ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Olivia Frano on Kv. 04 18, 2013 10:39 am

Įėjimas į namus / koridoriai.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“It’s like you’re screaming, and no one can hear. You almost feel ashamed. That someone could be that important. That without them, you feel like nothing. No one will ever understand how much it hurts. You feel hopeless; like nothing can save you. And when it’s over, and it’s gone..”

2016 METŲ MOTERIŠKAS PERSONAŽAS - OLIVIA FRANO © UŽ APDOVANOJIMO GRAFIKĄ PRIKLAUSO LAURAI.

Olivia Frano

don't u know that we could be a new beginning, fight til we're winning


Pranešimų skaičius : 1911
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Frank Frano
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Advokatė / Šnipė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Klaus Mikaelson on Pen. 08 02, 2013 1:22 pm

Taip ir buvęs labai nebylus, pagaliau kartu su Scarlett nusigauna iki pat namų, kuriuos tuo metu jau spėjo apleisti visi ten prieš tai buvę žmonės. Kadangi nebūnant Niujorke, jis visą laiką leisdavo čia, nusprendžia kad nėra prasmės dabar dingti kur nors kitus. Žengdamas link durų, jas atidaro, ir tuomet rankos mostu parodo kad mergina praeitu. - Įsipatogink, aš kol kas susisieksiu su Elaidža ir paprašysiu kad jis pasirūpintu tuo. Na. - Kadangi jam nesukelia jokių emocijų kažkokio berniukščio mirtis, norėdamas išlikti taktiškas, atsikrenkščia. - Džeremio kūnu. - Tai susakęs, pats praeina į vidų, leisdamas kad durys po juo užsitrenktu. Ieškodamas savo telefono, kuriam laikui nutyla. Kol vėl pakėlęs akis, pasuka žvilgsnį į merginą: - Tu jautiesi gerai? Turiu omeny, atsižvelgiant į visą dabartinę situaciją. Viskas gerai?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Caroline Mikaelson on Pen. 08 02, 2013 2:07 pm

{Pati kol kas nepasižymėdama dideliu plepumu, kuris anksčiau buvo viena iš jos pagrindinių savybių, gavusi leidimą įeiti į vidų, taip ir padaro Pasiekusi sofą, įsitaiso ant minkšto baldo bei akis pasuka į Klausą, kuomet jis užsimena apie tai, kad paskirs broliui sutvarkyti reikalą ties Džeremiu. Kadangi jos akyse jau nebe atsispindi nei viena ryškesnė emocija, tiesiog teigiamai linkteli, tokiu gestu parodydama, kad net nežada prieštarauti jo žodžiams. Kuomet yra pasidomima jos būsena, pasistengdama veide išplėšti kad ir pakankamai silpna šypseną, kuri akivaizdu nei kiek nespindi nuoširdumu, kilsteli antakius}
- Jaučiuosi taip gerai, kaip apskritai įmanoma jaustis tokioje situacijoje. - {Nenorėdama, kad tai nuskambėtų šiurkščiai, nuleisdama akis į rankas, atsitiktinai įsistebėdama į savo riešą, prisimerkia} - Aš tiesiog jaučiuosi pavargusi, viskas, kas vyko šiandien... - {Nenorėdama užbaigti sakinio, neigiamai supurčiusi galvą, vėl kilsteli akis į vaikiną} - Man tiesiog reikia pailsėti, tuomet manau atsigausiu, juk dabar esu tik žmogus. Nesirūpink per daug.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 326
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Klaus Mikaelson on Št. 08 03, 2013 2:29 am

Vien todėl kad jau seniai nebuvo matęs merginos tokios išsekusios, nelikdamas tuo labai patenkintas, tačiau parodydamas savo supratingumą, pasiekia ją, pasilenkdamas prie jos veido. Nors ir suvokia kad tai ne pats geriausias būdamas "nuraminti", visgi prataria: - Viskas bus gerai, su laiku tai pamatysi. - Savosiomis lūpomis paliečia merginos ir netrūkus po to pasitraukia, paaiškindamas: - Gali imti bet kurį iš kambarių. Aš būsiu čia, kol sutvarkysiu reikalus iki galo. Ilgai netrūksiu. - Tuo baigdamas savo kalbą, atsitraukia nuo jos, pagaliau surasdamas savo mobilių telefoną, ir akimirksniu surinkamas brolio numerį.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Caroline Mikaelson on Št. 08 03, 2013 3:58 am

{Priimdama gautą pakštelėjimą, po to kai vaikinas iš karto atsitraukia, netvirtai linktelėdama galva pakyla nuo baldo, ant kurio prieš tai buvo įsitaisiusi. Kuomet dar kartą trumpam užkliudo Klauso pusę, taria}
- Žinau. Juk visada viskas kažkokiais būdais pasisuka į gerąją pusę... - {Galiausiai nuleidusi akis, lyg pati nelabai dabar tikėdama tuo kas buvo pasakyta, pasiekia laiptus vedančius į viršų bei nužingsniuoja susirasti sau kambario}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Caroline Mikaelson

You know what I'll start with? Always and forever.


Pranešimų skaičius : 326
Įstojau : 2012-09-28
Amžius : 28
Miestas : Manhetenas
Meilė : Klaus Mikaelson
Draugai : Elena, Bonnie
Rūšis : Vampyrė (23/25)
Darbo paskirtis : Verslininkė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Klaus Mikaelson on Št. 08 03, 2013 4:25 am

Palydėdamas merginą vien tik žvilgsniu, nuleidžia akis, kuomet suvokia kad kažkas bus negerai, jai patapus paprastu žmogumi. Kuomet atsuka nugarą į tą pusę, kur link nuėjo merginą, pats pagaliau ištaria savo monologo dalį į ragelį, kur ką tik buvo sujungtas skambutis: - Turim problemą. - Krenkštelėdamas pradeda dėstyti toliau: - Jie rado vaistą. Jis jau panaudotas, tačiau ne tam asmeniui kuriam manai. Esmė tokia, kad dabar gali laukti bet kurio iš mūsų nelauktas vizitas iš seniausio padaro žemėje. Noriu tik pasakyti, kad būtum kaip galima nuovokesnis. - Krenkštelėdamas, paeina lauk iš namų, pratęsdamas savo kalbą: - Taip pat, reikia pasirūpinti mažojo Gilbert'o kūnu. Nežinau ką žadi su juo padaryti, bet ten to asmens palikti negalima. Neaišku kas dar gali užsukti ieškant nebe egzistuojančio vaisto. - Po pauzės priduria: - Žodžiu. Padaryk tai ką reikia.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Mason Lockwood on Št. 08 03, 2013 1:54 pm

Atsigaves i sia vieta su mergina, kuria atsivede cia is baro, priejes iejima stabteli: -Matai, yra viena problema,-gurksteli is vienoje rankoje laikomo viskio butelio ir suraukia antakius, ta gurksni nuryjes. -Tu esi nuostabi mergina, bet as toks alkanas...-nutaises katino akis, zvilgteli i jos akivaizdziai nuolanku ir uzhipnotizuota veida. -Ir tu man baigi atsibosti..-surimtejes pastveria ja uz rankos ir prisitraukes isisiurbia i jos kakla ir ima gerti krauja kol si susmunka zemen. Atbula ranka nusivales krauja nuo smakro, placiai nusisypso. -Po velniu, kaip tai man patinka,-zenges priekin, stabteli prie pagrindinio iejimo ir susidures su uzrakintomis durimis, atsidusta ir tamsoje sugrabaliojes duru skambuti, ji paspaudzia, ne viena, ne du bet keleta kartu: -Nagi Klausai,-atsiremes i siena salia duru, uzsivercia buteli gerimo, kurio buvo akivaizdziai padaugines.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Klaus Mikaelson on Št. 08 03, 2013 2:04 pm

Kaip tik tuo metu vis dar diskutuodamas telefonu, išgirsta kaip anapus durų kažkas ryškiai nerimsta. Suraukęs antakius, iš kart prasitaria: - Turiu baigti. Lauksiu iš tavęs žinių, kuomet baigsi visą tai apie ką mes kalbėjome. Nes vienaip ar kitaip, reikės pasiruošti naujo asmens vizitui. - Baigdamas savo kalbą, iš karto atlapoja duris, įsistebėdamas į pasirodžiusio miną. Vietoje to kad leisti jam užeiti atsistoja taip, kad viena ranka remtųsi į durų staktą. Kuomet atitraukia nuo ausies telefoną, klausiamą veidą nukreipia į atėjusį: - Turi būti priežastis, kodėl atsibeldei tiesiai į mano namus. Aš klausau. - Vis dar neduodamas leidimo praeiti, akivaizdžiai parodo kad pokalbio netęs viduje. Laukdamas atsakymo, susikiša savo laikytą telefoną atgal į kelnių kišenę.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Mason Lockwood on Št. 08 03, 2013 2:27 pm

Isvydes Klausa, lupu kampu sypteli. Nesitikejes, jog po to aks ivyko uoloje jis priims ji isskestomis rankomis, nutaiso dramatiska intonacija: -Norejau taves atsiprasyti,-neistveres susijuokia. -Tarkim man pasidare sunkoka stebeti tuos istysusius veidus ir laikytis,-omenyja turedamas zmones, meginancius atsikratyti Klauso, veide isspauzdia paniekinama sypsni. -Man reikejo pasimaitinti,-neigiamai papurto galva. -Velniai rautu, pameciau skaiciu,-veide pasirodzius tai paciai, jam nebudingai sypsenai, tesia: -Neperspejai manes apie toki,-si zodi ypac pabrezia. -..troskuli,-liezuviu apveda savo lupas. Pats nesuvokdamas kad pastarosios 24 valandos tebebuvo jo transformacija, o jo gebejimas nepaklusti buvo anaiptol ne pranasumas, o jo zmogiskumo likuciai, kurie rodos netrukus liks toli praeityje, zvilgteli i patalpa, kuria slepe Klauso silueteas. -Kaip suprantu sveciu nelaukei,-suraukia antakius, akivaizdziai nepatenkintas pasnekovo nesvetingumu. -Nesitiki, jog grisiu ir toliau apsimetinesiu, jog tikiu, kad jiems pavyks rasti buda tave nuzudyti?-isisteibeleja i viskio likuti butelyje.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Klaus Mikaelson on Št. 08 03, 2013 2:48 pm

Visiškai nepajudėdamas iš vietos, tarytum būtu nulietas iš kažkokio ypatingai patvaraus metalo, skeptiškai stebi akivaizdžiai išgėrusio asmens miną, kuomet šis pasakoja apie savo dabartinius jutimus, bei pozicijas. Susiaurinęs akių vokus, pagaliau sujuda, tačiau rankos taip ir nepatraukęs, taria: - Kokiu kvailiu tu mane laikai, manydamas kad aš taip imsiu ir patikėsiu tavo netikėtai pašviesėjusiu prigimčiai protu? Galiu net lažintis kad čia pasirodei tik tam, kad "įtikinti" mane savo ištikimybe, o netrūkus kai nusisuksiu bėgsi išpasakoti savo nuopelnus draugams. Tiems patiems, kur buvau sutikęs kurorte. - Įtraukęs oro į plaučius, pagaliau patraukia ranką, mat nejaučia grėsmės kol kas iš nieko, leisdamas šiam užeiti, jei tik šis parodo tokį norą. Klausydamas jo kalbos, dviprasmiškai pasisako: - Kita vertus, aš tau galiu padėti, tuo pačiu patikėti tavimi. Galutinai "užkalbėdamas" tavo jausmams atsistoti už sienos, kurios sugriauti praktiškai nėra įmanoma. Tuomet, tu būtum neemocionali, sąžinės graužaties nejaučianti žudymo mašina, veikianti mano ir savo labui. - Šiek tiek sujudina savus antakius, pratęsdamas: - Nebent tu turi kitą būdą įrodyti man, kad dabar stovėdamas priešais, nekuri pasakų?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Mason Lockwood on Št. 08 03, 2013 5:17 pm

Turbut todel, kad paskutiniai jo zmogiskumo likuciai jam kuzdejo tai padaryti, vos Klausui emus kalbeti, ikisa viena ranka i savo kisene ir surenka Jake numeri, tikedamasis, jog sis pakels rageli ir bent jau zinos jo motyvus. Palikes mobiluji skambucio rezime, istraukia ranka is kisenes ir nesukeldamas pasnekovui itarimo, ja perbraukia sau per plaukus. -Nekaltinu taves, jog manimi nepasitiki,-isgeres paskutini viskio kurksni, pastato tuscia buteli sau prie koju, ir zengia vidun, vos Klausui davus leidima. Suvokes, kad dabartinis pasirinkimas yra jo rankose tik teoriskai, nuveja paskutinia emocija, kuria sukelia zinojimas, kad jis praras galimybe i laiminga pabaiga su Katerina, salin ir jau stovedamas viduje, atsisuka i Klausa:
-Neturiu ko prarasti,-neigiamai papurto galva, pasirinkdamas savo gyvenima atiduoti i Jake ir jo draugu rankas, kadangi papriestaravimas sitoje situacijoje greiciausiai reikstu, kad Klausas paprasciausiai juo atsikratytu cia ir dabar arba jam pavyktu pasprukti ir tektu visa likusi gyvenima nuo jo slapstytis, kaip tai dare Katerina. Vildamasis, jog Armstrongo drauge ragana ras buda kaipnutraukti ji su Klausu siejanti rysi, pasiduoda avantiurai pabandyti prasibrauti i artimas Klauso gretas vildamasis, kad taip pavyks surasti jo achilo kulna ir galiausiai pasiekti tai, kas buvo jo uzsibreztas tikslas-Katerinos laisve.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Klaus Mikaelson on Št. 08 03, 2013 5:36 pm

Tikriausiai kaip tik tuo metu padarydamas savo pirmą klaidą, nusprendžia patikėti tuo kas jam yra bandoma įskiepyti. Sukaupęs savo emocijas, kurios viena ar kita prasme trokšta pasireikšti, išklauso viso Lockwood'o paruošto konteksto. Nieko nesakydamas kol šis nepraeina į vidų, galiausiai užtrenkia duris. Įsiklausydamas į tylą, o tai reiškia kad įsitikindamas tuo, kad Scarlett negirdės to kas vyksta pirmame šio didžiulio dvaro aukšte, pagaliau ima dėstyti savo nuomonę: - Tavo pasirinkimas, leidžia man užduoti epišką klausimą, negi mūsų abiejų gerai žinoma ledo karalienė sugebėjo tau taip sugelti, kad esi pasiruošęs atsisakyti net savo paties ambicijų? - Prunkštelėdamas, neigiamai supurto galvą: - Neatsakyk. Manau kad jei būtu atvirkščiai, tavęs čia nebūtu, o prie pat mano namų verandos nesiviliotu tos dailios būtybės kūnas. - Susiaurindamas savo akių plyšius, leidžia sau apgalvoti tai, kas būtu, jei jis rimtai savo galių dėka priverstu jį atsikratyti viso to žmogiškumo, kuris šiuo metu kovoja su jo esybe. Akivaizdžiai mėgaudamasis tuo, kas šiuo metu vyksta, jau buvo patrauksiantis į priešingą pašnekovui pusę. Tačiau kaip tik tuo metu, greitai, per daug žaibiškai apsisukęs, pastveria Meisoną, ir kone įstumdamas jį į artimiausią sieną, nes nuo abiejų jų jėgos, ji paprasčiausiai neatlaiko, kai kuriuose vietose įlūždama, o kituose pastebimai įskildama. Alkūne laikydamas prirėmęs jo kaklą, specialiai verčia jį stebėti konkrečiai jo akis: - Užblokuok! Aš įsakau tau dabar pat užblokuoti bet kokią buvusio žmogiškumo liekaną. Girdi?! Užblokuok! - Tvirtindamas beveik tą patį tiek, kiek to prireikia, galiausiai kai efektas pagal viską turėjo pasireikšti, atitraukdamas nuo jo savo alkūnę, atsitraukia per kelis žingsnius nuo jo, įdėmiai stebėdamas Lockwood'o veidą. Numanydamas kad dabar jo gyvenimo moto turėtu būti nieko nejutimas, kiek kilstelėdamas savo smakrą, nužvelgia žalą namui, kurią ką tik padarė. Tačiau ilgai nežiūrėdamas į tai, vėl sugrąžina savo dėmesį į pašnekovą, tikėdamasis bet kokios jo reakcijos, kuri suteiktu jam šiokio tokio pasitikėjimo matomu priešais asmeniu.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Mason Lockwood on Sk. 08 04, 2013 4:59 am

Klausui prakalbus apie Katherine, padaro pauze, kurios metu jo galvoje vel ima suktis begales minciu bei dvejoniu del dabartinio jo plano, taciau butent tada, isgirsta savo paties balsa: -Galima sakyti ir taip,-is pasnekovo veido israiskos suprates, jog jis akivaizdziai megaujasi tuo, jog Katerina i Meisono jausmus neatsake, pats nutaiso sarkastiska sypsena. Kai jie abu atsiduria dvaro viduje, o durys uz pasnekovo nugaros uzsidaro, susikises abi rankas i dzinsu kisenes, vienoje ju tvirtai suspaudzia telefona, sekdamas vaikino judesius. Kuomet Klausas lyg ir nesiskubina padaryti to, ka buvo zadejes, siek tiek lengviau atsikvepia, manydamas, kad Jake ir raganai tai turi suteikti siek tiek papildomo laiko, taciau jau kita sekunde pajunta Klauso alkune remiancia ji prie sienos. Bandydamas atlaikyti i ji nukreipta jega, isikimba i jo rankas savosiomis, taip bent jau neleisdamas oponentui saves perstumti kiaurai sienos. Ilgai netrukus ivyksta tai, ko Klausas trosko. Padares trumpa pauze, i jo klausiama zvilgsni atsako kampine sypsena, nepakeldamas akiu i pasnekova, kadangi tuo metu atsainiai ir itin letai valesi ant jo drabuziu likusi cementa bei dulkes. -Ar ir toliau i mane taip spoksosi tarytum noretum suvalgyti?-zenges kelis zingsnius ranka patapsnoja Klausui per peti ir atsisliejes i siena uz jo, suneria rankas sau ant krutines. -Kadangi tas zmogus,-uosdamas oro koridoriuje, piktai sypteli. -Yra veikiau tavo trofejus nei uzkanda, ar nepasiulysi savo draugui isgerti?-suraukia antakius. -Tebesu zveriskai alkanas,-apsilaizo jau suskeldejusias savo lupas.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Klaus Mikaelson on Sk. 08 04, 2013 5:19 am

Tu akivaizdžiu pasimėgavimu stebėdamas visą procesą po "užkalbėjimo", pagaliau būdamas labai patenkintas matomu vaizdu, o tuo labiau jaučiama intonacija pašnekovo balse, atsitraukia per kelis žingsnius, išlauždamas pakankamai plačią šypseną. Neatsisukdamas į kurią nors pusę, pasisako: - Jennifer, ar galėtum prieiti? - Vis dar stebėdamas Lockwood'ą, sulaukia kol kažkokia mergina, kuri yra viena iš prasimaitinimo šaltinių šiuose namuose, nes ne vienas čia gyvenantis nesinuodijo šaltu krauju iš pakelių. Atsargiai suimdamas merginos ranką, pritraukią ją prie savęs, ir tuo pačiu metu sukužda jai į ausį: - Pasistenk kad svečias būtu patenkintas mūsų namų svetingumu. - Paleidęs merginą link Meisono, pats tuo tarpu, pasitraukia link sofos, kurią užimdamas, pasisako: - Man atrodo mes pagaliau sugebėjome rasti bendrą susitarimą, Meisonai. Nuo pat šios dienos, tu esi laisvas. Daugiau jokių pasitikėjimo išbandymų, iki pat tos dienos, kol man iš tiesų nereikės tavo paslaugų. Kurios manau ir pats nesunkiai supranti, kad bus susijusios su Niujorke gyvenančiu alfa. Bet apie reikalaus vėliau, šiandiena aš nenusiteikęs tam. - Tuo baigdamas savo kalbą, pakelia akis į viršų, įsiklausydamas į tai kad triukšmas nepamaišė.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Mason Lockwood on Sk. 08 04, 2013 5:42 am

Zmogaus atsiradimas jo akiratyje akivaizdziai ji pradziugina, todel itin svelniai suemes jo ranka, apsuka ja aplink jos pacios asi, savo lupose islaikydamas klastinga sypsena. Nepaleisdamas jo rankas, pritraukia pastaraja sau prie lupu ir pabuciuoja, tuo pat metu kone girdedamas kaip siltas kraujas cirkuliuoja po to plonyte oda. Vos akimirkai nustojes klausyti Klauso, suleidzia dantis i merginos riesa ir uzmerkia akis, kadangi dabar patiriamas malonumas buvo beribis. Gebejimas nejausti sazines grauzaties ir tiesiog megautis, ji svaigino. Kai jau buvo labai arti to, jog isgertu paskutini aukos givybe palaikanti kraujo laseli, tarytum per aida isgirsta Klauso balsa tariant, jog nuo siol jis niekam nepriklauso. Paleides merginos ranka, leidzia jai pasiremti i siena, akivaizdziai netekus daug kraujo bei jegu, o pats placiai nusisypso ir pasukes link Klauso, apsilaizo kruvinas savo lupas. -Man tavo poziuris labai patinka,-tebesisypsodamas klausiamai zvilgteli i pasnekovo veida: -Tau leidus, as pasigeresiu naktiniu gyvenimu, siaip ar taip, medziokle mane jaudina kur kas labiau,-leisdamas Klausui suprasti, jog netveria savame kailyje noredamas pilnai realizuoti save be nuolatiniu sazines priekaistu ir kitu emociju, pasuka link duru. -Tavo paslaugoms,-atsakydamas i pastaba apie alfa vilkolaki, lupu kampu sypteli.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Klaus Mikaelson on Sk. 08 04, 2013 5:56 am

Būdamas be galo patenkintas savo "kūriniu", neleidžia savo mintims sulipdyti mintį ties tuo, kad kas nors visgi bandys pamaišyti naujausiam hibridui daryti tai, kam jis buvo sukurtas. Klausydamas jo kalbos, prie savęs pritraukia taurę, kuri buvo padėta iš ankščiau. Viso labo linktelėdamas galva, ir taip leisdamas suprasti kad nelaiko pašnekovo savo namuose, viso labo tarstelėja: - Malonumų nakties. - Šyptelėdamas, pats atsikelia ant kojų, ir pakeliui baigdamas gerti taurėję buvusį skystį, nueina link laiptų, kuriais užlipdamas į viršų, netrūkus "išnyksta" iš akiračio.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Mason Lockwood on Št. 08 30, 2014 8:02 am

Priparkaves savo automobili kiek nuotoliau isjungia varikli ir abejomis rankomis tvirtai spausdamas vaira giliai ikvepe oro bei uzlaike ji plauciuose. Klausas buvo asmuo sugrioves Masono gyvenima, nuo tos akimirkos kai jie susidure pirma karta, viskas eme slysti Lockwoodui is ranku. Trumpam sumerkes akis jis prisimine jausma kai originalusis ji nuzude: Astrus it adata skausmas ir tos kelios minutes kai jis prarado viso kuno kontrole, bet jo smegenys nesiliove jam priminti visu svarbiausiu jo gyvenimo akimirku...
Islipes is automobilio jis nusigavo iki paradiniu namo duru. Istieses ranka pabelsti netruko issiaiskinti, jog durys nebuvo uzrakintos. Tai buvo suprantama, Klauas neturejo ko baimintis. Jis visuomet buvo keleta zingsniu priekyje nei, kad jo priesai. Buvo akivaizdu, kad originalusis hibridas buvo gerai ismokes savo pamokas per nepaprastai ilga savo egzistencija. Stovedamas prieangyje jis uzdare sau uz nugaros duris nesukeldamas per daug garso, taciau puikiai suprato kad jo buvimas namo viduje buvo autorizuotas jo seimininko, antraip bet kuriam kitam vampyrui jau butu nusuktas sprandas.
-Man reikia su tavimi pasikalbeti, Klausai,-kiek prikimes nuo surukytu cigaru skaiciaus jo balsas buvo zemas. Susikises rankas i striukes kisenes jis zenge dar keleta zingsniu i prieki apziurinedamas namus, kurie brekstancio ryto apsvietime atrode labai pakite nuo patarojo karto kai jis cia lankesi.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Klaus Mikaelson on Antr. 09 02, 2014 5:45 am

Negalima vienu menku apibūdinimu pasakyti kaip stipriai pasikeitė Niklaus gyvenimas prabėgus pusmečiui. Buvo ir šilto ir šalto ir ramybės akimirkų ir tokio laikotarpio, kuomet net jis pats tiksliai negalėjo pasakyti kaip geriausia būtu išsipainioti. Taigi, nutiko daug, kaip ir visuomet. Jo gyvenimas nebuvo netekęs prasmės ar virtęs rutina. Tuo labiau kad paslapčia jis ilgai stengėsi dasikasti iki Bennett raganos, ieškojo būdų kaip iš savo paties sūnaus atimti nemirtingumą ir panašiai. Šiandienos nelaukti svečio pasirodymas jo namuose, šiek tiek sumaišė jo dienotvarkę. Mat kaip tik tuo metu su kažkokiais senoviniais dienoraščiais keliavo iš namų bibliotekos į savo kabinetą. Net neatsisukdamas įsitikinti kas sudrumstė jo ramybę, prasitarė: - Daugiau mandagumo, ne savo chatoje randiesi. - Vis dar nesukdamas akių jo pusėn, patraukė link pagrindinio kambario, tuo pačiu metu pralenkdamas savo pirmiausia pasirinktą tikslą. Kuomet pamesdamas popierius ant stalo, pagaliau pakėlė akis į pasirodžiusį Lockwood'ą, palenkdamas galvą, bei veide ištempdamas veidmainišką miną, pratęsė: - Tikiuosi kad nesi toks kvailas, kad pasirodydamas čia, bandysi išpešti iš manęs padėkos, už paskutinį susitikimą, prieš pusmetį? Nes to nebus. - Neigiamai supurtydamas galvą, bei tuo pačiu metu patraukdamas link mini baro, kuriame visuomet buvo saugomi keli buteliai paprastiems žmonėms neįperkamo gėrimo. Ištraukdamas vieną, tamsinto krištolo butelį, ant stalo pastatė dvi taures, po ko pasistengė pratęsti kalbą: - Mano žmona,- Keista, tačiau nors iki vestuvių buvo likusios kelios dienos, jis jau įgavo įproti sužadėtine vadinti taip, kaip ši buvo to verta. - Buvo tas asmuo kas atvedė mane prie Bennett, pats nemanau kad būtum radęs ją. Informaciją apie savo vaikigalį gavai iš tos mergaitės, kurią pasiuntei keliauti kartu, plius, aš tesėjau savo pažadą, nekankintu ne vieno iš tavo genties. Vadinasi mes nebe turime apie ką kalbėti. - Pakankamai ramiai supildamas gėrimą į abi taures, pertraukė savo paties kalbą prunkštimu:
- Nebent nutiko kažkas, kas privertė tave eilinį kartą nusižeminti ir maldauti manęs pagalbos? Vien smalsumo vedamas, pažadu išklausyti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Mason Lockwood on Antr. 09 02, 2014 12:47 pm

Zinoma jis nesitikejo, kad namu seimininkas jam paspaus ranka ar pasiulys prisesti, taciau tai nebuvo priezastis del kurios, kelias akimirkas Masonas it netekes zado zvelge i priesais save stovejusi asmeni. Klausas visa si laika zinojo apie tai, kad jo dukra buvo gyva ir maza to, buvo jam sugrazinta. Pries ka nors pasakydamas jis dar karta galvoje perkrate pasnekovo zodzius, kad isitikintu, jog jis nesuklydo. Jo israika isdave tai, jog siuo metu ji butum mazu maziausiai pavadines ismustu is veziu. Suraukes antakius jis vienu peciu atslijo i siena. -Vadinasi zinojai tai ir nieko nedarei, kad mums pakenktum?-idemiai stebedamas atsipalaidavusio Klauso judesius akimis nuslydo ties indu su alkoholiu. Lockwoodas nebuvo Klausui pavaldus, bet jaute jam dekinguma uz ka save nuilatos niekino. Sis zmogus sugriove jo gyvenima ir dabar, stovedamas priesais ji, jis jam jautesi dekingas. Tai buvo nepaaiskinama, tiesiog ne jo valioje. -Tavo sunus...-pasidaves smalsumui, jis zenge keleta zingsniu i prieki. -Raganos apie ji zino, tiesa? Reiskias jos zino ir apie Victoria.. Vienaip ar kitaip ju pareiga islaikyti pusiausvyra tarp dvieju pasauliu, jos greiciausiai bande kesintis i tavo vaikio givybe, nesuprantu kodel pats ju ieskai?-jis nebejaute baimes priesais save stovejusiam asmeniui ir tai is dalies buvo keistas jausmas mat su baime dingo ir panieka bei pyktis, kuris ji apimdavo kas kart jiems susidurus. Nejau tai buvo tiesa? Nejau jis pats to nesuvokdamas daresi panasus i savo kureja? Siekdamas valdzios ir galios jis padare daug dalyku del kuriu senasis Masonas butu gailejesis, bet tik ne dabartinis. Ramybes jausmas, kuris atejo kartu su supratimu, kad yra stipresnis uz dauguma savo priesu buvo svaiginantis ir nepaprastai malonus.
Nors gerimas jam oficialiai ir nebuvo pasiulytas, pastveres viena taure uzsivercia ja ir vienu ypu nuryjes visa ten buvusi alkoholi, atkisa taure Mikealsonui. -Man reikia tavo kraujo,-dar pries tai kai sis butu spejes suknezinti mineta stiklini inda Masonui i galva uz parodyta akiplesiskuma, jis pasisubino pridurti. -Tebunie tai paslauga uz paslauga. Esu pasirenges tau dar karta pasitarnauti jei to prireiks, bet dabar...-galvos mostu parodo i Klauso riesa. -Man reikia tavo kraujo,-jis nesitikejo, kad sis ims ir paklausys jo bei suteiks tuos kelis jo pageidaujamus raudono originaliojo kraujo lasus i tuscia taure, kuris jis vis dar laike istieses savo rankoje, bet jis kaip niekad bijojo ja vel prarasti ir galbut jo poelgiai buvo kiek neapgalvoti, bet tai greiciausiai buvo pasekme to, kad ant galines Jules priklausancio automobilio sedynes gulejusi moteris buvo kone ant issekimo slenkscio. Jis nebegalejo atsispirti pagundai maitintis is venos ir tai verte jo vampyriskaja puse uzgozti bet ka - isdiduma, saltakraujiskuma, o visu blogiausia tai dare ji palanku Klausui.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Klaus Mikaelson on Tr. 09 03, 2014 4:25 am

Namai, kuriuose vyko neplanuotas susitikimas buvo visiškai tušti, mat Caroline buvo išvykusi su draugėmis švęsti savo paskutinės "laisvės" dienos. O kadangi jam pačiam tokie dalykai buvo visiškai neaktualūs, nusprendė pasilikti namuose, ir kaip dabar paaiškėjo visiškai ne veltui. Girdėdamas net menkiausia kalbančio raumens sujudimą, atsiremdamas delnais į mini baro stalą, prie kurio tuo metu buvo palinkęs, nesunkiai pastebėjo kad vos keli žodžiai, ir oponentas nesunkiai perprato tai, kad jis žino kur kas daugiau, nei kad pasako. Nuleidęs savo akis, bei vos pastebimai sujudinęs galvą, prabilo:
- Tu mane laikai vaikų žudiku? - Jo mintys staiga nukrypo keleriais metais atgal, kuomet jis sutriuškino vieną iš Armstrong šeimos, galutinai atimdamas iš jo bet kokią viltį į normalų gyvenimą. Vaikas, kuris tuo metu "paslaptingai" žuvo, buvo niekieno kito, kaip tik Mikaelson'o užgaidos įvykdymas. Niekas iš šios šeimos netroško kad tuo metu pirmasis stebuklingas vaikas, vaikščiotu šia žeme. Niklaus veide pasirodė klastingumu persmelkta šypsena, kuomet šis vedamas įkvėpimo, pasistengė pratęsti prieš tai nebaigtą savo minį: - Gal ir neklysti, tačiau be tavo vaikigalio, aš taip pat turiu ką veikti. Bet juk čia esi ne dėl šios priežasties, tiesa? Kitaip, neatrodytum toks ramus. O aš matomai nebe žaisčiau su tavimi, ir palikčiau tavo benkartę augti be biologinio tėvo. - Šiek tiek sujudindamas savus antakius, ir kaip tik tuo metu pirštais suimdamas taurę, pasitraukė toliau nuo baro stalo. Kambario gale tebe stovėjo nepabaigtas paveikslas, o patalpos buvo prakvipusios aliejiniais dažais. Pastaruoju metu Mikaelson'as stengėsi kaip galima labiau susitelkti į savo paties šeimos sulipdymą, nei ką nors, kas buvo vadinama "nesibaigiančiu karu". Nesunkiai nukeliaudamas prie minėto paveikslo, sustojo, toliau mažai vizualaus dėmesio skirdamas savo pašnekovui.
- Raganos, tiksliau viena jų ir pasirūpino tuo, kad mano sūnus neturėtu galimybės turėti normalų gyvenimą, būti vaiku ir palaipsniui pažinti pasaulį. Toks buvo planas, paversti jį savikontrolės nesuprantančiu padaru, kuris nieko kito nesugeba daryti, kaip po savęs palikinėti lavonų gabalus. - Kuomet jis staiga atsisuko į pašnekovą, veide nesimatė ne menkiausios emocijos, iš dalies atrodė net kad jis visiškai nesureikšmina padėties rimtumo, tuo labiau kad mano, jog Jackson'as šiuo metu yra saugiai įkalintas požemiuose. Paeidamas kelis žingsnius į šalį, bei patogiai įsitaisydamas ant sėdimo baldo, pratęsia: - O kaip tu manai? Apart vilkų, aš taip pat nesižaviu raganomis, kurios pastaruoju metu leidžia sau per daug. Jei sunaikinsiu šią rūšį, o taip tikrai nutiks. Vadinasi, net tu galėsi laisviau atsikvėpti. - Nors jo žodžiuose buvo nesunkiai pajaučiama ironiją, pritraukdamas taurę sau prie veido, bei nespėdamas išgerti, suprunkčia.
- Nu taip, būtent taip ir nutiks. - Vien tas reikalaujantis tonas, kuriuo Lockwood'as pasiprašė kraujo, privertė Niklaus sureaguoti labai nuspėjamai. Neigiamai supurtydamas galvą, bei tuo pačiu metu nusukdamas akis, jis akimirka nieko nesakė, nesakė tol, kol nepareikalavo to, ko tikrasis alfa vargu ar apsiimtu.
- Vėl Katherine? Turiu omeny, tavo sūnėnui mano kraujas nereikalingas, vilkolakiams tuo labiau. Vadinasi, ji vėl mieste, o tu vėl trauki tos motes subinę iš mirties nagų? - Neigiamai supurtydamas galvą, veide ištempia šypseną: - Sutarta. Aš tau duosiu savo kraujo, mainais į vieno iš taviškių mirtį. Tiksliau, ne pilnai taviškių. Jis vienišas vilkas, kažkuo ypatingas, bet niekas negali išsiaiškinti kuo. Sebastian Coombs, noriu jo mirties. Tuomet kraujas yra tavo. - Įsistebėdamas į tikriausiai kiek sutrikusį Lockwood'ą, paaiškina: - Juk nemanei kad viskas bus taip paprasta? Tuo labiau, kad vien pasirodydamas čia ir reikalaudamas kažką iš manęs, baisiai rizikuoji. Net sutikęs su mano reikalavimais, bei jų netesėdamas, pasirašysi ne vien mirties nuosprendį sau, bet ir savo šeimai. Aišku, tu dar gali išeiti iš čia ir palikti viską kaip yra.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Mason Lockwood on Tr. 09 03, 2014 4:12 pm

Net ir po to kai tapo hibridu jis visuomet venge raganu. Nesvarbu kokiais stipriais ar galingais save laike vampyrai ar vilkolakiai, tos butybes buvo pranasesnes uz dvi minetasias rusis pranasesnes. Maza to, raganoms nereikejo fizines stiprybes ar raumenu tonuso, joms nereikejo keisti pavidalo ir vis gi is daugelio susidurimu jos isbrisdavo sausos, nenukentejusios ir su aukstai iskelta galva. Masonas jas savotiskai gerbe, nes jo akyse raganos neturejo savanaudisku interesu, nepalaike nei vienos is nuolat besidraskanciu vilkolakiu ir vampyru puses. Magija uzsiimancios butybes egzistavo tam, kad nei viena is kariaujanciu pusiu niekada neisiviespatautu ir nesugriautu pusiausvyros tarp antgamtinio ir zmogiskojo pasaulio. Ne veltui gamta jas apdovanojo galiomis ir sugebejimais, kurie net ir dabartiniam alfai kele siurpa.
Vienintele ragana, kuri viena karta buvo rimtai sujudinusi jo gyvenimo pamatus buvo Reese. Masonas pats gerai nesuprato kaip jis, vyras, kuris pats dazniausiai isivyliodavo moteris i lova ir paskui jas pamesdavo, tapo aplinkybiu auka. Pastarosiomis dienomis jam daznai atrode, kad jaute jos buvima salia, ypac kai pradejo vel maitintis krauju is arterijos, gal todel ir dabar jam keletui sekundziu pasirode, kad sviesiaplauke susmezavo uz Klauso butent ta akimirka kai sis pateike savo salygas del judvieju sandorio. Kelis kartus sumirksejes jis neigiamai papurte galva vydamas ja salin. Klausas buvo teisus, cia atvykdamas jis rizikavo ir kelio atgal nebuvo. Jam reikejo jo kraujo ir kuo imanoma greiciau. Jis nekente, kad Mikealsonas skaite ji kaip atvira knyga ir be didesniu problemu perprato, jog priezastis del kurios jis zeminosi buvo tamsiaplauke garbane. Giliai ikvepes ir uzlaikes plauciuose ora jis nuleido rankose laikyta taure ir pastaes ja ant stalo stipriai sukando zandikauli. -Gali prasyti manes bet ko, bet neketinu zudyti vieno is saviskiu,-jis pyko. Budamas atsiskyrelis hibridas jis nebutu sudvejojes ir laisva sirdimi butu nudejes bet kuri kita vilka vardan to, kad gautu ko nori, taciau dabar tai butu tolygu savo paties mirties nuosprendziui. Budamas vadas tokiu poelgiu jis butu privertes visus savo burio vilkus atsisuktyi priesais save ir galiausiai pries ji susimokyti. To Klausas greiciausiai ir sieke. Kad patys vilkolakiai nulinciuotu ir atsikratytu Lockwoodu uz pati Klausa. -Sakei jog laikysies musu susitarimo ir neliesi mano zmoniu todel verciau pasakyk kokia to priezastis ir kodel troksti jo mirties? Jei jis stovi tau skersai kelio, budamas alfa greiciauiai galiu ji patraukti tau is akiu kitokiais budais uzuot ji tiesiog nudejes.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Klaus Mikaelson on Tr. 09 03, 2014 4:38 pm

Manipuliuoti asmeniu, kuris buvo prie6ais nebuvo taip sunku, ypatingai dėl to kad pastarasis ne kiek nepaneigė to, kas buvo spėta iš pirmo karto. Katherine visuomet buvo viena iš tų asmenybių, kurie vos spėja išsikapstyti iš vienos problemos, kuomet greitai paneria į kitą. Ypatingai dabar, kai susekti šios moters veiksmus buvo taip lengva. Jos sugrįžimas atgal į miestą, kuris daugumai buvo vadinamas "namais" akivaizdžiai neliko nepastebėtas. Per savo skubėjimus, neapdairumą ir žinoma vieno iš stipriausių medžiotojų atvilkimą kartu, Niklaus labai greitai pasiekė žinia apie permainas, kuriuos vyksta tame pačiame mieste, kur šis planuoja persikelti su savo žmona bei sūnumi. Liežuviu perbraukdamas sau per lupas, ir labai ramiai atsižvelgdamas į tai, kad Lockwood'as parodo priešiškumą, viso labo įkvėpdamas atsitraukia nuo baldo, ant kurio prieš tai buvo prisėdęs. Savo namuose, su taip vadinamu priešu jis jautėsi pernelyg ramiai, kas vizualiai leido suprasti tai, kad bet kokiam posūkiui šis yra pasiruošęs. Klausimas apie tai, kuo gi pamaišė jam vienišasis vilkas, sukėlė šiokią tokią šypseną: - Tu matomai labai prastai mane pažįsti, jei manai kad tavo bandymas derėtis atneš kokių nors vaisių. Aš pasakiau ko noriu tam, kad gautum mano kraujo savo problemai pagydyti. Tačiau jei baimė prastai pasirodyti prieš vilkus, tau yra svarbesnė, tikrai, nesuprantu ką vis dar veiki mano namuose? - Šiek tiek sujudindamas savus antakius jis nusuko savo veidą, tuo pačiu metu mintyse perbėgdamas per tas kelias priežastys, kurios privertė jį įvardinti būtent tą asmenį, o ne bet kurį kitą tos rūšies atstovą. Stebėdamas nebaigtą savo paveikslą, prie kurio pastaruoju metu nebuvo prisilietęs, ilgai nepratarė ne menkiausio žodžio, kuomet neatsisukdamas visgi privertė save prabilti:
- Tas vilkas mirs, nori tu to ar ne. Tau tik naudinga tai, kad vienu šūviu nušautum net kelis zuikius. Pirmiausia, atsikratytum padaro kuris greičiausiai ankščiau ar veliau taps tau konkurentu. Mat jis vienintelis vilkas, kuris išgyveno jau apie penkis šimtus metų, kuomet visi senieji, apart mane žinoma, buvo sumedžioti ir sunaikinti. Jis taip pat yra silpnoji tos pačios raganos, kuri pasistengė pakenkti Katherine, ir net tavajai Victoriai... silpnoji vieta. Bennett būtu sutriuškinta, jei tas vyras mirtu. Tuomet ji taptu labai lengvu grobiu man. Ir kaip manai, jei pradanginčiau stipriausią raganą, kiek pastangų iš manęs atimtu išnaikinti ir likusią šios rūšies "armiją"? - Kuomet pagaliau įsitikinęs kad dažai ant drobės yra visiškai išdžiuvę, uždengdamas iš dalies labai prasmingą paveikslą balta materija, atsisuka į savo pašnekovą: - Mason'ai, mano pasiūlymas neginčytinas. Nenori abipusiškai naudingo sandorio, gali grįžti ir stebėti kaip Katherine miršta visiems laikams. Nes vien iš tavo baimės jausmo, kurį užuodžiu net iš čia, galiu spręsti, kad jai liko ne tiek ir daug? Vilkas ar vampyrė, tavo pasirinkimo laisvė. Aš galiu palaukti, kaip matai, manęs laikas visai nespaudžia. - Priežastys, kurias išvardino Niklaus nebuvo viskas, jis praleido vieną, kuri akivaizdžiai buvo pakankamai aktuali. Apie Katherine jis žinojo labai daug, mat visus tuos metus, kuomet ši buvo nemirtinga, moteris buvo sekama originaliosios šeimos, ir net tuomet kai ji manė esanti saugi, nieko panašaus nebuvo. Sebastinas buvo Pierce draugas, apie kurį žinojo vienetai. Ir jo mirtis, greičiausiai būtu davusi šiai porai nepataisomą žalą, ko būtent ir siekė padaryti Mikaelson'as. Jam kaip niekad buvo naudinga tai, kad Lockwood'as prarastu savo ramstį ir pagaliau pasiskirtu savo likimui. Tokiam, į kurį jį norėtu pastumėti originalusis.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Mason Lockwood on Kv. 09 04, 2014 3:26 am

Jis jautesi ispraustas i kampa ir ji tai erzino. Klausas ji perprato kiaurai ir zinojo, kad Masona spaude laikas. Turi buti kitas budas.. Abieju ranku delnais perbraukes sau per veida, kuri buvo ismuses saltas prakaitas jis nervingai eme vaikscioti po patalpa, kurioje jie abu siuo metu buvo. I galva nesove niekas, kas butu galeje sioje situacijoje pagelbeti ir tai ji vede is kantrybes. Jis nebegalejo mastyti blaiviai, nes jei nebutu pasidaves Klauso spaudimui, butu suvokes kokia siaubinga klaida siuo metu daro. Didziausios itakos tam turejo Mikealsono zodziai apie sasaja kuria su minetu vilkolakiu turi ragana, pagrobusi vos gimusia jo dukteri. -Gerai,-jo balsas buvo saltas ir perskrode tarp judvieju nusistovejusia tyla it peilis. -As juo atsikratysiu,-Masono akys akimirkai uzsidege atitinkamu atspalviu. Dabar kai buvo taip arti savo kurejo atsilaikyti jo jam daromai itakai buvo praktiskai neimanoma ir nors Lockwoodas sventai tikejo, kad sprendima padare jis pats, taip toli grazu nebuvo. Klauso jam persama nuomone persismelke per jo oda ir pamazu apeme visa hibrido kuna it virusas ir jis tam negalejo pasipriesinti. -O dabar pereikim prie smagiosios dalies,-kilsteledamas antakius jis ragino vyra pasiskubinti su 'donoro' vaidmeniu. Masono lupose smestelejo jam nebudinga sypsena, o veido israiska buvo rami ir atsipalaidavusi. Katherine buvo teisi kai baiminosi, kad Klausas sugebes Masona, kuris manesi jog galutinai nutrauke juos siejusi rysi, paversti savo zudymo masina. Siuo metu jis trosko gauti originaliojo kraujo ir savo akimis isvysti kaip mylima moteris pasveiksta. Visa kita buvo nebesvarbu, net tai kad kone pardavinejo savo siela velniui sutikdamas su Klauso jam iskeltomis salygomis.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Klaus Mikaelson on Kv. 09 04, 2014 10:08 am

Užtikrintumas tuo, kad Lockwood'ui sutikus sunaikinti minėtą asmenį, buvo ant tiek stiprus, kiek buvo Niklaus Mikaelson pažadas, kad jei tai nebus įgyvendinta jis sunaikins kiekvieną asmenį, kuris bent per colį rūpės hibridui. Todėl, kuomet nuskambėjo minėtojo asmens sutikimo žodžiai, jis ne kiek nesvarstydamas ir tuo labiau nekankindamas jo, te pratarė: - Vadinasi tai susitarimas. - Kuomet jo žodžiai pasklido po pakankamai tuščią svetainę, jis pritraukdamas pastatytą taurę arčiau prie savęs, pakėlė ranką, ir sukandęs savo riešą, prikišo šį prie taurės. Kraujas ėmė sparčiai varvėti į tuščią indą. Kuomet Niklaus veide šmėkštelėjo šypseną, ypatingai todėl kad Lockwood'as kaip mažas vaikas įklimpo į jo pinkles. Katherine buvo originali vampyrė, kuri buvo sugrąžinta iš mirusių ir paversta nemirtinga, kas reiškė kad mirtį jai galėjo sukelti vien tas pats, baltojo ąžuolo kuolas. Moteris atlaikiusi į karštinę panašius simptomus buvo ne vien išgyvenusi, bet ir pakankamai greitai pasveikusi. Originaliojo kraujas tik greičiau pašalintu simptomus, bet nebuvo toks svarbus, kad reikėtu dėl šio verstis iš kailio. Taurė liko pusiau pilna, kuomet žaizda susitraukė. Pastumdamas taurę link Lockwood'o, jis pabrėžė: - Turi neilgiau kaip savaitę, tuomet jei Sebastian tebebus gyvas, aš pasirūpinsiu tuo, kad tavo garbanei nebuvo ne vieno šanso išgyventi. - Jo žodžiuose buvo galima išgirsti rimtumą, ypatingai todėl kad apdegęs kolas buvo saugomas paties Mikaelson'o ir tai buvo kuo puikiausiai žinoma: - O dabar dink man iš akių, mat turiu įdomesnės veiklos, nei kad kalbėtis apie tai, kaip esi man dėkingas. - Prunkštelėdamas ir specialiai užkabindamas Lockwood'o savimeilę, sugrįžo prie užrašų.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Mason Lockwood on Kv. 09 04, 2014 4:38 pm

Masonas nebuvo linkes tusciazodziauti ir butent sia akimirka niekas apart akimirkos kai Katherine isgers Klauso krauja ir jo akyse ims sveikti, nebuvo svarbu. -Nevyk manes i kampa, Niklausai,-jo akys dege inirsiu, nes ir pats gerai suprato, kad po to kai taip stengesi nutraukti juodu siejusia gija dabar pats ta rysi atnaujino, maza to, tapo jo parankinis. -Pasakiau, kad ta zmogu patrauksiu tau is kelio, vadinasi pazada tesesiu. Uzuot man grasines, verciau pasakyk kur ji rasti,-paemes sklidina taure nuo stalo kelias akimirkas akis ismeige i kaip ne keista, pasibjaurejima kelianti skysti. Galbut taip buvo todel, kad jam gauti buvo pasitelktos zeminancios priemones, o gal tiesiog, kad giliai viduje jis trosko dabar pat visa tai uzbaigti zutbutineje ju kovoje, kurios baigtis vienu ar kitu atveju nebutu buvusi jo naudai. -Nedrysk artintis prie mano seimos, ispeju tave,-zenges zingsni arciau, savo zodzius jis istare pakankamai dusliai, tarsi jie butu strige jo gerkleje. -Karta jau irodziau, jog nestosiu pries tave, tik mano deka turi ta sumauta kuola, Klausai,-pasisukdamas eiti isejimo link, dar karta dirstelejo i pasnekova. -Turi savaite laiko pats gerai apsvarstyti ar tikrai nori, kad buciau demaskuoitas visu vilkolakiu akivaizdoje kai tuo tarpu gali manimi pasikliauti net ir man bunant kitoje barikadu puseje? Jei raganos sukiltu, jos negaletu kovoti pries abi - vampyru ir vilkolakiu - kariaunas, mes jas isskerstume dar pries joms pabaiogiant viena is savo ''abra-cadabra''... Dabar kai gime mano dukra esu suinteresuotas tavo subines gelbejimu, kad ir kaip man tai nepatiktu, pats tai supranti,-neigiamai papurtes galva, nuo prie duru esancio staliuko pasiciupo viena ten buvusiu prabangiu cigaru ir ji apziurinedamas, pridure. -Esu tau parankus, maza to, tau paciam geriau tureti mane savo puseje nei prieso teritorijoje. Galbut tu ir esi nesunaikinamas, bet turi keleta achilo kulnu apie kuriuos mes visi gerai zinome,-turedamas omenyje jo zmona ir sunu, lupu kampu syptelejo. -Atimsi tuos del ko vertinu savo paties sumauta gyvenima, isigysi priesa, kuris nesustos, kol tavo artimiausi bus sunaikinti. Galu gale, mus sieja labai panasus interesai, mes abu norim buti valdzioje, abu trokstam galios. Skirtumas tik tas, kad as pasirinkau savo pirmtakus, o ne kraujasiurbius. Gerai apie visa tai pagalvok,-klastingai syptelejes jis isikiso cigara sau tarp lupu ir netrukus pradingo uz duru. Masonsa neblefavo, o is to kaip jo zodzius sutiko Mikealsonas, jis suprato, jog originalusis suvoke, jog jo zodziuose buvo tiesios. Jis nebebuvo tas naivus naujai iskeptas hibridas koks buvo tuomet kai jiedu susidure pirma kart. Dabar Lockwoodas buvo selektyviai atsisakes jausmu, kurie jam maise ir tai jis padare laikotarpyje kai Katherine buvo dingusi is jo gyvenimo. Dideliu pastangu deka jis sugebejo jei ne visiskai palaidoti, bet bent jau numalsinti baimes, kaltes jausma ir tik meile artimiausiems savo seimos nariams laike ji nuo to, jog visiskai atsisakes bet kokiu zmogisku jausmu jis taptu nesuvaldoma naikinimo masina, tokia kokia buvo pats Klausas pries sutikdamas Caroline.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: ĮĖJIMAS Į NAMUS / KORIDORIAI

Rašyti by Sponsored content Today at 4:32 am


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume