kai šalia jos esantis vyras užsimena apie jos brolį} - Klausai, tu žinojai apie jo ligą... tą vakarą Havajuose, vakarienės metu  man dar sakei, kad padėjai jam ar planavai padėti sunaikinti viską kas yra susiję su Šenonu ar Dereku Ressu, nes jie yra atsakingi už viską, ką Mattas turėjo iškęsti. Tuo pačiu buvai užsiminęs ir apie jo ligą, tiksliau kažką tokio, kad jis bet kuriuo atveju neturi ko prarasti... - {Galėdama pasigirti gera atmintimi net tapusi žmogumi, nutyla, leisdama Klausui pratęsti savo pradėtą kalbą. Kadangi brolio nebuvo mačiusi jau ilgą laiką, įdėmiai klausydama kas jai yra sakoma, pati atsitraukia alkūne atsiremdama į pagalvę. Dėl to, kad Klausas pasistengia sukurti šokią tokią įtampą, kantriai laukdama jo minties užbaigimo, galiausiai nesuvaldžiusi šypsenos sumerkia akis. Labai įvertindama faktą, kad vyras savo noru suteikė šansą gyventi antram jai labai svarbiam asmeniui - broliui, prisiartinusi prie jo iš nugaros, kuomet jis sėdi, prisiglausdama apkabina jį, kol kas bent taip išreikšdama padėką}
- Aš net negaliu apsakyti kiek daug man tai reiškia. Nežinau kaip tau atsidėkoti už tai, ką padarei dėl jo. Ačiū. - {Ties paskutine naujiena, nepiktybiškai suraukusi antakius, perklausia} - Šiandien? Jis čia bus šiandien? - {Matomai nustebusi, tačiau aišku gerąją prasme, atsitraukusi pati pradeda skubėti rengtis} - Aš jo nemačiau taip seniai... Bet palauk, Klausai, kaip jis į tave reagavo? Turiu omeny, atsižvelgus į apskritai visą praeitį ir ar jis bent žino kas tu esi?  

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 326
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #01

Rašyti by Klaus Mikaelson on Antr. 10 22, 2013 7:02 am

Neskaitant to, kad kuo puikiausiai girdėjo tai kad apačioje jo dėmesio reikalavo ką tik atvykęs brolis, nesistengė pernelyg skubinti save atsitraukti nuo merginos. Sėdėdamas, palaipsniui ant savęs sugrąžina visus prieš tai nuimtus drabužius, veide išspaudžia pakankamai malonią šypseną, kurios pasekoje pratęsia: - Tiesą pasakius tai buvo taip seniai, kad nepamenu net pusės to, ką sakiau. Tačiau, turi įsiminti tai kad neturi man už ką dėkoti. Tuo labiau už tai ką padariau, vien todėl kad man tai nekainavo praktiškai nieko. - Pajutęs merginos apkabinimą, pasisuka į jos pusę, bei netrūkus lūpomis paliečia jos viršugalvį.
- Baisiai, puolė mane su po ranka kliuvusia kėde, bei bandė įtrinti į smegenys tai kad yra Tonis Starkas. - Prunkštelėdamas, pasisuka šonu kad galėtu matyti merginos veidą. Kadangi ilgai nesugeba išlaikyti rimtos minos, kurią buvo nutaisęs specialiai tam, kad sulauktu jos reakcijos į tai kas buvo pasakyta. Staigiai prisitraukdamas, atima iš merginos bučinį, ir netrūkus pilnai atsikelia ant kojų, šį kartą jau normaliai paaiškindamas situaciją: - Jo geriausia draugas yra Deimonas Salvatore, negi tikrai manei kad jis ilgai nežinos nieko apie mano rūšies egzistavimą? - Neigiamai supurtęs galvą, pratęsia: - Jis žino. Man neprijaučia, tačiau gerbia tavo pasirinkimą. Todėl gali nusiraminti, viskas yra geriau nei galima buvo tikėtis. - Kuomet ant savo pečių užsimeta odinę striukę, pasistengia baigti kalbą: - Jis atvažiuos šiandiena ir tikiuosi kad sugebės grąžinti tavo nusiteikimą, neskaitant visų pastarųjų įvykių. O manęs jau reikalauja Elaidža. Apačioje. - Dar kartą pasilenkdamas, pakštelėja merginai į lupas, po ko nieko nesakydamas pasišalina į apačią (pakeliui užsukdamas kažkur pasistiprinti).

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #01

Rašyti by Sponsored content Today at 7:12 am


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume