Re: STALAS PRIE BARO:

by **Mason Lockwood** Sk. 12 11, 2016 5:33 am

Mason'as niekuomet nebuvo paranojiku. Greiciau priesingai - visuomet stacia galva nerdavo i pavojingas situacijas ir net numanydamas, kad gali likti gerai iskarsta subine, verciau rinkdavosi pralaimeti musi, nei sprukti i krumus. Tai buvo vienas ir greiciausiai vienintelis panasumas siejes ji su karstakose Katherine. Galbut ta ugnis, ta aistra gyvenimui juos ir suvede, o veliau tapo skiryvu priezastimi...? Taciau nuo to laiko daug kas pasikeite. O svarbiausia, Masonas nebebuvo atsakingas vien tik uz savo pasturgali. Dabar ant kortos buvo pastatyti jo artimuju likimai, o svarbiausia jos - Victorios. Dievai mato, Lockwood'as mylejo savo dukteri labiau nei kada mane sugebesias myleti kita zmogu. Ji jam buvo visas pasaulis, del jos jis norejo atsitiesti, vel tapti tuo kam buvo gimes. Del jos jis trosko ir vel tapti Alfa. Masono kaip omegos statusas is esmes ji tenkino. Jam nereikejo sukti galvos del kitu, nuolat i problemas isivelianciu betu, jis galejo savo dienas leisti kiurksodamas ant sofos priesais televizoriu vienoje rankoje laikydamas PlayStation pulteli, kitoje - alaus buteli. Jokio galvos skausmo. Tiesiog viengungiska oaze. Taciau buvimas omega, kitaip vadinamu atskalunu, turejo viena nenuginciajama minusa - jis buvo kaip niekad pazeidziamas. Net ir tikrasis Alfa be savo burio nera pajegus atskleisti savo tikrojo potencialo. Ka jau kalbeti apie konkurencija tarp paciu lyderiu, teritorinius karus. Deretu pamineti, kad vilku buriai retai kada perzengdavo kitam buriui priklausancios teritorijos slenksti. Dazniausiai tarp genciu vyraudavo abipuse pagarba, nerasytas susitarimas, taciau buriui praradus alfa, tiek Alfa, tiek omegomis tape betos tapdavo lengvai pazeidziami. Pavieniui jie negalejo apginti savo teritorijos ir tokiu budu tapdavo aplinkiniu Alfu taikiniu. Mason'o ir Alvar buriai visuomet gyveno paraleliai ir nors judvieju vadovavimo principai buvo skirtingi, tarsi diena ir naktis, kazkada jie buvo kalbeje apie galima sajunga... trumpalaike partneryste, taciau tik tuo atveju jei Klausui pavaldus vampyrai is tiesu perzengtu ribas imdami puldineti pavienius vilkolakius. Lockwood'o galvoje tai paliko ne itin rimtu dvieju apgirtusiu biciuliu pasnekesiu, taciau laikai pasikeite. Alvar nusigreze nuo jo ir jo burio kai pastaraji istiko krize. Bent jau taip mane Mason'as. Ji leido jiems issisklaidyti kai jis tuo tarpu buvo tapes Klaus'o patiketiniu ir uzuot bandziusi burius suvienyti, ji... tiesiog stebejo. Stebejo kaip taip ilgai statyta Mason'o ''seima'' subyrejo i mazycius, susvetimejusius sipulius. Kodel? Tam, kad isausus reikiamam metui, galetu tiesiog perimti Niujorka. -Sumauta manijake,-sumurmejes sau po nosimi dabartinis omega i suns dienas dejo butent savo buvusia biciule. -Gerai zinau kokia yra Lili,-tuzmingas Lockwood'o zvilgsnis susidure su Blackwood. -Dar geriau zinau, kad esi niekam tikusi beta jei esi pasirengusi sia isduoti tik todel, kad susimovei ties tau patiketa uzduotimi,-jo tonas, jo israiska buvo tokia nuozmi, tokia susikoncentravusi i tai kaip isnesti is cia savo sedimaja sveika, kad jis visai pamirso, jog dabartine jo pasnekove yra smulki ir jautri mergina, kuriai nori ta pripazinti, ar ne, jis nuosirdziai simpatizavo. -Tikrai?-vaidindamas nustebusi jis klausiamai islenke savo tamsius antakius. -Tavo drauguzis beta... Kiek tokiu kaip jis laukia progos isdauzyti man dantis tam, kad pasirodytu pries Lili? Juk jus po viena nepuolat,-metes akmeni i amoralu Alvar burio vilkolakiu gyvnimo buda jis toliau tese. -Leisk atspesiu. Tu nezinai. Nes esi viso labo masalas?-pazvelges i paziuros sugniuzdyta Maggie silueta jis pagaliau uzsiciaupe. -Tu tikriausiai juokauji...-susiguzusi ir asarota merginos israiska jam staiga kazka primine. -Tu tikriausiai saipaisi!-susigriebes jis pritylino savo intonacija. -Blackwood?-suraukes antakius jis negalejo patiketi likimo isdaiga suvedusi ji su mergina, kuria pazinojo dar nuo mokyklos laiku. Atmintyje smestelejo tas mazytis atminties fragmentas:

Vidurines Niujorko mokyklos automobiliu stovejimo aikstele. Alexis strykteli i jo vairuojama automobili. Po simts, jie niekuomet nebuvo metu pora, daznai kvircydavosi, bet uztekdavo vien pazvelgti i jo link artejancios raudonplaukes figura, kad jis pamirstu kokia kale ta mergina galedavo buti kitiems, velniai nemate, su mielu noru pats inicijuodavo susitaikyma, kad si pamelavusi gimdytojams, jog ketina iki velumos studijuoti su klasiokemis ir vel leistusi kaip reikiant isdulkinama. Vargu ar gali kaltinti tuomet dar hormonu valdoma Lockwood'a, kad niekuomet neuzstojo Maggie, net ir ta karta kai keli futbolo komandos vaikinai eme sukti aplink pastaraja ratus. It isalke maitvanagiai jie mete gaslias pastabas, ragino ja lipti i ju automobili... siule ''pasivazineti''. -Jimmy, uzteks,-susierzines Mason'as piktai nuzvelge salimais priparkuotame automobilyje sedejusi drauga. -Uzsiciaupk, Lockwood'ai! Tik todel, kad pats krusi Alexis... atleisk sirdele,-izuliai vyptelejes vaikinas tese. -Nebuk sumautas ''cock-block''-pasigirdo sinchronizuotas juokas. Visi sulipo i automobilius ir pajudejo link pamegtos lauzavietes tam, kad netrukdomi mokytoju galetu parukyti, isgerti alaus ir pasiklausyti muzikos. Jis mate kokia pazeminta atrode Blackwood. Jaute, kad elgiasi ne teisingai ypac kai judvieju zvilgsniai susitiko. Bet nepadare nieko, kad sia uzstotu.

Visai kaip ta karta... jos asarotos akys. Stai kas pagaliau padejo jam atpazinti neispasakytai isgrazejusia moteri su kuria dar vakar vartesi pataluose jausdamasis itin laimingas smikis. -Koki velnia veiki Alvar buryje?-priekaistinga jo intonacija nebeatrode tokia pikta. Nusivilkes deveta ''kozanke'' jis pamete ja merginai. -Nagi, judinkis,-zvelgdamas pro tarpa jis akylai seke trumpam is ''stebejimo punkto'' dingusi augalota apsaugini. -Dabar,-pastveres to nesitikejusia mergina uz rankos jis paskubomis patrauke lauk is VIP kambariuko. Veikti reikejo skubotai mat maziausiai trosko atkreipti i save nereikalinga demesi. Pasieke galines duris jie buvo priversti stabteleti. -Nagi...-atsigrezes i tamsiaplauke jis paragino ja suvesti koda. Mergina stabtelejo. Tarsi dvejotu. -Tikrai? Maggie, velniai rautu...-emes reiksti nepasitenkinima netrukus Masonas buvo nustumtas i sali. Paslapcia syptelejes del tokios moters parodytos iniciatyvos jis ne pats to nesuvokdamas nuzvelge dailia sios sedimaja kai si pasilenke tam, kad prietemoje suvestu skaiciu kombinacija atverusia sarvuotas duris.
Atsidure lauke, jiedu stabtelejo. Jis pyko ant tamsiaplaukes grazuoles, taciau tuo paciu jautesi atsakingas uz tai kas jos laukia vos izengus atgal i kluba kai minetasis apsauginis supras, kad ji susimove. -Esu tikras, kad del to dar pasigailesiu,-atsiduses jis zenge link netoliese priparkuoto juodo mustango. -Nagi?-jo intonacija nebuvo itin draugiska, taciau merginai priartejus prie automobilio jo lupu kamputyje smekstelejo sypsnis. -Neketinu taves slapstyti,-jiedu sulipo i automobilio vidu ir jis nieko nelaules pajudejo is vietos. -Pats susisieksiu su Lili ir viska issiaiskinsiu,-nemego vairuoti tyloje, o ir pasnekove anaiptol neatrode itin plepi. Ne si kart. Viena akimi stebedamas eisma, kita ijunge muzikini grotuva. Tylus lengvo pobudzio rokas uzpilde masinos salona. -Man jau iki gyvo kaulo igriso visas sitas omegos meslas,-susierzines jis visuomet uzsimanydavo uzsirukyti ir sis kartas tikrai nebuvo isimtis. Salimais sedinti mergina is tiesu atrodo susikrimtusi. Neaisku ar del to ka padare, ar del to ko nepadare ir kokios bus to pasekmes. Jis tylejo. Pyko. Pyko, nes zinojo, jog ketina tapti Alvar beta tam, kad issuktu sios dailios butybes uzpakali is bedos, kuri jos lauktu jei sis atsisakytu. Tai buvo vienintelis budas bent dalinai uztikrinti, kad Niujorko vilkai nebus priversti sprukti. Juk ne veltui sakoma, kad draugus reikia laikyti arti, o priesus dar arciau. Jam reikejo issiaiskinti kokie Alvar ketinimai jam priklausiusiu teritoriju atzvilgiu ir jis ketino tai pdaryti "is vidaus".
Iejes i sau priklausanti buta jis atsainiai numete tiek namu, tiek masinos raktelius ant valgomojo stalo. Jo israiska buvo sunkiai iskaitoma, taciau nereikejo buti ekspertu, jog suvoktum, kad jis nera nusiteikes pakiliai. Istraukes keleta alaus skardiniu jis viena ju pastate priesais paskui ji atsekusia viesnia. -Sveika, Lili,-vienoje rankoje laikydamas alu jis gurlstelejo gomuriui malonaus skyscio tuo paciu akies krasteliu sekdamas ilgakoje grazuole. -Tavo dovana gavau,-sutikes pasipiktinusi merginos zvilgsni jis piktdziugiskai syptelejo. Juk palyginus tai buvo nelaltas kerstas uz tai, kad si vedziojo ji uz nosies. Trauka tarp dvieju vilkolakiu buvo akivaizdi, taciau susiklosciusi situacija viska gerokai komplikavo. -Jei tavo pasiulymas vis dar galioja... noreciau ji aptarti. Pasakyk kada ir kur,-balso pranesimas buvo issiustas. Kelio atgal nebebuvo. Atsigrezes i nuostabos perkreipta Blackwood veida jis kreivai syptelejo. -I sveikata... sese,-apeliuodamas i tai, kad vilkolakiu buriai visuomet buvo laikomi seimomis, jis akimirksniu vel savo veidui sugrazino rimti. -Neissiduosiu, kad susimovei, jei neissiduosi pati. Man reikia zinoti ar ketini suskysti ir viska jai papasakoti, Blackwood.

by **Kang Wang** Sk. 12 11, 2016 9:48 am

Maggie žavėjosi savo alfa. Ji atrodė jai kaip idealus stiprios moters pavyzdys ir mergina visuomet norėjo tokia būti. Silpnumo akimirkomis visuomet prisimindavo Lili ir šioji įkvėpdavo nepalūžti. Blackwood netgi idealizavo ją ieškodama pateisinimų iš ties žiauriam Alvar elgesiui. Kai susipažino su savo būsimąja alfa, mergina netgi dar nebuvo pažadinusi savo vilkolakio prakeiksmo. Megė įsidarbino anuomet Santanico priklausiusiam klube barmene. Jai verkiant reikėjo darbo, o šio rasti niekaip nepavyko. It prakeikta ji bergždžiai mindžiojo įvairių įstaigų bei įmonių slenksčius vildamasi įsidarbinti. Tėvai paliko jai daugybę skolų ir tikrai nedaug trūko, kad užspausta jų atsidurtų gatvėje. Lili velniškai padėjo. Būtent ji pastebėjo, kad nauja padavėja traukia vyriškos lyties atstovų dėmesį, tad pasiūlė jai pasimokyti striptizo. Egzotinių šokių šokėja per metus uždirba nuo 47,612 iki 103,042 tūkstančių dolerių per metus nepridėjus bonuso. Nuo šios minties Megei galva visiškai susisuko ir ji pasiryžo padaryti viską kas yra jos valioje, kad šioje sferoje išspaustų iš savęs maksimumą. Visgi net pastebėjusi, jog Blackwood tame sekasi Lili spyrė merginą papildyti jos elitinių prostitučių gretas. Maggie nesutiko, tačiau nutuokdama apie bosės būdą žengė ko gero vienintelį veidmainišką žingsnį savo gyvenime: ji pradėjo vilioti pačią Alvar žinodama, kad ši savo sekso žaisliukus mėgsta laikyti prie savęs ir su niekuo jais nesidalinti. Blackwood nuoširdžiai žavėjosi Lili ir netgi jautė jai romantiškus ryšius. Galbūt pačiai alfai patiko tas Megės nekaltumas susipynęs su neįtikėtina drąsa lovoje? Mergina niekuomet nebuvo pasileidusi, tačiau neblogai pažinojo savo kūną ir buvo linkusi suteikti malonumą tiek sau, tiek partneriui. Vieną vakarą Lili klubą užpuolė gauja vilkų iš priešiško būrio. Jie šaudė ginklais į susirinkusius žmones. Maggie pasislėpė po baro stalu žinodama, kad bet kurią akimirką gali būti užklupta. Ir jie ją rado. Ištempę ją šlykščiai lietė. Vienas iš šlykštūnų apsilaižė vieną pirštų ir užkišo ranką už siaurų pusnuogės šokėjos kelnaičių, įsiskverbdamas į ją smiliaus bei viduriniojo piršto kombinacija. Priešinosi, bet ką smulki mergina gali padaryti prieš aukštą, stiprų vyrą? Jis spaudėsi prie iš siaubo paklaikusios merginos, trynėsi tarsi norėdamas parodyti kaip smarkiai sukietėjo jo falas. Megė springo ašaromis. Jei ne įsiveržęs pastiprinimas iš Lili vilkolakių gretų Blackwood tikrai būtų patyrusi ir šlykštesnę seksualinę prievartą. Vienas Alvar betų šovė tam vyrui į nugarą nelabai jaudindamasis, kad gali sužeisti šokėją. Tamsiaplaukė liko prispausta sunkaus, kraujais apsipylusio kūno, tačiau išsirangė šiaip ne taip, tuo pačiu perimdama tam vyrui priklausiusį ginklą. Paklaikusi ji pradėjo šaudyti. Net tada kai apkaba liko tuščia ji spaudė gaiduką. Dar niekuomet nesijautė tokia pamišusi, emociškai sužeista. Tik vėliau, jau atsigavusi suprato, jog nušovė vieną užpuolikų. Įdomu priėmusi Megę į darbą Lili jautė jos vilkolakės potencialą? Tą vakarą jis liko išpildytas. Alvar pagalbos bei palankumo Blackwood reikėjo kaip niekados.
Merginai nepatiko girdėti Meisoną demonstruojant akivaizdžią antipatiją Santanico. Ar bent jau jai taip pasirodė. Megė gerbė savo alfą, tiesiog pati ji buvo gera, tauri ir visiškai netiko prie "☾" būrio. Tai buvo viena priežasčių kodėl iš viso pasirašė tam, kad susirasti Lockwood'ą ir jį pašnipinėti. Lili dažnai buvo nusiteikusi itin paranojiškai ir manė, jog buvęs Niujorko alfa gali bandyti atsikovoti teritorijas, kurias vilkolakė yra nusižiūrėjusi. Maggie turėjo išsiaiškinti vyro planus, vilionės jo atžvilgiu visgi buvo pačios Blackwood idėja. Ji pati to norėjo. Charizmatiškas vyras jai patiko. Juk ne veltui buvo ta nepamirštama vaikystės "meilė".
- Aš neketinau jos išduoti!-paprieštarauja Meisonui tiek stipriai, kiek leido jos silpnas balsas išdavęs, jog viduje mergina jaučiasi tikrai sukakotai. Maggie nenorėjo matyti visos šios situacijos Lockwood'o akimis. Nenorėjo matyti tame išdavystės būriui, kuriam priklausė. Nors faktas, idant palūžo tikrai skelbė visai kitokią tiesą. Troško ne tik įtikti savo alfai, tačiau ir tuo pačiu nesušikti pažinties su Meisonu. Na, dabar buvo tikra, kad abiems aspektams galas,-Nenoriu būti tokioje situacijoje, man nepatinka,-ašaros iš jos rudų akių veržėsi tarsi per atsuktą kranelį. Iš šono priminė mažą, liūdną mergaitę. Nemanipuliavo Lockwood'u demonstruodama tokį jautrumą. Tiesiog viduje prisikaupė tiek visko, kad nebepajėgė susivaldyti ir iš viso blaiviai galvoti. Ji netgi nesuprato, kad Meisonas ją atpažino. Bent ne iš pirmo karto. Vyro žvilgsnis tapo gerokai jautresnis, netgi nostalgiškas. Susigėrusi į Lockwood'o akis ji suprato, jog būtent šiuo momentu jie abu galvoja apie vieną ir tą patį - tą kartą, kuomet Meisonas matė sugniuždytą Megę ir... nepadarė nieko, kad būtų kitaip. Balsas gerklėje užstrigo ir mergina negalėjo kalbėti. Negalėjo atsakyti į nė vieną iš vyro klausimų. Kiek nurimo, tačiau paraudusios jos akys vis dar vandenijo. Visiškai pasidavė Meisono valiai. Juolab jis akivaizdžiai parodė, jog neketina palikti Blackwood bėdoje bent jau šį kartą. Akimirką ji sudvejojo ar elgiasi teisingai, ar neįstatys tiek savęs, tiek vyro į dar sumautesnę padėtį, bet jautė pasitikėjimą Lockwood'u. Juk iš pažiūros jis tikrai buvo stiprus, žinantis ką daro asmuo. Arba galbūt nejučiomis ėmė idealizuoti ir jį. Savotiškai. Maggie visuomet buvo labai naivi.
- Esi tikras, kad verta? Patikėk, aš tikrai nežinau ko tiksliai Lili iš tavęs reikia,-jau buvo atgavusi balsą, kai sėkmingai išnešę kudašių iš klubo patalpos įsėdo į Meisonui priklausančią transporto priemonę. Žvilgtelėjusi į savo darbovietę mergina ašaromis apsipylė vėl vien nuo minties, kad greičiausiai praras šį darbą ir jai tikrai bus šakės. Daugiau nesistengė kalbinti Lockwood'o. Į galvą lindo tiek blogų minčių, kad neįstengė nuo jų kažkaip atsiriboti.
Nesuprato kodėl Meisonas atsigabeno ją į savo namus, tačiau būdama su juo tikrai jautėsi saugi. Be to, apsauginis iš klubo žinojo kur Maggie gyvena. Jis būtų pas ją atėjęs. Traukiama per dantį nervinosi. Nors mielame merginos veide nugulusi pikta išraiška neatrodė bauginanti. Juk net per pilnatį virtusi į vilką ji priminė žavų pūkų kamuoliuką, o ne pasiutusį žvėrį. Net kaip vilkolakė ji nebuvo agresyvi.
- Aš susimausiu, Meisonai,-pripažįsta visiškai nuoširdžiai,-Lili užteks pažiūrėti į mane ir ji kaip mat supras, kad kažką slepiu, meluoju. Negaliu jai rodytis, ne,-neigiamai papurčiusi galvą ji giliai įkvepia. Buvo sustirusi, juk po Lockwood'o paskolinta striuke dėvėjo tik korsetą su tais visais kitais erotiškai pribumbasais. Jos makiažas buvo sugadintas, tušas nubėgęs. Net šiek tiek priminė liūdną klouną,-Net jei slapstyčiausi ji mane ras. Bet galų gale koks skirtumas. Juk susimoviau, vadinasi esu verta pasekmių, tiesa?-liūdnai šyptelėjusi Maggie pakyla iš vietos. Nuo aukštakulnių skaudėjo pėdas, tačiau kentėjo. Nužingsniavusi prie baro mergina pasičiumpa pirmą pasitaikiusį butelį gėrimo su įdomesne etikete. Apėjusi barą iš priekio, liuokteli atsisėsdama ant jo. Išsitampę Blackwood nervai reikalavo kažkokio atsipalaidavimo. Atsukusi kamštelį užsiverčia butelaitį. Išgėrusi mergina kaip mat pakeičia veido spalvą, o nutraukusi tarą nuo savo lūpų užsikosti tikrai nepamaloninta gėrimo skonio bei savybių.
- Ar gerai supratau?.. Ketini prisijungti prie Lili būrio?!-alkoholis kažkaip įdomiai suveikia šiuo atveju, tarsi grąžina Megei dalelę sveiko, nuovokaus proto. Jos didelės rudos akys pūpsojo išsipūtusios,-Išprotėjai, Meisonai. Ar bent nutuoki kokie žmonės sudaro jos būrį? Tave ten gyvą suvalgys,-išduoda nerimą dėl vyro, mat tikrai atrodė susikrimtusi. Jautėsi dėkinga Lockwood'ui už tai, kad ištempė ją iš klubo, kad neatstūmė jos, nepaliko aiškintis su Džordžu vienos. Ir tikrai norėjo, jog jis nenukentėtų ir labai gerai pagalvotų kaip turėtų dabar elgtis,-Meisonai...-jos tonas skambėjo švelniai, netgi meiliai. Kadangi vyras stovėjo netoliese mergina paima jį už rankos, pavesdama kiek arčiau savęs,-Ačiū,-atrodo mažame žodelyje Maggie talpino neįsivaizduojamą kiekį dėkingumo, kurį jautė. Šyptelėjusi ji nekaltai pabučiuoja vyrą į skruostą, it būtų pajutusi, kad dėkingumui išreikšti tik žodžių negana,-Ką man daryti?-ji sušnarėjo užliūliuota to mažo atstumo tarp jųdviejų kūnų, traukos jam. Nepaliaujamai žiūrėjo vyrui į akis jausdama kaip širdis ima stipriau plakti.

by **Mason Lockwood** Št. 12 17, 2016 4:15 pm

Mason'as nebuvo itin monogamiskas tipas kai kalba pasisukdavo apie priesingos lyties atstoves. Gerai pagalvojus, fizine neistikimybe jau ne pirma kart pakiso koja gan sekmingai besirutuliuojantiems santykiams, tarsi jis pats viska specialiai ''susiktu'' uzkirsdamas sau kelia buti is tiesu laimingu. Savaime suprantama, i savianalize nelinkes Lockwood'as sito nesuprato ir greiciausiai niekuomet nesupras. Jam ne i galva nebutu sovusi mintis, jog palaidunas jo ir vyresnio brolio Richard'o tevas ir buvo asmuo suformaves atzalu fobija prisiristi,atsiverti ir greiciausiai is tiesu isimyleti. Jis kuo puikiausiai mate kaip kartodamas tevo klaidas savo seima prarado brolis, taciau tai nesutrukde ir jam paciam ''uzlipti ant to paties greblio'' bei isduoti moteri, vienintelia kada is tiesu myleta moteri. Is salies zvelgiantis psichologas greiciausiai tai ivardintu kaip baime tapti pazeidziamu, nenora pripazinti tikruju savo jausmu kitam ko pasekoje jis verciau rinkdavosi isduoti dar pries tai kai ''aukos'' pozicijoje spetu atsidurti jis pats. Jis netikejo amzina meile. Jis netikejo seimynine idile, o po skirybu su Katherine, jis apskritai neketino artimiausiu laiku pasinerti i kazka rimciau nei neisipareigojantis seksas, taciau akivaizdu, kad likimas jam buvo paruoses kiek kitoki scenariju i jo gyvenima sugrazindamas Maggie Blackwood.
-Tu nesislapstai. Viso labo gerai leidi laika. Kai ji paskambins pasiteirauti kur tu, tu pasakysi, jog esi cia. Abejoju, kad Lili gaistu laika pati cia pasirodydama. Jei ir pasius saviskius pauostineti, jie tikrai nesivers vidun. Ji neturi prasmes pulti ir patikek manimi, Alvar yra linkusi devynis kartus pamatuoti ir tik tada kirpti,-atsisede ant fotelio jis palinko i prieki, alkunemis pasiremdamas i savuosius kelius. -Jei sandoris pavyks, as tapsiu jos beta... ir Niujorkas taps jos teritorija,-vyro balse buvo akivaizdziai justi kartelis. -Ji gaus ko nori, o svarbiausia - niekas nezus,-be jo, Mason'o burys buvo viso albo burelis jaunu omegu ir nors mineti vilkolakiai buvo is tiesu ne is kelmo spirti, jiems suvienyti buvo reikalingas alfa. -Viskas ko noriu, tai gyventi sau,-numanydamas, kad jopaties apleistas burys nera pasirenge atleisti jo isdavystes (haha, net ir buriui nesugebejo but istikimas :D ) jis nuosirdziai manesi prarades savo ''seima'' amziams. Seniai buvo apie juos girdejes ir apskritai nebuvo tikras ar pastarieji vis dar gyveno Niujorke. -Nenoriu saviskiu kraujo ant savo ranku,-suraukes antakius jis pakilo ir daugiau nieko nepaaiskines paliko viesnia viena ir greiciausiai ganetinai sutrikusia del tokio komplikuoto, bet tuo paciu ir elementaraus jo veisksmu plano.
Maggie galejo girdeti prislopinta telefonini pokalbi slindanti is Lockwood'o miegamojo. Sprendziant is intonacijos, skambines asmuo buvo jo draugas ar bent jau geras pazistamas. -Negaliu patiketi, kad pagaliau persikraustei. Nebuvai ne puse zodzio uzsimines, kad apskritai ketini kur nors kraustytis!-duslus vyriskas juokas uzpilde neilga pauze. -Klausyk... klaiusyk... atsiusk man savo adresa zinute. As...-isejes is miegamojo jis zvilgsniais susidure su ne itin patogiai sveciuose besijauciancia Maggie. -As vis tiek ketinau ikvpeti gryno Niujorko oro,-syptelejes jis pastebejo, kad is esmes susikrimtusiame merginos veide pasirode blankus sypsnis. -Iki greito,-padejes rageli jis netrukus gavo zinute. -Tu tikriausiai juokauji...-sumurmejes jis neatrode suzavetas ekrane regimu adresu, kuris kaip zinia dar neseniai priklause jam, o tiksliau jo buvusiai zmonai. -Nezinau..-nesusidomejusi jo intonacija nuskambejo gan siursliai. -Nezinau, Maggie,-pagaliau atitraukes akis nuo mobiliojo jis zvilgsniu susidure su salimais stovejusia ir is paziuros ciut ant koju bepastovincia grazuole. -Jei tikrai nori patarimo... palik ta buri. Tau ten ne vieta,-suraukes antakius jis vis dar buvo grieztas, taciau jaute nenumaldoma nora tiesiog ja apkabinti... nuraminti. -Liaukis dirbusi kiaura para... Issimiegok?-pagaliau jo ruskana veida perskrode nuosirdi sypsena i kuria moteris atsake savaja. Akinanciai balta ir tyra Maggie sypsena butu sugebejusi nuginkluoti bet ka! -Klausyk...-nudelbes akis i basas jos kojas jis susikiso rankas i kisenes. -Mano spintoje yra svariu maikiu, kurios, esu tikras, atstos tau naktinius. Issimaudyk nusnusk... o as grizdamas parnesiu ko nors valgomo,-jis trosko kuo greiciausiai is cia issinesdinti. Jam kaip niekad knietejo issiaiskinti ka per velnia Sebastian'as veikia Katherine dvare, taciau ziuredamas i ja tokia, paraudusiomis nuo asaru akimis, jis tiesiog negalejo prisiversti imti is iseiti.
-Nesu tikras, kad turiu ka nors apart duso zele,-atidares nedidele spintele po kriaukle jis istrauke is ten nauja, dar supakuota dantu sepeteli. Ji atrode dekinga, taciau buvo akivaizdu, kad uz tos kuklios sypsenos tebesislepe tai, apie ka jiedu sutartinai tylejo. Pirmoji kartu praleista naktis buvo tikra, nesuvaidinta. Ta kart ji ne zodziu neuzsimine apie vilkolakius ar ju teritorijas. Ta nakti jie tebuvo Mason'as ir Maggie. -Atleisk jei ten... klube elgiausi glubiai... man nederejo,-tylus jo balsas plytelemis isklotoje vonioje siek tiek aidejo. -Kodel Lili siam darbui pasirinko tave?-sustojes tarpduryje jis jau ketino palikti mergina vonios kambaryje viena. -Juk mokyklos laikais akivaizdziai negalejai manes pakesti,-prisimines ta karta jai jis pasisiule padeti siai susirinkti pabirusias knygas, o si piktai jam atreze, kad jei ne jo draugai, jai dabar apskritai nereiketu ju rinkti. -Zinau, kad ne visada elgiausi teisingai, bet argi to uztenka, kad trokstum, jog springciau savo paties dintimis,-turedamas omenyje apie Dwayne Johnson sudejimo apsaugini matyta klube jis ir vel jai nusisypsojo.

by **Kang Wang** Sk. 12 25, 2016 4:16 am

Toliau: https://bloodyrose.forumlt.com/t534-mason-o-butas

by **Andrea Argent** Št. 02 08, 2020 4:37 pm

Dear Diary

MOOD: here STYLE: here SONG: Ellie Goulding, Juice WRLD - Hate Me

Brangus dienorašti, Dieve kaip kvailai tai skamba kai kreipiesi į baltą popieriaus lapą... šiandien yra prabėgę lygiai septyni metai kuomet mano gyvenimas apsisuko šimtas šešiasdešimt laipsniu kampu. O gal geriau sakyti, kad grįžau į tą patį tašką nuo ko viskas prasidėjo? Turiu omeny... kuomet buvau žmogus. Tas pats darbas, tos pačios klaidos, ta pati aplinka. Skirtumas tik tas, kad mano širdis plaks amžinai, o mano daili išorė niekada nesikeis. Būdama mirtinga dirbau naktiniame bare. Man tai patiko, miksuoti kokteilius, klausyti trankios muzikos, priimti dėmesį iš žavingų vyrų, svaigintis, būti dėmesio centre, na tas tipinis naktinis gyvenimas, jokio rūpesčio, nulis minčių, gyveni dėl savęs. Tada į mano gyvenimą sugrįžta senas draugas, kuris viską apverčia aukštyn kojomis... Kol Mikaelson. Vyras atvėręs man vartus į kitą pasaulį, išmokęs mane mylėti ir tuo pačiu jo nekęsti visa širdimi, vyras... kuris amžinai paliko pėdsaką mano gyvenime. Jo dėka pažinau kitą ilgai slėptą gyvenimo pusę - nemirtinguosius. Keista, pasirodo vampyrai, vilkolakiai ir dar visokios būtybės mane supo visą gyvenimą, nuo pat pirmos mano gimimo dienos. Pati esu kilusi iš medžiotojų šeimos. Mano tėvas buvo vienas žymiausių, mano sesuo ir brolis sekė jo pėdomis. Aš buvau vienintelė, pasirinkusi kitą kelią ir niekada nesigailėjau šito žingsnio. Kolas man įtraukė į savo šeimą, buvau viena jų, Mikaelson, tiksliau jie mane vertė jaustis vieną jų, ir tai buvo nuostabu. Buvau pripažinta dar būdama mirtingąją, o kai tapau vampyre, aš pasilikau. Tiesa, mano istorija su Kolu nutrūko, tačiau tai nebuvo pabaiga. Vienu ar kitu atveju mes figūravome vienas kito gyvenime. Su vampyrizmu, mano naujuoju AŠ man padėjo susidraugauti Elihaj... Vyriausias iš Mikaelon šeimos, tikra Kolo priešingybė. Jis išmokė mane savikontrolės, naujo amžino gyvenimo ypatumų ir... mano ledinėje širdyje vėl sužibo jausmai. Jaučiausi saugi, mylima, gerbiama. Buvau aprūpinta viskuo, ir nors man visada buvo kalama į galvą, kad jis niekada nepasirinks manęs, kad jis yra pats savo šeimos kalinys tai nebuvo tiesa. Lengva nebuvo, jis žengė prieš Kolą, savo brolį, nes tuo metu nors ir nebebuvome kartu, buvau vis dar laikoma jauniausiojo Mikaelson nario mergina. Širdžiai neįsakysi. Mes visi gyvename dėl savęs. Klausas, pirmasis hibridas buvo laikomas vienas pavojingiausių. Tai buvo šeimos branduolys, labiausiai nekenčiamas, labiausiai pavojingas, tačiau jis vienintelis turėjo galią tiek suvienyti, tiek išskirti savo šeimą. Padaras, kuris galėjo nuversti kalnus dėl savo šeimos, tačiau panorėjus kiekvienam iš jų susmeigti durklą į širdį. Iš pradžių jis man nepatiko, nekėlė pasitikėjimo, greičiau pasišlykštėjimą, tačiau paslapčia žavėjausi gebėjimu išlaikyti valdžią savo rankose. Jo nekentė ir bijojo visi, iki šiol atsiminus Klauso vardą ir jo žygdarbius per kūną eina šiurpuliai. Jis buvo vienintelis kuris manyje pažadino vilkolakės geną. Tiksliau jo dėka tapau hibridė. Kodėl sakau jo dėka? Nes esu dėkinga. Esu greitesnė, stipresnė už įprastą vampyrą ar vilkolakį. Jausti galią savo rankose, būti pranašesne už kitus yra nerealu, ir man tai patinka. Rebekah... ko gero vienintelė asmenybė Mikaelonų šeimoje, kuri savyje išlaikė žmogiškumo kartelę. Ją laikiau drauge ir nuoširdžiai man trūksta... trūksta jos, mūsų pokalbių, pykčių. Ji gyva, ir tikiuosi laiminga. Tiksliau Rebekah vienintelė likusi gyva iš visos Mikaelson šeimos. Niekada netikėjau, kad asmenys laikyti vieni galingiausių, vienas po kito buvo sunaikinti. Aš vėl praradau tai ką daugelį metų vertinau - šeimą. Lyg man tiesiog būtų lemta būtinai vienai, lyg mano gyvenimas būtų viena niekada nesibaigianti drama. Velniop. Turėjau tikslą viską sugrąžinti į savo vėžias, taip kaip buvo anksčiau, nekenčiu vienatvės. Jau seniai pamečiau skaičių perskaitytų senųjų raštų, knygų ir burtažodžių, kurie padėtų surasti išeitį kaip sugražinti savus. Žengiau per savo principus bendradarbiaudama su galingomis raganomis, rizikavau savo gyvybę ir viskas kam? Veltui. Nė vienas būdamas nepasiteisino. Atrodo lyg pats likimas nenori, kad Mikaelsonų šeima būtų vėl sugražinta į gyvenimą. Laikas bėgo, nusistovėjęs gyvenimas keitėsi, didžioji nemirtingumo paslaptis iškilo į viešumą. Man tai niekada neatrodė priimtina. Mes vampyrai, hibridai nesame prisitaikėliai kurie turi gyventi pagal kitų taisykles, aš nejaučiu pasitenkinimo gerti dirbtinį kraują ir gyventi pagal kažkieno kito taisykles. Tai ne gyvenimas, o pragyvenimas. Man teko pripažinti, kad pralaimėjau. Dieve, nekenčiu šito žodžio... Paleidau viską iš rankų, supratau, kad negaliu kovoti su praeitimi, negaliu skirti savo gyvenimo tam, kas yra neįmanoma, bandyti susigrąžinti to, kas yra negrįžtama. Galiausiai susikroviau daiktus ir nusprendžiau padėti tašką (o gal visgi daugtaškį?) ir pradėti iš naujo. Keliavau. Neturėjau pastovios gyvenamosios vietos, niekada neužsilikdavau vienoje vietoje daugiau nei kelis mėnesius. Kartais man atrodydavo, kad bėgu pati nuo savęs, kol vienu metu besilankydama vienoje iš Italijos provincijų susipažinau su Francesco. Šarmingas italų kilmės Alfa vilkolakis, kuris mane priėmė į savo būrį ir nepaisant fakto, kad visada buvau labiau vampyrė nei vilkolakė išmokė mane ką reiškia būti šios rūšies atstovė. Sąjunga su gamta, visai kitokios vertybės, pagaliau po daugybės metų aš vėl atradau vidinę ramybę. Turėjau užnugarį ir vėl jaustis kažkam reikalinga buvo taip gera. Negalėjau atsakyti tuo pačiu, nes nuoširdžiai kuo toliau tuo labiau man atrodo, kad mylėti nebemoku, o gal tiksliau nebe noriu, tačiau man buvo patogu, jaučiausi saugi, trokštama, man nieko netrūko. Francesco dėka pažinau Livianą, taip vadinama Vilkolakių karaliene. Tai buvo dar vienas pliusas, nes kuomet vampyrai buvo persekiojami dėl savo egsistencijos, vilkolakiai, dėka Livianos, galėjo pasigirti vis dar neatskleista visuomenei rūšimi. Su Liviana nebuvo sunku bendrauti, ji visada stengėsi padėti, tai moteris puoselėjanti aukštas vertybes, kurias dabartiniame žmoguje sunku atrasti. Matyt tai buvo viena iš priežasčių kodėl man ji patiko. Tapome draugėmis. Vieną iš vakarų praleidusios prie vyno butelio prasitariau, kad mane slegią seno miesto ilgesys, kad vis dažniau pagaunu save begalvojančia sugrįžti į USA. Liviana mane paskatino grįžti. mat tokios mintys aplanko ne veltui. Man buvo pažadėtas būrys, darbas ir kitaip sakant nauja gyvenimo pradžia. Negalėjau atsisakyti. Palikau Francesco, ir vėlgi susikroviau lagaminus tolimai kelionei namo. Sunku nebuvo, ko negalėčiau pasakyti apie žavingąjį vilkolakį. Jo akyse mačiau neapykantą ir nusivylimą. Bet pasikartosiu, širdžiai neįsakysi... Na ir štai aš vėl čia. Namie, kur viskas prasidėjo.

**********************

- Velniop šitą nesąmonę. - Padedama ant stalo rašiklį, gana staigiu rankos mostu, išplėšia iš raudono sąsiuvinio vieną popieriaus lapą. Ryškiai žaliomis, esmeraldą primenančiomis akimis dar kartą perbėga per ką tik surašyta tekstą, lydima emocijų piktai šypteli. Tai atrodė taip kvaila. Niekada gyvenime nebandžiusi rašyti jokio dienoraščio, mat tikėjo, kad mintis reikia pasilaikyti sau pačiai, o ne išlieti baltame popieriaus lape ji pirmą kartą pasielgė priešingai sau. Matyt tai buvo šviesiaplaukės Caroline Mikaelson įtaka, mat šiandien netikėtai ši nekalta būtybė švystelėjo jaunosios hibridės mintyse. Kas žino kaip jai sekasi ar apskirtai ji vis dar vaikščioja šios žemės paviršiumi. Iškvėpdama iš plaučių susikaupusi orą, mergina mesteli ant stalo baltą popieriaus lapą išraižytą jos minčių išdėstytais sakiniais, bei iš nedidelio stalčiau esančiu po baru išsitraukusi cigarečių pakelį, pasičiumpa vieną. Suspausdama ją tarp lūpų prisidega senu žiebtuvėliu, bei įtraukdama į plaučius karčių dūmų, vėl žvilgsniu užkabina popieriaus gabalą. Iškvėpdama dūmus, dar kartą pasičiumpą prieš tai minėtą objektą. Neskubėdama jį permeta akimis lyg dar kartą pergyvendama tam tikrą gyvenimo etapą, kurį aprašė, prilaikydama cigaretę lūpomis, iš to paties nedidelio stalčiuko ištraukia žiebtuvėlį bei padegą dešinįjį popieriaus lapą taip paleisdama savo mintis į ugnį. Lengvu rankos mostu leidžia degančiam popieriaus lapui nukristi į šalia esančią kriauklę ir pilnai sudegti, o tuo pačiu pradanginti viską, kas buvo surašyta. Besimėgaudama cigarete bei ramybe kuomet klubas kol kas yra tuščias, mat mergina visada ateina bent valandą anksčiau nei kiti darbuotojai tam, kad pasiruošti jos laukiančiam darbui. Netikėtai suskambus jos mobiliajam telefonui, ištraukusi jį iš savo rankinuko vidaus, žvilgteli į skambintojo vardą. Na žinoma, kas kitas jei ne šio klubo savininkė sugalvojo drumsti ramybę: - Liviana, būk rami, kaip ir visada viskas yra paruošta, gali manimi pasitikėti. Ir ne, aš nerūkau darbo vietoje. - Užversdama akis, iš plaučių išpučia paskutinius dūmus bei užgesinusi cigaretę kriauklėje, nugara atsiremia į stalo šoną taip nužvelgdama platų akloholinių gėrimų pasirinkimą. Prikasdama apatinės lūpos galiuką šyptelį kuomet jos žvilgsnis užkliūna už atitinkamo viskio butelio. Patenkinta piktdžiugiškai šypteli: - Mhm, pažadu. Klausyk, ateik kada galėsi. Kaip ir sakiau, situacija kontroliuojama. Čiau čiau. - Savotiškai atsisveikindama ir tuo pačiu nutraukdama pokalbį, atsitraukia nuo stalo bei lengvai pasistiebusi pasičiumpa ant lentynos pastatytą prieš tai nužiūrėtą viskio butelį. Pasigavusi krištolinę stiklinę įmetą kelis kubelius ledo, įsipila svaigaus gėrimo, o kad gerai pradėti darbo vakarą, iš aptemto sijono kišenės išsitraukia mažą plastikinį maišelį kurio turiny puikuojasi nedidelė tabletė. Pirštų galiukais suėmusi šį mažą stebuklą, įmetą jį į stiklinę pripildytą tauriojo gėrimo bei stebi kaip visa tai akimirksniu ištirpsta. Nedelsdama daug laiko mergina pritraukia gėrimą sau prie lūpų bei pasiduoda šiai nedidelei nuodėmei, kuri atpalaiduoja kūną bei mintis, o kaltės jausmas varžantis pasąmonę dingsta. Liežuviu perbraukdama per rausvu lūpdažiu padažytas lūpas, sumerkia akis bei nugara vėlgi pasiremdama į baro stalą leidžia sau dar kurį laiką pasimėgauti užplūdusią palaimą bei įsisupti į muzikos ritmą, kurį jau buvo pajungęs ką tik muzikos takelius pasiruošęs testuoti dj'us.

by **James Petrov** Št. 03 14, 2020 2:42 pm

Present

MOOD: here STYLE: here SONG: Ellie Goulding, Juice WRLD - Hate Me

1476 metai. ''One last thing before i go''

Nera tokio dalyko kaip universalus laimes receptas todel naivu butu tiketis, kad sabloninis, vienodas pomirtinis scenarijus atitiktu visu poreikius bei lukescius. Vieta i kuria savo mirties diena pateko James'as Valdez'as, geriau zinomas kaip *KALOYAN PETROV, buvo personalizuota butent jam. Paradoksalu, taciau butent po mirties jis jautesi pagaliau pradejes gyventi. Astriu pojuciu megejas jis buvo jau nuo vaikystes, taciau aplinkybes ji nuolatos verte buti atsakingu. Atsakingu ne tik uz save pati, bet ir savo seimos narius, o tiksliau tris uz save vos keliais metais jaunesnes seses. Vyriausiojo brolio dalia nebuvo lengva. Rustus ir grieztas tevas nevengdavo vakarais atsipalaiduoti prie taureles ko pasekoje ne karta buvo pakeles ranka pries vaiku motina, o ir Kaloyan elgesys jam ne karta buvo uzkliuves, juolab kad mazametis buvo itin judrus bei guvus vaikas. Begant metams jis eme keistis. Tapo labiau uzdaras, ne pagal amziu santurus ir atsakingas. Dienomis dirbdavo ivairiausius darbus ukyje, kartu su tevu, o vakarais padedavo ant koju is nuovargio vos bepastovinciai mamai namuose mat moteris namu seimininkes statusu neapsiribojo. Be trupinimosi trim vaikais, ji dar kepe duona, kuria ugtelejusios josios atzalos veliau pardavinedavo miestelio turguje. Nieko stebetina, kad pirmaja taurele prie savo lupu Kaloyan pakele dar gerokai pries tai kai sulauke pilnametystes. Niurus ir pilkas vaikino gyvenimas buvo is ties ne is lengvuju. Galbut todel, kad namuose niekuomet nerado nei meiles, nei svelnumo, pirmaja savo ''dama'' issirinko gerokai uz save vyresne, sau i motinas tinkancia vieno pralobusio ukininko nasle. Ilgai netrukus jiedu susilauke keletos vaiku, taciau tokio presko gyvenimo slegiamas James eme vis daugiau gerti. Paguodos ieskojimas stikliuko dugne privede vyra prie losimo kortomis, kuris ilgai netrukus tapo jo gyvenimo aistra. Kuna uzplustantis adrenalinas bei baime pralosti verte vyra jaustis gyvu ko nepasakysi apie kita, nuobodzia jo gyvenimo puse. -Man nesrvarbu is kur ketini istraukti tuos pinigus, Petrov, bet zinok, kad manes neisdursi, girdi?!-piktai grumodamas jo oponentas isseke ji laukan po to kai vos liezuvi apverciantis Valdez'as patyre visiska fiasko pralosdamas ne tik savo automobili, bet ir vestuvini zieda. -Gali buti ramus,-slebezavodamas jis sunkiai palaike akiu kontakta, mat akyse dvejinosi. Jis sypsojosi. Kaip visada sarminga, jam taip budinga kampine sypsena, kuri veike, deje, tik dailiosios lyties atstoves. -As nejuokauju, suski. Nemanyk, kad dingsi, kur nors pasislepsi kelioms savaitems ir skola uzgis kaip nelemta melyne po akimi...-vyras syptelejo. Ne draugiskai. Anaiptol. -Turi dvi savaites,-smugiu is desines jis nokautavo Kaloyan ne tik sulauzydamas vaikinui nosi, bet ir pasiusdamas ji i sapnu karalyste. Petrov paliko tysoti purvo baloje. Lietus nesiliove caizes jo krauju sutepto veido ir dievazi, vienas atsitiktinumas, kad ta nakti vyras ten tiesiog neprigere. Visa laime, kad James turejo ji serginti angela sarga vardu Katherine. Katherine Pierce. Is kazkur isgirdusi apie kaime ivykusias mustynes(nors atvirai, to kas ten ivyko mustynemis net nepavadinsi) sesuo kaip visada atskubejo broliui i pagalba. -Tu esi angelas, Katerina,-blausiai nusisypsojo James. Uztinusi akis neleido pilnai atsimerkti, taciau jis puikiai jaute kaip svelniai ji anklode apkamse jo skaudanti kuna pries tai kruopsciai isvaliusi sumusimus bei zaizdas. James butu givybe paaukojes del abieju savo seseru, taciau jauniausioji Katherine jau nuo pat savo kudikystes buvo pavergusi vaikino sirdi. Jis saugojo ja kaip savo aki. -Viena diena tu istekesi uz ''bagoto'' pono, kuris issives tave is sios skyles, Katerina,-girtos jo kalbos priverte mergina sukikenti. -Tavo likimas nebus toks kaip mano. Tu esi per gera sitai vietai. Tu is cia istruksi...-apsunkes jo kunas pagaliau nugrimzdo i miega, taciau ji dar ilgai nesitrauke svelniai glostydama brolio kakta ji niuniavo bulgariska lopsine, kurie jiems maziems dainuodavo mama.

Diena, kai James pasmerke savo siela amziams degti pragaro liepsnose, prasidejo kaip ir visos dienos. Jis atsikele anksti, pasiruoses ciupti jauti uz ragu bei pagaliau atsistoti ant koju. Ta diena jis atsiprase savo zmonos, kad niekada nebuvo jos vertas vyras ar vaiku tevas ir prizadejo, kad nuo siol viskas bus kitaip. Jis prikels jos veliono vyro uki antram gyvenimui. Savo darbu ir prakaitu jis uzdirbs pralostus pinigus, nes buti zinomas kaip kaimo girtuoklis jis nebenorejo. Jie pralobs. Pralobs tiek, kad visu pirma nupirks savo seserims bilietus i svecia sali. Atiduos visas skolas ir taps vyru, kurio si nusipelne. Jis pasizadejo nebegerti. Net progomis. Daugiau ne laso. James buvo pasirenges atversti nauja, svaru gyvenimo puslapi, taciau likimas jo atzvilgiu turejo kitokius planus...-Kur ji?! Katerina?!-jis ileke i namus nepaisydamas motinos, kuri bande ji sulaikyti tarpduryje. -Ka jie jai padare?! Ka tie gyvuliai jai padare?!vyras suklupo prie sesers lovos. Jo skruostais riedejo asaros. Jis sueme garbanes ranka ir be perstojo ja buciuodamas verke... -Katiusa, mano, Katiusa... as turejau tave apsaugoti!-ta diena kai keli, augaloti vyrai, kuriu vadeiva ir buvo vyras, kuriam Valdez pries keleta savaiciu pralose apvalia suma pinigu, ziauriai sumse ir isprievartavo jo seseri, buvo diena kai visas jo pasaulis apsiverte aukstyn kojom. -Tai mano kalte! Tai per mane!-sielojosi vyras, kuri tik per jega nuo sesers lovos nutempe judvieju mama. -Jai reikia pailseti, Kaloyan. Iseik. Duok jai pailseti...-motinos balsas buvo saltas, tarsi ir ji butu del visko kas nutiko Pierce kaltinusi butent ji.
Ilgai ieskoti sesers budeliu nereikejo. Rado juos ten pat, kur vyrai susirinkdavo isgerti kone kiekviena vakara. Si syk trijule atrode itin gero upo. Tarsi butu svente savo iskrypeliska zygdarbi, kuris suluosino jaunutes tamsiaplaukes gyvenima. James i bara iejo nesinas pustusciu viskio buteliu vienoje rankoje. Kitoje jis laike revolveri. Be jokiu perspejimu, be izangos ar skambiu fraziu pirmaja kulka jis paleido ''vadeivai'' i tarpukoji. Aplink kilo samysis, taciau nei vienas nepuole James link mat tik jis vienas cia buvo ginkluotas. -Tu su*istas menkysta!-nuo asaru pavandenijusios jo akys buvo ledo saltumo kai jis atsainiai vel gukstelejo alkoholio tiesiog is butelio. -Noriu, kad nukraujuotum kaip skerdziama kiaule, tu meslo gabale...-pagaliau pasisuko i kitus du, akivaizdziai perbalusius jo sebrus. Saltakraujiskai, viena po kitos jis isodino dvi, taikliai kulkas siems i kaktas pasiusdamas juos anapilin taip, tarsi butu tai dares ''on daily basis''. -Kodel... kodel turejot su ja taip pasielgti?-priejes prie kraujo baloje gulincios savo aukos jis atrode ant pamisimo ribos. Juo skruostais ir toliau riedejo asaros. I bara netrukus isiverze du policininkai, taciau pries tai kai siedu butu speje ji arestuoti, James isikiso ginkla sau i burna bei nutrauke savo paties gyvenima.

********

Dabartis. ''Celebrating life''

Pirmaja savo grizimo i gyvenima diena James nusprende atsvesti. Itin pakilios nuotaikos ryzkiu bruozu tamsiaplaukis izenge i bara neabejotinai is karto i save atkreipdamas uz baro stovejusios barmenes demesi. - I was wondering if you had an extra heart. Mine was just stolen,-demonstratyviai prisidejes ranka prie sirdies jis placiai isssiepe kreipdamasis i Andrea. James buvo koketiska bei charizmatiska persona, taciau nebutinai del to, kad buvo garbetroska. Ne. Jis dievino, mylejo moteris. Gerbe jas uz tai, kad bent jau jo epochoje, jos buvo namu zidinio kurstytojos, vaiku augintojos ir apskritai svelnumu bei meile dvelkiancios zmogystos. Ka jau kalbeti apie tai, kad visa amzinybe praleides pragare jis buvo apsuptas demonu, slykciu, dvokianciu sutverimu, kuriu net lyties nebutum sugebejes ivardnti. -Is it hot in here or is it just you?-toliau akinanciai besisypsodamas jis viena po kitos laide ''cheesy'' frazes, kuriomis bande priversti ja bant jau nusisypsoti. -Siandien as svenciu savo gimtadieni,-kilstelejes antakius jis parode i alkoholiu asortimenta uz jos. [b]-Ka jus siais laikais geriat tokiomis progomis?-gal ir keistai nuskambejes klausimas, bet deretu nepamirsti, kad Valdez'as jau labaaaai ilgai nevaiksciojo tarp gyvuju. Ir nors vaikino isvaizda, sukuosena bei apranga buvo siuolaikiska, ''mentally'' jam dar reikejo laiko apsiprasti.

*(Калоян) Bulgarian
From Greek καλος Ιωαννης (kalos Ioannes) meaning "handsome JOHN", the nickname of a 13th-century emperor of Bulgaria.

by Sponsored content