KITOS NAMO PATALPOS

Puslapis 12 1, 2  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Olivia Frano on Kv. 04 18, 2013 10:38 am

Kitos namo patalpos.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

“It’s like you’re screaming, and no one can hear. You almost feel ashamed. That someone could be that important. That without them, you feel like nothing. No one will ever understand how much it hurts. You feel hopeless; like nothing can save you. And when it’s over, and it’s gone..”

2016 METŲ MOTERIŠKAS PERSONAŽAS - OLIVIA FRANO © UŽ APDOVANOJIMO GRAFIKĄ PRIKLAUSO LAURAI.

Olivia Frano

don't u know that we could be a new beginning, fight til we're winning


Pranešimų skaičius : 1911
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Frank Frano
Rūšis : Mirtingas žmogus
Darbo paskirtis : Advokatė / Šnipė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Klaus Mikaelson on Pir. 11 18, 2013 9:14 am

Tuo metu kai pagaliau sėkmingai pasiekia namo palėpę, kurioje vis dar randasi keli karstai, kuriuose jau ne kartą buvo įkalinęs savo šeimos narius, pradaręs vieną, labai tvarkingai paguldo Elaidžą. Stebėdamas į jo gyvybę praradusį kūną, kaltai nuleidžia akis, tuo pačiu metu vos girdimai prasitardamas: - Manęs laukia mūšis su vilkais, ir aš paprasčiausiai negaliu leisti kad silpnumo akimirka per tą moterį tu atsuktum man nugarą. Suvokiu kad niekuomet nesuprasi manęs, tačiau tai yra geriausias būdas, kuris užtikrins man pergalę. - Nors atrodė kad jis buvo pasiruošęs pasakyti daugiau, net nepajuto, kaip instinktyviai pakėlė ranką, bei uždarė karsto dangtį. Nenorėdamas čia išbūti daugiau nei akimirkos, pagaliau apleido patalpas.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
   
I haven't cared about anyone for c e n t u r i e s. Why on earth do you?

Klaus Mikaelson

I haven't cared about anyone for centuries. Why on earth do you?


Pranešimų skaičius : 895
Įstojau : 2013-03-14
Miestas : Los Andželas
Meilė : Caroline Mikaelson
Draugai : Marcellus Gerard
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Menininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Andrea Argent on Pir. 11 25, 2013 11:10 am

{Ne tą pačią dieną, tačiau kai praeina kažkoks atitinkamas laiko tarpas, vis nepavykstant susisiekti su Kolu, iš kurio nėra jokių žinių nuo tada kai ji sėkmingai "sugrįžo" į gyvenimą, nusprendžia apsilankyti ne tik Los Andžele, tačiau ir Mikaelsonų šeimai priklausančiame name tikėdamasi ten ką nors sužinoti apie rūpimą vaikiną bei tuo pačiu atnaujinti santykius su tais, su kuriais palaikė ryšį dar būdama žmogus. Dėl to, kad dvaro savininkai yra ne gyvi žmonės, o žmonių krauju mintančios būtybės, nesunkiai patenka į namo vidų be pakvietimo. Kai tyčia nesutikdama nei Kolo, nei Elaidžos su Rebeka, ko labai tikėjosi, užverčia akis, tačiau neskubėdama išeiti nieko nepasiekus, suteikia sau prabanga pašmirinėti po dvaro patalpas. Kol kas nerasdama nieko, kas patrauktų, jos dėmesį, užklysta į palėpę. Pradariusi duris, pirmiausia suraukusi antakius nužvelgia paeiliui sudėtus karstus, kol neįbauginta tokios aplinkos žengia į vidų, tuo pačiu ranka perbraukdama per šalia esančio seno baldo paviršių. Vedama keisto smalsumo jausmo, įsistebi į konkrečiai vieną karstą, kol visgi nusprendusi prieiti arčiau, abejomis rankomis užkabindama dangtį jį pakelia į viršų. Kuomet kaip tik tuo metu prieš akis "iššoka" nemalonus vieno iš Mikaelsono brolio vaizdas su durklu įsmigusiu krutinėje, aiškiai sutrinka bei  sukreivinusi antakius, dar dirsteli sau per petį, norėdama įsitikinti, kad čia tikrai nieko nėra. Galiausiai, kuomet jos veide pasirodo dviprasmiška šypsena, neigiamai supurčiusi galvą, atsargiai pirštų galiukais nubrėžia per karste gulinčio vyro krutinę nematomą liniją, kol pasiekusi durklą, ji suima bei ištraukia. Neskubėdama niekur kol kas pabėgti, pasižiūri į savo rankinį laikrodį bei pasiekusi artimiausią kokią nors seną spintelę, atsisėda ant jos bei vis dar laikydama stebuklingą durklą rankoje, įdėmiai jį nužiūri, bei žinoma, tuo pačiu laukia, kol atsibus Elaidža}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Elijah Mikaelson on Pir. 11 25, 2013 12:36 pm

Neskaitant to, kad buvo išduotas savo paties šeimos nario paranojinių teorijų pasėkoje, kurį laiką ne vien snaudė belaukdamas kol atsiras asmuo galintis išlaisvinti jį iš miego stadijos. Realiai "sapne" keliaudamas per savo atsiminimų tunelius, bandė suvokti kas ir kaip buvo sudėliota jo gyvenimo prioritetų lentynose. Galiausiai, kuomet jo kelionė buvo nutraukta tuo, kad iš jo širdies buvo ištrauktas užburto metalo gabalas, jai pradėjus plakti, bei tokiu būdu pumpuoti gyvybę jo kūne, įkvėpdamas oro gūsį, staiga pramerkia akis. Neskaitant to, kad jo kūnas vis dar atrodo pilkas ir susiraukšlėjęs, pakreipęs akis į kažkur toliau sėdėjusios moters pusę, vos pastebimai neigiamai supurto galvą. Bandydamas suvokti kur randasi, galiausiai nuleidžia savo akis į rankas, kurios išduoda faktą, kad jis yra atsibudęs, ir beprotiškai alkanas. Pakankamai greitai išlipdamas iš karsto vidaus, nuleidžia šio dangtį, bei nebyliai ant jo atsisėda. Kuomet vėl pakelia akis į merginą, pats sau prasitaria:
- Jei tai dar viena iliuzija, tuomet sunku suvokti kodėl ji tokia tikroviška, kad atrodo... - Nebaigęs savo kalbos, kaukštelėja savo dantimis, nurydamas nemalonų seilių gniužulą, kuris tik dar labiau paryškina troškulį. Galiausiai versdamas save vėl pasižiūrėti į priekį, pratęsia: - Kaip tai įmanoma, kad tu gyva? Aš mačiau tavo kūną, kai jis buvo nuleidžiamas po žeme. Tavo širdis buvo sustojusi. Kūnas sustingęs nuo mirties prisilietimo. Tai neįmanoma, kad tu dabar esi priešais. - Sunkiai suvokdamas ar mato tikrai tai, kas egzistuoja, ar tai yra vaizduotės triukas.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 

Elijah Mikaelson

Perhaps I'm not making myself clear here. This is a threat.


Pranešimų skaičius : 760
Įstojau : 2013-04-10
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Andrea Argent
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=E2nsDrIM09s

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Andrea Argent on Antr. 11 26, 2013 1:17 pm

{Kai jos intuicija patvirtina, kad Mikaelsonas jau atsibudo iš ilgo priverstinio miego, iš karto nukreipdama žvilgsnį nuo durklo į vyrą, nežymiai pakreipia galvą link vieno peties, veidą papuošdama kampinio pobūdžio šypsena. Pirmiausia nukeldama kojas nuo baldo, o paskui ir pati nuo jo tvarkingai "nuslysdama",  žengia žingsnius priartinančius ją arčiau vampyro} - Prisipažinsiu, atvykdama čia ko mažiausiai galėjau tikėtis, tai rasti tave palėpėje, karste su į širdį įsmeigtu šituo daiktu.  - {Tuo tarpu kaip tik pasiekusi vyrą, stebėdama jo akis, kilsteli savus antakius, o prieš tai rankoje laikytą durklą atkiša Elaidžai} - Kas taip pasielgė? - {Kol kas nekeisdama žvilgsnio krypties, vos tik sulaukia klausimų savo adresu, vis dar išlaikydama savotišką šypseną, sujudina lūpas atsakymui} - Tikriausiai todėl, kad visa tai nėra paprasčiausia iliuzija? - {Žengdama kelis žingsnius į šoną, pirštų galiukais perveda per karsto dangtį tuo pačiu jį nužvelgdama. Kadangi padarė tik nedidelę pauzę tarp savo žodžių, pratęsia} -  Po to šūvio, Katerina rado mane pirma, bandė padėti sugirdydama savo kraujo, kuris beje man neturėjo jokio poveikio, galiausiai ji mane nugabeno į ligoninę, ten pasirodė Kolas, jis taip pat bandė mane išgelbėti savo krauju ir... - {Lyg bandydama atsiminti detales, kurios yra užblokuotos jos atmintyje, primerkdama akis, kilsteli abu pečius} - viskas ką atsimenu toliau yra tai, kad atmerkiau akis jau būdama po žeme. - {Kadangi šitie atsiminimai jai nėra malonūs, visgi užgniauždama visus patirtus pojūčius, neparodydama per daug emocijų, kurios atspindėtų jos išgyvenimus, sujudina savo išraiškingus antakius bei ne labai į temą šypteli} - Kitaip sakant, mano vyresnioji sesutė pati net to nesupratusi palaidojo mane virsmo stadijoje. Bet... už tai gali pasveikinti mane sėkmingai papildžius vampyrų gretas. - {Kuomet vėl grįžta ties vaizdu į Elaidža, trumpam nuleidžia akis į savo riešą, kadangi nėra dar labai stipriai apsišvietusi, perklausia} - Nežinau kiek laiko čia išgulėjai, bet spėju dabar neatsisakytum pasistiprinti? Nesu tikra ar mano kraujas būtų tam tinkamas, visgi esu nebe žmogus, bet jei tai padėtų tau susigrąžinti jėgas, aš neatsisakyčiau pagelbėti. Ir gali būti ramus, Kolas dėl to tikrai nesukels skandalo. - {Kaip tik tą akimirką trumpam užtilus, neigiamai supurto galvą, tačiau kol kas nepasakydama nieko vėl pakelia akis į Elaidžą, klausiamai kilstelėdama antakius bei laukdama kokio nors atsako iš vyro esančio priešais}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Elijah Mikaelson on Št. 12 14, 2013 2:24 am

Tuo tarpu kai mergina ištaria savo pirmuosius žodžius, vedusius prie paaiškinimo, instinktyviai nuleisdamas akis, pasistengė nukreipti visą savo dėmesį būtent į tai kas buvo sakoma. Ilgai tylėdamas, prieš akis leido sau pasirodyti tam vaizdui, kuomet matė ją paskutinį kartą. Tiksliau kuomet susidūrė su vaizdu, kai merginos žmogiškasis pavidalas atsisveikino su pasauliu gulint mediniame karste, panašiame į tą, kuriame jis buvo vos prieš kelias minutes. Kankinamas prieštaringų jausmų, kuriuos sukėlė pastarųjų kelių dienų įvykiai, galiausiai pakelia akis į Andrea, ir net pat nepajusdamas kaip, tačiau žengė žingsnį į priekį, kaip tik tuo metu kai ji atkišo durklą į jo pusę. Nieko neaiškindamas, paprasčiausiai apima merginą į savo glėbį, surakindamas tarp savo rankų į apkabinimą: - Banalu, tačiau leisk man pasakyti kad aš labai džiaugiuosi kad paskutinis kartas kai tave mačiau nebuvo iš tiesų paskutiniu. Nors šis prakeiksmas ir neteikia daug malonumo. - Nebaigdamas savo minties, paleidžia ją, tačiau nepilnai, mat uždeda savo rankas jai ant pečių, priversdamas pažvelgti į jo, šiuo metu mirtimi dvelkiantį veidą: - O su laiku tu tai suprasi. Džiaugiuosi kad esi gyva. - Linktelėdamas galva, ir nenorėdamas dar labiau priversti tiek save, tiek ją jaustis nepatogiai, atsitraukia rankas, bei pasiimdamas durklą, vėl atsiremia į už nugaros buvusį karstą.
- Katerinos kraujas buvo pirmasis tavo sistemoje, o suveikė Kolo? - Suraukęs antakius, neigiamai supurto galvą, kuomet jo minčių eigą perskrodžia tai, kad mergina greičiausiai ir pati nenutuokia to, kas iš tiesų suteikė jai gyvenimą, visgi nesiryžta komentuoti. O ta akimirka, kuomet Carrington vėl pasirodo pakankamai arti jo, nuleisdamas akis į jos riešą, o paskui pakeldamas į jos veidą, veide leidžia pasirodyti savitai šypsenai. Tačiau prieštaraudamas, eilinį kartą neigiamai supurto galvą. Suimdamas jos ruošą savo ranką, pagaliau paaiškina: - Esmė ne tame, ar tai sužinos mano brolis, ar ne. Esmė mano ir tavo galvose. - Užversdamas akis, atsidūsta. - Pagrinde mano. Aš negaliu priimti tavo pasiūlymo, nes tai viską tik dar labiau komplikuos. Pasimaitindamas tavimi, nejučia leisčiau tau pamatyti kas dedasi mano galvoje, o pats tavimi pasinaudočiau beveik kaip sekso objektu. - Šiek tiek sujudindamas antakius, paleidžia merginos ranką, pratęsdamas: - Kaip ir sakiau, tai viską tik dar labiau sukomplikuotu. - Kuomet jo mintyse sušviečia geniali mintis, apie tai kad ši vieta nėra labai saugi, krenkštelėdamas, prasitaria: - Kuomet Klausas sužinos kad sugriovei jo planus, liečiančius mane... - Akivaizdu neišgalėdamas baigti savo minties, kardinaliai pakeičia savo kalbą: - Verčiau mums abiems reikėtu iš čia išeiti. Jam nereikia žinoti nei apie mane, nei apie tave. Tuo pačiu man tikrai reikia pasimaitinti, ir greitai.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 

Elijah Mikaelson

Perhaps I'm not making myself clear here. This is a threat.


Pranešimų skaičius : 760
Įstojau : 2013-04-10
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Andrea Argent
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=E2nsDrIM09s

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Andrea Argent on Sk. 12 15, 2013 7:41 am

{Jausdama stiprias vyro rankas ant savęs, ne iš karto spėdama deramai sureaguoti, palaipsniui sukrauna savasias jam ant nugaros, taip įtvirtindama apsikabinimą ir iš savo pusės. Trumpam laiko tarpui sumerkdama akis, leidžia nepastebimai jos veide pasirodyti vos įžvelgiamai šypsenai} - Matyt manimi atsikratyti nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, aš visada esu sugrąžinama atgal. - {Kuomet atmerkia akis, o tuo pačiu yra patraukiama, sukandusi apatinės lūpos odelę, iš pradžių žvilgsniu užkliudo vieną jo ranką esančią ant jos peties, o tuomet nukeliauja ir iki vyro veido. Išreikšdama dalinę nuostabą žodžiais sklindančiais iš jo lūpų, išraiškingai kilstelėdama antakius perklausia} - Tik nesakyk, kad tu kaip ir Kolas laikai tai prakeiksmu? Amžina jaunystė, gyvenimas, galia, pojūčiai... kaip tai gali neteikti malonumo? Visa tai yra tik privalumai palyginant su paprastu, trumpu žmogišku gyvenimu. - {Nespecialiai parodydama tai, kad vampyrizmas jau davė įtakos jai, ir tai ji nelaiko tragišku dalyku, galima sakyti net atvirkščiai, leisdama veide pasirodyti tai patvirtinančiai savitai šypsenai, nuleidžia žalias akis į vieną iš žiedų puošiančių jos pirštus. Kadangi pati nėra šimtą procentų tikra, kas iš tiesų yra atsakingas už jos naują, patobulintą gyvenimą, sujudina abu pečius, kilstelėdama juos į viršų} - Vampyro kraujas patekęs į žmogaus sistemą suveikia ganėtinai greitai, tiesa? Mano atveju, kuomet Katerina stengėsi man padėti, nebuvo jokio pagerėjimo, jokio poveikio. Nieko. Jaučiau tik tai, kaip gyvybė po truputi apleidžia mane.  - {Matomai norėdama kažką dar pridurti, sujudina lūpas, tačiau kuomet Elaidža suima jos riešą, nuleisdama akis į judviejų rankas, visgi tam kartui likdama nieko nepasakiusi, įsiklauso į sekančius vyro žodžius, kol šyptelėjusi, klausiamai kilsteli antakius tuo pačiu atkartodama tam tikrus jo žodžius, tačiau klausimo formoje} - Nes tai viską tik dar labiau komplikuos? - {Kuomet gražina akis ties jo veidu, per daug nepakisdama iš išraiškos, nežymiai pasuka galvą į šoną, tuo pačiu susiaurindama akis} - Nežinau kas dedasi tavo galvoje ir kokias paslaptys ten saugai, bet faktas, kad man reikia daugiau sužinoti apie vampyrų ypatumus. - {Nebandydama prieštarauti jo sprendimui, vos tik jos ranka yra paleidžiama apkabindama save per liemenį, trumpam nuleidžia akis, lyg greitai kelis kartus pergalvodama savo žodžius, galiausiai ryžtasi perklausti} - Elaidža, per tą laiką kuomet manęs nebuvo, tu buvai sutikęs Kolą? Žinai kaip jis, kur jis? - {Vyrui paminėjus savo dar vieną brolį, nebūdama jo gerbėja užverčia akis pabaigdama pradėtą jo sakinį} - Jis ko gero išraus man širdį iš krutinės taip pasirūpindamas, kad daugiau šia žeme nevaikščiočiau. Taip... mažiausiai dabar norėčiau jį sutikti. Tad...
{Šyptelėjusi galvos mostu nurodo durų pusę, parodydama, kad neprieštaraus, jei jie abu dabar pasišalins}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Elijah Mikaelson on Sk. 12 15, 2013 10:06 am

Tuo metu, kai jis jau buvo atsitraukęs nuo merginos, kurį laiką nenuleido nuo jos savo žvilgsnio, tarytum būtu norėjęs įsiminti būtent tokį jos vaizdą. Kuomet jo apmąstymai buvo pertraukti neįtikėtinai sukilusiu troškuliu, kuris bet kurį kitą vampyrą būtu privertęs impulsyviai pulti bet ką, kas pasitaikytu pakeliui, jis viso labo nuleido savo tamsiai rudas akis, kurios prie šio apšvietimo labiau priminė juodą spalvą. Sujudėjus žandikauliui, buvo aišku kad jis yra pasiruošęs kalbėti:
- Matyt likimas tiesiog pasirodė palankesnis tau, jei taip galima pasakyti. Jei vis dar esi mūsų tarpe, vadinasi yra kažkas, ko nespėjai padaryti būdama gyva. Bent aš traktuoju šitai būtent tai, nes mano žiniai ne kiekvienam yra suteikiamas šis prakeiksmas. Todėl, čia tu pasirenki būtent kuriuo keliu norėsi eiti toliau. - Nenorėdamas per daug gilintis būtent į šią kalbą, sunerdamas rankas sau ant krūtinės, šiek tiek įtempė ryškią pečių liniją. Ir nors jo veidas vis dar priminė labiau mirusio, nei gyvo asmens, jis ne kartą neparodė net menkiausios užuominos į tai, kad bet kuriuo metu gali palūžti kraujo troškimui.
- Kaip ir Kolas? - Kuomet jo veide pasirodė neryški šypsena, nepratėsė savo minties, verčiau pasisakydamas apie būtent savo poziciją, kuria gyvena lygiai tiek laiko, kiek vaikšto ant žemės paviršiaus. - Andrea. Aš nesakau kad amžinas gyvenimas yra prastas. Atvirkščiai, žvelgiant iš mano pozicijos, aš bent jau galiu būti tikras, kad mano jėga, galios kurios man yra suteiktos, prakeiksmo. Nes jį sukūrė ragana. Kitaip ir nepavadinsi... Yra naudingos tai paskirčiai, kuriai tai ir buvo padaryta. Nes, esu labiau linkęs laikytis taisyklės, kad kiekvienas turime savo pasirinkimą. Nuo pat pradžių mūsų nepadarė monstrais, tai padarėme sau patys. Darydami klaidingus sprendimus. Ir aš gyvenu jau daugiau nei tūkstantį metų kad tai suprasčiau, tu, vos kelias dienas.
Akivaizdžiai norėdamas išvengti būtent to paaiškinimo, kuris leistu merginai apie jį sužinoti kus kas daugiau, nei jis leidžia aplinkiniams, atsakas buvo tik nežymus atodūsis. Elaidža nuo pat pradžių buvo labiausiai paslaptingas savo paties šeimos narys. Jis greičiau laikė viską savyje, nei elgėsi kaip kiti, apie kuriuos buvo žinoma praktiškai viskas. Ir tai toli gražu nebuvo įvaizdžio dalis. Greičiau noras apsaugoti žmones, kurie jam rūpi. O prieš akis stovinti mergina jam rūpėjo, gal net labiau nei jis pats tai suprato. Kuomet jo dėmesys buvo nukreiptas į jauniausią brolį, krenkštelėjimu atsitraukdamas nuo karsto, nesunkiai pasiekė duris:
- Atleisk, čia nelabai galiu tau padėti. Nemačiau ir negirdėjau apie jį nieko. O jei rimtai, tuo metu net nebuvau suinteresuotas būtent šiuo žmogumi. Tau teks dėl to kreiptis į Rebeką, ji labiau nusimano apie Kolo dingimus.
Kilstelėdamas ranką, bei tuo pačiu metu perbraukdamas sau per smakrą, nei pats nepastebėjo kaip nusišypsojo. Kadangi kalba apie išraunamas širdis jam pasirodė dalinai juokinga, vėptelėdamas, pasisako: - Na, tai greičiau mano specifika. O Klausas, jis sugalvotu kai ką kitą. - Kuomet nuo pernelyg išeikvotos energijos, jo kūną apėmė silpnumas, ranka pasirėmęs į duris, sumerkė akis, tuo pačiu metu mostelėdamas rankas: - Verčiau tu eik pirma. Nenoriu kad per mena būtu sukelta pernelyg daug triukšmo. Nesijaučiu taip tvirtai, kaip dabar atrodau.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 

Elijah Mikaelson

Perhaps I'm not making myself clear here. This is a threat.


Pranešimų skaičius : 760
Įstojau : 2013-04-10
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Andrea Argent
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=E2nsDrIM09s

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Andrea Argent on Antr. 12 17, 2013 11:58 pm

{Nors ji visada priklausė būtent tai grupei žmonių, kurie netiki likimu, visgi Elaidžos žodžiams privertus ją susimąstyti apie tai ko ji tikrai nespėjo padaryti dar būdama žmogumi sučiaupdama lūpas tuo pačiu instinktyviai nuleidžia akis. Kuomet veide prasikala kampinio pobūdžio šyptelėjimas, trumpai išreiškia savo atsaką} - Niekada netikėjau likimu, bet tavo žodžiuose yra tiesos. Aš tikrai turiu nebaigtų reikalų, susijusių su mano... šeima. Galiausiai, žuvau būdama vos dvidešimt trijų metų, faktas, kad nespėjau dar daug ko padaryti. - {Kuomet savas akis pakelia į priešais ją esančio vyro veidą, įžvelgdama jo ne pačią geriausią būseną, primerkia akis. Stebėdamasi jo ištverme, kurią ko gero retas asmuo gali pasižymėti, kiek išblaškyta sekančių žodžių, suraukusi antakius, greitai nusuka akis į šoną, kuomet suprato, jog išsireiškimą "prakeiksmas" kontekste iššifravo ne ta prasme, kurią reikėjo. Nedvelkdama noru dabar komentuoti to, kad "susikirto", patyli. Kuomet vėl savo dėmesį suteikia tik čia esančiam originaliajam vampyrui, įsiklauso į dėstomą nuomonę apie pasirinkimus. Negalėdama prieštarauti, nes ištartuose žodžiuose įžvelgė tiesos, kuriai taip pat pritarė trumpam mintimis perbėga per savo pastarųjų dienų poelgius, kuriuos jau spėjo padaryti būdama nebe žmogumi ir kurie tikriausiai atskleistų jos pasirinktą kelią. Visgi leidusi veide pasirodyti jai būdingai šypsenai bei kilstelėjusi ranką, demonstratyviai parodo du pirštus ir nelaukdama tai paaiškina} - Tiksliau, jau porą savaičių kaip esu tokia, ne vos kelias dienas. Ir aš niekada nemėgau žodžio "monstras". Tai verčia galvoti, kad mes esame baisiausi sutvėrimai, kai neretai pats žmogus gali priblokšti savo begaliniu žiaurumu. - {Būdama sudominta tuo ką  apie save slepia originalusis, kažkodėl jausdama norą jį pažinti labiau ir nepaisant jo bandymo išvengti paaiškinimo, įsistebėdama konkrečiai į vyro akis perklausia} - Ką tokio tu slepi, kad nenori jog apie tai sužinočiau?
{Kuomet po užduoto klausimo apie Kolą, tenka sulaukti neigiamo atsakymo, o vyras iš karto pajuda prie durų, nuleidžia akis, bei netvirtai linkteli galvą, taip parodydama, kad girdėjo kas buvo pasakyta. Galiausiai patraukia  link išėjimo, trumpai atsakydama į tai, kas buvo ištarta vėliau} - Tokiu atveju man telieka net labai džiaugtis, kad nesu įrašyta į tavo priešų sąrašą, o mano širdis lieka savo vietoje. - {Nesunkiai pastebėdama, kad Mikaelsonas nesijaučia super gerai, vietoje to, kad kuo greičiau iš čia išsinešdintų, žengia žingsnius priartinančius ją prie Elaidžos bei suima jo ranką} -  Kai aš čia pasirodžiau, namai buvo tušti. Tačiau tai, kad aš eisiu pirma, o tu antras, dar nereiškia, kad vis tiek nesukelsi jokio triukšmo galinčio atkreipti Klauso dėmesį. Geriau padarykime kitaip. - {Parodydama, kad neplanuoja iš čia išeiti viena, jeigu jis neprieštarauja, sukelia jo ranką sau ant pečių, leisdama pasiremti į save}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Elijah Mikaelson on Št. 01 25, 2014 7:30 am

Būtent dėl to, kad nuo pat jo pirmosios "pasikeitimo" dienos, jis buvo laikomas kaip labiausiai susivaldęs, labiausiai viską apgalvojantis asmuo, šiuo metu kaukė, dengusi jo veidą daugiau nei tūkstantmetį, ėmė slinkti žemyn. Jis beprotiškai troško pasistiprinti, nes neskaitant to kad stebuklingo durklo dėka jo kūnas tebe buvo mirtinai pilkas, susiraukšlėjęs, jis buvo labai stiprus, nors ir kažkuriuo metu galėjo atrodyti kitaip. Vampyrai yra sutverti taip, kad savo "auką" kažkuriuo metu įtikintu kad yra saugu, kai galiausiai puola, to nei patys nebe kontroliuodami. Stebėdamas merginos veidą, savo veide trumpam leido pasirodyti šypsniui, tiksliau lūpų sujudėjimui, kuris greičiau atrodė taip, kad jam panižo viršutinę lūpą, nei kad jo bandymą nusišypsoti: - Man patinka jaunų vampyrų naivumas. Jie mano kad yra labai stiprūs, nors jais atsikratyti yra taip pat lengva, kaip ir paprastais žmonėmis. Gal, net lengviau. Arogancija, perdėtas pasitikėjimas savimi, dažniausiai nukelia tokius vaikus, - Linktelėdamas galva, patvirtina tai, kad vampyrus, kurie gyvena labai trumpai tik taip te gali apibūdinti, pratęsia: - Būtent, vaikus, atgal į mirusiųjų karalystę. - Nenorėdamas merginai įskiepyti to, kad jai labai reikia išmokti to, kas priverstu ją elgtis ne taip karštakošiškai, galiausiai, šiek tiek atlošia savo galvą, jausdamas, kad mergina nori prisikasti prie jo minčių, kurias šiuo metu buvo galima pasiekti ypatingai lengvai, tačiau, jie labiau už viską, nenorėjo jomis dalintis. Ir kaip tik tuo metu, kai mergina uždeda savo rankas ant jo, suveikus "žvėries" mechanizmui, jis net nesuprasdamas to ką daro, nes viršų buvo paėmęs alkis, kartu su mergina, kone perskrodžia pusę patalpos, kurioje jie buvo, sutrenkdamas jos nugarą į sienos paviršių. Kuomet trūko visai nebe daug kad jo išlindusios iltys sulystu į merginos kaklą, staigiai atsitraukdamas, atgręždamas jai nugarą, sumoja savo ranka, lyg prašydamas kad ji nesiartintu: - Aš atsiprašau, taip neturėjo nutikti. Man, reikia greičiau iš čia dingti. Bet, negaliu daugiau būti su tavimi, nes, galiu padaryti ką nors, ko nenorėčiau. - Ir neskaitant to, kad šiuo metu jį labiausiai jaudino tai kad jis vos nesukando merginai, net nesuvokė to, kad dalinai atskleidė savo jausmus jai, kurie toli gražu nebuvo tokie nekalti, kad jis ją priimtu tik kaip brolio draugė, kuomet laikė ją už pečių, atsitiktinai suteikdamas jai galimybę sulysti į jo galvą. Griebdamasis bet kokių daiktų, pabando iš čia dingti.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 

Elijah Mikaelson

Perhaps I'm not making myself clear here. This is a threat.


Pranešimų skaičius : 760
Įstojau : 2013-04-10
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Andrea Argent
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=E2nsDrIM09s

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Andrea Argent on Št. 01 25, 2014 10:07 am

{Nebūdama per daug nutolusi nuo originaliojo vampyro su kuriuo randasi vienoje, patalpoje stebėjo jo kitokį, nei yra pratusi matyti veidą. Atrodo stengdamasi išbandyti arba jo kantrybę, arba tiesiog norėdama jame įskaityti tam tikrus atsakymus į sau užduodamus klausimus verčiančius ją maišytis, primerkia akis sudarydama kiek paslaptingesnę veido išraišką. Leisdama jam netrugdomam išreikšti asmeninę nuomonę apie jauniklius vampyrus ir taip dalinai ją pačią nuleisti ant žemės. Kuomet jos veide pasirodo kampinė šypsena, kol kas nieko nesakydama, atsitraukdama nuo tos vietos, kur radosi prieš tai, žengia žingsnį, ar kelis sumažindama atstumą tarp savęs ir originaliojo, mat kol kas nejaučia iš jo kokios nors grėsmės sau. Tuo labiau, atsižvelgiant į jo nuomonę, kurios ji nepritaiko sau, mat nors turėjo, o ir tikrai turi ypatingą talentą susirasti sau problemų, yra aklai įsitikinusi, kad jai nereikia nieko mokytis, nes kuo puikiausiai gali susitvarkyti pati}
- Negi šie žodžiai buvo skirti konkrečiai man? Visada mokėjau savimi pasirūpinti, nepražūsiu ir dabar. Būk ramus dėl to. - {Matyt kaip tik tuo metu norėdama jam padėti, tačiau nesitikėjusi, kad vietoje to žaibo greitumu atsiras įrėminta į sieną nuo sutrenkimo sumerkdama akis, akivaizdžiai įsitempia. Ir tik tada, kuomet vyras nuo jos atsitraukė, atsimerkdama, sumišusį žvilgsnį nukreipia tiesiai į Mikaelsoną. Neaišku dėl ko būdama sutrikusi labiau, ar dėl to, kad ją ką tik netikėtai puolė, ar dėl to, kokie vaizdiniai, jausmai ją užklupo, kuomet gavo, kad ir trumpą, tačiau taip norėtą priėjimą prie jo paslapčių, delnu priliečia kaklą, į kurį prieš kelias akimirkas gesinosi suleisti savo iltis Elaidža. Bandydama normalizuoti kiek išderintą kvėpavimą, nes nors ir gavo dalinį atsakymą į vieną iš daugybės klausimų, vis tiek jausdamasi pakankamai sumišusi, sumerkia vėl akis tačiau šį kartą suimdama save į rankas, vietoje to, kad išeitų, atsitraukia nuo sienos, bei atsistoja taip, kad būtų priešais originalųjį, delnais suimdama jo veidą, pasistengia, kad jų žvilgsniai susidurtų}
- Eladža. Viskas gerai, nepaisant to, kas dabar įvyko, aš žinau, kad nepadarysi man nieko blogo. Pasitikiu tavimi. - {Patraukdama vieną ranką, suima savo plaukus, kuriuos permeta ant vieno peties, tuo pačiu apnuogindama savo kaklą} - Tau reikia pasimaitinti dabar pat, o aš esu šalia.  Negalvok apie nieką, ir leisk man tau padėti. Nesipriešink.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Elijah Mikaelson on Št. 01 25, 2014 10:51 am

Veikiausiai dėl to, kad nelabai galėjo komentuoti merginos žodžių būtuoju laiku, paprasčiausiai leido sau neatsakyti nieko į tai, kad jo nuomonė apie neoriginalius, paprastus vampyrus niekad nebuvo gera. Galu gale, jis buvo vienas iš stipriausių padarų, ir tai kad kilo nuo jo kraujo linijos, neturėjo tiek daug reikšmės. Ypatingai todėl, kad vampyrai manantys kad yra "dievai", buvo labai lengvai sunaikinami, juk ir pats, per savo gyvenimą buvo atsikratęs tokiais ne vieną ir ne du kartus. Jausdamas kaip merginos kūnas po susidūrimo su juo pakankamai greitai atsidūrė šalia, sumerkdamas savo akis, dar matomai spėjo supurtyti galvą, tarytum tokiu veiksmu būtu "maldavęs" kad ji elgtusi priešingai nei ketino. Vien tas garbės kodeksas neleido jam liesti tai, kas priklausė ne jam. Per savo gyvenimą greičiausiai tik kartą buvo leidęs sau "pasimaitinti" vampyro krauju. Ne veltui buvo sakoma, kad tai yra kur kas intymiau, nei seksas. Tokiu būdu jis sukeltu dalinę euforiją tiek sau pačiam, tiek merginai, iš kurios pasimaitintu. Kraujo troškimas buvo begalinis, ir jis tikrai stengėsi tvardytis iki paskutinės akimirkos. Jausdamas merginos rankas sau ant veido, lėtai pakėlė savo akis, nukreipdamas jas į Carrington veidą: - Patikėk manimi, mums abiems geriau būtu, jei to nedaryčiau. - Ir nors jo galvoje pastoviai skambėjo brolio balsas, kuris kone liepė jam neliesti merginos, pasiduodamas sau pačiam, principams, leidžia jo iltims akivaizdžiai pailgėti. Ir kuomet palinkęs prie jos, pirmiausia lūpomis paliečia jos kaklo odą, galiausiai susmeigia į ją savo aštrius dantis, leisdamas jos šiltam kraujui patekti į jo sistemą. Kuomet nuo taip reikalingos dozės jo kūnas palaipsniui ima atgauti ne vien įprastą spalvą, bet ir tvirtumą, pasiduoda, dar kartą įsileisdamas merginą į savo galvą, tokiu būdu atskleisdamas dar daugiau informacijos apie save. Ir vos tik pagauna save, kad kone ne per stipriai gniaužią ją apkabinime, staigiai atsistumdamas, leidžia keliems kraujo lašams nuvarvėti per jo smakrą. Nuleidęs, tarytum būtu prasikaltęs, akis, iš savo kišenės ištraukia nosinę, kuria pasivalo savo smakrą. Ir vis dar vengdamas akių kontakto, pagaliau pasisako: - Neskaitant to, kad liksiu tau be galo skolingas už tai, labai tikiuosi kad niekas nežinos apie tai. Mes, originalieji, labai vengiam viso to.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 

Elijah Mikaelson

Perhaps I'm not making myself clear here. This is a threat.


Pranešimų skaičius : 760
Įstojau : 2013-04-10
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Andrea Argent
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=E2nsDrIM09s

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Andrea Argent on Št. 01 25, 2014 1:20 pm

{Nors ir puikiai matė, kad vyras kovoja su savo paties įsitikinimais, neatsitraukdama nuo jo nei per žingsnį, kaip tik elgėsi priešingai, išsaugodama tą jaučiamą artumą bei taip parodydama, savo pačios apsisprendimą, nepaisant net to, kad viduje jaučia didžiulę sumaištį. Išlaikydama žalsvos spalvos akis pakeltas į originaliojo veidą, girdėdama jo žodžius, tiesiog nebyliai sujudina lūpas, lyg būtų pasiruošusi jam atsakyti, tačiau nespėjusi, nes kaip tik tuo metu pajaučia vyro lūpas, o galiausiai ir aštrius dantis savo kaklo srityje. Sumerkusi akis, ir atsidavusi tai akimirkai, rankomis liečiančiomis vyro veidą, nuslysta link pečių linijos. Kadangi tai jai buvo pirmas toks kartas, pasiduodama naujiems pojūčiams, rankomis stipriau įsikimba į vyro pečius. Tuo pačiu vėl gaudama priėjimą į originaliojo mintis, pasinaudodama tuo stengėsi atidengti kuo daugiau kortų, leidžiančių jai ne tik labiau pažinti šį originalųjį vampyrą, tačiau ir suprasti ar tai, kuo jis dalinasi su ja kontakto metu yra tikra, o ne tik sukurta iliuzija. Jausdama kaip stipriai yra spaudžiama jo glėbyje, o paskui staiga nuo jos yra atsitraukiama, užklupta to keisto jausmo, nes atrodo ji prisileidžia faktą, jog būtent šiam asmeniui jaučia daugiau nei paprastą draugystę, trauką, kad nėra jam abejinga, tačiau tuo pačiu metu yra įtikėjusi, kad myli Kolą.   Išlaikydama sumerktas akis, ir bandydama susigaudyti tame jausmų kokteilyje, kilstelėja ranką arčiau savo kaklo bei pirštų galiukais paliečia dar nespėjusią sugyti įkandimo žymę. Tik tuo metu kai atsimerkia, nukreipia žvilgsnį į vyrą esanti kartu su ja. Pastebėdama, kad šis slepia nuo jos savo akis, taip bandydamas išvengti žvilgsnių susidūrimo, dantimis perbraukia per savo apatinės lūpos odelę} - Jūs visi vengiate gerti kitų vampyrų kraują? - {Šyptelėjusi neigiamai supurto galvą} - Nesijausk kaltas dėl to. Tu manęs nevertei, juk viskas įvyko ir mano pačios noru. Tačiau gali būti ramus, tai bus mūsų bendra nedidelė paslaptis. Pašaliniams žinoti nieko nereikia. - {Nepašalindama nuo veido šypsenos, nuleidžia akis. Kadangi dabar jai ramybės nedavė vienas klausimas, nesugeba nepaklausti, mat nori jaustis tikra} - Kuomet leidai man pamatyti tai, kas dedasi tavo galvoje... tavo jausmai man, visa tai tikra? - {Kadangi norėjo atsakymą išgirsti stebėdama jo akis, savo žvilgsnį vėl nukreipia į vyro pusę, nekantriai laukdama atsako} 

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Elijah Mikaelson on Sk. 02 02, 2014 1:54 pm

Klausydamas merginos balso skambėjimo, kaip tik tuo metu baigė nusivalyti ant smakro nuvarvėjusį kraują. Pastebimai bandydamas išvengti merginos kalbos, liežuviu perbraukė per savo jau normalią būseną įgavusias lupas. Neskubėdamas ką nors pasakyti, nes teko gerai pagalvoti kaip geriausia būtu išsisukti iš šios situacijos, kad nepakartoti praeities klaidas, kurios vyko ne su kuo kitu, kaip su prieš akis stovinčios moters drauge. Paslėpdamas nosinę savo kišenėje, pagaliau privertė save pažvelgti į ją:
- Ne visuomet tai atsitinka. Turiu omeny, jei asmuo mums rūpi, ir mes esame per daug silpni, įvyksta tai, ką tau teko patirti dabar. Kitais atvejais, kai vampyrai mums neturi jokios reikšmės, jie neturi priėjimo prie mūsų minčių. Kurios dažnai būna labiau sujauktos, nei galima tai apsakyti. Andrea. - Pertraukdamas ją kaip tik tuo metu, kai nuskambėjo konkretus klausimas, vaizdingai neigiamai supurto galvą: - Tu pati nenori sužinoti tikslingo atsakymo į šį klausimą. Leiskime manyti, kad man buvo tarytum karštinė, nuo kurios serumą parūpinai tu, ir aš tau pradėjau jausti begalinį dėkingumą. Nes tai išgelbėjo mano gyvybę. - Norėdamas kaip galima greičiau baigti šią kalbą, pastebimai patraukė atgal prie durų, tačiau ne taip kaip pirmą kart, dabar jis buvo kupinas jėgų. Bandydamas apsimesti kad nieko neįvyko, visgi atsisuka į merginos pusę, bei pakankamai tyliai taria: - Nesikabink už šios minties. Kolas niekuomet neatleistu, jei sužinotu ne vien apie mano mintis apie tave, bet ir tai kad tave tai bent iš bendro įdomumo užkabino. Verčiau pamirškime, nes vien dėl jo nieko tarp mūsų nebūtu. O aš antrą kart nebūčiau atsarginiu variantu. Ir vieno buvo per akis. - Pasitraukdamas šalin, pagaliau atkreipia dėmesį į šio namo sienas, kurios jo veide išaukia šiokią tokią šypseną, po ko prasitaria: - Tuo labiau, žadu grįžti atgal namo. Ne čia, atgal, kur viskam buvo suteikta pradžia. Tai reiškia, kad manęs daugiau nebe matysi. O nuo to bus tik geriau.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 

Elijah Mikaelson

Perhaps I'm not making myself clear here. This is a threat.


Pranešimų skaičius : 760
Įstojau : 2013-04-10
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Andrea Argent
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=E2nsDrIM09s

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Andrea Argent on Pir. 02 03, 2014 9:29 am

{Dar kartą ranka perbraukdama per kaklą, kurį dar prieš kelias akimirkas "puošė" originaliojo vampyro palikta įkandimo žymė, įsitikina kad žaizda jau yra užgijusi. Nukreipdama žalsvos spalvos akis konkrečiai į patalpoje vis dar esantį vyrą, atidžiai stebėjo kaip keitėsi jo veido išraiška kalbant, lyg žvilgsniu bandytų nuskenuoti ne tik tai, kas yra pasakoma, bet ir tai, kas yra nutylima. Kol kas per daug neatsiskleisdama, sujudina savo išraiškingus antakius, kilstelėdama juos kiek aukščiau} - Jeigu aš paklausiau, vadinasi noriu žinoti atsakymą. Kitu atveju nebūčiau uždavusi paties klausimo. - {Neskaitant to, kad jos viduje kunkuliavo įvairiausi jausmai verčiantys ją  painiotis, vizualiai viską paslepia po daugybę metų ištobulinta kauke, mat ji nėra mėgėja atskleisti savo vidinės būsenos. Vis dar neatitraukdama nuo vyro akių, pratęsia pradėtą mintį} - Tu leidi man suprasti, kad tau rūpiu, tačiau iš karto po to bandai apsimesti, jog tai neturi prasmės. Gerai, pamirškim viską, tikėkime ta teorija, kurią ką tik pateikei. Tik tuomet dar vienas klausimas tau, Elaidža. Ar tau pačiam bus geriau, jei bėgsi nuo tiesos? - {Bandydama sutramdyti savyje tą begalinę sumaištį, sumerkusi akis, neigiamai supurto galvą, kol galiausiai vyro žodžiams jos veide iššaukiant ne itin nuoširdų šypsnį, sudeda kelis žodžius į atsakymą} - Iš bendro įdomumo ar ne bendro, koks visgi skirtumas. Teisingai? - {Atsižvelgus į tai, kad Mikaelsonas akivaizdžiai parodo norą ne tik baigti pokalbį, tačiau ir išeiti, pajudėdama iš vietos, žengia išėjimo link, mat jai pačiai pirmiausia reikia susigaudyti savyje, kad galėtų sudėlioti viską į savo vietas, tuo labiau ji įžvelgė tiesą žodžiuose, kurie jai buvo pasakyti, tiesiog balsu to nepatvirtino. Grakščiai pasisukdama šonu, kad galėtų pro jį praeiti sustoja, kuomet ištari paskutinai sakiniai. Suraukusi antakius perklausia, lyg norėtų pasitikslinti ar išgirdo teisingai} - Vadinasi tai paskutinis kartas kuomet mes susitinkame? Kada tu išvyksti?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Elijah Mikaelson on Pir. 02 03, 2014 10:23 am

Tikriausiai todėl kad puikiai žino kad savanaudiškas elgesys niekuomet nepriveda prie kažko gero, ypatingai kai tai liečia kitų žmonių jausmus, buvo pasiruošęs kaip galima greičiau pamiršti visus šios dienos įvykius. Galu gale, buvo visu šimtu dešimt procentų tikras, kad bet kuriuo metu pasirodžius jo jauniausiam broliui, mergina pati pakartotu tuos pačius žodžius, kuriuos vos prieš kelias sekundes ištarė jis. Taip bus geriau, kad ir kaip norisi elgtis priešingai. Laikydamas savo žvilgsnį nukreiptą svetur, neigiamai papurto galvą, pakankamai žemu tonu perklausdamas: - Kas pasikeis, jei manysi kad viskas, prie ko tave prisileidau, yra tiesa? Ar tai leis tau jaustis geriau, ar greičiau sukels nekonfortabilią būseną, nuo kurios ankščiau ar veliau nukentės vienas iš mūsų? Aš žengsiu prieš šeimos principus, žengsiu per pagarbą broliui ir kas tuomet? - Kuomet atsuka savo veidą į merginą, pastebi tai kad ji susierzino. Gal taip buvo ir geriau. Jei ji pyks ant jo, galiausiai tas jausmas arba ir liks tokiu arba išgaruos kartu su visais vaizdais, kuriais pasidalino per savo neapdairumą. Liežuviu perbraukdamas sau per lupas, pagaliau nukreipė savo žvilgsnį į jos pusę, kaip tik tuo metu kai ji patraukė link durų: - Aš praleidau tūkstantį metų tam, kad sujungti šią šeimą. Ką gi, kiekvienas ankščiau ar veliau nusprendžia kad yra tai, ko pataisyti negalima. Tuo labiau, planavau išvykti jau seniai. Su Rebeka, Kolu, Klausu ir Karolina. Tačiau, po šiandienos manau kad geriausia būtu išvykti vienam. Pasižiūrėti kaip gyvenimas susiklostys toliau. - Į klausimą ar jie matosi paskutinį kartą, nuleisdamas akis, akivaizdžiai sukanda savo dantis, tarytum fiziškai būtu stabdęs save nuo atsakymo. Akivaizdu, jis mažiausiai troško su ja atsisveikinti, bet mintis kad elgiasi prieš brolio valią, buvo uždrausta, nuodėminga. Bet kokio velnio? Jei Kolas būtu jo vietoje, vargu ar galvotu apie tai, kaip jaučiasi jis. Tai kam graužtis jei iki šiol nieko nepadarei? Kaip tik tuomet, pakankamai greitai pasigauna merginą už rankos, bei pritraukdamas prie savęs įsistebi į šios lupas - Aš dabar save keikiu už tai, kas nėra taip baisu. Blogiausia, kad daugiau tavęs nebe pamatysiu. - Su lyg šiais žodžiais, šiek tiek palenkdamas galvą, pabučiuoja ją.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 

Elijah Mikaelson

Perhaps I'm not making myself clear here. This is a threat.


Pranešimų skaičius : 760
Įstojau : 2013-04-10
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Andrea Argent
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=E2nsDrIM09s

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Andrea Argent on Antr. 02 04, 2014 8:57 am

{Atsitiktinai nuleisdama akis į savo tvarkingus, kraujo raudonumo spalva nulakuotus nagučius, susiaurina akių vokus, lyg ji staiga būtų atsiminusi šį tą ypatingai svarbaus. Tuo pačiu metu nepraleisdama pro ausis nei vieno jai ištarto žodžio, nežymiai palenkia galvą ties vienu pečiu, tačiau nekeisdama žvilgsnio krypties pasidomi}
- Tu daug galvoji, Elaidža, apie tai kas būtų. Kodėl nesielgi taip, kaip nori pats? Gyveni amžinai ne dėl kitų, o dėl savęs. O kokia prasmė, jei nepasiimi iš gyvenimo to, ko iš tiesų trokšta tavo širdis? - {Tuo metu, kuomet jau buvo besiruošianti apleisti šias patalpas, tačiau pirmiausia sustabdyta vyro žodžių apie jų paskutinį susitikimą, o paskui ir pačių veiksmų, pritraukta arčiau jo, iš karto žvilgsniu užkabina vyro akis, paskui nuslenka ties lūpomis, kol galiausiai sujudina savąsias} - Ar esi tikras, kad išvykdamas pasijusi geriau? Nes jeigu dvejoji, pasilik. Nenoriu, kad išvyktum visam laikui. - {Vos tik ateina ta akimirka, kuomet jų abiejų lūpos susijungia bučiniui, pasiduodama tai saldžiai nuodėmei, sumerkia akis. Tačiau neužlaikydama kontakto per daug ilgai, nes pajaučia kad kažkas yra ne taip. Kažkas per ne lyg stipraus, su kuo ji nėra pajėgi kovoti bando ją užvaldyti. Plūstantys atsiminimai iš be galo senų laikų, kuomet ji net nebuvo gimusi, kuomet nebuvo gimę net jos artimieji, vaizdai visiškai nesusiję su ja, neturintys jokio ryšio su jos egzistencija. Kuomet šnabždesiai skambantys galvoje staiga nutyla,o vaizdai dingsta, ji atsimerkia. Kilstelėdama ranką prie Elaidžos veido, delnu švelniai perbraukia jam per skruostą}
- Niekaip negaliu prieštarauti tau dėl vieno dalyko. Tai išties yra paskutinis kartas kuomet matai Andrea. Nes netrukus ji išnyks nebegrįžtamai.  - {Ne veltui kalbėdama trečiu asmeniu, duoda suprasti, kad merginos kūnas yra užvaldytas visai kitos esybės. Prisiminkime tą akimirką, kuomet pati galingiausia ragana istorijoje Qetsiyah Bennett  neaišku kokiu būdu buvo pasmerkta mirčiai. Tačiau nebūdama pasiruošusi išnykti amžiams, pasinaudodama savo kaip keliautojos privalumais pasisavina vienos tamsiaplaukės kūną, kurį yra pasiruošusi užvaldyti. Kaip specialiai minėtoji tamsiaplaukė buvo ne kas kitas kaip naujai užgimusi vampyrė Andrea Carrington. Papuošdama savo dailų, ryškių bruožų veiduką nieko gero nežadančia šypsena, atsitraukia nuo originaliojo per kelis žingsnius, taip sukurdama atstumą}

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Elijah Mikaelson on Antr. 02 04, 2014 4:24 pm

- Kai gyveni daugiau nei tūkstantmetį, trokšti naiviai tikėtis kad tam turi būti priežastis, kad šeima, kuri su tavimi egzistuos amžinybę, tai vieninteliai asmenys, kuriuos turi turėti greta. Kam tuomet gyventi, jei negali padaryti bent tokio menko dalyko, kaip žmonių suvienijimas? Aš atsisakau ir atsisakydavau labai daug vardan šio, atrodo kilnaus tikslo. Andrea, nors tavo žodžiuose yra tiesos, nesu vienas iš tų personų, kuriems svarbiausia jų pačių interesai. Ir net Klausas, kuris ne kartą sugriovė gyvenimą tiek man, tiek likusiems, mano akyse turi dar vilties būti tuo, kas jis buvo ankščiau, prieš visą šį nemirtingumo prakeiksmą. - Kuomet visgi, leido sau pasielgti savanaudiškai. Juk per savo egzistavimą tokią stiprią trauką, kokią jaučia priešais esančiai moteriai jautė ne daugiau nei kelis kartus, kad ir kaip tai keistai skambėtu. Ji nebuvo jam skirta, ji nebuvo šiam vyrui ta vienintele, kokią ją visuomet įvardino brolis, tačiau ji buvo be galo trokštama. Tiek fiziškai, tiek dvasiškai, jis jos geidė, ir tai buvo didžiausia klaida, kurios sau greičiausiai niekuomet negebės atleisti. Bučiniui nutrūkus, nuleidžia savo akis, leisdamas veide pasirodyti menkai šypsenai: - Jei jau jaučiuosi kaltas, tebūnie tam bent būna svarbi priežastis. Andrea, aš visad būsiu kažkur netoliese, bet negaliu būti tavo gyvenimo dalimi. Tai būtu per daug neteisinga kitų atžvilgiu. - Omeny turėdamas ne vien savo šeimą, galiausiai suraukia savo antakius, mat moters prisilietimas ir jį sekantys žodžiai buvo per daug keisti. Negalėdamas leisti tam likti nepastebėtam, gana greitai pasičiumpa ją už riešo, akivaizdžiai neleisdamas pasitraukti: - Ką tu pasakei? Kaip? - Akivaizdžiai sumišęs veidas išdavė tai kad jis liko priblokštas gautos informacijos. Ir būtent dėl to, kad nebuvo atsietas nuo raganavimų, mat jo paties biologinė motina nebuvo paprastu žmogumi. Ji buvo viena iš jam žinomų stipriausių raganų. Merginos reakcija reiškė tik viena, jis kalba ne su Carringtos, tiksliau ne pilnai su ja: - Kas tu esi? Ir ko tau reikia iš Andrejos?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 

Elijah Mikaelson

Perhaps I'm not making myself clear here. This is a threat.


Pranešimų skaičius : 760
Įstojau : 2013-04-10
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Andrea Argent
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=E2nsDrIM09s

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Andrea Argent on Tr. 02 05, 2014 7:45 am

{Vis dar nepašalindama nuo veido tos šiurpinančiai malonios šypsenos, palengva nuleidžia akis į savo riešą, sugniaužtą Elaidžos rankoje. Neskubėdama atsakyti į klausimų laviną, leidžia sau pasimėgauti tuo kaip buvo sureaguota į jos žodžius} - Tu puikiai girdėjai kas buvo pasakyta, Mikaelsonai. Daugiau niekada neišvysi jaunosios vampyrės, nes jos paprasčiausiai nebėra. Andrea neturi šansų sugrįžti į šį kūną, kuris jai daugiau nebe priklauso. - {Būdama labiau nei tikra, kad Carrington yra per daug silpna pasipriešinti jos galingiems burtams ir sugrįžti iš nežinomybės į kurią yra ištremta, palaipsniui gražina keistai ramų žvilgsnį ties originaliojo veidu}
- Nagi, nereikia atrodyti tokiam nustebusiam. Pripažink, kad nuo to bus tik geriau. Nereikės jaustis kaltam, kad trokšti tau uždrausto vaisiaus ir dėl to, kas įvyko vos prieš kelias akimirkas. Juk nebūtų gerai, jei jauniausiąjį brolį pasiektų tokia naujiena. - {Staigiu judesiu patraukdama savo riešą į save, pasistengia, kad vyras atleistų nuo jos savo rankas. Žengusi kelis žingsnius toliau, įsistebi į ant sienos kabantį senovinį veidrodį. Matydama jame naująjį atvaizdą, palenkia galvą link vieno peties tuo pačiu patraukdama sau nuo veido švelniai subanguotus plaukus} - Aš jau gavau tai, ko man reikėjo iš jos. Nors, tiesą sakant negalvojau, kad įsikūnysiu į vampyrę. Niekada nemėgau tų krauju mintančių padarų. Bet, dabar esu tikra, kad nesunkiai priprasiu prie savo naujojo aš. Tuo labiau, turiu neužbaigtų planų. - {Neskubėdama atskleisti savo vardo, leidžia, kad jos naujajame veide vėl nušvistu šypsena}
- Žinai, iš visos Mikaelsonų šeimos, tu man visada atrodei labiausiai kilnus, tačiau tuo pačiu ir labiausiai naivus. Noras ir pastoviai nuviliantys bandymai sulipdyti suskilusią šeimą. Ar bent kartą per tuos nugyventus tūkstantmečius pagalvojai, kad niekam išskyrus tave to nereikia? Visi gyvena dėl savo pačių interesų, o tu, vardan šeimos atsisakai to, ką galėtum turėti. Na, tiksliau ką galėjai turėti. Nejaugi tai tik man vienai skamba taip beprasmiškai?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Elijah Mikaelson on Tr. 05 28, 2014 11:53 am

Nuolankiai, ne per daug įkyriai stebėdamas moters sujudimus, pastebimai leido sau susiaurinti akių vokus, mintyse perbėgdamas per nugyventus metus, ir bandydamas atsiminti ar kada ankščiau teko susidurti su panašaus plauko padarais. Ir kadangi jo veidas palaipsniui įgavo ramybę, ne kiek neleisdamas keliautojai jo išprovokuoti, galiausiai veide leido pasirodyti pastebimai kampinei šypsenai, kuri galiausiai nulėmė tai, ką jis pasiruošė pasisakyti: - Jei manai kad niekada prieš tai nebuvau susidūręs su tavo prigimties atstove, tuomet iš mūsų dviejų naivumu pasigirti gali tik tu viena. Negana to, ir bailumu. Nes, - Nebaigdamas savo kalbos, pastebimai atsitraukė nuo merginos, tuo pačiu metu iškeldamas vieną iš savo rankų, bei ore sumodamas rodomuoju pirštu. Įsivyravusi tyla trūko neilgai, mat jis nebuvo paliktas be amo, kad negalėtu pratęsti savo minčių srauto: - Nebūtum bailė, greičiausiai pasirodytum savo pačios kūne. Tačiau ne, tu baiminiesi to, kad taip būtum sunaikinta per kelias sekundes. Iš dalies, genialu, iš dalies, kvaila. Nes išsidavei kas esi, nepaprastai lengvai, keliautoja. Pasirinkai tiesą išdėstyti man, tas, kuris labiausiai buvo sudomintas savo biologinės motinos amatu, ir padarei klaidą. Nes išėjęs iš čia gyvas, aš pasirūpinsiu kad tu egzistuotum nebe ilgai. - Pašaipus šypsnis nedingo ne akimirkai, kuomet jis atsirėmė į vieną iš pakeliui pasitaikiusių sienų, tarytum specialiai provokuodamas ją padaryti kokią nors neapdairią klaidą, pratęsia savo mintį: - O kas liečia tai kas nutiko prieš kelias minutes, esu dėl to pasiruošęs eiti iki galo. Nemanyk kad man bus svarbu tai, ką sakys kiti, ar kiek žmonių liks įskaudintais. Tačiau aš ištrauksiu Andrea iš tavo pančių, kad ir kiek man tai kainuos. O blogiausia, kad tu neturi ne menkiausio šanso bandant įtikinti mane kad jos nebėra, nes aš kuo puikiausiai žinau kaip veikia jūsų persikėlimai iš vieno kūno į kitą, ir kad tai nėra amžina. - Nuleidęs savo akis, kaip tik tuo metu, kai moteris tarė savo paskutinius žodžius, pertraukdamas tai prunkštelėjimu, netrūkus pakėlė savo žvilgsnį į jos pusę, prasitardamas: - Būčiau tikriausiai lygus tau, jei atsisakyčiau pastangų viską sulipdyti į vieną, turėdamas galimybę gyventi amžinai. Todėl, dabar, prie mano siekių prisidėjo dar vienas. Tas, kurio kūną dabar valdai. Ir drįstu pasakyti, kad tu labai klysti, jei manai, kad viskas taip lengvai prasisuks tavo naudai, ragana. - Tikėdamasis kažkokio jos atsako, šiek tiek kilstelėja savus antakius.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
 

Elijah Mikaelson

Perhaps I'm not making myself clear here. This is a threat.


Pranešimų skaičius : 760
Įstojau : 2013-04-10
Amžius : 28
Miestas : Los Andželas
Meilė : Andrea Argent
Rūšis : Originalusis (1000+)
Darbo paskirtis : Verslininkas

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=E2nsDrIM09s

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Andrea Argent on Kv. 05 29, 2014 1:19 pm

{Kaip ne keista būdama labai rami, lyg būtų savoje aplinkoje ir tuo pačiu visiškai nejausdama jokios grėsmės iš priešais esančio originaliojo, beklausydama kas jai yra dėstoma ir kokia intonacija, tiesiog lengvai šypteli. Kilstelėdama ranką, nužiūri ją puošiančius žiedus, kol žvilgsnis sustoja ties vienu, išskirtinai atrodančiu piršto papuošalu} - Grasinimai ir grasinimai. Visą laiką juos tegirdžiu, tačiau viskas ir baigiasi tuo, kad tai lieka tik žodžiai. O žodžiai, Elaidža, nereiškia nieko. Šia žeme aš vaikštau ilgiau nei tau atrodo ir tu dar sakai, kad sunaikintum mane per kelias sekundes? Tai neįmanoma. Nelygink mane su tais įprastais keliautojais, apie kuriuos tikriausiai galvoji, mes nesame vienas ir tas pats. O jei ir taip netikėtai atrastum galimybę patvirtinti savo žodžius, Andrea pas tave nesugrįžtų. Žinai kodėl? Nes jei krisiu aš, pasiimsiu ją kartu. - {Dramatiškai iškvėpdama orą, pratęsia} - Tokiu būdu vietoje to, kad išgelbėtum merginą, pats ją ir nužudytum. Nemanau, kad to nori. Ar būsi vienas iš tų, kurie teigia, jog geriau būti mirusiam, nei apsėstam, tačiau gyvam? - {Kuomet vėl nukreipia žalios spalvos akis į originaliojo vampyro veidą, vis dar išlaiko ta keistumu dvelkiančią šypseną} - Tikrai esi pasiruošęs eiti iki galo? Atrodo ne taip ir seniai kalbėjai priešingai. Kas dabar pakeitė tavo nuomonę? Gerai pagalvok, kiek esi tikras, kad į bučinį atsakė vampyrė? Juk kaip be pasukus, manau ji čia pasirodė ieškodama tavo brolio, o ne tavęs. - {Įdėmiai stebėdama vyro veidą, lyg analizuodama kiekvieną, net menkiausia reakciją į visas specialias provokacijas, neigiamai supurto galvą, kuomet vyras ištaria paskutinius savo žodžius, adresuotus būtent jai} - Ar bent pats pastebi kaip prieštarauji pats sau, kalbėdamas dabar, tokioje situacijoje apie šeimos sulipdymą? Nepervertink savęs, Elaidža, nes gali skaudžiai nukentėti ir patikėk manimi, savo žodžių aš veltui nešvaistau.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

Andrea Argent

No one is going to respect you until you show who you are.


Pranešimų skaičius : 756
Įstojau : 2012-09-27
Amžius : 26
Miestas : Bruklinas
Meilė : Elijah Mikaelson
Draugai : Katherine Pierce
Rūšis : Hibridė
Darbo paskirtis : Barmenė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://www.youtube.com/watch?v=I3nctEF0W8E

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Mason Lockwood on Antr. 05 19, 2015 7:52 am

Masono saitai su originaliuoju stiprejo kiekviena diena, taciau vienintele juos siejusi grandis buvo Katherine. Budama kur kas protingesne nei mane pats Niklausas, mergina netrukus eme pastebeti Lockwoodo elgesio permainas ir nors nepaisant visko judvieju santykiai pagaliau tapo tokie, kokiu jiedu visa laika norejo - niekieno nevarzomi - pamazu Pierce-Lockwood motyvacija ir toliau laikytis sanderio su Mikealsonu salygu, kurios buvo gan itartinos, eme blesti. Ilgainiui ji liovesi paslapcia girdyti ji originaliojo krauju, taciau tai turejo nenumatytu pasekmiu. Masono savijauta tapo panasi i sunkios priklausomybes kamuojamo individo detoksikacijos perioda. Hibridas kaip imanydamas tai nuo Katherine slepe, taciau nepaaiskinami sapnai, veikiau kosmarai, eme kamuoti vis dazniau, Jis pabusdavo nakti, ispiltas salto prakaito, o dar pries kelias akimirkas sapnuose regeti vaizdai neleisdavo ir vel uzmigti. Ji kamavo nepaaiskinamas kraujo troskulys ir nors jiedu su Katherine toli grazu nebegyveno vadovaudamiesi vegetarams priimtinais principais, niekas nepadejo jo numalsinti.
Viena is tokiu naktu jis paprasciausiai nebesugebejo sudeti gluosto ir palikes ramiai miegancia tamsiaplauke lovoje jis isejo laukan. Ikvepti salto nakties oro, kaip jis pats save tikino. Pavarges jo kunas jautesi lyg nesavas, o mintys buvo itin padrikos. Kita akimirka jis atsipeikejo misko gludumoje, o vienintelis nakties tyla drumstes garsas buvo jo paties mustango variklio burzgimas. Tikriausiai ne nereikia sakyti, kad Lockwoodo sumisimas sia akimirka buvo sunkiai apibudinamas. Vis dar jausdamasis tarsi uz virvuciu tampoma marijonete jis isjunge varikli ir islipo lauk. Naktis buvo zvarbi, o jo vilkimi sportinio tipo drabuziai buvo istepti. Tamsios demes naktyje primine krauja ir vien mintis, kad jis galejo padaryti kazka neatitaisomo per ta laika kol atsidure cia, ji kauste. Skubiai perbraukes delnu sau per krutine jis netrukus isitikino, kad demes tai viso labo jo paties prakaitas. Rankinis laikrodis rode pirma valanda nakties vadinasi praejo viso labo viena valanda po to kai jis pabudo nuo krauja stingdancio sapno. Pakeles galva Masonas pastebejo tolumoje sviecianti naktini zibinta ir nieko nelaukdamas patrauke sviesos link. Basos jo kojos brido per rasa pasidengusia zole, taciau diskomforto jis nejaute. Atvirai kalbant, jis nejaute nieko. Nieko apart ta pamazu vis stiprejanti skausma, kuris pamazu kauste jo nervu sistema. Jo samone ir vel aptemo.
Pazadintas beldimo i duris jis netruko susivokti, kad asmuo, kurio krumpliai silpnai pabelde i is paziuros senas, azuolines duris, buvo ne kas kitas, o jis pats. Jis nezinojo kaip jis atsidure prie Mikealsonams priklausancio dvaro ar kodel jis cia atejo. Pasamone jam kuzdejo apsisukti ir gryzti atgal, taciau ir taip silpna jos 'balsa' temde skausmas, kuris eme darytis nebepakeliamas. Staigus peties dieglys persmelke jo desnia ranka ir jis envalingai atsisliejo i duris, kurios stumteletos prasivere. Originaliesiems maziausiai reikejo baimintis, kad kazkas isibraus i ju valdas, maza to, netrukus tapo panasu, kad Masonas cia buvo laukiamas.
Blausiai apsviestoje patalpoje jo jau seniai prie tamsos pripratusios akys is kart surado tai, ko taip desperatiskai saukesi jo kunas. Zenges kelis zingsnius jis buvo priverstas pasitverti stalo. Jo astri uosle uzuode, kad priesais pastatytoje tamsioje, nepermatomoje stiklineje buvo ne kas kitas, o kraujas. Kraujas to zmogaus, kuriam ir priklause sie didziuliai namai. Mastyti blaiviai buvo sunku. Jo pablyskusi oda tik dar labiau isbalo kai fizines priklausomybes sukaustytas kunas dar karta ji apleido. Suklupes jis pastvere stikline ir eme godziai gerti. Deja, priesingai nei hibridas tikejosi, skausmas niekur nedingo, bent jau ne is karto, maza to, prie jo prisidejo dar ir zveriskas alkis. Pastates stikline atgal jis patrauke laiptu, vedusiu i rusi link vedamas grynai vien uosles. Patekes i patalpa, kur originalieji buvo sukaupe nemaza kraujo donoru maiseliu kolekcija jis eme maitintis. Pamazu skausmas eme rimti ir tai buvo nepaprastai geras jausmas.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Alexis Farraday on Kv. 07 16, 2015 12:20 pm

*Pastarosios savaitės buvo pakankamai ramios, todėl visi gyvenantys šiuose namuose buvo kaip niekad suinteresuoti savo asmeniniais reikalais, kurie kaip diena ir naktis skyrėsi vienas nuo kito. Kuomet Niklaus Mikaelson kurstė keršto planus, Kol Mikaelson siekė savo klastingų tikslų moterų tarpe, Elijah Mikaelson kovėsi su vidiniais prieštaravimais... Rebekah Mikaelson džiaugėsi kiekviena laisva akimirka nuo hibrido tironiškos "priežiūros". Ir neskaitant to, kad ši moteris dėl savo pačios asmeninės laimės bandė ne vieną kartą stoti prieš savo šeimos narius, viskas būdavo veltui. Mat beveik niekas nesiryžo stoti skersai kelio originaliai šeimai, kuri buvo spėjusi paskleisti apie save įvairiausio plauko istorijas. Blizgi suknelė, bei aukštakulnių kaukšėjimas per grindis, šaukte šaukė apie tai kad šviesiaplaukė vampyrė naktį buvo praleidusi viename iš naktinių klubų. O dėl to kad jai akivaizdžiai buvo nuobodoka ten leisti savo laiką, jos pasirodymas namuose buvo pakankamai ankstyvas. Ryškia, raudona spalva nudažytos lūpos buvo susitepusios svetimo asmens krauju. Ir tai ne kiek neglumino vampyrės. Galu gale, ji buvo pakankamai galinga, kad susidoroti su vietiniais vilkais ar save bandančiais iškelti medžiotojais. Baimės jausmas dėl išlikimo jau seniai buvo pradingęs (reikia atsižvelgti į tai, kad jos vyresni broliai kruopščiai nuslėpė tai, kad jos motina prisikėlė iš mirusių). Vienintelė bėda buvo, taip vadinama "laisvė", kuri iš šviesiaplaukės buvo atimta. Ir ji bet kuriuo metu, už per didelius siekius galėjo tikėtis sulaukti užburto durklo įsmigimo.
Sugrįžtant prie merginos pasirodymo namuose, keista buvo beveik viskas. Kapinių tyla, kuri pirmiausia atkreipė į save dėmesį, privertė vampyrę apsižvalgyti. Namuose atrodė nebuvo ne vienos gyvos sielos, ir tai buvo mažu mažiausia keista. Vien todėl, kad šie namai dažniausiai buvo saugomi jei ne pačių originaliosios šeimos atstovų, tuomet į "užpakalį lendančių" trečiarūšių vampyrų. Jausdamasi ganėtinai keistai, mergina nepraleido pro akis ir to, kad laiptų vedančių į viršų buvo nuvarvėję keli lašai kraujo. Sukandusi dantis, originali vampyrė nesukeldama papildomo triukšmo, nusiavė savo prabangius aukštakulnius, pasidėdama juos kažkur ant laiptu, kuriais ketino užlipti.
Nemirtingumo keliami pliusai, leido merginai įsiklausyti į tai, kad namo viršuje iš tiesų buvo svetimas asmuo. Tačiau ji net įsivaizduoti negalėjo, kas būtent ten per padaras. Reikia atsižvelgti į tai, kad Rebekah Mikaelson ganėtinai retai bebuvo susidūrusi su brolio sukurtais hibridais. Ir tuo labiau ne vienas jų nebuvo toks kvailas, arba drąsus, kad įsibrauti į Mikaelson šeimai priklausančius namus. Kuomet iki durų, už kurių slėpėsi svečias liko vos keli žingsniai, moteris pasistengė susitelkti į tai, kas gali laukti jos, susidūrus su "žvėrimi". Todėl, naudodamasi savo galimybėmis persikelti kaip galima greičiai, šviesiaplaukė sekundės bėgyje atsidūrė priešais išsikruvinusį asmenį. Ir dėl to kad ji kuo puikiausiai suvokė tai, kas būtent yra minėtasis svečias, ir kad brolis greičiausiai jo nekvietė, susiaurino akių vokus. Kiekviena sekundė buvo svarbi.
Pasistengdama pasinaudoti tuo, kad vyriškis buvo labai stipriai sudomintas pasimaitinimo ritualu, ji sukosi kaip galima greičiau. Vienos rankos pirštai atsidūrė ant vyro kaklo, kaip tik tuo metu, kai moteris prirėmė svečią prie artimiausios sienos. Karštakošiškas būdas visuomet pirmiausia iššaukdavo veiksmus, o paskui klausimus. Todėl šis kartas toli gražu nebuvo išimtimi* - Suteik man bent vieną priežastį, kodėl būtent dabar neturėčiau nutraukti galvos nuo tavo pečių? - *Su lyg šiais žodžiais, šviesiaplaukė labiau suspaudė pirštus, kurių nagai įsmigo į jo kaklą*

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I, with a deeper instinct, choose a man who compels my strength, who makes enormous demands on me, who does not doubt my courage or my toughness, who does not believe me naive or innocent...
who has the courage to
treat me like a woman.

Alexis Farraday

Whatever our souls are made of, his and mine are the same.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 730
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : Los Andželas, Ca
Rūšis : Omega vilkolakė
Darbo paskirtis : Smogikė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Mason Lockwood on Kv. 08 20, 2015 11:20 am

Jo kuna kauste diegliai pamazu eme slugti, o geriamas kraujas daresi neapsakomai gardus. Godziai vienas po kito tustindamas vienos kraujo grupes donoru maiselius jis nepastebejo, kad namuose be jo buvo dar vienas asmuo, o tiksliau sviesiaplauke moteris. Tik jai atsidurus rusyje, tamsoje i jos puse atsisuko dvi spindincios hibrido akys. Tarsi i kampa ispeistas laukinis zveris jis akimirka lukuriavo, taciau originalioji laiko gaisti neketino ir pasinaudojusi jai suteikta proga suvare Lockwooda i siena, kone ji tenais imurindama. Kone aklinoje tamsoje, kuria sklaide tik nedidelis langelis pro kuri skverbesi menulio sviesa, suzibejo dvi iltys kai Masonas atsainiai syptelejo. Jo lupos buvo suteptos krauju, o zvilgsnis atrode ne savas. Kad ir kaip hibridas megino sudaryti lengvabudiska ispudi, jo akys isdave ta begalini sutrikima, kone isgasti, supratus, jog jis randasi Mikealsonams priklausanciose valdoje, maza to, katik isgere kraujo, kurio donoras, jis ne neabejojo, buvo pats Niklausas. Kas jam darosi? Koks velnias yra apsedes jo kuna ir samone? Ir kodel jis negali saves kontroliuoti? Tarsi lunatikas veikdamas per miegus jis elgesi neadekvaciai,o dabar, tarytum pabudes is kraupaus kosmaro jis susidure su bauginancia realybe. Nereikejo buti isminciumi, jog suprastum, kad jo venomis sklindantis originaliojo kraujas vienaip ar kitaip ji paveiks ir vien ta mintis ji kauste. Jis bijojo to rysio siejusio ji su kureju ir kai regis buvo atitrukes taip toli, kad nelabojo rankos nebegalejo juo zaisti it skudurine lele, jis atnese save jam ant sidabrinio padeklelio.
Pries prabildamas jis apsilaize kruvinas lupas. Ji vis dar kankino troskulys nepaisant to, jog buvo pametes isgertu maiseliu skaiciu. Visu jo kunu sruvo keista srove, deginanti ji is vidaus, bet tuo paciu ir sureikdama jam neapsakomai daug energijos. Protas pamazu eme skaidreti, taciau mintys, kurios uzpilde pusiau vilkolakio galva nebebuvo pavaldzios jam.
-Ka pasakytu tavo brolis jei lig siol tobuliausiam jo kuriniui dabar isplestum sirdi?-jo balsas buvo prikimes ir duslus, o israiska pasiepianti. Nors ir jausdamas kaip vampyres nagai susmigo i jo kakla jis neparode jokio zenklo, kad tai butu sukele jam nors menkiausia fizini skausma. -Rebeca, tiesa?-arogantiskai syptelejes jis neskubedamas uzdejo savo rana ant jos rieso ir be jokiu pastangu ji atplese sau nuo kaklo issaukdamas begaline nuostaba merginos veide. Jis buvo stiprus, stipresnis nei kada nors ir jis tai zinojo. -Visa laime, kad neesu nusiteikes priesiskai, patinki tu man ar ne, musu gyslomis teka... galima sakyti tas pats kraujas,-suraukes antakius trumpam susimaste tarsi bandydamas suprasti ar jo pasakyta fraze skamba logiskai. Paleides jos ranka jis tamsoje nuzvelge zerincia suknele vilkinti jos silueta. -Jei busi bloga mergaite busiu priverstas isduoti tavo mazyte paslapti,-primerkes akis jis dar karta kalstingai nusisypsojo. -O tada, galimas daiktas, siam pasauli bus vienu tamsiaodziu vampyriuksciu maziau,-istares tai taip atsainiai jis, tarsi rasdamasis savo paties namuose, pastvere dar kelis kraujo kupinus maiselius ir tiesiog praejes pro sali patrauke svetaines link kur sudribes ant sofos ijunge ten buvusi muzikini centra. Kambari uzpildziusi gan tranki muzika netruko pasklisti po visa tuscia nama.
Rebekai netrukus pasirodzius svetaineje butu buve galima tiketis, kad pries tai gan agresyvus jo elgesys peraugs i judvieju kova, taciau pasisotines Lockwoodas atrode kur kas geresnes nuotaikos. Jis nebuvo savas ir niekas ka jis sake ar dare toli grazu neprimine senojo Masono, taciau jis akivaizdziai megavosi naujuoju "AS". -Kas velniai rautu taip anksti gryzta is vakarelio?-dirstelejes i mobiluji ir pamates kelinta dabar valanda jis siek tiek susirauke. Ekrane sviete keliolika praleistu skambuciu ir zinutes, kuriu autore buvo Katherine. Vis dar neturedamas zalio supratimo, kad mylimoji buvo gerokai prisidejusi prie jo saitu su Klausu atnaujinimo, Masonas sugrudo telefona atgal i dzinsu kisene. Jis nebutu galejes paaiskinti jai ka cia veikia, o juo labiau, kodel taip gerai cia jauciasi. Tarsi apkvaites jis norejo, kad svaiginantis kraujo poveikis nesibaigtu ir jam netektu atsitokejus suprasti i kokia rimta beda yra patekes. -Kur tavo namiskiai laiko alkoholi?-kilstelejes antakius jis atrode nusiteikes valiukiskai.

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
you come to split me in two still never close enough on the lip of the world as we
head to the cosmic dust we go weak in the knees when we know how it all will end.
maybe one day i'll come back here

Mason Lockwood
bruklino gyventojas

Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 1061
Įstojau : 2013-07-28
Amžius : 35
Meilė : Katherine Pierce
Draugai : Jake, Jules
Rūšis : Omega vilkolakis
Darbo paskirtis : Fire fighter

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Alexis Farraday on Kv. 08 20, 2015 1:18 pm

*Tikriausiai dėl to, kad niekuomet neprisileido prie savęs "paaiškinimo" kodėl, originalusis hibridas turėdamas savo paties šeimą, taip desperatiškai stengėsi sukurti savo paties "atspindžius". Tai atrodė mažu mažiausiai neverta, nes kiekvienas toks bandymas arba nenusisekdavo arba tapdavo asmeniniu priešu, kuris galiausiai būdavo sunaikinamas. Juk ne veltui, iš visų bandymų, kuriais "žaidė" Niklaus, iki pat šios dienos kvėpuoti gali šio mėgstamiausias kūrinys, bei jauniausias iš Lockwood šeimos. Sukandusi dantis, mergina nesistengė savo veide parodyti ne kruopelytės pasigailėjimo. Atvirkščiai, paakiai vis dar buvo pajuodę, o akys įgavusios nežmogišką juodumą. Ar tai savaiminis biolaukų nesuderinamumas, ar tai kad ji nesuvokė ar alfa hibridas yra per daug drąsus ar kvailas, kad leidžia sau elgtis šiuose namuose taip, it jie priklausytu jam pačiam. Specifinis kraujo kvapas buvo užpildęs patalpą, kurioje radosi abu asmenys. Šviesiaplaukė ne kiek nekankinama sąžinės jausmo, buvo pasiruošusi įgyvendinti savo pačios žodžius, kuomet jos dideliai nuostabai hibridas be didelių pastangų atitraukė jos ranką nuo savo kaklo. Ant odos liko ryškios žymės, kas leido suvokti tai, kad spaudimas nebuvo demonstratyvus. Bet jis vis tik tam pasipriešino... bet kaip? Prieš tai, išsiplėtę akių vokai kaip mat įgavo siauresnį spektrą, kuomet akivaizdžiai vulgariai pasipuošusi moteris gavo progą išreikšti savo nuomonę*
- Tu rimtai manai, kad esant progai mano brolis pasirinktu tave, nei kad mane? Per mažai apie mus žinai hibride... Tai kad esi gyvas, dar nereiškia kad esi pakankamai stiprus kad atlaikyti visus mus. Tai tik parodo kad esi menka, nieko verta ir tiesiog laikinai įdomi lėlė, tampoma už virvučių, mano brolio žaidime. - *Lengvas prunkštimas kaip mat nutraukė šviesiaplaukės kalbą. Ir tą pat akimirka, ji suvokė... Kad šie žodžiai tinkami ne vien nekviestam svečiui. Ji ir pati yra tik žaislas originalaus hibrido arsenale. Kitaip, ji kuo seniausiai būtu atgavusi savo laisvę, užuot būdama čia ir vaidindama kad ši šeima dar turi perspektyvos būti "vieninga". Ši nesibaigianti rutina nebuvo su laiminga pabaiga, kad ir kaip mergina būtu bandžiusi tam priešintis. Tuo labiau... Dabar mažiausiai trokšdama atgulti į karstą, ypatingai dėl to, kad Marcellus buvo kažkur netoliese, taip arti... ...ir tuo pačiu metu taip toli. Ir laimei, Niklaus apie tai dar nebuvo suuodęs. Tam tikri žodžiai apie paslaptis, kurios buvo kaip kirvis po kaklu, tarp šios šeimos narių, iš karto sugrąžino šviesiaplaukę į realybę. Įsmeigdama nagus į savo delnų odą, šviesiaplaukė nukreipė savo akis, kurios buvo pripildytos paniekos pašnekovui, tiesiai į kalbantį asmenį*
- Atsargiau. Neskaitant to, kad mano temperamentas yra lygiai toks pat kaip Niklaus. Tai pasidalinau su juo ir kantrybe. - *Pašaipi, saviginos iššaukta šypsena pasirodė originaliosios vampyrės veide, kuomet jai teko pripažinti tai, kad hibridas laiko šią savo rankose, nori ši to ar ne. Jis pasisukęs patraukė šalin, ir negalėdama leisti alfa hibridui ir toliau šeimininkauti, vampyrė nusekė paskui. Sustodama taip, kad sofą ant kurios buvo įsitaisęs Lockwood'as skirtu vintažinis staliukas. Išsižiodama, moteris nusprendė pratęsti nutrauktą kalbą*
- Žinoma, dabar suprantu kodėl jis nusprendė leisti tau gyventi. Esi totalus jo atspindys veidrody. Jokio žmogiškumo, vien grasinimai. Galiu net lažintis, kad tai ko nori, pasieki arba manipuliaciniu arba užkalbėjimo būdu. Apgailėtina... - *Pastebimai būdama labai "užkabinta" tuo kad alfa hibridas žino per daug, moteris tapo it nesava. Pastebimas išsibląškymas, įsiklausymas į tai, kad manuose tikrai nieko nėra. Niekas negali sužinoti tiesos apie Marcel, nesvarbu kieno gyvybės kaina tai bus. Paviršutiniški klausimai, privertė ją skiestelėti rankomis* - Rimtai? Gal dar ir patarnauti turėčiau? - *Suraukti antakiai, ir dar labiau išryškėjęs britiškas akcentas išdavė tai, kad moteris jaudinosi, ir tai privedė prie tikriausiai lemtingos klaidos... Klausimo, kuris išdavė tai, kad jai rūpi* - Iš kur žinai apie Marcellus?

_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
I, with a deeper instinct, choose a man who compels my strength, who makes enormous demands on me, who does not doubt my courage or my toughness, who does not believe me naive or innocent...
who has the courage to
treat me like a woman.

Alexis Farraday

Whatever our souls are made of, his and mine are the same.


Būrio simbolis :
Pranešimų skaičius : 730
Įstojau : 2012-09-28
Miestas : Los Andželas, Ca
Rūšis : Omega vilkolakė
Darbo paskirtis : Smogikė

Peržiūrėti vartotojo aprašymą

Atgal į viršų Go down

Re: KITOS NAMO PATALPOS

Rašyti by Sponsored content Today at 10:41 pm


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 12 1, 2  Next

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų

- Similar topics
» BAŽNYČIOS PATALPOS:
» Sila. Kelias namo / Sila

 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume