SVEČIŲ KAMBARYS #02

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

SVEČIŲ KAMBARYS #02

Rašyti by Olivia Frano on Kv. 04 18, 2013 10:43 am

Svečių kambarys #02.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“It’s like you’re screaming, and no one can hear. You almost feel ashamed. That someone could be that important. That without them, you feel like nothing. No one will ever understand how much it hurts. You feel hopeless; like nothing can save you. And when it’s over, and it’s gone..”

2016 METŲ MOTERIŠKAS PERSONAŽAS - OLIVIA FRANO © UŽ APDOVANOJIMO GRAFIKĄ PRIKLAUSO LAURAI.

Olivia Frano

don't u know that we could be a new beginning, fight til we're winning


Pranešimų skaičius : 1911
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Frank Frano
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Advokatė / Šnipė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #02

Rašyti by Freya Mikaelson on Št. 04 16, 2016 3:18 pm

Mason Lockwood rašo:Pirmas kambarys kuri Lockwoodas aplanke buvo tas pats, kuris vis dar akivaizdžiai buvo skirtas jo patogumui. Paklota lova ir tvarkingai sukabinti drabuziai bylojo, kad kažkas čia viska sutvarke,tačiau jam tai per didelio ispūdzio nesudare. Ankstyvas rytas ir skaisti saule ji erzino todel uztraukes uzuolaidas jis garsiai, pernelyg garsiai tokiam dienos metui, paleido muzikos grotuva ( https://youtu.be/eN7l4NodNQY ) prieš tai kai nusimetes kruvinus drabuzius palindo po dušu.

(Mano žiniomis, kiti Mikaelson'ai dar turi aktualių temų "praeities" laike, todėl vargu ar greitai prisijungs, so... pasitarnausiu šiek tiek). Būdama unikalia ragana, kas reiškė tai kad ji gyveno lygiai tiek pat laiko, kiek jos šeimos nariais, tačiau nebuvo nemirtinga, ir nebuvo kokia nors vampyrė. Biologinės motinos sesuo, tokiu būdu buvo nusprendusi semtis iš jos jėgas, tol, kol nesurastu kažko stipresnio. O kadangi tas "kažkas" taip ir neišvydo pasaulio, Freya Mikaelson buvo tinkama, kol žinoma jos broliai galutinai nesunaikino tos moters, išlaisvindami seserį nuo "įkaitės" vaidmens. Tuo metu būdama savo miegamuose patalpose, aiškiai suraukė antakius, kuomet visą antrą aukštą užpildė tranki muzika, kuri aiškiai sutrukdė ne vieno asmens poilsį. Ir priešingai nei likę šeimos nariai tolerancijos jausmo, ypatingai čia apsigyvenusiam asmeniui, neprijautė. Užsimetusi ant savęs po ranka pasitaikiusį šiltą chalatą, vos ne kaip nudeginta, šovė lauk iš savo kambario. Belstis nematė prasmės, nes kaip be pasukus, raganos buvimas čia buvo bent jau legalus, mat ji buvo šios šeimynos vyriausias "vaikas". Grubiai atlapodama duris, iš karto ėmė blaškytis aplinkui, norėdama surasti tą triukšmą kėlusį aparatą. - Kur tas sumautas aparatas?! - Aiškiai rodydama didžiulį susierzinimą, galiausiai aptiko triukšmo šaltinį, ir nieko nedelsdama stipriai plojo jį į grindis. Garsui dingus, būdama labai patenkinta savo veiksmais, pasinaudoja proga, iš karto iškošia pro dantis: - Ei asile, nebuvai girdėjęs apie tai kad svečiams nedera trukdyti šeimininkus? - Neigiamai supurčiusi galvą, ragana iš tikro neturėjo ne menkiausio supratimo, kodėl po velniais Klaus'as ir Elijah leido jam pasilikti šiuos namuose? Juk buvo daugiau nei akivaizdu kad Klaus'as jo nelaikė sau lygiu, Elijah vargu ar būtu parodęs iniciatyvą leisti kad jo mergina gyventu po vienu stogu su tuo, kurio taip besąlygiškai nemėgsta. Ką kalbėti apie Rebekah, kuri nebuvo suinteresuota laikyti jį kaip savo miegamojo žaisliuką (spoiler, i'm so sorry). Sukandusi dantis, ragana sukišo pirštus sau į plaukus, tikėdamasi kad pavyks juos susidėti į reikiamas vietas, po to kai ji net nepažvelgė į savo atspindį, kuomet paskubomis išbėgo nutildyti tą chaosą vadinama muzika.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Maybe one day we'll find that place where you and I could be together. And we'll catch our dreams within the waves of change. So smile for me this one last time and believe that one day we'll meet again. Until then, I'll be missing you.


Freya Mikaelson

I'll be coming soon, I expect nothing less than best behavior.


Pranešimų skaičius : 108
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 29
Miestas : Los Angeles
Meilė : Įsipareigojusi
Rūšis : Ragana / Nemirtinga

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=3adup2CANx8

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #02

Rašyti by Mason Lockwood on Št. 04 16, 2016 4:18 pm

Jis puikiai žinojo, kad jo elgesys kam nors is cia gyvenanciu nepatiks, tačiau jam buvo ne motais. Ilga laika kankinamas hibridas jautesi nusipelnes elgtis laisvai ir megautis kiekviena savo naujo gyvenimo akimirka, o tai, kad yra šiuose namuose nepageidaujamas jam visiškai nerupejo. Jis buvo Klauso desinioji ranka, patiko tai jo giminaiciams ar ne todėl kol pats originalusis neliepe jam nesdintis, jis ketino elgtis kaip tinkamas, o tai reiškė, kad prieš ateidamas čia jis gerokai pasavivaliavo kraujo maišeliu saugykloje.
Moteriškas balsas suintrigavo katik is dušo išlindusi Masona todel apsijuoses tai kas buvo zemiau bsmbos baltu it sniegas ranksluosciu jis netrukus pasirode tarpduryje tarp dantu vis dar laikydamas dantu sepeteli. -Labas rytas, sirdele,-izuliai šyptelėjes jis atrode nustebes ja matydamas mat prieš tai jiedu niekada nebuvo susipazine. -Tu busi?... Ne ne.. Leist atspesiu!  -Sepetelis trukde jo kalbesenai todel jis trumpam ji issitrauke ir sugrįžes i vonia issiskalavo burna. -Tu Freya, tiesa? -Suktelejes netrukus jis ir vel pasirode tarpduryje sausindamas savo plaukus. -Ir tu neesi rytinis paukstis, -šyptelėjes jis teigiamai linktelejo. -Pasistengsiu i tai atsizvelgti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1060
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #02

Rašyti by Freya Mikaelson on Št. 04 16, 2016 4:34 pm

Neparodydama labai didelio noro iš čia išsinešdinti, natūrali šviesiaplaukė ištraukė pirštus iš savo susivėlusių plaukų, kuomet pagaliau savo esybę nusprendė pademonstruoti iš vonios išlindęs hibridas. Antakiai pakilo, kuomet moteris pastebėjo kad jis buvo beveik nuogas, ir tik vienas rankšluostis ji skyrė nuo atvaizdo, kurio šį apdovanojo "tėveliai". Užvertusi akis, ragana kaip mat susikryžiavo rankas sau po krūtine, kuomet nuo pakėlė savo žvilgsni nuo žemiau bambos esančio vaizdinio iki šio akių. Stebėdamasi įžūliomis replikomis, kuriomis svaidėsi nemirtingasis, šiek tiek praskleidė savas lūpas, tarytum būtu pasiruošusi gerai šį aprėkti už tai, kad nesulaukė net menko atsiprašymo už tai, kad pastarasis sutrukdė jai reikalingą poilsį. Kadangi ana naktis buvo ypač triukšminga, ir ragana visomis prasmėmis praūžė pro kelis naktinius klubus, dabar galvelė ir taip nedavė ramybės, kovodama su pagyrias atlydėjusiais simptomais. O ir miegas išdavikas, dabar kaip tyčia buvo pradingęs. Pastebimai nepatenkinta išraiška susiformavo iš kart po kreipinio "širdelė", todėl akimirksniu iššaukė reakciją:
- Aš tau ne širdelė, ir tik brolis turi teisę mane taip vadinti. - Įtardama kad kažkada jos vardas buvo praslydęs Niklaus lūpomis, diskusijose su šiuo nemirtinguoju, todėl jis ir pasinaudojo šiuo epitetu, kurį šiaip ne taip leido sau toleruoti kuomet tai tardavo kitas, šiuose namuose gyvenantis hibridas. Rankos tebebuvo sukryžiuotos, kuomet užvertusi akis, ji visgi žengė kelis žingsnius iš šio kambario. Tačiau būdama sustabdyta konkrečiai išreikšto spėjimo, pasisuko veidu į vis dar dorai neapsirengusį vyriškį: - Freya. Ir taip, rytais aš ypatingai suirzusi. Antraip manęs matęs nebūtum dar kelis mėnesius į priekį... - Liežuviu perbraukusi per savo lūpas, ir tokiu būdu sustabdydama nuo iššaukiamo kivirčo, kurio kaltininkas net nebūtu jis, o tai, kad ji taip ir nebuvo numigusi tos dar vienos valandos ir savo organizmo nepalepinusi gardžia kava. O temperamentas šios šeimos narių, niekuomet nebuvo labai minkštas. Atitraukusi nuo savęs rankas, viso labo viena jų sumosavo, tarytum atmesdama visus savo prieš tai susakytus žodžius, - Klausyk, netriukšmauk gerai? Mums žmonėms, kartais reikia išsimiegoti, ypač jei gyveni namuose, kur tai yra visiškai neįmanomas dalykas. Jei sutariam, tai aš einu kavos...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Maybe one day we'll find that place where you and I could be together. And we'll catch our dreams within the waves of change. So smile for me this one last time and believe that one day we'll meet again. Until then, I'll be missing you.


Freya Mikaelson

I'll be coming soon, I expect nothing less than best behavior.


Pranešimų skaičius : 108
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 29
Miestas : Los Angeles
Meilė : Įsipareigojusi
Rūšis : Ragana / Nemirtinga

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=3adup2CANx8

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #02

Rašyti by Mason Lockwood on Sk. 04 17, 2016 3:42 pm

-Kalbant apie nemiga,-lupu kampučiu šyptelėjes jis ispute ora pro nosi ir jausdamasis itin laisvai namuose, kuriuose pastaruosius du metus praleido itin daug laiko, hibridas viena ranka prilaikydams juosmeni dingusi ranksluosti, kita pasiciupo svarius drabuzius is spintos. -Ar šiuose sumautuose namuose is ties tokia gera garso izoliacija ar jus, Mikealsonai tiesiog esat priprate, kad tuose prasmyrdusiuose pozemiuose periodiskai yra kankinami zmones? -jo balse aiškiai buvo jauciama ironija ir savotiska panieka visiems namuose buvusiems, bet ne laso žmogiškumo neturejusiems asmenims, kurie turėjo puikiai girdėti ji, ypatingai momentais kai jo protas aptemdavo ir jis imdavo matyti tas siaubingas haliucinacijas... -Bet aš suprantu, -teigiamai linktelejes jis nusisuko i priesinga merginai puse ir paleides ranksluosti leido šiam sukristi ant zemes, kadangi po juo jis jau vilkejo trumpikemis. Dar kelios sekundes ir jis jau vilkejo svarius drabuzius. -Šitam susiktam mezochistiniam paradui vodovauja tavo brolis, tiesa? -nusisypsojes jis pakele galva i mergina prieš tai kai pritupes eme ristis batu raistelius. -Kiek paru ten buvau? -suraukes antakius jis eme ieskoti savo mobiliojo, bet jo niekur nesimate. -Kokia šiandien savaites diena? -elgdamasis taip tarytum butu susitaikes su tuo, kad jo nusizengimas buvo bandžiamas žmogaus protu nesuvokiamu žiaurumu, paniekinant ji tamsioje, saltoje kalejima primenancioje patalpoje, marianant ji badu ir tokiu budu uzsitikrinant, kad jis sėkmingai pats save prifarsiruos toksisku jam pačiam Klauso krauju bandydamas isgyventi.
-Nesijaudink, -pagaliau issitieses visu ugiu priešais pašnekove jis atrode kaip niekad sveikas ir niekas ne nebutu itares, koki pragara jis dar neseniai buvo priverstas iskesti. -Tavo mylimas brolis yra labai suinteresuotas, kad manes cia neliktų nei kvapo, butent tai ir ketinu padaryti, -is po lovos issitraukes lagaminą jis eme viena po kito mesti i ji pavienius daiktus. Paskutinis merginos sakinys priverte ji trumpam liautis pakavus savo slamsta ir pakelti i ja savo šviesias akis. -Tu ragana tiesa? -jo klausimas sustabdė jau beveik tarpduryje buvusia Mikealson. -Tiesiog smalsumas, -syptelejes jis vel demesi sutelke i lagaminą, kuriame kažko truko ir tas kažkas buvo originaliojo kraujas be kurio atsargu jis negalejo išvykti kas reiškė, jog jam, deje, teks sulaukti paties "kurejo" prieš pagaliau paliekant "gyvaciu lizda". -Nieko prieš jei prisijungsiu? -Kilstelėjes antakius jis rodos nesuteiksmino to, jog mergina atrode pakankamai suirzusi. -Nežinojau, kad čia esama... Zmoniu, antraip nebūčiau...pati supranti, -issekdamas paskui ja is miegamojo ir jiems patraukus link virtuves jis sumurmejo kazka panašaus i netiesiogini atsiprašyma, kuris nuskambejo labai lauzytai kas bylojo, jog atsiprašymai nebuvo jo stiprioji vieta. -Gal nutuoki kada jis gris? -Stebedamas kaip mergina emesi sukiotis virtuveje jis atsisedo priešais ja ant vienos is aukštu virtuves "baro tipo"  kedziu, alkunemis pasiremdamas i pusryčiams skirta stala. -Galima...? -Freyai isipylus kavos i viena is puodeliu jis klausiamai kilstelėjo antakius. Masonas dievino kava. Tapus nemirtingu kofeino poreikis dingo, kaip ir bet koks poreikis zmoniu maistui, tačiau butent šia akimirka šviesios kavos kvapas itin gunde, o gal jis tiesiog pasidave akimirkos paprastumui, zmogiskumui. Juk pastarasias keletą dienu su juo is ties buvo elgdamasi kaip su laukiniu zverimi.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1060
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #02

Rašyti by Freya Mikaelson on Pir. 04 18, 2016 4:46 am

Lockwood'iu nusprendus pagaliau įsispausti į kiek labiau tinkamus drabužius, nesutelkdama tam didelio dėmesio, savo žvilgsnį nukreipia į sudaužytą grotuvą, kuris nemaloniai buvo dalimis išsisklaidęs tam tikrame plote, ant grindų. O kadangi nelabai mėgo betvarkės, ir nesvarbu kad pati buvo viso to kaltininkė, prieš išeinant iš kambario, pritūpė. Įsiklausydama į tiesiogiai išreikštus klausimus, atsargiai viena ranka susidėjo visas nuolaužas į vieną krūvelę, ir pati tuo tarpu susilaikė nuo tiesioginio komentaro. Mat nematė reikalo aptarinėti savo šeimos narius, kurie žinoma, kiekvienas turėjo savaip motyvuotą poreikį elgtis taip, kaip jiems atrodė geriausia. Ir nors dažniausiai Freya Mikaelson tikėjosi tinkamesnio elgesio, kažkaip perdėtai nesistengė pamokyti jaunesnius brolius kaip derėtu elgtis iš tikro. Susirinkusi nuolaužas ir kaip mat išsitiesusi visu ūgiu, tik dabar te sugeba pastebėti kad iš po vakar avi vieną aukštakulnį. Ir kaip tai nebuvo pastebėta ankščiau? Matyt vakaras buvo iš tikro vykęs, jei šviesiaplaukė nusitraukusi nuo savęs kiek per daug atvirą, bet tuo pačiu metu klasišką (kažkas panašaus į Coco Chanel stiliaus) suknelę, bei įsispaudusi į nedidelę pižamą, pamiršo vieną iš savo batelių. Arba, vienas vis dar buvo kažkur įsipainiojęs į patalus. Suraukusi antakius, ir kaip mat kilstelėjusi apautą koją, nusiėmė raudoną aukštakulnį, pagaliau įgaudama ne tokią pakrypusią laikyseną. O kadangi jau buvo gavusi norėtą pažadą netriukšmauti, tik išreiškusi pritarimą galvos palenkimu, patraukė link koridoriaus, kuriame ir buvo sustabdyta klausymo adresuoto asmeniškai. Veide pasirodė dviprasmiškas šypsnis, kuris galiausiai leido šiai pasisakyti:
- Negaliu atsakyti, nes tik vakar po pietų pasirodžiau namuose. Na žinai, kai kurie iš mūsų vis dar sugeba įgyvendinti norą pamatyti pasaulį, savo malonumui. - Pasukusi akis į hibrido pusę, nutaisė keistoką veido išraišką, mat sutapatino jo atostogas su buvimu "narve". O gilus įkvėpimas, leido pratęsti nebaigtą atsakymą. - Bet remiantis logišku mąstymu, savo brolį mačiau paskutinį kartą prieš tai, kai jis išvažiavo pas Caroline. Todėl... - Sulenkusi savo dešinę ranką per alkūnę, demonstratyviai savo sulenktus pirštus ėmė vienas po kito atleisti.
- Ne daugiau kaip savaitę, gal mažiau. Klausimas apie ypatingumą, privertė raganą kuriam laikui pasiremti į durų staktą, tuo pačiu metu suduriant žvilgsnį su hibridu, kuris leido sau užduoti per daug klausimų. O kadangi nebuvo tinkamas asmuo panašiems dalykams, palenkdama galvą, pro vos pastebimą šypsnį, nusprendė aiškiai išsisukti nuo atsakymo, kurio jis galimai tikėjosi: - Esi kada girdėjęs, kad žinant viską, galima pasigailėti to, kad iš viso ryžaisi užduoti klausimus. - Kadangi jos galios buvo ypatingos, tiksliau labai skyrėsi nuo tų, kuriomis buvo apdovanotos visos paprastos raganos, nusprendė šią informaciją pasilikti vos tarp kelių asmenų, kurie kaip ne kaip, bet rišo ją kraujo saitais. Pamosavusi ranka, kurioje už kulniuko laikė savo batelį, kaip mat patraukė į koridorių, iš kurio vėliau nusileisdama laiptais, į virtuvę. Pasidėdama batelį ant stalo paviršiaus, ir kaip mat sustodama prie kavos aparato, į tam tikrą "indą" subėrė iš vakar sumaltas kavos pupeles, ir nuspaudusi elektroninio kavos aparato mygtukus, iš spintelės ištraukė porą puodelių. Susidarė jausmas, kad šiuose namuose maistas buvo laikomas tik tam, kad ji galėtu patenkinti savo mitybos racioną, kuris aiškiai buvo kitoks, nei daugumos čia gyvenančių. O iš mandagumo ir pagarbos naujai atsiradusiai seseriai iš maistui skirto šaldytuvo buvo pašalinti ten prieš tai laikyti kraujo paketai. Šaldytuvas buvo pripildytas maisto produktų, savaime apie save sakančių kad ragana propagavo sveiką mitybą. Dzingtelėjimas, kuris užpildė virtuvės patalpas, priminė apie tai kad vienas puodelis kavos buvo paruoštas. Greitai sukeisdama puodelius, kurių pilną pastatė ant stalo, o tuščią pakišo po kavos aparato kraneliu. Greitai nusigaudama iki šaldytuvo, iš ten ištraukė nuriebalintą grietinėlę. Tvarkingai nuplėšusi viršunėles, porą tų mažyčių talpų supylė į jau paruoštą puodelį. Žvilgsnis susidūrė su Lockwood'o, kuomet ragana nepasikuklindama, prabilo:
- Kadangi tu žadi išvykti iš čia, o tai reikš kad niekas manęs iš lovos nepakels trankia muzika, galime laikyti kad tai neįvyko. - Timptelėdama lūpas į šoną, buvo priversta atsitraukti prie vėl elektroninį garsą išleidusio aparato, pasiimdama puodelį sau. Nieko nuostabaus, kad kava vėl buvo nubalinta grietinėlę, kuomet įsitaisydama priešais, ir dar nepakeldama akių, tarstelėjo. - Beje, nėra už ką. - Akivaizdu kad kalbėdama ne apie paruoštą kavą, o apie praviras grotas, kurios aiškiai buvo atidarytos ne su raktu, kurį savo kišenėje pastoviai laikė originalusis hibridas, pakėlė akis tik tuomet, kai kalba būtent apie paminėtą asmenį ir pakrypo. - Nežinau, bet atsižvelgiant į tai, kad šį vakarą čia planuojamas Mikaelson'ų stiliaus "vakarėlis", nemanau kad jis tai leis sau praleisti. Todėl, laukti liks nebe ilgai.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Maybe one day we'll find that place where you and I could be together. And we'll catch our dreams within the waves of change. So smile for me this one last time and believe that one day we'll meet again. Until then, I'll be missing you.


Freya Mikaelson

I'll be coming soon, I expect nothing less than best behavior.


Pranešimų skaičius : 108
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 29
Miestas : Los Angeles
Meilė : Įsipareigojusi
Rūšis : Ragana / Nemirtinga

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=3adup2CANx8

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #02

Rašyti by Mason Lockwood on Tr. 04 20, 2016 1:49 am

Tik dabar atkreipes demesi i tai, kad mergina vis dar buvo pasidabinusi tokiam ankstyvam rytui visiškai netinkamu, naktiniu makiazu ir negana to, devejo viena austakulni, jis syptelejo akimis palydedamas ant stalo padeta avalyne. Klausiamai kilstelėjes antakius jis nusprende nebesigilinti i tai, kur peaeita nakti lankesi pašnekove, kadangi tiek jos arranga, tiek nestiprus, bet hibrido puikiai jauciamas alkoholio kvapas bylojo apie triuksmingai praleista nakti. -O aš jau buvau spejes pamanyti, kad visi šiai šeimai priklausantys asmenys laisvalaikiu vienas kita bado durklais arba šeimyniskai, pikniko metu ant lauzo degina vampyrus. -sumurmėjes jis nezymiai syotlejo ir tuoj pat akis nudelbe i jam pastumta kavos puodeli, kuri ši prieš tai spejo "sugadinti"  ja nubalindama. -Aciu.. -sumurmėjes jis nusprende pasielgti taktiskai ir tai nutyleti viso labo prisitraukdamas puodeli arčiau, kad galetu ikvepti regis tokio zemikso, tačiau ilgai nepasitikiusio malonumo kaip rytine kava. -Man tiesiog smalsu... Nes tik is Beccos suzinojau, kad apskritai egzistuoji, -syptelejes jis stskleide fakta, jog jo klausimas buvo viso labo formalumas ir atsakyma i savo paties užduota klausima jis ir pats žinojo. Tai buvo viso labo vienas tu pilstymu is tuscio i kiaura. Viskas buvo pasikeite ir šiuo atveju kreiptis i ja su pagalbos prašymu buvo pats netinkamiausias metas, ypač turint omenyje kaip jiedu susipazino, tačiau jis neatmete galimybes, jog suzinojes apie ja daugiau gales bent jau hipotetiskai suteikti bergzdzios vilties Victoriai. -Supratau, -leides savo veide pasirodyti dantis siepianciai šypsenai jis tarsi pasiteisindamas iskele abi rankas šiek tiek i virsu. -Viso labo smalsumas, -sumurmėjes jis ir vel demesi sutelke i kavos puodeli, tačiau visai netrukus nesusilaike ir pakele akis i moteri priešais surauke antakius bei nesuprasdamas jos motyvu neigiamai papurte galva. -Kodel? As žinoma, esu tau dekingas, bet kokia tau is viso to nauda? -pagaliau prasivertes gurkstelti kavos jis nezymiai uzsikosejo mat skonis buvo seniai pamirštas. -Vakarelis? -beveik susijuokdamas jis nepatikliai žvilgtelėjo i Freya. Pavardė Mikealson ir linksmybes kažkodėl visiškai nesuderino, bent jau Masonui. -Galimas daiktas as pasigailėsiu to paklsuses, bet... -pasaluniskai šyptelėjes jis vel pastate puodeli atgal ant stalo. -Bet kokia viso to proga? -suraukes antakius Lockwoodas šiek tiek isitempe. Mazu maziausiai norėdamas ir vel susidurti akis i aki su kureju jis pakilo nuo kedes ant kurios prieš tai sedejo. -Nors žinai ka... Tiek to. Neketinu buti ir vel ten uždarytas. Todel tau leidus, pasinaudosiu tavo suteikta proga ir is cia issinesdinsiu, -vien mintis apie grizima i dregme persmelktus šaltus pozemius priverte ji nenaturaliai issisiepti. -Esu tikras, kad jis mane ir pats susiras

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1060
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #02

Rašyti by Freya Mikaelson on Tr. 04 20, 2016 6:18 am

- Na taip, iš didžiosios dalies ką tik apibūdinai visų mano šeimos narių tipinę dienotvarkę... Bet po mano sugrįžimo, jie tikrai stengiasi elgtis kaip įmanoma humaniškiau. Nes atsižvelgus į tai, kad visi, išskyrus Niklaus kadaise gimėme raganiais, reiškia, kad monstrais tapome tik laikui bėgant. - Visiškai nesusireikšmindama sutraukia pečius, kuomet abejomis rankomis suimdama savo puodelį patraukė link virtuvės lango, kuomet pro iškabintas užuolaidas nusprendė įsistebėti į tai, ar nematyti parvykstančių transporto priemonių. Šiuo metu būdama vienintele namų savininke, naiviai vylėsi kad bent kas nors iš šeimos narių parvažiuos greičiau, nei ji tikisi, ir tuomet bus galima pradėti ruoštis. Tai yra, bent sutvarkyti save, ateinančiam vakarui, kurio esmės iki pat šios akimirkos negali suvokti. Ir taip, netiesiogiai ji buvo mačiusi kaip atrodo Mikaelson'ų pobūviai iš vidaus, jau ankščiau. Tačiau dalyvauti kaip teisėtai narei, niekuomet nebuvo tekę. Smalsumas kurį pademonstravo kadaise alfa vilkolakiams atstojęs hibridas, privertė raganos dėmesį nukreipti į jo pusę. Moteriškame veide vis dar spinduliavo nuovargis nuo praėjusios nakties, todėl ji viso labo iškėlė savus antakius, tarytum ir pati susimąstydama ar iš viso buvo verta pasakyti ką nors apie tai, kas per asmuo ši yra. - Nesu tipinė ragana, kuri gali pasigirti kad per savo žemiško laiko praktiką, raganavo net keturiasdešimt metų. Mano stažas yra daugiau nei tūkstantis keturiasdešimt. Todėl, jei tai pateisina tavo smalsumą, taip, jaučiuosi ganėtinai ypatinga, kai kalba paliečia tai ką galiu. - Išduodama tai, kad nors ir fiziologiškai yra visiškai normalus žmogus, mirti negali, kaip ir pasenti ar pasikeisti, taip kaip tai atsitinka su bet kokiu kitu iš gamtos jėgas besisemiančiu padaru. Žvilgsnis vėl sugrįžo ties vaizdu pro langą, kuomet puodelis garuojančios kavos galiausiai buvo pritrauktas prie lūpų. Neteko ilgai galvoti, kad į užduota klausimą atsakyti savu: - Mane iš tikro stebina kaip tokie kaip tu, ar bet kuris iš mano šeimos narių, mano kad viskam turi būti priežastis ar net nauda. Tu laisvas ne todėl, kad man kažko iš tavęs reikia. Greičiau todėl, kad aš nemanau kad kas nors turėtu būti laikomas prieš savo valią. Ką ir ketinu pasakyti savo broliams, jei šie kartais sugalvotu parodyti savo nepasitenkinimą. - Vėl "sugrodama" antakiais, vos pastebimai susiaurino akių vokus, kuomet įsistebėjo į kelią, kuris vis dar buvo tuščias. Tapo akivaizdu, kad šviesiaplaukė kažko laukė, bet tuo pačiu ir nesistengė paaiškinti ko. Giliai įkvėpdama oro, visgi pasisakė: - Aš iš dalies empatė, kavinuke dar yra juodos kavos. - Liežuviu vėl perbraukusi per savo lūpas, išlaužė kampinę šypsena, kuomet pasiremdama į virtuvės spinteles, pasuko savo akis į pašnekovo pusę.
- Tai gana paviršutiniška, bet kiekvienais metais jie švenčia nemirtingumą, tai, nuo ko viskas ir prasidėjo... Žinai, kaip šeimai savo malonumui naikinančiai viską aplinkui, tai gana įdomiai skambanti tradicija. Plius, šis vakaras turi ypatingą reikšmę beveik kiekviena, ir tai nieko bendro neturi su nemirtingumu. - Viso labo linktelėdama galva, nusuka akis, kuomet mintyse užduodama sau klausimą apie tai, kuomet gi pasirodys jos laukiamas asmuo, taria: - Tavo vietoje aš padaryčiau tą patį. Todėl prašau, net nebandysiu sulaikyti...

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Maybe one day we'll find that place where you and I could be together. And we'll catch our dreams within the waves of change. So smile for me this one last time and believe that one day we'll meet again. Until then, I'll be missing you.


Freya Mikaelson

I'll be coming soon, I expect nothing less than best behavior.


Pranešimų skaičius : 108
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 29
Miestas : Los Angeles
Meilė : Įsipareigojusi
Rūšis : Ragana / Nemirtinga

Peržiūrėti vartotojo aprašymą https://www.youtube.com/watch?v=3adup2CANx8

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #02

Rašyti by Mason Lockwood on Kv. 04 21, 2016 4:05 pm

Butu galima drasiai teigti, kad Masonas jautesi ir atrode visai kitaip nei prieš keleta dienu. Jis buvo ramus, gal net per daug ramus. Tiesa sakant, žvelgiant iš šalies net galėjai pagalvoti, kad paros praleistos viduramziska kalejima primenancioje patalpoje jam išėjo i nauda. Galvoje prieš tai vyravusi sumaištis dabar buvo tarsi tolimas sapnas, o fizine prasme jis buvo tarsi naujai iskeptas - pilnas energijos. Tačiau tai buvo laikina. Dar penkios, sesios dienos ir visa ši originaliojo kraujo sukelta euforine bukle ims slugti, jis ir vel ims jausti iš pradžių ta nemalonu viso kuno maudima, kuris laikui begant peraugs i agonija ir nesiliaus tol, kol jis ir vel susileis ta nelemta ampule. Tiesa jis galetu ta krauja tiesiog išgerti, bet savaites pabaigoje jis ir vel jausis pačiu savimi todel tikėtina, kad vien nuo minties, kad geria jo taip niekinamo žmogaus krauja, ji vimdys. Todel taip, svirkstas buvo kur kas parankesnis būdas.
Su tokio tipo raganomis Masonui dar nebuvo teke susidurti todel natūralu, kad mergina jam kele susidomejima. Butent del šios priežasties jis vis dar buvo namuose, kuriuose anaiptol nebuvo laukiamas. -Vis tiek aciu, -guztelejes pečius hibridas pakilo nuo kedes ant kurios prieš tai sedejo. Ketindamas tiesiog patraukti atgal i jam neoficialiai priklausiusi kambari ir baigti krautis daiktus jis buvo sustabdytas merginos žodžiu apie kava. -Vadinasi gali... -suraukes antakius jis buvo besiziojantis užduoti klausima i kuri tam tikra prasme jau žinojo atsakyma. -Žinoma, -leides vienam is lupu kampučiu šiek tiek pakilti i virsu. -Juk nei vienas is jusu šeimos nera TIESIOG vampyras ar paprastas hibridas. Visi jus kitokie. Galima buvo tikėtis to paties ir is taves, -kilstelejes jam pirmai padaryta kava su grietinele, ji šiek tiek kilstelejo tarsi ketintu sakyti tosta. -Tiks ir sita,-nieko keista, kad Lockwoodas jautesi burtininkei palankuma po to kai ši buvo vienintele, kuri teikesi jo atžvilgiu parodyti bent kiek žmogiškumo. Jo mintys staiga nukrypo apie sau priklausiusi daikta, kurio taip ir nesugebejo rasti ir ta pat akimirka pašnekove is vieno virtuvinio stalciaus istrauke isjungta mobiluji, kuris priklause ne kam kitam, o Masonui. -Dar karta aciu, -Ištiesęs ranka jis atsieme susisiekimo priemone. -Ne viena moteris negali pasigirti tikrai žinanti ko nori vyrai, tačiau tu matyt busi išimtis, -vos ijjnges telefona jis nevalingai susimaste apie Rebekah. Tai kas tarp ju ivyko ji keistai slege. Nuoširdžiai nenoredamas, kad judvieju draugyste nutruktu jos buvo beveik isitikines, kad šioks toks nejaukumas tarp ju vis dar tvyros. Bent jau kol jiedu apie tai nepasikalbes. Surinkes trumpa žinute jis issiunte ja blondines adresu ir tik tuomet prisimines, jog netoliese stoviniuojanti mergina greičiausiai buvo spejusi perskaityti jo pasamoneje smestelejusius prisiminimus apie aistringa seksa su jos giminaite, jis šiek tiek atsikosejo tuo pat metu laisva ranka kiek nejaukiai pertraukdamas sau per pakausi. -Buvo malonu susipazinti, Freya, -nors mergina ir neprisistate, ne kas kitas, o Rebekah buvo paminejusi jos varda ir hibridui buvo pavykę ji isminti. Greičiausiai del jo unikalumo. Džiaugdamasis, jog pašnekove greičiausiai is solidarumo, o gal tiesiog nenoredama situacijos padaryti dar labiausiai nejaukios, tiesiog nutylejo ir niekaip neissidave, jog žinojo Masono pasamoneje kirbejusias mintis, jis patraukė is virtuves. Netrukus hibrido telefonas suvibravo prasydamas jo savininko demesio, o ekrane pasirodziusi žinute priverte jos gaveja nusišypsoti. "Su malonumu" atrases jis ir vel issiunte žinute Rebekos adresu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1060
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: SVEČIŲ KAMBARYS #02

Rašyti by Sponsored content Today at 12:40 pm


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume